Pirmininkė. − Kitas klausimas – Giuseppe‘ės Gargani‘o klausimas žodžiu dėl kolektyvinio autorių teisių gynimo internetu (O-0081/2008 - B6-0459/2008).

  Jacques Toubon, pavaduojantis autorių. – (FR) Gerb. pirmininke, šis klausimas yra labai svarbus būsimai kultūros ekonomikai Europoje. Nors yra Direktyva dėl autorių teisių informacinėje visuomenėje, padėtis, kolektyvinis autorių ir kitų su interneto paslaugomis susijusių teisių administravimas tebėra sudėtingas, ypač dėl teritorinio autorių teisių įstatymų pobūdžio ir Europos licencijų išdavimo sistemos nebuvimo. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad nėra nuoseklios politikos Europos Komisijoje tarp Generalinio direktorato, atsakingo už bendrąją rinką ir autorių teises, ir Konkurencijos politikos generalinio direktorato. Jie dažnai imasi veiksmų savo nuožiūra, neturėdami bendrų žinių apie sektorių. Tai ypač liečia kūrybingus talentus Europoje.

Atsisakydamas priimti teisės aktus, nekreipdamas dėmesio į Parlamento rezoliucijas ir siekdamas reguliuoti šį sektorių rekomendacijomis ir administraciniais sprendimais, Vidaus rinkos ir paslaugų GD sukūrė teisinio netikrumo aplinką. Tokiomis aplinkybėmis Konkurencijos GD pradėjo teisinį procesą prieš šio sektoriaus žaidėją, kurie tik bandė veikti pagal Komisijos 2005 m. rekomendaciją.

Taigi, Komisija liepos mėn. priėmė sprendimą prieš CISAC. Ji neskyrė finansinių baudų, bet siekė pakeisti CISAC ir jos narių asociacijų veiklos pobūdį. Ši padėtis atspindi faktą, kad Komisija ignoravo Parlamento įspėjimus, ypač 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją, kurioje taip pat buvo pateikti konkretūs pasiūlymai dėl konkurencijos kontrolės ir mažumų kultūros apsaugos ir skatinimo Europos Sąjungoje.

Be to, vėliau buvo pateikta daug iniciatyvų, iš kurių tik viena buvo susijusi su teisėkūra: dirbtinis rekomendacijos dėl atlygio surinkimo organizacijų įvertinimas, vertinimo ataskaita ir Žalioji knyga dėl 2001 m. direktyvos, klausimai dėl buitinio kopijavimo, 20 proc. paraiškų pagal Septintąją pagrindų programą Mokslinių tyrimų GD priėmus sprendimą, atlikėjų teisų apsaugos termino pratęsimas, dėl kurios varstoma direktyva, ir kt.

Todėl Teisės reikalų komitetas pateikė klausimą: ar Komisija nemano, kad būtų naudinga, jei bet kokie pokyčiai, susiję, pvz., su CISAC narėmis, būtų svarstomi plačiose konsultacijose su visomis suinteresuotomis šalimis, siekiant panaikinti dabartinius teisinius prieštaravimus, atsiradusius dėl skirtingų Komisijos pozicijų? Ar Komisija ketina iš naujo apsvarstyti savo politiką šiame sektoriuje atsižvelgdama į Parlamento 2007 m. kovo 13 d. rezoliuciją ir rasti bendrą poziciją, kurioje būtų atsižvelgta į vartotojų bei licencijos turėtojų ir kūrybinės visuomenės dalies interesus? Mes esame įsitikinę, kad CISAC atvejis įrodo, kad Komisijos pasirinktas būdas taikyti neprivalomas nuostatas, arba „švelniąją teisę“, arba priimti administracinius sprendimus, prieštarauja teisinio tikrumo principui, nes šalys neturi priemonių ginčytis ir diskutuoti.

Rytoj Komisija ketina toliau laikytis „švelniosios teisės“ principų ir priimti dar vieną rekomendaciją dėl kūrinių platinimo prijungties režimu, kurioje taip pat sprendžiamas licencijų daugelyje teritorijų išdavimo klausimas. Ši rekomendacija nebus priimama pagal bendro sprendimo procedūrą. Ar Komisija ketina veiksmingai įtraukti Parlamentą į šios rekomendacijos rengimą? Ar šiame sektoriuje, kuris yra labai svarbus Europos ekonomikos ir kultūros ateičiai, Komisija nori vėl nekreipti dėmesio į valstybių narių ir jų piliečių atstovus?

Dėl šios priežasties norėčiau pateikti du pasiūlymus. Pirma – tai buvo padaryta buitinio kopijavimo atveju – Komisija turėtų parengti programą, skirtą visoms suinteresuotoms šalims, kad šis klausimas būtų atviras ir jį galėtų išnagrinėti visi, kuriems jis svarbus. Parlamentas bet kuriuo atveju pateiks savo nuomonę. Teisės reikalų komitetas suformavo ad hoc darbo grupę dėl autorių teisių, kurios užduotis – visoms suinteresuotoms šalims pristatyti aiškią ilgalaikę pasaulinę viziją, susijusią su intelektine bei menine nuosavybe ir jos vaidmeniu žinių ir kultūros ekonomikoje. Pirmasis šios grupės posėdis vyks rytoj ryte.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, manau, kad šiuos klausimus reikėtų pateikti platesniame kontekste, nes įsibėgėja diskusijos dėl to, kaip išduoti licencijas, suteikiančias teisę naudoti muzikos kūrinius prijungties režimu. Vartotojai gali naudotis vis didesnių muzikos kūrinių kiekiu prijungties režimu, bet nė vienam iš jų nėra išduotos tinkamos licencijos. Todėl beveik nė vienas kūrinys neatneša pajamų atlikėjams arba muzikos prodiuseriams. 2006 m. santykis tarp neteisėtai ir teisėtai atsisiųstų dainų buvo 40 ir 1. Kasmet neteisėtai atsisiunčiama daugiau kaip 20 mln. Įrašų. Taigi, problemų yra.

Interneto operatoriai sako, kad licencijų išdavimas muzikos kūriniams Europoje yra per daug sudėtingas, todėl nė vienoje naujojoje ES valstybėje iki šiol niekas neteikia jokių teisėtų interneto paslaugų.

Šios problemos yra G. Gargani’o klausimų pagrindas. Visi sutinka, kad būtina supaprastinti licencijų išdavimą muzikos kūriniams, skirtiems atsisiųsti prijungtiems režimu arba į mobiliuosius telefonus. Bet niekas nenori pralaimėti šiame procese.

Ar yra paprastas būdas išduoti licencijas, kurios apimtų visas teises visoje Europoje? Atsakydami į šį klausimą turime atsižvelgti į tai, kad daugelis autorių, kompozitorių ir atlikėjų gyvena iš pajamų, kurias jiems užtikrina autorių teisės. Taip jie kiekvieną mėnesį suduria galą su galu.

Kaip tokiu atveju turėtume suderinti veiksmingumą ir teisingumą? 2005 m. Komisija pateikė savo rekomendacijas. 2008 m. atliktas šių rekomendacijų vertinimas parodė, kad kai kurie autorių teisių savininkai, pvz., muzikos leidėjai, pasinaudojo mūsų patarimu ir parengė visoje Europoje galiojančias licencijas. Nors mažos atlygio surinkimo organizacijos baiminasi, kad šios programos užkirs kelią repertuarui, kuris skirtas nedidelei grupei žmonių, mes turime užtikrinti, kad taip neatsitiktų. Tam tikri požymiai nuteikia optimistiškai. Jau yra ES licencijos mažiesiems muziko leidėjams Darbai tęsiami, bet mes neturėtume per anksti priimti teisės aktų. Reikia suteikti galimybę vykstančiam reorganizavimui. Vis dėlto turėtume išlikti budrūs, kad nedidelėms žmonių grupėms skirtas repertuaras nedingtų.

Norėčiau pakalbėti apie Komisijos sprendimą, kuris priimtas CISAC byloje. Sprendimas draudžia Europos atlygio surinkimo organizacijoms vykdyti antikonkurencinę veiklą, ribojančią galimybes pasiūlyti paslaugas autoriams ir interneto operatoriams. Apribojimų panaikinimas leis autoriams pasirinkti, kuri atlygio surinkimo organizacija turėtų administruoti jų teises. Jis taip pat palengvins interneto operatorių galimybes gauti naudojimo licencijas keliose šalyse iš vienos atlygio surinkimo organizacijos, kurią jie galės pasirinkti savarankiškai.

2005 m. rekomendacijoje ir CISAC sprendime vadovaujamasi tais pačiais principais. Abiejuose dokumentuose raginama panaikinti apribojimus, kurie neleidžia autoriams ir kompozitoriams laisvai pasirinkti atlygio surinkimo organizacijų, o teisių administratoriams – išduoti licencijų, galiojančių daugelyje teritorijų.

Rekomendaciją dėl kūrinių platinimo prijungties režimu Komisija ketina priimti 2009 m. pirmajame ketvirtyje. 2008 m. įvykusios viešos konsultacijos dėl kūrinių platinimo prijungtiems režimu parodė, kad licencijų išdavimo garso ir vaizdo kūriniams daugelyje teritorijų tema nėra išnagrinėta, kad ją būtų galima įtraukti į planuojamą rekomendaciją.

Komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas nepriklausomai studijai dėl licencijų išdavimo garso ir vaizdo kūriniams daugelyje teritorijų, siekdama išanalizuoti tokios veiklos ekonominius ir kultūrinius aspektus. Komisija dabar nagrinėja paraiškas, o studijos rezultatai turėtų paaiškėti 2009 m. pabaigoje. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis klausimais, susijusiais su kūrinių platinimu prijungties režimu, visų pirma, dalyvaudami įvairiuose Europos Parlamento rengiamuose svarstymuose ir Ministrų Tarybos garso ir vaizdo darbo grupėse diskusijose.

Pokyčiai, susiję su kūrinių platinimu prijungties režimu, vyksta greitai, nėra jokios konsoliduotos praktikos, kuria remiantis šiame etape būtų galima parengti privalomus teisės aktus. Tokie europiniai teisės aktai dabar, tikėtina, keltų grėsmę naujų verslo modelių vystymui ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimui, Dėl šios priežasties rekomendacija yra tinkamiausia priemonė palengvinti perėjimą iš kūrinių platinimo sektoriaus į interneto aplinką.

J. Toubon pateikė įdomų pasiūlymą suburti mažų atlygio surinkimo organizacijų darbo grupę. Manau, kad tai yra puiki mintis. Mes imsimės šio pasiūlymo, nes Komisija turėtų būti pasiruošusi palengvinti uždavinio sprendimą ir pabandyti surasti vietą mažoms atlygio surinkimo organizacijoms interneto pasaulyje.

  Manuel Medina Ortega, PSE frakcijos vardu. – (ES) J. Toubon puikiai teisiškai išdėstė pagrindinius problemos aspektus. Todėl man nebereikia grįžti prie šio klausimo.

Todėl norėčiau jį panagrinėti praktiškai. Autorių teisių srityje Konkurencijos GD laikosi požiūrio, kad autoriai yra tokie pat svarbūs kaip didelės daugianacionalinės įmonės, kurios valdo žiniasklaidą. Bet tai netiesa.

Autoriai ir atlikėjai yra tik darbuotojai. Kai kurios žvaigždės – pvz., tos, kurias matome žurnaluose – galbūt turi šiokią tokią pasirinkimo laisvę. Bet daugelis autorių, atlikėjų ir kūrėjų negali rinktis. Jie užima beveik tą pačią padėtį kaip darbuotojai, susibūrę į autorių teisių organizacijas.

Teiginys, kad šie tūkstančiai, dešimtys tūkstančių, net šimtai tūkstančių autorių, kasdien dirbančių Europoje ir gaunančių pajamas iš autorių organizacijų, veikia kaip daugianacionalinės įmonės, yra klaidingas ir neturi nieko bendra su realybe.

Jeigu mes nesilaikysime požiūrio, kad dabartinės Europos autorių organizacijos atstovauja tūkstančių narių specifiniams interesams ir veikia būtent kaip šių interesų atstovavimo institucijos, mes niekada nesuvoksime realybės.

Manau, kad Komisija tiesiog dirba savo darbą, bet jai prakalbus apie studijas, mane apėmė nerimas dėl to, kas tas studijas atlieka, kas už jas moka ir kokios spaudimo grupės daro joms poveikį?

Štai kodėl Europos Sąjungoje įtvirtinta demokratinė valdymo sistema tarp valstybių narių ir jų viduje. Europos Parlamento nariai turi nuolankiai prisiimti savo vaidmenį ir šiuose Rūmuose atspindėti socialinę realybę, kuri turbūt nepastebima įstaigose ir didelėse ekonomikos studijose.

Jeigu nebūsime atsargūs, jeigu stengsimės panaikinti šio sektoriaus reguliavimą, kaip buvo padaryta kituose, mes pražudysime kūrybą, kuri yra unikalus mūsų turtas. Nors Europa turi problemų, ji pasižymi puikia kūryba. Bet kyla grėsmė, kad garso ir vaizdo pramonė liks be viso savo turinio – tai jau atsitiko kitose šalyse. Todėl aš manau, kad šiuo metu dalį savo pastangų turime skirti tam, kad parengtume institucinę sistemą, kuri leistų kūrėjams imtis veiksmų.

Manau, kad absurdiška imtis abstrakčių veiksmų ir galvoti, kad nežymus muzikantas ar kompozitorius galės apsiginti.

Jeigu L. van Bethovenas šiandien būtų gyvas ir kurtų simfonijas, jeigu jis būtų priverstas įsitraukti į tarptautinę rinką ir konkuruoti su didžiausiomis daugianacionalinėmis muzikos įmonėmis, jis mirtų iš bado. Jo finansinė padėtis būtų daug blogesnė nei 18-ajame arba 19-ajame amžiuje. Manau, kad tai yra labai svarbus aspektas, į kurį būtina atkreipti dėmesį.

J. Toubon paminėjo mūsų komiteto sprendimą sukurti darbo grupę dėl intelektinės nuosavybės apsaugos. Mes tikimės, kad Komisija, ypač Ch. McCreevy, kuris visada gerai sutarė su Teisės reikalų komitetu, bus pasiruošęs su mumis bendradarbiauti, perteikti jų susirūpinimą ir išklausyti. Ši darbo grupė taip pat išklausys tūkstančių žmonių nuomonę, kurie dabar yra atsidavę kilniam intelektualiniam darbui ir suteikia turinį garso ir vaizdo žiniasklaidai, kurią mes kuriame.

Jeigu jie to nedarytų, kaip sakiau, kyla reali grėsmė, kad sukursime didelę garso ir vaizdo sistemą, kuri bus visiškai tuščia, kurią bus galima užpildyti tik reklaminiais skelbimais ir tuo, kas neturi aiškaus turinio.

Taigi, ponia pirmininke, aš manau, kad pasiūlymas, žodinis klausimas ir pasiūlymas dėl rezoliucijos, kurį ketiname pateikti, yra skirti sustiprinti Europos kultūros nepriklausomybę ir unikalų identitetą, kurio negali pakeisti jokie abstraktūs dalykai, pagrįsti laisva konkurencija.

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, 2004 m. Teisės reikalų komitetas surengė svarstymą, kuriame dėmesys buvo sutelktas ir į atlygio surinkimo organizacijas. Menininkai pateikė įspūdingą pavyzdį, parodžiusį, su kokiomis problemomis jie susiduria šioje sistemoje, kuri remiasi atlygio surinkimo organizacijų veikla. Tada jūs pasirinkote „švelniosios teisės“ teisėkūros – arba, tiksliau, ne teisės aktų kūrimo – poziciją, kuri įvėlė dar daugiau teisinio netikrumo. Dėl šios priežasties auga skundų skaičius ir nepasitenkinimas dėl aiškumo trūkumo. Tai yra didelė problema, Komisijos nary.

Sistema, kurią jūs pasiūlėte, sutelks rinką ir bus naudinga stipriesiems. Bet, pvz., Europos meno ir kultūros požiūriu bus nepaisoma Konvencijos dėl kultūrinės įvairovės. Šioje sistemoje neišvengiamai nukentės mažumų kultūros, nepriklausančios vyraujančioms kryptims arba vartojančios mažumų kalbas, nes į jas šioje sistemoje neatsižvelgiama.

Teisės reikalų komitete jūsų paklausėme, kodėl jūs nepateikėte tokių pasiūlymų, kokie, pvz., nurodyti K. Lévai pranešime, ir jūs atsakėte, kad rinka vis tiek pasisuks šia kryptimi, todėl nematėte būtinybės imtis pokyčių. Komisijos nary, neseniai priimti prieštaringi teismo sprendimai rodo, kad tokia pozicija buvo klaidinga. Jeigu norime apsaugoti kūrybinį potencialą, dabar turime priimti į ateitį nukreiptą sprendimą. Manau, kad mes turėsime įdėmiau apsvarstyti bendrą teisių apribojimą. Ar jis turi galimybių išlikti savo senąja forma, kuri orientuota į techninę įrangą? Ar mums pavyks įgyvendinti tikslus, ar to padaryti nepavyks?

Komisijos nary, aš nemanau, kad tolesnės studijos ir svarstymais yra būdas judėti į priekį. Deja, mes matėme, kad visada kviečiami tie patys žmonės, kad jie atstovauja rinkos galingiesiems, o ne mažiesiems žaidėjams, kurių nuomonės nepaisoma. Mes turime laikytis kitokio požiūrio ir parengti aiškų teisėkūros pasiūlymą dėl to, kaip atlygio surinkimo organizacijos gali ir turi gintis šias teises ir turtą.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). - (PL) Gerb. pirmininke, praėjusiais metais Europos Parlamentas, atsakydamas į Komisijos 2005 m. rekomendaciją dėl tarpvalstybinio kolektyvinio autorių teisių administravimo, pateikė rezoliuciją. Rezoliucijoje parlamentas paragino aiškiai nurodyti, kad ši rekomendacija skirta tik muzikos įrašų pardavimui internete. Mes taip pat paraginome skubiai pradėti tinkamas konsultacijas su suinteresuotomis šalimis. Be to, mes prašėme Parlamentui ir Tarybai pateikti lankstų pagrindų dokumento projektą dėl kolektyvinio autorių ir gretutinių teisių administravimo teikiant tarpvalstybines muzikos paslaugas prijungties režimu.

Autorių ir gretutinių teisių administravimas teikiant muzikos paslaugas prijungties režimu yra sudėtingas ir daug problemų keliantis klausimas, nors yra įpareigojanti direktyva dėl autorių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo. Sunkumų kelia europinių licencijų nebuvimas. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į neaiškų rekomendacijos sudarymą. Tai reiškia, kad rekomendacija galbūt galėtų būti taikoma kitoms interneto paslaugoms, kurioms reikalingi įrašai, pvz., transliavimo paslaugoms. Dėl šios priežasties kyla neaiškumų dėl skirtingų licencijų išdavimo sistemų naudojimo ir atsiranda teisinis netikrumas, kuris sukelia nepageidaujamas pasekmes, visų pirma, interneto transliacijų paslaugoms.

Man taip pat labai gaila, kad Komisija neatsižvelgė į Parlamento rekomendacijas. Komisija apsiribojo stebėsena ir 2005 m. rekomendacijų įgyvendinimu. Bet tai nepadės išspręsti šio sektoriaus problemų. Komisijos poziciją atspindi ir sprendimas, priimtas dėl Tarptautinės autorių ir kompozitorių organizacijų konfederacijos. Komisija užkirto kelią bet kokiems bendriems organizacijų veiksmams, pvz., dėl pasiūlymo sukurti skaidrią autorių teisių sistemą Europoje. Tai prilygsta galios sutelkimui oligarchijos rankose, kurią sudaro didžiosios įmonės, sudariusios dvišalius susitarimus su žymiais atlikėjais. Tikėtina, kad šios sprendimo pasekmė bus tolesnis pasirinkimo ribojimas ir mažų įmonių pasitraukimas iš rinkos, kuris padarys žalos kultūrinei įvairovei.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Dabartinė skaitmeninio turinio rinka dėl monopolijų yra netvari, fragmentuota ir nelanksti. Todėl aš džiaugiuosi, kad liepos mėn. Komisija pagaliau ėmėsi kolektyvinio administravimo. Susirūpinimą man kelia nesąžiningos sutarties sąlygos, taikomos ne tik autoriams, bet ir vartotojams. Norėčiau tikėti, kad čekai ir kiti mažesnių šalių piliečiai turės galimybę įsigyti mėgstamas dainas, skaitmenines knygas arba televizijos serialus internete, pvz., iš iTunes arba kitų virtualių parduotuvių kitose valstybėse. Šiandien to padaryti beveik neįmanoma. Noriu tikėti, kad autoriams bus suteikta galimybė laisvai rinktis kolektyvinį administravimą iš bet kurios valstybės narės ir priversti administratorius pagerinti paslaugų kokybę ir sumažinti veiklos išlaidas. Tikiuosi, kad kolektyviniai administratoriai pasiūlys licencijas, kurios nebus apribotos gimtosios šalies sienomis, įskaitant europines licencijas, nors tai nėra lengva. Nemanau, kad Komisijos liepos mėn. bandymas įlįsti į širšių lizdą atneš kokių nors sistemos pokyčių skaitmeninio turinio rinkoje. Norėčiau paprašyti, kad Komisija parengtų bendrą nepriklausomą studiją dėl kolektyvinio administravimo ir pateiktų teisėkūros tekstą Parlamentui, kuriame sistema būtų apsvarstyta iš naujo, remiantis tinkama specifinių šios problemos aspektų analize.

  Jean-Paul Gauzès (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, jūs parodėte, kad esate pasiryžęs klausytis ir atkreipti dėmesį į šiuos klausimus. Vis dėlto norėčiau jūsų paklausti ir pateikti vieną prašymą.

Klausimas susijęs su tuo, kaip Parlamentas turėtų būti įtrauktas į darbą, kurio siūlote imtis. Mano prašymas būtų, kad įgyvendinant programą jos išvados būtų ne parengtos iš anksto, bet priimtos po tikrų diskusijų. Aš taip pat manau, kad šioje programoje dalyvausiantys nariai turėtų atstovauti mūsų ekonominei ir kultūrinei įvairovei.

  Charlie McCreevy, Komisijos narys. − Norėčiau padėkoti gerbiamiems nariams už plačias diskusijas.

Teisės aktų rengėjai neturėtų priimti visų sprendimų. Komisija skatina aktyvią licencijų išdavimo muzikos įrašams prijungties režimu rinkos plėtrą, tačiau skubotas įstatyminis įsikišimas, išsamiai neišanalizavus rinkos poreikių ir tendencijų, nebus geriausias būdas plėtoti klestinčią prekybos internete rinką Europoje. Vis dėlto jeigu paaiškės, kad dabartiniai Komisijos veiksmai nepadės sukurti licencijų išdavimo prijungties režimu modelio, tinkančio 21-ajam amžiui, mes imsimės kitų veiksmų.

Dabar būtina, kad visos suinteresuotos šalys, autoriai, atlikėjai, leidėjai, atlygio surinkimo organizacijos ir įrašų bendrovės kartu priimtų sprendimą dėl licencijų išdavimo struktūros, kuri leistų teikti daugiau teisėtų interneto paslaugų, bet neužkirstų kelio autoriams gauti tinkamą atlygį.

M. Medina Ortega priminė, kad visi turėtų būti suinteresuoti klestinčia kultūros pramone Europoje. Manau, kad sakydamas, jog tai yra mūsų tikslas, aš kalbu visos Komisijos vardu. Manau, kad reikėtų sukurti sistemą, kurioje kūrybiškumas ir kultūra būtų naudinga visiems – įskaitant menininkus – ir visi galėtų ja mėgautis prieinama kaina.

Mes visi siekiame įgyvendinti šį tikslą. Mūsų nuomonės dėl to, kaip šį tikslą pasiekti, gali skirtis. Per praėjusius kelerius metus aš girdėjau įvairių nuomonių šiuose Rūmuose ir iš kitų grupių. Mes ne visada sutariame dėl to, kaip turėtume pasiekti šiuos tikslus, bet, manau, visi žinome, ką norime išbandyti ir padaryti.

Kai pasiūliau programą, – ją paminėjo J. P. Gauzčs ir kiti, – reikėjo suburti didžiuosi ir mažuosius žaidėjus, ypač mažąsias atlygio surinkimo organizacijas, kurios jaučiasi užmirštos šiose diskusijose. Tai, toks buvo mano pasiūlymas. Manau, mūsų tikslai yra tie patys. Mes tikrai norime, kad būtų atsižvelgta į visus interesus ir kad būtų sukurta tinkama licencijų išdavimo sistema, kuri tiktų šių dienų pasauliui, o ne pasauliui, koks jis buvo prieš keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks ketvirtadienį, 2008 m. rugsėjo 25 d.