Žodiniai balsavimo paaiškinimai

Pranešimas: Pier Antonio Panzeri (A6-0365/2008)

  Rumiana Jeleva (PPE-DE). - (BG) Gerb. pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite man pirmiausia pasveikinti kolegą Pierą Antonio Panzeri. Aš buvau pagalbinė PPE-DE frakcijos pranešėja ir balsavau už šį pranešimą.

Šitaip balsavau, nes manau, kad, siekdami susitarimo, mes galėjome įtraukti tam tikrus pakeitimus ir dėl kai kurių pasiūlymų pasiekti labiau suderinto požiūrio. Tuo pačiu metu mūsų frakcijos pakeitimai, kurie būtų leidę padaryti pranešimą išsamesnį, liko nepatvirtinti.

Pranešime neabejotinai turėjo būti tekstas, tarp pagrindinių priežasčių, lemiančių pilkąją ekonomiką ir jos augimą tam tikruose sektoriuose, nurodantis pernelyg didelę mokesčių naštą ir dideles socialinio draudimo įmokas. Kovoje su nedeklaruotu darbu mes turime užsitikrinti verslo bendruomenės pagalbą.

Mažosios ir vidutinio dydžio įmonės turėtų būti remiamos mažinant jų administravimo išlaidas ir supaprastinant procedūras. Tačiau neabejotinai šiame etape diskusijos ir pakeitimai negalimi atsižvelgiant į tai, kad pranešimas pradėtas rengti vadovaujantis vienomis taisyklėmis, o baigtas – kitomis.

Pranešimas: Gabriele Zimmer (A6-0364/2008)

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau prieš G. Zimmer pranešimą, tačiau iš visos širdies pritariu pranešimo tikslui skatinti socialinę įtrauktį ir kovoti su skurdu, tarp jų su vaikų skurdu Europos Sąjungoje. Aš visiškai pritariu požiūriui, kuriuo siekiama užtikrinti minimalias pajamų schemas, nes jos užtikrintų žmonėms orų gyvenimą. Šis principas turėtų būti taikomas dirbantiems žmonėms ir bedarbiams.

Vis dėlto mes negalime balsuoti už pranešimą, kuriuo valstybės narės dar kartą raginamos nustatyti minimalius atlyginimus, o Taryba – nustatyti minimalaus atlyginimo tikslus ES. Šis reikalavimas pažeidžia subsidiarumo principą ir valstybių narių socialinės teisėkūros kompetenciją.

Pranešimu taip pat pritariama Komisijos pasiūlymui dėl horizontalios direktyvos, kuri apima įvairių formų diskriminaciją. Aš nepritariu diskriminacijai, tačiau nepritariu ir šiame pasiūlyme išdėstytam požiūriui.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju jums už suteiktą galimybę pateikti savo balsavimo paaiškinimą. Kaip ir prieš mane kalbėjęs narys aš manau, kad negalima nepritarti šio pranešimo tikslams dėl socialinės įtraukties ir kovos su skurdu.

Tačiau mums svarbiausia pripažinti, kad būtina remtis tuo, kad problemų sprendimo turi būti ieškoma nacionaliniu lygmeniu. Iš tikrųjų sprendimo ES lygmeniu dažniausiai negali būti.

Jei mes iš tikrųjų norime įveikti skurdą, jei norime skatinti socialinę įtrauktį, turime žiūrėti į tai, ką veikia mūsų bendruomenės. Kaip tik Europos Sąjungoje, mano šalyje, mieste, kuriam aš atstovauju – Londone vietos bendruomenės kovoja su skurdu, dirbdamos konkretų darbą visiškai nesikišant valstybei. Jos suvokia sunkumus ir veikia drauge. Mes turime sukurti tinkamas sąlygas vietos bendruomenėms spręsti šiuos klausimus: jei jūs norite rasti sprendimus, apsilankykite mano rinkimų apygardos socialinio teisingumo centro tinklalapyje.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, skurdas yra reiškinys, kurio aspektai gali būti labai įvairūs. Paprastai jis yra susijęs su nedarbu ir ypač ilgalaikiu nedarbu. Būtent todėl galimybė dirbti laikoma geriausia priemone siekiant išvengti skurdo. Vis dėlto darbas nebūtinai yra vienintelė priemonė, leidžianti išvengti skurdo, kaip rodo daug dirbančių žmonių skurdo pavyzdžių. Norėčiau priminti, kad Europos Sąjungoje maždaug 78 milijonai asmenų gyvena ties skurdo riba. Tai yra maždaug 16 proc. Sąjungos piliečių.

Įvairaus lygmens visuomeninės institucijos turėtų sujungti jėgas su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir atskirais piliečiais. Reikalingas geresnis ir veiksmingesnis socialinės ir darbo rinkos politikos organizavimas. Būtinos tvarios ir toliaregiškos priemonės kovoje su skurdu ir socialine atskirtimi.

Būtina taip pat prisiminti, kad teisinės socialinės apsaugos programos turi ir prevencinę reikšmę. Jomis siekiama skatinti socialinę sanglaudą ir palengvinti socialinę integraciją. Vienas iš svarbių pranešimo punktų susijęs su vaikų skurdu. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti tiems atvejams, kai vaikai auga su vienišais tėvais, daugiavaikėse arba imigrantų šeimose. Reikalingi veiksmingi sprendimai tam, kad šie žmonės socialiniu požiūriu nebūtų nustumti į visuomenės užribį.

Pranešimas: Pier Antonio Panzeri (A6-0365/2008)

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, aš pritariu šiai užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rezoliucijai, kurioje pateikiami konkretūs pasiūlymai dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo.

Aš esu ypač patenkinta tuo, kad pritarta mano pasiūlymui prašyti Europos Komisiją išmėginti priemonę, pagrįstą tokiais modeliais kaip „2 Plus“ projektas Liuksemburge, bendrai finansuojant ją iš Europos socialinio fondo kovoje su nedeklaruojamu darbu siekiant mažinti jo patrauklumą ir supaprastinti administravimo reikalavimus darbdaviams, tuo pat metu užtikrinant socialinį draudimą darbuotojams, patrauklius mokesčius darbdaviams, tarp jų neskaičiuojant mokesčių už darbą, atliekamą vietoje, ir mokesčių lengvatas, kai atlyginimas už darbą yra mažesnis už valstybės narės nustatytą ribą.

Mano pasiūlymas dėl statuto sutuoktiniams arba šeimų nariams, padedantiems šeimos versle, garantuojant jų privalomą narystę socialinės apsaugos sistemoje, taip pat įtrauktas, ir aš labai dėl to džiaugiuosi. Aš taip pat džiaugiuosi dėl to, kad nurodoma, jog auginti šeimą yra šeimos verslas ir turėtų būti tokiu laikomas, svarstant galimybę įtraukti jį į socialinės apsaugos sistemą. Šalia įprasto darbo „juodojoje rinkoje“ milijonai europiečių, ypač moterų, dirba šeimos versle, neturėdamos jokio socialinio draudimo.

  Pirmininkas. - Aš tik norėčiau patikslinti vieną dalyką, brangioji Astrid. Kalba trunka vieną, o ne dvi minutes. Tai beveik kaip nedeklaruojamas darbas.

Padėtis Baltarusijoje (RC B6-0527/2008)

  Milan Horáček (Verts/ALE). - (DE) Gerb. pirmininke, aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes juo nedviprasmiškai reikalaujama iš Baltarusijos vyriausybės gerbti žmogaus teises.

Deja, demokratinio vystymosi viltys Baltarusijos žmonėms, gyvenantiems paskutiniosios diktatūros Europoje sąlygomis, rugsėjo mėn. vykusiuose parlamento rinkimuose, kurių rezultatai buvo abejotini arba, galima sakyti, suklastoti, neišsipildė. Tai tinka ir strateginėms represijoms, nukreiptoms prieš opoziciją ir pilietinę visuomenę.

Mes šiandien taip pat kreipėmės į Tarybą ir Komisiją, prašydami imtis veiksmų siekiant supaprastinti ir stiprinti asmeninius žmonių santykius šalies demokratizavimo procese ir svarstyti galimybę mažinti mokesčius už vizas Baltarusijos piliečiams, atvykstantiems į Šengeno teritoriją, nes tai yra vienintelis būdas išvengti dar didesnės Baltarusijos ir jos piliečių izoliacijos.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, demokratijos pralaimėjimas Baltarusijoje yra itin skausmingas, turint omenyje naująją Europos Sąjungos suartėjimo su šia šalimi politiką po įvykių Gruzijoje. A. Lukašenka neįvertino Europos Sąjungos geros valios ir galimybės išvengti izoliacijos. ESBO pranešime teigiama, kad rinkimai Baltarusijoje neatitinka demokratinių standartų. Todėl naujasis parlamentas bus dar kartą sudarytas iš žmonių, pavaldžių paskutiniam Europos diktatoriui. Nepaisant šių pažeidimų, būtina toliau vystyti abipusių santykių stiprinimo politiką. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad nuolaidas turėtų daryti ne tik Sąjunga. Baltarusijos prezidentas atitinkamais veiksmais taip pat turėtų parodyti gerą valią. Būtina didinti spaudimą A. Lukašenkai, tačiau tuo pat metu pasiūlyti lengvatas Baltarusijos žmonėms tam, kad Europa būtų laikoma geresniu pasirinkimu už alternatyvą glaudesniems santykiams su Rusija.

PPO Dohos derybų raundo sustabdymas (RC-B6-0521/2008)

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). - (PL) Gerb. pirmininke, perspektyva užbaigti Dohos raundo derybas atrodo vis labiau tolsta. Viena iš priežasčių yra P. Mandelsono atsistatydinimas iš Komisijos nario, atsakingo už prekybą, posto. Derybos bus atnaujintos geriausiu atveju tik po 2010 m. Toliau padėtį sunkina tai, kad per artimiausius dvejus metus rinkimai vyks ne tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet ir Indijoje, ir Brazilijoje. Tai reiškia, kad derybose dalyvaus visiškai naujos žmonių grupės. Pirmą kartą Europos Sąjunga nėra atsakinga už derybų nutraukimą. Jungtinės Valstijos ir Indija yra atsakingos už liepos mėn. žlugusias ministerijų derybas. Vis dėlto, anot ekspertų, pagrindinė žlugusių derybų priežastis buvo nepakankama pažanga paslaugų ir pramonės skyriuose.

Jei bus grįžta prie derybų stalo, prioritetas turėtų būti teikiamas pagalbai neturtingiausioms šalims. Tuo pat metu mes negalime nepaisyti savo interesų, ypač žemės ūkio sektoriuje. Nebūtinas mūsų rinkos atvėrimas kelia rimtą pavojų stabilioms žemės ūkio pajamoms. Dėl to gali bankrutuoti daugelis ūkių. Jeigu taip atsitiktų, kaip būtų galima garantuoti Europos Sąjungos aprūpinimą maisto produktais? Negalėjimas pasiekti susitarimo prekybos klausimais yra pavyzdys, kaip sudėtinga siekti kompromiso sudėtingais klausimais, derybose dalyvaujant daugeliui šalių, atstovaujančių labai skirtingus interesus.

Tikėkimės geresnio rezultato tarptautinėse derybose dėl kovos su klimato kaita.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę pateikti savo paaiškinimą dėl Dohos derybų raundo sustabdymo.

Turiu pripažinti, kad dauguma šiame Parlamente jaučiasi nuliūdinti, kad Dohos derybų raundas buvo sustabdytas, nes tolesnis liberalizavimas tam tikrose srityse būtų suteikęs privalumų ES.

Deja, mums dar kartą sutrukdė žemės ūkis, ir nors ES išvengė kaltinimų, aš manau, kad vidaus politika, kurią vykdo protekcionistinės Europos Sąjungos valstybės, neleido Komisijos nariui P. Mandelsonui įgyvendinti tolesnių priemonių dėl žemės ūkio.

Mes turime atsižvelgti į didesnius tikslus; į tai, kad turėtų būti išlaisvintos ir liberalizuotos paslaugos, kurios sudaro didžiąją mūsų ekonomikos dalį. Deja, prieš liberalizuojant prekybą, pirmiausia būtina liberalizuoti žemės ūkį ir prekes.

Reikalingas tolesnis prekybos atvėrimas. Būtina sustabdyti nekonkurencingų ūkininkų apsaugą. Mes turime plėsti prekybą su verslininkais ir ūkininkais besivystančiose ir neturtingose šalyse, pirkti jų prekes ir paslaugas, nes tik prekyba, o ne didelė pagalbos pramonė, leistų žmonėms šiose šalyse išvengti skurdo.

Pranešimas: Carlos Carnero González (A6-0347/2008)

  Bogdan Pęk (UEN). - (PL) Gerb. pirmininke, mums pateiktas pranešimas šiame Parlamente priimtas balsų dauguma . Vis dėlto prieš pat balsuojant Andrew Duff pareiškė esąs nustebęs, kad Rytų Europos valstybės, kurios visiškai neseniai įstojo į Sąjungą prieštarauja vėliavos ir himno naudojimui Europos Parlamente. Aš iš tikrųjų turėčiau paaiškinti A. Duffui, kad galima visiškai pateisinti šūkį, kad valdymas iš Briuselio nėra niekuo geresnis už valdymą iš Maskvos. Tai, kaip Briuselis įgyvendina pokyčius, pažeidžiant Europos teisę prieštarauja sunkiai įgyvendinamiems solidarumo, sąžiningumo ir nediskriminavimo principams. Tinkamas pavyzdys yra energetikos politika, kuria vadovaujantis pradėtos taikyti priemonės, griaunančios Lenkijos energetikos pramonę ir prieštaraujančios prieš tai minėtiems principams.

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, mes ką tik balsų dauguma patvirtinome, nors aš ir daugelis mano kolegų balsavo prieš, pranešimą, kuriuo šioje institucijoje tampa privalomas vėliavos, himno, šūkio, visuomeninių švenčių – t. y. visų realių valstybės atributų naudojimas. Mūsų kabareto aktorius Wim Sonneveld pasakytų: „Tai yra riba“.

Vis dėlto norėčiau jums priminti, kad visai neseniai atmetus Europos Konstituciją referendumuose Nyderlanduose ir Prancūzijoje, Lisabonos sutartyje neliko nuostatų dėl simbolių, atsižvelgiant į tai, kad visuomenė jų nepageidauja. Šiuo metu Parlamentas rengiasi dar kartą priimti šias nuostatas ir netgi pareikalauti jas įtraukti į tekstą kaip politinį ženklą piliečiams. Ciniški juokai! Europos privilegijuotųjų nomenklatūra to norėtų, tačiau Europos žmonės jau seniai atsisako jų klausyti.

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, diskusijoje dėl Carloso Carnero Gonzálezo pranešimo mes kalbame apie europinius simbolius, o ne jų įtraukimą į mūsų darbo tvarkos taisykles. Šiuo metu vyksta diskusija ne apie simbolius, nors mes galime įsivaizduoti, kad daugeliui žmonių kyla klausimų, pavyzdžiui, dėl gegužės 9 d. – Europos dienos. Vis dėlto svarbu tai, kad pirmiausia buvo pažadėta, kad Europos Sąjungos išorės simboliai nebus įtraukti į Lisabonos sutartį, kurią daugelis valstybių narių ratifikavo, ir dabar staiga jų naudojimas bus įtvirtintas Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse. Tai rodo paprasčiausią nesiskaitymą su rinkėjais, Europos piliečiais. Iš dramblio kaulo bokštų Briuselyje dar kartą įrodėme, kad dar labiau nutolome nuo savo piliečių. Tai liūdina.

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, mes paprastai skatinami tikėti, kad nacionalizmas yra despotiškas, laikinas ir gėdingas reiškinys – tačiau kai šis nacionalizmas yra europinis, mes visiškai pakeičiame savo nuomonę ir imame žavėtis valstybės ženklais ir simboliais: vėliava, himnu, nacionaline diena ir visais kitais.

Aš ypač prieštarauju Bethoveno Devintosios simfonijos, kaip Europos himno, naudojimui, kuriam skambant mes turėtume atsistoti. Bijau, kad tai gali mane išprovokuoti taip, kaip Aleksą iš S. Kubricko filmo Clockwork Orange ir dėl tų pačių priežasčių, t. y. dėl tam tikrų asociacijų.

Tačiau iš tikrųjų klausimas, kurį aš norėčiau paliesti yra toks: vienintelis ir gana ekstravagantiškas pakeitimas, kuris buvo padarytas Europos Konstituciją keičiant į Lisabonos sutartį, yra šių nacionalinių simbolių atsisakymas.

Vienašališkai grąžindamas juos atgal, Europos Parlamentas parodė savo neįgalumą, pažemindamas Europos rinkėjus, kurie balsuodami atmetė Europos Konstituciją.

Jei jūs norite, kad šių simbolių naudojimas būtų teisiškai įpareigojantis, turėkite drąsos pateikti juos žmonėms balsuoti referendume. Pactio Olisipiensis censenda est!

  Roger Helmer (NI). - Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš Carloso Carnero Gonzálezo pranešimą, kuriuo siekiama plačiau naudoti šiame Parlamente Europos vėliavą ir Europos himną.

Mano šalyje teigiama, kad Lisabonos sutartis labai skiriasi nuo Europos Konstitucijos ir nebereikia rengti referendumo, ir vis dėlto vienintelis didelis skirtumas, kurį aš matau tarp Konstitucijos ir Lisabonos sutarties, yra šių valstybingumo simbolių atsisakymas. Šiuo metu Parlamentas siekia juos sugrąžinti atgal.

Tai akivaizdžiai parodo Europos projekto apgaulingumą. Tai taip pat akivaizdžiai parodo šio Parlamento nesiskaitymą su visuomenės ir mūsų rinkėjų nuomone. Dabar mes turime surengti referendumą dėl visos Lisabonos sutarties.

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, dėkoju jums už tai, kad suteikėte man galimybę pateikti savo paaiškinimus balsuojant šiuo itin svarbiu klausimu.

Kaip ir prieš mane kalbėjęs narys, aš manau, kad Lisabonos projektą siekiama įgyvendinti nesąžiningais būdais. Pavyzdžiui, mums buvo pasakyta, kad Lisabonos sutartis neįsigalios, jei kuri nors viena šalis balsuos prieš. Kai Prancūzijoje ir Nyderlanduose rinkėjai balsavo „prieš“, mums buvo pasakyta, kad dauguma šalių norėtų tęsti procesą, todėl jis buvo tęsiamas toliau.

Atmetus Konstituciją Airijoje, nebuvo susitaikyta su neišvengiamu Lisabonos sutarties pralaimėjimu, toliau teigiama, kad būtina dar kartą surengti referendumą. Štai dar vienas pavyzdys. Teigiama, kad Lisabonos sutartis visiškai kitokia, negu Konstitucija. Sakoma: „Štai įrodymai,“, „mes pakeitėme šrifto dydį, tekstą vietomis, ir atsisakėme Europos Sąjungos simbolių“. Mes taip ir manėme, kad tai ilgai netruks. Tie, kas pritaria projektui, turėtų rasti būdą vėl įtraukti simbolius. Būtent tai ir buvo padaryta.

Mano pasiūlymas tiems, kurie remia Europos projektą, būti nuoširdiems ir pateikti šį pasiūlymą rinkėjams balsuoti referendume.

Pranešimas: Richard Seeber (A6-0362/2008)

  Gyula Hegyi (PSE). - (HU) Klimato kaita Vidurio Europoje – tai pirmiausia kritulių pasiskirstymo problema. Ilgų sausrų laikotarpius keičia gausios liūtys. Sausra ir potvyniai gali padaryti žalos, kuri siekia milijardus. Jie įrodo, kad klimato kaita iš tikrųjų vyksta. Europos klimato politika turėtų būti sprendžiami žalos dėl klimato kaitos atlyginimo, nelaimių prevencijos klausimai ir siekiama sustabdyti klimato kaitą. Mes turime kurti vandens saugojimo ir irigavimo sistemas, kaupti mūsų miestuose ir kaimuose kritulių rezervus tam, kad turėtume vandens sausros metu. Tai ypač svarbu Vengrijos Alföldo regione. Europos Sąjunga turi stiprinti vandentvarką kaip Bendrijos politikos priemonę ir kitame biudžete numatyti šiam tikslui finansavimą iš Europos Sąjungos lėšų.

  Cristina Gutiérrez-Cortines (PPE-DE). – (ES) Gerb. pirmininke, turiu pasakyti, kad aš balsavau prieš šį pranešimą, nes, mano nuomone, jis nėra geras. Klimato kaitos klausimas yra visuotinis, be to, vandens trūkumas taip pat turi įtakos dirvožemiui ir reikalauja nuoseklaus požiūrio.

Šiuo dokumentu, atrodo, norima pasakyti, kad vienintelis sprendimas – taupyti vandenį iš čiaupo ir vandenį mūsų miestų vamzdynuose. Tai yra nesisteminis ir netvarus požiūris. Aš nepritariu pranešimui, net jei jame ir yra teigiamų dalykų, pavyzdžiui, tai, kad vanduo turi būti prieinamas visiems arba kad mes turime bendrai naudotis ištekliais ir reikalingas solidarumas tarp regionų.

Vis dėlto sutinku su Gyula Hegyi, kad mes turime imtis veiksmų apsaugoti dirvožemį. Naujasis požiūris apima vandens išsaugojimą žemėje statant naujas užtvankas, naują upių reguliavimą, nelaimingų atsitikimų prevenciją, žemės ūkio strategiją, kuri leistų taikyti naują požiūrį ir, žinoma, jei reikia, upių vandens tėkmės keitimą.

Socialiniai ir ekonominiai rūpesčiai veikia žmonių gyvenimą, pavyzdžiui, šiuo metu susiduriama su maisto trūkumu. Į visa tai būtina atsižvelgti teikiant šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

  Madeleine Jouye de Grandmaison (GUE/NGL). - (FR) Gerb. pirmininke, aš balsavau už Richard Seeber pranešimą, atsižvelgdama į jo privalumus. Dėkoju visiems tiems, kurie leido priimti pakeitimus, kuriuos aš pasiūliau.

Vis dėlto man neramu, kad šis pranešimas yra susijęs su dirvožemio ir požeminių vandenų tarša naudojant pavojingus žemės ūkio teršalus. Šie atvejai registruoti Prancūzijos užjūrio teritorijose. Pavyzdžiui, Martinikoje ir Gvadelupėje naudojamas chlordekonas – jo molekulė turi ilgą gyvavimo laiką. Šis teršalas, kuris uždraustas Europoje beveik 30 metų, Prancūzijos užjūrio teritorijose naudotas iki pat 1997 m.

Šiandien ši tarša, kelianti rimtą pavojų visuomenės sveikatai ir trukdanti ekonomikos plėtrai, neleidžia siekti tikslų, nustatytų 2000 m. spalio 23 d. Vandens pagrindų direktyva (VPD), bent jau Martinikoje.

Ar Europos Komisija pagaliau pripažins, kad kai kurios valstybės narės pažeidžia direktyvą jautriuose aplinkos ir sveikatos sektoriuose?

Pranešimas: Ieke van den Burg ir Daniel Dăianu (A6-0359/2008)

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, aš norėčiau atitaisyti klaidą balsuojant dėl Ieke van den Burg pranešimo 3 ir 9 pakeitimo. Aš per klaidą balsavau prieš, nors norėjau balsuoti už. Kodėl? Manau, kad pasiūlymas dėl kapitalo reikalavimų turėtų numatyti, kad iniciatoriai privalo įtraukti savo vertybinių popierių dalį į savo balansą, taikyti kapitalo reikalavimus iniciatoriams, skaičiuojant remiantis tuo, kad jie turi tą paskolų dalį arba taikyti kitas priemones, užtikrinančias investuotojų ir iniciatorių interesų adekvatumą. Aš taip pat manau, kad savireguliavimo sprendimai, kuriuos siūlo kredito reitingavimo agentūros, gali būti nepakankami atsižvelgiant į tą vaidmenį, kuris joms tenka finansų sistemoje.

  Pirmininkas. - Jums lieka keturių sekundžių kreditas kitam kartui, Astrid.

Pranešimas: Alojz Peterle (A6-0350/2008)

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, jūs ką tik girdėjote, kad reformos priešininkai gyvena vakarykšte diena. O mes norime kurti ateitį! Tie, kurie prieštarauja reformai, turėtų likti savo valstybėse narėse, o mes turime remti tuos, kurie dirba Europai.

Alojz Peterle pasakė viską: mes norime, kad mūsų piliečiai gyventų ilgai ir laimingai. Todėl mes aktyviai dirbame Septintojoje ES mokslinių tyrimų pagrindų programoje su amžiumi susijusių ligų srityje. Dabar atėjo laikas teikti didesnę paramą sveikatos rinkoje laisvai samdomiems, nepriklausomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, vadovaujantis Smulkiojo verslo akto nuostatomis ir suteikti piliečiams ateityje didesnį pasirinkimą, kuris būtų geriausias kiekybiniu ir kokybiniu požiūriu.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pranešimas: Jo Leinen (A6-0372/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už sprendimą pritarti bendrai sistemai, nustatančiai pagrindinius Komisijos komunikato aspektus dėl Europos komunikacinės partnerystės. Ja siekiama stiprinti pačias įvairiausias komunikacijos sudėtines dalis ir sujungti jas į platesnę struktūrą, numatytą baltojoje knygoje dėl Europos komunikacijos politikos, siekiant sukurti abipusę sistemą, kurią apibūdina aktyvus piliečių dalyvavimas ir D planas (D planas – „demokratija, dialogas ir diskusijos“).

Svarbu pripažinti, kad šis komunikatas, kurį Komisija inicijavo po to, kai Konstitucinės sutarties projektu nepavyko paskatinti diskusijos dėl Sąjungos demokratinių institucijų ir piliečių santykių, nepasiekė savo tikslų. D planas nepavyko: ar demokratija galima be dialogo ir dialogas be diskusijų? Tai iš tikrųjų nesumažintų atotrūkio nuo piliečių, kurie nesuvokia Europos integracijos ir institucijų, kurios ir toliau yra neskaidrios ir nesuprantamos. Mes galime tik tikėtis, kad šis naujas bandymas sudaryti tarpinstitucinę sutartį leis mus judėti į priekį.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes neprieštaraujame tam, kad valstybių narių piliečiai objektyviai ir išsamiai būtų informuoti apie ES bendradarbiavimą. Vis dėlto tai neturi būti propaganda, įtvirtinanti viršvalstybinį valdymą Sąjungoje.

Bendroje deklaracijoje dėl Europos komunikacinės partnerystės, su kuria susijęs šis pranešimas, minimos ir kitos ES programos, pavyzdžiui, „D planas“ ir „Piliečiai Europai“, kuriuos Junilistanas vertina labai kritiškai. Deklaracijoje taip pat minimos ES partijos ir su jomis susiję politiniai fondai, kuriuos, Junilistano nuomone, turėtų kurti valstybių narių nacionalinės partijos iš apačios, o ne ES biurokratija iš viršaus.

Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą. Mes manome, kad bendros deklaracijos projektas dėl Europos komunikacijos partnerystės turėtų būti kitoks ir pabrėžti faktinę informaciją ir švietimą bei atvirą diskusiją, kurioje dalyvauja politinės jėgos, siekiančios ne Jungtinių Europos valstijų, o tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Europoje.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Kitas „būdingas šios rūšies“ pranešimas …

Nors ir teigiama, kad „komunikacija – svarbi atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos dalis“, pranešimu iš tikrųjų bandoma, švelniai tariant, „apibendrinti“ referendumų, kuriais buvo atmesta siūloma sutartis, kuri vadinama Lisabonos sutartimi, ir ypač Airijoje įvykusio referendumo rezultatus.

Atitinkamai dauguma Parlamente nusprendė patvirtinti bendrą deklaraciją dėl Europos komunikacinės partnerystės. Šitaip trys ES institucijos (Taryba, Europos Komisija ir Parlamentas) nusprendė pradėti propagandos „kryžiaus žygį“ – kuris, reikia pastebėti, tęsis ir per būsimus rinkimus į Europos Parlamentą – remiantis prielaida, kad vis didesnis pasipriešinimas už ES politikos priemonių slypintiems klasiniams ir kitokiems interesams, kaip parodė šie referendumai, gali būti įveiktas perimant ir išlaikant masinės informacijos priemonių darbotvarkės pozicijas ir kontrolę.

Faktiškai tai reiškia bandymą paslėpti arba nutylėti realų ES politikos priemonių turinį priimant sprendimus, kurie prieštarauja darbuotojų ir kitų socialinių sluoksnių įvairiose ES valstybėse narėse interesams.

Demagogiškai kartojant žodžius „demokratija“ ir „komunikacija“ šiame pranešime diskredituojama jų prasmė.

  Timothy Kirkhope (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos britų konservatoriai pritariame tam, kad visuomenei būtų prieinama informacija dėl ES politikos priemonių ir institucijų ir skaidrumo didinimui.

Vis dėlto, kalbant apie dabartines ekonomikos ir socialines sąlygas, mes manome, kad ES yra ir kitų svarbių prioritetų, kurie ir skubesni, ir svarbesni.

Dėl šios priežasties, balsuodami dėl šio pranešimo, mes nusprendėme susilaikyti.

Pranešimas: Marian-Jean Marinescu (A6-0343/2008)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LV) Šis protokolas – tai susitarimo su 25 ES valstybėmis narėmis logiškas tęsinys. Šis protokolas pagrįstas ta pačia teisine baze kaip ir ankstesnis protokolas (protokolas su 10 ES valstybių narių), pagal kurį Šveicarijai suteikta teisė toliau taikyti kiekybinius apribojimus darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims iš Rumunijos ir Bulgarijos tam, kad būtų galima palaipsniui atverti šių dviejų naujų šalių piliečiams Šveicarijos darbo rinką kiekvienais metais įsileidžiant į ją daugiau asmenų.

Manau, kad išplėtus šį susitarimą Rumunijai ir Bulgarijai padidėtų konkurencija Šveicarijos darbo rinkoje, ir būtų galima lengviau siųsti Šveicarijos darbuotojus į šias dvi šalis, pagerėtų Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų įsidarbinimo galimybės, ateityje atsivertų eksporto rinką į Šveicariją.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Aš pritariu šiai iniciatyvai, kuria siekiama papildyti (2002 m. birželio mėn.) susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo tarp Šveicarijos ir ES, apimančio Rumuniją ir Bulgariją.

Susitarimo papildymas neabejotinai turėtų teigiamą įtaką naujų darbo vietų ir investavimo galimybėms ir ekonomikos augimui šiose šalyse, ypač prekybos apimčių didinimui.

Planuojami specialūs pereinamieji laikotarpiai iki septynerių metų, kurių metu Šveicarija turės teisę taikyti kiekybinius apribojimus darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims iš Rumunijos ir Bulgarijos, siekiant laipsniškai atverti šių dviejų šalių piliečiams Šveicarijos darbo rinką ir didinti kasmet iš jų priimamų naujų darbuotojų skaičių, turint omenyje Šveicarijos rinkos poreikius ir užimtumo galimybes.

Tais pačiais laikotarpiais tokius pačius kiekybinius apribojimus Rumunija ir Bulgarija taikys Šveicarijos piliečiams.

Šio laikotarpio pabaigoje gali būti pakartotinai įvestos kvotos, jei nesilaikoma būtinų sąlygų, kurios numatytos apsaugos išlygoje. Tačiau tai galioja tik iki 2019 m.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl Tarybos sprendimo projekto Europos bendrijos ir jos valstybių vardu sudaryti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą dėl į Europos Sąjungą įstojusių Bulgarijos ir Rumunijos (9116/2008 – C6-0209/2008 C6-0209/2008 – 2008/0080(AVC)).

Pranešėjas Marian-Jean Marinescu besąlygiškai pritaria tam, kad būtų išplėsta susitarimo taikymo sritis. Jis teisėtai nurodo, kad tai atveria milžiniškas galimybes Šveicarijai, Rumunijai ir Bulgarijai. Tai taip pat užtikrintų tolesnę Europos Sąjungos augimo ir užimtumo skatinimu pagrįstos ekonomikos politikos sklaidą.

Vis dėlto, kaip sakė M. J. Marinescu, tai, kad pasiekta sprendimo, kuris darbotvarkės požiūriu skiriasi nuo ankstesnio susitarimo, apimančio dešimtį valstybių narių, kelia susirūpinimą. Aš visiškai sutinku, kad pereinamojo laikotarpio pratęsimas dviems anksčiau minėtoms šalims vertintinas neigiamai.

Svarbu į tai atsižvelgti ir siekti greito susitarimo ratifikavimo ir įgyvendinimo iškart po 2009 m. referendumo.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. − (RO) Referendumas dėl laisvo asmenų judėjimo susitarimo su Europos Sąjunga ir Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo įvyks Šveicarijoje 2009 m. vasario 8 d.

Anot kai kurių Šveicarijos partijų, referendumu siekiama sustabdyti „masinę nekontroliuojamą migraciją“ iš Rumunijos ir Bulgarijos. Šveicarija taip pat surengė panašų referendumą 2005 m. rugsėjo mėn. po 2004 m. plėtros. Laimė, to referendumo rezultatas buvo teigiamas.

Mes negalime ginčyti kiekvienos šalies teisės rengti referendumą; vis dėlto aš manau, kad kiekviena valstybė narė turi pasirūpinti tuo, kad Europos Sąjunga būtų vieninga, nepriklausomai nuo minėtų konsultacijų rezultato.

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už Marian Jean Marinescu rekomendaciją (A 6-0343/2008) dėl šių priežasčių:

Pagrindinių Europos Sąjungos teisių chartijos 45 straipsnyje nurodoma, kad „Kiekvienas Sąjungos pilietis turi teisę laisvai judėti ir rinktis gyvenamąją vietą valstybių narių teritorijoje“ tuo tarpu 1957 m. Romos sutartyje teigiama, kad „draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės“.

Natūralu, kad Rumunija ir Bulgarija, kaip naujos Europos Sąjungos valstybės narės, dalyvauja pasirašant EB ir Šveicarijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolą, norėdamos pasinaudoti jo nuostatomis ir tomis pačiomis teisėmis kaip ir visos Europos valstybės. Kitaip mes negalėtume kalbėti apie realią „Europos pilietybę“, kaip tai numatyta Mastrichto sutartimi (1993 m.).

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už M. J. Marinescu pranešimą dėl ES ir Šveicarijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo protokolo, kuriuo numatoma įtraukti į šį susitarimą 2007 m. sausio 1 d. į Europos Sąjungą įstojusias Rumuniją ir Bulgariją.

Kaip pranešėjas, aš manau, kad šis pranešimas teiktų ekonominę naudą abiem pasirašiusioms šalims didinant užimtumą, atveriant eksporto rinkas ir pagaliau skatinant prekybos ir ekonomikos augimą, tuo pačiu apsaugant Šveicarijos teisę taikyti pereinamąsias priemones, nustatytas ankstesniuoju protokolu (10 ES valstybių narių), nors ir su būtinais pataisymais.

Pranešimas: Luca Romagnoli (A6-0360/2008)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LV) Šio pasiūlymo tikslas – įgyvendinti principus, dėl kurių jau sutarta ankstesnėse teisinėse priemonėse, ir sukurti elektroninę nacionalinių registrų sąsają, nes be šios sąsajos Europos registrų sistema iki šiol negali veiksmingai veikti. Šiuo pasiūlymu siekiama minėtomis teisinėmis priemonėmis sukurtas sistemas papildyti techniniu ir informaciniu požiūriu, tačiau pagrindiniai principai nesikeičia: atskaitos taškas lieka valstybė narė, kurios pilietybę turi nuteistasis asmuo; informacija saugoma tik centriniame nacionaliniame registre, o informacija kitų valstybių narių registruose nėra tiesiogiai pasiekiama, valstybės narės pačios tvarko ir atnaujina savo duomenų bazes.

Priėmus šį teisės aktą 27 skirtingų teisinių sistemų valstybėse narėse, turinčiose savo teisminius ir socialinius ypatumus, bus suteiktas bendras pagrindas.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) Nuo 2005 m. Europos Komisija pasiūlė daugelį teisinių iniciatyvų, kuriomis siekiama reguliuoti ir supaprastinti keitimąsi informacija iš nuosprendžių registrų tam, kad būtų pagaliau atsisakyta lėtos ir iš esmės neveiksmingos sistemos 1959 m. Europos Tarybos konvencijoje numatytų mechanizmų pagrindu.

Pirmą kartą ši sistema patobulinta 2005 m. Tarybos sprendimu dėl keitimosi informacija iš nuosprendžių registro, ypač sutrumpinus jos perdavimo trukmę.

2007 m. Taryboje pasiekta politinio susitarimo dėl pagrindinio sprendimo, kuriuo siekiama užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė kiek įmanoma geriau ir teisingiau reaguotų į prašymus iš nuosprendžių registrų pateikti informaciją apie savo piliečius.

Dabartine iniciatyva siekiama ne pakeisti pagrindinius šio esminio sprendimo principus, o juos papildyti. Ja siekiama sukurti kompiuterizuotų informacijos apie kaltinamuosius nuosprendžius mainų tarp valstybių narių sistemą, vadinamą Europos nuosprendžių registrų informacine sistema (ECRIS).

Išliks 27 atskiros teisinės sistemos, kurių kiekviena turi savo teismų ir socialinės sistemos specifiką, tačiau bus siekiama rasti bendrą sąlyčio tašką, kad būtų galima sistemą taikyti praktiškai.

Šiomis sąlygomis, siekiant užtikrinti tinkamą duomenų apsaugą, dar kartą matome, kad reikalingas sprendimas dėl trečiojo ramsčio duomenų apsaugos, kurį mes ne kartą raginome priimti.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Aš balsavau už pranešimą dėl ECRIS, nes ši sistema yra pagrindinė keitimosi informacija apie asmenų teistumą tarp valstybių narių tinklo dalis.

Nesuklyskime: mes nesiruošiame sukurti vienintelę, centralizuotą duomenų bazę. Kiekviena valstybė narė pati centralizuotai kaups informaciją apie savo piliečius; kiekvienos valstybės narės centrinė administracija bus vienintelė įstaiga, kuri turės galimybę jungtis prie sistemos, leidžiančios gauti informaciją apie teistumą iš kitų valstybių narių duomenų bazių.

Tokiu būdu nacionalinės teismų sistemos institucijos negalės tiesiogiai gauti išrašų iš kitų ES valstybių narių, jos pirmiausia turės siųsti prašymus centriniam savo šalies registrui, kuris juos perduos atitinkamai valstybei narei.

Iki šiol Europos registrų sistema negalėjo veiksmingai veikti. Žinoma, mes turėjome bandomąjį projektą, kuris buvo pradėtas 2006 m. ir kuriame dalyvavo Čekija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas ir Ispanija, prie kurių prisijungė kiti.

Mes taip pat buvome priėmę sprendimą dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio.

Vis dėlto mums trūko teksto, kuris apibūdintų šį elektroninį tarpusavio ryšį techniniu požiūriu.

To dabar pasiekta su ECRIS, kuris įrodo, kad naujos technologijos palengvina kasdienę teisingumo veiklą Sąjungoje.

  Koenraad Dillen (NI), raštu. − (NL) Lucos Romagnoli pranešimas nusipelnė mūsų pritarimo, nes jis reiškia realią pažangą teismų bendradarbiavimo tarp valstybių narių srityje. Praeityje pernelyg daug kartų rimti nusikaltėliai nebuvo išduoti kitos valstybės narės prokurorams tik todėl, kad gyvena kitoje valstybėje narėje. M. Fourniret byla yra pats liūdniausias šios rūšies pavyzdys.

Europos nuosprendžių registrų sistema yra puiki idėja, su sąlyga, žinoma, kad garantuojamos pagrindinės teisės. Laisvė reikšti savo mintis ir įsitikinimus kai kuriose valstybėse narėse yra apribota „antirasistiniais“ įstatymais, kuriuos pažeidus gresia net įkalinimas, ir tai gali sudaryti tam tikrų sunkumų. Baudžiamosios teisės apribojimai reikšti savo nuomonę Belgijoje, pavyzdžiui, yra gerokai didesni negu Italijoje ar Jungtinėje Karalystėje, kur faktiškai leidžiama laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Ši procedūra yra konsultavimosi procedūra, kuria siekiama susitarimo dėl pasiūlymo įsteigti Europos nuosprendžių registrų informacinę sistemą (ECRIS), apimančią valstybių narių kompiuterizuotus informacijos mainus.

Komisija pritaria tam, kad pagrindinis tikslas yra „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą“ ir „valstybių narių kompetentingų institucijų, įskaitant policijos, muitinės ir kitas specializuotas teisėsaugos tarnybas, operatyvinis bendradarbiavimas“.

Kaip nurodoma, „šiam tikslui pasiekti reikia, kad valstybių narių kompetentingos institucijos sistemingai keistųsi informacija iš nuosprendžių registrų ir būtų užtikrinta, kad ji būtų vienodai suprantama ir kad toks keitimasis būtų veiksmingas“.

Mes manome, kad, jei reikia, informacijos, gautos iš nuosprendžių registrų perdavimas iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę turėtų vykti remiantis (dvišalio) bendradarbiavimo tarp suinteresuotų šalių pagrindu. Vis dėlto tarp kitų klausimų, kurių taikymo sritį ir reikšmę reikėtų įvertinti, pranešimu numatomi valstybių narių įpareigojimai, taikant teisingumo ir vidaus reikalų principą Bendrijos lygmeniu, kuris išeina už bendradarbiavimo tarp valstybių narių, kurį mes rekomenduojame, ribų.

Mes akivaizdžiai pripažįstame mechanizmų, leidžiančių abipusį informacijos, gautos iš valstybių narių nuosprendžių registrų, keitimąsi tarp valstybių narių, poreikį, tačiau tai turėtų būti vertinama kiekvienu atveju atskirai ir vadovaujantis bendradarbiavimo principais.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Mūsų kolegos pranešimas yra žingsnis į priekį dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio.

Nėra abejonių, kad tokie asmenys kaip M. Fourniret, pedofilas, terorizavęs žmones Prancūzijoje, o po to Belgijoje, nebuvo išduotas kitai šaliai todėl, kad nebuvo gautas išrašas iš kitos valstybės registro. Monstrai, žudikai ir vagys gali išvengti teisingumo, jei įvairių valstybių narių duomenų bazėms trūksta skaidrumo.

Dėl šių priežasčių mes pritariame Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimui tiek, kiek tai garantuoja kiekvieno asmens pagrindines laisves. Aš mąstau apie laisvės reikšti savo mintis ir įsitikinimus apribojimus ir ideologines bausmes už nuomonę, kuri neatitinka europinių dogmų ir politinio korektiškumo reikalavimų.

Elektroninis keitimasis informacija iš nuosprendžių registro taip pat reikalauja tokių veiksmingų atsargumo priemonių kaip informacijos mainų vientisumas, autentiškumas ir atnaujinimas. Šiandien mes sukūrėme preliminarų mechanizmą: todėl toliau turime būti budrūs ir elgtis išmintingai.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS) sukūrimo pagal pagrindinio sprendimo 2008/XX/TVR 11 straipsnį (COM (2008) 0332 – C6 – 0216/2008 – 2008/0101(CNS)).

Pranešėjas Luca Romagnoli teisingai pabrėžė, kad anksčiau minėtu pasiūlymu siekiama įgyvendinti principus, dėl kurių jau susitarta, ir užtikrinti jų įgyvendinimo priemones, o ne juos dar kartą nustatyti.

Itin svarbu apibrėžti elektroninius ryšius, siekiant veiksmingiau perduoti informaciją Europos nuosprendžių registrų informacinėje sistemoje. Šiuo metu perduoti duomenis trunka pernelyg ilgai. Tačiau šiandieniniame pasaulyje tai turi esminę reikšmę.

Reikėtų atsižvelgti į šiuos klausimus:

– būtina dėti visas pastangas, kad būtų galima suteikti teismų institucijoms moksliniais tyrimais nustatytas galimybes jų veiksmų sėkmei užtikrinti,

– duomenų apsaugai itin svarbi sistema S/TESTA, garantuojanti tinklo saugumą.

Nurodoma, kad siūloma teisinė bazė yra netinkama. Tai kelia susirūpinimą ir ateityje turėtų būti suderinta su galiojančių sutarčių reikalavimais.

Manau, kad būtina priimti šį pranešimą ir įgyvendinti jo sprendimus valstybėse narėse.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Didėjant tarptautinių nusikaltimų skaičiui, bendradarbiavimas tarp valstybių narių tampa vis aktualesnis. Taip pat derėtų prisiminti, kad nusikaltimai, kurie griežtai baudžiami vienoje šalyje, gali būti laikomi nereikšmingais kitoje. Tai labai svarbu ir į tai būtina atsižvelgti. Taip pat svarbu laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir palaikyti kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų teises. Pritariau šiam pranešimui, kuriame visa tai yra garantuojama.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, nes svarbus vaidmuo jame tenka Europos nuosprendžių registrų informacinei sistemai, kuriant technines ir praktines informacijos tarp valstybių narių mainų priemones.

Vis dėlto, mano nuomone, tekstas, dėl kurio buvo balsuojama, turėtų būti ateityje tobulinamas (iš pradžių per S-TESTA administravimo ryšių tinklą) naudojant Europos Teismų registrų tinklo ryšių sistemą dėl šių priežasčių:

– priimdamas S. Y. Kaufmann pranešimą, Europos Parlamentas pritarė tam, kad būtų sukurtas šiuolaikinis ir saugus Europos teismų registro tinklo telekomunikacijų tinklas;

– nuosprendžių registrų informacinė sistema yra vienas iš klausimų dėl Europos Teismų tinklo, kuriuo siekiama skatinti teisingumą valstybėse narėse;

– naudojant vieningą ryšių tinklą, daug sutaupoma;

– unikali teisinio pobūdžio ryšių sistema leidžia suinteresuotoms šalims greitai, saugiai, kompleksiškai ir lengvai keistis reikalinga informacija.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai balsavo prieš šį pasiūlymą todėl, kad jis išplečia nacionalinių valdžios institucijų galimybę keistis informacija be tinkamo patikrinimo. Mes ir toliau pritariame tarpvyriausybiniam bendradarbiavimui baudžiamosios teisės srityje, tačiau ne automatinei galimybei gauti ir teikti šiuos duomenis.

Pranešimas: Pier Antonio Panzeri (A6-0365/2008)

  Jan Andersson, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už pranešimą dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo (A6-0365/2008). Pranešime yra daug svarbių nuostatų, tarp jų ir tos, kurios susijusios su bendrovės rangovės atsakomybe už mokėjimų pažeidimus, kuriuos padaro subrangos bendrovės. Pranešime taip pat prieštaraujama dabartinei tendencijai Teisingumo Teisme interpretuoti direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo.

Apskritai pranešimas yra geras, tačiau mes manome, kad mokesčių politiką ir, be viso kito, apmokestinimo laipsnį turėtų nustatyti pačios valstybės narės. Tačiau nebuvo galimybės balsuoti atskirai dėl atskirų pranešimo dalių.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau pritardamas savo kolegos iš Italijos Piero Antonio Panzeri pranešimui savo iniciatyva dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo Europos Komisijos komunikato pagrindu. Jame rekomenduojama stiprinti kovą su šešėline ekonomika, kuri kelia pavojų ekonomikai, daro darbuotojus nesaugius, yra žalinga vartotojams ir mažina mokesčių įplaukas, todėl tarp įmonių atsiranda nesąžininga konkurencija.

Svarbu aiškiai atskirti veiklą, kuri yra nusikalstama ir neteisėta, ir darbą, kuris yra teisėtas, tačiau nedeklaruojamas, t. y. neatitinka įvairių reguliavimo, pavyzdžiui, dėl socialinio draudimo įmokų ir mokesčių, reikalavimų. Akivaizdu, kad būtina stiprinti kontrolės priemones. Vis dėlto mes privalome mažinti mokesčių naštą darbuotojams, atsižvelgiant į kiekvienos šalies padėtį, gerindami visuomenės finansų kokybę. Itin svarbu supaprastinti mokesčių administravimo ir socialinio draudimo sistemą, kuri skatina nedeklaruojamą darbą, ypač asmenų, dirbančių savarankiškai ir smulkiajame versle.

Mes privalome skubiai nustatyti darbo inspektorių ir kitų atitinkamų institucijų, atsakingų už kovą su sukčiavimu ir jos priežiūrą, europinę bendradarbiavimo platformą.

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai pritaria priemonėms stiprinti kovą su nedeklaruojamu darbu, ypač kai kurioms priemonėms, kurios minimos šiame pranešime – toms, kurios skatina valstybes nares mažinti mokesčių išlaidas darbuotojams ir skatina įvairias garantijas, susijusias, pavyzdžiui, su legaliu darbu.

Vis dėlto keletui pranešimo punktų mes negalime pritarti.

Tai siūlymas nustatyti Bendrijos pareigą koordinuoti darbo inspekcijų darbą ir persvarstyti direktyvą 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo. Britų konservatoriai mano, kad direktyva turėtų būti geriau įgyvendinama, tačiau nereikalauja teisinių pakeitimų, klaidinančių darbdavius ir darbuotojus. Dėl šių priežasčių konservatoriai balsuodami susilaikė.

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo, nes nedeklaruojamas darbas Bendrijoje yra didelė problema. Juodąją darbo rinką iš esmės skatina pernelyg dideli mokesčiai ir biurokratija, dėl to mažėja įplaukos į biudžetą arba jis nesurenkamas.

Be to, priėmimas į darbą nesilaikant būtinų reikalavimų darbuotojams taip pat skatina nesąžiningą konkurenciją. Šiuo požiūriu be didesnio dėmesio, kurį valdžios institucijos turėtų skirti mokesčių ir biurokratijos mažinimui darbo rinkoje, norėčiau pabrėžti poreikį kurti naujas darbo vietas ir taikyti lanksčias taisykles laikinam ir sezoniniam darbui.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Darbo rinka gali tinkamai veikti tik veikiant geriems įstatymams ir tinkamai koordinuojant socialinių partnerių ir atitinkamų valdžios institucijų veiksmus. Nedeklaruojamas darbas yra tik vienas iš daugelio sunkumų, kuriems socialiniai partneriai turėtų ieškoti sprendimų.

P. A. Panzeri pranešime yra daug gerų ketinimų ir kai kuriais atvejais daug patarimų, kaip organizuoti darbo rinką apskritai ir spręsti nedeklaruojamo darbo klausimą atskirose valstybėse narėse. Be viso kito, pranešėjas skatina valstybes nares tęsti mokesčių ir socialinės sistemos reformą ir suderintus veiksmus kovoje su nedeklaruojamu darbu. Pranešėjas taip pat siūlo bendrą požiūrį į imigraciją ES ir mano, kad „bet kokia valstybių narių ekonomikos, mokesčių ir socialinės apsaugos sistemų reforma turėtų būti kompleksinė ir joje turėtų būti atsižvelgiama į pagrindines nedeklaruojamo darbo priežastis“.

Junilistano nuomone, darbo rinkos politikos klausimai yra valstybių narių reikalas, todėl mes esame susirūpinę dėl to, kaip ES nuolat didina savo įtaką šiais klausimais atskirų valstybių narių apsisprendimo sąskaita. Dėl šių priežasčių Junilistanas nusprendė nepritarti šiam pranešimui.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. − (PL) Nedeklaruojamas darbas yra sudėtingas ir įvairiapusis reiškinys. Jis apima ekonominius, socialinius, institucinius ir net kultūrinius aspektus ir gali būti žalingas daugeliu aspektų. Nacionalinis biudžetas praranda pajamas, būtinas išlaidoms padengti. Patys darbuotojai, dirbantys šešėlyje, dažnai neturi teisių, kurias turi kiti darbuotojai. Be to, šių darbuotojų sveikata ir saugumas yra nepakankamai apsaugoti, o jų profesinio vystymosi galimybės – ribotos.

Nedeklaruojamas darbas kelia sunkumų ir bendrajai rinkai ir yra jai žalingas. Nedeklaruojamo darbo priežastys įvairiose valstybėse narėse skiriasi, todėl atitinkamai skiriasi ir kovos su juo priemonės. Aš sutinku su pagrindiniais pranešimo punktais, kuriuose teigiama, kad būtina stiprinti pastangas kovoje su šiuo reiškiniu. Štai todėl aš balsavau už Piero Antonio  Panzeri pranešimą.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad aš netikiu, kad siūlomas nuostatų persvarstymas Europos Teisingumo Teismo sprendimų sąlygomis būtų veiksminga priemonė kovoti su nedeklaruojamu darbu. Aš nuosekliai prieštarauju raginimams iš dalies pakeisti direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo nuostatas.

Aš manau, kad kovojant su nedeklaruojamu darbu, tarp jų ir komandiruojamų asmenų nedeklaruojamu darbu, svarbu stiprinti administravimo bendradarbiavimą ir informacijos mainus tarp valstybių narių.

  Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − (SV) Mes manome, kad būtina imtis veiksmingų priemonių siekiant sustabdyti nedeklaruojamą darbą.

Vis dėlto mes negalime pritarti tam, kad, pavyzdžiui, sprendžiant nedeklaruoto darbo klausimą, kaip vienas sprendimų būtų siūloma bendroji imigracijos politika. Todėl galutinio balsavimo metu mes susilaikėme.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Nedeklaruojamas darbas yra reiškinys, turintis įtakos visoms ES valstybėms narėms. Nedeklaruojamas darbas dažniausiai esti mažai apmokamas fizinis darbas, o jį dirbantys darbuotojai – neapsaugoti socialinių garantijų arba darbuotojų teisių. ES ir jos valstybės narės turi imtis veiksmų tam, kad sumažintų nedeklaruojamo darbo apimtis, ir aš atitinkamai balsavau, pritardamas Piero Antonio Panzeri pranešimui.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Itin svarbu kovoti su nedeklaruojamu darbu, kurį galima prilyginti ekonomikos vėžiui, stabdančiam augimą ir iškreipiančiam konkurenciją vidaus rinkoje didinant socialinę įtampą. Neteisėtos ekonomikos aukos yra valstybių narių piliečiai, dirbantys teisėtai, kurių ekonominėms ir socialinėms teisėms kyla pavojus.

Mes galėtume pritarti tam, kas smerkiama šiame pranešime. Deja, tai dar viena galimybė Europos šalininkams kaip socialinį svertą panaudoti didelio masto ekonominę imigraciją: imigraciją, kuri, neva, gali padėti Europos ekonomikai ir žmonėms. Raginimas pakeisti nelegalių imigrantų darbą „teisėta“ imigracija yra didelė veidmainystė. Ji neturi jokios ekonominės socialinės arba visuomeninės prasmės.

Prancūzija ir Europos Sąjunga neturėtų „atverti daugiau teisėtos imigracijos į Europos Sąjungą kelių“, nes negali sustabdyti net neteisėtos imigracijos. Norėdami užtikrinti augimą ir vidaus rinkos kontrolę mes turime atkurti piliečių pasitikėjimą, skatindami politikos priemones, orientuotas į šeimą ir gimstamumo didinimą, siūlant geriau apmokamą darbą ir padedant jaunimui ir bedarbiams, pagaliau teikiant pirmenybę ir apsaugą bendrijos piliečiams.

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. − (NL) Balsuodama dėl Piero Antonio Panzeri pranešimo dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo, aš susilaikiau. Nors pranešime yra teigiamų dalykų, manau, kad pranešimu siekiama aplinkiniu keliu įtvirtinti Europos darbo rinkoje lankstumo ir užimtumo garantijas. Lankstumo ir užimtumo garantijos suteiktų daugiau lankstumo darbdaviams ir mažiau saugumo darbuotojams. Aš tam nepritariu.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Pranešime tarp kitų nurodytos netipiškos sutartys, užtikrinančios „lankstumo ir užimtumo garantijas“, kurios galėtų pakenkti nuolatinėms užimtumo sutartims. Pranešimas yra parengtas daug trūkumų turinčios Lisabonos strategijos pagrindu.

Taip pat esama prieštaravimų įvairių kalbų variantuose apibūdinant darbuotojų komandiravimo reglamentavimą.

Nepaisant to, pranešime yra daug teigiamų bruožų, todėl aš balsuoju už.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Nedeklaruotas darbas Europoje sudaro maždaug 20 proc. Tai turi neigiamos įtakos mūsų socialinės apsaugos sistemoms. Šiame pasiūlyme teigiama, kad rinka yra iki tam tikro laipsnio pažeista, ir tai lemia nesąžiningą konkurenciją. Mes pritariame kovai su nedeklaruojamu darbu, tačiau turime susilaikyti nuo balsavimo, nes šis pasiūlymas turi didelių trūkumų. Deja, jis pagrįstas neoliberalia idėja, supriešinančia darbuotojus. Kova su nedeklaruotu darbu naudojama kaip priežastis skatinti didesnes lankstumo ir užimtumo garantijas. Blogėja europiečių padėtis darbo rinkoje, nes jie turi konkuruoti su pigia darbo jėga, atvykstančia iš svetur.

ES plėtra 2004 m. ir 2007 m. buvo labai svarbi. Socialinio aprūpinimo sistemų skirtumai ES valstybėse narėse dar labiau padidėjo, nes naujosiose valstybėse narėse dalis pramonės išnyko. Šiuo metu šios šalys importuoja prekes ir eksportuoja darbo jėgą. Lenkijos ir Rumunijos gyventojai vyksta dirbti į kitas šalis už atlyginimą, kuris yra mažesnis už minimalų ir dirba nepriimtinomis sąlygomis. Naudojantis žemu atlygiu, mažinami ir kitų darbuotojų atlyginimai. Europos Sąjunga negali siekti tolesnės integracijos, jei pajamos ES labai skiriasi ir šie skirtumai yra panaudojami konkurencinėje kovoje.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už Piero Antonio Panzeri pranešimą dėl kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimo.

Aš manau, kad kaip niekada anksčiau būtina kovoti su reiškiniu, kuris stabdo sąžiningos konkurencijos tarp įmonių ir vietos regionų plėtrą, kuria administravimo sunkumus ir turi neigiamą įtaką darbuotojams, dirbantiems teisėtai. Aš sutinku dėl rimtų, suderintų pastangų kovoje su šiuo reiškiniu taikant prevencines priemones, lengvatas, atsakomybę ir represines priemones per veiksmingą stebėjimą ir atitinkamas nuobaudas.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Mes privalome labiau padėti tiems darbuotojams, kurie yra išnaudojami ir dirba „nedeklaruojamą darbą“. Nesąžiningi darbdaviai kelia pavojų jų sveikatai ir saugumui.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Mes balsuojame prieš pranešimą, nes juo iš esmės siekiama įteisinti brutalų darbuotojų išnaudojimą. Juo nesprendžiamas nedeklaruojamo darbo klausimas ginant darbuotojų interesus. Priešingai: juo siekiama išsaugoti kapitalo pelnus ir stiprinti ES monopolijų konkurencingumą, kaip tai numatyta Lisabonos strategijoje. Dėl šios priežasties vietoj tokių priemonių kaip patikrinimai arba baudos darbdaviams jame siūloma taikyti lengvatas kapitalui, pavyzdžiui, „mažinti su atlyginimais nesusijusias sąnaudas“. Dėl to mažinamas arba visiškai atsisakoma įpareigojimo mokėti draudimo įmokas. Tai taip pat apima ir išimtis mokesčių srityje, verslo išlaidų mažinimą ir neoficialias užimtumo sutartis.

Šiomis priemonėmis nedeklaruojamo darbo klausimai ne tik nėra sprendžiami, bet ir stiprinamas visiškas kapitalo nebaudžiamumas. Todėl šios rūšies užimtumas tik didės, ir bus pažeidžiami darbo, socialinės ir draudimo teisės reikalavimai, o darbuotojai išnaudojami kaip niekada anksčiau.

Darbininkų klasė iš ES, Europos Parlamento arba politinių biurokratų negali tikėtis jokių sprendimų savo naudai.

Organizuota darbuotojų kova siekiama kovoti su antiliaudine ES politika ir buržuazinėmis valstybių narių vyriausybėmis. Tai leistų pasiekti radikalių valdžios pokyčių ir užtikrintų, kad turtas, kurį sukūrė darbuotojai, būtų panaudojamas žmonių naudai.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Nedeklaruotas darbas yra plačiai paplitęs Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Danijoje iki 18 proc. gyventojų dirba tokį darbą arba yra su juo vienaip ar kitaip susiję.

Dažniausiai darbuotojai nėra baudžiami dėl to, kad dirba šį darbą. Baudžiamas darbdavys. Geriausiu atveju darbuotojas turi susimokėti baudą, kuri visuomet yra mažesnė už baudą, kurią moka darbdavys. Teoriškai nedeklaruotas darbas nėra pagrindas deportuoti asmenį į jo kilmės šalį. Vis dėlto kai kurios šalys, pavyzdžiui, Belgija ir Danija nurodo, kad kai kuriais atvejais tai įmanoma, pavyzdžiui, akivaizdžiai arba nuolat pažeidžiant įstatymus.

Europos Sąjunga turėtų pasitelkti įvairias galimybes kovoje su šiuo reiškiniu. Veiksmingiausias būdas yra mažinti mokesčius ir šalinti teisines darbo rinkos administravimo kliūtis tam, kad nedeklaruojamas darbas būtų nepelningas abiem pusėms.

Pranešimas: Gabriele Zimmer (A6-0364/2008)

  Jan Andersson, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome už šį pranešimą dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu. Vis dėlto mes norėtume aiškesnės pozicijos klausimais dėl minimalių atlyginimų. Mes bendrai laikomės nuomonės, kad būtina mažinti skurstančių dirbančiųjų Europoje skaičių. Visų gaunančių atlyginimą pajamos turi būti pakankamos. Valstybės narės, kurios nori nustatyti atlyginimus įstatymų numatyta tvarka, gali tai padaryti. Tai gali daryti valstybės narės, kuriose socialiniai parneriai nustato atlyginimus.

Lisabonos strategijoje palyginami skirtingi darbo rinkos modeliai ir būdai užtikrinti pagrįstą mokestį už darbą. Būtina, kad tokie patirties mainai vyktų tarp valstybių narių.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už kolegės iš Vokietijos Gabrielės Zimmer pranešimą dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, tarp jų vaikų skurdu, Europos Sąjungoje. Gana didelė Sąjungos gyventojų dalis gyvena socialinėje atskirtyje: 16 proc. gyventojų rizikuoja pristigti pajamų, penktadalis gyvena standartų neatitinkančiame būste, 10 proc. sudaro namų ūkiai, kuriuose niekas nedirba, ilgalaikis nedarbas yra 4 proc., o anksti mokyklas paliekančių vaikų dalis yra daugiau negu 15 proc. Kitas vis svarbesnis socialinės atskirties aspektas yra nepakankamas aprūpinimas informacinėmis technologijomis.

Kaip ir didžioji dauguma mano kolegų šio Parlamento narių, aš pritariu Komisijos požiūriui dėl socialinės įtraukties, kuri leistų žmonėms oriai gyventi ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir darbo rinkoje. Aš pritariu raginimui nustatyti valstybėse narėse minimalių pajamų sistemas skatinant socialinę įtrauktį ir paramos sistemas, kurios leistų žmonėms išbristi iš skurdo ir gyventi orų gyvenimą.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LV) Kova su skurdu ir socialine atskirtimi yra pagrindinis Europos Sąjungai ir valstybėms narėms rūpimas klausimas. 2000 m. kovo mėn. pradedant įgyvendinti Lisabonos strategiją, Taryba paprašė valstybių narių ir Europos Komisijos imtis veiksmų, kurie padarytų lemiamą įtaką skurdo panaikinimui iki 2010 m. Valstybės narės pademonstravo ryžtingą politinę valią ir buvo imtasi daugelio veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu. Tačiau kova su skurdu ir darbo rinkoje nedalyvaujančių žmonių integracija yra sunkus uždavinys išsiplėtusioje Europos Sąjungoje. Negalėsime įgyvendinti atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų, jeigu toliau švaistysime didelę dalį mūsų didžiausio turto – žmogiškojo kapitalo.

Daugumoje valstybių narių vykdoma išsami socialinės paramos politika ir įgyvendinama aktyvinimo politika, siekiant į darbo rinką grąžinti iš jos išstumtus žmones. Tačiau vis dar egzistuoja didelė grupė žmonių, kuriems tikimybė susirasti darbą yra maža, ir kuriems dėl to toliau gresia skurdo ir socialinės atskirties pavojus. Tiems, kurie yra labiausiai atitrūkę nuo darbo rinkos, minimalių pajamų (MP) sistemos gali būti vienintelis būdas išvengti didelio skurdo. Tačiau atlikdamos šią būtiną funkciją MP sistemos taip pat turi skatinti galinčiųjų dirbti integraciją į darbo rinką. Todėl pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad socialinės apsaugos politika padėtų veiksmingai užtikrinti galinčių dirbti žmonių mobilizavimą ir tuo pat metu pasiekti ilgesnio laikotarpio tikslą – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį tiems, kurie yra ir liks už darbo rinkos ribų.

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai pritaria veiksmams, kuriais siekiama skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu. Nors pranešime yra teigiamų aspektų, pabrėžiančių tam tikrų visuomenės grupių įsipareigojimus visuomenei, mes negalime pritarti kitiems klausimams, pavyzdžiui, kai kalbama apie minimalaus darbo užmokesčio ES nustatymą. Daugelis šalių nustatė minimalius atlyginimus, tačiau britų konservatoriai mano, kad tai turėtų spręsti pačios valstybės narės.

Pranešime taip pat neigiamai vertinamas darbas ne visą darbo dieną, o tai, delegacijos nuomone, visiškai neatitinka padėties JK. Dėl šių priežasčių konservatoriai, balsuodami dėl šio pranešimo, susilaikė.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes nusprendėme balsuoti prieš pranešimą dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu ES, nes daugelis jame pateiktų klausimų turėtų būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu. Sveikatos apsaugos turinys yra valstybių narių atsakomybė, konkretus darbo rinkos politikos turinys taip pat. Šie klausimai geriausiai sprendžiami nacionaliniu lygmeniu, kuo arčiau piliečių. Tokios priemonės kaip minimalios pajamos taip pat prieštarauja šio pranešimo tikslui, nes kuria daug kliūčių kovoje su socialine atskirtimi.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes žinome, kad dirbančių, tačiau skurdžiai gyvenančių asmenų skaičius didėja, daugėjant nepatikimo ir menkai mokamo darbo vietų. Todėl šis klausimas turėtų būti vienas iš pagrindinių atsakingiems už Europos Sąjungą pareigūnams. Atlyginimas už darbą ir minimalūs atlyginimai nepriklausomai nuo to, ar jie apibrėžti įstatymais, ar kolektyvine sutartimi, turi atitikti oraus gyvenimo standartus.

Svarbu, kad šis pranešimas priimtas, tačiau reikia apgailestauti, kad dauguma nepritaria jo svarstymui plenarinėje sesijoje. Socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu, ypač vaikų skurdu, ES yra nepatogūs klausimai. Teigiama, kad 20 milijonų žmonių ES, dauguma moterys, dirbdami gyvena skurde, t. y. 6 proc. visų gyventojų ir 36 proc. dirbančių asmenų gyvena ties skurdo riba. Tarp įvairių rekomendacijų, pateikiamų pranešime, Europos Parlamentas ragina valstybes nares iki 2012 m. 50 proc. sumažinti vaikų skurdą ir sutinka dėl ES įsipareigojimų iki 2015 m. užtikrinti, kad gatvėje negyventų nė vienas vaikas.

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš džiaugiuosi, kad pranešime tinkamai atsižvelgta į veiksnius, skatinančius socialinę įtrauktį, ir dėl šios priežasties balsavau už diskutuojamą pasiūlymą. Tam, kad ši įtrauktis būtų veiksminga, norėčiau priminti jums kai kuriuos klausimus, kuriuos laikau tinkamais mokymosi proceso požiūriu, nes manau, kad jaunuoliai turi gauti tinkamą išsilavinimą pagal organizuoto ir išsamaus socialinio ir profesinio mokymo programą.

Manau, kad mums reikalingas vienodas požiūris į švietimo sistemas visose 27 valstybėse narėse, taip pat diplomų ir profesinių liudijimų pripažinimas ir kalbų mokėjimas, kad būtų pašalintos kliūtis ryšiams Europos Sąjungoje. Aš taip pat pritarčiau tam, kad būtų pradėtas taikyti nuoseklus būsimų absolventų vertinimo ir jų praktikos metodas, įtraukiant juos į darbo rinką per darbo biržas, veikiančias ne tik šalies, bet ir regioniniu mastu, šitaip užtikrinant geresnę užimtumo dinamiką ES.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas dėl skurdo Europoje įrodo, kad politikos priemonės, įgyvendinamos Europos Sąjungoje, patyrė nesėkmę ir toliau rodo realaus požiūrio šiame Parlamente trūkumą.

Šiuo metu daugiau kaip 80 milijonų gyventojų, anot pranešimo, „patiria skurdo riziką“; daugiau kaip 100 milijonų europiečių būsto sąlygos yra nepatenkinamos; ir daugiau negu 30 milijonų darbuotojų dirba už itin mažus atlyginimus, tačiau šis skaičius faktiškai yra kur kas didesnis, nes vien tik Prancūzijoje 7 milijonai darbuotojų patenka į skurdžiausių kategoriją.

Daugiausia dėmesio aš norėčiau skirti būtent šiam aspektui. Pranešėjas siūlo minimalų atlyginimą ir pakankamas pajamas tam, kad būtų išvengta socialinės atskirties, tačiau kokią įtaką tai galėtų turėti Europoje, kai tuo pat metu skatinama didelio masto pigios darbo jėgos imigracija? Kokią įtaką tai galėtų turėti Europai, kurioje įmanomas socialinis dempingas tarp valstybių narių, kaip tai įrodo skandalingi Teisingumo Teismo sprendimai Viking ir Laval bylose? Kokią įtaką tai gali turėti Europai, kur darbuotojų gerovė aukojama laisvosios prekybos vardan? Ar tuo siekiama papildyti gėdingai mažus atlyginimus ir toliau naudoti visuomenines lėšas?

Dar kartą akivaizdžiai matome sistemos, kurią jūs taikėte 50 metų, ribas. Atėjo laikas keistis!

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Pasipiktinimą kelia tai, kad vaikų skurdas Europoje 21-ame amžiuje yra toks didelis. Mano šalyje, Škotijoje, kurioje yra daug gamtinių išteklių, vaikų skurdo lygis nepateisinamai aukštas, tuo tarpu JK vyriausybė Londone ir toliau vykdo tokius nereikalingus ir nežmoniškus projektus, kaip raketinės apsaugos sistemos „Trident“ atnaujinimas. Laimė, Škotijos vyriausybė yra įsipareigojusi spręsti vaikų skurdo klausimus, naudodamasi įgaliojimais, kurie jai šiandien suteikti. Vien tik praėjusiais metais Škotijos švietimo sekretorius pranešė apie programą mokyklose pirmuosius trejus mokymosi metus teikti nemokamą maistą vaikams, tai dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis yra sveikintina. Visa tai turėtų padėti kovoje su vaikų skurdu. Dar daugiau bus padaryta, kai nepriklausoma Škotija galės kontroliuoti savo valstybės finansus.

  Thomas Mann (PPE-DE), raštu. − (DE) Aš balsavau už Gabielės Zimmer pranešimą dėl kovos su skurdu. Politikai turėtų imtis griežtų veiksmų mažinti skurdą ir kovoti su socialine atskirtimi. Sunku rasti žodžių apibūdinti padėtį tų, kurie bando išgyventi iš mažų socialinių pašalpų dirbdami sunkiomis sąlygomis arba auga šeimose, kur skurde gyvena keletas kartų. Svarbus vaidmuo čia tenka tinkamai socialinei apsaugai, individualiam švietimui ir mokymui ankstyvajame etape ir motyvacijai siekti ištrūkti iš skurdo savo jėgomis.

Todėl tenka tik apgailestauti, kad negalima teikti pakeitimų pranešimams savo iniciatyva plenariniame posėdyje. PPE-DE frakcija atmeta 5 dalį ir 10–17 dalis, kuriose kalbama apie minimalias pajamas. Mes prieštaraujame išlygoms ES: kolektyvinėse derybose partneriai turi priimti sprendimus patys. Žinoma, mes nenorime, kad dirbantys žmonės skurstų, kitaip tariant, sunkiai dirbtų už pernelyg mažą atlygį. Teisingumas yra pagrindinis socialinės rinkos ekonomikos bruožas, todėl teisingumas būtinas ir tokiais klausimais kaip atlyginimas už darbą. Vis dėlto minimalus atlyginimas ne tai, kam mes norėtume pritarti.

Dar kartą pasiūlyta horizontali direktyva dėl nediskriminavimo, kurią mano frakcija vieningai atmeta. Mes taip pat manome, kad pranešimas turėtų būti išsamesnis. Vis dėlto, kadangi tikslai ir priemonės yra teisingi – mažinti skurdą ES mastu – mūsų frakcijos dauguma pasiryžusi balsuoti už šį pranešimą.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Kova su skurdu – tai bet kurios demokratinės visuomenės, kurioje užtikrinami žmogaus orumo ir visų piliečių dalyvavimo visuomenės vystymesi principai, prioritetas. Anksčiau priimtos priemonės neleido pasiekti pageidaujamo rezultato ir drastiškai sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą. Mums trūksta globalaus požiūrio į pasaulinę problemą, kuri yra labai sudėtinga, ir gali turėti visuomenei didelių socialinių ir ekonominių pasekmių.

Ekonominio augimo skatinimas, kuriant turtingą, teisingą ir aplinkos požiūriu tvarią Europos ateitį, reikalauja pajamų, kurios leistų išvengti socialinės atskirties, dalyvauti darbo rinkose, teikti geresnės kokybės paslaugas ir užtikrinti didesnį piliečių aktyvumą. Mes negalime leisti tokios padėties, kai 16 proc. gyventojų nuolat rizikuoja pristigti pajamų ir atsidurti skurde, vienas iš penkių gyvena reikalavimų neatitinkančiame būste arba vienas iš dešimties gyvena šeimoje, kurioje nė vienas šeimos narys nedirba. Dėl šių priežasčių tenka nuolat kovoti su skurdu, nelaime, kuri kelia pavojų kiekvienam ir neleidžia visuomenei tobulėti.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už Gabrielės  Zimmer pranešimą dėl socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu, įskaitant vaikų skurdą Europos Sąjungoje.

Aišku, būtina dar daug padaryti tam, kad Europos Sąjunga užtikrintų socialinę įtrauktį, kuri būtų reali ir veiksminga. Siekis mažinti skurdą kuriant darbo rinkas, skatinančias socialinę įtrauktį ir suteikti žmonėms galimybę gyventi oriai – kaip teigiama Gabrielės  Zimmer pranešime – šiems pasiūlymams turėtų būti pritarta ir jie turėtų sulaukti mūsų dėmesio.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Gabrielės Zimmer pranešimas yra pavyzdys, kai svarstomas netinkamai apibrėžtas klausimas. Žinoma, yra teisingų minčių dėl pagrįsto mokesčių taikymo šalia minčių apie piliečių atlyginimus ir ES taikomų minimalių atlyginimų reikšmę. Nepriklausomai nuo to, ką jūs manote apie šį klausimą – ir pastarieji du klausimai, mano nuomone, turėtų būti vertinami itin neigiamai – akivaizdžiai matyti, kad tai nėra tos sritys, kur atsakomybė tenka arba gali tekti ES. Kadangi nei politinis klausimas, nei politinis lygmuo neatitinka mano liberalių įsitikinimų, aš, kaip Švedijos liberalų partijos Folkpartiet narys, balsavau prieš šį pranešimą, nors jame yra ir vertingų pastebėjimų, kuriems būtų galima pritarti.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Kova su skurdu ES yra itin svarbi siekiant sukurti teisingesnę visuomenę. Vienas iš penkių vaikų Europoje gyvena ties skurdo riba, nors mes vis dar esame viena turtingiausių vietų pasaulyje. Būtina drauge dirbti bendrai ieškant sprendimų tam, kad panaikintume vaikų skurdą ES.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) 2006 m. ties skurdo riba ES gyveno 19 proc. vaikų. Šiuo metu iš 78 milijonų žmonių, gyvenančių skurde mūsų žemyne 19 milijonų yra vaikai.

Aš galiu paminėti tik kai kuriuos iš daugelio skurdo aspektų. Tai nepakankamos pajamos, nepakankamos galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, ribotos vystymosi galimybės ir bendrų bei tikslinių politikos priemonių veiksmingumo skirtumai.

Politika remti šeimas, turinčias vaikų, leidžia kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi, kurią dažnai patiria vieniši tėvai. Ji taip pat leistų išvengti pavojaus dėl anksčiau minėtų sunkumų. Dėl to aš manau, kad Sąjunga turėtų negailėti resursų sprendžiant šiuos klausimus.

Pranešimas: Zbigniew Zaleski (A6-0337/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano gerbiamo lenkų kolegos ir draugo Zbigniewo Zaleskio pranešimą, kuriuo pritariama pasiūlymui dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijos ir Ukrainos susitarimo pasikeisti laiškais, susijusio su partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime numatytų prekybos paslaugomis įsipareigojimų išsaugojimu. Susitarimas buvo pasirašytas Liuksemburge 1994 m. ir įsigaliojo 1998 m. kovo 1 d. Šios paslaugos įtrauktos į Ukrainos įsipareigojimus kaip jos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dalis, išskyrus tarptautinį jūrų transportą, kuris ir toliau reguliuojamas pagal dvišalio susitarimo nuostatas.

Aš sutinku su pranešėju, kad paslaugų sritis ES ir Ukrainos ekonomikai yra itin svarbi. Pritariu Europos Sąjungos pastangoms remti Ukrainą tam, kad ji būtų priimta į Pasaulio prekybos organizaciją .

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistanas pritaria prekybos didinimui ir ekonominių santykių su Ukraina stiprinimui. Mes anksčiau balsavome ir pritarėme bendradarbiavimo susitarimui su Ukraina (E. Broko pranešimas A6-0023/2004).

Zbigniewo Zaleskio pranešimas remiasi Komisijos pasiūlymu, kuriuo siekiama tik atnaujinti kai kuriuos bendradarbiavimo susitarimus su Ukraina šaliai įstojus į PPO. Vis dėlto pranešimas pasižymi intervencinėmis ambicijomis ir toli siekiančiais pasiūlymais, kuriais ES norėtų kontroliuoti tam tikras politikos sritis Ukrainoje, tarp jų energetikos politiką, finansų politiką, telekomunikacijas, vandenį, turizmą ir švietimą.

Kadangi Junilistanas prieštarauja ekspansinei ES užsienio politikai, mes nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Aiškinamoji dalis po šiuo pranešimu rodo, apie ką iš tikrųjų kalbama ir todėl pateisina mūsų balsavimą prieš.

Pranešėjas tvirtina, kad Ukrainai „įstojus į PPO bus atvertas kelias siekiant kurti bendrą ES ir Ukrainos laisvosios prekybos zoną, įtraukiant tolesnius įsipareigojimus, susijusius su prekyba paslaugomis“ ir kad siekdama šio tikslo „Ukraina turi imtis vidaus reformų ir rengti tikslingas diskusijas su ES“.

Remdamasis šia prielaida, pranešėjas pateikia pavyzdžių:

− „paspartinti tolesnę Ukrainos transporto infrastruktūros, ypač uostų ir vandens kelių, integraciją į Europos transporto tinklą“;

− „visiškai įtraukti Ukrainą į Bendrą Europos dangų, dėl to galėtų atsirasti tam tikros su aviacija susijusios veiklos, įskaitant oro uostus, liberalizacijos“;

− „tinkamai veikianti energetikos rinka ir veiksminga naftos ir dujų tranzito politika – būtinos sąlygos, siekiant visiškai integruoti Ukrainą į ES energijos sistemą“;

− „sudarius LPS galima ne tik panaikinti kapitalo judėjimo suvaržymus, bet taip pat ir finansinėms paslaugoms taikomus suvaržymus“.

Daugiau žodžių nereikia...

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsuoju už Zbigniewo Zaleskio pranešimą dėl EB ir Ukrainos susitarimo, susijusio su partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime numatytų prekybos paslaugų įsipareigojimų išsaugojimu, sudarymo dėl laisvės teikti tarptautines jūrų transporto paslaugas jų vidaus vandenyse.

Aš sutinku su Zbigniewu Zaleskiu, kad ES ir Ukraina turi didelį augimo ir prekybos potencialą, ypač paslaugų srityje. Aš tikiu, kad šis pranešimas visiškai atitinka Europos kaimynystės politiką, kurioje Ukraina dalyvauja nuo 2004 m., ir paslaugų sektorius yra būtent tas, kuriame ši politika duoda daugiausia vaisių, atsižvelgiant į ekonominę naudą abiems šalims.

TASKF: Sudėties apžvalga. Viešoji atskaitomybė ir Tarptautinių apskaitos standartų tarybos (TAST) pasiūlymų dėl pokyčių struktūra (B6-0450/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už rezoliuciją, kurią pateikė Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas dėl TAST (Tarptautinių apskaitos standartų tarybos) reformos diskusijoje, įvykusioje po to, kai buvo pateiktas žodinis klausimas tarptautinių apskaitos standartų komiteto fondo (TASKF) konsultacijose.

Svarbu prisiminti, kad per komiteto procedūrą Europos Sąjunga Bendrijos teisės sistemoje naudoja tarptautinius atskaitomybės standartus, parengtus Tarptautinės apskaitos standartų tarybos. Nepaisant šios tvarkos Bendrijoje, svarbu užtikrinti, kad TAST tinkamai veiktų, ir čia teigiamas žingsnis yra stebėsenos grupės sukūrimas. Ši stebėsenos grupė turėtų atstovauti didžiausių pasaulio valiutų pusiausvyrai, kultūrinei įvairovei ir išsivysčiusių ir besivystančių šalių ekonomikos ir tarptautinių institucijų, kurios laikosi atskaitomybės atsakingoms visuomeninėms valdžios institucijoms reikalavimų, interesams.

Stebėsenos grupė vaidina svarbų vaidmenį skatinant finansų atskaitomybės skaidrumą ir veiksmingą kapitalo rinkų veikimą, siekiant išvengti cikliškumo, užtikrinant finansų rinkų stabilumą ir sisteminės rizikos prevenciją.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Aš balsavau ir pritariau šiam pranešimui, kuris dabar svarstomas komitete ir tribūnoje.

Mums itin svarbu turėti stebėsenos instituciją, kuri būtų sudaryta iš institucijų, atskaitingų renkamiems organams.

Tikiuosi, kad sprendimų skaidrumas mums bus tiek pat svarbus kaip ir patys priimami sprendimai.

Padėtis Baltarusijoje (RC B6-0527/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už 2008 m. spalio 9 d. Europos Parlamento rezoliuciją, kurią pateikė šešios politinės frakcijos, tarp jų PPE-DE dėl padėties Baltarusijoje po 2008 m. rugsėjo 28 d. rinkimų į šalies parlamentą. Prezidento Aleksandro Lukašenkos pareiškimai suteikia vilties: 2008 m. liepos 10 d. jis viešai paragino surengti atvirus ir demokratinius rinkimus ir dar kartą pakartojo šį raginimą per televiziją 2008 m. spalio 29 d., pažadėdamas, kad rinkimai bus kaip niekada sąžiningi. Tačiau nepriimtina, kad, nepaisant keleto nedidelių patobulinimų, 2008 m. rugsėjo 28 d. rinkimai neatitiko tarptautinės bendruomenės standartų taip, kaip tai nustatė ESBO rinkimų stebėjimo misija. Paskutinysis Europos diktatorius, išgąsdintas demokratijos, nepasinaudojo galimybe tapti istorinių įvykių dalyviu 1989 m. griuvus Berlyno sienai ir žlugus komunizmui.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistano nuomone, ES yra vertybėmis pagrįsta sąjunga ir todėl turėtų vaidinti aktyvų vaidmenį skatinant demokratiją ir žmogaus teises kaimyninėse šalyse. Tai tinka ir Baltarusijai.

Parlamentiniai rinkimai Baltarusijoje rugsėjo mėn. nepateisino tarptautinės bendruomenės lūkesčių, tai pabrėžė ir tarptautiniai stebėtojai. Deja, tenka apgailestauti, kad rinkimai Baltarusijoje nebuvo skaidrūs ir demokratiniai nei regionui, nei Europai.

Vis dėlto rezoliucijoje esama kelių nuostatų, kurių joje neturėtų būti. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas ragina Baltarusiją atsisakyti išankstinio balsavimo. Tiesa, kad per šį balsavimą pasitaiko daugiau sukčiavimo atvejų, tačiau mes manome, kad kiekviena suvereni valstybė turėtų pati spręsti, kaip vykdyti demokratinius rinkimus. Taip pat esama nuostatų dėl vizų, kurias mes taip pat laikome valstybių narių kompetencija. Kiekviena suvereni valstybė turi nuspręsti, kas gali atvykti į jos teritoriją.

Nepaisant prieštaravimų, kuriuos nurodėme, mes balsavome už rezoliuciją, manydami, kad būtina parėžti, jog Baltarusija turi tapti demokratine.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Nesitikėkite, kad jau kelintą kartą mes pridengsime jūsų nepaslėptą veidmainiškumą ir begėdišką kišimąsi į kitų šalių reikalus.

Be kitų aspektų, kuriuos verta paminėti, šio Parlamento dauguma savo rezoliucijoje mėgino kelti klausimus, kurių nekėlė ESBO rinkimų stebėjimo misija (pavyzdžiui, dėl demokratiškai išrinkto parlamento teisėtumo), ir raginti naudoti ES lėšas finansuoti operacijas, sprendžiant ne savo šalies reikalus.

Vis dėlto svarbiausias klausimas yra susijęs su parlamentine etika, kuri leidžia vertinti rinkimus kitose šalyse ES valstybių geostrateginių, politinių ir ekonominių interesų požiūriu. Aš norėčiau priminti apie nepripažintus rinkimų Palestinoje rezultatus... Norėčiau priminti rinkimų rezultatų Gruzijoje pamokas ... Tai labai ciniškas požiūris.

Kokia morale pasižymi Parlamentas, primygtinai reikalaujantis priimti sutartį, kuri 2005 m. buvo atmesta Prancūzijoje, Olandijoje ir 2008 m. Airijoje, visiškai neatsižvelgiant į demokratinę ir suverenią rinkėjų valią?

Kokia morale pasižymi Parlamentas, šiame posėdyje priėmęs pranešimą, kuriuo siekiama primesti vadinamuosius „Sąjungos simbolius“, Sąjungos, kurios teisiškai nėra, ir pašalinus šiuos simbolius iš siūlomos sutarties teksto?

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. − (PL) Aš balsavau už rezoliuciją dėl Baltarusijos. Rezoliucija yra suderinta ir būtina. Ja siekiama gerinti padėtį Baltarusijoje. Mes visi viliamės, kad bus sukurta laisva ir demokratinė Baltarusija, kurioje pripažįstamos europinės vertybės ir standartai. Aš manau, kad padėtis gali būti ir geresnė. Tinkamas scenarijus ir jo nuostatų įgyvendinimas tobulėjimo sąlyga sine qua non. Manau, kad ši rezoliucija leistų mums labiau priartėti prie tokio sprendimo.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Baltarusija kelia iššūkį Europos Sąjungos tikslui veikti skatinant demokratijos vystymąsi pasaulyje, ypač kaimyninėse šalyse.

Diskusijose šiuo klausimu mes manome, kad demokratijos skatinimas yra tiek teisėtas ir vertingas, kiek jis leidžia apginti savo interesus. Dėl to, be dabartinių klausimų, kurie labai svarbūs (pavyzdžiui, politinių kalinių išlaisvinimas arba šiek tiek geresnė rinkimų proceso kokybė), aš manau, kad mes turime pabrėžti, jog mums svarbu atsakyti į klausimą: ką ES turėtų daryti, jeigu nori skatinti demokratiją kaimyninėse šalyse? Kokius mechanizmus turi ES (ir kokius mechanizmus ji turėtų taikyti) siekiant šio tikslo? Jei mes iš tikrųjų norime būti demokratiški kaimynai ir negalime visų paskatinti saldainiu – stojimu į ES, kokį kelią mes turėtume pasirinkti?

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už Europos Parlamento pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje po 2008 m. rugsėjo 28 d. rinkimų į parlamentą.

Nepaisant stebėtino Baltarusijos valdžios institucijų atvirumo, pavyzdžiui, politinių kalinių paleidimo ir atsisakymo pripažinti nepriklausomybę, kurią vienašališkai paskelbė Pietų Osetija ir Abchazija, aš manau, kad pastarųjų rinkimų demokratinis teisėtumas kelia mažų mažiausiai tam tikrų abejonių.

Ši padėtis yra vidaus politikos priemonių, kurios neprilygsta Europos Sąjungos priemonėms, padarinys, kaip tai rodo mirties bausmės ir tam tikrų baudžiamojo kodekso straipsnių, pavyzdžiui, represinių priemonių taikymas. Dėl šios priežasties Baltarusijos vyriausybė ateityje turėtų imtis priemonių užtikrinti tikrai demokratinius rinkimus, vadovaujantis tarptautinės teisės nuostatomis.

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos britų konservatoriai šiandien balsavome už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje. Mes remiame demokratines opozicines jėgas Baltarusijoje ir sutinkame su pagrindiniais klausimais dėl naujojo parlamento demokratinio teisėtumo.

Atsižvelgdami į rezoliucijos 19 straipsnį, norime pasakyti, kad mirties bausmės klausimas britų konservatorių parlamento nariams paprastai yra sąžinės klausimas.

PPO Dohos derybų raundo sustabdymas (RC-B6-0521/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš pritariau ir pasirašiau PPE rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo sustabdymo, kurią parengė mano draugas iš Graikijos ir buvęs ministras Georgios Papastamkos. Šios derybos sustabdytos 2008 m. liepos mėn., ir aš apgailestauju dėl Pascalio Lamy užsispyrimo bet kuria kaina siekti pernelyg drąsaus susitarimo, užmirštant, kad Doha yra visų pirma plėtros raundas, kuriuo siekiama padėti mažiausiai pažangioms ir išsivysčiusioms valstybėms.

Ši nesėkmė dar labiau didina dabartinį ekonomikos neapibrėžtumą ir kelia klausimų dėl PPO patikimumo, todėl siekiama pereiti prie regioninių ir dvišalių prekybos susitarimų. Aš visiškai pritariu daugiašaliam požiūriui dėl prekybos politikos ir PPO, kuris garantuotų išsamų ir suderintą rezultatą tarptautinėje prekyboje vadovaujantis Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslais.

Apgailestauju, kad Komisijos nario Peterio Mandelsono nėra tarp Komisijos narių ir jis negali atsiskaityti už savo įgaliojimus, tuo tarpu pripažįstu skubų poreikį britų vyriausybei turėti tokį narį, kuris išgrynintų Europos požiūrį, ypač finansų krizės sąlygomis.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš pritariau šiai bendrai rezoliucijai, kurioje reiškiamas Parlamento apgailestavimas ir nusivylimas sustabdžius Dohos derybų raundą. Deja, nors ir arti, tačiau nepasiekiama. Iš tikrųjų neišvengiamai artėjant rinkimams JAV ir pradedant darbą naujai administracijai Vašingtone, bent iki kitos vasaros nebus JAV prekybos derybininko. Šiuo požiūriu būtina perkelti Europos Sąjungos politinį svorio centrą. Doha yra reikalinga ir būtina, bet mes prie jos grįšime ne anksčiau kaip po 2010 m. Šiuo metu ES turi ir toliau siekti sudaryti regioninius LPS su Korėjos respublika, ASEAN ir Indijos valstybėmis.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Junilistano nuomone, ES tenka pagrindinis vaidmuo vystant prekybos politiką. Geri santykiai ir puikiai išvystyta pasaulinė prekyba – pagrindiniai reikalavimai siekiant ekonominės gerovės visose, tarp jų ir skurdžiausiose pasaulio šalyse.

Todėl Junilistanas pritaria daugeliui šios rezoliucijos nuostatų. Raginimas pasiūlyti mažiausiai išsivysčiusioms ir besivystančioms šalims 100 proc. prieigą prie rinkos, tarp jų ir vidaus rinkos be muitų ir kvotų, yra sveikintinas. Mes taip pat pritariame pasiūlymui reformuoti PPO didinant jos efektyvumą ir skaidrumą ir tobulinant demokratinį teisėtumą pasibaigus Dohos derybų raundui.

Kita vertus, mes apgailestaujame, kad rezoliucijoje niekur neminima Lisabonos sutartis. Siūlomos sutarties įsigaliojimas yra neapibrėžtas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Airijos piliečiai šiais metais atmetė Konstituciją. Todėl tolesnės nuorodos į Lisabonos sutartį reikštų demokratinės sistemos taisyklių pažeidimą.

Rezoliucijos nuostatos apskritai pagrįstos supratimu apie pasaulio prekybos reikšmę pasaulio vystymuisi ir gerovei. Todėl Junilistanas nusprendė balsuoti už šią rezoliuciją tokią, kokia ji yra.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Šiuo atveju labiausiai tiktų prisiminti strutį, kuris laikė įkišęs galvą į smėlį...

2008 m. liepos mėn. PPO derybų, kuriose dalyvavo tik septyni jos nariai, žlugimo dėl nuomonių skirtumų tarp ES ir Jungtinių Valstijų ir pagrindinių besivystančių šalių akivaizdoje šio Parlamento dauguma buvo dar kartą priversta sušvelninti savo požiūrį tam, kad bandytų išgelbėti pasaulio prekybos derybų raundą dėl darbotvarkės liberalizavimo ir jo tikslų.

Nepaisant šios švelniai vadinamos „Dohos vystymosi darbotvarkės“ ir kitų banalybių, šio Parlamento daugumai nekilo klausimų dėl svarbiausio dalyko, t. y. dabartinių derybų įgaliojimų, kuriuos Taryba apibrėžė prieš septynerius metus ir kurį Komisija desperatiškai siekia oficialiai įteisinti.

Vis dėlto, nepaisant nuolatinių pastangų, ekonomikos kontrolės darbotvarkė, kurią skatina pagrindinės ES finansų ir ekonomikos grupės, susiduria su vis didesniais besivystančių šalių prieštaravimais ir interesais.

Tikruosius ES siekius rodo dvišalių prekybos susitarimų, kuriuos siekiama sudaryti su Afrikos, Karibų, Ramiojo vandenyno (AKR), Lotynų Amerikos ir Azijos šalimis, turinys.

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Kadangi derybos sužlugo, tapo aiškiau, kad pakenkta ES žemės ūkiui „vystymosi“ vardan, tačiau minėtas „vystymasis“ yra labiau susijęs su paslaugų teikėjų ir visuotinių maisto korporacijų, o ne žmonių interesais.

P. Mandelsono pasiūlymai turėtų nedelsiant išnykti nuo stalo.

Dabartinėmis sąlygomis, kai tarptautinių finansų reguliavimo trūkumas akivaizdus kaip niekada anksčiau, prioritetas dėl maisto saugumo užtikrinimo turėtų būti naudingas besivystančioms ir išsivysčiusioms šalims. Tai pagrindžia, kodėl ne rinkos mechanizmai remia žemės ūkio sektorių. Dabartinėmis sąlygomis, kai tarptautinių finansų kontrolės trūkumo pasekmės yra pernelyg akivaizdžios, šį klausimą reikia spręsti ypač skubiai.

PPO Dohos derybų raundas turi pasukti priešinga kryptimi tam, kad iš to turėtų naudos ir ES, ir besivystančios šalys.

  Rovana Plumb (PSE), raštu − (RO) Mes, socialdemokratai, esame susirūpinę, kad Pasaulio prekybos organizacijos Dohos derybų raundo sustabdymas gali turėti neigiamas pasekmes įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Ekonominių, finansų ir maisto krizių sąlygomis itin svarbu remti daugiašalę sistemą, leidžiančią užtikrinanti patikimą ir nešališką prekybą. Dėl to svarbu, kad Europos Parlamentas aktyviai dalyvautų tarptautinėse prekybos derybose Lisabonos sutarties dvasia.

Rumunija pritaria šio derybų raundo užbaigimui kiekviename skyriuje, pavyzdžiui, dėl žemės ūkio ir pramonės produkcijos, suteikiant reikalingą pusiausvyrą visam paketui.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Aklavietė, kurioje atsidūrė Dohos derybos, yra blogos naujienos pasauliui. Ekonomika tampa globalizuota, nori to vyriausybės ar ne. Todėl kyla klausimas, ar nacionalinės valdžios institucijos reguliuoja globalizaciją ir stiprina mechanizmus kuriant pasaulinę gerovę. Jei atsakymas yra „taip“, būtina labiau skatinti prekybą, didinti skaidrumą ir taisyklių aiškumą ir nuspėjamumą. Aklavietė Dohos derybose būtų nenaudinga nei išsivysčiusioms, nei besivystančioms šalims. Ji neskatintų gerovės ir nedidintų pasitikėjimo tęsiantis neramumams pasaulio ekonomikoje. Dėl šių priežasčių pareiškimas, kuriuo siekiama ryžtingai tęsti procesus, leidžiančius didinti tarptautinę prekybą, nusipelno mūsų pritarimo. Tai, kad Europos Parlamentas vis dar entuziastingai svarsto prekybos privalumus ir galimybes, yra geras ženklas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl PPO Dohos derybų raundo sustabdymo.

Aš esu informuotas apie sunkumus, siekiant nedviprasmiško derybų rezultato. Aš manau, kad sunkumai, susiję su Dohos derybomis rodo, kad PPO yra reikalinga vidaus reforma, didinant skaidrumą ir veiksmingumą, kurių iki šiol trūko. Be to, aš norėčiau dar kartą pakartoti reikalavimą teikti techninę paramą besivystančioms šalims. Pagaliau aš esu įsitikinęs, kad dabartinėmis sąlygomis Dohos derybų raundo užbaigimas būtų dar vienas pasaulio ekonomikos stabilumo veiksnys.

Pranešimas: Carlos Carnero González (A6-0347/2008)

  Jan Andersson, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti prieš Carloso Carnero Gonzálezo pranešimą dėl Parlamento naudojamų Europos Sąjungos simbolių (A6-0347/2008).

Šie simboliai jau yra naudojami ir neturėtų būti reguliuojami būtent šitaip.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo kolegos iš Ispanijos Carloso Carnero Gonzálezo pranešimą dėl naujo 202a straipsnio įtraukimo į Parlamento darbo tvarkos taisykles. Trys simboliai (vėliava su 12 auksinių žvaigždžių mėlyname fone, himnas pagal L. van Bethoveno „Odę džiaugsmui“ ir šūkis „Suvienijusi įvairovę“) leistų suartinti piliečius su Europos Sąjunga ir sukurti europinę tapatybę, papildančią nacionalines tapatybes.

Šie simboliai daugiau kaip 30 metų naudojami visose Europos Sąjungos institucijose ir buvo oficialiai įteisinti Europos Vadovų Taryboje 1985 m. Aš esu patenkintas pasirinkimu švęsti Europos dieną gegužės 9-ąją: ji primena 1950 m. gegužės 9 d., kai Prancūzijos užsienio reikalų ministras Robertas Šumanas savo kalboje Orsy rūmuose Salon de l’Horloge viešai išsakė Jeano Monnet idėją sujungti anglių ir plieno rinką į vieną bendrą viršnacionalinę instituciją, šitaip sujungiant išteklius, reikalingus karo pramonei. Tuo buvo siekiama išvengti kito karo tarp Prancūzijos ir Vokietijos ir šaltojo karo pradžioje išlaikyti Vokietiją Vakarų stovykloje.

  Koenraad Dillen (NI), raštu. − (NL) Aš balsavau prieš šį pranešimą. Europos Sąjunga nėra valstybė, todėl ji neturėtų puoštis tokiais valstybės arba tautos simboliais kaip nacionalinis himnas, vėliava, kt. To buvo siekiama Lisabonos sutartimi ir vadinamąja Europos Konstitucija, prieš kurią balsavo Airijos, Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai. Jei Europos Sąjunga siekia didesnio demokratinio teisėtumo, būtina didesnė pagarba rinkėjų valiai, išreikštai demokratiniu būdu. Vėliavos ir himnai tinka tautoms, o ne ekonominiams valstybių susivienijimams.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas dėl Parlamento naudojamų Europos Sąjungos simbolių – tai ne pranešimas, o „konstitucinio tikėjimo“ veiksmas, pusiau religinio kredo išraiška!

Europos Sąjungos simbolių – vėliavos, himno ir šūkio – teisiniu požiūriu nėra, nes 2005 m. dvi Europos valstybės balsų dauguma atmetė Europos Konstituciją. Jie taip pat neįtraukti į Lisabonos sutartį, kurios negalima priimti po balsavimo Airijoje. Europos valstybė neegzistuoja!

Mėginimas ją prikelti naudojant šiuos simbolius galėtų atrodyti juokingas, jeigu jis neparodytų jūsų paniekos demokratinei raiškai ir noro bet kokia kaina sukurti eurokratinį valstybingumo darinį.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Mes matome desperatiškus bandymus kurti Europos valstybę nacionalinės tapatybės pagrindu. Patirtis rodo, kad neįmanoma dirbtinai sukurti kolektyvinio identiteto. Tam esama daugelio pavyzdžių, pavyzdžiui, Belgija, kuri buvo įkurta beveik prieš 180 metų susijungus Flandrijai ir Valonijai. Nepaisant bendros karališkos šeimos, vėliavos, nacionalinio himno ir valiutos, Belgija ir šiandien sunkiai išlaiko savo nacionalinį vientisumą.

ES vėliavos, nacionaliniai himnai ir Europos dienos gali atrodyti nesvarbūs ir tik simboliniai. Vis dėlto jie yra Europos Parlamento bendrų ketinimų sukurti Europos Jungtines Valstijas dalis. Originalioje ES Konstitucijoje, kuri buvo atmesta referendumais Prancūzijoje ir Nyderlanduose, pateiktos nuorodos į nacionalinį ES himną ir vėliavą. Jos buvo išbrauktos, kai ES vadovai pasiūlė naują, vadinamąją Lisabonos sutartį. Dabar Europos Parlamentas mėgina atsirevanšuoti ir įtvirtinti ES simbolius per atsarginį išėjimą.

Mes manome, kad ES gali sulaukti panašaus likimo kaip esperanto – dirbtinės kalbos, kuri niekada netapo pasaulio kalba ir išnyko – projektas. Tapatybę ir vienybę kuria žmonės, o ne elitas.

Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Patvirtinus šį pranešimą – 503 balsams už, 96 – prieš ir 15 susilaikius – dauguma šiame Parlamente dar kartą parodė nepagarbą demokratijai ir tautų suverenumui.

Tai yra bandymas panaudoti vadinamuosius „Sąjungos simbolius“, šiuo atveju įtraukiant juos į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, nurodant, kad „vėliava iškeliama visuose Parlamento pastatuose ir oficialių renginių metu“, „vėliava naudojama visose Parlamento posėdžių salėse“, „himnas atliekamas kiekvienos kadencijos pirmojo posėdžio pradžioje ir kitų iškilmingų posėdžių metu“ ir kad „šūkis naudojamas oficialiuose Parlamento dokumentuose“.

Pateikiama nuoroda į „į simbolių svarbą siekiant iš naujo suvienyti piliečius ir Europos Sąjungą ir formuoti europinę tapatybę, kuri papildo valstybių narių tautinę tapatybę“.

Ar šis „suvienijimas“ reiškia, kad siekiama apeiti demokratiškai ir nepriklausomai išreikštą valią rinkėjų, kurie atmetė pirmąjį pasiūlymą dėl Konstitucinės sutarties, o paskui Lisabonos sutartį? Kokia veidmainystė...

Ar šis „suvienijimas“ apima „Sąjungos simbolius“, kai Sąjunga nėra teisėta ir šie simboliai pašalinti iš siūlomos sutarties teksto? Koks cinizmas...

Iš esmės tai yra dar vienas bandymas atgaivinti atmestą ir dvigubai neveiksmingą Sutartį.

  Anna Hedh (PSE), raštu. − (SV) Aš nusprendžiau balsuoti prieš Carloso Carnero Gonzálezo pranešimą dėl Parlamento naudojamų Sąjungos simbolių. Nemanau, kad simbolių naudojimas turėtų būti reglamentuotas sutartimi arba darbo tvarkos taisyklėmis. Jie ten yra bet kuriuo atveju.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš negalėjau balsuoti už Carloso Carnero Gonzálezo pranešimą, tačiau taip pat nenorėjau pritarti ir euroskeptikų požiūriui. Aš iš visos širdies remiu Europos Sąjungą. Partija, kurios pirmininku aš esu, vadovaujasi principu, kad Škotija turi būti nepriklausoma valstybė – ir mes manome, kad ji turėtų būti valstybė narė ES sudėtyje. Vis dėlto aš manau, kad Europos žmonės nenori, kad Sąjunga puoštųsi valstybės atributais. ES simboliai įtvirtinti ES Konstitucijoje – ir šis dokumentas buvo atmestas Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Lisabonos sutartyje, kuri atmesta Airijoje, simbolių jau nebebuvo. Jei Europa nori suartėti su savo piliečiais, ji turėtų pasiūlyti reikšmingas politikos priemones, o ne žaisti žaidimą su simboliais, kurie neturi prasmės.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. − (ES) Europos gyventojai ir didžioji dauguma Parlamento narių yra labai sunerimę dėl padėties ekonomikoje ir bankų sektoriaus nestabilumo. Kaip užtikrinti mūsų darbo vietų, santaupų ir pensijų saugumą? Todėl šį balsavimą dėl Europos simbolių jie vertina taip nepasitikėdami.

Šiuo pranešimu Parlamentas parodo tam tikrą susireikšminimą ir yra linkęs išmesti mūsų atliktą gerą darbą. Laikas nuo laiko jis jaučiasi bejėgis ir nori sužinoti iš Europos gyventojų, kodėl jie nevertina Parlamento pastangų. Parlamentas mano, kad simboliai ir himnai gali išspręsti šį klausimą.

Aš manau, kad jei kai kurie nariai skirtų didesnį dėmesį ne kilimams ir Bethoveno kūriniams, o realiam darbui Parlamente, mums nereikėtų prašyti rinkėjų pasitikėjimo.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Europa norėtų pasipuikuoti valstybės simboliais. Jai reikalingas himnas, vėliava, diena, valiuta ir šūkis. Mums nereikalinga dar viena valstybė, mums nereikalingas šis priverstinis federalizmas.

2005 m. Prancūzijos ir Nyderlandų gyventojai referendumu atmetė Europos Konstitucijos projektą, kuriame buvo šie simboliai. 2008 m. birželio mėn. referendumu Airijoje taip pat atmesta Lisabonos sutartis ir Europos Sąjungos simboliai.

Būtų skandalinga dar kartą mėginti juos vogčiomis įteisinti priėmus Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles.

Europos gyventojai turi teisę pareikšti nuomonę šiuo klausimu, ir į jų nuomonę būtina atsižvelgti. Jie taip pat turi teisę prisiminti. Atsižvelgiant į vis didesnį visuomenės ir ekonomikos integravimą į pasaulinę sistemą, labiau negu bet kada anksčiau svarbu prisiminti, kas mes esame, iš kur atėjome ir kokios yra mūsų vertybės ir šaknys.

Europa negali būti kuriama neigiant jos tautų ir valstybių istoriją ir siekiant paneigti nacionalines realijas.

  Jean-Marie Le Pen (NI), raštu. – (FR) Vienas iš skirtumų tarp Europos Konstitucijos ir Lisabonos sutarties, kurią pasirašė 25 valstybių ir vyriausybių vadovai, buvo būtent šie ES simboliai – vėliava, himnas, šūkis ir Europos diena – ir jie buvo vieningai atmesti 2007 m. gruodžio 13 d. Buvo svarbu išlaikyti gerą toną ir nesudaryti Europos piliečiams įspūdžio, kad bandoma kurti federalinės valstybės struktūras.

Dar kartą svarstydamas šių simbolių naudojimą, Europos Parlamentas peržengia įstatymų ribas ir sąmoningai pažeidžia Europos sutartis.

Neabejotina, kad Europos institucijos bandė tai daryti ir anksčiau. Tai, kaip institucijos bando priversti Airiją dar kartą surengti referendumą, rodo jų šaržuotą demokratijos supratimą. Visomis priemonėmis, tarp jų ir teisinėmis, atmetama viskas, kas prieštarautų Europos Sąjungos integracijai.

Kaip galima pasitikėti Europa, pamynusia po kojom principus, kuriuos ji turėtų ginti, kurios įvaizdis vis labiau primena Sovietų Sąjungą, kur nuomonės ir sąžinės laisvė, įtvirtinta Konstitucijoje, niekada nebuvo įgyvendinta?

Ponios ir ponai, demokratija ir totalitarizmas yra nesuderinami, todėl būtina pasirinkti vieną iš jų. Tai šiandien yra visiškai akivaizdu.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Pranešėjas Carlos Carnero González mano, kad yra abejonių dėl to, ar vėliavos pripažinimas nebūtų kliūtis ratifikuoti Lisabonos sutartį. Jis tai daro remdamasis Olandijos ministro pirmininko Jano Pieterio Balkenende kalba. 2007 m. gegužės 23 d. Strasbūre J. P Balkenende tvirtino, kad ES simbolių nereikėtų įtraukti į Konstitucinę sutartį.

Priešingu atveju Nyderlandų valstybės taryba gali nuspręsti, kad šaliai reikalingas dar vienas referendumas. Carlos Carnero šiuo metu siūlo, kad ES vėliava, himnas ir šūkis būtų įtvirtinti Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse. Jis teigia, kad šių simbolių naudojimas yra politinis klausimas ir susijęs su europinėmis vertybėmis. Jis mano, kad ES turėtų būti laisvės, vystymosi ir solidarumo pavyzdys pasauliui. ES taip pat apibūdinama kaip nekontroliuojama ambicija, erzinantis trukdis, ekonomikos laisvės rizikos veiksnys ir karinės jėgos projektas.

Būtų geriau, jei Europa nustatytų aiškesnę tapatybę, įsiklausydama į rinkėjų nuomonę. Ši simbolių politika nieko nekeičia. Mėlyna vėliava jau yra ant visų banknotų ir automobilių numerių. Mes vis dar manome, kad Lisabonos sutartis yra gyva, tuo tarpu jai pasakyta „ne“ pagal joje nustatytas taisykles.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Simbolių galia yra tokia didelė, kad į ją neįmanoma neatsižvelgti. Jie akivaizdžiai parodo tai, kas paslėpta. Vis dėlto simboliai gali turėti ir neigiamą atspalvį, pavyzdžiui, žmogaus DNR ženklas tapo genetinės manipuliacijos simboliu. „Manipuliacinis“ – tai žodis, kurį aš vartoju, norėdamas apibūdinti dabartinį ES požiūrį.

2005 m. referendume Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai atmetė ES Konstituciją, kurioje su įprastiniu kietakaktiškumu bandoma dar kartą suteikti jai naują formą atsisakant ES simbolių ir kitaip pateikti nepavykusį Lisabonos sutarties projektą. ES reikalavimu atgaivinti originalią sutartį tik su vienu tikru pakeitimu, t. y. atsisakant ES simbolių, diskredituojamas ES patikimumas. Tai akivaizdus mėginimas suklaidinti piliečius, todėl aš nepritariu šiam pranešimui.

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. − (IT) Norėčiau pasveikinti pranešėją ir padėkoti už tai, kad norima įtraukti Sąjungos simbolius į Darbo tvarkos taisykles, nors stebėtina, kad naujojoje sutartyje jų nėra. Kaip Europos konvencijos narė, aš visuomet maniau, kad Sąjungai reikalinga siela, suartinanti ją su Europos piliečiais per mūsų bendras vertybes.

Neįtraukus į Sutartį simbolių, Europos institucijos dar kartą nutolo nuo jos piliečių. Žinoma, piliečiams sunku tapatintis su Sąjunga, jei Sąjungos tapatybė kaip niekada anksčiau išsitrynusi, atsisakant jos simbolių, naudojamų valstybėse narėse ir tarptautiniuose santykiuose.

Sąjungos simbolių pripažinimas yra pirmasis žingsnis siekiant sukurti bendrus Europos namus, kurie ne tik suteiktų Europos piliečiams atsakymus į politinius klausimus, bet ir grąžintų politikai tą garbingą vietą, kurios ji nusipelnė stiprinant visuomenės gerovę.

Todėl aš dar kartą sveikinu pranešėją, vildamasi, kad šią Europos Parlamento iniciatyvą perims kitos Europos institucijos ir esu įsitikinusi, kad tai leis sustiprinti parlamentinę instituciją, kurios nariai mes esame.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Nuo pat įkūrimo dienos Europos Bendrijos ir vėliau Europos Sąjunga pasirinko simbolius, kuriuos visuomenė lengvai atpažįsta. Konstitucinės sutarties ratifikavimo procesui pakenkė nesėkmingi referendumai Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Šie simboliai, reikalaujant kai kurioms valstybėms narėms, nebuvo įtraukti į Lisabonos sutartį, kuri buvo bendro sutarimo rezultatas, ir pakeitė Konstitucinę sutartį.

Įprasta, kad bet kuri organizacija turi savo simbolius. Vėliavos, ženklai, himnai, šūkiai, spalvų deriniai perteikia emocinį organizacijų, kurias jie simbolizuoja, turinį.

Ši bendra mūsų šalių, regionų, bažnyčių, partijų, pilietinės visuomenės organizacijų, kt. patirtis galioja ir ES lygmeniu. Vėliava su 12 aukso spalvos žvaigždžių mėlyname fone visuomet kėlė man susižavėjimą. Kai aš atvykstu į Slovakiją ir matau ten ES vėliavą, džiaugiuosi, kad Slovakija yra Europos namuose. Būtų sunku rasti tokį gerai žinomą muzikos arba poezijos kūrinį, kuris geriau įprasmintų Europos integracijos idėją negu Europos Sąjungos himnas iš L. van Bethoveno Devintosios simfonijos.

Nors bendra valiuta visose ES valstybėse narėse dar nenaudojama, trečiosiose šalyse ES jau tapatinama su euru taip, kaip JAV tapatinama su doleriu. Šūkį „suvienijusi įvairovę“ aš laikau tobulu Europos projekto esmės apibrėžimu. Aš pritariu Europos Sąjungos simbolių naudojimui, todėl balsavau už pranešėjo Carloso Carnero Gonzálezo pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Norėčiau atiduoti savo balsą už Carloso Carnero Gonzálezo pranešimą dėl Parlamento naudojamų ES simbolių.

Žinoma, kad simboliai reiškia daugiau negu bet kokie šūkiai arba žodžiai. Jie yra esminė bet kokios komunikacijos dalis, ypač tapatinantis su tam tikromis socialinėmis grupėmis arba organizacijomis. Vėliavos, paveikslai ir himnai padeda visuomenės nariams atpažinti organizaciją.

Dėl šios priežasties aš pritariu mūsų kolegos iniciatyvai, kuria siekiama padėti piliečiams aktyviau dalyvauti Europos Sąjungos projekte, šitaip didinant jo teisėtumą.

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. − (CS) Norėčiau pastebėti, kad pranešimas dėl Sąjungos simbolių rodo, kaip atsisakoma demokratinių procedūrų Europos Sąjungoje. Prieš kurį laiką Sąjungos simbolių buvo atsisakyta, atmetus vadinamąją Europos Konstituciją. Konstitucija arba bent jos pagrindinės sąlygos de facto turėjo būti „atgaivintos“ Lisabonos sutartimi, ir dabar Europos Parlamentas bando atgaivinti Sąjungos simbolius. Negaliu nepaklausti, ką Europos įstaigos ir institucijos ketina daryti, jei šie simboliai naudojami netinkamai? Pavyzdžiui, prasidėjus konfliktui su Rusija, visas pasaulis turėjo galimybę matyti Gruzijos prezidento nuotraukas, kuriose šalia Gruzijos vėliavos jo darbo kabinete buvo matyti ES vėliava. Tai yra visiškai nepriimtina.

  Konrad Szymański (UEN), raštu. − (PL) Aš balsavau prieš Europos Sąjungos simbolių naudojimą Europos Parlamente dėl šių priežasčių.

Pirmiausia teisinio pripažinimo sąvoka prieštarauja Europos Vadovų Tarybos sprendimams. Taryboje valstybės narės nusprendė į Reformų sutartį, kuri pakeitė Konstitucinės sutarties projektą, neįtraukti Europos Sąjungos simbolių.

Antra, Parlamento sprendimais simbolių naudojimas įteisinamas per užpakalines duris, prieštaraujant valstybių narių norams. Imdamasis šių teisinių manevrų, Parlamentas parodė savo silpnąsias, o ne stipriąsias puses.

Trečia, šios priemonės kelia nepasitikėjimą daugeliui Europos Sąjungos valstybių narių, kurios nenorėtų, kad valstybių narių ženklai simbolizuotų tarptautines organizacijas – pavyzdžiui, Europos Sąjungą.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos tautos yra provokuojamos šio tariamo kvietimo Europos Parlamentui suvaidinti svarbų vaidmenį skatinant ES simbolių naudojimą. Taikant parlamentinę iniciatyvą, bandoma „prikelti gyvenimui“ „europinę konstituciją“ – ne jos iš dalies pakeistą variantą – Lisabonos sutartį, kurią neseniai atmetė Airijos gyventojai, bei jos originalų variantą – Konstitucinę sutartį, kurią taip pat atmetė Prancūzijos ir Nyderlandų piliečiai.

Gindamas šią poziciją, Europos Parlamentas dar kartą įrodo esąs reakcinių ES reformų ramstis ir architektas. Ji dar kartą parodo visišką panieką Prancūzijos, Nyderlandų ir Airijos piliečių nuomonei ir kitų Europos tautų apsisprendimui, kuriems nerūpi Europos biurokratijos, atstovaujančios antiliaudiniam ES pobūdžiui, politikai, institucijos, vertybės, vizijos ir simboliai.

Europos Sąjungos piliečiai turėtų atmesti reakcingą Europos Konstituciją. Jie turi suvienyti savo jėgas tam, kad įveiktų skurdą, neteisingumą, karą ir priespaudą, būdingą imperialistinei sistemai. Jie nepritaria viršvalstybiniam Europos dariniui ir siekia kurti naujas institucijas, atitinkančias jų poreikius ir vertybes.

Pranešimas: Richard Seeber (A6-0362/2008)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, pritariame tam, kad vartotojams tektų svarbi funkcija užtikrinant tvarų vandens išteklių naudojimą ES. Vis dėlto mes manome, kad informavimo ir švietimo kampanijos turėtų būti vykdomos pirmiausia vietos ir regioniniu lygmeniu, o ne ES prašymu.

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už nuomonę savo iniciatyva, kurią parengė mano kolega iš Austrijos Richardas Seeberas. Ja atsiliepiama į Europos Komisijos komunikatą „Vandens trūkumo ir sausrų problemos Europos Sąjungoje sprendimas“.

Aš pritariu tam, kad Europos Komisijos požiūriui trūksta tarptautinės dimensijos. Taip pat pritariu pranešėjo pasiūlymams dėl to, kad veiksmai dėl sumažėjusių vandens išteklių ir sausrų būtų koordinuojami ne tik ES ir valstybių narių, bet ir regioninių ir vietos vyriausybių lygmeniu. Vandens trūkumą jaučia 11 proc. Europos gyventojų t.y. 17 proc. Europos Sąjungos teritorijos. Pastarieji įvykiai rodo, kad ateityje šis trūkumas tik didės.

Europos Sąjunga turėtų skubiai parengti vandens politikos priemones, kurios leistų užtikrinti, kad Europos žmonės, verslas, visuomenės institucijos, augalija ir gyvūnija nepritrūktų vandens savo reikmėms.

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Vandens trūkumas yra svarbus Europos ir viso pasaulio gyventojų klausimas. Šiame pranešime nurodoma, kad 20 proc. vandens išteklių ES iššvaistoma. Visuomenė nėra tinkamai informuota apie vandens taupymą, o 17 proc. ES regionų jaučiamas vandens trūkumas. Sprendžianti šį klausimą ES, būtina taikyti holistinį požiūrį tam, kad būtų sukurtos geresnės vandens valdymo ir tiekimo priemonės.

Aišku, kad mūsų vandens taupymo potencialas yra didelis (galima sutaupyti iki 40 proc.) įgyvendinant technologinius patobulinimus, keičiant žmonių elgesį ir gamybos būdus. Vandens taupymo technologijos ir drėkinimas pramonės ir žemės ūkio sektoriuose leistų sumažinti išlaidas iki 43 proc., tuo tarpu veiksmingo vandens naudojimo priemonės vandens nuostolius sumažintų trečdaliu. Šiuo metu žemės ūkyje suvartojama 64 proc. vandens, iš jų 20 proc. – energijos, 1 proc. – visuomenės ir 4 proc. – pramonės reikmėms. Be to, dėl klimato kaitos atsiranda vis didesnis sausrų pavojus, dėl jų kyla miškų gaisrai, kurie labai kenkia aplinkai.

ES skatina pakartotinį vandens nuotekų panaudojimą ir gėlinimą, vandentvarkos politikos priemonių naudojimą pagal principą „teršėjas moka“, ženklinimo schemų kūrimą, dykumėjimo tyrimus ir stebėjimą, žemės ūkio kultūrų rotaciją ir veiksmingesnį vandens vartojimą.

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Gražūs žodžiai negali paslėpti pasiūlymo trūkumų, kuriuos lemia „į paklausą orientuotas požiūris“. Pranešimo pabaigoje pateiktos priemonės iš esmės yra ne kas kita, kaip siūlymas padidinti vandens ir jo tiekimo kainą. Dar vienas mokestis numatytas gyventojams ir neturtingiems bei vidutinio dydžio ūkininkams – siūloma vandenį pardavinėti. Taip siekiama didinti monopolinių verslo grupių pelną.

Rezoliucijoje nedaroma skirtumo tarp sausros ir vandens trūkumo, nors šie du reiškiniai yra visiškai skirtingi ir jiems spręsti reikalingos skirtingos priemonės. Visiškai nepaminėti naudojamų vandens atsargų ir geriamojo vandens atsargų santykio ir kritulių kiekio klausimai.

Pranešime nepakankamai vertinamas teigiamas miškų vaidmuo, padedant išvengti sausrų ir įveikiant su tuo susijusį vandens trūkumą. Dėl to jame ne tik nesiūlomos miškų atkūrimo priemonės, bet ir pabrėžiama, kad „miškų ploto didinimas“ reikalingas tik tuomet, kai jis „absoliučiai būtinas“.

Pranešime nepakankamai vertinama potvynių rizika ir priemonės, apsaugančios nuo jų. Atvirkščiai: pranešime teigiama, kad „reikia vengti statyti natūralią upių tėkmę keičiančias kliūtis“, ir bandoma kelti paniką dėl socialinių padarinių ir pasekmių aplinkai.

Darbuotojai norėtų, kad jiems būtų užtikrintas tinkamo vartoti švaraus vandens tiekimas. Jie prieštarauja tam, kad būtų komercializuota tai, kas vis dar yra socialinė vertybė, ir gali tapti pelno siekiančių monopolijų grobiu.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. − (PT) Visiškai nesutinku su logika, kuri tariamai pagrindžia idėją, kad vandentvarkoje būtina vadovautis rinkos principais ir būtent todėl kainos (tarifai) yra pagrindinė priemonė kontroliuoti vartojimą. Pranešime paminėtas vandens tiekimo paslaugų sąnaudų susigrąžinimas, tarsi tai padėtų spręsti vandens trūkumo klausimą arba būtų šio sprendimo dalis. Tai yra netiesa.

Aišku, vandens nuostoliai, upių baseinų planavimas, nuotekų („pilkojo vandens“) pakartotinis naudojimas, mainai tarp valstybių ir observatorijos steigimas kelia susirūpinimą. Vis dėlto pagal pagrindų vandens direktyvos sistemą, kuria vandentvarkoje raginama taikyti ekonominius ir finansinius principus, neatsižvelgiama į pagrindines sąlygas: įtvirtinti šiuos principus kaip teises jos demokratiniame valdyme.

Būtina atsižvelgti į klausimus, kurie kelia susirūpinimą, net jei jie prieštarauja ES politikos priemonėms. Pranešime nurodytas tiesioginis ryšys tarp miškų ir žemės ūkio politikos, neribotos miestų plėtros ir dykumėjimo bei sausrų. Tačiau nekeliamas klausimas dėl BŽŪP, kuri gali būti susijusi su dykumėjimu, ypač tokiose šalyse kaip Portugalija.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Kaip Škotijai atstovaujantis Parlamento narys, aš esu linkęs manyti, kad daugelis klausimų, svarstomų R. Seeber pranešime, ne itin rūpi mano rinkėjams. Vis dėlto vandens išteklių kokybė turi didelę reikšmę visose ES geografinėse zonose, todėl svarbūs tokie klausimai, kaip vandens nuostoliai dėl neveiksmingo vandens naudojimo. Škotijoje vandenį tiekia visuomeninė įmonė, kuri yra atskaitinga Škotijos parlamentui, ir Škotijos vyriausybė turi viziją, kad Škotijos vandens bendrovė gali tapti įtikinamu pavyzdžiu visam pasauliui, kaip geriausiai užtikrinti vandens paslaugų tiekimą. Aš visiškai pritariu šiai vizijai ir rekomenduoju ją šiam Parlamentui.

  Sebastiano (Nello) Musumeci (UEN), raštu. − (IT) Vandens trūkumo ir sausrų klausimai, kurie tarpusavyje susiję tiesiogiai, yra labai svarbūs daugelyje Pietų Europos vietovių, kur jie gali turėti baisių pasekmių aplinkai ir vietos gyventojams.

Regione, iš kurio aš esu kilęs, t. y. Sicilijoje, kasmet vandens perteklių keičia sausrų laikotarpiai, darantys didelę žalą žemės ūkiui. Tai kelia didelį nerimą, tačiau gali būti sprendžiama, jei būtų veikiama bent dviem frontais. Pirmasis yra susijęs su infrastruktūra: Sicilijos saloje, pavyzdžiui, daug vandens – ne mažiau kaip 30 proc. – prarandama dėl netinkamos vandens tiekimo vamzdynų priežiūros. Antrasis yra susijęs su prevencija: aš visiškai sutinku su pranešėju, kuris teigia, kad mokymas ir švietimas informacinių kampanijų pagrindu jau mokykloje turi didelę reikšmę keičiant elgesį ir vandens taupymo ir veiksmingo jo naudojimo kultūrai.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Aš susilaikiau balsuodama dėl  Richardo Seeber pranešimo. Pranešimas yra pernelyg ilgas, o kai kurios rekomendacijos kartojasi. Didžiausi sunkumai susiję su tuo, kad visas pranešimas yra pagrįstas senąja vandens paradigma ir tik vienu atveju 48 dalyje trumpai paminėta nauja sąvoka, t. y., poreikis skatinti lietaus vandens surinkimą.

Kitos idėjos ir pasiūlymai yra pernelyg painūs, todėl jų praktinis taikymas negali būti sėkmingas. Pranešime nepaminėtas integruotas požiūris, ir daugiausia dėmesio skiriama vandens iš čiaupo taupymui. Pranešimas yra labai struktūrizuotas, todėl neįmanoma jo nedviprasmiškai interpretuoti.

Pabaigoje dar kartą pateikta ES vandens pagrindų direktyvos istorija. Šia direktyva siekiama skatinti integruotą upių baseinų valdymą. Ji buvo apribota konkrečiomis politikos priemonėmis. Todėl praėjusiais metais priimta kita direktyva: potvynių direktyva. Sąvoka „integruota“ reiškia, kad turi būti sprendžiamas visas klausimas, o ne jo dalis. Deja, šis požiūris nėra integruotas, ir pagrindų direktyva šiuo metu vandentvarkos specialistų naudojama vietoje nuplėšiamo kalendoriaus. Vieną minutę jie svarsto potvynių, kitą – sausros klausimus.

Panašus pavyzdys gūdaus socializmo metais buvo Rytų Slovakijos lyguma. Pirmiausia mėginta nusausinti teritoriją, o paskui – spręsti drėkinimo klausimą. Šiandien tai įkaitusi žemuma, verčianti debesis judėti į Karpatų kalnų regioną, kur vėsiau ir kur yra didelis potvynių pavojus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš pritariu R. Seeber pranešimui, kuriuo siekiama spręsti rimtus vandens trūkumo ir sausrų Europos Sąjungoje klausimus.

Vandens ištekliai nėra begaliniai. Ekosistemų, vandens išteklių, tinkamo gerti ir maudytis vandens apsauga yra esminė aplinkos apsaugos sąlyga. Todėl bendros pastangos europiniu lygmeniu leistų pačiu tinkamiausiu būdu užtikrinti šių vertingų išteklių tvarkymą.

Be to, norėčiau pagirti R. Seeber už jo atliktą darbą. Jis atkreipė dėmesį į svarbiausius klausimus, kuriuos turi spręsti Europos Sąjunga: didelį vandens suvartojimą ir dėl to didelius vandens nuostolius, nepakankamą dėmesį klausimui ir bendro europinio požiūrio trūkumą.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. − (PL) Vandens trūkumo ir sausrų klausimas šiuo metu yra aktualus dėl visuotinės klimato kaitos pasekmių. Pastaraisiais dešimtmečiais sausros kyla vis dažniau ir yra vis didesnės. Tai susiję su neveiksminga vandentvarka ir pernelyg dideliu vandens naudojimu žemės ūkyje.

Europos Sąjungoje taip pat kyla rimtas pavojus dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos. Beveik trečdalis europiečių jau gyvena teritorijose, kur trūksta vandens. Jei nebus nedelsiant imtasi veiksmų, kuriais būtų siekiama užtikrinti tinkamą ir tvarų vandens naudojimą, vis daugiau žmonių ateityje pajus tiesioginį vandens trūkumą. Be to, numatomas gyventojų skaičiaus didėjimas nuo šešių iki devynių milijardų iki 2050 m. susijęs su dar didesniais vandens poreikiais.

Kai kurie ekspertai jau dabar lygina vandenį su nafta. Pigaus ir iš dalies lengvai prieinamo vandens era baigėsi. Vandens trūkumo žemės ūkio sektoriuje klausimas turėtų būti sprendžiamas kuriant ir tobulinant vandens saugojimo ir irigacijos įrenginius. Be to, būtina skatinti specifinę atsakingo vandens vartojimo ir taupymo kultūrą per aktyvią informavimo politiką.

Kiekvienas iš mūsų turėtų taupyti vandenį ir jį apdairiai naudoti. Taip pat svarbu įgyvendinti technologijas, kuriomis būtų siekiama išvengti vandens švaistymo ir didinti visuomenės informavimą šiuo klausimu. Taip pat būtinas labiau integruotas vandens ir sausros klausimų sprendimas.

Arkties regiono valdymas pasauliniu mastu (RC-B6-0523/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Arkties regiono valdymo, kurią pateikė penkios politinės frakcijos, tarp jų ir PPE-DE. Per 20-ąjį amžių Arkties oro temperatūra pakilo maždaug 5°C, ir šis kilimas dešimt kartų viršijo stebėjimais nustatytą Žemės rutulio paviršiaus temperatūros kilimo vidurkį. Iš tikrųjų per ateinančius 100 metų numatoma, kad temperatūra Arkties regione kils dar maždaug 4–7°C.

Aš visiškai pritariu teiginiui, kad stebėjimo ir vertinimo metas baigėsi – atėjo metas veikti. Be to, trys valstybės narės priklauso Arkties regionui ir dar dvi ES kaimyninės šalys, su kuriomis palaikomi glaudūs santykiai, vadovaujasi Europos ekonominės erdvės (EEE) susitarimu, o tai reiškia, kad ES ir su ja susijusios šalys sudaro daugiau kaip pusę Arkties Tarybos.

Šiam regionui tenka svarbus vaidmuo siekiant išlaikyti pusiausvyrą planetoje, todėl aš sveikinu šios rezoliucijos autorius minint šiuos, tarptautinius poliarinius metus.

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš pritariau 6 pakeitimui, kurį pateikė Socialistų partija. Juo raginama sukurti nebranduolinį ir demilitarizuotą Arkties regioną. Aš esu informuotas, kad šiuo metu šiuose vandenyse plaukioja JK povandeniniai laivai, tačiau nėra pagrindo nepritarti pasiūlymui dėl to, kad reikalingas tarptautinis susitarimas, siekiant ateityje sustabdyti nebranduolinių ginklų naudojimą ir baigti karinę veiklą šioje zonoje. Aš esu nusivylęs tuo, kad tai nebuvo įvykdyta, nors pritariu nuorodai į UNCLOS konvenciją ir poreikį būsimam JAV Senatui ją ratifikuoti.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. − (PT) Mes neigiamai vertiname atmestus siūlomus pakeitimus rezoliucijai pabrėždami „riziką, susijusią su galimu Arkties panaudojimu strateginiais ar kariniais tikslais, ir būtinybę Arkties vandenyną paversti demilitarizuota ir nebranduoline zona“, kuriuose nurodyta, kad Parlamentas „yra labai susirūpinęs, kad pernelyg užsitęsė lenktynės dėl Arkties regiono gamtinių išteklių ir kad tai gali išprovokuoti grėsmę ... saugumui ir tarptautiniam stabilumui apskritai“.

Dėl to, nepaisant kai kurių punktų, kuriuos mes vertiname teigiamai, rezoliucijoje palikta galimybė rengti karines lenktynes šiame žemyne, ypač, kai teigiama, kad tolimoji šiaurė „įtraukta į Europos Sąjungos Šiaurės dimensijos politiką“ ir nurodoma, kad Parlamentas yra „įsitikinęs, kad ES turi parengti pavyzdinę Arkties regiono politiką ir dar išsamiau informuoti žmones apie Arkties regiono svarbą pasauliui“.

Parlamentas taip pat „ragina Komisiją į savo darbotvarkę įtraukti energetikos ir saugumo politikos Arkties regione klausimus“ ir „imtis aktyvaus vaidmens Arkties regione, visų pirma, bent jau tapti stebėtoja Arkties Taryboje“.

  Jens Holm, Kartika Tamara Liotard, Erik Meijer, Esko Seppänen ir Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − Mes pritariame rezoliucijos teiginiams dėl klimato kaitos poveikio, užtikrinant tvarumą Arkties regiono gyventojams ir gamtinėms buveinėms ir dėl Arkties įtakos pasaulio klimatui, ir todėl manome, kad Arkties likimas yra mūsų visų bendras rūpestis.

Vis dėlto mes negalime pritarti rezoliucijai, kurioje padėtis vertinama tik iš ES pozicijų. Mes manome, kad politika, kuria nėra tinkamai atstovaujama Arkties regiono genčių ir tautų interesams, yra neteisėta. Mes manome, kad būtina visų derybų ir iniciatyvų sąlyga turėtų būti suverenios Arkties teritorijos ir visų Arkties regiono tautų ir genčių apsauga ir jų, kaip lygiaverčių partnerių, dalyvavimas.

Balsavimo metu dauguma narių atmetė pakeitimą, kuriuo pabrėžiamas poreikis demilitarizuoti Arkties regioną ir paversti jį nebranduoline zona. Tokiu būdu šia rezoliucija leidžiama dislokuoti Arkties regione branduolinį ginklą. Mes jokiu būdu negalime tam pritarti.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Arkties regiono valdymo pasauliniu mastu.

Esu įsitikinęs, kad būtina tinkamai įvertinti Arkties regiono potencialą. Būtina laikytis konkrečios politikos šiame regione, atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius ir aplinkos klausimus. Aš pritariu kolegos iniciatyvai dėl to, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti aplinkai: reikalinga tarptautinė politinė arba teisinė struktūra, tarpininkaujanti sprendžiant politinius konfliktus, susijusius su gamtiniais ištekliais.

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. − Mes pritariame rezoliucijos teiginiams dėl klimato kaitos poveikio tvarioms bendruomenėms Arkties regione ir gamtinėms buveinėms, mes taip pat pripažįstame Arkties regiono reikšmę visuotiniam klimatui, todėl manome, kad Arkties regiono valdymas yra bendras visų mūsų rūpestis.

Vis dėlto mes negalime pritarti rezoliucijai, kurioje padėtis vertinama tik ES interesų požiūriu. Mes manome, kad politika, kuria nėra tinkamai atstovaujama Arkties regiono genčių ir tautų interesams, yra neteisėta. Mes manome, kad būtina visų derybų ir iniciatyvų sąlyga turėtų būti suverenios Arkties teritorijos ir visų Arkties regiono tautų ir genčių apsauga ir jų dalyvavimas lygiaverčių partnerių teisėmis.

Balsavimo metu dauguma narių atmetė pakeitimą, kuriuo pabrėžiamas poreikis demilitarizuoti Arkties regioną ir paversti jį nebranduoline zona. Tokiu būdu šia rezoliucija leidžiama militarizuoti ir dislokuoti Arkties regione branduolinį ginklą. Mes jokiu būdu negalime tam pritarti.

Pranešimas: Alejandro Cercas (A6-0357/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš pritariau pranešimui savo iniciatyva dėl socialinių teisės aktų, susijusių su kelių transportu, taikymo, kurį parengė mano kolega iš Ispanijos Alejandro Cercas (PSE, ES). Tenka apgailestauti, kad išlieka dideli skirtumai taikant ir įgyvendinant Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 dėl tam tikrų teisės aktų, susijusių su kelių transportu, suderinimo.

Būtina paraginti visas valstybes nares didinti pastangas siekiant užtikrinti veiksmingą socialinių nuostatų įgyvendinimą ir perkelti į nacionalinę teisę direktyvą 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, užtikrinant piliečių saugumą keliuose ir vairuotojų sveikatą ir saugumą, ir nustatyti aiškią sistemą, užtikrinančią sąžiningą konkurenciją.

Europos Komisija turėtų būti griežtesnė valstybėms narėms, kurios nesilaiko Bendrijos teisės aktuose numatytų socialinių nuostatų kelių transporto sektoriuje, taikydama prievartines priemones nesilaikant nuostatų, ir prevencines priemones, jei būtina, teismų procese, įgyvendinant Bendrijos teisės aktus. Tai padėtų užtikrinti sąžiningą ir neiškreiptą konkurenciją.

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą dėl poreikio perkelti socialinius teisės aktus į valstybių narių teisę ir garantuoti tinkamą jų vykdymą. Krovinių transporto vairuotojų sveikata ir gerovė bei kitų transporto dalyvių saugumas priklauso nuo aiškiai apibrėžtų taisyklių dėl darbo laiko, vairavimo ir poilsio valandų ir veiksmingų patikrinimų ir baudų nesilaikant taisyklių.

Todėl labai svarbu, kad valstybės narės sparčiau į nacionalinę teisę perkeltų direktyvą 2002/15/EB, o Europos Parlamentas tam pritartų ir įtrauktų į ją visus vairuotojus, nepriklausomai nuo jų užimtumo pobūdžio. Nėra priežasčių netaikyti savarankiškai dirbantiems darbuotojams priemonių, kurios prisidėtų prie saugumo mūsų keliuose didinimo.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Tik po ilgų abejonių mes nusprendėme balsuoti už šį pranešimą. Vis dėlto kelių transporto sektorius yra tarpvalstybinis klausimas, ir savarankiškai dirbančių darbuotojų darbo sąlygos yra svarbi sudėtinė šio klausimo dalis.

Kai kurioms pranešimo vietoms, pavyzdžiui, dėl saugių ir saugomų poilsio vietų profesionaliems vairuotojams, mes nepritariame ir manome, kad šį klausimą turi spręsti pačios valstybės narės. Be to, mes manome, kad darbo laiko klausimai taip pat turi būti valstybių narių kompetencija.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Socialiniai teisės aktai kelių transporto sektoriuje ES labai svarbūs. Europos Sąjungos ekonomikoje kelių transportui tenka

svarbus vaidmuo. Taip pat svarbu įgyvendinti socialinius teisės aktus, kuriais būtų siekiama tinkamai apsaugoti vairuotojus ir visuomenę. Esami teisės aktai turi trūkumų, o įgyvendinimas susijęs su netinkamu jų perkėlimu į nacionalinę teisę. Aš balsavau už Alejandro Cercaso pranešimą.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. – (LV) Kelių transportas − viena iš ekonomikos sričių, užimančių labai svarbią vietą Europos vidaus rinkoje. Ji ypač svarbi užimtumo aspektu, nes Bendrijos transporto sektoriuje dirba daugiau kaip 3 milijonai žmonių. Nors ES galioja nemažai teisės aktų, kuriais siekiama užtikrinti Bendrijos piliečių kelių eismo saugumą, vairuotojų sveikatą ir saugumą gabenant asmenis ir prekes, tačiau valstybėse narėse pasitaiko vis daugiau pertraukų ir poilsio trukmės pažeidimų.

Tokią padėtį lemia dvi pagrindinės priežastys: valstybės narės neperkėlė arba netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę direktyvas, kurios susijusios su kelių transportu, ir visiškai skirtingus sveikatos ir apsaugos reikalavimus taiko pagal darbo sutartį ir savarankiškai dirbantiems vairuotojams. Dabartinė padėtis, kai teisės aktai, reglamentuojantys darbo laiko organizavimą taikomi tik vairuotojams, dirbantiems pagal sutartį, o ne savarankiškai, iškreipia konkurenciją transporto sektoriuje. Daugėja vairuotojų, dirbančių fiktyviai, kuriems taikomi ne tokie griežti sveikatos ir apsaugos reikalavimai. Tai ne tik skatina nesąžiningą konkurenciją, bet ir kelia grėsmę pačių vairuotojų sveikatai ir eismo dalyvių saugumui. Europos Komisija turėtų kuo greičiau įtraukti į minėtų teisės aktų taikymo sritį savarankiškai dirbančius kelių transporto vairuotojus.

Tokiu būdu būtų galima įgyvendinti žymiai didesnį eismo saugumą keliuose, tinkamas sveikatos ir saugumo sąlygas vairuotojams ir įtvirtinti sąžiningą konkurenciją kelių transporto sektoriuje.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Šis pasiūlymas yra bandymas rimtai įvertinti ankstesnius sprendimus siekiant įgyvendinti geresnes kontrolės priemones, geresnį informavimą, kuriant saugomas poilsio vietas greitkeliuose ir nuo 2009 m. kovo 23 d. atsisakant taikyti išimtį savarankiškai dirbantiems darbuotojams. Socialinių teisės aktų dėl kelių transporto perkėlimas į nacionalinę teisę ir jų įgyvendinimas beviltiškai atsilieka.

Nenurodytos keturios valstybės narės, kurios neįvykdė reikalavimų. Tai, kad jos nereguliuoja darbo, vairavimo ir poilsio laiko, nepadeda didinti kelių saugumo ir profesionalių vairuotojų gerovės. Mano partija – SP – pritaria tam, kad būtų imtasi priemonių šioje srityje, nors geresni pasiūlymai atmesti ankstesniuoju balsavimu. Mes tai darome todėl, kad svarbu laikytis socialinių teisės aktų reikalavimų ir dėl to, kad ši direktyva privalo apimti ir savarankiškai dirbančius vairuotojus. Šioje direktyvoje numatomos priemonės prieš darbdavius, piktnaudžiaujančius savo padėtimi, ir verčiančius savo darbuotojus dirbti savarankiškai.

Vairuotojų, kurie netinkamai klasifikuojami kaip dirbantys savarankiškai, darbo sąlygos blogesnės, jie patys prisiima visą didžiulę verslo riziką. Konkurencija šiame sektoriuje labai didžiulė. Neužtenka tik kalbėti apie taisyklių laikymąsi, jos turi būti įgyvendintos praktiškai. Tik tuomet vairuotojams bus sudarytos sąlygos pakankamai užsidirbti ir turėti saugų pragyvenimo šaltinį.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Norėčiau, kad būtų įskaitytas ir mano balsas už Alejandro  Cercaso pranešimą dėl socialinių teisės aktų, susijusių su kelių transportu, taikymo.

Europos Parlamentas turi pareikšti nuomonę šiuo svarbiu klausimu. Tik šitaip mes galėsime užtikrinti kelių saugumą, vairuotojų ir keleivių apsaugą ir sąžiningą konkurenciją bendroje Europos erdvėje.

Be to, aš pritariu mūsų kolegų iniciatyvai, kad būtina nustatyti aiškias taisykles ir stebėjimo procedūrą, kuri leistų tinkamai organizuoti šiame sektoriuje dirbančių asmenų darbo laiką.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Teisės aktai, kurios nagrinėja Alejandro Cercas, negali būti vienareikšmiškai vertinami. Aš manau, kad sunkvežimių vairuotojai ir visuomenė sutaria dėl to, kad didelės sunkiasvorės transporto priemonės negali būti vairuojamos žmonių, kurie negali tinkamai išsimiegoti. Šios srities veiklą būtina reglamentuoti taisyklėmis. Taip pat būtina suprasti, kad sunkvežimių vairuotojų streikas ant Oresundo tilto 2007 m. lapkričio mėn. nebuvo atsitiktinis. Taisyklės, kuriomis siekiama reguliuoti darbo laiką, nustatytos ES daugelyje šios profesijos sričių ir buvo kritikuotos daugelio darbdavių ir darbuotojų. Todėl geriau prašyti Komisijos atlikti teisės aktų taikymo ir priimtinumo poveikio vertinimą, o ne griežčiau reikalauti jų įgyvendinimo. Šie teisės aktai reikalauja didelio lankstumo tam, kad juos būtų galima taikyti, tarkime, ir Rumunijoje, ir Danijoje. Todėl balsavimo metu aš susilaikiau.

Pranešimas: Ieke van den Burg ir Daniel Dăianu (A6-0359/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už mano kolegės iš Olandijos Ieke van den Burg ir kolegos iš Rumunijos Danielio Dăianu pranešimą savo iniciatyva, kuriame pateikiamos rekomendacijos Komisijai dėl būsimosios finansinės priežiūros struktūros.

Aš pritariu oficialiam prašymui Komisijai pateikti teisėkūros pasiūlymus tobulinant ES finansinių paslaugų reguliavimo sistemą ne tik dėl finansų krizės, bet ir todėl, kad negalima sukurti Europos vidaus rinkos, nesukūrus Europos finansų reguliavimo politikos. Tenka apgailestauti, kad pranešime Komisijos neprašoma taikyti Europos Bendrijų steigimo sutarties 105 straipsnio 6 dalies tvarką, kai Taryba gali vieningai spręsdama skirti ECB konkrečius uždavinius, susijusius su rizikos ribojimu pagrįsta kredito ir kitų finansų įstaigų priežiūra.

Aš labai pritariu reglamentui, kuriuo stiprinamas ir nustatomas Lamfalussy 3 lygio komitetų (vertybiniams popieriams – CESR, draudimui ir pensijoms – CEIOPS ir bankams – CEBS) statusas ir atskaitomybė, suteikiant jiems jų įpareigojimus atitinkantį teisinį statusą.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. − (PT) PSD (Portugalijos socialistų demokratų partijos) nariai pritaria šiam pranešimui, kuris tarptautinės finansų krizės sąlygomis atrodo ypač tinkamas. Būtina užtikrinti finansų stabilumą ir ilgalaikėje perspektyvoje nustatyti priemones sprendžiant sisteminės rizikos klausimus.

Visuotinės problemos reikalauja koordinuotų globalių sprendimų. Tarptautinis bendradarbiavimas itin svarbus siekiant atkurti ir stiprinti rinkų patikimumą.

Europos Sąjunga nėra išimtis, ir dabartinių problemų sprendimas priklauso ne nuo atskirų kiekvienos valstybės narės iniciatyvų, o suderintų veiksmų ES lygmeniu. Reikalinga didesnė sanglauda tarp ES valstybių narių.

Be skubių trumpalaikių priemonių būtina nedelsiant atlikti institucinę finansinės sistemos reformą, kuria siekiama stabilizuoti ekonomiką, skatinti ekonomikos augimą ir stiprinti arba tobulinti visa, kas yra susiję su finansinėmis naujovėmis.

Būtina užtikrinti didesnį skaidrumą ir geresnį informavimą turimų technologinių priemonių pagrindu. Tik šitaip įmanoma veiksmingiau naudotis gerąja patirtimi, produktais ir finansinėmis paslaugomis. Naujovės ir finansų rinkos užtikrina geresnę vartotojų apsaugą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šis Parlamentas tiki tuo, kad finansų rinkos yra naudingos, jų atsparumu ir savireguliavimo galimybėmis, ir būtent todėl europiniu ir galbūt visuotiniu lygmeniu šiuo metu joms taikomos tik minimalios taisyklės.

Vis dėlto dabartinė krizė rodo, kad yra kaip tik priešingai. Finansų rinkų paieška, globali Europos finansų sektoriaus integracija, laisvas kapitalo judėjimas, investicijos į visuotinę ekonomiką ir rinkos, kuriose veikia vis sudėtingesni ir vis labiau atitrūkę nuo ekonominės veiklos produktai mus nuvedė iki finansų bedugnės krašto. Nacionalinių valstybių sprendimai dabartinėmis sąlygomis užtikrina geriausią priebėgą ir didžiausią apsaugą.

Tariamai laisva tarptautinės konkurencijos sistema išnaudojo visas galimybes ir turėtų būti pakeista, pradedant pačia Europos Sąjunga, dėl kurios politikos ir ideologinių polinkių susidarė ši padėtis. Ji šiandien įrodė visišką savo bejėgiškumą, nes veiksmų ir atsakomybės imasi nacionalinės valstybės. Rytoj ji įrodys, kad yra žalinga, nes numato galimybę konkurencijos vardan taikyti sankcijas nacionalinėms apsaugos priemonėms.

Dabar yra tinkamas laikas atsisakyti tokios Europos.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau uš šį pranešimą, atsižvelgiant į susidariusią finansinę padėtį ES ir kitose finansų rinkose.

Šis pranešimas svarbus, nes mums reikalingi veiksmingi reguliavimo ir priežiūros susitarimai, kuriais būtų siekiama tobulinti finansinių paslaugų rinkų stebėjimą.

Aš ypač džiaugiuosi žodiniu pakeitimu, raginančiu sudaryti vienodas sąlygas užtikrinant ES piliečių indėlių apsaugą. Nesąžininga, kad vienų valstybių narių piliečiams užtikrinta didesnė indėlių apsauga – šis skirtumas įvairiose valstybėse narėse yra skirtingas, pradedant  20 000 EUR ir yra neribojamas Airijoje.

Aš taip pat pritariu tam, kad požiūris ES į finansų krizę turėtų būti labiau koordinuotas ir nacionaliniai skirtumai valstybėse narėse būtų kiek galima mažesni.

Aš norėčiau paraginti Airijos vyriausybę išsamiai informuoti apie bankų indėlių garantijų schemą ir atkreipti dėmesį į tai, kad ji dabar taikoma ir ne Airijos bankams, kurie laikosi ES konkurencijos taisyklių.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos su rekomendacijomis Komisijai dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros.

Atsižvelgiant į krizę, turinčią įtakos rinkoms, itin svarbu taikyti naujas priemones reguliuojant finansines paslaugas Europos Sąjungoje. Ekonominis stabilumas yra vienas Sąjungos pagrindinių tikslų, todėl aš visiškai pritariu šiai iniciatyvai, kuria siekiama garantuoti mūsų piliečiams ramią, užtikrintą ateitį.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. − (PT) Europos Sąjungoje jaučiama pasitikėjimo krizė, kurią sukėlė krypties, skaidrumo, pirmavimo ir galios tarp Europos institucijų pasidalijimo trūkumas.

Sunku pasirinkti kryptį, nes niekas nežino, kaip šią krizę užbaigti.

Skaidrumo trūksta todėl, kad finansų rinkų veikimas nėra toks paprastas, kaip buvo manyta.

Tuo tarpu kai JAV formavo pragmatišką įvaizdį, įrodydama, kad ji ir toliau kontroliuoja padėtį, Europos būklė, atrodo, blogėja ir atrodo prieštaringai.

Galios trūkumą rodo tai, kad kiekviena valstybė narė daro tai, ką nori. Be to, iki šiol nepateikti jokie indėlių garantijų skaičiai.

Jei valstybės narės, naudojančios bendrą valiutą, negali sukurti praktinių viršnacionalinės pagalbos mechanizmų, susidaro padėtis, kuri gali sužlugdyti ir patį eurą.

Ši nepaprastos visuotinės krizės padėtis reikalauja išskirtinių priemonių, kurios būtų įgyvendinamos visuotiniu mastu, ypač teikiamų skubos tvarka.

Ši pasitikėjimo krizė galėtų būti įveikta tik vykdant skubius ir suderintus veiksmus.

Europos Parlamentas atlieka savo darbą. Aš manau, kad Taryba įvertins padėtį, kurią šiuo metu galima pavadinti kritiška.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Gali būti, kad dar neatėjo laikas sukurti vieningą centralizuotą instituciją Europos lygmeniu. Vis dėlto esama ženklų, kad šis mąstymas (gerokai pralenkiantis laiką) yra pagrįstas. Aš tikiuosi, kad šių finansinių krizių sąlygomis ES ir toliau spręs su priežiūra susijusius trūkumus. Kolegialus vertinimas, pateiktas Mokumo 2 direktyvoje, yra pagrindinė kryptis ir gali būti vienas iš tarpinių sprendimų.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Gėda stebėti UKIP ir britų konservatorius, mėginusius atmesti žodinį pakeitimą, kuriuo siekiama apsaugoti indėlius dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Šie veiksmai nedaro jiems garbės.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už Ieke van den Burg ir Danielio Dăianu pranešimą dėl Lamfalussy proceso tęsimo – būsimosios priežiūros struktūros.

Nėra abejonių, kad, atsižvelgiant į dabartinę finansų krizę, kurią sukėlė neatsakinga investavimo rizika ir kiti bankų veiksmai Jungtinėse Valstijose, būtina skubiai reformuoti finansinių rinkų reguliavimo ir priežiūros sistemą. Vis dėlto dėl krizės ES finansų sistemoje koordinuota ES politika negali tinkamai veikti be Lisabonos sutarties. Būtina ratifikuoti sutartį tam, kad Europos Sąjungos institucijos būtų tinkamai atstovaujamos tarptautinėse finansų struktūrose.

Rinkos integracija yra teigiamas reiškinys, tačiau, deja, tinkama finansų priežiūra nuo jos atsilieka. Aš manau, kad būtina kiek galint greičiau išsamiai atnaujinti priežiūrą, prieš tai persvarsčius Europos Sąjungos reguliavimo ir priežiūros sistemą.

Būtina užtikrinti piliečiams, investuotojams ir priežiūros institucijoms reikalingą skaidrumą. Šiuo požiūriu reikėtų įsteigti patarėjų grupę, parengti ilgalaikę priežiūros viziją ir veiksmų programą arba ilgalaikės reformos veiksmų planą.

Aš pritariu nuomonei, kad būtina sukurti nuoseklesnes ir veiksmingesnes teisines priemones Sąjungoje, siekiant ateityje sušvelninti krizių riziką.

Pranešimas: Alojz Peterle (A6-0350/2008)

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš balsavau už savo gerbiamojo kolegos ir draugo iš Slovėnijos Alojzo Peterle pranešimą savo iniciatyva dėl Europos Komisijos baltosios knygos „Kartu sveikatos labui, 2008-2013 m. ES strateginis požiūris“. Anot pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), lėtinės ligos, insultai ir širdies ligos lenkia infekcinius susirgimus. Todėl būtina taikyti griežtesnes priemones prevencijos srityje, plačiau naudojant sveikatos poveikio vertinimus.

Vienas iš prioritetų – kova su vaistų padirbinėjimu. Tenka apgailestauti, kad Komisija išsamiai neišnagrinėjo klausimų, su kuriais susiduria sveikatos apsaugos darbuotojai, atsakingi už sveikatos politiką. Aš sutinku su pranešėju, kad vienas iš prioritetinių sveikatos sektoriaus tikslų turėtų būti sveikatos apsaugos skirtumų šalinimas ir sveikatos paslaugų prieinamumo didinimas. Aš pritariu šiuolaikiniam požiūriui teikti sveikatos paslaugas mažiausiai apsaugotoms visuomenės grupėms ir integruotų socialinių ir sveikatos politikos priemonių taikymui.

  Edite Estrela (PSE), raštu. − (PT) Aš balsavau už A. Peterles pranešimą dėl sveikatos strategijos 2008−2013 m., nes manau, kad žmogaus sveikatos apsauga visą gyvenimą turėtų būti ES prioritetas.

Norėčiau dar kartą pakartoti šiame pranešime pateiktas rekomendacijas, ypač dėl pasiūlymų, kuriuos aš pateikiau. Juose pabrėžiama prevencijos planų ir sveikos gyvensenos bei stebėsenos programų reikšmė ES, supaprastinant ankstyvą ligų nustatymą ir jų gydymą ir šitaip mažinant su tuo susijusį mirtingumą ir sergamumą.

Norėčiau taip pat pabrėžti poreikį tobulinti sveikatos apsaugos sistemą ir pagalbą, teikiamą piliečiams, atsižvelgiant į vis didesnį lėtinių ligų paplitimą ir Europos visuomenės senėjimą.

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. − (PL) Aš visiškai pritariu A. Peterles pranešimui. Manau, kad reikėtų tęsti Slovėnijos pirmininkavimo Tarybai prioritetus. Pirmininkaujant Slovėnijai sveikatos apsaugai buvo teikiamas prioritetas, ir tai yra visiškai suprantama, nes sveikata yra didžiausia vertybė, duota žmogui. Deja, europinės tendencijos kelia nerimą. Vis dažniau sergama vėžiu ir cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis ir nutukimu. Be to, kyla naujų iššūkių, susijusių su visuomenės senėjimu, klimato kaita, globalizacija ir net terorizmu, kyla biologinio terorizmo pavojus.

Vis dėlto valstybių narių sveikatos apsaugos sistemos labai skiriasi. Tai ypač teisinga, kalbant apie sveikatos apsaugą, prevenciją, tam tikrų ligų diagnozavimą ir veiksmingą gydymą. Įvairiose valstybėse narėse gyvenančių europiečių gyvenimo trukmė yra skirtinga. Atlikti Europos sveikatos tyrimai leidžia daryti liūdną išvadą, kad, tam tikru požiūriu, geležinė uždanga išlieka. Ji aiškiai brėžiama sveikatos sektoriuje.

Norint pakeisti padėtį, būtina tobulinti bendradarbiavimą šioje srityje. Mūsų veiksmai turėtų būti efektyvesni, išnaudojant visą vadinamąjį Europos medicinos potencialą. Aš pritariu pranešėjo raginimui skirti didesnes investicijas sveikatos apsaugos sistemoms. Manau, kad lėšos, investuotos į sveikatos apsaugą, neturėtų būti laikomos išlaidomis. Atvirkščiai, jos turėtų būti laikomos investicijomis į žmogiškąjį kapitalą. Piliečių sveikata ES – tai vienas pagrindinių socialinių ir politinių veiksnių, nuo kurių priklauso Sąjungos ateitis.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. − Aš balsavau už A. Peterles pranešimą dėl ES sveikatos strategijos. Pranešime teigiama, kad sveikatos apsauga yra valstybių narių reikalas, ir aš tvirtai tikiu, kad taip bus ir ateityje. Vis dėlto ir šiame Parlamente, ir pačioje ES yra veikėjų, kurie mano, kad sveikatos apsauga turėtų būti visiškai atvira laisvos rinkos svyravimams, tačiau nepritariu siūlymams. Tačiau ES turėtų vaidinti svarbų vaidmenį keičiantis informacija ir skatinant sveiką gyvenseną. Komisija turėtų pateikti konkrečius pasiūlymus dėl veiksmų Europos mastu skatinant sveikatos apsaugą ir išsaugoti atskirų valstybių narių teisę pačioms priimti sprendimus teikiant sveikatos paslaugas.

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. – (LT) Galimybė naudotis sveikatos priežiūra yra visų Europos Sąjungos (ES) piliečių teisė, o vienodų galimybių užtikrinimas visiems teikiant aukštos kokybės medicinos paslaugas yra pagrindinis valstybių narių institucijų uždavinys.

Aš teigiamai vertinu šį pranešimą ir manau, kad jame kalbama apie pačias opiausias sveikatos priežiūros problemas. Neabejotina, kad Bendrija ir valstybės narės turi skirti didesnį dėmesį ilgalaikei sveikatos priežiūrai. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus ir fizinę ar dvasinę negalią turintiems žmonėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms, teikiamoms namuose.

Trūkstant slaugos darbuotojų ir atsižvelgiant į jų paslaugų reikšmę, svarbu ne tik gerinti jų darbo sąlygas, bet ir užtikrinti mokymo įstaigų aukštos kokybės slaugytojų rengimą. Valstybės narės turėtų atsižvelgti į Europos Parlamento (EP) raginimą užtikrinant pacientams galimybę gauti net ir labai brangius, tačiau jiems gyvybiškai svarbius vaistus. Taip būtų užtikrinta visuotinė gyventojų teisė į sveikatą.

Valstybės narės privalo nedelsiant įgyvendinti ES sveikatos priežiūros strategiją. Tai paskatintų ir palengvintų sąlygas teikti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas, leistų sveikatos priežiūros specialistams ir pacientams keliauti iš vienos šalies į kitą, sustiprinti viešųjų ir privačių įstaigų bendradarbiavimą. Svarbiausia, kad įgyvendinus ES sveikatos priežiūros strategiją, žmonės gautų kokybiškas medicinos paslaugas visoje Bendrijoje.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. − (SK) Šiuo metu skirtumai tarp sveikatos apsaugos sistemų atskirose ES valstybėse narėse yra labai dideli. „Eurostato“ duomenimis, būsimo moterų gyvenimo trukmė įvairiose ES šalyse skiriasi 9 metais, vyrų – 13 metų, o naujagimių mirštamumo rodiklis svyruoja šešis kartus. Atsižvelgiant į tai, aš labai džiaugiuosi, kad A. Peterles pranešime nurodoma, kad šiuos skirtumus būtina mažinti. Kadangi iki 40 proc. ligų lemia nesveika gyvensena, o ankstyvas ligų diagnozavimas leidžia išvengti iki trečdalio vėžio atvejų, manau, kad pastabos apie prevencijos reikšmę ypač svarbios.

Aš sutinku, kad būtina didinti ligų prevencijai skiriamas lėšas, nes jos šiuo metu sudaro vos 3 proc. bet kurio sveikatos biudžeto. Išlaidas sveikatos apsaugai galima sumažinti didinant visuomenės informavimą apie prevencijos reikšmę ir sveiką gyvenseną, nes išvengti ligų pigiau negu jas gydyti. Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad būtina didinti pastangas stiprinant sveikatos apsaugą, ir Komisijos baltoji knyga bei 2007 m. gruodžio mėn. Tarybos išvados suteiktų tam tinkamą pagrindą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Vokietijoje kasmet dėl nemokumo uždaroma nuo 20 iki 30 klinikų. Taip atsitinka dėl ieškinių, kuriais reikalaujama atlyginti žalą dėl tariamai pernelyg brangių vaistų skyrimo, kyla pavojus, kad atskirų šalies dalių aprūpinimas medicinos paslaugomis bus nepakankamas. Tai tik vienas pastaraisiais metais nepagalvotai vykdomų sveikatos politikos priemonių rezultatų. Kitose Europos vietose padėtis ne geresnė. Tai susiję ne tik su sveikatos apsaugos finansavimo sunkumais: gydytojai ir slaugos darbuotojai priversti vis daugiau laiko skirti biurokratinių reikalavimų, o ne tiesioginių pareigų vykdymui.

Būtina peržiūrėti padėtį ES mastu. Pavyzdžiui, būtina nustatyti strategijos priemones, užtikrinančias pakankamą gydytojų pasiūlą ir tobulinti geriausios patirties mainus. Vis dėlto būtina spręsti esminius klausimus, pavyzdžiui, mažėjantis gimstamumas tarp europiečių, numatant atitinkamas lengvatas. Taip pat reikalingi nauji sveikos gyvensenos metodai. Prevencija tėra tik viena sveikatos apsaugos „dėlionės“ detalė. Todėl balsuojant dėl pranešimo aš susilaikiau.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. − (SK) Sveikata – viena didžiausių vertybių žmogaus gyvenime. Todėl aš pritariu Komisijos sveikatos strategijai „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“. Aš balsavau už Alojzo Peterles pranešimą, kuriuo daugiausia dėmesio skiriama trims pagrindinėms sąvokoms: bendradarbiavimui, skirtumams ir prevencijai.

Nors, vadovaujantis solidarumo principu, sveikatos apsauga yra išskirtinė valstybių narių kompetencija, nėra jokių kliūčių bendradarbiavimo pagrindu suteikti sveikatos apsaugai europinę prasmę. Valstybėms narėms gali būti naudingi technologijų mainai keičiantis geriausia patirtimi. Jei vienoje ES valstybėje narėje pacientai sėkmingai gydomi nuo vėžio, piliečiai įvairiuose ES kampeliuose turi turėti vienodas galimybes tuo pasinaudoti.

Sveikatos skirtumų esama ir tarp valstybių narių, ir pačiose valstybėse narėse. Mirtingumas nuo vėžio naujosiose ir senosiose valstybėse narėse skiriasi tiek, kad galima kalbėti apie „geležinę uždangą sveikatos sistemoje“. Būtinas strateginis lūžis ligų prevencijos srityje. Todėl reikėtų pradėti nuo ilgalaikių prevencinių priemonių planavimo.

Vėžio mokslinių tyrimų investicijos Europoje sudaro penktadalį tų lėšų, kurios skiriamos JAV. Į sveikatą būtina investuoti žymiai daugiau negu iki šiol, įtraukiant šiuos klausimus į įvairaus lygmens politikos priemones.

  Rovana Plumb (PSE), raštu − (RO) Aš balsavau už šį pranešimą įsitikinusi, kad šių rekomendacijų įgyvendinimas padidintų gyvenimo trukmę Europos Sąjungoje ir leistų siekti Lisabonos ekonomikos augimo tikslų.

Pranešime pabrėžiamas svarbus ryšys tarp netinkamo Bendrijos aplinkos įstatymų taikymo ir neigiamų pasekmių piliečių gyvenimo kokybei.

Klimato kaitos poveikio gyventojų sveikatai mažinimas turi būti palaikomas aktyviomis politikos priemonėmis, kuriomis siekiama prisitaikyti prie klimato kaitos. Šiuo požiūriu vienas pavyzdžių gali būti sukūrimas metodų, kurie leistų nustatyti galimus sveikatos sutrikimus, lemiamus klimato kaitos pokyčių, ir jų išvengti, taip pat atsižvelgti ir į socialines ir ekonomines sąlygas.

Būtina stiprinti pastangas, kuriomis iki 2020 m. būtų galima pasiekti 2005 m. Komisijos pasiūlytą tikslą – 40 proc. sumažinti mirčių dėl oro taršos skaičių. Atlikti tyrimai rodo, kad dvi iš penkių mirčių pasaulyje yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su aplinkos veiksniais.

Aš sveikinu pranešėją.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. − (PT) Baltojoje knygoje dėl sveikatos Europos Sąjungoje keliama daug Europai svarbių klausimų, ypač dėl keistinų dalykų, kaip mūsų visuomenė turėtų veikti ateityje. Todėl aš sutinku su A. Peterle, kai atkreipiamas dėmesys į aspektus, susijusius su tokiais iššūkiais: visuomenės senėjimas, klimato kaita, globalizacija ir mobilumas. Tai būtų pagrindas naujoms politikos priemonėms, nes būtent jos lemia socialinius ir ekonominius pokyčius. Derėtų tinkamai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, nutukimo ir vėžio paplitimą. Todėl vis svarbesnė yra prevencinių politikos priemonių ir bendros sistemos reikšmė, atsižvelgiant į padėtį visose 27 valstybėse narėse ir į esamus skirtumus tarp socialinių grupių ir valstybių narių, įgyvendinant įvairiuose sveikatos sektoriuose veiksmingą sveikatos politikos plėtrą skatinančias politikos priemones.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už A. Peterles pranešimą dėl įsipareigojimų ir požiūrio į sveikatą ES.

Svarstomas klausimas itin svarbus atsižvelgiant į naujus sveikatos iššūkius Europos Sąjungoje. Dėl šios priežasties būtina įgyvendinti bendrą požiūrį ir užtikrinti Europos piliečių tinkamą jų sveikatos apsaugą. Be to, aš pritariu mūsų kolegos iniciatyvai, kadangi šiuo pranešimu atkreipiamas dėmesys į sveikatos reikšmę, kuri ne visuomet reiškia tik ligos arba negalios nebuvimą.

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Sveikatos politikos patirties mainų koordinavimas ES mastu yra svarbus užtikrinant ES piliečiams aukščiausius gydymo ir sveikatos apsaugos standartus.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Aš balsavau už pranešimą „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“. Ši strategija yra atsakas į Europos Komisijos baltąją knygą dėl sveikatos politikos 2008–2013 m. Pagrindinės baltosios knygos nuostatos apima sveikos gyvensenos skatinimą ir kliūčių, teikiant sveikatos paslaugas ES valstybėse narėse, šalinimą. Taip pat svarstomi piliečių sveikatos apsaugos, suderintų sveikatos apsaugos sistemų ir naujų technologijų šioje srityje klausimai. Aš manau, kad sveikatos strategija turėtų būti siekiama pabrėžti ligų prevenciją ir ankstyvą jų gydymą.

Pastaruoju metu sveikatos srityje akivaizdžios tam tikros nerimą keliančios tendencijos. Vis dažniau sergama vėžiu, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau tik 3 proc. sveikatos apsaugos biudžeto skirta prevencijai, nors žinoma, kad prevencija yra visuomet geriau už gydymą.

Kovą su šiuolaikinės civilizacijos ligomis galima laimėti tik užtikrinus mūsų piliečiams tinkamą sveikatos apsaugą ir gydymą. Be to, būtina įveikti nelygybę užtikrinant sveikatos paslaugas atskiroms socialinėms gyventojų grupėms ir mažinti sveikatos apsaugos skirtumus tarp valstybių narių. Taip pat labai svarbios pastangos užtikrinti sveikatą ir saugumą darbo vietoje. Be to, būtina veikti kartu geriau pritaikant sveikatos apsaugą pacientų poreikiams.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Būtina spręsti ES visuomenės sveikatos ir jos komercializavimo klausimus. Šiuo metu kapitalistų pelnas didinamas visuomenės struktūrų, apsiribojančių didelių išlaidų sektoriais, kurie privatiems operatoriams nepelningi, sąskaita.

ES vyrauja požiūris, kad sveikatos apsauga siekiama didinti darbuotojų produktyvumą ir mažinti socialines išlaidas. Šiame sektoriuje sprendimų galia priklauso valstybėms narėms, vadovaujantis privataus verslo kriterijais, skatinant įmonių verslumą ir pažeidžiant pagrindines žmogaus teises į sveikatą ir gyvenimą. Sveikata ES naudojama kaip pretekstas skatinti ekspansinius, imperinius planus, susiejant sveikatos paslaugas su GASP, tarptautine prekyba ir santykiais su trečiosiomis šalimis.

Bendrijos sveikatos paslaugų sistema ir naujovės sveikatos apsaugos sistemose bei Europos kokybės centrų kūrimas ir kitos siūlomos priemonės yra tik pirmasis žingsnis sutelkiant sveikatos apsaugos paslaugas kelių didžiausių tarptautinių bendrovių rankose. Jos paprastai bendradarbiauja su privačiomis draudimo bendrovėmis, kurios nustato – paprastai diskriminaciniu klasiniu požiūriu, – kokias paslaugas reikėtų teikti.

Mes balsuojame prieš, nes solidarizuojamės su darbuotojų kova prieš sveikatos sektoriaus komercializavimą ir privatizavimą. Mes pritariame kovai už laisvą viešąjį sveikatos sektorių, kuris leistų teikti aukštos kokybės paslaugas, atitinkančias eilinių šeimų poreikius.

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. − (PL) Aš pritariu tam, kad būtų priimtas pranešimas dėl Europos Sąjungos sveikatos apsaugos strategijos 2008–2013 m. Susirgimų prevencijai sveikatos apsaugos biudžetuose skirta pernelyg mažai lėšų. Jos sudaro vos 3 proc.

Vis didesnį susirūpinimą kelia civilizacijos ligos. Tai – vėžys, širdies ir kraujagyslių susirgimai ir diabetas. Šias ligas paprastai lemia blogi mitybos įpročiai ir nesveika gyvensena. Prevencija, taip pat ir per informavimo kampanijas, sveikatos apsaugos paslaugų biudžetui kainuoja mažiau.

Kitas klausimas susijęs su gydymo sąlygomis. Jos Europos Sąjungos teritorijoje yra labai skirtingos, pradedant labai aukštais standartais vadinamosiose senosiose Europos Sąjungos šalyse ir baigiant gerokai žemesniais pastaruoju metu įstojusiose į ES valstybėse narėse. Tai rodo, pavyzdžiui, dideli kūdikių mirtingumo bei vyrų ir moterų gyvenimo trukmės skirtumai.

Europos Sąjunga turėtų imtis veiksmų ir užtikrinti vienodas gydymo sąlygas visose valstybėse narėse. Sveikatos apsaugos politika Europos Sąjungoje turėtų būti laikoma prioritetine.