Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0113(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0195/2008

Debatai :

PV 22/10/2008 - 3
CRE 22/10/2008 - 3

Balsavimas :

PV 22/10/2008 - 4.7
CRE 22/10/2008 - 4.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0511

Posėdžio stenograma
Trečiadienis, 2008 m. spalio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos Parlamento sprendimas dėl Apholando baronienės Catherine Margaret Ashton skyrimo Komisijos nare patvirtinimo (B6-0575/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE). – Gerb. pirmininke, pritariu baronienės M. Ashton skyrimui Komisijos nare. Manau, kad tai, kad jai buvo suteiktas titulas liudija apie jos puikų darbą Jungtinėje Karalystėje. Tvirtai tikiu, kad ji nusipelnė tapti Komisijos nare kaip tiek pat kiek ir kitas tituluotas narys prieš ją. Lordas A. Commissioner buvo paskirtis Margaret Thatcher Jungtinės Karalystės Komisijos nariu 1984 m. Jis padarė nepaprastą karjerą Briuselyje, sukūręs pagrindą bendrai rinkai.

Baroniene M. Ashton galėtų užsitikrinti vietą Europos Sąjungos istorijoje tapusi Dohos derybų varomąja jėga. Tai – didelis iššūkis, bet sėkmingas derybų pabaiga nepaprastai padėtų besivystančioms šalims.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos Vadovų Taryba (B6-0543/2008)

 
  
MPphoto
 

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, balsavau už jungtinį pasiūlymą dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo dėl jos dviveidiškumo dėl Airijos referendumo bei dėl kvailo per didelio laikymosi ekonomiškai žalingų klimato kaitos tikslų. Komunikate veidmainiškai reiškiama pagarba Arijai, nepritarusiai Lisabonos sutarčiai, ir iš karto atkakliai tvirtinama užkoduota šių dokumentų kalba, kad Airija turėtų laikytis tvarkos. Vadinamoji pagarba demokratiniam balsavusiųjų sprendimui yra akivaizdžiai apgaulinga.

Šiandien visi išgyvename didelę ekonomikos krizę, blogiausią, kokią kada nors buvo. ES susirūpinusi dėl klimato tikslų laikymosi. Pramonė ir mūsų šalių ekonomika nesugebės pakelti šių didelių „žaliųjų“ mokesčių naštos. Turėsime daugiau naudos vis labiau perkeldami savo gamybos pramonę į Tolimuosius Rytus.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). – Gerb. pirmininke, norėčiau paminėti pakeitimą Nr. 3, kuriame kritikuojame Komisijos narius, menkinančius ilgalaikius Europos Parlamento prašymus dėl teisės aktų, skirtų geresnei finansų rinkos priežiūrai. Tokia yra tikroji padėtis, bet, manau, taip pat labai svarbu pažymėti, kad valstybės narės privalo prisiimti savo kaltės dalį. Net jeigu Komisija būtų bandžiusi imtis veiksmų, ji sulauktų didžiulio pasipriešinimo. Komisija yra atsakinga ir kadangi turime principais pagrįstą reglamentavimą, priešingą taisyklėmis pagrįstam, turime būti griežti, nes nedidelis reguliavimas nepasiteisino.

Taip pat norėčiau paminėti 20 dalį, kur pakartotinai pagerbiami Airijos referendumo ir ratifikavimo kitose valstybėse narėse rezultatai. Per diskusijas dėl Airijos referendumo, daug kartų buvo tvirtinama, kad Parlamentas nepaisys rezultatų. Parlamentas neturi jokios kompetencijos elgtis vienaip ar kitaip. Vis dėlto pritariu pranešimui, kitaip nei mano kolega J. Allister.

Galiausiai manau, kad 20 dalyje galima atsižvelgti į Airijos piliečių susirūpinimą prieš artėjančius rinkimus Europoje, tačiau nereikėtų nepakankamai įvertinti to, ką reikėtų čia padaryti. Taip pat teigiama, kad Parlamentas yra pasirengęs pasiūlyti savo pagalbą pasiekti geresniam, labiau informuotam susitarimui. Manau, kad reikėtų tai išdėstyti taip „pasiekti geriau informuotą susitarimą“.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, šiuolaikinėje politikoje pavojingiausia frazė – „kažkas turėtų būti padaryta“. Politikai nepagrįstai ir neproporcingai bijo pasirodyti neaktyvūs ir „kažkas“ yra antraeilis dalykas, kaip tai pamatėme per finansų krizę. Nesvarbu kas yra „kažkas“ – 500 milijonų svarų sterlingų Didžiojoje Britanijoje, 500 mln. EUR Europoje, 850 mln. dolerių JAV, leiskime mums tai padaryti. Nesvarbu, kokie būtų praktiniai padariniai.

Tiesa ta, kad neįmanoma sukurti teisės aktų dėl recesijos. Tai būtų tas pats, kaip teisės aktais bandyti reguliuoti saulės arba mėnulio kryptį. Šiandien matome daugelį metų trukusią lengvų kreditų, sukurtų tų pačių vyriausybių, per ilgai nustačiusių palūkanų normas, korekciją. Tai buvo politinis sprendimas, o ne rinkos, ir tampa nebeveiksmingas. Vienintelis praktinis pakeitimas buvo padarytas nacionalizuojant mūsų bankus. Didžiulė finansinė pagalba, kurią skyrėme, užuot mažinę mokesčius padėdami žmonėms sunkiais laikais, yra nauja papildoma našta jiems. Mūsų mokesčių mokėtojai dėl mūsų pasipūtimo turės sumokėti didelę kainą.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėl pakeitimo Nr. 9 prieš kurį balsavo mano frakcija. PPE-DE frakcijai svarbu, kad demokratinis procesas būtų baigtas be jokių problemų, kuriančių demokratijos trūkumą, ypač dabar vykstant emisijos leidimų prekybai, parlamentinio proceso negalima pavadinti maloniu. Buvo panaudoti klaidinančios gudrybės, manipuliavimas, taip pat pranešėjas nekreipė dėmesio į savo frakcijos politinius norus.

Tai tapo dar labiau tiesiogiai susiję, atsižvelgiant į praėjusią savaitę Taryboje susidariusią padėtį be išeities. PPE-DE frakcija pasiūlė kenksmingos pramonės problemos sprendimą. Todėl ne tik ES pramonė, bet ir profesinės sąjungos remia mūsų pasiūlymą pakeisti brangiai kainuojančią pardavimų aukcione sistemą. Mes visi kartu siekiame sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Dėl to nekyla jokių abejonių.

Klausimas, kaip taip padaryti. Mūsų planeta turėtų mums rūpėti labiausiai. Tačiau nebus imtasi priemonių, reikalingų sustabdyti klimato kaitai, nes klimatui palankios svarbiausios šalys išgyvena ekonominį nuosmukį ir ES didėja nedarbas.

 
  
MPphoto
 

  Peter Skinner (PSE). – Gerb. primininke, EPLP pritaria šios jungtinės rezoliucijos ir pasiūlymo dėl finansinės atmosferos ir geresnės ekonomikos turiniui. Dėl tolesnių veiksmų pateikėme tam tikrus reikalavimus, savotiškų pageidavimų sąrašą ir taip pat konkrečius pasiūlymus, ką būtina padaryti. Kartais mums pavyksta padaryti daugiau nei Komisijai. Iš tikrųjų galbūt dėl nacionalinių priežasčių ar politinių intresų, Parlamentas sušvelnino savo toną ir pateikė puikų dokumentą.

Tačiau šie pasiūlymai yra gana susiję su šiandiena ir tinkami dabartinėmis sąlygomis. Labiau nei kada nors reikia sustiprinti priežiūros struktūras ne tik ES, bet ir pasaulio lygmeniu. Turime veikit ir už Europos Sąjungos ribų. Turime įvertinti, kas vyksta pagalbos vystymuisi srityje visame pasaulyje. Turime padidinti savo rezervus vystymosi klausimams spręsti, nenusigręžti nuo jų ir tikėtis, kad taip darydami sukursime ekonominę pusiausvyrą, taip reikalingą pasaulyje. Mūsų vaidmuo – atkreipti dėmesį į šiuos klausimus. Taip pat turime padaryti ką nors dėl to, todėl pateiksiu savo nuomonę dėl šio klausimo raštu.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Strejček (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau apibendrinti priežastis, dėl kurių šiandien balsavau prieš rezoliuciją. Pirma, valstybės vaidmens stiprinimas nėra teisingas sprendimas ieškant išeities iš finansų painiavos. Antra, didesnis reguliavimas ir naujos ES priežiūros institucijos sukūrimas aiškiai neapibrėžiant kompetencijų nėra priemonė nuo krizės. Trečia, Airijos piliečiams nepritarus, Lisabonos sutartis negalės įsigalioti. Europos Vadovų Taryba turi gerbti Airijos referendumo rezultatus. Ketvirta, Europos Vadovų Taryba neketina persvarstyti savo nerealių ir daug kainuojančių klimato kaitos rodiklių. Tai galiausiai pakenks paprastų žmonių gyvenimo kokybei.

 
  
MPphoto
 

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau savo kalbą pradėti nuo to, kad tiesa, jog Lisabonos sutartis negali įsigalioti, kol visos 27 valstybės narės jai pritars. Tačiau, tai nereiškia, kad Europa negali judėti pirmyn. Nenoriu, kad tai vyktų Airijai nedalyvaujant šiame procese. Kaip Fine Gael partijos rinkimų vadovas paskutinio referendumo kampanijoje, norėčiau pasakyti labai aiškiai, kad Airijos pozicija yra ir turėtų būti svarbi Europos Sąjungai. Nenorime toliau būti tik sala, esanti už kitos salos, valdoma Jungtinės Karalystės interesų. Gerbiame jos interesus, ji turi teisę į juos. Tačiau mūsų interesai yra kiti, todėl nenoriu, kad bet kuris šios Parlamento narys, atstovaujantis Jungtinei Karalystei, pasisakytų mano rinkėjų ar Airijos vardu.

Norėčiau pasakyti kad Fine Gael partijos EP nariai, esantys PPE-DE frakcijoje, pritaria pranešimo dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo esmei, bet nesutinka, kad Parlamentas turėtų manyti, kad įmanoma „iki Europos Parlamento rinkimų rasti visiems priimtiną išeitį, įmanoma išspręsti Airijos žmonėms nerimą keliančius klausimus“, nes šį klausimą turėtų svarstyti Airijos žmonės patys ir jiems tinkamu laiku. Norėtume, kad ši pastaba būtų užfiksuota.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE).(CS) Nesu labai patenkinta bendros rezoliucijos turiniu ar Tarybos pirmininko N. Sarkozy veiksmais. Nepaisant to, manau, kad susitarimas ar bent sugebėjimas pasiekti bendrą susitarimą – labai svarbu žingsnis, nes bloga žinia Europos žmonėms būtų nesugebėjimas visai susitarti. Vis dėlto norėčiau pasiūlyti šiek tiek vadovautis sveiku protu. Yra trys veiksniai. Vienas iš jų yra finansų krizė, antras – recesija ir trečias – globalizacijos mūsų vidaus rinkai poveikis. Apie tai kalbu jau daug mėnesių ir netgi metų. Panašu, kad negalime sumažinti reikalavimų Europos pramonei ir jų svarstyti PPO lygmeniu. Šis nesuderinamumas – pagrindinė mūsų problema.

 
  
  

- Rekomendacija: Harlem Désir (A6-0373/2008)

 
  
MPphoto
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos Sąjungoje nepaprastai auga darbas per laikino įdarbinimo įmones. Viena vertus, tai geras dalykas, nes sukuriama daug darbo vietų, bet labai įvairios nacionalinės taisyklės reiškė, kad iki šiol dažniausiai poveikio tendencija būdavo neigiama, ypač darbuotojų atžvilgiu, nes jis skatina darbo užmokesčio dempingą dėl mažų atlyginimų, taigi ir vietinių darbuotojų išstūmimą. Taip pat dėl jo iškraipoma konkurencija mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu ir suteikia pranašumą pigiai samdantiems kuo daugiau laikinųjų darbuotojų.

Todėl direktyvomis privalome siekti reguliuoti darbą per laikino įdarbinimo įmones visoje Europos Sąjungoje ir ypač kelti sąlygą, kad į laikinuosius darbuotojus būtų žiūrimą kaip į lygius vartotojų įmonių darbuotojams darbo į įdarbinimo sąlygų prasme. Tai atitiktų Europos, kaip verslo organizavimo vietos, ir ypač darbuotojų interesus ir neleistų iškraipyti įmonių konkurencijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ewa Tomaszewska (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, bet koks šios direktyvos pakeitimas, kad ir koks būtų aktualus, reikštų nemažai užvilkintą teisėtvarkos procesą ir dar nemažai laiko paliktų laikinuosius darbuotojus be teisinės apsaugos. Tai – daug metų pavėlavusi direktyva. Ji taip pat yra socialinių partnerių susitarimo išraiška. Todėl balsavau už bet kokių pakeitimų atmetimą.

 
  
  

- Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0404/2008)

 
  
MPphoto
 

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, balsavau už šį pranešimą, nes vaikų, kurie naudojasi internetu, saugumas man kelia rūpestį. Be to, tai – problema, kurią kėlė daug mano Vakarų Midlandso rinkėjų. Žinau, kas daug tėvų ir mokytojų vis labiau nerimauja dėl vaikų, prieinančių prie nederamos ir galimai pavojingos medžiagos.

Internetas, išsivystęs į galingą pasaulinio masto terpę, padidino pavojus viso pasaulio paaugliams. Paskutiniai tyrimai JK atskleidė, kad net 1 iš 10 vaikų, kurie naudojasi kompiuterinėmis pokalbių svetainėmis, internete užkalbino pedofilai. Pripažindami, kad internetas siūlo pramogų, galimybių ir žinių pasaulį vaikams, mes vis dėlto taip pat turime įgyvendinti priemones, kuriomis apsaugotume juos internete. Manau, kad mūsų ir tų, kurie tvarko interneto linijas, pareiga – apsaugoti vaikus nuo žalingos medžiagos.

Europos Parlamentas turi suvaidinti esminį vaidmenį mažindamas netinkamos ir neteisėtos medžiagos prieinamumą ir didindamas visuomenės informuotumą apie interneto pavojus. Todėl palankiai vertinu šį pranešimą ir ES pastangas siekiant apsaugoti mūsų vaikus. Vaikai turėtų galėti pasinaudoti visomis šios technologijos teikiamomis galimybėmis nebijodami tų, kurie galėtų jiems pakenkti.

 
  
MPphoto
 

  Hubert Pirker (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, internetas – labai pozityvus išradimas, bet juo vis dažniau naudojasi nusikaltėliai ir dėl to eksponentiškai daugėja vienų iš labiausiai pasibjaurėtinų nusikaltimų – prekybos vaikų pornografija atvejų.

Jeigu jūs įsivaizduotumėte, kad vien tik praėjusias metais prekyba tokia medžiaga internetu padidėjo 16 proc.ir prie to pridurtume faktą, kad per vienus metus šiuo tikslu, t. y. šiems vaizdams kurti, nuskriausta daugiau nei 20 000 vaikų – suprastumėte problemos mastą. Mūsų tikslai turi būti tokie: jokios tolerancijos vaikų skriaudimo atvejais, griežtos bausmės kaltininkams ir didžiausia internetą naudojančių vaikų apsauga.

Pritariu Europos Parlamento remiamų priemonių paketui, apimančiam nuo specialiųjų telefono linijų iki blokavimo sistemų įdiegimo ir nuo švietimo iki policijos sustiprinimo ir finansinių veiksmų atsekamumo.

Šis Europos Parlamento pranešimas labai svarbus, nes juo siunčiamas labai stiprus signalas, susijęs su silpniausių mūsų visuomenės narių, t. y. mūsų vaikų, apsauga.

 
  
MPphoto
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). (SK) Internetas – puikus pagalbininkas, bet taip pat ir didžiulis pavojus, ypač vaikams. Vaikai daug daugiau už savo tėvus nutuokia apie kompiuterius, todėl suaugusieji dažnai nežino apie daugybę spąstų, su kuriais per kelias naršymo internete valandas gali susidurti vaikai. Palankiai vertinu šį pranešimą ir balsavau už jį.

Manau, kad saugios interneto programos padės pašalinti milžinišką kartų atotrūkį interneto supratimo prasme. Mums reikia tėvams ir mokytojams skirtos informavimo kampanijos. Aš palaikau kontaktinių punktų, iš kurių būtų galima pranešinėti apie neteisėtą su interneto saugumu susijusią veiklą, įkūrimą atskirose ES šalyse.

Matti Juhani Saari Suomijos įdėjo į internetą, taip pat į YouTube tinklavietę, vaizdo įrašus, kuriose buvo vaizduojamas jis, šaudantis iš pistoleto poligone. Vėliau šis ginkluotas lunatikas Suomijos Kauhajoki mieste esančioje mokykloje nužudė dešimt jaunų žmonių. Ponios ir ponai, aš tikiu, kad remiantis šia programa mums pavyks sumažinti rizikos lygį ir užtikrinti, kad jaunimas neturėtų prieigos prie tokių vaizdo įrašų internete.

 
  
MPphoto
 

  Jan Březina (PPE-DE). (CS) Palaikiau R. Angelilli pranešimą, nes tikiu, kad jis padės kovojant su vaikų skriaudimu internete. Noriu, kad būtų pabrėžiamas policijos pajėgoms prieinamų priemonių tobulinimas. Konkrečiai kalbant, jos apima Europos duomenų bazės apie vaikų pornografiją, kartu su policijos pajėgoms prieinamų kritinių linijų pranešimais, sukūrimą. Tai bus labai naudinga priemonė atvejais, susijusiais su vaizdų pirkimų taškais su taškų grupių ryšiais, nes ji leis patikrinti, ar duotas vaizdas jau buvo pasirodęs internete, ar ne, ir ar jau buvo atliekami turimai šio vaizdo atžvilgiu, taip išvengiant nereikalingo tyrimo veiksmų dubliavimo. Veiksminga priemone tai pat galėtų būti galimybė kontroliuoti mokėjimų įrašus tinklavietėse su vaikų pornografija, tuo pat metu visiškai laikantis privatumo apsaugos ir banko paslapties taisyklių.

Sukaupta patirtis rodo, kad vaikų saugumą internete galima užtikrinti tik remiantis įvairiapusišku požiūriu, kuris apima vaikų, šeimų, mokyklų, visų telekomunikacijų operatorių, interneto paslaugų teikėjų ir valstybinių institucijų įtraukimą. Yra poreikis didinti supratimo ir prevencijos lygį, kuris techniniu požiūriu padėtų pranešinėti apie atvejus ir supaprastintų pranešinėjimą bei padidintų galimybes juos ištirti policijos pajėgoms. Tvirtai tikiu, kad interneto saugumo programa gali prie to prisidėti.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). (CS) Norėčiau prisijungti prie pirmadienio diskusijos dėl internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos. Žinoma, parėmiau pranešimą ir šiltai priimu jį. Nepaisant to, mūsų patvirtintoje programoje nepabrėžiama technologijos standartizacija pavojingo turinio atžvilgiu. Taip pat nesutampa valstybių narių nuomonės dėl to, kas yra tik neleidžiama ir kas jau laikoma nusikaltimu. Tai neabejotinai trukdo kovoti su internetiniu nusikalstamumu, kuris nepripažįsta nei valstybių, nei žemynų sienų. Mūsų vaikų labui suderinimui šioje srityje turėtų būti teikiama pirmenybė, ar mes to norime, ar ne.

 
  
MPphoto
 

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš kategoriškai balsavau už šį pranešimą. Turėtų būti sveikintina tai, kad Europa nori kažką padaryti, kad apsaugotų vaikus nuo daug pavojų, kuriuos šiuo metu kelia internetas. Jaunimas susipažįsta su internetu labai jauni, bet žinoma taip pat susiduria su jo keliamais pavojais.

Nustatyta, kad 9 iš 10 vaikų, kurių amžius 8–16 metų, susiduria su pornografine internete skelbiama medžiaga. Interneto pornografijos prekybininkai tampa vis beatodairiškesni. Be internetinių pedofilų ir pornografijos prekybininkų pavojaus taip pat yra internetiniai kazino su savo agresyvia rinkodaros metodika. Ypač maži vaikai ne visada žino apie slypinčius pavojus.

Todėl ne tik tėvų, mokyklų ir mokytojų, bet ir politikų pareiga apsaugoti vaikus nuo viso to. Juos reikia ne tik kontroliuoti, bet ir daugiau informuoti, ypač jauniausius visuomenės narius, nes jie imliausi ir pažeidžiamiausi.

 
  
MPphoto
 
 

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE). (BG) Ačiū, gerb. pirmininke. Balsavau už pranešimą, nes tikiu, kad jis bus nepaprastai svarbus. Viename dokumente sunku išspręsti daugybę įvairių problemų, kurios kyla vaikams naudojantis ryšių technologijomis. Tačiau šios programos reikia dėl organizacinių priežasčių. Diskutuodami apie naujųjų technologijų poveikį mes esame linkę kalbėti apie socialinę, mokomąją, kultūrinę ir kitą naudą ir sužinome apie neigiamą poveikį tik tada, kai būna per vėlu. Esami turinčių neigiamą poveikį produktų apribojimo mechanizmai yra labai svarbūs minimizuojant riziką, bet mums reikia turėti kartu su jais veikiančias prevencines programas. Dabar, kai turime bendrą Europos programą, tikslas – kiekvienai valstybei narei turėti savo nacionalinę programą. Mums reikia didinti visuomenės supratimą apie problemą ir mokyti vaikus protingai naudotis IRT. Kita aplinkybė, į kuri mums reikia atsižvelgti – priklausomybės nuo kompiuterio pavojus. Reikia jungtinių pastangų ir šį vaidmenį turi vaidinti valstybių narių vyriausybės.

 
  
  

- Pranešimas: Françoise Grossetête (A6-0346/2008)

 
  
MPphoto
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). (SK) Gerb. pirmininke, noriu padėkoti jums, kad suteikėte man žodį, ir taip pat noriu padėkoti F. Grossetête už pranešimą dėl siūlomos direktyvos, kurioje nagrinėjamas Vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimas. Aš jį palaikiau balsavime. Jis reiškia pažangą teisės aktų suderinimo, vartotojų apsaugos, biurokratijos mažinimo ir lankstumo didinimo srityse ir yra naudingas saugumui ir pacientų informuotumui. Taip pat juo supaprastinamos vidutinių farmacinių įmonių operacijos ir sumažinamos jų išlaidos.

Vertinu aiškią poziciją, kurią pasirinko Komisijos narys G. Verheugen dėl suklastotų vaistų, žemos kokybės nepatentuotų vaistų, dažnai turinčių ne didesnį nei placebo poveikį, ir uždraustų vaistų ir vakcinų, patenkančių pas Europos piliečius per juodąją rinką. Tokia veikla yra nusikalstama. Artimiausioje ateityje Komisija parengs priemones siekdama sugriežtinti šioje srityje veikiančius įstatymus, kad nei vienas iš šių vaistų negalėtų būti platinamas. Ji taip pat nustatys sankcijas šioje srityje veikiantiems asmenims. Komisijos narys taip pat tikino, kad veiksmingi vaistai turi būti gaminami pagal pripažintus Europos standartus ir gamybos procesus.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE).(CS) Turiu atsiliepti į šiandienos diskusiją, kurioje sakiau, kad šiltai priimu šį pranešimą. Tačiau buvo įtrauktas reikalavimas, kad visi tą pačią veikliąją sudedamąją medžiagą turintys vaistai turėtų tą patį bendrovės pavadinimą, kad pacientai nesusipainiotų ir nevartotų pernelyg didelių dozių. Tai gali skambėti protingai nespecialistams, bet vaistai nuolat atnaujinami ir be to, tie iš jų, kurie turi tas pačias arba panašias sudedamąsias medžiagas, gali skirtis daugybe kitų sudedamųjų dalių. Priekaištauti Komisijai, kad ji neliepia standartizuoti bendrovių pavadinimų, būtų absurdas, reiškiantis nesuvokimą, kaip veikia sistema, nepaisant to, kokias galias apskritai gali turėti Europos Sąjunga.

 
  
  

- Pranešimas: Toine Manders (A6-0195/2008)

 
  
MPphoto
 

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, aš tikrai patenkinta, kad pagaliau buvo atkreiptas šio Parlamento dėmesys į 1994 m. direktyvą dėl teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais tam, kad vartotojai galėtų tikėtis geresnės savo investicijų apsaugos. Tai apsaugos iki 40 000 Europos darbo vietų. Aš ypač suinteresuota šiuo pranešimu, nes jame nagrinėjamas klausimas, tiesiogiai susijęs su daugeliu mano rinkėjų. Mes JK turime daugiau pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkų, negu bet kurioje kitoje Europos šalyje. Todėl daugelį iš jų nuramins tai, kad Europa veikia siekdama apsaugoti juos nuo suktų prekiautojų. JK pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe pramonė verta apytikriai 157 mln. EUR per metus, todėl ši direktyva – svarbus žingsnis į priekį likviduojant nesąžiningus tarpininkus, kurie kelia problemų vartotojams ir diskredituoja teisėtus ūkio subjektus. Šiomis naujomis supaprastintomis taisyklėmis užtikrinama, kad vartotojai būtų vienodai gerai apsaugoti visoje ES, taip pat būtų sudarytos vienodos sąlygos pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe ir kitų su atostogomis susijusių produktų rinkoje.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE).(CS) Aš patenkinta, kad nepaisant politikos šmėklos buvo pasiektas susitarimas dėl visus europiečius, kurie planuoja atostogas užsienyje ir nori nerizikuodami išsinuomoti būstą užsienyje, ginančių teisės aktų suderinimo. Į persvarstytą direktyva dėl teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais neįtrauktas nepatikimų paslaugų tiekėjų registravimas ir taip padidinama tikimybė, kad žmonės netaps apgaulės aukomis, kaip dažnai pasitaiko šiuo metu.

Klientai taip pat turės keturiolikos dienų laikotarpį, kuriuo galės atsisakyti sutarčių neturėdami mokėti jokių išankstinių dalinių mokėjimų ir jie netgi gaus sutartis jiems suprantama kalba, o tai taip pat gera žinia Čekijos piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE). – Gerb. pirmininke, džiaugiuosi kartu su savo kolege N. Gill, kad mes pašaliname spragas šioje direktyvoje.

Pakaitinis naudojimasis bendra nuosavybe – didžiulė pramonė, kuri taip pat gali būti didelė afera. Pvz., aš turėjau reikalų su bendrove, kuri vadinama Europos pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkų organizacija ir veikia Ispanijoje – bet patogiai Gibraltare esančiu adresu – ir rinkėjai papasakojo man, kad į juos kreipėsi ši bendrovė ir pasiūlė perparduoti jų pakaitinio naudojimosi bendrą nuosavybę. Kai sumokėję didelę kainą jie atvyko į Ispaniją, suprato, kad čia nėra kam pirkti jų pakaitinio naudojimosi bendros nuosavybės, o ši bendrovė nori parduoti jiems kitas pakaitinio naudojimosi bendras nuosavybes.

Aš keletą savaičių bandžiau susisiekti su šia bendrove ir pagaliau tik šią savaitę pavyko tai padaryti, nes stebuklingai skambinant jų pateiktais telefono numeriais, nėra žmonių, galinčių atsakyti – ir taip pat neatrodo, kad ji atsakinėtų į laiškus.

Tikiuosi, kad mes imsimės griežtų priemonių prieš tokias organizacijas kaip Europos pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkų organizacija, nes jos diskredituoja pakaitinį naudojimąsi bendra nuosavybe ir, atvirai kalbant, kenkia Ispanijos atostogų pramonės įvaizdžiui, kuriuo, aš žinau, jūs taip rūpinatės.

 
  
  

- Pranešimas: Jan Andersson (A6-0370/2008)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). (CS) Negalėjau balsuoti už J. Anderssono pranešimą. Man nepatinka tai, kad tie, kurie nepatenkinti Teisingumo Teismo sprendimu, šiandien bando šiuo pranešimu pakenkti teismo sprendimui Švedijos Tetra Laval byloje. Laisvas paslaugų judėjimas – viena iš Europos Sąjungos privilegijų, todėl valstybės narės turi skirti gerokai daugiau dėmesio užtikrinti, kad tiek darbuotojai, tiek ir verslininkai būtų geriau informuojami apie direktyvos dėl į užsienį išsiųstų dirbti darbuotojų, veikiančios šiuo metu, principus. Tai būtų tinkamas būdas pasipriešinti neteisėtam įdarbinimui ir taip pat ES darbo rinkos juodinimui nepakenkiant jurisdikcijoms. Demokratinėse visuomenėse dėl teisių turi būti daug triukšmaujama ir jos neturi būti pažeidžiamos.

 
  
MPphoto
 

  Marian Harkin (ALDE). – Gerb. pirmininke, 24 pakeitimo pirmojoje dalyje pripažįstama, kad socialinis dempingas buvo airių pasakytam „ne“ Lisabonos sutarčiai įtakos turintis veiksnys. Sutinku su tuo ir taip pat fraze, kurioje prašoma, kad Komisija imtųsi veiksmų siekdama užtikrinti vienodą užmokestį už vienodą darbą. Pakeitime visos valstybėse narės raginamos gerbti Airijos referendumo rezultatus. Savaime suprantama, kad be to, tai bet kuriuo atveju yra teisinis reikalavimas visoms valstybėms narėms.

Tačiau su visu tuo gretinamas reikalavimas, kad mes turime imtis nuodugnaus veikiančių sutarčių persvarstymo siekdami atverti kelią į socialinę Europą. Kalbama apie kūjo naudojimą riešutui suskaldyti! Veikiančių sutarčių nuodugnus pervarstymas man skamba kaip taisyklių sąvado suplėšymas. Mes jau turime labai pozityvius teisės aktus dėl nediskriminavimo ir šiuo metu tobuliname tuos teisės aktus. Mes pasiekėme bendrą poziciją dėl direktyvos dėl laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų. Tuo bus paremtos darbuotojų teisės ir parodyta, kas vis dar plaka socialinė Europos širdis.

16 pakeitime valstybės narės raginamos užginčyti Europos Teisingumo Teismo sprendimus. Tai nėra tinkamas būdas tvarkyti reikalus. Mums reikia ištirti direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo ir užtikrinti jos teisingą perkėlimą į visų šalių nacionalinę teisę ir, jei ją reikia keisti, mes turime tai padaryti, bet nuodugniai sutarčių persvarstyti nereikia.

 
  
MPphoto
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti, kad Fine Gaelio nariai, vienas iš kurių esu aš, balsavo už J. Anderssono pranešimą, nes jame sprendžiamos svarbios problemos, keliamos Teisingumo Teismo Viking, Laval ir Rüffert bylose priimtuose sprendimuose, saugančiuose pagrindinius vienodo požiūrio ir vienodo užmokesčio už vienodą darbą principus.

Pranešime labai aiškiai konstatuojama, kad teisės aktai yra nepakankami, todėl mums reikia geresnės darbuotojų teisų ir paslaugų teikimo laisvės pusiausvyros. Tačiau sprendimas nėra nuodugnus veikiančių ES sutarčių persvarstymas, kaip prašoma 24 pakeitime. Sprendimas – patobulinti teisės aktus. Todėl balsavau prieš 24 ir 16 pakeitimus, kurie abu buvo nenaudingi ir nereikalingi, nes juose nesprendžiamas įstatymo privalomumas.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš Jano Anderssono pranešimą ne tik dėl to, kad tekstas siejamas su darbo teise – kuri priklauso valstybių narių kompetencijai – bet ir dėl to, kad jame nuolat remiamasi Pagrindinių teisių chartija ir Lisabonos sutartimi.

Žinoma, tai ne pirmas pranešimas, kuriame siekiama daryti šį nusikaltimą, bet jis rodo didelę panieką Airijos rinkėjams, anuliavusiems sutartį, ir faktiškai visiems Europos rinkėjams, neturėjusiems galimybės demokratiškai išreikšti savo nuomonės apie Lisabonos sutartį.

Nuolat žadama, kad Europa atsižvelgs į žmonių valią ir bus kažkas daroma siekiant pašalinti demokratijos stoką, ir nuolat Parlamente paaiškėja, kad Europa netesi pažado. Europa turi patikimumo problemą, kuri ne mažesnė nei demokratijos stokos problema.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, aš dirbau su Janu Anderssonu kaip pagalbinė Sąjungos už tautų Europą frakcijos pranešėja, todėl suprantu pranešime sprendžiamų klausimų svarbą mano profesinei sąjungai „Solidarumas“ ir kitoms profesinėms sąjungoms, taip pat mano politinei frakcijai, kuri jautri socialiniams klausimams. Aš savo rankoje turiu laišką šiuo klausimu, gautą iš „Solidarumo“ profesinės sąjungos pirmininko Januszo Śniadeko.

Pranešime sutelkiamas dėmesys į būtinybę gerbti profesinių sąjungų teises ir socialinių partnerių dialogo svarbą, tokio dialogo rezultatus ir vienodo darbo už vienodą atlyginimą principo gerbimą. Todėl balsavau už šį pranešimą, nors, kaip kai kurie kolegos sakė anksčiau šiame Parlamente, rėmimasis Lisabonos sutartimi šiuo metu nepateisinamas.

 
  
MPphoto
 

  Katrin Saks (PSE).(ET) Noriu paaiškinti, kodėl nebalsavau už Jano Anderssono pranešimą.

Nors šis pranešimas dabar yra daug labiau suderintas nei pirminė jo versija, aš ir daug mano frakcijos narių ir Rytų Europos susilaikėme. Žinoma, mes palaikome vienodo vertinimo principą, bet suprantame pavojų, kad šiuo šūkiu būtų naudojamasi stengiantis neleisti įgyvendinti vieną iš pagrindinių Europos Sąjungos laisvių – laisvą darbo jėgos judėjimą. Tai ypač svarbu Rytų Europai, nes mūsų darbuotojai nori įgyti teisę patekti į Vakarų Europos darbo rinką nors laikinai, kad galėtų uždirbti daugiau, bet, mano manymu, tai taip pat svarbu visos Europos Sąjungos ekonomikos plėtrai.

Mano nuomone, užuot keitus reglamentus Europos Sąjungos lygmeniu, kaip buvo reikalaujama, daugiau dėmesio reikėtų skirti direktyvai įgyvendinti ir valstybėse narėse veikiantiems reglamentams.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pasiūlymas dėl sprendimo: Catherine Ashton paskyrimo Europos Komisijos nare patvirtinimas (B6-0575/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už teisėkūros rezoliuciją, kuria patvirtinamas, įvertinus pakeitimus, pasiūlymas dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio 2003 m. reglamentą dėl jurisdikcijos ir nustatančio taikytinos teisės taisykles bylose, susijusiose su santuoka, remiantis mano kolegės narės iš Vokietijos E. Gebhardt pranešimu. Atsižvelgiant į didesnį piliečių mobilumą Europos Sąjungoje, dėl kurio daugėja „tarptautinių“ porų, kitaip tariant porų, kuriose sutuoktiniai yra skirtingų tautybių arba gyvena skirtingose valstybėse narėse arba valstybėje narėje, kurioje bent vienas sutuoktinis nėra pilietis, ir dėl didelio Europos Sąjungos ištuokų rodiklio buvo būtina reglamentuoti santuokiniuose reikaluose taikytiną teisę ir jurisdikciją, nes ji kiekvienais metais paliečia vis daugiau piliečių. Mes turėtume nuolat nurodinėti, kad sutartyse išdėstomas laipsniškas bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimas, taip pat priemonės, kurios „skatina valstybėse narėse taikytinų su teisės ir jurisdikcijos kolizija susijusių teisės normų suderinamumą“.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Palaikau Catherine Ashton kaip naują Komisijos narę prekybai. Aš labai patenkintas, kad pagaliau turime Komisijos narę prekybai moterį ir pirmąją moterį Komisijos narę iš Didžiosios Britanijos. Tikiu, kad ji bus labai imli ir atvira Komisijos narė ir glaudžiai bendradarbiaus su Parlamentu.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos Vadovų Taryba (B6-0543/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Colm Burke, Avril Doyle, Jim Higgins ir Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Mes norime pasakyti, kad PPE-DE frakcijos Fine Gaelio grupei priklausantys Parlamento nariai pritaria bendrai pranešimo minčiai dėl Europos Vadovų Tarybos susitikimo, bet nesutinka, kad Parlamentas turėtų manyti „kad, siekiant iki Europos Parlamento rinkimų rasti visiems priimtiną išeitį, įmanoma išspręsti Airijos žmonėms nerimą keliančius klausimus“, nes tai – Airijos žmonių veiksmų laisvės ir apsvarstymo laiko reikalas.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − Aš ir mano kolegos Britanijos konservatoriai palaikome šios rezoliucijos nuostatas, skirtas šalių bendradarbiavimui dabartinės finansinės krizės srityje ir remiančias MVĮ. Mes taip pat palaikome ES, kuri laikosi savo įsipareigojimų klimato kaitos atžvilgiu. Mes palankiai vertiname šioje rezoliucijoje reiškiamą tvirtą paramą Gruzijai po neseno Rusijos įsiveržimo į šią šalį.

Tačiau, kadangi mes esame griežtai nusistatę prieš Lisabonos sutartį, negalime palaikyti teksto šiuo klausimu. Be to, nesutinkame su bendra Europos imigracijos politika.

Dėl to susilaikėme per galutinį balsavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylwester Chruszcz (NI), raštu. (PL) Šiandien balsavau prieš Briuselyje susitinkančios Europos Vadovų Tarybos rezoliuciją, nes nesutinku su daugumos narių pozicija dėl mažiausiai dviejų ES aukščiausiojo lygio susitikime svarstytų klausimų. Mano nuomone, Lisabonos sutarties ratifikavimas galutinai baigėsi Airijos referendumo rezultatais. Tai reiškia, kad bet kokie mėginimai tęsti konstitucinį procesą Europos Sąjungoje yra beprasmiški. Taip pat nesutinku su pozicija, kurios laikosi dauguma energetikos ir klimato kaitos atžvilgiu. Noriu atkreipti dėmesį, kad prievartiniai sprendimai kelia grėsmę pramonei ir vartotojams daugelyje šalių, įskaitant Lenkiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. Aš ir visi mano kolegos Airijos politinėje partijoje, kuriai mes priklausome, t. y. Fine Gael, balsavome už ir norime, kad Airijos vyriausybė kuo greičiau aiškiai ir nedviprasmiškai ratifikuotų Lisabonos sutartį. Tačiau mes savo rizika elgiamės su Airijos rinkėjais kaip pamėgdžiotojais. Tarp birželio 12 d. ir bet kokio sprendimo dėl antro ratifikavimo bandymo reikia skaidrių mėlynų politinių vandenų.

Mes pasieksime tą tašką greičiau, turėdami didesnę galimybę pasiekti tikslą be jokio pastebimo diktato iš kolegų dėl mūsų ratifikavimo proceso laiko nustatymo, t. y. „iki Europos Parlamento rinkimų“, kaip teigiama 20 dalyje, prieš kurią šiandien balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos Vadovų Tarybos išvadų (2008 m. spalio 15 ir 16 d.), nes sutinku su sprendimu įsikišti į finansų rinkas. Tai buvo suprantama dėl skubios būtinybės reaguoti į Europos piliečių baimes ir suteikti rinkai likvidumą ir tikrumą, taip pat visas atitinkamas privilegijas šeimoms ir MVĮ.

Tačiau neturi būti pamiršta, kad šioje rezoliucijoje taip pat pasisakoma už tai, kad būtų priimtos esminės priemonės, kuriomis būtų siekiama pertvarkyti tarptautinę finansų sistemą, ypač stiprinant reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą Bendrijos lygmeniu ir aprūpinant Europos Sąjungą sąžininga ir veiksminga priežiūros sistema. Daugiau reguliuoti finansų rinkas būtina, bet pirmiausia mums reikia geresnio reglamentavimo. Ši rezoliucija veda šia kryptimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. (FR) Esu patenkintas Parlamento parama Europos paktui dėl imigracijos ir prieglobsčio balsavimo dėl rezoliucijos 2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Taryboje sąlygomis. Todėl balsavau už.

Parlamento nariai pritarė iniciatyvai, kurią pateikė ES pirmininkaujanti Prancūzija, siūlanti nuoseklų ir suderintą požiūrį į imigraciją ir iš naujo patvirtina atsakingą Europos Sąjungos sprendimą skatinti teisėtą imigraciją ir rimtai kovoti su neteisėta imigracija.

Šį pasisekimą visuotinio veiksmų pagrindo srityje sustiprino Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos pastangos siekiant greitai priimti pasiūlymus dėl direktyvų, dėl kurių šiuo metu deramasi, ir taip šiuos ambicingus pareiškimus paversti realiais veiksmais. Visų pirma yra direktyva dėl bendros tvarkos ir bendro teisių paketo, vadinamosios mėlynosios kortelės direktyva dėl labai kvalifikuotų piliečių atvykimo sąlygų ir direktyva dėl sankcijų nelegaliai gyvenančių piliečių darbdaviams.

Šis susitarimas sudaro neatskiriamą kelio į tikrą bendrą imigracijos ir prieglobsčio politiką, kurioje laikomasi pagrindinių teisių ir žmogaus orumo, dalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Kalbant apie Žaliųjų frakcijos (Europos laisvojo aljanso) pateiktą 7 pakeitimą, mes norime atkreipti dėmesį, kad norime, jog valstybės narės sugebėtų įgyvendinti savo požiūrį pertvarkant Bretton Woods institucijas.

Kadangi dokumentai, susiję su kompromisine rezoliucija ir jos pakeitimais, gauti vėlai, mes susilaikėme nuo dalyvavimo balsavimuose nuo 19 punkto (tačiau nei vienas iš jų nebuvo vardinis balsavimas).

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) PPE/PSE/ALDE/UEN rezoliucija atskleidžia iki šiol ES priimtų priemonių trūkumus ir tikruosius tikslus.

Nepaisydama tikrųjų dabartinės finansų krizės priežasčių, kurios glūdi didėjančiame kapitalo kaupime ir koncentracijoje, ekonomikos sufinansinime ir spekuliacijoje kapitalu bei laisvame ir lengvame kapitalo judėjime, ir sumenkindama jas iki finansų rinkų „skaidrumo stokos“ ir „nepakankamos priežiūros“ šio Parlamento dauguma siekia padaryti tai, kas neįmanoma. Kitaip tariant ji nori išgelbėti sistemą nuo krizės, kuri būdinga jai, (akimirksniu) atkurdama „pasitikėjimą rinkomis“ ir įdėdami viešųjų lėšų be jokių tikrų apsaugos priemonių, kaip buvo Portugalijos atveju, kai tikrai „neužpildytas čekis“ tiesiog buvo išrašytas sumai, lygiareikšmei visiems struktūriniams fondams, kurias šalis gali naudoti dabartinėje Bendrijos finansų programoje.

Tačiau visos šios priemonės, kurias Parlamentas taip vertina, yra tiesiog būdas vengti daryti poveikį pagrindiniams elementams, pvz., sukurti po stiprų ir veiksmingą valstybinį banką kiekvienoje valstybėje narėje, kuris tarnautų jos plėtros poreikiams, padaryti galą „mokesčių mokėtojų prieglaudoms“, nustatyti kapitalo judėjimo sąlygas ir nutraukti finansines spekuliacijas, pakeisti ES pinigų politiką ir stabilumo paktą, nutraukti ekonomikos privatizavimą ir liberalizavimą ir t. t.

Iš tikrųjų šio Parlamento dauguma nori pakartotinai patvirtinti jo neoliberalią darbotvarkę.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. 2008 m. spalio 15–16 d. Europos Vadovų Tarybos rezoliucijoje atkreipiamas dėmesys į keletą svarbių klausimų, pvz., pasaulinės finansų krizės poveikio ekonominei finansų krizės įveikimo strategijai, reglamentų tobulinimo siekiant sustiprinti ES reguliavimo ir priežiūros sistemą, energetikos ir energetinio saugumo klausimus. Tačiau manau, kad mums nepavyko visapusiškai spręsti energetinio saugumo paskutinių Komisijos priimtų įsipareigojimų ir Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos išvadų. Europos Komisija apsiėmė detalizuoti Baltijos jūros šalių elektros energijos tinklų sujungimo planą ir gruodžio mėn. pateikti jį ES energetikos ministrams. Taryba laiko savo prioritetu prijungti Lietuvą, Latviją ir Estiją prie platesnės Europos elektros energijos perdavimo ir paskirstymo sistemos ir įvairinti dujų šaltinius siekdama sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų. Siūliau įtraukti šiuos pasiūlymus į rezoliuciją, bet jais nebuvo pasinaudota politinių frakcijų derybose, kaip ir mano žodiniu pakeitimu. Manau, kad Europos Parlamentas neparodė solidarumo su Baltijos valstybėmis, kurios jau yra labiausiai izoliuotos Bendrijos energetinės salos ir yra priklausomos nuo Rusijos dujų. Dėl to susilaikiau balsuodama dėl bendros rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) ES Kosove stojo Prištinos pusėn ir tuo pat metu primygtinai reikalavo Gruzijos teritorinio vientisumo Kaukazo konflikte. Briuselis turi išaiškinti kartą ir visiems laikams, ar jis yra už, ar prieš žmonių apsisprendimo teisę. Jeigu ES rimtai galvoja apie kilnius tikslus, kuriuos ji visada puoselėja, ji turi liautis taikyti dvigubus standartus ir užuot atstovavusi tik Jungtinių Valstijų interesams, imtųsi neutralaus tarpininkavimo vaidmens.

Tačiau finansų krizė taip pat kelia abejonių, ar ES suvokia pati save. Vis tik praėjusiais dešimtmečiais Sąjunga pasirodė esanti nežaboto liberalizmo priemone. Svarbiausi buvo ne piliečiai, o negailestingas neoliberalaus požiūrio įgyvendinimas. Dabar ne tik visoje ES turi būti taikomi griežti mažiausi standartai finansų rinkos priežiūros srityje, bet ir turi būti reikalaujama solidarumo įnašo iš tarptautinės finansų sistemos naudos gavėjų. Jis galėtų būti teikiamas, pvz., garantiniam fondui siekiant paremti bankus krizės laikais.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. (EL) Nepaisant to, kad valstybių narių centro dešiniosios ir centro kairiosios vyriausybės atsisako patenkinti net mažiausias darbuotojų pretenzijas dėl atlyginimo ir kitas remdamosi tuo, kad ekonomika negali išlaikyti jų, Europos Vadovų Taryba įžeidžiamai finansuoja bankus ir monopolijas milijardų eurų suma vėl versdama darbuotojus prisiimti krizės išlaidas.

Spartesnės kapitalizmo pertvarkos, pramonės ryšių panaikinimas, socialinės apsaugos ir draudimo sistemų išardymas, produktyvumu grindžiami atlyginimai ir nedarbas – naujos audros, apie kurią signalizuoja ES aukščiausiojo lygio susitikime priimti sprendimai, pagrindas. Šį žiaurų puolimą papildo Europos susitarimas dėl imigracijos ir prieglobsčio, kuriuo ES esantiems imigrantams sudaromos nežmoniškos kliūtys, nors tuo pat metu monopolijoms garantuojama galimybė patenkinti savo poreikius pigiai darbo jėgai.

Tuo pat metu Tarybos sprendimuose slepiami veidmainiški ES interesai klimato srityje, žinant, kad energijos išlaidos dabar grindžiamos vertybinių popierių biržų užgaidomis nepaisant gamybos išlaidų ir taip didinamas monopolijų pelnas aplinkos sąskaita.

Negali būti jokiu sprendimų, kurie būtų naudingi žmonėms konkurencingumo ir nebereguliuojamų kapitalo veiksmų sistemoje, kurią ES ir vyriausybės dar labiau stiprina priemonėmis, kuriomis siekiama suteikti valstybės paramą monopolijoms, tuo pat metu labiau puolant paprastus žmones siekiant išvesti iš krizės kapitalistinę sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Spalio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba išsiskyrė savo reakcija į finansų krizę. Nors kiti klausimai nusipelno dėmesio ir galėtų būti svarstomi, mūsų dėmesys būtinai sutelkiamas būtent į finansų krizę. Susidūrus su pasirodžiusia finansų krize, kurioje dėl kreditų trūkumo, tikriausia žodžio etimologine prasme, kiekvieną dieną atsiranda naujų problemų ir pavojų, Europos atsakomieji veiksmai atkuriant būtiną pasitikėjimą rinkomis buvo veiksmingi.

Kad ir ką jūs galėtumėte pagalvoti apie krizės priežastis ir kuo geresnes atsakomąsias priemones, faktai patvirtina šį aiškinimą. Todėl reikėtų palankiai vertinti Europos institucijų reakciją. Analizuojant Europos reakciją išsiskiria vienas faktas. Turintys sprendžiamąją reikšmę susitikimai siekiant atkurti pasitikėjimą rinka nenumatyti dabartinėse sutartyse arba Lisabonos sutartyje. Tai įrodo, kad Europai, kaip valstybių sąjungai, kokia ji yra dabar ir tikėkimės bus ateityje, reikia institucinio lankstumo ir visų pirma tvirto ir ryžtingo politinio vadovavimo. Tai mes turėjome ir tas faktas aiškiai reiškia daugiau priartinant europiečius prie ES, negu bet kokia viešųjų ryšių strategija arba institucinės diskusijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. 4 pakeitimo atmetimas kelia nusivylimą. Finansų krizė neturėtų reikšti, kad mes atsisakome savo tarptautinių įsipareigojimų spręsti klimato kaitos problemą ir kovoti su skurdu.

 
  
  

- Rekomendacija: Harlem Désir (A6-0373/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Pritariu Harlemo Désiro iš Europos Parlamento socialistų frakcijos pranešimui, kuris suteikė galimybę Parlamentui priimti direktyvą, kurioje ginami laikinieji darbuotojai patvirtinant jų teises turėti tokias pat kaip ir nuolatinių darbuotojų darbo sąlygas. Dabar valstybės narės per trejus metus nuo direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje privalo įgyvendinti reikalingas įstatymines, reglamentuojančiąsias ir administracines nuostatas, kad jos atitiktų direktyvą. Direktyva taip pat siekiama nustatyti tinkamą darbo per laikino įdarbinimo įmones naudojimo sistemą, siekiant veiksmingai prisidėti prie darbo vietų kūrimo ir lanksčių darbo formų plėtojimo. Mano manymu, šiuo krizės metu tai bus ypač svarbus sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE), raštu. Pritariu direktyvai dėl laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų, kuria pagaliau bus užtikrinamas vienodas vertinimas darbe kai kuriems iš mūsų pažeidžiamiausių darbuotojų.

Šiai direktyvai pasirodyti prireikė daug laiko. Praėjo šešeri metai nuo to laiko, kai Komisija pirmą kartą pateikė pasiūlymus dėl direktyvos dėl laikinųjų darbuotojų. Per tą laiką labai padidėjo laikinųjų darbuotojų skaičius viešajame ir privačiame darbo rinkos sektoriuose. Darbas per laikino įdarbinimo įmones prisideda prie dinamiškos ir lanksčios šiuolaikinės ekonomikos ir dažnai gali būti tiltu ilgalaikiams darbuotojams siekiant patekti atgal į darbo rinką. Tačiau laikino įdarbinimo įmonių darbuotojai neturėtų būti laikomi antrarūšiais darbuotojais, o šios įmonės neturėtų turėti galimybės iškraipyti darbo rinkos mažindamos kitų darbuotojų atlyginimus ir pablogindamos jų sąlygas.

Todėl aš patenkintas, kad Parlamentas birželio mėn. Ministrų Taryboje priimant Europos užimtumo ministrų pasiektą kompromisinį susitarimą dabar užtikrino, kad ši direktyva taps įstatymu. Tai puiki naujiena apytikriai 1,3 mln. Britanijos darbuotojų, kurie bus ginami šiuo teisės aktu. Ji pasitarnauja kaip puikus įrodymas, kad mūsų Europos bendra rinka yra socialinė rinka, kurioje derinama darbuotojų teisių apsauga ir lanksčios darbo rinkos.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. − Šiltai priimu šiandienį Europos Parlamento balsavimą siekiant priimti direktyvą dėl laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų, kurioje įgyvendinamas vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas ir apsaugomas tiek laikino įdarbinimo įmonių, tiek visą darbo laiką dirbančių darbuotojų apmokėjimas ir sąlygos.

Airijos ir JK vyriausybės daug metų trukdė pažangai Europos masto laikinųjų darbuotojų, kurie kentė diskriminaciją dėl savo darbo sąlygų ir savo teisės priklausyti profesinei, apsaugos srityje. Šiandienis Europos Parlamento balsavimas dėl galutinio naujos direktyvos etapo – svarbi pergalė, laimėta kovoje su lenktynėmis iki žemiausio lygio. Pernelyg ilgai laikino įdarbinimo įmonėms buvo leidžiama mažinti atlyginimus ir bloginti darbo sąlygas nuolatiniams darbuotojams, taip kenkiant visiems darbuotojams.

Siekiant pagreitinti teisės akto priėmimą, šiame pranešime priimama bendra Tarybos pozicija be pakeitimų. Iš tikrųjų priėmusi Parlamento pirmojo svarstymo pakeitimus Taryba grąžino siūlomą direktyvą į Parlamentą antrajam svarstymui. Pakeitimų pateikimas šiame proceso etape paprasčiausiai yra neatsakinga piktybė, kurią daro tie, kurie geriau vaidina partijų politiką, negu išsireikalauja geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas mūsų piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes pripažįstame, kad Tarybos bendros pozicijos dėl laikinojo darbo ir laikino įdarbinimo įmonių priėmimas turi tam tikrą svarbą darbuotojams, dirbantiems įvairiose ES šalyse, kuriose teisės aktai yra labai silpni ir kuriose naudojant šio tipo darbą padaromi didžiausi ir rimčiausi pažeidimai.

Todėl nepaprastai svarbu, kad vienodas laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų vertinimas laikiną darbą naudojančioje įmonėje būtų pripažintas netgi atlyginimų prasme. Be to, nepaprastai svarbu, kad šis lygiateisiškumas būtų pripažįstamas nuo pirmos dienos, o dėl šio principo išimčių susitartų socialiniai partneriai, vykdydami kolektyvines derybas ar sudarydami partnerių susitarimus valstybių narių lygmeniu.

Tačiau būtų geriau vengti tokių mūsų siūlomų išimčių. Be to, būtų naudinga geriau išaiškinti laikinojo darbo sąvoką siekiant apriboti jos naudojimą tik išimtinais atvejais arba, kitaip tariant, labai įtemptais laikotarpiais, kai nuolatinis darbuotojas laikinai negali dirbti. Apgailestaujame, kad dauguma, įskaitant PSE frakciją, atmetė mūsų pasiūlymus.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Daug už ką galima labai gerai įvertinti daug pakeitimų, dėl kurių Europos Parlamentas priima pozicijas šiame pranešime. Tačiau pakeitimai susiję su klausimais, kurie turi būti sprendžiami valstybių narių lygmeniu, o ne ES institucijų. Todėl balsavome prieš šiuos pakeitimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Po šešių mėnesių derybų Europos Parlamentas pagaliau patvirtino direktyvą dėl laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų. Šiuo metu teisė aktai, reglamentuojantys laikinąjį darbą valstybėse narėse, labai skiriasi. Tačiau laikinas darbas tampa vis svarbesnis visose ES šalyse, todėl dinamiškai vystosi darbo rinka. Apskaičiuota, kad visoje Europoje apytikriai trys milijonai žmonių kaip laikini darbuotojai dirba apytikriai 20 000 įmonių. Dėl to mums reikia daug tikslesnės šios užimtumo formos taikymo srities apibrėžties.

Šie reglamentai ypač svarbūs patiems darbuotojams. Dabar laikinieji darbuotojai turės garantijas, kad jiems dirbant darbdaviui darbdavio suteikiamos sąlygos bus tokios pačios, kokias darbdavys suteiktų tiesiogiai samdomiems laikiniesiems darbuotojams. Be to, šios sąlygos turės būti suteikiamas nuo pat pirmos laikino įdarbinimo dienos.

Be to, pačioms laikino darbo įmonėms bus naudingas laikinųjų darbuotojų reguliavimas. Taip pat laikinasis darbas leidžia įmonėms lanksčiai valdyti savo personalą, ypač sezoninėse situacijose, kai įmonėms reikia padidinti savo darbo jėgą siekiant patenkinti rinkos paklausą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. (LT) Šiuo metu valstybių narių teisės aktuose, reglamentuojančiuose laikinąjį darbą, yra didelių skirtumų. Neaiškus ir neapibrėžtas laikinųjų įdarbinimo agentūrų veiklos koordinavimas sudaro sąlygas laikinųjų darbuotojų išnaudojimui. Susitikimuose su užsienyje dirbančiais lietuviais ne kartą teko išgirsti, kad jiems mokama mažiau, neretai ir nesumokama už atliktą darbą ar iš atlyginimo neteisėtai išskaičiuojamos transporto bei gyvenimo išlaidos.

Be to, laikiniesiems darbuotojams taikomos sunkesnės, neretai kenksmingos sveikatai darbo sąlygos, o reikalaujamas darbo intensyvumas ir sparta dažnai didesni negu kitų darbuotojų. Laikiną darbą dirbantys žmonės neturi ir realių socialinių garantijų. Visose Europos Sąjungos šalyse laikinasis darbas vis daugiau plėtojamas, nors tokių darbuotojų dalis skirtingose šalyse yra labai įvairi. Palaikau Europos Parlamento ir Tarybos bendrąją poziciją ir manau, kad ši direktyva padės pagerinti daugelio žmonių darbo sąlygas, suteiks jiems socialines garantijas. Laikino įdarbinimo agentūros bus laikomos darbdaviais ir privalės užtikrinti darbuotojams visas jiems priklausančiais teises.

Laikiniesiems darbuotojams bus taikoma bendra darbo teisė, jiems turės būti mokamas toks pat kaip ir kitiems darbuotojams atlyginimas, suteikiamos socialinės apsaugos vienodos sąlygos. Parlamento iniciatyva šios teisės įsigalios nuo pirmos jų darbo dienos. Per balsavimą nepalaikiau GUE grupės pateiktų pataisų, kuriomis siekiama, kad valstybės narės draustų ar ribotų darbo galimybes per laikinojo darbo įmones.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Palaikau direktyvą dėl darbo per laikino įdarbinimo įmones. Britanijoje 1,3 mln. laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų dabar turės teises, tolygias nuolatinį darbą dirbančių savo kolegų teisėms. Visiškai pritariu tam, kad laikino įdarbinimo įmonių personalas turėtų tokias pat teises šiose srityse: laikinojo nedarbingumo atostogų, pensijų įmokų, vienodo apmokėjimo ir teisės į profesinį mokymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. Palankiai vertinu šio pranešimo priėmimą per antrąjį svarstymą. Dabar valstybės narės privalo veikti, kad įgyvendintų didesnę apsaugą, kuri bus teikiama tiems, kurie dirba laikinąjį darbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. (PL) Europos Sąjungoje laikino įdarbinimo įmonės suteikia darbą apytikriai trims milijonams žmonių. Jie numato teikti paslaugas, kurios vertinamos 75 mlrd. EUR.

Direktyvos projektu dėl laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų darbo sąlygų siekiama užtikrinti mažiausią apsaugos lygį laikiniesiems darbuotojams, nors ir tuo pat metu palaikant laikinojo darbo pramonę. Plačiai paplitusio socialinės Europos laukimo metu jis tapo socialinio teisės akto pavyzdžiu.

Svarbiausiais šio teisės akto pagrindas – laikino įdarbinimo įmonių darbuotojų nediskriminavimas apmokėjimo, socialinių ir darbuotojų teisių ir taikomos teisės atžvilgiu.

Taip pat nebus diskriminacijos darbo laiko, viršvalandžių, atostogų ir nėščių moterų apsaugos atžvilgiu.

Vienas svarbus šios direktyvos aspektas – tai, kad laikino įdarbinimo įmonių darbuotojai dabar apsaugomi jau nuo pirmos dienos. Bet kokios šio principo išlygos visada turi būti aptariamos su socialiniais partneriais.

Nėra abejonių, kad šiuo metu laikinųjų darbuotojų darbo sąlygos ir apmokėjimas labai skiriasi. Šie skirtumai turi būti išlyginti kuo greičiau.

Dėl anksčiau minėtų motyvų balsuodamas aš apsisprendžiau balsuoti už reglamentų priėmimą, kad būtų galima kuo greičiau apsaugoti tokius darbuotojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Vadinamųjų darbuotojų „lygių teisių“ užtikrinimo pretekstu Europos Parlamento priimta direktyva leidžia vergais prekiaujantiems biurams, klaidinančiai vadinamiems laikino įdarbinimo įmonėmis, atsidaryti ir vykdyti veiklą. Valstybių narių reikalaujama uždrausti bet kokias kliūtis jų įregistravimui ir verslui ir užtikrinti jų teisę į mokestį už „paslaugas“, kitaip tariant, išpirką už jų vergų darbą.

Iš tikrųjų jis atleidžia tikrą darbdavį nuo bet kokio įsipareigojimo darbuotojams, kurie laikomi iliuzinės vergais prekiaujančios bendrovės, samdančios darbuotojus tik popieriuje, darbuotojais. Taigi darbdaviams nebereikia gerbti įpareigojimų, kurie nustatomi jiems pagal darbo ir draudimo teisę (pvz., draudimo įnašų), ir atleidžiami nuo bet kokios atsakomybės, pvz., kompetencijos už nelaimingus atsitikimus darbe.

Faktiškai direktyva negarantuoja teisių prekiautojų vergais darbuotojams (aukoms). Priešingai, jiems atimamos bet kokios teisės.

Tariama darbuotojų teisių apsauga pasirodo – apsauga vergais prekiaujančioms bendrovėms, kapitalo neapskaitymo galimybės įteisinimas ir darbininkų klasės žiaurus išnaudojimas.

Šiuolaikinių paprastų žmonių poreikių ir teisių patenkinimas leidžia numatyti ES prieš paprastus žmones nukreiptos politikos panaikinimą ir paprastų žmonių kontrataką, o tai nustatys paprastų žmonių aljanso sąlygas, kad jie galėtų pretenduoti į savo paprastų žmonių valdžią.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. − ES direktyva dėl darbo per laikino įdarbinimo įmones papildo daugybę ES ir Didžiosios Britanijos teisės aktų, padarydamos darbdavių ir verslininkų gyvenimą sudėtingesnį, brangesnį, labiau suvaržytą, mažiau lankstų ir apskritai labiau problemišką. Visuotinės konkurencijos amžiuje kaip niekad svarbu, kad JK ir kitos Europos šalys išsaugotų bet kokį konkurencinį pranašumą, kurį jos gali turėti savo ekonomikose. Todėl užimtumo reglamentas turėtų būti valstybių narių institucijų, o ne ES reikalas. Šia direktyva siekiama nustatyti bendrą teisinę sistemą visoje Europoje, kad būtų galima reguliuoti laikino įdarbinimo įmonių parūpinamų darbuotojų apmokėjimo ir darbo sąlygas. Tai turėtų pastebimą neigiamą poveikį JK darbo rinkai, turinčiai apytikriai 1,4 mln. laikinųjų darbuotojų. Ji taip pat padrąsins migruojančius darbuotojus, kurie gali turėti naudos iš šios direktyvos. Kadangi gyvename recesijos laikotarpiu, dar svarbiau yra tai, kad mūsų pačių piliečiams didinamos lankstaus darbo galimybės ir kad visų pirma mažosioms įmonėms padedama, o ne jos apkraunamos.

 
  
  

- Pranešimas: Roberta Angelilli (A6-0404/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. Norėčiau palaikyti Komisijos ir Tarybos pasiūlymą dėl interneto ir ryšių naudojimo. Nors, viena vertus, tinklo technologijos, pvz., mobilieji telefonai, teikia nemažai galimybių, vis dar yra jų keliamų pavojų vaikams ir piktnaudžiavimų jomis. Vaikai susiduria su tokias pavojais: jie gali būti neapsaugoti nuo su vaikų išnaudojimu susijusios medžiagos, su jais gali susisiekti žmonės, kurie jiems bus draugiški, kad galėtų seksualiai išnaudoti (vaikų viliojimas, angl. grooming) arba jie gali tapti priekabiavimo interneto aplinkoje (priekabiavimas elektroninėje erdvėje, angl. cyber-bullying) aukomis.

Žinant, kad problemas šioje srityje dar labiau apsunkina naujų technologijų ir paslaugų atsiradimas, Komisijos siūloma nauja programa, kuria siekiama geriau apsaugoti vaikus nuo naujų jiems gresiančių pavojų būtina, todėl visiškai sutinku su siūlomais veiksmais ir priemonėmis.

Aš puikiai žinau apie vadinamojo puolamojo susipažinimo su vaikais rimtumą ir pavojingumą, nes mano paties duktė – kuri yra tik paauglė – buvo taikiniu. Dauguma jaunų paauglių yra smalsūs ir galvoja, kad jie lytiškai subrendo ir dabar yra suaugę. Tai labai jautrus jų gyvenimo etapas, todėl turime padaryti viską, kas įmanoma, kas suteiktume tam tikrą saugumo ir apsaugos lygį jų pačių labui.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Balsavau už Komisijos pasiūlymą dėl Saugesnio interneto programos, kuria nuo sausio 1 d. penkerių metų laikotarpiu skiriant 55 mln. EUR siekiama apsaugoti vaikus, besinaudojančius internetu ir kitomis ryšių technologijomis, pvz., mobiliaisiais telefonais. Šis įsipareigojimas palaikys visuomenės informavimo veiklą ir kovą su neteisėtu turiniu ir žalingu elgesiu siekiant propaguoti saugesnę aplinką. Mano komplimentai skirti pranešėjai Robertai Angelilli už atidumą sprendžiant tokius rimtus klausimus kaip vaikų pornografija ir vaikų viliojimas internetu ir už įvairius pasiūlymus dėl „mažųjų interneto naršytojų“ apsaugojimo nuo galimo pavojaus.

Tikrovė ta, kad plintant naujoms technologijoms ir augant kompiuteriniam raštingumui vaikams vis dažniau ir dažniau gresia neteisėto turinio ir žalingo elgesio pavojai. Todėl privalome užtikrinti jiems saugią prieigą prie naujų perdavimo priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld (PPE-DE), raštu. (SV) Iniciatyvos ir priemonės siekiant neleisti vaikams susidurti su nusikalstamumu, kai jie naudojasi internetu, nepaprastai svarbios ir būtinos. Todėl balsavome už Robertos Angelilli pranešimą dėl daugiametės internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos Bendrijos programos nustatymo. Tačiau norime pabrėžti, kad kai kurias pranešime siūlomas priemones geriau inicijuotų ir apmokėtų pačios valstybės narės. Tačiau kitos priemonės, kuriomis siekiama kovoti su, pvz., vaikų pornografija, dėl visuotinio problemos pobūdžio turėtų būti kuriamos valstybėms narėms bendradarbiaujant.

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark, Nigel Farage ir John Whittaker (IND/DEM), raštu. Sutinkame, kad vaikai turėtų būti apsaugoti nuo sekso grobuonių, priekabiavimo elektroninėje erdvėje ir kitų internete gresiančių pavojų. Tačiau nesutinkame su šiuo teisės aktu dėl dviejų priežasčių – pirmiausia todėl, kad jis leidžia ES įgyti didesnę kontrolę interneto atžvilgiu ir manome, kad ES jau beveik turi perdavimo priemonių kanalų monopolį. Antra, nemanome, kad į bet kokią teisėsaugą turėtų būti įtraukta neaiški Europolo agentūra. Manome, kad tinkamos vaikų apsaugos priemonės yra valstybių narių parlamentai ir valstybių narių teisėsaugos agentūros, galinčios sukurti tinkamą internetinę vaikų apsaugą. Tai bus demokratiškai teisėta, nes to galima pasiekti tik valstybių narių lygio asamblėjose, ir veiks efektyviai, nes tai gali užtikrinti tik valstybių narių teisėsauga.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Pritariu daugiametės Bendrijos programos (2009–2013 m.), kuria siekiama labiau informuoti visuomenę, taip pat šviesti vaikus apie saugų interneto naudojimą, visų pirma priėjimo prie nelegalaus turinio ir viliojimo ir priekabiavimo elektroninėje erdvėje prasme, sukūrimui.

Pagal naujausius iš Eurobarometro gautus statistinius duomenis beveik 74 proc.jaunų žmonių (12–15 metų) naudojasi internetu mažiausiai po tris valandas kasdien. Dauguma šių vaikų pripažino, kad jau atsitiktinai buvo išsirinkę pornografinius vaizdus.

Nepaprastai svarbu, kad mes kiek įmanoma greičiau priimtume priemones, kurių, matyt, reikia, kad galėtume apsaugoti savo vaikus nuo didėjančių pavojų, kurie jiems gresia vis daugiau tinklaviečių, kuriose skelbiamas vaikams žalingas turinys, ypač vaikų pornografija.

Mes turime sustabdyti didėjimą – apytikriai 16 proc. praėjusiais metais – kuris buvo užfiksuotas priekabiavimo atvejais, kuriuos blogina nerimą kelianti tendencija įtraukti vis jaunesnius vaikus.

Dėl to palaikau šios programos sukūrimą ir nuostatą apie informacijos teikimo vietas ir skubios pagalbos telefono linijas, kurios būtų skirtos pranešti apie tokio turinio buvimą, ir taip pat bendro tinklalapių žymėjimo „saugus vaikams“ sukūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Filip (PPE-DE), raštu. (RO) Pranešimas dėl būtinybės Europos Parlamentui ir Tarybai parengti sprendimo projektą, kuriame būtų pasisakoma už Bendrijos programą, ginančią vaikus nuo pornografiją ir smurtą vaizduojančių tinklaviečių srautų ir kitų ryšių technologijų, yra daugiau nei sveikintinas, nors pernelyg daug buvo tikėtasi iš jo.

Ar tam, kad priimtume tokį sprendimą mums iš tikrųjų reikėjo laukti, kad pamatytume, kaip vaikai žudo vaikus arba vaikai naudoja smurtą prieš vaikus? Prieš kelerius metus buvo sunku įsivaizduoti tokią Europos visuomenės tikrovę. Visa tai įvyko dėl globalizacijos, kuri taip pat reiškia peržengiantį sienas bendravimą ir dėl kurios susidarė situacija, kurioje informacija tampa preke, kuria siekiama vienintelio aiškaus tikslo – bet kokia kaina ir bet kokiais reitingais gauti pelno, o ne to, kad ji būtų teisingumo, švietimo ir grožio priemonė.

Todėl reikia, kad Taryba ir Komisija priimtų šį pranešimą visiškai rimtai, nes mes nenorime atsidurti padėtyje, kurioje mūsų pačių vaikai vestų ateities visuomenę į nusikalstamumą, smurtą ir pornografiją. Balsavau už šį pranešimą tikėdamasis, kad jis sugebės paskatinti direktyvos, kurioje būtų numatyta blokuoti vaikus, turinčius priėjimą prie informacijos su nederamu turiniu, tuo pat metu nepažeidžiant piliečių teisės į informaciją, rengimo procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Dabar yra šimtai paprastų, prieinamų ir nebrangių kompiuterio programų, veiksmingai neleidžiančių vaikams atsitiktinai patekti į netinkamas interneto tinklavietes. Be to, dauguma žiniatinklio skaitytuvų turi įdiegtas įvairias „vaikų funkcijas“ – leidžiančias tėvams paprastai kontroliuoti tinklavietes, kurias gali lankyti jų vaikai. Pranešėja yra labai nesuprantama, kai siūlo, kad net 55 mln. EUR Europos mokėtojų pinigų turėtų būti skiriama ES propagandos programai, kuri, mano nuomone, būtų nereikalinga, brangi ir neveiksminga.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Galimybė naudotis kompiuteriais ir interneto prieiga didėja plintant naujoms technologijoms. Viena iš didžiausių interneto vartotojų grupių – vaikai ir paaugliai. Nors internetas suteikia priėjimą prie informacijos, deja, jame taip pat yra daug pavojų. Vaikai ir jaunimas – viena iš labiausiai veikiamų grupių. Atlikti tyrimai rodo, kad visi vaikai atsitiktinai susiduria su pornografiniais vaizdais. Labai neramina vaikų, kurie yra šios procedūros aukos, amžiaus mažėjimo tendencija.

Mano nuomone, kova su šiuo reiškiniu turi tapti prioritetu. Tai reiškia, kad pasirenkamas požiūris, apimantis tėvus, mokyklas, telekomunikacijų operatorius, interneto paslaugų teikėjus, NVO ir savireguliuojančias institucijas. Visų pirma reikalingas didesnis žalingų praktikų vengimo supratimo lygis, veiksminga pranešimo apie priekabiavimą sistema ir didesni policijos ir tyrimo institucijų ištekliai. Be to, manau, kad visaapimanti švietimo kampanija padidintų vaikų supratimą apie naudojimosi naujomis technologijomis keliamus pavojus.

Todėl man malonu balsuoti už finansavimo, siekiančio 55 mln. EUR 2009–2013 m., skyrimą Saugaus interneto programai, kuri buvo balsavimui pateikto pasiūlymo dalis. Tikiu, kad šios lėšos leis pasiekti programoje numatytus tikslus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. (LT) Sparčiai plintant naujoms technologijoms ir didėjant kompiuteriniam raštingumui vis daugiau vaikų ir jaunimo naudojasi internetu. Nepilnamečiai internete neretai suranda tinklalapius, kurie propaguoja žalingą elgesį, vaikų pornografiją, skatina nepilnamečių prostituciją, reklamuoja dietas, sukeliančias anoreksiją, ar skatina savižudybes. Interpolo duomenimis, kasmet naujų vaikų pornografijos vaizdų internete skaičius auga. Vaikų saugumo internete problemą turime spręsti visais lygmenimis, įtraukdami vaikus, jų šeimas, mokyklą ir visą visuomenę. Privalome vaikus informuoti apie jiems kylančius pavojus, kurie atsiranda dėl naujų technologijų naudojimo. Vaikams turime padėti atpažinti galimus vaikų išnaudojimo, priekabiavimo, prievartavimo ar kitokių pavojų būdus, jų pateikimo formas ir mokyti, kaip apsisaugoti nuo jų. Naujoje Europos Komisijos programoje „Saugesnis internetas“ siūloma 2009–2013 m. skirti 55 mln. EUR kovai su vaikams ir jaunimui žalingu elgesiu internete. Siekiama sukurti saugią interneto aplinką, skatinti nusikaltimų prevencijos priemones. Numatyta sukurti bendrą informacijos bazę ir keistis gerąją patirtimi tarptautiniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Roger Knapman ir Thomas Wise (NI), raštu. Priekabiavimas prie vaikų ir jų išnaudojimas internetu, mobiliaisiais telefonais ir kitomis technologijomis yra bjaurus ir nepriimtinas, priemonių jiems apsaugoti – ir nubausti tuos, kenkia arba siekia pakenkti jiems – reikia imtis valstybių narių lygmeniu ir bendradarbiaujant valstybių narių vyriausybėms. Kaip visada mes manome, kad veiksmai ES lygmeniu nėra tinkamas sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. (FI) Balsavau už Robertos Angelilli pranešimą, nes viena iš svarbiausių ir patvariausių Europos vertybių – mūsų pareiga apsaugoti nekaltas sielas, kitaip tariant, vaikus. Vaikų teisės ir jų apsauga sudaro žmogiškųjų vertybių pagrindą. Internetas kelia daugybę pavojų, nuo kurių vaikus reikia saugoti daug efektyviau, nei tai daroma dabar. Šioje srityje pateisinamos priemonės Bendrijos lygmeniu. Mums vis dar reikia priminti vienas kitam apie „sunkią naštą“ ir „jūros gilumą“.

Mes taip pat turime žinoti savo kaip tėvų pareigas. Palaikiau visus pakeitimus, kuriuose pabrėžiama informavimo ir švietimo svarba tėvams, mokytojams ir bet kuriems kitiems žmonėms, turintiems reikalų su vaikas. Labai svarbu šiuo būdu informuoti tėvus ir taip skatinti atsakingą naudojimąsi ryšių technologijomis.

Be to, svarbus 23 pakeitimas, kuriame taip pat sprendžiamos vaikų viliojimo ir elektroninio priekabiavimo ir įvairių formų smurtinio turinio problemos. Vieninteliai teisingi ir tinkami pasiūlymai pateikiami 26 pakeitime, kuriuo siekiama įgyvendinti įvairias technines priemones ir sugriežtinti atsakomybę, tenkančią paslaugų teikėjams.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu.(FR) Pasak Interneto stebėjimo fondo, t. y. Anglijos organizacijos, kovojančios su vaikų pornografijos vaizdų turėjimu ir platinimu, internetiniu seksualiniu vaikų išnaudojimu komerciniais tikslais, tai – augantis sektorius, mažai rizikingas ir labai pelningas. Iš tikrųjų šių vaizdų pardavinėjimas internetu – bjauri milijardų eurų verta prekyba.

Mes pritariame požiūriui, kurio laikosi Komisija ir mūsų kolegė Parlamento narė, norinti sustabdyti tokią veiklą, visų pirma sukuriant kreditinių kortelių arba elektroninių mokėjimų, atliekamų perkant vaikų pornografinius vaizdus internetu, blokavimo mechanizmą.

Deja, visi valstybių narių ir Europos kuriami apsaugos mechanizmai šiuo metu turi rimtų techninių trūkumų. Tikrovėje dauguma šiuos vaizdus siūlančių komercinių serverių yra ne Europoje, o Jungtinėse Valstijose, Rusijoje ir Azijoje. Todėl jų nelegalus turinys gali būti lengvai įkeliamas vienoje šalyje, o žiūrimas – kitoje. Todėl suprantama, kad problemiška turėti veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima pasipriešinti internetinės pedofilijos plėtrai, nors jos ir būtinos.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. Mes pritariame pranešimui, kuriuo siekiama sukurti saugesnę interneto aplinką vaikams. Apsaugoti vaikus nuo pavojingos medžiagos su vaikų pornografija ir smurtu – mūsų pareiga. Tačiau pranešimas neturėtų būti naudojamas kriminalinės teisės suderinimo ES pretekstu. Visų pirma mums reikalingas geresnis valstybių narių teisės sistemų koordinavimas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Visiškai pritariu tam, kad 55 mln. EUR biudžetas būtinas norint užtikrinti, kad vaikai, kurių dauguma internete praleidžia mažiausiai tris valandas per dieną, būtų geriau apsaugoti nuo nesaugaus vartotojams skirto turinio. Pritariu tam, kad reikia geriau informuoti tėvus ir globėjus, naudojant informacijos paketus apie interneto pavojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Internetas nekontroliuojamas, o vaikai ir jaunimas retai žino apie juos čia laukiančius pavojus. Nerimą kelia faktas, kad pagal Britanijos tyrimą trys ketvirtadaliai vaikų dabar žiniatinklyje aptinka pornografines arba smurtines fotografijas. Privalome apsaugoti savo jaunimą nuo to ir nuo brangaus internetinio reketo, pvz., priekabiavimo ir viliojimo elektroninėje erdvėje.

Pastarasis dokumentas ypač svarbus užtikrinti, kad internetas liautųsi būti rojumi kriminaliniams pedofilams dėl jo anonimiškumo. Mes šiuo atveju galime pasiekti tikslą tik derindami įvairias priemones, kurios taip pat turėtų apimti interneto kavines. Mano nuomone, šis pranešimas veda mus tinkama kryptimi, nors ir nepakankamai toli. Todėl balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Vaikų saugumas tinklo ryšių sistemų atžvilgiu yra svarbiausias žinant, kad labiau plintant naujoms technologijoms ir didėjant kompiuteriniam raštingumui vaikams vis dažniau ir dažniau gresia tokia neteisėto turinio ir žalingo elgesio pavojai kaip priekabiavimas, vaikų pornografija, vaikų viliojimas internetu siekiant juos seksualiai išnaudoti, priekabiavimas elektroninėje erdvėje ir kurstymas žaloti save, anoreksijai ir savižudybei.

Priimamos priemonės turi apimti vaikus, šeimas ir mokyklas, taip pat visas kitas suinteresuotas šalis. Reikalingos bendros pastangos, nukreiptos į vis didesnį žinojimą ir prevenciją, kad vaikai suprastų. Todėl reikia vykdyti labai svarbias kompiuterinio raštingumo kampanijas tėvams ir mokyklų mokytojams siekiant sumažinti technologijų kartos spragą. Turi būti skatinamos priemonės, apimančios informavimą, naujųjų technologijų priemones ir gerosios patirties mainus.

Šie pasiūlymai taip pat tinka Portugalijai, kurios vyriausybė suteikia Magalhães kompiuterius vaikams nuo 6 metų amžiaus. Noriu žinoti, ar Portugalijos vyriausybės veiksmuose bus atsižvelgta į visas šiame pranešime išreikštas susirūpinimą keliančias problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Internetas – neatskiriama mūsų vaikų kasdienio gyvenimo dalis. Augdami jie naudojasi internetu daugiau. Nuo 11 metų amžiaus paaugliai naršo internetą kasdien, o sukakus 15 metų jie prisijungia prie interneto ir žiniatinklyje bendrauja kelis kartus per dieną.

Nepaisant to, naudojimasis šiuo grėsmingu įrankiu, kuris yra vartai į žinojimą ir tramplinas į mokslo visuomenę, yra rizikingas.

Tokiu būdu nesuskaičiuojama daugybė vaikų netyčia susiduria su žalingais vaizdais arba turiniu, pvz., komercinėmis aferomis, priekabiavimu, pornografija ir rasizmo ir savižudybių kurstymu.

Šie piktnaudžiavimai – atitinkamo tarptautinio reguliavimo ir bendradarbiavimo stokos rezultatas.

Europos saugesnio interneto programa, turinčia 55 mln. EUR biudžetą, siekiama padidinti ne tik vaikų, bet ir tėvų ir mokytojų supratimą apie interneto pavojus. Ja taip pat siekiama skatinti filtravimo sistemų kūrimą ir vaikams saugiais laikomų interneto tinklalapių žymėjimą.

Todėl balsavau už Italijai atstovaujančios Parlamento narės Robertos Angelilli pranešimą, kuriame pasisakoma už interneto naudojimą saugioje aplinkoje, užtikrinant visišką vaikų fizinės ir moralinės doros apsaugą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš esu už Robertos Angelilli pranešimą dėl internetu ir kitomis ryšių technologijomis besinaudojančių vaikų apsaugos. Kartu su masine naujųjų technologijų plėtra, kurios palaipsniui tampa vis labiau prieinamomis, vaikai vis dažniau susiduria su tokio neteisėto turinio kaip priekabiavimas, vaikų pornografija, bauginimas, kurstymas anoreksijai ir kt. pavojais. Todėl reikia bendrų priemonių, kad būtų galima užkirsti kelią tokiam priekabiavimui ir kovoti su juo. Tvirtai palaikau šį pranešimą, nes jame problema iškeliama į pirmą vietą, nors tai dažnai nepakankamai vertina Komisijos institucijos. Taip pat pritariu pasiūlymui sukurti Europos vaikų pornografijos vaizdų duomenų bazę su tikralaike sąsaja su policijai prieinamais specialiosios linijos pranešimais, kad jie turėtų pačias geriausias priemones, kuriomis galėtų kovoti su tokiu nenormaliu elgesiu.

 
  
  

- Pranešimas: Dan Jørgensen (A6-0291/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (UEN), raštu. Šioje direktyvoje siūlomos naujos sąmoningo anglies dioksido valdymo priemonės. Įsipareigojus 18 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Airijos laukia didžiulis iššūkis. Mums reikia sutelkti dėmesį į transporto sektorių dėl emisijos sumažinimo ir daugiau visuomenę informuoti šiuo klausimu.

ES pasiūlyme numatoma plėtoti naują metodologiją, kurios tikslas – energijos transporto priemonių vartojimo išlaidų ir išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimas, kuris žmones skatins pirkti efektyviai energiją vartojančius automobilius. Tokia metodologija skirta visam kelių transportui, išskyrus avarines, gelbėjimo ir karines transporto priemones.

Mes pritariame tam, kad būtų nustatytas integruotas požiūris, apimantis transporto priemonių gamintojus, degalų tiekėjus, remonto įmones, vartotojus, vairuotojus ir taip pat valdžios institucijas. Iniciatyva, kuria siekiama skatinti konkurencingomis kainomis parduodamų ir efektyviai energiją vartojančių automobilių rinką, suteiks Airijos piliečiams taršos mažinimo priemones, taip pat duos ekonominės naudos. Tai naudinga visas lygiais: privačių išlaidų, taip pat valstybių narių išlaidų. Mažesnės degalų sąnaudos reiškia, kad reikės mažiau importuoti degalų. Tai paskatins efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių technologijų vystymąsi pasaulio mastu, todėl tai – nepaprastai pozityvus žingsnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Aukštesnių darbinių parametrų technologijas plačiai diegti į rinką dažnai kliudo didelės pradinės sąnaudos ir dėl to vartotojai neužtikrina pakankamos tų technologijų paklausos. Todėl būtina Bendrijos lygmeniu imtis veiksmų skatinant investicijas, kurių reikia labiau energiją taupančių ir mažiau taršių transporto priemonių gamybai iš dalies dėl to, kad ateityje šio tipo alternatyvos išlaidos bus mažesnės.

Sutinku su šios direktyvos tikslu – skatinti įteisintą teršalų kiekį išmetančių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių rinkos kūrimą ir tuo pačiu prisidėti užtikrinant efektyvų energijos naudojimą transporto sektoriuje (t. y. sumažinti suvartojamo kuro kiekį), klimato apsaugą (mažinant išmetamą CO2 dujų kiekį) bei gerinant oro kokybę (išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas).

Europos Parlamentas turi rodyti pavyzdį priimdamas tvarumo kriterijus, visų pirma viešųjų pirkimų srityje.

Palaikau dėl šio pranešimo pasiektą kompromisą. Jis daug lankstesnis ir mažiau biurokratiškas, negu pirminis Komisijos ir pranešėjo pateiktas pasiūlymas. Visų pirma aš sutinku su kompromisu dėl to, kad jame atsižvelgiama į subsidiarumo principą ir jis mažiau apsunkina vietos valdžios institucijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. (EL) Įteisintas teršalų kiekį išmetančių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių pirkimo skatinimas techniniu požiūriu – esminė aplinkos apsaugos priemonė, nes įprastinių transporto priemonių išmetami teršalai turi įtakos klimato kaitai ir atmosferos taršai miestų centruose, turinčiai rimtą poveikį visuomenės sveikatai.

Nepaisant darbuotojų demonstracijų, kuriose buvo reikalaujama spręsti šias rimtas problemas, automobilių pramonė atsisako konkurencijos sąlygomis gaminti švarias transporto priemones, kol iš anksto nebus garantuotas didesnis pelningumas, ir reikalauja, kad švarių transporto priemonių mokslinių tyrimų ir kūrimo išlaidas, taip pat jų didesnius pelnus, finansuotų viešasis sektorius.

Kaip tik tai sprendžiama siūlomoje direktyvoje, reikalaujant, kad eksploatacinės energijos suvartojimo, išmetamo CO2 dujų ir teršalų sąnaudos visų transporto priemonių eksploatavimo laikotarpiu būtų įtrauktos į viešojo transporto priemonių pirkimo kriterijus, taip įžeidžiamai naudojant viešuosius pinigus automobilių pramonės gaminamų švaresnių transporto priemonių gamybai subsidijuoti.

Darbuotojai kovoja už viešąsias transporto bendroves, atitinkančias jų poreikius aukštais ekologiškų paslaugų standartais. Jie yra prieš bet kokios formos reguliavimą, skirtą praturtinti automobilių pramonei, kuri savo neatsakinga socialine ir aplinkos atžvilgiu pasirinkta pozicija siekia padidinti savo pelną ir prisideda prie klimato kaitos, per didelio energijos išteklių vartojimo ir atmosferos taršos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už Dano Jørgenseno pranešimą dėl skatinimo naudoti įteisintą teršalų kiekį išmetančias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones, nes manau, kad pramonė turėtų būti skatinama investuoti mažiau energijos vartojančioms ir išmetančioms mažesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius transporto priemonėms kurti.

Valdžios institucijos pirkdamos kelių transporto priemones turėtų atsižvelgti į poveikį energetikai ir aplinkai ir taip padėti skatinti šią rinką ir didinti transporto sektoriaus įnašą ES politiką aplinkos, klimato ir energijos srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. (PL) Ekologiškos ir mažai energijos suvartojančios viešojo transporto priemonės – savaime aiški privilegija. Jos būtinos mūsų miestams ir aplinkai. Taip pat neturėtume užmiršti įtraukti švarių transporto priemonių naudojimo į mūsų veiklą, susijusia su klimato kaitos paketu. Todėl aš, kaip Aplinkos komiteto narys, palaikau daugumą pranešėjo siūlomų veiksmų (ir visų pirma technines ir organizacines priemones), kurie padės pasiekti svarbiausią tikslą – sumažinti taršą investuojant į ekologiškas technologijas, pasižyminčias mažesniais išmetamų CO2 dujų kiekiais. Aptariamoms transporto priemonėms visų pirma priskiriamos aptarnavimo transporto priemonės (specialūs sunkvežimiai ir autobusai veiklai palaikyti ir infrastruktūrai prižiūrėti, kelių šlavimo transporto priemonės ir kt.)

Tačiau pasiūlymas nustatyti privalomus išmetamų CO2 dujų lygius skelbiant viešųjų pirkimų konkursus viešųjų paslaugų transporto priemonėms įsigyti man atrodo gana įtartinas. Mano nuomone, būtų geriau, bent jau pradiniame naujo reglamento įgyvendinimo etape, atskirų valstybių narių perkančiosioms organizacijoms (kurios dažniausiai yra vietos valdžios institucijos) suteikti teisę aprūpinant transporto priemonių parkus pasirinkti aplinkos apsaugos kriterijus. Sutinku su vertinimu, kad viešieji pirkimai, kaip svarbi Europos rinkos dalis, turėtų likti ekologiškų transporto priemonių skatinimo priemone, bet tai neturėtų būti daroma mechaniškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsavau už ekologiškų ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių skatinimą skelbiant viešuosius paraiškų konkursus.

Sveikintina tai, kad pirkdamos kelių transporto priemones valdžios institucijos ir tam tikros bendrovės turi atsižvelgti ne tik į pirkimo kainą, bet ir į eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai – t. y., įskaitant energijos suvartojimą, išmetamų CO2 dujų ir kitų išmetamųjų teršalų kiekius.

 
  
MPphoto
 
 

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. − Esant finansų rinkų krizės viduryje mums, politikos kūrėjams, nesunku sutelkti dėmesį tik į dabartinę problemą ir pamiršti ir ignoruoti tikslus ir kitas Europos Sąjungos iniciatyvas. Taigi pritariu šiam pranešimui, kuriame pabrėžiama reali būtinybė siekti pažangos svarių ir efektyvių transporto priemonių srityje.

Pats svarbiausias šio pranešimo aspektas, mano nuomone, yra tas, kad jame ne tik sutelkiamas dėmesys į pačias transporto priemones ir vartotojų transportą, bet ir užsiimama viešojo sektoriaus parama ir skatinimu. Viešajam sektoriui dera rodyti pavyzdį Europos žmonėms skatinant švarias transporto priemones.

Pagirtina tai, kad pranešėjas siekia nustatyti viešųjų pirkimų ir švarių transporto priemonių skatinimo ir propagavimo ryšį, todėl tikiuosi, kad dėl to išaugs investicijos į mažai CO2 dujų išmetančiais transporto priemones ir moksliniai tyrimai jų srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. (RO) Šioje direktyvoje nustatoma įteisintą teršalų kiekį išmetančių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių suderinta viešojo pirkimo metodika (jos įsigyjamos vežimo viešuoju transportu paslaugai teikti). Ji taip pat padės nustatyti prioritetus, išdėstytus Lisabonos strategijoje.

Yra aiškūs reikalavimai dėl energijos vartojimo, anglies dioksido ir kitų teršalų kiekių, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, kai transporto priemones perka valstybės institucijos ir pagal sutartį su valstybės institucija paslaugas teikiantys operatoriai, taip pat dėl kelių transporto priemonių, kurios reikalingos keleivių vežimo viešuoju transportu paslaugoms teikti, pirkimo.

Didžiausia ekonominė nauda būtų gauta, jeigu būtų privaloma įtraukti išorės sąnaudas, kaip laimėjimo kriterijų sprendimuose dėl pirkimo. Tokiu atveju transporto priemonių savininkai tiesiogiai ilgainiui turėtų naudos iš sutaupomos energijos, kuri gerokai viršytų padidėjusias transporto priemonių kainas.

Šia iniciatyva palaikomas švarių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių pirkimo skatinimas pasinaudojant viešaisiais pirkimais, kurie skirti aprūpinti viešojo transporto paslaugoms, paspartins tų technologijų rinkos kūrimą ir prisidės prie energijos taupymo, taip pat prie aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Balsavau už Dano Jørgenseno pranešimą, skatinantį viešajam transportui naudoti ekologiškas transporto priemones. Parlamentas atmetė pirminį 2005 m. Komisijos pateiktą pasiūlymą, nes jame buvo numatyta daug biurokratijos, tačiau nenumatyta mažinti taršos lygio. Sename pasiūlyme buvo reikalavimas, kad 25 proc. variklinių transporto priemonių būtų ekologiškos. Naujajame pasiūlyme minimos tik viešajam transportui ir už šių paslaugų teikimą atsakingoms valdžios institucijoms skirtos variklinės transporto priemonės. Manau, kad naujas pasiūlymas padės ugdyti didesnį sprendimus priimančių asmenų supratimą ir priversti juos imtis aktyvesnių veiksmų siekiant apsaugoti aplinką. Europos lygmeniu išlaidos dėl kelių eismo spūsčių didelėse miestų aglomeracijose vertinamos 1 proc. Europos BVP.

Be to, taršą dideliuose miestuose galima sumažinti skatinant viešąjį transportą ir visų pirma turint švarią viešojo transporto sistemą. Be metro sistemų, tramvajų, troleibusų ir traukinių naudojimo regioniniu lygmeniu arba laivų transporto skatinimo, taršą didžiuosiuose Europos miestuose taip pat galima sumažinti įdiegiant ekologiškus autobusus. Naujoje direktyvoje nustatomas įpareigojimas vietos valdžioms institucijoms – skaičiuoti ir įvertinti autobuso arba mikroautobuso naudojimo išlaidas visam jo eksploatavimo laikotarpiui. Norėčiau pasveikinti Prahos vietos valdžios institucijas įsigijus ekologiškų autobusų parką pasinaudojus valstybės pagalba ir taip parodžius sektiną pavyzdį.

 
  
  

- Pranešimas: Françoise Grossetête (A6-0346/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (UEN), raštu. Šioje direktyvoje užsiimama reglamentais dėl leidimų prekiauti vaistais rinkoje. Mes pritariame ES iniciatyvai, kuria siekiama supaprastinti ir suderinti dabartinius reglamentus. Tai – laiką ir pinigus taupantis dalykas, kuris patenkins tiek Airijos gamintojus, tiek vartotojus.

Siūlomi pataisymai bus naudingi Airijos farmacijos pramonei, turinčiai nemažą įtaką Europoje. Mes esame dėkingi, kad šiame sektoriuje 13 iš 15 pasaulyje pirmaujančių bendrovių šiuo metu veikia Airijoje. Šiuo metu Airijoje yra daugiau nei 140 medicininės technologijos bendrovių, kurios suteikia 26 000 darbo vietų. Be to, metinis medicinos prietaisų eksportas siekia apytikriai 6,2 mlrd. EUR, kurie sudaro 10 proc.viso Airijos eksporto.

Pritariame, kad būtų sukurti bendri farmacijos produktų vertinimo, patvirtinimo ir administravimo kriterijais, kurie atlaikytų keitimus, pvz., gamybos metodų, produktų žymėjimo arba pacientams skirtų brošiūrų. Mes taip pat pripažįstame būtinybę toliau derinti valstybių narių nacionalines nuostatas ir Europos reglamentus siekiant sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti sistemą reguliuojančius keitimus, pvz., leidžiant pateikti bendrą paraišką dėl vieno arba kelių identiškų pakeitimų. Pritariame, kad būtų persvarstyta Komisijos kontrolė, taikoma medžiagų sąrašams, atsisakymo laikotarpiams, principams ir gairėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Dabartinė keitimų tvarkymo sistema tampa vis neveiksmingesnė ir ja nėra patenkintos nei institucijos, nei vaistų pramonė.

Taigi dėl tokio paties keitimo, susijusio su vaistais, kurių rinkodaros pažymėjimai išduoti taikant tiktai nacionalines procedūras įvairiose valstybėse narėse, taikomi skirtingi reikalavimai dokumentams pateikti ir skirtinga vertinimo tvarka. Ši padėtis kelia problemų įvairiose srityse: visuomenės sveikatos, vidaus rinkos, teisinio ir praktinio pritaikymo.

Pranešime siūlomi tam tikri patobulinimai. Todėl siekiant suderinti ir supaprastinti reikalavimus, svarbu, kad dėl vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo būtų taikomi tokie paties teisės aktuose numatyti reikalavimai, nesvarbu, kokia buvo taikyta pirminė registravimo procedūra. Tai būtų naudinga visiems: pacientams, institucijoms ir vaistų įmonėms.

Sutinku su kompromisinėje pozicijoje siūlomais pakeitimais, nes juose pabrėžiama būtinybė supaprastinti ir suderinti administracines procedūras, suteikti galimybę pateikti bendrą paraišką dėl vieno arba kelių identiškų pakeitimų ir pabrėžti būtinybę taikyti subsidiarumo principą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (SK) Balsavau už F. Grossetête pranešimą dėl Vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo dėl to, kad pritariu bendrai licencijavimo procedūrai, pagal kurią vaistai pateikiami į Bendrijos rinką ir kad tai garantuos Europos piliečiams saugumą.

Turiu ypač pabrėžti Europos Parlamento socialistų frakcijos pasiūlymą dėl subsidiarumo principo naudojimo taikant Europos keitimo sistemą išimtinai vidaus rinkoje parduodamiems vaistams, taip apsaugant mažąsias ir vidutines įmones, gaminančias žolinius vaistus ir homeopatinius produktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernard Wojciechowski (IND/DEM), raštu. (PL) Atsižvelgiant į nepakankamą suderinimą Bendrijos lygmeniu, vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimas priklauso valstybių narių teisei. Kai kuriose valstybėse narėse reikalavimai nacionaliniams rinkodaros pažymėjimams yra analogiški rinkodaros pažymėjimų keitimams. Tačiau daugelyje šalių tokio koordinavimo nėra, o tai reiškia, kad valstybių narių įstatymai skiriasi.

Ši padėtis turi neigiamos įtakos visuomenės sveikatai, dėl jos didėja administracinė našta ir prasčiau veikia visa farmacijos produktų vidaus rinka.

Jeigu vaistų rinkodaros pažymėjimų išdavimas skiriasi, visiems vaistams, nepaisant rinkodaros pažymėjimų išdavimo kriterijų, turėtų būti taikomi tokie pat vertinimo kriterijai ir tokios pačios administracinės priemonės.

 
  
  

- Pranešimas: Toine Manders (A6-0195/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN), raštu. Šio pranešimo esmė – nepaprastai svarbus vartotojų apsaugos klausimas. Akivaizdu, kad yra pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe ir panašių produktų paklausa, todėl mes negalime trukdyti atsakingoms bendrovėms atsiliepti į šią paklausą. Nemanau, kad nei vienas jokiu būdu nesakytų, kad visos šioje srityje veikiančios bendrovės yra susijusios su bloga praktika arba išnaudojimu. Vis dėlto žinome, kad yra bendrovių, kurios neskrupulingai pasinaudoja Europos vartotojais, ir kad Europos vartotojai nukenčia turėdami reikalų su blogai valdomomis bendrovėmis, kurioms atleidžiama dėl netinkamo reglamentavimo šioje srityje. Nemažai Airijos atostogautojų susidūrė su dideliais finansiniais ir teisiniais sunkumais, kai sudarė susitarimus su blogai valdomomis pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe paslaugas teikiančia įmone Europoje.

Į naująją direktyvą įtrauktos kai kurios nepaprastai svarbios vartotojų apsaugos priemonės, susijusios su tokiomis sritimis kaip reklama ir sutartys. Aš ypač pritariu nuostatai dėl teisės atsisakyti sutarties arba apsisprendimo laikotarpio, kuriuo vartotojams – susižavėjusiems reklaminėmis kalbomis arba būnant atostogose – būtų duota laiko blaiviai apmąstyti, kad jie įsitikintų, jog juos tenkina vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai susitarimo dėl pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe padariniai.

 
  
MPphoto
 
 

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Darbuotojų teisė į poilsį ir atostogas buvo paversta kapitalui praturtinti skirta preke. Taip propaguojamų pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe ir naujų produktų tikslas – išnaudoti nuolatinius atostogų laiko trumpinimus, mažėjančias pajamas ir darbuotojų bandymus ateityje užsitikrinti pigesnes atostogas, sukuriant apyvartą, viršijančią 11 mlrd. EUR.

Dažnai iliuzinės bendrovės gudrybės ir agresyvūs metodai siekiant įkalbėti ir apgauti pirkėjus pagal optimistinį scenarijų svyruoja nuo smulkaus sutartyse naudojamo šrifto iki klaidinančios reklamos, varginančių pristatymų, dovanų pažadų ir t. t. ir beveik visada baigiasi skubiu privalomų dokumentų pasirašymu darant spaudimą.

Nesuskaičiuojama daugybė skundų pasiekia vartotojų organizacijas apie apgavystes, per didelius eksploatacijos mokesčius, susijusius su kreditinėmis kortelėmis, didžiulius perpardavimo kainų sumažėjimus dėl rinkodaros išlaidų ir t. t.

Kitų produktų įtraukimas į direktyvą dėl teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais, pvz., atostogų praleidimo laivuose, klubuose arba karavanuose, kapitalui garantuoja teisinę priedangą ir naujus pelno šaltinius.

Apsisprendimo laikotarpis, kuris ribojamas 10 dienų ir užtraukia 3 proc. baudą nuo bendros sumos, neišsprendžia problemos. Priešingai, ES perkelia atsakomybės prievolę darbuotojams, kaip tai daro ir su visais vartotojams skirtais produktais.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už Toine Manderso pranešimą dėl vartotojų apsaugos pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe atžvilgiu, nes kartu su Taryba pasiektame kompromise šiuo klausimu siūloma geresnė Europos vartotojų teisių ir interesų apsauga.

Manau, kad geresnis sektoriaus reglamentavimas bus naudingas ne tik vartotojams, bet ir Europos turizmui.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiame pranešime išdėstyta nemažai pasiūlymų, kuriems mes iš esmės pritariame, atsižvelgdami į būtinybę stiprinti vartotojų teisę į informaciją apie atostogų produktus. Jame nustatoma, kad operatoriai privalo suteikti daug svarbios informacijos, kad vartotojai galėtų priimti labiau informacija pagrįstus sprendimus dėl sutarčių sudarymo.

Be to, pratęstas laikotarpis, kuriuo vartotojai gali atsisakyti sutarčių be jokių mokesčių, ypač tada, kai jiems nesuteikiama reikalinga informacija. Nepaprastai svarbu užkirsti kelią piktnaudžiavimams ir pasikartojantiems apgaulės atvejams. Mes tikimės, kad bet kokių sumų išankstinio apmokėjimo apsisprendimo laikotarpiu draudimas ir paskirstytų mokėjimų parduodant ilgalaikius atostogų produktus nustatymas bus pozityvus įnašas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Visiškai pritariu pranešimui dėl vartotojų apsaugos lygio didinimo šioje srityje. Kadangi Britanijos vartotojai sudaro vieną trečdalį visų Europos pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe savininkų, tai – įstatymas, kuriuo atsiliepiama į JK vartotojų susirūpinimą. Visiškai pritariu būtinybei pakaitinio naudojimosi bendra nuosavybe mažmenininkams prailginti apsisprendimo laikotarpį pirkėjams, taip pat įpareigojimui pateikti visą informaciją apie pirkinį prieš pasirašant sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu.(PT) Daug vartotojų skundų patvirtina rimtas susiduriant su pakaitiniu naudojimusi bendra nuosavybe kylančias problemas, dėl kurių rinkoje susidaro disbalansas. Dėl rinkų plėtros paklausos ir reikšmingo naujų panašiai pardavinėjamų produktų plėtojimo iškilo esminių problemų vartotojams ir įmonėms.

Tekstas, dėl kurio šiandien buvo balsuota, papildo direktyvos apibrėžtis ir taikymo sritį, apimdamas naujus atostogų produktus. Be to, jame išaiškinamos ir atnaujinamos nuostatos dėl reikalavimų, taikomų vartotojams pateikiamos informacijos ir sutarčių turiniui ir kalbai.

Direktyvoje paliesta verslo veikla turi esminę reikšmę Europos turizmo sektoriui, įskaitant Portugalijos sektorių, o konkrečiau – operatoriams ir vartotojams. Todėl svarbiausia idėja – stiprinti vartotojų pozicijas bet kokiose derybose dėl pirkimo teisių naudojimo. Taip galima geriau kovoti su rinkoje pasitaikančiu netikrumu ir sukurti stabilesnę ir skaidresnę aplinką ir taip suteikti vartotojams daugiau ir patikimesnės informacijos.

 
  
  

- Pranešimas: Sophia in ’t Veld (A6-0403/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Australijos susitarimo dėl oro vežėjų atliekamo Europos Sąjungos pateiktų keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo Australijos muitinės tarnybai sudarymo. Nesenai lankiausi Australijoje ir joje kalbėdamas su vyriausybės atstovais supratau, kad šis balsavimas reikštų svarbų žingsnį plečiant jau esamą Europos ir Australijos bendradarbiavimą keleivių ir krovinių pervežimo saugumo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors Europos Parlamento pozicija – žingsnis atgal, ji nusipelno tuo, kad atkreipia dėmesį į nepriimtinus ES ir trečiųjų šalių susitarimus dėl oro vežėjų keleivio duomenų įrašų (PNR) duomenų tvarkymo ir perdavimo kovos su terorizmu pretekstu.

Be kitų svarbių aspektų pasiūlyme:

- smerkiamas dažnai pasitaikanti nepakankama bet kokia parlamentinė analitinė priežiūra derybų ir šių susitarimų patvirtinimo atžvilgiu nepaisant to, kad nacionalinis parlamento patvirtinimas reikalingas tik septyniose valstybėse narėse;

- perspėjama, kad susitarimas gali neatitikti tarptautinių duomenų apsaugos įstatymų;

- apgailestaujama dėl reikalaujamų duomenų apimties, kuri yra toks pat kaip susitarime su JAV ir į kurią be viešbučių ir transporto priemonių išankstinių užsakymų įeina telefono numeriai, el. pašto adresai, asmeniniai ir įmonių adresai, mitybai teikiama pirmenybė, kredito kortelių numeriai, asmeniniai duomenys, atskleidžiantys rasinę ir religinę kilmę, politines pažiūras, religinius arba filosofinius įsitikinimus ir profesinių sąjungų narystę, taip pat kiti duomenys sveikatos ir seksualinės veiklos srityje.

Tai – dar viena nepriimtina situaciją dėl dabartinės saugumo krypties, keliančios pavojų piliečių teisėms, laisvėms ir garantijoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Nagrinėjant padėtį, susijusią su susitarimu su Jungtinėmis Valstijomis dėl keleivių duomenų įrašų, išaiškėja kovos su terorizmu vardu vykdomos veiklos raida. Pagal šį susitarimą tokie asmeniniai duomenys kaip oro keleivių telefono numeriai bei elektroninio pašto adresai perduodami ir saugomi daugelį metų. Procese duomenų apsauga jokiu būdu neužtikrinama. Turi būti užkirstas kelias tolesniems tokiems duomenų apsaugos pažeidimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pranešime atskleidžiamas Europos Parlamento veidmainiškumas žmonių asmeninių teisių ir demokratinių laisvių atžvilgiu. Bet kokia Europos Parlamento kritika apsiriboja procedūriniais klausimais ir tuo, kad Europos piliečiams nesuteikiama apsauga, kuri jiems tariamai suteikiama pagal ES teisės aktus. Tačiau būtent šiuo teisės aktu grubiai pažeidžiama visų formų duomenų apsauga ir nustatomi bendri asmeninių duomenų įrašai ir konfidencialiausių asmeninių duomenų surinkimas ir mainai tarp represinių valstybių narių mechanizmų ir netgi trečiųjų šalių slaptųjų tarnybų.

Tai, kad pranešime nedrįstama reikalauti susitarimo atšaukimo arba jo abipusiškumo, yra įrodymas, kad bet kokie paviršutiniški protestai dėl to pateikiami tik formaliai. Kaip ir panašaus nepriimtino ES ir JAV susitarimo atveju, atsargios Europos Parlamento išlygos neužkerta kelio tam, kad ES darbuotojų asmeniniai duomenys galėtų būti pateikiami bet kokiai slaptajai tarnybai ir bet kokiam represiniam mechanizmui jų kovos su terorizmu pagrindu.

Dar kartą paaiškėjo, kad Europos Parlamentas ir ES ne tik negina demokratinių teisių ir paprastų žmonių laisvių, o priešingai – reakcingų įstatymų priemonėmis ir susitarimais apriboja jas iki kritinio taško.

 
  
  

- Pranešimas: Jan Andersson (A6-0370/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose rodo, kad reikia aiškiau išdėstyti, kad Sutartyse nustatytos ekonominės laisvės turi būti aiškinamos taip, kad nepažeistų valstybėse narėse ir Bendrijos teisėje pripažįstamų pagrindinių socialinių teisių. Jos apima teisę derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, ir nepažeidžia socialinių partnerių savarankiškumo, kai jie šiomis pagrindinėmis teisėmis naudojasi gindami socialinius interesus ir darbuotojus.

Iš tiesų būtina persvarstyti dabartinius teisės aktus. Ši padėtis gali privesti prie to, kad darbuotojai priimančiose šalyse ims jausti mažų atlyginimų konkurencijos spaudimą. Noriu prisijungti prie savo kolegų iniciatyvos nustatyti nuoseklų direktyvos dėl darbuotojų komandiravimo įgyvendinimą visose valstybėse narėse.

Visiškai sutinku, kad Komisija ir valstybės narės turėtų priimti kovos su piktnaudžiavimu priemones, ypač bendrovių, kurios iš tikrųjų nevykdo jokio tikro ir efektyvaus verslo šalyje, kurioje yra registruotos, veiklos atžvilgiu.

Tarptautinių kolektyvinių susitarimų teisinio pagrindo sukūrimas iš tikrųjų bus žingsnis į priekį ir neabejotinai bus svarbus žingsnis, kurį reikės žengti.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. Didžiosios Britanijos konservatoriai palaiko darbuotojų teisę streikuoti, taip pat darbuotojų teisę nestreikuoti, jei jie taip nuspręstų. Mes palaikome Europos Teisingumo Teismo sprendimus ir nemanome, kad juose abejojama darbuotojų teisėmis. Direktyvos dėl darbuotų komandiravimo persvarstymas būtinas, nes yra jos teisinio pagrindo išplėtimas bei dėl problemų, kurių tam tikros valstybės patyrė dėl jų atskirų darbo rinkų organizavimo. Kiekvienais metais sėkmingai komandiruojamas 1 mln. darbuotojų.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld (PPE-DE), raštu. (SV) Šiandien apsisprendžiau susilaikyti galutiniame balsavime dėl Jano Anderssono pranešimo dėl kolektyvinių susitarimų problemų ES (A6-0370/2008). Kolektyviniai susitarimai, profesinių sąjungų teisės ir teisė imtis kolektyvinių priemonių įrašyta į Lisabonos sutartį, kurią noriu matyti teisiškai privalomą. Be to, sutartyje yra teisė į darbą, teisė valdyti įmones ir teisė judėti per ES sienas. Profesinių sąjungų atstovams negali būti daroma išimčių, kaip atsitiktų pasiūlymo atveju, kai tai susiję su pagarba pagrindiniams EB teisiniams principams, pvz., proporcingumo principui. Tai taikoma ir turi būti taikoma visiems ES piliečiams.

EB teisė ir sutartys turėtų turėti stipriausius atstovus Europos Parlamente. Parlamento priimtai pozicijai dėl teisinio pagrindo kyla pavojus tapti pavojumi būsimai judėjimo laisvei. Tačiau labai patenkinta, kad Europos Parlamentas priėmė poziciją, kurioje pirmenybė teikiama Švedijos modeliui ir mūsų kolektyviniams susitarimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamento daugumos priimta rezoliucija dėl nepriimtinų sprendimų Laval, Rüffert ir Viking bylose yra visiškai neadekvati. Nepakanka pripažinti, kad laisvė teikti paslaugas nėra viršesnė už pagrindines teises, ypač už profesinių sąjungų teisę imtis kolektyvinių priemonių, pirmiausia todėl, kad tai kai kuriose valstybėse narėse ji yra konstitucinė teisė.

Nors rezoliucijoje pabrėžiama, kad Sutartyse nustatytos ekonominės laisvės turi būti aiškinamos kaip nepažeidžiančios pagrindinių socialinių teisių, taip pat teisės derėtis, sudaryti ir įgyvendinti kolektyvinius susitarimus ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų, tiesą sakant, kol Teisingumo Teismo naudojami principai išlieka Europos sutartyse, įvertinant tai, kad jie taip pat įtraukti į Lisabonos sutarties projektą, niekas negali garantuoti, kad tokie pat sprendimai nebus vėl priimti.

Todėl balsavome prieš pranešimą atsižvelgdami į tai, kad jame užuot įsigilinus į reikalo esmę primygtinai reikalaujama palaikyti Lisabonos sutarties projektą, nepaisant to, kad jį jau atmetė Airijos žmonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Pritariau Jano Anderssono pranešimui dėl kolektyvinių susitarimų problemų ES pagal vienas po kiti priimtus paskutinius Europos Teisingumo Teismo sprendimus. Neabejoju priimtų sprendimų pagrįstumu, bet abejoju, ar jie atspindi Parlamento, Komisijos ir Tarybos ketinimus patvirtinus direktyvą dėl darbuotojų paskyrimo.

Išvada aiški – direktyva turi būti iš naujo apsvarstyta siekiant pakeisti jos nuostatas, kad būtų atkurtas mūsų pirminis tikslas. Tai Europos Komisijai turi būti prioritetu. Tuo reikia skubiai užsiimti. Jeigu ši Komisija neištaisys padėties, kita Komisija po 2009 m. rinkimų – privalės. Aš, pvz., nebalsuosiu siekiant patvirtinti bet kokią naują komisiją, kuri savo darbo programoje pirmiesiems 12 mėn. neturi šio klausimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Jano Anderssono pranešime reikalaujama pasimokyti iš skandalingų Liuksemburge esančio Teisingumo Teismo sprendimų, ypač Laval ir Viking bylose. Šiais sprendimais suteikiama viršenybė laisvei teikti paslaugas ir laisvei steigti įmones prieš nacionalinių darbuotojų interesų ir teisės kovoti prieš socialinį dempingą gynimą. Jais socialinių teisių įgyvendinimas padaromas priklausomu nuo proporcingumo principo, kuris gerokai viršija teisėtus apribojimus (pvz., viešosios tvarkos ir sveikatos), kurie pripažįstami valstybių narių įstatymuose ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose.

Jie reiškia slaptą pirmojo Bolkensteino direktyvos versijos, pagal kurią kilmės šalies teisė (socialinė teisė, darbo teisė, atlyginimai ir t. t.) taikoma teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje ketinantiems darbuotojams, nepaisant pastarojoje galiojančių teisės aktų arba kolektyvinių susitarimų, sugrąžinimą. Dabar šią versiją atmetė Europos teisės aktų leidėjas, todėl netoleruotina tai, kad teisėjai gali nustatyti savo teisės aktų leidėjais teisės aiškinimo pretekstu.

Nors kartais Jan Andersson elgiasi puikiai, jis pernelyg prisirišęs prie kraštutinių liberalių principų, kurie privedė prie situacijos, kurioje jo pranešimas turi užsitikrinti mūsų paramą. Todėl susilaikysime.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Europos Parlamento socialistų frakcija ir centro dešiniosios partijos visiškai pritarė visiems ES sutarties pakeitimams. Taigi jie padėjo suteikti ES institucijoms, įskaitant Europos Teisingumo Teismą, dar daugiau įgaliojimų Švedijos darbo rinkos atžvilgiu. Taip ES tampa grėsme derybomis sukurtiems darbo rinkos reglamentams ir teisės aktams, tvirtai įsitvirtinusiems Švedijos visuomenėje.

Pranešime daugiausia rekomenduojami darbuotojų komandiravimo direktyvos pakeitimai. Taip sudaromos galimybes užkirsti kelią dažnai pasikartojančiam Europos Teisingumo Teismo kišimuisi į Švedijos darbo rinką reglamentuojančius reglamentus. Pirma, rezultatas – konservatorių ir socialistų kompromisas – padėtis, kuri lėmė nevykusias ir prieštaringas formuluotes. Antra, su vidaus rinka susijusi ES pirminė teisė (49 straipsnis) yra viršesnė už darbuotojų komandiravimo direktyvos nuostatas. Todėl Europos Teisingumo Teismas vis dar gali prieiti prie tokios pat išvados, kaip Laval byloje.

ES neturi būti duodamos užduotys, kuriomis valstybės narės gali pasirūpinti pačios, o darbo rinka iš tiesų yra klausimas, kuris turėtų priklausyti joms. Todėl Birželio sąrašas rekomenduoja atleisti Švediją nuo ES darbo rinkos teisės siekiant užtikrinti, kad ateityje Europos Teisingumo Teismas negalėtų kontroliuoti Švedijos darbo rinkos.

Nepaisant to balsavome už pranešimą, nes jo tikslas vis dar galioja – kiek įmanoma trukdyti Europos Teisingumo Teismui ateityje kištis į Švedijos kolektyvinius susitarimus.

Be to, palaikėme pakeitimus, kuriuose rekomenduojama didesnės nacionalinės apsisprendimo teisės darbo rinkos klausimais, bet balsavome prieš pranešėjo pagyras Lisabonos sutarčiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Nusprendžiau balsuoti prieš Jano Anderssono pranešimą dėl kolektyvinių susitarimų problemų Europos Sąjungoje.

Pranešėjas kritikuoja Europos Teisingumo Teismo sprendimus dėl darbuotojų komandiravimo direktyvos ir ragina ją persvarstyti.

Neabejotinai esu prieš pranešėjo požiūrį ir taip pat manau, kad raginti daryti pakeitimus direktyvoje be būtinos analizės valstybių narių, ypač tų, kurias palietė Europos Teisingumo Teismo sprendimas, lygmeniu yra neišmintingas žingsnis, žengtas politiniais tikslais. Visų pirma pranešėjo naudojama formuluotė – puolimas prieš laisvą paslaugų teikimą, kuris yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos teisių, ir yra grėsmė paslaugų direktyvoje numatytai paslaugų teikimo liberalizacijai ir kilmės šalies principui.

Mano nuomone, tinkamas darbuotojų komandiravimo direktyvos įgyvendinimas visose valstybėse narėse ir glaudesnis administracinis jų bendradarbiavimas suteiktų atitinkamas priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti, pirma, darbuotojų teisių apsaugą ir, antra, laisvę teikti paslaugas.

Apgailestauju dėl to, kad Parlamentas atmetė pakeitimus, kuriais siekiama suteikti pranešimui tam tikrą pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ona Juknevičienė (ALDE), raštu. (LT) Darbuotojų komandiravimo direktyva (DKD) svarbi siekiant įteisinti laisvą paslaugų ir darbuotojų judėjimą Bendrijoje. Ne visos valstybės narės laikosi direktyvos reikalavimų. Pasitaiko, kad reikalaujama iš paslaugų teikėjų daugiau, negu numatyta direktyvoje. Iškraipant DKD nuostatas blokuojamos paslaugos tarp valstybių narių, taip dangstoma protekcionizmo politika. Europos Teisingumo Teismas (ETT) nagrinėjo bylą dėl Latvijos statybos bendrovės Laval, kuriai nebuvo leista vykdyti statybos paslaugų Švedijoje. Reikalauta kolektyvinės sutarties pagal Švedijos įstatymus, nors sutartis buvo pasirašyta Latvijoje. ETT nutarė, kad negalima kelti papildomų ar didesnių reikalavimų, negu numatyta DKD. Pranešime bei pataisose kritikuojami ir net kvestionuojami ETT sprendimai dėl Laval ir kitų panašių bylų.

Balsavau prieš, nes manau, kad EP viršytų savo įgaliojimus interpretuodamas arba kvestionuodamas ETT sprendimus. Nepritariau teiginiams, kuriais abejojama ETT sprendimų teisingumu, siūloma ETT nutarčių netaikyti kai kuriose ES šalyse. Tokiais teiginiais mes ne tik kvestionuotume ETT kompetenciją, tačiau išreikštume abejonę dėl jo nešališkumo, rizikuotume iškreipti institucinę ES sistemą, skatintume žmonių nepasitikėjimą ja. Nepritariau ir siekiui iš naujo apsvarstyti, revizuoti direktyvą. Jeigu direktyva kai kuriose šalyse neveikia kaip turėtų, tai už tai atsakingos Bendrijos narės, nes neįgyvendina arba netinkamai pritaiko direktyvos nuostatas nacionalinėje teisėje. Europos Komisija turėtų sekti, ar ES direktyvos perkeltos į nacionalinę teisę teisingai, ar valstybių narių įstatymai atitinka direktyvos esmę ir dvasią.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu.(FR) Europos Sąjungos nustatytas socialinės Europos tikslas yra iliuzija, Lisabonos strategija – nesėkmė, o įvairios stebuklingos priemonės, apie kurias svajoja proeuropiečiai ir kuriomis būtų galima pagerinti gyvenimo ir darbo sąlygas tampa neveiksmingomis sprendžiant pagal paprastą faktą, kad tikroji Briuselio vizija yra kraštutinai liberali ir tarnauja globalizacijai. Mes norime, viena vertus, užkirsti kelią socialiniam dempingui siekdami apsaugoti darbuotojus nesvarbu, ar jie komandiruoti, ar ne, ir taip turėti suderintą vidaus rinką ir, kita vertus, padaryti viską ką galime, kad šiek tiek daugiau atvertume savo ekonomines sienas dėl masinės ieškančiųjų darbo ir žmonių imigracijos.

Tai tiesiog nesibaigianti tikros proeuropietiškos šizofrenijos iliustracija. Pasinaudojant pavyzdžiu mums reikia tik atkreipti dėmesį nuorodas į Lisabonos sutartį, keletą kartą pateiktas šiame mišinio tipo pranešime. Todėl nematome, kaip jis galėtų užtikrinti aiškią viziją siekiant laisvo paslaugų judėjimo ir darbuotojų teisių pusiausvyros.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Europos bendrijos tikslas – užtikrinti pagrindines visų piliečių teises tiek visuomeninio gyvenimo, tiek ir darbo rinkos srityje. Mūsų idealas – atsikratyti diskriminacijos ir netikrumo dėl ateities.

Pranešėjas Jan Andersson atkreipia dėmesį, kad kai kurie Europos Teisingumo Teismo sprendimai gali įžeisti kai kurių piliečių lygybės ir pagarbos darbo rinkai jausmus. Siekdamas neleisti susiklostyti tokioms situacijoms ateityje, Jan Andersson duoda mintį, kad teisės aktų pakeitimuose reikia išsaugoti skubius veiksmus, kurie leis išvengti bet kokių galimų socialinių, ekonominių ir politinių ETT sprendimų atgarsių. Tai apima darbuotojų komandiravimo direktyvos persvarstymą ir skubų direktyvos dėl laikinųjų darbuotojų priėmimą.

Apibendrindamas manau, kad turėtume priimti pranešimą bendros Europos vizijos interesais.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard ir Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Daugeliui verslininkų kyla pagunda kuo mažiau mokėti savo darbuotojams už jų atliekamą darbą. Kitos su darbu susijusios išlaidos, pvz., saugumas ir sąlygos, taip pat pasveriamos. Tačiau darbuotojai gali apsiginti tik užtikrindami, kad jų užmokestis būtų grindžiamas visuotinai privaloma kolektyvine darbo sutartimi ir atitinkama šalies, kurioje jie dirba ir gyvena, teisine apsauga.

Šiai apsaugai turi įtakos tiek pirminiai paslaugų direktyvos tikslai, tiek ir paskutiniai Europos Teisingumo Teismo sprendimai. Jeigu jie leidžia taikyti mažiau palankias užsienio kolektyvines darbo sutartis arba mažiau palankią užsienio teisę, vis daugiau darbdavių pradės užsiimti šiomis sąnaudas mažinančiomis galimybėmis, todėl darbuotojų pajamos labai sumažės.

Kai kurie dirbantieji turi iliuzijų, kad ES konstitucijos projektas arba Lisabonos sutartis pakankamai apsaugo juos nuo to. Pirma, šiuos dokumentus reikėtų pakeisti, kad jie galėtų būti patvirtinti siekiant tai įgyvendinti. Be to, buvo vilčių, kad Jano Anderssono pranešime galėtų būti suteiktos minėtos garantijos. Tačiau su kompromisais, dėl kurių buvo susitarta šio teksto atžvilgiu, tai dar mažiau tikėtina, negu tikėtasi iš pradžių, Todėl negalime balsuoti už.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Nepriimtina tai, kad, viena vertus, viešųjų sutarčių konkursai turi būti rengiami ES mastu ir, antra vertus, nepriimtinas įsipareigojimas mokėti sutartus mažiausius uždarbius, susietus su sprendimu dėl sutarties, kurį panaikino Europos Teisingumo Teismas remdamasis tuo, kad jis yra nesuderinamas su darbuotojų komandiravimo ir paslaugų direktyvomis. ES rodo savo tikrąjį veidą kaip visiškai ekonominė bendruomenė, kuri apgaudinėja socialiai nuskriaustus žmones niekais ir tuščiais žodžiais. Seniai laikas ES atsiliepti į piliečių pagalbos šūkius, kurių ji nepaisė pernelyg ilgai ir bandė panaikinti spragas ir išspręsti prieštaravimus. Šiuo pranešimu turėtų būti bent jau pradėta bandyti tai, bet jame vis dar paliekama per daug erdvės piktnaudžiauti. Todėl susilaikiau.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Aš, kaip ir Europos kairieji, palaikau visišką pagrindinių darbuotojų teisių pripažinimą. Atsisakiau balsuoti už J. Anderssono pranešimą, nes nepaisant atskirų pozityvių nuostatų, jame vis dar yra trūkumų. Manau, kad pranešime praleista galimybė veiksmingai imtis pagal pirminę Europos teisę numatytų darbuotojų teisių klausimo. Pagrindinių teisių įgyvendinimas taip, kaip pripažįstama valstybėse narėse, TDO konvencijose ir Europos Sąjungos socialinėje chartijoje, įskaitant teisę derėtis, negali priklausyti nuo nekontroliuojamos teisėjo veiksmų laisvės ir visada yra antras, nes jis grindžiamas žemesniu pagal hierarchiją įstatymų šaltiniu. Neturi būti keliamas pavojus profesinių sąjungų veiksmų teisei. Į sutartis reikia įtraukti „socialinės apsaugos straipsnį“.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Šiandien buvo prabalsuota už Jano Anderssono pranešimą dėl kolektyvinių susitarimų ateities Europoje po, pvz., Laval sprendimo. Europos Parlamento socialistų frakcija reikalavo, kad būtų sugriauta dabartinis ES teisės aktas – žinomas kaip darbuotojų komandiravimo direktyva – siekiant užtikrinti, kad Švedija galėtų išsaugoti savo kolektyvines sutartis.

Kita vertus, buvau aktyvus Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitete ir prieš plenarinį posėdį siekdamas užtikrinti, kad klausimas pirmiausia būtų apsvarstytas tinkamu lygmeniu – valstybių narių lygmeniu. Priežastis ta, kad manau, jog PSE frakcija blogai apgalvojo strategiją. Vėl ir vėl bandant perkelti sprendimą Laval byloje į Europos lygmenį, o ne spręsti jį Švedijos įstatymų priemonėmis, daromas spaudimas bendresniems darbo rinkos teisės aktams – kaip tik tai nuo pat pradžių lėmė dabartines mūsų problemas. Kai yra susitarusios 27 valstybės narės, savaime aišku, kad neįmanoma, jog Švedija savarankiškai priimtų teisės aktus, kurie būtų tokie, kokių mes norime. Taip pat mūsų modelis unikalus Europos aplinkybėmis. Kadangi Jan Andersson ir Parlamentas priėmė mano pasiūlymą negriauti darbuotojų komandiravimo direktyvos, kol nacionaliniais tyrimais nebus išaiškinta, kad tai būtina, pamaniau, kad vis dėlto galėčiau balsuoti už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. Ačiū mūsų pranešėjui Janui Anderssonui už jo pranešimą šiuo labai svarbiu klausimu.

Paskutinės bylos ETT, o iš tikrųjų tai Teismo sprendimai, reiškia, kad darbuotojų teisėms ir darbuotojų solidarumui, pasireiškiančiam per kolektyvines sutartis, kelia grėsmę bendrovės, kurių vienintelis prioritetas yra pelnas. Todėl jeigu tai reiškia darbuotojų teisių pažeidinėjimą, tebūnie taip – teismas pasirengęs padaryti tai.

Europos socialinis modelis, kuriuo mes teisingai didžiuojamės, yra puolamas ir jam kyla rimtas spekuliantų pavojus.

Importuojama pigi darbo jėga – tikrovė, kurią neatsakingi darbdaviai įleido per užpakalines duris laisvo judėjimo pavidalu.

Laivo judėjimo principas niekada nebuvo numatytas kaip pigios darbo jėgos priemonė arba kaip principas, kuriuo būtų galima bloginti darbuotojų socialines sąlygas. Būtų labai įdomu, ką Jacques Delors suprastų iš to.

Viking ir Laval sprendimai – ataka prieš profesines sąjungas ir darbuotojų teises. Todėl Jano Anderssono pranešimas yra labai reikalingas ir aš jį palaikau. Jame atstatoma pusiausvyra, kurios aiškiai atsisakė ETT savo paskutiniuose sprendimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu. (DA) Europos Teisingumo Teismo sprendimuose Vaxholm, Viking Line, Rüffert ir Luxembourg aiškiai palaikoma vidaus rinkos ir teisės įsisteigti darbuotojų teisių sąskaita, įskaitant teisę streikuoti siekiant išvengti socialinio dempingo, pusė.

Tačiau Europos Teisingumo Teismo sprendimai neatsirado nei iš šio nei iš to. Jie grindžiami pagrindinėmis ES sutartimis, kurias papildo darbuotojų komandiravimo direktyva.

Jeigu Europos Parlamento dauguma iš tikrųjų būtų norėjusi apginti darbuotojų interesus, ji būtų pareikalavusi padaryti esminius pakeitimus ES sutartyse, kurie būtų pateikiami kaip teisiškai privalomas socialinis protokolas, pvz., kuriame pagrindinės darbuotojų teisės būtų nustatytos aukščiau vidaus rinkos ir steigimosi teisės.

Galutinėje Jano Anderssono pranešimo versijoje, kuri yra socialistų pranešėjo ir konservatorių bendradarbiavimo rezultatas, šis esminis reikalavimas nenustatytas. Pranešime netgi nepareikalauta persvarstyti darbuotojų komandiravimo direktyvos. Tai reiškia kad tai yra daugybė tuščių plepalų, kuriuos gaubia daugybė tuščių žodžių ir norų.

Liaudies judėjimas pateikė nemažai pakeitimų, pvz., kad teisė imtis kolektyvinių veiksmų liktų valstybių narių reikalu. Visus šiuos pakeitimus atmetė socialistų ir konservatorių aljansas.

Atsižvelgdamas į tai Liaudies judėjimas negali palaikyti Jano Anderssono pranešimo per galutinį balsavimą. Vietoj to tęsime darbą siekdami apsaugoti darbuotojus nuo mažesnių atlyginimų ir blogesnių darbo sąlygų, kurioms suteikė pagrindą Europos Teisingumo Teismo sprendimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. (SV) Pranešimas dėl kolektyvinių susitarimų ES – neturinčios teisinės vertės nuomonės išraiška. Juo buvo siekiama sustiprinti darbuotojų pozicijas vadovaujantis sprendimu Laval byloje, bet pranešimo turinys labai aiškiai neatitinka šio siekio.

Būtų neteisinga persvarstyti ES darbuotojų komandiravimo direktyvą, kaip siūloma pranešime. Taip rizikuotumėm pabloginti darbuotojų reikalus. Tai – rizika, kurios prisiimti nesame pasirengę, nes konservatyviosios jėgos vyrauja visoje ES sistemoje.

Pranešime nėra formuluočių apie teisės streikuoti viršenybę prieš rinkos laisvę ir apie būtinybę ją įrašyti į socialiai privalomą protokolą, pridedamą prie Lisabonos sutarties. Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji pateikė nemažai pakeitimų šiuo klausimu, bet juos atmetė didžioji dauguma.

Švedijai tenka įtraukti į Lisabonos sutartį išimtį, kurioje būtų teigiama, kad sprendimo Laval byloje išvados neturi įtakos Švedijai. Tačiau ši pakeitimą GUE/NGL frakcija taip pat atmetė. Vietoj to pranešime liaupsinama Lisabonos sutartis nepaisant to, kad sutartis jokiu būdu nekeičia sprendimo Laval byloje, o tik patvirtina jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. (EL) Pranešime mėginama apskritai atkreipti dėmesį į darbininkų klasės ir darbuotojų reakciją į nepriimtinus Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus, kuriuose nuspręsta, kad darbuotojų streikai būtų neteisėti, nes pagrindas ir būdas, kuriuo kovoja darbuotojai, prieštarauja Mastrichto ir Lisabonos sutartims, kuriose konkurencingumas ir kapitalo judėjimo laisvė ir veikla ES valstybėse narėse garantuojama kaip pagrindinis ir neginčijamas principas. Jame ginama paprastų žmonių politika ir reakcinė ES prigimtis. Jame bandoma įtikinti darbuotojus, kad tariamai įmanoma ES pasiekti, jog būtų darbuotojų teisių ir kapitalo judėjimo laisvės pusiausvyra, siekiant išnaudoti visas didesnio darbininkų ir paprastų žmonių klasių išnaudojimo galimybes ir taip užtikrinti ir padidinti monopolijų pelnus.

Šiuos principus atitinka tai, kad Europos partijos, kurios mato tik vieną kelią į priekį, skleidžia pavojingas iliuzijas tarp darbuotojų, kad ES taip pat gali įgyti „socialinį veidą“ ir kad ES ir kapitalas gali įgyti socialinį supratimą dėl „socialinės apsaugos išlygų“.

ES vykdomas prieš paprastus žmones nukreiptas pagrindinių darbuotojų teisių puolimas rodo, kad ES negali pasikeisti. Ji buvo sukurta ir gyvuoja tam, kad ištikimai tarnautų monopolinių verslo grupių interesams ir užtikrintų darbininkų klasės išnaudojimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lars Wohlin (PPE-DE), raštu. (SV) Balsavau prieš pranešimą. Tačiau nauji reglamentai ES lygmeniu tikriausiai sustiprintų Europos Teisingumo Teismo galias. Mano nuomone, klausimais darbo rinkos srityje turėtų spręsti ne Europos Teisingumo Teismas, bet Švedijos parlamentas ir (arba) dvi pramonės pusės.

Balsavau prieš pozityvias formuluotes, susijusias su Lisabonos sutartimi, ir netikiu, kad Pagrindinių teisių chartija turėtų būti teisiškai privaloma, nes tada kiltų pavojus teisėkūros valdžiai faktiškai būti perduotai iš Švedijos parlamento į Europos Teisingumo Teismą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: ES ir Vietnamo partnerystė (RC-B6-0538/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Balsavau už naująjį ES ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, į kurį įtrauktas aiškus straipsnis žmogaus teisių klausimu. Tačiau norėčiau pabrėžti būtinybę šiomis aplinkybėmis nustatyti sąlygas, kurias turi įvykdyti Vietnamo vyriausybė. Jis turi įsipareigoti užtikrinti bendradarbiavimą, didesnę pagarbą žmogaus teisėms ir religijos laisvei savo teisėje panaikindamas nuostatas, pagal kurias nusikaltimu laikomas nuomonių skirtumas, ir panaikindamas cenzūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún, Jens Holm, Kartika Tamara Liotard, Mary Lou McDonald, Erik Meijer ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes visiškai palaikome pagarbą žmogaus teisėms ir demokratiniams principams, kaip pabrėžiama ES ir Vietnamo bendradarbiavimo susitarime, ir manau, kad dėl to Vietnamui reikia pasitaisyti.

Tokie principai yra universalūs ir turėtų būti taikomi vienodai visoms šalims, esančioms ES viduje ir nepriklausančioms jai.

Todėl balsuojame už šią rezoliuciją, nepaisydami gana nesuderinto jos pateikimo būdo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Dėl antrojo derybų dėl naujo derybų dėl Europos Sąjungos ir Vietnamo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo raundo, kuris buvo surengtas vakar ir užvakar Hanojuje, šio Parlamento dauguma priėmė rezoliuciją, kuri atrodo labiau panaši į užsiiminėjimą veidmainiškumu ir žmogaus teisių pavertimą priemone.

Skaitydami šį tekstą galėtume paklausti, kodėl ši Parlamento dauguma taip pat nepasiūlė, kad ES užtikrintų, jog būsimame susitarime būtų gerbiama demokratija ir žmogaus teisės.

Kaip būtų naudinga ir pedagogiška Europos Parlamentui, pvz., paprašyti valstybių narių ir ES susilaikyti nuo bendradarbiavimo su CŽV nusikalstamų skrydžių klausimu ir (arba) bandymo juos pateisinti, gerbti imigrantų žmogaus teises, skandalingai pažeidžiamas direktyvoje dėl grąžinimo, gerbti demokratiškai ir nepriklausomai išreikštą Prancūzijos, Olandijos ir Airijos valią jiems atmetus siūlomą „Konstitucinę“ („Lisabonos“) sutartį, gerbti tarptautinę teisę, ypač Kosovo atžvilgiu, ir liautis įsivaizduoti, kad jis gali mokyti pasaulį …

Kas atsitiktų, jeigu Vietnamas būtų daręs visa tai? Ar EP sutiktų derėtis šiomis sąlygomis? Ar jis sutiktų analogiškai taikyti šią sąlygą? Žinoma, kad ne, nes žodžiai „dialogas“ ir „sąlyga“ yra skirti tik kitiems…

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu.(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl demokratijos, žmogaus teisių ir naujo ES ir Vietnamo partnerystės susitarimo. Europos Sąjungos ir Vietnamo dialogą faktiškai reikia paversti konkrečiu žmogaus teisių, kurios pernelyg dažnai pažeidinėjamos, padėties pagerinimu. Tvirtai palaikau šį pasiūlymą, nes Vietnamas turi nutraukti žiniasklaidos cenzūravimą ir panaikinti teisines nuostatas, ribojančias sąžinės laisvę ir politinę ir religinę laisvę, jeigu nori aktyviai dalyvauti tarptautinėje bendruomenėje. Be to, Vietnamas turi bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis šių teisių ir laisvių klausimais.

Todėl palaikau šį pasiūlymą ir kartoju, kad raginu Europos Komisiją nustatyti aiškias Vietname vykdomų plėtros projektų vertinimo gaires siekiant užtikrinti jų atitiktį vadinamajai žmogaus teisių ir demokratinei išlygai.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika