Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0073(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0378/2008

Debatai :

PV 22/10/2008 - 12
CRE 22/10/2008 - 12

Balsavimas :

PV 23/10/2008 - 8.2
PV 23/10/2008 - 8.6
CRE 23/10/2008 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0518

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. spalio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

12. Europos Bendrijų ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas. Europos Bendrijų ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos apie:

- D. Pack pranešimą (A6-0378/2008) Užsienio reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos ir Komisijos sprendimo dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo tarp Europos Bendrijų ir jų valstybių narių, ir Bosnijos ir Hercegovinos išvados (COM (2008) 0182 – C6 0255/2008 – 2008/0073 (AVC));

- ir Tarybos bei Komisijos pareiškimus – Europos Bendrijų ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas.

 
  
MPphoto
 

  Doris Pack, pranešėja. − (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerb. Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, neseniai skaičiau, kad Bosnija yra teigiamai nusiteikusi valstybė, bet ji nefunkcionuoja. Ši šalis turi laikytis Deitono susitarimo, kuris, dėkui Dievui, pabaigė karą 1995 m., bet kuriame numatyta per mažai, kad valstybė galėtų funkcionuoti kaip visuma, ir numatyta per daug, kad ji pražūtų.

Šalis turi politinį elitą, kuris yra vienodai geras ir nenaudingas, kai kalbama apie atsakomybės prisiėmimą. Šalyje politinę sceną valdo du politikai ir veikia vieną kitą kaip tarpusavyje sujungti vamzdžiai. Vienas nori grįžti į situaciją iki 1999 m.; kitaip tariant, jis nori dviejų subjektų atskyrimo. Kitas nori paversti savo teritorinį subjektą valstybe valstybės viduje.

Tačiau Bosnijos ir Hercegovinos valstybė gali funkcionuoti tik tuo atveju, jei visi atsižvelgs į faktus ir supras, kad konstitucijos reforma yra galima tik pritariant visoms trims tautinėms grupėms. Abu teritoriniai subjektai turi sustiprinti valstybę kaip visumą. Todėl Bosnijos politikai patys turi pradėti vykdyti konstitucijos reformą per kompetentingas institucijas, ypač parlamentą, ir įtraukti į procesą pilietinę visuomenę.

Akivaizdus pavyzdys galėtų būti musulmonų ir kroatų federacija. Neveiksmingas bendruomenių, dešimties kantonų ir federacinės vyriausybės derinys buvo beprasmis. Sprendimų priėmimo lygmenis reikia kuo labiau sumažinti ir priartinti prie gyventojų, jei norima įvykdyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo bei prisijungimo prie Europos Sąjungos reikalavimus.

Labiausiai valstybę alina maždaug 167 ministrai ir tai, kas su jais susiję. Konkurencija tarp dviejų anksčiau minėtų politikų ir jų pasekėjų turi lemtingų padarinių. Jie supriešina tautines grupes išbandytu būdu, kurstydami nerimą ir nepasitikėjimą. Etninė perskyra tapo platesnė, o ne siauresnė. Užuot ėmus spręsti bendro aprūpinimo energija klausimą, sukūrus veikiančią bendrą rinką, pagerinus bendrą švietimo sistemą ir pritraukus investuotojų į šalį su patikima politika, dabartinėje politikoje vyrauja politinės rietenos ir beribis nepasitikėjimas.

Ar Sarajevui vis dar reikia vyriausiojo įgaliotinio? Jis jau ilgą laiką nesinaudoja savo plačiais įgaliojimais. Niekas daugiau nebebijo jo komandų, net jei jos būtų duodamos; todėl galime savęs paklausti, ar yra kokia nors priežastis, kodėl Europos Sąjungos ypatingasis įgaliotinis neturėtų perimti jo posto ir rūpintis Europos Sąjungos sąlygomis, kad Bosnijos politikai galėtų pagaliau pradėti svarbiausias reformas, kurių reikia siekiant pažangos šalyje?

Politikai jau nebegali būti neveiklesni, net jam išvykus. Lieka tik tikėtis, kad galbūt jie tada pabustų ir paimtų likimą į savo rankas. Europos Sąjunga, teikdama finansavimą ir praktines žinias, daug metų bandė išvaduoti šalį iš agonijos, bet rezultatai nebuvo stebinantys. Norintys sugrįžti žmonės negali to padaryti, todėl vis labiau įsitvirtina etninis pasidalijimas. Šešėlinė privatizacija ir korupcija, spaudos laisvės trūkumas kai kuriose šalies dalyse, NVO bauginimas – visa tai priverčia žmones nuleisti rankas ir atsukti nugaras valstybei.

Nesibaigianti diskusija apie politinę reformą politinėje scenoje vyko daugiau kaip trejus metus, kol buvo pasiektas susitarimas dėl visiškai nepagrįstos sąskaitos. Vis dėlto Europos Sąjunga griebėsi šio šiaudo ir pasirašė susitarimą, kad šalyje pagaliau pajudėtų kiti svarbūs politiniai projektai.

Mes čia, Parlamente, taip pat palaikome šį žingsnį ir laukiame, kol politikai pasinaudos šia galimybe. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad tiktai visa Bosnijos ir Hercegovinos valstybė gali tapti Europos Sąjungos nare. Tas, kas kenkia jos galimybei funkcionuoti, nenori pasiekti šio tikslo, kad ir ką sakytų. Todėl galiu tik kreiptis į visus regiono parlamento narius, kad jie pagaliau atsipeikėtų ir vykdytų nuspėjamą politiką dėl savo gyventojų gerovės.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Jouyet, Tarybos Pirmininkas. (FR) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, brangios O. Rehn, D. Pack, ponios ir ponai, iš pradžių norėčiau padėkoti D. Pack už jos pranešimo kokybę ir už tai, ką ji ką tik pasakė, nes galėsiu kalbėti trumpiau šia sudėtinga tema.

Kaip žinote, Taryba deda daug vilčių dėl Europos perspektyvos į Vakarų Balkanų šalis, ir tai galiu šiandien patvirtinti. Šis judėjimas už Balkanų integraciją į Europą prasidėjo pagal Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą, ir ši valstybė ir toliau palaiko šį tikslą. Judėjimas prasidėjo 2000 m., kai Europos Sąjunga pirmą kartą subūrė visas šias šalis per Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimą ir pripažino jų siekius prisijungti prie Sąjungos.

Kiekviena iš Balkanų šalių šiandien turi tokią perspektyvą, užtikrinančią regiono stabilumą ir visų šalių plėtrą, tiek politinę, tiek ekonominę. Be to, ši perspektyva turi reikšmės, o Bosnijai ir Hercegovinai – netgi ypatingos reikšmės, nes ši šalis – ar reikia man tai priminti? – labiausiai nukentėjo nuo konfliktų, kilusių po buvusiosios Jugoslavijos žlugimo. Tačiau šiandien – kaip Jūs, gerb. D. Pack, atkreipėte dėmesį – ši šalis yra kryžkelėje ir ji renkasi tarp Europos perspektyvos, kuri leistų jai prisijungti prie Europos Sąjungos, ir pasitraukimo į vidų, vadovaujantis atgal žvelgiančia nacionalistine retorika.

Taigi nepaprasta pažanga, pasiekta per pirmąjį 2008 m. ketvirtį, leido Sąjungai priimti istorinį sprendimą pasirašyti šį stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su Bosnija ir Hercegovina. Tai buvo ženklas, kad šios šalies politikai, remdamiesi valia ir apsisprendimu, įstengė pasiekti sutarimą ir imtis būtinų reformų. Būtent šį apsisprendimą Taryba norėjo pripažinti, birželio mėn. pasirašydama šį susitarimą, kai buvo įvykdytos keturios sąlygos. Priminsiu jums šias keturias sąlygas: geras bendras bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu buvusiajai Jugoslavijai; visuomeninio transliuotojo reforma; viešosios administracijos patobulinimas ir policijos reformos pradėjimas.

Susitarimo ir laikinojo susitarimo pasirašymas Liuksemburge birželio 16 d. buvo ypač svarbus Sąjungos ir Bosnijos ir Hercegovinos santykių etapas. Tai turėtų duoti naują impulsą šalies pastangoms prisijungti prie Europos Sąjungos. Šį impulsą reikia nedelsiant paversti kapitalu.

Norėčiau jums priminti, kad laikinas susitarimas įsigaliojo liepos 1 d. Tai pirmasis žingsnis, bet norėčiau pasakyti, kad tai nėra pradžios pabaiga! Dar daug ką reikia nuveikti. Būtent tai mes ir šiose diskusijose dalyvaujantis Komisijos narys O. Rehn pasakėme šalies pareigūnams, susitikę su jais per Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį ir per Trejeto susitikimą.

Svarbiausiose susitarimo ir Europos partnerystės srityse turime ne tik konsoliduoti atliktą pažangą, bet taip pat turime, kaip jūs, gerb. D. Pack, pabrėžėte, pagreitinti reformas. Nepaprastai svarbu, kad reformų dėl teisinės valstybės principų taikymo, demokratinių taisyklių laikymosi ir taip pat reikalų, susijusių su policijos reforma, momentas būti daug stipresnis nei jis yra šiandien.

Nesutikime su teiginiais, kad yra problemų dėl politikų ir visuomenės atotrūkio Bosnijoje ir Hercegovinoje, nes visos apklausos rodo, kad Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų siekis prisijungti prie Europos Sąjungos nepaprastai stiprus. Daugiau kaip 80 proc. gyventojų tikrai nori prisijungti prie Europos Sąjungos! Kas gi trukdo Bosnijos ir Hercegovinos politikams atsakyti į teisėtus šalies žmonių troškimus?

Sąjungos aplinkybėmis darome tai, ką galime, siekdami palaikyti šią šalį ekonomiškai ir finansiškai, padėti jai žengti pirmyn kelyje į saugumą ir kelyje į policijos modernizavimą, ir todėl siunčiame policijos ir karines misijas.

Patirtis iš paskutinių prisijungimų prie Sąjungos – čia jau baigsiu – rodo, kad dėl Europos darbotvarkės įdėtos pastangos tikrai atsiperka. Norėčiau, kad Bosnijos ir Hercegovinos politiniai vadovai suprastų, kad stabilizacijos ir asociacijos susitarimas suteikia rimtą pagrindą ir svertus rimtam šios šalies įsipareigojimui. Mes nenustosime jiems padėti, bet jau įvykdėme tai, ką turėjome įvykdyti pagal savo atsakomybę. Dabar tos šalies politikams reikia iš tikrųjų suprasti, kokie yra jų įsipareigojimai, ir juos vykdyti, siekiant užtikrinti vienintelį galimą maršrutą, būtent – tvirtą įsipareigojimą dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga.

 
  
  

PIRMININKAVO: E. McMILLAN-SCOTT
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Doris Pack už jos puikų pranešimą. Džiaugiuosi galimybe šiandien su jumis aptarti Bosniją ir Hercegoviną šiai šaliai ir jos siekiams prisijungti prie Europos labai svarbią akimirką.

Praėjusių metų birželio mėn. pasirašytas stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (SAA) Bosnijai ir Hercegovinai buvo reikšmingas žingsnis į priekį. Kartu su dialogo dėl vizų panaikinimo pradžia jis davė aiškų signalą tos šalies žmonėms, kad jų ateitis siejama su Europos Sąjunga.

Europos Sąjunga sugebėjo inicijuoti SAA praėjusių metų gruodžio mėn. ir pasirašyti jį birželio mėn., nes šalies politiniai vadovai susitelkė ir pasiekė sutarimą dėl svarbiausių sąlygų, ypač dėl policijos reformos. Tai įrodo, kad pažangos galima pasiekti ir krizes galima įveikti, kai yra politinė valia, kaip teisingai pažymėjo J. P. Jouyet.

Tačiau šis sutarimas vėliau dingo, o reformos buvo sustabdytos. Nacionalistinė retorika prieš savivaldos rinkimus spalio mėn. buvo vienas iš veiksnių, skatinusių šį pablogėjimą. Tačiau šalies politinės problemos yra dar gilesnės.

Nesant bendros vizijos tarp šalies lyderių apie jos ateitį ir nesant sutarimo dėl Europos Sąjungos reformų, rimtai pakenkiama savo perspektyvoms dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos. Taip pat atvirai nesutariama dėl daugumos politinių klausimų, ir kartu nejaučiamas joks būtinumas ar atsakomybė įveikti šią politinę aklavietę.

Aš išreiškiau savo rimtą susirūpinimą šios šalies vadovams per savo vizitą į Sarajevą prieš kelias dienas. Pabrėžiau, kad Bosnija ir Hercegovina savo politinėje darbotvarkėje dabar turi teikti ypatingą svarbą su Europos Sąjunga susijusioms reformoms ir spręsti Europos partnerystės prioritetus, įskaitant valstybės ir institucijų kūrimą.

Jūsų rezoliucija siunčia stiprų signalą Bosnijos ir Hercegovinos lyderiams, kad jie tęstų reformas ir grąžintų savo šalį į kelią Europos link.

Taip pat Bosnija ir Hercegovina turi sugebėti kalbėti vienu balsu, jei ši šalis nori paspartinti savo integraciją į Europą. Kitas lakmuso testas dėl šalies gebėjimų vykdyti Europos Sąjungos integraciją – surašymas. Iš Europos Sąjungos perspektyvos – mes visi tai žinome – surašymo duomenys gyvybiškai svarbūs socialiniam ir ekonominiam planavimui, plėtrai ir daugumai Bendrijos politikos veiksmų.

Komisija pasiūlys savo vertinimą dėl situacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje pažangos ataskaitoje lapkričio 5 d. Kaip ir jūs, taip ir mes atkreipsime dėmesį į tai, kad Bosnijos ir Hercegovinos lyderiai gali arba toliau ginčytis ir atsilikti nuo savo kaimynų, arba tęsti reformą ir judėti Europos Sąjungos link.

Jūsų rezoliucijoje pabrėžiama, kad mūsų galutiniu tikslu turi likti vyriausiojo įgaliotinio biuro (OHR) uždarymas ir Europos Sąjungos vaidmens sustiprinimas. Sutinku su tuo.

OHR ateitis – tai klausimas, kurį turi spręsti Taikos įtvirtinimo taryba, bet Bosnijos ir Hercegovinos interesus aiškiai atitinka būsimoji situacija, kai OHR daugiau nebereikės, ir taip bus paruošta dirva platesniam Europos Sąjungos atstovavimui bei bus įsisąmoninta šalies perspektyva prisijungti prie Europos Sąjungos. Kitaip tariant, mums pereinant į kitą savo santykių etapą, Bosnija ir Hercegovina pati turi prisiimti visą atsakomybę už reformos procesą, palaikantį šios šalies perspektyvą prisijungti prie Europos Sąjungos. SAA pasirašymas šią vasarą suteikė galimybę, kurios nereikėtų prarasti. Bosnijos ir Hercegovinos lyderiai susiduria su iššūkiu pasiekti tokį politinio sutarimo laipsnį, koks kitur Vakarų Balkanų regione leido pasiekti pažangos dėl Europos Sąjungos integracijos. Jie tai padarė anksčiau, taigi jie gali tai padaryti ir vėl. Tikiuosi, mūsų žinia dabar bus išgirsta.

 
  
MPphoto
 

  Anna Ibrisagic, PPE-DE frakcijos vardu.(SV) Gerb. pirmininke, šių metų birželio mėn. Bosnija ir Hercegovina pasirašė stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga. Taip šalis žengė esminį žingsnį pirmyn savo kelyje į Europos Sąjungos narystę, bet darbas dar tikrai nėra pabaigtas. Europos Sąjungos įsipareigojimai negali ir neturi mažėti dėl įsitikinimo, kad viskas dabar susitvarkys savaime. Lieka dar daug iššūkių. Konstitucijos reforma nebuvo įgyvendinta. Klausimas dėl valstybės turto Brčko rajone vis dar neišspręstas.

Požiūriai dėl to, kada ir kaip turi būti uždarytas vyriausiojo įgaliotinio biuras, labai skiriasi tiek pačioje Bosnijoje, tiek ir tarptautinėje bendruomenėje. Tvirtai manau, kad šio biuro uždarymas negali būti tikslas savaime. Tačiau turi būti siekiama, kad Taikos įtvirtinimo tarybos Bosnijai nustatyti reikalavimai ir sąlygos būtų įvykdyti taip, kad vyriausiojo įgaliotinio biurą būtų galima paversti Europos Sąjungos ypatingojo įgaliotinio biuru. Dėl to, taip pat ir dėl kitų iššūkių, su kuriais susiduria Bosnija, labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė būtų vieninga. Naivu ir, galima sakyti, visiškai pavojinga manyti, kad vietinės partijos Bosnijoje pačios sugebės sutarti, pvz., dėl konstitucijos reformų.

Nauja konstitucija turi leisti sukurti stiprią ir bendrą valstybę, jei ši šalis įstengs ir toliau siekti priartėti prie Europos Sąjungos. Tačiau politinis dialogas Bosnijoje nerodo jokio suinteresuotumo šiuo tikslu. Taip pat pavojinga manyti, kad tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas gali mažėti dabar, kai Bosnija atliko tam tikrą pažangą ir kai tarptautinės karinės misijos yra nuolat mažinamos. Priešingai, būtent dabar pati Europos Sąjunga prisiima dar daugiau atsakomybės. Tam tikros priemonės, pvz., geresnių sąlygų sukūrimas žmonėms važiuoti ir mokytis užsienyje, pagalba besivystančiai demokratijai ir būtinoms reformoms įgyvendinti yra tik du pavyzdžiai sričių, kuriose Europos Sąjunga gali ir turėtų tapti aktyvesnė.

Mūsų įsipareigojimas ir tai, kaip tvarkysimės su situacija Bosnijoje kelis ateinančius mėnesius ir metus, turės lemiamos reikšmės ne tik Bosnijos ateičiai ir saugumui, bet ir bendrai regiono ateičiai bei saugumui.

 
  
MPphoto
 

  Libor Rouček, PSE frakcijos vardu.(CS) Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas yra pirmasis išsamus tarptautinis susitarimas – Bosnijos ir Hercegovinos ir Europos Sąjungos. Susitarimas turėtų palengvinti ir pagreitinti Bosnijos ir Hercegovinos tapimą visiškai veikiančia teisine valstybe ir taip pat visiškai veikiančia ekonomika. Šio susitarimo įvykdymas išpildys būtinas išankstines sąlygas, kurių reikia būsimai Bosnijos ir Hercegovinos visateisei narystei Europos Sąjungoje. Tačiau šio susitarimo įsigaliojimo sparta daugiausia priklausys nuo bendro Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų ir jų politinių vadovų noro ir pasiruošimo.

Sutartis buvo pasirašyta su Bosnija ir Hercegovina kaip viena visuma, o ne su jos atskirais teritoriniais subjektais. Jei Bosnija ir Hercegovina ketina kada nors tapti Europos Sąjungos nare, abu teritoriniai subjektai ir visos trys grupės turi būti suinteresuotos dirbti išvien, kad sukurtų suvienytą ir tinkamai veikiančią valstybę. Todėl jungtinės bosnių, serbų ir kroatų pajėgos per savo svarbiausias politines partijas turi siekti sustiprinti šalies administraciją visais lygmenimis. Viena svarbi šio proceso dalis – klausimas dėl būsimos institucinės sandaros. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungos atstovus, čia gali pasiūlyti pagalbos ranką. Tačiau institucinė sandara turi būti savanoriško Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų susitarimo rezultatas. Mano nuomone, asociacijos procese taip pat svarbu atsižvelgti į šalies ekonominę veiklą. Čia taip pat reikia, kad abu teritoriniai subjektai glaudžiau bendradarbiautų, siekdami sukurti bendrą vidaus rinką, apimančią visą Bosniją ir Hercegoviną. Būtų neįsivaizduojama situacija, jei šalis kreiptųsi dėl narystės bendroje Europos rinkoje, nors jos pačios rinka liktų fragmentuota. Baigdamas norėčiau pareikšti, kad labai vertinu Doris Pack pranešimą, ir paprašyti Europos Sąjungos valstybių narių skubiai ratifikuoti šį susitarimą.

 
  
MPphoto
 

  Jules Maaten, ALDE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerb. Tarybos Pirmininke, ponios ir ponai, rytoj balsuosime dėl rezoliucijos dėl stabilizacijos ir asociacijos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Bosnijos ir Hercegovinos. Mano frakcija palaiko susitarimą ir tikrai norime, kad jis būtų panaudotas siekiant reformuoti ir modernizuoti šalį daugelyje svarbių sričių.

Bosnija nėra pasiruošusi Europos Sąjungos narystei, ir jos dar laukia tolimas kelias. Kalbant apie vyriausybės ir jurisdikcijos formą, Bosnijoje dar daug reikia nuveikti. Be to, daugiau dėmesio turi būti skiriama karo nusikaltėliams susekti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kovai su korupcija ir tarptautiniu nusikalstamumu. Kaip jau ne vieną kartą čia buvo pasakyta, labiausiai reikia spręsti vidaus struktūrų, biurokratijos ir vidaus bendradarbiavimo problemas.

Turiu pripažinti, kad per mano neseniai įvykusį vizitą į Sarajevą buvau labai sukrėstas dėl tos šalies politikų atsakomybės stokos. Komisijos narys apie tai anksčiau užsiminė, o D. Pack skyrė daug dėmesio šiam aspektui savo puikiame pranešime.

Susidaro įspūdis, kad visos problemos, su kuriomis susiduria ta šalis, yra sukeltos išorės pasaulio, ir todėl iš išorės pasaulio turi ateiti ir visi sprendimai. Tarytum šalies viduje skirtinguose lygmenyse ir skirtinguose matmenyse „stalo tenisas“ žaidžiamas dėl išorės pasaulio kaltės, ir todėl turime išspręsti šią problemą. Tai nėra tinkamas veikimo būdas. Ne vien mūsų interesas yra grąžinti tvarką Bosnijoje ir kad Bosnija pasitiktų mus pusiaukelėje, eidama į Europą, – tai taip pat yra ir Bosnijos interesas.

Kalbant apie tai, ką radau teigiamo, galiu paminėti – ir tai norėčiau pabrėžti – įvairių verslininkų, didelių ir mažų bendrovių, siekiančių plėsti savo ekonominę veiklą, pastangas – nors jiems tai daryti labai sunku, nes trūksta vidaus rinkos – NVO, šalinančias kliūtis ir užsiimančias gera veikla, ir ypač Europos indėlį toje šalyje: ten esančius Europos karius, vyriausiąjį įgaliotinį ir – o tai taip pat svarbu – Komisijos ten atliktą darbą. Manau, kad Komisija ten daro gerus darbus, ir dėl to didžiuojuosi būdamas Europos Sąjungos pilietis.

 
  
MPphoto
 

  Gisela Kallenbach, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, iš pradžių norėčiau padėkoti pranešėjai už jos įprastinį puikų bendradarbiavimą. Ši rezoliucija turi pasiųsti stiprų signalą mūsų partneriams Bosnijoje ir Hercegovinoje, aiškų daugelio partijų „taip“ Europos Sąjungos integracijos proceso tąsai, aiškų atliktos pažangos pripažinimą, bet aiškų „ne“ tolesnėms nacionalistinėms ar net separatistinėms tendencijoms, kuriomis tarnautojai gina savo pozicijas ir dėl kurių kenčia žmonės.

Daugelį metų rimtos gyventojų sugrįžimo programos buvo suderintos tik popieriuje. Tikra ir politinė valia jas praktiškai įgyvendinti nėra pakankamai susiformavusi. Teisė ir galimybė sugrįžti, susitaikymo projektai ir traukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl karo nusikaltimų visais lygmenimis – pagrindinė išankstinė sąlyga laukiamai taikiai, demokratinei teisėtumo plėtrai šioje Europos dalyje. Esminis pagrindas – Deitono susitarimo pakeitimas konstitucija, kurią priimtų demokratiškai išrinkti parlamento nariai Bosnijoje ir Hercegovinoje, dalyvaujant pilietinei visuomenei ir neatiduodant visiškos sprendimo teisės partijų vadovybėms.

Turiu prašymą Komisijai: palikite nuošalyje gerai pramintą kelią ir būkite kiek galima lankstesni, kad Europos Sąjungos lėšos būtų panaudotos veiksmingiau ir tikslingiau. Leiskite man dar kartą kreiptis į valstybes nares: kiek galima skubiau ratifikuokite stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, kad įrodytumėte savo patikimumą.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, turime pareigą pagreitinti Bosnijos ir Hercegovinos prisijungimą prie Europos Sąjungos. Europos Sąjunga turi jausti tam tikrą kaltę ir prisiimti dalį priekaištų dėl to, kad tylėjo, ėmėsi gėdingų ar netinkamų veiksmų arba apskritai nepajėgė nieko daryti, kai 1990 m. Balkanuose, įskaitant Bosniją ir Hercegoviną, buvo pralietas kraujas ir žuvo tūkstančiai žmonių. Todėl šiandien turime padėti Bosnijai ir Hercegovinai ir palengvinti jos žygį į Sąjungą, žinodami, kad kelias į Briuselį yra status ir nėra paprastas įveikti ekonominiu ar valstybiniu požiūriu. Neturime slopinti Sarajevo, bet kartu turime stebėti ten veikiančias valdžios institucijas. Parodykime žalią šviesą Bosnijos transporto priemonei. Tikėkimės, kad Bosnija nepateks į nelaimingą atsitikimą kelyje, ir kad mes, kaip Sąjunga, neturėsime už tai skirti baudos taškų, be to, nesiimkime iš anksto spręsti, ar Briuselį pasiekusi transporto priemonė bus ta pati, kuri išvyko iš pradžių. Leiskime ten gyvenantiems žmonėms nuspręsti dėl savo ateities.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, GUE/NGL frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, praėjus 16 metų po Jugoslavijos žlugimo, Bosnija ir Hercegovina vis dar yra protektoratas su užsienio prižiūrėtoju ir užsienio karinėmis pajėgomis. Nėra jokio susitarimo tarp trijų ten gyvenančių tautų ir jų svarbiausių politinių partijų dėl būsimos vyriausybės struktūros. Visos Europos Sąjungos pastangos nustatyti šią struktūrą nepavyko, ir taip bus tolesnėje ateityje. Serbai, kroatai ir bosniai turės rasti savo kelią. Visiems, kas norės išlaikyti šią sumažintą Jugoslaviją kartu, reikės federacinių ar konfederacinių sprendimų, pagal kuriuos visos trys tautos būtų lygiavertės ir prisiimtų atsakomybę už vyriausybę ir už savo sritis.

Mano frakcija palaiko asociacijos susitarimą, kuris, mūsų nuomone, turėtų būti patvirtintas daug greičiau ir be reikalavimo įvykdyti administracinę reformą. Užsienio reikalų komitete mano frakcija pateikė pakeitimus, kuriais siekiama ilgalaikių kiekvieno administracinio vieneto vykdomų sprendimų ir vidaus ekonomikos apsaugos. Tai užtikrins greitą Europos Sąjungos atitraukimą iš visų vidaus sričių. Dauguma atmetė šituos sprendimus ir nori pasilikti Bosnijoje. Deja, tai reiškia, kad mano frakcija negali paremti galutinio D. Pack pranešimo rezultato.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, leiskite pradžioje pasakyti bendro pobūdžio komentarą. Dvi Nyderlandų partijos, kurioms aš atstovauju, tvirtai pasisako už Bosnijos ir Hercegovinos Europos perspektyvą.

Turiu du klausimus Tarybai ir Komisijai. Praėjusį šeštadienį Nyderlandų spaudoje pasirodė straipsnis su nerimą keliančia antrašte: „Bosnijai gresia sprogimas“. Straipsnyje buvo interviu su vietos atstovu, tikru situacijos Bosnijoje ekspertu. Norėčiau paklausti Tarybos ir Komisijos, ar jos sutinka su šiuo pavojaus signalu, kad Bosnija iš tikrųjų gali sprogti, taip pat ir dėl toje šalyje plačiai paplitusių ginklų.

Antrasis mano punktas yra, mano nuomone, dar rimtesnis. Jau kurį laiką skaičiau apie salafizmo ir musulmonų radikalizmo reiškinį Bosnijoje ir Hercegovinoje, kurį tyrė mokslininkai, taip pat ir mano šalyje. Norėčiau paklausti Tarybos ir Komisijos, koks yra jų požiūris į Bosniją kaip radikalių musulmonų prieglaudą ir veikimo bazę Balkanuose ir Europoje. Ekspertai tvirtina, kad Europos institucijos tiesiog ignoruoja šią rimtą problemą. Todėl reikia būti atsargiems. Norėčiau sužinoti, koks jūsų požiūris į šią problemą. Tai juk pakankamai rimta: Bosnija ketina prisijungti ir su šiais radikaliais musulmonais. Viduje, išorėje, taip pat aktyviose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant Austriją, Nyderlandus, Skandinaviją – neturime į tai žiūrėti pro pirštus. Būčiau dėkingas už jūsų reakciją į tai.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). (NL) Gerb. pirmininke, manau, kad turime būti ypač atsargūs ir persvarstyti, ar išmintinga siūlyti Bosnijai ir Hercegovinai Europos Sąjungos narystės perspektyvą. Ką tik buvo atkreiptas dėmesys, kad daugelis sąlygų dar neįvykdytos.

Nors tai savaime akivaizdu, norėčiau paminėti islamo fundamentalizmo plėtros problemą Bosnijoje. Vis labiau aiškėja, kad salafistų tinklai yra vystomi naudojantis finansiniu ir logistikos palaikymu iš Saudo Arabijos. Šie tinklai ne tik kelia grėsmę taikai pačioje šalyje – jie taip pat pakerta visos Europos saugumą.

Todėl norėčiau palaikyti B. Belderio iškeltus klausimus. Ar galėtų Taryba ir Komisija atsakyti į priemones, kurių imamasi, siekiant neleisti galimų teroristų tinklų problemai išplisti po Europos Sąjungą?

 
  
MPphoto
 

  Hubert Pirker (PPE-DE) . – (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Tarybos Pirmininke, gerb. Komisijos nary, asociacijos susitarimo išvada yra, be abejonės, geras dalykas abiem pusėms – ir Europos Sąjungai, ir Bosnijai ir Hercegovinai, bet tiktai tam tikromis sąlygomis; būtent, jei susitarimas bus skubiai ratifikuotas ir, svarbiausia, jei bus greitai imtasi vykdyti reformas, ypač valdymo ir politinių sprendimų priėmimo procesų reformas Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Visi žinome, kad Deitono susitarimas, viena vertus, atnešė taiką; tačiau, kita vertus, pagal jį buvo sukurta labai sudėtinga struktūra su įvairiomis vyriausybėmis ir parlamentais bei buvo atsižvelgta į etninę priklausomybę. Kitaip tariant, norint priimti prieglobsčio įstatymą šioje šalyje, reikia tai suderinti su dešimt kantonų ir maždaug 13 vidaus reikalų ministrų. Politinis procesas turbūt užimtų aukščiausią vietą pagal sudėtingumą.

Šie sunkumai išryškėjo per policijos reformą. Reikėjo kelių metų, kad būtų pašalintos kliūtys ir pasiektas šių policijos reformų įgyvendinimas kaip viena iš išankstinių sąlygų. Man tai reiškia, kad Bosnija ir Hercegovina turi ugdyti norą bendradarbiauti peržengdama ribas, kurios buvo taikomos ligi šiol, ir savarankiškai įgyvendinti reformas visais lygmenimis.

Po policijos reformos dabar turime galimybę imtis Bosnijoje ir Hercegovinoje tikrų atsargumo priemonių dėl sienos apsaugos, nuspręsti dėl vizų taikymo ir geriau koordinuoti kovą su organizuotu nusikalstamumu bei prekyba narkotikais ir žmonėmis.

Saugumas ir stabilumas – gyvybiškai svarbūs dalykai, jei norime pagerinti gyventojų pasitikėjimą Bosnijos ir Hercegovinos valstybe. Todėl, mano požiūriu, Bosnija ir Hercegovina turi įveikti vis dar esančias vidaus kliūtis. Europos Sąjunga per asociacijos susitarimą parodė, kad ji buvo ir yra pasiruošusi padėti, bet tikros pažangos turi siekti pati šalis.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda (PSE).(DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau širdingai padėkoti gerb. Doris Pack už jos pranešimą ir ypač už jos įsipareigojimą. Taip pat norėčiau atmesti kai kurių Parlamento narių pareikštus kaltinimus, kad Bosnija ir Hercegovina yra vertintina tik tariamų ar tikrų Islamo teroristų tinklų požiūriu. Tai visiškai nesąžininga, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog mūsų kolega Parlamento narys, anksčiau paklausęs Komisijos, ką galima dėl to padaryti, jau paliko Rūmus. Štai kaip rimtai žiūrima į šią problemą.

Komisijos narys O. Rehn taip pat sakė, kad 2009 m. Balkanams galėtų būti lemiamieji metai. Makedonija, tikėkimės, pradės derybas, Kroatija, tikėkimės, pabaigs derybas, Juodkalnija, Serbija ir galbūt net Albanija įgis kandidačių statusą. Tada visi klausia savęs, kas nutiks Bosnijai ir Hercegovinai? Iš tikrųjų būtų gėda daugeliui įsipareigojusių žmonių šioje šalyje, jei jai neduotume jokios galimybės pasistūmėti pirmyn.

Norėčiau pabrėžti tai, ką sakė D. Pack: reikia sustiprinti šalies gebėjimą funkcionuoti. Kaip jau minėjo kai kurie garbingi Parlamento nariai, šalies neturi paimti įkaite nei M. Dodik, nei H. Silajdžić, nei kas nors kitas. Pradžios taškas, įskaitant teritorinių subjektų reikalus, turi būti status quo, bet reformos turi būti įgyvendinamos. Šaliai turi būti nustatytos išankstinės sąlygos, kad ji galėtų prisijungti prie Europos Sąjungos, be to, savaime suprantama, kad prie Europos Sąjungos gali prisijungti tik visa šalis.

Kalbant apie vyriausiąjį įgaliotinį, galiu tik sutikti su tuo, kas jau buvo pasakyta. Klausimas yra ne tas, kad šaliai daugiau nereikia asmens, veiksmingai stebinčio šalies ruošimąsi prisijungti, bet šios pareigos turbūt daugiau negali vykdyti vyriausiasis įgaliotinis, o jį turi pakeisti Europos ypatingasis įgaliotinis. Tai užduotis Europos Sąjungai, kuri turi įvykdyti ją šiam Parlamentui palaikant, kalbant konkrečiau, padedant Doris Pack ir kitiems, kurie ir toliau skirs savo darbą šiai šaliai. Netrukus pamatysime, kad ši šalis taip pat turės galimybę prisijungti prie Europos Sąjungos.

 
  
MPphoto
 

  Jelko Kacin (ALDE).(SL) Pabėgėlių sugrįžimas – ypatingos svarbos klausimas visoms Vakarų Balkanų šalims, taigi, nuoširdžiai palaikau pranešėjos ir Annos Ibrisagic pasiūlytus pakeitimus dėl pabėgėlių sugrįžimo į Posavinos sritį.

Tai taip pat taikytina pabėgėlių iš visų bendruomenių sugrįžimui į visas kitas Bosnijos ir Hercegovinos sritis.

Jei mūsų raginimai ir pastangos bus sėkmingi, taip pat reikės papildomų priemonių ir ypač investicijų darbo vietoms kurti.

Pernelyg dažnai pabėgėliai ir į kitą gyvenamąją vietą perkelti asmenys laikinai sugrįžta, turėdami tik vieną tikslą: parduoti savo turtą ir vykti kitur. Jie išvyksta ir todėl, kad neturi tinkamos sveikatos apsaugos ar pensijų, ir politinės sąlygos jų sugrįžimo vietoje nėra palankios. Jie išvyksta ir dėl vėluojančio policijos depolitizavimo ir pertvarkymo bei bendro saugumo trūkumo.

Atsakingi už karo nusikaltimus asmenys turi būti pašalinti ir jiems turi būti uždrausta dirbti policijoje. Todėl ALDE frakcija ėmėsi iniciatyvos paskelbti liepos 11 d. tarptautine diena Srebrenicos genocido aukoms atminti. Projekto tekstą praėjusią savaitę pateikė Srebrenicos anklavo motinų pirmininkė ir „Žepa“ asociacija. Mums iš tikrųjų reikia tokios dienos jų daliai palengvinti.

 
  
MPphoto
 

  Johannes Lebech (ALDE).(DA) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, gerb. J. P. Jouyet, matau Bosnijos ateitį Europoje. Turi pavykti ir pavyks sukurti taiką ir stabilumą šioje šalyje, kur jos istorijos šimtmečiai susijungė, kad būtų galima to pasiekti. Tačiau dar reikia daug nuveikti. Tačiau dažnai geriausia pradėti nuo praktinių patobulinimų ir bendradarbiavimo sprendžiant gana bendro pobūdžio ir praktines kasdienes problemas, susijusias su, pvz., prekyba, policijos struktūra, energijos tiekimu ir ypač leidimu daugeliui į kitą gyvenamąją vietą perkeltų asmenų grįžti į savo namus. Todėl svarbu investuoti į jaunimą. Jiems reikia suteikti tikėjimą savo ateitimi šioje šalyje. Turi būti užtikrintos geros mokymosi galimybės, įskaitant galimybes vykti į praktines ir mokomąsias stažuotes tiek į Europos Sąjungos valstybes nares, tiek į kaimynines šalis. Mano nuomone, labai svarbu, kad jaunimas Vakarų Balkanuose laiko save europiečiais, nes sprendimas dėl šio regiono ateities slypi Europoje. Europos Sąjungos požiūriu turime būti pasiruošę skatinti šį procesą ir pakartoti, kad perspektyva, iš kurios į jį reikia žvelgti, yra Europos Sąjungos narystė. Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas – šiam tikslui naudosima priemonė. Tačiau jei norime, kad išsipildytų mūsų bendra viltis ir vizija, Bosnijos gyventojai ir politikai turi būti aktyvūs ir teigiamai nusiteikę, palaikantys žaidėjai.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, norėčiau prisijungti prie padėkų, kurias nemažai Parlamento narių jau visiškai teisingai išsakė pranešėjai Doris Pack. Jos asmenyje matome žmogų, ne švaistantį savo laiko ir pastangų, bet tikrai investuojantį daug laiko ir pastangų į šią sritį. Aš džiaugiuosi kartu su ja ir su tais, kurie taip pat sakė, kad buvo pasiekta tam tikros pažangos, įskaitant policijos bendradarbiavimo sritį. Tai svarbu, jei norime, kad tikrasis gyvenimas vietoje vyktų protinga eiga.

Vis dėlto manau, kad turime ir toliau pabrėžti savo partneriams Bosnijoje ir Hercegovinoje, kad jie asmeniškai turi dar daug padaryti, netgi daugiau nei jau daroma daugelyje sričių. Reikia nuolat skatinti vidaus bendradarbiavimą ir pasirengimą įsitraukti į vidaus bendradarbiavimą tarp etninių grupių. Nenorime, kad kiekvienas bandytų eiti savo keliu. Taip pat yra svarbus dalyvavimas regioniniame bendradarbiavime Vakarų Balkanuose.

 
  
MPphoto
 

  Pierre Pribetich (PSE).(FR) Gerb. pirmininke, jie visi gyveno viename iš labiausiai kosmopolitinių miestų Europoje, Sarajeve. Tuo metu Sarajevas buvo atviros Bosnijos, kurioje gyveno musulmonai, serbai ir kroatai, simbolis.

Tuo tarpu nacionalizmas smogė aklai, žudydamas vyrus ir moteris bei be atrankos naikindamas tokius kultūrinius simbolius kaip Sarajevo biblioteką, labai turtingą biblioteką, tapusią žmonijos beprotystės auka. Tai buvo labai seniai – prieš 16 metų.

Leidžiu sau prisiminti šituos tragiškus įvykius tam, kad įvertintume atliktą pažangą, kad pažvelgtume iš perspektyvos į šį ilgą kelią iki stabilizacijos ir asociacijos susitarimo. Todėl visi turi džiaugtis šia situacija. Taip, 2 500 Euroforo kareivių lieka toje šalyje. Taip, vis dar kyla baimė dėl kitos bendruomenės politinio dominavimo valdomoje šalyje, o spalio 5 d. savivaldybės rinkimų rezultatai atspindi nacionalistinių partijų dominavimą.

Tačiau šią popietę Europos Parlamento atliktas gestas išreiškia pasitikėjimą ir įtampų panaikinimą ateityje, iš naujo atrastą kultūrinę įvairovę ir pasiruošimą priimti tokiai kultūrinei įvairovei atstovaujančias tautas. Šiandien turime atsiminti šią vilties žinią, ir niekada nepamirškime žodžių, kuriuos šiuose Rūmuose ištarė prezidentas F. Mitterrand: „nacionalizmas yra karas“.

 
  
MPphoto
 

  Metin Kazak (ALDE).(FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, sveikinu šio susitarimo pasirašymą, nes juo bus prisidėta ne tik prie šios konkrečios šalies, bet taip pat ir prie visų Balkanų politikos ir ekonomikos stabilumo. Bosnija ir Hercegovina patyrė žiaurų karą tarp etninių grupių, o Bulgarija buvo pateikiama kaip pavyzdys Balkanuose dėl išminties, kurią parodė jos pilietinė visuomenė, išminties, kuri leido pasiekti susitaikymo. Labai reikšmingas yra švietimo vaidmuo. Todėl reikia, kad Bosnijos valdžios institucijos susitelktų ties taikos mokymu. Be to, jos turi skatinti tarpkultūrinį ir tarpkonfesinį dialogą, neleisiantį kilti konfliktams tarp pabėgėlių, žmonių, kurie grįžta į savo šalį, ir vietos gyventojų.

Nedarbo lygis turi būti sumažintas teikiant daugiau svarbos mokomosioms programoms ir protų nutekėjimo problemai. Regionų bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus kalbant apie valstybės integravimą į Europos struktūras. Infrastruktūros gerinimas turi būti prioritetu. Manau, kad laisvosios prekybos zonos įkūrimas gali būti naudingas ir gali paruošti šalį priimti Europos standartus.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). (LT) Neseniai teko pabuvoti Kosove ir norėčiau atkreipti dėmesį į paraleles dėl situacijos toje šalyje ir Bosnijoje ir Hercegovinoje. Kaip žinome, Europos Sąjunga ir šalių narių dauguma pripažino Kosovo nepriklausomybę, tačiau padėtis toje šalyje itin sunki, ypač šiaurinėje dalyje. Ten atsirado paralelinės struktūros, policinės pajėgos neturi sąlygų veikti. Vis garsėja kalbos apie Kosovo padalijimo galimybes. Norėčiau paklausti ir ministro, ir Komisijos nario, ar tokia padėtis Kosove neatsiliepia į situaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje? Jeigu nepavyktų sulipdyti taip sunkiai lipdomo valstybės indo Bosnijoje ir Hercegovinoje, ką tokiu atveju Europos Sąjunga pasiryžusi daryti?

 
  
MPphoto
 

  Gisela Kallenbach (Verts/ALE).(DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia proga ir užduoti Komisijos nariui O. Rehnui kitą klausimą. Ar galėtumėte mums pranešti, kaip vykdomas demilitarizavimo ir nusiginklavimo finansavimas bei kaip panaudojamos lėšos, skirtos užtikrinti, kad pertekliniai ginklai būtų teisėtai sunaikinti?

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Jouyet, Tarybos Pirmininkas. − (FR) Gerb. pirmininke, gerb. E. McMillan-Scott, gerb. Komisijos nary O. Rehnai, ponios ir ponai, labai ačiū už šias turiningas ir įdomias diskusijas. Norėčiau dar kartą padėkoti gerb. D. Pack, parodžiusiai savo didelį aktyvumą ir labai geras žinias apie šį regioną, taip pat dažnai dalyvavusiai vietos susitikimuose, išklausiusiai tai, ką vietos lyderiai turi pasakyti – todėl mums reikia jos bendradarbiavimo – ir siekiančiai draugiškų santykių atnaujinimo su Europos Sąjunga, bet be kokių nors lengvatų vertybių klausimais.

Lygiai kaip ir ji, Taryba irgi yra susirūpinusi, kaip minėjau anksčiau, dėl politinės padėties Bosnijoje ir Hercegovinoje, kurią apibūdino keli kalbėtojai. Ši šalis, kaip jūs pabrėžėte, yra kryžkelėje ir apimta nesutarimų dėl santykių tarp centrinės valdžios ir institucijų bei, kaip jau sakiau, dėl į Europos Sąjungą nuvesiančio kelio. Jos lyderiai turi prisiimti visą atsakomybę dėl šalies plėtros ir tokiu būdu užtikrinti, kad bus konsoliduota viso regiono stabilizacija.

Taip pat atsakysiu į man užduotą klausimą, ir mano atsakymas toks: saugumo situacija išlieka rami. Nei Kosovo nepriklausomybė, nei R. Karadziciaus suėmimas šalyje neramumų nesukėlė. Spalio 5 d. galutinis terminas savivaldybės rinkimams jau praėjo, ir Europos Sąjunga turi nuo šiol taikyti spaudimą, kad Bosnija ir Hercegovina susitelktų ties savo Europos reikalų darbotvarke.

Gerb. H. Swoboda buvo visiškai teisus atsakydamas dėl paviršutiniškų palyginimų, susiejančių teroristų keliamą baimę ir daugiaetninį Bosnijos ir Hercegovinos pobūdį. Pastarasis elementas kaip tik praturtina šalį ir galėtų būti jos įnašu į Europos Sąjungą. Kalbant apie ateitį, mes sieksime trukdyti bet kokiam pasiūlymui, kad Europos Sąjunga paliktų Bosniją ir Hercegoviną. Norėčiau dar kartą patikinti gerb. R. Czarnecki dėl šio dalyko: Europos Sąjunga turi priimti savo sprendimą dėl vyriausiojo įgaliotinio biuro ateities, žinodama, kad mes nesiekiame nei pirmalaikio besąlyginio uždarymo, nei dirbtinio šio biuro darbo pratęsimo.

Kalbant apie „EUFOR–Althea“ karinės operacijos ateitį, mes negalime jos pratęsti neapibrėžtai. Sąjunga turės iš naujo parengti šią operaciją, o užsienio reikalų ministrai turės ją svarstyti per Tarybos posėdį lapkričio 10 d.

Apibendrindamas ir atsakydamas keliems kalbėtojams, norėčiau pasakyti, kad Bosnijos ir Hercegovinos padėtis turi būti derinama su regiono struktūra. Norime, kad visas regionas siektų draugiškų santykių atnaujinimo su Europos Sąjunga. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad įvyko daug teigiamų pokyčių.

Tai, kad Kroatija įsitraukė į aktyvų derybų etapą, yra geras dalykas. Tai, kad Serbijoje pirmą kartą suformuota vyriausybė, siekianti megzti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga ir patvirtinusi savo įsipareigojimą, kai suėmė R. Karadzicių, yra tikrai teigiamas elementas, nusipelnantis pagyrimo.

Bosnijos lyderiai turi pasirūpinti, kad neliktų šios plėtros nuošalėje, galvodami tik apie tai, kaip suvesti iš praėjusių karų paveldėtas sąskaitas. Kaip ir E. McMillan-Scott, aš taip pat girdėjau prezidento François Mitterrand’o šiuose Rūmuose pasakytą kalbą. Aš taip pat atsimenu jo žodžius, bet iš tikrųjų svarbu pakilti virš šių konfliktų tų pačių principų vardan, kuriuos tuo laiku pabrėžė prezidentas F. Mitterrand.

Apibendrindamas norėčiau pasakyti, jog Europos Sąjungos reikalaujamų reformų tikslas nėra vien galimybė šiai šaliai užmegzti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga, bet, svarbiausia, šiomis reformomis siekiama užtikrinti, kad visi jos gyventojai turėtų naudos iš pažangos, kurią siekiame skatinti. Aš visiškai sutinku su J. Maatenu. Akivaizdu, kad galime didžiuotis būdami europiečiai, galime didžiuotis tuo, ką daro Komisija ir kitos institucijos, siekdamos padėti Bosnijai ir Hercegovinai einant vieninteliu tikru keliu – keliu į draugiškų santykių su Europos Sąjunga atnaujinimą, remiantis vertybėmis!

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už labai turiningas ir atsakingas diskusijas apie politinę padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje. Taip pat noriu padėkoti jums už platų ir stiprų stabilizacijos ir asociacijos susitarimo su šia šalimi išvados palaikymą. Tai iš tikrųjų labai svarbu Bosnijos ir Hercegovinos ekonomikos plėtrai ir politiniam stabilumui, taip pat ir jos tikslams dėl Europos perspektyvos.

Šiandien diskusijose buvo iškelti du klausimai, kuriuos norėčiau pakomentuoti. Pirmasis klausimas – teisėtumas ir jo svarba visos visuomenės ir ekonomikos pagrindui. Teisėtumas ir teisinis užtikrintumas yra Europos modelio kertiniai akmenys. Tai šiandien, deja, yra dar vienas Bosnijos ir Hercegovinos Achilo kulnas.

Nors buvo pasiekta tam tikros pažangos, kurią pripažįstame, organizuotas nusikalstamumas ir korupcija išlieka rimta problema šalyje, ir šios šalies institucijos turi skubiai atkreipti dėmesį į šiuos iššūkius.

Antrasis klausimas yra dėl konstitucijos reformos, ir visi žinome, kad ši reforma yra ir būtina, ir sudėtinga. Komisijos vardu galiu pasakyti, kad numatome konstitucinę evoliuciją, o ne revoliuciją, kurią galima ir reikia atlikti laikantis Deitono–Paryžiaus taikos susitarimo. Komisija neturi projekto tam tikrai konstitucijos reformai Bosnijoje ir Hercegovinoje, bet mes, kaip Europos Sąjunga, tikrai esame suinteresuotieji asmenys.

Mes visi esame suinteresuotieji asmenys dėl šios konstitucijos reformos ta prasme, kad būtina, jog Bosnija ir Hercegovina galėtų kalbėti vienu balsu kaip būsima valstybė narė ir kaip šalis kandidatė su Europos Sąjunga ir Europos Sąjungoje, ir kad šalis turėtų veiksmingą ir veikiančią valstybės struktūrą, institucinę struktūrą, gebančią įgyvendinti ir vykdyti Europos teisės aktus ir taisykles visoje šalyje. Būtent to nori jos gyventojai ir jie to nusipelno.

Šalies politiniai vadovai ir gyventojai turi apsispręsti, kokios konstitucijos jie nori, bet galiu jus patikinti, kad Komisija nori padėti konstitucijos reformai tiek teikdama teisės ir konstitucijų ekspertų pagalbą, tiek ir finansinę pagalbą.

Iš esmės Bosnija ir Hercegovina šiandien turi skubiai įveikti dabartinę politinę aklavietę, kad rimtai pajudėtų Europos Sąjungos link. Mes negalime to padaryti už juos, bet galime atkreipti gyventojų ir šalies vadovų dėmesį, kad norime ir tikimės jų sėkmės bei šiuo metu juos palaikome. Todėl Komisija ir aš tęsime darbą su Tarybai pirmininkaujančia valstybe, su Javieru Solana, su Europos Parlamentu ir visais kitais partneriais bei suinteresuotaisiais asmenimis, kad sustiprintume savo įsipareigojimus ir kad kiti, 2009 metai galų gale taptų metais, kai Vakarų Balkanai, taip pat Bosnija ir Hercegovina pasiektų pažangos kelyje į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 

  Doris Pak, pranešėja. − (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Tarybos Pirmininke, gerb. Komisijos nary, norėčiau pasakyti savo kolegai Parlamento nariui, kuris daugiau čia nedalyvauja, ir galbūt taip pat gerb. B. Belderiui, kad turime būti atsargūs šiuo klausimu: neturėtume priskirti teroristų pavojaus Bosnijai ir Hercegovinai. Ryžtingų veiksmų gali imtis bet kas, bet tokia perdėta reakcija yra naudinga vien ekstremistams ir nacionalistams. Prisimenu, kad būtent tokių perdėtų veiksmų ėmėsi S. Milosevic, šitaip elgęsis daugelyje sričių. Turime to nepamiršti.

Einant keliu į Europos Sąjungą reikia, taip pat ryžtingai kovoti su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, siekti skaidrumo privatizacijos procese ir kurti bendrąją rinką, įskaitant energetikos rinką. Tiktai iš tikrųjų to norintys ir atitinkamai besielgiantys politikai nusipelno savo gyventojų pasitikėjimo ir Europos Sąjungos pasitikėjimo. Turime retsykiais kitiems parodyti raudoną kortelę. Tai vienintelis dalykas, kurį jie ten supranta.

Kartais su siaubu stebiu, kaip Bosnija ir Hercegovina, būdama kryžkelėse, kurias apibūdino Komisijos narys O. Rehn, pasirenka kelią į izoliaciją. Su Bosnija ir Hercegovina besiribojančios šalys, kaip sakė Hannes Swoboda, veikiausiai pasieks tikslą greičiau – štai kodėl turime ir toliau padėti Bosnijai ir Hercegovinai rasti teisingą kelią ir prisijungti prie Europos Sąjungos, kai tik ši šalis įvykdys sąlygas. Bosnijos ir Hercegovinos, esančios Europos Sąjungos viduryje, stabilumas taip pat yra ir mūsų stabilumas.

Kartais noriu, kad politikai Bosnijoje ir Hercegovinoje patirtų tiek daug bemiegių naktų, kiek man teko, kai jie galvotų apie savo šalį. Galbūt tada jie dirbtų geriau.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Gavau vieną pasiūlymą dėl rezoliucijos,(1) pateiktą pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 (2) straipsnį.

Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2008 m. spalio 23 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu.(RO) Visų pirma norėčiau pasveikinti gerb. D. Pack už pastangas atliekant anaiptol ne lengvą užduotį parengti šį rezoliucijos projektą. Europos Bendrijų ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas rodo Europos Sąjungos apsisprendimą ir toliau atlikti svarbų vaidmenį Balkanų regione bei stiprinti regiono politinį, ekonominį ir socialinį stabilumą.

Šis susitarimas suteikia Bosnijai ir Hercegovinai naują ekonomikos plėtros perspektyvą ir ypač naujas galimybes Europos integracijai ne tik suteikiant regionui stabilumo, bet taip pat ir atveriant galimybes vykdyti ekonominius mainus, taip žengiant žymų žingsnį integracijos Europos rinkoje link.

 
  
MPphoto
 
 

  Tunne Kelam (PPE-DE), raštu. – Sveikinu neseniai pasirašytą stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su Bosnija ir Hercegovina. Europos Sąjungos plėtra į Vakarų Balkanus – kitas svarbus žingsnis vienijant Europą ir užtikrinant, kad praeityje buvę smurto protrūkiai daugiau regione nepasikartos.

Todėl taip pat primygtinai siūlau Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms nuosekliai ir skaidriai vykdyti reformas, siekiant užtikrinti greitą integraciją į Europos Sąjungą.

Su susirūpinimu stebiu kai kurių regiono politikų pastangas destabilizuoti šalį ir kviečiu Europos Sąjungą parodyti savo politinę valią bei įsipareigojimą Bosnijai ir Hercegovinai, kad neleistume kilti jokiems konfliktams dėl etninės kilmės ar religijos.

Atsižvelgdama į tai, kad vizų į Europos Sąjungą gavimas vis dar yra didelė problema Bosnijos ir Hercegovinos gyventojams, raginu Komisiją tęsti dialogą ir padaryti viską, kas įmanoma, kad įgyvendintume gaires, numatančias kiek galima greičiau įvesti bevizį režimą su Bosnija ir Hercegovina. Siūlau valstybėms narėms kiek įmanoma labiau sumažinti biurokratines kliūtis kreipiantis dėl vizos ir įvesti supaprastintą vizų suteikimo sistemą studentams ir pilietinės visuomenės veikėjams.

 
  
MPphoto
 
 

  Dumitru Oprea (PPE-DE), raštu.(RO) Kai minima Bosnija, iš tikrųjų kalbama apie kitą puslapį daug iškentusio Balkanų pusiasalio istorijoje. Karas Bosnijoje sugriovė daugiau kaip 75 proc. šalies, atnešė mirtį daugiau kaip 200 000 žmonių ir privertė pasitraukti 1,8 mln. pabėgėlių.

Asociacijos ir stabilizacijos susitarimas su Europos Sąjunga buvo pasirašytas praėjus 13 metų po karo pabaigos. „Susitarimas Bosnijos ir Hercegovinos gyventojams atveria duris į klestėjimą ateityje ir tuo pat metu jame Bosnijos politikai raginami palikti praeitį už nugarų ir judėti pirmyn,“ – kartą pareiškė Sven Alkalaj, šalies užsienio reikalų ministras. Jiems tikrai verta judėti pirmyn. Tik pagalvokite apie Sarajevą, kuriame buvo surengtos 1984 m. žiemos olimpinės žaidynės, senąjį Mostaro tiltą, įtrauktą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Kravicos krioklius, Sutjesko nacionalinį parką ar Jahorinos ir Bjeslanicos kalnus, kuriuose vyko kai kurios olimpinės varžybos – yra daugybė vietų, kviečiančių jus apsilankyti Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tačiau ši šalis turi taip pat pagreitinti valstybės reformą ir užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie švietimo.

 
  
  

PIRMININKAVO: D. WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 
  

(1)Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2009 m. rugpjūčio 18 d.Teisinis pranešimas