Pirmininkė. − Kitas klausimas – Klausimų valanda (B6-0475/2008).

Šie klausimai užduodami Komisijai.

I dalis

Klausimas Nr. 40, kurį pateikė Armando França (H-0733/08)

Tema: Kovos su narkotikais strategija

Strateginės kovos su narkotikais kampanijos įgyvendinimas yra paremtas dviem veiksmų planais dviem skirtingiems laikotarpiams, t. y. 2005–2008 m. ir 2009–2012 m. Taip pat numatomas „poveikio įvertinimas“ 2008 m., vyksiantis prieš 2009–2012 m. veiksmų planą pagal aiškų grafiką.

Dabartinė situacija dėl narkotikų vartojimo Europos Sąjungoje kelia nerimą, ir konkrečios priemonės, kurių imamasi kovai su šia problema, turi būti nepaprastai griežtos, pastovios, ilgalaikės ir nuoseklios.

Kokia yra Komisijos nuomonė, remiantis 2005, 2006 ir 2007 m. ataskaitomis, apie dabartinę situaciją, ir koks buvo veiksmų vykdymo lygmuo, lyginant 2005 m. ir dabartinę situaciją?

Kokie veiksmai atliekami dėl poveikio įvertinimo, kuris turi būti baigtas 2008 m.? Kokios yra Komisijos prognozės 2009–2013 m. laikotarpiui, ypač dėl naujų priemonių kovai ir bendradarbiavimui policijos ir teisės srityse, taip pat dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, aišku, kad niekas negali būti patenkintas dėl narkotikų problemos. 2008 m. rugsėjo 18 d. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų plano 2009–2012 m., ir buvo prijungta ataskaita apie paskutinį Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų plano 2005–2008 m. įvertinimą. Tai yra poveikio įvertinimas, paminėtas klausime.

Abu dokumentai tuo metu tapo prieinami Parlamentui. Įvertinimą atliko Europos Komisija pirmoje 2008 m. pusėje pagal tolesnio veiksmų plano 45.3 veiksmą. Įvertinimas pateikė svarbų įnašą į naują veiksmų planą. Rezultatai buvo tokie:

Kalbant apie naujojo Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų plano įgyvendinimą, galima padaryti išvadą, kad skirtingais laipsniais buvo pasiekta pažangos dėl beveik visų konkrečių tikslų ir veiksmų. Europos Sąjungos kovos su narkotikais veiksmų planas tinkamai perkeltas į nacionalinę valstybių narių politiką ir buvo taikomas valstybių narių politikoje, ir (arba) šie tikslai jau buvo perkelti į esamus dokumentus.

Valstybės narės praneša, kad veiksmų planas atspindi svarbiausias politikos sritis valstybių narių lygmeniu. Įvertinimas rodo, kad veiksmų planas palaiko valstybių narių kovos su narkotikais politikos konvergencijos procesą, kurį Komisija laiko gana svarbiu.

Kalbant apie narkotikų vartojimo situaciją, nebuvo pastebėta reikšmingo narkotikų vartojimo sumažėjimo, bet atrodo, kas kai kurių labiausiai paplitusių narkotikų vartojimas stabilizavosi ir (arba) truputį sumažėjo. Kokaino vartojimas kai kuriose valstybėse narėse didėja. Ilgalaikė Europos Sąjungos tendencija dėl su narkotikais susijusių infekcinių ligų, ypač ŽIV ir AIDS infekcijos, plitimo yra tokia, kad jų pastaraisiais metais sumažėjo, lygiai kaip sumažėjo su narkotikais susijusių mirčių.

Pastaraisiais metais iškilo naujos narkotikų vartojimo tendencijos, ypač susijusios su polinarkotikų vartojimu. Kokaino konfiskavimo skaičiai ir kiekiai didėjo, o žolinių kanapių, heroino, ekstazio ir amfetaminų konfiskavimo statistika tampa stabili. Uždraustų medžiagų kainos apskritai nukrito, o jų grynumo lygmenys yra gana stabilūs.

Kalbant apie veiksmų plano poveikį kovos su narkotikais situacijai, poveikio įvertinimas, apie kurį kalba gerb. Parlamento narys, yra, manau, įvertinimo ataskaita dėl įgyvendinimo. Viena vertus, pastebimas su narkotikais susijusių infekcinių ligų ir su narkotikais susijusių mirčių sumažėjimas, ir, kita vertus, visos Europos Sąjungos mastu vykdomas žalos sumažinimo priemonių įgyvendinimas rodo aiškią koreliaciją su veiksmų planais, nors tokią sąsają yra neabejotinai sunku visiškai tvirtai įrodyti.

Kai kurioms valstybėms narėms pavyko gerokai sumažinti su narkotikais susijusią žalą sveikatai, kai buvo įvestos žalos mažinimo priemonės. Panašių išvadų galima prieiti tiekimo sumažėjimo, Europos koordinacijos ir bendradarbiavimo įgyvendinant kovos su narkotikais teisės aktus srityse.

  Armando França (PSE). – (PT) Dėkoju, gerb. pirmininke. Ypač turiu padėkoti Komisijos atstovui, daugiausia už tai, kad atsakė į mano klausimą, bet taip pat ir už atsakymo kokybę. Aš labai rūpestingai perskaičiau Komisijos dokumentus.

Pirma, turiu pasakyti, kad sutinkame dėl strategijos ir veiksmų plano, kuriais pirmiausia skiriamas dėmesys tiekimui, o tik paskui paklausai. Būtent apie tiekimą ir norėčiau pareikšti savo nuomonę.

Kalbant apie tiekimą, esame nepaprastai susirūpinę dėl kokaino gausos, taip pat dėl sintetinių produktų gausos. Be to, esame nepaprastai susirūpinę dėl vietinių konfliktų, kylančių tarp gaujų, kai kuriose valstybėse narėse kovojančių už narkotikų rinkos kontrolę. Norėčiau paprašyti, kad paaiškintumėte man, kokie konkretūs veiksmai pasiūlyti dėl bendradarbiavimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių policijos bei teisminės valdžios institucijų ir, tarp valstybių narių ir šalių gamintojų, ypač kokaino gamintojų. Esame labai susirūpinę šia strategijos sritimi, todėl norėtume apie tai išgirsti konkrečius atsakymus iš Komisijos.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, žinoma, bendradarbiavimas tarp valstybių narių kovojant su narkotikais, narkotikų karteliais ir su narkotikais susijusiu nusikalstamumu yra nepaprastai svarbus ir nepaprastai sudėtingas dėl didžiulio apyvartoje esančių pinigų kiekio. Mūsų pirmasis prioritetas, kaip matėte veiksmų plane, iš tikrųjų yra kova su kokaino tiekimo grandine. Turime kelias iniciatyvas, kuriose numatomas ir tvarkomas bendradarbiavimas tarp šalių gamintojų Lotynų Amerikoje ir Vakarų Afrikoje, siekiant sustabdyti neteisėtą prekybą kokainu. Yra specialių centrų, pvz., Jūrų analizių ir operacijų centras – narkotikai, taip pat „Centre d’Enquête et de Coordination de la Lutte Anti-drogue en Méditerranée“. Abi iniciatyvos skirtos kovai su neteisėta prekyba kokainu.

Taigi esama bendradarbiavimo ir iniciatyvų, bet sritis yra sudėtinga, o kova sunki. Turiu pabrėžti, kad negalima pasitenkinti esama padėtimi. Tai iš esmės nesibaigianti kova. Tačiau esu laimingas, kad galiu pranešti apie tam tikrus teigiamus rezultatus. Sumažėjo ligų ir su narkotikais susijusių mirčių.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 41, kurį pateikė Péter Olajos (H-0755/08)

Tema: Naminių paukščių mėsos gaminių importas iš Kinijos

2008 m. liepos 30 d. Komisijos Sprendimas Nr. 2008/638/EB,(1) keičiantis Sprendimą Nr. 2007/777/EB,(2) dėl mėsos gaminių importo iš trečiųjų šalių. Pagal anksčiau priimtą sprendimą Kinijai buvo leista eksportuoti į Bendriją tiktai termiškai apdorotus naminių paukščių mėsos gaminius, kurie buvo apdoroti hermetiškoje pakuotėje iki trečios ar didesnės Fo vertės.

Tuo pat metu kompetentingoms Kinijos valdžios institucijoms pateikus prašymą, Komisija pritarė naminių paukščių mėsos gaminių importui iš Kinijos Šandongo srities, kur šie gaminiai buvo apdorojami žemesnėje temperatūroje (mažiausiai 70 °C).

Atsižvelgiant į aukščiau minėtus faktus, ar Komisija nemano, kad taisyklių sušvelninimas silpnins Europos Sąjungos griežto gyvūnų sveikatos, maisto higienos ir gyvūnų apsaugos reguliavimą? Ar ji nemano, kad tokio sprendimo, taikomo tik vienai šalies sričiai, priėmimas kelia susirūpinimą, ir ar ji mano, kad šiuos naminių paukščių mėsos gaminius galima visiškai patikrinti, kad jie buvo atvežti tiktai iš Šandongo srities? Ar ji nemano, kad leidimo vienai sričiai suteikimas sukels prašymų srautą, kad būtų sušvelnintos taisyklės ir kitose srityse (dėl to jau yra požymių)? Ar įvestos priemonės nekelia pavojaus Europos Sąjungos naminių paukščių augintojų padėčiai?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Gerb. pirmininke, gyvūnų ir visuomenės sveikatos taisyklės, taikomos naminių paukščių mėsos eksportui iš Kinijos, užtikrina tinkamą apsaugos lygmenį, lyginant su Europos Sąjungos vidaus taisyklėmis. Šios importo taisyklės užtikrina, kad visi importuoti gaminiai atitinka tuos pačius aukštus standartus, kaip ir gaminiai iš Europos Sąjungos valstybių narių, ir ne vien higienos bei visais kitais vartotojų saugumo aspektais, bet taip pat ir gyvūnų sveikatos padėties aspektu. Principas, pagal kurį maistas turi būti saugus neatsižvelgiant į jų kilmę, yra Europos Sąjungos metodo kertinis elementas.

Per tris Komisijos patikrinimus vietoje patikrinta oficiali kontrolės sistema Kinijoje. Rezultatas buvo paskelbtas Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato interneto svetainėje. Patikrinimai parodė, kad kompetentingos institucijos, ypač Šandongo srityje, yra pakankamai gerai suformuotos, kad užtikrintų Bendrijos teisės aktų dėl termiškai apdorojamų naminių paukščių mėsos gaminių laikymąsi. Be to, šios patikrinimų misijos taip pat patikrino, kad kompetentingos institucijos geba įgyvendinti Bendrijos importo reikalavimus.

Per šį patikrinimą Kinijos valdžios institucijos parodė Komisijos tarnyboms, kad jos gali patvirtinti, jog į Europos Sąjungą eksportuotų termiškai apdorotų naminių paukščių mėsos gaminių siuntos buvo pagamintos pagal Bendrijos reikalavimus ir atvežtos būtent iš Šandongo srities.

Visos patvirtintos gamyklos, įtrauktos į Bendrijos parengtą įmonių, iš kurių leidžiamas termiškai apdorotų naminių paukščių mėsos importas, sąrašą, yra Šandongo srityje. Tai patikrino trys vietoje nustatančios faktus misijos: viena 2004 m., dvi 2006 m.

Pagal PPO susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių bet kuri trečioji šalis gali prašyti Komisijos leidimo eksportuoti prekes iš visos ar dalies savo teritorijos, ir šis prašymas svarstomas bei įvertinamas pagal atitinkamus Bendrijos reikalavimus. Jei trečiosios šalies duotos garantijos laikomos pakankamomis ir yra veiksmingai patikrinamos, tokie trečiųjų šalių prašymai yra priimami ir suteikiamas leidimas eksportui.

Bet kokiam pavojui dėl konkurencijos iškraipymo Europos Sąjungos naminių paukščių augintojų atžvilgiu yra užkertamas kelias dėl to, kad taikomos priemonės numato pakankamas garantijas, jog termiškai apdoroti naminių paukščių mėsos gaminiai iš tam tikrų sričių atitinka apsaugos lygmenį, kurį Europos Sąjunga laiko būtinu. Atsakymas į konkurencinį spaudimą būtų motyvuotas vartotojų pasirinkimas.

Kinijos valdžios institucijos išreiškė norą gauti Komisijos patvirtinimą dėl termiškai apdorotos naminių paukščių mėsos importo iš Jilin srities. Norėdamos gauti šį patvirtinimą, Kinijos valdžios institucijos turės užtikrinti, kad Jilin srityje taikomos sanitarinės termiškai apdorojamos naminių paukščių mėsos gamybos sąlygos atitinka Europos bendrijos reikalavimus, ir Komisija patikrins šias garantijas, nusiųsdama į vietą tikrintojus.

  Péter Olajos (PPE-DE). – (HU) Labai ačiū, gerb. Komisijos nary, už Jūsų atsakymą. Problema ta, kad šiais metais Kinijoje buvo numatyta atlikti šešis patikrinimus, bet ligi šiol nebuvo atliktas nė vienas. Dabar, spalio mėnesį, ten buvo numatyta atlikti naminių paukščių patikrinimą, bet jis taip pat neįvyko, nes kinai neturėjo jam laiko. Mano klausimas toks: jei negalėjome atlikti nei vieno iš šešių šiais metais suplanuotų patikrinimų, o kitiems metams suplanavome dar 15, kaip šie 15 patikrinimų bus atlikti? Jei kinai nebendradarbiauja su savo Europos prekybos partneriais, kodėl mes atidarome savo vartus importui iš Kinijos ir kodėl naikiname Europos naminių paukščių augintojus? Jei Kinija nebendradarbiauja, tai mes neturime atidaryti savo vartų jų importui – tokia mano nuomonė. Labai jums ačiū.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pirmiausia noriu pasakyti, kad Kinija nori bendradarbiauti, ir nematome jokių požymių, kad Kinija bendradarbiauti nenori. Antra, dėl patikrinimų ir misijų: šios misijos ligi šiol buvo laikomos patenkinamomis. Kai kils abejonių ar klausimų, pasiųsime naujas misijas. Laiko tarpas tarp paskutinių misijų ir šių metų susidarė dėl administracinės veiklos Kinijoje, kurią vykdė dvi ministerijos. Tačiau bent jau Komisijos vardu negalime pasakyti, kad su mumis nenorima bendradarbiauti dėl standartų ir produktų kokybės.

Jei yra kokių nors požymių, Komisija pasiruošusi organizuoti naujas misijas. Ligi šiol jos nelaikytos būtinomis.

  Jim Allister (NI). – Gerb. Komisijos nary, girdžiu, ką sakote, bet tai tikrai primena nesutarimą dėl Brazilijos jautienos, kai daug mėnesių Komisija laikėsi tos pačios pozicijos, kaip ir jūs šiandien, bei patikino mus, kad viskas yra gerai, o paskui galų gale buvo priversta įvesti draudimą.

Sakėte, kad su šia mėsa bus atlikti panašūs bandymai. Ar galite be išlygų pasakyti, kad kiekviena importuotos mėsos dalis bus ištirta lygiai tokiais pačiais griežtais veterinariniais bandymais, kokie yra taikomi mūsų pačių gamintojams? Ar bus išbandytas tas pats produkcijos santykinis kiekis, ir kaip žinosite, ar gaminys iš tikrųjų yra iš Šandongo srities? Ar pakanka to, kad jis ten bus tiesiog apdorojamas? Šie klausimai kelia pasipiktinimą mūsų gamintojams, kurie turi vykdyti įvairius reikalavimus, įskaitant reikalavimą neauginti gyvulių uždarose patalpose. Ar tai vyks Kinijoje tokiu pat mastu? Jie tikisi pigiu importu numušti kainą.

  Armando França (PSE). – (PT) Labai ačiū, gerb. pirmininke, kalbėsiu trumpai. Mano klausimas panašus į anksčiau kalbėjusio Parlamento nario klausimą. Sutinku, kad pastaruoju metu buvo stengtasi apžiūrėti ir kontroliuoti gaminius, ir svarbu, kad ir toliau būtų dedamos šios apžiūrų ir kontroliavimo pastangos. Tačiau ar tikrai čia nebuvo sušvelnintos taisyklės? Verčiau reikėtų jas sugriežtinti, ir Europos Sąjunga turėtų nustatyti tikslias ir aiškias taisykles, taikomas visoje Kinijoje, o ne tik kai kuriose iš sričių, kaip minėjo Parlamento narys. Būčiau dėkingas, jei paaiškintumėte šiuos dalykus. Labai ačiū, gerb. Komisijos nary.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Ligi šiol visi šioje srityje pagaminti gaminiai buvo paženklinti. Valdžios institucijos šioje srityje yra atsakingos už kokybės, taip pat kilmės taisyklių laikymąsi.

Žinoma, visada kyla klausimas, ar galima patikrinti kiekvieną paukštį – tai taip pat galioja ir Europos Sąjungoje. Bet Komisija, atlikdama tikrinimus, – man sakė, kad kitas tikrinimas vyks kitais metais, taigi jis buvo jau suplanuotas – gali patikrinti, kad administracinės sistemos geba kontroliuoti, kaip ši paukštiena yra gaminama ir koks yra gyvūnų sveikatos apsaugos lygmuo. Ligi šiol atsakymai laikyti patenkinamais.

Žinoma, faktai bus nuolat tikrinami, bet tai Pasaulio prekybos organizacijos taisyklės, o mums atvirumas visada būdavo naudingas. Kokybė svarbi; standartai svarbūs. Esame įsitikinę, kad ligi šiol naminių paukščių gaminių iš Kinijos kokybė buvo pakankama, ir kita sritis, kaip jau minėjau, taip pat pasiruošusi pradėti bendradarbiavimą.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 42, kurį pateikė Ona Juknevičienė (H-0786/08)

Tema: Europos socialinio fondo naudojimas valstybėse narėse

Europos socialinis fondas (ESF), kaip vienas iš ES struktūrinių fondų, buvo įsteigtas siekiant sumažinti gerovės ir gyvenimo lygio skirtumus visose ES valstybėse narėse ir regionuose, jo tikslas – skatinti užimtumą bei ekonominę ir socialinę sanglaudą. Per 2007–2013 m. laikotarpį 75 mlrd. EUR bus išdalyta ES valstybėms narėms ir regionams tam, kad jie pasiektų šių tikslų. Valstybės narės finansuoja tam tikrą skaičių įvairių programų, todėl svarbu žinoti, kaip valstybės narės, ypač naujosios, naudoja teikiamas lėšas ir kokių rezultatų pasiekta keliant gyvenimo lygį ir skatinant užimtumą.

Ar Komisija ketina paskelbti komunikatą dėl ESF lėšų naudojimo valstybėse narėse ir, jei taip, kada galima jo tikėtis? Jei Komisija planuoja tokį komunikatą paskelbti, ar galima tikėtis, kad jame bus pateikta kokybinė ir kiekybinė ESF lėšų panaudojimo analizė? Ypatingai svarbu ne tik žinoti, kiek lėšų išleista įvairioms programoms įgyvendinti, bet ir užtikrinti, kad ES piliečiai taip pat gautų apčiuopiamos ir ilgalaikės naudos.

Jei Komisija neplanuoja tokio komunikato paskelbti, kodėl ir kaip Komisija gali užtikrinti, kad ESF lėšos naudojamos skaidriai ir efektyviai?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Komisija primena, kad Europos bendrijos steigimo sutarties 146 straipsniu buvo įkurtas Europos socialinis fondas, kurio paskirtis – pagerinti darbuotojų įsidarbinimo galimybes vidaus rinkoje ir taip prisidėti prie gyvenimo lygio kėlimo. Socialinis fondas taip pat vykdo veiksmus, kuriais siekiama stiprinti visuomenės ekonominę ir socialinę sanglaudą.

Komisija sutinka su gerb. Parlamento nare dėl to, kad svarbu pranešti apie konkrečią Europos socialinio fondo suteiktą naudą. Šiuo klausimu Komisija ketina pristatyti nemažai teminių pranešimų apie Europos socialinio fondo palaikymą ir veiklą, paramos gavėjus ir pasiektus rezultatus. Pirmas pranešimų komplektas turi būti pateiktas 2009 m. pradžioje.

Be to, Europos bendrijos steigimo sutarties 159 straipsnyje nustatoma, kad Komisija kas trejus metus turi pateikti ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui apie pasiektą ekonominės ir socialinės sanglaudos pažangą. Paskutinė Sanglaudos atskaita buvo paskelbta 2007 m. ir joje atkreiptas ypatingas dėmesys į investavimo į žmones klausimą. Kita Sanglaudos ataskaita bus pristatyta 2010 m. Be to, Komisija paskelbs vadinamąją „Ataskaitą apie pažangą“ per tarpinius metus.

  Ona Juknevičienė (ALDE). – Esu labai patenkinta Jūsų tiksliu ir konkrečiu atsakymu, taigi labai Jums ačiū. Tikrai vertinu, kad Komisija mano, jog mano iškeltas klausimas yra svarbus ne tik parlamentarams, bet ir Komisijai. Tačiau manau, kad jis yra ypač svarbus mūsų žmonėms. Jie turi žinoti apie šių lėšų naudojimo skaidrumą ir šių lėšų naudojimo efektyvumą. Todėl lauksiu ataskaitos 2009 m. pradžioje.

Ar galėtumėte man pasakyti, kuris generalinis direktoratas paruoš šią ataskaitą 2009 m.?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Už šias ataskaitas yra atsakingas Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių generalinis direktoratas, kuriam vadovauja mano geras kolega V. Špidla. Skaičiai yra įdomūs, mes kasmet rengiame mokymus devyniems milijonams žmonių Europoje, taigi jie tikrai gauna naudos.

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Išlaidas, susijusias su statyba ar rekonstrukcija, galima kontroliuoti. Europos socialinio fondo finansuojamuose projektuose tikslinės grupės gauna praktinių žinių, naujų įgūdžių ir patirties, todėl balansas priklauso nuo subjektyvaus tarnautojų požiūrio. NVO ir nepriklausomų institucijų nemokumas, kurį sukelia biurokratinės valstybių narių praktikos, dažnai trukdo Europos socialinio fondo finansavimo gavėjams įsitraukti į kitą veiklą pagal šios programos struktūrą. Kokias priemones Komisija turi tam, kad galėtų užtikrinti, jog valstybės narės nekurs per daug administracinių kliūčių, kai reikia apmokėti išlaidas, susijusias su Europos Socialinio fondo finansuotais projektais?

  Gay Mitchell (PPE-DE). – Galėčiau paprašyti Komisijos nario, ar jis galėtų šiais laikais, kai recesija lipa mums ant kulnų, paieškoti galimybės, kad Socialinis fondas bendradarbiautų su vietos plėtros partnerystės tarybomis, veikiančiomis tokiose valstybėse narėse kaip Airijos Respublika, taip pat ir kitose valstybėse narėse? Jis galėtų aptarti šį klausimą su EBPO, atlikusia tyrimą apie vietos plėtros efektyvumą skatinant mokymą, švietimą, mikro darbo vietų kūrimą ir pagerintą aplinką bedarbiais tapusiems žmonėms.

Nesitikiu, kad Komisijos narys šiandien sugebės atsakyti į šiuos klausimus, bet aš iš tikrųjų prašau, kad jis paieškotų šios galimybės ir galbūt pasikonsultuotų su EBPO, kad pamatytų, kaip Socialinis fondas ir socialinė partnerystė bei vietos plėtros partnerystės galėtų dirbti išvien, siekdamos pagerinti bendruomenių mokymą ir mūsų gyventojų darbo poreikius, ypač miestuose.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pirma, apie biurokratiją ir administracinę naštą: jos, be abejo, egzistuoja. Kaip sakiau, mano kolega V. Špidla yra atsakingas už pinigų išleidimą, o aš esu atsakingas už skolų padengimą – užtikrinant, kad jokie pinigai nebūtų iššvaistyti. Tai visada yra dilema.

Bandome kiek galima būti lankstesni, bet tuo pat metu gaunamas lėšas ir galimus rezultatus taip pat rūpestingai tikrina valstybių narių institucijos, mokėjimus atliekančios agentūros ir turbūt atsakingos ministerijos. Šią veiklą taip pat vykdo Europos Audito Rūmai ir mūsų generalinis direktoratas, taigi yra skirtingi kontrolės lygiai.

Rezultatą įvertina gausiai dalyvaujanti visuomenė, ir projektai turi būti matomi, taigi dabar esame įsipareigoję interneto svetainėje skelbti viską apie finansavimą, kad visi galėtų tai matyti. Tačiau Socialinis fondas daugiausia finansuoja mokymus.

Atsakant į kitą klausimą: vyksta bendradarbiavimas tarp skirtingų struktūrinių fondų finansavimo šaltinių, įskaitant Socialinį fondą ir regioninės plėtros fondus, ir, bent jau mano šalyje, jie labai glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauja. Šis bendradarbiavimas priklauso nuo valstybių narių institucijų. Mes galime tik palaikyti gerą bendradarbiavimą ir veiksmingą pinigų panaudojimą.

II dalis

  Pirmininkė. −

Klausimas Nr. 43, kurį pateikė Dimitrios Papadimoulis (H-0746/08)

Tema: Bendrijos bendrai finansuojami projektai ir „Siemens“ pinigai kyšiams

Graikijos ir Vokietijos teisėsaugos institucijos toliau tiria „Siemens“ pinigų kyšiams bylą. Šiuos pinigus firma naudojo tam, kad papirktų politines partijas ir asmenis valdžioje ir tokiu būdu gautų pagrindinius visuomeninio sektoriaus darbus bei tiekimo sutartis. Vokietijos teismai jau nuteisė buvusį vyriausiąjį bendrovės vadovą, kuris pripažino, kad pinigai kyšiams taip pat buvo naudojami Graikijoje.

Atsižvelgiant į tai, kad šie kyšiai gali būti susiję su Bendrijos bendrai finansuojamais projektais, ar Komisija gali pasakyti, kad OLAF ar bet kuri kita jos tarnyba tiria sutarčių sudarymo procedūrų teisėtumą ir tokių projektų įgyvendinimą?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Šios problemos visada yra labai sudėtingos ir rimtos. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) turi kompetenciją tirti atvejus, kai naudojamos Europos Sąjungos lėšos ir yra pakankamai rimti įtarimai dėl apgaulės ar taisyklių nesilaikymo, pažeidžiančio Europos Sąjungos finansinius interesus.

Tais atvejais, kai projektai yra bendrai finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų – pvz., struktūrinių fondų atveju, – valstybės narės ir Komisija dalijasi atsakomybe dėl šių lėšų tvarkymo. Šiuo atžvilgiu būtent valstybės narės pirmiausia atsakingos už išlaidų paskirstymą ir būtiną kontrolę. Be to, kadangi taikoma tokia kontrolė, atliekami tyrimai ir OLAF pranešama apie galimus sukčiavimo ar taisyklių pažeidimo atvejus, gerb. Parlamento narys turbūt žino, kad veikia reguliavimo priemonės pagal Reglamentą (EB) Nr. 1681/94, kuriame nustatoma, kad valstybės narės turi tinkamu metu pranešti Komisijai apie tokių galimo sukčiavimo ar taisyklių pažeidimo atvejų tyrimo detales. Be to, kai tik prireikia, OLAF palaiko glaudžius ryšius su kompetentinga nacionaline institucija dėl tokių bylų pažangos.

Kalbant apie gerb. Parlamento nario paminėtus dalykus, OLAF informavo Komisiją, kad ji žino apie tiriamas bylas Vokietijoje ir Graikijoje, bet iki šiol jokios valstybės narės teisėsaugos institucijos neprašė OLAF suteikti tiesioginę pagalbą dėl struktūrinių fondų „Siemens“ byloje Vokietijoje ir (arba) Graikijoje. Be to, Komisija norėtų pasiremti atsakymu, kuris jau buvo pateiktas į gerb. Parlamento nario raštišką klausimą, ir kuriame nustatyta, kad pagal Reglamento (Euratom, EB) Nr. 2185/96 3 straipsnį Komisija ir valstybių narių institucijos nekontroliuoja ekonominių operatorių tuo pačiu metu ir tų pačių faktų pagrindu, laikantis Bendrijos sektorių reguliavimo ar valstybių narių įstatymų. Be to, Komisija bet kuriuo metu gali pradėti pažeidimų procedūrą prieš valstybes nares, remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 226 straipsniu, jei yra pakankamų požymių, rodančių Bendrijos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą. Kalbant apie konkrečius gerb. Parlamento nario paminėtus dalykus, Komisija neturi jokių įkalčių, kuriais galėtų pagrįsti pažeidimų procedūros taikymą.

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL). – (EL) Gerb. Komisijos nary, būtent šito Jūsų ir klausiu. Puikiai žinote, kad „Siemens“, didelė ir ilgai veikianti bendrovė, pasirašė kelių milijonų eurų vertės sutartis pagal bendrai finansuojamas programas. Jos pagrindinė būstinė yra Vokietijoje, o sutartis ji pasirašė Graikijoje ir kitur. Buvo pateikti kaltinimai ir prielaidos, kad ši bendrovė naudojosi kyšininkavimu ir korupcija.

Kaip galite būti taip įsitikinęs, kad ji nenaudojo tų pačių metodų ir tų pačių pinigų papirkinėti bendrai finansuojamoms programoms? Gerb. Komisijos nary, kiek dar ketinate slėptis už Vokietijoje ir Graikijoje atliekamų tyrimų? Galite veikti savo iniciatyva. Ar Jūs, kaip kompetentingas Komisijos narys, ketinate paprašyti, kad OLAF ištirtų šį klausimą, ar ketinate nieko nedaryti, nes bijotės milžino, besivadinančio „Siemens“?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Ne, nebijau „Siemens“ ir mielai pasiųsiu OLAF, kad ji ištirtų šiuos atvejus, bet, kaip žinia, yra aiški teisinė struktūra, kurioje galime veikti ir galime imtis tyrimų. Kaip jau sakiau, sekame situaciją ir galime paraginti valstybes nares, galime pareikalauti, kad jos mus informuotų (juk jos yra įsipareigojusios mus informuoti) ir veiktų aktyviai. Bet šiuo metu turi būti požymių ir prašymas iš valstybių narių, kad OLAF suteiktų pagalbą. Ligi šiol to nebuvo, bet mes seksime situaciją.

Turime aiškiai ir kartais labai sudėtingai atskirtas valstybių narių ir Bendrijos institucijų pareigas bei įsipareigojimus. Tai ypač juntama, kai tyrimo taisyklės būna labai tiksliai apibrėžtos.

  Pirmininkė. − Kadangi klausimą Nr. 44 pateikęs Ch. Heaton-Harris nedalyvauja, šis klausimas atkrenta.

Klausimas Nr. 45, kurį pateikė Nirj Deva (H-0752/08)

Tema: Administraciniai reikalai ir Lisabonos sutartis

Ar galėtų Komisija išsamiau pasakyti, kaip keisis Personalo ir administracijos generalinio direktorato turimos Europos Sąjungos kompetencijos patvirtinus Lisabonos sutartį? Ar Komisija turi kokių nors planų įvesti kurią nors iš tų reformų?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Lisabonos sutartyje yra trys svarbiausios pakeistos Sutarties dėl Europos Sąjungos funkcionavimo nuostatos, kuriose aptariami administraciniai reikalai: 197 straipsnis apie administracinį bendradarbiavimą, 298 straipsnis apie atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą Europos administraciją ir 336 straipsnis apie Pareigūnų tarnybos nuostatus.

197 straipsnyje numatoma, kad Sąjunga imtųsi priemonių, išskyrus bet kokį suderinimą, siekdama palaikyti valstybių narių pastangas pagerinti savo gebėjimus įgyvendinti Sąjungos teisės aktus. 336 straipsnis pataisytas, siekiant pakeisti Institucijų pareigūnų tarnybos nuostatų priėmimo procedūrą į įprastą teisėkūros procedūrą (tai reiškia normalią bendro sprendimo procedūrą) – šiuo metu Taryba priima aktus kvalifikuotos daugumos balsavimu pagal Komisijos pasiūlymą po konsultacijos su kita institucija.

Pagal naują 298 straipsnį reikia priimti reglamentus, užtikrinančius „atvirą, veiksmingą ir nepriklausomą Europos administraciją,“ ir būtent tai bandome sukurti, nelaukdami, kol galutinai įsigalios Lisabonos sutartis.

  Nirj Deva (PPE-DE). – Ar galiu padėkoti Komisijos nariui už jo labai aiškų atsakymą ir pasveikinti su atviro ir veiksmingo būdo įgyvendinimu Komisijos darbe, nepaisant to, kad Lisabonos sutartis niekada neišvys dienos šviesos?

Vis dėlto, ar Komisija turi kokių nors planų įvesti kurią nors iš tų reformų, kurioms nereikia Lisabonos sutarties įsigaliojimo, pvz., dėl gebėjimų įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų gerinimo?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Turiu pasakyti, gerb. Parlamento nary, kad kiekvieną dieną bandome gerinti administracijos darbą, ir šiuo metu rengiamos intensyvios diskusijos su mūsų darbuotojų sąjungomis dėl Parlamento narių padėjėjams taikomų nuostatų, kurie taip pat yra Pareigūnų tarnybos nuostatų dalis. Tai neabejotinai suteikia daugiau skaidrumo ir daugiau aiškumo šiai ligi šiol probleminei sričiai. Taigi labai džiaugiamės, kad atidarėme daug interneto svetainių, kurios smarkiai pagerina mūsų veiklos skaidrumą.

Taigi darbas vyksta. Kalbant apie Pareigūnų tarnybos nuostatus – o tai yra vientisas dokumentas, – mūsų laukia didžiulis ir sudėtingas projektas, jei iš tikrųjų siekiame padaryti pakeitimus. Turbūt aptarsime su Parlamentu galimus pakeitimus per kitą kadenciją, bet mažos reformos vyksta ir šiuo metu. Viduje ką tik pakeitėme taisykles dėl vadinamųjų „karjeros plėtros apžvalgų“. Taigi beveik kiekvieną dieną čia įvyksta pakeitimų.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Komisijos nary, Jūs paminėjote, kad Komisija turi atlikti ir atliks savo Pareigūnų tarnybos nuostatų nuolatinius pakeitimus ir pagerinimus. Vienas tikrai keliantis nerimą pasikeitimas pastaraisiais metais yra tas, kad daug (ir ilgainiui vis daugiau) darbų užsakoma iš agentūrų ir kitų administracinių padalinių. Ar tai nepažeidžia vienodos administracijos principo, ypač administracijos politinės kontrolės vienodumo principo?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Tai geras klausimas, ir jis, beje, dažnai būdavo aptariamas Parlamento biudžeto kontrolės komitete. Kaip už administraciją, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Komisijos narys, esu, žinoma, labai susirūpinęs; mano kolegė Dalia Grybauskaitė ir aš visada užduodame klausimus apie tai, kad reikia įsteigti naujų institucijų, ir primygtinai reikalaujame, kad šioms naujoms institucijoms taikomos taisyklės būtų tokios pat skaidrios ir aiškios, kokios taikomos mūsų pagrindinėms institucijoms ir vadovybėms.

Tai, kad naudojamės agentūromis, galinčiomis būti lankstesnėmis ir gebančiomis tiksliau įgyvendinti Europos Sąjungos politiką, iš esmės yra sprendimas dėl politikos formavimo. Tai esame labai daug kartų aptarę čia, Parlamente, ir daugeliu atskirų atvejų susilaukėme palaikymo.

Galiu būti biurokratu, visada keliančiu klausimą, kaip tikrinti ir kaip kontroliuoti šias agentūras, bet tuo pat metu nemanau, kad tam tikras Europos Sąjungos institucijų padalijimas ar tam tikras Europos Sąjungos institucijų išplitimas Europoje yra blogai. Taigi išlyginkime ir pasverkime abi puses: vienoje pusėje – politikos formavimo poreikius ir laimėjimus, o kitoje pusėje – administracijos skaidrumą ir audito skaidrumą. Mes bandėme visuose sprendimuose pasiekti tam tikros pusiausvyros.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 46, kurį pateikė Ryszard Czarnecki (H-0789/08)

Tema: Europos Sąjungos pareigūnų piktnaudžiavimas tarnyba ir korupcija

Gana dažnai Europos viešąją nuomonę sukrečia pranešimai apie Europos Sąjungos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnyba ir korupciją. Ar gali Komisija pateikti išsamius duomenis apie šios problemos mastą per pastaruosius mėnesius, bendrai per šiuos metus ir per praėjusius metus, ir palyginti su praėjusiais metais?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Pirmiausia turiu pasakyti, kad Komisija nemato jokių požymių, rodančių, kad ES institucijose yra daugiau sukčiavimo atvejų negu kitose organizacijose. Komisija atkreipia dėmesį, kad Britanijos Lordų Rūmai specialiame pranešime padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų dėl Komisijoje plačiai paplitusios korupcijos ir kad sukčiavimo Europos Sąjungos biudžeto atžvilgiu lygmuo yra ne didesnis negu palyginamose viešųjų išlaidų programose, įskaitant programas Didžiojoje Britanijoje.

OLAF vidutiniškai pradeda apie 40 vidaus tyrimų per metus, kuriose dalyvauja pareigūnai iš visų institucijų. Per apytiksliai pusę šių atvejų prieinama išvados, kad tyrimą reikia pratęsti, ir šis tęsinys gali būti administracinis, drausminis, teisminis, finansinis ar net įstatyminis arba jų kelių derinys.

Komisijos visiško nepakantumo politika ir oficialaus pareigūnų įpareigojimas nedelsiant pranešti apie rimtą pažeidimą leidžia išlikti budriems dėl galimo sukčiavimo ar korupcijos. Tai taip pat gali skatinti pradėti nemažai tyrimų, per kuriuos išaiškėja, kad pradiniai įtarimai buvo nepagrįsti.

Kalbant apie Komisiją, 2007 m. 15 darbuotojų buvo pritaikytos drausminės priemonės, palyginti su vidutiniškai penkiais darbuotojais nuo 2004 iki 2006 m. 2007 m. sankcijos buvo pritaikytos septyniais atvejais dėl įvairių pažeidimų, įskaitant išorinę veiklą, nesuderinamą su darbo funkcija, neleistiną nedalyvavimą ir finansinius pažeidimus.

Darbuotojų taisyklės užtikrina gerai išvystytą drausminę sistemą su galimomis sankcijomis nuo paprasto įspėjimo iki pažeminimo pareigose ir, rimčiausiais atvejais, atleidimo su teisių į pensiją sumažinimu ar be jo. Be to, darbuotojams gali būti pritaikyta asmeninė finansinė atsakomybė už žalą, kilusią dėl jo ar jos rimto asmeninio nusižengimo.

  Ryszard Czarnecki (UEN). − (PL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, Jums nereikėjo užimti tokios gynybos padėties. Dabartinė Komisija neabejotinai gali didžiuotis, kad, palyginti su J. Santero Komisija, ji prilygsta šv. Pranciškui. Tačiau yra kitas dalykas, apie kurį norėčiau pakalbėti, ir noriu paklausti, ar kuris nors Europos Sąjungos administracijos darbuotojas buvo suimtas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o ne tiesiog atleistas iš darbo.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Kaip sakiau, turime keletą tiriamų bylų, bet per praėjusius šešerius metus dar nesame baigę jokių kriminalinių bylų. Joks Europos Komisijos pareigūnas nebuvo teismo pripažintas kaltu. Turime keletą tiriamų bylų, bet jos visos yra valstybių narių jurisdikcijoje. Be to, nuo 2002 m. Komisija panaikino neliečiamybę. Jei reikia ištirti pareigūno veiklą, Komisija priima sprendimą, kad panaikintų jo neliečiamybę. Mes panaikinome 35 žmonių neliečiamybę – baudžiamosioms byloms teismuose – ir ligi šiol pusė jų buvo išteisinti, o bylos buvo nutrauktos. Kai kurios bylos dar svarstomos ir dar nebuvo priimta jokių nutarčių dėl baudžiamosios atsakomybės. Tokia yra situacija dėl baudžiamųjų bylų prieš Komisijos pareigūnus. Esame pakankamai įsitikinę, kad kai kurie asmenys bus nuteisti, bet tam tikrų valstybių narių teisminėse institucijose tam reikia labai daug laiko. Mes neabejotinai bendradarbiaujame per visus šiuos tyrimus.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. Komisijos nary, ką tik paminėjote, kad kaip už nusikaltimą turi būti baudžiama per teismus, taip už korupciją taip pat turi būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir tai turi atlikti valstybių narių teisėsaugos institucijos. Ar dauguma šių bylų – manau, kad jų yra – yra Belgijos teismuose, ar yra pareigūnų kitose valstybėse narėse, kurie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn už korupciją?

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − Dauguma, o galbūt visos bylos yra Belgijos teismuose, nes pareigūnai gyvena Belgijoje. Todėl dauguma bylų yra Belgijoje, taip pat Liuksemburge.

  Pirmininkė. − Kadangi šie klausimai yra ta pačia tema, jie bus aptariami kartu:

Klausimas Nr. 47, kurį pateikė Eoin Ryan (H-0712/08)

Tema: BKPMB poveikio vertinimas

Kreipdamasis į ekonomikos ir pinigų politikos komitetą šių metų birželio mėn., Komisijos narys L. Kovacs paminėjo BKPMB poveikio įvertinimą, kurį jis apibūdino kaip „esmingai svarbų“ jo pasiūlytam teisėkūros pasiūlymui. Ar gali Komisija suteikti mums išsamesnės informacijos apie šį poveikio vertinimą ir patvirtinti, kad jei jis bus nepalankus BKPMB pasiūlymui, Komisija atidės tokio teisėkūros pasiūlymo planus?

Klausimas Nr. 48, kurį pateikė Marian Harkin (H-0724/08)

Tema: BKPMB

Kokia yra dabartinė situacija dėl svarstymų įvesti bendrą konsoliduotą įmonių pelno mokesčio bazę, ir ar, atsižvelgdama į Airijos rinkėjų per balsavimą dėl Lisabonos sutarties šiuo klausimu išreikštus nuogąstavimus, Komisija kaip nors pakeitė savo požiūrį?

  László Kovács, Komisijos narys. − Šiuo metu atliekamas bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės (BKPMB) poveikio įvertinimas. Šiame vertinime bus aptarta nemažai galimų pasirinkimų dėl įmonių pelno mokesčių sistemos reformos Europos Sąjungos lygmeniu.

Laikantis dabartinės Komisijos praktikos, tokio pobūdžio pasiūlymai turi būti kartu su poveikio vertinimu, parengiamu pagal pagrindinius Poveikio vertinimų gairėse išdėstytus analitinius žingsnius. Pagrindiniais analitiniais žingsniais turi būti nustatyta problema, apibrėžti tikslai, išvystyti svarbiausi politikos pasirinkimai, išanalizuoti jų poveikiai, palyginti pasirinkimai ir bendrais bruožais aprašytas politikos kontroliavimas ir vertinimas.

Vertinime bus apibūdintos ir parodytos dabartinės tarpvalstybinių įmonių mokesčių kliūtys vidaus rinkoje, taip pat bus apibrėžti šia reforma siektini tikslai. Bus išanalizuota daug alternatyvių politikos pasirinkimų, įskaitant BKPMB, kurie būtų tinkami kliūtims panaikinti, ir bus įvertinti jų atitinkami ekonominiai, aplinkos ir socialiniai poveikiai.

Dėl labiausiai tinkamų įvairių politikos pasirinkimų poveikių tipų, vertinime bus siekiama įvertinti: (a) alternatyvių mokesčio reformų padarinius visos ekonomikos mastu Europos Sąjungos konkurencingumui, Europos Sąjungos ekonomikos ir gerovės plėtrai; (b) jų atitinkamus padarinius bendrovių atitikties išlaidoms; ir (c) ypač jų atitinkamus poveikius valstybių narių įmonių mokesčio bazėms ir mokesčių administravimo išlaidoms.

Rengiant poveikio vertinimą, buvo pasiekta reikšmingos pažangos, bet darbas dar nėra baigtas. Kai tik poveikio vertinimas bus baigtas ir įvertinti skirtingi pasirinkimai, Komisija padarys būtinas išvadas. Tai, kad Komisija atlieka poveikio vertinimą, nebūtinai reiškia, kad pasiūlymas bus teikiamas.

  Eoin Ryan (UEN). – Sakyti, kad esu nusivylęs atsakymu, būtų labai švelnu: būtent tai jūs sakėte mums praėjusį birželio mėn. Sakėte mums, kad turėsime vertinimą rugsėjį. Turiu pasakyti, kad sklando labai daug gandų, kad gavote tarpinę ataskaitą apie BKPMB. Jūs oficialiai jos nepriėmėte, bet darau išvadą, kad ši ataskaita nėra palanki BKPMB pasiūlymui, ir mes negalime šios ataskaitos pamatyti būtent todėl, kad Jūs formaliai jos nepriėmėte.

Norėčiau paklausti jūsų, ar taip yra iš tiesų, nes tai nepaprastai nesąžininga, nes šis klausimas jau buvo ilgą laiką svarstytas. Šiuo klausimu iš abiejų pusių yra daug stiprių jausmų, ir manau, kad turite mums parodyti tą ataskaitą arba tarpinę ataskaitą, kad galėtume sužinoti, koks yra ataskaitoje išdėstytas požiūris šiuo labai svarbiu klausimu. Norėčiau primygtinai paprašyti, kad Jūs tai padarytumėte. Manau, kad neteisinga, jei Jūs gavote tarpinę ataskaitą, ir jos nerodote mums todėl, kad joje nėra to, ko šiuo klausimu Komisija nori.

  Marian Harkin (ALDE). – Noriu pakartoti E. Ryano komentarus. Buvo užduotas konkretus klausimas: jei vertinimas bus nepalankus, ar Komisija atidės BKPMB įgyvendinimo planus? Į šį klausimą nebuvo atsakyta.

Taip pat buvo atlikta daug kitų vertinimų – aišku, juos atliko ne Komisija, – parodžiusių, kad daugeliu atvejų BKPMB sugriūtų nuo savo svorio.

Bet kadangi neatsakėte į užduotą klausimą, noriu Jums pateikti dar vieną ar du. Ar nesutiktumėte, kad tai nėra supaprastinimas? Dabar turime 27 mokesčių bazes. Su BKPMB turėtume 28 bazes. Jei ji veiktų, ar nesutiktumėte, kad tai pažeistų Europos gebėjimą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, nes tarptautinių bendrovių mokėtinas mokestis vienoje šalyje nebebūtų nustatomas tos valstybės įstatymu, bet nuoroda į sudėtingą formulę, kuri gali būti apskaičiuota tiktai retrospektyviai? Kitaip tariant, nebeliktų jokio politikos tikrumo, ir tai ypač sumažintų tiesiogines užsienio investicijas. Aš tik noriu jūsų nuomonės šiuo klausimu, gerb. Komisijos nary.

  László Kovács, Komisijos narys. − Taip, tai tiesa, kad siekėme pateikti pasiūlymą šių metų rudenį, bet turite suprasti, kad tokiame ambicingame projekte kaip BKPMB neįmanoma tiksliai numatyti, kada būsime pasiruošę pateikti pasiūlymą, nes pasiūlymo laiko parinkimas priklauso nuo poveikio vertinimo pabaigimo ir pasiūlymo vystymo Komisijoje.

Kalbant apie ryšį tarp Airijos referendumo dėl Lisabonos sutarties ir BKPMB, noriu pabrėžti, kad Komisija laikosi apgalvoto metodo, pagrįsto plačiomis konsultacijomis ir detalia visų BKPMB aspektų analize. Komisija žino apie rinkėjų iškeltus klausimus per referendumą Airijoje dėl Lisabonos sutarties. Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lisabonos sutarties nuostatos neturi jokios tiesioginės įtakos procesui, kuriuo valstybės narės galų gale nuspręstų dėl bet kokio pasiūlymo dėl galimo Komisijos pasiūlymo dėl BKPMB.

(Eoino Ryano šūksnis iš salės)

  Pirmininkė. – Apgailestauju, gerb. E. Ryanai. Taisyklės leidžia Jums pateikti papildomą klausimą. Aš nesuteiksiu Jums žodžio.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 49, kurį pateikė Georgios Papastamkos (H-0716/08)

Tema: ES ir Kinijos muitinių bendradarbiavimas

Kaip Komisija vertina Europos Sąjungos ir Kinijos muitinių bendradarbiavimo organizavimą ir efektyvumą?

  László Kovács, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, ar galėčiau labai trumpai atsakyti į gerb. E. Ryano komentarus? Tenoriu Jums pasakyti, kad netrukus gausite išsamų, teisiškai pagrįstą atsakymą iš mano kanceliarijos vadovo. Tada suprasite mūsų poziciją.

Kalbant apie antrą klausimą, muitinių bendradarbiavimas – svarbi ES ir Kinijos strateginės partnerystės dalis. EB ir Kinijos susitarimas dėl muitinių bendradarbiavimo ir administracinės tarpusavio pagalbos suteikia šiam bendradarbiavimui teisinį pagrindą. EB ir Kinijos jungtinis muitinių bendradarbiavimo komitetas susitinka kartą per metus, kad tvarkytų ir prižiūrėtų susitarimo įgyvendinimą.

Pagal Muitinių bendradarbiavimo susitarimą EB ir Kinija stiprina sąveiką pagrindinėse muitinių veiklos srityse, organizuotuose taip, kad gerai atitiktų Europos bendrijos interesus.

Klastojimo problema – mūsų pagrindinis prioritetas santykiuose su Kinija, iš kurios į Europos Sąjungą per išorės sienas patenka daugiausia klastočių. Per savo vizitą į Pekiną sausio mėn. ir 2008 m. balandžio mėn. susitariau su savo Kinijos kolegomis, kad parengtume ambicingą veiksmų planą dėl INT vykdymo su konkrečiais tikslais ir priemonėmis, kuris turėtų būti priimtas per Europos Sąjungos ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą gruodžio mėn. Į veiksmų planą, taip pat turėtų būti įtraukta keitimosi informacija apie INT rizikas sistema, operatyvinės veiklos pareigūnų mainų programa ir bendradarbiavimas, siekiant vystyti partnerystes su verslo bendruomenėmis Kinijoje ir Europos Sąjungoje.

Tiekimo grandinės apsaugojimas – kitas būtinas EB ir Kinijos muitinių bendradarbiavimo aspektas. Jungtinis bandomasis projektas dėl saugaus ir apsaugoto prekybos kelio buvo vykdomas nuo 2007 m. lapkričio mėn., ir jame dalyvavo trys uostai: Shenzhen Kinijoje, Roterdamas Nyderlanduose ir Felixstowe Jungtinėje Karalystėje.

Šiuo projektu siekiama stiprinti saugumą, lengvinti prekybą tarp Europos bendrijos ir Kinijos naudojant šiuolaikines technologijas ir keitimąsi pažangia informacija. Taip pat ši veikla padės geriau spręsti prekybos neteisėtomis prekėmis problemą. Be to, bandomuoju projektu siekiama paruošti pagrindą būsimam susitarimui dėl saugumo priemonių ir įgaliotų ekonominių operatorių (AEO) bei jų analogų Kinijoje tarpusavio pripažinimo. Jis apima bendradarbiavimą tokiose svarbiose srityse kaip Kinijos saugumo įstatymų suderinimas, keitimasis informacija ir rizikos analizė. Kinija iki 2008 m. balandžio 1 d. priėmė ir įgyvendino savus AEO reglamentuojančius įstatymus, kurie, atrodo, yra labai panašūs į Europos bendrijos koncepciją.

EB ir Kinija taip pat plečia bendradarbiavimą kitose svarbiose srityse. Tikimasi, kad ES ir Kinijos susitarimas dėl koordinuotos veiklos kontroliuojant prekybą narkotinių medžiagų pirmtakais bus pasirašytas per ateinantį ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimą, ir šis susitarimas leis mums veiksmingiau kovoti su prekyba neteisėtomis narkotinėmis medžiagomis.

Susitarėme toliau stiprinti mūsų bendradarbiavimą kovoje su sukčiavimu naudojant sukurtą tarpusavio pagalbos mechanizmą.

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) paskyrė vieną iš savo atstovų į Kiniją, siekdama sustiprinti tarnybos vykdomą kovos su kontrabanda ir su klastotėmis veiklą, ypač dėl cigarečių kontrabandos.

Europos Sąjunga pasiruošusi ir toliau padėti Kinijai stiprinti muitinių gebėjimus, tai pat ir taikydama neseniai paskelbtus muitinių projektus.

Nors pasiekėme didelės pažangos stiprindami muitinių bendradarbiavimą su Kinija, reikia žengti ir tolesnius žingsnius, ypač kovojant su klastojimu ir piratavimu. Deramas aukščiau minėtų iniciatyvų, ypač pasiūlyto INT vykdymo veiksmų plano įgyvendinimas lems šio bendradarbiavimo veiksmingumo lygį.

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). – (EL) Dėkoju, gerb. Komisijos nary, už atsakymą. 2007 m. Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos deficitas siekia 160 mln. EUR Europos Sąjungai nenaudai. Šis deficitas dideliu mastu susidarė dėl neišvystyto muitinių bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos ir Kinijos. Be skaičių kalbos, mes taip pat labai domimės – nes tai pagrįsta – visuomenės sveikata, Europos vartotojų apsauga ir, žinoma, Europos gaminių konkurencingumu.

Manau, kad šios kontrolės priemonės bus sustiprintos artimiausioje ateityje, kad galėtume apsaugoti mano minėtus visuomenės interesus.

  László Kovács, Komisijos narys. − Visiškai pritariu Jūsų susirūpinimui – mano nuomone, klastojimas – daug daugiau negu finansinė problema.

Visų pirma, tai teisinis klausimas: intelektinės nuosavybės teisės pažeidimas.

Antra, tai – finansinė ar ekonominė problema, nes klastotės sumažina valstybių narių pajamas, taip pat sumažina originalius gaminius gaminančios bendrovės pelną. Ši problema netgi gali būti darbo vietų praradimo mūsų valstybėse narėse priežastimi.

Bet, trečia, – o tai man kelia didžiausią rūpestį – klastojimas – nauja grėsmė mūsų gyventojų saugumui, sveikatai ir netgi gyvybei, taigi, kaip jūs labai aiškiai pabrėžėte, tai yra vartotojų apsaugos klausimas. Kai pirmą kartą gavau informacijos, kad Europos Sąjungos muitinė sulaikė kai kurias vaistų, medikamentų nuo širdies ir kraujagyslių ligų siuntas, ir kapsulėse buvo plytų milteliai ir geltoni dažai, buvau iš tikrųjų sukrėstas.

Taigi tai daug daugiau negu finansinis ar teisinis klausimas. Tai mūsų gyventojų saugumo problema, ir turime pasistengti.

Galėčiau sakyti, kad dabar turiu daugiau optimizmo: balandžio mėn. susitikau su savo naujuoju kolega, nauju ministru, atsakingu už muitines Kinijoje. Dar bendraudamas su savo ankstesniu kolega jutau tam tikrus teigiamus kinų stiliaus, jų derėjimosi būdo pasikeitimus. Po 2005 m. jie tapo konkretesni, vis geriau mus suprato, ir Kinija atliko kai kuriuos žingsnius. Pvz., jie net pakeitė įstatymus dėl kovos su klastojimu.

Bet jūs esate teisūs, kad jie vis dar neveikia optimaliai. Todėl inicijavome veiksmų programą, ir aš labai aiškiai išdėsčiau savo naujam kolegai, kad mes tikimės iš Kinijos konkrečių priemonių ir konkrečių rezultatų rinkoje, ir manau, kad jis suprato mano žinią.

Dar viena ar dvi priežastys, kodėl esu optimistas: pirma, Kinija, kylanti valstybė, atliekanti vis svarbesnį vaidmenį pasaulio ekonomikoje ir pasaulio politikoje, manau, tiesiog negali leisti sau būti siejamai, būti laikomai pagrindiniu suklastotų gaminių šaltiniu. Antra, Kinija vis daugiau nukenčia pati. Visai neseniai girdėjome apie Kinijoje suklastotus pieno miltelius, dėl kurių mirė keletas kinų vaikų. Taigi jie nėra tik kilmės šalis, bet ir patys nukenčia nuo klastotojų.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Kaip Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Kinijos Liaudies Respublika narė, aš įdėmiai klausiausi jūsų atsakymo.

Ar po Kinijos prisijungimo prie PPO pavyko bent kiek sumažinti baisų rekordą, kurį ši šalis pasiekė dėl klastočių ar intelektinės nuosavybės vagysčių, ir kokios priemonės taikomos Kinijai, kad būtų pasiekta pažangos šioje srityje?

Jūs minėjote EB ir Kinijos jungtinį muitinių komitetą. Kas jame dalyvauja iš EB pusės, ir kokių reikia kvalifikacijų norint tapti šio komiteto nariu?

Mano paskutinis punktas: ar šis jungtinis komitetas turi nusistatęs terminus, kada svarstys prekybos įvairiomis atliekomis, pervežamomis iš Europos į Kiniją, problemą?

  László Kovács, Komisijos narys. − Vienas iš skaičių, kuriuos galiu pateikti savo atsakyme, yra tai, kad 2005 m. daugiau kaip 80 proc. konfiskuotų suklastotų gaminių buvo atvežti iš Kinijos. Dabar ši proporcija yra apytiksliai 60 proc. Manau, būtų per anksti sakyti, kad tai yra dėl Muitinių bendradarbiavimo susitarimo ir kad tai yra kasmetinio Muitinių bendradarbiavimo komiteto susitikimo rezultatas, bet esu gana tvirtai įsitikinęs, kad yra tam tikras ryšys tarp šių dviejų dalykų.

Kaip jau esu sakęs, buvo priimti Kinijos įstatymų pakeitimai: suklastotų prekių gamyba ir platinimas dabar įtraukti į baudžiamąjį kodeksą, nors anksčiau to nebuvo, ir taip pat buvo įvesta eksporto kontrolė. Negalėčiau teigti, kad ši eksporto kontrolė yra sisteminga ir veikia reikiamu mastu. Ji gana sporadinė ir atsitiktinė, bet tai yra žingsnis į priekį. Tai konkretūs faktai, rodantys, kad Kinija vis daugiau bendradarbiauja ir rimtai žiūri į šią problemą. Aš jau kalbėjau apie Kinijos motyvaciją.

Kalbant apie Jungtinį muitinių bendradarbiavimo komitetą, jame kolegialiai pirmininkauja ministras iš Kinijos ir aš pats kaip Europos Sąjungos ar Europos bendrijos atstovas; taip pat jungtiniame komitete ekspertų lygyje dalyvauja visų valstybių narių atstovai. Jie kasmet daugiau kaip vieną kartą susitinka ekspertų lygyje. Kartą per metus taip pat susitinka du jungtinio komiteto pirmininkai ir aptaria klausimus.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 50, kurį pateikė Sean Ó Neachtain (H-0708/08)

Tema: Saugumo priemonių Europos regioniniuose oro uostuose finansavimas

Tikimasi, kad Komisija iki 2008 m. pabaigos paskelbs pranešimą apie saugumo priemonių Europos oro uostuose finansavimą, ir po šį pranešimą gali lydėti naujas teisėkūros pasiūlymas šiuo klausimu.

Atsižvelgiant į tai, kad saugumo išlaidos tampa sunkia našta Europos regioniniams oro uostams, ar gali Komisija nurodyti, kokių, jos nuomone, reikia imtis sprendimų, kad padėtume regioniniams oro uostams tvarkyti didėjančias saugumo išlaidas? Be to, ar Komisija planuoja įvesti naujas priemones, įpareigosiančias visas valstybes nares iš dalies finansuoti saugumą Europos regioniniuose oro uostuose?

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. pirmininke, Komisija, laikydamasi 2008 m. Reglamento Nr. 300 dėl bendrų taisyklių civilinės aviacijos saugumo srityje 22 straipsnyje nustatyto įsipareigojimo, šių metų gruodžio mėn. pristatys pranešimą apie išlaidų, susijusių su saugumo priemonėmis, finansavimą Europos oro uostuose.

Atsižvelgdama į dabartinę situaciją, Komisija peržiūri konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir su valstybėmis narėmis rezultatus, kad nustatytų naujo teisėkūros pasiūlymo šiuo klausimu turinį. Komisija pristatys savo išvadas šiame pranešime ir, siekiant spręsti kai kuriuos konsultacijų metu iškilusius klausimus, Komisija taip pat gali būti paraginta imtis tolesnių veiksmų šioje srityje.

  Seán Ó Neachtain (UEN). – Gerb. pirmininke, man reiktų daugiau informacijos. Ką būtent Komisija ketina daryti, kad padėtų oro uostams dėl šių išlaidų? Mano Airijos šiaurės vakarų rinkimų apygardoje yra penki oro uostai, ir jiems yra labai sudėtinga išsilaikyti ekonomiškai dėl jiems daromo spaudimo. Tarp jų yra du tarptautiniai oro uostai, Šanono oro uostas ir Airijos vakarų oro uostas, kartu su kitais trimis regioniniais oro uostais. Ką Komisija gali padaryti, kad padėtų tiems oro uostams išlikti ir leistų jiems ekonomiškai funkcionuoti?

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. S. Ó Neachtain, deja, negaliu duoti jums skubaus, konkretaus atsakymo, kaip Jūs norėtumėte. Tačiau Komisija peržiūri jos rengtų konsultacijų rezultatus, kad juos išnagrinėtų ir tokiu būdu apsispręstų, ar, kaip, kokiu mastu, kaip atsižvelgiant į valstybes nares, ar tai yra tik pačių valstybių narių reikalas, mes turime baigti peržiūrėti konsultacijas.

Kai tik baigsime peržiūrėti konsultacijas, jei pageidautumėte, aš jus tuojau pat informuosiu, ir bet kuriuo atveju, kaip jau sakiau anksčiau, mes iki metų galo pristatysime savo pranešimą apie visą šį sektorių. Tai yra tiktai kelių savaičių laukimo klausimas, kol mūsų pareigūnai galutinai įvertins visas konsultacijas. Mano biuras ir mano darbuotojai yra pasiruošę suteikti Jums visą būtiną informaciją, kad galėtumėte atsiskaityti savo rinkėjams.

  Manolis Mavrommatis (PPE-DE). – (EL) Gerb. Komisijos nary, atsižvelgiant į tai, ką pasakėte, ar bus galima įvertinti saugumo reikalavimus kiekvienai valstybei narei ir regioniniams oro uostams – nes apie tai buvo klausimas – kur jų yra labai daug, pvz., Graikijos salose ir Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje?

Jūs, aišku, žinote, kiek ten yra salų ir kiek yra tokių sričių; ar finansavimas iš Jūsų bendro biudžeto bus proporcingas ir diferencijuotas?

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Žinome, kad šias išlaidas turės padengti keleiviai. Todėl taip pat turime diferencijuoti. Šiais laikais nėra didelio skirtumo, ar naudojamasi traukiniu, pvz., greituoju traukiniu (TGV), ar kuriuo nors kitu didelio greičio geležinkeliu, ar lėktuvu. Pažiūrėjus į saugumo priemones geležinkelio stotyse ir oro uostuose, galbūt čia galima matyti galimybę suderinimui. Ar manote, kad čia būtų galima įvesti vienodas teisės aktų nuostatas?

  Pirmininkė. − Gerb. Komisijos nary...

(Jimo Higginso šūksnis iš salės)

Labai apgailestauju, gerb. J. Higginsai, aš įtraukiau du papildomus klausimus, ir tai viskas, kiek galiu įtraukti, ir juos kaip įmanoma tinkamiau aptarėme.

(Jimo Higginso šūksnis iš salės)

Taisyklėse numatomi du papildomi klausimai. Apgailestauju, bet negaliu leistis į diskusiją su Jumis. Tai nesąžininga tų atžvilgiu, kurie turi ir nori išsakyti savo klausimus.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. pirmininke, tiems Parlamento nariams, kurie dėl darbo tvarkos taisyklių negali išgirsti atsakymų į rūpimus klausimus, norėčiau pasakyti, kad mano biure, pateikę užklausą, gali gauti bet kokios jiems reikalingos informacijos.

Atsakant į M. Mavrommatiso klausimą: iš esmės jis klausė, ar valstybės narės gali įvesti griežtesnes saugumo priemones, nei numatyta 2008 m. Reglamente Nr. 300; žinoma, valstybės narės gali įvesti griežtesnes priemones, nei nurodyta reglamentavimo sistemoje. Tačiau šios griežtesnės priemonės gali atsiliepti tarptautinei aviacijos rinkai, nes jos neretai skiriasi skirtingose valstybėse narėse.

Pranešime, kuris, pažadu, bus paskelbtas labai greitai, Komisija pateiks svarstymus, ar tokios griežtesnės priemonės iškraipo konkurenciją tarp oro transporto bendrovių ir oro uostų. Dėl salose esančių oro uostų problemos: Komisija ją taip pat sprendžia, atsižvelgdama į gautus atsakymus. Be abejo, salose esantys oro uostai įtraukti į bendrą oro uostų sistemos tyrimą. Juk žinote, kad Komisija labai vertina regionus, tokius, kaip jūsų šalyje, taip pat man geriau pažįstamose šalyse esančios salos, kurias galima pasiekti tik lėktuvu arba laivu. Todėl Komisija šiems susisiekimo keliams skiria daug dėmesio.

Dėl P. Rübigo klausimo: Komisija svarsto įvairias galimybes. Galima naudoti viešąsias lėšas: tai yra vienas galimų būdų padengti aviacijos saugumo išlaidas. Todėl nebuvo minėta, kad reikėtų padidinti bilietų kainas. Galima rasti ir kitų finansavimo būdų. Tačiau pasakysiu atvirai ir ne taip oficialiai: norėčiau pabrėžti, kad Komisija atidžiai tiria visą surinktą informaciją ir, kai ji bus ištirta, peržiūrėta ir apsvarstyta, pamėginsime paruošti visapusį, Europos piliečių interesus atitinkantį pranešimą.

Gerb. P. Rübig, jums norėčiau pasakyti tą patį kaip ir kitiems gerb. Parlamento nariams: nariai visada gali kreiptis į mano biurą, norėdami ką nors išsiaiškinti ar paskirti susitikimą dėl su transporto sektoriumi susijusių klausimų.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 51, kurį pateikė Stavros Arnaoutakis (H-0713/08)

Tema: Kokybiškas transportas ir Europos Sąjungos mažų salų regionai

Kokių priemonių Komisija imsis, siekdama užtikrinti, kad Europos Sąjunga turėtų tvarias ir kokybiškas transporto sistemas, bei norėdama apsaugoti savo piliečių teises ir saugumą? Kaip Komisija prisidės, kuriant patikimą transporto sistemą (laivais, lėktuvais, sraigtasparniais), aprėpiančią Europos Sąjungos mažų salų regionus?

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. pirmininke, tam tikra prasme tai praplečia M. Mavrommatiso užduotą klausimą. Kad užtikrintume tvarų, kokybišką transportą Europoje ir apsaugotume piliečių teises bei jų saugumą, siūlome Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamą teisinę ir reglamentavimo sistemą. Kai Parlamentas ją priims, mes užtikrinsime, kad ji būtų įgyvendinta.

Norėčiau pateikti tris pavyzdžius: keleivių teises, tvarų transportą ir keleivių saugumą. Taip pat prašėte plačiau paaiškinti, kaip šie veiksmai prisidės kuriant patikimą transporto laivais, lėktuvais ar sraigtasparniais sistemą, skirtą Europos Sąjungos mažų salų regionams. Didžiausia problema šiame pasiūlyme yra finansavimas. Taigi grįžtame prie ankstesnio klausimo temos.

Gerb. Parlamento nariai – beveik norėčiau kreiptis „kolegos Parlamento nariai“, nes negaliu pamiršti pats daugelį metų buvęs EP nariu, – čia reikia kai ką išsiaiškinti. Dėl susisiekimo mažų salų regionuose bei tarp šių regionų ir žemyno kiekio bei kokybės sprendžia valstybės narės bei regioninės valdžios institucijos. Mūsų, Komisijos, vaidmuo yra antraeilis, į jį įeina dvi išskirtinės pareigos. Pirma, Komisija vykdo Europos sanglaudos politiką, kuri remia nepalankioje geografinėje ir gamtinėje padėtyje esančių regionų plėtrą. Remdamasi Sanglaudos politika Bendrija gali teikti bendrąjį finansavimą, kad būtų pagerintas susisiekimas su salų regionais. Antra, Komisija turi pareigą užtikrinti, kad transporto tiekėjams suteikta finansinė parama neiškraipytų konkurencijos vidinėje rinkoje, kas kenkia bendram interesui.

Šį saugiklį užtikrina Bendrijos vidinės transporto rinkos teisės aktai. Komisija negali įgalioti teikti valstybinę pagalbą kokybiškam transportui į salų regionus ir jų viduje, ypač kompensacijos už privalomąsias viešąsias paslaugas forma. Vidinę jūrų ir oro transporto sektorių rinką reguliuojantys teisės aktai palieka valstybėms narėms daug laisvės renkantis, kaip organizuoti viešojo transporto paslaugas, jungiančias salas su žemynu bei salas tarpusavyje, jei tik visi galimi transporto tiekėjai turi lygias galimybes teikti minėtąją viešąją paslaugą.

  Costas Botopoulos, vietoj autoriaus. – (IT) Komisijos nary A. Tajani, kadangi jūs kalbėjote itališkai, man irgi norėtųsi kreiptis šia kalba, tačiau susilaikysiu ir kalbėsiu graikiškai.

(EL) – Gerb. Komisijos nary, mano klausimas susijęs ne tiek su finansavimu, kurį aptarė mano gerbiamasis bičiulis M. Mavrommatis, bet su trimis konkrečius dalykus, kuriuos jūs paminėjote ir kuriuos norėčiau pakomentuoti. Pirma – tai transporto standartai, labai svarbus dalykas. Antra – išskirtinis mažų salų atvejis, kaip žinote, mano šalyje yra daugybė labai mažų salų, kurios yra ypatingas atvejis; ir trečia – tai, kaip jaučiasi šių mažų salų gyventojai: jie jaučiasi kiek izoliuoti, šiuo konkrečiu atveju – nuo likusios Graikijos dalies ir nuo Europos apskritai, kai mes neskiriame ypatingo dėmesio jų problemoms, ypač transporto klausimui. Taigi mano klausimas yra pirmiausia politinis klausimas, aprėpiantis daugiau nei finansavimo problemą: ar manote, kad Europos Sąjunga šiuo atveju taip pat turėtų vaidinti politinį vaidmenį?

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (IT) Norėčiau padėkoti gerb. Parlamento nariui, kad man atsakė mano kalba. Knieti jums atsakyti senąja graikų kalba, kurios mokiausi daugelį metų (mano motina taip pat ilgus metus dėstė senąją graikų kalbą), tačiau galbūt pridaryčiau klaidų ir rizikuočiau likti jūsų nesuprastas. Vis viena ačiū už tokį gestą.

Gerb. C. Botopoulos, pats tvirtinau tą patį, būdamas Parlamento nariu, išrinktu apygardoje, kurioje irgi buvo daug mažų salų, taigi man puikiai pažįstamos rimtos šių toli nuo terra firma esančių salų susisiekimo problemos, ypač padidėjančios žiemą. Kadangi daugelyje tokių salų lankosi turistai, vasarą laivai gabena lankytojus, o kartu ir salose gyvenančius žmones, tad du – tris mėnesius (birželį, liepą ir rugpjūtį) jie nesusiduria su sunkumais. Problemos prasideda rugsėjo mėn., ir tuomet tikrai iškyla grėsmė jaustis izoliuotiems.

Manau, kad Europos Komisija, nors ir negali priimti tiesioginio sprendimo šiuo klausimu (tą minėjau savo kalboje, visada gerbiame subsidiarumo principą), gali suteikti paramą, pvz., prisidėdama prie tam tikrų transporto sistemų finansavimo, taip neiškreipdama vidinės rinkos, kad minėtieji piliečiai, kurie yra Europos piliečiai ir turi tokias pačias judumo teises kaip ir gyvenantys dideliuose miestuose ar žemyne, turėtų teisę keliauti ir gauti pristatymus, nes problema kai kuriose salose liečia ir maisto bei vandens tiekimą.

Gerb. Parlamento nary, suprantu ir palaikau jūsų susirūpinimą. Europos Komisija, siekianti visada apsaugoti visų piliečių teises, yra pasiruošusi, kai tik tai bus įmanoma ir kiek leis dabartiniai teisės aktai, visomis išgalėmis remti gyvenančius mažiausiose salose, siūlydama praktiškus būdus šių išties nepalankiomis sąlygomis, ypač žiemą, gyvenančių piliečių poreikiams patenkinti.

Esu pasirengęs su jumis ir visais Graikijos – ir, žinoma, ne tik Graikijos – atstovais Europos Parlamente aptarti bet kokias jūsų iniciatyvas, kurias siūlote patvirtinti, kad mažose salose gyvenantiems piliečiams galėtumėme pateikti praktiškas išeitis.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti tinkamos reglamentavimo sistemos, kuri, kaip minėjote, yra ruošiama, turinį, ypač apie ekonominį susisiekimo transporto su mažų salų regionais tvarumą?

Ar galite patvirtinti, gerb. Komisijos nary, kad ši jūsų siūloma būsima reglamentavimo sistema niekaip nepaveiks dabartinio viešųjų paslaugų įpareigojimų režimo? Tai būtina ekonominiam šių periferinių regionų tvarumui.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (IT) Dėkui už užduotą klausimą, gerb. Parlamento nare. Man regis, tą minėjau savo pagrindinėje kalboje, kuria atsakiau į klausimą. Mūsų tikslas – užkirsti kelią bet kokiam konkurencijos iškraipymui. Bet kokiu atveju, bet kokia intervencija turėtų būti vykdoma tik siekiant patenkinti piliečių poreikius ir neturėtų sutrikdyti vidinės rinkos ar pažeisti konkurencijos, kartoju, turėtų būti vykdoma tik siekiant nepalankioje padėtyje (ypač žiemos mėnesiais) esančiose vietovėse gyvenantiems žmonėms suteikti galimybę būti tokiais piliečiais kaip ir visi kiti. Mūsų pagalba niekam nepakenks ir tikslingai užtikrins, kad šie piliečiai galėtų gyventi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti Europos Sąjungos piliečiai.

Todėl galiu dar kartą jums patvirtinti, atsižvelgdamas į jums nerimą keliančius klausimus, kad mūsų tikslas – padėti šiems piliečiams, neiškraipant rinkos ar konkurencijos.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 52, kurį pateikė Marie Panayotopoulos-Cassiotou (H-0715/08)

Tema: Laivybos saugai skirtos Europos teisinės priemonės

Ar Komisija įvertino padarinius Europos laivybai, kurių ji susilauks, jei įsigalios laivybos saugai skirtos Europos teisinės priemonės, kurios persidengs su iki tol veikusiomis vienodomis tarptautinėmis taisyklėmis?

Kodėl Komisijai neatrodo pakankama, kad valstybės narės ratifikuotų Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) tarptautines konvencijas – tokiu atveju klausimai, kuriais valstybės narės turi išskirtinę kompetenciją, ir klausimai, kuriais jos turi bendrą kompetenciją su Europos bendrija, būtų reguliuojami vien tarptautiniais teisės aktais, kuriuos valstybės narės priimtų, pasinaudodamos savo išskirtine kompetencija, pagrįsta jų suvereniomis teisėmis?

Ar, siekdama įtvirtinti išskirtinę Bendrijos kompetenciją ir įgyti naujų galių tokiu metu, kai Europos piliečiai itin jautriai žiūri į savo šalių suverenias teises, ypač tokiame didelę ekonominę įtampą patiriančiame sektoriuje kaip laivyba, Bendrija nerizikuoja galų gale pridaryti daugiau bėdos nei naudos?

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, M. Mavrommatis visuomet labai aktyvus ir įsitraukęs į su transportu susijusių problemų sprendimą. Komisijos pasiūlymai visada pateikiami drauge su poveikio vertinimu. Taip padaryta ir teikiant 2005 m. lapkričio mėn. pasiūlymus dėl trečiojo saugios laivybos priemonių paketo.

Komisijos pasiūlymai šiame sektoriuje atidžiai atsižvelgia į susijusias tarptautines konvencijas. Daugeliu atveju teisės aktų pasiūlymų tikslas – paraginti valstybes nares ratifikuoti konvencijas arba įgyvendinti jas Bendrijoje. Pasiūlymai niekada neatsiranda siekiant užkariauti naujas kompetencijos sritis. Norėčiau išaiškinti abipusį nesusipratimą: Bendrija jau turi reikalingą kompetenciją saugios laivybos srityje, vadovaujantis bendrąja transporto politika. Tačiau neišvengiama, kad Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus teisės aktus, apribojamos valstybių narių galimybės tarptautiniu lygmeniu veikti savarankiškai.

Vis dėlto tai nėra neparanku valstybėms narėms. Iš tiesų tai sustiprina mūsų bendrą įtaką tarptautinėje bendruomenėje, todėl pagerėja piliečių gyvybių apsaugojimo ir aplinkosaugos lygis. Kartais Europa paprasčiausiai turi imtis iniciatyvos. Pvz., taip atsitiko, kai inicijavome greitesnį viengubo korpuso naftos tanklaivių pašalinimą iš rinkos, ir po mūsų sprendimo sekė analogiškas Tarptautinės jūrų organizacijos sprendimas.

Gerb. M. Mavrommatis, jums puikiai žinomos su Tarptautine jūrų organizacija susijusios problemos: mes ne visada galime priimti sprendimus savarankiškai. Yra kompetencijos sričių, kurios nepriklauso Europai, todėl būtina nuolatos derinti veiksmus su šia organizacija – dar ir todėl, kad mūsų jūromis dažnai plaukioja laivai su Sąjungai nepriklausančių šalių vėliavomis.

Tačiau siūlydama naujus saugios laivybos teisės aktus, Komisija tikisi atkurti jūrų transporto pasaulinio aspekto pusiausvyrą, kuri primena, kad reikia pasaulinių sprendimų, kuriuose būtų atsižvelgti į pasaulinės teisinės sistemos ribotumą.

Gerb. M. Mavrommatis, Bendrijos veiksmai – apčiuopiama bendrų valstybių narių pastangų ir atsidavimo išraiška, o ne kažkas, kas primetama iš šono, prieštaraujant jų interesams. Dėl mūsų ir jūsų pastangų Europos vandenyse ryškiai sumažėjo laivų, neatitinkančių dabartinių standartų. Komisija ir toliau vykdys suderintą, bet aktyvią politiką, laikydama mūsų piliečių gyvybės bei pragyvenimo šaltinių apsaugojimą savo pagrindiniu tikslu.

  Manolis Mavrommatis, vietoj autorės. – (IT) Gerb. Komisijos nary, jums žinoma, kaip mane džiugina mūsų diskusijos. Be to, jūs visada galite man atsakyti. Todėl būtinai norėčiau jums padėkoti už tuos teiginius, kurie susiję su visomis Europos Sąjungos šalimis.

(EL) Ar nemanote, kad siekis įtvirtinti išskirtinę Bendrijos kompetenciją ir įgyti naujų galių Komisijai tokiu metu, kai Europos piliečiai ypač jautriai žiūri į savo šalių suverenias teises, ypač tokiame didelę ekonominę įtampą patiriančiame sektoriuje kaip laivyba, galų gale atneš daugiau bėdos nei naudos?

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. M. Mavrommati, nemanau, kad yra žalos rizika; tikslas – remiantis tam tikra sistema, suderinti tai, kas jūrų teisėje visada labai komplikuota, nes, deja, visada turime atsižvelgti į IMO sprendimus ir, kaip sakiau, laimė, kad Europa kartais imasi vadovaujančio vaidmens, o tarptautinė organizacija seka mumis.

Kartoju, mes siekiame – ne apriboti valstybių narių teises, bet tiesiog suderinti, kas ES piliečiams tegali reikšti, jog veiksmų jie sulauks greičiau ir veiksmingesnių.

  Colm Burke (PPE-DE). – Man įdomu, ar Komisijos nariui atrodo, kad valstybės narės pakankamai stengiasi įgyvendinti esamus teisės aktus bei reglamentus. Dirbant teisės srityje, teko susidurti su atveju, kai įvyko labai rimta nelaimė, bet net nuo jos praėjus 12-ai mėnesių, laivybos įmonė dar nebuvo įvykdžiusi to, kas jai priklausė pagal reglamentus, kurie tuomet galiojo jau daugiau nei trejus metus.

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (IT) Norėčiau padėkoti gerb. Parlamento nariui už šį klausimą, nes gavau galimybę užsiminti apie labai sėkmingą rezultatą, pasiektą Transporto taryboje Liuksemburge prieš dvi savaites, kur Taryba pagaliau uždegė žalią šviesą trečiojo saugios laivybos priemonių paketo priėmimui. Už šį pasiekimą taip pat reikia dėkoti Europos Parlamento užsispyrimui, atsidavimui ir tam, kad Parlamentas pasistengė būti išgirstas kartu su Komisija, siekdamas, kad būtų priimti išsamesni viešąjį saugumą visomis prasmėmis (įskaitant jūras, aplinkosaugą bei atsakomybę nelaimingų atsitikimų atveju) saugantys reglamentai.

Kai šie reglamentai įsigalios, Bendrijos kontrolė tikrai sustiprės. Galiu patvirtinti, kad, kalbant apie Komisijos pasiryžimą, mes ir toliau atidžiai stebėsime situaciją, taip pat ir per savo agentūros Lisabonoje darbą, siekdami užtikrinti, kad visų Bendrijos teisės aktų visuomet laikomasi ir, svarbiausia, kad užtikrintume dar didesnį saugumą mūsų jūrose, imdamiesi bendrų teisinių ir operatyvinių veiksmų visose Europos Sąjungos kompetencijai priklausančiose jūrose.

  Pirmininkė. − Klausimas Nr. 53, kurį pateikė Emmanouil Angelakas (H-0717/08)

Tema: Miestų transporto gerinimas

Akivaizdu, kad miestų transporto būklė šiuo metu ne tokia, kokios Europos piliečiai galėtų tikėtis. Didelių spūsčių keliamas stresas, didelis užterštumas ir kelionės miestuose, kuriuose išmetama 40 proc. ir daugiau viso transporto išmetamo CO2, taip pat nepakankamas vairuotojų ir pažeidžiamų grupių, tokių kaip pėstieji ir dviratininkai, saugumas – tai tik dalis problemų, su kuriomis dideliuose miestuose gyvenantys Europos piliečiai susiduria kasdien. Kokius tikslus išsikėlė ir kokių veiksmų imtis ketina Komisija, kad rastų išeitį iš tokios situacijos, kad atsirastų tvaresnės miestų transporto rūšys, ir koks priemonių tikslams pasiekti taikymo tvarkaraštis?

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (IT) Gerb. pirmininke, norėčiau gerb. Parlamento nariams – į galvą vis ateina „kolegos nariai“, tai turbūt įprotis; Komisijos narys tesu kelis mėnesius, o EP nariu buvau daugelį metų, tad aiškiai tebesijaučiu jo dalimi – norėčiau gerb. nariams priminti, kad miestų transportas buvo viena temų, aptartų 2008 m. rugsėjo 1 ir 2 d. La Rochelle susirinkusioje neformalioje Taryboje, ir buvo aptartas išsamiai. Komisija ir valstybės narės problemai skyrė daug dėmesio, pakvietė apie miestų transportą pasisakyti ekspertus, didelių ir vidutinio dydžio miestų merus bei sektoriaus specialistus.

Pats šia tema kalbėjau per Europos kelių saugos dieną, prieš kelias dienas surengtą Paryžiuje – tai buvo oficiali Komisijos ir Tarybos diena per Kelių saugos savaitę. Kalbėdamas pabrėžiau, kad kelių sauga taip pat turėtų reikšti gerą miestų transporto sistemą. Mano manymu, taip neišvengiamai sumažės dideliuose miestuose įvykstančių nelaimių aukų – ten įvyksta daugiausia nelaimių ir aukų skaičius didžiausias.

Komisija ruošia mobilumui mieste skirtų veiksmų planą, remdamasi konsultacijomis, įvykusiomis paskelbus Žaliąją knygą. Rengiamės planą pristatyti prieš metams pasibaigiant. Šiame plane bus pasiūlyta konkrečių Europos Sąjungos lygmens veiksmų, kurių galima imtis artimiausiais metais.

Čia – akivaizdžiai ne Europos Komisijos jurisdikcija, o valstybių narių rūpestis, bet, remdamiesi subsidiarumo principu – žodis, kaip visi žinote, kilęs iš žodžio subsidium – norime padėti valstybėms narėms ir didmiesčių merams. Buvęs Milano meras, Transporto ir turizmo komiteto pirmininko pavaduotojas Gabriele Albertini gali visa tai paliudyti: vykdydami šį veiksmų planą, mes užtikrinsime, kad visiems miestams, ypač didmiesčiams, turintiems eismo problemų, būtų prieinama visa mūsų turima informacija, patarimai, idėjos, pasiūlymai.

Veiksmų planas taip pat pagelbės vietinės, regioninės ir nacionalinės politikos formuotojams, visiškai nenukrypstant – kartoju, nenukrypstant, – nuo subsidiarumo principo. Veiksmai, kuriuos pasiūlysime, padės sumažinti išlaidas, garantuoti tinkamą vienos rinkos finansavimą ir sukurti naujas rinkas naujoms technologijoms, vystant tvarų mobilumą mieste. Ne sutapimas, kad kaip tik vakar vakare baigėme diskutuoti ir balsavome dėl direktyvos, kuri turėtų paraginti, jos tikslas – paraginti vietines valdžios institucijas pirkti viešojo transporto priemones, išmetančias mažiau žalingų dujų.

Nors šiandien dar per anksti išdėstyti arba konkrečiai nurodyti veiksmų plano turinį, vis dėlto tikimės, ir jūs galite tikėtis, kad jis apims įvažiavimo į žaliąsias zonas taisyklių laužymą, miesto prekių transportą ir logistiką, geresnę Europos miestų viešojo transporto sistemų informaciją ar bendro pobūdžio tvaraus miestų mobilumo planus bei pasiūlymus, kaip susieti miestų planavimą su mobilumu. Veiksmų plane taip pat gali būti pasiūlymų dėl dalijimosi informacija ir kaip tobulinti duomenų rinkimą bei tyrimus, galbūt netgi bus paliestas labai slidus finansavimo klausimas. Visa tai, kartoju, bus grindžiama pagarba subsidiarumo principui.

  Emmanouil Angelakas (PPE-DE). – (EL) Gerb. Komisijos nary, jūsų siūlomo veiksmų plano nekantriai lauksime, ir tuomet turėsime galimybę vėl padiskutuoti.

Tačiau norėčiau išgirsti jūsų asmeninę nuomonę vienu klausimu: daug kalbama apie spūsčių mokesčius, kurie buvo įvesti tokiuose miestuose kaip Londonas, Roma ir Stokholmas ir kurie padėjo sumažinti spūstis bei padidinti viešojo transporto keleivių skaičių. Tačiau kituose miestuose, kur nėra organizuoto tinklo, vis dar esama skeptikų, ir norėčiau išgirsti jūsų, patyrusio Komisijos nario, nuomonę, ar – ir kiek – jūs pritariate arba nepritariate spūsčių mokesčiams.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. Parlamento nary, klausimas ypač slidus: jei visada toks dosnus G. Albertini mus panorėtų pasikviesti kavos, galėtume padiskutuoti ir susipažinti su didelio Europos miesto mero patirtimi.

Paprastą atsakymą rasti neįmanoma. Penkerius metus, būdamas EP nariu, Romoje dirbau miesto tarybos nariu ir sprendžiau tuos pačius klausimus. Šitas problemas reikia spręsti atskirai kiekvienam miestui, kiekvienam atvejui, nes kai kurie miestai – dabar omenyje turiu Romą – turi istorinį centrą su labai siauromis gatvėmis, kur sunku vykti eismui. Kitur – kitokia miesto aplinka, todėl nelengva įvesti vieną taisyklę visiems.

Manau, kad, visada remdamiesi subsidiarumo principu, merai su miesto tarybų sutikimu turėtų įvesti spūsčių mokestį, jei jie mano, kad jis naudingas ir jei jų valdomame mieste būtina apriboti eismą, nes ypač senuose miestuose centre labai lengvai susidaro spūstys. Todėl miestuose situacija skiriasi ir nelengva rasti išeitį. Galiu tvirtai pasakyti, kad tokio sprendimo nereikėtų atmesti, net jei jis kartais ir kelia sumaištį. Turite pažiūrėti, kur brėžti ribą. Dar pakartosiu, kad pasirinkimą turi daryti kiekvienas miestas atskirai. Asmeniškai iš principo tam neprieštarauju, tačiau pavieniais atvejais tokią išeitį primesti nesąžininga, o kitais ji gali būti visiškai tinkama.

Tad, atsižvelgdamas į Europos miestų įvairovę, manau, kad, ypač šiuo atveju, galutinį sprendimą reikėtų visada palikti vietinėms valdžios institucijoms, nors veiksmų plane mes vis viena pateiksime siūlymų ir idėjų. Svarbu, kad piliečiai visada būtų informuojami, kad jie žinotų, kas vyksta, kokie sprendimai priimami, nes kalbant apie mokesčių mokėjimą, visada gerai, kai piliečiai supranta, už ką jie moka.

Gailiuosi, kad negaliu duoti tvirto principinio atsakymo. Išties manau, kad turime ištirti faktus ir poveikį, taip pat ir miestų aplinkai, ir priimti sprendimus kiekvienam atvejui atskirai. Baigdamas norėčiau pasakyti, kad iš principo nesu prieš spūsčių mokestį, bet gali būti atvejų, kuriais tokį mokestį įvesti būtų beprasmiška.

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. Komisijos nary, atkreipiau dėmesį į du jūsų panaudotus žodžius: kad finansai – „slidus“ reikalas; taip pat jūs kartojote žodį „subsidiarumas“, o tai yra svarbu.

Ar Komisija atsižvelgia į tai, kad valstybių narių ekonominiai sunkumai sukels kliūčių reikalingoms investicijoms į efektyvias viešojo transporto sistemas? Tuo pačiu metu valstybės narės galbūt didmiesčiuose spūsčių mokesčius taikys vargo prispaustiems automobilininkams, kurie neturi kito pasirinkimo.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. A. Tajani, žinoma, labai džiaugiamės, turėdami galimybę užduoti klausimus, ypač apie raginimus skelbti konkursą dėl miestų transporto. Ar esama planų skelbti konkursą dėl miestų transporto, kaip ne vieną kartą padaryta Švedijoje, kur dabar miestų transporte esama konkurencijos?

Antra: ar tikrai esama planų bendroms visos Europos kontrolės sistemoms? Atvykus į nepažįstamą miestą, dažnai sunku suprasti, kaip veikia jų sistema, ir galbūt čia reikia Komisijos pasiūlymo.

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. pirmininke, ačiū už klausimą. Visų pirma, manau, kad ruošiamame veiksmų plane turėtume reikalauti, kad Europos piliečiai, keliaujantys iš vieno miesto į kitą, gautų informaciją, iš kurios sužinotų, kokia situacija ir ką jie ras, nukeliavę iš Stokholmo į Madridą ar iš Romos į Vieną, kad galėtų suprasti struktūrą, kokius mokesčius gali prireikti sumokėti, ir galėtų planuoti savo keliones – nesvarbu, ar darbo, ar turizmo tikslais. Tai svarbu jau dabar, ir manau, kad yra ką nuveikti.

Žinoma, gerb. Parlamento nariai, norėčiau pabrėžti subsidiarumo principą, nes Europos Sąjunga neturi kištis į reikalus, kurie priklauso tik vietos valdžios institucijų kompetencijai. Tą patį galiu pasakyti ir apie finansinius aspektus: Komisijai nepridera kištis. Finansavimas – problema. Žinoma, savo veiksmų plane stengsimės sudėti visus pasiūlymus, pateiktus per įvairius svarstymus, kad padėtume, pasitarnautume vietos valdžios institucijoms, kurios tada turės visišką laisvę priimti ar atmesti tuos siūlymus. Mūsų tikslas – pamėginti suderinti sistemą, bent jau informacijos piliečiams atžvilgiu, ir įvairioms vietos valdžios institucijoms suteikti kiek įmanoma daugiau informacijos apie kitų miestų patirtį, kad norėdamos šios institucijos galėtų tokia informacija pasinaudoti. Tai svarbu.

Dėl finansavimo: manau, kad vietos valdžios institucijos gali elgtis taip, kaip joms atrodo tinkama, žinoma, neiškraipydamos rinkos ar laisvo piliečių judėjimo. Kiekvienu atveju visuomet reikia parinkti tinkamiausią sprendimą. Kita vertus, atsakant į paskutinį P. Rübigo klausimą: viešųjų paslaugų įpareigojimų direktyva palieka vietos valdžios institucijoms laisvę nuspręsti, ar skelbti konkursą. Manau, kad žiūrint iš šio taško, Europos Sąjunga ir vėl reikalauja laikytis subsidiarumo principo.

Mano manymu, taip elgtis teisinga, nes mes neturėtume kištis: neturėtume reguliuoti visko ir bet ko, turėtume rūpintis didelio masto problemomis, teikti didelius atsakymus ir, galų gale, padėti vietos institucijoms bei valstybėms narėms spręsti problemas, kur tik įmanoma, galbūt padedant Europos Sąjungai, bet kad ši pagalba nebūtų kišimasis ar dominavimas. Mano galva, šio principo turėtume laikytis vietos viešojo transporto atžvilgiu, ir, regis, esame pasirengę taip ir daryti.

  Pirmininkė. − Klausimų valanda baigta.

Atsakymai į klausimus, į kuriuos nebuvo atsakyta dėl laiko stokos, bus pateikti raštu (žr.priedą).

(Posėdis buvo baigtas 19.45 val. ir vėl pradėtas 21.00 val.)

PIRMININKAVO: R. KRATSA-TSAGAROPOULOU
Pirmininko pavaduotoja