Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/0013(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0375/2008

Pateikti tekstai :

A6-0375/2008

Debatai :

PV 22/10/2008 - 15
CRE 22/10/2008 - 15

Balsavimas :

PV 23/10/2008 - 8.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0517

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. spalio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

15. Oro uostų mokesčiai
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – rekomendacija antrajam svarstymui dėl oro uostų mokesčių, kurią pateikė Ulrich Stockmann Transporto ir turizmo komiteto vardu. (08332/2/2008 – C6-0259/2008 – 2007/0013(COD)) (A6-0375/2008).

 
  
MPphoto
 

  Ulrich Stockmann, pranešėjas. (DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, nuo šio jaudinančio klausimo pereiname prie formalesnių dalykų. Norime rytoj per antrąjį svarstymą priimti direktyvą dėl oro uostų mokesčių; po aiškaus balsavimo Transporto ir turizmo komitete esu tikras, kad mums tai pavyks.

Apie ką ši direktyva? Ja visoje Europoje įvedami vienodi principai ir procedūros oro uostų mokesčiams rinkti. Tai reiškia, kad tarp sąžiningiems oro uostų mokesčiams užtikrinti siūlomų priemonių yra skaidrūs skaičiavimo pagrindai, oro transporto bendrovių nediskriminavimas ir nustatyta konsultavimo procedūra. Iškylančius konfliktus, remdamasi aiškiomis taisyklėmis, gali išspręsti nepriklausoma priežiūros institucija. Taip bus sustiprinta nuolatinė oro uostų ir oro transporto bendrovių partnerystė, bus panaikinta bet kokia piktnaudžiavimo įtaka rinkoje galimybė.

Nuo ko viskas prasidėjo? Per paskutinius 15 metų du sykius bandėme suderinti susikertančius oro uostų ir oro transporto bendrovių interesus šioje srityje. Viena iš nesėkmės priežasčių buvo ta, kad valstybėse narėse veikia visiškai skirtingos procedūros ir struktūros. Pvz., Jungtinėje Karalystėje yra griežta reguliavimo institucija, kuri gali nustatyti kainų lubas, penkiose valstybėse narėse yra oro uostų tinklai ir kryžminio subsidijavimo praktika, turime parlamentus, kurie nusprendžia oro uostų mokesčius, decentralizuotą kompetenciją Vokietijoje ir dar daug kitų pavyzdžių. Vis dėlto sugebėjome su Taryba rasti tvarų kompromisą.

Iš ko susideda šis kompromisas? Į savo akiratį įtraukėme oro uostus, kuriuose per metus aptarnaujama daugiau nei 5 mln. keleivių, prie jų pridėjome didžiausią kiekvienos valstybės narės oro uostą. Šiuo metu tai reiškia, kad direktyva galioja 69-iems Europos Sąjungos oro uostams. Įvedėme privalomą procedūrą reguliariam oro uostų ir oro transporto bendrovių konsultavimuisi, taip pat įvedėme struktūruotą arbitražo procedūrą su terminais bei, žinoma, numatėme mano minėtą priežiūros instituciją.

Ką turime omenyje, kalbėdami apie sąžiningus mokesčius? Oro uostų mokesčiai turėtų ateityje būti griežčiau susieti su sąnaudomis, būti grindžiami skaidriais skaičiavimais ir taikomi atsižvelgiant į sutartą paslaugos lygį. Taip pat yra griežtai uždrausta diskriminacija. Iš principo tai reiškia, kad tame pačiame oro uoste visoms oro transporto bendrovėms teikiamoms tokioms pačioms paslaugoms taikomi tokie patys mokesčiai, yra galimybė diferencijuoti. Džiaugiuosi, kad visų pirma atsižvelgėme į triukšmą ir taršą. Kai kuriose šalyse ir toliau veiks bendros apmokestinimo sistemos anksčiau minėtiems oro uostų tinklams ir tam, kas vadinama oro uostų sistemomis miestuose ir aglomeracijose, bet ir tokiu atveju reikės laikytis direktyvoje numatytų skaidrumo reikalavimų.

Sudarydami sąlygas išankstiniam infrastruktūros finansavimui mokesčiais, mėginame išspręsti tam tikras mūsų kolegoms Rytų Europos valstybėse narėse iškylančias problemas. Tai bus įmanoma, net jei ir sudėtinga, remiantis nacionaliniais kriterijais, jei tik bus laikomasi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartų.

Kokių tikimės rezultatų? Didesnės konkurencijos tarp Europos oro uostų, didesnės konkurencijos tarp įvairių oro transporto bendrovių oro uoste, galbūt pamažu krentančių bilietų kainų, jei oro transporto bendrovės mažesnius mokesčius perleis keleiviams.

Direktyvą reikia įgyvendinti per dvejus metus.

Dėkoju visiems pagalbiniams pranešėjams už sėkmingas derybas, taip pat ačiū Tarybos pirmininkui iš Slovėnijos bei Komisijos pirmininkui.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas.(IT) Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti pranešėją U. Stockmanną už šį puikų darbą: jis labai gerai apibūdino teksto – pasiūlymo dėl direktyvos, kurią ruošiamės priimti, – turinį. Šiuo siūlymu siekiama į Bendrijos teisę įvesti tam tikrus principus, kurių visos valstybės narės jau laikosi Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) rėmuose: nediskriminavimas, skaidrumas ir konsultavimasis.

Direktyvos numatyti pagrindai leis mums pradėti sistemingą dialogą tarp vežėjų ir oro uostų dėl mokesčių nustatymo ir rinkimo. Pvz., direktyva įpareigos oro uostus konsultuotis su oro transporto bendrovėmis prieš priimant sprendimus dėl oro uosto mokesčių. Aš pats, prieš rengdamas šį pasiūlymą, kurį abi pusės iš esmės priėmė, dariau tą patį: konsultavausi su oro transporto bendrovėmis ir oro uostais.

Kaip minėjo U. Stockmann, direktyva iškelia nepriklausomų nacionalinių priežiūros institucijų idėją. Šios institucijos vaidins svarbų vaidmenį, nes joms klius atsakomybė užtikrinti pagrindinių mano išdėstytų principų laikymąsi. Tokie, bendrais bruožais, pasiūlymo tikslai. Norėčiau darsyk padėkoti pranešėjui už per antrąjį svarstymą nuveiktą darbą, siekiant sutarimo su Taryba. Dėl rezultato, tiesa, visiems mums teko gerokai padirbėti, rinktis į daug susitikimų ir visokeriopai atsidėti, bet manau, kad pavyko paruošti gerą dokumentą.

Derybų rezultatus galima rasti daugelyje pataisymų, kurių Komisija reikalauja, kad visiškai susitarimą patvirtintų. Labai džiaugiuosi, kad Transporto ir turizmo komitetas taip pat vienbalsiai pritarė šiam susitarimui. Žinoma, esu pasirengęs atidžiai sekti diskusiją ir atkreipti dėmesį į visas jūsų pastabas.

 
  
MPphoto
 

  Zsolt László Becsey, PPE-DE frakcijos vardu. (HU) Ačiū, gerb. pirmininke. Gerb. Komisijos nary, nors ir lyja, diena galėtų būti visai nebloga. Norėčiau pasveikinti ir pranešėją, ir pagalbinį pranešėją, nes, dirbant drauge su Komisija, Komisijai pirmininkaujančia šalimi Slovėnija, o vėliau – Prancūzija, mums pavyko po ilgų diskusijų atrasti gerą kompromisą. Mes taip pat perkame katę maiše, todėl būčiau dėkingas, jei valstybės narės pradėtų šią direktyvą įgyvendinti kuo greičiau, o ne tik po išsiderėto dvejų metų laikotarpio. Tai mums leis geriau patikrinti, ko verta mūsų teisės aktų leidimo veikla ir per ketverių metų laikotarpio persvarstymą pataisyti, kas reikalinga.

Tikiuosi, kad valstybės narės tai supras ir greitai baigs būtinas institucines pertvarkas, kur jų reikia. Taip pat viliuosi, kad dėl direktyvos atsiras skaidresni mokesčiai ir saikingai padidės kainos, nes taip galėsime užkirsti kelią grobikiškų oro transporto bendrovių piktnaudžiavimui išskirtine įtaka, siekiant įgauti pranašumą prieš savo konkurentus, tą pačią paslaugą pasiūlius už mažesnę kainą oro uostuose, kuriuose verkiant reikia klientų. Taip pat galėtume užtikrinti, kad oro uostai nekeltų savo mokesčių savavališkai, neskaidriai ir, kaip dažnai daroma, nepaprastai greitai. Abiem atvejais tikslas – užtikrinti, kad Europos vartotojai mokėtų tik už tai, kuo pasinaudojo. Tai – kita priežastis, kodėl į mokesčius neleidome įtraukti saugos ir pagalbos neįgaliesiems išlaidų. Manau, tai – geras kompromisas, kad valstybėms narėms paliekama spręsti, ar atsižvelgti į pajamas iš oro uosto komercinės veiklos. Taip pat pasiekėme gerą rezultatą, sutarę dėl oro uostų tinklų: ten leistina bendra valdanti institucija, bet tinklo nariams, kaip pažadėjo Komisija, galios konkurencijos taisyklės mokesčių nustatymo srityje, net jei yra rinkos iškraipymo pavojus gretimų oro uostų kaimyninėse šalyse atžvilgiu. Kompromisas dėl įtakos sferų yra geras.

Pritarčiau, kad be oro uostų, kuriuose per metus pervežama daugiau nei 5 mln. keleivių, ir kiekvienos valstybės narės oro uosto su didžiausiu keleivių judėjimu, taip pat būtų įtraukti mažesni ir galbūt gretimi konkuruojantys oro uostai. Tačiau kad būtų pasiektas susitarimas, šios pozicijos atsisakiau, nors per kitą persvarstymą norėčiau taip pat aptarti šią galimybę. Susitaikau, net jei ir nesu patenkintas, su tuo, kad konstatuojamosiose dalyse patvirtinome išankstinio finansavimo galimybę, remiantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) politika, nors pats būčiau linkęs tai matyti pagrindinėje teksto dalyje. Tikiuosi, kad palaipsnis mokesčių didinimas vietoj staigių kainų šuolių keleivių bus priimtas ramiau, bet tai taip pat reikės aptarti per persvarstymą. Pasiekimas bus valstybės ar kitų viešųjų institucijų teikiamo finansavimo skaidrumas. Tai – svarbus veiksnys oro uostų konkurencijoje, taigi taip atsižvelgiama ir į aplinkosaugą. Svarbiausiu pasiekimu laikau tai, kad visos valstybės narės turi įsteigti stiprią, nepriklausomą nacionalinę valdžios instituciją, turinčią nemenkas galias. Didžiuojuosi, kad buvo priimtas ir į pranešimą įtrauktas principas, kad iškilus ginčams dėl mokesčių nustatymo neturėtų prasidėti nesibaigiantis derinimo procesas. Užuot taip elgusis turėtų būti priimtas laikinas sprendimas, kuris gali pradėti derinimo procesą. Gerb. pirmininke, labai dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Brian Simpson, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, džiaugiuosi savo kolegos Ulricho Stockmanno pateiktu pranešimu ir dėkoju jam už sunkų darbą, ruošiant šią dokumentų rinkinį.

Per visą šio pranešimo rengimo procesą mano frakcija rūpinosi, kad būtų užtikrinta, kad oro uostų mokesčių sistema visoje ES būtų ir sąžininga, ir skaidri, ir kad iškilus ginčams veiktų detali apeliacinių skundų sistema. Dažnai žmonės aviaciją laiko vieninga pramone, bet atidžiau pažvelgus į tokius klausimus kaip oro uostų mokesčiai, tampa aišku, kad oro uostų ir oro transporto bendrovių sektoriai turi skirtingus požiūrius ir siekius.

Pateiktas pranešimas siūlo suderintą sprendimą, kuriame neteikiama pirmenybė nei oro transporto bendrovėms, nei oro uostams. Nors asmeniškai būčiau linkęs taikymo sritį nustatyti remiantis nacionalinių keleivių procentu, o ne sutartiniu skaičiumi, pranešimą pateikęs pranešėjas užtikrino, kad skaičius nustatytas tinkamai – 5 mln., o ne Komisijos siūlytas absurdiškas 1 mln., taip pat turi būti įtrauktas valstybės narės didžiausias oro uostas.

Visų mūsų diskusijų svarbiausias klausimas buvo, ar tam tikri oro uostai užima dominuojančią padėtį versle. Mano frakcija mano, kad, kai atvejis būtent toks, oro uostų mokesčius reikia reguliuoti. Tačiau daugeliui oro uostų tenka konkuruoti, ir oro transporto bendrovės gali laisvai pasirinkti, kur skristi. Mano regione Manchesterio oro uostas per metus aptarnauja 22 mln. keleivių, bet oro uostas konkuruoja su aštuoniais oro uostais 150 km spinduliu. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis pati rinka gerai sureguliuoja.

Todėl sutinku, kad Jungtinei Karalystei būtų leista išlaikyti esamą oro uostų mokesčių stebėjimo sistemą, nes ten veikia reguliacinė sistema, skatinanti konkurenciją ir reguliuojanti mokesčius per savarankišką priežiūros instituciją tik tuose oro uostuose, kurie užima dominuojančią poziciją. Gali būti, kad kitos šalys galėtų pasekti šia reguliacine sistema, kaip priemone įvesti sąžiningą ir skaidrią oro uostų mokesčių sistemą.

Dabar viliuosi, kad galime dėl šios direktyvos susitarti per antrąjį svarstymą. Tai mums padėtų įvesti direktyvą, kuri padarys galą slaptiems susitikimams, per kuriuos oro uostų mokesčiai nustatomi, remiantis monopoline ar dominuojančia pozicija versle. Nuoširdžiai tikiuosi, kad oro transporto bendrovės taip pat mato, kad dabar turėsime skaidrią sistemą su detalia apeliacinių skundų teikimo procedūra, išsamia konsultavimo sistema – taigi baigsis nuolatiniai skundai dėl oro uostų mokesčių ir būs dirbama drauge su oro uostais, kad ir naudotojai, ir keleiviai gautų rentabilią, vertą sumokėtų pinigų paslaugą.

 
  
MPphoto
 

  Arūnas Degutis, ALDE frakcijos vardu. (LT) Gerb. Komisijos nary, gerb. kolegos, manau, kad niekam nekilo abejonių dėl Europos bendrijos oro uostų rinkliavų ir sąnaudų skaidrumo bei pagrįstumo būtinybės. Jau vien dėl to, kad dalis Bendrijoje esančių oro uostų veikia natūralaus monopolio sąlygomis. Tačiau jau pačiame dokumento svarstymo pradžioje EP labai atsargiai pažiūrėjo į Komisijos siūlymus ir norus kontroliuoti daugiau kaip 150 Bendrijos oro uostų.

Dalyvaujant ruošiant įvairius dokumentus Parlamento nariai dažnai susiduria su dilema kiek ir kaip kontrolė bei reguliavimas yra būtini, tiek kad ji pati nepasidarytų savitiksle ir nesuparalyžiuotų pačio kontroliuojamojo veiklos.

Tai aktualu būtent šių dienų krizės akivaizdoje, kai jautrumas priimant verslui svarbius klausimus yra tiesiog būtinas.

Manau, kad rytoj balsuoti teikiamame dokumente Europos Parlamentas sugebėjo surasti ir apginti aukso vidurį realiai nustatydamas kontroliuoti būtinų oro uostų skaičių. Malonu, kad ir Taryba buvo panašios nuomonės, o Komisija parodė reikiamą lankstumą siekiant konstruktyvaus kompromiso.

Kitas nemažiau svarbus klausimas buvo surasti pusiausvyrą tarp pagrindinių žaidėjų veikiančių šiame sektoriuje, t. y. oro uostų bei aviakompanijų interesų. Manau, kad ir čia mes pasirodėme neblogai sugebėdami patenkinti abiejų pusių lūkesčius. Juolab, kad bet koks vienašališkas, nesuderintas siūlymas vienaip ar kitaip paveiks ES vartotojų galimybes naudotis saugiausia transporto rūšimi.

Visa tai buvo pasiekta dėl profesionalių pranešėjo pastangų. U. Stockmann pasižymi kaip nešališkas ir į visus įsiklausantis politikas. Tai man jau bene 4 kartas kartu su juo ruošiant įvairius oro transporto reguliavimo dokumentus. Šis kartas mane taip pat nenuvylė, o tik dar labiau praturtino nauja patirtimi. Dėkoju ir sveikinu gerb. U. Stockmanną ir kitus savo kolegas su šio dokumento svarstymo pabaiga Europos Parlamente. Taip pat noriu palinkėti sėkmės Europos Komisijai, kuriai teks nelengvas darbas įgyvendinti ir kontroliuoti šios direktyvos veiksmingumą, atstovams – visokeriopos sėkmės.

 
  
MPphoto
 

  Roberts Zīle, UEN frakcijos vardu.(LV) Ačiū, gerb. pirmininke, gerb. A. Tajani, visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją U. Stockmanną ir visus pagalbinius pranešėjus, pasiekus kompromisą su Taryba per antrąjį svarstymą. Mano nuomone, susitarimą dėl direktyvos taikymo srities taip pat reikia sveikinti, nes jis nulems bent jau pagrindinių valstybių narių oro uostų reguliavimą, taigi paveiks jas visas. Tikiuosi, kad po dvejų metų, kai ši direktyva įsigalios, Europos Sąjungoje nebegalės pasikartoti tokie teisiškai nesuprantami teismo sprendimai kaip tas, kurį Lietuvos apygardos teismas neseniai skyrė Latvijos oro bendrovei ir jos pagrindiniam oro uostui. Pagal šį sprendimą, vienos valstybės narės teismas pasisavina nuosavybę, priklausančią ne tik kitos šalies oro uostui, bet ir kitos šalies oro bendrovei kitoje valstybėje narėje. Teismo sprendimas buvo pagrįstas keista diskriminacija dėl oro uosto mokesčių Latvijos pagrindiniame oro uoste. Labai tikiuosi, kad ši direktyva tokias teisiškai neaiškias interpretacijas padarys nebeįmanomas, nes jos aviacijos verslui daro žalingą įtaką. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Gerard Batten, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, šis pranešimas turėtų užkirsti kelią paskirų oro uostų piktnaudžiavimui savo dominuojančia padėtimi rinkoje ir sudaryti vienodas galimybes veiklos vykdytojams bei apsaugoti vartotojų interesus.

Kiek kartų jau girdėjome tokius argumentus? Įgyvendintas toks oro uostų mokesčių suderinimas bus tiek pat sėkmingas kaip ir suderinimas, kuris mums atnešė bendrąją žemės ūkio politiką, bendrąją žvejybos politiką ir vis sunkėjančią ES verslo reglamentų naštą, kuri Jungtinei Karalystei kainuoja mažiausiai 26 mlrd. GBP per metus.

Ką pranešimas atneš – tai pareikalaus visiškai nereikalingų su oro uostų mokesčiais ir transporto reikalais susijusių pokyčių Britanijos teisėje. Pareikalaus įsteigti tariamai nepriklausomą priežiūros instituciją, kuri pridės dar vieną biurokratijos sluoksnį ir neišvengiamai padidins išlaidas.

Žinoma, JK veikia didžiausių kainų ribos reglamentas, skirtas paskatinti oro uostų veiklos vykdytojus siekti ekonomiškumo. Šio nenutrūkstamo teisės aktų srauto tikslas – suderinti visus gyvenimo Europos Sąjungoje aspektus ir pajungti juos galutinei Europos Sąjungos kontrolei. Visos kitos mintys antraeilės ir nesvarbios. Dėl ko galime būti visiški tikri, tai tik kad šios priemonės reikš didesnes išlaidas keliautojui oro transporto priemonėmis.

 
  
MPphoto
 

  Georg Jarzembowski (PPE-DE).(DE) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos Pirmininko pavaduotojau, ponios ir ponai, manau, kad prieš mane kalbėjęs narys paprasčiausiai nesuprato dokumentų rinkinio. Mes teruošiame taisykles skaidrioms atsargumo priemonėms, pagal kurias būtų organizuojamas oro uostų mokesčių rinkimas, viso to tikslas – užtikrinti, kad oro uostų mokesčiai būtų nustatomi objektyviai ir kad jie sumažėtų vartotojų labui. Tai – mūsų darbas.

Iš tiesų esama dviejų skirtingų situacijų. Kai kurie oro uostai taip dominuoja, kad oro transporto bendrovės iš esmės susiduria su monopoline situacija ir, galimas daiktas, moka pernelyg didelius oro uosto mokesčius. Kituose, greičiausiai mažuose oro uostuose, oro transporto bendrovės gali nuspręsti, ar naudotis oro uostu, remdamosi oro uosto mokesčių dydžiu: tai – visiškai kitokia situacija.

Todėl turiu pasakyti, kad tai, ką U. Stockmann pasiekė savo pranešimu – už tai jam dėkoju, – yra geras sąrašas, kuriame išdėstyti kriterijai, nurodantys, kaip, nacionalinei priežiūros institucijai atliekant kontrolės institucijos vaidmenį, nustatyti teisingus, tinkamai pagrįstus oro uosto mokesčius, kuriuos taip pat tenka mokėti keleiviams.

Gerb. Pirmininko pavaduotojau, jūs, žinoma, turėsite per artimiausius dvejus metus užtikrinti, kad nacionalinės priežiūros institucijos būtų išties nepriklausomos. Tai reiškia, kad nacionalinės priežiūros institucijos negali būti susijusios su oro uostais ar oro transporto bendrovėmis. Reikalaujame, kad nacionalinės priežiūros institucijos naudotojų labui išlaikytų pusiausvyrą tarp oro transporto bendrovių ir oro uostų.

Antra, panaudodami šiuos naujus kriterijus, mes taip pat norime palaikyti sąžiningesnę konkurenciją tarp oro uostų. Kai kuriais atvejais, dviejų valstybių narių oro uostai yra vos keli kilometrai vienas nuo kito. Norime būti tikri, kad nėra jokios nesąžiningos konkurencijos tokiais atvejais. Manau, kad naujieji kriterijai teisingi.

Leiskite baigti klausimu jums, gerb. Pirmininko pavaduotojau. Atrodo, praėjo beveik dveji metai nuo tada, kai Komisija pateikė gaires regionų oro uostams. Per paskutinius keletą mėnesių jūs tyrėte, ar kai kuriuose oro uostose nebūta nelegalių subsidijų, turiu omeny, konkretiems oro uostams suteiktas valstybines subsidijas, iškraipančias konkurenciją. Mes visi norėtume žinoti, kokias padarėte išvadas. Tikimės, kad jūs mums dabar galite pažadėti, kad greitai pateiksite tyrimą dėl nelegalios ar legalios regioninės pagalbos, nes čia yra vienas pagrindinis klausimas: keleivių labui norime matyti sąžiningą konkurenciją tarp oro uostų.

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE).(RO) Norėčiau pasveikinti U. Stockmanną už pastangas siekiant bendros pozicijos Taryboje dėl direktyvos, numatančios bendrus oro uostų mokesčių skyrimo Bendrijos oro uostose principus. Oro uostų naudotojams siūlomas teisės aktas suteikia sistemą mokesčiams nustatyti, kurioje į sprendimų priėmimą yra įtraukti ir jie; tai skaidru ir sudaro galimybę teikti apeliacinius skundus.

Taryba priėmė Parlamento siūlymą įtraukti tik oro uostus, aptarnaujančius daugiau nei 5 mln. keleivių per metus, bei didžiausią oro uostą kiekvienoje valstybėje narėje. Oro uostų mokesčių diferenciacija turi būti pagrįsta skaidriais, objektyviais ir aiškiais kriterijais. Atsižvelgiant į bendrą poziciją, oro uostai turi veikti remdamiesi ekonominio efektyvumo principu, turi būti pritarta pasiūlymams dėl naujų maršrutų į nepalankioje padėtyje esančius ir atokiausius regionus. Tačiau šias iniciatyvas reikia priimti, remiantis skaidriais kriterijais.

Mes palaikome idėją, remdamiesi Komisijos pateikta informacija, sutampančia su Bendrijos teisės aktais, kad valstybės narės galėtų įgalioti oro uostą valdančią instituciją pritaikyti bendrą, skaidrią mokesčių sistemą oro uostams, kurie aptarnauja tą patį miestą ar aglomeraciją, jei kiekvienas oro uostas visiškai atitinka direktyvoje nustatytus skaidrumo reikalavimus. Be to, aplinkosaugos kriterijai taps pagrindu taikant oro uosto mokesčius. Oro uostą valdanti institucija paviešins sprendimus dėl mokesčių sistemos pakeitimų mažiausiai prieš du mėnesius, kol jie įsigalios.

Dėl išankstinio oro uostų investicijų finansavimo: valstybės narės turėtų atsižvelgti į ICAO politiką arba įvesti savo saugiklius. Parlamentas mano, kad nepriklausomoms priežiūros institucijoms reikia turėti galimybę, prisiimant visą atsakomybę, perduoti kitoms nepriklausomoms priežiūros institucijoms direktyvos priemonių taikymą, jei tik laikomasi tų pačių standartų.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Bartłomiej Piskorski (ALDE). (PL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, norėčiau prisidėti prie sveikinančiųjų U. Stockmanną su jo darbo vaisiais. Tam, apie ką diskutuojame, reikia reguliavimo, ir nei toks reguliavimas, nei reguliuojančios institucijos neprieštarauja mano liberaliajai dvasiai. Dabar, po finansų krizės, galime matyti, kad laisvoji rinka turėtų veikti ir veikia, tačiau turime sukurti sistemas, galinčias modernioje ekonomikoje reguliuoti mechanizmus, kurie kartais užstringa ar peržengia įprastinių ekonominės konkurencijos mechanizmų, grynosios laisvosios rinkos konkurencijos ribas.

Dabar diskutuojame dėl galutinio vieno dokumento varianto, dėl darbo, iki kurio pabaigos, visada žinojome, bus ilgas kelias, nes sudėtinga reguliuoti bet kokią natūralią monopoliją, o oro uostai dėl suprantamų priežasčių paprastai paklūsta natūralių monopolijų taisyklėms. Tai – žingsnis į priekį, atnešiantis naudos mūsų piliečių, Europos Sąjungos piliečių interesams: jie vėl iš šio Parlamento ir Europos Komisijos darbo gaus kažką apčiuopiamo, tai paveiks jų gyvenimą. Sveikinu dalyvavusius šiame darbe ir tikėsimės, kad per dvejus metus, per kuriuos sistema bus įgyvendinama, valstybės narės susidoros su uždaviniu.

 
  
MPphoto
 

  Luís Queiró (PPE-DE).(PT) Daug mūsų čia, šiame Parlamente, naudojasi internetu rezervuoti skrydžiams ir pirkti bilietams. Tačiau manau, kad dauguma mūsų nežino, kaip nustatomi oro uostų mokesčiai, sumokami drauge su mokesčiu už bilietą.

Tačiau kadangi žinau, kad ne visi ant bilieto paminėti mokesčiai yra oro uosto mokesčiai, norėčiau paprašyti jus išspręsti vieną uždavinuką: jei keleivis iš Lisabonos į Briuselį skrenda, pvz., su Brussels Airlines, ant bilieto minimas 48 EUR mokestis; jei jis keliauja Portugalijos avialinijomis TAP, mokestis mažesnis 2 EUR. Tačiau skrendant priešinga kryptimi šis skirtumas dingsta, ir keleiviui užkraunama 15 EUR papildomų mokesčių už kiekvieną kelionę. Kodėl?

Tačiau, jei mūsų įsivaizduojamas keleivis su Brussels Airlines keliaus į Londoną, į Gatwick oro uostą skrisdamas iš Briuselio, kelionės pirmyn ir atgal mokesčiai bus 124 EUR, o jei jis su BMI skris į Heathrow oro uostą, mokesčių sumokės tik 65 EUR. Jei į Heathrow jis skris su BMI, o grįš su Lufthansa, mokės 70 EUR mokesčių. Iš kur šitie skirtumai? Kartais keleivis sumoka vieną sumą kelionei į priekį, kitą – kelionei atgal. Kartais oro transporto bendrovės visos ima tokį patį mokestį už tą patį oro uostą, kartais – ne. Kai kuriais atvejais gali net nežinoti, kiek sumokėjai.

Vis dėlto skirtingi oro uostų mokesčiai savaime nėra blogai. Už skirtingas paslaugas turi būti mokami skirtingi mokesčiai. Negerai būtų, jei tie patys mokesčiai būtų mokami už skirtingas paslaugas arba, atvirkščiai, už iš pažiūros vienodas paslaugas būtų mokami skirtingi mokesčiai.

Ko mes ypač norėtume, tai kad šie mokesčiai būtų visuotiniai ir nustatyti remiantis aiškiais ir skaidriais kriterijais. Tai – mūsų galutinis tikslas. Norime užtikrinti sąžiningą ir skaidrią konkurenciją tarp didžiųjų Europos oro uostų ir šitaip ne tik padėti pagerinti vidinę rinką, bet ir sumažinti išlaidas, kurias patiria keleiviai, pirkdami bilietus. Todėl puoselėjame viltį ir remiame šį pasiūlymą dėl direktyvos.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (PSE).(ES) Gerb. pirmininke, visų pirma turiu pasveikinti savo kolegą U. Stockmanną su puikiu pranešimu ir ypač su jo kantrybe ir atkaklumu dirbant.

Tai – tekstas, padėsiantis mums sukurti bendrą oro erdvę ir pasiruošti, ypač pabrėžiant skaidrumo ir nediskriminavimo svarbą, būsimam didžiuliam šuoliui į bendrą Europos dangų.

Per šią bendrą naudotojų mokesčių rinkimo sistemą galėsime palaikyti reikalingas sąlygas sąžiningai ir skaidriai konkurencijai. Taip pat ruošimės ateičiai, atsižvelgdami į aplinkosaugos kriterijus kaip rinkliavų diferencijavimo pagrindą, taip pat netaikydami rinkliavų už neįgaliems keleiviams teikiamas paslaugas. Šiuo atžvilgiu taip pat ruošiamės ateičiai.

Norėčiau taip pat pabrėžti, kad buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę vengti užkrauti pernelyg didelę naštą mažiems oro uostams, nustatant mažiausią 5 mln. keleivių per metus ribą.

Galiausiai, džiaugiamės, kad oro uostų tinklų valdymas viena institucija buvo pripažintas, nes yra pavyzdžių, kad tai veikia gerai – pvz., Ispanijos oro uostų valdžios institucijos AENA atveju, – taip pat džiaugiamės, kad buvo atsižvelgta į kitus teisinio nagrinėjimo reikalaujančių mokesčių kontrolės ir skyrimo būdus (tokių yra ir mano šalyje), ne vien į nepriklausomų priežiūros institucijų būdą. Todėl džiaugiuosi, kad tie pasiūlymai apsvarstyti.

Taip pat turiu pasveikinti pranešėją, kad nustatė griežtus terminus sprendimams paskelbti. Taip bus išvengta teisinių neaiškumų ir naudotojams suteiks garantiją dėl terminų, kada tokie sprendimai turi būti įgyvendinti. Tai – taip pat teigiamas dalykas, nes šiuose terminuose ir sprendimuose atsižvelgiama į Parlamento vykdomą nagrinėjimą.

 
  
MPphoto
 

  Fiona Hall (ALDE). – Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad šiomis naujomis oro uostų mokesčių taisyklėmis įvedamas didesnis skaidrumas. Pernelyg dažnai, sudarydami sandėrius, oro uostai slapstosi, net jei visai ar iš dalies priklauso valstybės institucijoms. Visuomenė turi teisę žinoti, kaip tokie oro uostai gauna ir išleidžia savo pinigus. Tačiau esu nusivylusi, kad slenkstis griežtesniam atskaitingumui nustatytas ties 5 mln., niekaip jo nesusiejant su kontroliuojama nacionalinės rinkos dalimi procentais.

Dėl šio slenksčio ypač daug sunkumų patirs regioniniai oro uostai, tokie kaip Newcastle. Newcastle aptarnauja 6 mln. keleivių per metus, taigi peržengia slenkstį, tačiau šis oro uostas tėra smulki žuvelė, palyginus su milžinais Heathrow ir Gatwick. Kadangi regioniniai oro uostai daugiausia konkuruoja su savo artimiausiais kaimynais, būtų buvę sąžiningiau įvesti sistemą, kuri taikytų vienodas sąlygas visiems mažiesiems ir vidutinio dydžio oro uostams.

Todėl gailiuosi, kad Taryba atmetė galimybę direktyvos taikymo sritį nustatyti tokią, kad apimtų oro uostus, aptarnaujančius daugiau nei 5 mln. keleivių metus ir kontroliuojančius daugiau nei 15 proc. nacionalinių keleivių judėjimo. Toks slenkstis vis viena būtų užtikrinęs, kad didieji Europos oro uostai nediktuotų oro linijoms mokesčių už uždarų durų. Tikiuosi, kad, persvarstydama direktyvą, Komisija atidžiai išnagrinės, ar tokie regioniniai oro uostai kaip Newcastle nepatiria žalos dėl rinkos iškraipymo.

 
  
MPphoto
 

  Emanuel Jardim Fernandes (PSE).(PT) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti U. Stockmanną už atvirumą ir pasirengimą priimti kompromisą, ruošiant šį puikų pranešimą, kuris tiesiogiai palies oro uostus, aptarnaujančius daugiau nei 5 mln. keleivių, ir konkrečiai – mano šalies Faro ir Lisabonos oro uostus.

Šį pasiūlymą Parlamentas ir Taryba turi priimti, nes jis garantuoja, kad taikant oro uostų mokesčius nebus diskriminuojama, išskyrus ten, kur to reikia ir kur tai suderinama su Sutartimi. Reikėtų įvesti privalomą konsultavimosi tarp oro uostą valdančių institucijų ir oro uosto naudotojų procedūrą. Visi mokesčių skirtumai bus skaidrūs ir pagrįsti aiškiais kriterijais. Oro uostai taikys tą patį mokestį už tokią pačią paslaugą, nors oro uosto naudotojams galima teikti nuolaidas, pagrįstas naudotos paslaugos kokybe, jei tik visi oro uosto naudotojai gali pasinaudoti šia nuolaida viešomis, aiškiomis ir objektyviomis sąlygomis. Nuolaidas taip pat galima taikyti naudotojams, kurie atveria naujus maršrutus, remiantis konkurencijos teisės aktais. Turėtų būti įkurta nacionalinė nepriklausoma priežiūros institucija, galinti įsikišti, kai atsiranda nesutarimų dėl sprendimų dėl mokesčių. Turi būti leidžiamos iniciatyvos pradėti naujus maršrutus, kuriais būtų sujungti mažiausiai patrauklūs, atokiausi regionai. Galiausiai, valstybės narės turėtų turėti galimybę įgalioti už oro uostų tinklą atsakingą valdančią instituciją, kad įvestų mokesčių sistemą, būdingą šiam tinklui.

Gerb. pirmininke, su šia nauja direktyva ateityje oro uostuose, net ir atokiausiuose regionuose, tokiuose kaip maniškis, taikysimi oro uostų mokesčiai užtikrins visiems vienodą priėjimą prie oro transporto. Tai ypač svarbu tokiuose regionuose kaip maniškis, kur oro uostas – vienintelis būdas atvykti ar išvykti. Štai kodėl tikiuosi, kad šis pasiūlymas rytoj bus priimtas ir kad Komisija ir Taryba jam pritars, kaip dera.

 
  
MPphoto
 

  Robert Evans (PSE). – Gerb. pirmininke, pakartosiu savo kolegų U. Stockmannui skirtas padėkas už tai, ką jis, man regis, apibūdino kaip tinkamą kompromisą 69-ių Europos oro uostų labui.

Taip pat pritariu tam, ką sakė Zs. L. Becsey, taip pat mano kolega Brian Simpson, apie sąžiningą ir skaidrią konkurenciją. Džiaugiuosi, kad šis pranešimas, koks pateikiamas dabar, yra geras susitarimas ne tik trims Londono oro uostams (Heathrow, Stansted ir Gatwick), bet ir kitiems oro uostams Europoje, ar tai būtų R. Zīlės Latvijos, S.-A. Ţicău Rumunijos, ar Portugalijos, ar, Komisijos nariams, Italijos oro uostai, atrodo, Vokietijoje taip pat yra oro uostų, nors į juos keliauja nedaug keleivių.

Bet taip pat manau, kad susitarimas naudingas ir Europos keleiviams, o oro uostai, žinoma, yra niekas be piliečių, be keleivių. Jie – mums pirmenybė, kaip, lygiom teisėm, yra ir aplinkos apsauga, kurią pranešimas taip pat, atrodo, pamini.

Mano kolega iš Londono G. Batten savo kalboje, po kurios, galima sakyti, pabėgo iš įvykio vietos, teigė, kad bus prikurta naujų institucijų ir visaip kaip keliama panika. Tačiau šios institucijos – civilinės aviacijos institucijos – jau egzistuoja. Todėl manau, kad jo atžvilgiu įvyko nesusipratimas – kalbant mandagiai.

Fiona Hall: nesu tikras, kad Newcastle tiesiogiai konkuruoja su Londonu. Tarp jų yra nemažas atstumas, bet kas, nusprendęs skristi ne į Newcastle, o į Londoną, vis viena turi papildomai keliauti didelį atstumą. Todėl manau, kad jūs lyginate tai, ko nereikėtų lyginti.

Manau, tai kompromisas geras ir tinkamas. Manau, atsakyta į visus mums anksčiau iškilusius klausimus ir, kaip paketas, jis yra pusiausviras ir oro transporto bendrovių, ir keleivių interesų atžvilgiu, ko mes ir siekėme, taip pat sprendimas suteikia oro uostams pakankamai laisvės veikti konkurencingoje aplinkoje.

Gyvenu su viltimi, kad dėl viso šito vieną dieną galbūt – niekada negali žinoti, kolegos, niekada negali žinoti – turėsime padorius skrydžius į Strasbūrą. Viltis drąsi, bet niekada negali žinoti: ir dėl to verta dirbti.

 
  
MPphoto
 

  Bogusław Liberadzki (PSE). (PL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui Ulrichui Stockmannui. Jis nudirbo didelį darbą, pradėjęs nuo direktyvos projekto, kurį rengdamas buvo išradingas, nes norėjo tinkamai paruošti pranešimą, bendradarbiaudamas su Komisija ir Taryba – tai jam pavyko. Užvis labiausiai norėčiau pabrėžti jo iniciatyvą tikslinant oro uostų mokesčių apibrėžimą, taip pat – įtraukiamų oro uostų, oro uostų paslaugų lygio ir jų koreliacijos su oro uostų veiklos vykdytojų pareigomis. Lygiai taip pat svarbus, ypač naujosioms valstybėms narėms, yra naujų infrastruktūros projektų finansavimas. Pateikiame direktyvos projektą, kuris, iš keleivių požiūrio taško, leis mums, Europos gyventojams, kurie naudojasi, vykdo ar moka už paslaugas, žinoti, kiek turėsime sumokėti, kodėl ir kur tie pinigai keliaus. Tai – didelis žingsnis tikros europietiškos sistemos ir Europos oro transporto bendrovių tinklo sukūrimo link. Dėkoju jums už tai ir nuoširdžiai tikiu, kad šis direktyvos projektas tinkamai pasitarnaus civilinei aviacijai.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE).(CS) Sklandžiai vykdomos oro uostų paslaugos svarbios vidinės Europos Sąjungos rinkos funkcionavimui. Ir keleiviai, ir oro transporto bendrovės kritikuoja skaidrumo nebuvimą ir kartais taip pat pernelyg aukštus oro uostų mokesčius, kurie nepateisinamai padidina kelionės išlaidas. Galiausiai į tai atsiliepiame, priimdami šią direktyvą per antrąjį svarstymą. Reglamentai įpareigos oro uostus, aptarnaujančius daugiau nei 5 mln. keleivių, padaryti savo įkainius skaidrius ir pagrįsti savo kainas. Jie taip pat supaprastins ginčus tarp oro uosto naudotojų ir oro uosto veiklos vykdytojų. Tvirtai tikiu, kad taip sumažės mokesčiai ir pagerės konkurencinga aplinka. Džiaugiuosi, kad Taryba taip pat pripažino, jog pasiūlymų teikimo procesą reikia daryti atviresnį, tai padės sukurti naujus maršrutus į nepalankioje padėtyje esančias, atokesnes vietoves; taip pat džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti bendrą oro uostų tinklų, kuriuos kontroliuos tos pačios valdančios institucijos, apibrėžimą. Sveikinu pranešėjus pasiekus šių rezultatų.

 
  
MPphoto
 

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, gerb. Komisijos nary, U. Stockmann nusipelno mūsų padėkų. Kompromisas iš tiesų geras. Sveikinu pranešėją.

Šiandien baigiame darbą dėl oro uostų mokesčių. Trumpai tariant, po dvejų metų visoje Europos Sąjungoje turėsime bendrą sistemą šiems mokesčiams nustatyti. Ji paveiks oro uostus su didesniu nei 5 mln. keleivių per metus judėjimu ir didžiausius kiekvienos šalies oro uostus. Dėl skaičių dar galima diskutuoti, bet manau, kad jie geri. Kiek man žinoma, sistema galios maždaug 80-iai Europos Sąjungos oro uostų.

Ypač geras priimtų reglamentų bruožas – jų skaidrumas: tai padės priežiūros institucijoms. O uostai nepatraukliuose regionuose galės pritaikyti atitinkamas pirmenybes. Dokumente taip pat atsižvelgta į aplinkosaugos aspektus ir neįgalių keleivių poreikius. Tikiuosi, kad direktyva ne tik sudarys sąlygas sąžiningai konkurencijai oro uostuose, bet ir padidins keleivių saugumą ir apsaugos keleivius nuo pernelyg didelių pakilimo ar nusileidimo rinkliavų.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (IT) Gerb. pirmininke, manau, diskusija parodė, kad Parlamentas ir Komisija gerai pasidarbavo, o U. Stockmannui skirtos pagyros tik patvirtina, kad jis pasirinko teisingą kryptį. Norėčiau dar kartą jam viešai padėkoti už jo darbą ir bendradarbiavimą su Komisija, ieškant sėkmingo kompromisinio sprendimo, kuris, kiek matau, patiko visiems kalbėjusiesiems.

Manau, kad pasiūlymas dėl direktyvos, kurį aptarinėjame ir kurį, tikiuosi, Parlamentas priims, tėra, kaip pasakė Ayala Sender, tik žingsnis bendro dangaus link: tikslo, kurio, mano manymu, Komisija, remiama Parlamento ir taip pat Tarybos, turi siekti, kad pasiųstų aiškią žinią, prieš baigiantis šiai Parlamento kadencijai. Palaikau visus pasirinkimus ir vertinimus dėl siūlymo įkurti nepriklausomą instituciją, kokia jau egzistuoja daugelyje Sąjungos šalių. Manau, turėtume to siekti; tai – mūsų visų drauge padarytas teigiamas pasirinkimas.

Prieš baigdamas norėčiau dar kartą padėkoti visiems Parlamento nariams, įsijungusiems į diskusiją, ir atsakyti į G. Jarzembowskio užduotą klausimą. Svarstoma apie septynis regioninius oro uostus. Procesas, trunkantis 18 mėnesių, prasidėjo 2007 m. liepos mėn. Todėl nemanau, kad rezultatų sulauksime anksčiau, nei pasibaigs šie metai ar prasidės nauji.

Žinoma, rezultatai bus paviešinti, bet būtų nesąžininga ir netinkama, jei imčiausi komentuoti, kol darbas dar nebaigtas. Tačiau kai tik jis bus baigtas ir kai tik Komisija priims sprendimą, Parlamentas bus informuotas ir tuomet G. Jarzembowski gaus išsamų atsakymą, papildysiantį mano suteiktą informaciją dėl Komisijos siūlymų dėl tiriamų septynių – pabrėžiu, septynių – atvejų.

 
  
MPphoto
 

  Ulrich Stockmann, pranešėjas. (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti visiems kolegoms Parlamento nariams už konstruktyvų bendradarbiavimą ir už mūsų įdomią diskusiją. Tikiuosi rytoj sulaukti nemenkos paramos. Jau vėlu, buvo daug pasakyta. Tegu veiksmai prasideda rytoj. Džiaugčiausi, jei galėtume įstatymų leidybą baigti per antrąjį svarstymą.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj, spalio 23 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (PSE), raštu. – (RO) Europinė sistema oro uostų mokesčiams reguliuoti yra itin svarbi, siekiant sumažinti Europos Sąjungos ribose keliaujančių žmonių išlaidas ir taip padidinti darbuotojų, ypač aukštos kvalifikacijos, judumą.

Darbuotojų judumas išties yra veiksmingai darbo rinkai būtinas elementas, jei pažvelgsime į tai, kas išdėstyta atitinkamame Lisabonos strategijos skyriuje, kalbančiame apie ekonominį augimą ir darbo vietų skaičiaus didinimą. Be to, palengvinus aukštos kvalifikacijos darbuotojų judėjimą, padidėtų informacijos srautas, o į gamybines vietoves, turinčias didelę pridėtinę vertę, ateitų naudinga informacija; tai tarnauja Lisabonos strategijos numatytam tikslui – padaryti Europos ekonomiką dinamiškiausia žinių ekonomika pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE-DE), raštu.(FR) Ponios ir ponai, Taryba ir mūsų institucija pasiekė kompromisą, ir todėl šį reikalą galima baigti per antrąjį svarstymą.

Džiaugiuosi šiuo susitarimu, kuris turėtų, svarbiausia, užkirsti kelią piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi ir palengvinti suderintą Europos oro uostų sektoriaus plėtrą.

Ši direktyva dėl oro uosto mokesčių – platus žingsnis pirmyn: ja buvo praskaidrinti oro uostų ir oro transporto bendrovių ryšiai bei bus pagerinti dažnai migloti ir konfliktiški santykiai.

Be to, įsteigus nepriklausomą instituciją, taps įmanoma bet kokius partnerių konfliktus išspręsti objektyviai.

Šių naujų taisyklių naudą galų gale turėtų pajusti oro transporto naudotojai, ir aš dėl to džiaugiuosi.

Ačiū už dėmesį.

 
Atnaujinta: 2009 m. rugpjūčio 18 d.Teisinis pranešimas