Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2650(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0615/2008

Debatai :

Balsavimas :

PV 20/11/2008 - 6.9
CRE 20/11/2008 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0561

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. lapkričio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Balsavimo paaiškinimai
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Gabriele Stauner (A6-0409/2008)

 
  
MPphoto
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (FR) Ponia pirmininke, Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas labai stengiasi užginčyti Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto kompetenciją vyrų ir moterų lygybės darbe klausimu. Jis pastvėrė mūsų iniciatyvą rengti pranešimą dėl diskriminacinio darbo užmokesčio ir kitokios nelygybės poveikio moterų pensijoms ir dėl socialinės apsaugos teisių individualizacijos tendencijos.

Taigi padarytas ne pranešimas, o visuotinai žinomų bendrų teiginių kratinys. Mes Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete toli pažengėme spręsdami moterų nelygybės pensijų srityje klausimą ir rengdami pasiūlymus dėl atitinkamų taisomųjų priemonių, kurioms pranešime norėjome skirti daugiausia dėmesio. Kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės, pateiktos pagal Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnį, referentė, aš, gavusi vieningą Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto paramą, stengiausi pasiūlyti konkrečias taisomąsias priemones, kurių reikėtų imtis įgyvendinant pensijų sistemos reformą. Yra šešios labai konkrečios taisomosios priemonės, galinčios užpildyti spragas dėl moterų socialinio draudimo pensijų, atsirandančias, pavyzdžiui, dėl motinystės atostogų ir įsipareigojimų šeimai.

Ar galite patikėti, kad Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas šias priemones aiškiai atmetė, grubiai pažeisdamas savo įsipareigojimus, nustatytus Darbo tvarkos taisyklių 47 straipsnyje? Apgailestauju, kad pralaimėjome mūšį, bet kova tęsiasi.

 
  
  

- Pranešimas: Ewa Klamt (A6-0432/2008)

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Ponia pirmininke, balsavau prieš E. Klamt pranešimą dėl paprastos priežasties, nes visa ekonominės imigracijos ir vadinamosios mėlynosios kortelės koncepcija byloja apie trumparegišką mąstymą. Užuot tai darę, turėtume sudaryti sąlygas bedarbiams, kurių Europos Sąjungoje šiuo metu yra apie 20 mln., įgyti specialybę ar persikvalifikuoti, kad jie vėl galėtų dirbti. Turėtume mokytis iš klaidų, kurių padarėme praeityje. Kalbu apie darbuotojų ir jų šeimos narių įvežimą aštuntajame ir devintajame dešimtmečiais, dėl kurio kilo rimta socialinė problema.

Dabar stengiamasi nuraminti visuomenę žadant, kad tai bus tik labai aukštos kvalifikacijos imigrantai ir kad jie ES dirbs tik laikinai, bet kas aš esu, kad galėčiau abejoti Louiso Michelo, teigiančio, kad kiti imigrantai taip pat turėtų būti laukiami, žodžiais. Kitaip sakant, šliuzo vartai lieka atviri. Visa, kas daroma – tai dar vieno šliuzo atidarymas. Šiuo atveju kalbama apie koaliciją, nukreiptą prieš visuomenę. Stambusis verslas, norintis pigios darbo jėgos, vienijasi su daugiataute kairiąja jėga, o visuomenei belieka prisiimti išlaidas.

 
  
  

- Pranešimas: Neil Parish (A6-0368/2008)

 
  
MPphoto
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (FR) Ponia pirmininke, balsavau už N. Parisho pranešimą dėl Bendro BRO reglamento ir vyno sektoriui skirto BRO reglamento įtraukimo į jį sunkia širdimi, nes manau, kad šis Bendras BRO reglamentas nepadės supaprastinti Europos žemės ūkio politikos teisinio pagrindo ir užtikrinti didesnio skaidrumo. Tai tik pasunkins vynmedžių augintojų ir visos vyno pramonės padėtį.

Vakar vakare Komisijos narys stengėsi įtikinti mus, kad taip nebus. Tikiuosi, Komisija laikysis savo žodžio, o svarbiausia, kad šiai profesijai ir toliau būtų tinkamai atstovaujama patariamajame komitete, kaip kad buvo visą tą laiką, kai galiojo pirmasis vyno sektoriui skirtas BRO reglamentas.

 
  
MPphoto
 

  Anja Weisgerber (PPE-DE).(DE) Ponia pirmininke, šį rytą šiek tiek dvejodama balsavau už Neilo Parisho pranešimą dėl Bendro BRO reglamento nuostatų taikymo plačiam skirtingų žemės ūkio produktų ratui. Palankiai vertinu Komisijos tikslą supaprastinti Europos žemės ūkio politiką. Tai reiškia, kad ateityje bus tik vienas bendro rinkų organizavimo reglamentas, pakeisiantis šiuo metu galiojančius reglamentus, kurių yra 21, taikomus, pavyzdžiui, vaisiams, daržovėms, pienui ir vynui. Tačiau priimant tokį itin kompleksinį reglamentą būtina užtikrinti kuo paprastesnį jo administravimą. Todėl labai džiaugiuosi, kad Komisija vakar diskusijose patikino, kad į mano išsakytą mintį atsižvelgs ir papildys EUR-Lex portalo ieškos sistemą funkcija, leisiančia skirtingų BRO reglamentų, skirtų, pavyzdžiui, vyno, pieno ar daržovių ir vaisių produkcijos sektoriams, abonentams prieiti tik prie tų straipsnių, kurie susiję su jiems rūpimu produktu.

Komisija taip pat patvirtino, kad reglamentas dėl bendro vyno rinkos organizavimo, dėl kurio gana sunkiai buvo deramasi ir į kurį įtraukta daug Parlamento reikalavimų, nebus keičiamas. Tik todėl aš nutariau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: ŽIV/AIDS (RC-B6-0581/2008)

 
  
MPphoto
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Džiaugiuosi, kad likus kelioms dienoms iki gruodžio 1 d., paskelbtos pasauline kovos su AIDS diena, mes šią problemą sprendžiame. Užsikrėtusių ŽIV virusu žmonių skaičius didėja. Kiekvieną dieną juo užsikrečia apie 14 000 žmonių, iš kurių 2 000 yra jaunesni kaip 15 metų.

Užsikrėtusių šiuo virusu žmonių skaičius didėja ne tik tokiuose „karštuose taškuose“, kaip Afrika ir Tolimieji Rytai, bet taip pat Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje, kuriose 2006 m. šis skaičius jau pasiekė 1,7 mln. Didžiausias didėjimas buvo užfiksuotas Rusijoje ir Ukrainoje, kuriose ŽIV virusu užsikrėtė apie 270 000 asmenų. Pagrindinė ŽIV viruso plitimo šiuose regionuose priežastis — narkotikų vartojimas ir nešvarių adatų naudojimas. Ypač neramina spartus ŽIV viruso plitimas Ukrainoje, nes ši šalis artima Europos Sąjungos kaimynė.

Mums nepavyko užkirsti kelio ŽIV virusui plisti nepaisant visame pasaulyje vykdomų prevencijos programų, todėl turėtume jas persvarstyti ir suintensyvinti veiklą, nukreiptą į prevenciją ir veiksmingų vaistų gamybą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Demokratinė Kongo Respublika (RC-B-0590/2008)

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (PPE-DE). - Ponia pirmininke, 1994 m., kai Ruandoje buvo vykdomas genocidas, Vakarai nuo to nusisuko. Galimas dalykas, kad dabar tas pats vyksta dėl Kongo. Pirmiausia būtina teikti humanitarinę pagalbą, bet be to dar reikia sureguliuoti keblią ir painią politinę netvarką. Tokia padėtis iš dalies susidarė dėl to, kad tarptautinė bendruomenė ne tik nusiplovė rankas nuo genocido Ruandoje, bet dar leido hutų génocidaires pabėgti į rytinę Kongo dalį, kur didžiam Kigalio gyventojų ir vietinės tutsių bendruomenės pasipiktinimui prezidentas Kabila nieko nedarė, kad suvaldytų ginkluotų grupuočių savavaliavimą.

Dabar JT Saugumo taryba ir Afrikos Sąjunga turi imtis iniciatyvos ir skubos tvarka spręsti politinius ir saugumo klausimus, kuriems iškilo pavojus, bet turėtume suprasti, kad už šio kraujo praliejimo finansavimo taip pat slypi konkurencija dėl teisės valdyti gamtinius išteklius. Kinija yra svarbus žaidėjas šiame regione, bet jai mažai rūpi žmogaus teisės Afrikoje.

Komisija turėtų išnagrinėti klausimą dėl to, ar Afrikoje dabar galėtų būti taikomas sertifikavimo procesas dėl mineralinių ir kitų išteklių, kaip kad buvo padaryta deimantų pramonėje, kur vadinamasis Kimberlio procesas davė puikių rezultatų išvengiant kraujo praliejimo ir konfliktų dėl deimantų. Todėl balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: bitininkystės sektorius (B6-0579/2008)

 
  
MPphoto
 

  Erna Hennicot-Schoepges (PPE-DE). - (FR) Ponia pirmininke, ši rezoliucija šiek tiek pavėluota. Šiuo atveju, sakyčiau, „šaukštai po pietų“, nes buvo priimta Direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir beveik nieko nebuvo padaryta skatinant pesticidų poveikio bitėms, ypač visam jų reprodukcijos ciklui, tyrimus.

Dar labiau stebina tai, kad tie, kurie šiandien balsavo už rezoliuciją, per pirmąjį svarstymą balsuodami dėl H. Breyer pranešimo dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pasisakė prieš pakeitimus, užtikrinančius geresnę bičių apsaugą.

Tik gerais ketinimais į priekį nepažengsime — reikia faktų ir veiksmų. Tikiuosi, kad balsuodami dėl H. Breyer pranešimo per antrąjį svarstymą mano kolegos Parlamento nariai prisimins šią rezoliuciją ir balsuos „už bites“.

 
  
MPphoto
 

  Astrid Lulling (PPE-DE). - (FR) Ponia pirmininke, norėčiau pasakyti poniai E. Hennicot-Schoepges, kuri neseniai tapo EP nare, nes ji, suprantama, negali žinoti, kiek pastangų įdėjome nuo 1994 m. ragindami Komisiją imtis veiksmų žemės ūkio sektoriuje, ypač bitininkystės srityje.

Norėčiau padėkoti visiems Parlamento nariams, kurie prisidėjo prie šių diskusijų ir rezoliucijos dėl nerimą keliančios padėties žemės ūkio sektoriuje. Šie Rūmai nebuvo labai pilni, nebuvo juose ir ponios E. Hennicot-Schoepges, kai vakar vyko puikios ir argumentuotos diskusijos, ir tai suprantama, nes buvo labai vėlus metas, beveik prieš vidurnaktį, kuriose Komisija buvo paraginta kuo skubiau imtis veiksmų dėl šios akivaizdžiai didelį nerimą keliančios krizės bitininkystės sektoriuje. Džiaugiuosi, kad Komisija mus suprato.

Norėčiau nurodyti atitinkamoms Parlamento tarnyboms, kad 1 pakeitimas, kuris buvo priimtas, nors mano frakcija balsavo prieš, yra grynai redakcinio pobūdžio. Mano parengtos B konstatuojamosios dalies vertime į vokiečių kalbą įsivėlė klaida. Todėl turime pataisyti šį vertimą, kuriame kalbama lygiai apie tą patį, kaip ir pakeitime vokiečių kalba.

Dėl atšaukto pakeitimo dėl leidimo naudoti augalų apsaugos produktus noriu pasakyti, kad su jo turiniu sutinku. Tačiau jis žodis į žodį atitinka tekstą dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, dėl kurio buvo balsuojama Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete, taigi mano frakcija nutarė neplagijuoti šio teksto ir leisti jį pateikti minėtajam komitetui. Tačiau mūsų rekomendacija ir reikalavimas yra aiškiai suformuluoti rezoliucijos 8 pastraipoje, kurioje kalbama apie tą patį, kitaip tariant, raginama imtis tyrimų, skirtų bičių mirtingumo ir pesticidų naudojimo ryšiui nustatyti, kad būtų galima imtis reikiamų priemonių uždraudžiant jas naudoti. Žinoma, bites žudantys pesticidai turi būti uždrausti. Apie tai mes kalbame ne vienerius metus.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Ponia A. Lulling, ačiū už atidumą dėl šios priemonės detalių. Patikiname jus, kad šio dokumento versijos skirtingomis kalbomis bus sutikrintos.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Ingeborg Gräβle (A6-0394/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu.(FR) Remdamasis geros draugės ir kolegės Ingeborgos Grassle pranešimu balsavau už teisėkūros rezoliuciją, kuria, padarius tam tikrus pakeitimus, patvirtinamas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, keičiančio Reglamentą (EB) Nr.1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų. Pritariu, kad asmenų, kurių atžvilgiu OLAF atlieka tyrimus, teisės turi būti geriau apsaugotos ir kad turi būti stiprinamas valstybių narių bendradarbiavimas. Iškilo būtinybė viešajam OLAF vykdomos kovos su sukčiavimu veiklos administravimui ir nepriklausomai procedūrų ir skundų nagrinėjimo trukmės priežiūrai siekiant kartu užtikrinti tyrimų konfidencialumą. Inge Grassle rengdama šį pranešimą atliko didžiulį darbą ir nusipelnė mūsų padėkos.

 
  
MPphoto
 
 

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už I. Gräßle pranešimą, nes kiekvienam asmeniui, susijusiam su OLAF atliekamu tyrimu, turi būti suteikta galimybė pareikšti pastabas bent raštu su tyrimu susijusiais klausimais. Šios pastabos kartu su kita per tyrimą gauta informacija turi būti pateikiamos susijusioms valstybėms narėms. Tai vienintelis būdas pateikti nacionalinės valdžios institucijoms išsamią informaciją, susijusią su tyrimo byla, nepažeidžiant principo, pagal kurį abi šalys turi teisę pareikšti savo nuomonę. Be to, pranešime pasiūlyti reglamento pakeitimai taip pat užtikrins bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir sustiprins OLAF priežiūros komiteto vaidmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už I. Gräßle pranešimą dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų. Tiesą sakant, labai svarbu pakeisti dabar galiojantį reglamentą dėl šios tarnybos atliekamų tyrimų, nes tam tikri tarpinstituciniai santykiai turi būti persvarstyti. Be to, turime pakeisti šį reglamentą su tyrimu susijusių asmenų teisių ir keitimosi informacija tarp OLAF, Europos institucijų, valstybių narių ir informatorių atžvilgiu. Galiausiai norėčiau padėkoti poniai I. Gräßle už iniciatyvą rengti papildomus pasiūlymus dėl, pavyzdžiui, naujo Kovos su sukčiavimu tarnybos generalinio direktoriaus vaidmens suteikiant jam įgaliojimus pradėti išorės tyrimus ne tik valstybių narių, bet taip pat Europos Parlamento prašymu.

 
  
  

- Pranešimas: Rainer Wieland (A6-0395/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Ačiū, ponia pirmininke. Balsavau už šį pranešimą. Pagrindinis šių diskusijų dalykas —tai ne tik konkretus Peticijų komiteto nagrinėjamas klausimas dėl Bendrijos institucijų dokumentų skelbimo interneto svetainėse vokiečių kalba. Šiuo atveju pirmiausia kalbama apie galimybę visų tautybių piliečiams susipažinti su dokumentais, taigi ir žinoti apie Bendrijos institucijų veiklos skaidrumą. Todėl manau, kad šiuo požiūriu Taryba būtinai turi nuodugniai išnagrinėti šį klausimą, kad Tarybai pirmininkaujančių valstybių interneto svetainėse būtų skatinama daugiakalbystė. Turėtų būti nustatomi tinkami ir objektyvus kriterijai, kuriais vadovaujantis kalbų skaičius galėtų būti laipsniškai didinamas. Tačiau turėtume atminti, kad kuo didesnis bus vartojamų kalbų skaičius, tuo daugiau piliečių galės turėti glaudesnį ryšį su Europa. Piliečiams Europos institucijų veikla turėtų būti matoma ir prieinama ne mažiau kaip pastatai, kuriuose ši veikla vyksta.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Apskritai mes pritariame tam, kas rašoma pranešime, ypač dėl Ombudsmeno išvadų, kad „Tarybos atsisakymas iš esmės nagrinėti skundą pateikusio asmens prašymą yra nepriimtinas“ ir kad „minėtosiose interneto svetainėse pateikiama informacija idealiu atveju turėtų būti laiku prieinama visomis Bendrijos oficialiosiomis kalbomis“.

Tačiau mes nepritariame pranešimo išvadų 1 pastraipos punktui, kuriame teigiama, kad „jei kalbų skaičius turi būti ribojamas, kalbos, kuriomis bus pateikiama informacija, turi būti pasirenkamos remiantis objektyvumo, pagrįstumo, skaidrumo ir įgyvendinimo galimybių kriterijais“. Mes nesutinkame su tuo, kad Tarybos interneto svetainėje visa informacija turėtų būti pateikiama visomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis, kaip tai daroma Europos Parlamento ir Komisijos svetainėse. Tik taip Bendrijos vadovų tariamai ginamos daugiakalbystė ir kultūrinė įvairovė, kurios praktikoje, deja, dažnai užginčijamos taupymo sumetimais, galės būti iš tikrųjų apgintos.

 
  
  

- Pranešimas: Gabriele Stauner (A6-0409/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant to, kad Europos Parlamento daugumos priimtoje rezoliucijoje esama prieštaringų aspektų ir vienas kitas teigiamas, pagrindinė dominuojanti kryptis yra ta, kad dėl gyventojų senėjimo ir demografinės kaitos ieškoma pateisinti didėjantį universalios valstybinės socialinės apsaugos sistemos trapumą siekiant duoti atsaką privataus finansinio sektoriaus, norinčio administruoti didžiausią šio pyrago dalį, interesams.

Tik pažiūrėkime, kas rašoma, pavyzdžiui, šioje pastraipoje: „primenama, kad individualizacijos tendencija prisideda prie pirmojo ir antrojo ramsčių modernizavimo, nekeldama abejonių dėl pirmojo socialinės apsaugos sistemų ramsčio; t. y. siekiama suteikti žmonėms, ypač moterims ir kitoms pažeidžiamoms grupėms, didesnę pasirinkimo laisvę, taip pat galimybę tapti labiau nepriklausomiems ir naudotis papildomomis teisėmis dėl pensijos“.

Kitaip tariant, dėl pasirinkimo laisvės siekiama skatinti žmones ieškoti finansinių alternatyvų valstybinei socialinei apsaugai net žinant, kad alternatyvių socialinės apsaugos sistemų taikymas duoda akivaizdžiai neigiamų rezultatų. Pastarieji atvejai Jungtinėse Amerikos Valstijose yra puikus to pavyzdys. Tačiau kapitalizmas visuomet griebiasi propagandos siekdamas savo tikslų.

Būtent todėl mes balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Pranešėja G. Stauner aiškiai išnagrinėjo iššūkius, su kuriais dėl gyventojų senėjimo ir aktyviosios dalies mažėjimo susidurs mūsų socialinės apsaugos sistema, kuri jai, regis, iš tiesų rūpi. Tai pirmasis taškas jos naudai.

Antrąjį tašką duodu pranešėjai už nedrąsiai iškeltą klausimą dėl to, ar įprastai siūloma panacėja, t. y. masinė darbo jėgos imigracija, tikintis, kad iš kitur atvykę darbuotojai uždirbs pagyvenusių europiečių pensijoms ir sveikatos draudimui, ši stulbinamai ciniška ir savanaudiška panacėja, ginama tų, kurie dažnai tariasi vieni turį monopolinę teisę į užuojautą ir toleranciją, yra iš tikrųjų veiksminga. Galiausiai ji verta paskutinio trečiojo taško už kritišką sveikatos draudimo sistemų privatizacijos tendencijos ir grynai finansinio požiūrio į nacionalinių socialinės apsaugos sistemų reformą analizę.

Tačiau šiame pranešime neišnagrinėtas pagrindinis klausimas: šių socialinių problemų šaknys glūdi demografiniame kontinento nuosmukyje, todėl būtent šią problemą turime spręsti. Valstybės narės negali ilgiau vengti imtis ambicingos šeimos politikos, kad būtų skatinamas gimstamumo didėjimas, nes tai ne tik socialinės apsaugos sistemų pusiausvyros, bet dar svarbiau – dinamiško vystymosi, klestėjimo ir tiesiog išlikimo garantas.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Šiame pranešime pastebima, kad daugumos valstybių narių gyventojai sparčiai senėja ir dėl to jų socialinės apsaugos ir pensijų sistemos patirs įtampą. Pranešime siūlomas įprastas problemos sprendimo būdas, t. y. imtis įvairių ES priemonių. „Birželio sąrašo“ partija yra tos nuomonės, kad ES iš viso nederėtų rūpintis klausimais, susijusiais su valstybių narių socialinės apsaugos ir pensijų sistemomis.

Europos Parlamentas turi nuomonę dėl privalomos pensinio amžiaus ribos, darbo sutarčių, dėl to, kokias pensijų sistemas valstybės narės turėtų kurti, taip pat dėl darbo jėgos apmokestinimo, mokestinės naštos pasidalijimo ir socialinės priežiūros organizavimo ES. Visi šie klausimai turėtų būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu. Bendri patarimai, kuriuos šiais klausimais teikia ES institucijos, visiškai neduoda jokios naudos.

Todėl galutinai balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu.(FR) Nors G. Stauner pranešime minima Lisabonos strategija, ši patentuota europeizmo šalininkų nesėkmė, jį verta palaikyti, nes jame užginčijamas įsitikinimas, kad imigracija yra panacėja, padėsianti išspręsti Europos demografines, ekonomines ir socialinio deficito problemas.

Atrankinė ar kitokia imigracija iškreipia Europos žmonių tapatybę ir kultūrą bei didina bendruomenių skilimą ir skatina dėl to atsirandančią įtampą. Tą matome vykstant kiekvienoje pasaulio visuomenėje, apimančioje tautinę ir tautinių mažumų įvairovę.

Ši naujoji vergiją remianti ideologija naudinga tik tiems, kuriems globalizacija leidžia krautis turtus išnaudojant pigią darbo jėgą, kuri aukšto nedarbo lygio sąlygomis priversta tenkintis menku darbo užmokesčiu. Toks plėšikavimas trečiųjų šalių piliečių atžvilgiu tik pablogins šių šalių padėtį.

Strateginiu požiūriu klystama, nes galiausiai imigrantų elgesio modelius perims europiečiai. Šiuo atveju turiu galvoje tą nelemtą visuomenės tendenciją turėti mažiau vaikų, kuri visais atžvilgiais iš tikrųjų yra praradusi orientyrus.

Be šeimos politikos, skatinančios gimstamumo didėjimą, naujajai tautų Europai reikia nacionalinės ir Bendrijos pirmenybės principu grindžiamos politikos, nacionalinės ir Bendrijos apsaugos politikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. (EL) Pranešimas atskleidžia visą prieš eilinius žmones nukreiptų ES ir euro vienijamo kapitalo siekių, kurie puoselėjami siūlant panaikinti socialinės apsaugos sistemas, mastą. Manipuliuojant demografinio nuosmukio ES pretekstu siūloma didinti pensinio amžiaus ribą ir taikyti vadinamąją trečiojo ramsčio sistemą, kuri iš tikrųjų reiškia:

- skurdžias pensijas, mokamas iš nacionalinių socialinės apsaugos sistemų;

- „profesinių“ pensijų fondų, taikančių įmokomis grindžiamą sistemą, ekspansiją;

- darbuotojų kreipimąsi pagalbos į privačius draudimo fondus (euro vienijamo kapitalo žodyne tai vadinama „individualizacija“), vadinamąjį trečiąjį ramstį.

Taip klojamas kelias monopolinėms draudimo bendrovėms didinti pelną kuriant dar vieną pelningą sektorių.

Šis puolimas — tai tik viena iš visų ES prieš darbo jėgą nukreiptų priemonių, tokių kaip visuotinis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros modelio taikymas, darbo teisės „pritaikymas“ prie naujų sąlygų (t. y. jos panaikinimas), oficialus „prekyba vergais“ besiverčiančių įdarbinimo agentūrų įtvirtinimas ar direktyva, kurioje nustatoma maksimali 65 valandų pasyvaus darbo savaitė ir kasmet sudarant susitarimus dėl darbo laiko, paketo dalis.

Darbininkų klasė turi duoti atsaką vis žiaurėjančiam euro vienijamo kapitalo puolimui ir įsteigti antimonopolinį aljansą, kuris veiktų liaudies vardu gindamas interesus ir padėdamas pamatus jos poreikiams tenkinti ir klestėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Europos Sąjungai nepavyks pasiekti aukštesnio užimtumo lygio, kol joje bus daug silpniau atstovaujamų ir į darbo rinką neįtrauktų socialinių grupių. Negalią ar didelių sveikatos problemų turintys žmonės norėtų dirbti, bet dažniausiai jie susiduria su darbdavių diskriminacija.

Be to, kad šie žmonės galėtų tinkamai atlikti darbo užduotis, jų darbo vietoje turėtų būti sukurtos specialios sąlygos, bet darbdaviai nėra pasirengę investuoti į šią sritį daug lėšų. Valstybių narių priimtos finansinės priemonės nedavė rezultatų, kurių tikėtasi. Rumunijos atveju galiu paminėti, kad skaičiuojant neapmokestinamą pelną atskaitomos sumos, susijusios su neįgaliesiems skirtos įrangos pirkimu ir naudojimu gamybos procese, su transporto išlaidomis vežant neįgaliuosius į darbą, taip pat suteikiama nuolaida įmokoms į nedarbo draudimo biudžetą, kompensuojant specifines išlaidas, susijusias su šių asmenų rengimu, profesiniu mokymu ir jiems teikiamomis konsultacijomis. Tam tikrų specialių įmonių steigimas, kaip rašoma pranešime, yra konkretus sprendimas, kaip įtraukti šias pažeidžiamas socialines grupes į darbo rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi puikiu darbu, kurį atliko G. Stauner socialinės apsaugos sistemų ir pensijų ateities klausimu. Jį rėmiau balsuodamas „už“. Pritariu pagrindinėms mintims, kuriomis pranešimas grindžiamas, ir manau, kad mes, Europos Sąjunga kartu su valstybėmis narėmis, turėtume pasistengti kuo skubiau rasti tinkamą pranešime keliamų problemų sprendimą.

Europos gyventojai sparčiai senėja, o gimstamumo rodiklio vidurkis nesiekia natūralios gyventojų kaitos ribos. Per mažiau nei penkiasdešimt metų Europos gyventojų bus daug mažiau ir jie bus senesni. Imigracija, be abejo, nepadės išspręsti šios problemos. Užuot skatinę imigraciją, turėtume stengtis pritraukti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos žmonių ir juos išlaikyti, užtikrinti aukšto lygio socialinę apsaugą ir saugumą dėl užimtumo, gerinti darbuotojų švietimą ir mokymą bei modernizuoti pensijų sistemas atkreipiant dėmesį į nestabilumą, siejamą su privačiai finansuojamomis sistemomis, kurioms daugelis pritaria.

 
  
  

- Pranešimas: Ewa Klamt (A6-0432/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alexander Alvaro (ALDE), raštu. − Aš visapusiškai palaikau pasiūlymą pradėti naudoti „mėlynąsias korteles“. Tačiau priėmus PPE ir PSE frakcijų pasiūlytus pakeitimus, žvelgianti į ateitį Europos strategija teisėtos migracijos srityje, bijau, išnyks be pėdsakų. Šis tekstas tiesiog atgrasys daugelį aukštos kvalifikacijos darbuotojų, svarstančių teisėtos imigracijos į ES galimybę. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai nebus skatinami dirbti ES darbo rinkoje, ypač dėl biurokratinių kliūčių, kurioms buvo pritarta šiame tekste.

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai Europos Parlamente, balsavome už pranešimą dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, žinomų „mėlynosios kortelės“ pavadinimu. Pranešime, dėl kurio buvo balsuojama Parlamente, stengiamasi patobulinti direktyvą, ypač vienodo elgesio su darbuotojais iš trečiųjų šalių atžvilgiu, nes jame užkertamas kelias šių darbuotojų diskriminacijai. Be to, tai teigiama paskata valstybėms narėms ištirti savo darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikį. Mes taip pat palankiai vertiname tai, kad Parlamentas atmetė Komisijos pateiktus pasiūlymus, kurie leido darbdaviams diskriminuoti žmones ištisus trisdešimt metų. Džiugu, kad galimybė ES valstybėms narėms pritraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių sektorių, kuriuose trūksta darbo jėgos, taip pat apribota. Taigi ES negalės prisidėti prie aukštos kvalifikacijos darbuotojų „protų nutekėjimo“, ypač iš besivystančių šalių.

Tačiau mes apgailestaujame dėl to, kad Parlamentas nesugebėjo susitarti, kad su darbuotojais iš trečiųjų šalių taip pat būtų pasirašomos kolektyvinės darbo sutartys. Taip pat apgailestaujame, kad nebuvo priimtas 79 pakeitimas. Baigdami norėtume pasakyti, kad atlyginimų lygio nustatymo klausimas nepriklauso ES kompetencijai ir galiausiai ši galimybė turėtų būti suteikta atitinkamų valstybių narių socialiniams partneriams. Tikimės, kad Švedijos Vyriausybė nesiliaus dėl to kovojusi vykstančiose Tarybos derybose.

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Ačiū, ponia pirmininke. Balsavau už šį pranešimą. Tai labai svarbus teisinis dokumentas. Naujų teisių kūrimas aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių naudingas ir migrantams, ir priimančiosioms šalims. Pirmiausia svarbu, kad visoms ES valstybėms narėms būtų taikomi vienodi kriterijai, kad būtų išvengta bet kokių skirtumų, taip pat kad Europa galėtų pritraukti daugiau tokių darbuotojų, nes šiuo atžvilgiu ji dar smarkiai atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados. Remdamas šias bendras taisykles, kurias rengiamės priimti, visa širdimi palaikau EP Socialistų frakcijos pasiūlytus pakeitimus. Reikalavimas, kad darbuotojams iš trečiųjų šalių būtų mokamas toks pats minimalus atlyginimas kaip ir tos pačios kategorijos darbuotojams iš priimančiosios šalies, užtikrintų lygias teises, kurioms teikiame labai daug svarbos.

Mes taip pat palaikome pasiūlymą dėl „mėlynųjų kortelių“ išdavimo tiems asmenims, kurie jau atvyko į ES, ir jų galiojimo pratęsimo šešiais mėnesiais tuo atveju, jei asmuo prarado darbą. Galiausiai mes privalome bendradarbiauti su šalimis už ES ribų ir remti aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš pagrindinių sektorių, kurie gali nukentėti nuo „protų nutekėjimo“, rengimą. Be to, ši priemonė skatins teisėtą imigraciją ir praturtins ES profesiniais įgūdžiais ir žmogiškąja patirtimi. Toks keitimasis visada buvo ir yra tikroji Europos dvasios esmė.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Boursier (PSE), raštu.(FR) Balsavau už E. Klamt pranešimą dėl „Europos mėlynosios kortelės“ naudojimo, nes pirmą kartą mes galėsime turėti galimybę Europos lygmeniu pereiti nuo kultūros, sakančios imigrantams „ne“, t. y. nuo tvirtove atsitvėrusios Europos kultūros, prie kultūros, tariančios imigrantams „taip“, prie atviros Europos kultūros, kad pagaliau galėtume sukurti teigiamą migracijos srautų valdymo modelį ir suteikti darbuotojams iš trečiųjų šalių tam tikras teises. Pradėję šį procesą turėsime netrukus priimti kitas priemones, skirtas kitų kategorijų užsienio darbuotojams, ir aš nekantriai to lauksiu.

Žinoma, galėjome eiti dar toliau. Mes norėtume turėti horizontalią, o ne sektorinę direktyvą, bet joje įtvirtintos Bendrijos acquis nuostatos, įskaitant principą, kad už tą patį darbą turi būti mokamas toks pats atlygis, ypač tokiuose pagrindiniuose sektoriuose kaip sveikatos apsauga ir švietimas, ir tai, kad pasibaigus darbo sutarčiai „mėlynosios kortelės“ galiojimo laikas turės būti pratęsiamas, kad asmuo per tą laiką galėtų rasti naują darbą.

Todėl šiuo pranešimu pirmiausia siekiama skatinti teisėtos imigracijos kanalus, o ne atrankinę imigraciją, kuriai nepritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už E. Klamt pranešimą, nes jis suteikia galimybę aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių dirbti ES. Pranešime sakoma, kad ES valstybės narės privalo teikti pirmenybę Europos piliečiams, o tai šiuo atveju naudinga Rumunijos piliečiams, kurių galimybės patekti į daugelio ES valstybių narių darbo rinkas dabar ribojamos. Ši direktyva suteikia galimybę žmonėms, atitinkantiems joje nustatytas sąlygas, gauti ES „mėlynąją kortelę“, išduodamą dvejiems metams, kurios galiojimo laikas gali būti pratęstas dar dvejiems metams. Jei darbo sutartis tęsiasi trumpiau nei dvejus metus, „mėlynoji kortelė“ bus išduodama darbo sutarties laikotarpiu pridedant dar tris mėnesius.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Balsuodama dėl Ewos Klamt pranešimo (A6-0432/2008) dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, deja, turėjau susilaikyti, nes jo atžvilgiu pagal Amsterdamo sutarties ketvirtojo protokolo 3 straipsnį Airijai taikoma išimtis ir šioje srityje ji jau turi nacionalinę politiką, numatančią lankstumą ir plataus masto veiksmų laisvę prisitaikymo prie darbo rinkos sąlygų požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE), raštu. (SV) Konkurencija siekiant pritraukti ambicingus ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus tik prasidėjo. Kad galėtų sėkmingai konkuruoti globalizacijos sąlygomis, Europa privalo tapti patrauklesnė talentingiems pasaulio žmonėms. Todėl Komisijos pasiūlymas dėl „mėlynosios kortelės“ siekiant palengvinti patekimą į Europos darbo rinkas labai sveikintinas. Aš pati ilgą laiką karštai propagavau „mėlynosios kortelės“ ir kitas idėjas, siūlytas siekiant palengvinti patekimą į Europos darbo rinką. Deja, šis pasiūlymas Parlamento daugumos buvo taip nuvertintas, kad pasirinkau susilaikyti nuo balsavimo. Tęsiu kovą ES dėl daug turiningesnės „mėlynosios kortelės“ nei ta, kurią Parlamentas manė galįs remti.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) ES „mėlynoji kortelė“, kuri, kaip tvirtinama, skirta aukštos kvalifikacijos darbuotojams, siūlant jos turėtojams judėjimo ir verslo laisvę visose ES valstybėse narėse, taps nauju imigracijos siurbliu, kuri ES lygmeniu bus valdoma ne geriau, nei dabar tai daroma daugelyje valstybių narių nacionaliniu lygmeniu.

Tai, kad darbuotojų šeimos nariams suteikiamos teisės atvykti į ES valstybes nares ir ten apsigyventi nenustatant jokios realios laiko ribos, paskatins nuolatinę gyventojų imigraciją. Tai naujos šiuolaikinės vergovės formos biurokratinė organizacija, kuri dabar rinksis savo aukas ne pagal raumenis ar dantis, bet pagal diplomus. Ji atims iš besivystančių šalių protus, kurių joms pačioms labai reikia, pasunkindama jų ekonominę padėtį ir skatindama neteisėtos imigracijos didėjimą.

Direktyvoje įtvirtinta minimalaus darbo užmokesčio riba yra visiškai absurdiška ir santykinė, nes ją nustatant neatsižvelgta į realias valstybių narių sąlygas, taip pat į padėtį konkrečiuose sektoriuose ar į konkrečias profesijas. Taigi galima numatyti dvejopą šios direktyvos taikymo poveikį: viena vertus, sumažės daugumos aukštą profesinę kvalifikaciją turinčių europiečių atlyginimas ir jie bus dar labiau nei dabar linkę išvykti iš Europos, kita vertus, imigrantai bus išnaudojami, nes nustatytas minimalus darbo atlygis neduoda jokių garantijų, kad bus mokamas atlyginimas, iš tikrųjų atitinkantis jų kvalifikaciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant Parlamento priimtų pakeitimų – pakeitimų, už kuriuos mes balsavome – silpninančių kai kuriuos neigiamus pasiūlymo dėl ES „mėlynosios kortelės“ aspektus, manome, kad šie pasiūlymai neužginčija nei Europos Komisijos Tarybai pateikto pasiūlymo dėl direktyvos motyvų, nei jo pagrindinių tikslų.

Ši „mėlynoji kortelė“ yra priemonė, kuria siekiama duoti atsaką neoliberaliems Lisabonos strategijos tikslams poreikio išnaudoti darbo jėgą požiūriu. Konkuruodama kapitalo pasaulyje, ypač su JAV (kuri turi „žaliąją kortelę“), ES siekia privilioti „aukštos kvalifikacijos“ darbo jėgą trečiųjų šalių žmogiškųjų išteklių sąskaita.

Kitaip tariant, ši „mėlynoji kortelė“, kuri paverčia imigraciją išnaudojimu ir diskriminuoja imigrantus atrinkdama juos pagal ES valstybių narių darbo jėgos poreikius, ir „grąžinimo direktyva“, kuri skatins savavališką asmenų išsiuntimą iš ES ir sukurs papildomų kliūčių šeimos susijungimui — tai dvi vienos monetos pusės. Kitaip sakant, tai nuosekliu ryšiu susietos priemonės ir ramsčiai, padedantys tai pačiai politikai: nehumaniškai ES imigracijos politikai, kurią vykdant imigrantai išvaromi kaip nusikaltėliai arba jais atsikratoma iki galo išnaudojus darbe.

Būtent todėl balsavome prieš šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jeanine Hennis-Plasschaert (ALDE), raštu. − ALDE frakcijos vardu norėčiau išdėstyti priežastis, dėl kurių mes susilaikėme galutinai balsuodami dėl šio pasiūlymo. Kad būtų aišku: ALDE frakcija yra tvirta „mėlynosios kortelės“ šalininkė. Tačiau mūsų frakcija yra tos nuomonės, kad ši programa buvo labai nuvertinta nustačius pernelyg daug apribojimų.

ES priemonių paketas imigracijos srityje turėtų būti grindžiamas dviem ramsčiais: kova su neteisėta imigracija ir geresnių sąlygų teisėtai imigracijai sukūrimu. Šiuo pasiūlymu su šių Rūmų priimtais pakeitimais negalima tikėtis pokyčių, kurių mums labai reikia, o tik patvirtinti valstybių narių protekcionistinę praktiką. Priimdamas šį pranešimą, Parlamentas dar labiau nuvertino ir taip labai kuklaus EB pasiūlymo reikšmę. Gaila, kad nebuvo pasinaudota tokia galimybe! Šiuo metu didžioji dalis aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų linkusi migruoti į JAV, Kanadą ar Australiją, bet ne į ES. Jei norime pakeisti šią vyraujančią tendenciją, privalome būti ambicingi. Šis tekstas tiesiog atgrasys daugelį aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, svarstančių teisėtos imigracijos į ES galimybę, todėl jis jokiu būdu nepadės ES tapti patrauklesnei aukštos kvalifikacijos darbo jėgai. Būtina parodyti politinę drąsą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. (FR) Tarybos pirmininko Jean-Pierre Jouyet ir Komisijos pirmininko pavaduotojo Jacques Barrot pasisakymai diskusijose dėl ES „mėlynosios kortelės“ ir vienos paraiškų dėl leidimo apsigyventi ir dirbti procedūros buvo labai aiškiai pateikti. Štai trumpa antologija.

Pacituosiu Jacques Barrot: „Šie tekstai rodo tikrąjį Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto, pasirašyto sėkmingomis Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos pastangomis, užmojį ir įrodo, kad šis paktas iš esmės yra subalansuotas paktas, išreiškiantis europiečių norą atverti duris migraciniam judėjimui, kuris gali būti labai naudingas Europos visuomenės ateičiai.“

Taip pat jis pasakė: „Galimybė dvejų metų laikotarpiu grįžti į kilmės šalį neprarandant ilgalaikio gyventojo statuso labai svarbi“.

Cituoju Jean-Pierre Jouyet žodžius: „Šie tekstai — tai tik pradžia, o ne pabaiga, nes jie palieka erdvės žiedinei migracijai“.

Dar viena jo citata: „Šie du tekstai rodo, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų įsipareigojusi skatinti teisėtą imigraciją“.

Taigi dabar negali būti jokių abejonių: mūsų vadovai ir Prancūzijos atstovai Europos institucijose remia masinę trečiųjų šalių piliečių imigraciją į ES, kuri skatina nacionalinės dezintegracijos politiką. Turėtume balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Le Pen (NI), raštu. (FR) E. Klamt pranešimas dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą prasideda teisinga prielaida ir baigiasi neteisingomis išvadomis.

Tai, kad kvalifikuoti darbuotojai iš trečiųjų šalių labiau linkę emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas ar Kanadą nei į Europą, iš esmės yra tiesa. Noras pakeisti šią tendenciją ir padaryti taip, kad jie vyktų pas mus, atsiduoda nerimą keliančiu mazochizmu ir gebėjimo blaiviai mąstyti praradimu.

Ar mes taip nesugebame parengti savo inžinierių, mokslininkų ir mokslo daktarų kompiuterijos srityje, kad mums reikia vežti specialistus iš besivystančio pasaulio?

Ar žmogiškumo požiūriu priimtina vogti protus iš šalių, kurioms šie kvalifikuoti specialistai būtini tam, kad jos galėtų vystytis?

Ar manote, kad palaikydami N. Sarkozy propaguojamą atrankinę imigraciją sustabdysime teisėtą ir ypač neteisėtą imigraciją?

Ir paskutinis klausimas: kas lieka iš pirmenybės Bendrijos darbo jėgai, jei mes suteiksime trečiųjų šalių kvalifikuotiems darbuotojams tokias pačias teises, įskaitant atlyginimą, kokias turi Bendrijos piliečiai?

Atsakymai į šiuos klausimus byloja apie pavojų tapti Europa, praktikuojančia tokią veiklą besivystančio pasaulio atžvilgiu, kurią galima pavadinti tikru nusikaltimu žmogiškumui. Todėl mes negalime balsuoti už tokį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Fernand Le Rachinel (NI), raštu. (FR) ES „mėlynoji kortelė“ – tikras atsivėręs sezamas, pritrauksiantis papildomus kvalifikuotos darbo jėgos iš trečiųjų šalių migracijos srautus, taps ekonomine, socialine ir humanitarine nelaime Europos tautoms ir žmonėms, kurie ir taip kenčia nuo nevaldomos neteisėtos imigracijos ir sparčiai didėjančio teisėtos imigracijos antplūdžio.

Kad būtų užkirstas kelias socialiniam dempingui, su kuriuo neišvengiamai susidursime leidę inžinieriams ir kitiems kvalifikuotiems specialistams iš kitų žemynų atvykti į ES ir dirbti, jų atlyginimas turi būti bent 1,7 karto didesnis už minimalų atlyginimą, mokamą priimančiosios šalies piliečiams. Tai būtų labai priimtina Prancūzijos darbininkams.

Skatinant šeimos buvimą kartu, darbuotojams iš trečiųjų šalių taip pat bus leista atsivežti savo šeimos narius, kuriems leidimai įvažiuoti į šalį bus suteikiami pagal labai greitą procedūrą, nepaisant to, kad tokia pavojinga praktika ir taip jau įgijo platų mastą. Be to, imigrantai galės kaupti buvimo Europos teritorijoje laiką, kad gautų ilgalaikio gyventojo statusą. Ratas užsidaro: sąlygos masiniam verslo įmonių steigimui ir natūralizacijai valstybėse narėse sukurtos.

Skandalinga ir tai, kad tai skatins protų nutekėjimą ir iš trečiųjų šalių, ypač iš Afrikos. Perimdami šių šalių elitą dar kartą garantuosime šių šalių nuskurdinimą.

Su Europos žmonėmis ir vėl nebus konsultuojamasi dėl šios Briuselio vykdomos globalizacijos ir imigracijos politikos. Dabar kaip niekad svarbu, kad mūsų kova būtų kova už iš naujo atrastą suverenumą ir žmonių teisę gyventi ir dirbti savo šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Balsavau už E. Klamt pranešimą, kuris padės pasiekti, kad ES taptų patrauklesnė vieta aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių. Direktyvoje nustatyta lankstesnė ir greitesnė aukštą kvalifikaciją turinčių trečiųjų šalių piliečių įleidimo į ES procedūra ir palankesnės gyvenimo ES sąlygos patiems darbuotojams ir jų šeimos nariams.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. (NL) Dauguma žmonių nori gyventi ir dirbti šalyje, kurioje gimė, užaugo ir kurios kalba jiems yra gimtoji. Žmonės palieka savo gimtąją šalį dėl dviejų svarbių priežasčių. Pirma, jie gelbėjasi nuo įkalinimo ar nužudymo grėsmės. Kad išvengtų tokio likimo, jie tampa pabėgėliais. Antroji priežastis — skurdas. Žmonės vyksta ten, kur mokami didesni atlyginimai, net jei jiems ir nebus mokama tokio atlyginimo, kokį turėtų gauti, net jei jų darbas bus nesaugus, jie turės gyventi labai prastomis sąlygomis ir neturės gerų perspektyvų.

Pakitę lūkesčiai dėl demografinių pokyčių ateityje ir darbo jėgos trūkumas tam tikrose ūkio srityse reiškia, kad staiga vėl atrandama nauda iš imigracijos. Pabėgėliai, kurie stichiškai vyksta į ES šalis genami tik būtinybės, yra vis mažiau laukiami, o privilegijuoti žmonės, turintys aukštą kvalifikaciją, skatinami čia atvykti. Šis atrankos metodas reiškia, kad kvalifikuoti specialistai išviliojami iš šalių, kuriose jie buvo parengti ir kuriose aukštos kvalifikacijos darbo jėgos poreikis ypač didelis. Neturint darbo jėgos, šioms šalims bus labai sunku pasivyti išsivysčiusias šalis, o tai ir yra tikroji jų skurdo priežastis. Jei „mėlynoji kortelė“ sukels protų nutekėjimą, tai bus bloga žinia Europai ir visam pasauliui.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. (DE) „Mėlynosios kortelės“ koncepcija, pateikta Ewos Klamt pranešime, parengtame Komisijos pasiūlymo pagrindu —tai elitinės imigracijos koncepcija, kuri pasitvirtins esanti pražūtinga.

Vienintelis teigiamas šios „mėlynosios kortelės“ koncepcijos elementas yra tas, kad joje bent pripažįstama, kad skatinti imigraciją į Europos Sąjungą, taigi ir į Vokietiją, yra ir būtinas, ir teisingas sprendimas.

Pagal „mėlynosios kortelės“ koncepciją ES galės pasirinkti geriausius imigrantus ir juos išlaikyti, o kitais atsikratyti. Tie iš mūsų, kurie atstovauja dešiniajam sparnui, laiko tokią elitinę imigraciją nepriimtina. ES turi įsileisti žmones, ieškančius darbo, ir suteikti prieglobstį tiems, kurie atvyksta gelbėdamiesi nuo jiems gresiančio pavojaus.

„Mėlynoji kortelė“ suteiks ES galimybę pritraukti aukštos kvalifikacijos darbo jėgą išviliojant ją iš šalių, kuriose ši darbo jėga dažnu atveju žūtbūt reikalinga. Tai pasunkins šių šalių padėtį ir dar labiau padidins pasaulio šalių vystymosi netolygumus.

Vokietijos darbo tyrimų instituto atliktame tyrime nurodoma, kad nustatę „mėlynąją kortelę“ turėsime ekonomiką, kurioje „laisvos darbo vietos bus užimamos greičiau, o ES gyvenantiems kvalifikuotiems darbuotojams bus mokamos mažesnės algos“. Dėl to tam tikruose ūkio sektoriuose labai sumažės atlyginimų lygis.

Apskritai „mėlynosios kortelės“ koncepcija — tai ES klaidingos prieš migraciją nukreiptos politikos dalis. „Mėlynosios kortelės“ koncepcija paverčia žmones (imigrantus) ekonominiais veiksniais, nes ji grindžiama atrankinės imigracijos principu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Demografinės prognozės, pagal kurias ES dirbančių gyventojų dalis iki 2050 m. sumažės 48 mln., o su senyvu amžiumi susijęs priklausomybės santykis iki 2050 m. padidės dvigubai siekdamas 51 % lygį, rodo, kad siekiant atsverti šias neigiamas tendencijas, į kai kurias valstybes nares bus pritraukiama vis daugiau skirtingas profesijas ir kvalifikacijas turinčių imigrantų.

Tai, kad valstybės narės labai skirtingai apibrėžia aukštos kvalifikacijos darbą ir taiko labai skirtingus kriterijus aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių, norintiems apsigyventi jų šalyje siekiant dirbti tokį darbą, labai riboja šios darbo jėgos mobilumą visoje Europos Sąjungoje ir kenkia efektyviam teisėtai šalyje gyvenančių žmogiškųjų išteklių perskirstymui ir neleidžia pašalinti regioninių netolygumų.

Kaip valstybės narės, kuri įstojo į Europos Sąjungą 2007 m., atstovė balsavau už šį pranešimą, kuris padės veiksmingai sureguliuoti esamus ir būsimus kriterijus, taikomus aukštos kvalifikacijos darbui, atsižvelgiant į Bendrijos principą, pagal kurį pirmenybė turi būti teikiama ES piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, visiškai nepritariu E. Klamt pranešimui dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų. Vadinamoji „mėlynoji kortelė“, prasta JAV „žaliosios kortelės“ kopija, tik pablogins esamą Europos socialinės sistemos padėtį, taip pat pagilins nesaugumo dėl užimtumo ir nedarbo problemas, kamuojančias mūsų aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Esu labai nusistatęs prieš šį pasiūlymą, kuris reiškia, kad mūsų aukštos kvalifikacijos darbuotojai turės konkuruoti su ne europiečiais ir dar daugiau – greičiausiai turės mažiau galimybių šioje konkurencinėje kovoje laimėti. Taip pat nukentės ir už Europos ribų esančios šalys, nes dėl šiuo pasiūlymu skatinamo protų nutekėjimo, su kuriuo mes taip siekiame kovoti Europoje, jos neteks kvalifikuotos darbo jėgos potencialo.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Teigiami pranešimo aspektai —tai teisėta imigracija ir taisyklės, taikomos darbdaviams, kurias pažeidę jie negalės gauti ES paramos, bet Europos Parlamentas, deja, sumažino darbuotojų teisių apsaugos reikšmę, o reikalavimai, keliami darbo užmokesčiui, praktikoje suteiks galimybę naudotis šia sistema tik gerai apmokamiems darbuotojams, pavyzdžiui, inžinieriams ir gydytojams. Į „protų nutekėjimo“ problemą galėjo būti labiau atsižvelgta, todėl nepaisydamas teigiamų pranešimo aspektų nuo balsavimo susilaikau.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) „Mėlynoji kortelė“ iš esmės yra labai geras sumanymas. Aš visada pasisakydavau už palankių sąlygų kūrimą teisėtai imigracijai ir kliūčių sudarymą neteisėtai imigracijai. Deja, pradinis pasiūlymas buvo labai nuvertintas ir tapo itin biurokratinis, todėl aš, kaip ir mano politinė frakcija, pasirinkau susilaikyti nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) „Mėlynoji kortelė“ atrodė kaip gera pradžia modernizuojant Europos Sąjungos migracijos politiką. Migracijos politika, mano nuomone, būtina Europai ypač dėl to, kad iki 2050 m. dirbančių gyventojų dalis Europoje sumažės 20 mln. Komisijos pasiūlymas, kuris buvo nepakankamai tvirtas, kad juo remdamiesi galėtume pradėti modernizuoti migracijos politiką, Europos Parlamento buvo dar labiau supaprastintas.

Komisijos pasiūlyme buvo palikta erdvės žmonių, neturinčių aukštos kvalifikacijos, bet turinčių gerus įgūdžius, migracijai, tačiau Parlamentas, labai sugriežtindamas migracijos sąlygas, sunaikino šį pasiūlymą pačioje užuomazgoje.

Europos Parlamento nustatyta pajamų riba, kuri turi būti 1,7 karto didesnė už vidutinį darbo užmokestį priimančiojoje valstybėje narėje, yra pernelyg aukšta. Jei norime konkuruoti su JAV ir Kanada, kurios pritraukia aukščiausios kvalifikacijos darbuotojus, turime supaprastinti atvykimo į ES siekiant dirbti sąlygas. Be to, Parlamento reikalavimas, kad imigrantai privalo turėti penkerių metų patirtį, įskaitant dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį, yra nepriimtinas. Man nesuprantama, kodėl šis pasiūlymas negalėjo būti išplėstas įtraukiant į migracijos procedūros taikymo sritį visus asmenis, kurie nori ES rasti darbą. „Mėlynoji kortelė“ sudarytų sąlygas teisėtai migracijai, bet tai, žinoma, negaliotų visiems. Būtent todėl susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. − (PL) Europos Sąjunga privalo pripažinti ekonominės migracijos būtinybę. Deja, palyginti su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kanada ir Australija, migruojančios darbo jėgos akyse ji nėra labai patraukli paskirties vieta.

Tą lemia dvi pagrindinės priežastys: nėra vieningos migruojančios darbo jėgos priėmimo sistemos ir problemos, susijusios su jos judėjimu tarp ES valstybių narių. Kad padėtis pasikeistų, mes turime sukurti integruotą ir nuoseklią Europos migracijos politiką.

Turime atminti, kad mums naudinga pritraukti kvalifikuotus specialistus, nes tai padės Europos Sąjungai didinti konkurencingumą ir turėti ekonominio augimo galimybę. Prognozuojama, kad per ateinančius du dešimtmečius ES dirbančių gyventojų dalis sumažės 20 mln. ir mes susidursime su kvalifikuotos darbo jėgos, ypač inžinierių, deficito problema. Šių prognozių ignoruoti negalime.

Tačiau migrantų įdarbinimas, mano nuomone, jokiu būdu negali tapti ilgalaikiu Europos Sąjungos ekonominių problemų sprendimo būdu. ES turi imtis tolesnių veiksmų plėtodama savo ekonomikos ir užimtumo politiką, nors šiuo metu ekonominiai migrantai jai reikalingi vien jau dėl gyventojų senėjimo ir spartėjančių demografinių pokyčių.

Atsižvelgdamas į visa tai, rėmiau pasiūlymą dėl kvalifikuotiems migrantams skirtos „Europos mėlynosios kortelės“ programos.

 
  
  

- Pranešimas: Patrick Gaubert (A6-0431/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE), raštu. (FR) Remdamasis savo kolegos Patricko Gauberto parengtu pranešimu balsavau už teisėkūros rezoliuciją, kuria patvirtinamas, padarius tam tikrus pakeitimus, pasiūlymas priimti Tarybos direktyvą dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių. Norėčiau pasveikinti Patricką Gaubertą parengus svarbų dokumentą tokiu opiu klausimu, prisidėsiantį prie pastangų kuriant visuotinę Europos imigracijos politiką. Tai, kad buvo susitelkta prie vienodų teisių užtikrinimo valstybėje narėje jau gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojams ir prie procedūrinio aspekto, t. y. vienos leidimo apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros, buvo logiškas sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Jaučiau pareigą susilaikyti nuo balsavimo dėl Patricko Gauberto (A6-0431/2008) pranešimo dėl pasiūlymo priimti Tarybos direktyvą dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros ir valstybėje narėje teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių darbuotojų vienodų teisių. Tą padariau, nes Airijai, deja, šio pasiūlymo atžvilgiu pagal Amsterdamo sutarties ketvirtojo protokolo 3 straipsnį taikoma išimtis. Demografinės prognozės ir esama ekonominė padėtis rodo, kad Europai reikalinga veiksminga imigracijos politika, leisianti tinkamai reguliuoti darbo jėgos poreikį. Per ateinančius dešimtmečius Europos ekonominė ir socialinė plėtra priklausys nuo to, kiek naujų ekonominių migrantų bus pritraukta. Vadinasi, reikia aktyvios Europos mastu vykdomos politikos, skatinančios ir aukštos kvalifikacijos, ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų imigraciją į ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Gaubert (PPE-DE), raštu. (FR) Europos Parlamentas ką tik labai didele balsų dauguma priėmė du pranešimus dėl migruojančių darbuotojų priėmimo į Europą, tuo parodydamas, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų geba priimti konkrečias priemones, skirtas bendram ekonominių migrantų valdymui.

Tai, kad buvo priimtas mano pranešimas dėl vienos leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros, oficialiai paneigia nepagrįstus Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių vadovų kaltinimus dėl to, kad Europa yra uždara ir atsitvėrusi nuo kitų šalių.

Šis balsavimas plenariniame posėdyje patvirtina principą, kad su teisėtais imigrantais elgiamasi taip pat, kaip ir su Europos piliečiais suteikiant jiems vienodas socialines ir ekonomines teises.

Šie sprendimai padės gerinti migruojančių darbuotojų integraciją; jie nekelia pavojaus mūsų darbo rinkai. Pranešimas dėl ES „mėlynosios kortelės“, nustatančios patrauklesnes imigrantų priėmimo sąlygas, iš tikrųjų leis diplomuotiems specialistams ir aukštą kvalifikaciją turintiems darbuotojams iš trečiųjų šalių lengviau patekti į Europos Sąjungos valstybių narių darbo rinkas.

Europa parodė, kad ji geba priimti sprendimą įgyvendinti kilnią, patikimą ir atvirą imigracijos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Ponas P. Gaubert nori pateikti mums žinią, kad Europa atsiveria teisėtai imigracijai suteikdama teisėtiems imigrantams įvairių teisių ir apribodama valstybių narių galimybę diskriminuoti imigrantus Europos piliečių atžvilgiu, kitaip tariant, nustatydama Europos įsipareigojimą užtikrinti teigiamą diskriminaciją.

Norėčiau patikinti poną P. Gaubert, kad kiekvienoje imigrantų kilmės šalyje puikiai žinoma, kad Europa — tai tam tikros rūšies sietas. Į Europą kiekvienais metais atvyksta šimtai tūkstančių teisėtų ir neteisėtų imigrantų, susigundžiusių ne perspektyva joje dirbti (Prancūzijoje tik 7 % teisėtų imigrantų įsidarbina), o galimybe gauti įvairias socialines pašalpas ir kitas teises, kurias Europa, remiantis tuo, kas siūloma P. Gauberto pranešime, jiems pasiūlys, o tam tikrais atvejais tik jiems suteiks nereikalaudama ar neturėdama galimybės reikalauti iš jų nieko mainais, net minimalių priimančiosios šalies kalbos žinių.

Tokiu metu, kai mūsų šalys patiria ekonominį nuosmukį, kai ekonominius ir socialinius modelius paveikė globalizacija, kai Europoje smarkiai padidėjo bedarbių ir skurdžiai gyvenančių darbuotojų gretos, mums kaip tik būtina reikalauti, kad visuose sektoriuose būtų taikomas nacionalinės ir Bendrijos pirmenybės principas.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kalbant apie EP poziciją dėl „mėlynosios kortelės, nepaisant to, kad Parlamentas priėmė pakeitimus, už kuriuos mes balsavome, sumažinusius tam tikrų neigiamų pasiūlymo dėl vienos paraiškų dėl vieno leidimo trečiųjų šalių piliečiams apsigyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje pateikimo procedūros nustatymo aspektų reikšmę, šie pakeitimai, mūsų nuomone, neužginčija Europos Komisijos Tarybai pateikto pasiūlymo dėl direktyvos motyvų ir pagrindinių tikslų.

Kaip pabrėžė mūsų parlamentinė frakcija, direktyva dėl vienos paraiškų teikimo procedūros siekiama suderinti procedūras ir imigrantų teises, tačiau tam tikrais esminiais aspektais ji šias teises greičiau apriboja nei nustato, pavyzdžiui, dėl to, kad imigracija padaroma priklausoma nuo a priori darbo sutarties turėjimo užuot iš esmės suvienodinus imigrantams taikomas sąlygas su sąlygomis, nustatytomis „mėlynosios kortelės“ direktyvoje.

Kitaip tariant, ši „viena paraiškų teikimo procedūra“ ir „grąžinimo direktyva“, kurios skatins savavališką asmenų išsiuntimą iš ES ir sukurs papildomų kliūčių šeimos buvimui kartu — tai dvi tos pačios monetos pusės. Kitaip sakant, tai nuosekliu ryšiu susietos priemonės ir ramsčiai, padedantys tai pačiai politikai: nehumaniškai ES imigracijos politikai, kurią vykdant imigrantai išvaromi kaip nusikaltėliai arba jais atsikratoma kiek įmanoma išnaudojus jų darbą.

Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Remiu darbuotojų teises, todėl balsavau už šį pranešimą. Šia direktyva nustatoma daug paprastesnė sistema, pagal kurią darbuotojai iš trečiųjų šalių galės gauti vieną leidimą gyventi ir dirbti valstybės narės teritorijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Nuo balsavimo susilaikau, nes jei balsuočiau prieš, tai galėtų būti suprasta, kad nepritariu imigracijai, o taip nėra, bet pranešimas yra probleminis, nes viena procedūra reiškia, kad ES turės įtakos imigracijos politikai, vadinasi, esama pavojaus, kad ji taps bloga.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Renkuosi balsuoti prieš pakeitimą ne todėl, kad manau jį esant netinkamą, bet todėl, kad noriu palaukti geriau apgalvotos ir platesnės taikymo srities direktyvos, kurią šiuo metu rengia Komisija. Tokioje srityje kaip ši turėtume vengti labai skuboto teisėkūros pasiūlymų priėmimo.

 
  
  

- Pranešimas: Neil Parish (A6-0368/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mūsų nuomone, neseniai priimtame BRO reglamente yra labai neigiamų aspektų, susijusių su vyno produkcija, ypač iš Portugalijos, kurią daugiausia gamina mažosios ir vidutinės žemės ūkio bendrovės. Daugelis ūkininkų, su kuriais teko bendrauti, skundžiasi, kad neigiami šios direktyvos taikymo praktikoje padariniai jau juntami.

Tačiau neatrodo, kad būtų didelių kliūčių įtraukti vyno sektorių į Bendrą BRO reglamentą, apimantį visas rinkos reguliavimo priemones, kurios gali ir nebūti įprastos visiems sektoriams. Galbūt tai daroma tik siekiant supaprastinti teisinę sistemą, bet toks supaprastinimas neturėtų reikšti tam tikrų priemonių panaikinimo ar kitokios teisinės prasmės joms suteikimo.

Kadangi vyno sektoriuje jau vykdoma reforma, nors mes ir prieštaravome tam, kad ji būtų patvirtinta, tai dabar tam tikra prasme nesvarbu, ar šis sektorius įtrauktas į Bendrą BRO reglamentą, ar ne, nes praktikoje nieko nesikeičia.

Todėl mes nusprendėme susilaikyti nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) „Birželio sąrašo“ partija pritaria minčiai persvarstyti šiuo metu galiojančius skirtingiems sektoriams skirtus reglamentus dėl bendro rinkos organizavimo, kurių yra 21, ir sujungti juos į vieną reglamentą, kad bendro rinkos organizavimo teisinė sistema būtų pritaikyta prie naujų sąlygų ir supaprastinta. Tačiau, kaip pastebėjo Komisija, pagrindinė politinė linija nepakito.

Todėl „Birželio sąrašo“ partija balsavo prieš šį pranešimą, nes mes nepritariame šiuo metu vykdomai bendrajai žemės ūkio politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Christa Klaß (PPE-DE), raštu. – (DE) Ponia pirmininke, pone Komisijos nary, balsavau už Komisijos pasiūlymą įtraukti vyno sektoriui skirtą BRO reglamentą į Bendrą BRO reglamentą, apimantį visus kitus žemės ūkio produktus, nes vakar vykusiose diskusijose Komisija mus patikino, kad priėmus Tarybos pasiūlymą ji iš karto papildys EUR-Lex portalo ieškos sistemą funkcija, leisiančia skirtingų BRO reglamentų, pavyzdžiui, skirtų vyno, pieno ar daržovių ir vaisių produkcijos sektoriams, abonentams prieiti tik prie tų straipsnių, kurie susiję su jiems rūpimu produktu. Be to, Komisija taip pat užtikrino, kad jei ateityje bus padaryta tam tikrų pakeitimų dėl konkrečių produktų, šie pakeitimai nebus savavališkai taikomi kitiems produktams. Diskusijos aiškiai parodė, kad ateityje šis vienas bendras dokumentas bus ne mažiau išsamus už šiuo metu galiojančius atskirus reglamentus, kurių yra 21. Tačiau tokio sudėtingo dokumento dėl bendro BRO administravimas turi būti kuo labiau supaprastintas.

 
  
  

- Pranešimas: Pervenche Berès (A6-0450/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Dragoş Florin David (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už ES reglamento dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo pakeitimą. Tai reiškia, kad aukščiausia finansinės pagalbos riba ES valstybėms narėms, nepriklausančioms euro zonai ir patiriančioms sunkumų, susijusių su mokėjimo balansu, bus padidinta nuo 12 mlrd. EUR iki 25 mlrd. EUR. Europos Parlamentas mano, kad euro zonai nepriklausančios valstybės narės, turinčios mokėjimo balanso deficitą, turėtų būti skatinamos prieš kreipiantis pagalbos tarptautiniu lygiu ieškoti galimybių gauti vidutinės trukmės finansavimą Bendrijos viduje. Esama padėtis papildomai įrodo euro naudingumą euro zonai priklausančių valstybių narių apsaugos požiūriu ir ragina valstybes nares, kurios dar nepriklauso euro zonai, nedelsiant prie jos prisijungti įgyvendinant Mastrichto kriterijų reikalavimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Esama finansinė padėtis leidžia įsitikinti apsauginiu euro poveikiu, todėl turėtume padaryti viską, kas įmanoma, kad visos euro zonai nepriklausančios valstybės narės, nustačius, kad jos atitinka nustatytus kriterijus, kuo greičiau įsivestų eurą. Taip pat manau, kad euro zonai nepriklausančios ES valstybės narės, kurioms reikalinga finansinė pagalba, prieš kreipdamosi dėl jos į tarptautines finansines institucijas, pirmiausia turėtų ieškoti galimybių gauti paramą ES viduje. Būtent todėl rėmiau šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) „Birželio sąrašo“ partija mano, kad gera Europos erdvei priklausančių valstybių narių ekonominė padėtis yra labai svarbi, ir pritaria nepriklausomai Europos kaimynystės politikai.

Tačiau manome, kad bendra Europos sistema, skirta teikti vidutinės trukmės finansinę pagalbą, šiuo atžvilgiu nėra nei garantas, nei sprendimas. Tokia sistema sukuria papildomą biurokratinę procedūrą, kurią taikant valstybės narės, kurioms reikia pagalbos, tikrovėje tampa priklausomos nuo Europos valiutos sąjungai priklausančių šalių, keliančių joms reikalavimus įgyvendinti „politines ir ekonomines“ priemones. Šalys, priklausančios Europos Sąjungai – taip turėtų būti – bet nepriklausančios Europos valiutos sąjungai – nebūtinai taip turėtų būti – verčiamos išlaikyti tvirtą nacionalinės valiutos kursą euro, taigi ir pagrindinių prekybos partnerių valiutos atžvilgiu. Todėl manome, kad netikslinga Europos valiutos sąjungai nepriklausančioms valstybėms laikytis tvirto nacionalinės valiutos kurso euro atžvilgiu, o paskui kreiptis į stambias regionines ir (arba) tarptautines institucijas ieškant išsigelbėjimo.

Todėl „Birželio sąrašo“ partija yra tos nuomonės, kad 25 mlrd. EUR asignavimas vidutinės trukmės finansinei pagalbai valstybių narių mokėjimų balansams nėra būtinas. Užuot tai dariusios, Europos valiutos sąjungai nepriklausančios ES valstybės narės turėtų nustatyti laisvai kintantį nacionalinės valiutos ir euro kursą. Šitaip mokėjimų balansų problema būtų išspręsta ir mokesčių mokėtojai sutaupytų 25 mlrd. EUR.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: ES ir PNR duomenys (B6-0615/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas yra neabejotinai didžiulės grėsmės, su kuriomis turi būti kovojama kuo veiksmingesnėmis priemonėmis.

Taip pat svarbu, kad valstybės narės nekurtų savo pačių PNR duomenų sistemų. Šiuo metu trys valstybės narės yra sukūrusios tokias sistemas, kurios skiriasi ir jų tikslų, ir vežėjų įsipareigojimų požiūriu.

Tačiau pagrindinė taisyklė, taikoma duomenų apsaugai, yra ta, kad bet kokia nauja priemonė gali būti priimta tik, jei šių asmens duomenų perdavimo būtinybė ir konkretūs tokio duomenų perdavimo tikslai yra akivaizdžiai pagrįsti.

Mums pateiktas Komisijos pasiūlymas yra pernelyg neapibrėžtas ir nepaaiškina, kokią pridėtinę vertę turėsime rinkdami PNR duomenis, taip pat nepaaiškina, kaip šie duomenys bus susieti su šiuo metu saugumo tikslais taikomomis į ES įvažiuojančių keleivių kontrolės priemonėmis, tokiomis kaip SIS (Šengeno informacijos sistema), VIS (Vizų informacinė sistema) ir API (Išankstinės informacijos apie keleivius) sistema.

Mano nuomone, labai svarbu, kad prieš priimant galutinį sprendimą būtų nustatytas šių duomenų naudingumas ir konkretūs tikslai, kurių siekiama naudojant šiuos duomenis, užtikrinant, kad bus gerbiamas proporcingumo principas ir bus sukurtos tinkamos teisinės apsaugos priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Balsavau už rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) naudojimo teisėsaugoje (B6-0615/2008). Tą padariau, nes kiekvienas pasiūlymas šioje srityje turi atitikti proporcingumo principą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas. Komisijos pasiūlymas galėjo daryti įtaką Europos piliečių asmeniniam gyvenimui, bet jame pristigo įrodymų, pagrindžiančių visuotinio duomenų rinkimo ES lygmeniu reikalingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Komisija nori rinkti keleivių duomenis ir jais keistis ES lygmeniu siekdama kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu. Informacija, kurią ketinama rinkti ir teikti teisėsaugos institucijoms, apima oro transporto keleivių kredito kortelių numerius, prašymus skrendant naudotis konkrečiomis lėktuvo vietomis, kontaktinius duomenis, duomenis apie bagažą, informaciją apie dažnai skraidančius asmenis, taip pat vaikus kelionėje lydinčių asmenų vardą ir pavardę, amžių, užsienio kalbos įgūdžius, kontaktinius duomenis ir asmeninį ryšį su lydimu vaiku.

Toks masinis duomenų registravimas neabejotinai pažeis privatumą. Pasiūlyme neatsižvelgta į dažnai garbinamus, bet retai taikomus subsidiarumo ir proporcingumo principus.

Džiaugiamės, kad Europos Parlamentas kritiškai įvertino Komisijos pasiūlymą, ir norėtume pažymėti, kad tokios rūšies ES teisės akto reikalingumas abejotinas. Todėl balsavome už Europos Parlamento rezoliuciją, nes joje atsiribojama nuo Komisijos pasiūlytų priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors mes nepritariame tam tikriems šios rezoliucijos aspektams, ypač tam, kad joje nėra aiškiai apibrėžta „kovos su terorizmu“ sąvoka, manome, kad ji dar kartą patvirtina tam tikras rimtas abejones dėl PNR duomenų sistemos, apimančios duomenis apie oro vežėjų keleivius, sukūrimo ES.

Be kitų aspektų, rezoliucijoje Europos Parlamentas:

- apgailestauja, kad Komisijos pasiūlymo dėl PNR duomenų sistemos sukūrimo ES formuluotėje ir pagrindime vis dar yra tiek daug teisinių netikslumų, susijusių su suderinamumu su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija;

- mano, kad pagal EK pasiūlymą nederinamos nacionalinės sistemos (kadangi jų nėra), bet visos valstybės narės tik įpareigojamos nustatyti tokią sistemą;

- yra susirūpinęs dėl to, kad iš esmės pagal pasiūlymą teisėsaugos įstaigoms be įgaliojimų leidžiama naudotis visais duomenimis;

- pakartoja savo susirūpinimą dėl priemonių, kuriomis numatomas PNR duomenų naudojimas be atrankos profiliavimui ir rizikos vertinimo kriterijams apibrėžti;

- pabrėžia, kad JAV iki šiol pateikti įrodymai neturi jokio pagrindo, nes JAV nesugebėjo įtikinamai įrodyti, kad masinis ir sistemingas PNR duomenų naudojimas būtinas kovojant su terorizmu.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurį pateikė Sophia in 't Veld Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl keleivio duomenų įrašo naudojimo teisėsaugoje.

Visapusiškai pritariu savo kolegų iškeltiems klausimams dėl PNR duomenų rinkimo ir naudojimo tikslų ir pareikštam susirūpinimui, ypač dėl Komisijos pasiūlytų priemonių proporcingumo ir dėl jų teisinio pagrindo bei pavojų asmens duomenų apsaugai, apie kuriuos ne kartą kalbėjau Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto posėdžiuose. Būtinybė garantuoti piliečiams aukšto lygio apsaugą yra šventas ir neliečiamas reikalas, bet šiuo metu piliečių saugumo srityje veikia daug sistemų. Manau, kad prieš priimdami papildomas priemones, pirma turime įvertinti visos esamų mechanizmų sistemos įgyvendinimą, kad nesukurtume dar didesnių sunkumų už tuos, kuriuos šiuo metu bandome įveikti.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Finansinė pagalba valstybių narių mokėjimų balansams (B6-0614/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Šios rezoliucijos 2 pastraipoje kalbama apie narystę euro zonoje. Vadovaudamiesi JK konservatorių delegacijos nuostatomis su euru susijusiais klausimais, susilaikėme nuo galutinio balsavimo.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kongo Demokratinė Respublika (RC-B6-0590/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Balsavau už šią rezoliuciją, bet man būtų priimtiniau, jei į priimtą tekstą būtų įtrauktas 1 pakeitimas, t. y. 19 pastraipa, kuris, deja, buvo atmestas kelių balsų persvara. Šis pakeitimas suteiktų mūsų konkrečiam įsipareigojimui šioje labai subtilioje ir svarbioje srityje daugiau pagrįstumo. Nepaisant to, tikiuosi, kad šios rezoliucijos priėmimas suteiks Europos Sąjungai galimybę įsikišti ir daryti poveikį, kaip PNR duomenys naudojami.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ES reagavimo į blogėjančią padėtį Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, nes manau, kad tai, kas ten vyksta, atsižvelgiant į milijonus žuvusių žmonių, šimtus tūkstančių pabėgėlių ir siaubingus nusikaltimus, daromus prieš visiškai negalinčius apsiginti asmenis, kelia didelį nerimą. Taip pat yra galimybė, kad konfliktas išplis į kaimynines šalis.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos laikomasi teisingos linijos, ypač todėl, kad jame raginama taikyti griežtas baudžiamąsias sankcijas nusikaltimų žmogiškumui vykdytojams ir geriau įgyvendinti esamus susitarimus suteikiant JT misijai KDR (MONUC) daugiau paramos arba darant konflikto dalyviams didesnį tarptautinį spaudimą.

Taip pat norėčiau paraginti Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Europos bendrovės nenaudotų produktų, pagamintų iš mineralų, gautų KDR ginkluotoms grupėms naudingu būdu.

Turime daryti viską, kas mūsų galioje, kad būtų užkirstas kelias dar vienai tragedijai Afrikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Padėtis Kongo Demokratinės Respublikos rytuose kelia pasibaisėjimą. Visiškai palaikome tarptautinius sprendimus, kuriuos būtina įgyvendinti bendradarbiaujant su JT, tačiau nemanome, kad Europos Sąjungai dera naudojantis tarptautinėmis krizėmis ir konfliktais stiprinti savo užsienio politiką.

Todėl balsavome prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) ES kaip visuma ir kaip atskiros stiprios valstybės narės turi rimtai prisiimti dalį atsakomybės dėl Kongo Demokratinės Respublikos žmonių, taip pat žmonių, kenčiančių nuo tragiškų karo padarinių, ir visų Afrikos tautų padėties blogėjimo. Europos kolonizatorių vykdytas ir imperialistų šiandien tęsiamas sistemingas ir ilgalaikis konkrečiai šios šalies ir visos Afrikos turtų plėšimas ir konfliktų kurstymas ar naudojimasis jais siekiant primesti savo interesus turėjo įtakos padėčiai, kad Afrikos, turtingiausio žemyno pasaulyje, gyventojai šiandien kenčia didžiausią badą, skurdą ir yra engiami.

Siūlomas įvairių formų ES kišimosi stiprinimas, ypač pasitelkiant karinę JT jėgą, neišskiriant tuo pat metu šalies, kurioje vyksta konfliktas, vykdomos politinės ar kitokios veiklos, visiškai neturi nieko bendra su tariama humanitarine šios šalies gyventojų apsauga, apie kurią veidmainiškai kalbama liberalų, socialdemokratų ir žaliųjų rezoliucijoje. Humanitariniai interesai tėra tik pretekstas. Pagrindinis tikslas, kurio ES valstybės narės siekia, yra užsitikrinti didesnę rinkos dalį, o tai, žinoma, susiję – kaip rezoliucijoje netiesiogiai pripažįstama – su nevaržomu ir nuolatiniu mineralinių išteklių, pagrindinio šalies turto, grobstymu.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Europos kosmoso politika (B6-0582/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, manome, kad kosmoso erdvė neturėtų būti militarizuota ir kad moksliniai tyrimai ir investicijos šioje srityje turėtų būti skirti taikiems tikslams.

Tačiau mes negalime pritarti 6 pakeitimui, kuriame atmetamos visos netiesiogiai su kariniais tikslais susijusios technologijų taikymo sritys, nes daugybė technologijų, pavyzdžiui, palydovinės navigacijos ir ryšių sistema, taip pat naudojamos taikos palaikymo pajėgų veikloje, kuri tam tikrais atvejais yra karinio pobūdžio. Ši technologija taip pat labai naudinga pilietinei visuomenei, todėl nemanome, kad jos naudojimas civiliniais tikslais turėtų būti apribotas tik todėl, kad ji taip pat naudojama karinėje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Giles Chichester (PPE-DE), raštu. − Nors pritariu šios rezoliucijos esmei, man ir mano kolegoms Britanijos konservatoriams Lisabonos sutartis yra visiškai nepriimtina, todėl negalime pritarti pirmajai pastraipai, kurioje pateikiama nuorodą į šią sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Rėmiau šią rezoliuciją dėl „kaip nuleisti kosmosą ant žemės“ (B6-0582/2008), nes manau, kad turėtume remti Europos kosmoso politiką. Airijoje vis mažiau jaunų žmonių renkasi karjerą mokslo srityje ir ši tendencija juntama visoje Europoje. Kosmoso tyrimai yra sritis, galinti įkvėpti jaunus asmenis ir paskatinti juos rinktis mokslo ir technologijų sritį, be to, jie taip pat stiprina Europos mokslinių tyrimų pajėgumą. Tačiau manau, kad kosmoso tyrimai turi būti atliekami išskirtinai nekariniais tikslais, todėl turime atsisakyti tiesioginio ar netiesioginio tokių sistemų, kaip „Galileo“, naudojimo kariniais tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šioje Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos kosmoso politikos pabrėžti svarbūs klausimai ir prioritetinės sritys, tačiau savo trumpame paaiškinime dėl balsavimo ketinu pasmerkti tai, kad šių Rūmų dauguma propaguoja kosmoso naudojimą kariniais tikslais.

Tokią išvadą darau remdamasis tuo, kad mūsų parlamentinės frakcijos pateiktas pakeitimas, kuriame pakartojama, kad kosmosas turi būti naudojamas išskirtinai taikiais ir nekariniais tikslais, taip atmetant bet kokį tiesioginį ar netiesioginį jo naudojimą kariniais tikslais, nebuvo priimtas.

Priešingai, Parlamento narių dauguma mano, kad „ES vis labiau suinteresuota svarbiu pirmaujančiu vaidmeniu Europos kosmoso politikoje (EKP) siekdama rasti sprendimus aplinkosaugos, transporto, mokslinių tyrimų, gynybos ir saugumo srityse“.

Šiuo atžvilgiu Parlamento dauguma ragina Tarybą ir Komisiją „skatinti civilinių ir saugumo aspektų plėtros sąveiką kosmoso srityje pažymint, kad Europos saugumo ir gynybos pajėgumai, be kita ko, priklauso ir nuo turimų palydovinių sistemų“.

Kitaip tariant, kosmosas gali būti naudojamas tikslais, susijusiais su ES militarizavimu ir varžymusi ginklavimosi srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. (FR) Nuoširdžiai apgailestauju, kad šiame puikiame pasiūlyme dėl rezoliucijos dėl Europos kosmoso politikos ateities, kurį ką tik priėmėme, nėra paminėtas Kuru kosmoso centras Gajanoje.

Europos kosmoso tyrimų istorija neišvengiamai susijusi su Gajana. Kiekvienam akivaizdžiai aišku, kad mes nekalbame apie tai, kad visos „Ariane“ raketos turėtų būti surenkamos šiame centre ir paleidžiamos iš jo kosmodromo.

Norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, kuriai atstovauja ponas Jean-Pierre Jouyet, turėjęs blaivaus proto vakar vykusiose diskusijose šį centrą paminėti.

Mano nuomone, Europos kosmoso politikos strategija būtinai turi apimti tinkamai parengtą planą Europos kosmoso uostui (Kuru kosmoso centrui Gajanoje) plėtoti ir infrastruktūros, ir personalo, ir tiriamųjų projektų požiūriu.

Kuru kosmodromas yra langas į Europos kosmoso programą. Gajana, atokiausias Europos Sąjungos regionas, verta būti pripažinta už praeities ir ateities indėlį į šią strateginės svarbos politiką.

Norėčiau, kad šie Rūmai gerbtų Gajanos kosmoso centrą ir atvirai reikštų pasididžiavimą, kurį jis kelia visiems europiečiams. Tik per kelis dešimtmečius Kuru kosmoso centras tapo vienu iš pagrindinių europinės tapatybės elementų.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: Kasetiniai šaudmenys (B6-0589/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Konvencija dėl kasetinių šaudmenų (angl. CCM), kurią 2008 m. priėmė 107 šalys, bus teikiama pasirašyti nuo gruodžio 3 d. ir įsigalios tada, kai 30 šalių užtikrins jos ratifikavimą.

Pagal šią konvenciją bus uždrausta naudoti, kaupti, gaminti, perduoti kasetinius šaudmenis, kaip tokios kategorijos ginklus, ir bus reikalaujama, kad CCM pasirašiusios šalys sunaikintų sukauptas tokių šaudmenų atsargas.

Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos, kurį mes remiame, visos šalys raginamos kaip galima greičiau pasirašyti ir ratifikuoti CCM ir imtis veiksmų nacionaliniu lygmeniu, kad būtų galima pradėti įgyvendinti CCM netgi prieš ją pasirašant ir ratifikuojant.

Rezoliucijoje visos šalys raginamos nenaudoti, nekaupti, negaminti, neperduoti kasetinių šaudmenų ir į juos neinvestuoti, kol įsigalios CCM.

Joje visos ES valstybės narės, kurios naudojo kasetinius šaudmenis, raginamos skirti pagalbą nukentėjusioms bendruomenėms, teikti joms techninę ir finansinę paramą, kad būtų išvalytos teritorijos ir sunaikintos kasetinių sprogmenų liekanos.

Galiausiai visos ES valstybės narės raginamos nesiimti jokių veiksmų, dėl kurių būtų sutrukdytas CCM ir jos nuostatų įgyvendinimas ar kiltų pavojus, kad jos nebus įgyvendintos; ypač raginamos visos ES valstybės narės nepriimti galimos Konvencijos dėl įprastinių ginklų (CCW) protokolo, jam nepritarti ir jo neratifikuoti, kadangi pagal jį būtų leidžiama naudoti kasetinius šaudmenis.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl būtinybės ratifikuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų iki 2008 m. pabaigos. Pagal šią rezoliuciją, kuriai visapusiškai pritariu, bus uždrausta naudoti, kaupti, gaminti, perduoti kasetinius šaudmenis, kaip tokios kategorijos ginklus.

Taip pat pritariu tam, kad ES valstybės narės, kurios naudojo kasetinius šaudmenis, būtų įpareigotos teikti nukentėjusioms bendruomenėms techninę ir finansinę pagalbą, kad būtų išvalytos teritorijos ir sunaikintos kasetinių sprogmenų liekanos. Galiausiai palankiai vertinu savo kolegų Parlamento narių iniciatyvą, raginančią visas valstybes nenaudoti, nekaupti, negaminti, neperduoti kasetinių šaudmenų ir neinvestuoti į jų gamybą, neatsižvelgiant į CCM ratifikavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. Britanijos konservatorių delegacija balsavo už šią rezoliuciją kaip tvirtą pritarimą neseniai priimtai JT konvencijai dėl kasetinių šaudmenų. Manome, kad šioje konvencijoje sėkmingai suderintas principingas ir praktinis humanitarizmo ir atsakingų karinių pajėgų karinių reikmių pripažinimo aspektas.

Mes nuosekliai laikomės požiūrio, kad beatodairiškas draudimas naudoti visų rūšių kasetinius šaudmenis turės neigiamos įtakos mūsų karinių pajėgų operatyvinės veiklos efektyvumui. Todėl mes ypač norime atkreipti dėmesį į konvencijoje aiškiai nustatytą išimtį, taikomą naujos kartos „protingesniems“ šaudmenims, turintiems savaiminio susinaikinimo savybę ir keliantiems minimalią riziką civiliams gyventojams. Britanijos gynybos ministerija šiuo metu kuria šaudmenis, kuriems galėtų būti taikoma ši išimtis.

Apskritai mes manome, kad mūsų karinėms pajėgoms rizikos valdymo požiūriu svarbu išlaikyti proporcingumo sąlygą. Nors Britanijos ginkluotosios pajėgos visada siekia kuo labiau mažinti tiesioginę ir šalutinę jų vykdomų operacijų žalą civiliams gyventojams, niekada neturėtume pamiršti to, kad kovojame su teroristais ir įsisiautėjusiais nusikalstamais elementais, kurie be jokių skrupulų imasi būdų be atrankos žudyti nekaltus žmones. Būtent į šiuos elementus mūsų įtūžis turi būti nukreiptas.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: ŽIV/AIDS (RC B6-0581/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Ankstyvoji diagnostika ir moksliniai tyrimai suteikia tvirtą pagrindą sveikatos apsaugai. Pastaraisiais metais pasiekti rezultatai kovojant su ŽIV rodo, kad būtina skatinti tyrimus. Šiuo požiūriu mums reikia pašalinti kliūtis, trukdančias atlikti tyrimus, kurie užsikrėtusiems ŽIV asmenims teikia vilties dėl realios galimybės pagerinti gyvenimo kokybę.

Komisija turėtų šį reikalavimą konkrečiai remti naudodama savo turimus politinius, ekonominius ir finansinius išteklius. Taip pat Taryba ir Komisija turėtų užtikrinti, kad bet kokia diskriminacija ŽIV užsikrėtusių asmenų atžvilgiu visose ES valstybėse narėse būtų paskelbta neteisėta.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) EP nariai, kurių kandidatūras iškėlė Portugalijos socialdemokratų partija, remia rezoliuciją, skatinančią ankstyvosios ŽIV infekcijos diagnostikos ir ŽIV užsikrėtusių asmenų sveikatos priežiūros plėtojimą visose valstybėse narėse. Pastaruoju metu atliktų statistinių tyrimų duomenimis, ŽIV užsikrėtusių asmenų skaičius ES padidėjo, be to, yra nemaža dalis užsikrėtusių asmenų, kuriems ŽIV dar nediagnozuotas.

Viena iš priežasčių, lemiančių spartų ŽIV infekcijos plitimą daugelyje ES valstybių narių, yra šio viruso plitimas tarp intravenines narkotines medžiagas vartojančių asmenų, kurie dalijasi švirkštais. Metinėje Europos AIDS epidemiologinės stebėsenos centro („EuroŽIV“) ataskaitoje dėl narkotinių medžiagų vartojimo tendencijų Europos Sąjungoje Portugalija nurodoma kaip šalis, kurioje užregistruotas didžiausias nustatytų ŽIV/AIDS infekcijos atvejų skaičius tarp narkotines medžiagas vartojančių asmenų.

2008 m. Europos sveikatos paslaugų indekso (angl. EHCI) tyrimo pateiktame sąraše Portugalija atsidūrė tarp šalių, kurių sveikatos priežiūros sistema vertinamos blogiausiai. Viena iš priežasčių, kodėl Portugalijos sveikatos priežiūros sistema vertinama taip kritiškai, yra ta, kad ji dar neišsprendė problemų, susijusių su gydymo paslaugų prieinamumu ir ilgomis laukimo eilėmis. Eurostato duomenimis, su AIDS susijęs mirtingumo lygis Portugalijoje tebėra aukščiausias. Lyginamoji Portugalijos ir jos ES partnerių pateiktų duomenų analizė parodė, kad mūsų nacionalinė strategija nėra gera. Turime nustatyti ir ištirti, kas daroma blogai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ankstyvosios ŽIV/AIDS diagnostikos ir užsikrėtusių asmenų priežiūros, nes manau, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungoje grėsmingai didėjantį naujų ŽIV infekcijos skaičių, mums būtina stiprinti priemones ir veiksmus šių ligų diagnostikos ir gydymo srityse.

Kad būtų sustabdytas spartus infekcijos plitimas, būtina imtis šios infekcijos prevencijos ir gydymo. Todėl manau, kad labai svarbu sudaryti geresnes sąlygas užsikrėtusiems asmenims gauti informaciją, konsultacijas, taip pat sveikatos priežiūros ir socialines paslaugas.

Be to, taip pat svarbu, kad valstybės narės raginamos priimti nuostatas, pagal kurias jų jurisdikcijos ribose būtų veiksmingai kovojama su ŽIV užsikrėtusių ar AIDS sergančių asmenų diskriminacija, įskaitant judėjimo laisvę varžančius apribojimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi, galėdamas pasakyti, kad balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl ankstyvosios diagnostikos ir priežiūros dėl ŽIV/AIDS infekcijos. Kad būtų užtikrinta Europos piliečių sveikatos apsauga, Komisija privalo skatinti ankstyvąją šios infekcijos diagnostiką ir mažinti su patikrinimu susijusias kliūtis, taip pat užtikrinti ankstyvą užsikrėtusių asmenų sveikatos priežiūrą ir informuoti apie tokios priežiūros naudą.

Atsižvelgdamas į tai, kad, kaip tvirtinama „EuroŽIV“ ir JTAIDS ataskaitose, naujų užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejų Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse daugėja nerimą keliančiu tempu ir kad kai kuriose šalyse apytikris ŽIV užsikrėtusių asmenų skaičius beveik triskart viršija oficialiai paskelbtą skaičių, džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas pateikė šį pasiūlymą, kuriame Komisija taip pat raginama parengti ŽIV/AIDS mažinimo strategiją, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama labiausiai pažeidžiamoms grupėms ir didelės rizikos grupėms, t. y. nuo narkotinių medžiagų priklausomiems asmenims, ypač tiems, kurie vartoja intravenines narkotines medžiagas.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: bitininkystės sektorius (B6-0579/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Norime pabrėžti tam tikrus šios rezoliucijos aspektus, kuriems pritariame, susijusius su nesąžininga bitininkystės produktų iš trečiųjų šalių konkurencija ir su dideliu bičių skaičiaus mažėjimo pavojumi, kurį lemia stiprus žiedadulkių ir nektaro išteklių sumažėjimas. Šios problemos turi būti sprendžiamos taikant Bendrijos pirmenybės principą ir kovojant su nesąžininga bitininkystės produktų iš trečiųjų šalių konkurencija. Būtina nedelsiant toliau plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su masišką bičių nykimą lemiančiais kenkėjais, ligomis ir jų kilme, įskaitant GMO produktų naudojimo poveikį, ir jiems skirti papildomų biudžeto lėšų.

Vienas aspektas, kurio pasigedau šioje rezoliucijoje — tai bendrosios žemės ūkio politikos reformos atsakomybė už šią problemą. Žemės dykumėjimas kaimo vietovėse, gamybos nutraukimas ištisuose regionuose ir genetiškai modifikuotų rūšių naudojimas privertė išnykti biologinę įvairovę. Buvo skatinami gamybos būdai, visiškai neatsižvelgiant į kiekvieno regiono konkrečias dirvos savybes ir klimato sąlygas.

Reikalinga tokia žemės ūko politika, kuri galėtų pakeisti šią tendenciją ir kartu su pirmiau nurodytomis priemonėmis galėtų prisidėti sprendžiant bitininkystės sektoriuje kilusias problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Christofer Fjellner (PPE-DE), raštu. (SV) Šioje rezoliucijoje kalbama apie tai, kad bičių populiacija nyksta dėl nepaaiškinamų priežasčių. Mes pritariame tam, kad sprendžiant šią problemą būtina plėtoti mokslinius tyrimus.

Tačiau mes nepritariame tam, kad būtina skirti daugiau subsidijų bitininkams, kad jie turėtų geresnę apsaugą nuo supančio pasaulio (protekcionizmas).

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pateiktas pasiūlymas turi ir gerų, ir blogų aspektų. Pritariame tam, kad Komisija turėtų pradėti plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su masišką bičių nykimą lemiančiais kenkėjais ir ligomis.

Tačiau rezoliucijoje taip pat esama pasiūlymų, kurių negalime remti. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas ragina Komisiją „siūlyti finansinės paramos, skirtos ūkiams, kurie dėl bičių mirtingumo patiria sunkumų, mechanizmą“ (11 pastraipa). Mes negalime pritarti tokioms ES biudžeto išlaidoms ir Europos Parlamento federalistinė dauguma neturėtų reikšti paramos tokiam pasiūlymui nepripažinusi jo finansinių pasekmių.

Todėl balsavome prieš šią rezoliuciją kaip visumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Didelis bičių skaičiaus ir netiesiogiai žiedadulkių ir nektaro išteklių mažėjimas kelia grėsmę vaisių, daržovių ir javų kultūrų sektoriams Europos Sąjungoje. Bičių skaičiaus mažėjimą lemia ir įvairūs kenkėjai bei atmosferoje esančios parazitinių grybelių sporos, ir pesticidų naudojimas. Didžiausia problema — varozės erkės sukeliama infekcija, pasireiškianti deformacijomis bičių sparnelių ir pilvo srityje. Šia infekcija užsikrėtusios bitės nėra pakankamai išsivysčiusios, jos negali skristi ir greitai žūsta. Nesiimant priemonių ši erkė gali sunaikinti visą bičių koloniją vos per kelis mėnesius. Prie bičių skaičiaus mažėjimo taip pat prisidėjo ilgalaikis pesticidų naudojimas, net jei šie chemikalai buvo purškiami siekiant išnaikinti grybelius ir kitus kenkėjus. Kai kurie mokslininkai nurodo dar vieną bičių skaičiaus mažėjimo priežastį — mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos, dėl kurių sutrinka bičių navigacinės sistemos veikimas ir jos neranda kelio atgal į avilį. Reikia plėtoti tyrimus šioje srityje, kad būtų rasta būdų, kaip kovoti su bičių ligomis. Be to, tai, kad per augalų žydėjimą ūkininkai stengiasi mažiau naudoti augalų apsaugos produktų, taip pat padeda stabdyti šių vabzdžių skaičiaus mažėjimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Christel Schaldemose (PSE), raštu. (DA) Kalbėsiu Ole Christenseno, Poulo Nyrupo Rasmusseno, Dano Jørgenseno, Brittos Thomsen ir Christel Schaldemose vardu.

Europos Parlamento Socialistų frakcijos delegacija iš Danijos balsavo prieš rezoliuciją dėl bitininkystės sektoriaus padėties. Mūsų nuomone, rezoliucija turi protekcionizmo požymių ir numato daugiau subsidijų ES ūkininkams.

Pritariame, kad bičių mirtingumas yra didžiulė problema ir kad ją būtina spręsti ES lygmeniu, bet manome, kad tai turi būti daroma taikant tinkamus mechanizmus. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, papildomų mokslinių tyrimų plėtojimas ir priemonės, skirtos mūsų ekosistemos apsaugai, įskaitant pesticidų naudojimo ribojimą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: aplinkosauginiai tikrinimai valstybėse narėse (B6-0580/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Balsavau už rezoliuciją dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, pagal kurią nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų kriterijai valstybėse narėse, persvarstymo (B6-0580/2008). Būtina užtikrinti teisingą ir vienodą Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymą, nes priešingu atveju liks nepateisinti visuomenės lūkesčiai ir pakenkta Bendrijos, kaip veiksmingos aplinkos saugotojos, reputacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Be abejo, turime skirti daugiau dėmesio aplinkos apsaugos klausimams ir priimti priemones, užkertančias kelią nuolat aplinkai daromai žalai, kuri stato į pavojų mūsų planetos dabartį ir ateitį ir mūsų piliečių gyvenimo kokybę.

Todėl privalome budriau stebėti, kaip laikomasi taisyklių, užtikrinančių pagarbą aplinkai, atsižvelgdami į konkrečias kiekvienos šalies sąlygas, įskaitant socialinius aspektus. Taip pat mums reikia solidaresnės politikos, kurioje būtų atsižvelgta į skirtingą valstybių narių išsivystymo ir ekonominio pajėgumo lygį.

Ne visi šie aspektai tinkamai užtikrinti ES aplinkos apsaugos teisės aktuose, jos politikai taip pat stinga deramo nuoseklumo. Todėl labai abejojame Europos Komisijos noru spręsti šią sudėtingą problemą ir manome, kad priimdami kai kuriuos šioje rezoliucijoje pateiktus pasiūlymus rizikuojame dar labiau padidinti regioninius ir socialinius skirtumus.

Todėl nutarėme susilaikyti nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Dėkoju savo kolegoms iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto už žodinį klausimą ir pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes jie aiškiai nurodo būtinybę užtikrinti tinkamą Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu jie ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl aplinkosauginių tikrinimų, kurioje būtų pateiktos aiškios apibrėžtys, nurodyti kriterijai ir išplėsta taikymo sritis.

Abiejuose dokumentuose pabrėžiama būtinybė stiprinti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų įgyvendinimo ir vykdymo (angl. IMPEL) tinklą ir daugiau dėmesio skirti informacinei ir šviečiamajai veiklai aplinkos apsaugos srityje, kurios konkretus turinys turėtų būti pasirenkamas vietos, regionų arba nacionaliniu lygmenimis atsižvelgiant į esamus poreikius.

Jei ES griežtai nereikalaus vykdyti aplinkos politikos, visuomenės lūkesčiai liks nepateisinti ir bus pakirsta ES, kaip veiksmingos aplinkos saugotojos, reputacija.

 
  
MPphoto
 
 

  Αthanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu.(EL) Balsavome prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, kurioje remiama nuomonė, kad būtina užtikrinti tinkamą ir vienodą Bendrijos aplinkos apsaugos teisės aktų vykdymą, nes pagal šiuos teisės aktus saugoma ne aplinka, bet svarbūs ES monopolijų interesai.

Raginimas įsteigti Bendrijos aplinkosauginių tikrinimų pajėgas — tai tiesioginis įsikišimas į valstybių narių vidaus reikalus siekiant užsitikrinti galimybę taikyti principą „teršėjas moka“, pagal kurį leidžiama teršti aplinką už menką kompensacinį mokestį, „žaliuosius mokesčius“, kurie gula ant paprastų žmonių pečių, ir prekybos taršos leidimais sistemą, taip pat skatinti verslumą ir konkurencingumą kaip pagrindinius kriterijus, lemiančius vadinamųjų kitoniškų naujoviškų „aplinką tausojančių“ technologijų plėtojimą, ir genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą žemės ūkyje bei atsisakyti praktikos, grindžiamos atsargumo ir prevencijos principais.

ES ir jos aplinkos apsaugos politika, padedančios stambaus verslo interesams, skatina nusikaltimus maisto srityje, oro miestų centruose taršą „šiuolaikiniais teršalais“, miškų niokojimą, dirvos koroziją ir žemės dykumėjimą bei jūrų ir vidaus vandenų taršą. Aplinka taps verslo sektoriumi, siekiančiu uždirbti kuo didesnį pelną ekonominei oligarchijai. Ji kentės nuo lengvabūdiško ir neatsakingo gamtos išteklių naudojimo padarinių ir bus suniokota kapitalistinio barbarizmo.

 
  
  

(Posėdis sustabdytas 13.00 val. ir atnaujintas 15.00 val.)

 
Atnaujinta: 2009 m. rugpjūčio 27 d.Teisinis pranešimas