Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2007/2145(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0479/2008

Debatai :

PV 17/12/2008 - 14
CRE 17/12/2008 - 14

Balsavimas :

PV 14/01/2009 - 4.5
CRE 14/01/2009 - 4.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0019

Diskusijos
Trečiadienis, 2008 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje 2004-2008 m. – Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. − Kitas klausimas – diskusijos apie:

- G. Catania pranešimą (A6-0479/2008) Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2004–2008 m. (2007/2145(INI)),

klausimą žodžiu Tarybai dėl Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės: pažanga 2008 m., kurį Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu pateikia G. Deprez (O-0128/2008 – B6-0489/2008),

klausimą žodžiu Tarybai dėl pažangos 2008 m. Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, kurį Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu pateikia G. Deprez (O-0133/2008 - B6-0494/2008).

 
  
MPphoto
 

  Giusto Catania, pranešėjas. (IT) Gerb. pirmininke, Tarybos pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, priėmus Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją prieš 60 metų, pradėta pasaulinė revoliucija, patvirtinusi pranašišką filosofo Imanuelio Kanto idėją, kad teisės pažeidimas vienoje šalyje laikomas tokiu bet kurioje pasaulio dalyje.

Žmogaus teisių revoliucija tarptautinei bendrijai pateikė dvi glaudžiai susijusias sampratas. Pirmoji – negalima ir nedera skirstyti žmonių į piliečius ir užsieniečius, vyrus ir moteris, baltaodžius ir juodaodžius, krikščionis ir žydus, musulmonus ir šios religijos neišpažįstančius, tikinčiuosius ir netikinčius. Trumpai tariant, ši samprata patvirtina visų žmonių lygybę naudotis savo teisėmis. Antra samprata – tai, kad pati žmonija užtikrina orumą, todėl nedera su niekuo, net ir blogiausiais nusikaltėliais, elgtis pažeidžiant orumą. Anot I. Kanto, nedoram žmogui dera rodyti pagarbą kaip žmogui.

Europos Sąjunga laikoma didžiausi žmogaus teisių namai ar apsaugos šventove. Europos demokratija turėtų būti grindžiama veiksminga pagrindinių žmogaus teisių apsauga ir skatinimu. Pagrindinės teisės turėtų būti įgyvendinamos pasitelkus visas Europos politikos sritis, todėl ES institucijos turėtų jas aktyviai remti, saugoti ir visiškai atsižvelgti rengiant ir priimant teisės aktus, taip pat pasinaudoti pagrindinių teisių agentūros veikla. Agentūra gali prisidėti prie veiksmingos ES pagrindinių teisių chartijos ir tuo pačiu užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytos sistemos.

Tenka apgailestauti, kad Europos Sąjungoje mums ne visuomet pavykdavo užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą ir skatinimą dėl vyriausybių, politinių pasirinkimų ir parlamentų įstatymų leidybos veiklos. Jau penkerius metus Europos Parlamentas nepriėmė pranešimo dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje, nors visuomet nedvejodami nurodydavome pagrindinių teisių pažeidimus už mūsų teritorijos ribų. Negalime vien atkreipti dėmesį (ir pagrįstai) į Gvantanamą, Abu Graibą, Kolumbijoje ir Kinijoje daromus pažeidimus ir nekreipti dėmesio į mūsų šalyse pasitaikančius pažeidimus.

Sutinku su Komisijos nare B. Ferrero-Waldner teiginiu šiandien: būtina užtikrinti Europos Sąjungos vidaus ir išorės politikos sričių nuoseklumą. Atidžiai išnagrinėjus pagrindinių teisių Europos Sąjungoje padėtį darytina nemaloni išvada, kad Europoje žmogaus teisės dažnai ginamos tik nominaliai. Šiam teiginiui pagrįsti pakanka susipažinti su perkeltųjų asmenų, nacionalinių mažumų, romų, asmenų be pilietybės, pabėgėlių, prieglobsčio ieškančių ir ekonominių migrantų sąlygas.

Rytoj minėsime tarptautinę migrantų dieną, o Jungtinių Tautų konvencijos vis dar nėra ratifikavusi nei viena valstybė narė. Pastaruoju metu nagrinėjome administracinių centrų migrantams blogėjimą tiek teisės tiek gyvenimo sąlygų klausimu, nes čia vyrai ir moterys dažnai tampa nehumaniško ir žeminančio elgesio aukomis, nesuteikiant įstatymo nustatytų apsaugos priemonių, kurios dažnai nepriimtinos ir tuo pačiu veda į piktnaudžiavimą ir nebaudžiamumą.

Žmogaus teisių padėtis Europos Sąjungoje anaiptol nėra patenkinama, kaip teigiama ir metiniame organizacijos Amnesty International pranešime. Todėl privalome dėti pastangas ir vykdyti aktyvią politiką, norėdami užkirsti kelią sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams, šias teises oficialiai užtikrinus ir apibrėžus kaip neliečiamas.

Todėl raginame Tarybą (todėl pasinaudosiu valstybės sekretorės dalyvavimu) ir į būsimus metinius pranešimus dėl žmogaus teisių pasaulyje ir padėties visame pasaulyje analize ir kiekvienos valstybės narės analize, kad galėtume (kaip tik baigiu, gerb. pirmininke) išvengti dvejopų standartų metodo. Kokios Europos norime? Tai tas klausimas į kurį siekiama atsakyti šiuo pranešimu, kurį parengti teko garbė man.

 
  
MPphoto
 

  Gérard Deprez, autorius.(FR) Gerb. pirmininke, R. Yade, J. Barrot, ponios ir ponai, šiandien vyksta paskutinės šios Parlamento sesijos diskusijos dėl pažangos Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Klausimo žodžiu turinį išsiunčiau Komisijai ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, todėl neketinu skirti kelių minučių jam perfrazuoti. Gerb. pirmininke, šiuo metu, kai Strasbūro miestas kviečia mus džiugiai švęsti Kalėdas, norėčiau išdalyti keletą dovanų.

Man malonu įteikti pirmąją dovaną Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai ne dėl jos nuolatinio dalyvavimo ar punktualumo, tačiau apskritai už kokybišką pasirengimą bendraujant su Parlamentu, už parodytas žinias ir labiausiai už puikius šios šalies ministrus dalyvavusius subtiliose derybose su Europos Parlamentu. Specialiai norėčiau padėkoti J. P. Jouyet, kurio šilumą, profesionalumą ir įgūdžius vienbalsiai įvertino šis Parlamentas.

Antrąją dovaną norėčiau įteikti J. Barrotui. Jis puikiai atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas ir pirmininko prašymu bei siekiant išvengti Komisijai galimų sudėtingų politinių problemų pakeitus F. Frattini, sutiko be pasirengimo perimti vieną iš pačių sudėtingiausių ir jautriausių iš visų Komisijos portfelių. Komisijos nary, Jacques Barotai, per mažiau nei vienus metus jums pavyko ne tik perprasti itin sudėtingą klausimą, bet ir pasižymėti, kaip matyti iš ką tik mums pateiktų pasiūlymų dėl naujų rekomendacijų prieglobsčio politikos srityje.

Trečiąją dovaną skiriu savo kolegoms Parlamento nariams, kurių didžioji dauguma yra patyrę profesionalai, o kai kurie – tikri darboholikai, o vienas ar du būtina paminėti yra tikros asmenybės, kurias aš, kaip ir kiti, vertina su atitinkama pagarba ir meile.

Paskutinę dovaną skiriu mūsų kolegoms iš sekretoriato (Emilio De Capitani yra čia, tačiau nesiklauso) mūsų frakcijų kolegoms ir visų mūsų padėjėjams, nuo kurių entuziazmo, atsidavimo ir gebėjimų priklauso mūsų sėkmingas darbas.

Išdalinus dovanas, metas pereiti prie reikalo. Nekyla abejonių, gerb. pirmininke, kad per mažiau kaip dešimt metų Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė smarkiai išsiplėtė. Nuo visiškai embrioninio etapo 1999 m. (norėčiau jums priminti, kad ambicinga programa Tampere pirmiausia siekta padėti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimo pagrindus ir skatinti abipusį teismo sprendimų pripažinimą) teisingumo, laisvės ir saugumo sektorius toliau išaugo pagal Hagos programą, kuri sustiprino Bendrijos pagrindą.

Būtent pagal šį dvejopą pagrindą ir esant dramatiškiems išorės įvykiams (neketinu kalbėti apie mums tiek rūpesčių suteikusius antpuolius, nusinešusius tiek daug gyvybių ir atnešusius tragedijų) daugelyje politikos sričių pasiekta stulbinamos pažangos: paminėtina kova su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais, kova su neteisėta migracija, kova su rasizmu ir ksenofobija ir kova su narkotikais ir priklausomybe nuo jų.

Tuo labiau, tai sakau visiškai nesiekdamas kritikuoti mūsų visų (Tarybos, Komisijos ir Parlamento), turiu pripažinti, kad per šiuos dešimt paskutinių metų mūsų metodas daugiausia nors ir neišimtinai rėmėsi automatišku atsaku, kurį sukėlė mano neseniai paminėti dramatiški įvykiai ir teisėti mūsų piliečių saugumo lūkesčiai.

Visiškai neseniai susiformavo kitas metodas, kuriame rečiau užimama gynybinė pozicija ir kurį veda pozityvesnio, savanoriškesnio veiksmo siekis norint sukurti mūsų norimą erdvę. Būtent šis metodas sąlygojo tai, kad Lisabonos sutartimi, kaip jums žinoma, Pagrindinių teisių chartija įgijo tarptautinį pobūdį. Būtent dėl šio metodo nuspręsta pakeisti Vienos observatoriją į pagrindinių teisių agentūrą. Dėl šio metodo migracijos ir prieglobsčio paktas nepamirštant gynybos ir saugumo reikalavimų atvėrė kelią į atviresnę politiką, pagrįstą aktyviu migracijos srautų valdymu ir pažanga partnerystės srityje.

Dabar, gerb. pirmininke, išdalijęs dovanas ir įvardijęs reikalą, norėčiau imtis iššūkio, kuris mūsų laukia kartu ir naujų rekomendacijų, kurios turėtų įkvėpti Stokholmo programą, ir kaip nuoširdžiai tikiuosi galima įgyvendinti galiausiai ratifikuotos Lisabonos sutarties pagrindu.

Kadangi nebeturiu laiko, padarysiu tik vieną išvadą. Negalime veikti savo baimių ar mūsų piliečių baimių vedami. Mus pirmiausia turi vesti mūsų vertybės, kurias būtina paremti objektyviai įvertinus mūsų laukiančią riziką. Būtent šia dvasia tikiuosi mums pavyks parengti Stokholmo programą ir kartu ją įgyvendinti.

 
  
MPphoto
 

  Rama Yade, Tarybos pirmininkė. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, G. Catanios pranešimas – puikaus darbo pavyzdys, kuriame labai plačiai apžvelgiama žmogaus teisių padėtis Europos Sąjungoje. Pranešime itin gausu labai naudingų rekomendacijų instituciniais ir praktiniais žmogaus teisių aspektais. Dalis šių rekomendacijų skirta Komisijai, todėl pasinaudosiu proga atsakyti jos vardu.

Galbūt daugiausia dėmesio skirsiu tam tikriems paminėtiems dalykams. Pvz., turiu omenyje Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą. Europos agentūra kritikuojama dėl ribotos kompetencijos, nes ši ribojama pirmuoju iš trijų Europos Sąjungos ramsčių. Manau tai derėtų nurodyti šia prasme, kad priimta sąlyga persvarstyti agentūros mandatą 2009 m. gruodžio 31 d. Pagal šią sąlygą leidžiamas galimas agentūros teisių išplėtimas į trečiąjį Komisijos pasiūlymą.

Kita vertus, suteikiama galimybė pasirinkti ir visoms Europos institucijoms ar valstybėms narėms savo noru gauti agentūros nuomones, kuriose atsižvelgiama į skirtingų šalių kompetenciją. Šiomis aplinkybėmis Taryba per pirmininkaujančią Prancūziją rugsėjo 3 d. paprašė Tarybos nuomonės dėl pasiūlymo priimti pagrindų sprendimą dėl keleivių duomenų naudojimo valstybių narių teisėsaugos institucijose, o tai jau priskiriama trečiajam Europos Sąjungos ramsčiui.

Todėl Taryba norėjo parodyti didžiulę žmogaus teisių klausimo svarbą.

Dabar norėčiau iškelti migrantų ir pabėgėlių klausimą. Pateikta daugelis pasiūlymų, į šį pranešimą įtraukta priemonių migracijos srityje ir galiu tik pasikartoti, kad Europos prieglobsčio ir migracijos pakte Europos Vadovų Taryba iškilmingai nurodo, kad migracijos politikos sritys ir prieglobstis turi atitikti tarptautinės teisės normas, visų pirma žmogaus teisių, žmogaus orumo ir pabėgėlių klausimu.

Norėčiau paminėti trečiąjį klausimą, aptariamą šiame pranešime; tai susiję su vaiko teisėmis. Veikiausiai visi sutiks su jūsų išvadomis dėl visų formų prievartos prieš vaikus pasmerkimo, vaikų darbo panaikinimo, dėmesio romų vaikams skyrimo ir paramos vaikams teikimo klausimais. Norėčiau pažymėti, kad pranešime teigiama, kad jauni pažeidėjai turėtų būti sulaikyti tik nesant kitų išeičių ir alternatyvių priemonių.

Šiame pranešime atkreipiamas papildomas dėmesys į daugelį kitų dalykų, tačiau negaliu visų jų paminėti. Norėčiau baigti labai teigiama gaida, kas mane itin džiugina ir nurodyti, kad 2008 m. lapkričio 28 d. Teisingumo ir vidaus reikalų taryba oficialiai priėmė pagrindų sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis ir apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, apie kurį kalbama ir pranešime, po septynerius metus trukusių išsamių diskusijų šiuo klausimu.

Atsakydama į G. Deprezo klausimą, visų pirma norėčiau padėkoti jums už Europos Sąjungai pirmininkaujančiai Prancūzijai skirtus sveikinimus. Iš tiesų mane tai labai sujaudino. Prezidentas N. Sarkozy tuo, savo darbu, vadovavimu iš tiesų per krizę (pvz., krizę Gruzijoje ir finansų krizę) pirmininkaujančiai valstybei siekė parodyti, kad politinė Europa grįžo. Mus labai sujaudino jūsų sveikinimai, todėl taip pat norėtume padėkoti jums, ponios ir ponai, už itin glaudų bendradarbiavimą, suvienijusį mus Tarybai pirmininkaujant Prancūzijai per keletą paskutinių mėnesių.

Prieš pereidama prie jūsų nurodytų klausimų, norėčiau pasakyti porą dalykų. Pirma, man labai svarbus keleto narių iškeltas dvigubų standartų klausimas. Tiesa, galima būtų kelti klausimą, ar iš tiesų įmanoma ginti žmogaus teises užsienyje už Europos sienų, kai mažiau dėmesio skiriama padėčiai Europos viduje, kaip kartais įtariama.

Šis klausimas labai tinkamas, todėl nuolat kartoju, kad turime pirmiausia apsitvarkyti savo kieme, norėdami padidinti savo patikimumą už ES ribų žmogaus teisių srityje. Žmogaus teisių metodas turi pasižymėti drąsa ir nuosaikumu. Galime tikėtis, kad mus greičiau išgirs užsienyje tik parodžius žmogaus teisių nedalomą pobūdį.

Keletas jūsų taip pat kalbėjote apie A. Sacharovo premijos teikimą Hu Jia; tai mane, be abejonės, labai džiugina. Džiaugiuosi šiam Kinijos blogeriui suteikta garbe, esant Europos Parlamento paramai. Tai vertinu puikiai. Man asmeniškai teko dalyvauti siekiant apginti Hu Jia, todėl tikiuosi, kad A. Sacharovo premija prisidės prie pažangos žmogaus teisių srityje, visų pirma Kinijoje.

Norėčiau grįžti prie jūsų iškeltų klausimų, G. Deprezai, ir galbūt pirmiausia pasakyti jums, kad Taryba visais praėjusiais metais labai stengėsi, siekdama, kaip sakiau, itin glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjunga. Su Europos Parlamentu, visų pirma Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus komitetu vyko labai turiningas dialogas dėl priimtinų tekstų, esant galimybei pagal institucinį kalendorių.

Pirmininkaujanti valstybė paragino valstybes nares ratifikuoti, todėl pavyko paspartinti nacionalinių parlamentų darbą ir priimti daugelį, taip pat ir esminių tekstų.

Iki Parlamento sesijos pabaigos tikimės sėkmingai pabaigti svarbius tekstus, pvz., tekstą dėl Bendrijos kompetencijos išplėtimo ir įrodymų orderio. Apskritai šie tekstai turėtų padėti reikšmingai įvertinti Europos Sąjungą šiais klausimais.

Taip pat įsitikinote, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė pasiekė didelės pažangos rengdama iniciatyvas, kurias Parlamentas išskyrė kaip prioritetines.

Dėl trečiojo ramsčio Tarybai pirmininkaujanti valstybė įsipareigojo visiškai įgyvendinti bendro sprendimo priėmimo procedūrą migracijos ir teisingumo srityse. Kaip jums žinoma, Tarybai pirmininkaujanti valstybė pasisakė už idėją, kad ateinančios derybos dėl pasikeitimo duomenimis su JAV turėtų vykti tik dalyvaujant Europos Parlamentui; tai anaiptol nebuvo lengva.

Tai reiškia svarbią pažangą šiose srityse, tačiau pažanga galėjo būti dar didesnė, pritaikius Bendrijos metodus laisvės, saugumo ir teisingumo sritims, priskirtoms trečiajam ramsčiui.

Pagrindinių teisių apsauga geriausiai apibūdina Europos teisingumo, saugumo ir laisvės erdvę; tai nuolatinis iššūkis ir kaip ir jūs esu tikra, kad pasiekimai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje aiškintini per pagrindinių teisių apsaugos prizmę.

Be abejonės, galiu tik patvirtinti jums Tarybos norą toliau dirbti šia linkme, todėl pritariame daugeliui jūsų iškeltų klausimų, atsižvelgdami ir į mūsų institucijų aplinkybes.

Dėl pasiūlymo dėl procesinių teisių apsaugos baudžiamajame procese atnaujinimo, diskusijos dėl veiksmų plano asmenims, dalyvaujantiems baudžiamajame procese apsaugoti turėtų vykti kitais metais, taip pat numatoma įvertinti Europos arešto orderį, norint nuosekliai įgyvendinti pagrindų sprendimą. Be to, jei tik įsigalios Lisabonos sutartis, ji suteiks procesui naują impulsą – ne tik dėl to, kad Pagrindinių teisių chartija taps privaloma, bet ir dėl naujoje sutartyje numatytų institucinių pakeitimų laisvės, saugumo ir teisingumo srityje.

Galima būtų paminėti ir daugelį kitų pranešime ir EP narių iškeltų klausimų per paskutinius keletą mėnesių manau, kad ir šiuo klausimu galėtume diskusijoms pasibaigus pasistūmėti toliau. Tačiau prieš tai greičiausiai suteiksiu žodį J. Barrotui – juk tai mano pareiga, gerb. pirmininke?

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. Pirmininke, norėčiau pasveikinti R. Yade ir padėkoti pranešėjui G. Catania ir komitetui, tačiau grįšiu prie komiteto, G. Deprezai.

Anot Tarybos pirmininkaujančios valstybės, jūsų pateiktas pranešimas yra detalus ir išsamus. G. Catania, pagrindinės teisės yra itin svarbios Europos integracijai ir Komisija, suprantama, siekia užtikrinti praktinę pagarbą šioms teisėms.

Pranešime pabrėžiate, kad valstybėms narėms ir institucijoms dar reikia daug nuveikti. Taip, turime nuveikti daugiau pagrindinėms teisėms Europoje skatinti ir taikyti. Sąjunga turi rodyti pavyzdį ne tik norint užtikrinti užsienio politikos patikimumą, bet ir abipusį valstybių narių pasitikėjimą, kuris yra itin svarbus siekiant veiksmingos laisvės, saugumo ir teisingumo veiklos.

Pranešime pateikiama svarbių rekomendacijų, todėl sutinkame su jumis, kad itin svarbu imtis papildomų priemonių, norint nustatyti pagal Chartiją parengtų pasiūlymų dėl teisės aktų atitikimą, pagerinti migrantų ir prieglobsčio ieškotojų priėmimo sąlygas, užtikrinti kovos su terorizmu atitikimą pagrindinėms teisėms, padvigubinti mūsų pastangas kovojant su diskriminacija, pagerinti romų padėtį visoje Europos Sąjungoje ir, norėčiau pridurti, glaudžiau bendradarbiauti su Europos Vadovų Taryba. Ketinu asmeniškai imtis šios užduoties.

Rekomendacijos ir pagrįsta kritika neturėtų užgožti tikros pažangos, kurios Tarybai ir Europos Sąjungai pavyko pasiekti pagrindinių teisių srityje, kaip ką tik nurodė R. Yade. Pažangai priskiriama neseniai Taryboje priimtas pagrindų sprendimas dėl rasizmo ir ksenofobijos ir pagrindų sprendimas dėl duomenų apsaugos pagal trečiąjį ramstį, nors tai ir laikytume pirmuoju žingsniu.

Komisija neseniai pasiūlė naują teisės aktą dėl prieglobsčio teisės, pagrįstą noru skatinti aukštą apsaugos lygį. Priminiau valstybėms narėms įsipareigojimą gerbti pagrindines teises, perkeliant direktyvą dėl neteisėtų migrantų grąžinimo. Ketinu ir toliau tai stebėti.

Nauju pasiūlymu dėl direktyvos dėl apsaugos nuo diskriminacijos darbo vietoje numatoma papildyti daugelį teisės aktų leidybos priemonių. Dėl lyčių lygybės, kurioje Europos Sąjunga siekia pirmauti, priimtas Komisijos pasiūlymas, skirtas pagerinti žmonių darbo ir gyvenimo pusiausvyrą, padidinus minimalią motinystės trukmę.

Be abejonės, ponios ir ponai, turime užtikrinti, kad mūsų tekstuose liks vietos ir pagrindinėms teisėms, taip pat užtikrinti, kaip šios teisės taikomos praktiškai. Užduotis labai svarbi ir norint ją sėkmingai įvykdyti, turime įgyvendinti tikrą strategiją, siekdami pagrindinių teisių pagarbos visoje Europos Sąjungoje. Į būsimą daugiametę Stokholmo programą, mano nuomone, reikėtų įtraukti komunikatą, kuriuo apibrėžiama ši paramos pagrindinėms teisėms Sąjungoje politika ir aiškiai paaiškinamos Komisijos veiksmų šioje srityje galimybės ir apribojimai.

Būtina padaryti pagrindinių teisių taikymą kiek įmanoma paprastesnį. Visai nėra būtina nuolat priiminėti naujų teisės aktų. Manyčiau, kad pagrindinė teisinė bazė – Europos žmogaus teisių konvencija ir Pagrindinių teisių chartija. Turime tam tikros informacijos apie pagrindinių teisių pažeidimus, kurią pateikė Europos Vadovų Taryba.

Galiausiai, kaip jūs pabrėžėte, dabar jau turime priemonę (Pagrindinių teisių agentūrą), kurios veiklos sritis bus peržiūrėta kitų metų pabaigoje, kaip nurodė ministras. Iš tiesų šiomis priemonėmis reikėtų išsamiai pasinaudoti.

Visų pirma – pamėginsiu apibendrinti – Sąjungos teisės aktų leidybos procesas turėtų būti nepriekaištingas. Būtina sistemingai ir griežtai stebėti Europos teisės aktų ir Pagrindinių teisių chartijos suderinamumą.

2005 m. Komisija apibrėžė pasiūlymų atitikimo patikros metodą; turime geriau taikyti ir panaudoti šį metodą. Iš tiesų svarbu per visą įstatymo leidybą išlaikyti pagarbą pagrindinėms teisėms.

Mums taip pat reikia, esant reikalui, įsikišti į santykius su valstybėmis narėms. Šioje būsimoje Stokholmo programoje ketinu aiškiai paaiškinti Komisijos įsikišimo politiką. Įsikišti galime dviem sutartyje nustatytais būdais.

Pirmiausia, kai taikant Bendrijos teisės aktus valstybėje narėje susiduriame su pagrindinių teisių problema, Komisija paprastai atlieka savo sutarčių sergėtojo vaidmenį (pasitelkdama ir ieškinius dėl pažeidimo). Turėsime nagrinėti ir, be abejonės, išvardyti situacijas, kai dėl pagrindinių teisių pažeidimų reikia reikšti ieškinį dėl pažeidimo. Ketinu itin atidžiai stebėti pagarbą pagrindinėms teisėms, visų pirma vaiko teisėms valstybėms narėms, kaip minėjau, įgyvendinant Grąžinimo direktyvą. Teko įsikišti į projektą, kuriuo siekta paimti skaitmeninius pirštų antspaudus klajoklių stovyklose Italijoje, norint nurodyti būtinybę gerbti Bendrijos teisę ir pagrindines teises, visų pirma asmens duomenų apsaugos normas.

Kai kurios situacijos išeina už Bendrijos kompetencijos ribų. Tai politiniai veiksmai, reikalingi esant tam tikroms aplinkybėms, kai nėra galimybės pasinaudoti valstybių narių priemonėmis.

Slaptų CŽV sulaikymų klausimu Komisija keletą kartų kalbėjosi su Lenkijos ir Rumunijos atstovais, norėdama pabrėžti tyrimų būtinumą. Lenkija pranešė Komisijai apie iškeltą baudžiamąją bylą. Rumunijos senatas atliko tyrimą, kuris turėtų būti papildytas, norint atsižvelgti į antrąją Europos Vadovų Tarybos ataskaitą.

Žinau, kad savo pranešime, G. Catania, kalbate apie liūdnai pagarsėjusį 7 straipsnį, šiek tiek primenantį branduolinį atgrasinimą ir keliate klausimą, dėl ko tuo nebuvo pasinaudota. Galėjau tuo pasinaudoti kaip grasinimu. Iš tiesų, kai priminiau Bulgarijai, vertėtų iš tiesų suabejoti žurnalistikos premijos įteikimu žurnalistui, kuris paniekinamai atsiliepė apie romus, ši premija buvo atimta. Tačiau vis dėlto reikėtų apgalvoti 7 straipsnio panaudojimą.

Kitas dalykas – be abejonės, būtina pamėginti siekti pažangos žmogaus teisių srityje, kuri itin svarbi mūsų gyvenamajai erdvei. Tai vaiko teisės – jos susijusios su Sąjungos politikos sritimis apskritai. Tuo pačiu šioje srityje galima reali pažanga. Norėčiau jums priminti, kad pagal Europos prieglobsčio politiką teigiama, kad negalima sulaikyti mažamečių be lydinčiųjų asmenų. Apskritai reikalavome skirti vaikams ypatingą dėmesį.

II Dublino reformos klausimu pabrėžėme šeimų susijungimo reikalavimus. Taip pat esu dėkingas Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai už pakartotinį paskatinimą įgyvendinti šią greito veikimo priemonę, itin svarbią užkirsti kelią vaikų grobimui. 2009 m. kovo mėn. ketinu pateikti pagrindų sprendimo dėl vaikų seksualinio išnaudojimo, vaikų pornografijos ir kovos su prekyba žmonėmis peržiūrą.

Asmens duomenų apsaugos srityje reikalinga pasaulinė, atnaujinta strategija, kartu peržiūrint Direktyvą Nr. 95/46 ir technologinių pokyčių įvertinimą.

Jau kalbėjau apie prieglobsčio teisę. Norint kovoti su rasizmu ir ksenofobija ir parengus tekstą (dėkoju Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, kad galiausiai pateikė šį tekstą mums), turime juo pasinaudoti ir užtikrinti, kad ekonomikos krizė nesukeltų dar didesnės ksenofobijos ir rasizmo visų pirma tarp tam tikrų nuomonės formuotojų. Privalome užtikrinti tikrą pagrindinių teisių paramą visose kovoje su terorizmu susijusiose srityse. Komunikate dėl rasizmo ir ksenofobijos galima būtų apibrėžti būdus, veiksmų efektyvumui šioje srityje padidinti.

Galiausiai 2010 m. Komisija privalo pateikti pranešimą dėl totalitarizmo nusikaltimų. Tuo siekiama skatinti Europos Sąjungai būdingą derinimo kultūrą, nusikaltimų ir aukų pripažinimu pagrįstą kultūrą, norint panaikinti naujųjų ir senųjų valstybių narių pasidalijimus, nes senosiose valstybėse narėse dažnai nepakankamai žinoma tragiška naujųjų valstybių narių istorija. Laukia didelis darbas ir ši strategija taip pat turėtų nemažai prisidėti prie Europos Sąjungos principų įgyvendinimo.

G. Catania pasakyčiau, kad jo pranešimas, be abejonės, bus naudingas dėl daugelio idėjų, kurias ketiname perkelti į Stokholmo programą.

Dabar pereisiu prie G. Deprezo klausimo. Norėčiau jam padėkoti ir pasakyti (taip pat kreipiuosi ir į jo komiteto narius), kad man, už laisvę, saugumą ir teisingumą atsakingam Komisijos nariui, naudinga ir suteikia daug progų darbas su reikliu komitetu, kurio nariai visuomet įsitraukia į sudėtingas problemas, kai reikia tinkamai suderinti aiškiai pagrįstą saugumo poreikį ir galimybę visiškai pasinaudoti laisvėmis ir teisingumu.

Iš tiesų laisvės, saugumo ir teisingumo srityje pasiekta pažangos. Kita vertus, dabar mes, po Tamperės ir Hagos, privalome parengti daugiametę Stokholmo programą, ir šiandien yra dar pernelyg anksti tiksliai suformuluoti naujos daugiametės programos turinio idėjas. Kaip tik ketinu paminėti vieną ar du dalykus ir atsiprašau, jei mano pasisakymas kiek užsitęsė.

Visų pirma būtina įtvirtinti praktinę pagarbą pagrindinėms teisėms Sąjungoje ir ja grįsti visą ilgametę programą.

Antra, mūsų veiksmai turi būti skirti asmenims, neskirstant jų į Europos Sąjungos piliečius ar mūsų teritorijoje gyvenančius trečiųjų asmenų piliečius. Kuriamos Europos rezultatai turi būti naudingi žmonėms. Ši Europa grindžiama jų teisių apsauga, saugumu ir gynyba, taip pat ir labiausiai pažeidžiamų – nukentėjusiųjų, ir užtikrinti daugiau teisių į teisingumą.

Norėčiau padėkoti R. Yade už procesinių teisių klausimų iškėlimą. Mano manymu, šis tekstas labai svarbus. Man žinoma, kad susidursime su tam tikru nenoru, tačiau jei iš tiesų siekiame abipusio teismų sprendimo pripažinimo, itin svarbu užtikrinti teisingumo vykdymą visoje Europoje ir nustatyti procesinius saugiklius. Tai itin svarbu.

Europos teisinė erdvėje, be abejonės, reikėtų supaprastinti prekybos santykius ir laisvą piliečių judėjimą, tačiau privalome atsiminti būtinybę kovoti su nusikalstamumu ir terorizmu, tuo pačiu laikantis teisės normų. Europos teisinis modelis pasireiškia per pusiausvyrą ir nuoseklumą, taip pat pastangomis pasitikėjimui ir abipusiam pripažinimui sustiprinti.

Trečia, išorinė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės dimensija. Šią išorinę dimensiją būtina integruoti ir priskirti vidinei dimensijai. Kova su prekyba žmonėmis įmanoma tik kovojant su šiuo reiškiniu tose šalyse, kur prekyba dažnai prasideda. Taigi, visa migracijos politika, koordinuoto migracijos srautų valdymo politika svarbi, norint susieti išorinę ir vidinę dimensijas.

Komisija ketina pateikti komunikatą dėl ateities prioritetų 2009 m. gegužės mėn. Vėliau numatomos politinės diskusijos dėl trečiosios daugiametės programos priėmimo 2009 m. pabaigoje. Tačiau privalau pasakyti (kaip šį rytą jau minėjau Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto koordinatoriams), kad mums Europos Parlamentas iš tiesų reikalingas šiai daugiametei programai parengti. Visiškai neabejoju, kad iš jūsų sulauksime pasiūlymų.

Iš tiesų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje pasiekta pažangos, tačiau kartu regime tikros teisinės bendrijos aušrą, kai žmonės galės judėti Europos erdvėje, o jų laisvės bus užtikrintos neatsižvelgiant į pasirinktą valstybę narę. Tai labai svarbu, nes taip konkrečiai Europos piliečių gyvenime išreikšime Europos pilietybės sampratą.

Dar reikia daug nuveikti, užduotis iš tiesų labai įdomi, todėl norėčiau dar kartą padėkoti Europos Parlamentui, visų pirma Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui už suteiktą pagalbą, entuziazmą ir atsidavimą.

 
  
MPphoto
 

  Ignasi Guardans Cambó, Kultūros ir švietimo komiteto nuomonės referentas.(ES) Gerb. pirmininke, savo kalboje ketinu panaudoti mano frakcijai skirtą ir atitinkamą mano kolegei Viktória Mohácsi Kultūros ir švietimo komiteto vardu skirtą laiką.

Visų pirma norėčiau pasveikinti pranešėją už puikų darbą ir pastangas, kuriomis teko tiesiogiai įsitikinti, siekiant sutarimo su kitomis frakcijomis dėl pranešimo turinio.

Visiškai pritariu pranešėjo įsitikinimui ginant žmogaus teises ir jo norui žengti toliau. Tai tiesa: visiškai sutinku su jo kalba, kad kartais Europoje susidaro paradoksali padėtis, kai ginamos ir užsipuolamos žmogaus teisių padėtys bet kurioje pasaulio dalyje, tuo pačiu neskiriant dėmesio nepriimtinai diskriminacijai savo šalyse, nes kartais neturime tinkamų priemonių kovoti su tuo padėtimi.

To iš tiesų reikia atsisakyti, o tam teisėtus įgaliojimus turi Parlamentas.

Pranešėjas gali paliudyti, kad šiek tiek diskutavome dėl to, ar į šį pranešimą derėtų įtraukti ir kitas socialines mūsų visuomenės problemas, išeinančias už žmogaus teisių ribų.

Esu tikras, kad kai kuriose pranešimo dalyse (dar daugiau ankstesnėse pranešimo versijose, be abejonės) šiek tiek per daug stengiamasi išspręsti viską, ne tik žmogaus teisių klausimus, bet ir visas dabartinės Europos socialines problemas.

Todėl mūsų veiksmai gali būti kiek silpnesni. Neabejotinai būtina spręsti problemas, pradedant būsto trūkumu ir baigiant vyresnio amžiaus asmenų darbo vietomis, tačiau nesu visai tikras, ar tai būtina daryti tuo pačiu paketu ar priskiriant prie pagrindinių teisių apsaugos.

Vis dėlto neabejotina, kad Sąjungoje susiduriame su sudėtingomis problemomis: šios problemos svarbios asmenims ir grupėms. Socialinių grupių dažnai nepaisoma arba jos diskriminuojamos dėl lyties, lytinės orientacijos, etninės kilmės, tikėjimo ir pan. Šias problemas būtina pažymėti ir spręsti bendrai. Tai, be abejonės, ir daryta bendradarbiaujant su Europos Vadovų Taryba, todėl pastarosios pastangas galima pagrįstai įvertinti.

Šiuo atveju Kultūros komitetas labai konkrečiai nurodė vieną iš šių problemų, kurias norėčiau čia pabrėžti savo kolegės Viktória Mohácsi, vadovavusios pokalbiams šia tema Kultūros komitete, vardu. Tai romų vaikų diskriminacija švietimo srityje.

Pranešime apskritai labai išsamiai aptariamos su vaikais susijusios problemos įvairiose srityse, pirmiausia – romų etninės kilmės vaikų diskriminaciją ir būtinybę į kovą su diskriminacija įtraukti žiniasklaidą, kaip minėta, ir kitus dalyvius (NVO ir socialines asociacijas).

Pranešime pateikiama nemažai informacinės medžiagos, nes būtina informuoti visuomenę dėl vertybių reikšmės. Šioje srityje žiniasklaidai ir visai švietimo sistemai tenka didelė atsakomybė.

 
  
MPphoto
 

  Kinga Gál, PPE-DE frakcijos vardu. (HU) Europos Parlamentui sudėtinga rasti išsamų sprendimą dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje, nes būtent šios pagrindinės teisės turėtų mažiausiai priklausyti nuo partinio ir politinio šališkumo ir turėtų būti pagrįstos nepriklausomomis aplinkybėmis ir duomenimis, be jokio veidmainiavimo. Todėl tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu įsteigėme Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, reiškia svarbią Parlamento ir, be abejonės, mūsų žinią. Galbūt šiai institucijai teks atlikti šią užduotį ateityje. Tuo pačiu ši Europos Sąjungos siunčiama žinia savo piliečiams dėl pagrindinių teisių yra labai svarbi. Kaip tai padeda spręsti šias problemas? Ar tai iš tiesų padeda spręsti tikrąsias daugelio žmonių problemas?

Iš 240 pasiūlytų pakeitimų pranešimo projektui taip pat matyti įvairialypis tam tikrų probleminių ir ginčijamų klausimų pobūdis. Pranešėjui ir pagalbiniams pranešėjams iš pradinio, pakankamai ginčytino pranešimo pavyko sukurpti keletą priimtinesnių tekstų. Tai nereiškia, kad nebeliko skirtumų principiniais klausimais ar tarp frakcijų; taip pat neabejotinai esama didelių skirtumų prieštaringose dalyse, kas atspindi principus ir dažnai emocinį požiūrį, kuris dažnai patenka į valstybių narių kompetenciją. Galiausiai Vakarų Europoje dalis beveik visuomet suprantama, kad naudojimasis pagrindinėmis teisėmis reiškia laisvę nuo diskriminacijos, tiek kalbant apie gausias migrantų mažumas ar etninės kilmės ar lytinės orientacijos pagrindais. Tuo pačiu naujosiose valstybėse narėse kol kas negalime pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis. Daugeliu atveju baiminamės dėl savo pagrindinių teisių, o mažumų atveju tai – milijoninės vietinės mažumos, kurių pagrindinės teisės vis dar pažeidžiamos naujosiose valstybėse narėse. Svarbu šiame pranešime tai irgi aptarti. Tuo pačiu dėl daugelio žodžių junginių galima ginčytis ir dėl jų nėra Europos liaudies partijai nepriimtino sutarimo. Tačiau nepamirškime: mūsų pagrindinių teisių apsauga praktiškai gali labai skirtis asmenų atžvilgiu. Svarbiausia abipusė pagarba, tai galėtų padėti esant dabartinei padėčiai.

 
  
MPphoto
 

  Martine Roure, PSE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ministre, Komisijos nare, kaip žinome, pagrindinių teisių apsauga – kertinis asmuo įgyvendinant Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Europos Sąjunga nori įspūdingų rezultatų ir ji parengė Europos Sąjungos diskriminacijos teisės aktų srityje. Tačiau, nors esame linkę skelbti žmogaus teises pasaulyje, visų pirma, kaip minėjote, ministre, svarbiausia susitvarkyti savo kiemą. Būtent todėl raginame aktyviai kovoti su visų formų diskriminacija ir užtikrinti pagarbą žmogaus orumui, visų pirma kalėjimuose, nes dažnai žmoniškumas pasibaigia už vartų.

Kita vertus, pažymėkime, kad dabartinės krizės laikais šalių vyriausybės po truputį atranda Europos Sąjungos piliečius, kurie gyvena skurde ir nėra užtikrinti net turėdami darbą. Itin didelis skurdas ir socialinė atskirtis pažeidžia pagrindines žmogaus teises apskritai. Privalome kovoti su neteisybe, su kuria susiduria itin dideliame skurde gyvenantys vargšai darbininkai.

Europos Sąjunga privalo pakartoti, kad visos pagrindinės teisės, įskaitant socialines teises, yra nedalomos. Kaip žmonės gali praktiškai pasinaudoti išraiškos laisve, gyvendami gatvėje ar neturėdami galimybės pasinaudoti sveikatos priežiūra? Privalome išklausyti šiuos žmones ir užtikrinti jiems visiems pagrindines chartijoje įtvirtintas teises: teisę į orų gyvenimą, kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, padorų būstą, pasinaudoti bendro pobūdžio paslaugomis ir minimaliu darbo užmokesčiu.

Pabaigai norėčiau pakartoti tėvo Joseph Wresinski, organizacijos „ATD Fourth World“ įkūrėjo, žodžius: „Žmogaus teises pažeidžia didžiulis skurdas. Mūsų pareiga – kartu užtikrinti pagarbą šioms teisėms.“

 
  
MPphoto
 

  Alexander Alvaro, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, R. Yade, Komisijos pirmininko pavaduotojau, šiandien minėjome dvidešimtąsias A. Sacharovo premijos metines, o praėjusią savaitę – šešiasdešimtąsias Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metines; abu įvykiai kaip niekad aktualūs. Privalome sustiprinti dedamas pastangas žmogaus ir pagrindinėms teisėms įgyvendinti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

R. Yade, labai gerbiu jus už tai, kad drąsiai sukritikavote savo šalies vyriausybės santykius su Libija. Anaiptol ne visi tam ryžtųsi ir manau, kad būtent tai mes turime omenyje sakydami, kad pirmiausia turime susitvarkyti savo kiemą.

2004 m. Europos Parlamentas buvo patikintas, kad grupė Komisijos narių skirs dėmesį pagrindinėms teisėms. Tenka nuogąstauti, kad kol kas atitinkamo pranešimo mums nepateikta; ir deja, matėme, kaip pažeidžiama teisė keliauti Italijoje, žodžio laisvė valstybėse narėse ir teisė į privatų gyvenimą, be kita ko, ir Jungtinėje Karalystėje.

Pagrindinės teisės panašios į raumenis: jomis nesinaudojant nyksta. Padėkite mums šiais raumenimis pasinaudoti ir iš naujo atrasti padoraus sambūrio visuomenėse pagrindą.

 
  
MPphoto
 

  Tatjana Ždanoka, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti mūsų pranešėjui G. Catania už jo dideles pastangas norint atsižvelgti į frakcijų pateiktus pakeitimus. Ši užduotis buvo labai ambicinga, todėl tikiuosi, kad galiausiai pavyks priimti pranešimą dėl pagrindinių teisių ES.

Mano frakcijos įsitikinimu, mūsų tikslas ateityje, rengiant šiuos pranešimus, – ne tik nurodyti problemas, bet ir įvardyti ir sugėdyti valstybes nares, pažeidžiančias pagrindines teises. Atitinkamas raštas, kurį pasirašė Žaliųjų frakcijos pirmininkai, neseniai išsiųstas Parlamento pirmininkui. Be abejonės, nesunku nuspėti, apie kurias valstybes nares kalbama dėl konkrečių žmogaus teisių pažeidimų, tačiau manome, kad Europos gyventojai privalo būti tikri, kas pažeidžia mūsų esminį pagrindinių teisių pagarbos principą.

Dėl šio teksto tenka labai apgailestauti, kad kai kurie mano kolegos pamiršta, jog svarbios ne tik pilietinės ir politinės teisės; mano manymu, ne mažiau svarbios ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės.

Į galutinį tekstą įtraukta daugelis Žaliųjų frakcijos pasiūlymų. Pažymėtina šie: privatumo apsauga kovos su terorizmu srityje; poreikis ratifikuoti Nacionalinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir Regioninių ar mažumų kalbų chartiją; ir pilietybės neturinčių asmenų diskriminacijos uždraudimas. Taip pat raginame valstybes nares ratifikuoti Jungtinių Tautų neįgalumo konvenciją ir leisti Jungtinių Tautų komitetui dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo ištirti atskirus atvejus.

Mano šalyje, Latvijoje, daugiau kaip 350 000 vadinamųjų pilietybės neturinčių asmenų, kurių dauguma gimė šioje šalyje, net negali balsuoti vietos rinkimuose. Deja, ši problema pranešime neaptariama pagal principą, kai atskiros valstybės narės neminimos, tačiau noriu pabrėžti, kad atėmus ilgą laiką šalyje gyvenantiems asmenims teisę dalyvauti politiniame gyvenime vietos lygiu, tai kelia grėsmę socialinei ir politinei integracijai. Todėl absoliučiai būtina suteikti šiems žmonėms teises.

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, tvirtai prieštarauju bent dviem pranešimu iškeltiems klausimams. Pirmasis – lytinės orientacijos klausimas, o antrasis susijęs su vadinamosiomis reprodukcijos teisėmis.

Pasiūlymai suteikti universalią galimybę pasinaudoti abortais ir pripažinti vadinamąsias gėjų santuokas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse visiškai nesusiję su pagrindinėmis teisėmis. Nei vienas tarptautinis dokumentas neparemia tokio teisės sudaryti santuoką aiškinimo. Be to, nėra jokio šių pasiūlymų teisinio pagrindo pačioje ES teisėje. Europos Sąjungos kairiosios jėgos nuolat mėgindamos susieti šiuos klausimus su pagrindinėmis teisėmis nori mus pripratinti prie šių sampratų. Tačiau norėčiau patikinti, kad sutikimo neduosime.

Norėčiau paklausti Europos Komisijos atstovų, ar Komisija iš tiesų ketina pateikti pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su homofobija ir kokios galimos šios direktyvos nuostatos? Ar, Komisijos manymu, yra teisinis pagrindas pasiūlymui dėl direktyvos dėl abipusio tos pačios lyties porų statuso pripažinimo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse parengti? Ar Komisija turi tokių planų? Ar pasiūlyta direktyva dėl diskriminacijos už darbo vietos ribų siekiama aplinkiniu keliu pripažinti vadinamąsias gėjų santuokas Europos Sąjungos valstybėse narėse? Reikalauju pateikti tikslų ir išsamų atsakymą į šiuos sudėtingus teisinius klausimus.

 
  
MPphoto
 

  Miguel Portas, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Paprastai Europa siekia atidžiai prižiūrėti žmogaus teisių padėtį visame pasaulyje ir ji tam turi pagrindo, todėl šiandien minime dvidešimtąsias A. Sacharovo premijos įsteigimo metines. Iš tiesų tam yra pagrindo, tačiau, o tai yra pagrindinė G. Catania pranešimo mintis, Europos Sąjunga nenagrinėja, kaip gerbiamos pagrindinės teisės mūsų pačių teritorijoje. Tai iš tiesų turėtų būti politinė dabartinė ir būsima Tarybos ir Komisijos programa, nes mūsų autoritetas pokalbiuose apie pagrindines teises už Europos ribų priklauso visų pirma nuo to, kaip patys jas gerbiame.

Pateiksiu jums konkretaus klausimo pavyzdį. Nepriimtina tai, kad šiuo metu kelios šalių vyriausybės atsisako priimti sulaikytuosius iš Gvantanamo įlankos, nesant jų kaltės įrodymų. Priešingai, mano šalies vyriausybė nusprendė priimti šiuos sulaikytuosius, su kuo ją ir sveikinu. Tačiau šalies vyriausybė taip pat nurodė, kad ketina šių veiksmų imtis siekdama padėti JAV administracijai; būtent čia slypi problema. Būtent norėdamos padėti Vašingtonui kelių šalių vyriausybės leido vykdyti neteisėtus skrydžius. Privalome priimti sulaikytuosius, kurių kaltė nenustatyta, esant pastarųjų prašymui, o ne padėti šaliai spręsti problemą, kilusią dėl jos pačios veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Georgiou, IND/DEM frakcijos vardu. (EL) Gerb. pirmininke, be abejonės tarptautinės diskusijos žmogaus teisių klausimu yra labai naudingos. Todėl privalau išreikšti pagarbą pranešėjui G. Catania už dėmesingumą ir reikalavimą ginti žmogaus teises ir Europoje. Kita vertus, norėčiau pasinaudoti šia proga įsiterpti ir atkreipti Parlamento dėmesį į naują sudėtinę dalį, nebesusijusią su mažumomis, žmogaus teisių visame pasaulyje pažeidimais, ekonominiais ar politiniais pabėgėliais, Europos grupėmis, religinėmis mažumomis, homoseksualais ir pan., tačiau svarbią ir patiems Europos Sąjungos gyventojams, nes jie, dėl po tarptautinės ekonomikos krizės numatomos audros pasidalins į kategorijas, kurių žmogaus teises reikės apsaugoti.

Tenka nuogąstauti, kad netrukus susidursime su reiškiniu, kai europiečių grupės praranda savo padėtį dėl nedarbo ir ribotos socialinės apsaugos, todėl šios grupės veikiausiai imsis demonstracijų ir atsako, o tai gali pakenkti ekonomikai ir politinei ekonomikai visame Europos žemyne. Apie šias grupes reikėtų nedelsiant pagalvoti ir užtikrinti Europos Sąjungos apsaugą iš žmogaus teisių pozicijos. Neseniai Graikijoje įvykę įvykiai aiškiai turi įtakos ir Europai, kuri šiuo metu nebegali sau leisti prabangos rūpintis užsieniečių ir mažumų teisėmis ir kuri privalo įsikišti sprendžiant svarbias Europos Sąjungos piliečių problemas, nes pastarųjų teisės gali būti dar labiau suvaržytos, nei asmenų, kurie priimami į Europos Sąjungą. Deja, Europa, privalanti spręsti naujas Europos Sąjungos piliečių žmogaus teisių problemas, tam nėra pasirengusi.

 
  
MPphoto
 

  Koenraad Dillen (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, apie virvę pakaruoklio namuose nekalbama. ES pranešime apie žmogaus teises vėl pilna pagyrų, kaip Europos Sąjungai rūpi žmogaus teisių pažeidimai visame pasaulyje. Tačiau nuo to nepabėgsime: pasirinktinis ir veidmainiškas pasipiktinimas pernelyg dažnai slypi ES žmogaus teisių politikoje.

Konkrečiai, kaip jau minėta, net ir iš kairiųjų pažiūrų Europos Parlamento narių pusės, ar nederėtų Europos Parlamentui pirmiausia apsišluoti savo kiemo? Juk galiausiai vos prieš du mėnesius šis Parlamentas pažeidė nuomonės reiškimo laisvę, kurią jis bando taip pabrėžtinai ginti visame pasaulyje pradedant Antarktida ir Amazonės džiunglėmis ir baigiant Abu Graibu ir Harare.

Mano kolega Frank Vanhecke, už vietos leidinį flamandų kalba atsakingas leidėjas, kurį atsakomybėn patraukė Belgijos vyriausybė ir šios politiškai paskirti teisėjai dėl su nuomone susijusio pažeidimo net negavo progos apsiginti šiame Parlamente, kai praėjusį mėnesį nuspręsta panaikinti jo politinę neliečiamybę. Dar labiau, šiandien, mums minint A. Sacharovo premijos metines, Geert Wilders filmas Fitna (režisieriui islamo fanatikai Nyderlanduose grasino mirtimi) uždraustas rodyti Europos Parlamente pirmininkų sueigos nurodymu. Tegyvuoja kalbos ir nuomonės reiškimo laisvė! Tik atrodo, ne šiame Parlamente.

 
  
MPphoto
 

  Stefano Zappalà (PPE-DE). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, G. Catania pranešimas neabejotinai yra svarbus Europos Sąjungai, nes jame patvirtinama dabartinė Europos Sąjungos padėtis.

Be abejonės, dėl didžiulės migracijos, su kuria ES susiduria jau keletą metų ir reikšmingų vidaus pokyčių valstybėms narėms ir Europos ir ne Europos Sąjungos piliečiams kilo ir kyla daugelis problemų. Netenka abejoti, kad Europos Sąjunga turi konkrečių pareigų, pvz., valdyti padėtį kartu išlaikant pagarbą žmogaus teisėms, kaip įmanoma labiau, bet kartu gerbiant ir apsaugant savo piliečius ir nacionalines, organizacines sistemas.

Tačiau atrodo, kad šiame itin dideliame ir išsamiame pranešime apskritai kritikuojamos valstybės narės dėl jų teritorijose, taigi jų atsakomybės srityje, padarytų pažeidimų. Įvairiose šio pranešimo vietose išsakoma, mano manymu, tikrovės neatitinkanti pozicija apie Europą ir atrodo, kad pranešime (aiškiai, ir mano manymu, priešingai pranešėjo sumanymui) suteikiama pirmenybė tiems, kurie nesilaiko taisyklių, užuot ją suteikus tiems, kurie jų laikosi ar užtikrina jų laikymąsi.

Apskritai, nors ir pritariu atskiroms pranešimo dalims, norėčiau pasakyti, kad kitas dalis reikėtų perrašyti. Galiausiai, gerb. pirmininke, leiskite man išreikšti asmeninį solidarumą su Vatikanu dėl į jį nukreiptų išpuolių per Parlamente vykusias diskusijas.

 
  
MPphoto
 

  Jan Marinus Wiersma (PSE). - (NL) Gerb. pirmininke, šiandien dar kartą tenka dalyvauti svarbiose diskusijose dėl žmogaus teisių skatinimo ir taip parengti Europos Parlamento ir Europos Sąjungos poziciją ir vaidmenį. Diskusijos tam tikra dalimi parodo, kas esame. Mums, europiečiams, labai svarbi kiekvieno asmens universalių ir neatimamų teisių apsauga, neatsižvelgiant į asmens buvimo vietą. Nors mūsų bendros vertybės, lygios galimybės ir pagarba pagrindinėms teisėms yra sudėtinė Europos Sutarčių dalis ir Europos Sąjungos pagrindas, žymiai mažiau pastebima tai, kad mes raginame vieni kitus atsiskaityti už klaidas. G. Catania pranešime į tai pagrįstai atkreipiamas dėmesys, todėl norėčiau pasveikinti pranešėją ir visus padėjusius jam formuojant šį požiūrį.

Norėčiau paklausti Komisijos nario, ką jis manytų, jei mes Europos Sąjungoje turėtume iš naujo apsvarstyti galimybę parengti geresnes taisykles tarpusavio atsakomybės žmogaus teisių srityje.

Norėčiau aptarti vieną konkrečią pranešimo temą – romų padėtį Europos Sąjungoje. Romai – ne tik labiausiai diskriminuojama Europos bendrija, bet ir tarptautinė mažuma, gyvenanti daugelyje šalių. Dabar, praėjus daugiau kaip metams nuo prievartos prieš romus Italijoje proveržio, aiškiai įsitikinome griežtai nacionalinės kompetencijos nesėkme, norint užtikrinti jų teisių apsaugą.

Atsakomybė už gyventojų priežiūrą pirmiausia tenka valstybėms narėms, tačiau valstybė narė privalo šią pareigą vykdyti pagal Europos Sąjungos ir tarptautines sutartis. Kita vertus, pernelyg dažnai esame priversti tik stebėti, kaip valstybės narės pasirenka nesikišimo principą. Mažumų klausimai laikomi nacionalinės kompetencijos dalimi. Tai, mano manymu, nebepriimtina. Kaip minėjau, turėtume pradėti diskusijas ir apsvarstyti galimas sutartis Europos Sąjungos lygiu dėl veiksmų, susidūrus su žmogaus teisių pažeidimais ES ir atsisakyti politikos, kai nedrįstama tarpusavyje pareikalauti atsakomybės.

 
  
MPphoto
 

  Sophia in 't Veld (ALDE). - (NL) Gerb. pirmininke, visų pirma norėčiau nuoširdžiai padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai ir pasveikinti ją su jos vykdoma iniciatyva Jungtinių Tautų Organizacijoje homoseksualumui dekriminalizuoti. Tai, mano manymu, didžiulis žingsnis pirmyn, nes bijau, kad šiandien net ir Europoje lesbietės, gėjai, biseksualai ir lytį pakeitę asmenys vis dar diskriminuojami.

Mano manymu Europai visų pirma derėtų rodyti pavyzdį, kaip taikyti visuotinės lygybės prieš įstatymą principą. Šia prasme dabar parengtoje Kovos su diskriminacija direktyvoje esama pernelyg daug išimčių, atveriančių kelią į diskriminaciją. Šias išimtis derėtų pašalinti.

Gėjų santuokų klausimu norėčiau atsakyti į anksčiau kalbėjusio nario K. Szymański pasisakymą. Atvirai kalbant, mano manymu, nesvarbu, kokios asmens politinės pažiūros, civilizuota valstybė nesikiša į asmenų privatų partnerių pasirinkimą. Valstybė neturi teisės drausti santykių dėl tikėjimo, odos spalvos ar lytinės orientacijos. Partnerio pasirinkimas priklauso išimtinai nuo asmens. Tai visiškai nesusiję su valstybe.

Gerb. pirmininke, pabaigai norėčiau užsiminti apie keleivio duomenų įrašų klausimą, kurį iškėlė R. Yade. Tenka nuogąstauti, kad Europos Parlamento iš esmės netenkina dabartinė Europos Vadovų Tarybos pasirinkta kryptis. Apie tai kalbėta per ankstesnes diskusijas, todėl tikiuosi, kad Taryba bus pasirengusi ateityje atsižvelgti į šiuo klausimu išsakytas Parlamento rekomendacijas.

 
  
  

PIRMININKAVO: M. MAURO
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (UEN). - (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mūsų šalis iš tikrųjų gali būti laikoma pirmaujančia kovoje su diskriminacija ir persekiojimu, o kalbant apie romų vaikų apsaugą, kuriai G. Catania pranešime, manau, skiriama pakankamai dėmesio, mes iš tikrųjų turime dėkoti Vidaus reikalų ministrui R. Maroni. Išsamiais patikrinimais jis atskleidė romų vaikų padėtį, kurią galbūt buvo įmanoma pastebėti anksčiau.

50 proc. romų vaikų, gyvenančių šiose stovyklose, yra palikti likimo valiai, jie nelanko mokyklos ir nėra skiepijami. Pranešimu taip pat siekiama pabrėžti tų romų šeimų atsakomybę, kurios užuot leidę savo vaikus į mokyklą, siunčia juos daryti nusikaltimų ir auklėja juos taip, kad užkirstų kelią jų integracijai. Todėl pritariu tų vyriausybių, pvz., Italijos Vyriausybės, veiksmams, kurios dirba siekdamos užtikrinti romų ir imigrantų vaikų integraciją, pvz., švietimo sistemoje sudarydamos sąlygas lankyti pamokas ir taip pradėti mokytis mūsų kalbos.

Sakoma, kad grąžinimas nėra viena iš galimybių, kai kilmės šalyje gresia pavojus. Vis dėlto iš kur atvyksta imigrantai? Jie atvyksta iš šalių, kuriose yra pavojinga padėtis, todėl ši pranešimo dalis neturi prasmės. Turime taikyti žmogaus teisių apsaugos principus bendrąja prasme, Europos tautybės prasme, o ne remdamiesi tų asmenų ideologija, kurie mus moko saugoti teises kalbėdami tų partijų vardu, kurių ženkluose yra komunistų kūjis ir pjautuvas. Tai – puikus šaltinis!

 
  
MPphoto
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL).(SV) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui, G. Catania, ir už pranešimą, ir už jo pasiryžimą, kuris yra stiprus kaip visada, taip pat už jo darbą, kuris skatina pagarbą pagrindinėms teisėms. Niekada negalime statyti į pavojų pagrindinių teisių. Niekada negali būti nei politinių, nei kultūrinių priežasčių, dėl kurių būtų statomos į pavojų pagrindinės teisės.

K. Szymańskiui norėčiau pasakyti, kad pagrindinėms teisėms, žinoma, taip pat priklauso reprodukcinės teisės. Joms taip pat priklauso teisė į seksualinę orientaciją. Šiuo metu ypač svarbu visoms ES institucijoms dirbti užtikrinant, kad pagrindinės teisės – Chartija – neliktų tiesiog gražiais žodžiais popieriuje ir kad iš tikrųjų būtų įgyvendinamos konkrečios priemonės. Privalome užtikrinti, kad pagrindinės teisės būtų gerbiamos, ir tai galioja visoms visuomenės grupėms. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Hélène Goudin (IND/DEM). - (SV) Gerb. pirmininke, ES valstybėse narėse ir institucijose, taip pat iš esmės visame Vakarų pasaulyje yra rimtų problemų, susijusių su homoseksualių, biseksualių ir transeksualių asmenų diskriminacija. Daugelyje pasaulio šalių šios problemos yra dar didesnės. Jose už savo seksualinę orientaciją žmonėms gresia netgi įkalinimas arba mirties bausmė. Tai, žinoma, yra visiškai nepriimtina ir neturėtų vykti 2008 m.

Manau, kad žmogaus teisės yra visuotinės, o ne santykinės. Negalime pasitelkti senų papročių gindami homoseksualių, biseksualių ir transeksualių asmenų persekiojimą. Ne, žmogaus teisės galioja viso pasaulio žmonėms ir šios teisės neturi būti pažeidinėjamos. Kiekvienas asmuo, kuris save laiko demokratišku, privalo prisiimti atsakomybę ir visose situacijose kovoti su nepakantumu.

Pakankamai kelia nerimą tai, kad šiame Parlamente yra daug narių, kurie laikosi homoseksualiems asmenims priešiškų pažiūrų. Tai buvo ypač akivaizdu prieš prasidedant ir vykstant parodai, kurią surengiau Briuselyje praėjusią savaitę. Visiškai išsigandau, kai perskaičiau komentarus, tačiau, deja, nesu ypatingai nustebęs.

Kova su nepakantumu ir kova už žmogaus teises turi būti vykdoma visur – tarp draugų, valstybių lygmeniu, ES ir pasaulio mastu pasitelkiant JT. Todėl pritariu Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvoms šioje srityje. Iš tikrųjų turėjau pusantros minutės. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Irena Belohorská (NI). – (SK) Norėčiau padėkoti pranešėjui G. Catania už jo pranešimą dėl esamos pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių padėties Europoje.

Pagrindinės žmogaus teisės dažnai pažeidinėjamos kovojant su terorizmu, nes tai susiję su pagrindinės teisės į privatumą pažeidimais, grėsme asmens duomenų apsaugai ar su jos pažeidimais, taip pat dažnai pasitaikančia diskriminacija.

Buvome liudininkai to, kaip daug EP narių, reikalaudami autonomijos, pasinaudojo šiuo pranešimu reklamuodami savo partijų darbotvarkes. Autonomijai nėra vietos XXI a. Europos Sąjungos sistemoje ir kaip politinei idėjai jai taip pat nėra vietos Lisabonos sutartyje. Europos Sąjungoje turime laisvą asmenų judėjimą, kuris yra ypatinga teisė, ir todėl autonomiją turėtume suvokti esamos padėties darbo rinkoje požiūriu. Tik reakcingų pažiūrų asmenys ir žmonės, kurie nesugeba suvokti pagrindinės Europos Sąjungos valstybių suvienijimo idėjos, šildosi savo separatistines rankas prie nacionalizmo ir fašizmo laužo ir būtent todėl atmetu bet kokį autonomijos kaip veiksmingo tradicinių visuomenių ir tautinių mažumų problemų sprendimo būdo pateisinimą.

 
  
MPphoto
 

  Mihael Brejc (PPE-DE). (SL) Tai pakankamai didelis pranešimas ir aš bandau suvokti jo paskirtį. 28 pranešimo puslapiuose pateikti 167 punktai. Pranešime yra visos svarbios sudedamosios dalys pagrindinių teisių požiūriu. Vis dėlto nepaisant keleto pažymėtų gerų dalykų pranešimas neatspindi esamos padėties žmogaus teisių srityje. Jame nepateikta faktų ar argumentų, kurie pagrįstų pateiktus teiginius. Visa, kas jame pateikta, yra daug žodžių, kurie dažnai prieštarauja vieni kitiems ir yra nesusiję su šia tema. Jame taip pat pateikta daug iliuzijų ir tai nėra geras dalykas. Pranešime daug kreipimųsi į atsakingas valdžios institucijas ir jame netgi pateikta nuostata, prieštaraujanti įstatymams.

Mane nustebino tai, kad savo pranešime G. Catania nesirėmė metiniais Ombudsmeno pranešimais. Jei pranešėjas būtų tai padaręs, jis būtų galėjęs palyginti keleto metų tendencijas ir supažindinti mus visus su šioje srityje pasiekta pažanga arba jos stygiumi. Nesutinku su kai kuriais dalykais ir manau, kad pranešimas yra tiesiog nenuoseklus. Nors buvo pratęstas pakeitimų pateikimo terminas, tačiau apgailestauju, bet turiu pasakyti, kad šis pranešimas negali būti keičiamas, nes jam trūksta atitinkamo pagrindo ir teisinės struktūros.

Iš esmės yra dar vienas Kultūros ir švietimo komiteto parengtas pranešimas, nes jame 12 punktų aiškiai pareiškiama pozicija dėl žmogaus teisių. Manau, kad pranešėjo G. Catania siekiai buvo labai geri. Manau, kad jis nuoširdžiai stengėsi kiek įmanoma geriau parodyti padėtį pagrindinių teisių srityje, tačiau, mano nuomone, šis pranešimas nepaisant kai kurių pabrėžtų tikrai gerų dalykų neatitinka mažiausių reikalavimų, būtinų rimtai diskusijai, ir dėl to labai apgailestauju.

Jei šis pranešimas bus priimtas, bijau, kad iš visuomenės pasigirs dar smarkesnės kritikos. Būtent todėl, gerb. G. Catania, manau, kad būtų geriau, jei jūs perrašytumėte pranešimą taip, kad jis pateiktų aiškų vaizdą apie tai, kur buvome 2004 m. ir kur esame šiandien.

Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Stavros Lambrinidis (PSE).(EL) Gerb. pirmininke, aišku vienas dalykas: pasaulinė ekonomikos krizė padidins į Europą atvykstančių imigrantų srautą ir nublokš tūkstančius tarp mūsų jau gyvenančių legalių imigrantų į nedarbą. Todėl atsiranda labai didelis pavojus, kad padaugės ksenofobijos ir rasizmo apraiškų, taip pat kyla grėsmė socialinei sanglaudai Europos šalyse. Šiomis aplinkybėmis pernelyg uolus sienų stebėjimas problemos neišspręs. Mums reikia rimtos Europos imigrantų integravimo politikos, kuri leistų ir imigrantams, ir jų vaikams nesijausti svetimkūniais arba kuri neleistų kitiems jų vertinti kaip mūsų visuomenės svetimkūnių. Vis dėlto ši diskusija Europoje jau baigėsi. Mes matėme ją Tesalonikuose vykusios Europos Vadovų Tarybos susitikime, 2004 m. matėme ją Groningene, o dabar ji dingo. Priežastis, mano nuomone, yra labai paprasta: Europos politikams nepavyko įtikinti savo bendruomenių, kad šiandien įvairovė mūsų bendruomenėse yra tiesiog neišvengiama ir pageidautina. Ši politinė valia turi sugrįžti į Tarybą, Komisiją ir Parlamentą.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (UEN).(LV) Ponios ir ponai, bandant sukurti universalų požiūrį pranešimas tapo vienpusiškas ir nesuderintas. Jis sudaro įspūdį, kad pagrindinių teisių sferoje padėtis Europos Sąjungoje yra bloga. Tai akivaizdžiai perdėta ir mus diskredituoja, tačiau pasirodo naudinga toms ES nepriklausančioms šalims, su kuriomis palaikome dialogą žmogaus teisių srityje. Neatsižvelgta į milžiniškus skirtumus įvairiose šalyse kalbant apie mažumų ir imigrantų skaičių. 45 straipsnyje neteisingai pareiškiama, kad Rytų Europos valstybėse narėse imigrantų skaičius yra nedidelis. Iki Latvijos okupacijos latvių dalis Latvijoje buvo apie 80 proc., o rusų dalis buvo 8 proc. Devintojo dešimtmečio pradžioje pasibaigus okupacijai latviai sudarė tik 51 proc. Likusi gyventojų dalis kaip tiesioginis rusifikacijos rezultatas yra „rusakalbiai imigrantai“. Tiems, kas nenori integruotis ir gauti pilietybės, nereikėtų leisti turėti politinę teisę balsuoti. Rekomendacija suteikti kiekvienos mažumos nariams teisę savo gimtąja kalba įgyti išsilavinimą ir ja kalbėti prieštarauja vietos gyventojų teisei savo pačių šalyje kalbėti savo kalba. Jei šis pranešimas bus priimtas, mes galbūt būsime įpareigoti nedelsiant parengti kitą Europos Parlamento pranešimą dėl latvių ir latvių kalbos apsaugos Latvijoje. Nėra tokių pakeitimų, kurie galėtų patobulinti šį pranešimą. Vienintelis sprendimas yra jį atmesti. Ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Michael Cashman (PSE). - Gerb. pirmininke, diskriminacija yra gyva ir sveika, ji gyvuoja pasaulyje ir Europos Sąjungoje. Būtent todėl noriu pasveikinti Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją su Jungtinėms Tautoms pateikta iniciatyva dėl homoseksualumo nelaikymo kriminaliniu nusikaltimu.

Liūdina nepakantumo skatinimas, kurį šiandien girdėjome šiame Parlamente. Diskriminacija palieka randus mūsų pasaulyje ir – jei galėčiau tai pasakyti kitiems – ji palieka randus sielose tų asmenų, kurie ją vykdo. Už diskriminaciją pasisako politikai ir institucijos, pvz., Vatikanas, kurios turėtų pačios tai geriau žinoti. Būtent todėl noriu jums padėkoti tų žmonių vardu, kurie neturi balso, nes jei jie prabiltų – būdami homoseksualais arba dėl savo lytinio tapatumo – jie būtų mušami, kankinami, įkalinami ar nuteisiami mirčiai vien dėl to, kad yra kitokie.

Mes laimėsime. Mes pasieksime lygybės. Būdamas gėjumi esu tam pasiryžęs. Pasieksime lygybės tiesiog todėl, kad teisingumas ir gerumas yra mūsų pusėje. Dėkoju Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei. Tai didelė privilegija užbaigti pirmininkavimą tokiu įsipareigojimu.

 
  
MPphoto
 

  Armando França (PSE). (PT) Tamperės ir Hagos programomis, apie kurias šiuo metu diskutuojame nagrinėdami Gérardo Deprezo klausimą, siekiama sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiaujant tarpusavyje ir su ES institucijoms. To siekiama stiprinant priemones, kurios užtikrina laisvę, saugumą ir teisingumą, kurie yra svarbūs Europos integracijos procesui. Vis dėlto mūsų Sąjunga iš tikrųjų gyvuos tada, kai greta vidaus rinkos ir ekonominio bendradarbiavimo mes sukursime bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; kai Europos piliečiai taip pat pasijus laisvi, o jų pagrindinės teisės bus saugomos ir visiems galios vienodas teisingumas. Todėl ypatingai svarbu vystyti šios srities bendradarbiavimą. Vis dėlto lemiamas vaidmuo teks Lisabonos sutarčiai, nes jos nuostatos šioje srityje yra nepriklausomos ir suteikia įgaliojimų Europos Parlamentui ir valstybių narių parlamentams.

 
  
MPphoto
 

  Genowefa Grabowska (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, tarptautinė bendruomenė svarsto žmogaus teisių klausimą maždaug kas dvidešimt metų. 1948 m. ji priėmė Tarptautinę žmogaus teisių deklaraciją. Beveik po dvidešimties metų ji priėmė Žmogaus teisių paktus, o 1989 m. buvo priimtas dar vienas dokumentas, būtent Vaiko teisių konvencija.

Šiuo metu Europos Sąjungoje mes vis dar nesugebame parengti teisėkūros dokumento ar priimti chartijos, kuri kaip ir Pagrindinių teisių chartija būtų privalomas dokumentas.

Todėl pritariu G. Catania pranešimui, kuriame nagrinėjamos vaiko teisės, ir norėčiau pabrėžti, kad šios teisės mums turėtų būti pačios svarbiausios, nes vaikai yra Europos ateitis ir Europa įgaus pavidalą, kuris priklausys nuo to, kaip juos užauginsime. Būtent todėl skurdas, kuris yra diskriminacijos rūšis, daranti poveikį tokiam dideliam skaičiui Europos vaikų, turi būti išnaikintas ir todėl mes turime su juo kovoti geros ir teisingos Europos ateities vardan.

 
  
MPphoto
 

  Carlos Coelho (PPE-DE).(PT) Ateinančiais 2009 m. turėtų būti patvirtinta nauja daugiametė laisvės, saugumo ir teisingumo srities programa. Praėjusių dešimties metų rezultatai yra teigiami, tačiau mes turime išvengti nuolatinės pagundos pirmenybę teikti saugumo aspektui darant žalą laisvei ir teisingumui.

Pvz., teisminio bendradarbiavimo požiūriu abipusio pripažinimo principo taikymas suteikia milžiniškos naudos visiems tiems, kas veikia šioje srityje, tačiau tai turėtų susilaukti atsvaros užtikrinant tinkamą teisių apsaugą ir procedūrines garantijas asmenims visoje Sąjungoje, kurių iki šiol dar nėra.

Buvo sukurtos įvairios informacinės sistemos, turinčios stiprinti saugumą, tačiau vis dar nėra priimtas pamatinis sprendimas dėl asmens duomenų apsaugos trečiajame ramstyje ir M. Roure apie tai labai gerai žino. Pagrindinių teisių skatinimas ir veiksminga apsauga yra mūsų demokratijos pagrindas ir tai turėtų būti visose Europos politikos srityse siekiamas tikslas. Pagrindinės teisės yra tarpusavyje priklausomos ir sudaro nedalomą teisių rinkinį. Būtent šia dvasia jos yra įtvirtintos Pagrindinių teisių chartijoje. Būtent todėl taip pat gyvybiškai svarbu pakeisti Lisabonos sutartį taip, kad mūsų Chartija turėtų privalomą teisinį pobūdį.

G. Catania pranešime nustatyti įvairūs prioritetai, siekiantys nuo socialinių teisių iki duomenų apsaugos, mažumų teisių apsaugos ir kt. Vis dėlto manau, kad esant ekonomikos krizei turime ypač atsižvelgti į didelio skurdo ir socialinės atskirties atvejus, kurie iš esmės yra pagrindinių teisių pažeidimas. Todėl manau, kad į visas ES politikos sritis svarbu įtraukti ir socialinę dimensiją, ir pagrindinių teisių apsaugą kartu užtikrinant sisteminę ir griežtą teisėkūros pasiūlymų suderinamumo priežiūrą šių teisių požiūriu.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, pritariu sąžiningam ir išsamiam G. Catania pranešimui, netgi jei jame yra dalių, kuriomis abejoju. Mūsų pačių trūkumų atskleidimas tokiame pranešime kaip šis turėtų mums priminti, kad liautumės taip labai mokyti kitas ES nepriklausančias šalis. Daugelis šiame Parlamente stojo į eilę, norėdami užsipulti Ameriką dėl ypatingųjų perdavimų ir kritikuoti Europos vyriausybes, kurios bendradarbiavo su CŽV. Asmeniškai, pasibaisėčiau, jei būtume visiškai nebendradarbiavę su CŽV kovoje su teroristais fanatikais, kurie būtų sugriovę mūsų gyvenimo būdą.

Šiame pranešime nėra užsimenama apie Italijos veiksmus, pvz., susijusius su užsieniečių nusikaltėlių deportavimu. Akivaizdu, kad tokia populiari ir sėkminga politika, kokia ji beatrodytų, yra per daug prieštaringa, kad būtų čia akcentuojama. Tai yra rimtas smūgis neginčijamai ir absoliučiai dogmai, kuri užkrėtė diskusiją dėl žmogaus teisių. Pvz., norėčiau, kad mano šalyje, Jungtinėje Karalystėje, deportuotume kitos valstybės nusikaltėlį, pvz., Italijos pilietį, kuris mano rinkimų apygardoje Londone nužudė savo mokyklos direktorių, tačiau jam atlikus laisvės atėmimo bausmę teisėjai, remdamiesi žmogaus teisėmis, jam leido pasilikti Jungtinėje Karalystėje. Įstatymų besilaikantys Europos piliečiai nusipelnė žinoti, kad jų pačių teisės juos saugo nuo žmonių, kurie bandytų juos užpulti.

 
  
MPphoto
 

  Marios Matsakis (ALDE). - Gerb. pirmininke, homoseksualių asmenų teisės ES – svarbi tema ir kartais tampa intensyvių diskusijų pagrindu.

Neseniai vėl iškilo viešumon tema, susijusi su homoseksualių porų teise įvaikinti vaikus. Šiuo atžvilgiu noriu pasinaudoti proga ir užduoti Komisijai ir Tarybai labai tiesų klausimą: ar jos sutinka su pasiūlymu – ir ar jos tam pritartų – suteikti homoseksualioms poroms teisę įvaikinti vaikus taip, kaip tai daro heteroseksualios poros, o gal Komisija ir Taryba mano, kad įvaikinto vaiko teisė būti perduotam į heteroseksualios šeimos aplinką yra pati svarbiausia ir todėl homoseksualių porų siekiamas įvaikinimas neturėtų būti laikomas pageidautinu ir neturėtų būti leidžiamas ES įstatymuose? Iš Komisijos narės ir ministro tikiuosi drąsaus ir tiesaus atsakymo, kurį labai vertiname ir kuris mums bus labai naudingas.

 
  
MPphoto
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, pačių tragiškiausių žmonijos istorijos epizodų šaknys slypi tame, kad viena žmonijos grupė išsižadėjo žmoniškumo kitos grupės atžvilgiu. Praeityje vergovė, persekiojimas ir genocidas tapo likimu tų, kurie dėl kalbos, rasės, religijos ar kitos priežasties buvo laikomi žemesnės klasės žmonėmis.

Šiandien ES mums patinka galvoti, kad esame aukščiau šio barbariškumo, tačiau šiandien žmoniškumo vis dar atsisakoma dėl amžiaus, pažiūrų ar gebėjimų. Negimę kūdikiai ir neįgalūs kūdikiai – netgi gimę – laikomi žemesnės klasės žmonėmis ir dėl to ES kasmet sunaikinama daugiau nei milijonas negimusių, o kartais netgi gimusių kūdikių.

Dar labiau sukrečia tai, kad šios skerdynės vykdomos žmogaus teisių vardan. Norėčiau jums priminti, kad Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurią pagerbiame praėjus 60 metų, pripažįsta visišką negimusio vaiko žmogiškumą.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sógor (PPE-DE). (HU) Tautinės mažumos nekaltos, kad gyvena naujosiose valstybėse narėse. Deja, naujosiose valstybėse narėse joms užkraunama kolektyvinė kaltė, valstybėms bandant joms uždrausti įgyti išsilavinimą gimtąja kalba ar mokytis savo istorijos ir gimtųjų miestų, vietovių ar upių pavadinimų. Dar blogiau, kad kai kuriose naujosiose valstybėse narėse atsiranda nauja „sporto“ šaka, būtent mažumų mušimas į pagalbą pasitelkiant policiją. Kai kas norėtų uždrausti bet kokią autonomijos rūšį, nes tvirtina, kad tai suskaidytų ES. Vis dėlto tos šalys, pvz., Italija ar Suomija, kurios savo mažumoms suteikė kultūrinę ar regioninę autonomiją, nesugriuvo. Turime suteikti kiekvienai ES valstybei narei galimybę gerbti tautinių mažumų teises.

 
  
MPphoto
 

  Rama Yade, Tarybos Pirmininkė. – (FR) Gerb. pirmininke, šiais šešiasdešimtaisiais Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos metais G. Catania pranešimas pasirodė kaip tik tinkamu laiku. Plati iškeltų klausimų įvairovė, pateiktų pasiūlymų svoris, taip pat jūsų reakcija atitinka kultūrinę dalykų, kurie šiandien mus sutelkia, prigimtį. Todėl pabandysiu atsakyti į įvairius klausimus, kurie man buvo pateikti, ir pabandysiu griežtai suskirstyti pasisakymus, nes keletas iš jų yra susiję su tais pačiais klausimais.

Pirma, norėčiau paminėti socialinių teisių ir didelio skurdo klausimą, kurį kėlė daug EP narių, įskaitant M. Roure. Be abejonės, šios ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra svarbios. Jos sudaro antrosios kartos žmogaus teisių dalį ir tai yra teisės, kurias simbolizuoja 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas. Iš tikrųjų esate teisūs pabrėždami šių teisių taikymo svarbą, nes jos gali būti diskredituotos, jei nebus taikomos.

Taigi Europos Sąjunga ir Prancūzija, be abejonės, aktyviai dalyvauja kovoje su dideliu skurdu. Norėčiau jums priminti, kad specialiojo pranešėjo vaidmuo Žmogaus teisių komitete buvo sukurtas siekiant nagrinėti būtent šiuos klausimus ir teises. Šiuo metu Jungtinėse Tautose sudaromi pagrindiniai principai siekiant palengvinti kovą su dideliu skurdu. Pagaliau, Europos Sąjunga, o konkrečiau Prancūzija, ėmėsi, mano požiūriu, įdomių iniciatyvų. Europos Sąjunga skatino ir pasirašė Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto papildomą protokolą, kurį ką tik priėmė Jungtinių Tautų generalinė asamblėja, ir sukūrė atskirųjų skundų nagrinėjimo mechanizmą.

Vis dėlto aš, žinoma, sutinku su jumis, kad tai ilgalaikė kova ir kad tol, kol yra tiek daug diskriminacijos ir tiek daug skurdo, kol yra tiek daug bedarbių ir tiek daug problemų, susijusių su galimybe naudotis sveikatos priežiūra, mes negalime būti patenkinti, tačiau pastangos – nuolatinės pastangos – dedamos siekiant užtikrinti, kad ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės būtų taikomos aiškiai, o Europos Sąjunga būtų pirmoji, kuri jas skatina.

Be to, esama antrosios problemos, kurią minėjo daugelis iš jūsų, ir tai yra homoseksualumo problema. Šiuo klausimu norėčiau pasakyti, kad Prancūzijos pradėta iniciatyva yra labai paprasta, ir pakartoti, kad mūsų išeities tašku tapo faktas, kad šiandienos pasaulyje yra devyniasdešimt šalių, kuriose baudžiama už homoseksualumą, o šešiose iš jų taikoma mirties bausmė. Tai reiškia, kad vyrai ir moterys negali laisvai pasirinkti gyvenimo būdo, kuris atitiktų jų seksualinę orientaciją, ir rizikuoja, kad bus įkalinti ar galbūt persekiojami. Todėl šiuo atveju esame pagrindinių teisių srityje.

Siekiame ne atskleisti problemas – kokios įdomios jos bebūtų – susijusias su gėjų siekiu auginti vaikus ar tuoktis arba priimti sprendimus imantis šios iniciatyvos dėl socialinių diskusijų rengimo. Veikiau siekiame išplėsti šios pagrindinės teisės – teisės laisvai išreikšti savo seksualinę orientaciją nekeliant pavojaus, kad ši teisė nebus suteikta – taikymą kiekvienam visuomenės nariui.

Tai taip paprasta ir aš manau, kad tai Europos Sąjungos, Europos Sąjungos valstybių narių nuopelnas – nes dauguma iš mūsų remia šį projektą – kad rytoj šią iniciatyvą ketinama svarstyti Jungtinėse Tautose. Tikiuosi, kad prie mūsų prisijungs kiek įmanoma daugiau valstybių, nes manau, kad dėl pagrindinių teisių negali kilti jokių diskusijų, nes tai paprasčiausiai yra žmoniškumo ir laisvės klausimas.

Dabar pereikime prie kito klausimo, romų klausimo ir apskritai migrantų klausimo, kurį keletas iš jūsų pateikė. Kalbant apie romus, liepos 2 d. Komisija pateikė ataskaitą savo komunikate. Šioje ataskaitoje išvardytos politikos sritys ir priemonės, ja prisidedama gerinant romų įtrauktį ir rekomenduojama sistemingiau taikyti šias politikos sritis ir priemones siekiant skatinti konkrečiai romų integraciją.

Kaip žinote, rugsėjo 16 d. Briuselyje Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija dalyvavo pirmajame aukščiausiojo lygio Europos susitikime romų klausimais, kurį organizavo ne kas kitas, o Europos Komisija padedant Soroso fondui. Šis susitikimas sutelkė Europos institucijų ir valstybių narių atstovus, taip pat pritraukė daug pilietinės visuomenės atstovų. Mano kolega iš Prancūzijos Vyriausybės, Būsto ir urbanistinės plėtros ministras, ir Užsienio reikalų ministerijos atstovas jame išreiškė pagarbą ypatingam būdui, kuriuo įvairių sričių Europos atstovai susirinko į šį susitikimą.

Šis susitikimas buvo svarbus, nes romų problema bendrai rūpi europiečiams ir jame buvo raginama imtis aktyvios politikos – tokios, kuri, žinoma, yra pritaikyta konkrečioms nacionalinėms sąlygoms – kurią vykdytų kiekviena valstybė narė. Šios rūšies savanoriška politika valstybių narių lygmeniu turėtų būti siekiama konkrečiai užtikrinti, kad romai iš tikrųjų turėtų galimybę gauti darbą, išsilavinimą, sveikatos priežiūrą ir būstą, ir yra pakankamai aišku, kad Sąjungos valstybių narių veiksmų koordinavimas yra lemiamas ir svarbus.

Kalbant apie Tarybai pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyvą, keletas idėjų leido oficialiai diskutuoti šiuo klausimu. 2008 m. rugsėjo 29–30 d. Paryžiuje vyko antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas lygių galimybių klausimais. 2008 m. spalio 15–16 d. Marselyje vyko apskritojo stalo diskusijos dėl skurdo ir atskirties, kuriose dalyvavo du mano kolegos iš vyriausybės. Trumpai tariant, Europos Sąjungos valstybės narės skiria daug dėmesio romų bendruomenės padėčiai ir aš manau, o iš tiesų esu įsitikinusi, kad šiuo atžvilgiu mūsų darbas bus toliau tęsiamas netgi pasibaigus Prancūzijos pirmininkavimui Europos Sąjungai. Nesuklyskite, nes mes esame labai įsipareigoję šiuo klausimu.

Kalbėdama apie platesnį migrantų klausimą, baigiantis Prancūzijos pirmininkavimui Europos Sąjungai norėčiau paminėti Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą ir jo sėkmę. Šiuo paktu pirmą kartą Europos Sąjunga arba Europos Sąjungos valstybės narės turės bendrus tikslus, bendrą poziciją šiuo klausimu, ypač kalbant apie prieglobsčio teikimo agentūros kūrimą, biometrinių duomenų naudojimą vizose ir būtinus Europos Sąjungos veiksmus, jei valstybei narei daromas per didelis spaudimas, ypač imigracijos srityje.

Norėčiau jums priminti, kad Pakte, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino spalio mėn., siūlomi politiniai įsipareigojimai, pvz., organizuoti legalią imigraciją atsižvelgiant į poreikius ir galimybes, kartu bendradarbiaujant kovoje su nelegalia imigracija, didinant sienų kontrolės veiksmingumą ir kuriant prieglobsčio Europą.

Trumpai tariant, tikiu, kad visos šios sudedamosios dalys, susijusios su Europos imigracijos ir prieglobsčio paktu, Europos Sąjungai leidžia patvirtinti bendrą šios srities strategiją ir galbūt taikant šią bendrą strategiją kartu su susijusiomis teisėmis įgyvendinti veiksmingą legalios imigracijos politiką.

Dabar norėčiau atsakyti į klausimą, pastabą, komentarą dėl Gvantanamo stovyklos ir jos uždarymo padarinių, siekdama jums pasakyti, kad Europos Sąjunga ne kartą sakė, jog kova su terorizmu turi būti vykdoma nepažeidžiant teisinės valstybės principo, žinoma, gerbiant žmogaus teises, tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę pabėgėlių teisę. Mes taip pat sakėme, kad neturėtų būti teisinio vakuumo sulaikytiesiems, nesvarbu, kas jie tokie, ir kad slaptų kalėjimų buvimas yra nepriimtinas.

Mūsų pozicija nepasikeitė ir visa tai pagrįsta mūsų įsitikinimu, kad ilgalaikėje perspektyvoje demokratinės visuomenės gali susidoroti su terorizmu tik tuo atveju, jei jos liks ištikimos savo pačių vertybėms. Europos Sąjunga tiki, kad Jungtinės Amerikos Valstijos turėtų imtis atitinkamų veiksmų ir kiek įmanoma greičiau uždaryti Guantanamo stovyklą. Todėl šiuo klausimu vykdome dialogą su JAV administracija.

Manau, kad keletas iš jūsų, ponios ir ponai, iškėlė paskutinį klausimą. Galvoju apie žmogaus teisių Europoje klausimą ir ypač apie Europos Tarybos vaidmenį. Norėčiau pradėti išreikšdama pagarbą vaidmeniui, kurį suvaidino Europos Taryba gindama ir skatindama pagrindines teises. Manau, kad šiuo požiūriu nuo savo įsteigimo Europos Taryba atliko puikų darbą, ypač kalbant apie Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Valstybėse narėse jau yra žmogaus teisių priežiūros mechanizmų ir aš manau, kad šių mechanizmų naudojimas yra būdas, kuris mums neleis taikyti dvejopų standartų, o iš tikrųjų leis įvesti tvarką savo namuose, nes Europos Taryba ir jos teisinė priemonė, Europos žmogaus teisių teismas, veikia kaip varomoji jėga, kuri primena Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kitoms šalims – nes Europos Tarybai priklauso daugiau narių nei Europos Sąjungai – apie jų pareigą nurodyti trūkumus ir paprašyti juos pašalinti. Todėl Europos Taryba – labai svarbi priemonė, svarbi organizacija, kai kalbama apie žmogaus teisių gynimą ir skatinimą.

Kartu su ja taip pat veikia Pagrindinių teisių agentūra, kuri taip pat nagrinėja su žmogaus teisėmis valstybėse narėse susijusius klausimus ir kuri minima įvairiose ataskaitose, kurios buvo neseniai paskelbtos. Vis dėlto Agentūra sutelkia dėmesį į žmogaus teisių padėtį valstybėse narėse, kuriose įgyvendinama Bendrijos teisė, ir tai yra viskas. Todėl žinodama, kad kiekvienos organizacijos veiklos sritis apsiriboja tam tikromis sritimis, manau, kad tarp jų abiejų gali būti modus vivendi. Taigi, visiškai neribodama veiklos srities, ši nuostata, kurią ką tik minėjau, buvo sukurta tam, kad būtų išvengta Europos Tarybos veiklos dubliavimo.

Reglamentas, įsteigiantis Agentūrą, aiškiai nustato, kad, pvz., Agentūra turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Taryba. Toks bendradarbiavimas turėtų užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio dubliavimosi, ir čia pacituosiu tekstą: „toks bendradarbiavimas turėtų garantuoti, kad bus išvengta Agentūros ir Europos Tarybos veiklos dubliavimosi“. Todėl svarbu, kad Pagrindinių teisių agentūra ir Europos Tarybos institucijos bandytų užtikrinti, kad jų pastangos viena kitą papildytų ir kad veikiančios įstaigos viena kitą papildytų. Būtent todėl aišku, kad nuolatinis Agentūros susirūpinimas yra dirbti savo kompetencijos srityje ir papildyti Europos Tarybos veiksmus.

Ponios ir ponai, manau, kad trumpai atsakiau į visus jūsų pateiktus klausimus. Europos Komisijos nariui palieku atsakyti į jam užduotus arba su juo susijusius klausimus.

 
  
MPphoto
 

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Gerb. pirmininke, Tarybos Pirmininkė atsakė į kai kuriuos klausimus ir todėl ketinu kalbėti trumpai.

Pirma, norėčiau parodyti pagarbą tam, ką pasakė M. Roure pradėdama mūsų diskusiją, ir pareikšti, kad iš tikrųjų Pagrindinių teisių chartijai pavyko suvienyti socialines ir pilietines teises. Mano požiūriu, tai yra naudingas šios Chartijos įnašas, kurį mes pamatysime – mes tikimės – įtrauktą į Europos teisę. Tai – tikras ryšys tarp pilietinių ir socialinių teisių.

Vis dėlto norėčiau atsakyti į keletą klausimų apie mažumas. Iš tikrųjų mes neturime konkrečių įgaliojimų rūpintis mažumų teisėmis valstybėse narėse, tačiau galime kovoti su mažumoms priklausančių asmenų diskriminacija. Asmenų diskriminacija priklauso kovos su diskriminacija veiklos sričiai.

Kalbant apie romų bendruomenę – manau, kad Tarybos Pirmininkė atsakė į šį klausimą – norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad rugsėjo 16 d. mes organizavome aukščiausiojo lygio susitikimą romų klausimais. Asmeniškai turėjau progą užbaigti šį susitikimą ir turiu taip pat jums pasakyti, kad kartu su savo kolega, Komisijos nariu V. Špidla, laikome romų vaikų diskriminacijos klausimą vienu iš prioritetų.

Tokia diskriminacija visiškai nepriimtina, tačiau šių problemų sprendimas Europoje užtruko ilgai. Šioje srityje pagrindinė atsakomybė tenka valstybėms narėms ir joms prireikė daug laiko, kad susidorotų su šia problema. Tiesa, kad šiandien ketiname bandyti pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad iš tiesų paskatintume romų bendruomenės integraciją.

Vis dėlto mes taip pat esame labai susirūpinę ir neketiname pagrįsti savo strategijos vien tik etniniu požiūriu į romus. Toks požiūris galėtų netgi būti kenksmingas ir panaikintų privalumus, kuriuos suteikia plataus masto romų problemos sprendimas visose Europos Sąjungos politikos srityse.

Taip pat kalbėsiu apie skirstymą seksualiniu pagrindu. Nuoširdžiai manau, kad Tarybos Pirmininkės atsakymas buvo visiškai teisingas. Iš tikrųjų tai pakantumui tenkanti pareiga gerbti ir užtikrinti pagarbą tokiam skirstymui seksualiniu pagrindu. Šiuo atveju pakankamai aišku, kad yra dokumentas dėl diskriminacijos, tačiau turime užtikrinti, kad jis būtų taikomas.

Be to, noriu pasakyti, kad Komisija iš tikrųjų neketina valstybių narių vardu pareikšti pozicijos dėl šeimos teisės organizavimo. Kaip žinote, jau turėjome sunkumų nustatydami su ištuoka susijusias taisykles. Ypač mes negalime kištis į sritį, kuri reikalauja vieningo sprendimo.

Vis dėlto pridurčiau, kad įstatymai dėl laisvo asmenų judėjimo, žinoma, įpareigoja valstybes nares pripažinti kai kuriuos ryšius, sudarytus kitoje valstybėje narėje ir šiuo atžvilgiu aš galiu tik pakartoti Europos įstatymus.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad, mano nuomone, svarbiausia – tai, ką sako G. Deprez, yra teisinga – yra tai, kad mes neturime vadovautis baime. Turime pripažinti, kad po rugsėjo 11 d. išpuolių atsirado terorizmo baimė, kuri reiškė, kad kartais buvo užmirštama apie teisių, asmens laisvių ir privatumo apsaugą ir manau, kad mes turime atidžiai stebėti šią pusiausvyrą. Su terorizmu veiksmingai kovojama ne tyčiojantis iš pagrindinių teisių, žmogaus teisių ir privatumo. Manau, kad tikrasis tikslas turėtų būti veiksminga kova su terorizmu.

Ir tada padaryčiau išvadą, kad pagrindinių teisų srityje mūsų tikslas yra ne tik rengti dokumentus, bet ir užtikrinti, kad jie bus taikomi. Turi būti pareiga rūpintis. Būkite tikri, kad kalbant apie Komisiją ir Komisijos narį, atsakingą už laisvės, saugumo ir teisingumo klausimus, aš asmeniškai prižiūrėsiu, kad visais lygmenimis būtume tikrai budrūs užtikrindami Europos teisės taikymą.

 
  
MPphoto
 

  Giusto Catania, pranešėjas. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Komisijos nariui J. Barrotui ir R. Yade už jų paramos žodžius, išsakytus mano pranešimo atžvilgiu. Taip pat norėčiau padėkoti pagalbiniams pranešėjams K. Gál, M. Roure, I. Guardans ir T. Ždanoka už aktyvų indėlį, kuriuo jie prisidėjo prie pranešimo ir jo rengimo.

Manau, kad užduoti klausimai buvo labai įdomūs, ir ypač norėčiau skirti truputį laiko Komisijos nario J. Barroto pateiktam klausimui. Stiprėjant ekonomikos krizei Europos Sąjungoje turime išvengti atviro karo tarp nepasiturinčių asmenų, piliečių, diskriminuojamų dėl socialinės padėties, ir piliečių, diskriminuojamų dėl gyvenimo sąlygų, jų lūkesčių ar netgi dėl jų atvykimo į Europos Sąjungą ir dėl to, kad jie buvo sutikti geriausiu įmanomu būdu.

Tiesa, kad krizė gali sustiprinti rasizmo ir ksenofobijos apraiškas, ir aš norėčiau pasakyti M. Brejcui, kad mes labai atidžiai išnagrinėjome Europos pagrindinių teisių agentūros ataskaitą, o prieš tai – Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro ataskaitą ir nustatėme, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungoje eksponentiškai daugėjo rasizmo ir ksenofobijos apraiškų. Būtent todėl esame labai susirūpinę dėl to, kas vyksta, ir manome, kad turime skatinti procesus, kuriančius aktyvų vaidmenį, kuriame pagrindinių teisių skatinimas ir gynimas tampa veiksmingiausiu būdu kurti taiką Europoje ir kurti Europą, pasiryžusią skatinti kultūrų dialogą, Europą, kurioje nebūtų vietos barbariškumui.

Tikiu, kad taip pasinaudodami šiuo pranešimu galime padėti gerinti tarptautiniu mastu ES tenkantį vaidmenį. Neskirsiu laiko kitiems klausimams, kurie kilo per diskusiją ir kurių dalis nenusipelnė mano atsakymo, tačiau labai pritariu vykusiam keitimuisi nuomonėmis ir pasiūlymams, kuriuos pateikė daug gerb. EP narių, aktyviai dalyvavusių diskusijoje.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Bendra diskusija baigta.

Balsavimas vyks netrukus.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. (RO) Remiantis Pagrindinių teisių chartija, kiekvienas ES pilietis gali laisvai ieškoti darbo, dirbti ir apsigyventi kitoje valstybėje narėje.

Deja, iki šiol ne visi Europos piliečiai gali mėgautis šia laisve. Dvejų metų apribojimų darbo rinkoje laikotarpis, taikomas naujosioms valstybėms narėms, baigiasi šių metų pabaigoje. Vis dėlto aštuonios valstybės narės jau pareiškė apie savo ketinimus dar trejiems metams pratęsti šį laikotarpį atsižvelgdamos į dabartinę finansų krizę.

Remiantis 2008 m. lapkričio 11 d. Komisijos ataskaita, nėra galutinių įrodymų, kurie parodytų, kad dėl darbuotojų, atvykstančių iš naujųjų valstybių narių, didelis skaičius vietos darbininkų prarastų darbą arba kad būtų sumažinti jų atlyginimai.

Laikant užvertas darbo rinkas toliau taikomas skirtingas požiūris į Europos piliečius. Šių apribojimų panaikinimas padėtų išvengti problemų, kurias sukelia nelegalus darbas ar fiktyvus savarankiškas darbas.

Būtent todėl manau, kad valstybės narės, kurios darbo rinkoje ir toliau taiko apribojimus, pirmiausia turėtų pagalvoti apie tikrą teigiamą poveikį, kurio tvariam ekonomikos augimui turi laisvas darbuotojų judėjimas.

Laisvas judėjimas įrodė esąs ne tik teigiamas veiksnys, bet ir būtinybė.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. (RO) Išsamiai nekomentuodamas šio pranešimo turinio, kurį galima daug kritikuoti, norėčiau atkreipti dėmesį į vieną straipsnį, prieš kurį ketinu balsuoti, nors komitete atmečiau pakeitimą, kuriuo buvo siekiama išbraukti šį straipsnį. Kalbu apie 46 punktą, kuriame remiantis Europos Tarybos rekomendacija 1201 (1998 m.) rekomenduojama nustatyti tautinių mažumų apibrėžtį Europos lygmeniu. Šia rekomendacija neturėtų būti remiamasi, nepateikus ypatingai išsamaus prie jos pateikiamos interpretacijos paaiškinimo, nes joje vartojamos dviprasmiškos formuluotės, kurios gali būti interpretuojamos kaip kolektyvinių teisių ar teritorinės autonomijos suteikimas mažumoms remiantis etniniais kriterijais. Manau, kad Europos Parlamentas neturėtų nekritiškai priimti nuorodos į šią rekomendaciją. Netgi Venecijos komisija (Europos komisija už demokratiją per teisę) pabrėžė, kad Rekomendaciją 1201 reikia interpretuoti ypatingai atsargiai.

 
Atnaujinta: 2009 m. spalio 2 d.Teisinis pranešimas