Pirmininkas. – Kitas darbotvarkės klausimas yra bendra diskusija dėl

Manuel Medina Ortegos pranešimo Teisės komiteto vardu su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos autentiško dokumento (2008/2124(INI)) (A6-0451/2008),

Dianos Wallis pranešimo Teisės komiteto vardu dėl rekomendacijų Komisijai dėl e. teisingumo (2008/2125(INI)) (A6-0467/2008) ir

Antonio López-Istúriz White pranešimo Teisės komiteto vardu su rekomendacijomis Komisijai dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos ir tuo susijusiomis tarpvalstybinėmis pasekmėmis (2008/2123(INI)) (A6-0460/2008).

  Manuel Medina Ortega, pranešėjas. – (ES) Gerb. pirmininke, tai yra Parlamento Teisės reikalų komiteto iniciatyva, kurioje siekiama Europos autentiško dokumento pripažinimo.

Šioje Parlamento iniciatyvoje prašoma Komisijos priimti tinkamas priemones. Ji grindžiama Hagos programa, tai reiškia, kad ne tik teismo sprendimų, bet ir autentiškų dokumentų pripažinimu.

Šia iniciatyva siekiama palengvinti vartotojų Europos Sąjungoje padėtį.

Formalumai, būtini norint pripažinti šiuos dokumentus, yra brangūs ir atimantys daug laiko.

Todėl man atrodo, kad turėtume supaprastinti šių autentiškų dokumentų eigą arba pripažinimą taip, kad kiekvienu atveju susiduriant su tarptautiniais formalumais, pavyzdžiui, vedybos, sutartis ar pan., nereikėtų atlikti sunkių ir nepatogių procedūrų.

Sunkumų, kuriuos gali kelti šis pranešimas, kyla dėl Europos autentiškų dokumentų pobūdžio, t. y. vienose Europos Sąjungos valstybėse jis pripažįstamas, o kitose – ne.

Esama valstybių, kuriose Europos autentiško dokumento, kurį patvirtina viešasis pareigūnas, sistemos nėra, o naudojami privatūs dokumentai, patvirtinti notaro, nors dokumento pobūdis niekuo nesiskiria.

Precedentas šiam pasiūlymui yra Europos Teisingumo Teismo sprendimas dėl „Unibank“, kuriame numatyti reikalavimai dėl autentiškų dokumentų pripažinimo. Pirmasis reikalavimas – dokumentas turi būti išduotas viešųjų pareigūnų. Kitaip tariant, asmuo, patvirtinantis dokumentą, turi būti vienoks ar kitoks viešasis pareigūnas, ir kadangi tokių pareigų kai kuriose valstybėse narėse nėra, jose nesama ir šios galimybės.

Antra, dokumente turėtų būti užtikrinta, kad šalių valia pakankama pasiekti tam tikrų teisinių tikslų. Notarinį dokumentą bent pagal kontinento teisę sudaro tam tikros dedamosios, kuriomis šalys išreiškia savo valią, tačiau patį dokumentą tvirtina notaro įgaliojimus turintis pareigūnas.

Trečia, dokumentas negali turėti platesnio poveikio, negu pripažįstamo jo kilmės šalyje. Kitaip tariant, jeigu dokumentas kilmės šalyje laikomas įrodomuoju, kitur jis negali būti laikomas vykdomuoju.

Sakyčiau, šie trys veiksniai svarbiausi: pirma, asmuo, patvirtinantis dokumentą, privalo turėti valstybės pareigūno statusą; antra, dokumentas pagal pobūdį yra steigiamasis, o ne tik paprasčiausiai patvirtinantis parašą; trečia, jis neturi turėti platesnio poveikio, kokį turi savo kilmės šalyje.

Viena sritis, kuriai tikrai turėtų būti numatyta išimtis – tai visi klausimai, susiję su nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto teisė yra glaudžiai susijusi su šalimi ir vieta, kurioje šis turtas yra. Todėl perdavimo galimybė šioje srityje yra apribota viešųjų registrų ir to, kad kiekviena valstybė turi griežtus įstatymus, keliančius specialius reikalavimus šioje srityje.

Aš tikiuosi, kad Komisija svarstys šį pasiūlymą ir pateiks iniciatyvą. Atitinkamai teisinis pagrindas yra EB Sutarties 65 straipsnio a punktas ir 67 straipsnio 5 dalies antroji pastraipa.

Aš manau, kad teisinis pagrindas pakankamas, ir tokia iniciatyva leis supaprastinti piliečių teisinius santykius svarbiausia palengvins jų gyvenimą.

Klausimai, kuriuos kelia Komisija, susiję su teisės sistemų skirtumais, tačiau manau, kad šiam dalykui svarstyti turėtume skirti laiko vėliau, t. y. po to, kai Komisija pateiks savo pasiūlymą.

  Diana Wallis, pranešėja. − Gerb. pirmininke, e. teisingumui, kaip žinoma, daug dėmesio skyrė pirmininkavusios Slovėnija ir Prancūzija, mums žinoma, kad pirmininkausianti Čekija taip pat ketina tęsti darbą dėl e. teisingumo.

E. teisingumas šiame Parlamente ir, be abejo, Teisės reikalų komitete taip pat yra tema, artima mūsų širdžiai – dėl teisingumo prieigos ir to, kaip teisingumo prieiga gali būti užtikrinama tarptautinėmis sąlygomis. Teisingumo prieigos klausimas gana sudėtingas net nacionalinėmis sąlygomis: mes kalbame apie galimybes gauti teisinę pagalbą, apie jos prieinamumą, apie galimybę suprasti arba vertinti teisinę sistemą. Tačiau tarptautinėmis sąlygomis įvairiose Europos valstybėse narėse esant skirtingai teisinei kultūrai ir kalbai, tai tampa dar sudėtingiau ir sunkiau prieinama piliečiams.

Tačiau mes turime įveikti šiuos sunkumus ir siekti suderinti juos su šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis. Europa, kaip ir internetas, neturi sienų; jeigu kalbos yra sudėtingos, šiuolaikinės technologinės priemonės dabar mums siūlo vertimo akimirksniu galimybę. Mes turėtume kurti technologines galimybes, kuriomis būtų siekiama sudaryti geresnę tarptautinę teisingumo prieigą.

Aišku, kad daugelis mūsų valstybių narių pasinaudojo šiomis galimybėmis ir kuria savo sistemas. Tai gerai! Taip pat bendrai dirbama ties daugeliu projektų – kai kuriais iš jų siekiama kurti susietus verslo registrus ir žemės registrus – ir tai taip pat yra gerai.

Tačiau mums, kaip Parlamento nariams, iš tikrųjų norėtųsi matyti tai, kas naudinga tiesiogiai mūsų piliečiams ir atitiktų jų poreikius teisingumo srityje, kuriuos būtų galima pritaikyti kasdieniame gyvenime. Mes norime, kad Europos piliečiai pajustų skirtumą, įgyvendinus e. teisingumo projektą europiniu lygmeniu.

Atrodo, kad darbas ties teisingumo portalu gali padėti to pasiekti: galima gauti informacijos apie tai, kas, ką ir kur nuveikė, kurie teisininkai ir vertėjai tą padarė, kur ieškoti teisinės pagalbos ir pačios įvairiausios informacijos. Projektas drąsus, koks ir turi būti.

Tačiau mes nenorime sustoti tik ties informacija. Mes norime matyti realias galimybes užtikrinant tarptautinio teisingumo prieigą, siekiant, kad internetu piliečiams būtų prieinamos europinės priemonės dėl mokėjimo orderio, dėl nedidelių sumų ieškinių ir kt. Akivaizdu, kad kai kurios valstybės narės vykdo bendrus projektus ir puiku, kad mes turime tokio užsidegimo ir drąsos pavyzdžių. Vis dėlto būtina, kad Komisija atsižvelgtų į Europos aplinkybes – laikyti tą Europos tikslu – taip, kad mes galėtume koordinuotai judėti į priekį. Štai kodėl kartu su Parlamento pranešimu pateikiamas veiksmų planas, kuriame svarstoma daug įvairių klausimų. Tai leistų įgyvendinti mūsų svajonę apie Europos teisingumą be sienų. Būtina ją įgyvendinti visiems kartu.

  Antonio López-Istúriz White, pranešėjas. – (ES) Gerb. pirmininke, ministre, Komisijos pirmininko pavaduotojau, pranešime, kurį aš jums šiandien pristatau, siekiama spręsti suaugusiųjų apsaugos Europos Sąjungoje klausimus. Buvo sunku išnagrinėti šį klausimą per tokį trumpą laiką, ypač kai keliami tokio plataus pobūdžio tarpusavyje susiję tikslai.

Be to, svarstant pranešimą Teisės reikalų komitete susidūrė keletas skirtingų požiūrių dėl krypties, kurią jis turėtų įgyti.

Mes šiandien svarstome šį tekstą bendroje diskusijoje dėl kitų dviejų Teisės reikalų komiteto pranešimų: vieną dėl Europos autentiško dokumento, kurį parengė Manuel Medina Ortega, kitą dėl e. teisingumo, kurį parengė Diana Wallis.

Geresnis šių atskirų priemonių koordinavimas mūsų komitete, be abejo, leido didinti pasiūlymų efektyvumą ir neabejotinai leistų teikti Europos piliečiams geresnes paslaugas.

Pirmiausia norėčiau pasveikinti pirmininkaujančią Prancūziją dėl puikaus darbo, kurį ji atliko per pastaruosius šešis mėnesius, vadovaudama Europos Sąjungai. Todėl ypač norėčiau padėkoti Prancūzijos teisingumo ministrei Rachidai Dati už susidomėjimą, kurį ji reiškė, svarstant šį klausimą gerokai platesniu mastu, negu tik siekiant naujų, praktinių ir veiksmingų sprendimų visose valstybėse narėse.

O dėl Prancūzijos, tai norėčiau specialiai paminėti teisėją ir teisingumo ministro patarėją Amélie Durand ir savo kolegas prancūzus, kurie labai aktyviai veikė, tarp jų Jean-Paul Gauzès ir Jacques Toubon.

Teisės reikalų komitetas pritarė pirmininkaujančios valstybės narės susirūpinimui dėl klausimo, kurį svarstyti šiandien susirinkome: pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos. Todėl jis savo iniciatyva nusprendė parengti teisėkūros pranešimą siekiant pažangos ir priimant naujus sprendimus, iš kurių suaugę asmenys galėtų turėti didžiausios naudos.

Mūsų komitetas taip pat visai neseniai aktyviai dalyvavo tvirtinant civilinės teisės priemonių paketą, apimantį tarpininkavimą, dokumentų įteikimą ir teisę, taikomą civilinės teisės pažeidimų atveju.

Tai įrodo forumo dėl teisminio bendradarbiavimo civilinės teisės klausimais klausymai, kurie vyko gruodžio 2 d. Teisės reikalų komitete, bendradarbiaujant su Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetu, kurių vienas iš darbotvarkės punktų buvo suaugusių asmenų apsauga mūsų visuomenėje.

Ponios ir ponai, tai tema, aktuali visoms valstybėms narėms, nes Europos Sąjungos gyventojai labai sparčiai sensta. 2050 m. 37 proc. gyventojų bus vyresni negu 60 metų amžiaus ir 10 proc. – negu 80 metų.

Svarbu atminti, kad ši padėtis turės ne tik ekonominių, bet ir su biudžetu ir poveikiu sveikatai susijusių pasekmių, kurios turi įtakos mums visiems. Mes turime pradėti kiek galima greičiau ieškoti sprendimų visais šiais klausimais.

Šiuo pranešimu siekiama kurti teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę dviem svarbiausiais būdais: vykdant įstatymus ir bendradarbiaujant įvairių valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

Kaip jau minėjau anksčiau, šis pranešimas įveikė ilgą kelią, kol jam buvo vienbalsiai pritarta Teisės reikalų komitete gruodžio 17 d.

Pasiektas kompromisinis pakeitimas, leidęs suderinti skirtingus mūsų komiteto narių požiūrius. Šis pakeitimas, kuris dabar yra galutinio pranešimo 2 straipsnis, yra šio pranešimo pagrindas, nes jis numato galimybę valstybėms narėms įtraukti į savo įstatymus 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją.

Be to, pranešime numatoma, kad ateityje, įgijus šioje srityje pakankamai patirties, Komisijos turėtų būti prašoma pateikti teisėkūros pasiūlymą stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir tobulinti sprendimų dėl suaugusių asmenų apsaugos ir negalios įgaliojimų pripažinimą ir vykdymą.

Norėčiau pareikšti Parlamentui, kad iki šiol tik keturios valstybės pasirašė Hagos konvenciją ir tik aštuonios ją ratifikavo. Mes raginame valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją, kad galėtume nuosekliau ir veiksmingiau spręsti šį klausimą, kuris turi įtakos mums visiems.

Būtina prisiminti, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutartį Europos Komisija turi savarankišką sprendimo teisę rengiant teisės aktus. Vis dėlto, kaip mes žinome, sutartyje yra nedidelė nuostata – 192 straipsnis – suteikiantis Parlamentui teisę prašyti Komisiją teikti pasiūlymą dėl Bendrijos teisės aktų.

Ponios ir ponai, mes norėtume pasinaudoti šiuo straipsniu. Baigdamas pasakysiu, kad, kaip teigiama pranešime, Komisija ateityje turėtų stebėti padėtį, susijusią su Hagos konvencija, norėdama pasiūlyti papildomas Bendrijos nuostatas, numatančias galimas papildomas priemones ateičiai.

  Rachida Dati, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Jacques Barrot, ponios ir ponai, esu laiminga, turėdama galimybę dar kartą kalbėti Parlamente ir norėčiau jums pirmininkaujančios valstybės narės vardu padėkoti už pažangą, kurios pasiekta teisingumo srityje.

Po ankstesnių diskusijų, kurios buvo susijusios su įmonių veikla, dabar aptariami pranešimai siejami su Europos piliečių kasdieniu gyvenimu. Tai klausimai, svarstyti daugeliu atvejų pirmininkaujant Prancūzijai, rengiant kolokviumus, organizuotus autentiškų dokumentų judėjimo ir teisinės suaugusių asmenų apsaugos klausimais.

Kaip jūs žinote, pirmininkaujanti Prancūzija daug dirbo, siekdama pažangos Europos teisingumo srityje praktiniais projektais, stengdamasi suartinti Europos institucijas su jos piliečiais, ir – kaip ką tik pasakė Diana Wallis – pirmininkavusi Slovėnija taip pat daug nuveikė šiuo klausimu, o mes tęsėme jos darbą.

Tai liudija trys pranešimai, įtraukti į šio ryto mūsų darbotvarkę: Manuel Medina Ortega pranešimas dėl Europos autentiško dokumento, Dianos Wallis pranešimas dėl e. teisingumo ir Antonio López-Istúriz White pranešimas dėl suaugusių asmenų teisinės apsaugos. Iš tikrųjų jie rodo pirmininkaujančios valstybės narės norą skatinti iniciatyvas ne tik siekiant priimti naujas priemones, bet taip pat lyginti patirtį, keistis tarpusavyje įvairiais turimais metodais ir žvelgiant į priekį numatyti naujus būdus, turėsiančius reikšmės ateityje.

Dėl pranešimo dėl autentiško dokumento pirmininkaujanti valstybė narė pirmiausia norėtų skatinti iniciatyvą, kurios ėmėsi Manuel Medina Ortega, ir pagirti pranešimą už kokybę. Susidomėjimas Parlamente autentiškų dokumentų pripažinimu ir judėjimu Europoje rodo, kad tai svarbus teismų bendradarbiavimo civilinių bylų klausimas. Šis darbas, siekiant padėti piliečiams ir pagerinti įmonių sąlygas, yra vienas iš tikslų, galinčių padėti vadovautis teise norint palengvinti socialinius santykius, į teismą kreipiantis tik būtinu atveju.

Europos Sąjungai taip pat svarbu įsipareigoti laikytis šių principų. Autentiškas dokumentas yra svarbi sudėtinė šeimų ir įmonių gyvavimo dalis, ar tai būtų vedybų sutartis, susitarimas, palikimas, pardavimo dokumentas ar sutartis tarp įmonių. Jis leidžia žmonėms kaip nesutartinių santykių dalį pripažintai valdžios institucijai patikėti užduotį patvirtinti prisiimamus įsipareigojimus, ir iš anksto spręsti visas pasekmes, susijusias su šio dokumento vykdymu. Vis dėlto jūsų darbas taip pat rodo, kad turime svarstyti, kokios sąlygos turi būti nustatytos, kad autentiškas dokumentas galėtų laisvai judėti Europoje, nesvarbu kokioje srityje.

Nėra abejonių, kad būsimojoje Europos Komisijos teisėkūros programoje į tai būtina atsižvelgti. Diskusija dėl autentiškų dokumentų nesustabdys mūsų tolesnių svarstymų apie tolesnį kitų dokumentų priėmimą. Mes turime siekti pažangos laipsniškai, tačiau taip pat privalome kurti labai aiškią sistemą. Palengvinus sąlygas ir procedūras dėl abipusio dokumentų pripažinimo, būtų užtikrintos didesnės garantijos.

Jei sistemai būtų teikiami dokumentai, užtikrinantys skirtingo pobūdžio garantijas, tai reikštų atsitraukimą ir akivaizdžiai sukeltų sunkumų. Parlamento požiūris, kaip aišku iš šio pranešimo, yra visų pirma rekomendacijų, sukurtų ir pasiūlytų pirmininkaujančios valstybės narės, laikymasis. Jūsų pranešimas, Manuel Medina Ortega, būtų kaip pagrindas dirbti ateityje, jei pirmininkaujanti valstybė narė tinkamai atsižvelgtų į šios dienos diskusiją.

Europos teisinės erdvės tobulinimas ir stiprinimas taip pat reiškia darbo tobulinimą ir modernizavimą teisingumo srityje, kuris savo ruožtu priklauso nuo naujų komunikacijos metodų taikymo; tai yra e. teisingumo projekto esmė. Projektu Europoje siekiama tarptautiniu mastu plėsti informacinių ir ryšių technologijų naudojimą. Tai mus įgalintų stiprinti teisingumo sistemų ryšius ir palengvintų informacijos mainus. Be to, svarbus vaidmuo tenka pagrindų sprendimui dėl nuosprendžių registrų tinklo. Veiksmų planas dėl Europos e. teisingumo, kuris buvo pateiktas paskutiniojoje Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje lapkričio 28 d. rodo darbą, kurį atliko visos pirmininkaujančios valstybės narės, pradedant pirmininkaujančia Vokietija.

Per pastaruosius šešis mėnesius mums pavyko parengti kiek įmanoma labiau suderintą veiksmų plano projektą dėl Europos e. teisingumo, atsižvelgiant į valstybes nares, dalyvaujančias šiame projekte, šio Parlamento poziciją ir į vaidmenį, kuris tenka Komisijai. Mūsų tikslams pritaria Parlamentas ir pirmininkaujanti valstybė narė norėtų dar kartą padėkoti pranešėjai Dianai Wallis už įsipareigojimą spręsti šį klausimą ir už kokybišką pranešimą. Intensyvios diskusijos Europos Parlamente praturtino pirmininkaujančios valstybės narės projektą ir galiausiai reiškė, kad parengėme projektą, kuriam pritaria visi.

Laisvo asmenų judėjimo ir teismų sprendimų priėmimo supaprastinimo galima siekti tik atsižvelgiant į pažeidžiamiausių mūsų visuomenės narių padėtį. Tai viena iš priežasčių, kodėl pirmininkaujanti Prancūzija norėtų pagerinti suaugusių asmenų, kuriems reikalinga teisinė apsauga, padėtį.

Iš tikrųjų apsaugoti suaugę asmenys turi turėti tokią pačią judėjimo laisvę, kaip ir kiti piliečiai, neatsižvelgiant į tai, kokia apsauga jiems užtikrinama. Pirmininkaujanti valstybė narė džiaugiasi tuo, kad šis klausimas svarstomas Parlamente, ir dėkoja pranešėjui Antonio López-Istúriz White už pasiūlymus dėl teisinės suaugusių asmenų apsaugos. Tai akivaizdžiai rodo, kad mūsų interesai yra bendri.

2000 m. sausio 13 d. Hagos konvencija tarp Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės turėtų įsigalioti sausio 1 d. Kitos ES valstybės narės pasirašė ją per paskutinius šešis mėnesius – tai Suomija, Graikija, Airija, Liuksemburgas ir Lenkija. Svarbu, kad visos valstybės narės galėtų dalyvauti įgyvendinant šią priemonę. Aš žinau, kad pirmininkausianti Čekija ir Švedija priims įsipareigojimus šioje srityje – jos tai nurodė per šį Prancūzijos pirmininkavimą – ir apskritai teismo sprendimų priėmimas suaugusių asmenų apsaugos požiūriu turėtų būti laikomas vienu iš mūsų tikslų.

Būtent esant šiai sąlygai mes galime kurti Europos, galinčios atsižvelgti į piliečių, tarp jų ir mažiausiai apsaugotų, poreikius. Jūsų pranešimas yra svarbus įnašas. Pirmininkaujanti Prancūzija taip pat tikisi, kad šis klausimas bus įtrauktas į būsimą Komisijos teisės programą, vadovaujamą Jacques Barrot. Šis klausimas labai svarbus socialiniu požiūriu. Aš žinau, kad tai klausimas, kuriam teikiamas prioritetas ir kuris itin svarbus Komisijai ir ypač jums, Jacques Barrot. Tai taip pat ir įrodymas, kad, kurdama patikimesnę teisinę sistemą, Europa saugo pažeidžiamiausius piliečius.

Pirmininkaujanti valstybė narė norėtų padėkoti už jūsų įnašą ir aš, žinoma, tinkamai atsižvelgsiu į pastabas, kurios buvo išsakytos šioje diskusijoje.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, man labai malonu savo ruožtu pasveikinti šių trijų pranešimų autorius, o Rachidai Dati norėčiau pasakyti, kad šie pranešimai rodo, kaip puikiai įvertinamos pastangos, kurių ėmėsi pirmininkaujanti Prancūzija, ir į kurias mes, be abejo, atsižvelgėme. Aš tikiu, kad iš tikrųjų nustatėme Europos teisinės ir teismų sistemos pagrindus, dėl kurios aš esu asmeniškai įsipareigojęs ir kurią mes rengiamės drauge kurti, įgyvendindami Stokholmo programą.

Todėl galima sakyti, kad ši diskusija šį rytą vyksta tinkamu metu. Rachida Dati pateikė labai išsamią trijų pranešimų apžvalgą, tačiau vis dėlto aš norėčiau trumpai apibendrinti tai, ką ji sakė tam, kad patvirtinčiau Komisijos ketinimus.

Pirmiausia priimkite mano padėką, Manuel Medina Ortega. Manuel Medina Ortega pristatė puikų pranešimą dėl Europos autentiško dokumento. Jame kalbama apie vartotojų ir piliečių kasdienį gyvenimą, ir rekomendacijos, kurias jūs teikiate Komisijai, turės tiesioginės įtakos kiekvienam asmeniškai piliečiui ir taip pat verslui.

Iš tikrųjų kai kurie piliečiai ir įmonės dažnai priima sprendimus, susijusius su šeimos klausimais arba prekybos operacijomis, tiesiog sudarydami savanorišką susitarimą, patvirtintą viešos institucijos, bet visiškai aišku, kad šioje laisvo judėjimo erdvėje autentiški dokumentai taip pat turi judėti.

Vis dėlto ši judėjimo laisvė iš dalies realizuota tik šiandien ir, kaip jums žinoma, kartu su esamomis priemonėmis mes sudarėme galimybes priimti naujas priemones. Šiuo metu vyksta svarstymas: kai kurias iš jų ką tik patvirtinome – ir dėkoju, jums, Rachida Dati, už išlaikymo prievoles – taip pat, Manuel Medina Ortega, aš rengiu priemonę 2009 m. kovo mėn. dėl paveldėjimo. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad darbas turėtų būti tęsiamas, štai kodėl Komisija turėtų parengti Žaliąją knygą dėl autentiško dokumento ir kiek įmanoma kitų viešųjų dokumentų – mes turime turėti galimybę plačioms konsultacijoms šia tema.

Aišku, kad šiomis sąlygomis jūsų pranešimas ir Europos Parlamento parengta studija bus labai naudingi. Be to, kaip jūs pabrėžėte, taip pat esama poreikio – aš sutinku su jumis – kad reikia parengti teisinį pagrindą, kuris įgalintų imtis iniciatyvos, pripažįstant, kad mūsų teisės sistemų įvairovė vis dėlto reikalauja didelio darbo, kad šie veiksmai taptų galimi. Dar kartą dėkoju jums už puikų darbą.

Dabar aš kreipsiuosi į Diana Wallis, kuri pabrėžė reikalingumą modernizuoti darbą teisingumo srityje, taip pat svarbu, kad veiksmų planas, kuris buvo ką tik patvirtintas pirmininkaujant Prancūzijai, kelia didelį susidomėjimą pirmininkaujančiai Čekijai. Todėl, pritardami jūsų pranešimui, Diana Wallis, mes turėsime galimybę įvertinti, kaip galima naudoti e. teisingumą.

Konkrečiai jūs minėjote atvejus, kad ši prieiga buvo itin naudinga, pavyzdžiui, sprendžiant bylas dėl nedidelių sumų. Nėra abejonių, kad jūsų rekomendacijos padės mums stiprinti priemones, kurių jau ėmėsi Komisija ir praturtins diskusijas ir sprendimus, kuriuos patvirtino Europos Vadovų Taryba.

Mes dirbame drauge, siekdami užtikrinti, kad europinis e. teisingumas leistų prieiti prie informacijos, susijusios su Europos teisės aktų, nacionalinių teisės sistemų ir Europos procesais. Aš taip pat norėčiau nurodyti, kad planuotas portalas bus parengtas iki 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos. Mes akivaizdžiai pasirengę dirbti šioje srityje, glaudžiai bendradarbiaudami su Parlamentu. Todėl šis Europos e. teisingumo portalas neabejotinai pradės veikti iki 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos. Jis skirtas Europos piliečiams, bet taip pat bus naudingas ir mums, sprendžiant klausimus, kurie turi tiesioginės įtakos teismų institucijoms.

Dar kartą man labai džiugu matyti Europos institucijų – Tarybos, Parlamento ir Komisijos – sinergiją šiuo klausimu; aš manau, Diana Wallis, kad, atsižvelgiant į tai, ką jūs sakėte, kad mes turime būti atsargūs, tačiau neapriboti drąsių tikslų ir pritaikyti juos e. teisingumui, pirmininkaujanti Prancūzija ir Rachida Dati parodė šią drąsą. Galite būti ramūs, kad aš, kaip Komisijos narys, šiuo požiūriu laikysiuosi visų įsipareigojimų.

Pagaliau pranešimas, kurį parengė Antonio López-Istúriz White; aš jam taip pat labai dėkoju už pritarimą puikiai Rachidos Dati iniciatyvai svarstyti Lilyje šį mūsų visuomenei tokį svarbų klausimą. Iš tikrųjų mūsų visuomenėje netrukus bus vis daugiau žmonių, vyresnių negu 65 metai – ši kategorija jau dabar sudaro 16 proc. visų Europos gyventojų – ir todėl mes esame įsitikinę pažeidžiamų suaugusių asmenų apsaugos reikšme. Štai kodėl mes pritarėme Prancūzijos iniciatyvai, ragindami valstybes nares ratifikuoti 2000 m. sausio 13 d. Hagos konvenciją. Dėl atkaklaus Rachidos Dati pasiryžimo ši konvencija įsigalios 2009 m. sausio 1 d.

Rachida Dati nurodė valstybes, kurios šiuo metu prisijungė prie konvencijos. Jų narystė, mano nuomone, turėtų sukelti sniego kamuolio efektą ir įgalintų mus įtikinti visas valstybes nares ratifikuoti šią konvenciją.

Beje, priemonių Bendrijos lygiu nėra. Mes dar nekalbėjome apie turimos priemonės tobulinimą. Mes esame pasirengę labai atidžiai įvertinti konvencijos taikymą ir įtraukti šį pasiūlymą į Stokholmo programos sistemą. Mes ruošiamės išnagrinėti visas priemones, padėsiančias valstybėms narėms labiau bendradarbiauti viena su kita ir tuomet galėsime svarstyti Bendrijos iniciatyvą šioje srityje.

Tai viskas, ką galiu pasakyti šiuo klausimu, kurį aš asmeniškai laikau labai svarbiu. Bet kuriuo atveju dėkoju jums, nes šio ryto diskusija, dalyvaujant Rachidai Dati, parodė, ką mes turime padaryti, kad parengtume drąsią Stokholmo programą, pateisinančią Europos gyventojų lūkesčius dėl Europos teisingumo erdvės. Dar kartą dėkoju Parlamentui.

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Panayiotis Demetriou, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės rengėjas. − (EL) Gerb. pirmininke, pirmiausia leiskite man pasveikinti pirmininkaujančią Prancūziją su tuo, ko ji pasiekė, ypač teisingumo srityje. Aš taip pat norėčiau pasveikinti Komisijos narį. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas pritaria pranešėjo Antonio López-Istúriz White pozicijai, išdėstytai jo pranešime. Pagyvenę asmenys, kurie turi ribotas galimybes, kaip ir kiti žmonės, susiduriantys su vienokiais ar kitokiais sunkumais, negali likti teisiškai neapsaugoti; jie negali būti palikti likimo valiai, ypač oportunistinių globėjų rankose, kurie neretai žemina arba jais naudojasi. Kiekviena visuomenė, kiekviena teisinė valstybė privalo priimti teisinius ir administracinius sprendimus ir dokumentus, siekiant apsaugoti pagyvenusių žmonių orumą ir turtą, o Europos Sąjunga už tai atsakinga tarptautiniu lygiu. Aš prašau Komisijos padėti ir taikyti valstybėms narėms spaudimą, kad jos pasirašytų ir ratifikuotų Hagos konvenciją, apibrėžiančią šią apsaugos sistemą. Aš kreipiuosi į visus kolegas narius iš valstybių, kurios to nepadarė, dirbti drauge, kad tai virstų tikrove.

  Luca Romagnoli, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonės rengėjas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pasveikinti pirmininkaujančią Prancūziją, Komisijos narį Jacques Barrot ir visus pranešėjus, nes technologijos nenumaldomai tobulėja, ir teisingumo sistema to taip pat negali išvengti.

Aš tikiu, kad informacijos ir ryšių technologijų naudojimas teismų administravimo srityje suteikia daug galimybių, tobulinant teismų funkcijas, padedant racionalizuoti ir modernizuoti procedūras ir mažinti sąnaudas. E. teisingumas taip pat duotų neabejotinos naudos ir patenkintų kai kuriuos kitus poreikius, kurių svarbiausi yra prieiga prie teisingumo, veiksmingumas, laiko ir sąnaudų mažinimas. Todėl itin svarbu, kad e. teisingumu būtų siekiama plačiau naudoti informacijos technologijas teismuose, ypač atsižvelgiant į tai, kad beveik dešimt milijonų piliečių dalyvauja tarptautinėse civilinėse bylose, ir šis skaičius ateityje turėtų didėti.

Be piliečių reikalų, mes turime taip pat atsižvelgti į žmones, dirbančius teisės srityje, ir todėl nepamiršti procedūrų teismų ir baudžiamosios teisės bendradarbiavimo srityje. Man, kaip pranešėjui, teko patirti rengiant pranešimą dėl Elektroninės nuosprendžių registrų informacinės sistemos (ECRIS), kad, be šios nuomonės, potenciali elektroninio teisingumo taikymo sritis yra labai plati, ir ji turėtų būtų plėtojama drauge su Europos teisminės erdvės ir technologijų plėtra. Todėl aš džiaugiuosi Komisijos nario Jacques Barrot ankstyvu pareiškimu, kad iki 2009 m. pabaigos portalas pradės veikti.

Norėčiau užbaigti su viltimi, kad Europoje galiausiai veiks teisinga teisingumo sistema ir kad suinteresuotųjų šalių atsakomybė taip pat pagaliau bus bendra. Pernelyg dažnai, pavyzdžiui, mano šalyje būna taip, kad tiriančioji pusė moka nepaprastai didelę kainą ir po ilgų kankinamų procedūrų teisinė byla baigiasi išteisinimu. Italijoje teisėjams nenumatyta civilinės atsakomybės už teisingumo srityje padarytas klaidas – tai didžiulė socialinė neteisybė, kuri turi būti ištaisyta. Aš tikiuosi, kad Europos teisminė erdvė padės anksčiau ar vėliau ištaisyti šią didžiulę socialinę blogybę.

Dar kartą reiškiu padėką pirmininkaujančiai Prancūzijai už pastangas šioje srityje ir taip pat dėkoju Dianai Wallis.

  Jean-Paul Gauzès, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Rachida Dati, Jacques Barrot, pirmiausia norėčiau pagirti pirmininkaujančios Prancūzijos ir asmeniškai jūsų, Rachida Dati, pastangas tobulinant teisinės laisvės ir veiksmingumo erdvę mūsų piliečių labui.

Mūsų pranešėjai atliko puikų darbą. Štai kodėl Europos liaudies partija (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija pritars šiems trims pranešimams: Dianos Wallis pranešimui, Antonio López-Istúriz White pranešimui ir Manuel Medina Ortega pranešimui. Savo ruožtu norėčiau paaiškinti keletą aspektų dėl mūsų frakcijos pozicijos dėl Manuel Medina Ortega, su kuriuo man teko glaudžiai bendradarbiauti, pranešimo.

Kaip jūs, Rachida Dati, Jacques Barrot, minėjote, šiame pranešime mums pasiūlyta dėti pastangas dėl abipusio autentiškų dokumentų pripažinimo. Po šio pranešimo vyko diskusija dėl galimų jo terminijos trūkumų.

Savo ruožtu mes manome, kad šis pranešimas susijęs su autentišku dokumentu, kurio požymiai nustatomi pagal teismų praktiką, ir kad šiuo etapu mes turėtume apsiriboti autentiškais dokumentais ir nekurti teisinės painiavos, vartodami netinkamus terminus autentiškam dokumentui apibūdinti.

Jūs minėjote, kokie yra autentiško dokumento požymiai, Rachida Dati, Jacques Barrot, ir aš nenoriu to paties kartoti. Aš tik norėčiau pasakyti, kad jei būtų pradėtos diskusijos kitais klausimais dėl dokumentų, kurie iš esmės yra privatus susitarimas, tai nėra šio pranešimo savo iniciatyva paskirtis, kuriame iš tikrųjų klausiama, kaip abipusiai šiandien pripažįstama tai, ką teismų praktika laiko autentiškais dokumentais. Norėčiau dar kartą padėkoti Manuel Medina Ortega už puikų darbą, kurį jis atliko šiuo klausimu.

  Manuel Medina Ortega, PSE frakcijos vardu. – (ES) Gerb. pirmininke, dabar mano vaidmuo bus kitoks. Dabar aš kalbėsiu ne kaip pranešėjas, darydamas konkretų pranešimą, bet Socialistų frakcijos Europos Parlamente vardu dėl visų trijų pranešimų.

Aš pasakyčiau, kad šie visi trys pranešimai turi vieną bendrą požymį: jais visais siekiama gerinti piliečių padėtį. Iš tikrųjų teisingumo erdvė leidžia gerinti piliečių padėtį tik laikantis tam tikrų pusiausvyros principų, atsižvelgiant į tam tikrus aspektus. Elektroninio teisingumo srityje, pavyzdžiui, negalime sau leisti būti pernelyg entuziastingi naujų technologijų atžvilgiu, jei jos keltų pavojų mūsų piliečių garantijoms. Kitaip tariant, noras priskirti visiems e. pašto adresą, pavyzdžiui, gali baigtis tuo, kad asmenys, neturintys interneto prieigos, neturės galimybės pasinaudoti e. teisingumu.

Specifinėje mano pranešimo dėl autentiško dokumento srities aš manau, kad ir einanti Tarybos Pirmininkės pareigas Rachida Dati, ir Jacques Barrot pabrėžė tai, kad šiuo atveju taip pat labai svarbios teisinės garantijos. Tai klausimas dėl galimybės perduoti teisinius dokumentus iš vienos šalies į kitą, tačiau nepripažįstant dokumentų, jei turime abejonių dėl jų veiksmingumo. Kitaip tariant, net jei privatus dokumentas yra notariškai patvirtintas valstybėje, kurioje autentiški dokumentai teisiškai nepripažįstami, jie negali būti laikomi teisėtais, pavyzdžiui, notariniai dokumentai, nes jų teisiškai privaloma vykdomoji reikšmė yra visiškai kitokia.

Todėl pusiausvyra tarp poreikio rinkoms veiksmingai veikti ir poreikio veiksmingai judėti Europos Sąjungoje neturėtų versti mūsų atsisakyti pagrindinių teisinių garantijų. Be teisinių garantijų, be garantijų žmonėms įstatymų negali būti. Dėl to, kai ateina laikas balsuoti dėl šių pranešimų, socialistų frakcija ir toliau siekia juos tobulinti, norėdama visų pirma apsaugoti paprasto, eilinio piliečio, o ne tik pačių galingiausiųjų interesus.

  Diana Wallis, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, manau, kad mano frakcijai nebus sunku pritarti mano ir ypač Antonio López-Istúriz White pateiktam pranešimui.

Pranešimą, kurį aš norėčiau išskirti, – nes jis kelia sunkumų šio Parlamento nariams, – parengė Manuel Medina Ortega. Mes visi pritariame tai pačiai minčiai: mes turime sprendimų priėmimo laisvę. Autentiškų dokumentų ir – aš pridursiu – „arba juos atitinkančių dokumentų“ judėjimo laisvė yra reikalinga. Daug kalbėta apie tai, kaip galima padėti piliečiams. Man tai reiškia visiems Europos piliečiams ir būtų negerai, jei į šią teisingumo erdvę nebūtų įtrauktos įvairios valstybės ir jų teisinės tradicijos. Taip gali nutikti, jei mes nežvelgsime plačiau ir pristigsime kantrybės ir tolerancijos dėl teisinių sistemų, kurios gali atrodyti kitokios, tačiau labiau įsigilinus matyti, kad daugelis dalykų vertinami panašiai.

Mes galime pripažinti vieni kitų dokumentus. Nėra jokių priežasčių, kodėl mes, jei esame tolerantiški ir atidūs, negalėtume pripažinti vieni kitų dokumentų, sudaryti sutarties arba notarinės sutarties, nors ir ne lygiai tokiu pat būdu.

Mano prašymas: prašau atsižvelkite į pakeitimus, kurie pateikti šiandien. Jie gali būti ir nepriimti, tačiau jais siekiama veikti teisingumo visiems piliečiams ir visoms teisinėms kultūroms dvasia. Ja neturėtų būti siekiama ką nors išskirti.

  Ryszard Czarnecki, UEN frakcijos vardu.– (PL) Gerb. pirmininke, mes svarstome tris labai svarbius pranešimus. Ypač norėčiau padėkoti Dianai Wallis už jos itin išsamų, pagrįstą, kompetentingą ir išskirtinį pranešimą, kuriame aptarti visi šios problemos aspektai. Parlamentas pritaria Dianai Wallis, kai ji pabrėžia problemos, turinčios įtakos mažiausiai 2 proc. Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, reikšmę. Maždaug 10 milijonų iš 500 milijonų Europos Sąjungos piliečių dalyvauja sprendžiant tarptautines bylas. Šiems žmonėms pačių naujausių IT sistemų įgyvendinimas teisingumo srityje gali turėti lemiamą poveikį, nes teisminis procesas dėl to taptų veiksmingesnis, paprastesnis ir trumpesnis.

Mūsų pasiūlymai, jei jiems pritartų Europos Komisija, supaprastintų teisingumo prieigą, be to, sumažintų teisinio proceso sąnaudas – tai, kas svarbu mūsų piliečiams. Parama dėl dviejų e. teisingumo interneto portalų sukūrimo atrodo pagrįsta. Pirmasis portalas būtų naudingas piliečiams ir užtikrintų, kad verslo žmonės gaus teisinį patarimą įvairiomis kalbomis. Antrasis portalas, skirtas teisininkams, būtų priemonė padėti teisėjams, prokurorams, advokatams ir pareigūnams, dirbantiems teisingumo administravimo srityje.

Naujosios technologijos padėtų kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu ir nusikalstamumo prevencijos srityje, jau nekalbant apie plačiai paplitusias vaizdo konferencijas, kaip akivaizdžią priemonę gauti ir rinkti įrodymus teisės bylose.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE) . – (RO) Itin svarbu, kad naujos technologijos būtų greičiau pradėtos naudoti ir kuo plačiau taikomos teismų procese. Mes negalime leisti, kad teisingumo sistema tiek daug atsiliktų nuo kitų sričių šiuo požiūriu. Taip pat akivaizdu, kad bet kokia strategija šiuo klausimu turėtų būti labai rimtai vertinama. Vis dėlto, kai vertiname dabartinę padėtį, privalome tvirtai abiem kojom stovėti ant žemės.

XXI a. Europos Sąjungoje vykstant teismams, nesama kompiuterio arba interneto prieigos, t. y. to, kas taip pabrėžiama pranešime. Nesvarbu, koks paieškos būdas taikomas, vis dar labai sunku gauti teisinės informacijos ir teisės srities specialistams, nekalbant apie paprastus piliečius, kurie norėtų apsaugoti savo teises. Aš esu įsitikinęs, kad kuriant Europos sistemas civilinės teisės ir baudžiamosios teisės srityje ateityje bus skiriama daugiau lėšų šiems trūkumams šalinti. Valstybės narės akivaizdžiai turėtų dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingai naudoti šiuo metu turimas lėšas.

Pranešime taip pat pabrėžiami labai panašūs sunkumai dėl Europos teisminio tinklo civiliais ir prekybos klausimais, dėl kurių buvo balsuota vos prieš porą dienų. Deja, dėl šio pranešimo diskusijų nebuvo. Neabejotinai svarbu tobulinti šio tinklo veikimą, kuriant papildomą vertę Europos piliečiams. Vis dėlto sunkumų, kuriuos aš minėjau esant šioje srityje, nemažėja ir tai yra informacijos trūkumas, vertimų į visas oficialias kalbas nebuvimas ir sunkumai vertinant teismų sistemą tarptautiniu mastu.

Dėkoju už dėmesį. Aš dar kartą tikiuosi, kad klausimai, keliantys susirūpinimą Parlamentui, bus didžia dalimi įtraukti ir į būsimą Komisijos ir Tarybos darbotvarkę, ypač kai paprasti piliečiai tikisi iš Europos Sąjungos konkrečių priemonių, supaprastinančių jų kasdienį gyvenimą.

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, džiaugiuosi visais trimis pranešimais, tačiau pirmiausia pakalbėkime apie globą. Pažeidžiamiausių piliečių apsauga yra klausimas, kuris man labai svarbus. Mes žinome, kad Europos gyventojai sensta: gyvenimo trukmė šiuo metu siekia 80 ir iki 2050 m. 37 proc. gyventojų bus vyresni negu 60 metų amžiaus. Tarp gyventojų taip pat vyrauja daug didesnis judėjimas. Praėjusiais metais mano šalyje 400 000 žmonių, išėję į pensiją, emigravo į užsienį, todėl svarbu užtikrinti, kad jie gautų tą pačią apsaugą, kokią jie turi namie.

Šie demografiniai pokyčiai kelia daugelį iššūkių Europos visuomenei, pavyzdžiui, kaip mes apie tai jau girdėjome, sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos srityje. Manau, itin svarbu, kad vyresnioji karta galėtų gyventi nepriklausomai ir oriai.

Praėjusiais metais aš buvau pranešėja rengiant pranešimą, kuriame buvo siekiama užtikrinti, kad vyresni piliečiai būtų sveikesni ir galėtų ilgiau nepriklausomai gyventi. Pranešimas, kurį mes svarstome šiandien, ypač atitinka, mano nuomone, pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų prižiūrėti savo nuosavybę ir gyventi, kad ir kur būtų, nesant išnaudojimo ir brutalaus elgesio. Tačiau man susirūpinimą taip pat kelia ir Hagos konvencija. Palankiai vertinu ministrės veiksmus dėl to, tačiau mes neturėtume paprasčiausiai užtikrinti, kad šie teisės aktai turi būti ratifikuoti: mes turime užtikrinti, kad jie būtų veiksmingai vykdomi.

Norėčiau pasakyti porą dalykų dėl autentiško dokumento. Pritariu iniciatyvoms mažinti administravimo išlaidas piliečiams, tačiau man taip pat kelia susirūpinimą, kad šiame pranešime neatsižvelgiama į skirtingas teisines tradicijas, esančias Bendrijoje, tarp jų ir skirtingas teisines priemones, pavyzdžiui, teisinius dokumentus (angl. deed) arba į skirtingas notaro profesijas, egzistuojančias Anglijoje. Manau, kad pranešimas, koks jis dabar yra, gali pakenkti tam tikrų valstybių narių, ypač Anglijos nacionaliniams įstatymams administruojant turtą. Esu įsitikinęs, kad šių skirtumų ignoravimas prieštarautų abipusio pripažinimo principui ir siekiui užtikrinti vienodą teisingumą visiems piliečiams. Dėl šių priežasčių mano delegacija pritaria pakeitimams, kuriuos pateikė Diana Wallis.

Aš visiškai pritariu Dianos Wallis pranešimui dėl e. teisingumo. Manau, kad kai kurie klausimai, keliami kituose pranešimuose, su tuo susiję, ir reiškia tai, kad ir kurioje Europos Sąjungos vietoje gyventų, žmonių galimybės teisingumo srityje turi būti vienodos.

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE) . – (RO) Norėčiau pasveikinti pranešėjus Dianą Wallis, Manuel Medina Ortega ir Antonio López-Istúriz White už puikius pranešimus. Kai žmonių, dalyvaujančių nagrinėjant tarptautines bylas, skaičius siekia 10 milijonų, e. teisingumas būtinas. Iš tikrųjų informacinių technologijų naudojimas teisingumo srityje leistų veiksmingai prisidėti prie Europos teisinės sistemos tobulinimo ir didesnio prieinamumo. Štai kodėl Dianos Wallis pranešimas ir pastangos nusipelno didelio dėmesio.

Aš taip pat manau, kad ši rezoliucija dėl autentiškų dokumentų itin svarbi. Kaip teisininkas iš Rumunijos, aš negaliu nepabrėžti to, kad autentiško dokumento ir prieinamos, skaidrios teismų sistemos teikiama nauda yra didžiulė. Rumunijoje, kaip ir kitose Europos valstybėse, su civilinės teisės jurisdikcija susijusi prevencinė teisena įgyvendinama autentiško notarinio dokumento priemonėmis. Aš suprantu, kad Manuel Medina Ortega turi omenyje autentiškus dokumentus ir aiškiai skiria autentiškus viešuosius dokumentus, kurie patvirtinti išimtinai profesionalaus specialisto, paskirto valdžios institucijų, nuo tų, kurie patvirtinti asmens parašu.

Vis dėlto neatsižvelgiant į diskusijų rezultatus ir tai, ar tam tikri dokumentai bus įtraukti arba pasirodys kitos iniciatyvos darbotvarkėje, manau, šis pranešimas turi užtikrinti, kad jo tikslas – garantuoti piliečių saugumą ir teisinę apsaugą, taip pat tarptautinio pobūdžio šeimos ir turtinius santykius, siūlant abipusį autentiškų dokumentų pripažinimą.

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga privalo spręsti sparčiai senėjančių gyventojų valstybėse narėse problemą, susijusią su reikšmingu gyvenimo trukmės ilgėjimu. Dėl to 2050 m. maždaug 40 proc. Europos gyventojų bus daugiau kaip 60 metų amžiaus ir 10 proc. šių žmonių bus vyresni, negu 80 metų.

Tokie demografiniai pokyčiai turės didelį poveikį mūsų ekonomikai, mūsų visuomenei, mūsų sveikatai ir mūsų biudžetui. Todėl turime nustatyti tinkamus ir konkrečius apsaugos mechanizmus, užtikrinančius vienodas teises ir įpareigojimus įvairiose srityse. Apsaugoti asmenys vis daugiau laiko praleidžia už savo gyvenamosios šalies ribų arba gauna gydymą užsienyje, t. y. kitur, negu yra jų turtas. Štai kodėl teisinės apsaugos sistema privalo užtikrinti teismų sprendimų, administracinių sprendimų ir tų sprendimų, kuriuos priima patys asmenys, tęstinumą. Tai ypač susiję su įgaliojimais, turinčiais įtakos teisinei apsaugai ateityje, kuri privalės būti vykdoma Europos valstybėse narėse.

Todėl mes privalome kurti mechanizmą, kaip veiksmingai perduoti dokumentus, ypač skubiais atvejais, pavyzdžiui, kai apsaugotam asmeniui reikalingas gydymas ligoninėje, laikinai esant už kilmės šalies ribų. Šitaip europiečiai galėtų be trukdymų būti arba gyventi valstybėje narėje, kuri nėra jų kilmės šalis, turėdami gero ir greito gydymo galimybes.

  Dushana Zdravkova (PPE-DE) . – (BG) Ministre, Komisijos nary, ponios ir ponai, norėčiau užtikrinti jus, kad šiandienos diskusija dėl šių trijų pranešimų kelia didelį susidomėjimą Europos Sąjungos piliečiams ir mano kolegoms teisininkams. Štai kodėl aš norėčiau padėkoti pranešėjams, rengusiems visus tris pranešimus.

Mano karjera iki šiol išimtinai susijusi su teismų sistema: nuo vieno iš didžiausių teismų, kuris vienas pirmųjų Bulgarijoje taikė interneto technologijas nagrinėjant bylas, pirmininko pavaduotojos iki Europos Tarybos Informacijos ir teisės ekspertų komiteto pirmininkės 2000 m. Dėl šios priežasties man labai gerai pažįstami klausimai, susiję su e. teisingumu. Kai mes pradėjome naudoti informacines technologijas 1995 m., negalėjau įsivaizduoti, kad ši tema sukels tokį sujudimą Europos Parlamente. Štai kodėl aš labai džiaugiuosi, turėdama galimybę šiandien apie tai kalbėti.

Norėčiau pasveikinti Dianą Wallis, ypač dėl jos parengto pranešimo dėl e. teisingumo, nes manau, kad naujų informacinių ir ryšių technologijų naudojimas teisingumo srityje skatins tolesnę tarptautinio teismų bendradarbiavimo plėtrą ir leis tuo pat metu supaprastinti teismų sistemos prieigą Europos Sąjungos piliečiams.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad norint nustatyti veiksmingą europinio pobūdžio sistemą šioje srityje itin svarbu parengti bendrą sistemą instituciniu lygmeniu ir nustatyti bendrus standartus, kurie leistų veiksmingiau palaikyti ryšius tarp nacionalinių sistemų ir atsižvelgti į poreikį rengti daugiau išsilavinusių specialistų.

Naudoti naujų technologijų potencialą kovoje su tarptautiniu nusikalstamumu ir teisingumo sistemą civiliais ir prekybos klausimais padaryti prieinamesnę piliečiams galėsime tik tuomet, kai bus įgyvendintos šios būtinos sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, norėčiau paraginti remti visus atitinkamus projektus, ar tai būtų internetinis nuosprendžių registrų tinklas, nemokumo registrai ar Europos teisminis tinklas civiliais ir prekybos klausimais. Tai vienintelis būdas, kaip mes galime pasiekti vieno iš svarbiausių Europos Sąjungos tikslų: didesnės sąveikos su piliečiais.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Gerb. pirmininke, 2005 m. gegužės 10 d. Komisijos Komunikate Parlamentui ir Tarybai dėl Hagos programos kaip vienas iš jos specifinių prioritetų nurodyta, kad iki 2011 m. ji norėtų garantuoti veiksmingą Europos teisingumo erdvę civilinės teisės srityje su nuoroda į teismo nutarčių pripažinimą ir vykdymą ir abipusio pripažinimo principą, nes šios priemonės leido nustatyti tikras priemones, užtikrinančias tarptautinę teisinę apsaugą Europos Sąjungos piliečiams.

Europos Sąjunga plečiasi, o jos piliečiai turi vis daugiau galimybių būti judresni. Šiuo metu asmenų judėjimas Bendrijos teritorijoje sudaro sunkumų autentiškų aktų perdavimo srityje. Patys įvairiausi sprendimai, kuriuos valstybės narės taiko dėl abipusio autentiškų dokumentų pripažinimo reiškia, kad šiandien šių dokumentų judėjimas yra sudėtingas klausimas ir esama daugelio apribojimų dėl dokumentų, kuriuos galima perduoti, skaičiaus ir tipų.

Komisija privalo imtis konkrečių priemonių siekiant pradėti taikyti bendrą, specialiai pritaikytą sistemą ne tik vykdant autentiškus dokumentus, bet ir abipusiai juos pripažįstant visose valstybėse narėse ir taip gerokai palengvinti kasdienį gyvenimą piliečiams ir įmonių veiklą.

Taip pat atsižvelgiant į viešųjų registro sistemų struktūros ir organizavimo skirtumus nekilnojamojo turto nuosavybės srityje, į šią Bendrijos priemonę neįtraukti viešųjų žemės ir nuosavybės registrų įrašai. Išskyrus šią išimtį, dokumento autentiškumas, įrodomoji vertė ir vykdymas kitoje valstybėje narėje gali būti nepripažįstami tik esant rimtų ir pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo, arba jei šis pripažinimas prieštarauja šios valstybės narės visuomeninei politikai.

Galiausiai norėčiau padėkoti pranešėjui Manuel Medina Ortega už labai gerai parengtą dokumentą.

  Toomas Savi (ALDE). - Gerb. pirmininke, aš visiškai pritariu tam, kad Komisija rengia veiksmų planą dėl e. teisingumo. Labai nustebau sužinojęs, kad tokios iniciatyvos dar nebuvo. Norėčiau padėkoti savo kolegai Dianai Wallis šį skubų klausimą sprendžiant labai tinkamu būdu. Sparti technologijų plėtra suteikė mums naujų veiksmingų priemonių, kuriomis, be abejo, turėtume pasinaudoti.

Deja, tai kelia mums ir tam tikrų iššūkių, pavyzdžiui, elektroniniai nusikaltimai, domėjimasis neturint leidimo, sukčiavimas, kibernetinės atakos ir daug kitų. Atėjo laikas Europos Sąjungai pradėti taikyti teisės aktus dėl elektroninių nusikaltimų sudėties, tyrimo ir bausmių. Elektroniniai nusikaltimai peržengia tarptautines sienas, todėl su jais turėtų būti kovojama viršvalstybiniu lygiu. Aš tikiuosi, kad Komisija netrukus šiuo klausimu imsis teisinės iniciatyvos.

  Costas Botopoulos (PSE). - Gerb. pirmininke, e. teisingumas – elektroninis teisingumas – ar galime sakyti, kad toks dalykas įmanomas veikloje, kurią lemia žmogaus silpnosios ir stipriosios savybės, kurios viso labo yra tik žmogiškosios savybės? Ne! Ar teisingumas gali būti be sienų? Kaip jūs ir sakėte, ne! Nes tai žmogaus veikla, kuri kiekvienoje pasaulio dalyje taip pat labai skiriasi.

Ar šie du „ne“ reiškia, kad mes turime atsukti nugarą technologinėms naujovėms? Žinoma, dar kartą „ne“! Mes turime atsižvelgti į žmonijos laimėjimus. Informaciniam portalui tariame „taip“! Teismų sistemų tarpusavio bendradarbiavimui taip pat – „taip“! Įnašui kuriant Europos demos – „taip“! Tačiau visuotiniam beveidžiam teisingumui – nors aš netvirtinu, kad būtent tai teigiama jūsų pranešime – „ne“!

Mano tėvas, kuris buvo teisėjas, neskubėtų pritarti man, jei aš Europos Parlamente skubėčiau ginti elektroninį teisingumą. Jei aš pats iš Europos Parlamento kalbėčiau savo tėvui, kurio jau nebėra, aš jam pasakyčiau, kad žinau, jog teisingumas visuomet bus žmogus, jis yra gynėjas ir teisėjas – ne prieš dievą, bet prieš savo sąžinę.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE). – (RO) Norėčiau pasveikinti su iniciatyva dėl autentiškų dokumentų judėjimo Europoje, nes tai leistų toliau plėtoti asmenų ir komercinių subjektų judėjimo laisvę Europos Sąjungoje. Nors fizinės sienos pašalintos, teisinės sienos išlieka. Tai įrodo sudėtingos procedūros, kurios įvairiose valstybėse narėse skiriasi, atsižvelgiant į sutartis, pasirašytas dalyvaujant valstybės institucijų atstovui.

Mūsų pareiga yra kiekvienam piliečiui siūlyti galimybę naudotis Europos autentiško dokumento nuostatomis netaikant papildomų procedūrų Europos Sąjungos valstybėje narėje, kai autentiškas dokumentas parengtas kitoje valstybėje narėje.

Palankiai vertinu Dianos Wallis iniciatyvą ir pranešimą dėl e. nusikaltimų, nes manau, kad priėmus šį pranešimą bus užtikrinta, kad Europos piliečiai turės galimybę naudotis Europos teisės ir teismų sistema per informacijos ir ryšių technologijas. Greiti įrodymai mažiausiomis sąnaudomis ir teisminių procesų supaprastinimas naudojant paprastas, praktines priemones palengvintų teisingumo sistemos prieigą piliečiams esant tarptautiniam bylinėjimuisi. Norint pasiekti šių…

  Armando França (PSE). – (PT) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, Rachida Dati, e. teisingumas yra svarbus žingsnis užtikrinant galimybes naudotis įstatymais, informacija, susijusia su teisingumu ir teismais. Aš džiaugiuosi šia iniciatyva ir sveikinu pranešėją ir pirmininkaujančią Prancūziją. E. teisingumo projektas buvo svarstomas pirmininkaujant Portugalijai, todėl Portugalija vadovaus kuriant ir įgyvendinant bandomąjį projektą, kuris leis visiems piliečiams naudotis paslaugomis paprastesniu, pigesniu ir patogesniu būdu ir savo kalba kitose valstybėse narėse.

Šis daugiakalbis portalas turėtų būti skirtas piliečiams ir įmonėms, kuriems reikalinga teisinė parama ir pirminė teisinė pagalba tarptautiniais teisiniais klausimais. E. teisingumo portalas turėtų būti koordinuojamas ir tvarkomas padalinio, kuris taip pat būtų atsakingas už įvairių valstybių narių įnašo koordinavimą, užtikrinant jų tarpusavio sąveiką. E. teisingumo projektas galės padėti žmonėms ir leis stiprinti demokratiją. Pritariu siekiui, kad portalas pradėtų veikti 2009 m. gruodžio mėn.

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti Dianą Wallis su puikiu pranešimu ir atkreipti jūsų dėmesį į du klausimus. Kaip Peticijų komiteto pirmininkas, pastebiu, kaip dažnai Europos Sąjungos piliečiai nebūna informuoti apie savo teises, ir atvirkščiai, kaip jie kartais mano, kad gali nuveikti tam tikroje srityje, kurioje neturi jokių teisių. Todėl šis interneto portalas, vadinamas e. teisingumo portalu, neabejotinai padės Europos Sąjungos piliečiams kreiptis į Europos Parlamento Peticijų komitetą.

Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kitą klausimą, kurį Diana Wallis minėjo savo kalboje – apie pagarbą vietos įstatymams. Šį klausimą prieš 250 metų iškėlė žinomas prancūzų filosofas Charles de Montesqieu, kuris sakė, kad rengiant teisės aktus didesniu teritoriniu lygmeniu visuomet būtina prisiminti, kad maži regionai, mažesnės teritorijos, šiuo atveju Europos Sąjungos valstybės narės turi savo tradicijas, kurias būtina gerbti.

  Pirmininkas. – Ponios ir ponai, neseniai vykusioje diskusijoje Parlamento biure buvo nutarta, kad nariai, kurie jau kalbėjo diskusijoje, neturėtų kalbėti dar kartą. Vis dėlto atsižvelgdami į tai, kad dabar Ispanijoje vyrauja Kalėdų dvasia, norime padaryti išimtį ir leisti kalbėti Luca Romagnoli.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš negaliu kalbėti visų vardu, tačiau manau, kad nepriklausomi nariai sutiks su tuo, kad Bendroji teisingumo erdvė yra neginčytinas privalumas Sąjungos piliečiams ir todėl mes pritariame iniciatyvai šiuo klausimu.

Ponios ir ponai, beveik visi čia buvome prieš keletą minučių, todėl aš nenoriu be reikalo kartoti to, ką jau girdėjote, tik norėčiau palinkėti visiems Europos Sąjungos piliečiams, kurie mano, kad jų gyvenimo kokybei kyla pavojus, gerovės kitais metais ir, žinoma, teisingumo.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, puiku, kad pasiekta pažangos integravimo teisingumo, kuris ligi šiol tradiciškai buvo nacionalinių valstybių veiklos sritis, sektoriuje. Tai atitinka Europos Sąjungos gyventojų gyvenimo sąlygų pokyčius. Vis dėlto – išvada buvo kartojama keletą kartų – ši integracija neturėtų pernelyg skverbtis į struktūras, atsiradusias tradiciškai, svarbiausia, kad jos veikia. Ne viską galima matuoti vienodu matu.

Autentiškų priemonių ir viešųjų registrų organizavimas įvairiose valstybėse narėse gali būti visiškai skirtingas. Austrijoje, tačiau ne tik ten, tradiciškai notaro paslaugas nuo seno užtikrina labai saugios ir patikimos viešojo registratoriaus teikiamos paslaugos. Tai neturėtų būti be ypatingos priežasties išardyta; taip yra paprasčiausiai todėl, kad kitur tokių pareigų nėra. Todėl aš tariu „taip“ integravimui ir abipusiam pripažinimui, tačiau būtina viską suderinti.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, kiekviena valstybė narė turi skirtingą sistemą ir taiko skirtingus administracinių dokumentų pripažinimo principus. Todėl mes privalome siekti kiek galima labiau supaprastinti tarptautinį autentiškų dokumentų judėjimą. Vis dėlto mes turime prisiminti, kad saugumas ir teisės aktų tikrumo ir saugumo užtikrinimas yra svarbiau, negu dokumentų judėjimo supaprastinimas.

Mes taip pat privalome suderinti administracinių dokumentų pripažinimo principus, norėdami palengvinti kasdienį piliečių gyvenimą ir supaprastinti įmonių veiklą. Iš mūsų to tikimasi. Visiškai aišku, kad šios taisyklės padėtų sutaupyti laiko ir pinigų. Mes privalome dirbti, kad nustatytume suderintą pagrindą autentiškų dokumentų abipusiam pripažinimui atskirose valstybėse narėse, tačiau mes neturėtume išplėsti šios sistemos taikymo srities dokumentams, kurie neatitinka pagrindinių kriterijų.

  Rachida Dati, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. − (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmininkaujanti valstybė narė skyrė daug dėmesio darbui visais šiais trimis klausimais.

Jūsų pranešimai rodo didžiulį susidomėjimą šiais klausimais, todėl žinau, kad ateityje turėsime kitų galimybių juos dar kartą aptarti. Norėčiau dar kartą padėkoti Manuel Medinai Ortegai už pastabas ir įnašą. Mums reikalinga pažanga dėl autentiškų dokumentų judėjimo ir pripažinimo.

Jūs teisingai minėjote, kad „Unibank“ sprendimu nustatoma veiksmų sistema ir autentiško dokumento apibrėžimas. Kaip prieš minutę pabrėžė Jean-Paul Gauzès, tai puikus pranešimas, padėsiantis stiprinti teisminį bendradarbiavimą. Aš taip pat norėčiau kai ką pasakyti apie šį klausimą Dianai Wallis: tai turėtų įtakos visiems Europos piliečiams, tačiau mes taip pat turime užtikrinti, kad sudarysime visas sąlygas, kad būtų nustatytas tikras abipusis pripažinimas. Tai būtina siekiant užtikrinti teisinį apibrėžtumą.

Taip pat norėčiau pabrėžti Dianos Wallis įnašą elektroninio teisingumo srityje. Jūs esate teisi; šitaip galima pagerinti teisingumo prieigą. Nepamirškime, manoma, kad maždaug 10 milijonų gyventojų dalyvauja tarptautiniuose ginčuose, iš čia – veiksmingų ryšių būtinumas. Norėčiau pakartoti Jacques Barrot žodžius: „Esame įsipareigoję šiam tikslui“. Dushanos Zdravkovos kalboje raginama vadovautis šiais principais, nes teisinės sistemos tinklo kūrimas mums atveria daug galimybių.

Antonio López-Istúriz White, sutinku su tuo, ką jūs sakėte, kad mums būtina siekti daugiau nuveikti, kad apsaugotume pažeidžiamus asmenis, ypač pagyvenusius žmones, todėl aš palankiai vertinu šio pranešimo, kuris visiškai atitinka rekomendacijas ir mūsų siekius, priėmimą. Taip pat esu dėkingas Neenai Gill už pastabas, nes dėl to jos pranešimas itin turėjo praktinės naudos.

Komisijos nary, jūs taip pat rodėte susidomėjimą šiais klausimais ir tikiuosi, kad mūsų diskusijos šiandien praturtins jūsų rengiamas konsultacijas.

Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmininkaujančios valstybės narės vardu norėčiau padėkoti visiems šiandien kalbėjusiems. Pastabos buvo pateiktos labai profesionaliai, atsižvelgiant į praktinį aspektą. Dar daugiau – jos įgalina mus įgyti didesnio pasitikėjimo ateitimi ir rodo ES susidomėjimą Europos piliečių apsaugos klausimu.

Pirmininkaujančios Prancūzijos darbą teisingumo erdvės srityje aš įvertinčiau taip: temos buvo praktiškos, sprendimai – taip pat praktiški, o mūsų planai – dar praktiškesni. Tai dar viena galimybė palaikyti dialogą su Parlamentu; ji ne tik sutampa su jūsų darbu plenariniame posėdyje ir komitete, bet ir su teminėmis konferencijomis, kurios šiais klausimais buvo organizuotos Prancūzijoje.

Esu dėkinga Tarybai ir Parlamentui už puikų bendradarbiavimą. Jis įgalino mus siekti labai sparčios pažangos. Aš prisimenu pirmininkavimo pradžią, kai svarstėme tikslus ir prioritetus. Galiu jums pasakyti, kad kai kurie tikslai buvo pasiekti, prioritetai nustatyti, taigi tikiu, kad pasibaigus Prancūzijos pirmininkavimui kitos valstybės narės besąlygiškai laikysis šių principų.

  Pirmininkas. – Rachida Dati, kaip pirmininkas, taip pat noriu padėkoti jums ir Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei už atliktą darbą ir asmeniškai už jūsų pastangas per pastaruosius šešis mėnesius.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, Rachida Dati, ponios ir ponai, aš tik norėčiau nurodyti, pirma, dėl Manuel Medina Ortega pranešimo, kad mes rengsime posėdžius dėl autentiškų dokumentų pripažinimo pagal „Briuselis I“ reglamento sistemą. Mes ruošiamės priimti pranešimą dėl „Briuselio I“ taikymo 2009 m. pradžioje ir to, kaip jį vertinti.

Antra, kaip ką tik minėjau, surengsime dar vieną posėdį dėl priemonės dėl paveldėjimo ir vedybinių santykių. Todėl autentiškų dokumentų klausimas bus keliamas Žaliojoje knygoje, kuri apims visus viešuosius dokumentus. Planuojama, kad ši Žalioji knyga pasirodys 2009 m. pabaigoje.

Ir taip aišku, kad laisvas aktų ir dokumentų judėjimas turi būti tobulinamas, tačiau kaip teisingai sakė Rachida Dati, mes vis dar turime garantuoti teisinį apibrėžtumą, kurį užtikrina tik abipusis pasitikėjimas. Tai viskas, ką galiu pasakyti dėl šių posėdžių dėl autentiško dokumento, kuriems mes ruošiamės skirti daug dėmesio per artimiausius 2009 m. mėnesius.

O dėl e. teisingumo galiu iš tikrųjų patvirtinti, kad Komisija šiuo metu įgyvendina sutartis, leisiančias kurti pirminį Europos e. teisingumo portalo variantą pagal nustatytą tvarkaraštį ir, kaip buvo pabrėžta, nuosprendžių registrų tinklas man atrodo plataus užmojo ženklas, įgyvendinant e. teisingumo iniciatyvą.

Pagaliau, kaip sakiau, mes ketiname labai atidžiai stebėti Hagos konvencijos dėl pažeidžiamų žmonių apsaugos įgyvendinimą. Per 2009 m. mes norime įsitikinti, ką būtina tobulinti, ir ar mums reikalinga Bendrijos iniciatyva šiuo klausimu, kad būtų lengviau oficialiai įgyvendinti Hagos konvencijos nuostatas. Turiu omenyje klausimų nagrinėjimą ir informaciją, teikiamą pažeidžiamiems žmonėms dėl jų teisių. Toks yra Komisijos atsakas.

Asmeniškai norėčiau, jei galima, gerb. pirmininke, pasveikinti Rachidą Dati, nes pirmininkaujanti Prancūzija itin aktyviai dirba teisingumo srityje organizuodama seminarus, į kuriuos mes, Parlamentas ir Komisija, buvome pakviesti. Šie seminarai labai praturtino diskusiją, sakyčiau, net padėjo naujos Stokholmo programos pagrindus.

Aš esu itin dėkingas už jūsų asmeninį įsipareigojimą, už pirmininkaujančios Prancūzijos mokėjimą įsiklausyti ir taip pat už jūsų darbą dėl išlaikymo prievolių ir komunikato dėl nuosprendžių registrų ir Eurojusto stiprinimo. Jūsų darbo rezultatai visuomet buvo puikūs. Šaunuoliai!

  Manuel Medina Ortega, pranešėjas. – (ES) Nors Parlamentas ir neturi daug laiko dėl paties Parlamento darbo pobūdžio, vis dėlto per beveik valandą, skirtą teisingumo klausimams, mes turėjome galimybę aptarti kai kuriuos svarbius klausimus. Dėl autentiško dokumento, manau, būtina paaiškinti vieną dalyką. Autentiškas dokumentas yra viena, o privatus dokumentas – kita, net jei jis patvirtintas notaro.

Notaro patvirtintas privatus dokumentas pripažįstamas, kaip išreiškiantis šalių valią. Esama teisės sistemų, kuriose notaras apsiriboja tuo, kad šalių valia išreiškiama. Tai visuotinai pripažįstama pagal valios autonomiškumo ir jos buvimo principą.

Tai, ką aptariame, yra visai kas kita. Mes kalbame apie viešąjį dokumentą, t. y. dokumentą, kurį priimant dalyvauja pareigūnas, – paprastai daugelyje šalių tai atlieka notaras pagal kontinento teisę, – kuriam suteikti viešieji įgaliojimai. Tai priartina dokumentą iki sprendimo lygio.

Šiuo metu nediskriminuojama pagal valstybę. Jei mes turėtume priimti taisykles dėl Europos autentiško dokumento, bet kuri Europos valstybė galėtų turėti šį dokumentą ir įgyti pripažinimą, tačiau tam būtina minėtoje teisinėje sistemoje jį pripažinti lygiai taip pat kaip ir kitose.

Kitaip tariant, trečiasis autentiško akto pripažinimo aspektas tas, kad autentiškas dokumentas už šalies ribų neveiktų kitaip, negu minėtoje šalyje. Taigi tuomet angliškas notarinis dokumentas pripažįstamas tiek pat, kiek jis pripažįstamas pagal Anglijos teisę. Jo pripažinimas negali būti platesnis. Pavyzdžiui, Anglijos teisinis dokumentas Prancūzijoje negali būti prilygintas prancūziškam dokumentui, nes jo ypatybės kitokios. Tai visiškai kitokio pobūdžio dokumentas.

Todėl nesama jokio diskriminavimo. Tai bandymas nustatyti bendrą sistemą visai Europos Sąjungai, ir manau, kad kai kurios valstybės, kuriose vieno ar kito dokumento nėra, patvirtins panašų dokumentą. Šiuo požiūriu bendro Europos dokumento pripažinimas būtų svarbi priemonė.

  Diana Wallis, pranešėja. − Gerb. pirmininke, manau, kad negaliu elgtis kitaip. Manuel Medina Ortega teigia, kad autentiškas dokumentas – todėl aš ir sakau, kad būtina vertinti atidžiau ir giliau – turi būti viešas dokumentas. Pagal Anglijos bendrosios teisės tradiciją solisitorius rengia ir antspaudu tvirtina raštiškas sutartis. Kadangi jis yra teismo tarnautojas, gali rengti viešą dokumentą. Atkreipkite į tai dėmesį ir įvertinkite. Esama bendrų dalykų, kuriuos reikėtų atidžiau nagrinėti esant kitokiai jurisdikcijai ir kitai teisinei aplinkai.

Baigdama noriu grįžti prie pirmininkaujančios Prancūzijos ir pasakyti: gerbiamoji ministre, labai dėkoju už jūsų bendradarbiavimą ir darbą, kurį jūsų pareigūnai ir darbuotojai atliko jums pirmininkaujant. Puiku. Mums pavyko tiek daug pasiekti ir mes dėkingi jums už ryžtą ir drąsą siekiant padėti piliečiams teisingumo srityje. Dėkoju. Mums jūsų trūks.

  Pirmininkas. – Aš turėčiau suteikti žodį Antonio López-Istúriz White, tačiau mano tėvynainis norėtų atiduoti jam skirtą minutę Jacques Toubon.

  Jacques Toubon (PPE-DE). – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teisingumo ministre, būtent šitaip norėčiau į jus kreiptis baigiantis diskusijoms. Iš tikrųjų pirmininkaujant Portugalijai, paskui – Slovėnijai, o šiandien – Prancūzijai, t. y. Rachidai Dati, teisingumo ministrei, manau, – ir sakau tai, remdamasis savo, kaip teisingumo ministro, patirtimi, – kad mes įveikėme labai svarbų etapą ir negrįšime atgal.

Šiandien buvo mėginta tarpusavyje suartinti teisinę ir teismų sistemą, – kurios pagal pobūdį nereiškia pasitikėjimo viena kita, – jas pripažinti ir suderinti. Kai kuriais klausimais netgi norima priimti teisės aktus, iš dalies arba visiškai įgyvendinamus Bendrijos mastu, pavyzdžiui, teisės aktus dėl išlaikymo prievolių. Iš to matyti, kad net padarius daugiau, negu būtina, pavyzdžiui, saugumo, baudžiamosios teisės ir kovos su terorizmu srityje, dabar mes atsisukome į tuos, kuriems reikia, kad būtų įgyvendintos taisyklės ir ginčų sprendimas visoje Europoje, t. y. į tuos, kurie gyvena ne tik savo šalyje, bet ir kitur, dirba ir palaiko ryšius su kitais žmonėmis, gyvenančiais Europoje.

Šį klausimą būtina pabrėžti, gerb. pirmininke. Tai, be abejo, yra pirmininkaujančios Prancūzijos skiriamasis bruožas. Taip teigė visi mano kolegos nariai, tačiau tai neabejotinai yra istorinis etapas dėl bendradarbiavimo, taip pat teisės aktų teisingumo srityje, jį būtina įveikti. Europa nebebus tokia, kokia buvo, jei žmonės tikrai tikės, kad Europos teismų sistema yra ne tik gražūs žodžiai.

  Antonio López-Istúriz White, pranešėjas. – (ES) Gerb. pirmininke, tai, mano nuomone, labai geras sprendimas ir aš esu dėkingas, kad teigiamai įvertinote mane ir mano kolegą.

Savo ruožtu aš taip pat esu dėkingas už pasakytas kalbas ir padėkas dėl pranešimo ir bendradarbiavimą, kurio sulaukėme iš Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto.

Norėčiau konkrečiai paminėti Bogusławo Rogalskio kalbą. Kaip narys, atstovaujantis Balearų saloms ir Ispanijai, privalau pasakyti, kad galite būti tikri, nes priežastis, dėl kurios ėmiausi šio pranešimo, buvo noras padėti vyresnio amžiaus žmonėms, nuolat gyvenantiems mūsų salose, Ispanijoje, ir atvykusiems turistams. Aš manau, kad labai svarbu, kad jie turėtų šią apsaugą.

Todėl visi pastebėjo, kad paminėjau savo valstybę, sakydamas, kad ji turėtų netrukus ratifikuoti ir pasirašyti Hagos konvenciją.

Mano nuomonė skiriasi nuo ministrės tik dėl vieno klausimo. Kaip jūs matėte, aš nepaminėjau jokios kitos pirmininkaujančios valstybės narės. Aš pritariu visiems, kurie teigia norintys, kad Prancūzijos pirmininkavimas truktų ilgiau. Daugeliui mūsų jis pasirodė per trumpas.

Tai vienintelis nuomonės skirtumas.

  Pirmininkas. − Diskusija baigta.

Balsavimas įvyks rytoj 11.30 val.

(Posėdis buvo sustabdytas 11.00 val. ir atnaujintas 11.35 val.)

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Louis Grech (PSE), raštu. – Šia iniciatyva siekiama sukurti aiškią ir suprantamą teisinę sistemą, taip pat apibendrinti autentiškų dokumentų pripažinimą ir palengvinti jų įgyvendinimą.

Iki šiol autentiški aktai valstybėse narėse buvo pripažįstami nenuosekliai, todėl didėjo teisinis neapibrėžtumas ir nenuspėjamumas piliečių ir verslo atžvilgiu.

Sukūrus bendrą sistemą dėl abipusio pripažinimo ir autentiškų aktų vykdymo Europos Sąjunga turėtų naudos taupant laiką, mažinant išlaidas ir – svarbiausia – būtų priimtos supaprastintos procedūros. Taip pat būtų skatinamas autentiškų dokumentų judėjimas, užtikrinant didesnį jų saugumą.

Autentiško dokumento vykdymas ir didesnė įrodomoji galia prisidėtų prie Sąjungos ekonominės plėtros ir integracijos, taip pat leistų supaprastinti prekių ir paslaugų judėjimą. Tai itin svarbu vykstant ekonominei krizei, todėl norėčiau, kad šis teisės aktas būtų įgyvendintas kiek galima greičiau.

Aš taip pat pritariu tam, kad šio pranešimo taikymo sritis apsiribotų autentiškais dokumentais ir būtų atsižvelgiama į privačių susitarimų specifiką ir kitas tarpines dokumentų kategorijas.

PIRMININKAVO: Hans-Gert PÖTTERING
Pirmininkas