Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2098(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0463/2008

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/12/2008 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2008)0624

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2008 m. gruodžio 18 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug, Janusz Lewandowski (A6-0486/2008)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Vienas iš teigiamų neseniai patvirtinto 2009 m. biudžeto dalykų yra nustatyti aiškūs prioritetai, kaip antai: parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms, klimato apsauga ir parama neturtingiausioms šalims, patiriančioms maisto krizę. Deja, mes neturime daug galimybių biudžetą naudoti finansų krizei spręsti ne tik todėl, kad jis yra mažas, lyginant su valstybių narių, ir sudaro tik 1 proc. jų dydžio, bet ir dėl 2007–2013 m. biudžeto sistemos taisyklių lankstumo stokos. Aš dėkinga EP nariams, kurie pradėjo diskusijas su Komisija dėl to, kad būtų padaryti pakeitimai bent visuotinių klausimų srityje. Taryba, deja, nenorėjo pritarti didesnio lankstumo reikalavimui. Ratifikavę Lisabonos sutartį mes turėtume daugiau galių Europos Parlamente.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, kadangi iš esmės esu labai kritiškas dėl Europos Sąjungos veiklos ir institucijų, nereikia sakyti, kad balsavau prieš šį pranešimą dėl 2009 m. biudžeto. Pirmiausia aš nesu visiškai įsitikinęs, kad Europos institucijos išmintingai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Antra, manau, kad kišamės į pernelyg daug politikos sričių, o subsidijos, kurias mokame valstybėms narėms, ten tam tikru mastu laikomos Europos lėšomis, neturinčiomis su jomis nieko bendra, ir dėl šios priežasties netinkamai ir neveiksmingai tvarkomos pačių valstybių narių.

Be to, pastebėjau, kad sunku arba iš viso neįmanoma gauti atsakymų į mano parlamentinius klausimus dėl daugelio ES organizacijų ir agentūrų darbo išlaidų. Visa tai man kelia įtarimų ir dar labiau stiprina norą balsuoti prieš biudžetą.

 
  
  

- Pranešimas: Marianne Thyssen (A6-0441/2008)

 
  
MPphoto
 

  Ignasi Guardans Cambó (ALDE).(ES) Gerb. pirmininke, norėčiau trumpai nurodyti, kodėl susilaikiau, balsuodamas dėl Marianne Thyssen pranešimo dėl žaislų saugos.

Žinoma, aš sutinku su pranešėja ir dauguma Parlamente dėl poreikio užtikrinti vaikų saugumą ir vartotojų saugumą apskritai. Tačiau man atrodo, kad būtina atsižvelgti į įvairių valstybių narių kultūrines tradicijas, kurios turi būti gerbiamos, tačiau svarbiausia saugumo diskusijomis nereikėtų nukrypti į teisinius kraštutinumus, kurie tampa juokingi, kaip šiuo atveju.

Kai kurie saugumo reikalavimai, keliami šioje direktyvoje paprasčiausiai juokingi. Ypač buvo matyti diskusijoje. Vieną dieną, mano nuomone, mes pritarsime direktyvai, verčiančiai vaikus dėvėti šalmą žaidžiant arba mūvėti pirštines, kai šalta. Mano nuomone, tai neturi prasmės, tačiau mes einame šia kryptimi.

Todėl, nors suprantu, kad direktyvoje esama teigiamų dalykų, manau, nueinama pernelyg toli, štai kodėl aš susilaikiau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Man labai džiugu, kad per pirmąjį skaitymą mums pavyko priimti direktyvą dėl žaislų saugos ir kad mes atmetėme absurdišką Žaliųjų ir kai kurių socialistų pasiūlymą dėl privalomų visiems žaislams bandymų, kuriuos turėtų atlikti nepriklausomos institucijos. Jos pateikė šį blokuojantį pakeitimą, nepaisydamos to, kad JAV ir Kinijos patirtis parodė, kad Europos rinką pasiekiantys žaislai turi trūkumų nepaisant bandymų. Mes siekiame, kad gamintojai ir importuotojai būtų tikrai atsakingi už žaislų saugumą. Gamintojai privalo patvirtinti, kad jų produktai atitinka standartus. Kur šių standartų dar nėra, pagal direktyvos 18 straipsnį privalomi bandymai. Išorės bandymų savikaina Čekijoje vidutiniškai yra 3 000 EUR. Tai turėtų būti nepakeliama ES verslui, tuo tarpu žaislų bandymai Kinijoje saugos neužtikrina. Atsakomybė už tai tenka importuotojams ir gamintojams, o ne nereguliuojamiems bandymų centrams pasaulyje. Sveikinu visus tėvus su šia dovana.

 
  
MPphoto
 

  Hiltrud Breyer (Verts/ALE). (DE) Gerb. pirmininke, aš nepritariau kompromisiniam pakeitimui dėl žaislų. Esama per daug spragų, ypač susijusių su cheminėmis medžiagomis. Toksinėms medžiagoms vaikų rankose – ne vieta, net jei jų kiekis ir labai mažas. Šiandienos sprendimas kelia nusivylimą, ir ne to mes siekiame. Jame ne tik per daug spragų, bet nėra nurodyta draudžiamų sunkiųjų metalų ir alergiją sukeliančių kvapiųjų medžiagų, nenurodyta aiškių tikslų, susijusių su triukšmu. Apgailėtina, kad kalbėdami apie savo vaikų saugumą tampame bailiais.

Siekis kuo skubiau užbaigti pirmąjį svarstymą ir pasiekti susitarimą, kad susidarytų įspūdis, jog visi kitą savaitę po Kalėdų eglutėmis gulėsiantys žaislai bus saugūs, absurdiškas. Buvo pasiekta pažangos, bet ji visiškai suprantama, nes kalbame apie dvidešimties metų senumo direktyvos persvarstymą. Kritiškai vertindamas norėčiau pasakyti, kad esama per daug triukšmo ir per mažai atsižvelgiama į esminius dalykus. Negalime primesti atsakomybės pramonei, nes atsakomybė už aiškius teisės aktus priklauso mums!

 
  
MPphoto
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Aš balsavau už M. Thyssen pranešimą.

RAPEX nėra tik penkios raidės – RAPEX yra Europos skubaus keitimosi informacija sistema, įspėjanti vartotojus apie pavojingas medžiagas.

2006 m. skubaus keitimosi informacija tarp valstybių narių sistema gavo 221 įspėjimus dėl žaislų iš visų 924 įspėjimų. Įspėjimai dėl žaislų dažniausiai būdavo susiję su grėsme, kad vaikai gali susižeisti, arba įvairių alerginių reakcijų ir sveikatos problemų, su kuriomis pirmiausia gali susidurti kenčiantys nuo alergijos vaikai, pavojumi.

Džiaugiuosi, kad Parlamentas šiandien balsavo už direktyvą, nes šis faktas rodo, kad ji tikrai reikalinga. Šios dienos balsavimas dėl direktyvos buvo svarbus Europos Parlamento žingsnis žaislų saugos ir vaikų sveikatos ir saugumo užtikrinimo srityje, nes buvo atnaujinta dvidešimties metų senumo direktyva.

Džiaugiuosi, kad šį procesą Europos Parlamente stebi grupė lankytojų iš Slovakijos, kuriuos norėčiau nuoširdžiai pasveikinti ir palinkėti jiems gerai praleisti laiką čia, Europos demokratijos buveinėje.

 
  
MPphoto
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad šiandien buvo balsuojama dėl Žaislų saugos direktyvos, ir darau tai dėl paprastos priežasties – Kalėdos yra tinkamiausias laikas perduoti pasauliui žinią apie žaislų saugą. Atidėjus balsavimą ši žinia nebūtų tokia svarbi. Per Kalėdas žmonės galvoja apie žaislus.

Šiemet kaip ir praėjusiais metais milijonai Kinijoje pagamintų žaislų buvo išimti iš rinkos. Švinas, arsenas, gyvsidabris ir polichlorinti bifenilai yra labai didelės problemos ir nesvarbu, kam žaislas skirtas – ar tai būtų knyga, ar daiktas, ant kurio sėdint galima judėti, ar bet kuris kitas žaislas – kaip mama, žinau, kad bet kuriuo metu jis gali atsidurti burnoje. Atsargumo priemonių žaislams niekada nebus per daug, ir džiugu, kad šią žiną perdavėme dabar.

 
  
  

- Pranešimas: Thomas Mann (A6-0424/2008)

 
  
MPphoto
 

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Norėčiau padėkoti kolegai T. Mannui už pranešimą. Visi žinome, kaip svarbu parengti taisykles ir panaikinti studentų ir darbuotojų judumo, susijusio su ES darbo rinkos pasiūla ir paklausa, kliūtis.

Europos profesinio mokymo kreditų sistema palengvins profesinių kvalifikacijų perkėlimą, pripažinimą ir sutelkimą. Jie bus taikomi, atsižvelgiant į kvalifikacijas, įgytas mokantis įvairiais būdais ir visais Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų įgijimo lygmenimis.

Mūsų pritarimas yra žingsnis pirmyn siekiant didesnės paramos mokymuisi visą gyvenimą ir didesnio darbuotojų ir mokymus lankančio dalyvių užimtumo, atvirumo, judumo ir socialinės integracijos. Taigi, bus paprasčiau plėtoti lanksčias individualias sistemas ir pripažinti profesines kvalifikacijas, įgytas per formalų ir neformalų mokymąsi.

 
  
  

- Pranešimas: Marianne Thyssen (A6-0441/2008)

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – (SK) Pirmiausia norėčiau padėkoti M. Thyssen, kurios dėka pavyko pasiekti pagirtiną kompromisą, kad mūsų vaikai būtų apsaugoti nuo žaislų, kuriuose yra nepageidautinų medžiagų, ir nebūtų daroma žalos pramonės įmonėms.

Turbūt žinote, kad aš visiškai pritariau alergiją sukeliančių medžiagų naudojimo žaisluose apribojimams – esu keturių vaikų tėvas ir ne visada pagalvodavau apie į jų rankas imamų žaislų saugą. Europoje tėvai dažnai galvoja, kad jeigu žaislas parduodamas parduotuvėje, jis nėra kenksmingas vaikams. Todėl džiaugiuosi, kad dirbome kartu siekdami sugriežtinti priemones, skirtas užtikrinti, kad į parduotuves patektų tik vaikams tinkami žaislai, nes vaikai yra pažeidžiamiausia vartotojų grupė.

Iki 80 % ES rinkoje esančių žaislų yra importuoti, todėl svarbu pasakyti, kad 2007 m. milijonai Kinijoje pagamintų žaislų buvo išimti iš rinkos, nes jie neatitiko Europos standartų. Dėl esamos prekių apyvartos privalome iš naujo apsvarstyti prekių teikimo į rinką taisykles, ypač tas taisykles, kurios skirtos kontroliuoti standartų atitiktį.

 
  
  

- Pranešimas: Christian Ehler (A6-0494/2008)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) (kalbos pradžios nebuvo įmanoma išgirsti) indėlių garantijų, kurį lanksčiai pasiūlė Europos parlamentas ir kuriam aš pritariau, yra aiškus. Mes norime suderinti minimalų smulkiųjų indėlininkų apsaugos lygį drausdami indėlius, kurių suma siekia iki 50 000 EUR, nustatydami trumpą indėlių išmokėjimo terminą, kad indėlininkai laiku gautų aiškią ir tikslią informaciją apie savo indėlius net per šią krizę. Šios priemonės būtinos, nes indėlininkai chaotiškai perkėlinėja savo indėlius iš sėkmingai dirbančių bankų į kitus, kuriems pavyko išsigelbėti gavus valstybės garantijas. Šis pasiūlymas yra vienintelis būdas atgaivinti smulkiųjų indėlininkų pasitikėjimą ir stabilizuoti bankų paslaugų rinką. Norėčiau, kad garantijos būtų taikomos ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms, nes jų vaidmuo visos Europos visuomenėje yra nepakeičiamas, deja, per krizę joms visada kyla didžiausia grėsmė.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl Tarybos požiūrio į OLAF reglamento persvarstymą (B6-0627/2008)

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už rezoliuciją dėl OLAF, nes visiškai sutinku su Parlamento prašymu didinti OLAF nepriklausomybę. Būtina kuo skubiau imtis kokių nors priemonių šiuo klausimu. Dabar, atsižvelgiant į visas aplinkybes, OLAF tėra vienas iš Komisijos generalinių direktoratų, ir politinė atsakomybė už OLAF priklauso Komisijos Pirmininko pavaduotojui. Taip neturėtų būti. Nors veiksmų požiūriu OLAF galėtų būti laikoma nepriklausoma institucija, jos statusas yra mišrus ir tai būtina pakeisti. Gerai.

Apskritai aš laikausi nuomonės, kad Europos institucijos nerūpestingai elgiasi su didelėmis mokesčių mokėtojų pinigų sumomis. OLAF bent jau turėtų imtis priemonių, ir užtikrinti atsakomybę, kad būtų panaikinti aiškiai matomi nusikalstami dalykai. Bijau, kad patys turėsime pakeisti kilnų požiūrį dėl teisėto lėšų naudojimo.

 
  
  

- Pranešimas: Javier Moreno Sánchez (A6-0437/2008)

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už šį neįtikėtinai puikų pranešimą dėl FRONTEX, nes pritariu jame išsakytam požiūriui stiprinti šią instituciją. Mano nuomone, kova su neteisėta imigracija turėtų būtina vienas iš didžiausių ES prioritetų, todėl FRONTEX sudaryti susitarimai su trečiųjų šalių valdžios institucijomis yra labai svarbūs. Sveikintina, kad šiame pranešime daiktus vadiname savais vardais ir kad jame sukritikuotas nepriimtinas šalies kandidatės Turkijos požiūris.

Mano nuomone, svarbu aiškiai pasakyti, kad trečiosios šalies Turkijos, kuri yra ir šalis kandidatė, valdžios institucijų atsisakymas bendradarbiauti su FRONTEX turėtų turėti tiesioginių pasekmių Sąjungos ir tos šalies politiniams ir ekonominiams santykiams, t. y. turėtų būti sustabdytos derybos dėl narystės su Europai nepriklausančia šalimi Turkija.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, balsavau už J. Moreno Sánchezo pranešimą šiek tiek abejodamas. Atvirai kalbant, su šiuo pranešimu nesiejau didelių lūkesčių, nors Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete paprastai vadovaujamasi politiniu korektiškumu. Vis dėlto turiu pasakyti, kad pranešimas yra subalansuotas, jame paliestos kelios opios problemos, įskaitant tai, kad trečiosios šalys, pavyzdžiui, Libija ir Turkija, vengia bendradarbiauti arba, sakyčiau, siekia kenkti.

Turkijos atveju gėda, kad šalis kandidatė taip akivaizdžiai nesilaiko įsipareigojimų. FRONTEX – šiuo atveju pranešimas galėtų būti geresnis – turėtų tapti veiksminga priemone kovojant su neteisėta imigracija ir tarptautiniu nusikalstamumu, įskaitant narkotikų ir ginklų prekybą.

 
  
  

- Pranešimas: Gianluca Susta (A6-0447/2008)

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). - (NL) Gerb. pirmininke, aš balsavau už G. Sustos pranešimą, nes klastotės yra rimta problema ir mums pateiktas tekstas pasižymi išmintimi.

Aš visiškai sutinku su pranešimo 30 dalimi, kuri mums primena, cituoju: „Turkija tik tada galės būti laikoma patikima kandidate įstoti į ES, jei gebės perimti Bendrijos teisyną ir savo teritorijoje užtikrinti visišką pagarbą intelektinės nuosavybės teisėms“. Iš to galime daryti išvadą, kad Turkija nėra pilnavertė narystės ES kandidatė, ir aš tai įsidėmėsiu.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, manau, mes visi šiuose Rūmuose sutariame, kad intelektinė nuosavybė svarbi ne tik žinių ekonomikai, ji svarbi ir dėl to, kad, pavyzdžiui, klastojami vaistai, maisto produktai ir atsarginės automobilių dalys gali padaryti didelės žalos Europos vartotojams.

Aš turėjau didelių abejonių dėl pirminės rezoliucijos, kurioje per daug dėmesio skiriama vartotojams. Galime patekti į apgailėtiną padėtį, jei pasienyje būtų apieškomi keliautojai, iš jų paimami kompiuteriai, MP3 ir iPod grotuvai ieškant potencialios suklastotos medžiagos. Ačiū Dievui, Žalieji pateikė protingesnę alternatyvą ir Kalėdų nuotaikų paveikti buvo noriai pasiruošę išbraukti nereikalingą pakeitimą dėl įmonių kritikos. Apskritai mes labai džiaugėmės galėdami balsuoti už rezoliuciją.

Įgyvendinau savo troškimą pasisakyti tuščiuose Rūmuose ir baigdamas norėčiau palinkėti visiems vis dar esantiems čia linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

 
  
  

- Pranešimas: Antonio López-Istúriz White (A6-0460/2008)

 
  
MPphoto
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. Pirmininke, norėčiau palinkėti ir jums linksmų Šv. Kalėdų. Jūs nesate visiškai tuščiuose Rūmuose.

Balsavau už A. Lópezo pranešimą dėl suaugusių asmenų apsaugos ir tarpvalstybinių pasekmių, nes iš patirties žinau, kad ji būtina, todėl tikiuosi, kad tai taps dar vienu žingsniu, priartinsiančiu mus prie tikro judumo Europoje. Kalbame apie suaugusius asmenis, kurie vienaip ar kitaip susiję su teisminiais atvejais. Daugeliu atvejų tai labai pažeidžiami žmonės, o kai kuriais atvejais – globotiniai arba negalią turintys žmonės. Bet jeigu nesustosime ir eisime toliau, būtų logiška siekti, kad socialinės rūpybos paslaugų gavėjai kartu su rėmėjais galėtų keliauti po Europą kaip darbuotojai ir kiti žmonės.

 
  
  

- Pranešimas: Nirj Deva (A6-0445/2008)

 
  
MPphoto
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM). – Gerb. pirmininke, aš balsavau prieš N. Deva‘os pranešimo dėl vystymosi perspektyvų siekiant taikos ir valstybės kūrimo pasibaigus konfliktams vieną dalį, kurioje sakoma, kad mums turėtų būti suteikta galimybė imtis prevencinių bei reagavimo priemonių, kaip paskutinę išeitį įskaitant karinės jėgos naudojimą.

Tai G. Busho doktrina; galbūt kiti esantys šiuose Rūmuose ir neįžvelgė G. Busho doktrinos, kuri mus atvedė į Iraką, bet taip yra. S. Palin buvo kritikuojama, nes nežinojo, kas yra G. Busho doktrina, bet man įdomu, ar EP nariai suprato, kad ką tik įvyko balsavimas dėl G. Busho doktrinos.

 
  
MPphoto
 

  Luisa Morgantini, GUE/NGL frakcijos vardu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, paprastai aš nesinaudoju šia demokratine aiškinimų dėl balsavimo priemone, bet šiandien frakcijos vardu ja pirmą kartą pasinaudosiu.

Apgailestaudama turiu pasakyti, kad šiandien mes balsavome prieš pranešimą, kurį aš pati padėjau rengti kaip Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonės referentė ir Vystymosi komiteto narė. Tai geras pranešimas ir norėčiau nuoširdžiai padėkoti N. Devai ir Vystymosi komitetui už darbą.

Mes pritariame didžiajai teksto daliai: konfliktų analizės įtraukimui į bendradarbiavimą, pilietinei ir vietos visuomenei skirtai paramai, kovai su lengvųjų ginklų platinimu, būtinybei rengti karių ir policijos elgesio kodeksą, nuorodoms į reprodukcinę sveikatą, skaidrumui naudojant gamtos išteklius ir pabėgėliams skirtai paramai. Be to, pranešime pabrėžiamas lyčių aspekto įtraukimas į politikos sritį. Bet kodėl balsavome prieš pranešimą? Priežastis paprasta – kai kuriose pranešimo dalyse į pagalbą vystymuisi siekiama įtraukti karinį aspektą.

Šiame Parlamente, Vystymosi komitete ir G. Mitchello pranešime, rengiant reglamentą ir vystomojo bendradarbiavimo priemonę, buvo aiškiai nurodyta, kad vystymuisi skirtos lėšos negali būti skirtos karinėms išlaidoms finansuoti. Todėl šalių strateginiuose dokumentuose Parlamentas taip pat siekė užtikrinti, kad vystymosi lėšos nebūtų skirtos saugumo operacijoms.

Kodėl įvairiose rezoliucijose yra tokių prieštaravimų? Plėtros fondui skirtos lėšos turėtų būti naudojamos vystymuisi: švietimo, sveikatos, žemės ūkio, vietos bendruomenių ir moterų organizacijų. Bendradarbiavimui skirtų lėšų nepakanka, kad išnyktų skurdas, neteisingumas ir būtų taika, todėl karinio aspekto negalima įtraukti.

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0504/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) ES nusprendė kurti naują greito reagavimo į sparčiai didėjančias maisto kainas besivystančiose šalyse priemonę („maisto priemonę“) ir per trejus metus numatė jai skirti 1 mlrd. EUR.

Iš pradžių „maisto priemonę“ pasiūlyta finansuoti iš Daugiametės finansinės programos 2 išlaidų kategorijos („Žemės ūkis“) maržos, vėliau – persvarstyti 4 išlaidų kategoriją („Išorės veiksmai“) numatant ribą. Vis dėlto, buvo nuspręsta, kad „maisto priemonė“ bus finansuojama iš lankstumo priemonės, Neatidėliotinos pagalbos rezervo ir perkėlus lėšas į 4 išlaidų kategoriją iš Stabilumo priemonės.

Siekiant finansuoti šią iniciatyvą, reikia pakeisti Tarpinstitucinį susitarimą ir padidinti 2008 m. Neatidėliotinos pagalbos rezervui skirtas lėšas iki 479 218 000 EUR (dabartinėmis kainomis).

Mes teigiamai vertiname išdėstytus šios iniciatyvos tikslus, bet norėtume pakartoti, kad ji neturėtų tapti balansavimo priemone arba sąlyga, leisiančia ES primesti susitarimą Pasaulio prekybos organizacijoje arba Ekonominės partnerystės susitarimus su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalimis. Ja taip pat neturėtų būti naudojamasi siekiant nuslėpti sumažėjusią ES paramą vystymuisi arba didžiules pinigų sumas, skirtas skatinti ginklavimosi varžybas ir militarizuoti tarptautinius santykius, kaip siekia ES.

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0474/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis naujasis taisomojo biudžeto projektas susijęs su ES Solidarumo fondo (apie 7,6 mln. EUR, skirtų padengti 176 mln. EUR dydžio žalą) mobilizavimu, skiriant paramą Kiprui dėl didelės sausros.

Vis dėlto Komisija pažymi, kad „atsižvelgiant į tai, kad biudžeto eilutėje 13 04 02 „Sanglaudos fondas“ nustatyti perviršiniai asignavimai, nereikės naujų mokėjimų asignavimų išmokoms Kiprui iš ES solidarumo fondo finansuoti“. Kitaip tariant, kovai su šia stichine nelaime bus skirtos sanglaudos politikos lėšos.

„Perviršinių asignavimų“ Sanglaudos fonde atsirado (be kitų priežasčių) dėl vėluojančio programų įgyvendinimo sanglaudos šalyse. Todėl turėjome ne vadovautis „solidarumo“ sąvoka, nes dėl to gali nukentėti mažiau ekonomiškai išsivysčiusios šalys, bet priimti sprendimus, kurie būtų padėję užkirsti kelią nuolat pasikartojančiam nepakankamam struktūrinės ir sanglaudos politikos įgyvendinimui.

Kaip ir praeityje, turėtume atkreipti dėmesį į būtinybę spartinti Solidarumo fondo lėšų mobilizavimo procedūras, užtikrinti, kad regioninės nelaimių pobūdis atitiktų finansavimo gavimo reikalavimus ir iš esmės nustatyti specifinį Viduržemio jūros regiono stichinių nelaimių, pavyzdžiui, sausrų ir gaisrų, pobūdį.

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0493/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Luísas Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Maisto kainų didėjimas besivystančiose šalyse yra labai svarbi problema, reikalaujanti skubių ES veiksmų, skirtų neutralizuoti neigiamą to poveikį labiausiai skurstančioms visuomenėms. Todėl šiame pranešime Parlamentas siūlo skirti 420 mln. EUR finansavimą greito reagavimo priemonei, skirtai kovai su kainų didėjimo padariniais. Planuojama mobilizuoti lankstumo priemonę, kuri numatyta 2006 m. Tarpinstituciniame susitarime. Šiame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti lankstumo priemonę ir finansuoti konkrečias išlaidas, kurios negali būti finansuojamos laikantis vienos ar kelių Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijų viršutinių ribų.

Susidariusi padėtis visiškai atitinka institucinius reikalavimus ir, be abejo, atitinka ES solidarumo politiką. Todėl, atsižvelgdami į padėties svarbą, sprendimų priėmėjai nekėlė jokių klausimų.

Laikas nelaukia ir mūsų skubūs veiksmai bei atsakas gali būti veiksnys, atskirsiantis nelaimingą atsitikimą ir žmogiškąją tragediją, galinčią turėti nesuskaičiuojamų pasekmių šių visuomenių raidai ateityje.

 
  
  

- Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0481/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. − UKIP balsavo už šį pranešimą, nes 4,9 mlrd. EUR nepanaudotų asignavimų bus grąžinta nacionalinėms vyriausybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Per esamą finansavimo laikotarpį (2007–2008 m.) Solidarumo fondas buvo mobilizuotas devynis kartus (Vokietijai – 166,9 mln. EUR; Jungtinei Karalystei – 162,3 mln. EUR; Graikijai – 99 mln. EUR; Prancūzijai – 17,1 mln. EUR; Vengrijai – 15 mln. EUR; Slovėnijai – 8,2 mln. EUR ir Kiprui – 7,6 mln. EUR) iš viso panaudojus 477,3 mln. EUR iš nustatytos didžiausios 1 mlrd. EUR per metus ribos.

Nekeliant klausimo dėl akivaizdaus tokio pobūdžio paramos poreikio ir nesigilinant į spartesnio jos gavimo (laukti jos tenka per ilgai) procedūras, kyla klausimas dėl mobilizuojamų lėšų kilmės, ypač remiantis dabartiniu taisomojo biudžeto projektu.

Kitaip tariant, abejonių dėl būtinybės kuo skubiau suteikti paramą po stichinių nelaimių nekyla, bet galima abejoti dėl lėšų kilmės, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos „atimamos“ iš sanglaudos politikos asignavimų, o ne iš asignavimų, skirtų didėjančiam ES militarizavimui. Mes manome, kad sanglaudos politika turėtų būti išsaugota.

Galiausiai – kaip darėme ir kitais atvejais – norėtume pabrėžti būtinybę keisti Solidarumo fondą spartinant jo lėšų mobilizavimo procedūras, užtikrinant, kad regioninės nelaimės pobūdis atitiktų finansavimo gavimo reikalavimus, iš esmės įtvirtinant specifinį Viduržemio jūros regiono stichinių nelaimių, pavyzdžiui, sausrų ir gaisrų, pobūdį.

 
  
  

- Bendrasis 2009 finansinių metų Europos Sąjungos biudžeto projektas su Tarybos pakeitimais

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List mano, kad galima per pusę sumažinti valstybių narių įmokas ES. Didžioji dalis ES lėšų naudojama nereikalingai arba socialinę ir ekonominę žalą darančiai veiklai, įskaitant žemės ūkio politiką, Sanglaudos fondą, žuvininkystės politiką ir įvairių informavimo kampanijų subsidijavimą. Be to, patiriama išlaidų dėl Europos Parlamento darbo ir Strasbūre, ir Briuselyje ir dėl tokių institucijų, kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, kurias būtina nedelsiant panaikinti.

Ypač nepriimtina žemės ūkio politika. Vartotojų pinigai dažnai atitenka labai turtingiems gavėjams. Neturtingų pasaulio šalių ūkininkai nukenčia dėl ES ūkininkų, gaunančių subsidijas, konkurencijos.

Įvairios ES institucijos nuolat ragina valstybes nares mažinti viešąsias išlaidas. Taip pat šiuose Rūmuose nuolat reikalaujama didinti išlaidas ES lygmeniu. Tai absurdiška. Valstybės narės viešąsias išlaidas išleidžia mokykloms, sveikatos priežiūrai, infrastruktūrai ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms remti, o daugelis ES išlaidų skiriama fanatiškai žemės ūkio politikai, netinkamai naudojamiems struktūriniams fondams ir ES institucijoms, kurios turėjo būti uždarytos prieš daugelį metų, finansuoti.

Mūsų „ne“ biudžeto projektui turėtų būti vertinamas kaip reikalavimas labai sumažinti ES biudžeto išlaidas ir per pusę sumažinti valstybių narių įmokas ES.

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug, Janusz Lewandowski (A6-0486/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Kader Arif (PSE), raštu. – (FR) Į 2009 m. Bendrijos biudžetą mes, Europos Parlamento socialistų frakcija, pasiūlėme įtraukti parengiamuosius socialinio turizmo Europoje veiksmus, kurie buvo patvirtinti.

Šio projekto imtasi nustačius, kad daugelis piliečių negali keliauti dėl ekonominių priežasčių ir kad šią nelygybę būtina taisyti užtikrinant visų piliečių galimybes atatostogauti. Be to, šie veiksmai naudingi teritorijų planavimo ir vietos plėtros aspektu.

Siekiant derinti socialinę įvairovę ir vietos plėtrą ir suteikti galimybes visuomenėms nariams, kuriems sudėtinga išeiti atostogų, socialinis turizmas leis turizmo sektoriui daugiau uždirbti. Tai sudaro galimybę plėtoti nesezoninį turizmą, ypač tuose regionuose, kuriuose turizmas sezoninis, ir skatina kurti daugiau nuolatinių darbo vietų šiame ekonomikos sektoriuje. Taigi, socialinis ir visuomenės turizmas rodo, kad esama tarpinio sektoriaus tarp laisvalaikio rinkos ir nepelningos ekonomikos ir kad ekonominė svarba yra suderinama su galimybių suteikimu kuo didesniam žmonių skaičiui. Šis sektorius taip pat padeda stiprinti Europos pilietybę dėl Europos piliečių mainų.

Tai rodo, kad šis sektorius labai svarbus ekonominio pelno ir viešųjų išteklių požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors ekonominės prognozės rodo įvairiose valstybėse narėse esant recesiją (kai kurios iš jų jau atsidūrė techninėje recesijoje), ir Taryba, ir Parlamentas ketina patvirtinti 2009 m. biudžetą, kurio mokėjimai yra mažesni už 2008 m. biudžeto mokėjimus.

Vis dėlto, palyginus dabartinį 2009 m. biudžeto projektą su 2007–2013 m., daugiametėje finansinėje programoje nurodyta viršutine riba šiems metams – kurią tuo metu laikėme nepakankama ekonominei ir socialinei 27 ES valstybių narių sanglaudai užtikrinti – padėtis dar blogesnė, nes biudžetas mažesnis beveik 8 mlrd. EUR!

2009 m. ES biudžetas, skaičiuojant jį kaip Bendrijos BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) procentą (0,89 %), yra mažiausias nuo Portugalijos įstojimo į Europos ekonominę bendriją.

Nors Parlamentas reiškė susirūpinimą, ypač dėl to, kad „ekonominis nuosmukis gali paveikti Europos piliečius“, ir dėl to, kad mokėjimų lygis ir sanglaudos politikos asignavimų įgyvendinimo lygis yra nepaprastai žemas, biudžetui jis pritaria. To priežastis yra siekis, nekeliant klausimų dėl esminių dalykų, pagerinti įvaizdį įvairių šalių darbuotojų ir žmonių akyse, tikintis, kad per Europos Parlamento rinkimus kitų metų birželio mėn. viskas vyks pagal planą.

Todėl mes balsavome „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) 2009 m. biudžetas nevisiškai atitinka mūsų lūkesčius ir jame tik iš dalies atkreiptas dėmesys į naujus iššūkius ir esamas problemas. Jame atsižvelgta į anksčiau priimtus tikslus ir siekius, taigi šiuo požiūriu jis atitinka reikalingus kriterijus. Aš balsavau už jo priėmimą. Vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kelis dalykus:

1. Sveikintina, kad didiname žemės ūkio finansavimą besivystančiose šalyse, kuriose trūksta maisto. Vis dėlto turėtume prisiminti, kad Europos Sąjungoje beveik 80 mln. žmonių gresia skurdas ir 43 mln. piliečių kyla blogos mitybos pavojus.

2. Nepaisant BŽŪP, ūkininkų šeimų pajamos yra daug mažesnės už pajamas tų šeimų, kurios išsilaiko kitais būdais.

3. Europoje sistemingai žlunga ir bankrutuoja ūkiai. Žemės ūkio produktų atsargos mažėja, todėl kyla grėsmė maisto saugumui. Deja, vis atsiranda norinčių mažinti BŽŪP išlaidas.

4. Sanglaudos ir struktūrinėje politikoje kalbama apie teritorinę, ekonominę ir socialinę sanglaudą, taip pat apie išsivystymo lygio suvienodinimą ir lygias vystymosi galimybes, ypač skurdesniuose regionuose. Realybėje regionuose, kuriuose ūkininkavimo sąlygos sudėtingos ir trūksta infrastruktūros, gyventojų mažėja.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu - (PL) Aš pritariau J. Haug ir J. Lewandowskio parengtam pranešimui dėl 2009 m. ES bendro biudžeto. Svarbu, kad EP nariams pavyktų pasiekti kompromisą su Taryba dėl prioritetinių Parlamento tikslų, pavyzdžiui, kovos su ekonominio nuosmukiu, ekonomikos augimo, sanglaudos ir užimtumo skatinimo, finansavimo.

Parlamentas didins finansinius išteklius, numatytus socialinei ir užimtumo politikai, t. y. veiklai, skirtai konkurencijai ir sanglaudai skatinti. Į šias išlaidas bus įtrauktas Socialinis fondas, kuriam papildomai bus skirta 135 mln. EUR, taip pat Regioninės plėtros fondas ir Sanglaudos fondai. Dabar dėl ES finansavimo į sudėtingą padėtį pateko ypač svarbios iniciatyvos, skirtos vystymuisi ir užimtumui skatinti, todėl jos turi būti įtrauktos į 2009 m. biudžetą. Pagirtina, kad biudžete taip pat numatyta skirti papildomų lėšų MVĮ remti.

Besivystančioms šalims bus suteikta pagalba siekiant mažinti staiga padidėjusių maisto kainų poveikį, dar 1 mlrd. EUR bus skirtas siekiant išvengti bado besivystančiose šalyse. Taip pat džiugu, kad Parlamentas ketina riboti administracines išlaidas ir skirti joms ne daugiau kaip 20 % visų išlaidų.

 
  
  

- Pranešimas: Monica Maria Iacob-Ridzi (A6-0463/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už M. M. Iacob-Ridzi pranešimą dėl 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų plano.

Siekiant kurti europietišką darbo rinką būtina pritaikyti nacionalinius teisės aktus ir sutvarkyti biurokratines procedūras, kurios trukdo darbuotojų judumui. Sąjungai tenka pagrindinis vaidmuo derinant nacionalines socialinės apsaugos sistemas ir užtikrinant teisių į papildomą pensiją išsaugojimą. Be to, svarbu dėti pastangas siekiant gerinti piliečių informavimą ne tik tobulinant EURES tinklapį, bet ir įgyvendinant Europos informavimo kampanijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešime išdėstytos įvairios rekomendacijos, kurioms mes pritariame, bet jos pateiktos labai liberaliomis aplinkybėmis. Tai pasakytina apie darbuotojų judumo sąvokos įtraukimą į Bendrijos politikos sritis, ypač tas, kurios susijusios su vidaus rinkos kūrimo užbaigimu, neatsižvelgiant į tai, kad šiose politikos srityse nėra užtikrinta tinkama darbuotojų apsauga.

Vis dėlto, be šių priimtinų rekomendacijų, pranešime pabrėžiamas ekonominis ir socialinis Lisabonos strategijos aspektas, pamirštant, kad į šią strategiją įtrauktos neoliberalios ES politikos kryptys, kurių laikantis buvo pateikti pasiūlymai dėl liūdnai pagarsėjusios Bolkenšteino direktyvos, vadinamųjų „lankstumo ir užimtumo garantijų“, ir Tarybos pasiūlymas dėl Darbo laiko direktyvos.

Taigi, pranešimas tėra dar vienas propagandinis dokumentas, kuriame siekiama nuslėpti antisocialinę Europos Sąjungos politiką ir nekreipti dėmesio į neoliberalizmo pasekmes, nors šios paslaptys jau seniai atskleistos. Pažvelkite į 15 ir 16 dalies prieštaravimus ir suprasite, kodėl mes susilaikėme dėl balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Atrodo, kad pranešėjai didžiausia problema yra ne teisinių ir administracinių profesinio Europos darbuotojų judumo ES teritorijoje kliūčių pašalinimas, bet faktas, kad toks judumas nėra plačiai paplitęs ir svarbiausia privalomas. Mums siūloma dideliu mastu maišyti gyventojus, taip spartinant Europos tautų išnykimą. Svarstoma atlyginimų konkurencija, socialinis dempingas ir atlyginimų derinimas mažinimo linkme. Sukūrus Europos socialinės apsaugos kortelę, kurios ribos neaiškios, būtų pakenkta nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms, nes jos būtų suardytos.

Paklauskite, ką apie judumą mano Prancūzijos darbuotojai, kuriems prieš kelerius metus buvo pasakyta, kad darbo vietos bus išsaugotos, jeigu jie nuspręs viską mesti ir išvykti dirbti į Rumuniją už kelis šimtus eurų per mėnesį!

Europos Sąjunga yra atsakinga už tai, kad būtų išspręstos pasienyje dirbančių darbuotojų arba darbuotojų, kurie siekė karjeros keliose valstybėse narėse, apmokestinimo ir socialinių teisių įgijimo problemos. Bet tai neturėtų kelti socialinio nestabilumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Darbo judumas yra vienas iš pagrindinių dalykų įgyvendinant Lisabonos strategijos tikslus, bet jam nuolat trukdo administracinės, teisinės, mokestinės ir socialinės kliūtys. Administracinės kliūtys atsiranda dėl skirtingų valstybių taisės aktų, susijusių su darbo rinka, už kuriuos atsakomybė tenka valstybėms narėms.

Pradėdama norėčiau pasakyti, kad esu nusivylusi, kad kai kurios ES-15 šalys vis dar taiko darbo rinkos apribojimus darbuotojams iš naujųjų ES valstybių narių, nors šių šalių piliečių ir vyriausybių nuogąstavimų nepatvirtina ekonominiai tyrimai arba statistiniai duomenys.

Žmonės kreipiasi į mane dėl įvairių problemų, su kuriomis jie susiduria bandydami įgyvendinti judumo teisę už kilmės šalies ribų. Atsisakoma pripažinti jų patirtį, susijusią su judumu siekiant profesinio tobulėjimo, taip pat susiduriama su problemomis dėl socialinės apsaugos ir pensijų, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse. Kalbos barjeras taip pat yra viena didžiausių darbuotojų ir jų šeimų judumo kliūčių, todėl valstybės narės turi aktyviai remti užsienio kalbų mokymą, ypatingą dėmesį skiriant suaugusiems asmenims.

Aš esu tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant veiksmingas žiniasklaidos kampanijas žmonės gali gauti reikalingos informacijos apie EURES tinklą, kuris yra bendras darbuotojų judumo informacijos centras Europoje, TRESS tinklą ir SOLVIT priemonę, padedančią spręsti vidaus rinkos ir darbuotojų judumo problemas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už šį pranešimą, nes darbo judumas yra pagrindinė Sutartyje įtvirtinta ES piliečių teisė. Jis yra vienas pagrindinių Europos socialinio modelio ramsčių, leidžiantis siekti Lisabonos strategijos tikslų.

Džiugu, kad pranešime ne tik atkreipiamas dėmesys į kliūtis, ribojančias naujųjų valstybių narių darbuotojų laisvo dalyvavimo darbo rinkoje teisę, bet ir įtraukti kiti svarbūs aspektai, papildantys Europos Komisijos pateiktą Europos profesinio judumo veiksmų planą, pavyzdžiui, parama programoms, kurios švietimo sistemą susieja su darbo rinka, abipusis kvalifikacijų pripažinimas ir EURES tinklo plėtra.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai,

aš balsavau už M. M. Iacob-Ridzi pranešimą dėl 2007–2010 m. Europos profesinio judumo veiksmų plano. Laikausi nuomonės, kad profesinis judumas tarp ES valstybių narių teigiamai prisidėjo prie Europos integracijos, pavyzdžiui, lengviau nei praeityje galima kuriam laikui apsigyventi ir dirbti kitoje šalyje, be to, kasdien atsiveria vis daugiau galimybių gauti darbo pasiūlymus ne tik iš kilmės šalies, bet ir iš kitų šalių. Todėl dabar turime gerinti teisinę, administracinę, fiskalinę ir socialinę aplinką, mažindami biurokratizmą šiame sektoriuje. Vis dėlto turime prisiminti, kad prieš imdamasi veiksmų Europos Sąjunga turi įvertinti valstybių narių socialinius ir ekonominius skirtumus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. - (PL) Per gruodžio mėn. Europos Parlamento sesiją buvo surengtas balsavimas dėl Europos įgūdžių ir judumo veiksmų plano, kurį pateikė Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas.

Darbuotojų judumas priklauso nuo esminio laisvo asmenų dalyvavimo vidaus rinkoje principo, įtvirtinto Europos bendrijos steigimo sutartyje. Kaip ir saugumas, judumas yra viena iš keturių pagrindinių ES piliečių laisvių.

Bendrijos teisės aktai turi užtikrinti, kad migruojantys darbuotojai neprarastų jiems priklausančios socialinės apsaugos. Šioje srityje pasiekta didelės pažangos, bet vis dar privalome siekti, kad būtų pašalintos visos administracinės ir teisinės judumo kliūtys, atsirandančios dėl atskirose valstybėse narėse galiojančių teisės aktų.

Tiesą sakant, darbo judumas gali padėti stiprinti ekonominius ir socialinius Lisabonos strategijos tikslus. Judumas gali tapti pagrindine Europos socialinės darbotvarkės varomąja jėga ir padėti kovoti su įvairiomis problemomis, kurias sukelia, pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai, globalizacija arba technologijų pažanga.

Aš pritariu Europos profesinio judumo veiksmų planui, įskaitant idėją kurti informacijos ir patarimų tinklapį, kuriame būtų teikiami patarimai, susiję su visais judumo aspektais, pavyzdžiui, laisvomis darbo vietomis, sveikatos priežiūra ir socialiniu draudimu, ir abipusį kvalifikacijų ir mokymo pripažinimą.

 
  
  

- Pranešimas: Ljudmila Novak (A6-0455/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Nors esame parengę daug mokymosi visą gyvenimą strategijų, jų įgyvendinimas galėtų būti geresnis. Įsipareigojimai ir išlaidos įvairiose šalyse skiriasi. Deja, švietimo srityje viešųjų išlaidų kryptingumas svyruoja. Pakankama biudžeto dalis turi būti skirta suaugusiųjų mokymui. Tai būtina, nes atrodo, kad suaugusių asmenų dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą procese nėra užtikrintas. Daugiau dėmesio reikia skirti suaugusių asmenų įgūdžiams gerinti ir darbo rinkos lankstumui ir saugumui užtikrinti.

Darbdaviai turėtų būti skatinami organizuoti savo darbuotojų švietimą ir mokymą. Rekomenduotinos iniciatyvos, leisiančios žemą kvalifikaciją turintiems darbuotojams dalyvauti mokymo programose. Daug dėmesio reikia skirti bedarbiams, neturintiems darbo ilgą laiką, ypač kilusiems iš socialiniu požiūriu nepalankias sąlygas turinčių šeimų, specialiųjų poreikių turintiems žmonėms, jaunimui iš perauklėjimo įstaigų, buvusiems kaliniams ir narkomanams po reabilitacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark and Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. (SV) Paaiškinimas dėl balsavimo dėl pranešimo dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo.

Šiandien mes balsavome už L. Novak (Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija (SL)) pranešimą (A6-0455/2008) dėl darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo. Pranešime pateikta daug konstruktyvių rekomendacijų, ypač dėl priemonių, skirtų studentų ir darbuotojų judumo tarp valstybių narių sąlygoms lengvinti.

Kita vertus, mes nemanome, kad rekomendacijos, kuriomis siekiama daryti įtaką mokymo programoms valstybėse narėse atitinka subsidiarumo principą. Valstybės narės pačios gali geriausiai nuspręsti, kiek valandų per mokymosi savaitę turi būti skiriama sportui ir ar įtraukti reikalavimą dėl išprusimo žiniasklaidos srityje į nacionalines mokymo programas.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. Komisijos 2007 m. komunikatas „Mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir inovacijoms skatinti“ priklauso serijai kas dvejus metus rengiamų pažangos ataskaitų dėl programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo. Ataskaitoje pateikiama pasiektos pažangos ir švietimo bei mokymo koordinavimo apžvalga, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus siekti, kad Europa taptų konkurencingiausia pasaulio ekonomika ir iki 2010 m. joje būtų užtikrintas visiškas užimtumas.

Šiame pranešime pateikta naudinga įvairių švietimo iniciatyvų apžvalga, įskaitant sėkmingai ir nesėkmingai įgyvendintas iniciatyvas, taip pat nurodytos priemonės ir būdai, kaip atlikti tolesnę apžvalgą. Jame pateikti aiškūs tikslai ir patikimi statistiniai rodikliai bei gairės.

Aš visiškai pritariu pastangoms, kuriomis siekiama įgyvendinti bendrą Lisabonos strategijos tikslą ir pritariu šiam pranešimui, nes jis to vertas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime pateiktos kelios svarbios ir priimtinos rekomendacijos, kuriose raginama skirti didesnę ekonominę ir socialinę paramą, imtis papildomų priemonių ir integruoti migrantus bei mažumas, pabrėžiant sporto svarbą švietimui ir mokymui ir būtinybę labiau remti ikimokyklinį ugdymą ir mokytojus bei mokinius, ypač pradinių ir vidurinių mokyklų. Vis dėlto jame pritariama Europos Komisijos pasiūlymams, įskaitant Lisabonos strategiją, ir reikalaujama laikytis Bolonijos proceso nepaisant jo praktinių pasekmių.

Pranešime ne tik pritariama Komisijos komunikate „Mokymasis visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir inovacijoms skatinti“ pateiktai pasiektos pažangos apžvalgai ir nurodytoms sritims, kuriose ši pažanga nepakankama, bet ir siūlomos priemonės padėčiai keisti remiantis tikslais, kurie nėra visiškai tinkami, nes švietimo srityje ragina taikyti neoliberalizmo principus. Tai politinis pareiškimas, kuris gali tapti ateities gairėmis. Todėl mes jam visiškai nepritariame.

Mes negalime sutikti, kad, pavyzdžiui, aukštasis mokslas būtų modernizuojamas papildant Bolonijos reformas ir didinant privataus sektoriaus finansavimą, ypač tais atvejais, kai valstybinis aukštasis mokslas žlugdomas, kaip daroma Portugalijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas dar kartą braunasi į švietimo sektorių. June List Europos Parlamentui vėl turi kartoti, kad švietimo politika priklauso valstybių narių kompetencijai.

Europos Parlamento Kultūros ir švietimo komitetas kaip visada savo pranešimuose ima fantazuoti. Šiame pranešime dar kartą keliamas sporto mokyklose klausimas. Pranešimo projekto 4 dalyje nurodoma, kad mokymo programose turėtų būti numatytos bent trys savaitinės fizinio lavinimo pamokos.

Tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad ES politikai ir pareigūnai, siekdami centralizuoti politinę valdžią, pasiryžę smulkmeniškai kištis į bet kokią sritį. Subsidiarumas šlovinamas didingose kalbose, bet įgyvendinant realią politiką jo nėra laikomasi.

Mes manome, kad su šia sritimi Europos Parlamentas visiškai nesusijęs, todėl balsavome prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. (SK) Švietimas ir profesinis mokymas yra varomoji Lisabonos strategijos jėga. Išsamios mokymosi visą gyvenimą strategijos ir priemonės, ypač Europos kvalifikacijų sandara, Europass, bendrieji gebėjimų metmenys ir judumo bei aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo rekomendacijos turėtų būti nuosekliau taikomos visose valstybėse narėse. Valstybės narės turėtų imtis labai aktyvaus vaidmens įgyvendinamos švietimo politiką. Europos kvalifikacijų sistema nebus suderinta iki 2010 m., bet greitas Europos kvalifikacijų sandaros įgyvendinimas visose valstybėse narėse sumažintų problemas, su kuriomis dabar susiduria ES piliečiai.

Mokinių ir mokytojų judumas yra esminis profesinio judumo aspektas. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama įvairioms iniciatyvoms, pavyzdžiui, Bolonijos procesui, programoms Comenius, Erasmus ir Leonardo da Vinci, suteikiančioms galimybę mokytis svetur ir turinčios reikšmės profesinio judumo svarbai ateityje.

Sėkminga švietimo sistema visų pirma grindžiama programų ir mokymo kokybe. Į programas turime kuo greičiau įtraukti mokymą apie Europos pilietybę, programas, skirtas užsienio kalbų mokymuisi, vartotojų apsaugai, aplinkos apsaugai ir kovai su klimato kaita. Svarbu, kad valstybės narės skirtų pakankamai išteklių mokytojų socialinei apsaugai ir užsienio kalbų mokytojų rengimui ir mokymui.

Aš tvirtai tikiu, kad aukštos kvalifikacijos švietimo specialistų pradės trūkti, jeigu pedagogo profesijos nepadarysime patrauklesnės.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už L. Novak pranešimą dėl mokymosi visą gyvenimą žinioms, kūrybiškumui ir naujovėms skatinti – darbo programos „Švietimas ir mokymas 2010“ įgyvendinimo.

Aš pritariu jos argumentui, kad veiklai švietimo ir mokymo srityje Europos Sąjunga turėtų skirti sistemingą paramą įgyvendindama konkrečią politiką visų pirma svarbiausiuose sektoriuose, kuriuose, remiantis 2007 m. Komisijos pateikta ataskaita, būtina pažanga. Šie sektoriai yra mokymasis visą gyvenimą, viešosios išlaidos ir privačios investicijos į švietimą, taip pat mokyklų nebaigiančių asmenų skaičius, kuris per didelis net vidurinėse mokyklose, ir švietimo svarba lyginant su darbo rinka. Be to, norėčiau pabrėžti, kad švietimas ir mokymas, moksliniai tyrimai, inovacijos ir žinių perteikimas būtini dabartinei ir ateities Europai, todėl reikia dėti bendras pastangas nacionaliniu ir Bendrijos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Tomáš Zatloukal (PPE-DE), raštu. – (CS) Gerb. pirmininke, aš balsavau už L. Novak pranešimą dėl programos „Švietimas ir mokymas 2010“. Sutinku, kad būtina skatinti įvairių švietimo sistemų veiksmingumą. Vienas veiksmingas būdas sudaryti galimybes visiems vaikams, įskaitant vaikus, kilusius iš socialiai nepalankiomis sąlygomis gyvenančių šeimų, mokytis visą gyvenimą yra gerinti ikimokyklinio ugdymo kokybę. Vėlesnis pradinis ir vidurinis mokymas turėtų skatinti mokinius kūrybiškai mąstyti ir ugdyti asmeninius gabumus, padėsiančius užsitikrinti užimtumą.

Specializuoto mokymo srityje turime gerinti siūlomų dalykų kokybę ir patrauklumą ir svarbiausia – gebėti susieti mokymą su ekonomika, kad mokymo procesas atitiktų darbo rinkos poreikius ne tik ES, bet ir konkrečiame regione. Universitetinio mokymo srityje pritariu būtinybei modernizuoti tam tikras studijų kryptis, kad jos atitiktų esamus ir būsimus socialinius ir ekonominius reikalavimus. Suaugusiųjų mokymo programose daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama padėti žmonėms, kurių padėtis darbo rinkoje yra nepalankiausia, ir remti darbdavius, siūlančius mokymąsi visą gyvenimą savo darbuotojams.

 
  
  

EN- Pranešimas: Marianne Thyssen (A6-0441/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Ole Christensen, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose ir Britta Thomsen (PSE), raštu. (DA) Iš principo Europos Parlamento Socialistų frakcijos Danijos delegacija pritaria, kad tam tikrų tipų žaislams būtų privalomas trečiųjų šalių sertifikatas, užtikrinantis, kad gaminiai atitinka ES taisykles. Tačiau šis pakeitimas nėra tinkamai suformuluotas, kad būtų galima pasiekti šį tikslą, be to, šio pakeitimo priėmimas sugriautų visą kompromisą. Mes norime tobulinti saugos reikalavimus, keliamus žaislams, ir manome, kad tą geriausiai galima užtikrinti priimant Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą kompromisą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Žaislų saugos direktyva yra nepaprastai svarbus žingsnis užtikrinant vaikų saugumą. Būtinai reikėjo plėsti tokią svarbią problemą reglamentuojančių teisės aktų aprėptį ir daryti juos aiškesnius. Tokie aspektai, kaip gamintojų ir importuotojų atsakomybės didinimas ir protingas draudžiamų medžiagų skaičiaus didinimas, įrodo, kaip energingai imtasi šios problemos.

Turiu pasveikinti pranešėją, kuri vaikų saugumą užtikrinančiose taisyklėse atsižvelgė į smulkiojo ir vidutinio verslo išlikimą bei stabilumą šiame sektoriuje.

Tačiau mes turėtume pamąstyti apie dėl šio teisės akto padidėsiančią valstybių narių atsakomybę. Siekdamos įgyvendinti šios direktyvos tikslus, ypač dėl vaikų saugumo, valstybės narės turi laikytis įsipareigojimų, kurie rinkos stebėjimo srityje dabar didinami.

Atsižvelgdamas į Portugalijos padėtį ir pasikartojančias atsakingos (valstybės kontroliuojamos) institucijos nesėkmes stebėjimo srityje, raginu valstybes nares tinkamai laikytis įsipareigojimų. Šios direktyvos padarytą pažangą saugos srityje turi atitikti efektyvus ir atsakingas stebėjimas, vykdomas valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Žaislai turi būti saugesni nei kiti gaminiai, nes vaikai yra labai pažeidžiami klientai. Tačiau pavojingų žaislų Sąjungoje jau yra. Todėl mes galime džiaugtis Parlamento ir Tarybos pasiektu kompromisu dėl teksto, nustatančio žaislų pramonei ne vieną saugos kriterijų, kurių turi būti laikomasi prieš pateikiant žaislus į Europos rinką.

Kaip ir daugelyje kompromisų, šiame tekste esama ir privalumų, ir trūkumų.

Dėl privalumų ypač norėčiau paminėti reikalavimą gamintojams pateikti garantijas, kad jų žaislai nėra kenksmingi vaikų sveikatai ar saugumui, atsižvelgiant į per didelius ribinius toksiškų metalų dydžius, sustiprintą mažų nuimamų dalių keliamo uždusimo ar pasismaugimo pavojaus prevenciją ir įspėjimų ant pakuočių ar pačių žaislų paaiškinimą.

Dėl šių patobulinimo aspektų aš balsuoju už galutinį tekstą.

O dėl trūkumų, be daugelio kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų medžiagų draudimų išimčių, aš paminėčiau trečiųjų šalių vykdomo sertifikavimo idėjos atsisakymą. Aš balsavau už šią nuostatą, tačiau ji nebuvo priimta, ir aš dėl to apgailestauju.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − EP narės M. Thyssen pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl žaislų saugos siūloma didinti taikomas saugos priemones ir apriboti pavojingų sunkiųjų metalų naudojimą ruošiant ir gaminant vaikiškus žaislus. Pasiūlymu siekiama pakeisti dabartinę direktyvą (88/378/EEB), atliekant esminius pakeitimus ir užtikrinant jos atitiktį specifikacijoms, apibrėžtoms Sprendime dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos.

Pasiūlymu siekiama išplėsti direktyvą įtraukiant „dvigubos paskirties gaminius“, kurie taip pat yra žaislai, didinant gaminių, kuriems taikoma Direktyva, skaičių. Siekiant panaikinti ar mažinti pavojus vaikams, ypač reikia atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su užspringimo pavojumi ir gamybos procese naudojamų cheminių medžiagų reglamentavimu. Aš visiškai palaikau šį laiku pateiktą pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už M. Thyssen pranešimą dėl žaislų saugos, nes manau, kad priėmus kompromisinį tekstą bus galima stiprinti keliamus saugos reikalavimus žaislams, siekiant didinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę dėl gaminių pardavimo bei didinant valstybių narių įsipareigojimus dėl rinkos stebėjimo.

Tačiau apgailestauju, kad buvo atmesta 142 pakeitimas, kuriame reikalauta, kad prieš patenkant į rinką žaislus įvertintų nepriklausoma laboratorija, siekiant užtikrinti jų atitiktį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šio direktyvos pasiūlymo paskirtis yra pateikti geresnius žaislų saugos reikalavimus, visų pirma – dėl cheminių medžiagų naudojimo ir elektrinių savybių. Naujajame teisės akte suderintos fizinės ir mechaninės savybės siekiant išvengti uždusimo pavojaus. Jame taip pat nurodytos priemonės, leidžiančios gerinti valstybių narių vykdomą rinkos stebėjimą ir nustatyti nauji įsipareigojimai gamintojams.

Taigi, tikslas – tobulinti esamą direktyvą, atsižvelgiant į naujus pavojus, kylančius saugai, galinčius atsirasti dėl naujų rūšių žaislų, pagamintų iš naujų medžiagų, gaminimo ir pardavimo.

Tačiau diskutuojant ir balsuojant dėl šios direktyvos pasiūlymų kilo daug klausimų. Per balsavimą nebuvo Europos Komisijos garantijų, ir tai sukėlė nedidelį incidentą.

Be to, yra ekspertų, kurie susirūpinę, kad paliekami reikalavimai, pagal kuriuos visiškai nepanaikinamas kancerogeninių, mutageninių ar kenksmingų reprodukcijai medžiagų (vadinamų „CMR medžiagomis“) naudojimas, nors taikomi nauji ribojimai.

Taip pat nuomonės išsiskiria dėl ribinių metalų, ypač arseno, kadmio, chromo, švino, gyvsidabrio ir alavo, kurie yra itin toksiški, ir todėl neturėtų būti naudojami žaislų dalyse, kurias gali pasiekti vaikai, dydžių.

Todėl mūsų frakcija balsavo „prieš“.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (PSE), raštu. – (FR) Aš susilaikiau balsuoti dėl Žaislų saugos direktyvos, protestuodamas prieš nedemokratinę procedūrą, teikiant Europos Parlamentui pranešimus, suderintus per neoficialias trišales derybas, taip neleidžiant jam atlikti savo darbo įprastu būdu.

Be to, siūloma direktyva rodo atsargumo principo absurdiškumą. Įstatymų leidėjas kuria vieną taisyklę po kitos ir vieną draudimą po kito, norėdamas apvalyti savo sąžinę, o vaikai žaisdami paverčia šias taisykles pajuokos objektu.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Parlamentas priėmė Žaislų saugos direktyvą. Tai puiki direktyva, didinanti į vaikų rankas patenkančių žaislų saugumą. Tai nepaprastai svarbus žingsnis dabar, kai vis dažniau išgirstame apie su žaislais susijusias nelaimes, pavyzdžiui, apie vaikus, prarijusius nekokybiškai surinktų žaislų dalis. Verta pažymėti, kad didelė dalis (apie 80 %) žaislų Europos rinkoje importuojami iš Kinijos.

Direktyvoje suderinti pirkėjų interesų grupių ir žaislų pramonės atstovų interesai. Aš galiu tik džiaugtis, kad buvo pasiektas sutarimas dėl šio teisės akto, kuris man, kaip motinai, nepaprastai svarbus. Ši Direktyva bus naudinga abiem pusėms. Vartotojai žinos, kad į Europos rinką patenkantys žaislai, kurie atsidurs jų vaikų rankose, atitinka aukštus saugos standartus, juose nėra jokių toksiškų medžiagų ir pateikti aiškiai matomi įspėjimai, kuriuos pirkėjai gali perskaityti.

Žaislų pramonėje dažnai būdavo pabrėžiama, kad dėl vaikų saugumo kompromisai negalimi, todėl pritariama siūlomiems pakeitimams. Tačiau šie pakeitimai neturi kelti grėsmės žaislų gamintojų padėčiai Europos rinkoje. Pagal suderintą kompromisą šioms verslo įmonėms papildomi dveji metai bus suteikti siekiant prisitaikyti prie naujų teisės aktų, reglamentuojančių chemines medžiagas.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Gerb. pirmininke, aš balsavau už direktyvą dėl žaislų saugos, nes ji labai patobulinta. Viena vertus, joje geriau užtikrinta žaislų sauga ir taip pat vaikų sveikata, numatant naujus draudimus alergeninėms medžiagoms bei CMR, sunkiesiems metalams ir sudėtinėms dalims, kurios kelia pavojų užspringti.

Kita vertus, tai taip pat sėkmingas ir subalansuotas kompromisas, kuriame atsižvelgiama į tai, kad didžioji dalis 2 000 ES žaislų gamintojų yra atsargūs ir supranta savo, kaip gamintojų, atsakomybę. Jie neturėtų kentėti dėl kai kurių importuotojų neatsakingumo.

Atsižvelgiant į metų laiką, Žaislų saugos direktyva rodo, kad Sąjunga nori ir gali veiksmingiau apsaugoti pirkėjus ir jų labai pažeidžiamas atžalas. Tačiau mes turėtume prisiminti, kad jokie teisės aktai negali atleisti tėvų nuo atsakomybės. Vien Žaislų saugos direktyva negali užtikrinti, kad tai, kas yra dovanų pakuotėje, tinka vaikui.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. − Aš balsavau už M. Thyssen pranešimą ir džiaugiausi galėdamas tai padaryti, nors procedūriniai dalykai vos nesutrukdė galutinio balsavimo.

Žaislai turi būti saugūs, o ES turi pirmauti ir pirmauja saugos problemų atžvilgiu.

Visiškai uždrausti kancerogenines, mutagenines ar toksiškas reprodukcijai medžiagas būtina. Net jei numatytos individualios išimtys, jos turėtų būti taikomos griežtai remiantis Europos mokslo komiteto patarimais.

Teisinga ir tai, kad buvo uždrausti alergiją sukeliantys aromatai ir 55 tokios medžiagos bus iš žaislų pašalintos.

Taip pat labai griežtos taisyklės taikomos sunkiesiems metalams, nurodant maksimalų leistiną lygį.

Kalėdinius žaislus perkantys tėvai tikisi saugumo. Ši atnaujinta Žaislų saugos direktyva smarkiai pagerins padėtį, jei ji įsigalios Kalėdų laikotarpiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. (RO) Nėra geresnio įrodymo, kaip pateikti konkrečius duomenis. Rumunijos spaudoje šiandien paskelbti Rumunijos vartotojų apsaugos biuro atlikto tyrimo rezultatai. Inspektoriai per neseniai atliktą patikrinimą nustatė, kad 90 % patikrintų žaislų neatitiko teisės aktų.

Kai kurie žaislai buvo be jokių naudotojo instrukcijų, nebuvo nurodyta rekomenduojamo vaikų amžiaus. Inspektoriai taip pat rado žaislinių pistoletų ir kardų, kurie, jų nuomone, pavojingi. Kituose žaisluose buvo lengvai nuimamų smulkių dalių.

Remiantis šio tyrimo rezultatais, Kinija yra pagrindinis pavojingų žaislų šaltinis, tačiau, nepaisant to, ji yra ir pagrindinis žaislų tiekėjas Europos Sąjungai. Norint užtikrinti vaikų gerovę reikia imtis radikalių priemonių šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Nors šis naujasis žaislų saugos teisės aktas yra žingsnis reikiama kryptimi, jame nepasinaudota keliomis galimybėmis. Todėl aš nepritariau pranešimui.

Pavyzdžiui, nors apribotas kai kurių alergiškų aromatų ir tam tikrų kancerogeninių, mutageninių ar toksiškų reprodukcijai cheminių medžiagų naudojimas, jos nebus visiškai uždraustos, bet turi būti šalinamos pamažu. Taip pat nėra privalomų standartų triukšmą keliantiems žaislams.

Teigiamas dalykas tas, kad įstatymų požiūriu žaislų importuotojai bus prilyginti gamintojams. Ne toks geras dalykas yra nepakankama direktyvos žaislų saugos standartų stebėjimo nuostata, nes atsakomybė už saugą tenka patiems gamintojams.

Direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės privalo atlikti atsitiktinius tikrinimus, tačiau, bijau, kad ši nuostata yra per daug neįpareigojanti.

Saugos stebėjimas yra atsitiktinis ir iki šiol iš tiesų nėra Europos kokybės ženklo, leidžiančio tėvams gauti informatyvų sprendimą ir taip vengti žaislų, kurie gali pakenkti jų vaikų sveikatai. Privalomas nepriklausomų šalių atliekamas sertifikavimas galėtų išspręsti šią problemą. Ir JAV, ir Kinija labai rimtai vertina gaminių saugą ir neseniai balsavo už teisės aktus, numatančius privalomus tikrinimus. Kodėl Europa šioje srityje atsilieka?

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Seniai reikėjo atnaujinti esamas žaislų saugos taisykles. Aš džiaugiuosi šios dienos balsavimu. Vaikų sauga mums turi būti ypač svarbi ir tikiuosi, kad žaislų pramonė atkreips į tai dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Bernadette Vergnaud (PSE), raštu. – (FR) Mano nuomone, kompromisas dėl M. Thyssen pranešimo nepakankamai griežtas saugos dėl taisyklių ir cheminių medžiagų žaisluose. Be to, nebuvo priimta pakeitimo, raginančio nepriklausomas organizacijas stebėti žaislų atitiktį, net jei akivaizdu, kad prioritetas turėtų būti teikiamas vaikų saugai, o ne vienos ar dviejų didelių pramonės grupių interesams. Aš visada pasisakiau už griežtesnį prekių stebėjimą, ypač skirtų vaikams. Todėl galutinai nuviliantis šio teksto turinys – jis neprilygsta mūsų pradiniams norams, net jei jame ir yra keli žingsniai pirmyn – privertė mane susilaikyti per balsavimą.

 
  
  

EN- Pranešimas: Thomas Mann (A6-0424/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Europos profesinio mokymo kreditų sistema, kuria siekiama palaikyti ir skatinti tarptautinį besimokančių asmenų judumą ir galimybę mokytis visą gyvenimą. Naudojant ECVET pagerės mokymosi pasiekimų perkėlimas, pripažinimas ir sutelkimas. Europos kvalifikacijų sąranga (EQF) jau nustatė priemones, leidžiančias „suprasti“ skirtingus Europoje egzistuojančius kvalifikacijų vertinimo būdus. ECVET pateikia papildomas supratimo ir perkėlimo priemones naudojant bendrą metodinę sistemą, palengvinančią mokymosi rezultatų perkėlimą iš vienos sistemos į kitą. Negalima nuvertinti investicijų į mūsų žinių ekonomikos ateitį Europoje reikšmės, ir šis tarptautinis metodas mokymosi rezultatams pripažinti suteikia mums priemones tai padaryti. Aš visiškai palaikau pasiūlymą įdiegti šią puikią sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Profesinis mokymas yra sritis, pastaraisiais metais įgijusi ypatingos svarbos.

Europos profesinio mokymo kreditų sistema padės vystyti ir plėsti Europos bendradarbiavimą švietimo sektoriuje.

Ji taip pat pagerins kvalifikacijų judumą ir perkeliamumą nacionaliniu lygmeniu skirtinguose ekonomikos sektoriuose ar darbo rinkoje.

Profesinis mokymas yra esminė Europos pastangų dalis kovoje su senstančios visuomenės keliamais socialiniais iššūkiais, siekiu rasti savo vietą globalioje ekonomikoje ir įveikti ekonominę krizę.

Dėl šios priežasties manau, kad valstybėms narėms svarbu pripažinti neformalų ir savaiminį mokymąsi, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmenų, baigusių profesinį mokymą, skaičius ryškiai sumažės 2009–2015 m. Tačiau tuo pat metu smarkiai padidės darbuotojų, turinčių profesinę kvalifikaciją ir galinčių užimti laisvas darbo vietas darbo rinkoje, poreikis. Todėl manau, kad Europos agentūroms šioje srityje itin svarbu aktyviai palaikyti partnerystę tarp valstybių narių ir Europos įmonių, remiantis bendro sąnaudų padengimo schema.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. - (PL) Profesinio mokymo tobulinimas yra pagrindinė priemonė įgyvendinti Lisabonos tikslus – ekonomikos augimą, konkurencingumą, užimtumą ir sanglaudą.

Pasiūlyta Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET) yra viena iš kelių Europos iniciatyvų mokymo srityje. Mokymo rezultatai labai skiriasi dėl įvairių nacionalinių švietimo ir profesinio rengimo sistemų. Pagal ECVET įtvirtinama metodinė sistema, apimanti įgytas žinias, įgūdžius ir kompetenciją, sprendžiamas kreditų perkėlimo ir kaupimo klausimas, atsižvelgiant į kvalifikacijas. Ši sistema palengvina tarpvalstybinį darbuotojų judumą ir užtikrina didesnį skaidrumą, susijusį su užsienyje įgytomis kvalifikacijomis.

ECVET galėtų būti vertinga priemonė, profesinį mokymą siekiant pritaikyti prie darbo rinkos poreikių su sąlyga, kad bus atsižvelgta į specifines nacionalines ir regionines aplinkybes. Ji taip pat turi patenkinti vartotojų – darbuotojų ir verslo įmonių, įskaitant MVĮ ir mažesniąsias Europos darbovietes – poreikius. Sistema palengvina tarpvalstybinį judumą ir galimybę mokytis visą gyvenimą profesinio mokymo srityje. Ji turėtų suteikti galimybę mokymų procese dalyvaujantiems darbuotojams savarankiškai pasirinkti karjeros kelią.

Manau, kad ECVET įdiegimas labai prisidės prie Europos darbo rinkos kūrimo, taip pat padės mažinti administracinę naštą.

 
  
  

- Pranešimas: Christian Ehler (A6-0494/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Sutinku su pranešėjo išdėstytu požiūriu, rodančiu daugelio Europos piliečių susirūpinimą,

Tai, kad imtasi suderintų veiksmų šiuo klausimu, rodo, kad Europa gali keisti žmonių gyvenimą į gerąją pusę net per tokias krizes kaip dabartinė finansų krizė.

Pranešėjas atsižvelgė į praktines priemones ir tai padėjo parengti veiksmingą pasiūlymą.

 
  
  

- Pranešimas: Ieke van den Burg (A6-0462/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriame supaprastintas mažųjų ir vidutinių įmonių apskaitos procesas mažinant administravimo naštą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Veiksmai, kurių ėmėsi Komisija siekdama supaprastinti ir suderinti ES įmonių teisę ir iki 2012 m. sumažinti administravimo naštą 25 %, būtini, kad Europos įmonės taptų efektyvesnės, o Bendrijos verslo aplinka būtų patrauklesnė, be to, būtų sutaupyta 150 mlrd. EUR.

Į iniciatyvą dėl Ketvirtosios ir Septintosios bendrovių teisės direktyvų nuostatų persvarstymo, t. y. dėl įpareigojimų atskleisti apskaitos informaciją ir parengti konsoliduotąsias ataskaitas netaikymo ne tik mažosioms, bet ir vidutinėms arba pagrindinėms įmonėms, jeigu pavaldžiosios įmonės nėra reikšmingos, yra įneštas indėlis, jai pritaria pranešėjas, be to, ateityje bus užtikrintas teisinės bazės, taikytinos sektoriui, kuriam tenka svarbiausias vaidmuo kuriant darbo vietas ES, stabilumas ir saugumas.

Džiugu, kad pranešėja atkreipė dėmesį į tai, kad būtinas skaidrumas ir visi suinteresuoti subjektai turėtų pateikti tikslią informaciją visų pirma plačiai įgyvendindami finansinės atskaitomybės sistemas, grindžiamas informacinėmis ir komunikacijų technologijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. - (PL) I. van den Burg pranešimas dėl vidutinėms įmonėms taikomų tam tikrų atskleidimo reikalavimų ir įpareigojimo rengti konsoliduotąją atskaitomybę pakeitimų yra geras teisinis dokumentas.

Teisės reikalų komiteto parengtame pranešime siekiama trumpuoju laikotarpiu supaprastinti mažųjų Europos įmonių veiklos sąlygas. Visų pirma jame siekiama panaikinti reikalavimą atskleisti informaciją, susijusią su formavimo savikaina (išlaidas, susijusias su verslo kūrimu), taip pat įpareigojimą rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas tais atvejais, kai pagrindinė įmonė turi tik nereikšmingas antrines įmones.

Manau, kad derinant teisės aktus, susijusius su įmonių teise, kurie leidžia taikyti išimtis ne tik mažosioms, bet ir vidutinėms įmonėms, nekelia grėsmės skaidrumui. Mano nuomone, yra priešingai, nes šis žingsnis galėtų sumažinti jų administracinę ir finansinę naštą.

 
  
  

- Pranešimas: Javier Moreno Sánchez (A6-0437/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Inger Segelström and Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, keturi Švedijos socialdemokratai, Europos Parlamente galiausiai nusprendėme balsuoti už J. Moreno Sanchezo pranešimą. Mes pritariame keliems susirūpinimą keliantiems dalykams dėl FRONTEX vystymosi. Mes nemanome, kad FRONTEX turėtų būti militarizuota, todėl balsavome už 2 pakeitimą. FRONTEX taip pat neturėtų reikšti, kad ES statosi aukštesnes sienas nuo išorės pasaulio. Priešingai, mums svarbu, kad ES vykdytų kilnią pabėgėlių ir migracijos politiką. Vis dėlto džiugu, kad kilus šiam klausimui buvo surengtos diskusijos Europos Parlamente dėl FRONTEX. Gerai, kad Europos Parlamentas paprašė FRONTEX į savo tikslus įtraukti kovą su žmonių prekyba ir kad bus patikrinta, ar ES teisė atitinka šioje srityje taikomus tarptautinius teisės aktus, kad ES galėtų imtis veiksmingų veiksmų padėti žmonėms, kuriems to reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) FRONTEX agentūra, atsakinga už bendrą Europos Sąjungos išorės sienų valdymą ir ypač už kovą su neteisėta imigracija, buvo sukurta todėl, kad buvo panaikinta vidaus sienų kontrolė ir Briuselis bei valstybių narių vyriausybės norėjo įgyvendinti aktyvią imigracijos politiką. Įvertinus skirtumus kitoje srityje tarp Europolo ir Interpolo veiksmingumo ir naudingumo, neaišku, ar tokia Bendrijos agentūra kaip ši kurs realią pridėtinę vertę lyginant su klasikiniu tarpvyriausybiniu bendradarbiavimu.

Be to, atrodo, kad Agentūros užduotys didės, bus sudėtingesnės ir, tiesą sakant, taps neįveikiamos, kol nebus išspręstos problemos priežastys: viena vertus, Europa tebebus socialinis ir finansinis Eldoradas neteisėtiems imigrantams, kad ir kokios pavojingos būtų jų kelionės ar problemos, atsidūrus vietoje; kita vertus, tokiai netikusiai kaip dabar bendradarbiavimo politikai grėsmę kelia išsilavinimą turinčių įvairių profesijų žmonių imigracija, kurią skatina pati ES. Todėl būtina sustabdyti imigracijos „siurblio“ efektą ir įgyvendinamą politiką.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad esama vietos organizacijų, kovojančių su neteisėta imigracija, pavyzdžiui, E. Bomba‘os ALCEC Kamerūne, nusipelnančių paramos ir palaikymo.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamentas negalėjo sugalvoti blogesnio būdo Tarptautinei migrantų dienai paminėti, nei priimti pranešimą, kuriame pritariama FRONTEX stiprinimui ir džiaugiamasi, „kad Europos Vadovų Taryba priėmė Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą“.

Kaip ir FRONTEX, nehumaniška Grąžinimo direktyva yra vienas pagrindinių nusikalstamos, į saugumą orientuotos ir elitinės ES imigracijos politikos ramsčių.

Po priėmimo Parlamente gruodžio 9 d. Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje direktyva buvo priimta slapta, be didelio entuziazmo ir tik todėl, kad Portugalijos Vyriausybė balsavo „už“.

Portugalijos socialistų partijai atstovaujantys EP nariai gali stengtis nuslėpti savo partijos ir Vyriausybės elgesį. Tiesa, pastaroji balsavo už šią gėdingą direktyvą ES Transporto, telekomunikacijų ir energetikos taryboje.

Dabar būtina kovoti, kad ši direktyva nebūtų perkelta į Portugalijos teisę. Tai reiškia, kad privalome pasmerkti ją kaip nehumanišką ir pažeidžiančią žmogaus teises bei į kovą sutelkti visus žmones, ginančius migrantų žmogiškąjį orumą.

Portugalijos komunistų partija bus šios kovos priešakyje ir sieks, kad būtų atmestas gėdingas šios direktyvos turinys ir būtų ratifikuota JTO Tarptautinė visų darbuotojų migrantų ir jų šeimos narių teisių apsaugos konvencija.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) B konstatuojamoje dalyje parašyta, kad „nelegali imigracija yra bendra Europos Sąjungos problema“. Tai visiška tiesa, nes kiekvieną mėnesį neteisėti imigrantai, ieškodami Europos Eldorado, tūkstančiais išlipa prie Italijos, Graikijos ir Ispanijos krantų.

Siekdama spręsti šią problemą, kuri, nepamirškime, iš esmės yra Šengeno susitarimų, panaikinusių valstybių narių vidaus sienų kontrolę, pasekmė, Sąjunga įsteigė Europos išorės sienų kontrolės agentūrą FRONTEX.

Atrodo, dar vakar FRONTEX buvo nereikšminga agentūra, neturinti išteklių, personalo ar galios, o šiandien jos kompetencija leidžia teikti paramą bendroms grąžinimo operacijoms ir tam tikru mastu prisidėti prie kasdienės kovos su neteisėta imigracija.

Vis dėlto turėtume nepamiršti, kad nebus naudos, jei panaikinsime kelias vietas, leidžiančias neteisėtiems imigrantams patekti į ES, jei visos ES valstybės narės vieningai nedemonstruos Šengeno susitarimų ir neatkurs realios savo sienų kontrolės sausumoje ir jūroje.

 
  
  

- Pranešimas: Gianluca Susta (A6-0447/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Bielan (UEN), raštu. (PL) Mūsų rinkas užplūdo vis didėjantis suklastotų produktų kiekis. Jie kelia daug rūpesčių Europos įmonėms, kurios dirba teisėtai, laikosi saugumo reikalavimų ir negali konkuruoti su pigesniais suklastotais produktais. Bet dar blogiau, kad suklastoti maisto produktai, automobilių dalys, kosmetika, žaislai ir ypač vaistai kelia realią grėsmę vartotojų sveikatai ir gyvybei.

Dabartiniuose teisės aktuose yra trūkumų, leidžiančių suklastotiems produktams lengvai patekti į mūsų rinkas. Pavyzdžiui, Lenkijos teisės aktuose nėra apibrėžta, kas yra suklastotas medicinos produktas. Vartoti suklastotus vaistus nėra tas pats, kas kvėpintis padirbtais kvepalais. Jeigu žmonėms ši problema nėra žinoma ir jie vartoja padirbtus vaistus, pasekmės gali būti tragiškos.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Aš pritariau G. Susta‘os pranešimui. Klastojimas gali būti darbo vietų naikintojas, blogos sveikatos priežastis ir tarptautinių nusikalstamų grupuočių bei teroristų finansavimo šaltinis. Todėl būtina, kad Parlamentas, Taryba ir Komisija imtųsi visų reikalingų veiksmų.

Deja, daugianacionalinės korporacijos, ieškodamos būdų, kaip gauti didžiausią pelną, kuria aplinką, palankią padirbtiems produktams gaminti, ir skatina visuomenę pritarti šiam procesui. Pateiksiu vieną pavyzdį. Dėl DVD diskų suskirstymo pagal zonas skirtingų regionų kainos labai skiriasi ir vartotojai jais gali naudotis tik neteisėtai pritaikydami savo DVD grotuvus arba neteisėtai įsigydami piratinius DVD diskus, nes bendra pasaulinė šio produkto rinka nebuvo sukurta dėl technologinių priekabių ieškojimo. Įsivaizduokite kitas įmones, panašiais būdais siekiančias pelno.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Klastojimas nėra vien tik nepagarbos intelektinės nuosavybės teisėms problema. Pranešėjas pabrėžė, kad taip atimama bet kokia iniciatyva siekti naujovių, sunaikinama tūkstančiai kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbo vietų Europoje ir sudaromos sąlygos šešėlinei ekonomikai, kontroliuojamai organizuotų nusikalstamų grupuočių. Ši neteisėta veikla taip pat kelia grėsmę vartotojų sveikatai ir saugumui bei daro didelę žalą aplinkai.

Dar labiau paplitusi yra importuojamų prekių, kurių klastojimas didina suklaidintų vartotojų riziką, kokybės ir keliamo pavojaus problema. Šių prekių kilmės šalys yra žinomos, o Kinija yra pirmoji iš jų. Sąjunga kartais net sutinka atverti savo rinkas prekėms, neatitinkančioms standartų, kurie taikomi vietos gamintojams, pavyzdžiui, chloruotai vištienai, kurią realizuoti yra pigiau nei tą, kuri turi būti tikrinama veterinarų.

Iš daugelio pranešėjo pasiūlytų priemonių (dvišaliai ir daugiašaliai susitarimai, bendradarbiavimas su kilmės šalimis, susijusių Europos tarnybų bendradarbiavimas ir kt.) trūksta dviejų: prekybos sankcijų valstybėms, taikančioms šią praktiką, ir bendros nacionalinės ir europinės preferencijų sistemos sukūrimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List remia laisvąją vidaus rinką ir džiaugiasi konstruktyviais pasiūlymais, skirtais kovoti su rinkos iškraipymu, įskaitant prekių ženklų klastojimą.

Vis dėlto komiteto pranešime ir alternatyviame pasiūlyme dėl rezoliucijos siūloma priimti teisės aktus ES lygmeniu, kurie apima ne tik prekių ženklų klastojimo sukeltas problemas.

June List ypač nepritaria pasiūlymams koordinuoti teisminių institucijų ir policijos veiklą ir suderinti valstybių narių baudžiamuosius teisės aktus.

Dėl šių priežasčių mes manome, kad būtina balsuoti prieš visą pranešimo tekstą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. – (PT) Didėjanti intelektinės nuosavybės teisių svarba matoma iš neginčytinos paradigmos: iš šiuolaikinės ekonomikos vertybių, tai saugo žinojimą, kuriuo remiamasi. Bet kurio sektoriaus pramonėje labai daug kas priklauso nuo išskirtinių teisių naudotis specifinėmis žiniomis. Klastojimas dažnai smerkiamas, nes jo padaryta žala turi aiškų poveikį teisėtos pramonės užimtumo sričiai, moksliniams tyrimams ir plėtrai. Šis poveikis kelia ypač didelį susirūpinimą mano šalyje.

Bet klastojimo sukeltos problemos neapsiriboja ekonomine žala. Klastojimo sukelta žala pasiekė naują lygį – anksčiau buvo klastojami drabužiai, dabar – vaistai ir maisto produktai, kurie gali būti žalingi. Kartais vartotojas gali nesuvokti šios rizikos.

Todėl mes turime kovoti su klastojimu. Reikia griežtesnių bausmių, kompetentingų institucijų veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo, taip pat teisės principų, taikomų bendradarbiaujančiose jurisdikcijose, suderinimo.

Turime parengti ne tik veiksmingas priemones, skirtas spręsti galimus nesutarimus ir ginčus, bet ir panašų dalyką į „Kovos su klastojimu prekyboje susitarimą“. Dabar kaip tik svarstomas daugiašalis tarptautinis susitarimas, kuriame siūlomos teisinės naujovės, reikalingos įgyvendinti veiksmingas stebėsenos ir nuobaudų priemones.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje išreikštas susirūpinimas ir pateikti pasiūlymai, kuriems pritariame, nors ir nesutinkame su keliais aspektais.

Be abejo, kova su klastojimu turėtų būti prioritetas. Vis dėlto, nors rezoliucijoje pabrėžiama, kad intelektinės nuosavybės teisės apima, „įskaitant geografines nuorodas ir kilmės nuorodas“, Europos Sąjungos prekybos partneriai, reikia pasakyti, ne visada veiksmingai jas gina, o pati ES taip pat nerodo tinkamo pavyzdžio. Taryba dabar blokuoja pasiūlymą dėl made in reglamento ir nesiima jokių priemonių, kad būtų taikomos privalomos taisyklės importuojant prekes iš trečiųjų šalių jose nurodant prekės kilmės ženklą.

Mes toliau sieksime, kad būtų patvirtintos Bendrijos priemonės, skatinančios visas šalis priimti ir įgyvendinti priemones, skirtas kovai su prekių ženklų klastojimu ir kontrabanda, taip pat atlikti specialius muitinės patikrinimus, kad būtų nustatyti produktai, kurių kilmės deklaracijos yra suklastotos arba kurie pažeidžia taisykles dėl prekių ženklų apsaugos.

Visos šalys turi įgyvendinti priemones, skirtas kovai su agresyviu eksportu, sistemingai tikrinti bei stebėti importuojamas prekes ir prireikus taikyti apsaugos straipsnį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už pranešimą, turintį didelės reikšmės kovoje su klastojimu, sudarančiu 7–10 % pasaulio prekybos ir kainuojančiu 500 mlrd. EUR. Šio pranešimo tikslas – pateikti konkretų ir nuoseklų pasiūlymą, kaip ES kovoti su klastojimu. Šiam požiūriui aš pritariu. Pranešime išlaikyta pagarba pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, privatumo ir duomenų apsaugai, ir padėtas tvirtas bendros kovos su klastojimu pagrindas, išsaugant tūkstančius kvalifikuotų darbo vietų.

 
  
  

- Pranešimas: Manuel Medina Ortega (A6-0451/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. EP narys M. Medina Ortega siūlo priemones, skirtas tvarkyti teisines priemones, vadinamas autentiškais dokumentais. Autentiški dokumentai iš esmės naudojami valstybėse narėse, kuriose įtvirtinta civilinės teisės tradicija, pagal kurią teisės aktai yra pirminis teisės šaltinis, priešingai nei pagal bendrosios teisės tradiciją (pavyzdžiui, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje), pagal kurią remiamasi paprotine teise ir privilegijomis. Pagal civilinės teisės tradiciją autentiškas dokumentas yra toks dokumentas, kuris parengtas kompetentingo valdžios pareigūno arba institucijos ir atsižvelgiama į jo turinį. Turinys gali apimti ir finansinius sandorius, viešuosius dokumentus ir panašius oficialius dokumentus.

Pasiūlyme dėl Parlamento rezoliucijos siekiama aktyvesnio teisinio įsikišimo valstybėse narėse, kuriose tokie dokumentai naudojami, remiantis abipusiu pripažinimu ir taikymu specifinėse srityse. Šis pasiūlymas prisideda prie ankstesnių teisės aktų ir gali turėti potencialios naudos šia teisės tradicija besivadovaujančiose šalyse.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang and Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas dėl tarpvalstybinio naudojimo ir autentiškų dokumentų pripažinimo kelia painiavos grėsmę.

Visų pirma reikėtų nurodyti, kad autentiškų dokumentų sąvokos nėra bendrosios teisės sistemose – Anglijoje ir Velse notarų funkcijas atlieka žemesnio rango advokatai. Taip pat esama notarų, negalinčių rengti autentiškų dokumentų ir turinčių teisę tik patvirtinti parašą.

Siekdama suderinti teisines profesijas Komisija mažai dėmesio skiria esminiams valstybių narių teisės sistemų skirtumams.

Deja, toki politinė valia neprisideda prie bendro teisinio tikrumo.

Europa turi saugoti savo tautų identitetą ir kiekvienai valstybei būdingas vertybes ir tradicijas. Tautoms žalą darantis jos vystymasis būtų didžiausia klaida.

 
  
  

- Pranešimas: Diana Wallis (A6-0467/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  David Casa (PPE-DE), raštu. (MT) Šis pranešimas yra labai svarbus ir gali būti laikomas pagrindu, kuriuo remiantis bus priimta daug sprendimų ateityje. IT naudojimas teisminėje srityje labai palengvina administracijos ir teismų darbą. Europoje, siekiančioje didesnės ekonominės ir socialinė integracijos bei vienybės, reikalingos šiuolaikinės priemonės. E. teisingumo sąvoka leidžia mums neatsilikti nuo šių laikų.

Vis dėlto turime nepamiršti, kad anksčiau naudotos tradicinės sistemos taip pat turėjo privalumų, todėl manau, kad radę tinkamą pusiausvyrą mes galėsime labiau suderinti darbą, galintį būti naudingą visiems. Tai ypač pasakytina apie teismus, nes e. teisingumo sistemos naudojimas leistų susitelkti į savo darbą nesant papildomos administracinės naštos.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Europos teisingumo erdvė buvo vystoma (įtvirtinant abipusį teismų sprendimų pripažinimą ir kuriant kompetentingų institucijų teisinio bendradarbiavimo kultūrą) kartu su laisvu piliečių judėjimu Europoje.

Apskaičiuota, kad apie 10 mln. žmonių susiję su tarpvalstybiniu bylų nagrinėjimu Europoje, kuris sukelia visas neišvengiamas problemas, susijusias su kalba, atstumu, nežinomomis teisės sistemomis ir kt.

Informacinių komunikacinių technologijų naudojimas administruojant teisingumą galėtų patiekti naujus sprendimus, pagerinti teisingumo veiklą (didesnis prieinamumas ir veiksmingumas), padėti racionalizuoti procedūras ir mažinti išlaidas.

E. teisingumo strategijos pagrindinis tikslas – siekti, kad teisingumas būtų veiksmingesnis visoje Europoje, nes tai būtų naudinga jos piliečiams. Vis dėlto potenciali e. teisingumo taikymo sritis galėtų būti daug platesnė, todėl jo veiklos ribos turi būti aiškiai apibrėžtos, kad nebūtų keliama klausimo dėl ES veiksmų efektyvumo ir patikimumo.

Bet kokie pokyčiai turi būti įgyvendinami laipsniškai ir atsižvelgiant į Europos teisingumo erdvės pažangą bei technologijų plėtrą.

Pritariu prašymui, kad Komisija parengtų Europos e. teisingumo veiksmų planą ir sukurtų Europos e. teisingumo tinklapį.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. Per 2007 m. vykusią Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos sutikimą buvo priimtos išvados dėl e. teisingumo naudojimo kalbant apie tarpvalstybinį informacijos ir kompiuterinių technologijų naudojimą teisingumo sektoriuje ir sutarta, kad turi būti ir toliau tęsiami veiksmai kuriant centralizuotą sistemą visoje Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje. Internetas naudojamas vis plačiau ir visapusiškas informacinės visuomenės poveikis tampa aiškesnis, todėl technologijų naudojimas teisingumo sektoriuje turi akivaizdžią naudą visiems. Vis dėlto svarbu pripažinti, kad valstybių narių technologinio vystymosi lygis skiriasi, todėl pasirinkimo galimybė turi likti tol, kol išsivystymas taps tolygus ir bus pasiekta pažangos techninių gebėjimų srityje.

EP narės D. Wallis pranešime kalbama apie centralizuotos e. teisingumo sistemos sukūrimą ir nurodoma, kokių veiksmų reikia imtis kuriant Europos e. teisingumo tinklapį, kuriame būtų pergrupuoti visi civiliniai, baudžiamieji ir komerciniai klausimai ir, pavyzdžiui, būtų saugomi nuosprendžiai, žemės registro dokumentai ir bankroto registrai, kuriais galėtų naudotis valstybės narės.

 
  
  

- Pranešimas: Nirj Deva (A6-0445/2008)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Dėkoju, gerb. pirmininke, aš balsavau už N. Deva'os pranešimą dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams, kuriame siekiama atkreipti dėmesį į tarptautinės bendruomenės atsakomybę už konfliktuose dalyvaujančias valstybes arba vietos grupes. Džiaugiuosi, kad Europos Parlamento Socialistų frakcijos pateikti pakeitimai leido labai pagerinti pasiūlymą atkreipiant dėmesį į būtinybę geriau koordinuoti taikos kūrimo, humanitarinės pagalbos ir vystymosi veiksmus šalyse, kuriose pasibaigė konfliktai. Norėčiau atkreipti dėmesį į vaikų, esančių konfliktų zonose, padėtį, ypač tų, kurie neteko vieno ar abiejų tėvų. Be to, vykstant konfliktams karinės pajėgos dažnai užpuola ligonines ir mokyklas. Turime užtikrinti, kad vaikai galėtų įveikti po konflikto atsiradusias traumas, ypač bendradarbiaujant su UNICEF, kuri jau dirba daugelyje pavojingų vietovių visame pasaulyje, siekiant pakankamo švietimo ir geresnės šių vaikų ateities.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin and Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List mano, kad taikos ir valstybių kūrimas besivystančiose šalyse nėra Europos Sąjungos reikalas. Atsakomybė už tai tenka JTO.

Mes labai kritiškai vertiname visus pranešimo aspektus, susijusius su rekomendacijomis toliau stiprinti ES karinius gebėjimus, todėl balsavome prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pranešime neįmanoma komentuoti visko, todėl pasistengsime sutelkti dėmesį į jo pagrindinį tikslą: paslėpti ES galių naudojimą kišantis į trečiųjų šalių reikalus po „atsakomybės apsaugoti“ sąvoka.

Pranešime pabrėžiamas šalių suverenitetas, bet nurodoma, kad „kai vyriausybės negali arba nenori suteikti tokios apsaugos, atsakomybė imtis tinkamų veiksmų tampa platesnės tarptautinės visuomenės kolektyvine atsakomybe“. Taip pat pažymima, kad „tokie veiksmai turi būti prevenciniai ir atsakomieji, o prievartos ir karinės jėgos turėtų būti griebiamasi tik kaip absoliučiai paskutinės išeities“. Žodžiai išties neišduoda ketinimų.

Vis dėlto dėl jų nekyla jokių abejonių, nes pranešime nurodoma, kad „pirmenybė teikiama tarptautinei koncepcijai prisiimant pareigą apsaugoti, o ne nesikišimo principui“ ir kad „esama dviejų taikos ir valstybės kūrimo proceso etapų: pirmąjame stabilizacijos etape dėmesys sutelkiamas į saugumą, teisę ir tvarką, taip pat į pagrindinių paslaugų teikimą; antrame, t. y. valstybės kūrimo, etape, dėmesys skiriamas valdymui ir institucijoms“.

Taigi šis paranešimas suteikia pagrindą kišimuisi ir kolonializmui.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Aš balsavau už N. Deva'os pranešimą dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams, nes jame išsamiai nurodyti visi dalykai, būtini sėkmingam atkūrimui. Šis klausimas ypač svarbus, nes pusė po konfliktų susikūrusių šalių per penkerius metus vėl įsivelia į konfliktus. Be pačios šalies, patekusios į rizikingą padėtį, tarptautinė bendruomenė yra svarbi valstybių kūrimosi šalininkė. Manau, kad labiau nei kada nors anksčiau svarbu konsultuoti ir remti vietos moterų organizacijas ir tarptautinius taikos tinklus bei reikalauti, kad seksualinės prievartos aukos turėtų teisę ir galimybes reikalauti teisingumo. Taip pat svarbu prisiminti, kad taika nėra tik karo nebuvimas. Kad atkūrimo politika būtų sėkminga, būtina šalinti nestabilumo priežastis taikant socialines, ekonomines, politines ir kultūrines priemones, kurios gali skatinti ekonomikos vystymąsi ir institucinių bei administracinių gebėjimų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš balsavau už V. Deva‘os pranešimą dėl vystymosi perspektyvų kuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams. Jis puikiai apibrėžė tai, kas vadintina idealiu perėjimu iš pokonfliktinės padėties į normalų socialinį ir ekonominį gyvenimą.

Manau, kad į tai turi būti atsižvelgta sprendžiant daugelį žiaurių vidaus konfliktų, ypač susijusių su Europos tarptautinės bendruomenės reikšme. Sutinku su N. Deva, kad kelią konfliktui išspręsti lengva apibrėžti, bet daug sunkiau įgyvendinti praktiškai. Vis dėlto tai nekeičia fakto, kad bent jau Europos Sąjungos veiksmai turėtų būti skirti remti į sunkią padėtį patekusias šalis ir juose neturėtų būti užimama jokių veidmainiškų ar patogių pozicijų.

 
Atnaujinta: 2009 m. lapkričio 3 d.Teisinis pranešimas