Pirmininkė. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Nikaragvos(1).

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, žodžio laisvei, teismų nepriklausomybei ir pagrindiniams demokratijos principams šioje šalyje iškilęs pavojus. Mūsų, kaip ES parlamentarų, uždavinys ir pareiga – palaikyti Nikaragvos žmonių teises ir aiškiai parodyti Nikaragvos Vyriausybei, kad mes netoleruosime jokių šių teisių pažeidimų ir sieksime, kad ES ir JTO kiek įmanoma keltų reikalavimus, kad būtų užtikrinta ir išsaugota pagarba Nikaragvos piliečių žmogaus teisėms.

Tikiuosi, kad žinią, įkūnytą šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos, suinteresuotieji asmenys išgirs visu garsu ir aiškiai ir imsis skubių veiksmų padėčiai taisyti.

  Manuel Medina Ortega, autorius. – (ES) Turime pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Nikaragvos, kuriame privalome atsižvelgti į įvairius veiksnius. Visų pirma, esama įtarimų dėl rinkimų rezultatų klastojimo bent dviejose savivaldybėse – Nikaragvos ir Leóno, kurie temdo lapkričio 9 d. rinkimų rezultatus. Kita vertus, Nikaragvos valdžia stengėsi spręsti problemas, kurios trypia žmogaus teises Lotynų Amerikoje, t. y. skurdą, neraštingumą, kūdikių mirtingumą, geriamojo vandens trūkumą ir nuosavybės teisių į vietines žemes suteikimą.

Mes turime išanalizuoti šį atvejį ir aiškiai atskirti du aspektus. Viena vertus, turime skatinti ir palaikyti žmogaus teises, kurios tradiciškai suprantamos kaip politinės teisės, kita vertus, turime skatinti Nikaragvos Vyriausybę toliau padėti skurdžiausiems šalies sektoriams. Žinoma, mes taip pat turime užtikrinti, kad opozicija galėtų atlikti savo vaidmenį, priešintis sukčiavimui ir remti NVO darbą. Bet kuriuo atveju rezultatas turi būti subalansuotas.

Europos Parlamento socialistų frakcija pateikė kelis pasiūlymus dėl žodinių pakeitimų siekdama, kad galutinis tekstas būtų labiau subalansuotas turint omenyje įtarimus dėl pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, t. y. kriminalinių tyrimų pradžios, taip pat nurodėme savivaldybių, kuriose užfiksuoti pažeidimai, skaičių.

Mes norime pasmerkti galimus pagrindinių politinių teisių pažeidimus, bet nenorime mestis į kraštutinumus ir įstumti Nikaragvos Vyriausybę į sudėtingą padėtį, kad ji toliau galėtų vykdyti savo uždavinį padėti skurdžiausiai visuomenės daliai.

  Pedro Guerreiro, autorius. – (PT) Gerb. pirmininke, kaip ir anksčiau, kai šalys imdavosi žingsnių ginti savo nacionalinį suverenitetą ir nepriklausomybę, t. y. teisę priimti sprendimus dėl dabarties ir ateities, ir parengdavo išlaisvinimo, socialinės pažangos ir solidarumo su pasaulio tautomis planą, Europos Parlamentas vėl imasi nepriimtino ir žemo lygio bandymo kištis – šį kartą į Nikaragvos reikalus.

Šios diskusijos ir šis pasiūlymas dėl rezoliucijos skirtas tik palaikyti tuos, kurie pritaria ir skatina bandyti kištis ir destabilizuoti demokratinę ir suverenią valstybę, pavyzdžiui, Nikaragvą. Europos Parlamentas turėtų ne iškreipti padėtį ir faktus ir ne mokyti Nikaragvą demokratijos, o pasmerkti ES nedemokratinius siekius įsiūlyti Europos sutartį, kuri jau buvo atmesta, visiškai negerbiant demokratinių sprendimų, kuriuos priima prancūzai, olandai ir airiai.

Europos Parlamentas turėtų ne kištis į tuos dalykus, kuriuos gali nuspręsti tik Nikaragvos žmonės, bet atmesti nežmonišką Grąžinimo direktyvą, pažeidžiančią imigrantų, kurių daugelis yra iš Lotynų Amerikos, žmogaus teises ir pasmerkti ES prisidėjimą prie nusikalstamų CŽV skrydžių.

Europos Parlamentas turėtų ne mėgdžioti JAV remiamą kišimosi politiką, bet pasmerkti ES vykdomą nepriimtiną Nikaragvos šantažą ir reikalauti, kad būtų laikomasi tai šaliai duotų įsipareigojimų.

Šios iniciatyvos rėmėjus iš tiesų neramina tai, kad Nikaragva pasiryžusi gerinti savo žmonių gyvenimo sąlygas mitybos, sveikatos priežiūros ir švietimo srityse padėdama į sunkią padėtį patekusiems žmonėms. Geriausias būdas Europos Parlamentui pasmerkti šį bandymą kištis yra nuoširdžiai pripažinti Nikaragvą ir solidarizuotis su ja, kaip tai padarė Lotynų Amerikos tautos. Taigi, norėčiau pakartoti: nustokite apsimetinėti, kad galite mokyti pasaulį.

  Leopold Józef Rutowicz, autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, Nikaragva yra labai maža, neturtinga ir įsiskolinusi valstybė, kurioje pajamos vienam gyventojui labai mažos.

Šiai šaliai dažnai nesisekdavo. Ji buvo valdoma grupuočių, kurios vadovavosi skirtingomis politinėmis pažiūromis, ją buvo okupavusios Amerikos karinės pajėgos, be to, jai teko balansuoti tarp Kubos, SSRS ir JAV. Šią šalį taip pat niokojo sausros ir uraganai, o vienas iš jų 1999 m. pasiglemžė 6 000 gyvybių ir buvo turbūt vienas liūdniausiai pagarsėjusių ir stipriausių uraganų pasaulyje. Politiniai pokyčiai ir kova dėl valdžios pakenkė Nikaragvos vystymuisi, kaip nutiko ir daugelyje Lotynų Amerikos bei Afrikos šalių. Joje pažeidinėjamos žmogaus teisės ir rengiami tarptautinėms konvencijoms prieštaraujantys teisės aktai.

Europos Sąjunga, teikdama pagalbą šios šalies žmonėms, mano, kad būtina įgyvendinti demokratinio valdymo principus ir pakoreguoti teisės aktus, kad jie atitiktų tarptautines konvencijas. Jeigu Nikaragvą valdytų demokratinė valdžia, ji galėtų tapti Pietų Amerikos šalių sąjungos nare, o ateityje galėtų būti Europos Sąjungos sąjungininkė pasaulinėje politikoje. Demokratizacijos procese Nikaragvos politinė klasė turi imtis žingsnių, paminėtų rezoliucijoje, kuriai aš pritariu.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. – (ES) Žmogaus teisių gynimas ir apsauga, mano nuomone, negali būti taikoma remiantis politinėmis simpatijomis ar antipatijomis. Šiuose Rūmuose mes per dažnai griežtai baudžiame tuos, kurie turi kitus politinius idealus, ir energingai giname tuos, kuriuos laikome sąjungininkais.

Noriu pabrėžti, kad žmogaus teisių klausimas turi būti sprendžiamas laikantis universalaus požiūrio.

Šiandieninė rizika taip pat matyti rezoliucijoje dėl Nikaragvos, kurią pateikė tam tikros politinės frakcijos.

Turime atsižvelgti į aplinkybes. Jos rodo, kad šalis atsidūrusi skurde, ir šią problemą būtina kuo skubiau spręsti imantis drastiškų struktūrinių priemonių. Man atrodo, kad Nikaragvos Vyriausybė daro daugelį dalykų, kuriuos reikėtų daryti siekiant išspręsti šią problemą.

Vis dėlto taip pat svarbu prisiminti, kad kova su skurdu nesuderinama su žmonių, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nepritaria oficialiai politikai, persekiojimu ir puldinėjimu.

Tikroje demokratijoje leidžiama nepritarti, diskutuoti ir įgyvendinti žodžio laisvę.

Kai kuriuos neseniai Nikaragvoje buvusius įvykius verta paminėti. Kai kuriuos iš jų galima vertinti teigiamai, pavyzdžiui, liepos mėn. buvo panaikintas Baudžiamojo kodekso 204 str., kuriame homoseksualumas buvo laikomas nusikaltimu. Šis žingsnis mane, kaip Europos Parlamento gėjų ir lesbiečių teisių intergrupės pirmininko pavaduotoją, džiugina.

Kai kurie įvykiai yra nepriimtini ir keliantys didelį susirūpinimą, pavyzdžiui, esama daug pavyzdžių, liudijančių apie blogėjančią moterų padėtį. Tai visų pirma pasakytina apie moterų, siekiančių ginti seksualines ir reprodukcines teises, inter alia, palaikant jauną persekiojamą išprievartavimo auką, kuriai buvo nutrauktas nėštumas, kad būtų išsaugota gyvybė.

Šių dalykų mes negalime užmiršti ir turime į juos atsižvelgti per dabar vykstančias derybas dėl asociacijos susitarimo. Vis dėlto aš taip pat raginu Komisiją konsultuotis su Parlamentu prieš priimant bet kokius sprendimus šiuo klausimu.

  Fernando Fernández Martín, autorius. – (ES) Šiandien svarstome Nikaragvoje susiklosčiusią padėtį po išpuolių prieš kelis žmogaus teisių gynėjus, pagrindines laisves ir demokratiją.

Man nereikia priminti N. Zoilamérica’os, E. Cardenalo, C. Mejía Godoy, E. Jarquíno arba S. Ramírezo ir daugelio kitų Nikaragvos gyventojų, manančių, kad jų viltys dėl geresnės Nikaragvos nebuvo pateisintos.

2006 m. D. Ortega prašė Nikaragvos žmonių suteikti, kaip jis sakė, naują galimybę ir jie demokratiškai jam ją suteikė. Dabar mes žinome, kam ji buvo reikalinga. Nuo tada valstybės institucijose įsigalėjo savivalė, nepotizmas ir korupcija, pasibaigusi rinkimų rezultatų klastojimu per lapkričio 9 d. rinkimus. Prieš tai buvo priimti keli svarbūs sprendimai, pavyzdžiui, panaikintas kai kurių opozicijos partijų teisinis statusas, grasinta pilietinės visuomenės atstovams, žurnalistams ir žiniasklaidai.

Prezidentas D. Ortega Europos Sąjungos šalių vyriausybes prilygino musėms, nutūpusioms purve, o Nikaragvai skirtą užsienio pagalbą laikė trupiniais. Greitai jis suprato, kad Venesuelos naftos neužteks, kad būtų galima verstis be pagalbos vystymuisi.

Prasidėjus lemiamam derybų dėl Europos Sąjungos ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo etapui Nikaragva turės suprasti, kad esame jos sąjungininkai ir draugai ir kad pagarba žmogaus teisėms, žodžio laisvė ir demokratija mums yra būtina sąlyga, kurios niekada neatsisakysime, nes manome, kad šie dalykai visų pirma reikalingi Nikaragvos žmonėms.

  Josu Ortuondo Larrea (ALDE). – (ES) savivaldybių rinkimai Nikaragvoje įvyko š. m. lapkričio 9 d. Kaip ir anksčiau, buvo iškeltas klausimas dėl rinkimų proceso demokratinio teisėtumo. Buvo pateikti kaltinimai dėl klastojimo, surengtos demonstracijos, per kurias įvyko įvairių politinių partijų rėmėjų susidūrimai. Sužalota daug žmonių, o politinė krizė, kurioje šalis atsidūrė, gilėja.

Dvi politinės partijos negalėjo pateikti kandidatų vietos rinkimuose. Tai nepriimtina, nes šitaip ribojama pagrindinė visų piliečių teisė dalyvauti politiniame gyvenime.

Be to, mes gavome tiesioginių pranešimų iš žmogaus teisių organizacijų atstovų, kad pilietinė visuomenė linkusi abejoti teisine sistema, kad įgyvendinamos administracinės represinės priemonės, dėl kurių 17 socialinių judėjimų organizacijų atsidūrė teismuose, kad persekiojami nepriklausomi žurnalistai ir net Europos Komisijos delegacija.

Dėl visų šių priežasčių negalime tylėti ir turime raginti politines partijas smerkti smurto veiksmus, kurių imasi jų šalininkai, o pačiai vyriausybei – atverti demokratinio dalyvavimo erdvę, gerbti žodžio laisvę, nedrausti žygiuočių, leisti NVO gauti tarptautinio bendradarbiavimo pagalbą, kuri neapsiribotų vyriausybei palankių Venesuelos asociacijų parama.

Be to, Vyriausybė turėtų atsisakyti požiūrio nėštumo nutraukimą laikyti kriminaliniu nusikaltimu tais atvejais, kai tai kelia pavojų motinos gyvybei.

Galiausiai, atsižvelgdami į derybas dėl ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo, raginame Komisiją priminti Nikaragvai, kad ji privalo gerbti teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principus. Visgi dėl to neturėtų būti nutraukta Europos pagalba vystymuisi ir Nikaragvos žmonių gerovei, nes mes norime užtikrinti jiems kiek įmanoma geresnę ateitį.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Gerb. pirmininke, politinė padėtis Nikaragvoje ruošiantis lapkričio 9 d. vietos rinkimams pablogėjo. Tarptautinės bendruomenės, ypač ES ir Komisijos, veiksmai ir prašymai išlaikyti rimtį buvo ignoruojami.

Suskaičiuoti ir paskelbti balsavimo rezultatai sukėlė didžiausios opozicijos partijos nepasitenkinimą. Konstitucinė liberalų partija atmetė rezultatus ir paskelbė rinkimus masine klastote. Piliečių veikla, bažnyčia, darbdavių organizacijos ir tarptautinė bendrija paragino perskaičiuoti balsus arba surengti naujus rinkimus. Be to, politinės institucijos ir visų pirma parlamentas atsidūrė aklavietėje dėl dviejų didžiųjų partijų nesutarimo.

Mūsų misijos Nikaragvoje vadovų ir Komisijos išsiųstų rinkimų ekspertų ataskaitose kalbama apie rinkimų taisyklių ir tarptautinių konvencijų pažeidimus. Gruodžio 10 d. Komisija, susitarusi su valstybėmis narėmis ir pasikonsultavusi su kitais partneriais, išsiuntė laišką Nikaragvos valdžios institucijoms, kuriame pasiūlė savo paramą ieškant bendro šalies politinių jėgų sprendimo, kad krizė baigtųsi ir piliečiai atgautų pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Laiške taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. bus nutrauktas biudžetinių pagalbos programų išmokų mokėjimas ir pradėtas konsultacijų laikotarpis su Nikaragvos valdžios institucijomis dėl esamos padėties ir būdų, kaip Europai bendradarbiauti su šia šalimi, ieškojimo.

Norėčiau aiškiai pasakyti, kad Komisija neatsisakė 2008 m. pagalbos Nikaragvai – jai buvo skirta 20 mln. EUR, įskaitant skubią humanitarinę pagalbą – ir kad visos šiais metais numatytos išmokos bus išmokėtos tiek, kiek bus įvykdytos sąlygos, nurodytos atskiruose projektuose.

2009 m. numatyti 57 mln. EUR nebuvo išbraukti, bet jų mokėjimas sustabdytas. Bendradarbiavimas bus nukreiptas į programas ir veiklą, skirtą užtikrinti, kad pagalba pasiektų gavėjus – Nikaragvos žmones – tiesiogiai, nesikišant vyriausybei.

Taip pat norėčiau pridurti, kad užsienio reikalų ministras S. Santosas nepritarė gruodžio 12 d. Komisijos narės B. Ferrero-Waldner laiške nurodytai priemonei. Jis dar kartą patvirtino, kad rinkimų rezultatai lieka galioti, ir pareiškė norą pradėti dialogą dėl bendradarbiavimo, ir tai Komisija ketina padaryti kuo greičiau.

Galiausiai, atsakydamas į vieną iš pasakytų kalbų, norėčiau pasakyti, kad Komisija tikisi, kad dabartinė krizė bus išspręsta kuo greičiau, ir kad bet kuriuo atveju reikšmė, kurią šalys teikia demokratijos principų ir vertybių pagarbai bei geram valdymui, yra kelis kartus įtvirtinta ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarime. Derybos dėl šio asociacijos susitarimo suteiks galimybę išplėsti diskusijas dėl šių principų, įskaitant jų praktinį taikymą.

Tiek informacijos galiu jums pateikti. Žinau, kad B. Ferrero-Waldner ir Komisijos tarnybos atidžiai stebi padėtį.

Norėčiau padėkoti jums ir visiems kalbėjusiems už tai, kad buvo iškeltas padėties Nikaragvoje klausimas.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks diskusijų pabaigoje.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. – Nikaragva turi daug neatidėliotinų problemų, susijusių su politikų ir policijos korupcija, nepriklausomų teismų nebuvimu, galimais nesąžiningais rinkimais, didėjančiu skurdu, neraštingumu, prasta sveikatos priežiūra. Vis dėlto faktas, kad Nikaragva, priešingai nei Europa, neleidžia sunaikinti negimusių kūdikių, nėra trūkumas.

Europa pakankamai turtinga, kad galėtų pasirūpinti savo motinomis ir kūdikiais, bet joje leidžiama sunaikinti ir neleisti gimti daugiau kaip milijonui kūdikių. Nikaragva neturtinga, bet vaikai joje laukiami. Nikaragva, nepaisant visų jos problemų, turi demografinę ateitį, o Europoje, kritikuojančioje Nikaragvą, – atšiauri demografinė žiema.

Turime padėti Nikaragvai įtvirtinti stiprią demokratiją, tvirtą ir sąžiningą ekonomiką, veiksmingas švietimo ir sveikatos priežiūros sistemas. Taip pat turime padėti jai pasirūpinti šeimomis, moterimis ir vaikais, o ne juos naikinti įteisinus abortus.