Pirmininkė. − Kitas klausimas – C. Schlyterio pranešimas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 76/769/EEB nuostatos, susijusios su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų (dichlormetano) pardavimo ir naudojimo apribojimais (COM(2008)0080 – C6-0068/2008 – 2008/0033(COD)) (A6-0341/2008).

  Carl Schlyter, pranešėjas. – (SV) Gerb. pirmininke, norėčiau, kad šįvakar čia dalyvautų pirmininkaujanti valstybė narė Prancūzija, nes mūsų bendradarbiavimas buvo labai sėkmingas. Be jos atsidavimo ir pasiryžimo ieškoti išeities, susitarimo mums nebūtų pavykę pasiekti. Per šį procesą vienu ar kitu klausimu visada susidarydavo nepatenkinta mažuma. Todėl tik dėl gero bendradarbiavimo su pirmininkaujančia valstybe nare Prancūzija šis teisės aktas yra rengiamas.

Mes dabar kalbame apie dichlorometaną (DCM), dažų valiklį. Tai taip pat yra pramoninė cheminė medžiaga, dažnai naudojama farmacijos pramonėje. Naudojant šią cheminę medžiagą pramonėje, darbuotojus ir aplinką galima visiškai apsaugoti. Problemų kyla tada, kai ji parduodama vartotojams. DCM yra kancerogeninė medžiaga, turinti narkotinį ir žalingą poveikį sveikatai, todėl yra kenksminga cheminė medžiaga. Jos poveikį lengva pajusti. Įkvėpus DCM, saugumo riba viršijama triskart, todėl apsisaugoti labai sunku. Tinkama apsaugos rinkinį sudaro specialios pirštinės, kurios turi būti keičiamos kas tris valandas. Turi būti įranga, kuri paprastai kainuoja 2 700 eurų, ir nepriklausoma vėdinimo sistema.

Tai, kad ši cheminė medžiaga vis dar naudojama, labai daug lemia faktas, kad ji naudojama neteisėtai. Todėl buvo labai svarbu apriboti ir uždrausti ją naudoti profesionalams. Dažniausiai tai yra privačiai dirbantys specialistai ir įmonės, turinčios nedaug darbuotojų, valančios užrašus ir piešinius ant sienų arba dažus. Apsauginė įranga dažnai paliekama namuose arba iš viso nenaudojama. Todėl uždrausti šį cheminį preparatą svarbu dėl darbuotojų apsaugos. Žinome, kad šalyse, kuriose jis naudojamas, t.y. 24 iš 27 ES valstybių narių, DCM retai naudojamas tinkamai laikantis nacionalinių ir ES teisės aktų. Manau, pakanka pacituoti Vokietijos chemijos pramonės asociacijos tekstą, kuriame nurodoma, kad net esant geram vėdinimui, dažus valant uždraustose zonose, surenkant pašalintus dažų likučius ir nedelsiant uždarant DCM indus, apsaugos ribos paprastai vis tiek viršijamos. Todėl reikalinga kvėpavimo įranga.

Sveikintina, kad Komisija pateikė pasiūlymą ir mes pasiekėme kompromisą, kuris uždraus naudoti DCM profesionalams, o šalys turės galimybę taikyti nacionalines išlygas. Vis dėlto šalys, kurioms bus suteiktos išlygos, privalės užtikrinti, kad dirbantys su šiuo cheminiu preparatu turėtų tinkamą apsaugos įrangą, būtų tinkamai mokyti ir informuoti apie galimus pakaitalus bei galėtų pagrįsti, kodėl jie šiais pakaitalais nesinaudoja. Faktas, kad praktiškų pakaitalų yra visose srityse, kuriose šiuo metu naudojamas dichlorometanas. Mes kalbame apie 5 proc. atvejų, kai DCM naudojamas pavojingai, t.y. valant dažus. Kiti 95 proc. DCM naudojami pramonėje. Džiugu, kad šioje srityje mes taip pat griežtiname darbuotojų ir aplinkos apsaugą.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad esu labai patenkintas susitarimu. Jis suteiks žmonėms daugiau galimybių saugiai nuvalyti dažus nesusiduriant su pavojingais kancerogeniniais cheminiais preparatais. Mano EP kolegos padėjo greitai pasiekti šį susitarimą, ir aš norėčiau jums visiems už tai padėkoti, taip pat dėkoju pagalbiniams pranešėjams ir sau pačiam, kad pavyko pasiekti susitarimą su Taryba. Tai geras ženklas. Iš tiesų tai buvo paskutinė galimybė prieš REACH įgyvendinimą uždrausti cheminę medžiagą senuoju būdu. Tai buvo senosios cheminių medžiagų politikos pabaiga, ji buvo labai sėkminga, nes pasiektas veiksmingas susitarimas.

Kai kurie teigia, kad DCM pakaitalai gali būti tokie pat pavojingi arba pavojingesni, bet Komisijos ir kiti vertinimai parodė, kad pakaitalai kelia daug mažesnį pavojų. Dabar kuriame rinką alternatyvioms medžiagoms. Tos įmonės, kurios dabar skundžiasi daugeliu atvejų taip pat gamins pakaitalus, be to, jie gaminami mažesnėse įmonėse. Džiugu, kad dabar jos turės galimybę pasinaudoti su aplinkos apsauga susijusiu konkurenciniu pranašumu vidaus rinkoje. Siekiame saugesnės ateities, ir aš dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame procese.

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti pranešėjui C. Schlyteriui už sunkų darbą. Pasiektas geras kompromisas su Taryba, kurį galima priimti po pirmojo svarstymo.

Kyla klausimas dėl dichlorometano reklamos ir jo naudojimo dažų valymo produktuose apribojimo siekiant sumažinti riziką, nustatytą keliuose dideliuose Komisijos vardu atliktuose tyrimuose. Nėra jokių abejonių, kad dichlorometanas yra pavojingas žmonių sveikatai, nes yra labai lakus. Dėl šio lakumo aplinkos ore susidaro labai koncentruoti garai, kuriuos lengvai gali įkvėpti dažų valiklių naudotojai ir kurie turi tiesioginį toksinį poveikį centrinei nervų sistemai.

Dirbant netinkamomis sąlygomis tai prisidėjo prie nelaimingų atsitikimų, per kuriuos žuvo žmonės, keliose valstybėse narėse. Daugelis mirties atvejų ir nelaimingų atsitikimų įvyko komercinėje arba profesinėje aplinkoje dėl netinkamo vėdinimo ir nesinaudojimo asmenine saugumo įranga. Vis dėlto su vartotojais susijusių nelaimingų atsitikimų taip pat būta, bet jų skaičius daug mažesnis.

Komisijos pasiūlymu siekiama kiek maksimaliai ir kiek techniškai įmanoma sumažinti riziką, susijusią su šios pavojingos cheminės medžiagos naudojimu. Tekste, kurį iš dalies pakeitė Parlamentas ir Taryba, dažų valiklių, kuriuose yra dichlorometano, pardavimas vartotojams bus visiškai uždraustas. Vartotojams taip pat turėtų būti uždrausta naudoti šią medžiagą, nes jie dažniausiai neturi jokios reikalingos apsaugos įrangos, jų negalima apmokyti ir prižiūrėti siekiant įsitikinti, kad medžiaga naudojama saugiai.

Dichlorometano reklamai ir profesionaliam naudojimui bus taikomas bendras draudimas. Vis dėlto kai kurios valstybės narės mano, kad profesionalams ir toliau svarbu naudoti šią medžiagą, todėl jos galės pasirinkti ir leisti naudoti DCM taikant specialias griežtas sąlygas. Šios valstybės privalės parengti jų nacionalinei sistemai tinkančias specialias taisykles ir nurodymus leidimus išduodantiems specialistams. Profesionalams leidimas bus išduotas tik baigus mokymus. Per mokymus, be kitų dalykų, turi būti suteikta informacija apie dichlorometano riziką ir alternatyvias medžiagas. Būtų geriau, jei darbdaviai ir pavieniai darbininkai pakeistų dichlorometaną kitomis medžiagomis arba procedūromis, atsižvelgdami į atitinkamus darbo saugos teisės aktus.

Dažų valiklius, kuriuose yra dichlorometano, toliau bus leidžiama naudoti komercinės paskirties pastatuose, jei bus imtasi visų reikalingų priemonių maksimaliai sumažinti šiuose pastatuose dirbantiems žmonėms kylančią riziką. Pvz., būtina užtikrinti tinkamą vėdinimą, kad, kiek įmanoma, nebūtų viršijami darbo vietai taikomi apribojimai. Taip pat turėtų būti įgyvendintos priemonės, skirtos sumažinti dažų valiklio garavimą iš taros. Be to, turi būti dėvima apsauginė įranga, kai viršijami darbo vietos apribojimai.

C. Schlyter rekomenduoja pritarti su Taryba suderintam kompromisui. Aš taip pat manau, kad šis kompromisas yra geras. Todėl Komisijos vardu jam visiškai pritariu.

  Erna Hennicot-Schoepges, PPE-DE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui ir pakartoti, kad mes sėkmingai dirbome kartu siekdami kompromiso, kuriam Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija pritaria. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad dichlorometanas yra labai toksinis produktas ir kad yra saugių pakaitalų. Mes tikrai negalime ginčytis dėl pavojų, – kaip jūs, G. Verheugenai, jau minėjote – susijusių su dichlorometano naudojimu, ypač jei nėra užtikrintas vartotojo saugumas. Dichlorometaną dažnai naudoja žmonės, remontuojantys savo namus. Jiems šis produktas atrodo puikus ir veiksmingas, bet jie nesuvokia, kad naudodami jį uždaroje patalpoje jie rizikuoja greitai netekti sąmonės ir net numirti, jei nebus suteikta reikalinga pagalba.

Nors iš pradžių pranešėjas laikėsi griežtos pozicijos visiškai uždrausti dichlorometaną, mūsų pasiektame kompromise valstybėms narėms paliekama galimybė taikyti išimtį profesionaliam ir pramoniniam naudojimui, laikantis aiškiai apibrėžtų sąlygų. Tai veiksmingas kompromisas ir svarbu pripažinti, kad dichlorometanas yra sukėlęs daug nelaimingų atsitikimų. Aš apgailestauju, kad turime mažai informacijos apie nelaimingus atsitikimus darbe. Taip pat norėčiau pažymėti, kad prieš Komisijai pradedant darbą buvo atliktas poveikio vertinimas, kurio išvados pakoregavo tekstą. Vis dėlto mes turime užtikrinti, kad asmenys, kurie pageidaus naudoti šį produktą, gautų labai konkrečią informaciją, nors dabar valstybės narės yra atsakingos už tai, kad būtų parengtos aiškios taisyklės ir uždrausta šio sveikatai pavojingo produkto reklama.

  Graham Watson, ALDE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjui C. Schlyteriui ir pagalbiniams pranešėjams už labai kruopštų ir profesionalų darbą šiuo klausimu. Šiuo metu retai galiu dalyvauti diskusijose, susijusiose su komiteto darbu, ypač tokiu dienos – o gal turėčiau sakyti nakties – metu.

Neturėjau galimybės dalyvauti diskusijose komitete, išskyrus vieną progą, kai norėjau įsitikinti, kad mano kolegos supranta, kaip svarbu per balsavimą pritarti pranešėjo pasiūlymams. Bet šis klausimas yra labai svarbus – sakyčiau, tai yra gyvybės ir mirties klausimas – ir man jis yra dvigubai svarbesnis, nes juo labai suinteresuoti rinkėjai.

Dichlorometanas, kaip jau girdėjome, kelia išskirtinį pavojų. Ši medžiaga tokia laki, kad jos įkvėpus, net atsitiktinai užuodus, viršijami visi pripažinti leistini sveikatos apribojimai. Ji yra kancerogeninė ir pažeidžia nervų sistemą. Naudojant ją normalioje temperatūroje, ji garuoja ir šis garavimas gali pasiekti pavojingą lygį. Norint saugiai dirbti su dichlorometanu, reikia orui nepralaidaus kostiumo, kainuojančios apie 2 000 eurų, ir odos apsaugos – pirštinių, kainuojančių 25–30 eurų, kurios turi būti keičiamos kas dvi tris valandas.

Žinoma, tokių apsaugos priemonių niekas nesiima, net jei žino, kad medžiaga yra pavojinga. Nėra veiksmingo būdo užtikrinti saugaus dichlorometano naudojimo visuomenėje. Dėl tokio jo toksiškumo pranešėjas ir komitetas norėjo jį uždrausti net profesionalams, kad būtų išvengta mirties atvejų. Per pastaruosius aštuonerius metus, Komisijos duomenimis, šios medžiagos naudojimas susijęs su 18 mirties atvejų ir 56 sužalojimų atvejais. Esu įsitikinusi, kad tokių atvejų buvo daugiau. Tačiau pramonės lobistai suformavo blokuojančią mažumą Taryboje, todėl pranešėjui ir komitetui, deja, teko leisti valstybėms narėms taikyti išlygas profesionaliam naudojimui.

Vis dėlto mums pavyko užtikrinti ne tik griežtą darbuotojų apsaugą profesionalaus naudojimo atvejais, bet ir įpareigoti valstybes nares vykyti kontrolę bei patikrinimus. Ši medžiaga visiškai uždrausta Švedijoje, Danijoje ir Vokietijoje, ir aš tikiuosi, kad nė viena valstybė narė nepaprašys tokios išlygos. Pramoninis naudojimas yra visai kas kita. Šią medžiagą tinkamomis sąlygomis pramonėje galima naudoti saugiai.

Kai kurie EP nariai teigė, kad dichlorometaną reikia leisti naudoti siekiant išsaugoti kultūros paveldą, t.y. šalinant dažus nuo senų paminklų nedarant jiems žalos. Tačiau ekspertai nurodė, kad toks pasiūlymas netinkamas, todėl mano frakcija nepritars jokiems tokio pobūdžio pakeitimams.

Minėjau, kad šiuo klausimu suinteresuoti rinkėjai. Su Komisijos nariu G. Verheugenu šiuo klausimu bendravau septynerius metus. Kodėl? Nes mano rinkimų apygardoje dirba įmonė Eco Solutions, kuri pagamino visiškai saugų dichlorometano pakaitalą. Šis pakaitalas pagamintas vandens pagrindu. Jo poveikis yra tas pats, nors pats procesas trunka ilgiau. Apgailestauju, kad vienintelė valstybė narė, tvirtai siekusi, kad dichlorometano naudojimas būtų tęsiamas, buvo Jungtinė Karalystė, gaminanti daug tokių medžiagų.

Ketverius metus dirbau su G. Verheugenu, kad Komisijos ekspertų komitetas bent atkreiptų dėmesį į šį saugesnį vandens pagrindu pagamintą pakaitalą. Dar trejus metus teko siekti, kad jis būtų pripažintas veiksminga ir naudotina technologija. Bet aš džiaugiuosi, kad šios istorijos – kaip ir visų gerų istorijų – pabaiga buvo laiminga. Dichlorometanas, skirtas nepramoniniam naudojimui, bus pašalintas iš rinkos. Mano rinkėjai dėl naujosios technologijos taps turtingesni ir visi gyvens ilgai ir laimingai puikaus C. Schlyterio ir jo kolegų iš Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto dėka.

  Jens Holm, GUE/NGL frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, dichlorometanas (DCM) yra pavojinga cheminė medžiaga, galinti sukelti vėžį, pažeisti akis ir organus, pvz., širdį, kepenis ir inkstus. DCM naudojamas vaistų gamybai, kaip dažų valiklis, riebalų naikiklis ir pan. Kai kurios valstybės narės, pvz., Švedija, Danija ir Austrija, jau uždraudė DCM.

DCM patekimas į darbotvarkę yra labai svarbus įvykis. Dar svarbiau, kad šiuo susitarimu DCM bus visiškai uždrausta naudoti paprastiems vartotojams. Už tai galiu tik nuoširdžiai pagirti mūsų pranešėją. Puiku, Carlai!

Deja, farmacijos pramonės darbuotojai ir sienas bei fasadus valantys darbininkai vis dar rizikuos patirti neigiamą dichlorometano poveikį. Apgailestauju, kad šiuo susitarimu nebus uždraustas profesionalus DCM naudojimas. Tai didelis trūkumas ir manau, kad už jį visiškai atsakinga Komisija. Vis dėlto išlyga apibrėžta taip, kad aš tikiuosi, jog nedidelė valstybių narių dalis, ketinanti naudoti DCM, privalės užtikrinti, kad darbuotojams netektų nukentėti dėl pasekmių. Pareiga įrodyti šiuo atveju teks toms šalims, kurios norės ribotai naudoti DCM. Jos turės įrodyti, kad medžiaga bus naudojama kiek įmanoma saugiau, ir užtikrinti darbuotojų apsaugą. Manau, tokios taisyklės yra priimtinos.

Didžia dalimi tai geras susitarimas. Norėčiau paraginti Komisiją pasisemti įkvėpimo iš šio sprendimo. Taip, mes galime! Judėkime į priekį. Prašau Komisijos, nejaugi neįmanoma mums duoti ženklo, kad ateityje bus uždrausta daugiau pavojingų medžiagų, pvz., kancerogeniniai azo dažai, bisfenolis A ir antipirenas deca–BDE? Jeigu ES negali to padaryti, kodėl neleidžiame atskiroms valstybėms narėms įvesti savo draudimus? Komisija dažnai net priverčia valstybes nares panaikinti jose taikomus apribojimus. Pvz., mano šalis, Švedija, buvo priversta leisti nitrodažus, kai įstojo į ES 1995 m. Sulaukusi grasinimų iš Komisijos, kad bus iškelta byla, Švedija vėl leidžia deca–BDE. Tai nepriimtina ir kelia grėsmę aplinkai. Tokiais būdais negalima įgyvendinti pažangios teisės aktų aplinkos srityje programos. Komisija, Komisijos nary G. Verheugenai, prašau, pasakykite, kad aš klystu! Įrodykite, kad dažniau negu šiame mano pateiktame pavyzdyje rūpinimasis aplinka yra svarbesnis už rinkos reikalavimus .

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, dichlorometanas, kurio galima įsigyti rinkoje ir kurį leidžiama plačiai naudoti įvairiuose produktuose, taip pat plačiai naudojamas chemijos, tekstilės ir farmacijos pramonėse. Dichlorometanas lengvai įsigeria į žmogaus odą, yra labai toksiškas ir kancerogeniškas ir dažnai sukelia apsinuodijimą, kuris kartais baigiasi mirtimi. Vien Lenkijoje žmonių, darbo vietoje susiduriančių su šia chemine medžiaga, skaičius siekia kelis tūkstančius. Dichlorometano naudojimą pramonėje galima veiksmingai kontroliuoti, bet jo asmeninis ir net profesionalus naudojimas neišvengiamai susijęs su rizika žmonių sveikatai ir gyvybei ne tik todėl, kad nėra galimybių vykdyti tinkamą kontrolę, bet ir dėl didelių apsaugos priemonių įgyvendinimo išlaidų.

Visi įspėjimai ir priemonės, skirtos reguliuoti dichlorometano naudojimą, buvo neveiksmingos, atsižvelgiant į jo didelį toksiškumą ir lakumą, todėl būtina visiškai uždrausti jį naudoti paprastiems vartotojams. Ekonominiai veiksniai neturėtų būti pagrindas leisti plačiai naudoti šį nuodą. Mes taip pat privalome nesivadovauti pramonės, gaminančios produktus, kuriuose yra DCM, interesais kaip argumentu, pateisinančiu ribotą DCM naudojimą vartotojų reikmėms patenkinti. Plataus šios medžiagos naudojimo žala visuomenei yra daug didesnė už bet kokią materialinę naudą.

  John Bowis (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, sutinku su paskutine Komisijos nario pasakyta fraze, kad galime pasidžiaugti šiuo kompromisu, todėl norėčiau pasveikinti pranešėją ir pagalbinius pranešėjus jį parengus.

Pasiekti kompromisą buvo sunku. Iš pradžių Komisija pateikė pasiūlymą uždrausti naudoti šią medžiagą asmeninėms – bet ne profesionalioms – reikmėms, o pranešėjas pasiūlė taikyti šį draudimą ir profesionalams. Taigi, mes išklausėme savo rinkėjų argumentus. Jis kalbėjo apie pramonės lobistus. Jis taip pat paminėjo pramonės lobistus savo rinkimų apygardoje, kurie jį sėkmingai įtikino turintys pakaitalą. Mes žinome, kad 90 proc. dažų valiklių yra DCM, todėl turėjome į tai atsižvelgti.

Nė vienas iš mūsų nenori persistengti kalbėdamas apie pavojus. Šį vakarą klausydamasis, kokį pavojų sukelia ši medžiaga, aš stebėjausi, kodėl esame patenkinti, kad pramonės darbuotojai susidurs su tokiu pavojumi, bet neleidžiame profesionalams naudoti medžiagos, laikantis taisyklių ir griežtos kontrolės. Atsiras apranga, kurią G. Watsonas ketina dalinti žmonėms ateityje – tie balti kostiumai, kosmoso amžiaus parlamentinė privilegija.

Manau, kad ši medžiaga, kaip ir kitos, kelia didelę riziką. Ji yra potencialiai pavojinga. Yra įrodymų, kad būta nelaimingų atsitikimų, kuriuose buvo sužaloti žmonės. Turbūt teisinga imtis griežtesnių veiksmų negu anksčiau. Todėl aš pritariu ir nuoširdžiai džaigiuosi kompromisu, kurio siekiama. Jis palieka valstybėms narėms galimybę, jei jos to nori ir mano esant teisinga, toliau naudoti DCM ne tik pramonės, bet ir profesionalų – ir tik profesionalų – reikmėms, laikantis griežtų taisyklių.

Bet, Komisijos nary, dabar jūs esate įpareigotas grįžti ir atlikti mokslinius tyrimus dėl pakaitalų. Pažvelkime, kokius turime pakaitalus: NMP buvo naudojamas 11 metų, bet tik dabar nustatyta, kad jis toksiškas, yra degių tirpiklių, galinčių sukelti problemų, yra svaiginamosios medžiagos, kuri laikoma saugiu pakaitalu, yra DBE, apie kurį mažai žinoma, taip pat yra paprastesnių litavimo lempų ir šlifavimo metodų, kuriais galima naudotis, nors tokiu atveju kyla problemų dėl dulkių ir kitų dalykų. Taigi, grįžkime atgal ir atidžiai ištirkime pakaitalus, kad būtume visiškai įsitikinę, jog savo rinkėjams pateikiame saugesnį pakaitalą. Jeigu paaiškėtų, kad kurie nors pakaitalai yra tokie pat pavojingi, manau, Komisijos narys arba jo pasekėjai mums apie tai praneš ir pateiks pasiūlymą – o jeigu to nepadarys jie, padarys C. Schlyteris.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, dichlorometanas turi narkotinį poveikį, kuris pažeidžia centrinę nervų sistemą ir sukelia sąmonės netekimą, taip pat kardiotoksinį poveikį. Jeigu jis naudojamas netinkamai, kyla tiesioginė mirties grėsmė, todėl šis veiksnys gali pasitarnauti terorizmui. Todėl sutinku su draudimu jį naudoti paprastiems vartotojams ir su griežtais profesionalaus naudojimo apribojimais. Yra pakaitalų ir tikėtinai mažiau toksiškų balinimo medžiagų, todėl, mano nuomone, nebūtina taikyti išimtis. Vis dėlto pasiūlyme, dėl kurio bus balsuojama rytoj, leidžiama valstybėms narėms kreiptis į Komisiją dėl išimčių taikymo pateisinamais atvejais, laikantis labai griežtų sąlygų. Norėčiau sužinoti, kaip Komisija arba kas nors kitas įvertins prašymų taikyti išimtis pagrįstumą ir kaip prižiūrės, ar laikomasi apribojimų?

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pradėdamas norėčiau tarti kelis žodžius G. Watsonui. Rengiant šį pasiūlymą jūs suvaidinote labai svarbų vaidmenį. Kai jūs man asmeniškai pasakėte, kokią problemą turėjote su Komisija kelis metus, aš supratau, kad yra šios medžiagos pakaitalų ir, manau, sutiksite, kad nuo tada įvykiai pajudėjo labai greitai. Aš asmeniškai pavedžiau savo generaliniam direktoratui pateikti pasiūlymą, nes pabendravus su jumis man buvo visiškai aišku, kad pakaitalų yra. Parlamente pasisakydamas kitu klausimu – ir norėčiau, kad J. Holmas į tai ypač įsiklausytų – aš pasakiau, kad nors esu Komisijos narys, atsakingas už įmones ir pramonę, nemanau, kad pavojingas pramonės produktas turėtų likti rinkoje tik todėl, kad būtų uždirbami pinigai. Laikausi nuomonės, kad jeigu yra pakaitalų, galinčių pakeisti pavojingą pramonės produktą, jis turi būti pakeistas. Šiuo principu vadovavausi svarstant ir priimant REACH šiame Parlamente. Visos medžiagos, kurias jūs, J. Holmai, paminėjote dabar patenka į REACH taikymo sritį.

Dichlorometanas taip pat būtų patekęs į REACH taikymo sritį, bet rizika sveikatai yra labai akivaizdi ir buvo daug tai įrodančių atvejų, todėl šiai medžiagai buvo suteiktas prioritetas. Tikėtina, kad taip pat pasielgsime ir su kitomis medžiagomis, jeigu grėsmė sveikatai bus tokia pat akivaizdi ir jeigu negalėsime laukti, kol bus baigta išsami ir daug laiko reikalaujanti REACH procedūra.

Taip pat norėčiau paaiškinti, J. Holmai, kad aš taip pat būčiau pritaręs radikalesniam kompromisui. Jeigu Parlamentui būtų pavykę susitarti su Taryba dėl draudimo naudoti dichlorometaną komerciniais tikslais, šį vakarą būčiau tam pritaręs. Prašau, nekaltinkite Komisijos, kad kelios valstybės narės to nenorėjo dėl priežasčių, kurios man nėra žinomos. Todėl Komisija ir pateikė tokį pasiūlymą. Mes norėjome parengti pasiūlymą, kuris būtų priimtas ir dabar būtent taip atsitiko.

Mano paskutinysis komentaras susijęs su J. Bowiso pastabomis dėl toksinio pakaitalų poveikio. Kalbant apie chemines medžiagas visada reikia įvertinti su jomis susijusios rizikos laipsnį. Mūsų išsamios studijos parodė, kad nė vienas iš šiuo metu parduodamų pakaitalų nepasižymi tokiomis pavojingomis dichlorometano savybėmis, t.y. tiesioginiu toksiniu poveikiu centrinei nervų sistemai. Tai būdinga tik dichlorometanui, bet ne kitoms medžiagoms.

Mums žinomi vos keli nelaimingi atsitikimai, susiję su alternatyviomis medžiagomis. Tai pasakytina ir apie šalis, kuriose dichlorometano naudojimas jau yra uždraustas, pvz., Danijoje, Austrijoje ir Švedijoje. Jeigu padėtis pasikeis, Komisija ją išanalizuos ir, jei reikės, pasiūlys priemones dėl tų medžiagų reguliavimo.

Norėčiau pakomentuoti J. Holmo pastabas, kurias trumpam buvau pamiršęs, dėl klausimo, ar Komisija vers valstybes nares panaikinti pažangius aplinkos arba sveikatos priežiūros teisės aktus, jeigu jie prieštaraus vidaus rinkos teisės aktams. Komisija to nedarys. Dabartiniuose teisės aktuose nurodoma, kad valstybės narės turi teisę priimti nacionalinius įstatymus, kurie neatitinka vidaus rinkos taisyklių, jei jos mano, kad tai yra būtina dėl sveikatos priežiūros arba aplinkos priežasčių.

Esu atsakingas už tokių besiskiriančių teisės aktų notifikavimo stebėseną, todėl galiu jums pasakyti, kad Komisijos veiksmai šiuo atveju grindžiami aiškiu principu. Mes atsakingai vertiname su sveikatos priežiūra ir aplinkosauga susijusius valstybių narių argumentus. Jei skirtingi teisės aktai priimami dėl šių priežasčių, mes neįpareigojame panaikinti aplinkos arba sveikatos priežiūros teisės aktų. Jeigu turite pastarųjų metų informacijos, pagrindžiančios jūsų kaltinimus, norėčiau išsiaiškinti konkrečias smulkmenas, kad galėčiau paneigti jūsų kaltinimus. Jūs paminėjote 1995 m. atvejį, todėl aš neturiu su juo nieko bendra.

  Carl Schlyter, pranešėjas. – (SV) Gerb. pirmininke, norėčiau sugrįžti prie G. Watsono žodžių. Jis taip pat suvaidino savo vaidmenį. Nors nesate mūsų komiteto narys, jūs darėte jame poveikį ir padėjote mums pasiekti kompromisą. Žinoma, šį susitarimą padėję pasiekti darbuotojai taip pat atliko svarbų vaidmenį.

Galiu tik pakartoti Komisijos nario G. Verheugeno žodžius. Viso proceso metu Komisija laikėsi aiškios pozicijos, kad Tarybai ir Parlamentui susitarus dėl griežtesnio kompromiso, į kurį būtų įtrauktas visiškas draudimas, Komisija būtų su juo sutikusi. Neaiškumų, susijusių su šiuo klausimu tarp manęs ir Komisijos nebuvo.

Norėčiau pateikti jums pavyzdį, susijusį su šia chemine medžiaga. Jeigu aš čia ir dabar atidaryčiau vos vieno kilogramo indą, užtepčiau ant suolų ir išdažyčiau, šiuose dideliuose rūmuose šiek tiek būtų viršyta saugi riba. Tai parodo, kad ši cheminė medžiaga yra labai toksiška.

Baigdamas šias diskusijas norėčiau kreiptis į Komisiją, kad ji užtikrintų, jog toms valstybėms narėms, kurios paprašys išlygos dėl profesionalaus naudojimo, ši išlyga būtų panaikinta, jeigu reguliariai bus nesilaikoma šių naujųjų griežtesnių taisyklių. Mes žinome, visi žino, ir visi tyrimai rodo, kad teisingai naudojant dichlorometaną ir užtikrinant darbuotojų sveikatos apsaugą, ši medžiaga yra neekonomiška ir neekologiška. Jeigu DCM bus naudojamas atitinkamomis rinkos sąlygomis, t. y. jeigu bus laikomasi teisės aktų, jis bus nekonkurencingas ir jo bus labai greitai atsisakyta bei pereita prie pakaitalų. Norėčiau pasinaudoti proga ir paprašyti Komisijos užtikrinti, kad taisyklių būtų laikomasi. Jeigu tai bus įgyvendinta, DCM greitai nebebus naudojamas.

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Gyula Hegyi (PSE), raštu. – (HU) Šiandienos sprendimu Europos Parlamentas labai apribos dažų valiklio dichlorometano naudojimą. Esu pagalbinė EP Socialistų frakcijos pranešėja ir pritariu šiam sprendimui, į kurį įdėjome labai daug darbo. Pastaraisiais metais dėl dihclorometano naudojimo kilo daug nelaimingų atsitikimų, kuriuose žuvo žmonės. Ši ypač laki medžiaga pažeidžia nervų sistemą ir dėl tos pačios priežasties yra kancerogeniška. Aukos visų pirma buvo pavieniai naudotojai, dažę savo namus arba samdomi dažytojai, nes pramonėje laikomasi tam tikrų saugumo reikalavimų. Atskirose Europos pramonės gamyklose išmatuota koncentracija buvo tokia didelė, kad ilgą laiką nesisaugant ji sukeltų vėžį 10 proc. darbuotojų.

Remiantis dabar priimtu kompromisiniu tekstu, ateityje dichlorometanas kaip dažų valiklis galės būti naudojamas tik pramonėje ir laikantis griežtų saugumo reikalavimų. Pavieniai vartotojai ir profesionalai turės pašalinti nereikalingus dažus, naudodamiesi viena iš daugelio vienodai veiksmingų, bet nepavojingų alternatyvių cheminių medžiagų arba, pvz., pirolizės ar terminiu būdu.

Svarbiausia, kad šios kancerogeninės medžiagos nebus galima naudoti uždarose viešosiose erdvėse, pvz., prekybos centruose arba požeminėse perėjose, nes lakių medžiagų garai yra sunkesni už orą ir matavimai parodė, kad jie leidžiasi žemyn ir yra ypač pavojingi vaikams. Priimdama sprendimą mūsų politinė frakcija atsižvelgė į suinteresuotų profesinių sąjungų nuomonę, nes pramoninio naudojimo atveju mūsų didžiausias rūpestis yra darbuotojų sveikata.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, kaip visi žinome, daugelį pavojingų medžiagų leidžiama plačiai naudoti, nors jų sudėtyje yra pavojingų sudedamųjų dalių. Viena iš tokių medžiagų yra dichlorometanas, kuris plačiai naudojamas gaminant vaistus, tirpiklius ir kitus produktus.

Ši medžiaga yra ypač kenksminga žmonių sveikatai, nes priskiriama kancerogenams. Ji pažeidžia nervų sistemą, rimtai sutrikdo vidaus organų veiklą ir dėl to gali tapti tiesiogine mirties priežastimi.

Dėl dažnesnio kvėpavimo ritmo vaikai ir širdies bei kraujagyslių ligomis sergantys žmonės yra jautresni apsinuodijimui dichlorometanu. Nerimą kelia ir tai, kad apsinuodijimas dichlorometanu yra tapęs mirčių priežastimi.

Atsižvelgiant į tai, kad rinkoje yra produktų, kurie gali pakeisti dichlorometano turinčius produktus, ir į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse šios medžiagos naudojimas yra uždraustas, būtina visiškai uždrausti jo naudojimą.

Dar vienas DCM uždraudimo argumentas yra faktas, kad, kaip pažymėjo ekspertai, mes negalime užtikrinti saugaus DCM naudojimo.

Komisijos pasiūlymas rengti mokymus dėl saugaus produktų, kurių sudėtyje yra DCM, naudojimo profesionalioms reikmėms kainuotų apie 1,9 mlrd.  per pirmuosius jų įgyvendinimo metus.

Todėl DCM pašalinimas iš bendro naudojimo yra protingiausias ir atsakingiausias sprendimas.