Pirmininkė. – Kitas klausimas yra diskusijos dėl keturių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl padėties Šri Lankoje.(1)

  Tobias Pflüger, autorius. Gerb. pirmininke, šiuo metu Šri Lankos šiaurėje vyksta humanitarinė katastrofa, sulaukianti santykinai mažai dėmesio. Šri Lankos armija vykdo prieš civilius gyventojus nukreiptus išpuolius, kuriuos netgi galima pavadinti civilių gyventojų žudynėmis. Buvo netgi apšaudyta ligoninė ir apskritai, remiantis humanitarinių organizacijų pranešimais, bendra situacija yra katastrofiška. Raudonasis kryžius paskelbė pavojaus signalą.

Situacija Šri Lankoje labai pablogėjo, ir dėl to iš dalies kalta Europos Sąjunga – būtent Europos Sąjunga sužlugdė derybas, vykusias vadovaujant Norvegijai, tuo metu įtraukdama LTTE į ES sudarytą teroristinių organizacijų sąrašą. Todėl toliau Europos Sąjungoje tęsti derybų nebuvo įmanoma.

Šri Lankoje nebėra spaudos laisvės. Neseniai buvo nužudytas žurnalistas. Vokietijos ambasadorių, kalbėjusį per žurnalisto laidotuves, Prezidentas pavadino asmeniu, kuris turėtų išvykti iš šalies. Šis žurnalistas tik teisingai apibūdino situaciją.

Kalbama apie tūkstančius bėglių salos šiaurėje ir aš turiu labai aiškiai pasakyti, kad visai šiai situacijai mes turime skirti daug daugiau dėmesio. Europos Sąjunga turėtų daug aiškiau pasisakyti prieš tai, ką Šri Lankos Vyriausybė šiuo metu daro. Ir Šri Lankos armijos, ir LTTE išpuoliai yra netinkami; akivaizdu, kad per juos visų pirma nukenčia civiliai gyventojai.

Būtina padėti nukentėjusiems žmonėms šiaurėje ir nedelsiant siekti paliaubų, nes visiškai aišku, kad vykstant konfliktui žūsta labai daug civilių gyventojų. Tai nepriimtina, ir todėl Europos Sąjunga taip pat liks kalta, jei daug aiškiau nepasakys: būtina nutraukti paramą Šri Lankos Vyriausybei.

  Charles Tannock, autorius. − Gerb. pirmininke, atrodo, kad kruvinas pilietinis karas Šri Lankoje pagaliau artėja prie pabaigos. LTTE organizacija, kurią ES įtraukė į juoduosius teroristinių organizacijų sąrašus, dabar privalo iš tikrųjų sudėti ginklus ir pasiduoti. ES ir kitos pirmininkės paragino LTTE tai padaryti. LTTE atsakymas mums parodys, ar jai tikrai labiausiai rūpi tamilų interesai.

LTTE savo priešakines organizacijas Europoje naudoja, siekdama didžiausio įmanomo propagandinio poveikio, ir tarptautiniu mastu užsiimdama pinigų prievartavimu. Kai kurie LTTE kovotojai gali netgi bandyti prašyti prieglobsčio Europos Sąjungoje.

Per visą šį dvidešimt šešerius metus metus trukusį nuožmų karą LTTE taikė žiaurią teroristinę taktiką, pavyzdžiui, savižudžių sprogdintojų išpuolius, kurie dabar, deja, vykdomi daugelyje kitų pasaulio vietų. Todėl Šri Lankos armija turėjo pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis, kad galėtų kovoti su šiuo žiauriu sukilimu. Vis dėlto aišku, kad aukų skaičius, apie kurį praneša LTTE, yra perdėtas. Kai kurie šių pranešimų buvo atšaukti, pavyzdžiui, Agence Presse istorija apie 300 nužudytų civilių gyventojų po to, kai tariamas autorius paneigė autorystę. Vis dėlto civilių gyventojų žūtis karo zonoje yra tragiškas įvykis – nesvarbu, kur ir kada tai benutiktų.

Žinoma, Šri Lankos ginkluotosios pajėgos taip pat negali įrodinėti, kad vardas nesuterštas, tačiau nebuvo siekiama tyčia pasinaudoti civiliais gyventojais ir kelti jiems tokį pavojų, kokį tikriausiai darė LTTE.

Jei karas iš tikrųjų tuoj turėtų baigtis, tai svarbu, kad Šri Lanka atkreiptų dėmesį į po konflikto būtiną nusiginklavimą, demobilizaciją ir reintegraciją. Tamilų atskirtis sinhalų daugumos sąskaita turi būti skubiai sprendžiama siekiant užtikrinti stabilią ir tvarią daugiatautę visuomenę vykdant regionų dekoncentraciją.

ES taip pat turėtų užtikrinti, kad Šri Lankai būtų suteikiama išteklių vystymuisi remti po konflikto. Nors turėtume remti Vyriausybės pasiūlymą dėl amnestijos daugumai LTTE, tačiau gyvybiškai svarbu, kad nei vienam asmeniui, atsakingam už pačius sunkiausius karo nusikaltimus, nebūtų leista išvengti bausmės.

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, vidaus kovos Šri Lanką kankino dešimtmečius. Šią tragišką padėtį labiausiai lėmė ginkluotas konfliktas, vykęs tarp šalies šiaurėje veikusių separatistinių sukilėlių pajėgų ir Šri Lankos armijos. Per šias kovas buvo nužudyta ir sužeista tūkstančiai nekaltų gyventojų, padaryta daug žalos turtui, infrastruktūrai ir aplinkai.

Pastaraisiais mėnesiais ši liūdna padėtis dar labiau pablogėjo dėl Vyriausybės vykdomo plataus masto kariuomenės puolimo prieš „Tamilų tigrus“. Iš Šri Lankos gaunami pranešimai rodo, kad padėtis kai kuriose srityse per pastarąsias savaites iš esmės pablogėjo, tūkstančiai civilių gyventojų buvo perkelti arba pateko į kovų zoną. Remiantis Amnesty International organizacijos pranešimais, ir Vyriausybės, ir „Tamilų tigrų“ pajėgos pažeidinėjo tarptautines konvencijas ir žmogaus teises.

Visgi tokiomis aplinkybėmis labai sunku iki galo įsitikinti, ką reikėtų kaltinti dėl kai kurių tragiškų įvykių Šri Lankoje, tačiau privalome abi puses raginti susitaikyti ir daugiausia dėmesio ir pagarbos skirti nekaltiems civiliams gyventojams ir laikytis karo konvencijų.

Kadangi Šri Lankos Vyriausybė šioje situacijoje laimi ir ji yra tarptautiniu mastu pripažinta šalies valdžia, mūsų raginimai, remiantis būtinumu ir logika, turi būti skiriami jai. Kartu privalome raginti „Tamilų tigrų“ lyderius tvirtai laikytis tarptautinės bendruomenės reikalavimų, pasinaudoti Vyriausybės pasiūlymu dėl amnestijos, atsisakyti smurto ir siekti savo tikslų politiniu dialogu.

Taip pat privalome dar kartą pabrėžtinai pareikšti, kad ginkluota kova neišsprendžia problemų ir kad ilgalaikės taikos ir stabilumo galima pasiekti tik derybomis, kurios anksčiau ar vėliau neišvengiamai turi įvykti. Šiose derybose abi šalys turės daryti nuolaidų ir rasti sprendimus, kurie būtų naudingi šios nuostabios šalies piliečiams. Tikimės, kad ši rezoliucija padės sumažinti Šri Lankos gyventojų kančias ir atnešti šiai šaliai labai reikalingą taiką.

  Robert Evans, autorius. − Gerb. pirmininke, Parlamento Socialistų frakcija formaliai atsisako dalyvauti balsuojant dėl Šri Lankos. Praeitą mėn. Parlamente vyko išsami diskusija dėl Gazos, kurioje Taryba ir Komisija pateikė pareiškimus. Šioje Parlamento frakcijoje mes taip pat teikiame reikšmės Šri Lankos problemoms ir manome, kad ji nusipelnė lygiateisės ir tinkamos diskusijos, tačiau aš apgailestauju, kad nei viena frakcija šiuo klausimu mūsų neparėmė.

Trumpa diskusija šią popietę ir saujelė dalyvaujančiųjų ketvirtadienį yra įžeidimas tūkstančiams Šri Lankos šiaurėje puolamų ir mirštančių žmonių. Mes norėjome paraginti, kaip šią savaitę bendroje Vašingtone paskelbtoje deklaracijoje tai padarė JAV ir Jungtinė Karalystė, nedelsiant ir besąlygiškai nutraukti ugnį abiejose konflikto pusėse, tačiau PPE frakcija atsisakė įtraukti šį reikalavimą į rezoliucijos tekstą.

Neturėdami išankstinio nusistatymo norėjome pasmerkti ligoninių ir humanitarinės pagalbos darbuotojų bombardavimą, tačiau G. Van Ordenas, derybose atstovaujantis PPE frakcijai, atsisakė tai daryti. Būtent dėl to šios nuostatos nebuvo įtrauktos į rezoliuciją, kuri guli prieš jus. Skiriu jam ir tikriausiai taip pat dr. Ch. Tannockui: visa, ką sako Šri Lankos Vyriausybė, yra faktas, o tai, ką sako visos pasaulio humanitarinės pagalbos organizacijos, pradedant Raudonuoju kryžiumi ir baigiant JT, gali būti atmesta. Amnesty International šiandien užsimena, kad Šri Lankos armija gali būti kalta dėl karo nusikaltimų, nes kasetinėmis bombomis bombardavo ligoninę – remiantis Amnesty International, bombardavimas truko 16 valandų.

PSE frakcija taip pat norėjo pasmerkti žurnalistų ir kitų žiniasklaidos darbuotojų nužudymą, kurį įvykdė Vyriausybės agentai. Rezoliucijos 4 dalyje Vyriausybės – tos pačios Šri Lankos Vyriausybės – prašoma ištirti jos pačios padarytus sunkius žmogaus teisių pažeidimus.

Kolegos, kai kurie iš jūsų galbūt norite save ir savo frakcijas susieti su tokiomis nuomonėmis, tačiau mes to nenorime. Balsuokite už šį tekstą ir jūs parodysite, kad taikstysitės su ligoninių puolimu ir nekreipsite dėmesio į kaltinimus karo nusikaltimais. Pastebiu, kad G. Van Ordenui net nepakako drąsos stovėti čia ir ginti kruviną savo rankų darbą, tačiau tai manęs beveik nestebina. Mūsų derybas jis tiesiog atmetė ir kaltinimus Šri Lankos kareiviams dėl išžaginimo išjuokė kaip propagandą, tai ko daugiau iš jo tikitės?

Artimuosiuose Rytuose milijonai žmonių, įskaitant žydus, buvo pasipiktinę tuo, ką Izraelis padarė Gazoje, tačiau tai nepavertė jų Hamas rėmėjais. Liūdna, tačiau kiekvienam, kuris neremia Šri Lankos Vyriausybės, yra klijuojama terorizmo teisintojo ir LTTE rėmėjo etiketė.

Vis dėlto mūsų pasiūlymas kritikavo LTTE ir jų taktiką. Mes smerkiame šiuos išpuolius ir nenorime, kad jie, „Tamilų tigrai“, sėstų prie derybų stalo, tačiau šį karą būtina nedelsiant sustabdyti. Vyriausybė turi baigti karinę kampaniją, kuri atnešė – kaip jau sakė kiti kalbėjusieji – humanitarinę nelaimę šimtams tūkstančių eilinių šiaurinės salos dalies gyventojų.

Liūdna, tačiau ši rezoliucija neragina nedelsiant nutraukti kovos, todėl mes neremsime šio požiūrio ir nedalyvausime šiandienos balsavime. Gerb. pirmininke ir kolegos, mes atsiribojame nuo šio pasiūlymo ir raginame visus kitus, kurie laikosi šios nuomonės, pasielgti taip pat.

  Raül Romeva i Rueda, autorius. − (ES) Norėčiau pradėti nuo to, kad galutinis rezoliucijos tekstas yra visiškai ne toks, kokį aš siūlyčiau. Esu įsitikinęs, kad jame yra per daug geraširdiškumo Kolombo Vyriausybės atžvilgiu. Bijau, kad tai dar vienas grupuotės esmės supaprastinimo, pavertimo nusikalstama ir nuolatinio jos persekiojimo atvejis, tiesiog įrodinėjant, kad tai teroristinė grupuotė. Iš tikrųjų viskas yra daug sudėtingiau.

Vis dėlto esu įsitikinęs, kad dabartinė situacija yra tokia, kad Parlamentas turėtų pasiųsti aiškią žinią kai kuriais klausimais. Pavyzdžiui, vienas iš pagrindinių dalykų, kuriuos, manau, svarbu akcentuoti, yra Tokijo konferencijos pirmininkių raginimas abiem konflikto pusėms, t. y. LTTE (angl. Liberation Tigers of Tamil Eelam) ir Vyriausybei, suprasti, kad būtina susitarti dėl paliaubų, kad būtų leista suteikti humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams ir sudarytos sąlygos evakuoti sergančius ir sužeistuosius.

Antra, Ch. Tannockai, manau, kad svarbu prisiminti, kad negali būti problemos karinio sprendimo. To negali būti, nes tai tiesiog neįmanoma.

Todėl dabar atėjo laikas susitarti dėl smurto nutraukimo, demobilizacijos ir nusiginklavimo sąlygų. Vis dėlto, kad taip įvyktų, Vyriausybė privalo nustoti siekti karinės pergalės, kuri tiesiog prailgina tokio didelio žmonių skaičiaus kančias.

Geros valios ženklas būtų, pavyzdžiui, leisti nepriklausomai žiniasklaidai ir humanitarinės pagalbos darbuotojams atvykti į salos šiaurę.

Be to, kalbant apie „Apibendrintą svarbesnių prioritetų sistemą“ (angl. Generalised System of Preferences Plus), aš nesu vienas iš tų, kurie mano, kad ji neturėjo būti taikoma tokioms šalims kaip Šri Lanka atsižvelgiant į sunkius ir nuolatinius pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus šalyje, nors daugelį šių pažeidimų tyrė vyriausybės institucijos. Manau, kad turėtume rimtai apsvarstyti galimybę pradėti išsamias diskusijas dėl šios privilegijuotos sistemos taikymo svarbos ir visų pirma dėl padarinių, kurių ji turi daugeliui žmonių grupių, įskaitant darbuotojus.

Dėl šių priežasčių raginu Europos Komisiją atlikti vidaus tyrimą siekiant nustatyti priemonės poveikį ir, jei būtina, ją persvarstyti.

  Ewa Tomaszewska, autorė. – (PL) Gerb. pirmininke, pilietinis karas Šri Lankoje truko 25 metus. Šiame konflikte žuvo daugiau nei 70 000 žmonių. »Šiandien apie 250 000 civilių gyventojų, atsidūrusių tarp Šri Lankos Vyriausybės armijos ir

„Tamilų tigrų“ pajėgų maždaug 300 kvadratinių kilometrų teritorijoje, kenčia drastišką karo naštą.« Nuo sausio mėn. vidurio konflikto zonoje mirė šimtai beginklių žmonių. Ligoninėje, kurią tuo metu bombardavo artilerija, buvo apie 500 žmonių.

Remiantis Tarptautinio raudonojo kryžiaus informacija, sviediniai pataikė į vaikų ligų skyrių. Išgąsdinti žmonės bijo pasitraukti nepaisant 48 valandoms Vyriausybės paskelbtų paliaubų. Jie bijo žūti ir būti sužeisti. Abi konflikto pusės atkreipė dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė kita pusė, ir abi pusės toliau jas pažeidinėja. Vyriausybė prognozuoja, kad pergalė prieš „Tamilų tigrus“ jau arti. Vis dėlto žmonės, kurie yra dviejų armijų apsuptyje, gali nesulaukti karo veiksmų pabaigos.

Raginame abi konflikto puses kiek įmanoma sumažinti civilių gyventojų aukas ir pradėti taikos derybas.

  Thomas Mann, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, kaip SAARC delegacijos narys, galėjau keletą kartų apsilankyti Šri Lankoje. Būdamas joje patyriau, kaip labai gyventojai kenčia nuo pilietinio karo, kuris tęsiasi 25 metus ir pasiglemžė 70 000 žmonių gyvybes. Kovos tarp Vyriausybės pajėgų ir LTTE toliau stiprėja. Didžioji teritorijos dalis salos šiaurėje kontroliuojama, o tamilų sukilėlių tvirtovės užimtos.

Tuometinis žmogaus teisių organizacijų Kolombe ir Džafnoje teiginys, deja, vėl ir vėl pasitvirtina: „karas yra institucija“. Humanitarinė situacija kelia pavojų. Pabėgėlių skaičius siekia tūkstančius. Nepakankamas medicininis aprūpinimas, trūksta maisto produktų. Humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms turi būti sudarytos galimybės naudojantis išsiderėtomis paliaubomis netrukdomai pasiekti civilius gyventojus. Vyriausybė atvėrė koridorius, kad palengvintų civiliams gyventojams pasitraukti iš kovos zonų; nesuvokiama, kad „Tamilų tigrai“ nepripažįsta šios saugumo zonos, tęsia ugnį ir žmones naudoja kaip priedangą.

Tokijo grupė, sudaryta iš Japonijos, JAV, Norvegijos ir Europos Sąjungos, pareikalavo, kad LTTE vadovybė ir Šri Lankos Vyriausybė pagaliau pradėtų derybas dėl paliaubų sąlygų. Taikos proceso pradžia yra svarbi visiems – įskaitant Tamilus. Labai pritariu Vyriausybės sprendimui laikytis Šri Lankos Konstitucijos pataisos Nr. 13 ir perduoti kompetentingos provincijos tarybos įgaliojimus išrinktiems Šiaurės ir Rytų atstovams. Mes taip pat tikimės, kad ji laikysis pažado kruopščiai ir nešališkai tirti žmogaus teisių pažeidimus, apie kuriuos ką tik kalbėjome, taip pat spaudos laisvės pažeidimus. Saugumas ir stabilumas Šri Lankoje neturi likti vien ateities svajonėmis.

  Marie Anne Isler Béguin, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, ką žinome ir ką matome Šri Lankos tema? Kokius pranešimus turime vertinti, jei visos NVO, išskyrus Raudonąjį kryžių, nuo rugsėjo mėn. yra evakuotos iš šalies? Kam turėtume tikėti? Šri Lankos Vyriausybei ar anoniminiams liudininkams?

Aišku viena: padėtis krypsta galutinio puolimo, žudynių link, nes Vyriausybė nusprendė naudoti jėgą, siekdama numalšinti sukilimą, kuris, jos nuomone, tęsėsi per ilgai. Dar kartą klausiu, ponios ir ponai, kas dėl to nukentės? Žinoma, civiliai gyventojai, moterys, vaikai, senyvo amžiaus žmonės, atsidūrę kovos viduryje ir patiriantys nepakeliamas kančias. Tai turi baigtis. Pats laikas tarptautinei bendruomenei iš tikrųjų didinti spaudimą Šri Lankos Vyriausybei, kad ši baigtų eskaluoti smurtą ir žudynes.

Europos Sąjunga privalo užimti labai aiškią poziciją ir nepaversti tamilų civilių gyventojų istorijos pamirštais žmonėmis ir abejingumo aukomis. Europos Parlamentas privalo neapsiriboti vien šia bendra rezoliucija. Privalome reikalauti neatidėliotino ir besąlygiško ugnies nutraukimo, kuris taptų ryžtingesnių įsipareigojimų taikiai užbaigti šį konfliktą pradžia rodant pagarbą žmogaus teisėms ir kultūriniam tapatumui.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, dramatiški vaizdai iš Šri Lankos rodo, kad dešimtmečius trunkantis pilietinis karas artėja prie kulminacijos. Visi žinome, kad nors esant tam tikroms aplinkybėms karą galima baigti naudojant ginklus, tačiau ginklais neįmanoma pasiekti ilgalaikės taikos. Be to, ginklais tikrai negalima veiksmingai ir ilgą laiką kovoti su terorizmu, nes terorizmas visada randa savo kovos būdų. Todėl svarbu nustatyti jo priežastis.

Kitame etape reikia pasiekti taikos susitarimą, grindžiamą šiais pagrindiniais elementais. Pirma, turi būti aiškus valstybinės valdžios monopolis, priklausantis unitarinei valstybei. Nei viena valstybė negali leisti, kad etninės grupės arba gyventojų dalis apsiginkluotų ir vykdytų ginkluotą kovą. Vis dėlto tai taip pat reiškia, kad būtina, jog ši valstybė laikytųsi demokratinių teisinės valstybės taisyklių ir aktyviai ieškotų politinio sprendimo autonomijos prasme, pagaliau galėsiančio išspręsti tautines Šri Lankos problemas, kurios yra senas istorinis palikimas, kolonijinių laikų palikimas, todėl jas būtina skubiai spręsti.

Todėl norėčiau labai aiškiai paraginti Europos Sąjungą ir visas planetos valstybes suteikti pagalbą, padėsiančią kuriant demokratiją ir teisinę valstybę, stiprinant autonomiją ir mažumų teises ir, žinoma, plėtojant šalies ekonomiką, kuri šio pilietinio karo metu buvo pasibaisėtinai nualinta teroro.

Jei pagaliau ginklai ir būtų sudėti – kol kas, kad ir kaip būtų gaila, to nėra – tai nebūtų proceso pabaiga, o tik pradžia einant taikos link, grindžiamos teisine valstybe, laisve, žmogaus teisėmis, mažumų teisėmis ir tautine autonomija.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Tokijo konferencija parodė, kad krizė Šri Lankoje galėtų baigtis ir yra vilčių atkurti taiką. Vis dėlto ketvirčiui milijono civilių gyventojų, apsuptų konflikto zonoje, reikia saugaus evakuacijos koridoriaus ir jiems turi būti suteikta humanitarinė pagalba. Į konflikto zoną turi patekti užsienio stebėtojai, kad būtų įmanoma įvertinti humanitarinės pagalbos poreikį. Vis dėlto pastarojo laiko išpuoliai prieš žurnalistus nesuteikia jokios garantijos humanitarinių organizacijų saugumui. Nors Vyriausybė pažadėjo ištirti išpuolius prieš žurnalistus, tai neišspręs problemos. Privalome taip pat didinti spaudimą Šri Lankos Vyriausybei, kad ji parafuotų Otavos konvenciją ir pašalintų sausumos minas. Man labai gaila, kad EP nariai iš Socialistų frakcijos nusprendė geriau vykti namo, o ne dalyvauti šiandienos diskusijose ir ginti kitokį požiūrį į Šri Lankos problemos sprendimo būdus.

  Catherine Stihler (PSE). - Gerb. pirmininke, tiesiog noriu pareikšti paramą R. Evansui, nes sutinku su jo požiūriu. Manau, kad būtent B. Posseltas apibrėžė šį konfliktą kaip civilinį karą, ir gaila, kad žmonės, kurie pateikė šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos, kaip sakė mano kolega, atsisakė jį įvardyti kaip civilinį karą.

Noriu pritarti požiūriui dėl būtinybės nedelsiant nutraukti ugnį, kurį išreiškė prieš mane pasisakę EP nariai. Pastarojo laiko LTTE ir Šri Lankos vyriausybinių pajėgų kovų suaktyvėjimas pablogino padėtį ir mums čia kalbant apie 230 000 šalies viduje perkeltų asmenų yra apsupti Wanni regione. Dėl žiaurumų, tokių kaip PTK ligoninės apšaudymas iš pabūklų, padėtis dar labiau blogėja ir tampa pavojinga.

Tai labai liūdna diena, tačiau mes negalime pritarti šiam pasiūlymui ir tikimės, kad kitoje plenarinėje sesijoje pamatysime intensyvesnes diskusijas dėl šios labai sudėtingos padėties Šri Lankoje ir joje dalyvaus daugiau asmenų.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, tragiškų įvykių Šri Lankoje scenarijus yra panašus į kitus scenarijus. Kalbėdami apie vargšų žmonių tragediją užmirštame, kad šią tragediją taip pat sukėlė žmonės – ne vargšai, tačiau žmonės, kilę iš tos pačios aplinkos. Siekdami valdžios, jie naudojasi religiniais, tautiniais ir etniniais skirtumais, istoriniais nesutarimais ir kitomis įmanomomis priemonėmis, kad galėtų šios šalies visuomenės sluoksniuose sėti nesantaiką. Dėl to sunaikinamos dažniausiai menkai šaknis įleidusios demokratijos užuomazgos ir sukeliamas civilinis karas su visais žiaurumais, nepaisoma žmogaus teisių ir visiškai sunaikinamas priešininkas.

Pritariu rezoliucijai, kurioje siekiama išreikšti nepritarimą tiems, kurie sukelia civilinius karus, ir tiems, kurie jiems teikia materialinę ir politinę paramą. Suvokimas, kad, pavyzdžiui, specialiosios tarptautinės pajėgos, gali juos sugauti ir įkalinti iki gyvos galvos, galėtų tapti įspėjimu tokių nehumaniškų scenarijų kūrėjams.

  Nirj Deva (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, R. Evansui būdinga savybė neteisingai pateikti faktus, todėl tai paskatino mane atsistoti ir jį pataisyti. Ligoninė subombarduota nebuvo. Spaudos agentūra, kuri pateikė šį pranešimą, vėliau atšaukė sakydama, kad jis buvo klaidingas. Esama ne 230 000 apsuptų civilių gyventojų, o 113 000, kuriais LTTE naudojasi kaip gyva priedanga. Jei jiems tikrai rūpėtų tamilų tauta, siekdami apsisaugoti, jie nesinaudotų tamilų tautybės gyventojais kaip gyva priedanga. Argi tai drąsa?

Nuo civilinio karo Šri Lanka kentėjo 25 metus. Turime padėti šiai šaliai išlikti tuo, kuo ji visada buvo: viena seniausių pasaulio demokratijų. Ji turi ilgesnę demokratijos istoriją, nei 22 iš 27 ES valstybių narių. Joje vyko 16 visuotinių rinkimų, penki prezidento rinkimai ir ši šalis elgėsi kaip demokratinių tautų šeimos narė. Tai demokratija kovojo prieš teroro kampaniją. Ir ji laimėjo.

  Erik Meijer (GUE/NGL). - (NL) Norėčiau jums priminti, kad prieš kelerius metus Parlamente diskutavome dėl Šri Lankos ir kad tuo metu Šri Lankos Vyriausybė, ieškodama problemos sprendimo, stengėsi sau užsitikrinti didžiausią veiksmų laisvę, įskaitant Europos Sąjungos pritarimą, grindžiamą veikiau nesikišimo, o ne tarpininkavimo principu.

Pažymiu, kad visi nuogąstavimai dėl galimo tolesnio įvykių scenarijaus, kuriuos tos diskusijos metu išreiškiau, dabar pildosi. Todėl esu įsitikinęs, kad mums tikrai reikia sugrįžti prie tarpininkavimo pozicijos ir tamilų tautos vardu kovoti už autonomiją kartu su Šri Lanka salos šiaurės rytuose. Jei to nepadarysime, Europa bus iš dalies kalta dėl baisių kruvinų žudynių, kurios šiuo metu ten vyksta.

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, kaip viena iš Tokijo konferencijos dėl Šri Lankos taikos proceso pirmininkių, Europos Komisija atidžiai stebi įvykius Šri Lankoje. Kaip buvo nurodyta 2009 m. vasario 3 d. Konferencijos pirmininkių paskelbtame vietos pareiškime, esame labai susirūpinę dabartine padėtimi ir tragiškais konflikto humanitariniais padariniais.

Susirūpinę stebime sudėtingą tūkstančių šiaurinėje Šri Lankos dalyje perkeltų ir kovų apsuptų asmenų padėtį. Ir Komisijos narė B. Ferrero-Waldner, ir Komisijos narys L. Michelis jau viešai išreiškė savo susirūpinimą dėl karo veiksmų padarinių civiliams gyventojams ir paragino abi konflikto puses – LTTE ir Šri Lankos valdžios institucijas – saugoti civilius gyventojus, kaip to reikalauja tarptautinė humanitarinė teisė, ir leisti žmonėms saugiai ir savo noru pasitraukti iš karo veiksmų zonos.

Komisija susirūpinusi dėl gautos informacijos apie šalies viduje perkeltų asmenų, pabėgusių iš Tamilų tigrų kontroliuojamos teritorijos į Vyriausybės kontroliuojamą teritoriją ir apgyvendintų vadinamuosiuose „socialiniuose centruose“, gyvenimo sąlygas. Taip pat svarbu, kad šiose laikinose stovyklose būtų laikomasi tarptautinių standartų. JT agentūroms, Raudonajam kryžiui ir kitoms humanitarinės pagalbos organizacijoms turėtų būti suteikta galimybė netrukdomai patekti į šiuos centrus, kaip to reikalauja tarptautinė humanitarinė teisė.

Komisiją ir toliau jaudina žmogaus teisių padėtis Šri Lankoje girdint pranešimus apie žudymus be teismo, grobimus ir rimtą žiniasklaidos bauginimą. Labai svarbu, kad Vyriausybė tirtų didžiausio atgarsio žiniasklaidoje susilaukusias bylas. Neseniai vykusiame susitikime su Šri Lankos Užsienio reikalų ministru Komisijos narė B. Ferrero-Waldner paragino Šri Lankos Vyriausybę imtis ryžtingų veiksmų kovojant su žmogaus teisių pažeidimais, įskaitant veiksmus prieš įstatymų pažeidėjus, ir užtikrinti spaudos laisvę.

Komisija ir toliau įsitikinusi, kad Šri Lankos etninio konflikto neįmanoma išspręsti kariniu būdu. Būtinas išsamus dialogas, kuriuo turi būti pasiektas politinis sprendimas, kad pašalinus sukilimą labiausiai lėmusias priežastis, būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir susitaikymas ir taip pat suteikta pakankamai gyvenamosios teritorijos visoms bendruomenėms.

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks pasibaigus diskusijoms.