Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2528(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0075/2009

Debatai :

PV 05/02/2009 - 11.2
CRE 05/02/2009 - 11.2

Balsavimas :

PV 05/02/2009 - 12.2
CRE 05/02/2009 - 12.2

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0055

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. vasario 5 d. - Strasbūras Tekstas OL

11.2. Birmos pabėgėlių padėtis Tailande
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Birmos pabėgėlių padėties Tailande.(1)

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, autorius. (NL) Gerb. pirmininke, Birma žinoma kaip smurtinė karinė diktatūra, kurioje privilegijuota spekuliantų klasė ilgus metus sugebėjo išsaugoti valdžią. Dėl priespaudos ir skurdo daug žmonių pabėgo iš šalies arba bandė tai daryti.

Etninė šalies įvairovė ir pateisina, ir stiprina šią diktatūrą. Didelėse teritorijose mažumoms priklausantys žmonės sudaro daugumą. Jie turi autonomiją ir organizuoja protestus prieš centro diktatūrą. Karinės chuntos vadovybė mano, kad diktatūra būtina siekiant nuolat saugoti šalies teritorinį vientisumą ir priversti paklusti maištingus gyventojus. Ji labiau suinteresuota teritorija, o ne joje gyvenančiais žmonėmis. Pagrindinius leidimus išgauti gamtos išteklius išduodant užsienio verslui, iš vietos gyventojų atimami gyvybiškai svarbūs pragyvenimo šaltiniai, o vykstant gavybos procesui daroma didelė žala gamtai ir aplinkai.

Poreikį bėgti iš šalies dar labiau stiprina tai, kad neatsižvelgiama į regionų daugumą sudarančių gyventojų interesus. Režimas siekia pašalinti jam ramybės neduodančias grupes, jas žudydamas ir persekiodamas ir galiausiai priversdamas bėgti iš šalies. Dauguma bėga jūra, naudodamiesi laikinomis priemonėmis, gresiant pavojui paskęsti. Birmos kaimyninė šalis Tailandas matė daug pabėgėlių, kertančių jo sieną: remiantis kai kuriais duomenimis, per pastaruosius 25 metus pabėgo apie du milijonai žmonių, o dešimtys tūkstančių, kuriems buvo neleista atvykti į šalį, tapo benamiais pasienyje esančioje niekieno žemėje.

Deja, užuojautos ar solidarumo su pabėgėliais jausmai Pietryčių Azijoje yra dar menkiau puoselėjami nei Europoje. Labai dažnai pabėgėliai išsiunčiami namo, netgi jei tai reiškia tikrą mirtį. Visuomenės nuomonė rodo menką susidomėjimą, netgi tą patį tikėjimą išpažįstančių žmonių, pavyzdžiui, musulmonų pabėgėlių valties, kurios kelionė baigėsi Indonezijoje, likimu.

Vyriausybės taip pat teikia pirmenybę geriems santykiams su kolegomis diktatoriškose valstybėse ir nesiima priemonių, kad jose pagerėtų padėtis. Kai kas netgi Europoje siekia taikyti panašų požiūrį ir galima matyti jo pražūtingą poveikį Azijoje. Tai dar viena priežastis, kodėl turėtume raginti Azijos valstybes ieškoti išeities.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. − Gerb. pirmininke, šis atvejis rodo sunkią mažumos padėtį šalyje, kurioje mažumos geriausiu atveju nustumiamos į šalį, o blogiausiu atveju su jomis žiauriai elgiamasi. Rohingų tauta ilgus metus kentėjo dėl dvigubos diskriminacijos. Kaip musulmonams, jiems buvo atimta teisė laisvai praktikuoti savo tikėjimą – šią teisę Europoje laikome pagrindine, o jų mečetės buvo sugriautos ir išniekintos. Kaip etninei mažumai, rohingų tautybės žmonėms sistemingai nesuteikiama pilietinių teisių, kurios galioja visame pasaulyje: teisės į santuoką, teisės laisvai judėti, teisės į šalies, kurioje jie gyvena, pilietybę ir teisės į tinkamą išsilavinimą.

Aukštindami ES pažangius laimėjimus žmogaus teisių srityje mes galime užmiršti, kad daugelis pasaulio žmonių neturi netgi pagrindinių teisių. Šiame Parlamente gerai žinome apie iš esmės sunkią Birmos žmonių padėtį, tačiau po 2007 m. vykusių budistų vienuolių neramumų ši šalis kažkodėl išnyko iš visuomenės sąmonės.

Baisus mažai žinomos rohingų tautybės žmonių likimas, ypač tų, kurie bėga iš šalies valtimis ir yra šios rezoliucijos tema, vėl atkreipė mūsų dėmesį į despotišką Birmos, kuri šiaip jau yra labai turtinga žmogiškųjų išteklių šalis, režimą. Karinės chuntos žiaurumas yra visiška priešingybė Tailando veiksmams, tačiau ir jie, mano nuomone, tik iš dalies sumažino pastarosios šalies atsakomybę už rohingų tautybės pabėgėlius, nes ji klaidingai tvirtino, kad daugelis iš bėgusių žmonių yra ekonominiai pabėgėliai, nors aš esu įsitikinęs, kad tai mažai tikėtina, ir bandė išsiųsti juos atgal. Tailandas turi rimčiau vertinti vis didėjantį savo, kaip stabilumą ir humaniškumą regione užtikrinančios jėgos, vaidmenį.

Ir priešingai, galime labai nedaug tikėtis iš žiaurios Birmos karinės vadovybės, kuri metų metus buvo kurčia mūsų prašymams. Tikiuosi, kad chuntos generolų panieka civilizuotam požiūriui vieną dieną sugrįš jų persekioti, galbūt pasitelkus tarptautinį baudžiamąjį tribunolą, kai Birma pagaliau bus išvaduota iš tironijos.

 
  
MPphoto
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, dėl žiauraus Birmą valdančio režimo jau kurį laiką tūkstančiai civilių gyventojų, ieškodami saugesnės ateities ir geresnių gyvenimo sąlygų, išvyksta iš šalies į kaimyninį Tailandą arba pro Tailandą – į kitas Pietryčių Azijos šalis.

Tarp šių vargšų žmonių yra Vakarų Birmos vietos rohingų bendruomenės narių, kurie pastaraisiais metais tapo etninio valymo, vykdomo Birmos Vyriausybės, aukomis. Deja, Tailando valdžios institucijos nesuteikė šiems pabėgėliams humanitarinės pagalbos, kurios jie, žinoma, nusipelnė. Užuot tai padarius, buvo pranešta, kad šie žmonės žiauriai persekiojami. Raginame Tailando Vyriausybę gerbti Birmos pabėgėlių žmogaus teises ir rodyti jiems pagarbą, užuojautą, kilnumą ir humaniškumą.

Ši rezoliucija taip pat suteikia man galimybę nagrinėti iš Kipro kilusio 41 metų Australijos rašytojo Harry’io Nicolaideso, kuris Tailande buvo nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo už tariamą karališkosios šeimos įžeidimą 2005 m. parašytame romane, atvejį. Tuo metu H. Nicolaidesas universitete dėstė anglų kalbą. Jis savo romane, nepateikdamas vardų, tik pateikė nuorodą į Tailando karališkosios šeimos narį, kuriam priskiriama veikla buvo aiškiai išgalvota.

Vykstant teismo procesui H. Nicolaidesas tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė surakintas grandinėmis ir pasakė reporteriams, kad jis išgyveno neapsakomas kančias. P. H. Nicolaidesas atsiprašė Tailando karališkosios šeimos ir prašė jo pasigailėti.

Mes manome, kad H. Nicolaidesas gavo sunkią bausmę dėl netinkamo Tailando valdžios institucijų elgesio, kurios šį atvejį nagrinėjo labai nejautriai ir netinkamai, todėl raginame jas ir karališkąją šeimą nedelsiant išleisti H. Nicolaidesą ir grąžinti jį namo į Australiją. To nedaryti būtų labai neprotinga, niekinga ir tai pakenktų Tailandui.

 
  
MPphoto
 

  Marcin Libicki, autorius. (PL) Gerb. pirmininke, šiandien kalbame apie Šri Lanką, Birmą ir Tailandą. Per kitas sesijas kalbėjome apie kitas šalis. Vis dėlto nuolat kalbame apie nesiliaujančius pilietinius karus, žudynes, pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus.

Niekada nesustabdysime šių žiaurių nusikaltimų, jei neįvardysime politinių jėgų ir nesąžiningų išorės interesų, kurie slypi už šių karų. Šie karai neturtingose šalyse negalėtų nuolatos tęstis, nes jos nepajėgtų šių karų vykdyti, jei už jų neslypėtų išorės interesai.

Todėl turime imtis dviejų dalykų, kad sustabdytume šį procesą. Pirma, privalome įvardyti šiuos interesus ir politines jėgas ir, taikydami politinius metodus, pasakyti, kad jos privalo liautis. Antra, privalome sukurti ekspedicines, policijos ir karines pajėgas, kurios vykdytų prevencines priemones tais atvejais, kai politinės priemonės neturi poveikio. Europos Sąjunga gali tai padaryti.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Stihler, autorė. − Gerb. pirmininke, toks elgesys su rohingų tautybės žmonėmis ir jų diskriminacija mus gąsdina. Kadangi jie yra budistinės Birmos musulmonų mažuma, nėra pripažįstami kaip viena iš Birmos etninių mažumų. Jie turi mažai teisių ir, kaip pažymima G. Kinnocko pateiktame 3 pakeitime, jie patiria tyčinį skurdinimą, jiems nesuteikiama pilietybės, draudžiama laisvai judėti, jie neteisėtai apmokestinami, konfiskuojama žemė ir neleidžiama tuoktis.

Nereikia stebėtis, kad daugelis bando išvykti iš Birmos, nes neturi kito pasirinkimo. Sukrečiantys pranešimai apie tai, kad tūkstantis valtimis atvykusių rohingų tautybės žmonių, kuriuos radę Tailando pareigūnai privalėjo nugabenti į saugią vietą, buvo nuvilkti į tarptautinius vandenis ir palikti likimo valiai nesant navigacijos prietaisų, maisto ir vandens, sukelia liūdesį kiekvienam, kuris turi bent truputį padorumo.

Vos vakar „The Guardian“ buvo paskelbtas straipsnis apie naujus incidentus. Paskutinis atvejis buvo susijęs su 220 vyrų, kuriuos žvejai rado atviroje valtyje. Šie pabėgėliai teigė, kad juos du mėnesius Tailando pareigūnai laikė nelaisvėje tolimoje saloje, ten jie buvo mušami, paskui priversti lipti į valtis ir galiausiai palikti likimo valiai.

Būtina svarstyti piktnaudžiavimo atvejus ir nepakankamus tarptautiniu lygmeniu koordinuojamus pagalbos veiksmus rohingų tautybės žmonėms. Tailandas taip pat privalo prisiimti atsakomybę. Tailando Ministras Pirmininkas privalo veikti. Būtina rimtai nagrinėti Tailando pareigūnų piktnaudžiavimo atvejus. Tailando Vyriausybė privalo parafuoti 1951 m. JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą. Kaip sakė Joelas Chamy, Vašingtone įsteigtos Refugees International organizacijos viceprezidentas, rohingų tautybės žmonėms reikia apsaugos ir prieglobsčio.

Tailandas pareiškė, kad nenori jo suteikti, tačiau imsis spręsti šią problemą. Gaunama pranešimų apie elgesį su Birmos pabėgėliais, kurie atvyksta į Malaiziją. Daug šių žmonių parduodami kaip vergai, moterys ir vaikai atiduodami į sekso vergiją, o vyrai parduodami kaip darbo jėga žvejybos laivams. Dalis jų sugautos žuvies galbūt net patenka į ES rinką. Tikiuosi, kad šiandien galime akcentuoti sunkią Birmos pabėgėlių padėtį ir ypač sunkią rohingų tautybės žmonių padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Raül Romeva i Rueda, autorius. (ES) Prieš dvi savaites turėjau progos aplankyti Birmos žmones, taip pat pabuvoti Tailando ir Birmos pasienyje. Ten savo akimis pamačiau, kaip neteisingai kai kurias pasaulio dalis vertiname, vadovaudamiesi politikos ir žiniasklaidos požiūriu.

Per daug dažnai mes vadovaujamės vien tik pirmojo puslapio naujienomis. Tai, ką matėme Birmoje, kuri šiandien jau nebeminima pirmuosiuose naujienų puslapiuose, yra drama, kuri nedaug skiriasi nuo to, kas mus mobilizuodavo daugeliu kitų atvejų.

Turime labai aiškių persekiojimo, kankinimų, neteisėto sulaikymo, prievartavimo ir kitokių žiaurumo atvejų, kuriuos įvykdė Birmos karinė chunta, pavyzdžių. Vienas gėdingiausių pastarojo laiko veiksmų buvo vadinamosios konstitucijos, kuri pažeidžia pačius pagrindinius demokratijos principus ir užtikrina beveik visišką nebaudžiamumą už mano ką tik paminėtas veikas, priėmimas.

Iš tiesų suprantama, kad žmonės bėga nuo tokios padėties, kaip tai kelerius metus darė Karen gyventojai ir, kaip jau pranešėme šiandienos rezoliucijoje, tai darė Tailande sulaikyti rohingų tautybės žmonės.

Šiuo atžvilgiu ten lankydamasis pastebėjau, kad ir Tailando, ir tarptautinė bendruomenė laikosi nerimą keliančio požiūrio nusileisti chuntai. Pavyzdžiui, daug teisininkų asociacijų, opozicinių partijų, pabėgėlių ir politinių kalinių įspėjo mus apie siaubingus padarinius, kurių kiltų Birmos gyventojams, jei tarptautinė bendruomenė, ir ypač Europos Sąjunga, nuspręstų remti ir pripažinti apgaulingus rinkimus, kuriuos Birmos vadovybė (angl. State Peace and Development Council, SPDC) numatė 2010 m. Jie įspėja mus, kad tai chuntai suteiktų visišką veiksmų laisvę ir leistų toliau nebaudžiamai vykdyti įvairius nusikaltimus.

Politinės ir etninės grupės, kurios priešinasi chuntai, yra labai gerai organizuotos. Jos parengė alternatyvią konstituciją, daug geriau atitinkančią tuos principus, kuriuos mes deklaruojame ginantys Europos Sąjungoje. Todėl palikti juos likimo valiai būtų klaida ir tai darydami taptume aktyviais arba pasyviais Birmos diktatūros bendrininkais.

 
  
MPphoto
 

  Giovanna Corda, PSE frakcijos vardu.(FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, vakar mačiau kai kurias Birmos rohingų tautybės pabėgėlių nuotraukas. Žmogiškoji kančia geriausiai apibūdina gyvenimą šiose laikinose valtyse.

Po trumpo sulaikymo Tailando karinės jūrų pajėgos juos išlydėjo iš savo teritorinių vandenų ir paliko likimo valiai. Nepaisant to, Tailandas nori atrodyti draugiškas pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams. Be to, kaip tiesioginis Birmos kaimynas, Tailandas gerai žino apie chuntos sudarytas nežmoniškas gyvenimo sąlygas, kurios skatina daugelį Birmos gyventojų emigruoti keliant pavojų savo gyvybei ir kertant kryžkeles, kurias pavadinčiau mirties kryžkelėmis.

Raginame Tailandą ir kitas ASEAN šalis ieškoti tvaraus pabėgėlių, ypač rohingų tautybės žmonių, apie kuriuos šiandien kalbame, problemos sprendimo.

Taip pat norėtume paraginti Tailandą ratifikuoti 1951 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. protokolą.

 
  
MPphoto
 

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, per šią Europos Parlamento kadenciją žmogaus teisių pažeidimų Birmoje problema buvo svarstoma keletą kartų.

Birma auksu pertekusiomis puikiomis budizmo šventyklomis, žinoma, taip pat yra tapusi kalėjimu tūkstančiams Birmos gyventojų. Jie gyvena viename didžiausių pasaulio politinių režimų, nuo kurio jie stengiasi pabėgti į JAV, Australiją, Kanadą ir Europos bei kaimynines šalis. Priėmus rezoliucijas, kuriose raginama paleisti tūkstančius politinių kalinių, įskaitant daugelį opozicijos lyderių, tarp jų ir Nobelio premijos laureatą, ir po tarptautinių organizacijų protestų prieš Birmos vaikams taikomą karo prievolę, kurią atlikdami jie verčiami dirbti ir negauna tinkamos priežiūros, šiandien diskutuojame apie žmogaus teisių pažeidimus.

Pabėgę iš Birmos pragaro, tūkstančiai žmonių – musulmonų mažumos atstovų – buvo sugauti Tailando teritoriniuose vandenyse pastebėtose valtyse, išvilkti į tarptautinius vandenis ir palikti be navigacijos įrangos ir maisto atsargų, o kai kurie iš jų ir įkalinti.

Etninę musulmonų mažumą taip pat persekioja Birmą valdantis karinis režimas. Jie persekiojami nesuteikiant piliečių teisių, įkalinant, ribojant teisę į švietimą, kliudant tuoktis, ribojant laisvą judėjimą ir naikinant mečetes, bažnyčias ir kitas maldos vietas. Nors turėtume būti dėkingi už Tailando valdžios institucijų pabėgėliams suteiktą leidimą laikinai apsigyventi ir už Tailando Ministro Pirmininko pareiškimą, kuriame jis pranešė apie ketinimą pradėti tyrimą, vis dėlto pastarojo laiko įvykiai yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidinėjimo Tailande pavyzdys.

Žinoma, mes pritariame rezoliucijai, kuri vis dėlto neužkirs kelio žmogiškosioms tragedijoms regione, kurio konfliktų priežastis yra ne tik nehumaniškas karinis režimas ir religiniai nesutarimai, bet ir įvairių jėgų interesai. Todėl būtina veiksmingiau priešintis ir karinei chuntai, ir separatistinėms tendencijoms, kurias skatina kitą tikėjimą išpažįstančius žmones persekiojančios grupės.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE).(PL) Gerb. pirmininke, pastaraisiais metais tūkstančiai Birmos gyventojų išvyko iš savo šalies, bijodami valdančio karinio režimo represijų ir vejami didėjančio bado, ieškoti prieglobsčio Tailande ir kaimyninėse Pietryčių Azijos šalyse. Ši problema labiausiai susijusi su etnine rohingų tautybės mažuma, gyvenančia vakarinėje šalies dalyje. Jiems sistemingai atsisakoma suteikti pilietybę, ribojama minties ir judėjimo laisvė, nesuteikiama kitų pagrindinių žmogaus teisių.

Birmos pabėgėlių problema yra regioninio masto ir kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Indija, Bangladešas ir Indonezija privalo glaudžiau bendradarbiauti, spręsdamos problemą ir dėl tinkamos priežiūros ir prieglobsčio pabėgėliams suteikimo. Tarptautinės agentūros praneša apie nehumaniško elgesio su Birmos pabėgėliais atvejus ir jų žiaurų deportavimą, kuris prilygsta mirties nuosprendžiui. Kai Tailando pakrančių apsaugos tarnyba į atvirą jūrą išstūmė laivą be maisto atsargų, kuriame buvo tūkstantis pabėgėlių, tai buvo nehumaniškas poelgis, dėl kurio daugelis pabėgėlių mirė.

Be to, Birmos karinio režimo veiksmai ir smurtas prieš rohingų tautybės mažumą turėtų būti griežčiau smerkiami, taip pat turi būti raginama jiems grąžinti visas piliečių teises.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (PSE). - (LT) Yra dvi šių tragiškų įvykių Birmos ir Tailando pasienyje pusės. Tenka apgailestauti, kad Tailando valdžia ėmėsi nepateisinamų veiksmų, tuo labiau, kad Tailandas žinomas kaip valstybė, linkusi atsižvelgti į žmogaus teises, nes priima nemažai pabėgėlių. Tikėsimės, kad Ministro Pirmininko pareiškimo dėl įvykių ištyrimo, kad bus nubausti tie, kurie su valtimis atplaukusiais pabėgėliais iš Birmos vis dėlto elgėsi nederamai, pažadai bus įvykdyti. Antra vertus, ne pirmą kartą šitoje salėje kalbame apie įžūlų ir neleistiną Birmos režimo elgesį. Aš manau, kad Europos Sąjunga turėtų imtis griežtesnių priemonių ir, aišku, laukiame ne tik žodžių, bet ir veiksmų iš didžiųjų valstybių pusės. Ypač Kinija turi spausti Birmą, kad ten būtų gerbiamos opozicijos ir mažumų teisės.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, šiandien Parlamentas patvirtino pranešimą dėl minimalių normų dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo. Jis taip pat turėtų būti svarbus tokioms šalims, kaip Birma ar Tailandas. Tai, kad šiandien stojame ginti musulmonų mažumos Birmoje teises, yra Europos Parlamento atstovų nuopelnas.

Padėtis tapo sukrečianti ir kelianti pavojų, kai Tailando kareiviai į vandenyną išstūmė šių pabėgėlių valtis be variklių; manoma, kad mirė mažiausiai 500 pabėgėlių. Švelniai tariant, šie skaičiai Tailandui nežada nieko gero. Išsiųsti pabėgėlius atgal į pavojų yra pakankamai blogai, tačiau leisti jiems dreifuoti iki mirties yra dar blogiau. Kiti buvo palikti Tailande dirbti vergiško darbo.

Ministras Pirmininkas, reikia pasakyti jo naudai, pažadėjo iki galo ištirti įvykį, tačiau privalome remti jo veiksmus, kad jie nepriklausytų nuo Tailando armijos ir būtų grindžiami tarptautinėmis humaniško elgesio normomis.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska (UEN).(PL) Gerb. pirmininke, šioje salėje daug kartų kalbėjome apie padėtį Birmoje. Todėl nieko nestebina, kad pavojuje gyvenantys Birmos gyventojai imasi tokių drastiškų bandymų bėgti Andamano jūra.

Su tais, kurie pasiekia Tailando krantą, dažnai elgiamasi nežmoniškai. Jie išsiunčiami į jūrą surištomis rankomis valtimis be variklių. Keturiasdešimt šešis rohingų mažumos atstovus, priartėjusius prie Phrathongo salos, Tailando vidaus saugumo užtikrinimo pajėgos paėmė į nelaisvę. Jie negauna teisinės pagalbos ir neturi ryšio su pabėgėlių reikalų teisininkais. Birmos pabėgėliams skubiai reikia humanitarinės pagalbos ir prieglobsčio.

 
  
MPphoto
 

  Mariann Fischer Boel, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Europos Komisija padėtį Mianmare ir Tailande, įskaitant pastaruosius įvykius, kai Bangladešo ir Mianmaro pabėgėliai buvo išmesti į Tailando krantą, laiko labai svarbia ir ją stebi.

Devyniose pasienyje esančiose stovyklose Tailandas priglaudė apie 140 000 pabėgėlių. Daugiau kaip milijonas Mianmaro piliečių yra svarbi darbo jėga Tailando žemės ūkio, lengvosios pramonės ir turizmo sektoriuose. Valtimi iki Tailando atplaukę rohingų tautybės žmonės yra daugelį aspektų apimančios, priverstinės ar savanoriškos emigracijos iš Mianmaro dalis. Be to, Tailandas tai pat turi spręsti kitas su pabėgėliais susijusias problemas, pavyzdžiui, iš Laoso atvykstančių hmongų tautybės žmonių problemą.

Šių problemų sudėtingumas reikalauja išsamaus politinio, humanitarinio, ekonominio ir socialinio sprendimo. Ieškodama galimų sprendimų, Komisija intensyviai diskutuoja su tarptautine bendrija ir Tailando Vyriausybe.

Pastarojo laiko politinis netikrumas Tailande nutraukė šiuo klausimu vykusį dialogą su Vyriausybe, tačiau tai laikina. Todėl Komisija tikisi, kad Vyriausybei pateikta ES iniciatyva leis pasiekti konstruktyvaus požiūrio.

2009 m. sausio 29 d. ES Trejetas ambasadorių lygmeniu Bankoke išreiškė susirūpinimą Tailando valdžios institucijoms. Jis pritarė Tailando Vyriausybės ketinimui iki galo ištirti incidentus ir paskelbti savo tyrimo rezultatus, taip pat paragino Tailando Vyriausybę elgtis su Tailando vandenyse valtyse atplaukiančiais žmonėmis vadovaujantis tarptautine humanitarine teise ir žmogaus teisių standartais.

Komisija pritaria Vyriausybės ketinimui leisti JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui susitikti su valtimis plaukusiais žmonėmis.

Komisija skatina Tailando Vyriausybę siekti regioninio bendradarbiavimo įtraukiant JT vyriausiąjį pabėgėlių reikalų komisarą, nes rohingų tautybės žmonių problema ir kitos anksčiau minėtos perkeltų žmonių problemos turi būti sprendžiamos nuodugniai.

Apibendrinant tvarus sprendimas negali būti trumpalaikių su saugumu susijusių svarstymų rezultatas, nes būtina atsižvelgti į ilgalaikį rūpinimąsi humanitariniais, politiniais, socialiniais ir ekonominiais aspektais.

Nepaisant to, kad Tailandas nėra prisijungęs prie 1951 m. Pabėgėlių konvencijos, Tailando Karalystės Vyriausybė praeityje rodė susirūpinimą humanitarinėmis problemomis. Komisija ir toliau primins Tailando valdžios institucijoms, kad pagrindinė sąlyga sprendžiant problemas yra griežtas tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymasis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks pasibaigus diskusijoms.

 
  

(1)(Žr. protokolą)

Atnaujinta: 2009 m. balandžio 30 d.Teisinis pranešimas