Pirmininkas. − Kitas darbotvarkės klausimas – jungtinės diskusijos dėl:

– Pranešimas dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių. III skirsnis. Komisija (2009/2005(BUD)) – BUDG komitetas – Pranešėjas: Laszlo Surjan (A6–0111/2009);

– Pranešimas dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai. (2009/2004(BUD)) - BUDG komitetas – Pranešėjas: Vladimir Maňka (A6-0057/2009).

  László Surján, pranešėjas. – (HU) Europos Parlamentas tikisi 2010 m. biudžeto projekto, kuris padėtų valstybėms narėms ir piliečiams įveikti dabartinę krizę. Dabar tai didžiausias mūsų rūpestis. Kitaip tariant, biudžetas turėtų sumažinti Europos piliečių nuogąstavimus ir atkurti tikėjimą tuo, kad jie turės darbo vietas, pajėgs užsidirbti pragyvenimui ir galės taikiai ir saugiai gyventi. Mes kalbame apie piliečius, kurių pinigus leidžiame ir už kuriuos esame atsakingi.

Dėl finansų krizės europiečiai nėra tikri, ar jų pinigai bankuose saugūs, ir nežino, ar vis dar turės darbą rytoj. Tačiau jie turi ir kitokių rūpesčių bei problemų: kiek laiko jie pajėgs šildyti savo namus, ir ar yra kokių nors žalingų cheminių ar kitokių veikliųjų medžiagų jų maiste, ir t.t. Todėl norėtume turėti biudžetą, kuris atkurtų gyventojų pasitikėjimą ne tik finansų institucijomis, bet ir vienas kitu, taip pat solidarumu Europos mastu. Mes žinome, kad 1 proc. BNP negali išspręsti kiekvienos problemos, bet svarbu, ar yra skatinamos ir gauna paramą mažos ir vidutinės įmonės. Ar suformuota darni bendra energetikos politika? Ar darome viską, ką galime, kovodami su klimato kaita ir skatindami atsinaujinančios energijos šaltinius? Ar mūsų bendrų sienų apsauga bus veiksmingesnė? Ar sanglaudos politika bus produktyvesnė, lėšų panaudojimo procesas spartesnis, o mūsų maistas saugesnis?

Parlamentas supranta, kad atsižvelgiant į šiuos tikslus biudžetas yra menkas, bet taip pat žino, kad valstybės narės nepanaudoja visų dabartinio biudžeto lėšų. Todėl tikimės, jog Europos Komisija imsis ryžtingų veiksmų, kad būtų pašalintos biurokratinės kliūtys, išlaidos sutelktos į sritis, kuriose jos buvo naudojamos efektyviai, ir panaikinta parama sritims, kuriose reguliarūs perviršiai. Parlamentas pasirengęs bendradarbiauti kontroliuojant, ar pradėtos programos tikrai vykdomos sėkmingai ir ar įgyvendinami tikslai, kuriems jos buvo sukurtos. Vien nustatyti, kad išlaidos teisėtos, mums nepakanka. Mums reikia garantijų, kad jos pasiteisina. Mainais už Europos piliečių įmokas prašome vertybių ir rezultatų ir tikimės, kad valstybės narės įgyvendins programas greitai ir efektyviai. Prašome Europos Komisijos rimtai reaguoti į mūsų prašymus. Europos Parlamentas yra vienintelė Europos Sąjungos institucija, kurios veiklai piliečiai gali daryti įtaką tiesiogiai. Mes esame arčiausiai jų, todėl pateiktame pranešime buvo apibendrintos jų nuomonės. Iki preliminaraus biudžeto pateikimo liko daugiau kaip mėnuo. Todėl yra laiko Komisijai apsvarstyti Parlamento nuomonę ir įtraukti ją į pasiūlymus.

Be to, būčiau labai patenkintas, jei, priešingai negu įprasta, Taryba ir Parlamentas nekeistų Komisijos pasiūlymo nesitarę, o visos trys institucijos dirbtų kartu siekdamos įveikti krizę.

Ponios ir ponai, baigsiu savo komentarus padėkodamas kiekvienam, kas prisidėjo prie šio pranešimo savo darbu, įskaitant Biudžeto komiteto sekretoriatą, Komisijos narius, mano politinės frakcijos ekspertus ir tuos, kurie pateikė pakeitimus. Kviečiu jus apsvarstyti pasiūlymus ir paskui palaikyti juos balsuojant. Pasiūlykime viltį ir saugumą Europos piliečiams!

  Vladimír Maňka, pranešėjas. – (SK) Ačiū, ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponai ir ponios, sudarydami Europos Parlamento biudžetą didžiausią dėmesį privalome skirti pagrindiniam mūsų uždaviniui ir optimizuoti išteklių naudojimą, kad pagerintume Parlamento teisėkūros veiklą. Turime pašalinti iš biudžeto kiek galima daugiau klausimų, nesusijusių su mūsų uždaviniu.

Jei norime, kad EP nariai dirbtų efektyviai, jie turi turėti galimybę vykdyti savo pareigas gimtąja kalba, jei yra taip pasirinkę. Daugelyje institucijų galėtume išvengti problemų ir lėšų švaistymo, jei būtų galimybė greitai pakeisti kalbas atsižvelgiant į tai, kas iš tiesų dalyvauja posėdžiuose, o ne į tai, kieno dalyvavimas buvo planuotas.

Daugelis iš jūsų tikrai žino, kad kai kuriuose komitetuose dokumentai tuo metu, kai juos reikėjo tvirtinti, nebuvo prieinami net pagrindinėmis kalbomis. Jei turi įvykti neeilinis komiteto posėdis, dėl šių ar kitų nereikalingų trukdžių prarandame laiką ir pinigus.

Kaip ir vertimų raštu atveju, turime padidinti vertimų žodžiu paslaugų lankstumą. Pokalbių su įvairių Europos Parlamento generalinių sekretoriatų atstovais metu gavau keletą labai naudingų pasiūlymų ir informacijos. Direktoratų atstovai patys siūlo išbraukti kai kuriuos išteklius. Tačiau kai kuriais atvejais jiems reikės mūsų pagalbos.

Tokių pavyzdžių yra nemažai. Ponios ir ponai, tikrai niekas iš jūsų nemano, kad Parlamentas būtų mažiau saugus, jei abu įėjimai į Parlamento pastatą Strasbūre nebūtų atviri tuo metu, kai nevyksta plenariniai posėdžiai. Taip pat mums nereikalinga apsauga kai kuriose vietose, ypač Strasbūre ir Liuksemburge. Kita vertus, dabartinė apsaugos sistema turi trūkumų. Mes pamatėme tai patys neseniai surengto reido ING banko filiale, esančiame Europos Parlamento pastate Briuselyje, metu, taip pat iškilus grėsmei dviejų EP narių gyvybėms Mumbajuje.

Manau, kad direktorato parengti siūlymai leis geriau naudoti išteklius bei sutaupyti nemažai lėšų. Dar didesnio išlaidų mažinimo, kuris siektų milijonus, galėtume pasiekti gerindami institucijų bendradarbiavimą. Atliekamos kiekvienos institucijos lėšos turi tapti prieinamos kitoms institucijoms.

Planavimo stoka ir nepakankamas ar nevykdomas bendradarbiavimas vertimo išteklių prieinamumo srityje trukdo šiuos išteklius naudoti veiksmingai . Institucija, kuri, kaip manoma, užtikrina vertimus, dažnai automatiškai duoda užsakymus išorės vertėjams, net neatsižvelgdama į vidaus išteklius. Pačiose institucijose vien tik vertimų srityje galime sutaupyti daugiau nei 10 mln. eurų per metus. Todėl, ponios ir ponai, manau, kad palaikysite mūsų pasiūlymą kuo geriau pritaikyti nepriklausomus tyrimus dėl išteklių naudojimo ir darbo organizavimo.

EP nariai turi turėti išsamią informaciją apie esamus išteklius ir prieinamus duomenis, kad galėtų atsakingai ir efektyviai atlikti savo darbą. Todėl paprašėme administracijos sukurti žinių valdymo sistemą, kuri sudarytų mums sąlygas efektyviai dirbti su visais dokumentais. Pirmuosius konkrečius šios srities pasiūlymus gausime per kelias ateinančias savaites.

Kitas prioritetas yra geriau informuoti piliečius apie jų atstovų veiklą Europos Parlamente ir apie tai, kuo Parlamento darbas naudingas ES piliečiams. Tam turime užbaigti, konsoliduoti ir veiksmingai naudoti Europos Parlamento internetinės televizijos kanalą, Lankytojų centrą ir naująjį audiovizualinį centrą.

Į ES institucijų administracinių išlaidų straipsnius įtrauktos išlaidos pastatų pirkimui ir nuomai. Daugeliu atvejų institucijos pirko ar nuomojosi turtą aukštesnėmis nei rinkos kainomis. Audito teismo išvados rodo, institucijos nenustatė pastatų politikos kartu, o formavo ją individualiai. Taigi turime parengti bendrą pastatų politiką, kad užtikrintume geresnį šios srities bendradarbiavimą. Mes laukiame, kad kuo greičiau būtų parengtas vidutinės trukmės pastatų politikos strategijos dokumentas, norint, kad atitinkami sprendimai būtų priimti pirmojo svarstymo metu. Ačiū.

  Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, labai ačiū, kad suteikėte man galimybę pasikeisti nuomonėmis su Parlamentu neįprastai anksti šiais metais. Esu labai dėkinga Biudžeto komitetui už iniciatyvą tai padaryti. Komisija labai rimtai išnagrinėjo Parlamento 2010 m. biudžeto gaires ir pritaria daugumai punktų. Komisija taip pat vertina Parlamento atliktą 2010 m. metinės politikos strategijos nagrinėjimą – jau atspindėjusį jūsų rezoliucijoje – ir pritaria jūsų nuomonei dėl daugelio nustatytų politinių prioritetų.

Turės būti sprendžiamos netikėtos problemos, pvz., finansinio, ekonominio ir socialinio atkūrimo. Tačiau svarbūs ir kitų problemų, pvz., klimato kaitos ir tvarios Europos kūrimo, ilgalaikiai sprendimai. Tuo remdamasi Komisija balandžio 29 d. priims savo preliminarų 2010 m. biudžeto projektą.

Komisija jau nurodė, kad 2010 m. bus būtinos finansinės pastangos, ypač siekiant įgyvendinti Ekonomikos atkūrimo planą. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Parlamentas pageidauja efektyvesnio administracinių išlaidų naudojimo, ir ketina dirbti šia kryptimi. Kalbant apie bandomuosius projektų ir parengiamuosius veiksmus, esu įsitikinusi, kad sugebėsime stiprinti pastarųjų metų puikų institucijų bendradarbiavimą.

Preliminarus biudžeto projektas bus pagrįstas patikimu poreikių siekti mūsų bendrų prioritetų ir kovoti su mums iškilusiais iššūkiais įvertinimu. Esu įsitikinusi, kad glaudžiai bendradarbiaujant visoms institucijoms, ir ypač su Parlamentu, dar kartą bus pasiektas tinkamas susitarimas dėl 2010 m. biudžeto.

  Margaritis Schinas, PPE-DE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, su Europos Parlamento kitų metų biudžetu susijusios trys naujos aplinkybės. Tais metais šie rūmai turės naują generalinį sekretorių, be to, tais Parlamento darbo metais tikriausiai jau bus ratifikuota Lisabonos sutartis, ir tais Parlamento darbo metais bus įsigalioję du nauji statutai, iš kurių vienas skirtas EP nariams, o kitas – parlamentarų padėjėjams.

Mano frakcija pabandė atsižvelgti į šias naujas aplinkybes pateikdama nemažai pakeitimų, susijusių su V. Maňkos pranešimu, todėl mes džiaugiamės matydami, kad Komisija sugebėjo atsižvelgti į šiuos naujus pokyčius keturiuose pagrindiniuose prioritetuose.

Keturi pagrindiniai mano frakcijos prioritetai yra tokie:

Pirma, įstatymų leidybos akcentavimas. Parlamentas ypač efektyviai dirba teisėkūros srityje, todėl administracija turi mums įrodyti, kad gali nukreipti Parlamento išteklius į mums svarbias sritis.

Antrasis prioritetas – ir šiuo atveju mes pritariame Europos Parlamento socialistų frakcijai – yra visiškas daugiakalbystės ir narių galimybės naudotis vertimo raštu ir žodžiu į ir iš jų gimtosios kalbos paslaugomis užtikrinimas.

Trečiasis prioritetas susijęs su tuo, kad turime sugebėti įvertinti pagrindinių planų, kuriems jau pritarėme, pvz., dėl Europos Parlamento televizijos kanalo arba Lankytojų centro, kurį būtume norėję įsteigti prieš 2009 m. Europos Parlamento rinkimus, bet, deja, tai nepavyko, ir dėl Europos istorijos rūmų įgyvendinimo pažangą. Mes norime, kad šie daugiamečiai planai būtų sklandžiai įgyvendinami ir tinkamai įvertinti.

Pagaliau manau, kad mes Europos Parlamente turėtume dėti visas pastangas, kuriomis remdamiesi krizės metu Europos mokesčių mokėtojams įrodytume, jog šie rūmai racionaliai naudoja išteklius siekdami geriau atlikti savo darbą.

  Costas Botopoulos, PSE frakcijos vardu. – (EL) Gerb. pirmininke, ponia Komisijos nare, diskusija apie L. Surján pranešimą, kurį rengiant turėjau garbės dalyvauti kaip pagalbinis pranešėjas, yra politinė diskusija, liečianti labai daug esminių klausimų, ypač šiais metais. Jos reikšmė visų pirma yra ta, kad tai bus vienintelė aiški politinė diskusija dėl politinių prioritetų, nes, kaip žinote, rinkimų metais surengti kitos tokios diskusijos neturėsime galimybės. Po to pereisime tiesiai prie naujo procedūros etapo, t.y. prie būtinos techninės diferenciacijos ir diskusijų.

Tačiau taip pat tai ir diskusija, kuri vyksta tais metais, kai – kaip visi jau minėjo ir kaip mes visi, tiek politikai, tiek piliečiai, žinome – Europa įžengs į labai gilią krizę, ir, deja, visi požymiai rodo, kad 2010 m., su kuriais susijęs mūsų pranešimas ir diskusijos, taip pat bus krizės metai.

Todėl pirmoji mano pastaba būtų ta, kad šiuo metu pranešimui, kurį svarstome ir dėl kurio balsuosime, patvirtinti galėtų pakakti paprastos daugumos, tačiau tai turės būti pranešimas, kuris išreikš viso Europos Parlamento, o ne tik vienos frakcijos nuomonę. Tai turės būti pranešimas, kuriame bus išreikštas piliečių ir politikų susirūpinimas, bet – būtent šiuo klausimu išryškėja politiniai nesutarimai tarp mūsų ir pranešėjo bei jo frakcijos – akcentuojami ne tik nuogąstavimai ir nerimas, bet ir ateities perspektyvos.

Mes turime naudoti biudžetą taip, kad piliečiai suprastų, jog biudžetas – politinis įrankis, kuriuo mes ne tik reaguojame į būgštavimus, bet ir numatome politines ateities perspektyvas. Manau, kad tai nepaprastai svarbu, todėl mūsų frakcijos pastangomis tiek diskusijose komitete, tiek šioje plenarinio posėdžio diskusijoje siekiama pusiausvyros tarp šio dokumento nuostatų ir tos politinės veiklos dalies, kuri turėtų užtikrinti, kad nebūtų skleidžiamos vien apokaliptinės nuotaikos (baimė ir būgštavimai), bet ir būtų atskleistos Europos Sąjungos ateities perspektyvos.

Pakartosiu: šiandien gali pakakti paprastos daugumos, ir gali būti, kad viena frakcija galės primesti savo nuomonę, bet atsižvelgiant į diskusijas, kurios pabaigoje prireiks kvalifikuotos daugumos, svarbu, kad galutinėje analizėje būtų išreikšta Parlamento nuomonė, kitaip tariant, piliečių nuomonė.

Mes, socialistai, manome, kad krizės laikotarpiu Europa turėtų reaguoti suformuodama biudžetą, kuris pasižymėtų ypatingomis savybėmis. Mūsų biudžeto ir politinės Europos atsakas, pirma, turi būti koordinuotas: mes neturime sudaryti įspūdžio, kad paliekame visas valstybes nares spręsti šią sudėtingą situaciją savarankiškai. Antra, prioritetas turi būti teikiamas gyventojų socialinei apsaugai. Šis socialinis rodiklis, būdingas Europos Sąjungai, bet kokiu atveju turi būti stiprinamas. Todėl pranešime bandome pasakyti tam tikrus dalykus kitu būdu. Pagaliau, šis atsakas į krizę turi būti toks, kad gyventojai jį suprastų, taigi jis turi atitikti aplinkosaugos ir energetikos politikos prioritetus ir tarti „taip“ Europos Sąjungos energetinei nepriklausomybei, tačiau palikti atvirus visus kelius ir visas galimybes, kad galėtume pasiekti būtent tai, ko norime.

Daugeliu klausimų mes pritariame bendram nusistatymui šiame pranešime, t.y. požiūriui dėl primygtinumo ir politinės būtinybės principų taikymo. Tačiau pabrėžtume, kad atsakas, kurį norime duoti suformuodami biudžetą, turi būti šiomis savybėmis pasižymintis atsakas.

Taigi iki susitikimo rugsėjį. Tikėkimės, kad Komisija atsižvelgs į Parlamento nuomonę.

  Anne E. Jensen, ALDE frakcijos vardu. – (DA) Gerb. pirmininke, ponas L. Surján 2010 m. biudžete pasirinko „saugumo“ sąvoką, aiškindamas šį žodį plačiąja prasme: finansų ir ekonomikos krizės sušvelninimas, jos reikšmė užimtumui ir ekonominiam saugumui, energijos tiekimo saugumas, transporto sauga, piliečių saugumas ir apsauga atsižvelgiant į problemas, kylančias dėl imigracijos ir demografinių pokyčių, kai mažėja jaunų žmonių, kurie rūpintųsi vis didėjančiu pagyvenusių žmonių skaičiumi, geresnės aplinkos apsaugos poreikis, būtinybė kovoti su terorizmu ir poreikis skatinti saugumą ir apsaugą stiprinant ES vaidmenį pasaulyje. Sąvoka „saugumas“ apibūdina daug sričių, kuriose ES biudžetas yra svarbus, ir kaip svarbu, kad biudžetas atspindėtų mūsų poreikius.

Daugeliu požiūriu 2010-ieji bus rimti metai ES biudžetui. Kalbant apie struktūrinius fondus, 2010 m. bus pirmieji metai, kuriais bus pradėta taikyti „N+3 taisyklė“. Asignavimai, kurie nebuvo panaudoti pagal programą, praėjusius trejiems metams po paskyrimo bus panaikinti. Dabar pamatysime, ar valstybės narės sugebėjo panaudoti asignavimus laiku. Tikrai tikiuosi, kad saulėlydžio straipsnis, „N+3 taisyklė“, nebus taikomas, bet jei tai bus daroma, tikrai bus pagrindo vėl patikrinti, ar struktūrinių fondų taisyklės yra gana lanksčios ir nebiurokratinės.

2010 m. užsienio politika, kaip ir ankstesniais metais, bus sudėtingas klausimas. Primygtinai siūlyčiau Komisijai rasti būtinų asignavimų, net jei šios išlaidų kategorijos aukščiausia riba yra labai žema. Biudžeto komitete daug diskutavome dėl mūsų pozicijos, susijusios su ES parama „Nabucco“ dujotiekiui. Norėčiau pabrėžti, kad šiam klausimui Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija teikia didelę reikšmę. Energetinis saugumas turi būti užtikrintas įgyvendinant daug įvairių iniciatyvų, bet mes ypač norėtume, kad būtų remiamas „Nabucco“ projektas, kuris, galų gale, yra nepriklausomas nuo „Gazprom“.

Biudžeto procedūra šiais metais bus gana sudėtinga. Šie metai, žinoma, rinkimų metai. V. Maňkos ir L. Surjáno pranešimai suteikia Parlamentui vienintelę galimybę išreikšti savo nuomonę dėl biudžeto. Iš tikrųjų dėl biudžeto tarsis naujai išrinktas Parlamentas. Nelengva bus ir toliau vykdyti procedūrą taip, kaip pernai, kai pranešėja buvo J. Haug ir dalyvavo svarbūs komitetų specialistai. Mes, žinoma, turime pasistengti, kad užtikrintume, jog procedūra būtų kuo atviresnė ir sistemiškesnė, ir džiaugiuosi girdėdama, ponia Komisijos nare, kad jūs ketinate tuo užsiimti. Manau, kad ir L. Surján, ir V. Maňka pateikė gerą tokio darbo pasiūlymą.

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, rengiant 2010 m. biudžetą prireiks daug drąsos. Mums vis dar nežinomas visas pernai prasidėjusios ekonominės krizės mastas. Deja, nepaisant reikšmingų atskirų šalių pastangų ją valdyti, krizė toliau stiprėja – mažėja užimtumas, auga nedarbas ir didėja skurdas daugelyje šeimų, visuomenės dalių, miestų ir kaimų.

Iškyla vis daugiau sunkumų įgyvendinant uždavinius, patvirtintus daugiametėse 2007–2013 m. finansinėse programose. Pernai, kai buvo sudaromas 2009 m. biudžetas, buvo labai sunku pasiekti numatytą finansavimo lygį. Ar bus įmanoma išlaikyti šį jį 2010? Tikiuosi, kad taip. Tai bus didžiausias iššūkis mums kitais metais.

Turėtume atsiminti, kad svarbiausias dalykas sunkiais laikais – solidarumas. Mes neturime atsisakyti taurių tikslų, nustatytų Lisabonos strategijoje. Turėtume nepamiršti ekonominės ES valstybių narių įvairovės – ne visos jos sugebės įveikti krizę, bet bendri veiksmai gali būti didelė pagalba. Vis dar turime galimybę atlikdami laikotarpio vidurio peržiūrą keisti savo politikos kryptis ir susitelkti į krizės neigiamų padarinių sušvelninimą kaip į mūsų svarbiausią prioritetą.

Pagaliau norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo kolegoms iš Biudžeto komiteto László Surjánui ir Vladimírui Maňkai už jų indėlį tokiu sunkiu metu.

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Susidūrus su vis gilėjančia krize Europos Sąjungoje ir nesant jokių objektyvių ir veiksmingų Bendrijos lygmens priemonių jai įveikti, Europos Parlamentas, praėjusių metų gruodį sutaręs dėl 2009 m. biudžeto, kuris yra maždaug 8 mlrd. eurų mažesnis nei numatytas 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje (DFP), dabar tikisi, kad galutinis 2010 m. biudžetas priartės prie šių viršutinių ribų. Tačiau, mūsų nuomone, toks biudžetas, kokį Europos Parlamentas norėtų patvirtinti, iš tikrųjų yra per mažas.

Biudžeto viršutinės ribos, nustatytos dabartinėje DFP, pagal kurią Bendrijos biudžetą sudaro 1 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų, yra aiškiai nepakankamos siekiant įgyvendinti skelbiamą ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką. Be to, šios nepakankamos ribos neleidžia visiškai įgyvendinti tikslo ar net tinkamai vykdyti biudžetą, todėl jų įgyvendinimas kelia abejonių. Dėl nuolatinio nepakankamo finansavimo iš biudžeto ir nepakankamo struktūrinių ir sanglaudos fondų panaudojimo, atsiliekančio dvejais metais, reikia priimti priemones, kurios užtikrintų, kad šios lėšos būtų panaudotos, ypač todėl, kad Europos Sąjunga ir jos neoliberali politika yra viena iš pagrindinių dabartinės ekonominės krizės priežasčių.

Susidūrus su nedarbo, socialinės nelygybės ir skurdo augimu, mes dar kartą pareikštume, kad, be kitų priemonių, būtina skubiai padidinti struktūrinio ir sanglaudos fondų finansinius išteklius, paspartinti ir užtikrinti jų visišką panaudojimą, padidinti Bendrijos bendro finansavimo normą ir panaikinti „N+2“ ir „N+3“ taisyklių naudojant šiuos fondus taikymą. Šie fondai taip pat turi būti naudojami ginti teisėmis paremtą užimtumą ir didinti darbuotojų perkamąją galią, veiksmingai palaikyti nedidelio masto ir šeimos ūkininkavimą ir žuvininkystę, ginti ir plėtoti našius kiekvienos valstybės narės, ypač sanglaudos šalių, sektorius ir efektyviai palaikyti mažiausias, mažas ir vidutines įmones bei kooperatyvų sektorių.

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. – (SV) Gerb. pirmininke, ES susidūrė su pasauline finansine krize turėdama biudžetą, kuris buvo parengtas prieš pusę šimtmečio. Anot pranešėjo, ES turėtų pasitikti šiuolaikinį, globalizuotą pasaulį su biudžetu, kurio beveik visos lėšos skiriamos pamišėliškai žemės ūkio politikai ir neefektyviai regioninei politikai. Tai tas pats, kaip pasiųsti kavaleriją pulti šiuolaikinę mechanizuotą armiją, ginkluotą valdomomis raketomis.

Kiekybiniai skirtumai yra milžiniški. Šiuo metu neįmanoma įvertinti, kiek kainuos įveikti finansų krizę, bet viename pateiktame skaičiavime buvo užsiminta apie maždaug 50 000  mlrd. JAV dolerių. Bendras ES biudžetas sudaro tik porą tos sumos procentų ir jau yra numatytas žemės ūkiui bei regioninei politikai. ES pareikalavo, kad kiekviena valstybė narė įgyvendintų ekonomikos skatinimo paketą, atitinkantį tik vos daugiau nei 1 proc. jos bendrojo nacionalinio produkto. Tai jau daugiau, nei visas ES biudžetas, kuris, žinoma, siekia tik apie 1 proc. minėto produkto.

Be to, graudu skaityti šių dviejų pranešimų formuluotes, liečiančias klimato politikos ir energetikos politikos finansavimą. Ir šiose srityse ES biudžetas yra visiškai menkas. ES užduotis yra pasiekti bendradarbiavimą ir įsipareigojimus, kurių išlaidas turės prisiimti valstybės narės, kaip buvo įtvirtinta demokratiniame procese.

Tas pats taikytina ir energetikos politikai. Dujotiekius pigiau tiesti žeme negu jūros dugnu. Nepaisant to, dabar Rusija ir Vokietija sugalvojo tiesti jūros dugnu dujotiekį, tiesiogiai sujungiantį abi šalis, jos daro taip, kad atsiskirtų. Tai – nauja Rapalo sutartis, ir Europos Sąjunga nesako nė žodžio. „Mano žodžiai skrieja aukštyn, mano mintys lieka apačioje“, sako karalius „Hamlete“.

  Sergej Kozlík (NI). – (SK) Pagrindinė Europos Parlamento biudžeto struktūros, kurią siūlo Biudžeto komiteto pranešėjas Vladimír Maňka, logika yra vadinamasis patikimas biudžetas. Įtraukiama sąlyga dėl punktų, kurie buvo silpniau vykdomi, ne visiškai apgalvoti arba neįgyvendinti pakankamu mastu praėjusiais metais.

Visų pirma jame pagaliau numatytas vertimo raštu ir žodžiu išteklių, naudojamų Europos Parlamente, veiksmingas naudojimas. Nepaisant lūkesčių, mums nepavyko visiškai įgyvendinti vienos pagrindinių Europos Sąjungos aksiomų dėl lygių galimybių naudotis vertimo paslaugomis ir kalbinės diskriminacijos vengimo.

Mąstau ne tik apie vienodas galimybes ir nediskriminavimo principo taikymą EP nariams vykdant savo veiklą, bet ypač apie ES piliečių, nepriklausomai nuo jų gimtosios kalbos, galimybes gauti informaciją apie institucijos, į kurią piliečiai siunčia savo tiesiogiai išrinktus atstovus, darbą ir diskusijų joje rezultatus.

Nors įvyko didžiulė Europos Sąjungos plėtra, vilkinimas penkerius metus iš tikrųjų panašus į absurdišką žaidimą. Tai kenkia pasitikėjimui Europos institucijomis, ypač mažesnėse šalyse, ir paruošia dirvą nacionalistinėms politinėms grupuotėms.

  Salvador Garriga Polledo (PPE-DE). - (ES) Gerb. pirmininke, ponia Komisijos nare, tai – paskutinis šios Parlamento kadencijos biudžetas ir, jei pasiseks, taip pat bus paskutinysis biudžetas prieš įgyvendinant Lisabonos sutartį ir kartu naujas biudžeto nuostatas.

Šiandienos diskusija yra diskusija dėl biudžeto gairių, nes būtent taip jas ir reikia vadinti, todėl visiškai aišku, kad turime patvirtinti šias biudžeto gaires laiku, kad galėtume daryti įtaką sudarant preliminarų biudžeto projektą, kurį parengė Komisijos narė, kaip ką tik mums pasakė. Šiose gairėse atsižvelgiama į šio Parlamento politinius prioritetus, kuriems turi būti skirtos biudžeto lėšos ir asignavimai.

Europos Sąjungos biudžetas yra kova dėl nepakankamų išteklių, ypač šiuo finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu. Taigi sprendimas, kurį priimame dabar dėl būsimų Europos Parlamento politinių prioritetų, yra ypatingos svarbos, ypač todėl, kad šis biudžetas sujungs dvi Europos Parlamento kadencijas ir taip pat du Europos Komisijos įgaliojimų laikotarpius.

Dabar šią procedūrą pradeda vieni žmonės, o gruodį ją užbaigs kiti, ir nuo dabar iki gruodžio gali pasikeisti net trys Komisijos nariai, atsakingi už biudžeto reikalus – kartu norėčiau pasinaudoti proga ir pasveikinti Komisijos narę su jos paskyrimu. Todėl nepaprastai svarbu susitarti šiuose rūmuose dėl mūsų prioritetų.

Aišku, kaip ir praeitais metais, siekiame biudžeto, kuris užtikrintų didžiausią saugumą mūsų piliečiams. Šis saugumas įtrauktas į daugelį atskirų antraščių, pvz., socialinės sanglaudos, užimtumo ir sanglaudos, ir, deja, kaip buvo minėta šio posėdžio pradžioje, būtina didinti saugumą ir kovojant su terorizmu. Neturime užmiršti, kad kova su terorizmu, deja, vis dar tebėra Europos Sąjungos prioritetas.

Žinoma, kitas prioritetas – kova su ekonomikos krize. Ekonomikos atkūrimo planas parodė metinio biudžeto, daugiametės finansinės programos ir net tarpinstitucinio bendradarbiavimo trūkumus ir neatitikimus. Trūksta tikro dialogo siekiant išnagrinėti, pvz., Europos investicinio banko vaidmenį ir perviršių išlaidų kategorijose panaudojimą Europos Komisijos planams finansuoti. Trūksta ir sutarimo, ir dialogo.

Šios gairės palies politinius sprendimus, kurie bus svarstomi liepą taikinimo procedūros metu, ir po to bus įtrauktos į pirmąjį svarstymą.

Norėčiau, kad pranešėjui L. Surjánui būtų suteikta pakankama parama, kad jis galėtų sėkmingai užbaigti rengti gaires, nes turi gebėjimų tai padaryti, ir tikiuosi, kad iki gruodžio jis pasieks labai gerų rezultatų.

  Ralf Walter (PSE). - (DE) Labai ačiū, gerb. pirmininke, labai ačiū, Komisijos nare. Kaip sakė Laszlo Surján, šis biudžetas yra skurdus, t.y. tesudaro 1 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Dėl to turime ypač atsakingai naudoti lėšas, ypač atsižvelgiant į žmonių protus užvaldžiusias mintis apie krizę. Mes taip pat turėtume pabandyti priimti bendrus sprendimus.

Vis dėlto yra viena dalis šio pranešimo, dėl kurios nėra įmanoma priimti bendrų sprendimų. Tai dalis, susijusi su energijos tiekimu ir energijos saugumu. Klausiu paties savęs, ar tuo laiku, kai mes turime atsiskaityti už kiekvieną išleistą eurą, iš tikrųjų turime investuoti pinigus į sritis, kuriose veikia rinkos žaidėjai, gaunantys milijardinius pelnus. Siūloma teikti paramą dujotiekiams, pvz., South Stream projektui, kurį vykdo Italijos grupė „Eni“, gavusi 10 mlrd. eurų pelno. Nord Stream projektą vykdo E.ON, Vokietijos grupė, gaunanti 5 mlrd. eurų pelno, o „Nabucco“ projektą įgyvendina bendra Vokietijos, Austrijos ir Turkijos bendrovė, gaunanti daugiau kaip 6 mlrd. eurų pelno. Ar tikrai turime kišti mokesčių mokėtojų pinigus į pasipelnymui skirtas sritis? Galbūt konglomeratai turi savarankiškai daryti tinkamas investicijas, o mes galbūt turime daugiausia dėmesio skirti tik toms sritims, kuriose mokesčių mokėtojai iš tikrųjų pritaria? Neturime mesti daugiau pinigų tiems, kurie patys uždirba ir taip daug. Taigi pagrindinis klausimas: ko iš tikrųjų mes norime?

Mano antras klausimas skamba taip: jei mes tikrai teikiame paramą bendrovėms, kodėl būtinai „Nabucco“ projektui? Kodėl šiuo atžvilgiu norime išbalansuoti padėtį? Kodėl, pavyzdžiui, norime teikti pirmenybę Vengrijos, o ne Italijos bendrovei? Kaip galite tai pateisinti? Privalome laikytis konkurencingo neutralumo principo, tačiau jis bus pažeistas jei priimsite tai, ką jūs tikitės priimti.

Mano trečias teiginys: pinigai turi būti išleisti Europoje. Kokia nauda investuoti mūsų pinigus į Azerbaidžaną? Krizės akivaizdoje Europos gyventojai nori, kad mes parengtume atitinkamus sprendimo mechanizmus. Jie laukia mūsų paramos.

Mes negalime pritarti tokiam Laszlo Surjáno pranešimui, nes jis skatintų diegti konkurenciją iškraipančias priemones ir mesti daugiau pinigų didelius pelnus gaunančioms įmonėms ir pramonės šakoms. Europos Sąjungai, kuri teturi skurdžių išteklių, tai visiškai nepriimtina.

  Kyösti Virrankoski (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, kitų metų biudžeto parengimas bus rimtas iššūkis. Kitą pavasarį įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai gana ilgam laikui nutrauks šį procesą, o galimas Lisabonos sutarties įsigaliojimas reikštų, kad biudžetas būtų rengiamas pagal taisykles, kurios skirsis nuo tų, pagal kurias jis būtų įgyvendinamas. Dėl to noriu palinkėti visokeriopos sėkmės Laszlo Surjánui ir Vladimirui Maňkai, kaip pagrindiniams pranešėjams biudžeto klausimu, vykdant šią milžinišką užduotį.

ES struktūrinė politika sunkiai užstrigo biurokratijos užburtame rate. Pagrindinė priežastis – beviltiškai sudėtinga administravimo ir kontrolės sistema, kuri viso labo disponuoja lėšomis, skirtomis 20 proc. iš Socialinio fondo finansuojamoms programoms ir tik 7 proc. iš Regioninės plėtros fondo finansuojamoms programoms. Tik 2 proc. šio finansavimo tenka pagrindiniams projektams. Be to, jau praėjo daugiau kaip dveji naujo programinio laikotarpio metai. Pavyzdžiui, pernai atsiimta arba atidėta daugiau negu 2.8 mlrd. eurų asignavimų įsipareigojimams ir daugiau negu 4 mlrd., eurų asignavimų mokėjimams.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, kasmet priimamų biudžetų bendra suma žymiai mažesnė už daugiametėse finansinėse programose numatytas lėšų sumas. Be to, biudžetai vis dar įgyvendinami žemesniu lygmeniu; dėl šios priežasties vis dar susidaro reikšmingas skaičius neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų (REL). Šio reiškinio priežastys ypač sietinos su Europos Komisijos įvestų sudėtingų taisyklių ir reikalavimų sistema, taip pat su naudos gavėjais susijusiais valstybių narių priimtais detaliais teisės aktais.

Siekiant pagerinti biudžeto įgyvendinimą, Komisija ir atskiros valstybės narės turi žymiai sumažinti biurokratinę naštą. Antra, atsižvelgiant į gilėjančią ekonominę krizę ES, būtina netgi plačiau panaudoti ir Europos Sąjungą biudžetinius išteklius ir finansavimą, t.y. skatinti, kad atitinkamos Europos įstaigos teiktų paskolas ir kreditus ekonominiam vystymuisi valstybėse narėse (ir ypač MVĮ sektoriui) remti. Be to, trečia, gyvybiškai svarbu netgi didesnę ES naudojimą biudžetinių išteklių ir bankų teikiamo finansavimo dalį skirti tam, kad būtų užtikrinta energijos tiekimo būdų įvairovė ir įgyvendinti šios srities projektai, ypač „Nabucco“ projektas. Jei mes neįvairinsime apsirūpinimo energijos gamybai skirtomis žaliavomis, ypač gamtinėmis dujomis, vėl pasikartos krizė, kuri mus ištiko sausį.

  Hans-Peter Martin (NI). – (DE) Gerb. pirmininke, esame teisūs kalbėdami apie finansų krizę, bet nesame teisūs sakydami, kad Europos Sąjungos biudžete nėra lėšų finansuoti tinkamoms kovos su ja priemonėms.

Metiniame biudžete turime 144 mlrd. eurų, iš kurių kažkokiu būdu buvo „išimti“ 5 mlrd. Mano konkretus pasiūlymas: paverskime šiuos 5 mlrd. eurų į 50 mlrd. eurų nedidindami biudžeto. Kaip tai įmanoma padaryti? Panagrinėkime administracinę biudžeto dalį: jei suskaičiuotume visas Europos Sąjungos administracines išlaidas, paslėptas darbo programose, gautume 15 mlrd. eurų sumą.

Aš pareiškiu, kad mums užtektų ir 5 mlrd. eurų. Tuomet liktų 10 mlrd. eurų kovai su finansų krize. Po to turėtume padaryti tai, ko visada reikalaujame iš kitų, t.y. atlikti mūsų programų ir priemonių nepriklausomą auditą. Esu įsitikinęs, jog, pagaliau įvertinus dabartinės Europos Sąjungos konkrečias politines priemones, galėtume lengvai „surasti“ 30 mlrd. eurų galimų santaupų per metus, neišleisdami iš akių mūsų tikslų.

Be to, yra dar keletas mažmožių, susijusių su šių rūmų darbu. Mūsų biudžetas sudaro 1.5 mlrd. eurų. Jei posėdžiai prasidėtų laiku, jei mes dirbtume efektyviai, tuomet išsiverstume su 700 mln., o dar 300 mln. galėtume gauti iš Tarybos, kuri dirba taip pat išlaidžiai kaip ir šis Parlamentas.

  Reimer Böge (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, šias 2010 m. biudžeto gaires Parlamentas plenariniame posėdyje panaudos ne tik nustatyti biudžetinės politikos kryptims, bet, atsižvelgiant į tai, kad nėra parengtas frakcijų teisėkūros projektas šia tema, taip pat ir reaguoti į Komisijos parengtą Metinės politikos strategiją.

Biudžetas yra sudėtingas darinys pirmiausiai dėl to, kad vykdomas dviem etapais. Šis Parlamentas ir jo Biudžeto komitetas vis dar bus atsakingi už sutaikinimo procedūrą, kuri vyks liepą. Be to, šiandien mes dar negalime numatyti, kokie nauji iššūkiai ir papildomos priemonės mūsų laukia, pvz., dėl galimo Lisabonos sutarties įsigaliojimo arba dėl naujų reikalavimų, susijusių su tarptautinės ir europinės konjunktūros ciklinėmis tendencijomis. Tuo pačiu metu 2010 m. biudžetas taps biudžeto peržiūros ir daugiamečių programų laikotarpio vidurio peržiūros, kurios abi turi įvykti 2010 m., jungiamąja grandimi. Esu labai patenkintas matydamas, kad pranešėjas Laszlo Surján, aptardamas Europos biudžetinės politikos aspektus, pabrėžia, kad Europa gali tapti galimybių ir apsaugos skleidėja, t.y. užtikrinti saugumą ir iš vidaus, ir iš išorės, garantuoti Europos gyventojų apsaugą ir naujais impulsais plėtros, naujovių ir darbo vietų kūrimo srityse sudaryti sąlygas einamosiomis problemoms įveikti. Mes nekalbame vien apie naujus pinigus. Pirmiausia kalbame apie galiojančių priemonių supaprastinimą ir jų įgyvendinimo pagreitinimą tam, kad kiekvienais metais neturėtume grąžinti numatytų mokėjimų į solidarumo programas, kurios jau sudaro papildomą biudžeto dalį.

Taip pat pritariu prioritetams, kuriuos savo pranešime Parlamentui pristatė Vladimir Maňka. Kartu su poreikiu pagerinti vertimo paslaugų sritį reikia, kad Parlamento struktūroms gerinti būtų toliau taikomas patikros principas, o ne reikalaujama įvesti naujas pareigybes. Jei priimtume daugiau teisės aktų, turėtume sutelkti daugiau dėmesio į kitas sritis ir neturėtume laiko, kai tik užsimanome reikalauti naujų pareigybių ir postų. Šiuo atveju prieš akis turime dar daug darbo.

  István Szent-Iványi (ALDE). - (HU) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, aš sveikinu faktą, kad pranešime pareikštas nedviprasmiškas pritarimas Bendrijos paramai „Nabucco“ projektui. Rusijos ir Ukrainos dujų krizė parodė Europos priklausomybę nuo dujų tiekėjų. „Nabucco“ projektas – vienintelis realistiškas, ekonomiškai pagrįstas planas, kuris galėtų sušvelninti Europos vienašalę priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos. Jums galbūt jau nusibodo, kad aš kiekvienais metais biudžeto svarstymo metu bandau atkreipti jūsų dėmesį į neadekvatų užsienio reikalų skyriaus finansavimą. Europos Sąjunga gali tinkamu metu atsakyti į naujus iššūkius tik tuomet, jei jos biudžetas, t.y. lėšų srautai skyrių ribose ir tarp skyrių, būtų valdomi remiantis lankstumo ir galimo perskirstymo principais. Kitaip mes galime toliau remti mūsų svarbiausius tikslus, apsiginklavę biudžetinėmis gudrybėmis ir neskaidriomis biudžetinėmis manipuliacijomis. Aš reikalauju, kad Komisija daugiamečių programų laikotarpio vidurio peržiūros metu pasiūlytų tarptautinių ryšių skyriaus finansavimo problemų sprendimą ir garantuotų didesnį biudžeto lankstumą.

  James Elles (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kadangi pradedame pirmąją 2010 m. biudžeto nagrinėjimo pakopą, norėčiau pasveikinti abu pranešėjus. Savaime suprantama (tai paminėjo ir kiti kalbėtojai), kad rudenį vyks jau kitokio pobūdžio diskusijos, nes šiuo metu diskusijos vyksta Europos rinkimų išvakarėse blogiausiomis ekonominėmis sąlygomis per visus 60 metų.

Dėl to įtariu, pone Laszlo Surjanai, kad pradėjus biudžeto svarstymą šį rudenį (jūs gi įtraukėte tradicinius iššūkius į šį dokumentą) jis bus labai pakeistas diskusijose, kurias mes ketiname surengti ir kuriose daugiausia dėmesio norime skirti klausimams, susijusiems su ateitimi ir naujų darbo vietų kūrimu, o ne su praeityje įvykusiais dalykais. Didžiausią dėmesį skirsime jūsų dokumento nuostatoms dėl žaliosios technologijos, visai anglies dvideginio neišskiriančių technologijų plėtrai ir, svarbiausia, dėl priemonių, kuriomis remiantis IRT sektoriuje galėtų būti skatinamas naujovių kūrimas ir sudarytos sąlygos naujai plėtrai, kurios taip reikės Europos ekonomikai.

Pone Vladimírai Maňka, jei kalbėtume apie patikros procesą, kuris buvo tik paminėtas, Europos Parlamentui pateiktame biudžete neturėtų būti užmirštas ir technologijų vaidmuo, taip pat priemonės, kurios galėtų supaprastinti daugelį dalykų. Mums nereikia tradicinių priemonių: mes turime galvoti apie naujus kelius, kuriais galėtume bendrauti su gyventojais. Aš įtariu, kad artėjant kito Parlamento kadencijos pabaigai kiekvieno parlamentaro štabas turės vieną arba du internetinius dienoraščius (blogus). Šiuo metu jau veikia daugiau kaip 100 milijonų internetinių dienoraščių globalinė sistema, o kai šis Parlamentas pradėjo darbą 2004 m. dar nebuvo nė vieno blogo. Turime daugiau dėmesio skirti ateities vizijoms, o ne trypčioti vietoje, vis bandydami taikyti „normalius“ būdus, kuriuos mes vis dar stengiamės naudoti.

Be to, labai tvirtai pritariu Laszlo Surjáno pasiūlymui, nes jis atspindi biudžeto ekonomiškumo, tiek ir jo naudojimo kokybės gerinimo principus. Ekonominis nuosmukis sukels mums daug sunkumų, todėl turėsime sugebėti pateisinti išleidžiamų pinigų sumas. Norėčiau padėkoti Komisijos narei už viską, ką ji padarė per savo kadenciją, kad būtų sudarytos sąlygos kontroliuoti išlaidas. Jei naujajam Parlamentui galėtų būti pateikta stiprių ir silpnų eilučių analizė, tai būtų labai geras dalykas.

PIRMININKAVO: Marek SIWIEC
Pirmininko pavaduotojas

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Visų pirma norėčiau padėkoti kolegai nariui Laszlo Surjanui už jo darbą. Atsižvelgiant į tai, kad mes svarstome 2010 m. biudžeto procedūros gaires, t.y. faktiškai vedame politinę diskusiją, norėčiau pabrėžti keletą dalykų.

Mano ir Rumunijos nuomone, į 2010 m. biudžetą turi būti būtinai įtrauktas vienas gyvybiškai svarbus elementas, kuris užtikrintų veiksmingą Europos Sąjungos darbą, – Nabucco projektas. Visi žinome, kad Europos Sąjunga patyrė gana nemalonių akimirkų šią žiemą, kai buvo beveik visai nutrūkęs aprūpinimas dujomis. Vis dėlto šis klausimas susijęs ne tik su dujomis, bet ir su visais kitais energijos ištekliais, kuriuos naudoja Europos Sąjunga.

ES priklausoma nuo tiekėjų ne tik nuo kainos, bet ir nuo aprūpinimo. Štai kodėl ypač svarbu siekti kuo didesnės energijos tiekėjų, energijos šaltinių ir šių išteklių gabenimo būdų įvairovės, kad būtų galima užtikrinti nuolatinį mūsų gyventojų aprūpinimą energija ir apsaugoti juos nuo pavojingų sąlygų (ypač šaltomis žiemomis).

Kita vertus, manau, kad turime investuoti kapitalą ir labiau skatinti naujų technologijų, kurios suteiktų galimybę pramonei panaudoti kuo mažiau energijos, mokslo tyrimus ir plėtrą. Kartu su Europos gyventojais turime rengti platesnio masto energijos taupymo kampanijas. Tiek išteklių įvairinimas, tiek ir jų taupymas – sprendimai, kuriais siekiama užbėgti už akių Europos Sąjungai gresiančiai energetinei krizei ir spręsti su šia sritimi susijusias problemas.

  Ville Itälä (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, mūsų laukia metai, pilni rimtų iššūkių, kurių svarbiausi – rinkimai ir kova su ekonomine krize. Tai reiškia, kad ant mūsų pečių gula labai didelė atsakomybė. Laimė, Laszlo Surjan ir Vladimir Maňka tinkamai išnagrinėjo šiuos klausimus. Žinau, kad abu vyrai rimtai vertina jiems tekusią atsakomybę ir visiškai pajėgūs susitvarkyti su jiems patikėtomis pareigomis. Tai reiškia, jog mes pirmiausia turėtume įvertinti paties Parlamento projektus, kad taptume pavyzdžiu plačiajai visuomenei ir tuo būdu įgytume jos pasitikėjimą. Iš tikrųjų turime išsitraukti didinamąjį stiklą ir iš labai labai arti pažvelgti į tai, kokius projektus galime įgyvendinti per šį laikotarpį. Jie neturi būti labai įspūdingi.

Savo kalboje norėjau atkreipti dėmesį į vieną smulkmeną. Kaip tik šių metų biudžete atsirado nauja antraštė „Baltijos jūros strategija“, todėl aš tikiuosi, kad šiais metais ir Komisija, ir Parlamentas patvirtins tinkamiausius projektus ir skirs pakankamai pinigų tinkamiausioms priemonėms. Baltijos jūros regione gyvenantys žmonės nededa ypač didelių vilčių į Baltijos jūros strategiją, tačiau jei mes kruopščiai viską apsvarstysime, mums gali pasisekti ją įgyvendinti.

  László Surján, pranešėjas. – (HU) dėkoju už pastabas ir manau, kad dauguma pateiktų kritinių pastabų ir dauguma dalinių pakeitimų yra to paties pobūdžio. Noriu pasakyti, kad tai daugiausia susiję su terminologija, o ne su tikru prieštaravimu pranešimo nuostatoms. Tėra viena pagrindinė diskusijų tema – pritarimas Nabucco klausimui. Norėčiau aiškiai pareikšti, kad tai nėra susiję su parama kokioms nors bendrovėms arba su milijardus eurų kainuojančiais projektais. Vis dėlto tikimės, kad Europos Komisija imsis priemonių dėl Europos energetinės nepriklausomybės. Vienas energetinės nepriklausomybės simbolių (tarp kitų) ir yra Nabucco projektas.

Gerb. pirmininke, norėčiau atkreipti dėmesį dar į vieną mintį. Šis biudžetas pranoksta pats save. Šiandien Europos gyventojai nebejunta to Europos Sąjungos tvirtumo, kurį jai norėjo suteikti įkūrėjas, t.y. tikėjimo, kad ji užtikrins taiką ir visiems laikams užkirs kelią karui. Šiandien esame kitos grėsmės akivaizdoje. Mums nebereikia bijoti karo, bet mes matome puolimus, pvz., kaip ši krizė. Jei mes galime išspręsti šią problemą ir įrodyti sau ir Europos gyventojams, kad Europos Sąjunga gali vieningai nugalėti šiuos sunkumus, tuomet gyventojai gaus atvirą signalą iš ES, kad verta aukotis ir verta bendradarbiauti. Mums reikia Sąjungos. Aš tikiuosi, kad euroskeptikų sumažės, jei mes priimsime sėkmingą 2010 m. biudžetą, todėl prašau, kad jam pritartumėte dabar ir vėliau rudenį. Ačiū už dėmesį.

  Vladimír Maňka, pranešėjas. – (SK) Norėčiau padėkoti kiekvienam dalyvaujančiam už įkvepiančią diskusiją, taip pat pagalbiniams pranešėjams už jų konstruktyvų bendradarbiavimą. Jų pateikti daliniai pakeitimai ypač pagerino pranešimo projekto kokybę.

Taip pat norėčiau padėkoti generaliniam sekretoriui Haraldui Rømeriui už jo bendradarbiavimą. Be to, tikiuosi, kad pavyks dirbti išvien ir su kitu sekretoriumi.

Norėčiau padėkoti visiems Europos Parlamento generalinių sekretoriatų atstovams, su kuriais aš susitikau ir diskutavau. Norėčiau pasakyti kitų generalinių sekretoriatų atstovams, kad esu taip pat suinteresuotas susitikti su jais ir dirbti išvien, kad būtų galima rasti veiksmingų sprendimų, kurie leistų tinkamiau panaudoti Europos gyventojų finansinius išteklius.

Praeityje ir ankstesnio biudžeto parengimo metu Biudžeto komitetas konstruktyviai bendradarbiavo ir su kitomis įstaigomis. Manau, kad biudžeto reikalavimai, kuriuos šiuo metu pateikė šios įstaigos, yra realistiški.

Norėčiau išreikšti pritarimą metodui, kuriuo remiantis formuojami šių įstaigų biudžetai, nes rengiant biudžetą ne tik automatiškai atsižvelgiama į infliacijos koeficientą, bet ir remiamasi tikrais poreikiais. Tai ypač priimtina einamuoju laikotarpiu. Ateinančiomis dienomis aš susitiksiu su įstaigų atstovais, kad išklausyčiau jų nuomonę prieš biudžeto metmenų aptarimą Biudžeto komitete. Norėčiau dar kartą padėkoti visiems savo kolegoms. Nekantriai laukiu mūsų tolesnio bendradarbiavimo.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas įvyks 2009 m. kovo 10 d. (antradienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Finansų ir ekonomikos krizės mažosios ir vidutinės įmonės susiduria su vis didesniais sunkumais, siekdamos gauti finansavimą moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir inovacijoms. Pagal konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą būtų galima teikti veiksmingą paramą MVĮ veiklai, susijusiai su inovacijomis, todėl pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai lėšų KIP finansuoti.

Informacijos ir ryšių technologijos teikia didžiulių galimybių skatinti augimą ir inovacijas, tokiu būdu padedama įgyvendinti Lisabonos strategijos tikslus ir įveikti dabartinę ekonomikos krizę. Europos mokslinių tyrimų erdvė labiau nei bet kada yra Europos žinių visuomenės pagrindas ir yra būtina siekiant panaikinti mokslinių tyrimų veiklos, programų ir politikos krypčių nenuoseklumą Europoje. Svarbu skirti atitinkamą finansavimą siekiant užtikrinti kompetentingų mokslininkų, galinčių laisvai judėti, srautą ir remti pasaulinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą, prieinamą visoms mokslo darbuotojų komandoms iš visos Europos.

Energijos tiekimo saugumo užtikrinimas Europos Sąjungoje, taip pat energetinio solidarumo principas yra svarbiausi ES darbotvarkės prioritetai ir į tai turi būti tinkamai atsižvelgta ES biudžete.

  Marusya Ivanova Lyubcheva (PSE), raštu. – (BG) Lyginant su ankstesniu biudžetu, EP atsakomybė ruošiant 2010 m. biudžetą yra didesnė. Tai susiję su finansine ir ekonomine krize, kuri (kartu su nestabilia energetikos sektoriaus padėtimi) paveikė ES valstybes nares. Reikia, kad biudžetas būtų parengtas ypač tiksliai ir lanksčiai, nes krizė reikalauja, kad biudžetas galėtų būti įgyvendinamas dinamiškai.

Visoje ES turime kuo tinkamiau įgyvendinti regioninės ir socialinės sanglaudos politiką. Tam turi būti apibrėžta kuo daugiau prioritetų (ekonominės krizės fone tai netgi didesnis už kitus iššūkis), kad galėtume užkirsti kelią nelygybei tarp valstybių narių atsirasti ir padėtume naujoms valstybėms narėms susidoroti su sunkumais.

Manau, kad pasinaudoję biudžetiniais instrumentais 2010 m. daugiau dėmesio skirsime energetikos ir transporto tinklams, be to, sugebėsime tinkamai valdyti ES vidaus energetikos tinklus, kad būtų užtikrinti alternatyvūs energijos tiekimo būdai šalims, jaučiančioms didžiausią energijos stygių. Kita ypač svarbi sąlyga – transporto koridorių finansavimo lankstumas ir efektyvumas, t.y. principai, kuriais remiantis galima būtų tinkamiau apskirstyti eismo srautus ir išplėsti šalių tarpusavio sąsajas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti Šiaurės–Pietų regiono tinklams.

Daug daugiau dėmesio reikėtų skirti mokslo tyrimų ir plėtros projektams. Inovacijų politika turi apimti tuos sektorius, kurie padėtų susijusioms šalims kuo efektyviau panaudoti gaunamas lėšas.

  Péter Olajos (PPE-DE), - raštu. (HU) Kalbėdamas apie ES 2010 m. biudžetą kaip Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos politikos komiteto nuomonės referentas, noriu pasakyti, kad esame patenkinti mums pateikta medžiaga.

Ypač pritariu Komisijos ketinimams imtis ekonominio ir socialinio gaivinimo priemonių, sustiprinti energijos vartojimo efektyvumą ir kovoti su klimato kaita.

Visiškai pritariu, kad Europos Sąjunga turi priimti daugiau toli siekiančių finansinių ir biudžetinių sprendimų, kurie sudarytų prielaidas stiprinti ES vaidmenį ekonominio vystymosi ir darbo vietų kūrimo srityse. Aplinkosauginės priemonės (t.y. nauji žalieji uždaviniai), susijusios su kelio iš einamosios ekonominės krizės paieška, gali tapti puikia galimybe žaliųjų technologijų infrastruktūrai padidinti.

Metų pradžioje atsiradusios aprūpinimo dujomis problemos dar kartą parodė, kad trūksta alternatyvių energijos šaltinių, alternatyvių energijos aprūpinimo maršrutų, energijos išteklių sandėliavimo būdų ir energijos transportavimo infrastruktūros sąsajų tarp valstybių narių. Dėl šios priežasties svarbu, kad ES biudžetas tinkamai atspindėtų poreikį padidinti energijos tiekimo ir transportavimo saugumą, t.y. mes turėtume investuoti į šias sritis nemažas pinigų sumas.

Pranešime aiškiai apibrėžta, kad klimato kaita ir aplinkosauga, taip pat energetinis saugumas – glaudžiai tarpusavy susiję klausimai. Vis dėlto telieka apgailestauti, kad priemonės, skirtos prisitaikyti prie klimato kaitos, dar nėra pakankamai įtrauktos į ES biudžetą. Dėl to manau, kad šiuo atžvilgiu Parlamentas pirmiausia turėtų daryti spaudimą Komisijai, kad būtų padidinti anksčiau minėti ištekliai.