Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0040/2009)

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, kaip keista, kad bet kokios krizės atveju šie Rūmai visuomet randa sprendimą – didesnę Europos integraciją. Daugelis nukentėjusių nuo pastaruosius šešis mėnesius mus blaškančių ekonomikos neramumų žmonių teigė, kad susiklosčiusią padėtį vertina kaip bauginančią ir galinčią atnešti skaudžių padarinių. Tačiau šis pranešimas rodo, kad šiuose Rūmuose ją matome kaip galimybę padidinti reguliavimą, suvienijimą ir suderinimą ES lygmeniu.

Problema ta, kad šį sprendimą priimantys žmonės nepatirs jo padarinių. Gyvendami savo rūmuose ir leisdami laiką kanceliarijose, apsupti motorizuotų palydų ir automobilių su samdomais vairuotojais, besimėgaudami oficialiais kviestiniais pietumis jie nemokės tos kainos, kurią, kaip šios ekonomikos politikos padarinį, turės sumokėti mūsų rinkėjai. Man be įrodymų aišku, kad į ekonomikos krizę turėtume reaguoti lanksčiau ir leisti šalims pritaikyti jų palūkanų normas prie jų poreikių. Deja, elgiamės visiškai priešingai.

- Pranešimas: Giusto Catania (A6-0050/2009)

  Simon Busuttil (PPE-DE), – (MT) Balsavau už šį pranešimą, nes jame ypatingai pabrėžiama solidarumo svarba, būtent tai, kad bendra prieglobsčio politika turi būti grindžiama solidarumu. Tačiau norėčiau pabrėžti ir tai, kad į pranešimą įtraukta keletas pastraipų, su kuriomis negaliu sutikti ir dėl kurių, jei dėl kiekvienos būtume balsavę atskirai, būčiau balsavęs prieš. Ypač norėčiau pabrėžti asmens sulaikymo politikos klausimą. Manau, kad svarstydami prieglobsčio prašytojų sulaikymo klausimą turėtume būti itin atsargūs, nes tai nėra tiesiog sprendimas kartą ir visiems laikams nutraukti įkalinimą ar taikyti sulaikymą visiems be išimties. Šiuo atveju yra tam tikrų specifinių aplinkybių, todėl sulaikymo politikos taikymas yra ir visuomet bus labai svarbus.

  Frank Vanhecke (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš G. Catanios pranešimą, nes visiškai nesutinku su neseniai Komisijos pateiktais pasiūlymais dėl prieglobsčio politikos, kuriuos šiame pranešime taip teigiamai vertina pranešėjas.

Baiminuosi, kad naujoji direktyva, suteiksianti prieglobsčio prašytojams geresnę prieigą prie darbo rinkos ir, be viso kito, sukursianti jiems tam tikrų nuolaidų, veiks kaip traukos veiksnys, panašus į kolektyvinių reguliavimo priemonių rinkinį, kurį įgyvendinome Ispanijoje, Olandijoje, Belgijoje bei Italijoje ir kurio padariniai buvo tiesiog pražūtingi.

Iš tikro norėčiau šiems Rūmams priminti, jog remiantis nesenų surašymų duomenimis, Europos Sąjungoje tebėra daugiau kaip 20 mln. bedarbių; galimas daiktas, dabar šis skaičius išaugo iki 25 mln. Tai reiškia, jog pritraukti dar daugiau prieglobsčio prašančių asmenų iš esmės reikštų savotišką kolektyvinę savižudybę. Be to, manau, kad visa ši sritis privalo likti išskirtinai valstybių narių kompetencija.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš G. Catanios pranešimą, nes jame aiškiai atsispindi kraštutinis kairiojo sparno šališkumas, kuriuo siekiama bet kokią veiksmingą prieglobsčio valdymo sistemą paversti visiškai neįmanoma. Apsaugos nuo bet kokio piktnaudžiavimo egzistuojančiomis sistemomis priemonės galioja valstybių narių lygmeniu, ir, jei tai įmanoma, tvirtai apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

Vienas pavyzdys – apsimetėlių, nepilnamečiais vaikais kaip priemone leidimui gyventi gauti besinaudojančių prieglobsčio prašančių asmenų toleravimas. Kitas – priešinimasis uždarų priėmimo centrų, skirtų pabėgėlio statusui suteikti keliamų reikalavimų nesugebėjusiems atitikti ir nuo perdavimo besislapstantiems žmonėms, steigimui. Aišku, kad iš visų jėgų stengiamasi palengvinti esamų ir galimų nelegalių imigrantų gyvenimą.

Pranešėjas džiaugiasi, kad Teisingumo Teismas saugių šalių sąrašą laiko netinkamu, nors siekiant kontroliuoti pabėgėlių srautą toks sąrašas būtinas. Taip kairiojo sparno strategijos kūrėjai stengiasi pernelyg apkrauti visą sistemą ir bet kokį galimą jos veiksmingumą padaryti neįmanomu. Deja, ne to nori dauguma europiečių, todėl šis klausimas aiškiai atsispindės mūsų rinkimų kampanijoje.

  Hubert Pirker (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, pasisakau už tokią bendrą Europos Sąjungos prieglobsčio politiką, kuri leistų priimti greitus ir būtinus sprendimus. Po tokių savo žodžių negaliu palankiai vertinti šio pranešimo, nes į jį įtraukta keletas visiškai nepriimtinų aspektų, pvz.: pabėgėlių statuso apibrėžties išplėtimas už dabar jų statusą reglamentuojančios Ženevos konvencijos taikymo srities ribų, saugių trečiųjų šalių reglamento (dėl kurio pavyko pasiekti aiškų susitarimą) atsisakymas, priskyrimas Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrai (Frontex) tokių užduočių, su kuriomis ji neturi nieko bendro, leidimas prieglobsčio prašantiems asmenims laisvai pasirinkti šalį, atsakingą už prieglobsčio suteikimo svarstymo procedūrą – tai prieštarauja Dublino konvencijos nuostatoms, – ir paprastesnės prieigos prie darbo rinkos prieglobsčio prašytojams suteikimas. Norime greitų procedūrų, o ne prieglobsčio prašančių asmenų, kurie, galimas daiktas, po 14 dienų negavę pabėgėlio statuso vis tiek privalės palikti Europos Sąjungą, integracijos.

Apskritai plėtra Europos Sąjungoje vykdoma teisinga bendrosios politikos linkme, tačiau tai, kas buvo pasiūlyta šiame pranešime, duos visiškai priešingų rezultatų. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, vadinasi, Europos Sąjunga toliau vieną po kito atranda tautybės požymius ir savybes: teisinė sistema, bendros išorės sienos, o dabar – ir bendra politika, padėsianti nuspręsti, kam leidžiama kirsti tas sienas ir įsikurti Sąjungos teritorijoje. Vieną po kitos ji į savo kompetencijos ribas prisiėmė visas ypatybes, kurias tarptautinė teisė pripažįsta visiškai priklausančias valstybės statusui.

Norėjau pagirti jus, gerb. pirmininke, kad jums pirmininkaujant šio Parlamento nariai ant savo stalų gali pasistatyti mažas Tibeto vėliavėles, kaip padarė mano kaimynas. Jos – akivaizdus kontrastas prieš mus iškilusiems plakatams, pasirodžiusiems kai šiuose Rūmuose išdrįsome garsiai ištarti žodį „referendumas“. Norėčiau paprašyti jūsų – nes žinau, kad jūs ir kiti šiuose Rūmuose esantys nariai domitės šia tema – apmąstyti veidmainystę, kai palankiai vertiname nacionalinį Tibeto apsisprendimą ir kartu neigiamai žiūrime į nacionalinę apsisprendimo teisę Europos Sąjungos viduje. Jei manote, kad sugretindamas autoritarinę Kiniją su Europos Sąjunga esu pernelyg radikalus, įrodykite, kad klystu ir leiskite žmonėms balsuoti referendumuose dėl sutarties, kaip esate prisižadėję. Pactio Olisipiensis censenda est!

- Pranešimas: Andreas Schwab (A6-0482/2008)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kalbėsiu trumpai. Balsavau už šį pranešimą, nes bet kokia kelių eismo saugumą gerinanti iniciatyva turi būti vertinama palankiai.

Turiu papildomą klausimą. Airijoje nerimaujame dėl kelių eismo saugumo klausimų. Kai mūsų kelius prižiūri vietinės institucijos, juose nuolat įvyksta baisių tragedijų. Galbūt tai – klausimas, į kurį reikėtų pažvelgti iš Europos pozicijos ir pagal jos taikomus standartus.

  James Nicholson (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, visų pirma teigiamai vertinu pranešimą ir sveikinu pranešėją su puikiai atliktu darbu. Turiu pripažinti, jog labai retai man, Šiaurės Airijai atstovaujančiam nariui, daromas spaudimas, kad dėl ES direktyvos balsuočiau teigiamai. Tačiau šiuo atveju būtent taip nutiko, taigi, džiaugiuosi matydamas, kad šiandien balsuojant pranešimas išties vertinamas teigiamai. Bent kartą mano provincija išgirs gerų naujienų, kurių jai iš tikro reikia.

Didesnis saugumas ir aplinkosaugos požiūriu jautresni bei pažangūs sprendimai visada sveikintini. Tikiuosi, kad ateityje jie padės išsaugoti esamas šios srities darbo vietas bei galbūt sukurs naujų. Kol Europa yra suinteresuota, pozityviai nusiteikusi, pažangiai mąstanti, o ne statanti ekonomikai kliūtis, tol tokius sprendimus visi galime vertinti palankiai.

- Pranešimas: Holger Krahmer (A6-0046/2009)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėl visos šios painiavos, kilusios dėl senos ir naujos redakcijos, daugeliui Parlamento narių buvo labai sunku apsispręsti dėl balsavimo. Galiausiai balsuojat dėl šio pranešimo susilaikiau, nes man ypatingą nerimą kelia su dirvožemiu susiję klausimai. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas nerimauja dėl dirvožemio direktyvos, ir šį klausimą būtina atidžiai išnagrinėti. Svarstydami su žemės ūkio klausimais susijusius pakeitimus apskritai padarėme pažangą, tačiau vietoj balsavimo „prieš“ galiausiai nusprendžiau susilaikyti, nes šiame pranešime nagrinėjami aplinkos apsaugos, energijos gamybos ir teršalų išmetimo aspektai, kuriuos vertinu teigiamai.

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, labai palankiai vertinu pagrindinį H. Krahmerio pranešimo aspektą – europinio apsaugos tinklo sukūrimą. Pranešimu siekiama nustatyti didžiausias išmetamųjų teršalų ribas, kurių valstybės narės privalės laikytis išduodamos leidimus stambioms pramonės gamykloms. Siūloma sistema palieka erdvės visoms pusėms elgtis lanksčiai ir taip suteikia vienodas galimybes. Tai sustabdys iki šiol kai kuriose valstybėse narėse paplitusį naudojimąsi išimtimis dėl infliacijos, todėl leis vienodomis sąlygomis konkuruoti visoje Europoje. Taip kartu Europos lygiu galėsime nustatyti aukštus standartus.

Tačiau norėčiau aiškiai pareikšti, jog griežtai atmetu reglamentą dėl dirvožemio apsaugos. Manau, kad reikėtų labiau atsižvelgti į subsidiarumo principą. Reglamentas dėl dirvožemio apsaugos neturi jokio tarpvalstybinio poveikio. Dirvožemio apsauga – ne tarpvalstybinis klausimas, todėl toliau laikausi savo nuomonės, jog reglamentuoti dirvožemio apsaugą valstybės narės gali pačios.

Pranešime taip pat bandoma slaptai pasinaudoti TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) direktyva ir taip pateikti svarstyti kai kurias direktyvos dėl dirvožemio apsaugos, kurios sėkmingai atsisakėme praeityje, dalis. Labai apgailestauju, kad mano pasiūlymai išbraukti atitinkamas dalis buvo atmesti itin nedidele balsų persvara, vienu atveju – tik šešių balsų. Todėl, nors ir labai palankiai vertinu Europos apsaugos tinklo sukūrimą, nusprendžiau balsuoti prieš visą šį pranešimą.

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, nesu visiškai patenkinta šiuo pranešimu ir būdu, kaip jį šiandien nagrinėjame, tačiau nepaisant to, vis tiek balsavau už jį, nes manau, kad jis padės sumažinti biurokratiją. Pramonės įrenginiai akivaizdžiai išmeta didelę dalį Europos teršalų, tačiau sunkioji pramonė – viena varomųjų mūsų ekonomikos jėgų ir reikėtų paskatinti dėti visas pastangas, kad jos išmetami teršalai būtų ekologiškesni.

Šis klausimas – svarbiausias mano atstovaujamam Vakarų Midlandso regionui, kuriame, žvelgiant visos Jungtinės Karalystės mastu, pramonė išvystyta labiausiai. Integruota strategija – išties sveikintinas dalykas, tačiau pranešime nustatyti privalomieji nuostatai kelia nerimą. Man neramu, kad įgyvendinimo išlaidos gali būti tokios didžiulės, jog pakenks aplinkos apsaugos nuostatoms.

Turime patikrinti Europos apsaugos tinklą ir atidžiau pažvelgti į tokius svarstomus klausimus, kaip trąšų ir srutų naudojimas, kuris, mano manymu, nėra proporcingas aplinkos apsaugai teikiamai naudai.

Administracinė našta ir patiriamos išlaidos turi būti proporcingos aplinkos apsaugai teikiamai naudai, nes tokiu atveju susiklostys abipusiškai naudinga situacija, padėsianti verslo bendrovėms įvykdyti savo su aplinkos apsauga susijusius įsipareigojimus, reikšmingai paremsianti kovą su klimato kaita ir galėsianti pagerinti mano regiono jaunimo ir pagyvenusių žmonių sveikatos būklę.

  James Nicholson (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą. Nors jame galima rasti gerų minčių, galiausiai buvo peržengtos tam tikros ribos. Teigiamai vertinu Europos Sąjungos reglamentų supaprastinamą, tačiau nemanau, kad jie turėtų tapti labiau biurokratiški, sudėtingai pritaikomi ir nepalankūs pramonei.

Pastangos reglamentuoti žemės ūkį šiais teisės aktais man atrodo visiškai nepriimtinos; šiuo žingsniu peržengtos visos ribos. Šios pastangos turėtų būti atmestos. Dirvožemio apsaugos nustatymas – visiškai ne Europos Parlamento atsakomybė, ir negalima to primesti visai Europos Sąjungai. Šis klausimas turėtų priklausyti šalių vyriausybių atsakomybei.

Privalau paklausti, kodėl svarstant šį ypatingą klausimą nebuvo pasitarta su Žemės ūkio komitetu. Negalite pateikti svarstyti neigiamą poveikį sukeliantį reglamentą, dėl kurio kiaulių ir paukščių augintojai bus priversti pasitraukti iš verslo. Tiesa ta, kad Europoje priimame reglamentus ir suvaržome Europos gamybą, tačiau tuo pat metu leidžiame į Europos Sąjungą importuoti prekes ir produktus, pagamintus nesilaikant Europoje galiojančių standartų. Negaliu tam pritarti.

⁂

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. pirmininke, dėl naujos redakcijos procedūros kilo šiek tiek nesutarimų, ir šiomis aplinkybėmis buvo paminėtas mano vardas. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, jog įtraukti šį klausimą į darbo tvarkos taisykles pasiūlė pranešėja Marylène Renault, o ne aš.

Galbūt reikėtų trumpai paaiškinti teisingus veiksmus, kurių ėmėsi Parlamento pirmininkas. Dažnai svarstome teisės aktų dalis, 15-tą, 16-tą ar 17-tą kartą iš dalies keičiančius kai kurias galiojančias teisės aktų dalis. Tai labai sudėtinga žmonėms, dirbantiems su šiais teisės aktais. Todėl deramai pradėjome procedūrą dėl tokių teisės aktų kodifikavimo – sudėjome juos į vieną lengvai skaitomą ir paprastai tvarkomą dokumentą. Dažnai taip elgdavomės ir anksčiau ir, kadangi tai nekeičia klausimo esmės, taikėme supaprastinti procedūrą.

Tačiau kai kalba pasisuka apie naują redakciją, susiduriame su sunkumais. Štai Komisija pateikia pasiūlymą pakeisti vieną galiojančių teisės aktų paketo dalį ir paprasčiausiai kodifikuoti likusius nekeičiant viso paketo. Laisva valia apribojome savo galimybes pateikti svarstymui tik tų aspektų esmės pakeitimus, kuriuos Komisija siūlo pakeisti, ir netaikyti kodifikacijos procedūros likusiai teisės aktų daliai kaip galimybės atnaujinti esmės svarstymą. Galbūt turėtume taip elgtis (kaip pasiūlė vienas mūsų kolegų), tačiau tada kiltų problema dėl vadovavimosi Sutartimi: kaip nustatyti teisės imtis iniciatyvos ribas tarp mūsų ir Komisijos. Nekyla abejonių, kad šis klausimas nėra tas, kurio atžvilgiu kolegos buvo teisūs reikšdami nepasitenkinimą pirmininko veiksmais. Vadovaujantis galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis – kurias nustatėme sau šiame Parlamente ir kurias patvirtino absoliuti mūsų narių dauguma – buvo vykdoma teisinga procedūra.

⁂

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą dėl jame išreikštų ketinimų be jokio reikalo apkrauti žemės ūkį didžiule reglamentų našta, kurią jis patirtų įgyvendinus pranešimo pasiūlymus. Neseniai buvau susitikęs su keliais mano rinkimų apygardos gamintojais. Mačiau privalomų dokumentų, kuriais apkrautas konkretus gamintojas, kiekį, nes gamintojas jau patenka į šio reglamento taikymo sferą. Baisu net pagalvoti, kas nutiks eiliniams itin mažos gamybos apimties gamintojams, kai jie bus taip pat apkrauti šia milžiniška ir visiškai nereikalinga reglamento našta.

Manau, kad šis pranešimas veda visiškai klaidinga linkme ir jaučiuosi mažų mažiausiai laimingas, kad buvau čia ir balsavau prieš jį.

- Pranešimai: László Surján (A6-0111/2009), Vladimír Maňka (A6-0057/2009)

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, neprašiau leisti paaiškinti dėl balsavimo dėl V. Maňkos pranešimo, nes šie du pranešimai nagrinėja kokį biudžetą sudarysime kitiems metams, taigi savo paaiškinimą norėjau suderinti su paaiškinimu dėl balsavimo dėl L. Surjáno pranešimo. Kitais metais manęs čia nebebus; nebebus nuo birželio mėn. Žinau, kad dėl šio klausimo kitoje Rūmų pusėje kilo didžiulis susirūpinimas.

Norėčiau įvardyti keletą pagrindinių taisyklių, kurios šiuose pranešimuose buvo iki šiol ignoruojamos. Atsižvelgus į kilusias didžiules problemas dėl to, kur šiuo metu išleidžiami Europos mokesčių mokėtojų pinigai, turėtume atidžiau stebėti, kiek lėšų skiriama nevyriausybinėms organizacijoms ir agentūroms. Kaip pavyzdį pateiksiu Europos Pagrindinių teisių agentūrą, kurios veiklą šiuo metu tiria Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

Bendrais bruožais nusakant, galbūt didžiulio ekonominio nuosmukio ir sunkių išmėginimų laikais turėtume atsigręžti į save ir apkarpyti savo biudžetą, kad taip galėtume daugiau pinigų grąžinti nacionaliniams valstybių iždams, kuriems jų beviltiškai reikia ir kuriuose jaučiama didžiulė įtampa. Ir būtent šiuo metu, kai visuose viso pasaulio verslo sektoriuose ir vyriausybių ministerijose užimtumo srityje priimami svarbūs – kone nelogiški – sprendimai, šiame Parlamente turėdami tik po vieną vietą turėtume rimtai susirūpinti.

  Koenraad Dillen (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš šį pranešimą. Nors, manau, sveikintina tai, kad nelegali imigracija ir kova su terorizmu pranešime įvardyti prioritetais ir kad šie Rūmai pagaliau ėmė raginti Komisiją atidžiai stebėti, kaip ES fondų lėšos panaudojamos Kosove ir Balkanų valstybėse, apmaudu, kad turint omenyje, jog skubota plėtra apims ir Bulgariją su Rumunija, nesiūloma jokių su šiuo klausimu susijusių veiksmų ir nenustatomos jokios sąlygos.

Tarp kitko, mano frakcija pasisako už plėtros sustabdymą po Kroatijos įstojimo. Grįžtant prie pranešimo, – kaip buvo ką tik paminėta – kodėl šie Rūmai bent kartą nepasivargina panaikinti keleto iš daugybės nereikalingų nevyriausybinių organizacijų ir Europos agentūrų, kurios nepaklūsta jokiai demokratinei kontrolei, dažnai pernelyg plačiai suvokia savo įgaliojimus ir ragina Europos mokesčių mokėtojus perniek skirti joms pinigų?

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, puiku, kad Parlamente pabrėžiamos vienodos galimybės visiems šių Rūmų nariams naudotis vertimo paslaugomis. Parlamentas privalo tapti daugiakalbiu. Be abejonių galima teigti, kad asmenų, kuriuos samdo subrangovų organizacijos, darbo sąlygos turi atitikti kalbos normas.

Kita vertus, viename pranešimo skyriuje apie pastatus šie Rūmai užsimiršo užimti aiškią poziciją dėl kartą per mėnesį į Strasbūrą keliaujančio cirko, kuris per metus kainuoja apytiksliai 200 mln. EUR. Tai nėra gera žinia Europos piliečiams, mokesčių mokėtojams, todėl balsavau prieš šį pranešimą.

  Richard Corbett (PSE). – Gerb. pirmininke, ar galėčiau dviejų balsavimų dėl biudžeto kontekste atkreipti dėmesį į vieną daugeliui žmonių rūpintį klausimą: kokią mokesčių paskatą šiais ekonomikos krizės laikais gali suteikti Europos Sąjungos biudžetas? Atsakymas: labai mažą. Visas Europos Sąjungos biudžetas siekia mažiau nei 1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be to, ši BVP proporcija per pastaruosius metus tik prastėjo. Makroekonomikos terminais kalbant, šis biudžetas – labai mažas, o tai daugelis euroskeptikų prisimins ilgai.

Kita vertus, biudžetas gali turėti didžiulę struktūrinę reikšmę ir padėti palaipsniui gerinti Europos ekonomikos struktūrą. Kalbant apie tyrimus ir taikomąją veiklą, kai kuriais regioninių fondų išlaidų ir socialinių išlaidų aspektais galime padėti savo ekonomikai pasiruošti atsigauti.

Džiaugiuosi, kad šie aspektai biudžete palaipsniui atsispindi vis labiau, o žemės ūkio ir kitų sričių prerogatyva mažėja. Vis dėlto manau, kad šios tendencijos vystymasis turi būti paspartintas, o mes turime daug sparčiau nukreipti turimus išteklius ta linkme, kuria jie gali turėti įtakos išties reikšmingiems skirtumams.

- Pranešimas: Christel Schaldemose (A6-0064/2009)

  Simon Busuttil (PPE-DE), – (MT) Balsavau už alternatyvų pasiūlymą dėl šio pranešimo, tačiau susilaikiau per balsavimą dėl pagrindinio pasiūlymo. Nekyla abejonių, kad interneto azartinių lošimų sektoriaus vientisumas nepaprastai svarbus. Privalome užtikrinti, kad sugebėsime apsiginti nuo visos jam pakenkti galinčios nusikalstamos veikos. Tačiau tai nereiškia, kad turime imtis protekcionizmo. Turime atminti, kad laisvė teikti paslaugas Europos Sąjungoje – pagrindinis pripažintas Sąjungos principas, todėl neturėtume griebtis protekcionizmo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kalbame apie interneto azartinius lošimus, faktas, jog internete yra apsaugos priemonių, kuriomis galime pasitikėti, pvz., įsipareigojimas prieš pradedant žaisti užsiregistruoti, tam tikros galimai nesąžiningos veiklos susekimas ar naudojamų kreditinių kortelių identifikacija, grupė – nieko vertas. Todėl vientisumui turime sakyti „taip“, o protekcionizmui – „ne“.

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. Parlamento nariai, interneto azartinių lošimų augimas – naujas šalių sienų nepripažįstantis reiškinys, sukeliantis neigiamų padarinių, kuriuos turime nedelsiant spręsti remdamiesi bendru ES pagrindu ir stengtis veiksmingai apsaugoti vaikus bei jaunimą. Valstybės narės turi kiek įmanoma greičiau nustatyti bendrą reglamentų dėl išmokų rinkinį, į kurį įtrauktų tapatybės ir amžiaus patikrinimą. Pagrindinis klausimas, žinoma, – prevencija, todėl primygtinai siūlau visoje Europoje uždrausti į jaunus žmones orientuotas azartinių lošimų reklamas, kaip tokie draudimai galioja alkoholio ir tabako produktams. Taip pat privalome stebėti kitus neigiamus šios pramogų industrijos šakos padarinius, įskaitant pinigų plovimą bei organizuotą nusikalstamumą. Kol šie klausimai neišspręsti, iš esmės esu nusistačiusi prieš laisvąją rinką.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, nebuvau tikras, kaip turėčiau balsuoti dėl C. Schaldemose pranešimo dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo, todėl pasiteiravau savo atstovaujamų pensininkų nuomonės. Vakar susitikau su į pensiją išėjusiu buvusiu meistru vardu Ugo Rossi. Jis man pasakė: „O, interneto azartiniai lošimai, netekau 10 000 EUR“. Truputį vėliau susitikau su į pensiją išėjusia moterimi vardu Lucia Annone. Ji pasakė: „Nekalbėkit man apie interneto azartinius lošimus, per juos praradau 100 000 EUR“. Tačiau balsuoti apsisprendžiau tada, kai netgi mano motina, kuriai šiuo metu – 94 metai, pasakė: „Davei man kompiuterį, ir pralošiau visą 2009 m. kovo mėn. pensiją – 450 EUR“. Taigi, ne, gerb. pirmininke, apsisprendžiau, kad norint protestuoti prieš azartinius lošimus ir siekiant juos išnaikinti visoje Europoje, turiu balsuoti prieš šį pranešimą.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, interneto azartinių lošimų atveju turi būti priimti aiškūs ir nedviprasmiški įstatymai, kurie ribotų, kontroliuotų ir nustatytų atsakomybę už beveik 3 mlrd. EUR vertės iš azartinių lošimų rinkos gautas bendrąsias metines pajamas. Tačiau, anot C. Schaldemose, tie 3 mlrd. EUR sudaro tik 5 proc. visos Europos Sąjungos azartinių lošimų rinkos.

Todėl šios pramonės svarba ir įtaka – akivaizdžios, kaip ir jos keliami pavojai. Azartiniai lošimai dažnai ne be pagrindo siejami su tarptautinio lygmens nusikaltimais bei su tarptautinėmis azartinių lošimų grupuotėmis, kurias internete žymiai lengviau valdyti taip sukeliant grėsmę atskirų tautų įstatymams ir nuslepiant šalių suverenitetui kylantį pavojų.

Taip pat labai svarbu atkreipti dėmesį į neigiamus azartinių lošimų sveikatai sukeliamus padarinius. Būdamas gydytoju puikiai žinau visas žalingas poreikį ar priklausomybę sukeliančių azartinių lošimų ypatybes. Tai – ne tie klausimai, kurių Europos Parlamentas galėtų sau leisti neįvertinti.

Kai kalbame apie kovą su sukčiavimu ir nusikalstamomis veikomis bei finansinių ir sveikatos klausimų sprendimą interneto azartinių lošimų srityje, raginu Europos Parlamentą pakartotinai balsuoti dėl vis geresnių ateities sprendimų.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėl šio pranešimo balsavau taip pat, kaip ir S. Busuttil. Man nedavė ramybės argumentavimo lygis. Iš tikrųjų, kvailos per šias diskusijas išsakytos mintys, kurių pavyzdžiu galima įvardyti ką tik išėjusio kolegos C. Fatuzzo nuomonę – tiesiog neįtikėtinos. Visiška nesąmonė, kad visame žemyne turime uždrausti interneto azartinius lošimus tik todėl, kad trys seni žmonės niekieno neverčiami neteko šiek tiek pinigų.

Šios diskusijos atskleidė daugybę valstybių narių skirtumų. Jose nebuvo jokio atvirumo. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas užsakė atlikti tyrimą, kurio rezultatai parodė, jog interneto azartiniai lošimai nesukelia jokių kenksmingesnių padarinių už įprastus nacionalinės loterijos organizuojamus žaidimus. Buvo viena priimtina dalis – tai dalis apie sąžiningos grąžos užtikrinamą sporto vientisumą. Deja, šios diskusijos, užuot suartinusios interneto azartinių lošimų dalyvius ir sporto sritį valdančius organus bei padėjusios surasti bendrą klausimo sprendimą, juos dar labiau vienus nuo kitų atitolino. Jos akivaizdžiai įrodė poreikį įkurti tam tikrą forumą, kuriame dvi anksčiau minėtos grupės galėtų susirinkti ir aptarti šį klausimą. Deja, akivaizdu, kad ta vieta – ne čia.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, visi žinome, kad azartiniai lošimai – labai daug emocijų kelianti tema. Tik paklausykite prieš mane pasakytų kalbų. Yra manančių, jog azartiniai lošimai – velnio sumanymas, ir kad visi jais užsiimantys užsitarnavo degti pragaro liepsnose bei nusipelno visų savo patirtų praradimų šiame ir pomirtiniame gyvenimuose. Tai – itin kraštutinis požiūris, tačiau jei pažvelgsite į kai kurias šiame pranešime naudojamas formuluotes – skaidraus visuomenės ir vartotojų interesus ginančio sektoriaus, kovos su sukčiavimu ir kitomis nuskalstamomis veikomis, žalos vartotojams prevencijos klausimus – kalbant apie interneto azartinius lošimus (nors ir nuosaikiau) išreiškiami tokie patys jausmai.

Tačiau apsvarstykime ir šio pranešimo veidmainystes. Jame apie interneto azartinius lošimus kalbama kaip apie neigiamą ir žalą darančią veiklą, tačiau nei žodžiu neužsimenama apie už emocionalios kalbos besislepiančias ir taip privačius novatoriškus konkurentus išstumti besistengiančias valstybines monopolijas. Per šias diskusijas būkime atviri ir pripažinkime, apie ką eina kalba. O kalba eina apie valstybinių monopolijų palaikymą; visi žinome, kur link tai veda – būtent link vergijos.

- Pranešimas: Maria Petre (A6-0088/2009)

  Jim Allister (NI). – Maisto produktų kokybė – ne Europos siekiamybė; ji turi likti realybe. Tačiau maisto produktų gamyba reikalauja teisingos bei konkurencingos grąžos. Mūsų žemės ūkio gamintojai turi uždirbti pakankamai, kad galėtų padengti papildomas išlaidas, patiriamas dėl ES keliamų maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimų. Kai susiduriame su pigių ir žemesnių standartų laikantis pagamintų produktų importu, kokybės suteikiamas konkurencinis privalumas dažniausiai nėra pakankamas, todėl reikia, kad užtikrinant mūsų gamintojų konkurencingumą bendrosios žemės ūkio politikos fondai vaidintų svarbų vaidmenį. Tai turėtų būti quid pro quo, atitinkantys didžiules ES reglamento sąlygotas išlaidas.

Labai apgailestauju dėl besitęsiančio gamintojų išnaudojimo, kurį jie patiria iš Europos maisto produktų rinkoje dominuojančių didžiųjų prekybos centrų pusės. Jų piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi tebesitęsia, o gamintojai toliau nuolat išnaudojami ir verčiami sumokėti net už jų reklamos išlaidas.

- Pranešimas: Jonathan Evans (A6-0011/2009)

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, dėkoju už suteiktą galimybę paaiškinti savo balsavimą. Neturėtumėte nustebti, kad iš tikro balsavau už šį pranešimą, atsižvelgiant į tai, jog jo autorius – puikus mano kolega britas konservatorius.

Šiais ekonominių sunkumų laikais turėtume vengti raginimų griebtis didesnio protekcionizmo bei reikalavimų laikinai nutraukti įprastų savo konkurencijos taisyklių taikymą ir valstybės pagalbos teikimą. Matome, kaip griebtis protekcionizmo ragina prezidentas N. Sarkozy įrodinėdamas, jog mokesčių mokėtojų pinigai turėtų būti panaudoti Prancūzijos automobilių pramonei apsaugoti. Panašius taikomos paramos paketus matome Amerikoje. Mane sudomino neseniai viename automobilių gamintojų bendrovių remiamame Amerikos žurnale pasirodęs skelbimas, kuriame buvo teigiama: „Nenorėjote pirkti mūsų gaminamų automobilių – vis tiek atimsime jūsų pinigus pasinaudodami mokesčių mokėtojų pinigais, skirtais neleisti mūsų bendrovėms išnykti“. Panašu, kad būtent tai ir vyksta. Dabar atmetame valstybės pagalbai gauti taikomas taisykles ir palaikome galbūt ateityje žlugsiančias bendroves, nes įmonės nesiūlė tokių prekių ir paslaugų, kurias norėjo pirkti vartotojai. Suprantame darbo vietų svarbą, tačiau būkime tikri, jog priimame tinkamus ekonominius sprendimus.

- Pranešimas Edit Herczog (A6-0074/2009)

  Zuzana Roithová (PPE-DE). – (CS) Gerb. pirmininke, deja, mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) vis dar nesudaro ekonomikos pagrindo, ypač naujosiose valstybėse narėse. Jos – tam tikro užimtumo garantijos laipsnio viltis. Žinoma, reikia lankstesnių darbo teisės įstatymų, leisiančių smulkiajam verslui lanksčiau reaguoti į naujus poreikius ir, atsižvelgiant į naujus tikslus, paprasčiau atlyginti specialistams už jų atliktą darbą. Turime supaprastinti naujų įmonių steigimą, o kartu – ir jų likvidavimą. Visų svarbiausia – reikia ne tik padėti lengviau gauti kreditus, bet ir užtikrinti galimybę naudotis įmanomomis finansinių Europos fondų lėšomis. Tą puikiai žinome. Per pastaruosius penkerius metus čia, Europos Parlamente, atlikome didžiulį darbą, tačiau dabar valstybės narės, užuot apie tai tik kalbėjusios, privalo rimtai įvertinti visus pasiūlymus bei praktiškai juos įgyvendinti. Dabar, krizės laikotarpiu, tapo visiškai aišku, kas šioje srityje liko nepadaryta, ypač naujųjų valstybių narių. Balsavau už E. Herczog pranešimą, tačiau jo pasiūlymų įgyvendinimas bus beprasmiškas, jei valstybės narės nenorės dirbti.

  Milan Gaľa (PPE-DE). – (SK) Gerb. pirmininke, balsavau už E. Herczog pranešimą. Europos Sąjungoje turime 23 mln. mažųjų ir vidutinių įmonių. Jos sudaro beveik 99 proc. visų įmonių ir aprūpina darbo vietomis daugiau nei 100 mln. ES piliečių. Todėl per šią krizę jos vaidina lemiamą vaidmenį užtikrinant ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir ypač darbo vietų kūrimą. MVĮ – dinamiškos ir turi didžiausias galimybes augti bei diegti naujoves, taigi, reikšmingai prisideda prie Lisabonos tikslų įgyvendinimo.

Kreditai ir paskolos – svarbiausi Europos MVĮ finansavimo šaltiniai. Tai, kad MVĮ paprastai laikomos didesnę riziką turinčiomis įmonėmis, apsunkina jų galimybes gauti finansavimą. Privalu sudaryti MVĮ palankias sąlygas pasiekti finansavimo šaltinius tiek paskolų, tiek ES fondų formomis ir taip užtikrinti ilgalaikį jų verslo tvarumą.

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, palaikiau šį pranešimą, nes, kaip jau girdėjome, smulkusis verslas mūsų ekonomikoje atlieka labai svarbų vaidmenį. Daugybė valstybių narių savo ekonomikos atsigavimo planuose pabrėžia svarbų smulkiojo verslo vaidmenį, galintį išvesti mus iš susiklosčiusios krizės.

99,2 proc. mano regiono įmonių samdo mažiau nei 49 žmones. Palyginti su bet kuriuo kitu Jungtinės Karalystės regionu, Vakarų Midlandse įsikūrusių mažųjų įmonių skaičius – didžiausias. Jei tik bus tinkamai atsižvelgta į valstybių narių gebėjimus tokios srityse kaip kolektyvinių derybų teisės, šis pranešimas užtikrins, kad visų pirma galvosime apie mažiausius.

Ypač palankiai vertinu tai, kad šiame pranešime ypatingai pabrėžiami sunkumai, su kuriais smulkusis verslas susiduria norėdamas gauti kreditus, ir švietimui, mokymui bei – svarbiausia – moksliniams tyrinėjimams skirtas laikas bei ištekliai. Kuo toliau, tuo labiau smulkiojo verslo atžvilgiu valstybių sienos praranda savo reikšmę, nes jis turi vis daugiau prekybinių reikalų su partneriais visoje Europoje. Tačiau smulkiajam verslui sudarant tarptautinės prekybos sandorius privalome jį apsaugoti pasitelkdami priemones, numatytas mano pranešime dėl skolininkų turto išieškojimo.

ES taip pat tenka pagrindinis vaidmuo užtikrinant, kad MVĮ gautų finansavimą. Tai reiškia, kad turime užtikrinti ne banko teikiamų mikrokreditų prieinamumą. Tai įgyvendinti galime ne imdami pinigus iš mokesčių mokėtojų, o pasinaudodami struktūriniais fondais ir plėtodami mikrokreditus teikiančių institucijų veiklą. Ši iniciatyva gali pažaboti nedarbą ir atgaivinti mūsų ekonomiką.

  Gary Titley (PSE). – Gerb. pirmininke, palankiai vertinu ši pranešimą su keliomis nežymiomis išlygomis. Iš mano kolegės N. Gill sužinojome, koks svarbus mūsų ekonomikai smulkusis verslas ir kokius didžiausius šių laikų sunkumų smūgius jam tenka atlaikyti. Problema ta, kad Europos Sąjunga išimtinai susitelkusi ties stambiuoju kapitalu, tiek kalbant apie įstatymų leidybą, tiek apie prieigą prie rinkų ar finansavimo.

Dažnai kalbame apie geresnį reguliavimą, tačiau iš išties mums reikia proporcingumo. Turime užtikrinti, kad mūsų teisės aktai būtų proporcingi mūsų sprendžiamoms problemoms, o ypač – TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) direktyvos, apie kurią šiandien kalbėjome, nuostatoms. Ji taikytina stambiojo kapitalo įmonėms, o ne mažosioms. Turime į tai atsižvelgti.

Teigiamai vertinu tokias iniciatyvas, kaip Bendrų veiksmų mikrofinansų institucijoms Europoje remti (angl. JASMINE) iniciatyva, kurios, mano manymu, nukreipia mūsų veiksmus tinkama linkme, tačiau turime atsižvelgti į finansavimą, galimybes patekti į rinką, teisės aktus ir turėti omenyje specifinius smulkiojo verslo poreikius.

Leiskite paprašyti vieno ypatingo dalyko: turime bendrąją rinką, tačiau neturime bendro Bendrijos patento. Metų metus ketinome jį parengti. Apmaudu, kad negalime išspręsti šios problemos. Bendrijos patentas galėtų labai padėti Europos Sąjungos verslui. Imkimės veiksmų.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti vertėjams už tai, kad pasiliko su mumis, nes jie neturėjo pasirinkimo eiti ar neiti pietauti galimybės, kuria anksčiau pasinaudojo C. Beazley.

Turėčiau paaiškinti, kad priklausyti didžiulei frakcijai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Jei jūsų nuomonė nesutampa su didžiosios frakcijos nuomone, jei nesileidžiate į dramatiškus kompromisus dėl savo užimamos pozicijos arba jei nesibaigiančiuose nuobodžiuose ir protą bukinančiuose posėdžiuose nesileidžiate niekinamas, labai sudėtinga per svarbiausias diskusijas gauti pasisakymų laiko. Būtent todėl tokiems žmonėms, kaip aš, paaiškinimai dėl balsavimo – labai svarbūs.

Manau, kad bendrais bruožais turėčiau teigiamai vertinti Smulkiojo verslo aktą ar bet kokias pastangas, reikalingas smulkiojo verslo poreikiams pripažinti. Iš tikro, kai vadovavau mažai nuosavai įmonei, galiojo ypač blogas reguliavimas, todėl pirmiausia pasukau į politiką – kad pakeisčiau vieną konkretų dalyką.

Tačiau esu tikras, kad bet kokia šiuose Rūmuose kilusi reguliavimo iniciatyva padės sukurti daugiau mažųjų įmonių. Deja, šios mažosios įmonės šiuo metu linkusios būti stambiuoju kapitalu, kuris, apkrautas daugybe jūsų Europos reglamentų, palaipsniui virsta mažomis mažai žmonių samdančiomis įmonėmis. Dėl reguliavimo jos mažina savo apyvartą, taigi mūsų žemyne nyksta darbo vietos. Šiuose Rūmuose turime būti itin atidūs, kad skatindami asmenis kurti naujas įmones skatintume juos kurti naujas darbo vietas čia, o ne perkelti gamybą ir kartu darbo vietas į kitus žemynus. Mūsų reguliavimas jas naikina.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kaip ir anksčiau pasisakęs Parlamento narys, norėčiau padėkoti visiems atidžiai mūsų kalbų besiklausiusiems vertėjams. Esu tikras, kad jos jums teikia kur kas mažesnį malonumą, nei mums.

Dėl tam tikrų ne visiškai suprantamų priežasčių vadovaujuosi dviem elgesio principais: „Kas maža – gražu“ ir „Dydis neturi reikšmės“. Atstovauju Londonui – mano manymu, nuostabiausiam viso pasaulio miestui, nuostabiausios pasaulio šalies sostinei. Nors ir nebeturime savo vadinamosios kaminų pramonės, kūrybiniame ir mados pramonės sektoriuose plėtojame mažų, naujoviškų įmonių verslus bei nuolat besiplečiančiose srityse kuriame naujas darbo vietas.

Kaip sakė anksčiau kalbėjęs Parlamento narys, panašu, kad daugeliu Europos reglamentų siekiama padėti verslui, tačiau labai dažnai šis reguliavimas tampa stambių verslo įmonių, siekiančių smulkiąsias laikyti nuošalyje, lobizmo rezultatu. Prieš kelerius metus pietavau su vienos itin stambios verslo įmonės atstovais, kurie smulkiąsias įmones apibūdino kaip išlaikytines. Tokį požiūrį turime stengtis įveikti. Taip pat turime padėti smulkiajam verslui lengviau sudaryti viešojo pirkimo sutartis ir geriau konkuruoti su stambiomis įmonėmis, tačiau, be visa ko, dabartiniais kreditų trūkumo laikais privalome užtikrinti, kad šios perspektyvios įmonės Europos Sąjungoje toliau augs bei kurs gerovę ir darbo vietas.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0049/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už P. Costos pranešimą dėl tam tikrų galiojančių valstybių narių ir Armėnijos dvišalių susitarimų dėl oro susisiekimo paslaugų nuostatų pakeitimo. Manau, kad siekiant išvengti diskriminacijos tarp Bendrijos oro vežėjų ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos oro vežėjų, turi būti įtrauktas paskyrimų straipsnis. Be to, teigiamai vertinu į 5-tą straipsnį įtrauktą pakeitimą dėl oro susisiekimo tarifų, pagal kurį oro vežėjai tiktai Bendrijos teritorijoje vykdomam vežimui taikys pagal Bendrijos teisę nustatytus tarifus. Manau, kad supaprastinus biurokratines procedūras ir išsprendus teisines kolizijas, paprastai atsirandančias tokiais atvejais, kai tuo pat metu galioja ir Bendrijos reglamentas, ir dvišaliai susitarimai, šie pakeitimai bus naudingi ir oro susisiekimo paslaugų sektoriaus operatoriams, ir piliečiams.

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0059/2009)

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Suprantu, kad P. Costos pranešime sprendžiami techniniai oro susisiekimo paslaugų tarp Sąjungos ir Izraelio aspektai. Vis dėlto balsavau prieš šį pranešimą. Net jei ir nėra jokio organizacijos „Hamas“ kovotojų į Izraelio gyvenvietes paleistos raketų atakos pateisinimo ir galima suprasti, kad Izraelis priešinasi, tai – mano protesto prieš nežmoniškus Izraelio vyriausybės veiksmus Gazos ruože ženklas.

Problema ta, kad pastarasis įsiveržimas į Gazos ruožą buvo visiškai neproporcingas ir didžia dalimi nesirenkantis aukų. Nekaltų Palestinos vyrų, moterų ir vaikų skaičius šimtus kartų viršijo Izraelio armijos aukų skaičių.

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. – (PL) Balsuoju už pranešimą dėl EB ir Izraelio susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų. Sutinku su pranešėjo pasiūlymu susitarimą pasirašyti.

Manau, kad šiuo metu galiojančių dvišalių susitarimų pakeitimai dėl paskyrimų, aviacinių degalų apmokestinimo ir kainodaros straipsnių – tinkami. Tikiuosi, kad abipusis pasitikėjimas kitos šalies sistemomis padės įgyvendinti šį susitarimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už P. Costos pranešimą dėl Europos bendrijos ir Izraelio susitarimo dėl tam tikrų oro susisiekimo paslaugų aspektų. Sutinku su pranešėju, kad tam tikrų paslaugų, pvz., oro susisiekimo atžvilgiu turėtų būti sustiprintas ekonominis bendradarbiavimas su Izraeliu siekiant ne tik abipusės naudos, bet ir teigiamų visos aplinkinės srities užsienio politikos rezultatų. Pats esu pranešimo dėl bendros aviacijos bazės su Izraeliu kūrimo pagal Komisijos pasiūlymą dėl visuotinio susitarimo dėl aviacijos su šiuo svarbiu Europos Sąjungos partneriu Viduriniuosiuose Rytuose atsižvelgiant į Europos kaimynystės politiką ir į vieną iš pagrindinių prekybos partnerių Europos ir Viduržemio jūros šalių partnerystės regione pranešėjas.

Be to, Izraelis – ilgametis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos narys, įvykdęs savo įsipareigojimus ir pasirinkęs tokios politikos gaires, kuri atitinka tarptautinius šios srities teisės aktus, ypač susijusius su saugumo, apsaugos ir aplinkos apsaugos bei oro transporto bendrovių darbuotojų gerovės užtikrinimu. Visa tai reiškia, kad anksčiau paminėtas išsamus susitarimas turėtų būti įgyvendintas Bendrijos lygmeniu ypatingą dėmesį skiriant didėjančių transporto srautų aplinkos apsaugai daromam poveikiui ir prieigos sąlygų lygybei.

- Pranešimas: Joseph Borrell Fontelles (A6-0073/2009)

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už EB ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo papildomo protokolo sudarymą, nes jame siekiama atsižvelgti į Rumunijos ir Bulgarijos įstojimą į ES.

Dėl Rumunijos ir Bulgarijos įstojimo į ES Europos Parlamentas pritars Komisijos sprendimo projektui dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimo papildomo protokolo sudarymo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į Europos Sąjungą.

Manau, ypatingai svarbu tai, kad į visus ES su trečiosiomis šalimis pasirašomus susitarimus kaip ES valstybė narė būtų įtraukta ir Rumunija. Rumunija – pilnateisė Europos šeimos narė, taigi, ji turi būti įtraukta į visus su ES susijusius dokumentus. Ji privalo turėti visas ES valstybės narės teises ir prisiimti visus įsipareigojimus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, susilaikiau balsuodamas dėl J. Borrellio Fontelleso pranešimo dėl EB ir Pietų Afrikos Respublikos susitarimo papildomo protokolo sudarymo, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos ir Rumunijos įstojimą į ES. Iš tiesų nemanau, kad galiu visiškai pritarti kolegos Parlamento nario atliktam darbui.

- Pranešimas: Jeanine Hennis-Plasschaert (A6-0061/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Dėkoju, gerb. pirmininke. Nuo Šengeno susitarimo įgyvendinimo pradžios buvo padaryta didžiulė pažanga. Šioje sutartyje buvo sutelktas dėmesys į naują požiūrį į sienų valdymą, tai radikaliai pakeitė daugybės Europos piliečių gyvenimus.

2002 m. prasidėjo naujas integruotam sienų valdymui skirtas etapas, per kurį buvo sukurta bendra teisės aktų visuma, bendras koordinavimo mechanizmas, operatyvaus koordinavimo nurodymai ir bendra integruota rizikos analizė, nustatytos personalo rengimo ir naštos pasidalijimo tarp valstybių narių, rengiantis sudaryti Europos pasieniečių korpusą, gairės.

Dabar, kai šis etapas baigtas, pats laikas pradėti galvoti apie ateitį, kad siekdami visiškai integruoto sienų valdymo galėtume įgyvendinti du uždavinius: sustiprinti saugumą ir sudaryti palankesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams keliauti. Todėl palankiai vertinu Komisijos Parlamentui pateiktus pasiūlymus, į daugelį kurių buvo atkreiptas dėmesys mano pranešime dėl Bendrijos kodekso, nustatančio asmenų judėjimą per sienas reglamentuojančias taisykles. Šiuo atveju neišvengiamai privalome laikytis pasirinktos krypties ir pritarti atvykimo ir išvykimo registravimo sistemos diegimui, sienų kirtimo keliautojams palengvinimui ir elektroninio kelionės leidimo sistemos sukūrimui.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Valstybės narės tebėra atsakingos už atitinkamų savo sienų kontrolę, tačiau tik bendrasis susitarimas ir bendroji politika leis sėkmingai susidoroti su svarbiausiais sienų valdymo ir migracijos srautų iššūkiais.

Erdvė be vidaus sienų negali veikti, kai nėra bendros atsakomybės ir solidarumo valdant šios erdvės išorės sienas. Nederėtų pamiršti pagrindinės to priežasties: ES išorės sienas kasmet kerta daugiau nei 300 mln. keliautojų.

Visiškai integruota sienų valdymo sistema turi padėti įgyvendinti du pagrindinius uždavinius: sustiprinti saugumą ir sudaryti palankesnes sąlygas keliauti tiems, kurie ketina atvykti vadovaudamiesi įstatymais ir dėl tesėtų priežasčių.

Tačiau negalime įgyvendinti kitų naujų iniciatyvų neturėdami išsamaus bendrojo ES sienų strategijai skirto plano. Taip pat svarbu įvertinti egzistuojančias sistemas apsvarstant ir nusprendžiant, ar išties esama tikro naujų priemonių kūrimo poreikio bei įvertinant jų įgyvendinamumą, sąveikumą ir sąnaudas. Be to, reikia įsitikinti, ar tinkamai atsižvelgiama į pagrindines asmenų teises.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Palaikiau J. Hennis-Plaschaert pranešimą dėl kitų Europos Sąjungos sienų valdymo etapų.

Susidūrusi su iššūkiu didinti vidaus saugumą ir kartu sudaryti palankesnes sąlygas trečiųjų šalių piliečiams keliauti, Komisija pasiūlė tris sprendimo priemones: atvykimo ir išvykimo registravimą (siekiant iš esmės išspręsti asmenų, viršijančių vizose nustatyto leistino buvimo šalyje laiką, problemą), sienos kirtimo palengvinimą bona fide keliautojams ir elektroninio kelionės leidimo sistemos įdiegimą remiantis Jungtinėse Valstijose nuo sausio mėn. įvestos sistemos pavyzdžiu. Kalbant apie pastarąjį, norėčiau pabrėžti Komisijos politikos tyrimo, nagrinėjančio tokio pobūdžio sistemos veiksmingumą, poveikį ir praktinį įgyvendinamumą, svarbą: turime turėti galimybę objektyviai įvertinti jos naudingumą bei ne tik numanomą, bet ir tikrąją pridėtinę jos vertę.

Neturėtume pamiršti, kad prieš įgyvendindami šią įspūdingą priemonę turime atsižvelgti į dvi išankstines sąlygas: siekiant sudaryti sąlygas patikrinti pasų ir vizų biometrinius duomenis turime paspartinti antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) nuostatų įgyvendinimą bei turime išnagrinėti sistemos poveikį asmens duomenų apsaugai kad užtikrintume, jog ši priemonė tinkama.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Tokį retą įvykį verta pabrėžti. Šis savo iniciatyva parengtas pranešimas dėl ES išorės sienų valdymo ateities – pagrįstas; jo pasiūlymuose atsispindi tam tikro laipsnio realizmo gaidelės, pvz., pirmasis naujojo ES sienų valdymo nagrinėjimo etapas, kritiška ir nuodugni egzistuojančių sistemų veikimo ir veiksmingumo bei jų sąveikos analizė.

Jei nebūsime lengvatikiai, galime būti nusiteikę optimistiškai. Galbūt tuomet galėsime diskutuoti.

Kaip pavyzdį, padėsiantį mums suprasti šio teksto autorių psichinę būseną, pateiksiu dvi jo ištraukas.

Pirmoje pripažįstama, kad „sudėtinga pasiekti pusiausvyros tarp laisvo tarptautinio vis didesnio žmonių skaičiaus judėjimo ir didesnio Europos piliečių saugumo…“. Tai – tiesa, tačiau kitoje vietoje skaitome, kad „pasienio apsaugos stiprinimo priemonės turi būti įgyvendinamos kartu sudarant geresnes sąlygas keleivių srautams ir skatinant judumą vis labiau globalizuotame pasaulyje“.

Šis šizofrenijos lygis pranoksta mus visus.

  Roselyne Lefrançois (PSE), raštu. – (FR) Man, kaip Socialistų frakcijos Europos Parlamente šešėlinei šio pranešimo pranešėjai, iš pat pradžių kilo rimtų abejonių dėl Europos Komisijos komunikate paminėtos atvykimo ir išvykimo sistemos naudos bei veiksmingumo. Tokios sistemos, kurią akivaizdžiai įkvėpė Jungtinių Valstijų lankytojų ir imigrantų statuso rodiklių technologijų (US-VISIT) programos pavyzdys, įgyvendinimas reikštų milžiniškas investicijas, duosiančias labai abejotinus kovos su nelegalia imigracija bei nusikalstamumu rezultatus. Bet kokiu atveju, tą rodo Jungtinių Valstijų eksperimentas.

Be to, suplanuotos masiniu asmens duomenų rinkimu pagrįstos priemonės, mano manymu, kelia grėsmę privatumui. Šios nuomonės laikosi ir Europos Duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

Per plenarinį posėdį nusprendžiau palaikyti šį pranešimą, nes buvo priimti tam tikri mano siūlyti pakeitimai, kuriais norėjau pabrėžti dėl sistemos būtinumo bei proporcingumo kylančias abejones ir kritiškai įvertinti vis labiau dėl išorės sienų valdymo priimamuose sprendimuose įsigalinčią įtarties kultūrą.

Laikotarpiu, kai pasaulinę ekonomiką kankina krizė, Europos biudžetui, be jokių abejonių, numatomi kiti prioritetai.

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Savo iniciatyva parengtas pranešimas dėl ES sienų valdymo – labai svarbus, nes jis taps 2009 m. EB pateiktų svarstyti teisės aktų orientyru. Būdamas PPE-DE frakcijos pranešėju manau, kad tekste turėtų aiškiau atsispindėti pasirengimui kitiems integruoto sienų valdymo etapams skirta parama.

Dėl ES atvykimo ir išvykimo sistemos, tai dalis jai sukurti reikalingų duomenų jau surinkta tokiose sistemose, kaip Vizų informacinė sistema (VIS), Šengeno informacinė sistema (SIS) ir prieglobsčio prašančių asmenų pirštų atspaudų palyginimo sistema „EURODAC“. Siekdama sumažinti išlaidas, Komisija privalo kontroliuoti šių sistemų tarpusavio ryšį ir padidinti jų funkcionalumą.

Galimybė ES piliečiams pasirinkti naudotis automatizuotais vartais, kaip Registruotų bona fide keliautojų programos dalis, taip pat sveikintina, nes ji padės pagreitinti keleivių srautus ir išvengti spūsčių. Tačiau pasiūliau sąvoką „bona fide keliautojas“ pakeisti sąvoka „dažnai keliaujantis asmuo“, kad kiti keliautojai nebūtų laikomi „keliančiais didelę grėsmę“.

Elektroninio kelionės leidimo sistemos sukūrimas finansiškai nepasiteisina, todėl pasiūliau ją pakeisti reikalavimu į ES atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams privalomai naudotis pasais su biometriniais duomenimis ir iš jų nereikalauti vizų.

Siekdama įgyvendinti strateginius ES tikslus Komisija neturėtų pradėti plėtoti visiškai naujų priemonių, kol esančios veikia puikiai ir yra patikimos.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Išorės sienų apsauga – sritis, kuriai deramo dėmesio neskyrėme nei mes Europos Parlamente, nei kitos Komisijos institucijos. Palaikiau šį pranešimą, nes esu tvirtai įsitikinęs, jog geresnė trečiųjų šalių piliečių identifikacija ne tik užkirs kelią žmonėms, kurie neturėtų įvažiuoti [į ES], bet ir leis lengviau bei paprasčiau atvykti teisėtiems keliautojams.

Iš daugybės būtinų šiame pranešime išvardytų rekomendacijų ir pastabų norėčiau sustoti ties viena – kaip ypatingai svarbu sudaryti išsamų tinkamam sienų valdymui skirtą bendrąjį planą. Net jei dabar institucinius ES pokyčius diktuoja kiti prioritetai, sujungti daugybę tiek pateiktų svarstyti, tiek esančių sienoms skirtų programų į vieną ir išvengti nereikalingo dubliavimosi bei išlaidų tampa būtinybe.

Taip pat noriu pabrėžti, kad labai svarbu koordinuoti šį potencialų planą vadovaujantis patirtimi bei Šengeno erdvės (kuri yra aiškiausias tokios atviros erdvės, kokios visi norime Europoje, pavyzdys) tikslais. Mums nereikia laikinų procedūrų, jau nekalbant apie bendrai nesuderinamo mechanizmo priėmimą.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad ES vidaus sienų kontrolės panaikinimas – labai svarbus žingsnis Europos integracijos link. Deja, jis sukelia ir problemų, į kurias turime atsižvelgti.

Palankiai vertinu Komisijos iniciatyvą parengti pasiūlymus dėl teisės aktų 2009–2010 m. laikotarpiui dėl atvykimo ir išvykimo sistemos, registruotų keliautojų programos (RKP) ir Elektroninio kelionės leidimo sistemos (EKLS) diegimo. Nors manau, kad šios programos turi būti įgyvendintos kiek įmanoma greičiau ir veikti kiek įmanoma efektyviau, jos turi būti tinkamai parengtos.

Tinkamas atvykimo ir išvykimo sistemos veikimas priklausys tiek nuo įrangos, tiek nuo VIS, SIS II ir EURODAC sistemų sėkmingo veikimo galimybių. Manau, labai svarbu parengti išsamaus bendrojo plano projektą, kuriame būtų nustatyta bendroji ES sienų strategijos struktūra ir užtikrintas koordinavimas bei įvairių sistemų bendradarbiavimas su atsakingomis šios srities institucijomis.

Taip pat turime atsižvelgti ir į Jungtinių Valstijų patirtį šioje srityje. Pritariu autorei, kad techniniu požiūriu tokia programa kaip US VISIT gali veikti, ir todėl iš esmės ji negali trukdyti įprastam keleivių srautui.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Prastai apsaugota nuo sukčiavimo, sunkiai įgyvendinama ir retai praktiškai pritaikoma teisinė sistema – atviras pasiūlymas pažeisti – jei ne tiesiog ignoruoti – įstatymus. Atsižvelgiant į turimą informaciją tikriausiai manoma, kad tai – vienas iš daugelio Europos migracijos srities teisės aktų sunkumų. Puikiai žinoma, kad atgrasantis įstatymo poveikis labiau priklauso nuo tikimybės, kad jis bus pritaikytas, dydžio, o ne nuo sankcijų, kurias gali užtraukti. Tai leidžia suprasti, kad taikant dabartinius teisės aktus ir siekiant juos pritaikyti prie įvairiuose pranešimuose apibūdinamos realybės aplinkybių Europos institucijoms reikia bendradarbiauti.

Galiausiai, solidarumo ir nešališko teisingumo vardan reikėtų pabrėžti, kad būtina apsvarstyti naštą, kurią tam tikroms valstybėms narėms sukelia išorinių sienų valdymas.

  Bogusław Rogalski (UEN), raštu. – (PL) Balsavau už šį pranešimą dėl kitų ES sienų valdymo etapų, tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atsižvelgti ateityje.

Erdvė be vidaus sienų negali funkcionuoti, jei nėra atsakomybės už tų sienų valdymą. Didėjanti pasienio apsauga, kuri turėtų būti vystoma kartu su laisvo žmonių judėjimo vieningesnėje Europoje sąlygų gerinimu, – svarbi šio valdymo dalis. Tačiau pagrindiniu tikslu turėtų tapti siekis atrasti pusiausvyrą tarp laisvo žmonių judėjimo užtikrinimo ir didesnio Europos piliečių saugumo.

Reikėtų vadovautis tokia sistema, kuri taip apsaugotų keliautojų privatumą, kad jų asmens duomenimis nebūtų piktnaudžiaujama ir kad keliautojai pasitikėtų tuos duomenis kaupiančiomis institucijomis. Naudojimasis asmens duomenimis naudingas viešajam saugumui, tačiau neleiskime sau pamiršti, kad bet kokia šios srities teisės aktų leidimo veikla turi būti vykdoma remiantis visuomenės pasitikėjimu institucijų veikla. Norint to pasiekti, būtina apsaugoti asmens duomenis ir tinkamai juos prižiūrėti.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ketinu palaikyti J. Hennis-Plasschaert pranešimą dėl svarbaus kitų Europos Sąjungos sienų valdymo etapų ir panašios trečiųjų šalių patirties klausimo. Pritariu pranešėjai, kad prieš investuojant papildomas lėšas ir diegiant sistemas, kurioms Komisija, atrodo, teikia pirmenybę, būtent: visiems trečiųjų šalių piliečiams taikytinai atvykimo ir išvykimo sistemai, taip pat jiems atvirai registruotų keliautojų programai (RGP) bei „vietos“ registruotų keliautojų sistemų ir automatizuotos pasienio kontrolės kūrimo sistemos deriniui, būtina įvertinti sienų valdymo sistemoje jau esančias priemones. Anksčiau minėtos naujosios priemonės atveria daug galimybių, tačiau reikia pabrėžti (ir šiuo atžvilgiu palankiai vertinu pranešėjos atliktą darbą), kad pats svarbiausias dalykas – užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir vystyti asmenų konfidencialumo atžvilgiu mažiausiai „grobikiškų“ technologijas, neužmirštant ir išsamios naudos ir sąnaudų analizės.

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. – (RO) Atsižvelgiant į tai, kad laisvas žmonių judėjimas –Europos projekto dalis, per pastaruosius metus priimtomis priemonėmis buvo siekiama palengvinti vidaus sienų kontrolę. Tačiau taip pat reikia griežtesnių priemonių išorinių sienų kontrolei.

Atsidūrus tokioje situacijoje, kai, pvz., per 2006 m. ES buvo užregistruoti apie 8 mln. nelegalių imigrantų, manau, kad Komisijos iniciatyva per 2012–2015 m. įdiegti atvykimo ir išvykimo sistemą, registruotų keliautojų programą ir elektroninio kelionės leidimo sistemą (EKLS) – tikrai reikalinga. Iš troškimo realybe pavirtusi Europos erdvė be sienų gali funkcionuoti tik prisiėmus bendrą atsakomybę ir būnant solidariems valdant šios erdvės išorės sienas (tai – užduotis, kurią atliekant ES pasienio srityje įsikūrusios valstybės narės, taip pat ir Rumunija, vaidins pagrindinį vaidmenį).

Tačiau neturėtume pamiršti, kad jau yra sienų apsaugos sistemos, pvz., Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) ir agentūra Frontex. Todėl labai svarbu atsižvelgiant į jų veiksmingumą įvertinti, kiek naujoji iniciatyva nedubliuodama kitų programų gali papildyti jau esančias. Be to, nuolat turime stengtis užtikrinti teisę į asmens privatumą ir vystyti naujas, mažiau „grobikiškas“ technologijas.

  Daniel Strož (GUE/NGL), raštu. – (CS) Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad visiškai nesutinku su viena pagrindinių šio pranešimų išvadų, kurioje teigiama, kad ES vidaus sienų kontrolės panaikinimas – vienas didžiausių Europos integracijos laimėjimų. Sienų kontrolės panaikinimas – paprasčiausiai neišvengiamas neoliberalaus ES projekto ir jo suinteresuotumo laisvu kapitalo, prekių ir asmenų (kitais žodžiais tariant – darbuotojų) judėjimu padarinys. ES turėtų skinti pergales visų pirma taikos ir socialinės politikos srityse, deja, tokių atvejų skaičius visuomet daug mažesnis.

Taip pat panešime savaime suprantamu dalyku laikoma tai, kad ES, valdydama išorės sienas, turėtų kopijuoti JAV įdiegtas sistemas. Turint omenyje išties egzistuojančią „geležinę uždangą“ tarp Jungtinių Valstijų ir Meksikos, kurios apribojimų verčiama griežtai laikytis, šis pasiūlymas visiškai prašauna pro šalį. Kalbant apie ES išorės sienas, taip pat norėčiau pabrėžti, kad pastaruoju metu Europoje tapo visiškai aišku, jog politinių ir socialinių problemų policija bei įprastų priemonių naudojimas išspręsti negali.

- Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0040/2009)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) Šiame paaiškinime dėl balsavimo mes, Švedijos socialdemokratų partijos nariai Europos Parlamente, siekiame paaiškinti, kodėl nusprendėme balsuoti už K. H. Lehnės pranešimą dėl įmonių registruotųjų buveinių perkėlimo į kitą šalį. Manome kad jis – svarbus K. H. Lehnės pranešimo dėl Europos privačiosios bendrovės statuto papildymas.

Manome, kad įmonės registruotosios buveinės perkėlimą į kitą šalį reglamentuojančio bendrojo nuostatų rinkinio trūkumas sukelia problemų vidaus rinkos sienas peržengti norinčioms įmonėms, nes norėdamos perkelti savo registruotąją buveinę dabar jos priverstos likviduotis ir taip nutraukti įmonės veiklą. Taip pat teigiamu dalyku laikome tai, kad Europos Parlamentas siūlo užtikrinti, jog įmonės registruotosios buveinės turėtų būti perkeliamos laikantis teisinių, socialinių bei fiskalinių sąlygų. Pritariame pabrėžtai Europos Parlamento nuomonei, kad įmonės buveinės perkėlimas mokesčių aspektu turėtų būti neutralus.

Deja, nesutinkame su visomis komiteto pateiktomis išvadomis dėl pranešimo diskusijų. Pvz., nesutinkame su G konstatuojamosios dalies formuluote, kad Europos Parlamentas negali leisti teisės aktų, prieštaraujančių Europos Teisingumo Teismo praktikai. Norėtume pabrėžti, kad tik Europos Parlamentas, kartu su Taryba, leidžia įstatymus, o po to Europos Teisingumo Teismas tuos įstatymus aiškina, ir jokiu būdu ne priešingai. Be to, norėtume, kad sakinys „Europos Parlamentas, atsižvelgdamas į Lisabonos strategiją, pabrėžia teigiamą konkurencijos mokesčių srityje poveikį ekonomikos augimui“ iš pranešimo būtų išbrauktas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, balsavau prieš K. H. Lehnės pranešimą dėl įmonių registruotųjų buveinių perkėlimo į kitą šalį. Manau, kad įmonės perkėlimas į kitą šalį turėtų būti laikomas ne vienu esminių vidaus rinkos sukūrimo elementų, bet, kaip dažniausiai pasitaiko, vienu galimų būdų, padedančių apeiti įvairius šalies teisės aktais reglamentuojamus aspektus (kalbu ne tik apie apmokestinimą). Neigiamai vertinu šį pranešimą, nes kyla grėsmė, jog registruotųjų buveinių perkėlimas į kitą šalį gali būti atliekamas nesilaikant teisinių, socialinių ir fiskalinių Europos Sąjungos reikalavimų.

- Pranešimas: Giusto Catania (A6-0050/2009)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, palankiai įvertinau Giusto Catanios pranešimą. Mano manymu, turime persvarstyti Dublino reglamentą, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė priimdama sprendimą atsižvelgtų į individualius prieglobsčio prašytojo poreikius. Turime pabrėžti prieglobsčio prašančių asmenų integracijos į naują aplinką svarbą ir užtikrinti, kad jiems bus suteikta galimybė išmokti šalies, kurioje jie pasilieka, kalbą. Taip jie galės geriau įsilieti į naująją kultūrą.

  Guy Bono (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už šį savo iniciatyva parengtą Italijai atstovaujančio Europos Parlamento vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos/Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų frakcijos nario Giusto Catanios pranešimą dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities.

Šio pranešimo tekstu bandoma atkreipti mūsų dėmesį į prieglobsčio prašančių asmenų, kurių likimas kartais panašus į loteriją priklausomai nuo šalies, kurioje jie apsistojo ir kurioje sulaikymo sąlygos kartais tik patenkinamos, padėtį. Ši situacija ypač aktuali pasienio šalims, tačiau ją reikia spręsti visos Europos lygmeniu. Pagrindinės prieglobsčio prašančių asmenų teisės atsidūrė pavojuje, tam tikrų šalių gebėjimai susidoroti su šiuo migracijos srautų keliamu spaudimu – taip pat. Tai – bendra atsakomybė.

Šio pranešimo privalumas – aiškiai įvertinta padėtis ir įvardyti Europos Sąjungos laukiantys iššūkiai šių diskusijų kontekste.

Per balsavimą prisijungiau prie Prancūzijos socialistų. Smerkiame susiklosčiusią padėtį, kurios nebegalime ilgiau toleruoti ir kurią Europa, būdama demokratine institucija bei žmogaus teisių gynėja, privalo ištaisyti.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. – Pasisakau prieš tolesnius žingsnius bendros Europos imigracijos ir prieglobsčio politikos link. Manau, kad suderinta prieglobsčio sistema pakenks suvereniai Jungtinės Karalystės teisei pačiai spręsti, kam mano šalyje turėtų būti leidžiama prašyti prieglobsčio, o kam – ne. Be to, manau, kad bendra prieglobsčio sistema susilpnins Didžiosios Britanijos ministrų ir parlamento narių atskaitingumą juos išrinkusiems piliečiams.

Pripažįstu, kad tokios išsivysčiusios šalys kaip mano turi humanitarinių įsipareigojimų žmonėms iš trečiųjų šalių, kurie patyrė ar grįžę į savo šalį gali būti persekiojami, kankinami ar jiems ten gali kilti mirties grėsmė. Tačiau man neramu, kad panaikinę nepriklausomą Jungtinės Karalystės galimybę pačiai kontroliuoti ir reguliuoti į šalies teritoriją atvykstančius prieglobsčio prašytojus, potencialiai pastatysime save į papildomą teroristų išpuolių keliamą pavojų.

  Gérard Deprez (ALDE), raštu. – (FR) Palankiai vertinu G. Catanios pranešimą dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities.

Visi politiniai pabėgėliai turi teisę atvykti į Europos Sąjungą, o pripažinus jų statusą – Europos teritorijoje apsigyventi. Deja, ši teisė atskirose valstybėse narėse taikoma nevienodai: pabėgėlio statuso pripažinimo lygis valstybėse narėse skiriasi nuo 0 iki 90 proc.

Jei ketiname nustatyti vienodai aukštą apsaugos lygį visoje ES, privalome skubiai nustatyti keletą sistemos elementų. Reikėtų priimti bendras prieglobsčio prašymų procedūras ir bendrus standartus, pagal kuriuos asmenys būtų priskiriami pabėgėliams, įdiegti teisinę ir veiksmingą valstybių narių solidarumo sistemą – kai kurios šalys tiesiog užtvindytos prieglobsčio prašymais, tuo tarpu kitos jų sulaukia kur kas mažiau, – gerinti priėmimo sąlygas prašymų teikėjams, ypač nepilnamečiams, mažinti sulaikymo praktikos atvejų skaičių ir įkurti Europos prieglobsčio pagalbos tarnybą.

Šie viso „prieglobsčio teisės aktų paketo“ aspektai atsidūrė pavojuje. Svarstyti jį pradėjome tik baigiantis šio Parlamento kadencijai.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Pagrindinė G. Catanios pranešimo mintis ta, kad tarptautinės apsaugos prašantys asmenys visuomet yra bone fide, tačiau iš esmės visi žino, kad labai dažnai prieglobstis – ne kas kita, kaip dingstis, kuria potencialūs ekonominiai imigrantai naudojasi, kad nebūtų išsiųsti iš šalies. Jų teigimu, valstybės narės tariamai kurčios jų nelaimėms, imasi represinių priemonių ir pernelyg lėtai priima sprendimus. Deja, niekas neatkreipia dėmesio, kad tai – piktnaudžiavimas procedūra siekiant neteisėtų tikslų, apsunkinantis ir sulėtinantis tikrųjų prieglobsčio prašymų įvertinimą.

Nekyla abejonių, kad iš šių teiginių atsirado keletas pranešime pateiktų pasiūlymų, pvz., siūlymai, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą atsakinga valstybė turėtų atsižvelgti į prieglobsčio prašytojo pageidavimus, kad prašymą nagrinėjančią šalį turėtų paskirti atsakingas Europos organas, kad prieglobsčio prašytojams būtų suteiktos tokios pačios teisės, kokios suteikiamos ilgalaikiams gyventojams, kad jiems būtų suteikta galimybė laisvai judėti Europos teritorijoje ir pan.

Sutinkame, kad reikia bendradarbiauti su tomis Europos šalimis, kurios dėl savo geografinės padėties susiduria su didžiausiais migracijos srautais ir su jais tvarkydamosi patiria sunkumų, tačiau šis bendradarbiavimas jokiu būdu neturėtų baigtis Europos politikos, nurodančios, ką valstybės turėtų priimti į savo šalies teritoriją ir pagrįstos prieglobsčio prašančių asmenų bei viršvyriausybinės administracijos užgaidomis, sukūrimu.

  Louis Grech (PSE), raštu. – Pritariame kompromisinio pranešimo esmei, todėl balsuojame už jį. Nors iš esmės vertiname jį teigiamai, nesutinkame su tam tikromis jo išlygomis, pvz., dėl asmenų kalinimo. Mano manymu, jos iki galo neatspindi ir nevisiškai teisingai interpretuoja sudėtingą tokių mažų valstybių narių kaip Malta, situaciją.

Atsižvelgus į jos geografinį plotą (121 kvadratinė mylia), mažą gyventojų skaičių (400 000 žmonių) ir kitus ribotus (administracinius, finansinius ir t. t.) išteklius, Malta susiduria su neproporcingai dideliu nelegalių imigrantų srautu. Į šį aspektą reikėtų atsižvelgti derinant ir svarstant šį klausimą bei leidžiant su juo susijusius įstatymus.

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Iš tikrųjų, už šio troškimo sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą slypi vienas vienintelis tikslas – suteikti Europos Sąjungos valstybėms narėms pasirinkimo teisę paprasčiau ir be jokių suvaržymų (kurie anksčiau buvo laikyti beverčiais ir prieštaraujantys žmogaus teisėms) priimti kiek įmanoma daugiau potencialių imigrantų.

Taip Europa dar kartą patvirtino savo, kaip visus imigrantus priimančios šalies, poziciją. Buvo ypatingai pabrėžtas visapusiškas negrąžinimo principo laikymasis ir Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencijoje įtvirtinta pareiga suteikti paramą.

Vadinasi – tai išties suprantama iš šių imigraciją skatinančių modelių – akivaizdus faktas, kad kiekviena valstybė narė vis dar yra suvereni šalis ir turi savas prieglobsčio teisės procedūras neišvengiamai sąlygoja skirtingą prieglobsčio prašymų priėmimą ir užkerta kelią bendram prieglobsčio prašančių asmenų prašymų priėmimui.

Susidūrę su beveik 26 mln. šalies viduje perkeltų žmonių ir daugiau nei 12 mln. pabėgėlių visame pasaulyje, užuot ieškoję tolesnių jų priėmimo sprendimų, – nes pastangų sprendžiant proporcingai didėjančio poreikio augimą niekada nebus per daug – verčiau leiskime tiems žmonėms ir paraginkime juos likti savo šalyse, susirasti ten darbus ir kurti ten savo šeimas.

  Jean-Marie Le Pen (NI), raštu. – (FR) Komunisto Parlamento nario G. Catanios pranešime siūloma sukurti imigraciją skatinančią Europos politiką.

Iš esmės prisidengęs žmogaus teisių gynimo dingstimi jis nori paversti Europą atvira viso pasaulio vargus priimti pasiruošusią bendruomene.

Šiuo tikslu jis siūlo hierarchiškai suderinti prieglobsčio teisės aktus, laikytis negrąžinimo principo, vengti sulaikymo praktikos ir netgi išplėsti direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, taikymo sritį ir taikyti ją pabėgėliams.

G. Catania apsimeta pamiršęs, jog dauguma į Europą atvykstančių nelegalių imigrantų – iš kurių per 2008 m. net 75 000 pasiekė Viduržiemio jūros pakrantę – ne politiniai, bet ekonominiai pabėgėliai, bėgantys nuo savo šalių skurdo.

Priešingai Ženevos konvencijai, pranešime nei žodžiu neužsimenama apie šį piktnaudžiavimą teise į prieglobstį. Ir ne be priežasties: labai patogu nuolat primenant koks baisus kolonizatorius buvo „baltasis žmogus“ priversti jį jaustis kaltu ir kartoti, kad dabar jis turi už tai sumokėti tiesiogine šio žodžio prasme. Legendos ilgai nemiršta.

Stengdamasis prieglobsčio teisę pertvarkyti į įprastą imigracijos sritį G. Catania ruošia dirvą piktnaudžiavimo atvejų įvairovei ir nelegalius imigrantus paverčia tikrais atpirkimo ožiais.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. – (DE) Palankiai vertinu faktą, jog Komisija pasiūlė ES prieglobsčio teisės aktus atnaujinantį reglamentą, nes, atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, toks reglamentas skubiai reikalingas. Pabėgėlių skaičius nuolat didėja, o dabar galiojantys prieglobsčio teisę apibrėžiantys reglamentai ir direktyvos nebepajėgios padėti susidoroti su susiklosčiusia padėtimi. Todėl manau, kad būtina kiek įmanoma greičiau įgyvendinti Komisijos siūlomas reformas ir norėčiau išskirti šiuos ypatingai svarbius reformų aspektus.

Turi būti sukurta bendra prieglobsčio sistema, kuri užtikrintų „vienodus ir pakankamus terminus“.

Turi būti gerbiamos pabėgėlių teisės – dėl savo kaip asmenų, kuriems „reikalinga apsauga“, statuso jie negali būti iš principo suimti ir uždaryti į kalėjimą.

Turi būti įkurta vienoda sienų kontrolė, kad turintys teisę į tarptautinę apsaugą žmonės galėtų lengviau patekti į [ES] teritoriją.

Siekiant kad žmonės, kuriems reikia ypatingos apsaugos, galėtų gyventi ir kitoje ES šalyje, reikia iš naujo išnagrinėti šiuo metu galiojančią Dublino sistemą, pagal kurią į prieglobsčio prašančių asmenų pageidavimus, pvz., Europos šalies pasirinkimą, šiuo metu neatsižvelgiama.

Atskiroms valstybėms narėms turi būti užtikrinama galimybė savarankiškai spręsti, kuriuos žmonės jos nori priimti ir kiek jų nori priimti bei suteikiama teisė pagrįsti tokius savo sprendimus.

Palankiai vertinu Komisijos pasiūlymą ir savo iniciatyva parengtą pranešimą, tačiau norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad greitai ir vienodai įgyvendinti sprendimus – vienas esminių dalykų.

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. − (NL) Gerb. pirmininke, balsavau prieš G. Catanios pasiūlymą dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities. Mano partija – Olandijos socialistų partija – nemano, kad prieglobsčio politikos suderinimas ir jos vykdymui skirtos agentūros įkūrimas ateityje veiksmingai prisidėtų prie didesnio prieglobsčio prašymų skaičiaus padalijimo skirtingoms valstybėms narėms. Prieglobsčio prašymus dažniausiai sąlygoja prašytojų šeimos narių ir pažįstamų apsigyvenimas tam tikrose valstybėse narėse, o tai pritraukia naujus gauti prieglobstį siekiančius asmenis.

Taip pat laikausi nuomonės, kad dėl prieglobsčio politikos suderinimo gali atsirasti žemesnės kokybės prieglobsčio politika tose šalyse, kuriose ši politika dabar reglamentuojama palyginti gerai, nes valstybės narės naudosis šia standartizacija orientuodamosi į žemiausią įmanomą lygį. Toks orientavimasis į žemiausią lygį nepageidaujamas ir pakenktų prieglobsčio prašantiems asmenims. Nors labai vertinu G. Catanios pastangas, negaliu teigiamai vertinti jo šiuo klausimu padarytų išvadų.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Nors, atsižvelgiant į didžiulius pabėgėlių srautus, bendradarbiavimas sprendžiant prieglobsčio klausimus labai svarbus, pasiūlymo steigti Europos prieglobsčio agentūrą prasmė abejotina. Tolesnis modernizavimas gali būti įgyvendintas be tokios agentūros, o kai kurios jai priskirtos funkcijos yra tokių organizacijų, kaip Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex) kompetencija. Visiškai nepriimtina, kad ši naujoji agentūra rengs rizikos analizes, kuriomis valstybės narės privalės naudotis tarsi nurodymais, kuriuos prieglobsčio prašančius asmenis jos privalės priimti. Tai – įžūlus kišimasis į valstybių narių suverenitetą, kuriam tėra vienintelis atsakymas – jo atmetimas.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Nepaisant to, kad kai kuriais atvejais emigruoti asmenį skatinančios priežastys būna panašios į prašyti prieglobsčio asmenis priverčiančias priežastis, šios dvi sistemos turi būti pakankamai atskirtos arba teisinių aspektų, arba administracinių procedūrų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į šią svarbią išlygą būtina apsvarstyti faktą, kad dėl iš esmės atvirų Šengeno erdvės sienų vienoje valstybėje narėje priimti sprendimai gali turėti didžiulės reikšmės kitai valstybei narei. Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad prieglobsčio prašantis asmuo Europos idėją suvokia kaip visumą, nes jis „Europos Sąjungą“ mato kaip nedalomą regioną ir įsivaizduoja jį kaip priešingybę pavojui, nuo kurio bėga. Galiausiai prieglobsčio prašančiam asmeniui, bėgančiam nuo tikros jo ar jos gyvybei iškilusios grėsmės, bus sunku pasirinkti patekimo į Europos teritoriją vietą ar atlikti visas imigranto statusui įgyti reikalingas ir būtinas administracines procedūras. Šie pasvarstymai rodo valstybių narių koordinacijos ir bendradarbiavimo būtinybę, nekalbant jau apie aukštesnę prasmę, kad prieglobstis turėtų tapti alternatyvia imigracijos priemone, o ypač priemone, padėsiančia išvengti tam tikrų migracijos srautų neteisėtumo.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, negaliu sutikti su daugeliu G. Catanios pranešimo dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities aspektų, todėl privalau balsuoti prieš jį. Nors pritariu G. Catanios minčiai, jog prieglobsčio sąvoka – esminė demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos dalis, tačiau siekiant, kad ji būtų veiksminga, reikia pasistengti išvengti bet kokio įmanomo piktnaudžiavimo.

Todėl, kalbant Europos Vadovų Tarybos praėjusių metų spalio mėn. priimto Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto žodžiais, vietoj bendros Europos prieglobsčio sistemos ir vietoj „prieglobsčio Europos sukūrimo“ verčiau reikėtų sukurti „teisių Europą“, kitaip tariant, sukurti tokią Europą, kuri kovoja su padidėjusio pabėgėlių skaičiaus (į ką atkreipia mūsų dėmesį pranešėjas) priežastimis, kuri tam tikrose šalyse sprendžiant konfliktus prisiima ryžtingesnį tarptautinį vaidmenį, ir kuri daro didesnį spaudimą reikalaudama užtikrinti pagarbą orumui, žmogaus gyvenimui ir pagrindinėms laisvėms visur, kur tik šios teisės nėra gerbiamos. Kova su šiais teisių pažeidimų padariniais nesprendžia ir niekada veiksmingai neišspręs esminės problemos, kuriai spręsti turėtų būti taikomos visiškai kitokios priemonės.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. − (NL) Pastaraisiais metais pabėgėlių skaičius ES išaugo iki 12 mln., be to, yra 26 mln. šalies viduje perkeltų asmenų.

Bendra Europos prieglobsčio politika būtina, nes 27 ES valstybių narių prieglobsčio politikos kryptys pernelyg skirtingos, o tai praktiškai reiškia žaidimą su žmonių ateitimi. Tai absurdiška. Per pirmąjį Europos bendros prieglobsčio sistemos diegimo etapą (1999–2005 m.) ES, remdamasi bendraisiais minimaliais standartais, stengėsi suderinti valstybių narių politikos metodus. Per antrąjį etapą buvo dirbama su bendra prieglobsčio suteikimo procedūra ir vienodo statuso tiems, kuriems suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga, užtikrinimu.

Pranešime, kurį šiandien priimsime, palankiai vertinamas Europos prieglobsčio agentūros įkūrimas, tačiau apgailestaujama dėl lėtos antrojo etapo tikslų įgyvendinimo pažangos. Dėl to, žinoma, turėtume kaltinti neįsigaliojusią Lisabonos sutartį. Teigiamai vertinu raginimus patobulinti veikiančius teisės aktus, susijusius su abiem Prieglobsčio procedūrų direktyvomis: direktyva, nustatančia priėmimo sąlygas ir su pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką reglamentuojančia direktyva.

Palaikau šį pranešimą, nes manau, kad svarbu įdiegti pabėgėliams taikomus apsaugos standartus. Taip pat svarbu, kad visos valstybės narės prisiimdamos atsakomybę ir tikslingai bendradarbiaudamos parodytų savo solidarumą.

- Pranešimas: Gabriele Stauner (A6-0022/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už G. Stauner pranešimą dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos Sąjungos biudžeto vidaus kontrolės sistemos. Teisingo finansų valdymo ir biudžeto skaidrumo principų laikymasis – esminis dalykas ne tik pritaikant supaprastintas kontrolei taikomas teisės normas ir remiantis dėl to galimu išlaidų sumažėjimu stengiantis pelnyti teigiamą Europos Audito Rūmų patikinimo pareiškimą, bet taip pat ir siekiant vidutinės trukmės laikotarpiu veiksmingiau kontroliuoti Europos Sąjungos piliečių lėšų panaudojimą ir taip sustiprinti ES veiksmų pagrįstumą. Todėl manau, kad labai svarbu pradėti bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir nepriklausomomis audito institucijomis, į ką, beje, jau atkreipė dėmesį pranešėja.

- Pranešimas: Manuel Medina Ortega (A6-0058/2009)

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Vis dažniau teismai susiduria su įvairiais tarptautiniais ir tarpvalstybiniais įrodymų rinkimą reglamentuojančiais įstatymais. Tokių atvejų pavyzdžiais būtų Vokietijoje automobilių avarijas sukėlę austrai, su defektais kitose valstybėse narėse įsigytos prekės ar paslaugos, visiškai kitame ES krašte gyvenantys liudininkai ar į užsienį persikėlę kaltinamieji. Teisė į žalos atlyginimą jokiu būdu neturi nustoti galiojusi tik todėl, kad įrodymai egzistuoja ne toje valstybėje narėje, kurioje įsikūręs bylą nagrinėjantis teismas. Tuo remiantis galima teigti, kad civilinėse ir komercinėse bylose tiek praeityje, tiek dabar tarpvalstybiniu mastu yra likusių neišspręstų įrodymų rinkimo klausimų. Kadangi šias bylas tikrai vis dar reikia spręsti, balsavau už šį pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už M. Medinos Ortegos pranešimą dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinės bylose. Nekyla abejonių, kad siekiant didinti veiksmingumą ir taip išvengti nereikalingo laiko ir pinigų švaistymo, reikėtų skatinti tiesioginius teismų ryšius ir jų aktyvų bendradarbiavimą. Be to, reikėtų dažniau naudotis informacinėmis technologijomis, ypač saugiu elektroninio pašto ryšiu, ir rengti vaizdo konferencijas, nes šios priemonės duoda veiksmingesnių rezultatų ir yra rentabilesnės. Galiausiai pritariu pranešėjui, kad reikėtų teigiamai vertinti tai, kas šioje srityje padaryta atsižvelgiant į e. teisingumo programą.

- Pranešimas: Bert Doorn (A6-0014/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už B. Doorno pranešimą dėl Direktyvos 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito įgyvendinimo. Visiškai sutinku, kad būtina reikalauti, jog Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, remtų jų kokybės užtikrinimo institucijas, teikiančias nepriklausomą ir objektyvų audito įmonių kokybės užtikrinimą. Be to, manau, kad teisinga ir būtina stebėti bei pranešti apie tai, kokiu mastu buvo pasiekti arba tikimasi pasiekti direktyvos tikslų.

- Pranešimas: Claire Gibault (A6-0003/2009)

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. – Britų konservatorių partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai visais visuomenės aspektais, įskaitant ir scenos menų sritį, pasisako už vienodą požiūrį į vyrus ir moteris ir vienodas jiems suteikiamas galimybes. Tuo remdamiesi šiandien palaikėme šį pranešimą.

Tačiau norėtume pabrėžti, kad nesutinkame su kvotų koncepcija, kurią turima omenyje, pvz. 12-oje šio pranešimo dalyje.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Dėkoju, gerb. pirmininke. Balsavau už šį pranešimą. Praėjus kelioms dienoms po Tarptautinės moters dienos vėl susirinkome šiuose Rūmuose ir svarstome socialinės dviejų lyčių nelygybės klausimus. Kaip aiškiai pabrėžė Komisija, netgi scenos menų pasaulis negali išvengti šių problemų.

Visame scenos menų sektoriuje moterys vis dar vargsta siekdamos visiškos lygybės, retai eina aukštas vadovaujamąsias pareigas didelėse kultūros institucijose ir dažnai gauna mažesnį atlyginimą, negu jų kolegos vyrai. Netipinės menų srityje dirbančias moteris apibūdinančios darbo valandos ypač apsunkina jų vaidmenų – darbuotojų, žmonų ir motinų – suderinimą ir dažnai verčia moteris rinktis tarp šeimos ir karjeros.

Norėčiau baigti pabrėždamas, kad reikia užtikrinti lyčių pusiausvyrą sprendimų priėmimo ir patariamuosiuose organuose, kurie dalyvauja įdarbinant, skiriant į aukštesnes pareigas, skirstant ir skiriant finansines lėšas, taip pat ir kitose sektoriaus šakose siekiant sukurti statistinės stebėsenos sistemą, kuri padėtų atlikti lyginamąją moterų darbo sąlygų skirtingose ES valstybėse narėse analizę.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pranešimą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris scenos menų srityje, nes šioje srityje labai juntama ir gaji nuolatinė moterų ir vyrų nelygybė bei nelygios įsidarbinimo galimybės. Taip pat būtina praktiškai įgyvendinti demokratinį principą, pagal kurį „už tą patį atliekamą darbą turi būti mokamas toks pats užmokestis“ ir kuris menų sektoriuje, kaip ir kituose sektoriuose, vis dar ne visada taikomas.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. – Scenos menų sritis tūkstančius metų klestėjo visose visuomenėse. Todėl galima ginčytis, kodėl ES jaučia poreikį primesti savo valią tam sektoriui, kuris klesti būtent todėl, kad didžia dalimi išvengia Briuselio kišimosi.

Nemanau, kad mano, kaip Europos Parlamento nario, pareiga nurodinėti scenos menų srities darbuotojams, kaip jie turėtų reguliuoti savo santykius. Iš tikro galvoju, kad mano užduotis – užtikrinti, kad menininkus ir scenos menų srities organizacijas kiek įmanoma mažiau paveiktų gerų ketinimų vedamos, tačiau orientuotos visiškai ne ta, kuria derėtų, linkme ir naivokos iniciatyvos, kaip ši.

Įstatymo atžvilgiu visuomet palaikau vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, tačiau manau, kad neturėtume leisti politiniam spaudimui kištis į menų srities sprendimų priėmimą. Šiuose Rūmuose tvirtai laikėmės savo pozicijos dėl reakcijos, kurią išprovokavo Danijos laikraščiuose publikuoti pranašą Mahometą vaizduojantys piešiniai. Bijau, kad netgi nežymiai ribodami menininkų laisvę, griauname žodžio laisvės vertybes.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome už šį pranešimą, nes jame pabrėžiama didelė ir gaji moterų ir vyrų nelygybė scenos menų srityje bei jos poveikis visai visuomenei. Jame taip pat pabrėžiama, kad būtina skatinti moterų galimybes dirbti visus meno specialybių darbus, kuriuos dirbančių moterų vis dar yra mažiau negu vyrų.

Kaip pabrėžiama pranešime, meno profesijas pasirinkusių ir oficialias pareigas kultūros srityje einančių moterų dalis labai maža. Be to, kultūros įstaigose ar akademijose ir universitetuose, kuriuose mokoma kai kurių menų, vadovaujamąsias pareigas eina per mažai moterų.

Todėl sutinkame su daugeliu pristatytų pranešimo pasiūlymų ir pabrėžiame, kad būtina skatinti moterų galimybes dirbti visus meno specialybių darbus ir užsiimti kita su menais susijusia veikla, kurioje dirbančių moterų vis dar mažiau negu vyrų. Taip pat reikėtų paraginti valstybes nares panaikinti visas kliūtis, trukdančias moterims eiti vadovaujamąsias pareigas kultūros institucijose, akademijose ir universitetuose.

Taip pat pabrėžiame, kad moterų diskriminacija užkerta kelią toliau vystytis kultūros sektoriui, nes taip iš jo atimami talentai ir mažėja gebėjimai. Pritariame, kad siekiant, jog talentai būtų pripažinti, jiems reikia susitikti su publika.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Nereikia nei sakyti, kad mes, atstovaujantys „June List“ partijai, esame už vienodą požiūrį į vyrus ir moteris, už vienodą užmokestį, mokamą už tokį pat atliekamą darbą, ir už pagrindinių moterų ir vyrų lygybės principų laikymąsi. Todėl balsavome už šį pranešimą.

Tačiau mūsų balsas „už“ turi vieną aiškią išlygą. Nepritariame Europos Parlamento pastangoms nustatyti, kaip atskiros valstybės narės turėtų, pvz., organizuoti savo šalies vaikų priežiūrą ar taikyti kvotų sistemą.

Šis pranešimas – tipiškas Europos Parlamentą apibūdinantis kišimosi ne į savo reikalus ir užsidegimo reglamentuoti visus reikalus pavyzdys. Užuot atlikęs susirinkimo, sprendžiančio neatidėliotinus iššūkius, su kuriais norint susidoroti reikia tarpvalstybinio bendradarbiavimo, funkciją, jis nuolat kišasi į tas svarstomas problemas, kurios yra ir turėtų likti valstybių narių klausimais.

  David Martin (PSE), raštu. – Šiame pranešime pabrėžiama nuolatinė scenos menų srityje dirbančių moterų ir vyrų nelygybė ir nelygios įsidarbinimo galimybės. Palaikau šį pranešimą, kuriame valstybės narės raginamos imtis konkrečių veiksmų ir paskatinti bei padrąsinti moteris tęsti savo profesinę karjerą tose srityse, kur jų dalis vis dar labai maža.

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. – Manau, kad lyčių nelygybė turėtų palaipsniui išnykti iš mūsų gyvenimų. Civilizuotame šių dienų pasaulyje turime atsikratyti vyrų ir moterų, daugumos ir mažumos nelygybių. Europos Parlamentas privalo laikytis anksčiau savo priimtų teisės aktų ir puoselėti visuotinio solidarumo vertybes. Per scenos menų ir įvairių kitų sričių sprendimų priėmimo procesus turi būti užtikrinta lyčių pusiausvyra. Siekiant atrasti tikrus talentus, gabiausius atlikėjus ir labiausiai nusipelniusius kandidatus, tose pačiose srityse moterims turi būti suteikiamas toks pat statusas, kaip ir vyrams. Jei vyrams teikiama pirmenybė prieš moteris ar atvirkščiai, tokioje situacijoje reikia imtis rimtų pataisų, įgyvendinamų apsaugos priemonių ir taip panaikinti susidariusią prieštaringą padėtį. Tam tikros grupės išskyrimas remiantis lyties ar bet kokia kita ypatybe ES toleruojamas nebus, o mūsų pareiga – užtikrinti, kad šis principas būtų taikomas scenos menų (taip pat ir kitose) srityse. Todėl mano ir visos PPE-DE frakcijos pareiga – balsavimu pareikšti savo pasitikėjimą bet kokiais teisės aktais, kuriais skatinamas vienodas požiūris į vyrus ir moteris, taisomi įstatymų pažeidimai ir puoselėjama abiejų lyčių asmenų sanglauda.

  Maria Petre (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už C. Gibault pranešimą. Mudviem puikiai sekėsi bendradarbiauti. Neturėtume pamiršti, kad scenos menų srityje moterų dalis apskritai labai maža, ypač šiame sektoriuje užimančių vadovaujamąsias pareigas. Taip pat turėtume atsižvelgti ir į tai, kad kalbame apie ypatingai didžiuliam atsveriamajam poveikiui jautrią sritį, kuri savo publikai ir visai visuomenei perduoda svarbių pamokymų. Neturime pakankamai vaikų lopšelių ir darželių. Taip pat scenos menų sektoriaus darbo valandos – ilgos ir nestandartinės. Jei patobulinsime šiuos aspektus, pranešime pasiūlytas tikslas – užtikrinti, kad menų sektoriuje dirbtų bent 30 proc. mažumą lyties požiūriu sudarančių asmenų – gali būti pasiektas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už C. Gibault pranešimą dėl vienodo požiūrio į vyrus ir moteris scenos menų srityje. Pritariu C. Gibault pranešime iškeltiems tikslams: nustatyti, kaip socialiniu ir kultūriniu požiūriu scenos meno srityje susiformavo tapatybės ir pasiūlyti konkrečių sprendimų, kurie padėtų ištaisyti sutrikusią pusiausvyrą, susijusią su esama nelygybe. Siekiant pagerinti sektoriaus būklę ir padėti vyrams ir moterims asmeniškai skleistis, reikia sudaryti sąlygas panaudoti visus gebėjimų šaltinius. Galiausiai manau, kad labai svarbu nedelsiant rasti sprendimų, kaip kultūros pramonės įstaigose įsteigti vaikų lopšelius, kurių darbo valandos būtų pritaikytos prie repeticijų ir spektaklių laiko.

- Pranešimas: Andreas Schwab (A6-0482/2008)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, palankiai vertinu A. Schwabo pranešimą dėl CO2 dujų išmetimo ir kelių eismo saugumo pagerinimo. Labai svarbu užtikrinti, kad pastangos sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį nepakenktų kitiems vienodai svarbiems automobilio konstrukcijos elementams ir neigiamai nepaveiktų kelių eismo saugumo. Manau, kad novatoriškos Europos automobilių pramonės skatinimas ir plėtojimas padės mums veiksmingai išsaugoti šio labiausiai nuo finansinės krizės nukentėjusio sektoriaus darbo vietas.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Dabar yra naujų technologijų, kuriomis galima iš esmės pagerinti transporto priemonių saugą (pvz., elektroninės stabilumo kontrolės sistemos) arba sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį (pvz., mažo pasipriešinimo riedėjimui padangos), jei tokios technologijos būtų naudojamos kaip standartas naujose transporto priemonėse.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. – Europos Parlamento narys A. Schwab pateikė svarstyti pranešimą, kuriuo remiantis nustatant automobilių gamintojams didesnius saugos priemonių reikalavimus siekiama padidinti automobilių saugumą. Visos naujos Sąjungoje pagamintos transporto priemonės privalės atitikti techninius reikalavimus ir jose turės būti įmontuotos priemonės, sumažinsiančios transporto priemonių poveikį aplinkai, jų keliamą triukšmą ir padidinsiančios kelių eismo saugumą. Reglamentas sujungia Europos gamybos ir technologijų pažangą ir padidina saugos, kurios Europos vartotojas gali tikėtis, užtikrinimo lygį. Šios naujovės padės sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį, degalų suvartojimą ir keliamą triukšmą.

Džiaugiuosi galėdama palankiai įvertinti šį pranešimą, atnešiantį naudos mums visiems.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (DE) Balsavau už šį pranešimą, nes vartotojai nori saugesnių bei ekologiškesnių transporto priemonių ir jiems jų reikia. Kalbant apie saugą, ypač palankiai vertinu privalomą elektroninių stabilumo sistemų (angl. ESP) įdiegimą visuose nuo 2011 m. pagamintuose keleiviniuose automobiliuose.

Kadangi pranešime užsimenama ir apie padangas, mano nuomone, verta stengtis sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį naudojantis geresnėmis mažo pasipriešinimo riedėjimui padangomis bei įdiegiant elektronines padangų oro slėgio stebėjimo sistemas. Tačiau išmetamų CO2 dujų kiekis neturėtų būti mažinamas padangų saugos sąskaita, kitaip tariant – sukibimo važiuojat šlapia danga sąskaita.

Taip pat džiaugiuosi, kad dabartinis [padangų] asortimentas iš rinkos bus išimtas ne per 12 mėn., kaip buvo planuota, bet per 30 mėn. skaičiuojant nuo naujojo standarto įdiegimo datos. Taip išvengsime sukauptų padangų atsargų sunaikinimo ir nesukelsime papildomos žalos aplinkai. Be to, taip suteiksime savo pastaruoju metu nuo ekonominės krizės skaudžiai nukentėjusioms tiekimo įmonėms pakankamą pereinamąjį laikotarpį imtis įgyvendinti aukštus joms keliamus reikalavimus.

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. – (RO) Bet kuris visuotinio atšilimo reikšmę suvokiantis planetos gyventojas gali imtis veiksmų, padėsiančių sustabdyti šio Žemei grėsmę keliančio proceso eigą. Vairuotojų ir jų vairuojamų transporto priemonių atveju šios pastangos išdėstytos pranešime, dėl kurio šiandien balsavome.

„Ekologiškas vairavimas“ reiškia kuro vartojimo sumažinimą. ES siekia iki 2010 m. sumažinti šias išlaidas 20 mlrd. EUR. Ji taip pat skatina 50 mln. tonų sumažinti išmetamų CO2 dujų kiekį. Nereikia nei sakyti, kad šių priemonių rezultatai bus matomi tik ateityje, tačiau būtų labai naudinga, jei jų įgyvendinimas įsigaliotų metais anksčiau už Komisijos pasiūlymą.

  David Martin (PSE), raštu. – Palankiai vertinu šį reglamentą, dėl kurio įdiegus naujas technologijas automobiliai ir keliai taps saugesni. Šios technologijos apima padangų oro slėgio sistemas, reikalavimus dėl šlapios dangos ir įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemas. Pranešime skatinama naudojantis naujais padangų standartais mažinti išmetamų CO2 dujų kiekį ir taip pagerinti kuro naudojimo efektyvumą bei sumažinti kurui skirtas išlaidas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už A. Schwabo pranešimą dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų. Šio išties puikaus pranešimo tikslas – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą kartu nustatant aukštesnį saugos ir aplinkos apsaugos lygį. Šie tipo patvirtinimo reikalavimai buvo suderinti Bendrijos lygmeniu siekiant išvengti skirtingų atskirose valstybėse narėse galiojančių sistemų ir stengiantis visoje Bendrijoje užtikrinti aukštą kelių eismo saugumo ir aplinkos apsaugos lygį. Todėl visiškai sutinku su A. Schwabu, nes pasiūlytu reglamentu siekiama supaprastinti variklinių transporto priemonių saugumo ir padangų srityje galiojančius tipo patvirtinimo teisės aktus iki vieno Europos Vadovų Tarybos ir Parlamento reglamento.

- Pranešimas: Holger Krahmer (A6-0046/2009)

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − (SV) ES valstybės narės iki galo neįgyvendino pradinės TIPK direktyvos ir kitų šešių direktyvų, todėl nebuvo pasiekti jomis užsibrėžti tikslai. Todėl buvo nuspręsta šias direktyvas pateikti naujai redakcijai ir šiandien dėl jų balsavome Parlamente. Mes, Švedijos socialdemokratai, palankiai vertiname naują redakciją ir manome, kad joje šiek tiek pagerintos šiuo metu galiojančios taisyklės. Tačiau per galutinį balsavimą nusprendėme balsuoti prieš direktyvą, nes manome, jog dėl keleto balsuojant priimtų pakeitimų direktyva, palyginus su pirminiu Komisijos pasiūlymu, tapo žymiai prastesne. Pvz., negalėjome teigiamai įvertinti papildomų stambiems atliekų deginimo įrenginiams suteikiamų lengvatų.

Kita priežastis, dėl kurios jautėmės priversti balsuoti „prieš“ – šioje direktyvoje pasigedome galimybės reikšmingai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Atmesdami pakeitimus, kuriuos mūsų delegacija įtraukė į pasiūlymų pateikimą, ir palaikydami naujoms didelėms elektrinėms taikomas anglies dioksido išmetimo ribines vertes šie Rūmai parodė, kad į užduotį sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą jie nežiūri rimtai. Negalime palankiai vertinti tokio pasiūlymo.

  Liam Aylward, Brian Crowley, Seán Ó Neachtain ir Eoin Ryan (UEN), raštu. – Tvirtai remiame pradinę TIPK direktyvą. Į šios direktyvos taikymo sritį įtrauktos pramonės veikla išskiria 55 proc. Europos Sąjungos CO2, 83 proc. SO2 ir 34 proc. azoto oksido teršalų. Vadovaujantis dabar galiojančios direktyvos nuostatomis, leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, kuri reikalauja, kad pramoninės gamyklos naudotųsi „geriausiomis galimomis priemonėmis“.

Per šį rytą vykusį balsavimą buvo pateikta abejotinų pakeitimų dėl naujojo TIPK pasiūlymo.

1. Minimalūs reikalavimai. Airija pasisako prieš minimalių reikalavimų pakeitimą, nes jis sukels neigiamą poveikį Airijos pramonei bei darbui, kuris pastaruoju metu buvo atliktas norint pasiekti dabar galiojančios direktyvos lygį. Lėšas verčiau reikėtų skirti direktyvos įgyvendinimo skatinimui tose valstybėse narėse, kuriose jos nuostatos nepakankamai įgyvendintos.

2. Paukštiena, mėšlas ir srutos. Buvo keletas pakeitimų, kuriais siekiama į direktyvos taikymo sritį labiau įtraukti paukštienos ir mėšlo barstymo klausimus. Siekdamas išvengti dvigubo reglamentavimo (direktyva dėl nitratų pakankamai reglamentuoja mėšlo ir srutų klausimus) balsavau prieš šį pakeitimą. Kalbant apie paukštieną, TIPK direktyva jau reguliuoja 40 000 paukštienos vietų. Pakeitimu nuo 40 000 būtų sumažintos ribinės vertės vištoms dedeklėms iki 30 000, antims – iki 24 000, o kalakutams – iki 11 500. Apie tai, kaip šie skaičiai buvo sudaryti ir kokiu moksliniu pagrindu remiantis jie buvo nustatyti, poveikio įvertinime nieko nekonstatuojama.

3. Įmokos. Taip pat balsavau už įmokoms taikytiną lankstumą.

  Niels Busk, Anne E. Jensen ir Karin Riis-Jørgensen (ALDE), raštu. − (DA) Danijos liberalų partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai Anne E. Jensen, Karin Riis-Jørgensen ir Niels Busk balsavo už Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pateiktą 96 pakeitimą, kuriuo siūloma išbraukti 16 straipsnio 4 dalį, nes galvijų mėšlo barstymas prieštarauja TIPK direktyvos tikslui veiksmingai kovoti su stambių pramonės įrenginių išmetamaisiais teršalais. Be to, šį klausimą jau reglamentuoja Vandens pagrindų direktyva (Direktyva Nr. 2000/60/EB) ir Nitratų direktyva (Direktyva Nr. 91/676/EEB).

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. – Pradinių šio pranešimo nuostatų įgyvendinimas būtų smarkiai padidinęs mano regiono – šiaurės rytų Anglijos – ir kitų Jungtinės Karalystės regionų nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos ligoninių išlaidas už šildymo katilus.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos ligoninės privalo turėti dideles šildymo katilų pajėgumų atsargas, kurios padėtų susidoroti su nenumatytais atvejais ir įvykus techninėms avarijoms. Vadovaujantis direktyva ligoninių šildymo katilai būtų įvertinami remiantis ne faktiniu, o galimu jų išmetamų teršalų kiekiu, todėl siekiant gauti leidimą būtų patiriama papildomų išlaidų.

Palankiai įvertinau pasiūlymą dėl pakeitimų dėl ne visu pajėgumu veikiančių atsarginių šildymo katilų išbraukimo iš direktyvos taikymo srities.

Nepaisant šių klausimų turime veikti išvien ir atkreipti dėmesį į bendrąją dėl klimato kaitos ir aplinkos taršos kylančią grėsmę.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šiuo pasiūlymu dėl direktyvos siekiama persvarstyti ir į vieną tekstą sujungti atskiras septynias direktyvas dėl pramoninės taršos.

Komisijos pasiūlyme pabrėžiama, kad juo siekiama numatyti integruotą strategiją, siekiančią užtikrinti, kad suteikiant leidimus eksploatuoti įrenginius būtų kuo plačiau ir laikantis pusiausvyros atsižvelgiama į aplinkos apsaugos aspektus. Pasiūlymo tikslas – nustatyti veiksmingas išmetamųjų teršalų kiekio ribas pasinaudojant geriausiomis galimomis priemonėmis (GGP) ir užtikrinti nuoseklesnį jų taikymą, negu buvo daroma iki šiol.

Pranešime pabrėžiama, kad teisėkūros procesas turės įtakos 52 000 Europos pramonės įrenginių, todėl teigiamai vertiname keletą išimčių, taikytinų labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios neturėtų būti verčiamos laikytis tokių pat įsipareigojimų, kokių taikomi dideliems pramonės subjektams. Tačiau palaikome griežtesnį paprastomis ir bendromis krosnimis šiukšlėms deginti besinaudojančių pramonės subjektų reglamentavimą ir atidesnį negu buvo pasiūlyta Europos Komisijos jų tikrinimą.

Pakeistu tekstu siekiama suteikti daugiau reikšmės viešosioms konsultacijoms ir su aplinkos apsauga susijusių nevyriausybinių organizacijų vaidmeniui, atsižvelgiama į labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių interesus bei reikalaujama grąžinti Europos Komisijai iš jos atimą sprendimų priėmimo teisę. Todėl tikėdamiesi, jog Portugalijos vyriausybė pradės labiau palaikyti ir tikrinti oro kokybę, galiausiai balsavome už šį pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, balsavau prieš H. Krahmerio pranešimą dėl pramoninių išmetamųjų teršalų. Nesutinku su tuo, kad kompetentingos vietos institucijos, nors ir palikdamos erdvės lankstumui, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į vietos sąlygas, turėtų atskiriems įrenginiams nustatyti taršos ribojimo priemones, kurias taikant išmetamųjų teršalų kiekis vidutiniškai atitiks GGP informaciniuose dokumentuose pateiktus reikalavimus. Šios užduoties vykdymas turėtų būti pavestas Bendrijos lygmens institucijoms, o ne vietinėms ar šalies lygmens. Specifinės regiono charakteristikos neturėtų tapti diskriminaciniu šios srities veiksniu, nes skirtingos minimalios ribos sąlygoja nepaprastai permainingas pajamas ir išlaidas, neišvengiamai darančias įtaką teisingam verslo konkurencingumui.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Siekdami įgyvendinti neseniai priimto klimato kaitos ir energetikos priemonių paketo tikslus privalome imtis ryžtingų veiksmų.

Ankstesnėms ES pastangoms sumažinti išmetamuosius pramoninius teršalus sutrukdė sanglaudos ir bendradarbiavimo trūkumas bei aukštas neatitikimų lygis, todėl itin palankiai vertinu Komisijos iniciatyvą ir pranešėjo pasiūlymą. Pakeisti daugybę direktyvų dėl pramoninių ir išmetamųjų teršalų vienu suprantamu teisės aktu – be abejonės žingsnis teisinga linkme. Esu pasirengęs palaikyti bet kokias iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti biurokratiją, padidinti su įrenginių patikrinimu susijusio reguliavimo lankstumą bei užtikrinti skaidrumą. Visiškai palaikau pranešėjo pasiūlymą padidinti Europos Parlamento vaidmenį rengiant būsimus reguliavimo nuostatų keitimus.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl direktyvos dėl pramoninių išmetamųjų teršalų ir Europos Parlamento pasiūlyti pakeitimai dar kartą parodė, kad tikrasis „ekologiškos ekonomikos“ tikslas – ne apsaugoti aplinką, o užtikrinti iš kapitalo gaunamas pajamas. Europos Komisijos nutarimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ribojimo – klaidingi ir klaidinantys.

Ši direktyva turės įtakos daugiau kaip 52 000 pramoninių gamyklų, ES valstybėse narėse išmetančių didelę dalį teršalų ir kartu trukdančių siekti Europos Komisijos sau išsikeltų tikslų sumažinti atmosferos taršą.

Svarbiausi Europos Parlamento pakeitimai reikšmingai apriboja direktyvos taikymo sritį ir siekia įtraukti dviprasmybes ir abejones sukeliančius veiksnius, visuomet veikiančius plutokratijos naudai ir mažinančius kapitalo atskaitingumą. Kartu pramonininkams sumažinamos aiškios išmetamųjų teršalų nustatymo ribinės vertės, kurios vėliau bus nustatytos pagal jų poreikius ir prioritetus, kitais žodžiais tariant – vadovaujantis pelno motyvu.

Aklavietė, kurioje atsidūrė aplinkos apsauga, įtraukiama į antimonopolinę antiimperialistinę darbininkų kovą su ekonominiu monopolių suverenitetu bei jų politine jėga, į kovą su ES ir šalimis, palaikančiomis vienakryptės Europos idėją.

- Pranešimas: Klaus-Heiner Lehne (A6-0044/2009)

  Jan Andersson, Ole Christensen, Göran Färm, Anna Hedh, Dan Jørgensen, Poul Nyrup Rasmussen, Christel Schaldemose, Inger Segelström, Britta Thomsen ir Åsa Westlund (PSE), raštu. − Komisijos pasiūlymas dėl Europos privačiosios bendrovės statuto suteikia galimybę nerimtoms bendrovėms apeiti darbuotojų dalyvavimui nustatytas taisykles. Jei privačiosios Europos bendrovės buveinė registruota valstybėje narėje, kurioje taikomi žemi ar netaikomi jokie darbuotojų dalyvavimo reikalavimai, o ji savo veiklą vykdo kitoje valstybėje narėje, kurioje keliami aukšti darbuotojų dalyvavimo reikalavimai, ji gali apeiti šias taisykles.

Tačiau socialistų frakcija Europos Parlamente, kartu su Europos profesinių sąjungų konfederacija (angl. ETUC), rado kompromisą, kuriuo iš esmės pagerinamas Komisijos pasiūlymas. Jame teigiama, kad kai dalis bendrovės darbuotojų dirba kitoje valstybėje narėje, kurioje, palyginus su valstybės narės, kurioje įsikūrusi vyriausioji bendrovės valdyba, darbuotojų dalyvavimui keliamais reikalavimais, taikomi aukštesni darbuotojų dalyvavimo reikalavimai, jiems turėtų būti taikomi darbuotojams palankesni reikalavimai.

Nors pasiūlytas kompromisas pranoksta pradinį pasiūlymą, mums savo tikslo visiškai įgyvendinti nepavyko. Palyginti su kai kuriose valstybėse narėse galiojančiomis taisyklėmis, siekiamas darbuotojų dalyvavimo lygis tebėra aukštas. Taip pat tebėra problemų, susijusių su didesnio darbuotojų dalyvavimo laipsnio apibrėžties nustatymu. Todėl mes – Danijos ir Švedijos delegacijų Europos Parlamento socialistų frakcijoje atstovai – per galutinį balsavimą nusprendėme susilaikyti.

  Johannes Blokland (IND/DEM), raštu. − (NL) Šią popietę balsavome dėl Europos privačiosios bendrovės statuto. Galiausiai dėl šių priežasčių balsavau prieš šį pasiūlymą. Visų pirma manau, jį priėmus padidės teisinis Europos Sąjungos netikrumas. Iki šiol nepakankamai aiškūs nei santykis tarp privačiosios nacionalinės bendrovės ir Europos privačiosios bendrovės, nei taikomų valstybių narių teisės aktų ir šio reglamento ryšiai. Kaip užkirsime kelią galimiems bandymams apeiti valstybių narių teisės aktus? Kaip šis pasiūlymas atitinka vartotojų apsaugos reikalavimus?

Į šiuos klausimus nepateikiama jokių įtikinančių atsakymų. Šiandien taip pat balsavome ir dėl kito K. H. Lehnės pranešimo, kuriame jis siūlo rekomendacijas kaip pagerinti įmonių registruotųjų buveinių perkėlimą į kitą šalį. Iš tikro manau, kad ši mintis daug geresnė už pasiūlymą dėl Europos privačiosios bendrovės statuso. Jei mažindama biurokratines kliūtis Komisija siektų palengvinti įmonių registruotųjų buveinių perkėlimo į kitą šalį sąlygas, pasiūlymas dėl Europos privačiosios bendrovės būtų nebereikalingas.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Reikšmingi skirtingose valstybėse narėse veikiančių skirtingų teisinių sistemų skirtumai verčia užsienyje savo veiklą pradėti vykdyti norinčias bendroves inicijuoti itin brangius procesus. Šis atvejis ypač dažnai sutinkamas mažesne struktūra pasižyminčių mažųjų ir vidutinių (MVĮ) įmonių sektoriuje.

Kuriant šį statutą žengiamas dar vienas žingsnis siekiant pašalinti šias kliūtis, o tai turės ypač didelės reikšmės pagrindiniam Europos ekonomikos sektoriui.

„Europos privačiosios bendrovės“ reglamento sukūrimas leis MVĮ pasinaudojus tuo pačiu statutu įkurti patronuojamąsias įmones nepriklausomai nuo to, kur įsikūrusi pagrindinė jų būstinė. Užsienyje jos galės vykdyti savo komercinę veiklą taip pat lengvai, kaip ir savo šalyse.

Remiantis šia, Smulkiojo verslo akto priemone, sutaupomas MVĮ laikas ir pinigai parodo aiškią kryptį būsimai Europos verslo politikai.

Todėl Portugalijos socialdemokratų partijai atstovaujantys Parlamento nariai palankiai vertina šį pranešimą.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. – K. H. Lehne pateikė svarstyti savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl Tarybos reglamento, kuriuo siekiama palengvinti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vienoje Bendrijos valstybėje narėje registruotos buveinės perkėlimą į kitą Bendrijos šalį. Tikslas išties pagirtinas. Tačiau turime būti apdairūs, kad šiomis supaprastintomis sąlygomis nebūtų piktnaudžiaujama siekiant pakenkti nacionalinės bendrovių teisės nuostatoms ir užtikrinti, kad Statutas (Societas Privata Europea) verslui suteikia įgyvendinamą perspektyvą.

Tarp daugybės pakeitimų vis tik gausu labai ginčytinų pasiūlymų, pvz., minimalus kapitalas, registracijos kontrolė, nuorodos į valstybių narių teisės aktus, tarpvalstybiniai aspektai ir darbuotojų dalyvavimas. Tam tikruose Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pateiktuose pasiūlymuose reikalaujama kai kuriose srityse, įskaitant ir mokesčių, iki 2010 m. įvesti vienodą sistemą. Tai iš esmės apribos šalių valstybių narių įstatymų taikymą.

Nors iš esmės pagrindinis pasiūlymo principas – Europos bendrovės visoje ES veikia vadovaudamosi tais pačiais principais – išties priimtinas, šio pranešimo taikymo sritis neturėtų aprėpti šalių mokesčių klausimų, kurie griežtai priklauso tik atskirų valstybių narių kompetencijai.

  Lena Ek (ALDE), raštu. − (SV) Per galutinį balsavimą balsavau prieš pasiūlymą dėl Europos privačiosios bendrovės (SPE) statuto. Pagrindinė idėja – privačiosioms bendrovėms nustatyti bendrą Europos bendrovės formą – išties labai gera. Tai – be jokių abejonių reikalinga reforma.

Komisijos pasiūlymas labai prastas. Riba, kada turi būti taikomi ne valstybių narių teisės aktai, o Europos privačiosios bendrovės statutas – visiškai neaiški. Didelė bendrovių taisyklių ir reguliavimo nuostatų dalis turi būti apsprendžiama jų įstatuose. Net jei šis statutas kai kurioms bendrovėms gali būti naudingas, yra keletas klausimų, kurie jame turi būti aiškiai apibrėžti, pvz., ribos tarp bendrovės, kaip juridinio asmens, kompetencijos ir smulkiųjų akcininkų apsaugos. Be to, darbuotojų atstovavimo bendrovės valdyboje lygis – pernelyg žemas.

Per tebevykstančias Tarybos derybas SPE statutas buvo žymiai patobulintas. Vis dar tikiuosi, kad galutinis rezultatas bus geras. Tačiau tai – ne tas pasiūlymas, kurį šiandien turime galimybę priimti. Dabar kalbame apie Komisijos pateiktą pranešimą su K. H. Lehnės pakeitimais. Mano sprendimas gana paprastas: aiškumo trūkumas ir šio pranešimo uždaviniai nusveria teigiamus reformos aspektus, ir neišvengiamai kyla pavojus, kad turėsime savo tikslams prieštaraujantį statutą. Be to, atsižvelgiant į jau pasiektą Tarybos pažangą, palaikyti šį pranešimą reikštų trukdyti Tarybai atlikti savo darbą.

Šiandien balsuojame ne dėl Tarybos, o dėl Komisijos pasiūlymo, todėl nusprendžiau balsuoti prieš jį.

  David Martin (PSE), raštu. – Šia iniciatyva siekiama sukurti naują Europos teisinę formą, kuria supaprastinant MVĮ steigimą ir sudarant geresnes sąlygas jų veiklai bendrojoje rinkoje bus skatinamas jų konkurencingumas. Palaikau šį pranešimą, kuris padės geriau apsaugoti darbuotojus ir užtikrins, kad jų įmonė suteiks jiems daugiau informacijos.

  Bernhard Rapkay (PSE), raštu. – (DE) Vokietijos socialdemokratų (SPD) delegacija balsavo už galimybę kurti Europos privačiąją bendrovę. Tačiau norėtume kai ką paaiškinti.

Darbuotojų dalyvavimas – kertinis demokratinės ir socialinės Europos akmuo. Todėl teisė gauti informaciją, konsultuotis ir kaip darbuotojui dalyvauti bendrovės veikloje be jokių apribojimų turi įgyti tokį patį statusą, koks apibrėžtas galiojančiose Europos Bendrovės (Societas Europae – SE) ir Europos kooperacinės bedrovės (Societas Cooperativa Europaea – SCE) nuostatose.

Šiuo atžvilgiu Europos privačiosios bendrovės variantas, dėl kurio dabar sutarėme, geresnis už Komisijos pasiūlymą (todėl už jį ir balsavome), tačiau jame trūksta vieno tikslo – galiojančių taisyklių pritaikymo. Į darbuotojų dalyvavimo teisių nepaisymo pavojų atsižvelgiama nepakankamai.

Procesas dar nėra baigtas. Raginame ES Ministrų Tarybą įtraukti į pasiūlymą šias iniciatyvas:

– įtraukti aiškias nuorodas į Europos bendrovių direktyvą (SE), ypač į standartines jos taisykles dėl asmenų išrinkimo į administracinę valdybą ar stebėtojų tarybą,

– supaprastinti neįgyvendinamas 34 straipsnio sąlygas, reikšmingai sumažinti ribas,

– iškelti sąlygą, kad Europos privačioji bendrovė veiktų tarpvalstybiniu mastu.

Raginame Komisiją pagaliau pradėti taikyti 14-ąją direktyvą dėl ribotos turtinės atsakomybės įmonių registruotųjų buveinių perkėlimo į kitą šalį, nes darbuotojų dalyvavimo teisės perkeliant registruotąsias įmonių buveines į kitą šalį gali būti protingai užtikrinamos tik remiantis visoje Europoje taikoma direktyva dėl darbuotojų dalyvavimo.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, balsavau už K. H. Lehnės pranešimą dėl Tarybos reglamento dėl Europos privačiosios bendrovės statuto. Palaikau jo atliktą darbą siekiant nustatyti savarankiškas taisykles sprendžiant klausimus, kurie ypač svarbūs kasdienei SPE veiklai, pvz., minimalus kapitalo dydis, darbuotojų dalyvavimas bendrovės veikloje ir registracijos kontrolė. Galiausiai, kadangi yra nuorodų į valstybių narių teisės aktus, manau, jog SPE reglamento tikslas, būtent – vienodos bendrovės formos visoje Bendrijoje sukūrimas – visais atžvilgiais sveikintinas ir vertas siekimo.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Įsisiautėjus ekonomikos krizei, MVĮ sektoriaus plėtra – itin pageidautinas dalykas. Turime stengtis panaikinti administracines ir teisines kliūtis, trukdančias verslą pradėti norintiems asmenims. Savo verslo idėjas vystyti norintiems žmonėms neturėtų trukdyti procedūriniai reikalavimai, biurokratizmas ir aukštos registravimo kainos. Naujos bendrovės reiškia naujas darbo vietas, vadinasi, ir ekonomikos atsigavimą.

Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės, kuriose galioja skirtingos teisinės ir skirtingos bendrovių steigimo sistemos. Vienodos visos Europos mastu verslo bendrovės įsiteigimo formos – Europos privačiosios bendrovės – sukūrimas be abejonių pagerins sąlygas visiems verslą pradėti norintiems asmenims ir padės veiksmingiau įgyvendinti laisvo kapitalo judėjimo principą.

Vienodos bendrovės įkūrimo ir jos veiklos vykdymo sąlygos, žemi akcinio kapitalo reikalavimai ir supaprastinti registracijos būdai neabejotinai prisidės prie Europos privačiosios bendrovės sėkmės. Taip bus numatyta patraukli alternatyva valstybių narių norminiams teisės aktams. Ji bus greita, nebrangi ir nereikalaus bereikalingų formalumų, tačiau užtikrins deramą teisinio aiškumo lygį.

- Pranešimas: László Surján (A6-0111/2009)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiuo pranešimu raginama skirti dar daugiau finansinių išteklių vienai ar kitai ES sričiai, nors valstybės narės priverstos taupyti tokiose srityse, kaip sveikatos apsauga, mokyklos ir socialinė globa.

Be to, keletas pranešime įvardytų sričių (pvz., finansų krizė, klimato kaita ir energetikos politika) susijusios su milžiniškomis ir ES biudžetui visiškai neproporcingomis išlaidomis. Šie klausimai turi būti sprendžiami atskirose valstybėse narėse vadovaujantis jų vidaus politikos procesais, kurie sąlygos demokratinį taip laukiamo pasiaukojimo pagrindą.

Todėl nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą dėl 2010 m. Komisijos biudžeto sudarymo.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Susidūrusi su blogėjančia ekonomine ir socialine daugelio valstybių narių padėtimi ES iki šiol nesiėmė jokios veiksmingos iniciatyvos, kuria nebūtų siekiama apsaugoti finansinio kapitalo.

Turime nedelsdami Bendrijos lygmeniu priimti priemones, kurios mobilizuodamos reikalingus finansinius išteklius padės veiksmingai reaguoti į darbininkų, gamybinio sektoriaus, labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių poreikius.

Deja, ES apsvarstė ir priėmė 2009 m. biudžetą tarsi nieko nevyktų; ji patvirtino Bendrijos biudžetą, kuris, apskritai kalbant, mažiausias nuo pat Portugalijos įstojimo į EEB. Taip ji dar kartą įrodė savo klasinę prigimtį.

Susidūręs su gilios kapitalistinės krizės (politikoje) įrodymais Europos Parlamentas nesugebėjo nuslėpti tikrosios situacijos. Todėl dabar priimta rezoliucija bandoma nedrąsiai pareikšti, kad 2010 m. Bendrijos biudžetas turi būti glaudžiau susijęs su Daugiametėje 2007–2013 m. finansinėje programoje nustatytomis ribomis (kurių be to, kad jos – akivaizdžiai neadekvačios, dar ir nesilaikoma), ir pripažįstama, kad išlaidų kategorija – „nepakankama“.

Kadangi „kas liežuvį nudega, tas ir šaltą pučia“, tikimės, jog šis garsiai paskelbtas nerimą keliantis klausimas ir ketinimai nėra tik trumpalaikiai artėjančių Europos Parlamento rinkimų sąlygoti pageidavimai ir kad jie netaps, kaip įprasta, tik dar vienu gerų ketinimų atveju.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, atidžiai perskaitęs L. Surjáno pranešimą dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių, nusprendžiau balsuoti prieš jį. Nemanau, kad Europos Parlamento patikimumas priklauso nuo skatinimo ar sąsajų su biudžeto eilutėmis nustatymo. Jei taip, vadinasi, netekome tikros Europos institucijas dirbti skatinančios motyvacijos. Be to, nors ir sutinku su maksimaliu skaidrumo lygio principu, manau, kad įvairiems sektoriams skirstomos lėšos turėtų būti padalytos be jokios veiksmingumo ar rezultatų aspektais išreikštos diskriminacijos. Prastus rezultatus pasiekę sektoriai taip pat turi būti subsidijuojami. Iš tikrųjų, galbūt būtent jiems labiausiai reikia institucinės Bendrijos paramos.

- Pranešimas: Vladimír Maňka (A6-0057/2009)

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Kai viešojo sektoriaus srityje karpomos sveikatos priežiūrai, mokykloms ir socialinei globai skirtos lėšos, išlaidas mažinti turėtų ir ES institucijos. Manome, kad labiausiai reikėtų sumažinti Regionų komitetui bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui skiriamas biudžeto lėšas. ES mokesčių mokėtojai nepastebėtų jokio skirtumo, jei šioms dviems institucijoms būtų pritaikytas griežtas išlaidų mažinimo planas.

Taip pat nepritariame Europos Parlamento politinių frakcijų darbuotojų skaičiaus didinimui. Atsižvelgę į dabartinę situaciją nemanome, kad tai – būtinos išlaidos.

Atidaryti Europos istorijos muziejų – kaip nusprendė Europos Parlamento Biuras – taip pat nėra gera mintis. Patirtis rodo, kad toks muziejus skatins propagandą apie vis labiau federaline tampančią ES.

Todėl nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą, kuriame, be kitų klausimų, svarstomas ir 2010 m. Europos Parlamento biudžetas.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Palankiai vertiname tai, kad nustatydamas Bendrijos 2010 m. biudžeto sudarymo prioritetus Europos Parlamentas lingvistinius klausimus laiko „pagrindiniu principu“:

- „Ypatingą dėmesį skiria pagrindiniam principui, pagal kurį visiems Parlamento nariams turėtų būti suteikiama vienoda galimybė gauti visa apimančias ir kokybiškas paslaugas, sudarančias jiems sąlygas dirbti, reikšti nuomonę ir gauti dokumentus savo gimtąja kalba…”;

- „Mano, kad 2010-ieji turėtų būti metai, kai didžiausios pastangos skiriamos tam, kad visų valstybių narių ir visomis kalbomis kalbantiems Parlamento nariams būtų užtikrinamos vienodos galimybės vykdyti savo pareigas ir visą jiems privalomą politinę veiklą savo kalba, jei taip jie pasirinko”;

- „pabrėžia … visiems Parlamento nariams taikomą demokratinio teisėtumo principą ir jų teisę į visapusišką daugiakalbystę; taigi mano, kad šiuo biudžetu taip pat galėtų ir turėtų būti naudojamasi siekiant minėtojo tikslo…”

Tačiau negalime pamiršti, kad Portugalijos komunistų partijai atstovaujančių Europos Parlamento narių pateikti svarstyti pasiūlymai dėl biudžeto sudarymo, kuriais buvo raginama sudaryti galimybes visuose (tiek vykstančiuose Bendrijos institucijose, tiek išoriniuose, rengiamuose kaip Parlamento darbo dalis) posėdžiuose kalbėti visomis oficialiomis ES kalbomis, per tuos metus buvo kelis kartus atmesti.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Gerb. Pirmininke, nepritariu V. Maňkos pranešimui dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių, todėl balsavau prieš jį. 5-ame pasiūlymo dėl rezoliucijos punkte užsimenama apie galimą visišką prisitaikymą atsižvelgiant į Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą, tačiau rezoliucijoje rašoma, kad tokiais atvejais kaip šis, kai kalbama apie 27 valstybes nares ir vieną galimą kandidatę, prisitaikyti turi ne senbuvės, o naujokė. Be to, nemanau, kad galėčiau teigiamai vertinti antriems metams pratęstą bandomąją glaudesnio ES Biuro ir Biudžeto komiteto bendradarbiavimo programą, nes nemanau, kad ji veiksminga ar to verta.

- Pranešimas: Christel Schaldemose (A6-0064/2009)

  Jim Allister (NI), raštu. – Šis pranešimas atkreipia dėmesį į reikšmingą dabartinės reguliavimo sistemos trūkumą. Mane ypač sudomino ES įsikūrusių ir Jungtinėje Karalystėje prekiaujančių bendrovių, kurios gali reklamuotis Jungtinėje Karalystėje, tačiau neprivalo prašyti leidimo, atskaitomybės trūkumas. Iš tikro Jungtinės Karalystės mokesčių sistemos trūkumas tik paskatino tokius nerimą keliančių bendrovių tipus įsisteigti užsienyje ir taip išvengti poreikio kreiptis dėl leidimo Jungtinėje Karalystėje išdavimo. Todėl teigiamai vertinu šį pranešimą, turintį padėti surasti kokį nors šios problemos sprendimo būdą.

  Liam Aylward, Brian Crowley ir Eoin Ryan (UEN), raštu. – Vartotojų apsauga – pirmaeilės svarbos dalykas visoms valstybėms narėms. Tai sritis, kurioje siekdamos užtikrinti tarptautinėmis paslaugomis besinaudojančių vartotojų apsaugą valstybės narės gali bendradarbiauti. C. Schaldemose pranešimas dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo – pavyzdys, kaip vadovaudamosi praktišku požiūriu ir linkusios bendradarbiauti valstybės narės gali sukurti sistemą, kurios pagrindas – vartotojų apsauga.

Pranešime pripažįstama, kad geriausiai interneto azartinių lošimo paslaugų vientisumo klausimas sprendžiamas pasitelkiant subsidiarumo principo pripažinimą ir leidžiant valstybėms narėms savarankiškai reguliuoti pramonę. Tačiau siekiant kovoti su sukčiavimu ir nusikaltimais bei atkreipti dėmesį į tokias socialines ir viešosios tvarkos problemas, kaip priklausomybė nuo azartinių lošimų ir asmens duomenų apsauga, pranešime raginama bendradarbiauti ir suderinti pastangas.

Svarbiausias pranešimo aspektas – sporto ir sporto renginių vientisumo užtikrinimas. Sportą būtina suvokti ir pripažinti pirmiausiai dėl jo socialinei, gero laiko praleidimo ir sveikatos sritims teikiamos naudos, o šioms vertybėms jokiu būdu negalima grasinti ar jomis manipuliuoti siekiant gauti finansinės naudos. Interneto azartiniais lošimais mėgaujasi daugybė Europos piliečių, taigi, privalome užtikrinti, kad tie piliečiai būtų apsaugoti. Manau, kad šiuo atveju C. Schaldemose pranešimas – svarbus žingsnis.

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. – Palaikau atviresnę lošimų aplinką Europoje. Pernelyg ilgai Europoje vyriausybių kontroliuojamos nacionalinės monopolijos neleido naujiems rinkos dalyviams siūlyti lošimo paslaugų.

Azartiniai lošimai internete vartotojams siūlo naują būdą mėgautis lošimu. Nematau nieko blogo, kai atsakingi lošėjai dalyvauja atsakingų lošimų operatorių organizuojamose interneto azartinių lošimų varžybose. Šiuo pranešimu siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį ir teisingą bei skaidrią kibernetinės erdvės lošimų aplinką. Mano manymu, taip pat svarbu žengti visus atitinkamus žingsnius ir uždrausti nepilnamečiams naudotis interneto azartinių lošimų paslaugomis.

Žinoma, neramu dėl socialinių padarinių, kylančių dėl interneto azartinių lošimų. Pritariu šiems nuogąstavimams, tačiau manau, kad praeityje pernelyg didelė atsakomybė buvo užkrauta azartinių lošimų bendrovėms ir nepakankama – asmenims. Galiausiai sprendimas „dalyvauti lažybose ar ne“ – asmeninio pobūdžio, taigi pats asmuo turi būti atsakingas už galimus padarinius.

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. – (FI) Gerb. pirmininke, esu labai patenkinta balsavimo dėl C. Schaldemose pranešimo dėl interneto azartinių lošimo paslaugų rezultatais. Jie rodo, kad didžioji dalis Parlamento narių mano, jog lošimas – labai ypatingo pobūdžio ekonominė veikla, kuriai vidaus rinkos taisyklės negali būti taikomos išimtinai.

Reikėtų atsižvelgti į lošimų sukeliamą socialinį poveikį ir jo padarinius sveikatai, taip pat į su lošimu susijusį nusikaltimų pavojų bei į ypatingus jo kultūrinius aspektus. Tai taikytina ir daugybei tyrimų, internetą vaizduojančių kaip šiuos pavojus didinančią priemonę. Akivaizdu, kad jokia institucija negali viena kontroliuoti visų visos Europos interneto azartinių lošimų.

C. Schaldemose pranešime minimas teigiamas azartinių lošimų poveikis, kurį, mano nuomone, labai svarbu išsaugoti. Daugelyje Europos šalių pajamos iš šių žaidimų sudaro nemažas pinigų sumas, kurios skiriamos, pvz., meno, mokslo, jaunimo veiklos ir ligoninių sritims. Tūkstančių nevyriausybinių organizacijų veikla finansuojama iš šių žaidimų gaunamomis lėšomis, be to, azartiniai lošimai – didžiausias ES lygiu veikiančių sporto organizacijų, o ypač sportinės veiklos, kuria užsiima eiliniai žmonės, pajamų šaltinis.

Tai, kad šio Parlamento dauguma trokšta išsaugoti dabartinius galiojančius valstybių narių azartinių lošimų srities įstatymus ir nenori jų paprasčiausiai pakeisti praktiniu kodeksu, suteiksiančiu vartotojams žymiai mažesnį apsaugos lygį, dar nereiškia, kad rinka neturėtų būti liberalizuota. Tai reiškia, kad liberalizacija turi vykti pačių valstybių narių nustatytomis sąlygomis. Be to, jei trokštama toliau palaikyti nacionalines monopolijas, reikėtų užtikrinti, kad sistema būtų nediskriminuojanti ir teisiškai pateisinama.

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. – Balsavau prieš pranešimą dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo, nes manau, kad alternatyvus pasiūlymas, kuris buvo atmestas per plenarinį posėdį, būtų geriau atspindėjęs naujausią interneto azartinių lošimų sektoriaus padėtį.

Pritariu nuogąstavimams dėl apiplėštų piliečių ir nerimavimui dėl priklausomybės nuo azartinių lošimų, tačiau noriu pabrėžti, kad azartiniai lošimai daugumoje valstybių narių kontroliuojami siekiant apsaugoti piliečius nuo priklausomybės nuo jų bei sukčiavimo ir stengiantis užkirsti kelią pinigų plovimui.

Be kovos su sukčiavimu ir nusikaltimais, turime neleisti piliečiams tapti probleminiais lošėjais ir užkirsti kelią nepilnamečių lošimui. Manau, kad alternatyvi rezoliucija būtų veiksmingiau atkreipusi dėmesį į šiuos nerimą keliančius klausimus.

  Seán Ó Neachtain (UEN), raštu. – (GA) Vartotojų apsauga – gyvybiškai svarbus visoms valstybėms narėms klausimas. Tai sritis, kurioje valstybių narių bendradarbiavimas itin reikalingas, ypač teikiant tarptautines paslaugas. Šis pranešimas dėl interneto azartinių lošimų paslaugų įrodo, kad bendradarbiavimu pagrįstas pragmatiškas požiūris gali užtikrinti, kad vartotojų apsauga – Europos Sąjungos politikos pagrindas.

Pranešime pripažįstama, jog geriausias interneto azartinių lošimų klausimų sprendimo metodas – šiame sektoriuje galiojančio subsidiarumo principo pripažinimas ir leidimas reguliavimo klausimus kiekvienai valstybei narei spręsti savarankiškai. Pranešime taip pat pripažįstama, jog bendradarbiaudamos ir suderindamos pastangas Europos Sąjungos valstybės narės galės geriausiai kovoti su sukčiavimu, nusikaltimais ir socialinėmis problemomis.

Vieni pagrindinių pranešimo aspektų – sporto svarba ir poreikis išsaugoti jo vientisumą bei atvirumą. Turi būti apsaugota socialinė ir kultūrinė sporto reikalų vertė bei užtikrinama, kad dėl pinigų ar kitokių panašių priežasčių sportu nebūtų manipuliuojama. Daugybė žmonių Europos Sąjungoje mėgaujasi interneto azartiniais lošimais, todėl turime užtikrinti, kad jie internete būtų apsaugoti nuo bet tokios žalos.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už C. Schaldemose pranešimą dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo. Esu tvirtai įsitikinęs, jog šis sektorius, kuris, tarp kitko, labai svarbus sporto organizacijų pajamų šaltinis, turi būti visiškai skaidrus, kad galėtų apginti visuomenės ir vartotojų interesus. Galiausiai manau, kad vienodi, o ne kaip dabar galiojantys skirtingi teisės aktai gali būti labai naudingi siekiant išvengti interneto azartinių lošimų vadinimo socialine problema.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Deja, negalėjau dalyvauti balsavime dėl Christelės Schaldemose pranešimo dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo. Tačiau norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pritarti pranešėjos požiūriui, nes pranešime atkreipiamas dėmesys į keletą svarbių ir pavojingų su interneto azartiniais lošimais susijusių aspektų. 2004 m. interneto azartiniai lošimai sudarė apie 5 proc. visos ES azartinių lošimų rinkos, o per pastaruosius keletą metų skaičiai sparčiai didėjo.

Svarbu suprasti, kad įvairios neteisėtos veiklos, pvz., sukčiavimas kreditinėmis kortelėmis, nepilnamečių prieiga prie azartinių lošimų, surežisuotos lažybos ir rungtynės ir t. t. dabar tapo neišvengiamomis azartinių lošimų internete dalimis. Be to, tikėtina, kad nuo azartinių lošimų priklausomų žmonių skaičius tik didės, nes daugeliui jų interneto azartiniai lošimai labai patogūs.

Kaip teisingai atkreipia dėmesį pranešėja, azartinių lošimų internete poveikis dar nėra nuodugniai ištirtas. Todėl siekiant apsaugoti piliečius be galo svarbu užtikrinti, kad visos valstybės narės atliktų išsamius interneto azartinių lošimų poveikį nustatančius tyrimus ir geriau reguliuotų bei kontroliuotų azartinių lošimų rinkas.

  Christel Schaldemose (PSE), raštu – C. Schaldemose pranešime dėl interneto azartinių lošimų paslaugų vientisumo nustatomos valstybių narių atsakomybės už jų azartinių lošimų rinkų reguliavimą ribos siekiant apsaugoti pažeidžiamus vartotojus (ypač vaikus), spręsti nusikaltimų problemas ir apsaugoti sporto renginius nuo tokių pavojų, kaip surežisuotos varžybos ir lošimai.

Dėl ypatingo azartinių lošimų statuso Europos Parlamento nariai pašalino juos iš Paslaugų direktyvos taikymo srities, ir nebuvo pareikštas joks pageidavimas ES lygmeniu sukurti naujus teisės aktus. Todėl Leiboristų partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai tvirtai remia pranešime išreikštą raginimą valstybėms narėms reguliuoti savo azartinių lošimų rinkas siekiant apsaugoti vartotojus. Pranešime aiškiai pasakyta, kad toks reguliavimas turi būti proporcingas ir nediskriminuojantis, kaip išdėstyta ES sutartyse.

Iš esmės, Leiboristų partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai mano, kad Jungtinės Karalystės Lažybų įstatymas adekvatus Europos bendrijos steigimo sutartį atitinkantiems teisės aktams, kuriais siekiama užtikrinti teisingą ir atvirą prieigą prie azartinių lošimų paslaugų kartu užkertant kelią nusikaltimams bei apsaugant vaikus ir pažeidžiamus vartotojus. Keletas valstybių narių šiuo metu iš naujo nagrinėja savo azartinių lošimų srities teisės aktus siekdamos užtikrinti, kad jų nuostatos atitiktų ES sutarčių nuostatas.

Leiboristų partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai pabrėžia, kad visos ES valdžios institucijos turi išlikti budrios ir bendradarbiauti kovodamos su visų rūšių nusikaltimais, surežisuotomis varžybomis ir lošimais, jaunimui bei pažeidžiamiems vartotojams dėl visų azartinių lošimų formų kylančiomis grėsmėmis. Leiboristų partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai palankiai vertina ilgalaikes garbingų interneto azartinių lošimų paslaugų teikėjų operatorių pastangas imtis veiksmų ir užtikrinti, kad tokios problemos būtų išspręstos.

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. − (NL) Skirtingai, negu keletas šių Rūmų narių mano, azartinių lošimų ir lažybų operacijos skiriasi nuo kito pobūdžio ekonominės veiklos. Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje patvirtino, kad valstybės narės pačios nustato apsaugos lygį, kurį mano esant tinkamą apsaugoti savo piliečiams nuo su azartiniais lošimais susijusių pavojų.

Čia taikomas subsidiarumo principas reiškia, kad valstybės narės privalo pačios kontroliuoti ir reguliuoti savo azartinių lošimų rinkas atsižvelgdamos į savo tradicijas ir kultūrą, kad apsaugotų savo vartotojus nuo priklausomybės, sukčiavimo ir pinigų plovimo. Atsižvelgdama į papildomą su interneto azartiniais lošimais susijusį pavojų, esu įsitikinusi, kad visos Europos azartinių lošimų pramonės savireguliavimas negali pakeisti valstybių narių teisės aktų.

Todėl prisijungsiu prie didžiosios daugumos savo kolegų iš Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, manančių, kad azartinių lošimų nedera traktuoti vien kaip vidaus rinkos. Taigi, nusprendžiau visiškai pritarti C. Schaldemose pranešimui.

- Pranešimas: Maria Petre (A6-0088/2009)

  Adam Bielan (UEN), raštu. – (PL) Gerb. pirmininke, balsavau už Marios Petre pranešimą dėl maisto produktų kokybės užtikrinimo. Tačiau man neramu dėl to, kad vidutinis vartotojas sunkiai suvokia skirtumą tarp saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN). Manau, kad būtinas informacinės kampanijos organizavimas šiuo klausimu.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Valstybėse narėse reikia skatinti tas kokybės užtikrinimo sistemas, kurias Europos vartotojai jau gerai žino, nereikėtų šių sistemų vienodinti ar sujungti į vieną. Kad būtų užtikrintos Bendrijos kokybės sertifikavimo minimalios normos, jos turi būti įvertintos ir pripažintos Europos mastu. Todėl reikia, kad Komisijoje būtų tarnyba, kuri atsakytų už šių sistemų naudojimo Europos mastu patvirtinimą ir leidimą bei užtikrintų vienodą ir veiksmingą kontrolę Europos ir šalies lygmeniu.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes pritariu pasiūlymui naudojant kilmės šalies ženklą įvesti privalomą nurodymą apie pirminių produktų pagaminimo vietą, taip patenkinant vartotojo norus daugiau sužinoti apie perkamo produkto kilmę. Tokia sistema taip pat turėtų būti taikoma ir perdirbtiems maisto produktams, nurodant pagrindinių sudedamųjų dalių ir žaliavų kilmę bei jų kilmės ir paskutinio produktų perdirbimo vietą.

  Niels Busk, Anne E. Jensen ir Karin Riis-Jørgensen (ALDE), raštu. − (DA) Kadangi vyko tik visuotinis balsavimas, pasvėrę visus „už“ ir „prieš“ argumentus Danijos liberalų partijai atstovaujantys Europos Parlamento nariai Anne E. Jensen, Karin Riis-Jørgensen ir Niels Busk balsavo už M. Petre savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl maisto produktų kokybės užtikrinimo. Manome, kad galime palaikyti didžiąją pranešime pateiktų pasiūlymų daugumą, nors yra keletas dalykų, kuriems visiškai pritarti negalime.

  Richard Corbett (PSE), raštu. – Nusivylęs turėjau susilaikyti balsuodamas dėl šio pranešimo, turėjusio prisidėti prie Komisijos Žaliosios knygos sumanymų įgyvendinimo patikrinant, kokį didžiausią privalumą rinkoje visos Europos ūkininkams suteikia aukšti jų gamybai taikomi standartai. Pranešime pabrėžiami svarbūs svarstomi klausimai, pvz., kilmės šalies ženklinimas, ekologiškų produktų rinkos (kurioje Europoje pagamintų produktų kokybė aukščiausia pasaulyje) vystymas ir Europos ūkininkavimo stabilumo panaudojimas siekiant suteikti mūsų ūkininkams pranašumą pateikiant jų produktus į rinką. Ši pranešimo dalis išties sveikintina.

Deja, pranešime dominavo Žemės ūkio komiteto ir ypač tų, kurie siekia pateisinti stambias rinką iškraipančias bendrosios žemės ūkio politikos subsidijas bei stengiasi apsunkinti trečiųjų šalių gamybos produktų importą į ES, propaguojamos protekcionistinės idėjos.

  Constantin Dumitriu (PPE-DE), raštu. – (RO) Leiskite pasveikinti savo kolegę M. Petre su jos puikiai parengtu pranešimu.

Kai kalbame apie Europos maisto produktų kokybę, reikia atsižvelgti į kelis dalykus:

1. Vadinamojo riboto patekimo į rinką koncepcijos įdiegimas siūlo sprendimą, užtikrinsiantį, kad Europos vartotojams prieinami tiek šalies viduje pagaminti, tiek importuoti produktai atitiktų tuos pačius standartus.

2. Išlaidos, kurias siekdami užtikrinti maisto saugos reikalavimus patiria Europos gamintojai, ir paklausa, susijusi su kompleksiniu paramos susiejimu, kurio išlaidas turėtų padengti bendrosios žemės ūkio politikos fondai.

3. Specifinių europietiškų žemės ūkio ir maisto produktų skatinimas. Kaip prašiau pranešime dėl reglamento Nr. 3/2008 pakeitimo, bendro Europos Sąjungos finansavimo dalis turi būti padidinta. Taip pat turime supaprastinti administracines Garantuotų tradicinių gaminių sistemos procedūras ir pasiūlyti geresnę apsaugą produktams su geografine ar kilmės vietos nuoroda.

Tikiuosi, kad rekomendacijas, kurias ketiname priimti, Europos Komisija ir valstybės narės įgyvendins kaip įmanoma greičiau, nes tokiomis aplinkybėmis, kai Europos piliečius paveikė ypač rimto ekonomikos nuosmukio padariniai, negalime leisti gaišti nei akimirkos.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant gerų pranešimo ketinimų, jame toliau vykdoma ir netgi plėtojama politika, sukelianti daugelio smulkiųjų gamintojų, ypač Portugalijoje, patiriamas problemas. Taikant vadinamąjį „Europos žemės ūkio produktų kokybės skatinimą“ padidinamos gamybos išlaidos tiems gamintojams, kurie išsilaikydami gamybos sektoriuje jau patiria sunkumų. Tai ypač pasakytina apie smulkiuosius gamintojus, nes tokioje situacijoje atsidūrė daugybė smulkių sūrinių, gaminančių nepriekaištingos kokybės „Serra da Estrela“ regiono sūrį. Nepriimtina, kad norėdami tęsti gamybą gamintojai turi tenkinti naujus reikalavimu,s negaudami jokios jiems priklausančios finansinės kompensacijos ir kartu patirdami išlaidų dėl „oficialios kontrolės“ reikalavimų. Priešingai pareikštiems tvirtinimams, su tikra kokybe susijusiai gamybai gresia rimtas pavojus išnykti.

Nepriimtina suderintus gamybos ir prekybos standartus taikyti ir smulkiesiems gamintojams, ir žemės ūkio pramonei. Šių standartų taikymas tokiose šalyse, kaip Portugalija, naikina gamybos ir kultūros įvairovę. Svarbu iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir vietiniu lygiu skatinti gamybą bei vartojimą. Žemės ūkis turi būti laikomas jautria veikla, visiškai nesiderinančia su šiuo ekologiškai netvariu ir milžinišką grėsmę žmogaus sveikatai keliančiu prekybinės liberalizacijos modeliu.

  Duarte Freitas (PPE-DE), raštu. – (PT) Sutinku su pranešimu, nes manau, kad būtina sumažinti biurokratiją ir supaparastinti pagrindinių standartų sistemą. Taip bus lengviau reguliuoti žemės ūkio produktus ir kontroliuoti kokybę.

Šis supaprastinamas padėtų sumažinti viešųjų subjektų administracines išlaidas.

Palankiai vertinu ir tai, kad ypatingas dėmesys skiriamas geografinėms nuorodoms ir Komisijai skirtam raginimui užtikrinti, jog šis klausimas būtų įtrauktas į Pasaulio prekybos organizacijos darbotvarkę.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Negalime nepritarti šio pranešimo ketinimams: užtikrinti Europos maisto produktų kokybę, gamintojų konkurencingumą, paprastos, tačiau išsamios informacijos apie produkto kilmę vartotojams suteikimą, geografinės kilmės ir kokybės ženklo nuostatų laikymąsi, geresnę tradicinių ar ekologinių gaminių apibrėžtį ir t. t.

Pranešėja yra visiškai teisi pabrėždama, kad turime iškelti sąlygas, kad į Europą importuojami žemės ūkio ir maisto produktai turi atitikti tuos pačius standartus, kurių privalu laikytis Europos gamintojams. Deja, dabar taip būna ne visada. Ji taip pat teisi norėdama įdiegti sąlygotą patekimą į mūsų rinkas.

Tačiau dar yra keletas spręstinų problemų, įskaitant ir nesąžiningą Bendrijos viduje vykstančią konkurenciją, kai vienos valstybės narės, motyvuodamos daugiausiai visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos aspektais, nustato griežtesnius standartus, nei numatyta Bendrijos lygmeniu. Tokiais atvejais valstybė, patinka jums tai, ar ne, privalo taikyti tas pačias taisykles, kurių reikalaujate laikytis Pasaulio prekybos organizacijos lygmeniu.

Kitas problemiškas aspektas – bendra pranešimo atitiktis šio Parlamento keliamiems aplinkosauginiams klausimams. Turėtume susitelkti ties vadinamųjų „maisto mylių“ mažinimu (t. y. valgyti daugiau vietoje pagamintų, sezoninių produktų), o ne ties neišvengiamai nepakankamu prisitaikymu prie pasaulio rinkos.

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šiuo jokios teisės aktų leidybos dalies nesudarančiu pranešimu pristatoma keletas brangių pasiūlymų, pvz., įkurti ES produktų kokybės agentūrą, skatinti naujus pardavimus ir priemonės, skirtos palaikyti žemės ūkio srities produktų pardavimams. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad pranešime yra formuluočių, skatinančių labiau protekcionistinę ES žemės ūkio prekių politiką.

„June List“ partija kaip paprastai nori pasakyti, jog laimei tokiomis aplinkybėmis Europos Parlamentas neturi įgaliojimų bendrų sprendimų priėmimo procedūros tvarka reguliuoti ES žemės ūkio politikos. Kitaip ES patektų į protekcionizmo ir didelių įvairioms žemės ūkio srities grupėms skiriamų subsidijų spąstus.

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. − (PL) Balsavau už M. Petre pranešimą dėl maisto produktų kokybės užtikrinimo. Standartų derinimo ir tarpusavio pripažinimo klausimas maisto produktų srityje labai svarbus siekiant užtikrinti žmonių sveikatą. Šiandien vis dažniau ir dažniau suvokimas santykis tarp įvairių ligų paplitimo ir vartojamų maisto produktų kokybės. Deja, atrodo, kad terminas „sveikas maistas“ paradoksalus. Ar gali kas nors, kas nėra žmonėms sveikas, būti apibūdinamas žodžiu „maistas? Maisto produktų kokybė nepaprastai svarbi mūsų piliečių maisto saugai. Šie produktai turi atitikti aiškiai nustatytus dabartinėmis žiniomis bei higienos principais pagrįstus kriterijus, kurie turėtų prisidėti prie aplinkos saugojimo ir gerbti tinkamo elgesio su skersti auginamais gyvūnais principus. Maisto produktai taip pat turi būti tinkamai pakuojami, gabenami ir sandėliuojami.

Siekiant užtikrinti gerą maisto produktų kokybę reikėtų suteikti vartotojams išsamią informaciją apie jų perkamus produktus, sudedamąsias dalis, bet kokias galimas genetines modifikacijas, gamybos vietą, laikymo sąlygas, kaip tinkamai juos paruošti ir informuoti apie produktų galiojimo pabaigos datą. Pranešėja pritaria už sertifikavimo procedūras ir maisto produktų kokybę atsakingos Europos tarnybos įkūrimui Komisijos lygmeniu, kuri turėtų užtikrinti, kad patenkinami visi būtiniausi sertifikavimo reikalavimai. Taip būtų įdiegta vienoda kontrolės sistema ES ir valstybių narių lygmenimis. Remiantis ankstesne rezoliucija, pranešime palaikomas specialaus Europoje pagamintiems produktams skirto kokybės ženklo pristatymas.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Pasaulio finansų ir maisto krizė reiškia, kad žmonės vartodami taupo, dėl to didėja prekių žemomis kainomis parduotuvių rinkos dalis. Tuo tarpu mes savo šalių maisto produktų gamintojams nustatome ribojantį gamybos reguliavimą ir skatiname kokybės ženklus bei panašius projektus. Taip pat importuojame savo šalių kokybės standartų neatitinkančius produktus, kurių atitiktis minėtiems standartams negali būti patikrinta. Tai reiškia, kad mūsų šalių ūkininkai jaučiasi atsidūrę itin keblioje padėtyje, todėl privalome užtikrinti, kad ypač šiomis sudėtingomis aplinkybėmis nykstančių ūkių procentas nedidėtų, o mes maisto produktų gamybos srityje visoje ES neprarastume savo ekonominės nepriklausomybės gebėjimų.

Žmonės, pasirengę mokėti už savo maisto produktų kokybę, gali greitai didžiulėje kokybės ženklų ir simbolių painiavoje nebesugebėti atsirinkti kas yra kas. Ne viskas, kas pažymėta ženklu „ekologiškas“, pagaminta mūsų šalių rinkoje ir ne visais tam tikros šalies nurodymo kaip kilmės šalies atvejais visos sudedamosios produktų dalys atvežtos iš būtent tos šalies. Yra veikėjų, kurie elgiasi nerimtai. Pakartotinai girdime apie atkleistus maisto produktų skandalus ir ženklinimo sukčiavimo atvejus. Galų gale vartotojai turi pasitikėti ženklinimu. Atrodo, kad ši iniciatyva veda mus ta linkme, todėl balsavau už ją.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Pranešime, kurį šiandien pristatė mano kolegė Maria Petre, siūloma keletas rekomendacijų, kurias visiškai palaikau. Jos apima pasiūlymus nuo kokybės standartų užtikrinimo administravimo supaprastinamo ir finansinės naštos gamintojams sumažinimo siekiant paremti tradicinius gaminius iki pasiūlymų dėl kilmės vietos ar geografinės nuorodos.

Dabar, kai susiduriame su rimta ekonomikos krize, mūsų pareiga – imtis priemonių, kuriomis paremtume Europos ūkininkus ir gamintojus bei užtikrintume, kad vartotojams pačiomis palankiausiomis kainomis būtų prieinami patys geriausi produktai.

Manau, kad turime užtikrinti, jog norėdami paremti Europos žemės ūkį suteiksime vartotojams teisingą informaciją apie produktų kilmę. Tačiau neturėtume painioti šių su Europos kokybės ženklu susijusių nuostatų su protekcionizmu, kurio tikslas – užkirsti kelią prieigai prie Bendrijos rinkos. Tiesą sakant manau, kad šio ženklo įdiegimas turėtų skatinti vartoti Europoje pagamintus produktus ir pabrėžti jų pranašumą prieš trečiųjų šalių gaminamus produktus, taip pat suteikti Europos vartotojams tikslesnės informacijos. Kartu produktų kilmės atpažinimo sistema padės sumažinti dėl „užterštų produktų“ kylančius nuogąstavimus.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už M. Petre pranešimą dėl maisto produktų kokybės užtikrinimo ir su juo susijusių standartų derinimo. Manau, kad šis klausimas ypatingai svarbus, nes maisto produktų kokybė daro vis didesnį poveikį Europos piliečių gyvenimo kokybei. Iš tikro, ES turi primygtinai reikalauti, kad visi maisto produktai atitiktų jos gamybai taikomos standartus, ypač saugos ir sveikatos. Be to, Sąjunga privalo užtikrinti vienodą Europoje ir trečiosiose šalyse pagamintų produktų konkurencijos lygį. Galiausiai pritariu pranešėjos nuomonei dėl to, kad kalbant apie SGN (saugomas geografines nuorodas), SKVN (saugomos kilmės vietos nuorodas) ir GTG (garantuotus tradicinius gaminius), Bendrija turėtų suteikti valstybėms narėms techninę pagalbą, skirtą šioms sistemoms įgyvendinti ir įvertinti tokiomis nuorodomis paženklintus produktus.

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. − (SV) Nusprendžiau nepalaikyti M. Petre pranešimo dėl maisto produktų ženklinimo skatinimo. Pranešime pateikta gerų pasiūlymų, kaip supaprastinti taisykles ir sutrumpinti procedūrų atlikimo laiką. Tačiau juos, mano nuomone, nusvėrė protekcionistinės formuluotės apie ribotą pateikimą į rinką ir siekis produktų kokybės valdymui nustatyti viršvyriausybinius įgaliojimus.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL), Kai maisto produktai gaminami ne siekiant patenkinti eilinių žmonių poreikius, o vadovaujantis gaunamo pelno vertinimu, kai maisto produktų gamyba bei pardavimas sutelkti tik kelių subjektų rankose ir apsprendžiami tarptautinių bendrovių bei kartelinių susitarimų (tai – alternatyvos, apibūdinančios ES ir valstybių narių vyriausybių politiką), maistas negali būti nei pigus, nei kokybiškas.

Tariamas grįžimas prie maisto produktų kokybės nėra skirtas ūkininkų pajamoms padidinti ar eilinių žmonių poreikiams patenkinti. Jo tikslas – padidinti tarptautinių bendrovių konkurencingumą ir uždirbamą pelną, paskatinti žemės ūkio sektoriaus darbuotojų išnaudojimą, dar labiau sutelkti žemės nuosavybę bei kontroliuoti gamybą.

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) pristatymas ir auginimas, kartu su kitais dėl maisto kilusiais skandalais, rodo, kad maisto produktų kokybė ir sauga ES stambiajam kapitalui atstovaujantiems suinteresuotiems asmenims tėra antraeilis dalykas.

Maisto produktų skirstymas į kategorijas remiantis kokybe – tai maisto diferencijavimas visuomenės klasės pagrindu pagal loginį rinkos išaiškinimą: aukščiausios rūšies maisto produktai atitenka dideles pajamas gaunantiems asmenims, antrarūšiai – darbininkų klasės šeimoms.

Mažus ir vidutinius žemės sklypus valdantys ūkininkai ypač suinteresuoti priešintis bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP), ES ir pigiam jų ūkių perpardavimui stambiojo kapitalo bendrovėms. Jie taip pat suinteresuoti prisijungti prie Graikijos komunistų partijos ir Darbininkų susivienijimo, darbininkų ir savarankiškai dirbančių socialinės sąjungos siekiant panaikinti monopolijų valdžios suverenitetą ir jas nuversti.

- Pranešimas: Jonathan Evans (A6-011/2009)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Konkurencijos politikos atnaujinimas – itin svarbus veiksnys rengiant naują ES konkurencijos politikos užtikrinimo struktūrą ir veikimą. Esminiai šio proceso elementai – valstybių narių konkurencijos institucijų bendradarbiavimas ir koordinavimas per Europos konkurencijos tinklą. Europos Parlamentas išreiškė rimtą susirūpinimą, kad be veiksmingo EKT politikos atnaujinimas iš esmės tebūtų konkurencijos politikos renacionalizavimas, o tai akivaizdžiai pakenktų vienodo konkurencijos politikos užtikrinimo visoje ES koncepcijai. 2006 ir 2007 m. ataskaitose teigiamai įvertintas EKT darbo veiksmingumas ir plėtra, remiantis lankstumo ir pragmatiškumo kriterijais. Sveikintinos ir pastangos finansuoti valstybių teisėjų, aiškinančių ES konkurencijos teisę ir užtikrinančių jos įgyvendinimą, mokymą ir teismų bendradarbiavimą.

  David Casa (PPE-DE), raštu. – Pranešime pabrėžiama laisvos prekybos ir sąžiningos konkurencijos principo laikymosi svarba. Be to, pabrėžiama ir Romos sutartimi patvirtintų dalykų reikšmė. Privalome užtikrinti veiksmingas antimonopolines priemones ir taip apsisaugoti nuo ribojančio piktnaudžiavimo prekyba.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Balsavome prieš pranešimą, nes nebuvo priimtas pasiūlymas, raginantis atkreipti dėmesį į stambiojo kapitalo įmonių piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi rinkoje, ypač kalbant apie didžiųjų prekybos centrų grandines. Pastarieji piktnaudžiauja savo perkamąja galia numušdami Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių tiekėjams mokamas kainas.

Taip pat nebuvo parodyta jokio būtino pasiryžimo poveikiui, kurį didžiųjų prekybos centrų susitelkimas daro mažoms bendrovėms, tiekėjams, darbininkams ir vartotojams, ištirti. Be to, nebuvo įvertintas dažnai iš tokio susitelkimo kylantis piktnaudžiavimas perkamąja galia.

Priimtoje rezoliucijoje toliau plėtojamos kišimosi į konkurencijos gynimo ir prieš viešąsias paslaugas nukreipto modelio gairės. Joje sekama liūdnai pagarsėjusios nuolat ir atkakliai vidaus rinkos taisyklių laikytis reikalaujančios Bolkešteino direktyvos (angl. Bolkestein Directive) pėdomis. Labai gaila, kad netgi kalbant apie krizę bei ekonomikos patiriamus sunkumus, iš Komisijos reikalaujama, jog ji būtų budri ir todėl nebūtų abejojama konkurencija. Kitais žodžiais tariant, susidūrus su neoliberalaus kapitalizmo sukelta krize, sprendimas yra daugmaž toks pats. Tai nepriimtina.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už J. Evanso pranešimą dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų. Per pastaruosius metus konkurencijos srityje buvo padaryta didžiulė pažanga. Iš tikro, jei pagalvojame apie įmonių susijungimų kontrolę ir valstybės pagalbą (ši problema tapo svarbiausia po rinkas ištikusios finansų ir ekonomikos krizės), Komisija atliko išties didžiulį darbą. Todėl pritariu pranešėjo nuomonei, kad būtina modernizuoti teisinę ir institucinę šios srities struktūrą.

  Peter Skinner (PSE), raštu. – Atsižvelgiant į Europos Sąjungą apėmusios pasaulinio masto ekonomikos krizės aplinkybes, labai svarbu, kad Parlamentas pasiektų susitarimą. Šiame pranešime pagaliau surastas būdas, kaip Ekonomikos ir pinigų politikos komitete galima prieiti vieningos nuomonės. Aišku, nuogąstavimai dėl valstybės kišimosi – vis dar vieni aktualiausių, tačiau atsižvelgiant į sumažėjusio vartojimo ir mažėjančios gamybos bazės sukeltos žalos pobūdį, tam tikra parama valdžios sektoriaus išlaidų lygmeniu – tikrai reikalinga.

- Pranešimas: Edit Herczog (A6-0074/2009)

  Liam Aylward (UEN), raštu. – Smulkiojo verslo įmonės, sudarančios beveik 98 proc. visų Europos įmonių ir suteikiančios darbo vietų beveik 60 proc. ES darbuotojų, atlieka labai svarbų Europos ekonomikos vaidmenį. Reikėtų pagirti iniciatyvas, kurių iki šiol ėmėsi Europos Komisija, bei jos ilgalaikį darbą siekiant panaikinti smulkiajam verslui tenkančią biurokratizmo naštą. E. Herczog pranešime pripažįstama Komisijos atlikto darbo svarba ir raginama žengti tolesnius žingsnius šia linkme.

Nors iš tiesų palaikau daugelį pranešimo dėl Smulkiojo verslo akto komentarų, labai nusivyliau sužinojęs, kad į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto parengtą pranešimą buvo įtraukta dalis, kurioje raginama sukurti bendrą konsoliduotą pelno mokesčio bazę (BKPMB). Galėjau tikėtis, kad šiame etape bus pasaulio lygiu pripažinta, jog pasiūlymas dėl BKPMB nepakankamai gerai apgalvotas ir neprotingas. Šis svarstomas klausimas toks svarbus Airijai (ypač šiais sunkiais ekonomikai laikais), kad turėjau balsuoti prieš pasiūlymą. Toks mano poelgis neturės neigiamų rezultatų pagirtinam smulkiojo verslo labui atliktam darbui, tačiau pasiųs aiškią žinią, jog turime pasipriešinti bergždiems, sunkiai įgyvendinamiems ir nesuvokiamiems pranešimams, kurie Europos ekonomikai neatneš jokios naudos.

  Gerard Batten, Nigel Farage ir Jeffrey Titford (IND/DEM), raštu. – Šiame akte siūlomos įvairios priemonės, iš kurių keletas, galbūt, smulkiajam verslui būtų naudingos. Tačiau bendras jų rezultatas tik sujaudintų visuomenę, skatintų ES kontrolę ir feministiškai nuteikiančių principų plėtojimą bei sudarytų sąlygas ES pareigūnams kištis į verslą tik tam, kad būtų patenkintas jų smalsumas sužinoti, kaip verslas veikia. Todėl Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija negalėjo palaikyti šio pranešimo.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Globali finansinė krizė, sulėtėjęs ekonomikos augimas neigiamai daro neigiamą įtaką verslumo lygiui, todėl sveikintinos šios Smulkiojo verslo akto (SVA) įtvirtintos priemonės, kurių įgyvendinimas ekonomikos augimui būtų pats efektyviausias: sudaryti kuo palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą; supaprastinti verslo perdavimo sąlygas; sąžiningiems bankrotą patyrusiems verslininkams suteikti galimybę antrą kartą pradėti verslą. Labai svarbi iniciatyva MVĮ sudaryti kuo palankesnes sąlygas gauti finansavimą (rizikos kapitalą, mikrokreditus ir pan.).

Kylant energijos ir žaliavų kainoms, MVĮ tampa ypač pažeidžiamos, todėl įgyvendinant SVA sustiprinamas konkurencingumo aspektas. Tik kompleksinės priemonės, t. y. aukštesnių gamybos procesų ir produktų ekologinių standartų ES viduje skatinimas, kartu su tų pačių standartų populiarinimu visame pasaulyje bei dar labiau sustiprinta ES rinkos priežiūra galės prisidėti prie bendrų pasaulinių iššūkių, tokių kaip klimato kaita ir iškastinių energetinių resursų mažėjimas.

  David Casa (PPE-DE), raštu. – Kiekviena MVĮ paremianti ar jų padėtį gerinanti iniciatyva turėtų būti sveikintina, o šiame pranešime pateikta daugybė visos Europos MVĮ vertingų pagrįstų argumentų. Turime tinkamai pasinaudoti didžiausiais dabartinės pažangos teikiamais privalumais ir užtikrinti, kad sukursime geresnę MVĮ skirtą verslo aplinką, taip pat visoje Europoje įsitvirtinančią veiksmingesnę reguliavimo kultūrą.

  Derek Roland Clark (IND/DEM), raštu. – Šiame pranešime siūlomos įvairios priemonės, iš kurių keletas, galbūt, smulkiajam verslui būtų naudingos. Tačiau bendras jų rezultatas sujaudintų visuomenę, skatintų ES kontrolę ir feministiškai nuteikiančių principų plėtojimą bei sudarytų sąlygas ES pareigūnams kištis į verslą tik tam, kad būtų patenkintas jų smalsumas sužinoti, kaip verslas veikia. Todėl Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija negalėjo palaikyti šio pranešimo.

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. – (PT) Nors 99 proc. (t. y., apie 23 mln.) ES įmonių – MVĮ, kurios per pastaruosius metus Europoje sukuria 80 proc. naujų darbo vietų, dauguma taisyklių paprastai kuriamos atsižvelgiant į 41 000 stambių Europos bendrovių interesus. Tai skatina akivaizdžią konkurencijos srities nelygybę.

Atėjo laikas iš pagrindų pakeisti šią tendenciją ir vadovaujantis atlygintina nauda pagrįsta politika prisiimti įsipareigojimus, skirtus ekonomikos sektoriams, dirbantiems išties pelningai. Taip Europos MVĮ taps lygiavertės analogiškoms viso pasaulio įmonėmis.

Be to, dėl savo itin lankstaus pobūdžio, MVĮ laikomos įmonėmis, paprastai atsiduriančiomis savo veiklos srities diegiamų naujovių centre, taigi, taip jos Smulkiojo verslo aktą paverčia svarbiu Lisabonos strategijos įgyvendinimo žingsniu.

Todėl Portugalijos socialdemokratų partijai (PSD) atstovaujantys Parlamento nariai palaiko šį pranešimą, kuris, iš tikro, neprieštarauja mano šalyje Portugalijos socialdemokratų partijos lyderės daktarės Manuelos Ferreiros Leites pasiūlytoms priemonėms.

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. – Komisijos pasiūlymas dėl Smulkiojo verslo akto – jos komunikato dalis, apimanti teisėkūros pasiūlymus, pagrindinius principus ir priemones, kurių įgyvendinimas turėtų padėti Europos MVĮ. Palankiai vertinu dešimties pagrindinių principų, sutelkiančių dėmesį į būtinas MVĮ sąlygas bei jų poreikius ir siekiančių padėti realizuoti visas jų rinkos galimybes, išskyrimą.

Sveikintinos ir teisės aktų, atspindinčių tų, kuriems jie bus taikomi, poreikius ir būtinas sąlygas, nuostatos, ir MVĮ poreikius atitinkančių viešosios politikos priemonių priėmimas. Gyvybiškai svarbu priimti priemones, kurios pasinaudojant visapusiškomis aplinkosaugos vadybos sistemomis ir didinant efektyvumą leistų išnaudoti dabartinę krizę ir spręsti aplinkos apsaugos krizės klausimus. Būdama pranešėja dėl ES išmetamųjų teršalų leidimų prekybos sistemos (ES LPS), puikiai žinau (ir, tikiuosi, visi susirinkusieji žino), kad norėdami išspręsti šį kilusį iššūkį, turime imtis veiksmų, ir jų imtis turime greitai.

Nors sutinku su daugeliu šio pranešimo minčių, man šiek tiek neramu dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės, taigi balsavau „prieš“.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant visų pagyrų ir akivaizdžiai gerų ketinimų apsaugoti MVĮ, šiuo pranešimu siekiama ir kitų tikslų, būtent: sustiprinti laisvąją konkurenciją ir vidaus rinką arba, kitais žodžiais tariant, paskatinti didžiąsias ekonomikos ir finansų grupes; primygtinai reikalaujama liberalizuoti paslaugų, įskaitant ir viešąsias paslaugas, teikimą ir, prisidengus apgaulinga netikros pagalbos mažosioms ir vidutinėms įmonėms išore, siekiama labiau išnaudoti darbuotojus.

Iš tikrųjų, vardan 91,5 proc. Europos Sąjungos įmonių, 2003 m. įdarbinusių mažiau nei 10 darbuotojų, norima užtikrinti geresnes sąlygas tam, kad būtų sunaikintos būtiniausios viešosios paslaugos, išvesta iš pusiausvyros darbo rinka ir pradėta abejoti socialinėmis bei dirbančiųjų teisėmis. Tai – aiškiausiai matoma neoliberalizmo forma.

Todėl balsavome prieš šį pranešimą: norėjome apginti tikras, labai mažas, mažas ir vidutines įmones palaikančias priemones, kitokią – jų atliekamą vaidmenį ir reikšmingą indėlį į pramonės, žemės ūkio ir žvejybos sektorių gamybą užtikrinančią – politiką, darbuotojo teises užtikrinantį darbą, prekybą bei pagrindinių visuomenės poreikių atitikimą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, pritarėme šiam pranešimui, kuriame troškimų (be abejo, kurį laiką liksiančių neįgyvendintais) pavidalu pristatomi smulkiojo verslo Europos Sąjungoje veiklą palengvinantys būdai ir priemonės.

Tačiau turiu keletą pastabų.

Visų pripažintas apdairus raginimas dėl tam tikros teigiamos ir MVĮ labui skirtos, cituoju: „menkai atstovaujamų etninių mažumų atstovų valdomų MVĮ“ diskriminacijos – beprasmiškas, nesuvokiamas ir absoliučiai idėjinis.

Nepaisant perspėjimų apie galimus neigiamus padarinius, prieš 15 metų šiuose Rūmuose buvo patvirtinti dokumentai, užkertantys kelią toliau pranešėjos skatinti siekiamai galimybei MVĮ, o ypač vietos MVĮ sudaryti viešųjų pirkimų sutartis. Šiais dokumentais buvo veiksmingai skatinamos stambiųjų (ypač užsienio) įmonių, turinčių reikiamą informaciją, administracinius ir teisinius išteklius ir todėl galinčių teikti pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo bendrovių galimybės tokias sutartis sudaryti, kai vietos MVĮ tokių išteklių neturi.

Dėl Europoje galiojančių teisės aktų reikalavimų mažosioms ir vidutinėms įmonėms nepaprastai sudėtinga gauti prieinamą valstybinę ir Europos pagalbą.

Trumpai tariant, susidaro įspūdis, jog turime priimti Europos dokumentus tik tam, kad išspręstume iš anksto numatomas kitų priimtų Europos dokumentų sukeltas problemas.

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. – (FR) Balsavau už E. Herczog pranešimą dėl Smulkiojo verslo akto priėmimo.

Mūsų MVĮ – pirmosios skaudžiai bankų suteikiamų kreditų suvaržymą pajutusios dabartinės ekonomikos ir finansų krizės aukos, todėl varomoji jų augimo jėga turi būti neatidėliotinai atnaujinta. Priimdami Europos Smulkiojo verslo aktą suteiksime galimybę sustiprinti MVĮ konkurencingumą ir taip pagaliau savo žodžius paversime darbais. Siekdamas užtikrinti, kad Smulkiojo verslo nuostatos išties būtų įgyvendintos, būtent, kad „pirmenybė bus teikiama MVĮ” ir kad apie naująsias priemones sužinoti bei jas taikyti galės visos tokio pobūdžio įmonės, ypač įskaitant tokius veiksmus, kaip nereikalingos naštos pašalinimas, skatinimas kurti naujoviškas ir Komisijos MVĮ taikomos apibrėžties (250 darbuotojų) nuostatas peržengiančias vidutinio dydžio įmones, sudaryti geresnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą bei sudaryti daugiau viešųjų pirkimų sutarčių ir taip padidinti jų augimo galimybes, Europos Parlamentas pasiuntė Europos Vadovų Tarybai ir Europos Komisijai aiškų ženklą.

Deja, apgailestauju, kad šis veiksmų planas – ne teisiškai privaloma priemonė

  Mieczysław Edmund Janowski (UEN), raštu. – (PL) Balsavau už Editos Herczog pranešimą dėl Smulkiojo verslo akto, nes manau, kad jis – svarbus teisėkūros dokumentas, turėsiantis poveikį mažiausiems ir šiuo metu už maždaug 100 mln. darbo vietų ES atsakingiems ekonomikos dalyviams. Jie sudaro beveik 99 proc. visų ES įmonių. Atsižvelgdami į tai ir dabartinei krizei grasinant skaudžiu ekonomikos žlugimu, turime ES lygmeniu įgyvendinti teisinio reguliavimo nuostatas, padėsiančias toliau veikti šioms įmonėms. Reguliavimas turėtų būtinai apimti tokius klausimus, kaip nuosavybės įmonėse perdavimas (ypač savininko ligos ar išėjimo į pensiją atvejais) ir komercinių sandėrių mokėjimų terminų suderinimas siekiant išvengti kreditų krizės.

Dokumente taip pat pabrėžiama naujovių, mokslo tiriamųjų darbų, patentų ir išradimų, intelektinės nuosavybės apsaugos ir e. prekybos svarba šioms įmonėms. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad MVĮ suteikiama daugiau galimybių naudotis finansavimo šaltiniais, įskaitant ir Europos fondus bei kreditus. Atskiras, tačiau ne mažiau svarbus klausimas – daugeliui MVĮ ramybės neduodančio biurokratizmo mažinimas. Verta paminėti ir dešimt principų, skirtų vadovautis vykdant smulkiųjų įmonių politiką tiek ES, tiek valstybių narių lygmenimis. Taip pat manau, kad būtina vidaus rinkoje tarptautiniu lygiu pabrėžti MVĮ veiklos palaikymo ir skatinimo poreikį.

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Dabartinėmis aplinkybėmis Komisijos komunikatas dėl Smulkiojo verslo akto įgauna ypatingos reikšmės, nes jame išdėstyti pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti grindžiamas tiek Europos Sąjungos, tiek šalių lygmenimis vykdomos politikos vystymas ir įgyvendinimas siekiant sukurti vienodas sąlygas visoms Europoje veikiančioms MVĮ. Kalbant apie veiklos lygmenį, pranešime pateikiamas daugiau nei 50 skirtingų priemonių, įskaitant ir keturis teisės aktų pasiūlymus, kurie šiuos principus paverčia veiksmais, paketas. MVĮ skirta parama turi tapti didžiausiu prioritetu, ypač šiuo rimtos ekonomikos krizės laikotarpiu. MVĮ investicijos – vienas pagrindinių nekantriai laukiamo ekonomikos atsigavimo veiksnių.

Atsižvelgiant į tai, jog dauguma pasiūlytų veiksmų priklauso valstybių narių kompetencijai, turime rasti būdų, kaip siekiant užtikrinti, kad MVĮ veiklai įtakos turėsiančios priemonės gali būti joms naudingos, įtraukti valstybes nares ir Bendrijos institucijas. Tam tikrais mano frakcijos pasiūlytais pakeitimais principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ siekiama paversti esmine visų būsimų teisės aktų dalimi. Taip pat palaikau sumanymą atskirą biudžeto eilutę skirti MVĮ...

(Paaiškinimas dėl balsavimo buvo nutrauktas vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 163 str.)

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. – 68 šio pranešimo dalyje kalbama apie bendrą konsoliduotą įmonių apmokestinimo bazę (BKĮAB) pabrėžiant, kad įmonės turi būti apmokestinamos remiantis bendru pagrindu. Šio požiūrio negaliu palaikyti ir nepalaikau. Apmokestinimas – ne ES, o valstybių narių kompetencija, o bet kokia užuomina apie BKĮAB neišvengiamai kelia susirūpinimą dėl ES įmonių pelno mokesčio tarifų. Tam negaliu pritarti.

Todėl atmečiau pirmąją tos pranešimo dalies dalį ir, kadangi per plenarinį posėdį buvo balsuota už visą pranešimo dalį, per galutinį balsavimą balsavau prieš šį pranešimą.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Jei mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) pirmą kartą atsiduria Europos teisės aktų dėmesio centre, nėra priežasties švęsti. Tai, greičiau, tragedija. 2009-ieji, be abejo, bus tie metai, kai išsispręs tūkstančių MVĮ likimas: išlikimas ar kitas nuosprendis. Jei didžiosios bendrovės žlugs, mažosios neišvengiamai paseks jų pavyzdžiu.

Plačiai aptarinėjama kreditų krizė įgavo grėsmingą pavidalą, pasireiškiantį paskolų apimties išdavimo sumažėjimu. Šiuo atveju reikia užtikrinti, kad susitarimo „Basel II“ nuostatos neskatina galiausiai MVĮ sąstingiu pasibaigsiančio pinigų srauto. Jei išties norime sumažinti biurokratizmą, iš procedūros supaprastinamo gaunama nauda – tol, kol ji duos verslui bet kokios apčiuopiamos naudos – neturėtų nueiti niekais dėl kažkur kitur atsirandančių kliūčių. Jei daugiau nieko kito nelieka, paraiškų teikimo ir viešųjų pirkimų organizavimas taip pat turėtų būti palankesnis MVĮ ir suteikti šioms bendrovėms galimybę. Balsavau už Smulkiojo verslo aktą tikėdamasis, kad šį kartą – galų gale – jis reikš daugiau, nei popieriaus lapas su tiksliai apibrėžtais tikslais, ir bus iš tikrųjų įgyvendintas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, balsavau už E. Herczog pranešimą dėl Smulkiojo verslo akto. Visiems aišku, kokios svarbios Europos Sąjungoje MVĮ, todėl ketinu palaikyti kruopščiai atliktą E. Herczog užduotį. Politika, valstybės įsikišimas ir socialinė aplinka – visi turi patenkinti tikruosius mažųjų įmonių, Europos Sąjungoje atliekančių labai svarbų vaidmenį, poreikius. Todėl sutinku su pranešime išreikšta nuomone, ypač su teisėkūros pasiūlymais dėl MVĮ taikytinų bendrųjų bendrosios išimties nuostatų, susijusių su valstybės pagalba.

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. – (PT) Puikiai žinoma, kad MVĮ Europoje sukuria daugiau nei 90 proc. darbo vietų. Tačiau dabar mūsų patiriama krizė parodė (ar netrukus parodys), kad daugybė šio sektoriaus darbuotojų tampa bedarbiais.

Paprastesnis Komisijos skatinamas struktūrinių fondų procedūrų vykdymas – ženklas, kuris turi būti vertinamas teigiamai ir palankiai.

Globalizacija, kartu su dabartine krize, pakeitė daugybę aplinkybių, į kurias atsižvelgiant praeityje buvo priimti tuo laikotarpiu teisingais laikyti Europos lygio sprendimai.

Atsižvelgdamas į tai esu įsitikinęs, kad, pvz., kai kurie regioninės ir sanglaudos politikos aspektai turi būti persvarstyti iš naujo.

Taip pat privalome išnagrinėti dabartines finansines sąlygas, su kuriomis susiduria MVĮ. Jos išties lemiamos, ypač kai įmonės ekonominės stagnacijos laikais turi grąžinti paskolas.

Todėl palaikau šį pranešimą, nes labai svarbu, kad dabar galvotume apie MVĮ ir jų indėlį kuriant naujoves ir užtikrinant ekonomikos augimą bei užimtumą.

Todėl Europos lygmeniu reikia anticiklinės politikos. Siekiant Europos lygmeniu sukurti tikrą makroekonominę politiką (kurios vis dar nėra), reikia žengti daug ryžtingesnius žingsnius.

  Peter Skinner (PSE), raštu. – Palankiai vertinu šį pranešimą ir, išskyrus nežymią išimtį, su džiaugsmu balsavau už pagrindinį jo tekstą. Negaliu sutikti su bendros konsoliduotos įmonių apmokestinimo bazės įvedimu, nes tam nėra jokio susitarimo. Esu panašios nuomonės ir dėl nuobaudų už mokėjimo termino nesilaikymą ar jo vėlavimą įvedimą; vengiant painiavos man priimtinesnė pavėluotų mokėjimų direktyva.

Atsižvelgiant į tai, kad mažosios ir vidutinės įmonės – stipriausias ekonomikos augimo elementas, šis pasiūlymas padeda pagerinti šiam augimui skirtas sąlygas. Anglijos pietryčių regionui toks požiūris turėtų būti naudingas.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europai skirto „Smulkiojo verslo akto“, nes labai svarbu nustatyti geresnes pamatines sąlygas, kurios padėtų sukurti naujovėms palankią aplinką MVĮ, ypač nustatyti veiksmingesnius intelektinės nuosavybės apsaugos stiprinimo ir kovos su prekių klastojimu bei sukčiavimu visoje Europos Sąjungoje būdus.

Reikia, kad finansinės institucijos, Komisija ir valstybės narės kartu siektų užtikrinti MVĮ galimybes gauti finansavimą ir sudarytų joms sąlygas konsoliduoti savo kapitalą reinvestuojant pelną į savo įmones. Balsavau už pakeitimą, kuriuo siekiama imtis neatidėliotinų veiksmų ir užtikrinti, kad prieš pradėdamos savo veiklą MVĮ neturėtų mokėti rinkliavų ir taip leisti joms sukaupti savo išteklių. Raginau Europos investicijų banką kurti naujų formų finansines priemones ir rasti konkrečių būdų, kaip pašalinti kredito gavimo kliūtis, kylančias dėl reikalavimo įkeisti turtą. Be to, raginau valstybes nares, atsižvelgiant į dabartinę finansų krizę, paskatinti bankus užtikrinti MVĮ galimybes gauti kreditus priimtinomis sąlygomis.