Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2334(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0063/2009

Debatai :

PV 11/03/2009 - 3
CRE 11/03/2009 - 3

Balsavimas :

PV 11/03/2009 - 5.23
CRE 11/03/2009 - 5.23
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0123

Diskusijos
Trečiadienis, 2009 m. kovo 11 d. - Strasbūras Tekstas OL

6. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Elisa Ferreira (A6-0063/2009)

 
  
MPphoto
 

  Richard Corbett (PSE). – Ponia pirmininke, džiaugiuosi dėl to fakto, kad šiame pranešime analizuojama tai, kas gali būti padaryta Europos lygmeniu, siekiant skatinti ekonomiką, nors aš manau, kad didžioji dalis priemonių, kaip tai padaryti, išlieka nacionaliniu lygmeniu: 99 proc. viešųjų išlaidų yra nacionalinės, ne Europos; didžioji reglamentavimo dalis yra nacionalinė, ne Europos. Bet jei svarstome, ką galime padaryti Europos lygmeniu, Komisijos siūlomas planas dėl 30 mlrd. pagalbos, įskaitant išankstinius mokėjimus iš struktūrinių fondų ir naujas paskolas iš Europos investicijų banko, gali ir labai prisidės prie išėjimo iš šios krizės.

Taip pat turime įsitikinti, kad išvengiame protekcionizmo Europoje. Skirtingų šalių požiūris, kuriuo siekiama nuskurdinti kaimyną, ilgam laikui susilpnins mūsų bendrą rinką ir rimtai pakenks darbo vietų kūrimo perspektyvoms bei ekonomikos augimui. Priešingai, darbuotojų judėjimo laisvė ir iniciatyvos padėti įmonių eksportui į vieningą rinką padės suteikti stimulus, reikalingus mūsų ekonomikos atkūrimui.

 
  
  

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0102/2009)

 
  
MPphoto
 

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE).(IT) Ponia pirmininke, balsavau už bendrą tekstą dėl saugumo didinimo tiems, kurie pasirenka keliauti jūra. Manau, labai svarbu pridurti, kad turi būti daugiau investuojama į visų jūrininkų, atsakingų už navigaciją profesionalizmą – nuo kapitono iki vyriausiojo inžinieriaus, bocmano, laivo policijos viršilos, vairininko ir kitų jūreivių – todėl, kad nuo jų priklauso žmonių gyvybės ir saugumas jūroje. Todėl raginu, kad būtų daugiau profesionalizmo ir geresni atlyginimai tiems, kurių rankose jūrų keleivių gyvybės.

 
  
  

- Pranešimas: Saïd El Khadraoui (A6-0066/2009)

 
  
MPphoto
 

  Simon Busuttil (PPE-DE), (MT) Dėl šio pranešimo norėčiau pasakyti, kad nepaisant aplinkai palankios iniciatyvos, vis dėlto trūko dėmesio dėl neigiamo ir neproporcingo poveikio, kurį jis padarytų regionams ir šalims, išsidėsčiusioms Europos Sąjungos pakraštyje, kaip Malta. Ši iniciatyva gali sukelti didelį kainų šuolį krovinių pervežimo srityje transportui, keliaujančiam į ir iš šių periferinių regionų. Savo ruožtu šis kainų kilimas gali lemti aukštesnes kainas produktams, kurie patenka ir yra išvežami iš šių regionų ar šalių. Todėl balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Leopold Józef Rutowicz (UEN).(PL) Ponia pirmininke, papildomų mokesčių sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms įvedimas – tai mokesčių padidinimas. Krovininis transportas teikia paslaugas visai ekonomikai, įskaitant piliečius. Jo išlaidos daro įtaką visų mūsų vartojamų produktų kainai. Kelių transporto apsunkinimas, kartu su mokesčiais, kurie jau mokami, esant papildomoms išlaidoms dėl akcizo kurui ir vinjetėms, kuomet išgyvename krizės problemą, kurios pabaigos nesimato, yra socialiai neatsakingas žingsnis. 

Oro tarša, šiltnamio efektas ir nelaimingi atsitikimai didžiąja dalimi priklauso nuo transporto priemonių konstrukcijos ir kelių sistemos. Per pastaruosius dešimt metų šioje srityje buvo pasiekta didelė pažanga, ir mes visi pajutome naudą. Nepritariu dabartinės formos direktyvai todėl, kad ją reikia radikaliai persvarstyti.

 
  
  

- Pranešimas: Michael Cashman (A6-0077/2009)

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad palaikau šį M. Cashman pranešimą ir dėkoju už jį. Jis buvo labai patobulintas Parlamento svarstymo metu, turint omenyje, koks buvo pirminis Komisijos pasiūlymas.

Pagrindinė prielaida, kurią turime padaryti – sprendimų priėmimas yra skaidrus. Žmonės turi turėti galimybę pamatyti dokumentus todėl, kad tai vienintelis būdas įkvėpti pasitikėjimą, ir, turint tai omenyje, labai svarbu, kad galėtume pasiekti tokią padėtį, kurioje žmonės galėtų matyti, kaip vystosi teisėkūros procesas. Skaidrumas dokumentų atžvilgiu turi būti kiekviename administraciniu lygmeniu.

Visi, aišku, supranta, kad yra sričių, pvz., klausimai, susiję su asmens sveikata, ir panašiai, kurios turi būti konfidencialios, bet teisėkūros procese viskas turi būti iš esmės skaidru ir šiuo atžvilgiu esu patenkintas dėl rezultatų bei manau, kad sąžiningas ir atviras sprendimų priėmimas yra būdas įgyti žmonių pasitikėjimą.

 
  
MPphoto
 

  Martin Callanan (PPE-DE). – Ponia pirmininke, neseniai pateiktame JK pagrįsto NVO pranešime, Mokesčių mokėtojų aljansas, pasakyta, kad narystė ES kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui Jungtinėje Karalystėje kainuoja 2 000 GBP per metus.

Turiu pasakyti, kad daug šiaurės rytų Anglijos rinkėjų mano, kad gauna labai prastą vertę už tokią didelę pinigų sumą. Todėl visuomenės galimybės pasiekti Europos institucijų dokumentus užtikrinimas yra mažiausia, ko šie rinkėjai tikisi už tokių didelių sumų perdavimą ES kiekvienais metais. Daugelio žmonių akimis ES išlieka labai neaiškus ir monolitinis subjektas. Bet kas, ką galime padaryti siekdami pagerinti šią galimybę, suteikti daugiau informacijos visuomenei dėl kai kurių dalykų, kuriuos turbūt kai kurie Komisijos nariai ir kiti asmenys būtų linkę išlaikyti konfidencialius, yra labai sveikintina.

Jau matome skundikus ir kitus asmenis, kurie buvo apšmeižti ir išvyti iš darbo dėl konfidencialios informacijos atskleidimo. Jei visa ši informacija būtų buvusi prieinama nuo pradžių, turbūt, daugelis šių perdėtų reakcijų būtų buvę nereikalingos.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Ponia pirmininke, esu dėkingas už šią galimybę paaiškinti, kaip balsavau dėl šio labai svarbaus pranešimo. Visi žinome, kad kai opiose politinėse derybose dalyvauja skirtingos šalys, kartais reikalingas slaptumas, kad nebūtų sužlugdytas sandoris. Tačiau šiuo atveju kalbame ne apie tai.

Neseniai vyko derybos dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo ir kai kurie klausimai, kurie buvo aptariami, apima didelę žmonių pilietinių laisvių eroziją. Pvz., buvo pasiūlymų apieškoti žmonių nešiojamus grotuvus ir nešiojamuosius kompiuterius, įvažiuojant į šalis, siekiant atlikti patikrinimą dėl autorių teisių saugomos ir autorių teisių nesaugomos medžiagos. Ar galėjome tai aptarti atvirai ir skaidriai? Ne todėl, kad šie dokumentai buvo išlaikyti paslaptyje – turbūt dėl pateisinamų priežasčių, bet priežasčių, kurių iš tikrųjų nesuprantame. Todėl ko mums tikrai reikia – tai daugiau atvirumo ir daugiau skaidrumo tam, kad tikrai pasiektume reikalo esmę.

Visiškai sutinku su savo kolega M. Callananu, kai jis sako, kad tas faktas, jog jie buvo neskaidrūs, nėra geras ženklas ES.

 
  
  

- Pranešimas: Jan Andersson (A6-0052/2009)

 
  
MPphoto
 

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE).(IT) Norėčiau padėkoti tiems aistruoliams, kurie nenuilsdami taip ilgai klausėsi. Ponia pirmininke, esu vienas iš 74 Europos Parlamento narių, kurie šiandien balsavo prieš J. Anderssono pranešimą, ne todėl, kad esu prieš užimtumą, o todėl, kad šiose gairėse Europos Sąjungai, ES valstybių narių politikai, konkrečiai nepasakyta, kad viena iš galimybių paskatinti užimtumą, yra sudaryti sąlygas tiems darbuotojams, kurie to nori ir prašo, išeiti į pensiją. Todėl ši politika privaloma tvarka visur pakelti pensinį amžių tik atima iš jaunų žmonių darbo vietas, kuomet jie noriai pakeistų tuos vyresnius darbuotojus, norinčius perleisti savo pozicijas jaunesniems.

 
  
MPphoto
 

  Martin Callanan (PPE-DE). – Ponia pirmininke, šis pranešimas prasideda klaidinga prielaida – prielaida, kad ES geriausiai išmano užimtumą politiką. Daugelis mano rinkėjų visiškai nesutiktų; jie labiau norėtų, kad ES laikytųsi atokiai nuo užimtumo politikos. Manau, mano šalis turi pasitraukti iš ES socialinių reikalų skyriaus.

Tai daugiau nei šiek tiek ironiška, kad ES nori perduoti savo išmintį dėl užimtumo politikos valstybėms narėms, nors tuo pačiu metu ji atsakinga už didžiulę biurokratiją ir reguliavimą, kurie suvaržė tiek daug įmonių mano regione ir visoje Europoje bei sukėlė didžiulį nedarbą, kurį dabar nori ištaisyti.

Europos socialinis modelis yra pasenęs, jis destruktyvus, jis užkerta kelią darbo vietų kūrimui ir jis veikia prieš verslumą. Geriausias dalykas būtų ES nesikišti į valstybių narių užimtumo politiką ir kurti mažiau biurokratijos ir mažiau reguliavimo. Tai geriausias dalykas, kurį galėtume padaryti, siekdami sukurti daugiau darbo vietų ekonomikoje.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl Darbo tvarkos taisyklių 139 straipsnio sprendimo (B6-0094/2009)

 
  
MPphoto
 

  Jim Allister (NI). – Ponia pirmininke, balsavau už šį pasiūlymą todėl, kad jis atideda bereikalingą dar didesnių pinigų iššvaistymo kvailystę vertimo paslaugoms šiuose Rūmuose Airijos atžvilgiu.

Aš būčiau labiau linkęs panaikinti visą to iššvaistymo kvailystę. Tačiau bent tai apsaugo mūsų mokesčių mokėtojus nuo bereikalingo švaistymo.

Kad airių kalba šiuose Rūmuose vartojama minimaliai, yra akivaizdu, nors B. de Brún – tai jos agresyvios respublikonų darbotvarkės dalis, gali džiuginti mus ta mirusia kalba, vienintelis palengvėjimas, kad beveik niekas, kas įsijungia transliaciją iš Parlamento, nesupranta nė žodžio, ką ji sako. Galiu užtikrinti jus, kad jie labai nedaug praranda.

Jos Sinn Fein kolegė, M. L. McDonald, nepraleidžia progos šiek tiek pamikčioti maišyta airių kalba, bet net tuomet švaistome pinigus vertimui.

 
  
  

- Pranešimas: Magda Kósáné Kovács (A6-0038/2009)

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE). – Ponia pirmininke, dėkoju M. K. Kovács už informatyvų ir naudingą pranešimą dėl romų padėties.

Kaip visi žinote, romų populiacija vis labiau plečiasi ir sistemingai tampa didžiule ir įtakinga jėga Europoje. Ši 10–12 mln. žmonių grupė yra tarp skurdžiausiųjų žemyne, tačiau turi neišmatuojamą potencialą.

Kaip europiečiai ir Europos Parlamento, kuris buvo grindžiamas lygybės ramsčiu, nariai turime kaip galima greičiau reaguoti į šią problemą. Nuolatinis šios vienos didžiausių mažumų engimas yra gėdingas ir neproduktyvus. Esant geresniam reglamentavimui ir aukštesniam bendradarbiavimo laipsniui, tautos gali suteikti darbo šiam dideliam potencialių darbuotojų blokui. Krizei įgaunant labai grėsmingą pavidalą, romai gali padėti išspręsti kai kurias didžiausias Europos problemas. Be to, išankstinis nusistatymas prieš šiuos žmones ir jų žeminimas jau per ilgai trunka. Visiems Europos piliečiams, įskaitant romus, turi būti suteiktos lygios teisės.

Dar šio mėnesio pradžioje Vengrijoje, du romų žmonės buvo nušauti lyg gyvuliai, kai jie bandė pabėgti iš savo degančių namų. Kaip gali būti, kad vieningoje Europoje yra tokių atvejų?

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). (NL) Ponia pirmininke, balsavau prieš M. K. Kovács pranešimą todėl, kad visas šis pranešimas persisunkęs aukos mąstymo ir, mano nuomone, tokiai mažumos grupei, kaip romų čigonai, daug labiau tiktų strategija, kuri paskatintų juos prisiimti daugiau atsakomybės už savo likimą.

Aš taip pat, žinoma, palaikau visų nuomonę, kad su romais turi būti elgiamasi teisingai, bet dauguma pranešime paminėtų problemų yra susijusios su gyvenimo būdu, kurį šie žmonės pasirinko. Galime priimti kiek tik norime pranešimų ir rezoliucijų ir duoti kiek norime pinigų, bet tai nė per nago juodymą nepakeis padėties.

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). (NL) Ponia pirmininke, per savo kadenciją šiame Parlamente girdėjau daug politiškai nekorektiškų nesąmonių, kurioms nuolatos pritarė labai didelės daugumos, bet šis pranešimas, mano nuomone, pralenkia viską. Jei šis Parlamentas atkakliai siekia įsikišti į romų socialinę padėtį ir jų galimybę patekti į darbo rinką, ar būtų per daug, jei paprašyčiau laikytis bent šiek tiek objektyvumo?

Tiesa ta, kad čigonų problemos yra didžiąja dalimi tiesiog jų pačių atsisakymo prisitaikyti prie visuomenės, kurioje jie gyvena, rezultatas, žinoma, kai kalbame apie švietimą ir profesinį mokymą. Ištisais dešimtmečiais pumpavome milijonus eurų į visokias programas, kupinas idiliškų, bet daugiausia nerealių nesąmonių šio pranešimo stiliumi. Visiškai nesėkmingai. Ar ne laikas mums nustoti juos paikinti ir pažvelgti į tikrąsias problemų priežastis, prieš priimant sprendimus?

 
  
  

- Pranešimas: Herbert Reul (A6-0035/2009)

 
  
MPphoto
 

  Avril Doyle (PPE-DE). – Ponia pirmininke, nors pataisytas variantas buvo geresnis, vis tiek šį savo iniciatyva pateiktą pranešimą palaikiau sunkia širdimi, kadangi jis nebuvo suderintas su klimato ir energetikos paketu, kurį 2008 m. gruodžio 17 d. šiuose Rūmuose priėmė didžiulė dauguma.

Tik noriu priminti, kad mano pačios ES ŠESD ILPS pranešimas, kuris buvo kertinis šio paketo akmuo, buvo priimtas 610 balsų už, 60 susilaikė ir 29 balsavo prieš. Nereikia nė sakyti, kad H. Reul nebuvo tarp 610 narių iš 699, parėmusių mano pranešimą.

Turiu abejonių dėl bet kokių sąsajų su gręžimais Arktyje ar alternatyvių naftos šaltinių, pvz., gudroniniai smėliai, tyrinėjimais. Pastarieji mėnesiai parodė, kad energetinio saugumo svarba dar niekada nebuvo aktualesnė. Bendradarbiavimas, kurio reikia ES teritorijoje ir būtinybė pasinaudoti stimulų paketu, kuriuos dabar pradėjo beveik visos valstybės narės ir Komisija, pabrėžia investicijų į atsinaujinančius energijos šaltinius poreikį, siekiant padidinti mūsų energetinį saugumą, sumažinti mūsų anglies dvideginio išmetimą ir atpratina mus nuo didelės priklausomybės nuo iškastinio kuro nors ir per sutartą laiką.

 
  
MPphoto
 

  Martin Callanan (PPE-DE). – Ponia pirmininke, buvau šešėlinis pranešėjas, rengiant G. Sacconi pranešimą dėl keleivinių transporto priemonių CO2 išmetimo ir matau iš darbo, kurį atlikau, kad tikrai privalome sumažinti mūsų priklausomybę nuo naftos.

Turime sumažinti priklausomybę todėl, kad dauguma naftos atsargų, aišku, yra nestabiliose ir nemaloniose pasaulio vietose. Per ilgai mūsų naftos troškulys palaikė režimus, kurie yra itin priešiški viskam, ką mes remiame, dėl mūsų pačių interesų ir dėl mūsų pačių vertybių, ypač žmogaus teisių ir gero valdymo atžvilgiu.

Žinoma, labiausiai turime sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos naftos atsargų. Praeityje Rusija parodė, kad ji nedvejodama panaudos savo kontrolę didelės dalies mūsų energijos tiekimo atžvilgiu, norėdama pasiekti politinius ir ekonominius tikslus, ir turime padaryti viską, ką galime, kad sumažintume jų galimybę taip daryti, o, kad tai padarytume, žinoma, turime sumažinti priklausomybę nuo naftos.

 
  
  

- Pranešimas: Georg Jarzembowski (A6-0055/2009)

 
  
MPphoto
 

  Neena Gill (PSE). – Ponia pirmininke, susilaikiau dėl šio pranešimo todėl, kad manau, jog jis nėra pakankamas. Mes anksčiau šiuose Rūmuose buvome įsipareigoję sumažinti emisijas. Transportas vaidina pagrindinį vaidmenį kovoje su klimato kaita, ir reikia padėti jam įvykdyti pareigą, bet šis pranešimas mažai pagelbės.

Tai nesėkmė todėl, kad yra gerų pasiūlymų. Mokesčiai už traukinių triukšmą atsižvelgia į platesnį transporto poveikį aplinkai ir labai derinasi su pasiūlymais, kuriuos šiuo metu svarsto Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas dėl mašinų padangų triukšmo sumažinimo.

Tačiau daug daugiau galėjo būti padaryta dėl aviacijos. Keista, kad pranešime minimas geležinkelių, jūrų ir vidaus vandenų transportas, tačiau apleidžia šį sektorių – vieną iš pagrindinių anglies dvideginio išmetėjų. Taip yra todėl, kad trūksta veiksmingumo šioje srityje bei daugelyje kitų, todėl susilaikiau dėl šio pranešimo.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0107/2009 (Lisabonos strategija)

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Ponia pirmininke, verta palaikyti Lisabonos strategiją, bet šiuo atžvilgiu reikia pasakyti, kad ta mintis, jog 2010 m. Europa gali būti pirmaujančioji žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, nebus įgyvendinta. Dabar 2009 m., taigi, jeigu norime ko nors pasiekti, labai greitai turime rasti teisingą įsipareigojimą visos Europos mastu. Tuomet turbūt galėtume pasiekti šį tikslą 2020 ar 2030 metais.

Tai iš esmės reiškia, kad labai greitai turi atsirasti įsipareigojimas dėl mokymo ir mokslinių tyrimų visos Europos mastu. Šiuo metu išgyvename ekonomikos recesiją ir šio nuosmukio metu turime prisiminti, kad jei norime turėti pakankamą gerų žmogiškų išteklių lygį – darbo jėgą mūsų darbo rinkoms – reikės investuoti ypač į mokymą ir mokytojų rengimą. Tai prioritetas, jei tikrai norime pasiekti Lisabonos strategijos tikslus.

 
  
MPphoto
 

  Philip Claeys (NI). (NL) Ponia pirmininke, susilaikiau nuo balsavimo dėl Lisabonos strategijos rezoliucijos, nors rezoliucija iš tikrųjų iš esmės yra nešališka rezoliucija, suteikianti tikslią padėties prognozę, taip pat joje yra daug pasiūlymų, kuriuos visiškai palaikau. Tačiau susilaikiau todėl, kad vėl iškelta šių liūdnai pagarsėjusių mėlynųjų kortelių ekonominei imigracijai tema, ir ji susilaukia ryškaus palaikymo būtent tuo metu, kai daugiau nei 20 mln. žmonių Europos Sąjungoje susiduria su nedarbu, kuri dar labiau didės dėl ekonomikos krizės.

Būtent tokiu laiku, kaip šis, turime liautis griebtis lengvesnių trumpesnių sprendimų, pvz., vėl vilioti ekonominių imigrantų minias į Europos Sąjungą. Vietoj to, turime investuoti į žmonių, kurie dabar neturi darbo, mokymą ir perkvalifikavimą, o ne tiesiog palikti juos likimo valiai naujų imigrantų antplūdžio labui.

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Ponia pirmininke, negaliu prisiminti, kaip balsavau dėl Lisabonos strategijos. Manau, tai visiškai bevertis dalykas todėl, kad 2010 m. Europa turėjo būti pirmaujančioji žiniomis pagrįsta visuomenė. Visus dešimt metų, kuriuos praleidau šiuose Rūmuose stebėjausi, kaip mes ketinome tai pasiekti, kai išleisdavome reglamentą po reglamento, kurie smaugė verslą ir galimybes ir iš tiesų skatino verslą tolti nuo Europos žemyno.

Aš visuomet nutyliu, kai kalbama apie tokios rūšies pranešimus. Šiandien prasėdėjęs šiuose Rūmuose porą valandų balsuodamas dėl vis didesnio reguliavimo verslui ir žmonėms, jaučiu, kad iš šių Rūmų einame visiškai neteisinga kryptimi, ir mums nedelsiant reikia milžiniško visiško apsivertimo.

 
  
MPphoto
 

  Martin Callanan (PPE-DE). – Ponia pirmininke, sutinku su daugeliu pastebėjimų, kuriuos išsakė mano kolega C. Heaton-Harris. Kaip jis teisingai pasakė, Lisabonos strategija įpareigoja ES tapti šiek tiek ironiška, konkurencingiausia pasaulio ekonomika 2010 m. Likus tik vieniems metams iki pačių nustatyto termino, negaliu būti vieninteliu žmogumi Rūmuose, kuris klausia savęs ir tampa šiek tiek skeptiškas dėl to, ar mes prie to kada nors priartėsime.

Mes nuolat leidžiame rezoliucijas, Komisija nuolat pateikia strategijos dokumentus, kuriuose aiškinama, kaip tai padaryti. Tik atrodo, mes to nepasieksime.

Lisabonos strategijos turinys visą laiką smarkiai viršijo ES pajėgumus ją įvykdyti ir daugeliu atvejų prieštaravo visam ES moraliniam charakteriui per pastaruosius penkiasdešimt metų todėl, kad, kaip C. Heaton-Harris mums priminė, didžioji dalis ES užimtumo ir ekonominio reguliavimo iš tikrųjų sukelia daugiau sunkumų, siekiant Lisabonos strategijos tikslų, negu kas nors kitas. Mes nuolat krauname vis didesnę naštą ir reguliavimą, kurie verčia pramonę išeiti iš Europos, o mes neturime jokių šansų įvykdyti Lisabonos strategijos tikslus. Jau laikas būti sąžiningiems patiems su savimi ir pripažinti tai.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Ponia pirmininke, pirminiai Lisabonos strategijos tikslai įpareigojo ES sukurti žinių ekonomiką, novatorišką ekonomiką, skaitmeninę ekonomiką iki 2010 m. Turiu naujieną visiems mums, esantiems šiuose sausakimšuose Rūmuose – mums baigiasi laikas. Gal jūs nepastebėjote, bet kol kas padarėme labai mažą pažangą.

Prieš tapdamas politiku dirbau su labai daug novatorių ir padėjau daugybei pradedančių įmonių. Ateiti į Europos politikos pasaulį, pamatyti, kaip tvarkomės su naujovėmis, buvo tikras kontrastas man. Kai kalbame apie naujoves čia, turime komitetus, turime strategijos dokumentus, turime balsavimus, turime viską, išskyrus naujoves, nebent didesnio kiekio dokumentų sukūrimą laikote naujove.

Kai kalbate apie naujoves kažkur ten, žmonės, kurie kurs gerovę Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje, jie nori, kad vyriausybės nesikištų. Metas vyriausybės plėšikautojams liautis siurbti įmonių kraują.

 
  
MPphoto
 

  Neena Gill (PSE). – Ponia pirmininke, sunkia širdimi atsistoju dar kartą kalbėti apie Lisabonos strategiją. Paprastai nekalbu čia tik tam, kad būčiau negatyvi. Manau, Europos Sąjunga tik šneka, kai kalba liečia Lisabonos strategiją. Tačiau šiandien, praėjus beveik dešimt metų po aukščiausiojo lygio susitikimo, veiksmai visai neatitinka žodžių.

Girdime daug šiltų žodžių apie kvalifikuotos darbo jėgos, kuri galės prisitaikyti prie ekonominių sukrėtimų – su vienu tokių, susiduriame šiandien – poreikį. Tačiau Europoje vis dar išgyvename nuolatinę kvalifikuotų darbuotojų krizę. Mano regione, West Midlands, darbo jėgos tobulėjimas atsirado ypač skausmingai ir lėtai. Deja, visame Didžiosios Britanijos regione turime didžiausią kvalifikuotų darbuotojų trūkumą. Todėl raginu Komisiją nepamiršti struktūrinių reformų, reikalingų siekiant atgaivinti Lisabonos strategiją laikotarpiu, kurį užklupo ekonominė netvarka, aukštos naftos ir prekių kainos bei nesiliaujantys neramumai finansų rinkose.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0134/2009 (Klimato kaita)

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Ponia pirmininke, noriu paaiškinti apie savo balsavimą dėl šio konkretaus pranešimo todėl, kad negaliu patikėti šių Rūmų veidmainiavimu, kaip čia visada daroma, kalbant, apie klimato kaitą.

Kodėl šiuose Rūmuose veidmainiaujama? Apsižvalgykite. Esame antruose mūsų Rūmuose. Turime puikius Rūmus Briuselyje. Čia esame tik tris ar keturias dienas per mėnesį. Sutinku, kad turėsime papildomą mėnesinę sesiją šį mėnesį, bet tik tam, kad išsilygintume dėl vienos iš dvylikos sesijų, kurią mums reikia surengti.

Šimtai žmonių priversti persikelti iš įprastų darbo vietų, kad atvyktų čia. Jie keliauja ir sukelia anglies dvideginio išmetimą, vykdami čia. Mes turbūt mažiausiai ekologiškas parlamentas. Kai patekau į šią vietą, tai turėjo būti elektroninis parlamentas, tačiau jei apsidairysite, pamatysite, kad visi mūsų stalai apkrauti popieriais. Mes didžiausi iš visų man žinomų veidmainių, kai kalbame apie tai.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Ponia pirmininke, visiškai sutinku su prieš tai kalbėjusio kalbėtojo išreikšta nuomone. Turime atsižvelgti į tą faktą, kad Europos Parlamentas turi dvejus Rūmus, – Strasbūre ir Briuselyje, – taip pat turime tris vietas, įskaitant vieną Liuksemburge, apie kurią žmonės taip dažnai nekalba. Mes ne tik statome naują bloką Liuksemburge, o tai sukelia didesnį anglies dvideginio išmetimą, kuris gali smarkiai prisidėti prie klimato kaitos – arba ne, tai priklauso nuo to, kuo žmogus šiuo klausimu tiki – taip pat tiesiog veidmainiška mums toliau diskutuoti apie klimato kaitą, kai ir toliau dirbame trijose darbo vietose.

Net jei galiausiai tektų dirbti tik vienuose Rūmuose – Briuselio – jei pasivaikščiosite Briuselio gatvėmis naktį ir pažvelgsite į viršų iš Place du Luxembourg link Europos Parlamento pastato, pamatysite šį puikiai apšviestą veidmainystės švyturį. Jei ketiname spręsti klimato kaitą, pats laikas susitvarkyti savo reikalus.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0133/2009 (Užimtumo politika)

 
  
MPphoto
 

  Frank Vanhecke (NI). (NL) Ponia pirmininke, ši rezoliucija kupina gerų ketinimų, bet turėtume paklausti savęs, ar tokio pobūdžio rezoliucijos iš tikrųjų padaro kokį nors skirtumą.

Pvz., man nesuvokiama, kad rezoliucijoje dėl užimtumo politikos, tiek, kiek tai Europos kompetencijoje, nors mano nuomone, tai ne jos kompetencijoje, ignoruojami patys pagrindiniai klausimai, pvz., kiek šiuo metu bedarbių žmonių Europos Sąjungoje? Vis dar 20 mln., o gal – labiau tikėtina – link 25 mln.?

Kyla klausimas: ar Komisija vis dar tvirtai laikosi nežmoniško ketinimo įsileisti daugiau nei 20 mln. naujų imigrantų į Europos Sąjungą? Kyla klausimas: ar Komisija galiausiai atsisakys savo įdarbinimo centrų Malyje ir Senegale, siekiant įsileisti dar daugiau bedarbių? Šio pobūdžio klausimų tikėjomės rezoliucijoje, o ne bereikšmio gerų ketinimo sąrašo, kuri, deja, tokiu tapo.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). – Ponia pirmininke, dar kartą kalbame apie kažką, dėl ko labai mažai darome – tai yra užimtumo politika. Kartą kolega pasakė man, kad kai Europos Parlamentas kalba apie užimtumą, iš tikrųjų, jis sukuria didesnį nedarbą, nei galima būtų tikėtis. Turime pripažinti, kad jei ketiname kurti darbo vietas, turime išlaisvinti gerovės kūrėjus. Turime sudaryti jiems sąlygas vystyti savo laisvą verslumą, kurti gerovę, kurti darbo vietas.

Bet ką mes čia darome? Reguliavimu ir diskusija, ką mes siekiame padaryti – tai užgniaužti pačią naujovių dvasią, pačią verslumo dvasią ir šiandien darėme tą patį. Tik šiandien M. Schulz – žmogus, kuriam dažnai nepritariu, bet ne šiandien – kalbėjo apie EPP socialinę demokratizaciją. Dabar, kai ta diena atėjo, žinome, kad esame pasmerkti, kai kalbama apie darbo vietų kūrimą Europoje.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). – Ponia pirmininke, ar pastebėjote, kad politikos harmonizavimas visada vyksta ta pačia kryptimi? Didesnė integracija visuomet reiškia didesnį kišimąsi.

Arba leiskite kitaip išsireikšti: pliuralizmas garantuoja konkurencingumą. Jei turite konkuruojančias valstybes su skirtingais mokesčių lygiais, tada galite tik padidinti savo mokestį iki tam tikro lygio, prieš jūsų pinigams pradedant keliauti į užsienį. Jei turite konkuruojančias šalis su skirtinga užimtumo politika ir skirtinga socialine politika, galite reguliuoti savo užimtumo rinką tik iki tam tikro lygio, kol darbai pradeda kirsti jūsų sienas.

Geraisiais metais Europos Sąjunga galėjo nepaisyti šių tiesų ir galėjo už savo sienų kurti labai sureguliuotą ir centralizuotą rinką. Bet tie gerieji metai baigėsi. Dabar rizikuojame atskirti save nuo dinamiškesnių ekonomikų ir tapti skurdesniais, nereikšmingesniais, galų gale kaip Tolkieno Eldar eiti į vakarus ir išnykti.

 
  
  

- Pranešimas: Luis de Grandes Pascual (A6-0097/2009)

 
  
MPphoto
 

  Richard Corbett (PSE). – Ponia pirmininke, pastebiu, kad bent kai kurie iš tų, kurie juodino visą Europos teisėkūrą, kad ir kokia ji būtų, vis tiek balsavo už Trečiąjį jūrų paketą – paketą, kuriam pritariu, todėl, kad jis gerina žmonių laivuose sveikatą ir saugumą; galų gale jis sumažins išlaidas todėl, kad jis paskiau gelbės gyvybes ir skirtingų valstybių narių saugumo sistemas padarys suderinamas viena su kita, taigi ir produktyvesnes, veiksmingesnes ir pigesnes, ir tuo pačiu metu gerinančias sveikatą ir saugumą. Pritariu šio paketo priėmimui, kuris padarys skirtumą šimtų mano rinkėjų saugumui Jorkšyre ir Humberyje.

 
  
  

- Pranešimas: Elisa Ferreira (A6-0063/2009)

 
  
MPphoto
 

  Neena Gill (PSE). – Ponia pirmininke, aš balsavau už šį pranešimą, nes buvau maloniai nustebusi, kad Rūmai priėmė mūsų pasiūlymus prieš mokesčių rojų. Aš taip pat palaikiau plataus masto kompetenciją, pateiktą šiame pranešime, siekiant spręsti dabartinę krizę.

Vienas aspektas, į kurį tikrai dabar noriu atkreipti dėmesį, tai atkūrimo planas. Turime įsitikinti, kad vis dar turime saugias darbo vietas ir nuosekliai vystomą karjerą žmonėms, kai ekonomika pradės taisytis, ir remti pagrindinius sektorius, pvz., automobilių pramonę. Automobilių sektorius – tai pavyzdys, kaip tradicinės pramonės šakos turi prisitaikyti ateinančiais metais. Neseniai lankiausi Jaguaro Land Roverio gamykloje savo rinkimų apygardoje, kur pamačiau, kaip įmonė pavertė save pasauline lydere ekologiškų automobilių technologijų srityje ir kur buvo iš visos širdies džiaugiamasi naujo tipo patvirtinimo gairėmis, kurias priėmėme šiuose Rūmuose.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). – Ponia pirmininke, dar kartą mes įsitraukiame į fantaziją, kad galime išvengti skolų ir įstatymais uždrausti recesijas. Geriausiu atveju apgaudinėjame save; blogiausiu – sąmoningai apgaudinėjame rinkėjus.

Tiesa ta, kad niekas negali sustabdyti šio pakeitimo: palūkanų normos per ilgai buvo per mažos ir dabar, kai balionas buvo pripūstas oro, jis vėl išeis. Galėtume pabandyti išgelbėti keletą aukų, tačiau vietoj to, mes toliau apsigaudinėjame, kad galime sustabdyti tai, kas vyksta. Skolą mokės dar negimę ir nepradėti mūsų vaikai, ir mano šalyje daugiausia, kur kiekvienas vaikas dabar gimsta su 30 000 GBP skola dėl jos vyriausybės nekompetentingumo ir nesivaldymo.

Kaip mūsų nacionalinis poetas sako: „Ši, tokių brangių sielų žemė, ši brangi brangi žemė... dabar išnuomota – mirštu tai tardamas – lyg daugiabučiui namui ar ūkiui.“

O dabar, lyg nebūtų gana tos nacionalinės skolos, iš mūsų tikimasi, kad prisidėsime prie šių Europos atkūrimo programų. Užbaigsiu vėl mūsų nacionalinio poeto žodžiais: „Užkirskite tam kelią, pasipriešinkite tam, neleiskite, kad taip būtų, Kad vaikas, vaiko vaikai neverktų dėl tavęs „Sielvarte!“

 
  
MPphoto
 

  Jean-Claude Martinez (NI). (FR) Ponia pirmininke, Madoff atvejį tikrai galime laikyti stambaus tarptautinio finansinio nusikaltimo pavyzdžiu, kaip ir spekuliaciją žemės ūkio žaliavomis, kuri buvo 2007 m.

Štai kodėl daugybė teisės specialistų, įskaitant Carlos Sotelo veiklą Ispanijoje, ir didelę patirtį turintys tinklai pasiūlė įkurti tarptautinį finansinį teismą.

Be to, galėtume tiesiog išplėsti Tarptautinio baudžiamojo teismo kompetenciją, kad ji apimtų stambius finansinius nusikaltimus todėl, kad 2007 m. milijonai vaikų mirė dėl to, kad buvo spekuliuojama žemės ūkio produktais. Buvo finansinis Darfūras.

Šis tarptautinis finansinis teismas galėtų tirti spekuliacijas ir spekuliantus, tikrinti mokesčių rojų, reguliuoti ir bausti pažeidėjus.

Tai nuoširdumo išbandymas Barackui Obamai, prezidentui Sarkozy ir kitiems lyderiams. Tai politinis pranešimas plačiajai visuomenei ir tai bus pirmasis pasaulinės organizacijos etapas, pasaulinis fenomenas ir pasaulinė priemonė prieš pasaulinę ekonomikos krizę.

 
  
  

- Pranešimas: Jevgenijus Kirilovas (A6-0075/2009)

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Ponia pirmininke, tokiose diskusijose labai malonu kalbėti po R. Corbetto todėl, kad R. Corbett būna visuomet teisus šioje vietoje; dažnai susipainioja, kaip buvo šiandien, pateikdamas neteisingą balsavimo paaiškinimą netinkamu laiku, bet akivaizdu, kad jis visada teisus! Vis dėlto klausiu savęs, ar šiuose Rūmuose žinome, kas yra reali ekonomika. Ar reali ekonomika yra klerkų ir biurokratų grupė ir mes, rašantys įstatymus, kuriuos kiti žmonės turi įgyvendinti, pvz., valstybės tarnautojai Jungtinėje Karalystėje, kur plėtojome viešąjį sektorių daug sparčiau nei privatus sektorius išaugo per pastaruosius dešimt metų? Ar reali ekonomika – tai žmonės, dirbantys, keičiantys ir pradedantys savo verslą? Aš tiesiog klausiu savęs, ar šis pranešimas iš tikrųjų nukreiptas teisinga kryptimi. Perskaitęs, esu tikras, kad ne.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). – Ponia pirmininke, mes šiuose Rūmuose žinome, turbūt geriau, nei kas nors už jų ribų, iki kokio lygio dabar Europos Sąjunga yra tapusi milžinišku turto perskirstymo mechanizmu.

Ilgą laiką ta sistema veikė labai gerai todėl, kad buvo tik labai mažas skaičius žmonių, mokančių į bendrą katilą. Vieninteliai du įmokų perviršio mokėtojai į biudžetą didžiąją Europos Sąjungos istorijos dalį buvo Jungtinė Karalystė ir Vokietija.

Tačiau dabar padėtis pasikeitė, ir pinigai baigiasi. Tai gyvai iliustruotą pamatėme aukščiausiojo lygio susitikime prieš dvi savaites, kai Vengrijos ministras pirmininkas pareikalavo 190 mlrd. EUR finansinės pagalbos Vidurio ir Rytų Europai, ir Vokietijos kancleris jam nedviprasmiškai pasakė, kad pinigų nėra ir nebus.

Vokietijos mokesčių mokėtojai (ir tai retai pripažįstama) visada rėmė visą sistemą. Integracija laikosi ant jų kantrumo, ir jie tai dabar permatė. Jie nebereaguoja į tylų apeliavimą į istorinę pareigą. Jie protingi, ramūs žmonės ir gali atpažinti savanaudišką argumentą ir reketo, vos pamatę. Jei manote, kad dėl to klystu, tuomet leiskite jiems surengti referendumą; leiskite visiems surengti referendumą – tegul vyksta balsavimas dėl Lisabonos sutarties. Pactio Olisipiensis censenda est!

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Geringer de Oedenberg (A6-0060/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsavau už L. J. Geringer de Oedenberg pranešimą dėl atleidimo nuo pridėtinės vertės mokesčio už galutinį tam tikrų prekių importą (kodifikuota reakcija). Kadangi tai tik anksčiau egzistavusio teisinio teksto kodifikacija ir nėra jokių esminių paties teksto pakeitimų, manau, turime palaikyti Komisijos pasiūlymą ir Parlamento, Tarybos ir pačios Komisijos teisės tarnybų rekomendacijas.

 
  
  

- Pranešimas: Díaz de Mera García Consuegra (A6-0106/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Susilaikiau nuo balsavimo dėl A. Díazo de Meros Garcíos Consuegros pranešimo dėl bazinių atlyginimų ir išmokų Europolo darbuotojams patikslinimo. Tik iš dalies sutinku su pranešėjo požiūriu šiuo klausimu, todėl nemanau, kad man derėtų išreikšti poziciją dėl jo.

 
  
  

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0106/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Ponia pirmininke, balsavau už.

Manau, kad negalima nepaisyti Rumuniją ištikusios ekologinės nelaimės. Rumuniją nualino potvyniai, ne tik ekonomine ir aplinkosaugos, bet ir socialine prasme.

Pranešimai apie žmonių asmenines istorijas draskė širdį – šeimos prarado savo nuosavybę ir turtą, kurių daugelis buvo jų viso gyvenimo sunkaus darbo vaisiai.

Daug organizacijų jau dirba šiuo klausimu, bet atėjo laikas ir institucijoms, patiems Parlamento nariams, įnešti realų indėlį į šį reikalą.

Todėl pritariu Biudžetų komiteto nuomonei ir tikiuosi, kad 11 785 377 EUR iš Solidarumo fondo kaip galima greičiau taps prieinami Rumunijai, siekiant pagelbėti gyventojams ekonomine, aplinkos apsaugos ir socialine prasme.

 
  
MPphoto
 
 

  Genowefa Grabowska (PSE), raštu. (PL) Europos Sąjungoje solidarumo principas yra fundamentalus ir neginčijamas. Būtent šis principas, kuris iš tiesų egzistuoja ne tik popieriuje, išskiria ES iš kitų tarptautinių organizacijų. Viena iš praktinių šio principo apraiškų yra neabejotinai Solidarumo fondas, įkurtas 2006 m., vadovaujantis tarpinstituciniu susitarimu ir siekiant pašalinti neigiamus didelių stichinių nelaimių padarinius. Gerai, kad fondas veikia ir kad praeitais metais penkios šalys turėjo iš jo naudos. Tai įrodymas, kad, atsitikus tragedijai, nė viena valstybė narė nebus palikta likimo valiai. Potvynis, užtvindęs penkias šiaurės rytų Rumunijos sritis 2008 m. liepos mėn., sukėlė rimtus materialinius nuostolius (0,6 proc. BNP) ir sugriovė daugiau nei dviejų milijonų žmonių gyvenimus 214 rajonų.

Šioje padėtyje Rumunijos kreipimąsi dėl pagalbos laikau pagrįstu, net jei jis neatitinka kiekybinių kriterijų, nustatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 1 punkte, įsteigiančiame Europos Sąjungos solidarumo fondą. Taip pat neabejoju, kad šiuo atveju būtina taikyti ypatingos nelaimės kriterijų, kuris taip pat numatytas aukščiau minėtame reglamente ir kuris sudaro sąlygas fondo Rumunijai mobilizavimui. Kaip Europos Parlamento narys iš Lenkijos, atstovauju regionui, kuris irgi nukentėjo nuo stichinės nelaimės, būtent, tornado Silezijos provincijoje. Laimei, ta nelaimė neturėjo tokios pačios destrukcinės galios ar masto. Tačiau visiškai palaikau šį apčiuopiamą Europos solidarumo įrodymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Petre (PPE-DE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, kadangi jis padės daug greičiau mobilizuoti Solidarumo fondą. 2006 m. Europos Sąjungos atliktas mokėjimas per Solidarumo fondą, siekiant pagelbėti Rumunijai po potvynių, įvykusių balandžio ir rugpjūčio mėn., vėlavo vienus metus. Malonu pastebėti, kad tvarka pagerėjo ir palengvina skubų ES įsikišimą į šalis, kurios nukentėjo nuo didelės ar ypatingos nelaimės.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsavau už R. Böge pranešimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo. Sutinku, kad Rumunijos prašymo, pateikto po liepos mėn. šalį nusiaubusių potvynių, atveju tinkamumo kriterijai buvo patenkinti. Iš tiesų potvyniai padarė rimtą žalą landšaftui ir žmonės, gyvenantiems penkiuose nukentėjusiuose regionuose. Todėl manau, kad fondas tikrai turi būti mobilizuotas ypač todėl, kad svarstoma suma neviršija metinės ribos, nustatytos 2006 m. gegužės mėn. tarpinstituciniame susitarime.

 
  
  

- Pranešimas: Jutta Haug (A6-0113/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. (RO) Balsavau už Juttos Haug (Vokietija) parengtą pranešimą, kadangi jame reikalaujama 11,8 mln. EUR mobilizacijos iš ES Solidarumo fondo (EUSF), siekiant padėti 2008 m. liepos mėn. Rumuniją nusiaubusių potvynių aukoms.

Šis poelgis yra ES atsakas į Rumunijos pagalbos prašymą. Kreipimasis susijęs su penkiomis apskritimis (Maramureş, Suceava, Botoşani, Iaşi ir Neamţ). 241 vietovės Rumunijoje, kuriose gyvena 1,6 mln. gyventojų, tiesiogiai nukentėjo nuo nelaimės, kuri iš dalies ar visiškai sunaikino namus ir derlius, padarinių.

Balsavau galvodamas apie žmones, kurie per potvynius prarado savo namus, daiktus, gyvulius ir net šeimos narius. Gheorghe Flutur, Suceava apygardos tarybos pirmininkas, gynė jų atvejį Briuselyje, Europos Parlamente.

Manau, kad Rumunijai reikia didesnės pinigų sumos, siekiant atitaisyti potvynio padarytą žalą, bet ES pagalba yra reikalinga ir sveikintina.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Pirmasis pataisytas biudžetas 2009 m. susijęs su ES Solidarumo fondo Rumunijai mobilizavimu po potvynių, kurie užklupo šalį 2008 m. liepos mėn.

Apskaičiuota tiesioginė žala sudaro apie 471,4 mln. EUR, (tik dabar) planuojama mobilizuoti tik 11,8 mln. EUR per šį fondą, o tai dar kartą aiškiai parodo skubų poreikį jį persvarstyti.

Šio fondo tikslas – sudaryti sąlygas Bendrijai greitai, veiksmingai ir lanksčiai reaguoti į „avarines padėtis“ įvairiose valstybėse narėse. Štai kodėl, nepaisant visų neatitikimų, palaikome jo mobilizaciją dėl Rumunijos.

Tačiau skirti 11,8 mln. EUR bus išskaityti iš Europos regioninės plėtros fondo biudžeto eilutės (Konvergencijos tikslas). Kitaip tariant, Rumunijai teikiamas „solidarumas“ finansuojamas iš fondų, skirtų mažiausiai ekonomiškai išsivysčiusioms šalims ir regionams, įskaitant pačią Rumuniją! Tai gali būti pavadinta solidarumu tarp „vargšų“ arba, kitaip tariant, tarp vadinamųjų „sanglaudos šalių“/konvergencijos regionų...

Nesutinkame su „sanglaudos“ fondų naudojimu – ypač blogėjančios socialinės ir ekonomikos krizės metu – kai yra kiti fondai, pvz., tie, kurie skirti ES militarizacijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE-DE), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo Rumunijai mobilizavimo, kadangi manau, kad mūsų šaliai suteikta finansinė pagalba yra reikšminga ir reikalinga parama vietovėms, kurias praeitų metų liepos mėn. užklupo staigūs potvyniai. Smarkiai nukentėjo šiaurės rytinė Rumunijos dalis. Dėl nelaimės tiesiogiai nukentėjo 214 vietovių ir daugiau nei 1,6 mln. žmonių. Europos Komisija padarė 11,8 mln. EUR finansinį įnašą, norėdama paremti daromas investicijas į transporto ir drenažo infrastruktūros taisymą, upių vagų stiprinimą ir užtvankų statybą, kad būtų užkirstas kelias tokio pobūdžio stichinėms nelaimėms ateityje.

Manau, kad ankstyvas priežasčių, dėl kurių atsitinka tokio masto ar net dar didesnės stichinės nelaimės, nustatymas yra svarbiausias žingsnis siekiant apginti Europos piliečius.

Turėdamas omenyje klimato kaitą, su kuria susiduriame, palaikau aplinkos veiksnių stebėjimo priemonių įvedimą kiekviename regione atskirai kartu skiriant tam atitinkamą biudžetą. Nuo stichinių nelaimių labiausiai rizikuoja nukentėti konvergencijos zonos. Tai reiškia, kad reikia skirti ypatingą dėmesį šiems aspektams, siekiant įgyvendinti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. (RO) Klimato kaitos poveikiui opios sritys iš esmės yra šios: vandens ištekliai, žemės ūkis, energetika, miškininkystė ir biologinė įvairovė ir paskutinė, bet ne mažiau svarbi – gyventojų sveikata.

Ekstremalūs oro reiškiniai, kurių liudytojais buvome Rumunijoje pastaraisiais metais, sukėlė potvynius ir sausrą, dėl kurių dabar labai rimtai, kompetentingai ir atsakingai reikia spręsti klimato kaitos klausimą.

Kaip socialdemokratas, balsavau už šį pranešimą todėl, kad 11,8 mln. EUR, kurie buvo skirti patikslinus biudžetą, yra palaikymas Rumunijai, kuri stengiasi prisitaikyti prie klimato kaitos tam, kad pašalintų potvynių pasekmes atlikdama vietos apsaugos darbą (apsaugodama apgyvendintas vietoves, planuodama upių baseinus – visa tai ji daro gerindama tėkmę ir plėsdama miškingas teritorijas) ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus – įtraukdama gyventojus ir juos šviesdama apie tai, kaip reikia elgtis prieš, per ir po potvynių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Balsavau už pranešimą dėl Europos Sąjungos pataisyto biudžeto Nr. 1/2009 projekto 2009 finansiniams metams. Pranešimo tikslas – mobilizuoti 11,8 mln. EUR įsipareigojimais ir mokėjimų asignavimais iš ES Solidarumo fondo dėl 2008 m. liepos mėn. Rumuniją sukrėtusių potvynių padarinių.

Palaikau Europos Komisijos iniciatyvą, kuria ES demonstruoja solidarumą su Suceava, Iaşi, Neamţ, Botoşani ir Maramureş apygardomis, kurios nukentėjo dėl 2008 m. liepos mėn. potvynių.

Šiandienos balsavimu Europos Parlamento plenarinė sesija palaiko Biudžetų komiteto sprendimą, kuris buvo priimtas 2009 m. vasario 24 d. Per tiesiogiai su svarstomu dalyku susijusią sesiją Gheorghe Flutur, Suceava Apygardos Tarybos pirmininkas, pristatė padėtį savo nuo potvynių nukentėjusiame regione ir kreipimąsi dėl lėšų parėmė nuotraukomis ir žalos, atsiradusios dėl regioną sukrėtusių stichinių nelaimių, statistika.

Jis nurodė, kad buvo nusiųsti įspėjimai ir paminėta, kad kartu su Ukrainos Černivcių srities valdžios institucijomis, buvo sutarta sukurti skubaus įspėjimo apie pavojų nelaimių atveju sistemą kartu su kitomis tarpvalstybinio bendradarbiavimo programomis avarinių padėčių sprendimui, kurios turi būti įgyvendintos, kaip šio projekto tęsinys.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau už J. Haug pranešimą dėl pataisyto biudžeto 2009 finansiniams metams, kuriame atsižvelgiama į rimtą žalą, kurią sukėlė 2008 m. liepos mėn. Rumuniją sukrėtę potvyniai. Aš jau išreiškiau savo palaikymą dėl R. Böge pranešimo apie Europos Sąjungos Solidarumo fondo mobilizavimą šiuo konkrečiu atveju ir noriu patvirtinti savo paramą dėl šios priemonės – tik jei pagrindinį dėmesį, kaip nustatyta 2006 m. Tarpinstituciniame susitarime, ji skiria greitam ir veiksmingam padorių gyvenimo sąlygų atkūrimui regionuose, nukentėjusiuose nuo stichinės nelaimės, o ne patirtos žalą kompensacijų mokėjimui privatiems asmenims.

 
  
MPphoto
 
 

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl pataisyto Europos Sąjungos biudžeto Nr. 1/2009 projekto 2009 finansiniams metams (6952/2009 – C6 0075/2009 – 2009/2008 (BUD)) todėl, kad jo tikslas – mobilizuoti 11,8 mln. EUR įsipareigojimais ir asignavimų mokėjimais iš ES Solidarumo fondo dėl 2008 m. liepos mėn. Rumuniją nusiaubusių potvynių padarinių.

 
  
  

- Pranešimas: Luis de Grandes Pascual (A6-0097/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Malta yra viena iš svarbiausių ES valstybių, plukdančių daugybę krovinių. Kita vertus, ji vykdo savo įsipareigojimus kaip vėliavos valstybė pagal tarptautines konvencijas.

Trys pagrindiniai įsipareigojimai: (a) taikyti vėliavos valstybės kodekso nuostatas; (b) imtis būtinų priemonių dėl nepriklausomo jų administravimo audito mažiausiai kartą per kiekvienus penkerius metus pagal TJO taisykles; (c) imtis būtinų priemonių laivų tikrinimo ir priežiūros bei teisės aktais nustatytų liudijimų ir išimčių liudijimų išdavimo atžvilgiu, kaip numato tarptautinės konvencijos.

Naujas reikalavimas yra tas, kad prieš leidžiant funkcionuoti laivui, kuriam buvo suteikta teisė plaukioti su jos vėliava, suinteresuotosios valstybės narės turi imtis tinkamų priemonių, siekiant užtikrinti, kad svarstomas laivas atitinka taikomas tarptautines taisykles ir reglamentus ir ypač laivo saugumo įrašus.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Šie teisės aktai sustiprins egzistuojančius ES teisės aktus dėl saugumo ir perkels pagrindines tarptautines priemones į Bendrijos teisę. Palaikau šiuos teisės aktus todėl, kad jais pripažįstamas poreikis atidžiai prižiūrėti klasifikacines bendroves, kurios vykdo svarbias užduotis išsaugant saugumą jūroje dėl didelės galios koncentracijos, kurią jos turi.

 
  
  

- Pranešimas: Luis de Grandes Pascual (A6-0098/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. (FR) Aštuoni teisėkūros tekstai, sudarantys Jūrų paketą, buvo ką tik priimti Europos Parlamente. Mes tam pritariame todėl, kad paketas apima ne tik keleivių kompensacijas, bet ir patikrinimus, valstybinį uostų patikrinimą, transporto įvykių tyrimus ir valdžios institucijos, galinčios nuspręsti dėl prieglobsčio vietos nelaimės ištiktiems laivams, parinkimą.

Dabar veiksmas persikelia į valstybių narių kiemą todėl, kad neužtenka tik išleisti įstatymus – šiuos teisės aktus reikia perkelti į nacionalinius įstatymus.

Pirmasis išbandymas bus stebėti patogias vėliavas, priklausančias Europos Sąjungai. Šios vėliavos naudojamos apeiti sąjungą, mokesčius, įdarbinimą, saugumą ir šalių, kurioms iš tikrųjų priklauso laivai, aplinkos apsaugos reglamentus.

Kipras ir Malta šiandien vis dar yra tarp penkių pirmųjų patogios vėliavos šalių dingusių laivų skaičiaus prasme.

Deja, akivaizdu, kad nepaisant pastangų, kurios buvo padarytos po to, kai nuskendo naftos tanklaiviai „Prestige“ ir „Erika“, padėtis faktiškai nepagerėjo. Reikalavimų neatitinkantys laivai, plaukiojantys su patogia vėliava, gerokai sumažina transporto kainas. Vadinamosios turtingosios šalys reaguoja kurdamos savo pačių (II ženklą) vėliavą, bandydamos kovoti su krovinių praradimu.

Iš tikrųjų, jei mes tikrai norime atsikratyti šių plūduriuojančių nuolaužų, Europos Sąjunga turi ryžtis kovoti su ultra liberalizmu.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsavau už L. de Grandes Pascualio pranešimą dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų. Jau paaiškinau priežastis, skatinančias mane palaikyti pranešėjo atliktą darbą dėl Trečiojo jūrų paketo, ir pranašumus, kuriuos suplanuotos priemonės galėtų atnešti jūrų transporto saugumo ir egzistuojančių reglamentų patobulinimo prasme. Iš esmės patvirtinu savo teigiamą balsą.

 
  
  

- Pranešimas: Dominique Vlasto (A6-0099/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Balsavau už pranešimą dėl Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl uosto valstybės kontrolės (nauja redakcija) bendro teksto. Sutinku su Trečiojo jūrų paketo tikslais.

Septynių paketo pasiūlymų tikslas – užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams gerinant Europos vėliavų kokybę, persvarstant teisės aktus dėl uostų valstybės kontrolės ir laivų eismo stebėsenos bei gerinant taisykles, susijusias su klasifikacinėmis bendrovėmis. Kitas jų tikslas – užtikrinti veiksmingą atsaką nelaimingo atsitikimo atveju sukuriant suderintą sistemą nelaimingų atsitikimų tyrimams, įvedant taisykles dėl kompensacijų keleiviams nelaimingo atsitikimo atveju ir įvedant taisykles dėl laivų savininkų atsakomybės, sujungtos su privaloma draudimo sistema.

Norėčiau išreikšti savo palaikymą dėl susitarimo, kuris buvo pasiektas ir ypač dėl šių dalykų: veikimo srities išplėtimas, siekiant įtraukti ir laivus, norinčius įplaukti į stovėjimo vietas, padidintą laivų patikrinimų dažnumą ir nuolatinį laivų uždraudimą esant tam tikroms sąlygoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsavau už D. Vlasto pranešimą dėl uostų valstybės kontrolės, kuri sudaro Trečiojo jūrų paketo dalį. Sutinku su dalimi susitarimo, pasiekto dėl direktyvos veikimo srities išplėtimo, siekiant įtraukti laivus, norinčius įplaukti į stovėjimo vietą, ir su ta dalimi, kurioje kalbama apie aukščiausios rizikos kategorijos laivų patikrinimų dažnumo padidinimą. Šiuo atveju kalbu apie tai, kad būtina, jog tokios rizikos vertinimas būtų kiek įmanoma tikslesnis ir labiau nepriklausomas. Taip pat sutinku, kad tam tikromis sąlygomis laivams turi būti uždrausta įplaukti visam laikui, siekiant garantuoti reikiamą saugumo lygį operatoriams ir keleiviams.

 
  
  

- Pranešimas: Dirk Sterckx (A6-0100/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Bairbre de Brún ir Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Džiaugiamės dėl dėmesio perkėlimo šioje rezoliucijoje ir dėl kai kurių teigiamų pasiūlymų dėl finansinio sektoriaus sureguliavimo, naujovių, energijos vartojimo efektyvumo ir investicijų, taip pat būtinybės apsaugoti užimtumą, kurti darbo vietas, kovoti su skurdu ir susitelkti ties pažeidžiamiausiomis visuomenės grupėmis pripažinimą.

Tačiau Lisabonos strategijos logika sutriko ir turi būti iš esmės persvarstyta, ypač naujos ekonominės padėties prasme.

Be to, trys konkretūs rezoliucijos pasiūlymai yra trumparegiški ir duodantys priešingus rezultatus, pvz., primygtinis reglamentavimo panaikinimo ir lanksčios įdarbinimo praktikos, kuri lems darbuotojų teisių susilpninimą, reikalavimas.

Dėl šių priežasčių susilaikėme galutinio balsavimo dėl šio pranešimo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Balsavau už Taikinimo komiteto patvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2002/59/EB, įdiegiančią Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą, bendro teksto priėmimą.

Sutinku su Trečiojo jūrų paketo tikslais.

Septynių paketo pasiūlymų tikslas – užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams gerinant Europos vėliavų kokybę, persvarstant teisės aktus dėl uostų valstybės kontrolės ir laivų eismo stebėsenos bei gerinant taisykles, susijusias su klasifikacinėmis bendrovėmis. Kitas jų tikslas – užtikrinti veiksmingą atsaką nelaimingo atsitikimo atveju sukuriant suderintą sistemą nelaimingų atsitikimų tyrimams, įvedant taisykles dėl kompensacijų keleiviams nelaimingo atsitikimo atveju ir įvedant taisykles dėl laivų savininkų atsakomybės, sujungtos su privaloma draudimo sistema.

Kaip šešėlinis D. Sterckxo pranešimo pranešėjas, norėčiau išreikšti savo visapusišką palaikymą dėl balsavimui pateikto dokumento.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Manau, Jūrų paketas turi būti apsvarstytas globaliai ir kaip visuma derinant su požiūriu, kurio Parlamentas visada laikėsi, spręsdamas dėl jo atskirų dalių. Todėl balsavau už D. Sterckxo pranešimą dėl Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemos įdiegimo, kadangi ši sistema dera prie platesnio konteksto, kurio tikslas – pagerinti jūrų transporto eismo saugumą ir palengvinti jo valdymą – tai, ką daug kartų palaikiau. Šiuo atveju technologijų taikymas laivų stebėjimui padėtų palengvinti sprendimų priėmimą dėl to, kas kaltas nelaimingų atsitikimų atveju, ir pagerinti „prieglobsčio vietos“ laivams suteikimo tvarką. Dėl šios priežasties, manau, galiu palaikyti pranešimą balsuodamas teigiamai.

 
  
  

- Pranešimas: Jaromír Kohlíček (A6-0101/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Guy Bono (PSE), raštu. (FR) Balsavau už Konfederacinės Europos vieningųjų kairiųjų frakcijos – Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų Čekijos nario Jaromíro Kohlíčeko pranešimą dėl nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimo.

Dokumente pabrėžiama būtinybė Europos lygmeniu sudaryti aiškias ir privalomas gaires, siekiant užtikrinti, kad nelaimingi atsitikimai jūroje būtų tinkamai stebimi. Jame sprendžiamos problemos, atsiradusios prie Prancūzijos krantų nuskendus naftos tanklaiviui „Erika“. Būtent siekdama užkirsti kelią tokių blogo valdymo atvejų pasikartojimui, Europos Sąjunga nusprendė taikyti griežtus rėmus, susijusius su visais techniniais aspektais ir visais procesais, kuriais reikia vadovautis nelaimingo atsitikimo atveju: tyrimų metodologija, Europos avarijų jūroje duomenų bazė, saugumo rekomendacijos ir pan.

Pritariu nuomonei, kad labai svarbu Europos jūrų zoną paversti viena saugiausių ir pavyzdingiausių jūrų zonų pasaulyje. Štai šia linkme ir veikia jūrų paketas „Erika III“, kurio dalį sudaro pranešimas. Tai tikras perversmas jūrų sektoriui, taip pat aplinkai, kuri dažnai antroje eilėje nukenčia dėl netinkamo elgesio jūroje.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Liberadzki (PSE), raštu. (PL) Balsavau už pranešimo dėl bendro teksto, patvirtinto Taikinimo komitete dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios pagrindinius principus, taikomus nelaimingų atsitikimų jūrų transporto sektoriuje tyrimuose ir iš dalies keičiančios direktyvas 1999/35/EB ir 2002/59/EB, priėmimą. Sutinku su Trečiojo jūrų paketo tikslais.

Septynių paketo pasiūlymų tikslas – užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams gerinant Europos vėliavų kokybę, persvarstant teisės aktus dėl uostų valstybės kontrolės ir laivų eismo stebėsenos bei gerinant taisykles, susijusias su klasifikacinėmis bendrovėmis. Kitas jų tikslas – užtikrinti veiksmingą atsaką nelaimingo atsitikimo atveju sukuriant suderintą sistemą nelaimingų atsitikimų tyrimams, įvedant taisykles dėl kompensacijų keleiviams nelaimingo atsitikimo atveju ir įvedant taisykles dėl laivų savininkų atsakomybės, sujungtos su privaloma draudimo sistema.

Norėčiau išreikšti savo palaikymą dėl susitarimo, kuris buvo pasiektas, ypač dėl šių dalykų: nelaimingų atsitikimų tyrimo metodologijos, sprendimo dėl tyrimo, sąžiningo elgesio su jūrininkais ir liudytojų apsaugos/įrašų konfidencialumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsavau už Kohlíček pranešimą dėl nelaimingų atsitikimų tyrimo jūrų transporto sektoriuje. Labai dažnai sunku nuspręsti, kas atsakingas smulkių ar rimtų nelaimingų atsitikimų jūroje atveju. Aš galvoju apie tyrimus po tikros stichinės nelaimės, kurią sukėlė nelaimingas atsitikimas su „Prestige“ naftos tanklaiviu, ir apie daugelį kitų, kurie, deja, ir toliau vyksta. Jūrų transportas nusipelno ypatingo dėmesio todėl, kad be to, kad jis yra pats ekonomiškiausias santykine prasme, jis yra vienas pavojingiausių nelaimingo atsitikimo pasekmių aplinkai prasme. Todėl, manau, būtina sukurti aiškias ir privalomas gaires dėl to, kaip vykdyti laivininkystės nelaimingų atsitikimų techninius tyrimus ir sukurti grįžtamąjį ryšį, siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų ateityje. Štai kodėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
  

- Pranešimas: Paolo Costa (A6-0102/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Balsavau už P. Costa pranešimą dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju. Sutinku su juo, kad tai ypač reikalinga tam, kad 1974 m. Atėnų konvencijos nuostatos, susijusios su keleivių ir jų bagažo vežimu jūra, būtų įtrauktos į Europos teisę, kadangi nacionaliniai skirtumai, kurie vis dar egzistuoja neleidžia garantuoti atitinkamo atsakomybės lygio ir privalomo draudimo nelaimingų atsitikimų atveju, kuriuose nukenčia keleiviai. Nors tai neatsitinka kitoms transporto priemonėms, manau, kad teisės aktai turi būti tinkami ir jūrų transporto atveju.

 
  
  

- Pranešimas: Gilles Savary (A6-0072/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Ketinu balsuoti už G. Savary pranešimą dėl laivų savininkų draudimo dėl jūrinių ieškinių, nes sutinku su rekomendacijomis, kurias pateikė pranešėjas dėl būtinybės užtikrinti, kad laivų savininkai, įplaukiantys į bet kurios valstybės narės jurisdikcijos vandenis, vykdytų pareigą teikti draudimą, taip pat taikyti baudas, kuomet laive nėra liudijimo. Sutinku, kad draudimo suma turi būti aukščiausia, kokią nustatyta 1996 m. LLMC konvencijoje, kuri garantuoja, kad nelaimingų atsitikimų jūroje aukos gautų tinkamas kompensacijas. Todėl palaikau pranešėjo rekomendaciją patvirtinti su Taryba suderintą rekomendacijos projektą.

 
  
  

- Pranešimas: Emanuel Jardim Fernandes (A6-0069/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Palaikau A. J. Fernandes pranešimą dėl vėliavos valstybės reikalavimų laikymosi. Jis parodo Parlamento pasiryžimą išlaikyti Trečiojo jūrų paketo vientisumą, susidūrus su Tarybos darbo trukdžiais dėl tam tikrų aspektų, pvz., šios rekomendacijos tema. Dėl šios priežasties palaikau A. J. Fernandes ir Transporto ir turizmo komiteto narių atliktą darbą. Manau, pasiekta politinio susitarimo pridėtinė vertė turi būti vertinama kaip reikšminga, pirmiausia dėl to, kad jis ragina valstybes nares įvesti kokybės valdymo sistemą savo jūrų valdžios institucijoms ir laikytis tarptautinių taisyklių šioje srityje, iš kurių svarbiausios yra tos, kurios kyla iš Tarptautinės jūsų organizacijos konvencijų. Be to, kad pasiūlyme esama pranašumų Europos vėliavos kokybės ir saugumo prasme, jis leis pagerinti konkurencijos sąlygas Bendrijos viduje, todėl manau, kad jis turi būti palaikytas.

 
  
  

- Pranešimas: Saïd El Khadraoui (A6-0066/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN), raštu. (GA) Europos šalys turi dirbti kartu, jei nori pasiekti Sąjungos aplinkos apsaugos tikslus. Tačiau norint užtikrinti, kad ES aplinkos apsaugos politika būtų tvari, į ją turi būti įtraukti ES principai ir skirtingos kiekvienos valstybės narės savybės bei poreikiai.

Pranešimas dėl Eurovinjetės prieštarauja šiems tikslams Europos Sąjungos periferinių valstybių narių atveju.

Eurovinjetės rekomendacijos baustų periferines šalis, o šalys Europos centre turėtų daug naudos. Mano nuomone, Eurovinjetės rekomendacijos prieštarauja Vieningos rinkos principams ir, manau, tai diskriminacija tam tikrų šalių atžvilgiu geografijos pagrindu. Airija yra sala, įsikūrusi Europos pakraštyje. Sunkvežimiai iš kitų šalių nevažiuos per Airiją, bet mūsų sunkiasvorės krovininės transporto priemonės turės mokėti mokestį daugelyje šalių Europos teritorijoje. Nėra kaip išspręsti šito dalyko: turime toliau vykdyti verslą, turime eksportuoti ir importuoti savo prekes. Pagal Eurovinjetės pasiūlymą šalys, įsikūrusios Europos centre, turės konkurencinius pranašumus, nes neturės mokėti tų pačių mokesčių. Neteisinga ir nesąžininga vykdyti tokio pobūdžio diskriminaciją, paremtą šalies geografiniu išsidėstymu.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Eurovinjetės direktyva buvo sukurta, siekiant suderinti apmokestinimo sistemas Europos keliuose, įskaitant transporto priemonių mokesčius ir rinkliavas, susijusius su kelių infrastruktūros naudojimu, ir sukurti teisingus mechanizmus dėl infrastruktūros išlaidų apmokestinimo vežėjams. Neseniai Komisijos persvarstytoje direktyvoje siūlomi papildomi Direktyvos pakeitimai, pvz., išlaidų vertinimas dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių poveikio aplinkai akustinės taršos, transporto kamščių ir oro taršos požiūriu.

Šalys, kuriose didelis tranzito eismas, laikosi labai skirtingų nuomonių lyginant su labiau periferinėmis šalimis, kaip mano, kuri priklauso nuo didelio eismo dėl prekių importo ir eksporto. Nors iš esmės jos yra teisingos, turi būti įgyvendinta laipsniškai ir nešališkai. Tai klausimai, kurių negalime ignoruoti. Sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms dažnai taikomi laiko apribojimai ir išorės tvarkaraščiai, kaip keltų operatorių. Uosto tunelio statyba Dubline daug prisidėjo, kad būtų sumažintas sunkiasvorių krovininių transporto priemonių poreikis būti miesto centre, ir pagerino oro kokybę bei sumažino akustinę taršą. Tai buvo apsimokanti investicija.

Nesu įsitikinusi dėl poreikio kurti Europos nepriklausomą valdžios instituciją dėl rinkliavų lygio nustatymo, ir ginčyčiausi, kad tai patenka į subsidiarumo sferą.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. (FR) Balsavau už S. El Khadraoui pranešimą dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikromis infrastruktūromis.

Svarbu suteikti valstybėms narėms galimybę taikyti „pažangesnius“ mokėjimus dėl krovinių vežimo keliais sektoriuje, siekiant padengti išorines išlaidas ir tokiu būdu paskatinti tvaresnį elgesį.

Turi būti atsižvelgiama į akustinę taršą, bet to negalime pasakyti apie spūstis, kurias sukelia ne tik krovinių vežimas keliais. Toks mokestis būtų diskriminacinis, kadangi lengvieji automobiliai taip pat atsakingi už spūstis.

Be to, šis sektorius moka už ekonomikos krizės pasekmes per naftos kainą ir prekių pristatymo išlaidas. MVĮ kelių transporto sektoriuje negalės pakelti šių papildomų išlaidų ekonomikos krizės įkarštyje.

Turi būti daugiau padaryta, siekiant pritaikyti kelių infrastruktūrą prie eismo padidėjimo, bet, svarbiausia, turi būti įsipareigota dėl tvaraus transporto, teikiant pirmenybę mažai anglies išmetančioms transporto priemonėms.

Kaip Rhône-Alpes regiono išrinktas atstovas, galiu paliudyti daugelio kelių sektorių nesugebėjimą prisitaikyti Rhône slėnyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Šiandienos balsavimo metu Europos Parlamentas priėmė direktyvos projektą dėl Eurovinjetės, kuri leidžia valstybėms narėms nustatyti mokesčius už sunkiasvorių transporto priemonių naudojimąsi kelių infrastruktūra.

Galutinio balsavimo metu balsavau prieš direktyvos priėmimą. Manau, šios direktyvos nuostatų įvedimas padidins išlaidas, kurias patiria įmonės, teikiančios transporto paslaugas. Šios išlaidos gali ypač pakenkti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms pakankamai finansinių priemonių, leidžiančių pakeisti jų automobilių parką. Be to, tokios nuostatos taip pat gali sukelti problemas įmonėms dabartinės finansų krizės metu, kuomet daug įmonių susiduria su didesniais sunkumais gaunant kreditą.

Tikrai turime ieškoti būdų, kurie leistų naudoti ekologiškesnes transporto priemones mūsų keliuose. Tačiau neturime naudoti metodų, kurie iš tiesų yra kitas būdas apmokestinti įmones.

 
  
MPphoto
 
 

  Jim Higgins (PPE-DE), raštu. − Kolegų iš „Fine Gael“ Parlamente vardu norėčiau paaiškinti, kad mes balsuodami nepalaikėme S. El Khadraoui pranešimo dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo dėl susirūpinimo pasiūlymo teisine baze, nuogąstavimų dėl nuolatinio elektroninio rinkliavų rinkimo naudojimo ir nuostatos dėl pajamų skyrimo. Visapusiškai palaikome principus, stovinčius už pasiūlymo, bet manome, kad principo taikymas pranešime yra ydingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Stanisław Jałowiecki (PPE-DE), raštu. − Aš ne tik balsavau prieš pranešimą, dar manau, kad jis pavojingas bendrai Europos rinkai. Taip yra daugiausia dėl jo nesąžiningo pobūdžio ir to fakto, kad jis veikia kaip užslėptas mokestis. Dar daugiau, jis neprisidės prie aplinkos apsaugos. Šios finansų krizės metu tai absurdas. Toks reguliavimas rodo, kad ES atsuka nugarą savo piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. (DE) Balsuoju už protingą kompromisą dėl naujos Eurovinjetės. Kartu su Socialistų frakcija Europos Parlamente daug metų kovojau – milžiniškos opozicijos iš konservatyvios Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos dalių akivaizdoje – kad į rinkliavų apskaičiavimą būtų įtrauktos išorinės išlaidos (triukšmas, spūstis, tarša), siekiant perkelti finansinę naštą nuo mokesčių mokėtojų teršėjui, kitaip tariant, sunkiasvorių krovininių eismui.

Aš nepritariu galimam kompromiso dėl spūsčių išlaidų rezultatui todėl, kad dėl daugumos padėties buvo įmanoma tik užtikrinti, kad jos būtų pripažintos išorinėmis išlaidomis tik jei tai taikoma ne tik sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, bet ir visoms spūsčių priežastims, įskaitant automobilius.

Greičiausiai CO2 taip pat nebus įtrauktas į skaičiavimus dėl nesuprantamos PPE-DE opozicijos. Pakeitimas, kurį pateikiau komitetui, kuriame prašiau minimalių rinkliavų visoms transeuropinio transporto tinklo dalims, negavo daugumos balsų. Aš vėl pateiksiu pasiūlymą tolesnių diskusijų šia tema metu.

Vienas ypač teigiamas dalykas Austrijai – tai tas faktas, kad išorinės išlaidos ir vadinamoji Alpių priemoka (didesnė rinkliava Alpių regionuose) greičiausiai nebus kompensuoti. Tai reiškia, kad Austrija gali nustatyti didesnę rinkliavą jautriuose Alpių regionuose ir vis dar gali imti pinigus ir už išorines išlaidas. To pasėkoje bus įmanoma didesnė Brenerio rinkliava.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Palaikau šį pranešimą, kuris turi paskatinti krovinių gabenimo perkėlimą nuo kelių ant geležinkelio. Pranešimas yra dalis iniciatyvų paketo, kurio tikslas paversti transportą tausesniu ir užtikrinti, kad naudotojai turės mokėti tik už transporto išlaidas, tiesiogiai susijusias su konkrečios transporto priemonės naudojimu. Bus nustatytos rinkliavos už vietos akustinę taršą, vietos oro taršą, taip pat žalą/išlaidas infrastruktūrai. Tai sukurs sąžiningesnę principo „teršėjas moka“ sistemą su įtrauktomis apsaugos priemonėmis, siekiant užtikrinti rinkos skaidrumą ir išvengti diskriminacijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Sunkiasvorių krovinių transporto eismas Europoje išaugo nuo ES išsiplėtimo į rytus ir tai ypač pastebima daugelyje valstybių narių, įskaitant Austriją. Dabar turime problemą, kad kai kurie veiksniai lemia dideles išorines išlaidas, kurias turi mokėti visuomenė. Sunkiasvorių krovinių transportas visoje Europoje yra vienas iš šių veiksnių, kitas veiksnys yra atominės elektrinės.

Jei nustatome rinkliavą sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms tuo pačiu metu nevystydami geležinkelių ir nešalindami tarpvalstybinių kliūčių geležinkelių transportui, tuomet būsime balsavę tik už brangesnes prekes, ir nebus jokio žmonių sveikatos pagerinimo ir taršos sumažinimo.

Manau, nubaudimas tų, kurie įstrigę spūstyje, duoda priešingus rezultatus. Tai greičiausiai lems eismo persikėlimą atgal į mažus kaimelius ir miestus, o to mes nenorime. Ilgainiui vienintelė išeitis yra vystyti infrastruktūrą, o tai reiškia, kad turime vietos viešąjį transportą padaryti patrauklesnį. Šiandien svarstoma Eurovinjetė, atrodo, yra protingas kompromisas, todėl ir balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. (IT) Ponia pirmininke, aplinkos apsauga ir kelių saugumas – tikslai, stovintys už svarstomos direktyvos, ženklina du tikslus, kuriuos Europos Sąjunga turi vykdyti, norėdama pasiekti, kad transporto politika labiau atsižvelgtų į piliečių lūkesčius ir teises. Todėl labai sveikintini 1999 m. EB direktyvos pakeitimai dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių, važinėjančių tam tikrais keliais, apmokestinimo. Tokie žingsniai į priekį turi būti protingi ir laipsniški tam, kad būtų išvengta svarbaus ekonomikos sektoriaus nuosmukio dabartinės rimtos ekonomikos krizės metu – sektoriaus, kurio pagrindą beveik išimtinai sudaro mažosios ir vidutinės įmonės.

Be to, Europa dar nesukūrė išbaigtos ir veiksmingos intermodalinės sistemos, kuri užtikrintų žymų krovininio transporto perėjimą į mažiau teršiančius sektorius. Esant šioms aplinkybėms ir dėl jo savybių ir veiksmingumo, kelių transportas yra plačiausiai naudojama sistema gamybos pasaulyje.

Todėl šiandienos balsavimu norėjau pabrėžti, kaip svarbu žengti palaipsnius, bet reikšmingus, o ne simbolinius, žingsnius link saugesnio ir ekologiškesnio kelių transporto be nelogiškų ir duodančių priešingus rezultatus bausmių pramonei.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Palaikau S. El Khadraoui atliktą darbą dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių tam tikrų infrastruktūrų naudojimo apmokestinimo, todėl balsavau už šį pranešimą. Nors nesutinku dėl kai kurių momentų, pvz., tam tikrų išorinių išlaidų įtraukimo ar neįtraukimo į mokestį, sutinku su principu „teršėjas moka“. Puikus S. El Khadraoui darbas pabrėžia būtinybę visa mastu paskirstyti pajamas, gautas iš transporto sektoriaus apmokestinimo. Galiausiai manau, kad pajamos, gautos iš išorinių sąnaudų apmokestinimo, neturi būti tiesiog kita apmokestinimo forma.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Pasiūlymas, dėl kurio šiandien balsuojame, yra ankstesnės Eurovinjetės direktyvos persvarstymas ir išplėtimas ir nustato kelių rinkliavų taisykles. Pagal priimtus pasiūlymus valstybės narės nuo dabar gali perdėti oro taršos, triukšmo ir eismo kamščių išlaidas ant sunkvežimių. Tai gera žinia mokesčių mokėtojui. Šiuo metu mes vis dar mokame už žalą, kurią sukelia oro tarša. Netrukus mokės teršėjas. Be to, tokiu būdu mes skatiname transporto įmones investuoti į švaresnius sunkvežimius.

Todėl balsavau už šį pasiūlymą, o ne dėl to, kad spūsties mokestis buvo įtrauktas kaip papildomos išorinės sąnaudos kalnuotiems regionams. Prie oro taršos, akustinės taršos ir kuro atliekų labiausiai prisideda eismo kamščiai. Jei galėtume pajamas iš šio apmokestinimo panaudoti investicijoms į vežimą geležinkeliais ar vandeniu, mes išspręstume tiek eismo spūsčių problemą, tiek klimato kaitą. Be to, vėlavimai dėl spūsčių kelia didelę ekonominę žalą transporto sektoriuje.

Deja, klimato išlaidos dėl didelio kiekio krovininio eismo nebuvo įtrauktos, nors transporto sektorius yra pagrindinis emisijos kaltininkas.

 
  
  

- Pranešimas: Michael Cashman (A6-0077/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Ponia pirmininke, balsavau už pranešimą. Skaidrumas yra ne tik simbolis, bet ir principas, kuriuo turi būti paremtos visos institucinės procedūros. Piliečiams ir rinkėjams turi būti užtikrinta geriausia įmanoma galimybė pasiekti Europos institucijų turimus dokumentus, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti politiniame procese ir kad viešosios valdžios institucijos atsiskaitytų už savo veiksmus. Dėl šios priežasties praeityje labai agitavau už parlamento posėdžių turinio skelbimą.

Nepaisant Europos institucijų pasiektos pažangos dėl atvirumo ir skaidrumo, padėties negalime pavadinti tobula, ir šią Reglamento (EEB) Nr. 1049/2001 išdėstymo naują redakciją dėl visuomenės galimybės pasiekti Europos institucijų turimus dokumentus reikia vertinti kaip kitą žingsnį link administracinės aplinkos sukūrimo, kurioje galimybė susipažinti su informacija ir galimybė lengvai ją pasiekti būtų taisyklė, o ne išimtis. Baigdamas norėčiau pažymėti didelį neseną pasiekimą – Europos Parlamentas dabar naudoja ne mažiau kaip 23 oficialiąsias kalbas, ir Europos bendrijos dokumentai yra prieinami visomis šiomis kalbomis. Tai simbolizuoja demokratijos garantą.

 
  
MPphoto
 
 

  Charlotte Cederschiöld (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes Švedijos konservatoriai šiandien balsavome už M. Cashmano pranešimą A6-0077/2009 dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija Reglamento Nr. 1049/2001 persvarstymo, kad dirbtume link didesnio skaidrumo Europos institucijose. Kalbant apie 61 ir 103 pakeitimus, susijusius su 5 straipsniu, manome, kad taikinimo dokumentai iš trečiojo svarstymo turi nedelsiant tapti prieinamais pasibaigus galutiniam taikinimo posėdžiui, skirtingai nuo dokumentų, kurie yra nagrinėjami pačių derybų metu. Dokumentai iš trialogų pirmajame ir antrajame svarstymuose turi būti visapusiškai prieinami visų procesų metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Chris Davies (ALDE), raštu. − Man labai gaila, kad į tvarką, kurios tikslas vystyti principą, kad visuomenė turi teisę matyti ES dokumentus, Parlamentas įterpė akcentą, jog tokios taisyklės nebus taikomos Europos Parlamento nariams. Teigiama, kad tai tik kitaip suformuluoja taisykles, jau įtvirtintas narių Statutuose, bet daugeliui žmonių tai atrodys kaip kitas atvejis „viena taisyklė jiems ir kita mums“, ir džiaugiuosi, kad Liberalų demokratų frakcija nepalaikė H. Nassauer pateiktų svarstymui pakeitimų.

Ypač svarbu, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su informacija apie visų Parlamento mokėjimų Europos Parlamento nariams išlaidas. Mūsų pačių auditoriai nustatė, kad kai kurie Parlamento nariai elgiasi tikrai „negarbingai“, iš tiesų kai kurie iš jų yra apgavikai ir sukčiai. Kaip įmanoma greičiau reikia įtvirtinti visiško skaidrumo principą, jei norime, kad Europos piliečiai pasitikėtų šia institucija.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau už M. Cashmano pranešimą dėl galimybės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Palaikau jo pagirtiną iniciatyvą, kurios tikslas – panaikinti atotrūkį tarp bendrų taisyklių dėl „klasifikuotos informacijos“ (vadinamųjų slapto pobūdžio dokumentų, paminėtų dabartiniame Reglamente Nr. 1049/2001) išlaikant reglamentuotus kai kuriuos gerus principus, paimtus iš Tarybos ir Komisijos vidaus saugumo taisyklių, kiek šie principai gali būti taikomi ir parlamentinei institucijai. Galiausiai palaikau bendrą M. Cashmano tikslą, kuris yra pataisyti šį reglamentą, siekiant padidinti skaidrumą, nepadarant šios priemonės pernelyg specifinės ir sunkiai įgyvendinamos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Nekyla abejonių, kad 2001 m. reglamentas, suteikdamas galimybę visuomenei susipažinti su Europos institucijų dokumentais, įnešė daugiau skaidrumo piliečiams. Gerai iš naujo persvarstyti šį reglamentą po septynerių metų praktinio taikymo. Ką mes matome? 2006 m. Europos Parlamentas pateikė daug pasiūlymų pakeisti reglamentą, turėdamas tikslą dar daugiau padidinti skaidrumą, bet Komisija to rimtai nesvarstė.

Dar daugiau, Komisijos pasiūlyme persvarstyti 2001 m. reglamentą, kuris dabar guli prieš mus, yra griežtesnės taisyklės, o tai reiškia mažiau skaidrumo. Todėl prekybos derybų dokumentai laikomi konfidencialiais. Galiausiai tai pasirinkimas tarp dviejų pavojingų dalykų. Todėl palaikau M. Cashmano pranešimą todėl, kad nors jis ir neišbaigtas, tai dabartinio Komisijos pasiūlymo pagerinimas. Tačiau radikalesnis požiūris, visiškai atmetant Komisijos pasiūlymus, būtų labiau pageidaujamas todėl, kad tuomet Komisija būtų priversta pateikti naują ir geresnį pasiūlymą, kuris tik padidintų Europos institucijų skaidrumą ir tikrai panaikintų visiems žinomą bedugnę tarp ES institucijų ir piliečio.

 
  
  

- Pranešimas: Jan Andersson (A6-0052/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Ponia pirmininke, kaip žinome, dabartinė ekonominė ir finansų krizė veikia Europą. Aš labai susirūpinęs dėl savo šalies – Italijos. Krizė reiškia etatų mažinimą, ir šeimos, turėdamos vis mažiau pinigų, vis mažiau jų ir leidžia. Todėl mums reikia stiprios intervencijos. Krizė atrodo ypač rimta, bet nuo mūsų veiksmų priklausys jos stiprumas ir trukmė. Turime suvienyti jėgas – koordinuotas Europos požiūris yra labai svarbus. Dabar, labiau nei bet kada, matome ypatingą poreikį griežtai įgyvendinti reformas, siekiant sukurti kokybiškas darbo vietas ir gerovę Europos piliečiams. Turime iš pagrindų pakeisti tendenciją link radikalaus pertvarkymo, užkirsti kelią darbo netekimui ir atitolinti tolesnį spaudimą mažinti atlyginimus ir socialinio draudimo išmokas.

Turime pasipriešinti iššūkiams, susijusiems su nedarbo augimu ir socialine atskirtimi. Dar daugiau, turime pagerinti pastangų koordinavimą, tiek iš ES, tiek valstybių narių pusės, taip pat svarbu, kad priemonės, priimtos pagal ekonomikos atkūrimo planą, siekiant spręsti krizę per trumpą laiką, derintųsi su ilgalaikiais Bendrijos tikslais, nustatytais Lisabonos strategijoje. Štai kodėl balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. (FR) Tiesiog puiku, kad šiame pranešime pripažįstamos kelios Europos Sąjungos nesėkmės keliais socialiniais klausimais. Pirmiausia pripažįstama, kad Lisabonos strategijos tikslai nebus pasiekti 2010 m. Tada pateikti įdomūs skaičiai dėl nedarbingumo augimo tempo, kuris išaugo nuo 7 proc. 2008 m. iki 8,7 proc. 2009 m. ir ypač nuo 7,5 proc. iki 9,2 proc. eurozonoje. Kitaip tariant, prognozuojamas 3,5 mln. darbo vietų praradimas.

Šis skausmingas pastebėjimas turi priversti proeuropiečius galvoti apie radikalias reformas, reikalingas valstybės narės lygmeniu, siekiant kaip įmanoma apriboti pragaištingus ekonominės ir finansų krizės padarinius – krizės, kuri prasidėjo nuo ultraliberalizmo ir globalizacijos, kurie yra tokie brangūs Briuseliui.

Tuo tikslu vargu, ar tinka vykdyti tokią kaip ši politiką, kurios tikslas išlaikyti valstybių narių užimtumo politikos gaires. Priešingai, turime suabejoti šia autoritarine logika ir grąžinti valstybėms jų ekonominių ir finansinių išteklių kontrolę, o nustatant nacionalinę ir Bendrijos pirmenybę ir apsaugą, kuri sudarytų sąlygas vidaus rinkos atkūrimą ir sugrįžimą į augimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Dabar realioje ekonomikoje visu mastu jaučiame finansų krizę, prasidėjusią JAV. Ekspertai nesusitaria dėl geriausio atsako į krizę ir geriausio būdo skatinti ekonomiką, siekiant kontroliuoti nedarbo lygį.

Tačiau dar prieš finansų krizę, padėtis darbo rinkoje visai neatrodė gera. Vis daugiau žmonių buvo priversti dirbti ne visu etatu ir sutrumpintu darbo laiku, o valstybės remiamos darbo vietos buvo nuolat mažinamos. Kurį laiką vis daugiau žmonių gyveno žemiau skurdo ribos, nepaisant to, kad jie dirbo. Niūrių prognozių apie ekonomiką akivaizdoje panašu, kad žmonių, turinčių visą etatą, skaičius ir toliau kris, o tam tikru momentu ne visu etatu dirbantys darbuotojai taip pat praras darbą. Turime padaryti viską, ką galime, kad išvengtume masinio nedarbo. Visiškai aišku, kad šiame pranešime pristatytos priemonės yra šiuo atžvilgiu netinkamos ar nepakankamos. Dėl šios priežasties balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau prieš J. Anderssono pranešimą. Nors iš tiesų viena vertus, manau, kad turime apjungti jėgas, siekdami iš pagrindų pakeisti tendenciją į radikalų pertvarkymą, užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir sustabdyti tolesnį atlyginimų bei socialinio draudimo išmokų mažinimą, kita vertus, manau, kad Komisijos nustatytos priemonės didžiąja dalimis yra nepakankamos, kad būtų garantuota pakankama priedanga ir apsauga Europos Sąjungos socialinei ir užimtumo struktūrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. (RO) Dabartinė ekonomikos krizė turi, ir artimiausioje ateityje turės, atgarsius darbo rinkoje.

Balsavau už Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos projektą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių todėl, kad prisijungiu prie pranešėjo ir palaikau Komisijos poziciją, kurioje siūloma (kaip nurodyta 2008 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimo Nr. 2008/618/EB priede), kad užimtumo politika būtų išlaikyta 2009 m. Pasak Komisijos, šis metodas sukurs tvirtą sistemą, sugebėsiančią spręsti ekonominę ir finansų krizę bei tęsti struktūrinę reformą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. (PT) Dabartinė krizė yra daugiau nei tiesiog ekonominė ir finansų krizė. Pirmiausia tai pasitikėjimo krizė. Dramatiškiausias jos ženklas – aukštas nedarbo lygis. Tačiau nedarbas reiškia ne tik pajamų netekimą, bet ir pasitikėjimo savimi ir kitais netekimą.

Siekiant atkurti šį pasitikėjimą, turime nustatyti labai aiškią vidutinės trukmės strategiją.

Šiuo atžvilgiu politinių lyderių vaidmuo yra lemiamas dėl jų perteikiamų signalų ir žinučių. Apdairumas, saugumas, tiesos sakymas ir atsispyrimas lengvai neįgyvendinamų tikslų propagandai ir gyrimuisi – tai teigiama praktika, kuri galėtų padėti atkurti pasitikėjimą.

Kita vertus, turime kurti darbo vietas, ir tam, kad tai padaryti, turi būti sudarytos sąlygos įmonėms investuoti.

Turime veikti greitai todėl, kad jei nieko nepadarysime šiuo atžvilgiu, finansinės problemos, su kuriomis susiduria šios šalys su dideliu deficitu eurozonoje, sąlygos nuosmukio didėjimą, toliau augantį nedarbą ir įmonių bei šeimų pajamų netekimą.

Štai kodėl palaikiau J. Anderssono pranešimą, kuriame siūloma išlaikyti užimtumo politikos gaires 2009 m.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl sprendimo dėl Darbo tvarkos taisyklių 139 straipsnio (B6-0094/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nesuprantamas ir nepriimtinas yra tolesnis visų narių puoselėjamos teisės pasisakyti Parlamente savo kalba ir kad visi dokumentai būtų rengiami oficialiosiomis kalbomis, ištęsimas arba, kitaip tariant, tolesnis jos atidėjimas. Jau praėjo ne vieni metai nuo tam tikrų šalių, kurioms išlieka jų kalbos naudojimo ribojimas, įstojimo, ypač Airijai ir Čekijai, o reikalingų lingvistų nerandama. Pateiktas pasiteisinimas yra miglotas ir prieštaringas, bet jų mokymui nesuteiktas finansinis prioritetas, o tai kelia nepasitikėjimą ketinimais. Negalime susitaikyti su grėsme neatimamai teisei į kultūrinę ir lingvistinę įvairovę ES, kuri taip pat paveiktų Portugaliją. Negalime susitaikyti su šia diskriminacija.

Dar kartą išreiškiame savo pasiryžimą ginti kiekvienos valstybės narės ir visų nacionalinių kalbų, kaip darbinių kalbų, kultūrinį identitetą. Šiuo atžvilgiu mes galime balsuoti tik prieš šį sprendimą. Galiausiai tai pažymi ES biudžeto politikos, kuri suteikia prioritetą investicijoms į ginklus, užuot vertintų kultūrą ir apsaugotų užimtumą, perkėlimą į kultūrinį ir lingvistinį lygmenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau už Biuro pasiūlymą dėl sprendimo pratęsti Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 139 straipsnio taikymą iki septintosios parlamentinės kadencijos pabaigos.

 
  
  

- Pranešimas: Magda Kósáné Kovács (A6-0038/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Ponia pirmininke, balsavau už šį pranešimą. Esu labai susirūpinęs dėl pastarųjų įvykių Italijoje. Rumunijos piliečių ir romų atžvilgiu vystosi „raganų medžioklės“ atmosfera su daugeliu baudžiamųjų ekspedicijų. Italijos vyriausybė dalyvauja viską nustelbiančioje saugumo kampanijoje. Tačiau ekstremalių priemonių naudojimas romų bendruomenių atžvilgiu galėtų pabloginti jau ir taip siaubingą padėtį šioms mažumoms ir pakenkti integracijos galimybėms ir socialinei atskirčiai. Turime nepamiršti, kad teisinėje valstybėje baudžiamoji atsakomybė yra individuali ir negali būti priskiriama kolektyvinėms grupėms. Nukrypimas nuo šio principo sukurtų pavojingą precedentą, kuris lemtų visos etninės grupės arba konkrečių migrantų tautybių kriminalizavimą.

Žinoma, imigracija yra klausimas, reikalaujantis Europos koordinavimo tam, kad būtų sustiprintos teismo ir policijos priemonės, galinčios kovoti su organizuotu nusikalstamumu. Tačiau to negana. Svarbu priimti aiškią užimtumo politiką nuskriaustoms grupėms, įskaitant romų darbo jėgą, įvedant paramos priemones, kurių tikslas palengvinti jų pažangią integraciją į darbo rinką ir skirti didesnį dėmesį jaunų žmonių švietimo politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) ES – tai vertybių sąjunga, todėl ji atsakinga už pagarbos žmogaus teisėms išsaugojimą savo teritorijoje. Todėl ji taip pat turi atlikti tam tikrą vaidmenį per savo valstybes nares pripažįstant pažeidžiamą romų padėtį ir palengvinant jų integraciją į visuomenę. Todėl balsavome už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Šiandien balsavome už M. Kósáné Kovács savo iniciatyva parengtą pranešimą (A6-0038/2009) dėl socialinės romų padėties ir geresnių jų galimybių ES darbo rinkoje. Pranešime sprendžiama labai rimta problema ir aiškiai nurodoma veikimo būtinybė rimtai griebtis plačiai paplitusios atskirties, kuri šiandien veikia daugelį romų. Pritariame bendradarbiavimui tarp valstybių narių sprendžiant šias dideles problemas.

Tačiau norėtume pabrėžti, kad nematome įvairių skirtingų sprendimų, kaip kelio į priekį, mažinant atskirtį. Labiau tikėtina, kad specialūs mokesčių lygiai darbdaviams, kurie įdarbina romų moteris, ir kitos panašios priemonės turės atskirties sustiprinimo ir veikimo prieš integraciją į visuomenę poveikį.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. (RO) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimas yra sveikintinas, nes pabrėžia naują romų integracijos strategijos aspektą, sugalvotą, pradedant 2005 m., per daugybę Europos Parlamento rezoliucijų. Dabartinė romų padėtis rodo, kad nuo tada, kai Komisija pateikė savo pirmąjį kreipimąsi šiuo tikslu 2005 m., nebuvo padaryta pakankama pažanga integruojant romus.

Pranešime siūlomos svarbios direktyvos veikimui dėl švietimo skatinimo tarp romų ir pozityviosios diskriminacijos darbo rinkoje skatinimo politikos. Parama romų integracijai į darbo rinką per finansavimo priemones mokymui ir perkvalifikavimui, priemones, skirtas skatinti nepriklausomą veiklą tarp romų, suteikiant lengvatinius kreditus ir valstybės dotacijas, taip pat sugalvojant naujoviškas žemės ūkio darbo formas – tai tikslai, kuriuos ES privalo koordinuoti. ES lygmens ekspertų grupės sukūrimas, įskaitant romų atstovus, taip pat galėtų padėti koordinuoti valstybių narių romų strategiją ir struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo naudojimą.

Tikiuosi, kad šie pasiūlymai pakankamai motyvuos Europos Komisiją ir ši pateiks teisėkūros pasiūlymus, kurių tikslas pasiekti apčiuopiamus rezultatus šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Romai atstovauja didžiausiai mažumai Europos Sąjungoje ir jų integracija į Europos Sąjungos visuomenę yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriais ES susidurs artimiausią dešimtmetį. Romai, kurių yra apie 10-12 mln. žmonių, neturi galimybių išvengti skurdo ir atskirties. Tokios nepalankios socialinės sąlygos neleidžia romams pasiekti pagrindinio žmogiškojo orumo lygio ir turėti vienodų galimybių. Pritariu šiam pranešimui, kuris pabrėžia poreikį pagerinti sąlygas visiems europiečiams, nekreipiant dėmesio į rasę.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. (RO) Vienodų galimybių užtikrinimas romų mažumai ES yra teisingas požiūris, siekiant išvengti socialinės atskirties ir gerbti šios bendruomenės teises. Štai kodėl balsavau už M. K. Kovács pranešimą, kurį laikau labai naudingu.

Tačiau norėčiau pateikti keletą paaiškinimų dėl savo pozicijos šiuo klausimu.

Atsižvelgiant į tai, kad ši mažuma yra iš prigimties transnacionalinė, veiksmingas požiūris į romų teises gali būti tik Europos lygmeniu. Dėl šios priežasties siūliau sukurti Europos agentūrą romams, kurios vaidmuo būtų koordinuoti Europos lygio politiką, nukreiptą į šią mažumą.

Antra, parama romų mažumos integracijai negali būti suteikta perskirstomomis fiskalinėmis priemonėmis, kadangi jos negali išspręsti struktūrinių problemų, veikiančių romų bendruomenes. Idealus būdas paremti šią mažumą turi būti nukreiptas į švietimo programas, kurių vaidmuo – padėti šioms bendruomenėms įgyti įgūdžių, reikalingų, norint patekti į darbo rinką.

Kita vertus, Europos politika romų mažumos atžvilgiu turi būti nukreipta į tolerancijos skatinimą ir kultūrinių skirtumų priėmimą, pagrindinį dėmesį skiriant taikiam sambūviui neperžengiant konkrečios šalies įstatymų ir ES reglamentų nustatytų ribų.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau prieš M. Kósáné Kovács pranešimą dėl romų socialinės padėties ir jų geresnių galimybių ES darbo rinkoje. Esu tvirtai įsitikinęs, kad šis požiūris sukuria kitą pagrindinės diskriminacijos formą romų atžvilgiu. Iš tikrųjų, su romais turi būti elgiamasi kaip ir su visais kitais piliečiais, jiems nesuteikiant pernelyg didelių pranašumų ir lengvatų, kurios kenktų kitiems Europos piliečiams, turintiems tas pačias teises (ir, svarbiausia, pareigas) kaip tie gyventojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Romų bendruomenė yra didžiausia ir labiausiai socialiai nuskriausta Europos mažumos grupė. Visi, kurie atidžiai stebi padėtį, žino, kad, siekiant pagerinti jų darbo ir gyvenimo sąlygas, reikalingas koordinuotas požiūris. Džiaugiuosi, kad šiame pranešime raginama rengti atitinkamus mokymo kursus, kurie gali padidinti romų galimybes darbo rinkoje. Be to, iš pat pradžių skiriant didžiausią dėmesį jų integracijai į Europos visuomenę, turi būti sustiprintas žmogiškasis ir socialinis kapitalas.

Sveikintina, kad sudaroma Europos ekspertų grupė su romų bendruomenės atstovais. Taip pat yra puikūs pasiūlymai steigti partnerystes, skirti pakankamai finansinių lėšų ir visa tai stebėti per duomenų bazę. Palaikau šį pranešimą todėl, kad jame siūlomi būdai, kuriais galime pagerinti romų bendruomenės padėtį. Kadangi alternatyvi Europos Parlamento Socialistų frakcijos pasiūlyta rezoliucija, deja, yra per silpna, jos neremsiu.

 
  
  

- Pranešimas: Herbert Reul (A6-0035/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. (LT) Naftos paklausos valdymas neturi apsiriboti tik ES. Pasaulyje ES suvartojamos naftos kiekio procentinė išraiška ir artimiausiais metais laipsniškai mažės. Tai lemia vien jau didelis paklausos augimas už ES ribų. Todėl ES energijos tiekimo saugumo atžvilgiu bus labai svarbu mažinti paklausos augimą ir pasaulio lygmeniu, tačiau nekeliant pavojaus trečiųjų šalių ar pačios ES plėtros tikslams. Labai svarbus yra ir rinkos ekonomikos kainodaros mechanizmų trečiosiose šalyse skatinimas – pvz., panaikinus valstybės subsidijas kurui.

Visoms šioms priemonėms reikalingos investicijos. Investuoti galima tik tuomet, kai yra pakankamas kapitalas ir galima tikėtis pelno. Todėl būtina kuo greičiau įveikti dabartinę finansų krizę, kuri gali virsti ekonomikos krize. Per pastarąjį dešimtmetį padidėjo būsimam ES naftos tiekimo saugumui kylantys sunkumai. Tačiau jie gali būti įveikti darant tikslingą poveikį tiek pasiūlai, tiek paklausai, jei pavyks paskatinti politinę valią ir tarptautinį koordinavimą, bendradarbiavimą ir inovacijų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Atsižvelgus į viską, galiu palaikyti šį savo iniciatyva mano kolegos, Europos Parlamento nario H. Reulo, parengtą pranešimą. Kaip parodė pastarieji mėnesiai, energetinio saugumo reikšmė dar niekada nebuvo tokia aktuali. Bendradarbiavimas, kuris reikalingas iš visų valstybių narių ir būtinybė pasinaudoti paskatų paketais, kurių dabar ryžtingai ėmėsi beveik visos valstybės narės ir Komisija, pabrėžia būtinybę investuoti į atsinaujinančių energijos šaltinių technologijas, siekiant padidinti mūsų energetinį saugumą ir sumažinti CO2 emisiją. Mūsų priklausomybės nuo iškastinio kuro metai paliko mus su dviem akivaizdžiom išvadom:

1. Turime būti nepriklausomi nuo pasaulio geopolitinių jėgų, kaip Rusijos/Ukrainos aklavietė šią žiemą parodė ir OPEC kainų politikos padariniai.

2. Ir toliau yra poreikis laikytis kaip niekada neatidėliotinų CO2 sumažinimo terminų, jis ir toliau turi išlikti didžiausio prioriteto klausimu.

Negalime išvengti iššūkių, tiek ekonominių, tiek aplinkos apsaugos, su kuriais šiuo metu susiduriame.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau prieš H. Reulo pranešimą dėl problemų, susijusių su naftos tiekimu. Iš tiesų nesutinku su pranešėju, kai jis teigia, kad pagal įvairius paskaičiavimus bus įmanoma išgauti pakankamai naftos, kad būtų patenkinti poreikiai ateityje, bet tik labiau apmokestinant vartotojus ir pagerinant investavimo sąlygas. Nors palaikau Komisijos iniciatyvas, siekiant užkirsti kelią naftos kainų augimui per kelis ateinančius metus, nemanau, kad padėtis kaip tokia buvo teisingai išanalizuota.

 
  
  

- Pranešimas: Georg Jarzembowski (A6-0055/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Pranešimas, kurį pristatė Europos Parlamento narys G. Jarzembowski, padaro ekologiškesnį transportą prioritetu ir yra svarbus žingsnis link visapusiškesnio požiūrio, siekiant paversti transportą ekologiškesniu. Pagrindinė atsako į klimato kaitą dalis yra mūsų transportavimo priemonių ir būdų permainos, ar tai būtų pažangių hibridinių transporto priemonių taikymas, ekologiško viešojo transporto padidėjimas ar padidėjęs kitų transportavimo būdų veiksmingumas.

Pranešėjas pateikė sunkiasvorių krovininių transporto priemonių (SKTP) apmokestinimo už jų sukeliamą taršą galimybes, įskaitant geležinkelių transporto keliamą akustinę taršą pagal šio pranešimo nuostatas. Svarbu, kad mes atsižvelgiame į periferinių Europos šalių, susiduriančių su keliomis geografinėmis kliūtimis, kurios priklauso nuo stipraus transporto tinklo, siekdamos aprūpinti savo šalis, ir dėl jų ekonomikos augimo, poreikius.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau už G. Jarzembowskio pranešimo dėl ekologiškesnio transporto ir išorinių išlaidų priskyrimo vidaus išlaidoms. Mano nuomonė, kuri sutampa su pranešėjo nuomone, pabrėžia didelę naudą, kurią suteikia mobilumas europiečių gyvenimo kokybės, augimo ir užimtumo Europos Sąjungoje atžvilgiu, socialinei ekonominei ir teritorinei sanglaudai bei prekybai su ne ES šalimis, taip pat jis atneša naudą įmonėms ir darbuotojams, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusiems su transporto ir logistikos sektoriumi. Žiūrint iš šios perspektyvos, džiaugiuosi dėl to fakto, kad Komisija savo komunikate atliko iki dabar egzistavusių ES priemonių „inventorizaciją“, siekdama paskatinti tvarią transporto politiką. Tai mažas žingsnis link didesnio tikslo.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Komisija paskelbė komunikatų apie „ekologiškesnį transportą“, „išorinių sąnaudų įtraukimo į vidines strategiją“ ir „triukšmo mažinimo priemones prekėms ir įrangai“ paketą. Mano nuomone, labai pozityvu – ir aš tai skatinu – kad parengtos ekologiškos priemonės transporto srityje.

Tačiau G. Jarzembowskio pranešimas susilpnintų Komisijos pasiūlymus. Štai kodėl Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas pateikė teigiamus pakeitimus, įskaitant prašymą dėl didesnio bendro finansavimo tarp ES ir valstybių narių, žibalo mokesčio oro transportui ir transporto padaugėjimo atskyrimo nuo ekonomikos augimo. Tačiau mūsų pakeitimai nebuvo priimti, todėl pranešimas neturi pridėtinės vertės Komisijos pasiūlymams. Tokiu atveju balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Palaikau priemones, nukreiptas į ekologiškesnį transportą. Tai padės mums kovoti su klimato kaita. Tačiau turi būti sustiprintos konkrečios priemonės, todėl teko susilaikyti.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0107/2009 (Lisabonos strategija)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Visiškai sutinku, kad tarp ekonomikos krizės padarinių skurdo išaugimas ES yra didžiausia problema. Labai svarbu sustabdyti dabartinį nedarbo augimą ES. Manau, kad veiksmingiausias būdas sumažinti ir užkirsti kelią skurdui yra strategija, pagrįsta visišku užimtumu, aukštos kokybės darbo vietomis, socialine integracija, priemonėmis verslumui skatinti ir veikla, skirta MVĮ vaidmeniui ir investicijoms padidinti. Trumpai tariant, tai svarbiausia rezoliucijos preambulės dalis.

Jei dėl esamų išskirtinių aplinkybių mums nepavyks sustabdyti skurdo augimo ES, tuomet ES bus neišsprendusi svarbiausios problemos, kylančios iš šios ekonominės ir finansinės katastrofos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Europos Sąjungoje stebėjome skurdo lygio augimą, rizikingą darbą ir nelygybę – padėtį, kuri gali pablogėti dabartinės ekonomikos ir finansų krizės metu, atsižvelgiant į tai, kad pranašaujama recesijos tendencija ir bedarbių skaičiaus augimas.

Lisabonos strategijos ir Europos užimtumo strategijos puoselėjama politika prisidėjo prie šios padėties, nes jos skatina finansinio reglamentavimo panaikinimą, rinkos liberalizavimą ir darbo santykių nesaugumą. Todėl reikėjo atsisakyti šios politikos. Tačiau susidūrus su blogėjančiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis, ES atsakas (arba atsako trūkumas) atspindi jos klasės pasirinkimus, atkakliai laikantis politikos, kuri skatina milžiniško didelių ekonominių ir finansinių grupių pelno kaupimą, kenkiant darbuotojų ir plačiosios visuomenės gyvenimo sąlygoms.

Reikia iš esmės keisti dabartinę makroekonomikos politiką ir darbo vietų bei darbuotojų teisių gynybą. Mums reikia alternatyvios politikos, kuri garantuoja sąžiningą pajamų paskirstymą, skatina ekonominę veiklą, kuria darbo vietas, stiprina valstybės vaidmenį ekonomikoje, didina paklausą, skatina labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių augimą ir atgaivina investicijas, atsižvelgiančios į kiekvienos valstybės narės poreikius ir specifinius aspektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą nepaisant savo nusivylimo dėl Žaliųjų 10 pakeitimo, kuriuo visoje ES siūloma įvesti finansinių sandorių mokestį. Kaip Globalizacijos tarpfrakcijos pirmininkas šiame Parlamente, tvirtai palaikau J. Tobino tipo mokesčio įvedimą tiek siekiant kontroliuoti finansinę spekuliaciją, tiek siekiant surinkti milijardus eurų, su tikslu padėti sumažinti didelį skurdą pasaulyje tarp daugiau nei milijardo žmonių, gyvenančių su mažiau nei vienu euru dienai. Kas gali būti prieš tokią paprastą ir veiksmingą priemonę?

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Lisabonos strategija buvo sukurta tokiu metu ir tokiai padėčiai, kuri aiškiai skiriasi nuo tos, kurioje šiuo metu esame. Tačiau tas faktas nereiškia, kad reikia persvarstyti visas jos pagrindą sudarančias koncepcijas. Išskirtinis dabartinių aplinkybių pobūdis turi būti atskirtas nuo politikos, kuri turi būti vykdoma, siekiant skatinti Europos vystymąsi ir konkurencingumą ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau svarbu iš šio atskyrimo nepadaryti išvados, kad krizinei padėčiai reikia priemonių, priešingų gerai politikai. Visiškai atvirkščiai. Reaguojant į dabartinę padėtį, nors ir reikalingos išskirtinės priemonės, reikia vadovautis geros politikos idėjomis ir pasirinkti investicijas į naujoves ir Europos konkurencinį pajėgumą, priešingu atveju mums nepavyks tinkamai reaguoti į krizę ir paruošti Europos Sąjungos valstybes nares kitam pasaulinės ekonomikos etapui.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Atidžiai išnagrinėjęs pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Lisabonos strategijos, galiausiai nusprendžiau susilaikyti ir nebalsuoti nei už, nei prieš šį pasiūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Eoin Ryan (UEN), raštu. − Finansų krizė ir iš jos išplaukusi ekonomikos krizė sudavė didžiulį smūgį Europos augimui ir darbo rinkos stabilumui. Šiais sunkiais laikais mūsų pagrindinis tikslas turi būti, kaip teigiama šioje bendroje rezoliucijoje, apginti ES piliečius, tiek darbuotojus, tiek verslininkus, tiek šeimų galvas nuo krizės padarinių. Nors dabartinė krizė yra neabejotinai sukrečianti, ji taip pat pateikia galimybę: galimybę pakeisti savo mąstymą; galimybę sukurti stiprinantį pagrindą tvariam augimui, kuris gali atlaikyti galimus sukrėtimus; ir galimybę sukurti tvirtą ekonominį ir socialinį pagrindą ateičiai.

Tarp ypač patrauklių šios rezoliucijos elementų yra lemiamo mažųjų ir vidutinių įmonių vaidmens ir paramos, kurią reikia joms suteikti, pripažinimas. MVĮ ne tik teikia vertingą užimtumą – pastaraisiais metais jos sukūrė 80 proc. naujų darbo vietų ES, jos taip pat vaidina pagrindinį socialinį vaidmenį skatinant vietos ekonomiką, įvairinant užimtumą ir skatinant verslumą. Taip pat dėmesys naujovėms – ypač aplinkos apsaugos sektoriuje, ir vaizdingas paaiškinimas, kad du susiję efektyvaus energijos vartojimo ir ekonomikos stabilumo tikslai negali būti jokiu būdu tarpusavyje nesuderinami yra labai sveikintini.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − EPDP mano, kad Lisabonos strategija išlieka svarbi platforma augimui ir darbo vietų kūrimui visoje ES. Tai vis dar tikslas, kurį galima pasiekti, net jei dabartinis ekonominis klimatas kenkia tikram potencialui. Tačiau EPDP nesutinka, kad sandorių mokestis visoje ES yra būtina priemonė, norint pasiekti kai kuriuos Lisabonos strategijos tikslus, ir nepalaikė šios priemonės.

Tačiau EPDP galėtų palaikyti patvirtinto dokumento esmę, todėl balsavo už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Pagal Allianz grupės pranešimą, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, šiais metais recesija pristabdo ES galimybę pasiekti tikslą tapti pirmaujančia žiniomis pagrįsta ekonomine zona pasaulyje. Tam, kad pasiektume Lisabonos tikslus, turime padaryti viską, ką galime, net šiais sunkiais laikais, norėdami pasiekti šiuos tikslus. Pasiekdami šiuos tikslus, pamatysime mūsų kelią iš recesijos ir sutvirtinsime ES poziciją ateityje. Taip pat turime laikytis Barselonos tikslų dėl vaikų priežiūros.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. (EL) Kapitalistinių politinių jėgų rezoliucijos slepia kapitalistinės krizės priežastis ir pobūdį. Jos perkelia krizės naštą ant darbuotojų, kurie sumokėjo už perviršinį kapitalistų pelną ir dabar raginami sumokėti už krizę ir išsaugoti bei padidinti kapitalistų pelną. Pasiūlymuose Europos Sąjunga raginama pagilinti antidarbinę Lisabonos strategiją, taikyti Stabilumo paktą ir Ekonomikos atkūrimo planą bei imtis visiško vidaus rinkos liberalizavimo. Jie siūlo priemones paremti monopolių grupes skiriant gausų pinigų srautą iš darbuotojų kišenių, sumažinant kapitalo mokesčius ir padidinant skolinimą didelėms monopolinėms įmonėms. Jie skatina spartesnius kapitalistinius pertvarkymus, paremtus „lankstumo ir užimtumo garantijų“ strategija ir Direktyva dėl darbo laiko organizavimo, kitaip tariant, dėl darbo laiko padidinimo iki trylikos valandų per dieną ir 78 valandų per savaitę ir darbo laiko padalijimo į aktyvų laiką ir neapmokamą neaktyvų laiką.

„Žaliosios ekonomikos“ vystymas ir mokslinių tyrimų, energetikos ir naujovių liberalizavimas paruošia dirvą pelningoms kapitalistų investicijoms pakenkiant darbininkų ir paprastų žmonių klasėms.

Neoficialus kovo 1 d. aukščiausiojo lygio susitikimas patvirtino imperialistinių nesutarimų paaštrėjimą ir suvienytą monopolijų frontą prieš žmones.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0134/2009 (Klimato kaita)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Sutinku, kad ES išlaiko pagrindinį vaidmenį tarptautinėje klimato politikoje. Tačiau jei ji nekalbės vienu balsu, tai baigsis patikimumo praradimu. ES, kaip visuma, atrodo, eina teisingu keliu, kalbant apie klimato kaitos tikslus, bet visos šalys, įskaitant Maltą, turi būti atsargios, kad neatsiliktų, nes tai daro įtaką Sąjungos patikimumui.

Vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimo apribojimas yra reikalingas ne tik išsivysčiusiame pasaulyje, bet ir besivystančiose šalyse. Nereikia nė sakyti, kad tokie veiksmai pareikalaus didelių finansinių išteklių. ES turi pateikti planą, kuriame bus skirtas dėmesys konkrečioms sritims ir finansavimo šaltiniams.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl kovos su klimato kaita. Europos Sąjunga turi išlaikyti savo pirmaujantį vaidmenį tarptautinėje klimato politikoje ir imtis visų pastangų, kad pasiektų susitarimą Kopenhagoje, sudarant sąlygas sumažinti į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekį ir apriboti pasaulio temperatūros didėjimą iki mažiau nei 2 °C lyginant su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Atsižvelgiant į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę, labai svarbu pasiekti naują susitarimą Kopenhagoje dėl kovos su klimato kaita. Ekonomikos krizė ir klimato krizė gali būti sujungtos, kad būtų sudarytos didelės ekonominės galimybės, siekiant vystyti naujas technologijas ir kurti darbo vietas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šioje rezoliucijoje yra teigiamų aspektų, kuriuos mes vertiname. Mes pabrėžtume raginimą Europos Sąjungai aktyviai vykdyti susitarimą Kopenhagoje, kuriuo atsižvelgiama į naujausius mokslinius pranešimus dėl klimato kaitos, įsipareigojama stabilizacijos lygiams ir temperatūros tikslams, kurie suteikia rimtą tikimybę išvengti pavojingos klimato kaitos ir kurie sudaro sąlygos reguliariems persvarstymams užtikrinti, kad tikslai yra suderinami su naujausiu mokslu. Taip pat laikome, kad dėmesys, atkreiptas į būtinybę gerokai padidinti finansinius išteklius tam, kad būtų sudarytos sąlygos reikalingam mažinimo veiksmui besivystančiose šalyse, yra teigiamas.

Tačiau nesutinkame su primygtiniu reikalavimu, nors ir tik konstatuojamoje dalyje, dėl ES išmetamųjų teršalų prekybos schemos, ypač, kaip tai pareikšta, kad tai gali pasitarnauti kaip išmetamųjų teršalų prekybos vystymo modelis kitose išsivysčiusiose šalyse ir regionuose. Todėl nesutinkame su ekonomika pagrįstu požiūriu, kuris aiškiai daro įtaką įvairioms rezoliucijos vietoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Balsavau už šią Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rezoliuciją. Nepaisant dabartinės finansinės krizės gilumo ir platumo, reglamentavimo panaikinimo padarinių, bailių reguliuotojų ir godžių bankininkų, negalime nusisukti nuo būtinybės toliau veikti siekiant sustabdyti klimato kaitą. Dabartinę krizę turime vertinti kaip galimybę leisti išteklius, norint pasiekti mūsų gyvenimo būdo pokyčius ir skatinti naują ekologišką elgesį visame žemyne ir pasaulyje. Negalime pasiekti savo tikslų, jei nedirbame kaip partneriai su JAV ir Japonija, Kinija ir Indija.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Sutinku su kai kuriais rezoliucijos požiūriais dėl kovos su klimato kaita. Kita vertus, negaliu palaikyti kelių pranešimo skirsnių. Todėl nusprendžiau susilaikyti ir nebalsuoti šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Turime naudoti ekologinę ekonomiką, siekdami sukurti darbo vietas visoje ES. Tai turi būti prioritetas finansų krizės metu.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos B6-0133/2009 (Užimtumo politika)

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Šioje rezoliucijoje yra daug vertingų raginimų. Tačiau didžioji dalis to, kas parašyta rezoliucijoje, glūdi nacionalinių parlamentų politinėje atsakomybėje.

Rezoliucijos pasiūlymai taip pat lems didesnių išteklių reikalavimą iš ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Tai padidins valstybių narių mokesčius ES. Tai ateina tuo metu, kai valstybėms narėms reikia išsaugoti savo sumažėjusius ekonominius išteklius savo pačių socialinei ir užimtumo politikai. Mes nemanome, kad ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas yra veiksmingiausias būdas paremti darbuotojus, praradusius darbą. Valstybėms narėms geriau pačioms vykdyti veiksmingą politiką šioje srityje. Dar daugiau, visos valstybės narės leidžia pinigus to paties dydžio stimulų paketams kaip jų bendras įnašas į ES biudžetą.

Mes balsavome prieš šią rezoliuciją pirmiausia dėl formuluotės, susijusios su ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl užimtumo politikos gairių. Iš tiesų atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė reikalauja ryžtingo ir suderinto atsako iš ES, kad būtų užkirstas kelias darbo netekimui, kad būtų išsaugotas patenkinamas europiečių pajamų lygis, kad būtų užkirstas kelias recesijai ir kad dabartinės ekonominės ir užimtumo problemos būtų paverstos galimybėmis, manau, kad tikrai nepakanka priemonių, kurių imasi eurokratai, kad atlaikytume šiuo metu išgyvenamos krizės svorį ir tikrai ne tokiame jautriame sektoriuje, kaip užimtumas.

 
  
  

- Pranešimas: Elisa Ferreira (A6-0063/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Iniciatyva pradėti Atkūrimo planą – tai reakcija į rimtą tebevykstantį ekonomikos nuosmukį. Pagrindinis Atkūrimo plano prioritetas turi būti ES ekonomikos ir konkurencingumo skatinimas ir padidėjusio nedarbo išvengimas. Narės primygtinai reikalauja, kad visa finansinė pagalba būtų suteikta laiku, būtų kryptinga ir terminuota. Dabartinės išskirtinės aplinkybės turi būti vertinamos platesniame įmonės įsipareigojimo atkurti įprastą biudžeto tvarką kai tik atsigaus ekonomika kontekste.

Be to, Atkūrimo planas taip pat turi tarnauti tikslui vykdyti sąžiningą tarptautinį susitarimą suteikti skurdesnėms šalims galimybę išvengti skurdo nekurstant pasaulinio klimato atšilimo, padedant finansuoti masines investicijas.

Galiausiai tarp valstybių narių suderinti veiksmai turi būti nukreipti į netikrumo sumažinimą kredito rinkose ir tokių rinkų veikimo palengvinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nepaisant to, kad pačiu laiku buvo priimta teigiamų pasiūlymų, kuriuos mes palaikėme, ypač tas dėl mokesčių rojaus, deja, buvo atmesti dauguma mūsų frakcijos pasiūlymų, o pagrindinė pranešimo linija yra tęsti neoliberalią politiką su keliais rožiniais atspalviais balsuotojams, kuriuos jie pamatys rinkiminės kampanijos metu.

Tarp mūsų atmestų pasiūlymų buvo tie, kuriuose raginama gerokai padidinti finansinius išteklius ir greičiau pritaikyti fondus, skirtus paremti užimtumui, taip pat paramos programas nukreipti į pažeidžiamiausias visuomenės grupes, įskaitant programas, garantuojančias padorias gyvenimo sąlygas ir visuotinę galimybę gauti aukštos kokybės viešųjų paslaugų. Aš taip pat apgailestauju, kad buvo atmesti tokie pasiūlymai kaip tie, kurie susiję su Atkūrimo plano suma (1,5 proc. ES BVP), kurios neužtenka, kad būtų sėkmingai sprendžiama dabartinė krizė, pažymint, kad ES smarkiai atsiliks nuo tokių šalių kaip JAV ir Kinija. Be to, apgailestauju, kad buvo atmesta mūsų kritika Komisijai dėl Atkūrimo plano sujungimo su neoliberalių „struktūrinių reformų“ plėtra ir griežtu Stabilumo ir augimo pakto laikymusi, kai reikėjo apsieiti be jų ir pakeisti liniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Galiu tik pasveikinti savo kolegę Elisą Ferreirą dėl jos pranešimo dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano. Palaikau Poulo Rasmusseno požiūrį, kad dar nepadarėme pakankamai. Bankų garantija buvo reikalingas, tačiau nepakankamas žingsnis. Turime imtis veiksmų ir dėl darbo rinkos problemų sprendimo. Turi būti skatinimas dalijimasis darbu ir kai reikalaujama trumpo laiko, turime skatinti išlaikyti valandas darbo vietoje išnaudodami laiką įgūdžių tobulinimo mokymams.

Tikra krizė yra ne antrinės hipotekos rinkoje, o labiau dešimt kartų didesnėje išvestinių finansinių priemonių rinkos vis paslaptingesnio fantazijų pasaulio kazino ekonomikoje, kurią reikia sukontroliuoti. Todėl pritariu veiksmams kontroliuoti mokesčių rojų ir įvesti finansinių sandorių mokestį visoje ES, kad būtų nugalėtos blogiausios krizės pasekmės, sumažinta spekuliacija ir padidinti finansai, siekiant padėti mums ir toliau siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų.

 
  
MPphoto
 
 

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. (PL) Pranešime dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, kuris buvo šiandien priimtas, remiamos Europos Komisijos siūlomos priemonės, kurių paskirtis – skatinti Europos ekonomiką.

Pastarųjų kelių savaičių duomenys nekelia optimizmo. Apskaičiuota, kad ekonomikos augimas Europoje 2009 m. išliks žemiau nulio. Visoje ES nedarbas irgi auga. Tai rimčiausia recesija, paveikusi Europos bendriją, ir pirmoji nuo bendros valiutos įvedimo.

Todėl reikia ryžtingų veiksmų, lemsiančių darbo vietų kūrimą ir realų ekonominės padėties pagerinimą. Žinoma, pagrindinis klausimas yra vadinamasis finansų sistemos gydymas, kad įmonės ir piliečiai galėtų imti kreditą. Tai ypač svarbu mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios, be abejonės, yra Europos ekonomikos pagrindas. Štai kodėl reikia skubiai užtikrinti veiksmingą ir spartų kredito suteikimo atkūrimą. Reikia ne tik nukreipti pagalbą, skirtą kovai su krize, į atrinktų sektorių gelbėjimą. Tokia pagalba yra neišvengiama, bet ji turi apimti ir nuolatinį požiūrį į Europos pramonės konkurencingumą. Be to, krizė neturi būti naudojama kaip galimybė įvesti naują, pernelyg apsunkinantį reglamentavimą.

Tikiuosi, kad Europos ekonomikos atkūrimo planas netrukus parodys rezultatus pirmų ekonomikos skatinimo ženklų pavidalu.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Išskirtinėms padėtims reikia išskirtinių išteklių.

Ekonominė padėtis taip pablogėjo, kad ji pateisina bendrus valstybių narių veiksmus bandant atgaivinti ekonominę veiklą. Tačiau turime kelias pastabas. Išskirtinė padėtis, kurią dabar išgyvename, neginčija pagrindinių ekonomikos taisyklių. Skolinimasis šiandien reiškia skolas rytoj – skolas, kurias valstybės narės privalės grąžinti ateityje. Deficitas gali būti reikalingas, bet už tai reiks brangiai sumokėti. Turime tai žinoti. Jau kalbama apie padidintus mokesčius ateityje, kad būtų galima išlaikyti viešuosius finansus be skolų.

Antra, visi išlaidų įsipareigojimai atkūrimo planuose yra nevienodai naudingi. Investicijų išlaidos gamybos įrangos modernizavimui ar moksliniams tyrimams turi labai skirtingą vertę pinigams, išleistiems veiklos išlaidoms. Todėl būtų gera mintis valstybėms narėms apsirūpinti atitinkamomis priemonėmis geriausiam sprendimui priimti.

Galiausiai kadangi žodžiai tikrai turi reikšmę, kalbėkime aiškiai – atkūrimo planas iš tiesų nėra Europos planas, nacionalinių priemonių, kurių ėmėsi įvairios valstybės narės, koordinavimas. Ar mums reikia dar ką nors daryti? Verta užduotį šį klausimą, bet bendro Europos Sąjungos atkūrimo plano parengimas suponuotų esminį Europos politikos ir išteklių persvarstymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. (RO) Europos ekonomikos atkūrimo planas yra ypač svarbus dėl jo dviejų pagrindinių elementų: pirma, trumpalaikių fiskalinių paskatų priemonių, kurių tikslas – padidinti paklausą, apsaugoti darbo vietas ir atkurti vartotojų pasitikėjimą, ir antra, protingų investicijų, siekiant paskatinti ekonomikos augimą.

Europos Sąjungos prioritetas Nr. 1 yra apsaugoti piliečius nuo neigiamo finansų krizės poveikio. Rumunijos ekonomikos atveju šios priemonės parodys savo veiksmingumą, ypač MVĮ, supaprastindamos ir paspartindamos procedūras ir iš anksto suteikdamos struktūrinius fondus ir Sanglaudos fondą bei kaimo plėtros fondus.

Teigiamas balsas, atiduotas šiam pranešimui, taip pat reiškia, kad Europos socialinis fondas turės finansuoti priemones, skatinančias užimtumą, ypač pažeidžiamiausių gyventojų grupių labui. Taip pat turės būti sukurtos pagrindinės sąlygos, siekiant sušvelninti poveikį verslo sektoriui, kadangi šis sektorius turi atlikti svarbų vaidmenį ekonomikos atkūrime, taip pat įnešdamas labai svarų indėlį į darbo vietų kūrimą, tokiu būdu generuodamas paklausą vidinėje rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. (RO) Balsavau už E. Ferreiros pranešimą tvirtai tikėdama, kad jis padės įveikti sudėtingą ekonominį laikotarpį, kurį išgyvena Europa, po pastarųjų dešimt neoliberalios politikos metų.

Turtingosios valstybės narės turi parodyti solidarumą su Rytų Europa ir turi būti padidintas pagalbos fondas, skirtas šioms šalims šioje srityje. Mūsų, kaip Europos socialistų, nuomone, turime veikti, kad pašalintume skirtumus tarp labiau išsivysčiusių šalių ir besivystančių šalių, dar ir todėl, kad pastarųjų šalių ekonomika yra glaudžiai susieta su bankininkystės institucijomis Vakaruose. Štai kodėl mums reikia plano, kad sukoordinuotume visų valstybių narių ekonomikas.

Pritariame, kad būtų įvestos priemonės, nukreiptos prieš ofšorinę finansinę veiklą, kuri sudaro sąlygas labai daug uždirbantiems asmenims nukreipti savo verslą į šiuos mokesčių rojus nemokant jokių mokesčių, o dauguma ES piliečių moka mokesčius ir praranda darbą. Skaičiai kelia nerimą: 2009 m. pab., tikimasi, kad bedarbių skaičius visoje Europoje pasieks 25 mln. (500 000 Rumunijoje). Panaikinę mokesčių rojų, išsivaduosime iš nedarbo.

Turime skatinti ir remti Europos solidarumą tarp senų ir naujų valstybių narių, kuris balsavimą dėl pakeitimo, susijusio su šiuo klausimu, paverčia išbandymu EP.

 
  
MPphoto
 
 

  John Purvis (PPE-DE), raštu. − Ekonominė padėtis Europoje ir už jos ribų yra liūdniausia, kokią prisimename, ir visiškai teisinga, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės daro viską, ką gali, kad užtikrintų, jog recesija nevirstų visišku nuosmukiu, ir ten, kur vyriausybės veiksmai tikrai gali sužadinti ekonominę veiklą, jai turi būti leista tai padaryti.

Šis pranešimas nėra tobulas ir negalime sutikti su viskuo jame, bet jis pakartoja pagrindinius dalykus, kad nuosmukis nėra pretekstas protekcionizmui, didžiulėms skoloms ar konkurencijos taisyklių pašalinimui. Mes pasipriešinome kairiųjų pastangoms, kurių pakeitimų tikslas buvo pagrįstą pranešimą paversti pirkinių, kurių sau negalime leisti, sąrašu arba kapitalizmo ir finansų sistemos apskritai puolimu.

Dabar mums visiems svarbu pasiraitoti rankoves ir priversti mūsų ekonomiką vėl veikti. Šiame pranešime pripažįstama, kad laisvoji rinka ir Europos gyventojai, ir įmonės yra gyvybiškai svarbūs atkūrimo procesui. Būtent dėl to Didžiosios Britanijos konservatoriai jį palaiko.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Nepaisant to, kad Elisos Ferreiros pranešime dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano yra teigiamų elementų, jis nukenčia nuo tų pačių problemų, kaip ir pats planas: jame aprašoma padėtis ne iki galo supratus dabartinės krizės priežastis; jame išvardytos iniciatyvos, reikalingos, kad būtų atkurtas pasitikėjimas ekonominių operacijų vykdytojais, tačiau nenustačius šios pasekmės įrodymo šiai dienai; ir jame mažai siūloma Europos mobilizacijos prasme. Dėl to šiuo klausimu turi būti pridurta, kad jei šis pranešimas nedaug išsprendžia praktiškai, taip yra todėl, kad Europos Parlamentas turi mažai galimybių tai padaryti. Tas pats gali būti pasakyta apie Europos Komisiją.

Iš šio plano biudžeto tik 15 proc. bus lėšos, valdomos Bendrijos lygmeniu. Todėl atsakymą turėsime rasti Europos lygmeniu, bet pirmiausia per valstybių narių politinį norą koordinuoti savo atsaką į dabartinę ekonomikos krizę. Impulsas turi ateiti iš valstybių narių, jei jis apskritai ateis, atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai Europos politinės valios ženklai kelia nerimą. Pvz., tereikia pažvelgti į Vokietijos ar Austrijos socialdemokratų užimtas prieštaringas pozicijas EP ar kai jie atstovauja savo šalių vyriausybėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Sutinku su kai kuriais E. Ferreiros pranešimo dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano momentais, bet su juo visu nesutinku. Dėl šios priežasties nusprendžiau nebalsuoti už savo kolegės narės pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Albino Silva Peneda (PPE-DE), raštu. (PT) Pagrindinė problema, kurią sukūrė ši krizė, yra nedarbo augimas – padėtis, kuri gali būti pakeista daugiau investuojant.

Tam, kad būtų padidintos investicijos, reikia, kad kreditas būtų prieinamas ir pigus, bet viskas rodo tą faktą, kad šiuo metu kreditas bus nepakankamas ir daug brangesnis pažeidžiamiausioms šalims, pvz., Portugalijai.

Šios šalys susiduria su finansavimo sunkumais – štai kodėl aiškiai palaikau galimybę eurozonoje turėti vieną pagrindinį Europos valstybės skolos emitentą. Tuo atžvilgiu tai scenarijus, kuris labiausiai atitinka ilgalaikį euro tvarumą.

Dabartinėmis aplinkybėmis labai svarbu vėl pagyvinti Europos kredito rinką suteikiant patikimas paskolas gyvybingoms įmonėms ir šeimoms.

Finansinė pagalba, suteikta bankams ir įmonėms, turi būti taikli, laikina, skaidri, garantuota išlaidų-naudos prasme ir griežtai kontroliuojama.

Europos projekto vientisumas ir solidarumas gali atsidurti pavojuje, todėl turime veikti koordinuotai ir laikytis vidaus rinkos taisyklių nesudarant sąlygų protekcionizmui.

Palaikau pranešimą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, kurį pristatė mano kolegė Elisa Ferreira, nes sutinku su bendrosiomis šio požiūrio linijomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Šis pranešimas lydi Europos Komisijos atkūrimo planą, kuris bando vėl atgaivinti ES ekonomiką. EPDP gali palaikyti pranešėjo idėjų esmę ir mano, kad daug iškeltų klausimų yra esminiai realiam atkūrimui.

Komisijos atsakas ekonomikos krizės metu buvo prislopintas, ir Parlamentas mano, kad atkūrimui įgyvendinti reikalingos veiksmingesnės priemonės. Iš tikrųjų, aplinkos apsaugos požiūris galėtų lemti daugiau naujovių ir akimirksniu atnaujintą produktyvumą, taip pat turėtų teigiamą poveikį aplinkai. Tačiau reikia būti atsargiems ir nepakenkti specifiniams pramoniniams sektoriams arba sumažinti mūsų bendras ekonomines galimybes, todėl labai svarbu apsvarstyti tikslinį metodą. Taip pat labai svarbus naujas požiūris į finansinę priežiūrą, aprašytą išmintingų J. de Larosière‘o grupės vyrų pranešime, siekiant apsisaugoti nuo sisteminės rizikos.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas laikosi nuomonės, kad tai, ką dabar išgyvename yra aukščiausias trijų, tarpusavyje susijusių krizių taškas: ekonomikos krizės, aplinkos apsaugos krizės ir socialinės krizės. Štai kodėl Verts/ALE frakcija prieštarauja, kad būtų skatinamas „Europos atkūrimo planas“ atsižvelgiant į artėjantį Europos pavasario aukščiausiojo lygio susitikimą, kurio vienintelė misija – paskatinti senojo laissez-faire modelio atgaivinimą.

Didžiulių pinigų sumų skyrimas šiam modeliui sukelia rimtą pavojų pagilinti aplinkosaugos ir socialines krizes. Paprastas paklausos padidinimas, siekiant atgaivinti gamybą, duos priešingus rezultatus. Būtent tai siūloma E. Ferreiros pranešime. Štai kodėl balsavau prieš.

Ekonomikos atkūrimo planas turi imtis naujų įmanomų finansavimo priemonių ir tuo pačiu metu, naudojant reglamentavimą, suteikti sistemai stabilumo ir patikimumo. Reikia atsisakyti paskatos siekti trumpalaikio pelno renkant papildomus dividendus ir pakeisti ją vadinamųjų svertų fondų ir privataus kapitalo fondų taisyklėmis. Skaidrumas, atvira buhalterija ir priežiūra turi padaryti mokesčių rojų neįmanomu. Naudojant tikslų uždavinių aprašymą, bankai gali vėl tapti realios ekonomikos tarnais, kur Europos centrinis bankas gali veikti kaip sarginis šuo.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. − Finansų krizė – tai pirmas globalizacijos išbandymas. Pavydo pakurstyta, o dabar apimta baimės krizė turi priversti mus suabejoti mūsų pagrindinėmis vertybėmis ir kokioje visuomenėje norėtume gyventi. Tai ne laikas siauram nacionalizmui, tai laikas, kuomet stipri Europa dar niekuomet nebuvo tokia svarbi. Koordinuoto požiūrio poreikis, ne tik ES, bet ir visame pasaulyje, padaro G20 susitikimą Londone tokį reikšmingą.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE), raštu. (RO) Balsavau už E. Ferreiros pranešimą, kuris ragina Europos Komisiją parengti tvirtas, aiškias gaires, kurių tikslas – geresnis koordinavimas tarp valstybių narių šios galingos ekonomikos krizės valdymo prasme, turint tikslą apsaugoti kiek galima daugiau darbo vietų. Raginu Komisiją kaip galima greičiau inicijuoti atitinkamas procedūras.

Šiuo pranešimu Europos Sąjunga ragina pavasario Europos Vadovų Tarybos susitikime duoti stiprų politinį impulsą ir sudaryti visų teisinių iniciatyvų planą, siekiant kartu su Parlamentu garantuoti, kad jos bus priimtos tinkamu laiku.

Pranešime pabrėžiamos ypač neigiamos ekonomikos ir socialinės krizės pasekmės daugelyje naujųjų valstybių narių, kurios kelia rimtą pavojų destabilizuoti ir padidinti skurdą. Manoma, kad šalutiniai padariniai paveiks eurą ir eurozonos šalių ekonomiką. Raginame koordinuotą požiūrį Bendrijos lygmeniu, turint omenyje Bendrijos solidarumą ir kolektyvinės atsakomybės šiuo atžvilgiu priėmimą. Taip pat raginame Komisiją persvarstyti ir konsoliduoti visas priemones, kurių tikslas – stabilizuoti paveiktas valstybes nares, tarp kurių valiutų kursų stabilizavimas, kad būtų įgyvendintos saugumo nuostatos ir greiti, veiksmingi atsako paketai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marianne Thyssen (PPE-DE), raštu. (NL) Labai atidžiai klausiausi pranešėjų ir frakcijų pirmininkų kalbų, įskaitant Socialistų frakcijos Parlamente pirmininko išpuolį prieš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakciją dėl jų balsavimo 92 pakeitimo klausimu. Iš tikrųjų, mes nesutinkame dėl šio pakeitimo potekstės, ir kartu su savo frakcijos kolegomis balsavau kategoriškai prieš jį. Juk tikrai negali būti ketinama imtis trumpalaikių priemonių, kad būtų pakenkta ilgalaikiams tikslas?

Dėl šios priežasties neprotinga versti valstybes nares dėti biudžetines pastangas, neatsižvelgiant į jų kaltės lygį, kuris yra svarbus veiksnys nustatant, kokiu mastu gali būti pateisintos deficitinės išlaidos. Mano frakcija pasielgė teisingai tvirtai laikydamasi nuomonės, kurios yra ir Komisija, būtent, kad turime galvoti ir apie ateities kartas. Štai kodėl pagrįsta varijuoti biudžetines paskatas pagal valstybių narių kaltės lygį. Dėl šios priežasties vienodo 1,5 proc. BVP yra neperspektyvus ir nepagrįstas.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. (EL) Europos ekonomikos atkūrimo planas perkelia kapitalistinės krizės naštą ant darbuotojų pečių, remia bendresnius ES tikslus ir gina plutokratijos pelną ir kolektyvinius interesus.

Puolimo visomis jėgomis ant draudimo, darbo teisių ir paprastų šeimų pajamų ir jų gyvenimo lygio tikslas yra toks, kad ES galėtų patikinti euro vienijamas monopolijas, kad šios bus „palankesnėje padėtyje, kai ekonomika atsigaus“, lyginant su tarptautine konkurencija.

ES ir vyriausybės bando įgyti paprastų žmonių pritarimą naudodami morkos ir lazdos metodą, kad galėtų, esant mažiausiam pasipriešinimui, primesti kapitalistinius pertvarkymus, įtvirtintus Lisabonos strategijoje: apsikeičiančius užimtumą ir nedarbą, pensinio amžiaus padidinimą ir drastišką atlyginimų, pensijų ir socialinių išmokų sumažinimą.

Be to, aukščiausiojo lygio susitikimuose priimami sprendimai ir priemonių finansavimas tik iš valstybių narių pusės pabrėžia imperialistinės kovos paaštrėjimą, kuri veda prie politikos „kiekvienas už save“.

Darbuotojams lieka tik vienas pasirinkimas: pasipriešinimas, nepaklusnumas ir veikimas prieš kartu su Graikijos komunistų partija, Europos vienpusio eismo politikos ir ją remiančių jėgų pasmerkimas, liaudies judėjimų pripažinimas ir kova už liaudies galias ir liaudies ekonomiką.

 
  
  

- Pranešimas: Jevgenijus Kirilovas (A6-0075/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Ponia pirmininke, balsavau už pranešimą. Skaidrumas yra ne tik simbolis, bet ir principas, kuriuo turi būti pagrįstos institucinės procedūros. Piliečiams ir rinkėjams turi būti užtikrinta geriausia įmanoma galimybė susipažinti su Europos institucijų dokumentais, siekiant sudaryti jiems sąlygas aktyviai dalyvauti politiniame procese ir kad valdžios institucijos atsiskaitytų už savo veiksmus. Dėl šios priežasties praeityje dažnai pasisakydavau už Parlamento posėdžių turinio skelbimą.

Nepaisant Europos institucijų padarytos pažangos dėl atvirumo ir skaidrumo, padėties negalime apibrėžti kaip tobulos, ir šis Reglamento (EEB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės susipažinti su Europos institucijų dokumentais išdėstymas nauja redakcija yra kitas žingsnis link administracinės aplinkos pasiekimo, kurioje galimybė susipažinti su informacija ir lengvas jos prieinamumas yra taisyklė, o ne išimtis.

Baigdamas norėčiau atkreipti dėmesį į neseniai pasiektą didelį pasiekimą – Europos Parlamentas dabar naudoja ne mažiau kaip 23 oficialiąsias kalbas, o Europos bendrijos dokumentai prieinami jomis visomis. Tai simbolizuoja demokratijos garantiją.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Marie Beaupuy (ALDE), raštu. (FR) Šis savo iniciatyva parengtas pranešimas turi būti vertinamas iš tebevykstančių teisėkūros diskusijų perspektyvos, kurių tikslas pataisyti reglamentus, susijusius su struktūriniais fondais ir ypač ERPF reglamentu (E. Angelakas pranešimas) ir ESF reglamentu (K. Jöns pranešimas).

Stengdamiesi pasiekti susitarimą pirmojo svarstymo metu ir duoti skubų atsaką šiai krizei, kuri tiesiogiai veikia Europos žmones, Liberalų ir demokratų aljansas už Europą nusprendė netaisyti teisėkūros pasiūlymų. Nuoseklumo vardan, tas pats požiūris pritaikytas šiam balsavimui.

Mano kolegoms iš MoDem partijos ir man kelia susirūpinimą tos pačios problemos dėl kovos su klimato kaita. Pastaroji turės būti patvirtinta kaip sanglaudos politikos prioritetas po 2013 m.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Nesitikėkite, kad liaupsinsime tuščią Europos ekonomikos atkūrimo planą, kurį didžiąja dalimi savarankiškai finansuos kiekviena valstybė narė (čia geriausiai pasirodo „Europos solidarumas“...) ir kuris nesuabejoja neoliberalia politika, kuri yra triuškinančios gyventojų daugumos blogėjančių darbo ir gyvenimo sąlygų priežastis.

Dėl to nestebina, kad Parlamento dauguma atmetė mūsų pasiūlymus, kuriuose:

- buvo pasmerktas tas faktas, kad tuo metu, kai socialinė ir ekonomikos krizė ES blogėja, Bendrijos biudžetas 2009 m. yra „mažiausias kada nors buvęs“;

- primygtinai reikalaujama, kad būtų didinami struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas;

- pabrėžiama, kad „papildomi išankstiniai mokėjimai“ pagal šiuos fondus sąlygos Bendrijos finansavimo sumažėjimą per kitus penkerius merus;

- kritikuojamas šių fondų neįgyvendinimas, ypač atsižvelgiant į blogėjančias socialines ekonomines sąlygas ES;

- reikalaujama, kad šie fondai būtų laikomi išlaidų objektais, ir siūloma padidinti Bendrijos bendro finansavimo lygį ir panaikinti N+2 ir N+3 taisykles šių fondų atžvilgiu;

- primygtinai reikalaujama, kad šie fondai būtų veiksmingai naudojami, siekiant skatinti realią konvergenciją, tokiu būdu atsisakant nuolatinio jų derinimo su „Lisabonos strategijos“ tikslais;

- primygtinai reikalaujama kovoti su įmonių perkėlimu.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Palaikau šį pranešimą, kuriame rekomenduojami greitesni, lankstesni mokėjimai struktūriniam finansavimui. Šis pranešimas užtikrins platų struktūrinių fondų naudojimą, siekiant užtikrinti darbo vietas ir sukurti daugiau darbo vietų. Pritariu šiam pranešimui, kuriame raginama anksčiau suteikti finansavimą projektams ir sumažinti būtinybę skolintis iš bankų.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. (IT) Balsavau prieš J. Kirilovo pranešimą dėl Sanglaudos politikos: investicijos į realią ekonomiką. Iš tikrųjų, labai svarbu suprasti, kad ES sanglaudos politika įneša reikšmingą indėlį į Europos ekonomikos atkūrimo planą ir yra didžiausias Bendrijos investicijų į realią ekonomiką šaltinis, teikiantis tikslinę pagalbą sprendžiant prioritetinius poreikius ir potencialaus augimo sritis, tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje. Tačiau tai turi priversti mus galvoti apie praeityje padarytas klaidas, kurios privedė mus prie tokios rimtos ekonominės padėties. Šiame sektoriuje reikalingas ir griežtas reglamentavimas, priešingu atveju vėl darysime tas pačias klaidas.

 
Atnaujinta: 2009 m. birželio 12 d.Teisinis pranešimas