Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai dėl:

- 2008 m. Kroatijos pažangos ataskaitos,

- 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitos ir

- 2008 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos.

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Pone pirmininke, norėčiau pradėti diskusijas dėl trijų šalių – Kroatijos, Turkijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitų.

Pradėsiu nuo Kroatijos. Jūsų ataskaitoje teisingai teigiama, kad Kroatija per praėjusius metus padarė didelę pažangą. Nuo derybų pradžios buvo atidaryti 22 skyriai iš 35, iš kurių septyni buvo laikinai uždaryti. Pirmininkaujanti šalis ir toliau tęs derybas. Planuojamos dvi narystės konferencijos: pavaduotojų lygmeniu ateinančiomis savaitėmis, o ministrų lygmeniu – birželio mėn.

Jūsų ataskaitoje teisingai pabrėžiama neišspręsto ginčo su Slovėnija dėl sienos sureguliavimo svarba. Norėčiau šį Parlamentą patikinti, kad pirmininkaujanti šalis ir toliau dės visas pastangas, kad padėtų išspręsti šį klausimą, ir šiomis aplinkybėmis mes visiškai pritariame Komisijos nario Olli Rehno ir toliau dedamoms pastangoms rasti sprendimą, leidžiantį mums toliau tęsti derybas dėl narystės. Prieš pat posėdį pietavome ir šį klausimą išsamiai apsvarstėme. Kalbant apie paskutines aplinkybes pritariame pirmadienį paskelbtam Kroatijos sprendimui, kad ji sutinka su Olli Rehno pasiūlytos ekspertų grupės siūlomu tarpininkavimu. Mes raginame ir Slovėniją, ir Kroatiją dirbti konstruktyviai siekiant rasti nuolatinį ir abiem pusėms priimtiną sprendimą kaip neatidėliotiną klausimą, nes tai neturėtų būti tik nurodymas tolesniam vilkinimui.

Be šio svarbaus klausimo, būsima pažanga platesnėse derybose labiausiai priklausys nuo pačios Kroatijos. Būtinos politinės, ekonominės, teisinės ir administracinės reformos turi būti užbaigtos ir ji turi vykdyti savo prievoles pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Patikslintos Stojimo partnerystės įgyvendinimas taip pat svarbus rengiantis būsimam stojimui į Europos Sąjungą. Taryba mano, kad Komisijos 2008 m. pažangos ataskaitoje parengtas orientacinis ir sąlyginis planas yra naudinga priemonė. Jis padės Kroatijai žengiant būtinus žingsnius galutiniam derybų tarpsniui pasiekti. Pasakyta, kad nepaisant didelės pažangos, dar reikia daug nuveikti.

Norėčiau pabrėžti kai kurias pagrindines sritis, pradedant teismine reforma, kur dar reikalinga pažanga. ES labai aiškiai pareiškė, kad būtina sukurti nepriklausomą, nešališką, patikimą, skaidrią ir paveikią teisminę sistemą. Tai teisės viršenybės stiprinimo ir acquis tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Taip pat svarbus yra profesionalus, atskaitingas, skaidrus ir nepriklausomas viešasis administravimas. Šiose dviejose srityse pasiektos reikšmingos teisinės pertvarkos, bet mums reikia įsitikinti, kaip jos veiks praktiškai.

Tas pats pasakytina apie kovą su korupcija ir organizuotu nusikaltimu, kaip apžvelgiama jūsų ataskaitoje. Sustiprintos Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo prevencijos tarnybos galios ir ištekliai. Tai pasakytina ir apie baudžiamuosius teismus, kurie tiria šios srities bylas. Dabar pagrindinis klausimas yra užtikrinti, kad pateikiami laukiami rezultatai. Sprendžiant šią rimtą problemą, labai svarbus yra visiškas kovos su korupcija programos ir veiklos plano įgyvendinimas.

ES taip pat pabrėžė, kad būtinas glaudus bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), kartu galimybė naudotis dokumentais. Mes labai atidžiai stebime šios srities įvykius ir raginame Kroatijos valdžios institucijas užtikrinti, kad išlaikomas glaudus bendradarbiavimas su TBTBJ. Mes pritariame dabartiniam susitarimui dėl trūkstamų dokumentų ir raginame Kroatiją jį vykdyti.

Pabėgėlių grąžinimo klausimu pastebime, kad prasidėjo bendro patvirtinimo sprendimo dėl teisių į pensiją įgyvendinimas ir sugrįžėlių bendruomenei tapo prieinama informacija apie taisyklių pakeitimus.

Kalbant apie aprūpinimą būstu, tai 2007 m. bylos buvo išspręstos, bet 2008 m. gairės dar neįgyvendintos. Privalu tęsti darbą siekiant užtikrinti pabėgėlių grąžinimo tvarumą. Tai pasakytina ir apie mažumų teises gerinančius teisės aktus.

Savo ataskaitoje jūs teisingai pabrėžėte regionų bendradarbiavimo klausimą. Privalu ir toliau stengtis gerinti geros kaimynystės santykius.

Dabar norėčiau imtis Turkijos klausimo. Derybos su Turkija vyko 2008 m. ir per metus buvo atidaryti iš viso keturi skyriai (beveik tradiciškai).

Nepaisant ES raginimo Turkijai stengtis paspartinti reformas, 2008 m. nedavė tikėtino reformos lygmens. Pagrindiniu klausimu išlieka tolesnis darbas su politiniais kriterijais. Reikės didelių pastangų daugelyje sričių, kaip savo 2008 m. gruodžio 8 d. išvadose pabrėžė Taryba ir Komisija – 2008 m. pažangos ataskaitoje. Tai klausimas, į kurį jūs taip pat atkreipėte dėmesį savo pranešime.

Be to, pirmininkaujanti šalis džiaugiasi teigiamais veiksmais, kurių neseniai ėmėsi Turkija, kartu neseniai priimta nacionaline programą dėl acquis priėmimo ir naujo pagrindinio derybininko skyrimo. Svarbu, kad šie įsipareigojimai dabar paverčiami tikrais ir apčiuopiamais veiksmais.

Norėtume pasinaudoti šia galimybe ir pabrėžti strateginę Turkijos reikšmę. Pirmininkaujanti šalis pritaria Parlamento nuomonei, kad Turkiją reikia įvertinti už pasiektą pažangą energetikos srityje. Mes ir toliau vertiname tolesnius veiksmus šioje svarbioje srityje, ypač kalbant apie visapusę paramą naftotiekio projektui „Nabuko“.

Turkijos pažangos stojimo klausimu norėtume pabrėžti, kad siekiant bendros pažangos derybose būtina pažanga raiškos laisvės srityje. Be sveikintinų Baudžiamojo kodekso 301 straipsnio pakeitimų, kurie turėjo teigiamą poveikį, vis dar esama daug teisinių nuostatų, kurios galėtų skatinti suvaržymus šioje srityje. Dažnai neproporcingas savo mastu ir trukme internetinių svetainių draudimas ir toliau kelia susirūpinimą. Siekiant užtikrinti, kad religinis pliuralizmas atitinka Europos standartus, taip pat reikalingi atitinkami teisiniai sprendimai.

Reikia plėtoti išsamią kovos su korupcija strategiją. Nerimą kelia ir išaugęs užregistruotų kankinimo ir blogo elgesio atvejų, ypač ne oficialiose sulaikymo vietose, skaičius. Siekiant užkardyti žmogaus teisių pažeidimus, privalu atidžiai stebėti 2007 m. pakeistą įstatymą dėl policijos prievolių ir teisinių galių. Labai svarbu ratifikuoti Konvencijos prieš kankinimą protokolą.

Kalbant apie pietryčius, mes džiaugiamės paskelbus Pietryčių Anatolijuos projekto gaires ir bendrą turinį. Dabar laukiame konkrečių veiksmų, kurie skatintų regiono ekonominį, socialinį ir kultūrinį vystymąsi. Jie turi apimti užsitęsusių klausimų, pvz., viduje perkeltų asmenų grįžimą ar kaimo sargybinių klausimo, sprendimą.

ES ir Turkijos santykių klausimu, aišku, kad Turkijai reikia vykdyti savo prievolę visiškai be diskriminavimo įgyvendinti papildomą protokolą. Tai svarbus klausimas, kaip pabrėžiama jūsų ataskaitoje, ir jį derėtų spręsti kiek galima greičiau, nes jis akivaizdžiai daro įtaką derybų dėl narystės tempui. 2005 m. rugsėjo 21 d. deklaracijoje apžvelgti klausimai bus ir toliau tiriami ir laukiama neatidėliotina pažanga.

Be to, Turkijai taip pat reikia tvirtai įsipareigoti siekti geros kaimynystės santykių ir taikaus ginčų sprendimo.

Nepaisant visų šių sunkumų, pažanga daroma daugelyje sričių. Dabar dirbama dėl 16 skyriaus dėl apmokestinimo ir 19 skyriaus dėl socialinės politikos ir užimtumo. Nepaisant to, kad deryboms judant į priekį jos tampa vis sudėtingesnės, pirmininkaujanti Čekija įsipareigojusi siekti pažangos dėl tų skyrių, kur ji iš tikrųjų galima. Be to, pirmininkaujanti šalis atsižvelgdama į energetikos klausimus, nes tai vienas iš mūsų prioritetų, pabrėžia pažangos siekimą 15 skyriuje dėl energetikos.

Galiausiai norėčiau pasisakyti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos klausimu. Tai dinamiška, didelių pajėgumų šalis. Tačiau ji susiduria su dideliais iššūkiais. Abu šie aspektai puikiai atskleisti jūsų ataskaitoje. Iš tikrųjų ataskaitoje yra daug apsektų, kuriems Taryba pritaria.

Jūsų ataskaitoje ypač pabrėžiamas derybų dėl narystės pradėjimo klausimas. Jūs taip pat teisingai pabrėžiate visų pusių pageidavimą rasti išankstinį ir abiem pusėms priimtiną sprendimą dėl pavadinimo.

Kalbant apie pastaruosius įvykius, tai 2008 m. birželio mėn. išankstiniai rinkimai buvo rengiami keliais etapais, po kurių buvo didelės problemos ir per rinkiminę kampaniją, ir pirmą rinkimų dieną birželio 1 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR), Europos Taryba pastebėjo, kad per rinkimų kampaniją „nebuvo užkardyti smurtiniai veiksmai“ ir kad rinkimai neatitiko daugelio pagrindinių tarptautinių standartų.

Dėl to vyriausybėms ir visiems politikos dalyviams pabrėžėme, kad svarbu per kelias dienas tinkamai išspręsti šiuos pagrindinius rinkimų į prezidentus ir į vietos valdžią kampanijos klausimus. Mums susidarė įspūdis, kad ši žinia išgirsta ir kad labai stengiamasi užkardyti bet kokį žlugdymą. Pamatysime, ar šios pastangos duos vaisių.

Komisijos 2008 m. pažangos ataskaita yra naudinga. Mes atkreipėme dėmesį į Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybės parengtą planą. Tai išsamus tekstas, kuriame atsispindi rimtos pastangos atsižvelgti į Komisijos rekomendacijas. Palyginti su viso regiono aplinkybėmis, dokumentą ir į jį įdėtą darbą derėtų vertinti teigiamai.

Šios daugiatautės valstybės vidinė sanglauda, be abejo, yra jos vystymosi ateityje pagrindas. Todėl norėčiau pritarti, kad, Parlamento manymu, labai svarbus yra Ochrido pagrindų susitarimas. Jis turėjo lemiamą reikšmę atitraukiant šalį nuo konflikto ir padedant jai labiau integruotis į Europą

Dabar mes atliekame vizų režimo liberalizavimo vertinimą ir nenorėčiau iš anksto nuspręsti rezultatus. Aš asmeniškai tiesiog pasakyčiau, kad labai gerai suprantu buvusios Jugoslavijos paprastų piliečių viltis ir troškimus vėl laisvai keliauti. Tačiau lieka pagrindinė išankstinė sąlyga – šalies pasirengimas vykdyti vizų režimo liberalizavimo plane išdėstytus konkrečius kriterijus. Aš asmeniškai viliuosi, kad greitai bus pasiekti teigiami rezultatai.

Tai man primena vieną iš pagrindinių jūsų ataskaitos ir rezoliucijos klausimų. Pirmininkaujanti Čekija tvirtai įsipareigojusi požiūriui dėl Buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos. Šioje srityje pasiekiama didesnė pažanga. Tačiau turi būti pasiekti pagrindiniai asociacijos partnerystės tikslai ir mums reikalingi įrodymai apie gerai surengtus rinkimus, priešingai tam, kas vyko 2008 m. Šiuos klausimus Komisija įvertins kitoje pažangos ataskaitoje. Mes nekantriai laukiame šios ataskaitos ir būsimų įvykių Skopjėje.

PIRMININKAVO: Miguel Angel MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Pone pirmininke, šios dienos diskusija suteikia labai gerą progą iš naujo apsvarstyti trijų šalių kandidačių stojimo procesą.

Norėčiau pradėti nuo Kroatijos. H. Swobodos rezoliucijos projekte dėmesys telkiamas į pagrindinius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria Kroatija. Visiškai pritariu ministro pirmininko pavaduotojui A. Vondrai, kad narystės derybos su Kroatija, kurios prasidėjo 2005 m. spalio mėn., iš esmės vyksta sklandžiai ir todėl 2008 m. lapkričio mėn. Komisija pasiūlė orientacinį planą galutinį narystės derybų etapą pasiekti iki 2009 m., jei Kroatija tenkins būtinas sąlygas.

Šiuo klausimu aš taip pat pritariu pranešėjo ir A. Vondros nuomonei dėl būsimų iššūkių, pvz., kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, laivų statybos sektoriaus reformos ją suderinant su mūsų valstybės paramos režimu ir konkurencijos politika.

Deja, narystės derybos su Kroatija dabar įstrigo dėl sienos klausimo. Šiuo klausimu mes dirbome su pirmininkaujančia Čekija ir aš labai dėkingas, kad pirmininkaujanti šalis remia mūsų pastangas rasti įgyvendinamą sprendimą.

Nors tai dvišalis klausimas, jis tapo Europos problema ir todėl Komisija imasi iniciatyvos pasiūlyti Europos pagalbą sienos klausimui spręsti ir sudaryti Kroatijai sąlygas tęsti derybas dėl narystės tariant, kad ši pagalba bus naudingas abiem pusėms.

Šią žinią perdaviau ir Liublianai, ir Zagrebui. Nuo to laiko tokios pagalbos sąlygas svarstau kartu su abiejų šalių užsienio ministrais (visai neseniai, vakar vakare, trišaliame susitikime) abiem vyriausybėms priėmus sprendimus dėl mūsų iniciatyvos.

Iš principo džiaugiuosi, kad abi šalys pritarė tokiai Europos siūlomai pagalbai, kurią suteiktų prezidento Martti Ahtisaario pirmininkaujama vyresniųjų ekspertų grupė. Vakar per derybas išnagrinėjome galimybes susitarti dėl konkrečių pagalbos sąlygų. Mes susitarėme tęsti derybas artimiausioje ateityje. Todėl darbas vyksta toliau.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėdama pastangas Komisija rėmėsi derybų nuostatomis, kurios ir yra Kroatijos narystės ES proceso pamatas, kuriam pritarė Kroatija ir visos ES valstybės narės, tarp jų ir Slovėnija.

Priimdamos ir pritardamos derybų nuostatoms, ir Kroatija, ir Slovėnija sutiko spręsti bet kurį ginčą dėl sienų laikydamosi taikaus ginčų sureguliavimo principo pagal Jungtinių Tautų chartiją. JT chartijoje teigiama, ir aš pacituosiu, nes tai ypač svarbu: „Šalys bet kurį ginčą, <...> turi stengtis išspręsti derybomis, tyrimu, tarpininkavimu, sutaikinimu, arbitražu, teismo sprendimu ir kreipdamosi į regionines institucijas ar vadovaudamosi regioniniais susitarimais bei kitomis jų nuožiūra pasirinktomis taikiomis priemonėmis“.

JT chartijoje yra dvi vienodai svarbios šio teiginio išvados. Pirma, šalys gali pasirinkti bet kurią JT chartijoje nurodytą priemonę. Komisijos iniciatyva, be abejonės, yra viena iš šių priemonių.

Antra, kad ir kokią JT chartijos priemonę jos nutaria pasirinkti, jos abi turi susitarti tarpusavyje. Aš nuoširdžiai viliuosi, kad tai įvyks greičiau nei vėliau. Komisijos iniciatyva suteikia labai tvirtas pagrindą ir įgyvendinamą veiklos planą.

Apibendrinant, Komisijos tikslas iš tikrųjų yra išspręsti sienos klausimą ir kartu pašalinti kliūtis Kroatijos deryboms dėl narystės ES, kad Kroatija galėtų baigti technines derybas kaip planuota, iki 2009 m. pabaigos.

Aš pritariu R. Oomen-Ruijten atidžiai suderintai rezoliucijai dėl Turkijos ir remiu pirmininkaujančios šalies pastangas atidaryti techniškai parengtus skyrius. Deja, pastaraisiais metais matėme Turkijos politinių reformų sulėtėjimą. Tačiau ir šiuo klausimu aš sutinku su pranešėju, kad nuo praėjusių metų pabaigos ir iki šių metų pradžios yra tam tikrų teigiamų rezultatų, pvz., pradėtos naujo televizijos kanalo transliacijos kurdų kalba ir parlamentinio lyčių lygybės komiteto įkūrimas. Be to, nauja nacionalinė programa, skirta priimti acquis, ir naujo, dirbančio visą laiką pagrindinio derybininko skyrimas – tai taip pat žingsniai į priekį.

Aš taip pat džiaugiuosi, kad ministras pirmininkas R. T. Erdogan ir pagrindinės opozicinės partijos lyderis Deniz Baykal per pastaruosius vizitus Briuselyje parodė savo įsipareigojimą dėl Turkijos stojimo į ES proceso. Viliuosi, jog šie įvykiai baigsis tvirtu politiniu ir visuomeniniu sutarimu su nauja jėga ir energija siekti ES reformų.

Tai susiję su raiškos laisve, kuri yra pagrindinė ES vertybė. Atviri ir skaidrūs žiniasklaidos ir valstybės valdžios institucijų santykiai iš tiesų yra neatsiejami nuo demokratinių debatų kokybės bet kurioje šalyje. Tai ypač pasakytina dėl tokios šalies kaip Turkija, kuri išgyvena sudėtingą kaitos ir reformų procesą. Todėl Komisija labai atidžiai seka, kaip Turkijoje užtikrinama spaudos laisvė. Spaudos laisvę derėtų nuoširdžiai gerbti, nes ji yra bet kurios atviros visuomenės pamatas, taip pat nepaliaujamos demokratinės Turkijos kaitos pamatas.

Kelis žodžius pasakysiu apie Kiprą. Šiais metais yra nepaprasta galimybė suvienyti salą ir nutraukti šį Europos žemėje užsitęsusį konfliktą. Labai svarbu, kad Turkija veiksniai remtų tebevykstančias dviejų Kipro bendruomenių vadovų derybas dėl sureguliavimo.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos klausimu dėkoju E. Meijeriui ir šešėliniam pranešėjui už gerai suderintą rezoliuciją. Aš, kaip ir jie, apgailestauju, kad praėjus trejiems metams po to, kai šalis pasiekė kandidatės statusą, derybos dėl narystės dar neprasidėjo.

Pagrindinė neįvykdyta sąlyga yra gebėjimas surengti tarptautinius standartus atitinkančius laisvus ir sąžiningus rinkimus. Pagrindinis reikalavimas yra laikytis Kopenhagos politinių kriterijų ir todėl lemiama akimirka bus kovo ir balandžio mėn. vyksiantys prezidento ir savivaldos rinkimai.

Aš pritariu jūsų rezoliucijos projekto teigiamai įvertintai Skopjės padarytai pažangai įgyvendinant vizų režimo liberalizavimo planą. Komisija ir toliau įsipareigoja Tarybai pateikti pasiūlymą dėl bevizių kelionių 2009 m., kai kiekviena regiono šali įvykdys sąlygas. Žinau, kaip tai svarbu paprastiems Vakarų Balkanų regiono piliečiams.

Apibendrinsiu pasakydamas, kad nepaisydami labai sunkaus ekonominio laikmečio, stabilumo ir taikos, laisvės ir demokratijos labui mes ir toliau sieksime trijų šalių kandidačių laipsniškos, valdomos narystės. Tikiuosi, kad Parlamentas taip pat ir toliau pritars šiam labai vertingam, bendram tikslui.

  Hannes Swoboda, rengėjas. – (DE) Pone einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, pirmiausia ir daugiausia norėčiau kalbėti apie Kroatiją. Kroatija padarė pažangą daugelyje sričių. Labai dėkingas už pačios Kroatijos įdėtas pastangas, ypač teisminės reformos atžvilgiu. Reikėjo imtis daugybės veiksmų ir, paskyrus du naujus ministrus, buvo išjudinti kai kurie dalykai. Žinau, kad ministrai ne viską gali, bet buvo padaryta didelė pažanga kovojant su korupcija ir tarpvalstybiniais nusikaltimais.

Antra, dėl bendradarbiavimo su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu norėčiau aiškiai pareikšti, jog tikiuosi, kad šiuo požiūriu Kroatija imsis visų būtinų veiksmų. Būta ginčų dėl įvairios pavaldumo tvarkos ir atitinkamų dokumentų. Viliuosi, kad šie klausimai bus išspręsti artimoje ateityje, kad jie netrukdytų ir nevilkintų derybų.

Trečia Kroatija taip pat žengė kai kuriuos žingsnius ekonomikos reformos link. Labai patenkintas dėl šios srities planų, ypač susijusių su laivybos pramone. Tai nebuvo paprasta, tačiau padėti svarbūs pamatai. Be to, džiaugiuosi, kad buvo pasiekti susitarimai su laivybos pramonės darbininkais. Šios reformos bus skausmingos, bet jos būtinos ir gali būti protingai vykdomos.

Dabar pereinu prie pagrindinio, visuomet prieštaringo klausimo – dėl ginčų dėl sienos. Deja, Komisijos nary, turiu pasakyti, jog aš gerokai nusivylęs, kad šį klausimą nagrinėjote nepranešę Parlamentui. Aš nusiunčiau jums dokumentus, bet jūs neatsakėte. Mes tikriausiai būtume labiau pasistūmėję į priekį, jei šiuos klausimus būtumėte nagrinėję atidžiau. Norėdamas užtikrinti, kad nekils jokių nesusipratimų, aš visiškai pritariu jūsų pasiūlymui dėl tarpininkavimo. Tačiau būtume pasistūmėję kur kas toliau, jei iš anksto, o ne po to būtų buvęs padarytas aiškus pareiškimas dėl tarptautinės teisės reikšmės.

Padėtis sudėtinga. Aišku, kad reikalingi žingsniai iš abiejų pusių. Jūsų pirminio pasiūlymo formuluotės nebuvo tobulos. Norėčiau, kad būtumėte artimiau bendradarbiavę su Parlamentu ir pranešėju. Tikriausiai dirbdami kartu būtume daugiau pasiekę. Deja, taip nebuvo, bet ne tai yra šių diskusijų esmė. Pagrindinis diskusijų klausimas yra kaip padaryti pažangą.

Mes pasieksime pažangą. Tokia tikriausiai bus formuluotė, kurią aš rytoj pasiūlysiu Parlamentui. Sakykime, kad jūsų pasiūlytas tarpininkavimas (toks, koks yra ir kuriam aš visiškai pritariu) turėtų būti grindžiamas tarptautine teise ir lygybės principu. Abi šalys turi sutarti eiti šia kryptimi. Ir Kroatija, ir Slovėnija turi pripažinti, kad tarptautinė teisė reikalinga, bet, žinoma, būtini ir lygybės, sąžiningumo ir tiesiog sprendimo – politinio sprendimo, jei norite taip jį apibūdinti, principai. Tai turi pripažinti abi pusės ir iš tiesų gana liūdna, kad esame tokioje padėtyje, kad negalime judėti į priekį. Atsižvelgiant į kitas pasaulio, o ypač Europos problemas, tai galima būtų išspręsti bendru sutarimu. Nepaisant visos kritikos, aš tikrai linkiu visokeriopos sėkmės stengiantis įtikinti abi puses. Deja, vakarykštės diskusijos nebuvo tokios teigiamos kaip turėjo būti, bet viliuosi, jog tai greitai pasikeis.

Norėčiau padaryti dar vieną bendrą pastabą, kuri tinka ir Makedonijai. Dvišalių problemų esama, bet jos neturėtų trukdyti plėtros deryboms. Kalbant apie mūsų pakeitimą, kuris dažnai neteisingai suprantamas, tai, be abejo, yra toks atvejis, kai dvišalės problemos neturėtų sudaryti dalies derybų nuostatų. Jų nevalia įtraukti į derybų nuostatas. Tai Europos Sąjungos ir atskirų šalių derybomis. Kartu turi būti sprendžiamos dvišalės problemos, jei abi šalys, šiuo atveju Makedonija ir Graikija, yra pasirengusios svarstyti šiuos klausimus. Šis Parlamentas turi pasiųsti aiškų signalą, kad visuose šiuose ginčuose abi pusės turi būti pasirengusios siekti pažangos. Neįmanoma, kad viena pusė darytų kompromisą, o kita liktų tokioje pačioje padėtyje. Visais šiais atvejais turime aiškiai pasakyti, kad dvišalės problemos negali trukdyti deryboms dėl narystės. Jos gali būti išspręstos kartu su derybomis ir šis Parlamentas padės užtikrinti, kad dviejuose ginčuose, kuriuos mes čia svarstome, abi pusės imasi veiksmų. Viliuosi, kad tada pasieksime teigiamus rezultatus.

  Ria Oomen-Ruijten, rengėja. − (NL) Pone pirmininke, iš pradžių norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems prisidėjusiems prie šios ataskaitos. Aš pateikiau kritišką, tačiau teisingą pažangos, kurią Turkija padarė 2008 m., įvertinimą. Šioje ataskaitoje yra daug klausimų, ji atspindi Turkiją ir siunčia tik vieną aiškią žinią, kad per trečius metus politinės reformos požiūriu padaryta pernelyg mažai.

Politinė reforma ir Kopenhagos kriterijai yra pagrindiniai pirmaeilės svarbos klausimai. Svarbu ne skyrių atidarymas. Svarbu tai, kas vienija Europos piliečius, svarbu teisės viršenybė, nepriklausomas ir nešališkas teisingumas, žodžio laisvė, gerai veikianti žiniasklaida ir atskiros kiekvieno piliečio pilietinės teisės. Pone pirmininke, šiose srityse privalu nuveikti daugiau. Tik tada gali būti atidaryti politiniai skyriai.

Pone pirmininke, Turkijai nedera šių politinių kriterijų nurodyti mūsų vardu. Kai Turkijos vyriausybė atėjo į valdžią, ji savo piliečiams pasakė, kad Turkiją būtina modernizuoti. Dėl šios priežasties reikia pertvarkyti politinius kriterijus, nes siekiant sukurti socialiai orientuotą rinkos ekonomiką, žmonėms turi būti suteikta galimybė įsitikinti savo kūrybingumu ir visi piliečiai turi turėti vienodas teises. Todėl dabar pagrindinę vietą ataskaitoje užima politiniai kriterijai.

Kai aš kartu su Užsienio reikalų komitetu, Jungtiniu parlamentiniu komitetu (JPK) ir visais kitais lankiausi Turkijoje, susidariau įspūdį, kad kažkas keičiasi, ir mačiau neryškią šviesą tunelio gale, kaip kad anksčiau pastebėjo Komisijos narys O. Rehn. Prieš dešimt metų negalėjau nė įsivaizduoti, kad bus televizijos programos kurdų kalba. Tai taip pat įtraukta į ataskaitą. Be to, labai vertinu teigiamą Turkijos vaidmenį Kaukazo regione. Aš išreiškiau savo teigiamą atsiliepimą dėl pirmų žingsnių einant sienos su armėnais atidarymo kryptimi, nes juos taip pat reikia išlaisvinti iš tos izoliacijos, su kuria jie dabar susiduria.

Pone pirmininke, buvo patvirtinta nacionalinė programa šioms reformoms vykdyti. Visa tai teigiami elementai ir aš nuoširdžiai viliuosi, kad dabar Turkija su naujuoju derybininku imsis šių reformų. Šiuolaikiška ir klestinti Turkija yra nepaprastai svarbi Turkijos žmonėms, bet (o tai sakau visose valstybėse narėse) ji tikrai labai svarbi ir mums visiems Europos Sąjungoje.

Pone pirmininke, norėčiau dar pridurti. Mes dažnai gauname pranešimus, kad žiniasklaidos ir spaudos laisvė galėtų būti geresnė, nes kai spauda pasinaudoja savo laisvėmis, ji vėliau susiduria su fiskaliniais patikrinimais ir kitomis priemonėmis. Tai reikia keisti.

Galiausiai pateiktų pakeitimų klausimu norėčiau patarti Europos Parlamento socialistų frakcijai jiems nepritarti ir priimti ataskaitą tokią, kokia mums pateikta. Mes pripažįstame, kad reikia patobulinimų, tačiau neturėtume kelti papildomų reikalavimų, nes jie nereikalingi ir tik paskatins šių Rūmų susipriešinimą.

  Erik Meijer, rengėjas. − (NL) Pone pirmininke, dabar ES plėtra gerokai mažesnės svarbos klausimas nei tais metais, kai buvo pagrindinės plėtros bangos 2004 ir 2007 metais. Dabartinių valstybių narių viešoji nuomonė šiuo klausimu dabar ne tokia palanki. Tai didele dalimi aiškintina gerovės skirtumais ir atlyginimų dydžiais – skirtumai, kurie gali paskatinti didesnį darbo jėgos migravimą iš skurdesnių į turtingesnes valstybes nares.

Su šiuo būgštavimu susiję ir vizų reikalavimai, kurie taip plūstami buvusios Jugoslavijos šalyse. Dėl to daugelis tų šalių gyventojų, kurie iki 1992 m. lengvai patekdavo į dabartines ES valstybes nares, dabar susiduria su sunkumais norėdami apsilankyti mūsų šalyse. Tai reikia keisti.

Kai šalys kandidatės stengiasi iš visų jėgų kuo greičiau tapti visavertėmis Europos Sąjungos narėmis, per stojimo procesą jos gali daryti klaidų. Būtent dėl šios priežasties 2008 m. Makedonija galvotrūkčiais priėmė naują teisės aktą, kuris dabar, pasirodo, nesiderina su mūsų vyraujančiais požiūriais į atsakingą demokratinį sprendimų priėmimą.

Opozicija kartu su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir pavieniais piliečiais skundėsi dėl įvairiais atvejais neatsakingo valdymo. Jų nuomone, didžiausia valdančioji partija naudojasi didesnėmis laisvėmis nei dera pliuralistinei visuomenei, kurioje demokratija reiškia daugiau nei surengti rinkimus. Kritika buvo nukreipta ir į policiją dėl visuomenes pateiktų skundų neregistravimo. Pasipiktinimą kelia demonstratyvus Strumitsos miesto mero it kitų politikų suėmimas.

Siūlau nenuslėpti šių kritikos sulaukusių klausimų, kai rytoj priiminėsime rezoliuciją. Galime visai pagrįstai atvirai kalbėti, kad dar ne viskas gerai, toli gražu ne viskas. Vis dėlto turime pripažinti, kad Makedonija ne blogesnė už kitas valstybes per derybas dėl narystės, o kartais net joms tapus narėmis. Jei dabar nebus pradėtos derybos su Makedonija dėl narystės, tai jų nebus mažiausiai iki 2017 m., kai ta šalis galės prisijungti.

Prieš metus Parlamentas pritarė mano pasiūlymui šias derybas pradėti kiek galima greičiau. Vėliau nutraukti Parlamento rinkimai tapo argumentu palaukti greitai vyksiančių rinkimų į prezidentus ir vietos tarybas. Tolesnis proceso vilkinimas reiškia du pagrindinius trūkumus: plati parama Makedonijos narystei ES subyrės ir taip šalies kandidatės statusas ateityje praras bet kokią reikšmę.

Visi žino, kad Makedonijos pavadinimo be priešdėlio vartojimas susilauks neįveikiamų Graikijos protestų. Graikijai ši kaimyninė valstybė yra Šiaurės Makedonija, Aukštoji Makedonija, Vardro Makedonija ar Skopjės Makedonija. Tai kur kas palankesnis požiūris, nei buvęs prieš tai, 2006 m., kai Graikija iš viso vengė vartoti Makedonijos, kaip savo kaimynų šiaurėje, pavadinimą.

Būtent Graikija kur kas labiau nei kitos valstybės narės suinteresuota, kad ši šiaurinė kaimynė kiek galima greičiau įstotų į Europos Sąjungą. Todėl pirmai progai pasitaikius abi valstybės turi susitarti dėl sprendimo. Kita galimybė, kad abi valstybės lauks tol, kol viena padarys pirmą didelę nuolaidą, tačiau ji negali viena visiškai prieštarauti viešajai nuomonei namuose.

Privalome išvengti tokios padėties, kai per referendumus bus nuspręsta, kad kompromisų su kaimyne negalima pasiekti. Kol nebus pasiektas kompromisas, mane pakeisiantys nariai ateinančiais dešimtmečiais kiekvienais metais pranešinės, kad pažanga neįmanoma.

Galiausiai derėtų skubiai išspręsti kitus dvišalius Slovėnijos ir Kroatijos nuomonių skirtumus. 2011 m. Kroatija privalo turėti galimybę tapti visateise valstybe nare. Valstybės parama laivų statybos sektoriui neturi pasirodyti kliūtimi, jei kitoms valstybėms narėms leidžiama teikti valstybės paramą savo bankams ar automobilių pramonei. Turėtų būti sudarytos galimybės išlaikyti Pulso, Rijekos ir Splito užimtumo lygmenį.

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, šiose diskusijose dėl plėtros turime ištaisyti tris reikšmingas klaidas. Pirmiausia Turkija nėra Europos šalis, bet Mažosios Azijos dalis. Kaip teisingai pasakė einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Turkija yra strategiškai svarbi partnerė ir todėl mums reikalinga strateginė partnerystė, o ne jos narystė Europos Sąjungoje.

Antra, Komisijos nary, su Makedonija susijusios problemos neturi nieko bendra su tuo, kad demokratinė sistema ten tariamai neveikia. Aš dalyvavau rinkimuose ir jie buvo pavyzdiniai. Sunkumų būta su nedidele mažumos mažuma. Tiesą sakant, problemos susijusios su baisiu pavadinimo klausimu, kurį abi pusės neteisingai naudoja šantažo tikslais.

Trečia Kroatija jau seniai pasirengusi stoti į Europos Sąjungą. Mes gana lengvai galėjome užbaigti derybas šiais metais, kaip keliomis progomis reikalavo Europos Parlamentas, ir tikriausiai rytoj vėl reikalaus. Tai, kad mes šito dar nepasiekėme, yra vien tik dėl Slovėnijos vykdomos blokados Taryboje. Pone einantis Tarybos Pirmininko pareigas ir Komisijos nary, aš raginu jus rasti protingą sprendimą, kuris galiausiai nutrauks šią blokadą. Sienos problema yra lygiai tokia pati, kai įstojo Slovėnija. Mes negalime vienai šaliai leisti stoti nepaisant neišspręsto klausimo, o kitai ne.

Todėl mums reikia paremti slovėnus ir kroatus ieškant protingo sienų problemos sprendimo, bet kartu atidaryti visus derybų skyrius. Du klausimai tarpusavyje visiškai nesusiję, o derybų skyrių atidarymas – tai reikalavimas teigiamam rezultatui su puikia ir pavyzdine šalimi kandidate pasiekti šiais metais.

Komisijos nary, norėčiau jūsų paprašyti siekti objektyvaus tarpininkavimo proceso dėl dvišalio klausimo sprendimo, kuriam mes siūlome savo pagalbą. Pirmadienį jūsų pranešėja pasakė, kad tai gali įvykti remiantis tarptautine teise ir jurisprudencija. Norėčiau paklausti, ar manote, kad ši formuluotė yra tinkama kompromisui tarp abiejų pusių pasiekti?

Bet kuriuo atveju norėčiau, kad ši formuluotė… ….

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją.)

  Jan Marinus Wiersma, PSE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, norėčiau išreikšti kelias mintis dėl puikios R. Oomen-Ruijten ataskaitos dėl Turkijos. Mano frakcija pritaria pagrindinei ataskaitos išvadai, t. y., kad pastaruoju metu buvo padaryta pernelyg maža pažanga.

Reikia pripažinti, kad 2008 metai Turkijos politikai buvo neramūs ir šie neramumai nutraukė kelias vykdomas reformas taip, kad dalis proceso sustojo. Dabar, kai šios problemos Turkijoje iš dalies išspręstos, viliamės, kad remdamasi savo pateiktais planais, vyriausybė paskubės padaryti tai, kas būtina, kad derybų procesas su Europos Sąjunga išliktų patikimas. Paminėčiau dabartinės vyriausybės parengtą šalies reformų programą.

Nereikia nė sakyti, kad mūsų frakcija ir toliau rems derybas su Turkija, o šios derybos, kiek mus tai liečia, yra dėl narystės ES, nors mums nereikėtų turėti iliuzijų nei dėl proceso, nei dėl jų trukmės. Nors nepriimtina tai, kad entuziazmas kiltų vien tik iš Turkijos pusės. Mes, ES, taip pat turėtume išlikti patikimais šio proceso partneriais.

Europos Sąjungai Turkija turi strateginę reikšmę, iš dalies dėl mūsų energijos išteklių ir visko, kas su tuo susiję, todėl Europos Parlamento socialistų frakcija pritaria energetikos skyriaus atidarymui derybose. Galų gale Turkijai vis dėlto reikės atlikti didžiausią parengiamųjų darbų dalį, ir R. Oomen-Ruijten ataskaitoje yra daug klausimų, kuriuos vertinome kritiškai ir toliau taip turėtume daryti.

Norėčiau paminėti kelis šios puikios ataskaitos punktus. Privalu užtikrinti žodžio laisvę. Mūsų vis dar netenkina tai, kas ten vyksta. Neseniai būta internetinės kampanijos dėl Armėnijos ir genocido. Žinoma, tai, kaip valdžios institucijos į tai reaguoja, pakerta šią laisvę.

Ypač svarbu ir tai, ką mes norime nuolat kartoti, ir dėl ko Europos Parlamentas neturėtų palikti jokių abejonių, yra tai, kad mes niekada nepritarsime Turkijos islamizavimui ir kad galiausiai tą šalį galėsime priimti tik jos pasaulietiškumo pagrindu, kaip dabar numatyta Konstitucijoje.

Užbaigti norėčiau viena paskutine pastaba. Komisijos narys O. Rehn kažkaip optimistiškai kalbėjo dėl derybų Kipre. Mano nuomone, kad užtikrintume šių derybų sėkmę mums derėtų nieko nedaryti, bet nederėtų nepaisyti nieko nedarymo, ir mums taip pat reikia kreiptis į Turkiją su prašymu nedaryti nieko, kas šioms deryboms pakenktų, nes svarbu, kad šios šalys laisvai derėtųsi dėl to, kaip jos norėtų kurti savo bendrą ateitį. Galiu tik pasakyti, jog viliuosi, kad Komisijos nario parodytas optimizmas yra pagrįstas.

  István Szent-Iványi, ALDE frakcijos vardu. – (HU) Praėjusių metų pabaigoje Kroatijos narystės procese būta dviejų reikšmingų įvykių. Viena vertus, Kroatijos vyriausybė žengė didelius žingsnius teiminės reformos link imdamasi ryžtingų veiksmų prieš organizuotą nusikalstamumą ir parodydama rezultatus kovojant su korupcija. Tačiau narystės derybos sustojo dėl dvišalio ginčo dėl sienos. Ponios ir ponai, tai kenkia ne tik Kroatijai, bet iš esmės plėtros proceso patikimumui. Tokia elgsena kelia grėsmę tam patikimumui ir todėl labai svarbu kiek galima greičiau pašalinti kliūtis. Šių derybų nutraukimas siunčia labai pavojingą žinią, kad narystė nepriklauso nuo sąlygų įvykdymo, bet nuo dvišalių ginčų sureguliavimo, kai viena pusė, užimdama stipriosios padėtį, siekia primesti savo valią kitai.

Mes pritariame Komisijos Olli Rehno pasiūlymui dėl tarpininkavimo ir pasitikėjimo suteikia tai, kad Slovėnija ir Kroatija atsakė teigiamai. Mes viliamės, kad nuo šiol daugiau nebus jokių priežasčių trukdyti tolesnėms deryboms dėl narystės. Mes ir toliau manome, kad derybas bus galima baigti šių metų pabaigoje pagal pirminį tvarkaraštį. Tačiau kad taip įvyktų, reikia ir toliau dėti pastangas. Mes tikimės, kad Kroatija išsklaidys visus būgštavimus dėl bendradarbiavimo su Hagos Tarptautiniu Baudžiamuoju Tribunolu ir pateiks visus dokumentus, kurių reikalauja tribunolas. Tai labai svarbu. Mes taip pat manome, jog svarbu padėti pabėgėlių grąžinimo klausimu, integruoti romų mažumą ir užbaigti segregacijos panaikinimo programą, taip pat veiksmingai naudoti ES lėšas, nes šiuo požiūriu esama didelių trūkumų. Vis dar yra galimybių išlaikyti pirminį tvarkaraštį. Tai mūsų bendra atsakomybė. Iš Kroatijos pusės, kaip ir iš Europos Sąjungos, laukiame konstruktyvių veiksmų, nes tai ne tik mūsų bendrų pastangų, bet ir viso plėtros proceso patikimumo klausimas.

  Konrad Szymański, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasveikinti R. Oomen-Ruijten, H. Swobodą ir E. Meijerį dėl labai svariai parengtų rezoliucijų.

Kalbant apie Turkiją šiame dokumente pavaizduoti mūsų santykiai nėra optimistiniai, tačiau tai tikrai tiesa. Džiaugiuosi, kad rezoliucijoje buvo pritarta mūsų lūkesčiams dėl Turkijos krikščionių bendruomenių religijos laisvės, kuri apima teisę mokyti, teisę ugdyti dvasininkus, taip pat šių bendruomenių nuosavybės apsaugą. Kalbant apie kitus dalykus, tai šių klausimų atžvilgiu mes susiduriame su tebetrunkančiu ir vis labiau erzinančiu vilkinimu iš Turkijos pusės.

Nepaisant stojimo proceso, Turkija yra daug žadanti ir svarbi Europos partnerė saugumo ir energetikos srityse. Ministro pirmininko S. Erdogano vyriausybės ir prezidento A. Gulo pastangos gerinant santykius su Turkijos kaimynais pastaruoju metu buvo svarbiausias Turkijos politikos aspektas. Gaila, kad šias pastangas sumenkino neapdairios priemonės Izraelio atžvilgiu. Mėginimai susieti strateginio ES ir Turkijos bendradarbiavimo plėtotę, kuri yra pirmaeilės svarbos klausimas, su derybų procesu, kurio tempai lėtėja dėl objektyvių priežasčių, taip pat kelia nerimą. Taip aš suprantu Turkijos pareiškimą dėl „Nabuko“. Čia mums reikalingas pragmatiškesnis požiūris. Pagunda šantažuoti yra prastas patarėjas.

Kalbant apie Kroatiją turėtume daryti viską, ką galime, kad išlaikytume stojimo proceso tempą, pagal kurį Kroatijos narystė ES numatyta 2009 m. Šio regiono stabilumas vis dar trapus. Nei ginčai dėl sienos, nei ginčai dėl nuosavybės negali tapti papildomomis plėtros sąlygomis Balkanų regione. Dėl regiono stabilumo turėtume kiek galima greičiau į integracijos procesą įtraukti Kroatiją, po to Serbiją, Makedoniją ir Juodkalniją ir galbūt Kosovą ir Albaniją.

  Joost Lagendijk, Verts/ALE frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dėl R. Oomen-Ruijten ataskaitos kalbėsiu trumpai. Apskritai tai puikus pranešimas, kuriame pateikiama tiksli ataskaita apie likusias problemas ir nurodoma, kur padaryta pažanga. Šuo požiūriu, visa garbė tenka pranešėjai.

Tiesą sakant, aš norėčiau pasinaudoti šia proga ir kritiškai įvertinti ES ir Turkijos penkerių metų santykius per šią Parlamento kadenciją. Žvelgiant atgal, prieš penkerius metus, 2004 m. pasirodė esą auksiniai reformų metai, per kuriuos Turkija iš tiesų priartėjo prie ES. Keista ir, tiesą sakant, kartu šiek tiek liūdna, kad nuo 2004 m. reformos vyko pernelyg lėtai, kad iš tikrųjų dabar ES ne taip nori suteikti palankią progą Turkijai ir kad Turkijoje entuziazmas siekti narystės išblėso.

Per visus tuos metus paskelbtos visos parlamentinės ataskaitos aiškiai rodo Parlamento prioritetus, kai kalbama apie svarbiausias reformas. Pirmiausia žodžio ir nuomonės laisvės klausimu, nors liūdnai pagarsėjęs 301 straipsnis ir buvo pakeistas, padėtis vis dar nepatenkinama. Ypač apgailėtina, kad svetainės, tarp jų ir „YouTube“, Turkijoje vis dar neprieinamos, ir žiniasklaida patiria nepriimtiną vyriausybės spaudimą.

Antra, kurdų klausimu 2007 m. buvo labai tikimasi, kad po kurdų nacionalistų partijos DTP įstojimo bus rastas DTP ir AKP sprendimas. Deja, taip neįvyko.

Trečia, religinių mažumų klausimu, nors esama įstatymo dėl organizacijų, kuris teikia sprendimą kai kurioms mažumoms, vis dėlto sprendimo dėl didelės musulmonų mažumos – alevių – vis dar nerasta. Nepaisant visos šios vangios pažangos, šiame Parlamente dauguma vis dar pritaria Turkijos narystei.

Mano nuomone, šių diskusijų ir pastarųjų penkerių metų diskusijų žinia Turkijos vyriausybei turėtų būti, kad nepaisant netinkamų reformų, ši parama išliks tik tuomet, jei nedelsiant bus pateikti nauji reformų pasiūlymai visose trijose srityse.

Šiuo požiūriu aš iš dalies pritariu Komisijos nario optimizmui dėl kurdų televizijos, dėl Turkijos ir Armėnijos sudarytų kanalų. Reikia grąžinti 2004 m. reformų valią. Jei taip įvyks, esu tikras, kad mūsų diskusijos ir diskusijos Turkijoje dar kartą įgaus optimizmo.

  Adamos Adamou, GUE/NGL frakcijos vardu. – (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, Turkijos pažangos ataskaita ir jos gruodžio mėn. įvertinimas susijęs su tuo, ar ši šalis vykdo Kopenhagos kriterijus ir savo įsipareigojimus pagal asociacijos susitarimą ir Ankaros susitarimo papildomą protokolą.

Visiškos integracijos, kuri svarbi ir Turkijai, ir Europos Sąjungai, tikslas vis dar yra daugybės Turkijos politikos reformų ir pokyčių varomoji jėga siekiant užtikrinti visų mažumų teises, rasti kurdų klausimo politinį sprendimą, pripažinti armėnų genocidą ir atidaryti sieną su Armėnija.

Turkijai reikia laikytis visų savo sutartinių įsipareigojimų Europos Sąjungos atžvilgiu, kaip tai darė visos ankstesnės šalys kandidatės. Vietoj to, Turkija nesilaiko prisiimtų sutartinių įsipareigojimų Europos Sąjungai Kipro Respublikos, kaip valstybės narės, atžvilgiu. Ji atsisako atidaryti savo uostus ir oro uostus respublikos laivams ir lėktuvams, nutraukti Kiprui taikomą veto jo dalyvavimui tarptautinėse organizacijose ir, nors ir siekia reguliuojančio veiksnio regione vaidmens, ji ir toliau pažeidžia tarptautinę teisę okupuodama Kiprą.

Šiandien esame viduryje derybų Kipro klausimui remiantis dviejų zonų, dviejų politiškai lygių bendruomenių federacija, kaip suformuluota JT rezoliucijose pagal tarptautinę ir Europos teisę išspręsti. Todėl Europos Sąjunga privalo tvirtai laikytis savo pradinių pozicijų ir didinti spaudimą, kad Turkija sudarytų sąlygas padaryti didelę pažangą derybose, nutrauktų okupaciją ir imtųsi būtinų veiksmų išaiškinti dingusių asmenų likimą. Po paskutinių Turkijos kareivio A. Olgatso pareiškimų dėl 1974 m. įvykdytos dešimties Kipro graikų karo belaisvių, kurie vis dar laikomi dingę, egzekucijos mes vėl pateikėme šį klausimą su pakeitimais, nors esama ir kitos rezoliucijos dėl dingusių asmenų. Tai grynai humanitarinis klausimas ir jo reikšmė, kad ir kiek jį kartotume, nemažėja.

Energetikos skyriaus negalima atidaryti, nebent Turkija liausis trukdyti Kipro Respublikai naudotis savo suvereniomis teisėmis jo išskirtinėje ekonominėje zonoje. Komisijos nary, jūsų pačių ataskaitoje matyti, kad Komisija susirūpinusi dėl Turkijos karo laivų vykdomų angliavandenilio tyrimų ir jų puldinėjimų Kipro išskirtinėje teritorinėje zonoje ir kad savo 2008 m. gruodžio 8 d. išvadose Taryba ragina vengti bet kokio pobūdžio grasinimų, nesutarimų šaltinio ar veiklos, kuri galėtų kenkti geriems kaimynystės santykiams ir taikiam ginčų sureguliavimui.

Komisijos nary, būtų gerai, jei jūs pastūmėtumėte Turkiją teisinga kryptimi, būtent taip, kaip išdėstyta jūsų pareiškimuose. Mes šiuo klausimu pateikėme pakeitimą, kurio turinys visiškai atitinka jūsų pareiškimus, Komisijos nary, kurie dėl to yra Europos Komisijos pareiškimai.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, 17 pastraipoje pranešėja R. Oomen-Ruijten ragina visą Turkijos visuomenę plačiai naudotis religijos laisve. Aš visiškai pritariu šiam kreipimuisi, nes jis liečia vieną iš pagrindinių Turkijos ir ES narystės kriterijų.

Tačiau kol kas Turkijos švietimo sistema ir Turkijos žiniasklaida varžosi skleisdami vietos krikščionių, Turkijos krikščionių, kaip jų tautos priešų, kaip Vakarų jėgų bendrininkų, kurios siekia iš naujo kolonizuoti jų tėvynę ir ją tarpusavyje pasidalyti, stereotipinę karikatūrą. Komisijos nary, ar jūs paraginsite pasyvią Turkijos vyriausybę, kuri taip pat už tai atsakinga, pasiaiškinti dėl šios kliūties narystei?

Be to, Komisijos nary, visuose Turkijos tapatybės dokumentuose nurodoma jos piliečių religija; būtent tai yra Turkijos krikščionių įvairių socialinės diskriminacijos formų priežastis. Komisijos nary, tai pakankama priežastis primygtinai reikalauti jūsų turkų pašnekovo panaikinti šią oficialių dokumentų dalį.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, nors atrodo, kad Kroatija padarė patenkinamą pažangą priimdama teisės aktus dėl kovos su diskriminacija, aš siūlyčiau prieš girdami rezoliucijoje pateiktus pareiškimus, turėtume patikrinti ir įsitikinti, kaip taikomi įstatymai. Pvz., galimybės naudotis nekilnojamuoju turtu, ypač galimybės italams investuoti klausimu, man atrodo, kad praktiškai padaryta nedidelė pažanga. Aš nepritariu rezoliucijai, nes nepaisant akivaizdžios pažangos stygiaus ir neatitikimo acquis communautaire, ji nekantriai laukia narystės, kuri gali įvykti, mano nuomone, pernelyg greitai. Tegul jie grąžina tai, ką nuo 1947 m. pavogė iš mūsų Istrijos ir Dalmatijos pabėgėlių. Tada ir tik tada galėsime kalbėti apie jų narystę.

  Anna Ibrisagic (PPE-DE). – (SV) Pone pirmininke, rezoliucija dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, mano nuomone, yra suderintas tekstas ir aš norėčiau padėkoti E. Meijer sutelkus savo darbą į reformas ir pasiektus tikslus ir į klausimus, kurie reikalauja tolesnių pastangų. Aš ypač džiaugiuosi, kad rezoliucija siunčia aiškią žinią, kad dabartinė padėtis praėjus trejiems metams derybų pradžios belaukiant kelia didelį nerimą ir yra visiškai nepriimtina. Visiškai aišku, kad buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija yra Europos valstybė, kurios vieta yra Europos Sąjungoje.

Kai šį klausimą svarstome Parlamente, aš paprastai vengiu minėti Graikijos ir buvusios Jugoslavijos respublikos Makedonijos ginčą dėl pavadinimo. Manau, jog esama daug kitų klausimų, kurių niekada nesvarstome ir kuriuos derėtų nuodugniau svarstyti, nes ginčas dėl pavadinimo užima neproporcingai daug laiko. Tačiau šiandien perskaitęs daugybę pakeitimų, manau, jog reikia labai stipriai pabrėžti, kad nepriimtina išnaudoti dvišalius konfliktus, kad ir kokie jie būtų, siekiant apsunkinti sparčiau siekti šalies integracijos Europoje ar užkirsti šaliai kelią dalyvauti tarptautinėse institucijose.

Daugelis šalių išgyveno ir vis dar išgyvena dvišalius konfliktus ir visi norime, kad šie konfliktai būtų kiek galima greičiau išspręsti taip, kaip priimtina abiem pusėms, bet manau, jog šiuo metu jie neturėtų trukdyti viena kitos integracijos į Europą procesui, ypač kai svarstomų šalių padėtis yra kebli ir geografiniu, ir politiniu požiūriu.

  Józef Pinior (PSE). – (PL) Pone pirmininke, trejus metus iš eilės aš esu Europos Parlamento socialistų frakcijos pranešėjas dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos padarytos pažangos. Turiu pasakyti, kad Makedonijos padėtis primena sceną iš antikinės graikų tragedijos. Nors tiesa, kad visos partijos visuotinai deklaruoja gerą valią, nieko daugiau nei tai nenusimato. Prieš trejus metus buvau tikras, kad dabartinio Parlamento kadencijos pabaigoje mes galėsime kalbėti apie derybų su Makedonija dėl narystės Europos Sąjungoje sėkmę. Taip neįvyko. Pagrindinė problema yra pavadinimo klausimas. Nepaisant to, kad šis dvišalis klausimas nesusijęs su Kopenhagos kriterijais, jis veikia politinę padėtį per derybas su Makedonija dėl narystės. Graikija pasirengusi, pati Makedonija pasirengusi, bet jau keletą metų neįmanoma susitarti šiuo klausimu. Aš, kaip socialistų frakcijos pranešėjas, dėl šios ataskaitos galiu tik išreikšti viltį, kad šis klausimas bus išspręstas atsižvelgiant į Europos Sąjungos, Makedonijos ir Graikijos interesus.

Esama problemos dėl Makedonijos politinių institucijų stabilizavimo. Mes tai labai aiškiai matome. Mums taip pat labai aiškiai matoma šalies, kuri eina ryšių su Europos Sąjunga link, politinė visuomenės, valdžios institucijų ir politinių frakcijų valia. Taryba turėtų nuspręsti pradėti derybas dėl narystės iki 2009 m. pabaigos, bet tai turėtų priklausyti nuo visiškai įgyvendintų pirmiau sutartų svarbiausių prioritetų. Šiuo požiūriu labai svarbūs būsimi Makedonijos prezidento ir vietos savivaldos rinkimai. Mes, Europos Parlamento nariai, šiuos rinkimus labai atidžiai stebėsime.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Pone pirmininke, dėkoju, kad tai išaiškinote. tapo 1981 m. Graikija tapo Europos Sąjungos narė ir narystė tai šaliai suteikė daug privilegijų, kurios man labai patinka. Tačiau beveik po trisdešimt metų, Makedonija, savaime suprantama, nori stoti į Europos Sąjungą ir naudotis tomis pačiomis privilegijomis. Todėl teisinga tik tai, kad Graikija, kaimyninė Balkanų valstybė, išreiškia savo tvirtą solidarumą ir dirba siekdama padėti mažai šaliai, tokiai kaip Makedonija, įgyvendinti jos siekius.

Bet dėl savo pačios provincijos, pavadintos Makedonija, Graikija priešinasi savarankiškam „Makedonijos Respublikos“ pavadinimo vartojimui atkakliai reikalaudama vartoti „Buvusi Jugoslavijos respublika Makedonija“ arba BJRM. Nuoseklumo dėlei kodėl tada Graikija primygtinai nereikalauja Estijos oficialiai vadintis „Buvusi tarybinė Estijos Respublika“?

Todėl apgailestauju, kad dabar Graikija dėl šio klausimo svarsto galimybę vetuoti Makedonijos narystę. Būgštauju, kad Graikija gali apsijuokti, ir raginu Atėnų vyriausybę sušvelninti savo liniją. Šiuose Rūmuose ir savo rinkiminėje apygardoje esu žinomas kaip graikų kultūros mylėtojas ir kaip graikų, taip ir kipriečių EP narių draugas, taip pat esu naujai susikūrusios „EP Makedonijos draugų“ grupės narys. Greitai ir protingai išspręskime šį neišspręstą klausimą. Aš taip pat raginu Parlamentą siųsti EP narių delegaciją stebėti būsimus prezidento rinkimus ir padėti įteisinti rezultatus.

Artėjančios Kroatijos narystės ES klausimu apgailėtina, kad ginčas dėl sienos su Slovėnija lieka neišspręstas. Kaip Graikijos ir Makedonijos atveju abi pusės privalo šiuo sunkumus išspręsti užuot juos atsitempusios į narystės ES procesą.

Slovėnija įstojo į Europos Sąjungą nors ir turėjo neišspręstų klausimų su Italija, kuri nesipriešino ir nesistengė trukdyti jos narystei, todėl nematau jokios priežasties, kodėl Kroatijai turėtų būti trukdoma. Taip pat ir ateityje aš niekada nepritarčiau Kroatijos draudimui priimti Serbiją dėl teritorinių ginčų.

Kur kas didesnį susirūpinimą mano rinkėjams, kurie kenčia nuo plėtros keliamo nuovargio, kelia organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos mastai Kroatijoje, kurių išnaikinimą vyriausybė iš tikrųjų turi padaryti nacionaliniu prioritetu.

PIRMININKAVO: M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

  Alexander Graf Lambsdorff (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, pirma, norėčiau paaiškinti, kad Turkijos klausimu aš kalbu savo frakcijos, o ne savo paties vardu. Įvykiai Turkijoje kelia susirūpinimą liberalams ir demokratams. Per trejus metus reformų sparta buvo ne tik labai menka, bet būta ir nuosmukių. Kaip čia teisingai pasakė Komisijos narys O. Rehn, spaudos laisvė yra pagrindinė Europos Sąjungos vertybė. Šalyje, kuri nori tapti ES nare, be jokios abejonės, turi būti gerbiama spaudos laisvė.

Tačiau mes matome visai ką kitą. Kritikuojantys žurnalistai sunkiai gauna akreditacijas. Naujasis ATV savininkas vis dar turi atsakyti į daugybę klausimų, esama skambučių iš aukščiausių įstaigų dėl tam tikros žiniasklaidos boikoto, o Dohano grupei buvo skirta nepamatuota 400 mln. EUR mokestinė bauda. Ši nepamatuota priemonė kelia abejonių dėl teisės viršenybės, kuri liberalams toks pat svarbus, kaip ir spaudos laisvė. Privalu užtikrinti ir teisės viršenybę. Pranešimai dėl vis daugėjančių kankinimo ir blogo elgesio atvejų saugant policijai mums kelia didelį susirūpinimą, ypač kai tai vyksta už oficialių kalėjimų ar policijos nuovadų ribų, bet, žinoma, jei tai vyksta ir ten, mums vis tiek tai kelia nerimą.

Sveikintinos simbolinio ar grynai pragmatinio pobūdžio priemonės, kaip antai, naujos programos priėmimas ar naujo vyriausiojo derybininko skyrimas, jei į tai pažvelgsite grynai praktiniu požiūriu. Tačiau jų vienų nepakanka siekiant naujo akstino reformoms paspartinti. Liberalų ir demokratų nuomone, nepaisant narystės perspektyvų, Turkija privalo reformuoti savo ekonomiką ir visuomenę, politiką ir konstituciją savo pačios ir savo liaudies labui.

Jei galiu, norėčiau dar kai ką pasakyti apie šias diskusijas. Šios diskusijos man primena atrakcionų karuselę, kurioje kartais jojama tai ant turkiško, tai ant kroatiško, tai ant makedoniško arkliuko. Manyčiau, kad turėtume pertvarkyti šias diskusijas, ir greitai. Be to, būčiau labai dėkingas, jei jos būtų rengiamos Briuselyje, o ne Strasbūre.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Kroatijos klausimu, tai tie, kurie kalba Italijos visuomenės vardu ir buvo jos išrinkti, yra įpareigoti išreikšti jų teisėtą reikalavimą. Praėjo daugiau kaip šešiasdešimt metų nuo mūsų nuosavybės Istrijoje ir Dalmatijoje istorinės vagystės. Kroatija turi atlikti moralinę priedermę ir Pirmininkas J. Barroso turi dokumentus šiuo kebliu ir skausmingu klausimu, į kurį privalu atkreipti žmonių dėmesį. Pirmiausia tai veikiau moralinis nei politinis klausimas, nuosavybės grąžinimo jos teisėtiems savininkams klausimas: iš pradžių 1 411 dvarų priklausė italams.

Kalbant apie Turkiją kaip galime svarstyti galimybę ramiai suteikti narystę šaliai, kuri dabar vadovaudamasi islamo principais NATO, vetuoja Generalinio Sekretoriaus skyrimą, nes jis atstovauja šaliai, t. y. Danijai, kurioje įvyko skandalas dėl karikatūrų. Turkija, musulmoniška šalis, paragino musulmoniškai vetuoti ministro pirmininko skyrimą į Šiaurės Atlanto aljanso generalinio sekretoriaus pareigas dėl vienintelės priežasties – jis yra ministras pirmininkas šalies, kurioje buvo paskelbtos karikatūros, tolerantiškos šalies, kurioje, palyginti su Turkija, galima skelbti ironiškas karikatūras apie Mahometą. Turkijoje yra įstatymas (ir Komisijos narys tai turėtų žinoti), draudžiantis statyti bet kokią ne musulmonišką garbinimo vietą gatvėje, kurioje yra mečetė. Kitaip tariant, jei gatvėje yra mečetė, jokių kitų kulto pastatų negali būti. Mūsų pranešėjos, kuri, mano manymu, mūvi gražias kelnes, šiandien neįleistų į Turkijos Parlamentą jai vilkint kostiumą su kelnėmis. Tai rodo, kaip mes atsiliekame. Turkija – tai Azija, o ne Europa.

  Angelika Beer (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, pirma, norėčiau Žaliųjų frakcijos ir Europos laisvojo aljanso vardu pasveikinti čia šiandien esantį Makedonijos ministro pirmininko pavaduotoją.

Antra, dėkoju einančiam pirmininkaujančios Čekijos Tarybos Pirmininko pareigas ir už ministro pirmininko M. Topoláneko pranešimą, kuris, pirma, vakar nurodė, kad Makedonijos ir Graikijos ginčas dėl pavadinimų yra dvišalis klausimas ir neturėtų turėti atgarsių, ir kuris, antra, pritarė kiek galima spartesnei Makedonijos narystei NATO, todėl Graikijai – atšaukti savo veto. Tai du labai svarbūs klausimai.

Mes kartais tikriausiai esame arogantiški svarstydami šalis kandidates. Todėl norėčiau iškelti asmeninės atsakomybės klausimą, nes čia mes svarstome šalių kandidačių perspektyvas ir trūkumus, bet, kita vertus, mes turime itin konservatyvias politines jėgas, pvz., Vokietijos konservatoriai, kurie nori paspartinti Kroatijos priėmimą, bet kad po jos nebūtų jokių kitų valstybių.

Jei tai būtų kitos Europos Sąjungos Parlamento kadencijos daugumos nuomonė, ji sužlugdytų po Balkanų karų parengtą smarkiai finansuojamą taikos planą. Mes prarastume pasitikėjimą ir tai pakenktų Europos patikimumui. Prašau visų tam pasipriešinti.

Dėl Kroatijos ir Slovėnijos manome, kad ir be jokio šališkumo, ir be jokio veto viskas klostosi gerai ir kad ginčus dėl sienų galima atidėti ir viliamės, jog derybos su Makedonija bus pradėtos kiek galima greičiau.

  Gerard Batten (IND/DEM). – Ponia pirmininke, jei Turkija įstos į Europos Sąjungą, jis bus skurdžiausia ir labiausiai ekonomiškai atsilikusi valstybė narė, turinti 72 mln. gyventojų. Šimtai tūkstančių, jei ne milijonai žmonių migruos į tokias šalis, kaip Didžioji Britanija.

Europos Sąjunga ribojasi su šalimis, pvz., Sirija, Iraku ir Iranu, turinčių milžinišką būsimų konfliktų ir susidūrimų potencialą.

Tačiau kam tikrai derėtų nerimauti dėl Turkijos stojimo, tai Kipro graikams: jei Turkija taps ES nare, turkai turės teisę vykti į bet kurią ES vietą. Tūkstančiai turkų galės legaliai vykti į Kipro pietus ir, jei jie to pageidauja, jį veiksmingai, visiškai teisėtai užimti.

Per Europos rinkimus birželio 4 d. graikų kilmės balsuotojai Londone turėtų prisiminti, kad konservatorių, leiboristų, liberalų demokratų ir žaliųjų partijos – visos su užsidegimu pritaria Turkijos stojimui. Vienintelė Didžiosios Britanijos partija Europos Parlamente, kuri priešinasi Turkijos stojimui, yra JK Nepriklausomybės partija.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Ponia pirmininke, niekas kitas, kaip derybos su Turkija padėjo Komisijai ir Tarybai ištobulinti eufemizmų meną. Tai, kaip menkinamos Turkijos problemos, pradeda daryti įspūdį. Turkijoje jos net tapo atsitiktiniu pajuokos objektu.

Iš tikrųjų problemų sąrašas toks platus, jog stebina, kad derybos vis dar vyksta. Iš tiesų Komisija pažadėjo, kad derybų procesas vyks kartu su Turkijos reformų procesu. Dabar šis pažadas visiškai ir neabejotinai sulaužytas, nes nuolat atidarinėjami nauji skyriai.

Daugiau kaip trejų metų derybų balansinė ataskaita yra tiesiog apgailėtina. Todėl tam padarykime galą. Turkija nėra Europos šalis ir todėl nepriklauso Europos Sąjungai, todėl geriau plėtokime privilegijuotos partnerystės santykius.

  Doris Pack (PPE-DE). – (DE) Ponia pirmininke, pone einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nary, Kroatija yra pirmoji šalis, kuriai po patirties su Rumunijos ir Bulgarijos naryste Europos Sąjungoje kartelė buvo teisingai pakelta labai aukštai, todėl Kroatijos orientyrai ir padaryta pažanga yra ypač girtini. Vykdomos minėtos likusios reformos teismų srityje. Glaudus bendradarbiavimas su Hagos Tarptautiniu Baudžiamuoju Tribunolu, kurio buvo pakartotinai reikalaujama, vyksta teisinga kryptimi.

Kalbant apie Slovėniją tai esama klausimo dvišalio ginčo dėl sienos. Komisijos nary, jūs netikėtai paminėjote „Europos ginčus dėl sienos“. Iki 2004 m. tai nebuvo Europos ginčai dėl sienų; tai buvo nepripažinti ginčai dėl sienos. Ir tada niekas nesikreipė į JT šiam ginčui sureguliuoti; dabar taip padaryta. Taigi jei Slovėnija liautųsi šių dvišalių ginčų dėl sienos, kurie netrukdė jos narystei Europos Sąjungoje, pagrindu trukdyti atidaryti reikalingą derybų skyrių, Kroatijos ir ES derybas dėl narystės galima būtų užbaigti šių metų pabaigoje.

Šalis kandidatė Makedonija taip pat padarė milžinišką pažangą. Jei kovo mėn. turėsiantys vykti rinkimai atitiks tarptautinius standartus, tai galiausiai ES turės nustatyti datą deryboms dėl narystės pradėti. Grynai dvišalis Makedonijos ir Graikijos ginčas dėl pavadinimo neturėtų skatinti Graikijos pasinaudoti veto teise.

Belieka tik viltis, kad dvi ES valstybės narės – Graikija ir Slovėnija – prisimins savo padėtį iki savo narystės ES ir padarys išvadą, kad jos turi elgtis teisingai ir europietiškai savo kaimyninės valstybės atžvilgiu.

Jei, kaimynių padedamos, Kroatija ir Makedonija šiais metais pasieks mano apibūdintus tikslus, tai pasiųstų teigiamą signalą likusioms Vakarų Balkanų valstybėms, kad ES rimtai nusiteikusi vykdyti Tesalonikuose duotą pažadą dėl visų Vakarų Balkanų valstybių narystės, kurio laikosi ir Krikščionių demokratų partija (CDU), A. Beer.

  Libor Rouček (PSE). – (CS) Norėčiau pareikšti kelias pastabas. Pirma, gerai, kad vyksta šios diskusijos dėl ES plėtros, nes svarbu, kad net ir didelės ekonomikos krizės laikotarpiu Europa neužmiršta vieno iš jos sėkmingų prioritetų, t. y. tolesnės plėtros. Mes turime išlaikyti sutelktą dėmesį į šį pirmaeilės svarbos klausimą. Antra, aš tvirtai tikiu, kad derybas dėl Kroatijos narystės galima užbaigti šiais metais. Todėl norėčiau paraginti Tarybą veikti dabar ir įsteigti techninę darbo grupę, kuriai būtų duota užduotis parengti stojimo sutartį. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos klausimu yra apgailėtina ir Makedoniją demoralizuoja tai, kad Skopjėje dar nepradėtos derybos dėl narystės nepaisant to, kad praėjo treji metai nuo tada, kai Makedonija įgijo šalies kandidatės statusą. Todėl norėčiau paraginti Tarybą paspartinti šį procesą. Turkijos klausimu sutinku, kad prieš atidarant vadinamus politinius skyrius, turi būti paspartintos politinės reformos. Tačiau nesuprantu, kodėl negalima su Turkija derėtis, pvz., dėl energetikos skyriaus, kuris ir ES, ir Turkijai yra nepaprastai svarbus.

  Jelko Kacin (ALDE). – (SL) Mes iš ALDE frakcijos pritariame E. Meierio ataskaitai. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (BJRM) nusipelno galimybės ir geresnės ateities. Tačiau jai reikia ir minimalios tarptautinės pagarbos, kartu teisės turėti savo paties tapatybę ir jos kalbos bei kultūros pripažinimo.

Šalies pavadinimo klausimas vilkinamas pernelyg ilgai ir atmosfera šalyje jau kurį laiką blogėja. Randasi vis daugiau populizmo ir nacionalizmo, pernelyg daug politinių tvirtinimų ir prieš kaimynines šalis nukreiptų žodinių išpuolių. Infrastruktūros įrenginiams teikiami pavadinimai pagal iki slavų įsikūrimo šiuose regionuose buvusios graikų istorijos personažus neprisideda prie gerų kaimyninių santykių. Nebūtina įrenginėti didesnius nei 10 m aukščio monumentus.

Jei norime užkardyti nestabilumą, mums reikalinga BJRM valstybės, politikų ir liaudies pagalba blokadai nutraukti. Vizų panaikinimas daug neduos. Šiai šaliai reikia nustatyti derybų pradžios laiką. Žmonės užsitarnavo galimybę per stojimo procesą parodyti savo pasiekimus. Dabar mums reikia jiems padėti ir parodyti, kad mes jais pasitikime. Tai padės mums prisidėti prie regiono stabilumo ir nukreips įvykius teigiama linkme. Dabar BJRM reikalingas teigiamas atsakas, nes laikas yra nepaprastai svarbus veiksnys. Tiesą sakant, būtų galima pasakyti, kad laikas – pinigai.

Leiskite pasakyti keletą žodžių apie Kroatiją. Komisijos nary, du buvę Slovėnijos ir Kroatijos ministrai pirmininkai, t. y. J. Drnovšek ir I. Račan (atitinkamai) pasiekė svarų laimėjimą, kai sudarė susitarimą dėl sienos. Deja, jų jau su mumis nebėra, tačiau jie turėjo drąsos eiti pirmyn, investuoti į ateitį ir pasiekti kažkokį laimėjimą. Manau, jog būtų teisinga, kad paragintumėte abi vyriausybes sekti jų pėdomis ir taip pat artimoje ateityje vėl pasiekti susitarimą dėl sienos. Tai būtų gerai Slovėnijai Kroatijai, Europos Sąjungai ir Vakarų Balkanams.

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, derybos su Turkija dėl narystės ES vis dar tebevyksta, nors turėjo seniai būti baigtos. Turkijos vyriausybė nepateikė darnios ir išsamios politinių reformų programos. Turkija neatnaujino darbo dėl naujos pasaulietinės konstitucijos, kuri yra svarbus elementas, turėjęs apsaugoti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurias Turkijos vyriausybė ketino užtikrinti.

Etninės ir religinės mažumos ir toliau diskriminuojamos. Turkija nesiėmė veiksmų nešališkumui teisminėse institucijose stiprinti. Turkijoje vis dar neapsaugota žodžio ir spaudos laisvė, iš tikrųjų, ji atvirai pažeidinėjama. Buitinis smurtas ir priverstinės santuokos ir toliau yra įprastas dalykas.

Turkijos pasipriešinimas strateginiam ES ir NATO bendradarbiavimui akivaizdžiai prieštarauja Bendrijos interesams. Be to, Turkija nepripažįsta vienos valstybės narės, t. y. Kipro, nepriklausomybės. Tai skandalas. Turkija – tai antidemokratinė šalis, kuri pažeidžia žmogaus teises ir vadovaujasi mums svetima vertybių sistema. Europai būtų kur kas geriau, jei Turkija netaptų ES nare.

  Sepp Kusstatscher (Verts/ALE). – (DE) Dėkoju, ponia pirmininke. Šiandien čia vykstančioje labai išsamioje diskusijose norėčiau pabrėžti tik vieną problemą – tai Makedonijos daugiakalbystės klausimą.

Neseniai Strugos mokyklose įvyko konfliktas tarp albaniškai ir makedoniškai kalbančių tėvų. Nacionalistinės pakraipos tėvų spaudžiami mokyklų vadovai mokymą skirstė pagal etnines grupes – tai jau žingsnis neteisinga kryptimi. Kalbų mokymosi neskatina kalbinių grupių laikymas skyriumi; mokytis kalbų skatina neformalūs skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių susibūrimai mokykloje, darbe, žaidžiant. Anglų kalbos mokymas, kuris dabar jau visiems privalomas nuo pirmų metų, be abejo, yra sveikintinas dalykas, bet jo nederėtų naudoti kaip pasiteisinimo makedonams nesimokyti albanų kalbos ar albanams – makedonų kalbos. Daugiakalbių regionų mokyklų užduotis yra labai konkreti: jos privalo mokyti vaikus gimtosios ir savo kaimynų kalbos.

„Vieningi įvairove“ – toks yra ES šūkis, kuris turėtų būti taikomas ir makedonams.

  Hanne Dahl (IND/DEM). – (DA) Ponia pirmininke, aš manau, kad Turkija turėtų būti ES nare. Daugeliu atvejų kritika Turkijos atžvilgiu yra pagrįsta, tačiau derėtų liautis teisintis ir neryžtingai posėdžiauti, o parengti rimtą Turkijos stojimo į ES planą. Tai užtruks padaryti, tačiau šalis privalo tapti nare ir mes turime tai aiškiai ir įpareigojančiai pasakyti. Vietoj pseudodebatų dėl Turkijos demokratijos mums reikalingos tikros ir atviros diskusijos dėl religijos vaidmens, kurį ji gali ir turėtų atlikti socialinėse diskusijose. Mums reikia sukurti tokią Europos bendradarbiavimo formą, kuri pajėgtų atsakyti į iš įvairių religijų sudarytos Europos metamus iššūkius. Ir tai padaryti reikia nepamirštant pagrindinių vertybių ir žmogaus neliečiamumo, kuris kyla iš šimtmečiais iki Kristaus gimimo ir po jo hebrajų, krikščionių ir antikos tradicijų pagrindu susiformavusių Europos kultūros vertybių.

  Carl Lang (NI). – (FR) Ponia pirmininke, turiu vieną minutę pasakyti, kad nepaisant Europos institucijų nusistatymo ir aklumo, visiems turėtų būti aišku viena, jog atėjo laikas nutraukti Turkijos stojimo procesą.

Derybos įklimpo, stokojama abipusio supratimo ir išlieka nuolatinis neaiškumas. Ši padėtis kenkia visiems – ir Europos Sąjungai, ir Turkijai. Turime liautis veidmainiavę ir apsimetinėję.

Privalome prisiminti vieną akivaizdų faktą. Turkija yra Mažosios Azijos šalis. Ji nepriklauso Europai nė geografiniu, nė kultūriniu požiūriu. Turkija yra okupavusi dalį Europos Sąjungos valstybės narės. Iki šiol atidaryta tik dešimt iš 35 derybų skyrių, o uždarytas tik vienas. Atėjo laikas visiems, pradedant nuo Kipro, atgauti savo laisvę, nepriklausomybę ir suverenitetą.

Europos liaudis nenori matyti Turkijos Europoje. Tad gerbkime savo žmones ir parodykime pagarbą Europai!

  Pál Schmitt (PPE-DE). – (HU) Kaip ES ir Kroatijos jungtinio parlamentinio komiteto pirmininkas norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į labai svarbias aplinkybes. Pirmadienį Kroatijos ministras pirmininkas, ir ne tik ministras pirmininkas, bet ir prezidentas, ir kiekviena Parlamento opozicinė partija pritarė tam, kad ES, remdamasi tarptautine teise, turėtų tarpininkauti sprendžiant Kroatijos ir Slovėnijos ginčą dėl sienos. Manau, jog ES istorijoje negirdėta, kad viena valstybė narė turėtų paralyžiuoti ES plėtrą ir dabar neleisti atidaryti dvylika derybų skyrių, kai per savo pačios derybas ji paskelbė neturinti ginčų dėl sienų su kaimynėmis.

Nuo derybų dėl narystės pradžios 2005 m. buvo daug pasiekta teisminės sistemos ir viešojo administravimo pakeitimo, kovos su korupcija priemonių, mažumos teisių, pabėgėlių grąžinimo ir regionų bendradarbiavimo atžvilgiu. Kroatijos atveju tai pirmą kartą buvo susiję su nustatytų etalonų pasiekimu. Pavyko pasiekti apie šimtą iš jų. Dabar dėl šių nepaprastų pastangų Kroatijos liaudis galiausiai tikisi teigiamų žinių iš Europos Sąjungos. Jautrūs ir sąmoningi gyventojai nusivylė, kai kaimyninė, draugiška šalis vienašališkai blokavo derybų dėl stojimo procesą. Ilgalaikis, tvarus Balkanų regiono stabilumas galimas tik per integraciją į Europą. ES klysta, jei leis Slovėnijai dėl dvišalio ginčo trukdyti Kroatijos deryboms, nors Kroatiją padarė viską, ką gali, siekdama apginti pagrindines Europos vertybes ir priimdama acquis. Ponia pirmininke, atkreipčiau dėmesį į tai, kad apgailėtina (galbūt ir tiems, kurie mūsų taip pat klausosi), jog vienu metu sprendžiame trijų reikšmingų, istorinių šalių likimą tarsi tai būtų viena ir ta pati šalis. Būtų buvę geriau šias tris šalis svarstyti atskirai iš eilės.

  Emine Bozkurt (PSE). – (NL) Ponia pirmininke, norėčiau pratęsti klausimą, kurį minėjo R. Oomen-Ruijten, t. y. politinių kriterijų klausimą. Per derybų su Turkija procesą į darbotvarkę buvo labai aiškiai įtrauktas piliečių teisių klausimas. Tai pažymėta ir šioje ataskaitoje.

Daugelis dalykų tikrai pagerėjo, pvz., kurdų televizija, taip pat Turkijos Parlamente įkurtas Moterų komitetas, dėl kurio aš, kaip pranešėja moterų teisių Turkijoje klausimais, pastaruosius metus labai daug dirbau. Tai pagrindiniai pokyčiai.

Kitas akivaizdus pagerėjimas yra didėjantis prieglaudų, skirtų smurtą patiriančioms moterims, skaičius. Tačiau kas nutinka toms moterims, kai jos palieka prieglaudas? Kaip rūpinamasi jomis ir jų vaikais? Turkija turėtų spręsti šį klausimą. Šio mėnesio pabaigoje bus surengti rinkimai į vietos tarybas ir jose turėtų būti daugiau moterų.

Aš taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į kovą su sukčiavimu. Turkija turėtų veiksmingiau bendradarbiauti su Europos Sąjunga kovojant su sukčiavimu, su prekyba moterimis, nes pernelyg daug žmonių tampa sukčiavimo, kuris susijęs su lėšomis, skirtomis aplinkai tausoti ir labdaros organizacijoms, aukomis.

  Jim Allister (NI). – Ponia pirmininke, aš niekada nepritariau neeuropietiškos Turkijos stojimui į ES, bet dabartinis ekonomikos nuosmukis šią nuomonę dar labiau sustiprina.

Kaip didelė tinklo indėlininkė, Jungtinė Karalystė neša neproporcingai didelę naštą finansuodama ES. Taigi, kai kalbama apie didžiules papildomas išlaidas plėtrai siekiant įtraukti Turkiją, mums būtų užkrauta nepakeliama našta. Esant sumažintai mokestinei bazei, mažėjančioms pajamoms, išaugusioms socialinių išmokų išlaidoms ir dėl blogo leiboristų valdymo padarytos ir paliktos ateinantiems dešimtmečiams nepakeliamos skolos, mes daugiau nebegalime išsiiminėti savo mažėjančios čekių knygelės Turkijos stojimui sumokėti.

Jei norite, vadinkite tai siauru, savanaudišku nacionaliniu interesu, bet, mano nuomone, tai neišvengiamai sveikas protas ir fiskalinis požiūris.

  Antonios Trakatellis (PPE-DE). – (EL) Ponia pirmininke, kaip seniausia Europos Sąjungos ir NATO narė regione, Graikija buvo ir toliau yra pastangų integruoti visas Balkanų regiono šalis į Europos ir Atlanto struktūras priešakyje, nes yra tvirtai įsitikinusi, kad regiono šalių vystymasis bus visiems naudingas.

Graikija investavo daugiau kaip milijardą dolerių į Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir sukūrė 20 000 darbo vietų, kas negirdėta užsienio investicijų į vietos ekonomiką požiūriu. Kas liečia Graikiją, tai pavadinimo klausimas – tai ne tik istorinė, psichologinė, su prisiminimais susijusi problema. Tai užsitęsęs esminis politinis klausimas, kuris kelia susirūpinimą visiems Graikijos piliečiams ir Europos geros kaimynystės ir regionų bendradarbiavimo vertybėms.

Šiems Rūmams priminčiau, kad dokumente COM(2007)0663 Graikija sutiko, kad Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai būtų suteiktas kandidatės statusas stoti į Europos Sąjungą kartu su įsipareigojimu ir globojant JT susitarti dėl abiem pusėms priimtino sprendimo dėl pavadinimo, kuris prisidėtų prie regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimynystės santykių, nes be sprendimo negali būti draugystės, o be draugystės negali būtų sąjungų ar partnerystės.

Mūsų prašymas neprieštarauja visiems ataskaitos teiginiams, kuriuose tvirtai pritariama klausimą spręsti globojant JT. Tačiau gaila, kad, be šios aiškios pozicijos, 12 ir 13 pastraipoje esama papildomų frazių, kurios pakerta pastangas spręsti problemą ir skatina nesutaikomumą, todėl jos visiškai nepriimtinos, o 1 ir 2 pakeitimai atkuria teisingą 12 ir 13 pastraipos formuluotę.

Ataskaitoje yra daug elementų, kurie padės Buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai ir toliau siekti narystės Europoje.

  Maria Eleni Koppa (PSE). – (EL) Ponia pirmininke, plėtros politika – tai sėkmingiausia Europos Sąjungos užsienio politikos išraiška. Turkijos atveju žinia turi būti aiški: tikslas – integracija, tačiau jis pasiekiamas vykdant savo įsipareigojimus, sutelkiant demokratiją, paisant žmogaus teisių ir palaikant geros kaimynystės santykius.

Turkija pasiekė lemiamą tarpsnį ir viduje, ir iš naujo apibrėždama savo geostrateginį vaidmenį. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad ji tęstų savo reformas ir tvirtai eitų Europos link. Tačiau atkreipčiau dėmesį į tai, kad pastaruoju metu Turkijos keliama įtampa Egėjo jūros regione sukėlė naujas problemas.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos atveju Komisija aiškiai pabrėžė, kad šalis netenkina pagrindinių reikalavimų deryboms pradėti atsižvelgiant į tai, kad ji turi didelių trūkumų demokratijos požiūriu. Kalbant apie ginčą dėl pavadinimo, tai nors ir Graikija pademonstravo bendradarbiavimo ir realizmo dvasią, Skopjės vyriausybė į tai neatsakė.

Tačiau gaila, kad Europos Parlamento ataskaitoje, kurią mes šiandien nagrinėjame, mano šalis pateikiama kaip vienintelė atsakinga už vilkinimą pradėti derybas. Tai neteisinga Graikijos atžvilgiu ir nepadeda spręsti problemos, kuri abi šalis vargina daugiau kaip penkiolika metų.

  Alojz Peterle (PPE-DE). – (SL) Iki šiol aš pritariau visoms Europos Parlamento ataskaitoms, kuriose apžvelgiama Kroatijos pažanga siekiant visavertės narystės Europos Sąjungoje. Šia proga aš taip pat džiaugiuosi daugybe naujų Kroatijos pasiekimų. Aš su džiaugsmu pritarsiu šiai svarbiai ataskaitai, kurią kruopščiai parengė mano kolega narys H. Swoboda, jei kompromisiniuose pakeitimuose atsispindės darnus ir tikroviškas požiūris. Tai vienintelis požiūris, kuris gali pašalinti kliūčių priežastis ir paspartinti Kroatijos stojimo procesą.

Aš visiškai pritariu einančiam Tarybos Pirmininko pareigas A. Vondrai, kai jis sako, kad mums reikalingas konstruktyvus ir dinamiškas požiūris. Šiomis aplinkybėmis man atrodo svarbu, kad po daugybės nevykusių dvišalių pastangų dabar Europos Komisijos tarpininkavimo iniciatyva suteikė galimybę iš naujo ir įtikinamai pasistengti pasiekti galutinį problemos dėl Slovėnijos ir Kroatijos sienos sprendimą ir kartu padaryti sparčią pažangą narystės derybose su Kroatiją.

Su džiaugsmu atkreipiu dėmesį į tai, kad abi šalys pritaria iniciatyvai ir kad prasidėjo aukšto lygio derybos. Viliuosi, kad iniciatyva mus priartins prie trilypės pergalės: Kroatijos pergalės, Slovėnijos pergalės ir Europos Sąjungos pergalės. Negalime leisti, kad nugalėtų tik viena šalis ir kad vyrautų tik vienas požiūris. Mes galime laimėti tik tuomet, jei dirbsime remdamiesi bendrais tikslais ir bendra valia.

Aš taip pat pritariu pranešėjui H. Swobodai, kai jis sako, jog mums reikia laikytis lygybės principo, kuris yra tarptautinės teisės dalis. Aš taip pat visiškai sutinku su Komisijos nariu O. Rehnu, kad tinkamas atspirties taškas ginčui dėl sienos išspręsti yra Jungtinių Tautų Chartija ir kad Komisijos iniciatyva atspindi Chartijos dvasią.

Atėjo laikas be jokios retorikos ar spaudimo, kurie galėtų pakenkti abiejų šalių orumui ir Kroatijos narystės statusui, atkreipti visų dėmesį į derybas. Mums reikalinga palanki atmosfera. Aš tvirtai tikiu, kad ateityje turime tik vieną teigiamą sprendimą, kuriam, tarpininkaujant trečiajai šaliai, t. y. Europos Komisijai, pritars ir Slovėnija, ir Kroatija. Norėčiau tai matyti įvykstant kiek galima greičiau.

  Giorgos Dimitrakopoulos (PPE-DE). – (EL) Ponia pirmininke, aš pritariu ir pripažįstu Turkijos europines perspektyvas, bet kad šie ketinimai turėtų palankų rezultatą, Turkijai reikia:

pirma, iš tikrųjų gerbti mažumų teises ir vengti jos vykdomos politikos, pvz., Imvrose ir Tenedose.

Antra, gerinti savo santykius su Graikija – valstybe nare, kuri pritaria jos europinėms perspektyvoms, pvz., pašalindama casus belli ir visiems laikams nutraukdama pažeidinėjimus Egėjo jūros regione.

Trečia daryti pažangą Kipro klausimu. Šią pažangą, viena vertus, parodys turkų okupacinių pajėgų išvedimas ir, kita vertus, visais aspektais užimta konstruktyvi pozicija siekiant išspręsti klausimą. Šiems Rūmams priminčiau, kad aš priklausau kartai, kuri augo su šūkiu „mūsų sienos yra Kirėnijoje“.

  Joel Hasse Ferreira (PSE). – (PT) Procesas, vedantis Turkiją narystės Europos Sąjungoje link, vyksta lėtai. Šiuo metu ne vidutinišku tempu Turkijoje vykdomos reformos stabdo procesą, bet Tarybos ir Europos Komisijos lėtumas. Praėjusį mėnesį Lenkijos mieste Sopote vykusioje konferencijoje, kurioje turėjau malonumą ir garbę kalbėti, buvo išsamiai svarstytas šios būsimos narystės ekonominis, socialinis ir politinis poveikis.

Kalbant apie Turkijos vyriausybės prioritetus derėtų paminėti praėjusį sausio mėn. per pusryčius Briuselyje surengtą susitikimą su ministru pirmininku T. Erdoganu. Tas susitikimas baigėsi laiku pateiktu išaiškinimu, kurį papildė kai kurių mūsų ir įvairių Turkijos Respublikos žmonių grupių ir organizacijų užmegzti ryšiai su respublikonais ir nuolatinis mūsų darbas, kurį atlikome ES ir Turkijos jungtiniame parlamentiniame komitete.

Baigdamas, ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pasakyčiau, kad šis procesas yra lemiamas iš tiesų išsiplėtusiai Europai, kuri yra stipri ir atvira pasauliui, pasaulietinė ir demokratiška ir kurioje demokratiškai suvienyta Kipro Respublika turi vietą, kurios ji nusipelnė.

  Metin Kazak (ALDE). – (BG) Dėkoju, ponia pirmininke. Turkija atlieka pagrindinį vaidmenį Europos geostrategijos ir energetikos saugumo požiūriu ir taip pat krizės laikotarpiu bus stabilizuojantis veiksnys. Galima sakyti, kad įvykiai, pvz., AK partijos uždarymo procesas, „Ergenekon“ byla ir vietos rinkimai sulėtino šalies reformas, tačiau naujo vyriausiojo derybininko skyrimas sudarys puikią progą Turkijos vyriausybei paspartinti teisės aktų derinimo su Europos standartais procesą ir padaryti pažangą derybų skyriuose politinių kriterijų atžvilgiu.

Aš manau, kad Turkija turėtų pasiekti trijų svarbiausių dalykų, jei ji, siekdama narystės, nori padaryti didelę pažangą. Pirma, ji privalo ir toliau konstruktyviai dirbti siekdama sėkmingo diskusijų Kipro klausimu rezultato, bet šį įsipareigojimą turi prisiimti visos proceso šalys ir jo nederėtų naudoti kaip dingsties deryboms blokuoti. Antra, ji turi gerbti žodžio ir minties laisvę. Trečia ji privalo užtikrinti mažumų bendruomenių apsaugą, ypač atsižvelgiant į jų kultūros ir švietimo teises. Kadangi Turkija ir toliau visą laiką modernėja, ji turi vėl įgyti proeuropietiškų rėmėjų. Dėkoju.

  Bart Staes (Verts/ALE). – (NL) Ponia pirmininke, aš buvau vienas iš tų EP narių, kurie, prieš pradedant derybas, balsavo už Turkiją ir , mano nuomone, šios derybos iš tikrųjų apsaugo nuo konfliktų. Esu įsitikinęs, kad derybos labai paveiks daugybę politikos sričių. Derybos skirtos geresnei Turkijos žmonių socialinei atmosferai, geresniems aplinkos ir sveikatos priežiūros įstatymams ir geresnei darbo teisei sukurti.

Ilgainiui derybos suteiks geresnes gyvenimo sąlygas daugybei gyventojų grupių: moterims, religinių mažumų grupėms, kurdams ir aleviams. Tačiau pažanga pernelyg lėta. Ketverius metus būta neveiklumo ir dabar yra daug skausmingų sričių, kurias verta spręsti. Nepriimtinas partijų, pvz., Kurdų demokratinės visuomenės partijos (DTP), diskriminavimas. Trūksta pilietinės ir politinės kariuomenės priežiūros, o tai tiesiog nepriimtina.

Būtinai reikalinga nuomonės ir spaudos laisvė, o kankinimai ir smurtas kalėjimuose netoleruotini. Kurdų problema taip pat reikalauja neatidėliotino politinio sprendimo. Aš laikausi nuomonės, kad šiomis aplinkybėmis mes tikrai turėtume tęsti derybas.

  Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL). – Ponia pirmininke, norėčiau pasveikinti Komisijos narį O. Rehną dėl jo požiūrio į R. Oomen-Ruijten ataskaitą, kuriuo vadovaujantis Turkijai būtina aktyviai remti dviejų Kipro bendruomenių lyderių vykstančias derybas. Todėl mes visiškai sutinkame su pranešėja, kai savo ataskaitos 40 pastraipoje ji ragina Turkiją „užtikrinti palankesnę derybų aplinką, t. y. išvesti Turkijos karines pajėgas ir leisti abiem lyderiams laisvai derėtis dėl savo šalies ateities.“

Aš siūlyčiau, kad šiuo tiesioginių derybų metu, Europos Parlamentui būtų nepatartina į savo pranešimą įtraukti bet kurį pasiūlymą dėl leidžiančių nuo acquis nukrypti nuostatų.

Siekdami papildyti pranešėjos požiūrį, mes taip pat raginame Turkiją laikytis savo įsipareigojimų dėl dingusių asmenų likimo tyrimo ir liautis kištis į Kipro Respublikos išskirtinę ekonominę zoną. Taip darydama Turkija paspartins savo narystę.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou (PPE-DE). – (FR) Ponia pirmininke, vakar aš pateikiau Komisijai klausimą žodžiu ir gavau Parlamento sekretoriato pažymą, kurioje sakoma, kad Komisijos narys ketina atsakyti į mano klausimą šiandien po pietų.

Aš pranešu, kad mano pavardė yra Panayotopoulos ir kad aš pateikiau klausimą dėl derybų su Turkija programos 6 punkto.

  Pirmininkė. – M. Panayotopoulos-Cassiotou, manau, kad Komisijos narys jus išgirdo.

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Ponia pirmininke, šiandien čia buvo labai ilgos, bet svarbios diskusijos. Šie metai stojimo proceso požiūriu labai svarbūs Kroatijai ir visam Vakarų Balkanų regionui ir mes tikrai vertiname ir džiaugiamės Parlamento nuolatine parama siekiant Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir Vakarų Balkanus priartinti prie ES.

Daug pasakyta apie nepakankamą Turkijos pažangą stengiantis reformuotis. Todėl mes pritariame Turkijos vėl patvirtintam įsipareigojimui siekiant narystės ES, kaip sakė T. Erdogan, ir paraginome ją 2009 m. pasinaudoti galimybe, kad ji įrodytų savo įsipareigojimą ir toliau darytų pažangą siekdama narystės ES.

Turkija turi įgyvendinti ilgai lauktas reformas. Didelę reikšmę turi nuolatinė Europos Parlamento parama per procesą, ypač atsižvelgiant į būsimus iššūkius. Rytoj Prahoje turėsiu galimybę susitikti su Turkijos derybininku.

Be to, mums nederėtų nuvertinti strateginės Turkijos svarbos, ypač šiais neramiais laikais, ir nepamiršti mūsų ankstesnių įsipareigojimų. Kiek žinau prezidentas B. Obama viešėdamas Europoje gali aplankyti Turkiją kaip pavyzdinę musulmonišką šalį. Manau, jog dabar ne laikas europiečiams atsisakyti savo įsipareigojimų Turkijai, kaip mano manymu, teisingai pasakė Joost Lagendijk.

Labai atidžiai klausiausi, ką Kroatijos ir Slovėnijos sienos ginčo klausimu sakė Hannes Swoboda, István Szent-Iványi ir daugelis kitų, taigi leiskite man tiesiog pakartoti, kad mes, kaip pirmininkaujanti šalis, džiaugiamės, kad dabar ir Slovėnija, ir Kroatija sutarė toliau dirbti dėl Komisijos nario O. Rehno iniciatyvos dėl šio ginčo. Mes visiškai pritariame šiai iniciatyvai ir esame sunerimę, kad ji dar nedavė jokio apčiuopiamo rezultato kalbant konkrečiai apie paspartinimą. Mes atkreipiame dėmesį, kad laikas baigiasi ir pirmininkaujanti šalis remdamas jau nuveiktu darbu, siekia užtikrinti konkrečią derybų pažangą. Todėl šiandien svarstome galimybes artimoje ateityje labiau remti Komisijos nario iniciatyvą. Tai ką tik svarstėme per pietus.

Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos klausimu Bernd Posselt, vienas iš daugelio, pasakė, kad mes turėtume paremti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pastangas, ir manau, jog jis teisus. Aš tiesiog paminėsiu, kad vakar Skopjėje lankėsi Čekijos ministras pirmininkas M. Topolánek ir vėl patvirtino mūsų įsipareigojimą padėti šiai šaliai siekti narystės Europoje.

  Olli Rehn, Komisijos narys. − Ponia pirmininke, noriu padėkoti nariams už labai konstruktyvią, reikšmingą ir atsakingą diskusiją ir norėčiau tiesiog išsakyti kelias mintis dėl jūsų kalbų.

Pirma, aišku, kad strategijos formavimą Europoje ir pasaulyje nustelbia labai sudėtingos nūdienos aplinkybės, kurias lėmė finansų krizė ir ekonomikos recesija, kurią jaučia mūsų piliečiai ir kuri, be abejo, vyrauja mūsų Europos Sąjungos lyderių mintyse.

Vis dėlto labai svarbu, kad mes, kaip Europos Sąjunga, išlaikytume ES požiūrį į pietryčių Europą, ir šiandien čia, Europos Parlamente, buvo išreikšta politinė valia, kuriai aš pritariu ir vertinu.

Antra, kalbant apie Kiprą mano draugas J. M. Wiersma pasakė, kad aš optimistas. Manau, jog verčiant, kažkas buvo praleista, nors maniau kalbąs angliškai, galbūt su kažkokiu etniniu rytų Suomijos akcentu! Tačiau nelaikau savęs nei optimistu, nei pesimistu, bet veikiau paprastai esu realistas analizuojant klausimus ir ryžtingas tų klausimų atžvilgiu, kuriems tikrai galiu daryti įtaką. Čia manau, mums būtina remti dabar vykstančias dviejų lyderių ir dviejų bendruomenių derybas, kad galėtume pasinaudoti galimybe 2009 m. pasiekti išsamų susitarimą ir, be abejo, tikimės, kad Turkija padės sukurti palankų politinį klimatą, kad toks susitarimas būtų pasiektas.

Europos Sąjungos požiūriu, svarbu užtikrinti, kad bet kuris sprendimas atitiktų pagrindinius ES laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, pagrindinių laisvių ir teisės viršenybės principus. Kitaip tariant, ES gali pritarti bet kuriam sprendimui, kuris suvienytų Kiprą atsižvelgiant į principus, kuriais remiantis buvo sukurta ES, ir leistų vykdyti ES narystės įsipareigojimus. Tai aiškiai reiškia dviejų zonų, dviejų politiškai lygiateisių bendruomenių federaciją, kaip apibrėžta su tuo tiesiogiai susijusiose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose.

Galiausiai Kroatijos klausimu dėkoju kalbėtojams už jų pritarimą Komisijos iniciatyvai dėl tarpininkavimo – iniciatyvai, kuri grindžiama tarptautine teise ir aš čia kalbu ir apie JT Chartiją, ir apie ES ir Kroatijos derybų programą. Galiu tik pabrėžti, jog kad ir koks būtų pasirinktas metodas, tai turės būti dviejų šalių – Slovėnijos ir Kroatijos – dvišalis susitarimas. Mes dirbame, kad paspartintume tokį susitarimą.

Aš nuoširdžiai noriu, kad savo rezoliucijoje jūs pritartumėte Komisijos iniciatyvai, kad nebūtų sudaryta padėtis, kai mes turėtume grįžti prie senosios, nes tai vienintelis tikroviškas ir perspektyvus kelias į priekį.

Norėčiau baigti pasakydamas, kad aš nuoširdžiai manau, kad Kroatijai vis dar galima pasiekti ambicingą tikslą iki 2009 m. pabaigos užbaigti derybas dėl narystės, jei derybos vyks greitai. Todėl raginu abi šalis sparčiai susitarti ir išspręsti sienos klausimą ir nevilkinant pašalinti tai, kad trukdo Kroatijos ir ES deryboms dėl narystės. Norėčiau padėkoti už paramą šiai iniciatyvai.

  Pirmininkė. – Aš gavau tris pasiūlymus dėl rezoliucijos, pateiktus pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj, 2009 m. kovo 12 d.

  Bernd Posselt (PPE-DE). – (DE) Ponia pirmininke, turiu ypatingą klausimą Komisijos nariui, t. y., jis pritaria, ar siūlo, kad Komisijos pareiškimo frazė „lygybės principas“ būtų pakeista fraze „tarptautinė teisė ir jurisprudencija“.

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkė. – B. Posseltai, diskusijos baigtos.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Sveikinu R. Oomen-Ruijten puikiai parengus šią ataskaitą.

Norėčiau pabrėžti dvi mintis:

1) Pirmiausia manau, kad ES privalo ir toliau skatinti Turkijos proeuropietiško, šiuolaikiško, pasaulietinio elito plėtrą, taip pat Europos vertybių ir geros kokybės informacijos apie Europos integraciją sklaidą. Todėl ES privalo aktyviau remti Turkijos švietimo reformą, užtikrinti universitetų savarankiškumą, Europos integracijos studijų ir programos „Erasmus“ plėtotę. Privalu raginti ir remti studentus, tyrėjus ir mokytojus, kurie nori nuodugniai tirti ES institucijas ir politiką.

2) Antra, remdama nacionalinių mažumų teises, ES privalo ryžtingai pasmerkti etninių separatistų veiksmus. Aš kalbu apie Turkijos kurdų separatizmą ir Kipro turkų separatizmą, bet esama ir kitų pavyzdžių. ES privalo pritarti griežtam teritorinio vientisumo ir geros kaimynystės principų taikymui Turkijos, Irako, Kipro ir kitų regiono šalių atžvilgiu.

  Richard Corbett (PSE), raštu. – Esu padrąsintas Užsienio reikalų komiteto ir Komisijos įsitikinimu, kad derybos dėl Kroatijos stojimo į ES gali būti baigtos šiais metais. Kroatija padarė didelę pažangą priimdama Bendrijos acquis, kovos su korupcija biuras (USKOK) sustiprino savo veiklą ir buvo įdiegti teisės aktai Kroatijos teisminei sistemai reformuoti.

Tačiau šiuos pasiekimus menkina žinia, kad dar lieka bylų, kuriose Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ) neturėjo galimybės gauti tam tikrų su tariamais karo nusikaltimais susijusių dokumentų, ir daugiau dėmesio reikia skirti mažumų teisėms, pvz., Krajinos serbų statusui, ir pabėgėlių grąžinimui.

Plėtra – tai vienas iš didelių šiuolaikinės Europos Sąjungos pasiekimų. Integravęs daug Šaltojo karo subjaurotų Europos tautų, dabar tą patį turime padaryti Vakarų Balkanams. Kroatijos narystė – tai pirmas svarbus žingsnis.

  Alexandra Dobolyi (PSE), raštu. – (HU) Turkijos klausimas visuomet apsuptas nuogąstavimų ir nepasitikėjimo. Visuomet buvo didesnių problemų nei reikalavimas laikytis griežtų narystės kriterijų.

Šiuo aspektu užtenka pažvelgti į Turkijos palaikomus kaimyninius santykius su kitomis ES valstybėmis narėmis, pvz., Graikija, Kipru ar ne ES šalimis, pvz., Armėnija. Be to, jei atsižvelgsime į tai, kad Turkija yra vienintelė valstybė, kuri mano, kad Europos Sąjungą turi sudaryti 26 valstybės narės, keista, kad pati Turkija norėtų įstoti ir ateityje priklausyti šiai bendrijai.

Mano pozicija tokia, kad kol šalis iš esmės nepakeis savo elgsenos pagrindiniais klausimais, narystės ES klausimas bus atidėtas ateičiai. Kai ES nusprendė pradėti derybas dėl narystės, tai buvo padaryta viliantis ir tikint, kad Turkija iš tiesų turi vietą Europos šeimoje. Norėčiau užduoti šį klausimą: ar tikrai šiandien Turkija galvoja taip pat?

Jei ir kai Turkija nedviprasmiškai įsipareigos palaikyti gerus santykius su savo kaimynais, spręsti neišspręstas problemas taikiai ir vadovaudamasi JT Chartija ir kitais Europos dokumentais, tuomet yra vilties.

Jei Turkija besąlygiškai vykdys šiuos kriterijus, tuomet yra tikimybė, kad ji įgys visų mūsų paramą ir gali vėl atgauti Europos piliečių simpatijas.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. – (PL) Per pastaruosius metus matėme didelę Kroatijos pažangą ir įtemptas pastangas derybose dėl narystės. Derybos dėl narystės ES eina teisinga linkme, nors šalis privalo dėmesį sutelkti į tolesnes reformas šiose srityse: administravimo, teisminės sistemos, ekonomikos, kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, pagarbos mažumoms ir jų apsaugos ir karo nusikaltimų tyrimo.

Ir toliau būtina stengtis visą acquis perkelti į nacionalinę teisę ir jį veiksmingai įgyvendinti. Be to, ypač svarbu gerinti Kroatijos santykius su jos kaimynais, ypač Slovėnija, ir rasti klausimo dėl sienų su kaimyninėmis šalimis galutinį sprendimą.

Į savo vystymosi politiką Kroatija taip pat turėtų įtraukti tikslus, kuriuos dabar sau kelia Europos Sąjunga klimato paketo ir atsinaujinančių energetikos išteklių srityje.

Tolesnė Kroatijos pažanga derybose dėl narystės ypač priklauso nuo pagrindinių politinių, teisinių ir administravimo reformų užbaigimo. Šiomis aplinkybėmis derėtų priminti, kad Komisijos gairės – tai labai naudinga ir veiksminga priemonė, kuri padeda Kroatijai užbaigti atskirus derybų skyrius. Aš viliuosi, kad galbūt net šiais metais bus galima pasiekti baigiamąjį derybų tarpsnį.

  András Gyürk (PPE-DE) , raštu. – (HU) Kaip vienas iš pagrindinių ES ir Turkijos santykių klausimų iškilo bendradarbiavimas energetikos srityje. Pagrindinė šito priežastis yra tai, kad Turkija, kaip tranzitinė šalis, gali daug prisidėti mažinant ES priklausomybę nuo energetikos šaltinių ir įvairinant energijos tiekimą. Be to, glaudesnis bendradarbiavimas su Turkija gali būti svarbus žingsnis vidaus energetikos rinkos plėtros link.

Esu tikras, kad pagrindiniai Turkijos ir Europos Sąjungos siekiai yra tos pačios krypties. Mes norėtume patenkinti augančią energijos vartojimo paklausą pasitelkdami kiek tik galima daugiau šaltinių. Ypač skubiai reikia skatinti įvairinimą dujų tiekimo srityje. Todėl labai svarbus yra dujotiekio „Nabuko“ tiesimas. Sausio mėn. dujų krizė kaip niekada anksčiau labai aiškiai parodė, jog reikalinga pirmiau minėta infrastruktūra. Todėl sveikintina aplinkybė, kad pagal Europos ekonomikos skatinimo planą derėtų atidėti dujotiekio tiesimui skirtus išteklius.

Kabant apie dujotiekį „Nabuko“, tai prieš iškasant pirmą kastuvą žemės, mums reikalingi dvišaliai vyriausybiniai susitarimai, kiek galima greičiau įtraukiantys ir Turkiją. Aš laikau apgailėtinomis pastabas, kuriose Ankaros požiūris į dujotiekį „Nabuko“ tiesiogiai siejamas su šalies naryste ES. Esu tikras, kad bendradarbiavimas energetikos politikos klausimais negali būti paverstas užsienio politikos ginklu. Dėl šios priežasties reikalingas intensyvesnis Europos Sąjungos ir Turkijos dialogas. Vienas galimas jo tarpsnis gali būti energetikos skyriaus atidarymas.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Komisijos metinė ataskaita dėl 2008 m. Turkijos, kaip šalies kandidatės, padarytos pažangos yra suderinta. Nors reformų procesą derėtų spartinti, o aštuoni derybų skyriai vis dar įšaldyti, Komisija ypač džiaugiasi dabartine Turkijos diplomatine veikla ir jos vaidmeniu skatinant regiono stabilumą. 2008 m. vasaros įvykiai pabrėžė Turkijos strateginį vaidmenį ir energetikos sektoriuje.

Regioninio bendradarbiavimo srityje buvo pažymėtas konstruktyvus Turkijos vaidmuo, kurį ji atlieka per aktyvią diplomatinę veiklą bendraujant su kaimyninėmis šalimis ir Vidurio Rytais. Įvykiai Kaukaze pabrėžė Turkijos strateginę reikšmę ES energetikos saugumui, ypač įvairinant transportavimo maršrutus. Dokumente pabrėžiama glaudaus ES ir Turkijos bendradarbiavimo energetikos sektoriuje svarba, kai šiuo atžvilgiu pagrindinis elementas yra projektas „Nabuko“. Pradėjus Graikijos ir Turkijos kipriečių lyderių derybas dėl susitarimo Kipro klausimu pasiekimo, Ankarai labai svarbu ir toliau remti sprendimo paieškas kartu su JT mėginimais šiuo klausimu.

ES plėtra ir tebevykstantis Vakarų Balkanų valstybių integravimas į ES – tai Rumunijai yra pirmaeilės svarbos dokumentai. Rumunija pritaria padarytai didelei pažangai derybose su Turkija; šis procesas yra ganėtinai dinamiškas ir gali paskatinti vidaus reformas.

  Toomas Savi (ALDE), raštu. – Per praėjusius penkerius metus naujosios valstybės narės patyrė daug teigiamų narystės Europos Sąjungoje padarinių. Šios patirties nevalia monopolizuoti ir todėl aš energingai pritariu tolesnei ES plėtrai. Tačiau kad ir kaip norėčiau matyti Turkiją artimoje ateityje stojant į ES, deja, pažangos ataskaita byloja visiškai priešinga.

Šiuose Rūmuose šį klausimą kėliau kelis kartus atkreipdamas dėmesį į armėnų tautos genocidą, susirūpinimą dėl kurdų ir Kipro okupaciją.

Be to, nagrinėjant Turkijos padarytą pažangą siekiant nuo 2005 m spalio mėn. baigti derybas dėl 35 acquis communautaire skyriaus, matyti, kad buvo atidaryta tik dvylika skyrių ir iki šiol uždarytas tik vienas – mokslo ir mokslinių tyrimų skyrius.

Norėčiau paklausti Tarybos ir Komisijos, kaip jos siūlo paspartinti derybų eigą ir spręsti ginčą dėl Kipro.

  Csaba Sógor (PPE-DE), raštu. – (HU) Europos Sąjungos valstybės narės turėtų rodyti didesnį solidarumą ir toleranciją narystės siekiančioms šalims. Mano šalis Rumunija nebuvo pasirengusi narystei ir dabar vis dar yra trūkumų mažumų teisių srityje. Vis dėlto Vengrija netrukdė Rumunijai tapti nare, nes europietišką solidarumą ir toleranciją laikė kur kas svarbesniais dalykais. Savaime suprantama, kad narystės siekiančios šalys privalo didesniais žingsniais eiti žmogaus ir mažumų teisių užtikrinimo link, bet dabartinės ES valstybės narės privalo parodyti gerą pavyzdį. Todėl manau, jog mums svarbu pirmiausia kreiptis į ES valstybes nares:

- pasirašyti ir ratifikuoti Europos regionų, arba mažumų, kalbų chartiją,

- anuliuoti vienoje ES valstybėje narėje galiojantį įstatymą, kuris nustato bendros kaltės sąvoką,

- pasimokyti iš Kosovo pavyzdžio, užtikrinti dabartinėse ES valstybių narių teritorijose gyvenančių tradicinių mažumų kultūrinę ir regioninę autonomiją.

  Csaba Sándor Tabajdi (PSE), raštu. – (HU) Vakarų Balkanų regiono stabilizavimas ir jo ryšių su Europa stiprinimas – tai svarbi užduotis, nes tai Europai geostrategiškai svarbus regionas. Be to, Vakarų Balkanų regionas lieka labai pažeidžiamas ir priklausomas įvairias požiūriais, tarp jų ekonomikos ir energetikos srityse.

Mes viliamės, kad Kroatija prie mūsų galės prisijungti 2011 m. pirmininkaujant Vengrijai, bet tai priklauso nuo sėkmingai užbaigtų neseniai pradėtų dvišalių derybų, esant tarptautiniam tarpininkavimui, su Slovėnija dėl Pirano įlankos padalijimo. Papildoma sąlyga – tai glaudus Kroatijos bendradarbiavimas su Hagos Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu ieškant ir perduodant karo nusikaltėlius. Be to, mums reikia pasiųsti teigiamą žinią toms regiono šalims, kuriose dėl įvairių išorės ir vidaus veiksnių, stojimo tvarkaraštis vis dar neaiškus. Kiek galima greičiau ratifikuokime stabilizavimo ir asociacijos susitarimą su Serbija bei Bosnija ir Hercegovina, visoms regiono šalims suteikime visateisių kandidačių statusą ir nuspręskime dėl tikslaus tvarkaraščio dėl kiek galima greitesnio susitarimo vizų liberalizavimo klausimu. Finansų krizė sudavė stiprų smūgį Balkanams, ir, jei prireiks, ES valstybės narės turės atlikti savo vaidmenį stabilizuojant regioną, o mes turime suteikti pagalbą keblioje padėtyje atsidūrusioms šalims. ES turi atidžiai stebėti tarpetninius santykius regione ypatingą dėmesį skirdama kebliai Makedonijos vidaus padėčiai, kuriai šiuo metu iškilęs didelis regioninio konflikto pavojus.