Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendra diskusija dėl šių pranešimų:

- Marios Eleni Koppos pranešimas A6-0062/2009 Užsienio reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginės partnerystės (2008/2288(INI)), ir

- José Ignacio Salafrancos Sánchezo-Neyros pranešimas A6-0028/2009 Užsienio reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES ir Meksikos strateginės partnerystės (2008/2289(INI)).

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, Lotynų Amerika yra žemynas, kuriame gyvena daugiau kaip 600 mln. gyventojų ir joje sukuriama daugiau kaip 10 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, ji turi 40 proc. žemės augmenijos rūšių ir kartu turi dinamiškus ir neįprastai aktyvius jaunus gyventojus.

Tačiau, nepaisant neseno ekonominio sprogimo, Lotynų Amerika išgyvena ne geriausius laikus integracijos prasme. Būtent tai prezidentas Óscar Arias Sánchez pasakė savo inauguracijos metu, o man tai priminė praėjusį savaitgalį seminare, suorganizuotame su buvusiu Peru prezidentu Alejandro Toledo ir buvusiu Brazilijos prezidentu Fernando Enrique Cardoso São Paulo.

Tvyrojo įtampa tarp Argentinos ir Urugvajaus; ALCA projektas nepavyko; Venesuela išstojo iš Andų bendrijos; kilo problemų tarp Brazilijos ir Bolivijos dėl energijos išteklių nacionalizavimo, o tarp Argentinos ir Bolivijos irgi tuo pačiu klausimu; kilo ginčas tarp Ekvadoro ir Kolumbijos, tarp Kolumbijos ir Venesuelos, tarp Meksikos ir Venesuelos, ir t. t.

Šia Europos Komisijos iniciatyva, kurią palaikė Parlamentas ir Taryba, kurti šią strateginę partnerystę siunčiama aiški, gerai įsisąmoninta žinia, kad Lotynų Amerika lieka Europos Sąjungos prioritetinių veiksmų sąraše ne tik dėl Komisijos narės Benitos Ferrero-Waldner asmeninio atsidavimo.

Meksikos atveju šia strategine partneryste siekiama specialiai pabrėžti tos šalies svarbą Lotynų Amerikoje ir pasaulinėje scenoje ir, be to, tai yra būtinas, pagrindinis žingsnis stiprinant mūsų esamus santykius su Meksika ir plečiant koordinavimą pasaulinės svarbos temomis.

Šis naujas žingsnis yra galimybė net aukščiau pakelti politinį dialogą ir koordinuoti abiejų šalių pozicijas pasauliniu lygmeniu, taip pat įvairiomis daugiašalėmis formomis ir tarptautinėse organizacijose. Konsultavimosi mechanizmai suteiks galimybes priimti bendras pozicijas konkrečiais pasaulinės svarbos klausimais, pvz., saugumo, aplinkos arba socialiniais ir ekonominiais klausimais.

Europos Sąjungai tai yra taip pat puiki galimybė vystyti privilegijuotus santykius su šalimi, kuri atlieka pagrindinį vaidmenį Lotynų Amerikos forumuose, pvz., Rio grupėje, kurioje ji pirmininkauja iki 2010 m. Meksika dalyvauja G20, G8+5, Pasaulio prekybos organizacijoje, Tarptautiniame valiutos fonde ir taip pat OECD, kuriuose ji yra vienintelė Lotynų Amerikos narė.

Dėl to bendrų pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės sprendimų siekimas, ambicingų strategijų, kad pasisektų Kopenhagoje surengta Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija, kūrimas, konstruktyvių dialogų dėl imigracijos vystymas arba bendradarbiavimas dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo yra kai kurie iš klausimų, kurie gali būti įgyvendinti metiniuose aukščiausiojo lygio susitikimuose tarp Europos Sąjungos ir Meksikos, jeigu strateginė partnerystė, kurią siūlome, bus sukurta.

Rezoliucijoje, kurią jis priims šį rytą, Parlamentas taip pat pakartoja savo palaikymą Prezidento Felipe de Jesús Calderón Hinojosa palaikymą kovoje su narkotikų prekyba ir organizuotu nusikalstamumu. Be to, abipusės pagarbos, dialogo ir bendros atsakomybės dvasia, manau, turime prisiimti bendrus iššūkius, pvz., siekti apsaugoti pažeidžiamas grupes visuomenėje, pvz., moteris arba žiniasklaidos atstovus.

Komisijos nare, šiais metais švenčiame San José surengtų politinių derybų dvidešimt penkerių metų sukaktį, kurioje dėl pagrindinių politinių talentų Vidurio Amerikoje mobilizavimo ir Europos Sąjungos stebėsenos pagaliau buvo pasiekta taika konfliktų suskaidytoje Vidurio Amerikoje.

Palaikydama taiką, supratimą, susitarimą ir susitaikymą, Europos Sąjunga, mano nuomone, vykdė garbingą darbą Vidurio Amerikoje ir taip pat kitose pasaulio dalyse. Dabar, kai šios vertybės yra, nors ir sunkiai ir ne visur tokiu pačiu mastu, sustiprintos, dabar atėjo laikas vystymuisi. Žinoma, jeigu nebus jokios integracijos, remiantis mūsų Europos patirtimi, tai bus sudėtingiau.

Manau, kad duodame pagrindinį impulsą šia strategine partneryste su Meksika, o, svarbiausia, siunčiame aiškią, gerai įsisąmonintą žinią apie Europos įsipareigojimą Lotynų Amerikai.

  Maria Eleni Koppa, pranešėja. − (EL) Pone pirmininke, esu patenkinta, kad diskutuojame ir šiandien balsuosime dėl pranešimo dėl santykių su Brazilija gerinimo. Strateginių ryšių tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos kūrimas teikia abipusę naudą, pirma, dėl pasauliniu lygmeniu besikeičiančios Brazilijos pozicijos tapti pagrindine jėga besivystančiose šalyse ir, antra, dėl Brazilijos atliekamo svarbaus vaidmens jungiant skirtumus pasaulinės svarbos klausimais.

Per pastaruosius metus Europos Sąjunga palaikė įvairaus pobūdžio santykius su Brazilija, todėl koordinuota vieninga programa yra būtina santykiams iš abiejų pusių. Stipresni santykiai bus grindžiami istoriniais, kultūriniais ir ekonominiais saitais, bendrosiomis vertybėmis demokratijai, teisinės valstybės principams, žmogaus teisėms, klimato kaitos ir tvaraus vystymosi, nusiginklavimo, energijos ir branduolinių ginklų neplatinimo problemomis. Strateginė partnerystė turi būti esminė savo taikymo mastu ir tolygiai pritaikomo pobūdžio.

Brazilija yra taip pat lemiamos svarbos valstybė Mercosur šalyse. Dėl to ji turi įsipareigoti partneryste stiprinti santykius tarp Europos Sąjungos ir Mercosur šalių ir atkreipti dėmesį į visuotinės svarbos klausimus. Šioje sistemoje strateginiai santykiai bus priemonė tarpregioniniams, ekonominiams ir prekybos santykiams didinti.

Dėl jos stipresnio vaidmens regione ir aktyvaus dalyvavimo JT, Brazilija, tikiu, gali atlikti esminį vaidmenį užkertant kelią regioniniams konfliktams Lotynų Amerikoje ir sprendžiant juos, taip padedant stiprinti taiką regione.

Atsižvelgiant į pasaulinę ekonomikos krizę, Europos Sąjunga ir Brazilija turi bendradarbiauti Pasaulio prekybos organizacijos lygmeniu norint sėkmingai užbaigti derybas dėl Dohos vystymosi darbotvarkės. Brazilija gali padaryti daugiau, kad kovotų su naujais pasaulinės ekonomikos iššūkiais, jeigu reglamentavimo klausimai atliktų svarbų vaidmenį konkurencingumo teisės aktų įgyvendinimo ir tvaraus vystymosi srityse.

Kalbant apie finansinės sistemos reformą, jos narystė tarptautiniuose forumuose gali padėti iš naujo įvertinti tarptautinį institucijų vaidmenį finansų rinkos priežiūros ir reglamentavimo atžvilgiu.

Kaip kitos besivystančios jėgos, Brazilija tampa aktyvesnė tarptautiniu lygmeniu stengiantis kovoti su pasauliniu skurdu ir nelygybe bendradarbiavimo programomis su ilgalaikiu tvaraus vystymosi tikslu.

Kalbant apie aplinkosaugą, Brazilija yra didžiausius gyvybiškai svarbius atogrąžų miškų regionus turinti šalis. Europos Sąjunga ir Brazilija turi veikliai bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu, kad apsaugotų juos ir atkreiptų dėmesį į klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą. Politiniai įsipareigojimai turi būti skirti JT Konvencijos dėl biologinės įvairovės įgyvendinimui. Taip pat turi būti imtasi veiksmų apsaugoti ir valdyti vandens išteklius.

Šiuo klausimu turiu pasakyti, kad Brazilija yra pirmoji šalis, kurianti svarbią biokuro gamybą, taip pasiekdama realius rezultatus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Dėl to patirties mainai ir bendradarbiavimas šiame sektoriuje yra labai naudingas Europos Sąjungai, o savo ruožtu atsinaujinančios energijos ir energijos taupymo priemonės bus labai naudingos Brazilijai.

Migracija yra vienas svarbus klausimas Europos politinėje darbotvarkėje. Todėl strateginė partnerystė, atsižvelgiant į Limos deklaraciją, turi skatinti plataus pobūdžio dialogą dėl migracijos, apimantį reguliarią ir nereguliarią migraciją ir migrantų žmogaus teisių apsaugą.

Galiausiai Europos Parlamentas teigiamai vertina derybų dėl vizų susitarimo tarp dviejų pusių, kuris palengvins žmonių laisvą judėjimą, pradžią.

PIRMININKAVO: MIGUEL ANGEL MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − (FR) Gerbiamieji nariai, draugai, visų pirma leiskite man padėkoti, ypač pranešėjams Mariai Eleni Koppai ir Ignacio Salafrancai Sánchez-Neyra už jų puikius pranešimus dėl atitinkamai strateginės partnerystės tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos ir tarp Europos Sąjungos ir Meksikos.

Turiu taip pat pasakyti, kad kaip Komisijos narė didžiuojuosi, kad apskritai pateikėme daug pasiūlymų ir daug komunikatų dėl Lotynų Amerikos, o ypač dėl Brazilijos ir Meksikos, nes, regis, buvo tinkamas laikas tai daryti.

Pastaraisiais metais Brazilija ir Meksika įrodė esančios pagrindinės veikėjos pasaulio scenoje ir regioniniu lygmeniu. Šalia to Europos Sąjunga pripažino būtinybę laikyti šias šalis strateginėmis partnerėmis, ypač dėl jų ekonominio svorio Lotynų Amerikoje ir taip pat dėl jų, kaip regioninių lyderių, vaidmens ir labai dažnai dėl jų svarbos regioninio saugumo klausimais.

Mūsų santykių pagrindai yra nepaprastai stiprūs. Mes ne tik turime, kaip visi žinome, glaudžius istorinius ir kultūrinius ryšius, bet taip pat turime bendrus interesus ir vertybes, o mūsų ekonominiai ryšiai vis labiau stiprėja.

Europos Sąjunga yra iš tikrųjų svarbiausia Brazilijos prekybos partnerė, kuri yra pagrindinė Europos Sąjungos investicijų naudos gavėja Lotynų Amerikoje. Vien tik Brazilija iš tikrųjų pritraukė apie 87 mlrd. EUR, kitaip tariant daugiau, negu visą kapitalą, kurį investuoja Europos Sąjunga kitose trijose BRIC valstybėse, būtent Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje. Teisybė, kad Brazilija yra labai svarbi bendradarbiaujant dėl PPO. Kaip partnerė ji kartais gali būti sudėtinga, bet paprastai ji turi savo nuomonę.

Nuo Europos Sąjungos ir Meksikos susitarimo, kuris buvo pirmasis susitarimas tarp Lotynų Amerikos šalies ir Europos Sąjungos, įgyvendinimo vidutinės metinės Europos investicijos patrigubėjo, o šiandien Sąjunga yra Meksikos antra didžiausia prekybos partnerė. Paprastai Meksika yra taip pat partnerė, kuri turi tas pačias vertybes ir tuos pačius interesus. Dėl to kaip galingą priemonę parengėme šią strateginę partnerystę, kuri, tikimės, atneš realią naudą ne tik mūsų atitinkamiems gyventojams, bet taip pat ir kitų šalių ir regionų pasaulyje gyventojams.

Noriu pabrėžti, kad Europos Sąjunga, Brazilija ir Meksika tęsia bendradarbiavimą, kad susidorotų su finansų krize ir paruoštų pagrindą, kaip teigėte, Maria Eleni Koppa, užtikrinti G20 aukščiausiojo lygio susitikimo, vykstančio Londone balandžio mėn., pasisekimą.

Jos taip pat toliau kartu dirba dėl bendrų iššūkių, pvz., klimato kaitos – svarbiausio klausimo mums – kovos su narkotikais, dėl kurio mes labai tikime prezidentu Felipu de Jesús Calderón Hinojosu, kuris turi pagrindines priemones savo rankose, ir opaus ir sudėtingo klausimu dėl migracijos.

Matėme Meksikos vyriausybės dabartines pastangas kovojant su neteisėta prekyba narkotikais, net nepaisant to, kad, deja, vyriausybė turi susidurti su beveik istorijoje nepasitaikiusiu smurto mastu. Dėl to turime visiškai padėti Meksikai.

Gerbiamieji nariai, ką strateginė partnerystė reiškia mums? Manau, kad ji sudarys sąlygas mums geriau pasiruošti ateičiai, atkreipiant dėmesį į visus vietinius dvišalius ir pasaulinės visuotinos svarbos klausimus labiau konstruktyvioje, labiau nuoseklioje ir geriau sukoordinuotoje sistemoje.

Esu labai laiminga pažymėdama, kad glaudesniais santykiais su šiomis dviem šalimis teisingai pabrėžėme keletą prioritetų, nustatytų Europos Parlamento pranešime, pvz., koordinavimą daugiašaliu lygmeniu, turint galvoje Jungtines Tautas, demokratiją, žmogaus teises ir kitus pasaulinius klausimus, kuriuos minėjau.

Ypač kalbant apie Braziliją, taip pat pradėjome darbą dėl atsinaujinančios energijos, pvz., biokuro, nes šioje srityje Brazilija turi realią patirtį ir į kurią prezidentė Lula da Silva atkreipė mūsų dėmesį Portugalijos pirmininkavimo metu.

Kalbant apie šios partnerystės stebėseną ir įgyvendinimą, pone pirmininke, mūsų svarbiausias su Brazilija susijęs iššūkis 2009 m., pirma, realiai įgyvendinti veiksmų planuose nustatytus bendrus įsipareigojimus.

Norėtume užbaigti derybas dėl dviejų pagrindinių aspektų. Pirma, susitarimą dėl trumpalaikių vizų netaikymo ir rinkos ekonomikos statuso suteikimo Bulgarijai ir Rumunijai. Taip pat planuojame 2009 m. pradėti naujus dialogus dėl švietimo, kultūros ir ekonominių ir finansinių reikalų, taip pat plėtoti dabartinius dialogus, tęsime dirbą su Brazilija dėl visų kitų pasaulinių klausimų.

Kalbant apie Meksiką, Tarybos priimta strateginė partnerystė bus, tikiuosi, netrukus paskelbta Europos Sąjungos ir Meksikos aukščiausiojo lygio susitikime. Komisija su valstybėmis narėmis įsipareigojo dirbti su Meksikos vyriausybe dėl veiklos dokumento, kuriame apibrėžiami praktiniai veiksmai, kurie optimizuos strateginę partnerystę.

Galiausiai leiskite man paminėti Europos Parlamento vaidmenį. Visada pritarėme bet kokiam galimam Parlamento įnašui dėl šios strateginės partnerystės pradžios ir entuziastingai teigiamai vertiname šias rekomendacijas šiandien. Tad noriu pasakyti, kad galiu tik pasveikinti, kad parlamentiniai santykiai yra nepaprastai daug žadantys, atsižvelgiant į tai, kad apytiksliai 96 nariai iš Brazilijos Parlamento grupės dėl Europos Sąjungos yra čia.

Manau, kad mes turime tuos pačius interesus, o kalbant apie jungtinį ES ir Meksikos parlamentinį komitetą, matome, kad jis vykdo veiklą, o jo kitas posėdis vyks kovo mėn. pabaigoje.

Apibendrindama, pone pirmininke, manau, kad aktyviai dalyvaujame, jog daugumą įsipareigojimų, kuriuos mes nustatėme partnerystės sistemoje, įgyvendintume, ir dėl didesnio saugumo visame pasaulyje tikimės tokiu būdu dirbti.

  Juan Fraile Cantón, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. – (ES) Pone pirmininke, pirmiausia kalbėsiu dėkodamas Komisijai už jos iniciatyvą, kuria pripažįstama Brazilija kaip regioninė jėga ir gerinami jos santykiai su Europos Sąjunga strateginiu lygmeniu. Šie santykiai iki šiol buvo grindžiami 1992 m. Bendradarbiavimo pagrindų susitarimu ir 1995 m. ES ir Mercosur šalių pagrindų susitarimų.

Tačiau pastaraisiais metais Brazilijos vaidmuo pasauliniu lygmeniu pagerėjo, o šalis pasirodė esanti pagrindinė Europos partnerė. Šis naujas scenarijus verčia mus sustiprinti ir įvairinti mūsų santykius.

Pirma, ES ir Brazilijos strateginė partnerystė turi padėti tai šaliai lavinti regioninį ir pasaulinį vadovavimą.

Antra, kalbant apie Tūkstantmečio vystymosi tikslus, nors programos, pvz., „Bolsa Família“ („šeimos fondas“), padarė pažangą gerinant žmonių vystymąsi ir mažinant skurdą beveik per pusę, negalima ignoruoti, kad pajamų nevienodumas yra vis dar labai didelis, egzistuoja dideli skurdo centrai ir taip pat esminiai regioniniai skirtumai tarp šalies šiaurės ir pietų.

Šiuo atžvilgiu būtų vertingi politinės patirties mainai, kurie priverstų mus pasiūlyti naujus sprendimus kovoje su skurdu, nelygybe ir socialine atskirtimi, mažinant neatitikimus net ir socialinės apsaugos ir tinkamo darbo visiems prasme.

Turime tas pačias pagrindines problemas aplinkosaugos srityje ir šiuo pagrindu turime pradėti dialogą dėl klausimų, pvz., klimato kaitos, vandens tvarkymo, biologinės įvairovės ir miško naikinimo, taip pat dėl vietinių gyventojų vaidmens visose šiose srityse.

Energijos bendradarbiavimo srityje 2007 m. pradėtas dialogas suteikė mums sąlygas padaryti pažangą, kurią dabar turime stiprinti tokiomis temomis kaip atsinaujinantys biodegalai, atsinaujinanti energija, energijos vartojimo efektyvumas ir mažesnio CO2 energijos technologija.

Strateginė partnerystė su Brazilija taip pat atneša įsipareigojimą didesnei regioninei integracijai, kad būtų sustiprintas mūsų bendradarbiavimas su Mercosur šalimis.

  Erika Mann, Tarptautinės prekybos komiteto nuomonės referentė. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nare, esu patenkinta, kad turime šią diskusiją. Žinoma, turime intensyvius santykius su abiem šiomis šalimis, bet norėčiau kalbėti ypač apie Meksiką.

Mūsų diskusijoje Tarptautinės prekybos komitete vertinome, kaip ypač svarbu aptarti klausimus, susijusius su mūsų sritimi. Ypač svarbu, kad stipriname laisvosios prekybos susitarimą dar kartą. Jeigu pažvelgtumėte į skaičius, pamatytumėte, kad nors mūsų prekyba pastaraisiais metais neabejotinai sustiprėjo, vis dar yra didelė paklausa ir kad mes – iš Europos pusės – vis dar turime didelių apribojimų kalbant apie patekimą į rinką. Aš nuoširdžiai paprašyčiau, kad jūs, Komisijos nare, vėl padarytumėte viską, kad dar kartą su savo kompetentingais kolegomis išanalizuotumėte padėtį ir, jeigu kils problemų, iš tikrųjų padidinti šiuos apribojimus.

Viena vertus, apskritai mums nėra jokios prasmės kalbėti apie strateginę partnerystę su tokiomis svarbiomis šalimis Lotynų Amerikoje, o paskui, antra vertus, vis dar kovoti su tokiais absurdiškais rinkos apribojimais. Žinoma, kartais tai turi prasmę, bet paprastai tai yra nenaudinga. Būčiau labai dėkinga jums ir komitetui, jeigu galėtume išspręsti šią problemą.

Antras klausimas, kuris, manome, yra svarbus, yra tai, kad pasauliniuose tarptautiniuose santykiuose turime taip pat iš tikrųjų suteikti Meksikai statusą, kurio ji užsitarnavo. Žinoma, tai susiję ypač vis dar su labai opiu susitarimu dėl G20. Mūsų delegacija parašė raštą, kurį taip pat nusiuntėme jums ir kuriame prašome Meksikos atstovų taip pat atsisėsti už G20 stalo priimti nuolatinį susitarimą, o ne paprasčiausiai trumpam pasirodyti.

Mano paskutinis prašymas jums yra dėl mūsų delegacijos dalyvavimo posėdyje kovo mėn. 30–31 d.; Žinau, kad negalite asmeniškai dalyvauti, bet prašau suorganizuoti kažkieno jūsų kompetencijos srityje dalyvavimą, kai José Guadarrama Mįrquez, Gerardo Buganza ir Green Macías, kuris pirmininkauja Meksikos delegacijai, atvyksta, kad jie iš tikrųjų jaustų, kad Komisija vertina delegaciją ir jos vizitą.

  Francisco José Millán Mon, PPE-DE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, Europos šalys yra susijusios su Lotynų Amerika artimais istoriniais, kultūriniais ir žmogiškaisiais ryšiais. Kaip ispanas ir, dar daugiau, galicietis labai gerai tai žinau. Be to, turime bendrus principus ir vertybes, kurie yra taip pat mūsų krikščioniško paveldo rezultatas.

Lotynų Amerika ir Europos Sąjunga yra apskritai natūralios partnerės, todėl turime sustiprinti savo santykius. Esu sužavėtas, kad plačiai pritariama šiuose Rūmuose, jog Europos Sąjunga turi kurti strateginius santykius su Meksika ir su Brazilija. Pats daug kalbėjau apie Meksiką praėjusių metų balandžio mėn. diskusijų čia Parlamente dėl Limos aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

Pagal strateginę partnerystę turi būti rengiami reguliarūs aukščiausiojo lygio kasmetiniai susitikimai. Surengėme juos su Brazilija nuo 2007 m., o José Ignacio Salafrancos Sánchezo-Neyros pranešime teisingai reikalaujama kalbant apie Meksiką juos rengti, atsižvelgiant į Tarybos šiek tiek dviprasmiškas 2008 m. spalio mėn. išvadas. Tikiuosi, kad toks aukščiausiojo lygio susitikimas gali būti surengtas Meksikoje šiais metais.

Ponios ir ponai, Europos Sąjungos strateginė partnerystė su Meksika ir Brazilija yra labai naudinga ir dvišaliu, ir pasauliniu lygmeniu. Dvišaliu požiūriu yra pakankamų galimybių santykiams vystytis. Pvz., Meksikos atveju asociacijos susitarimas pasireiškė įspūdingu prekybos ir investicijų padidėjimu. Kova su organizuotu nusikalstamumu ir narkotikų prekyba, ir bendradarbiavimas energijos srityje yra kitos sritys, kuriose bendras bendradarbiavimas yra būtinas, taip pat ir didesnis koordinavimas daugiašaliuose forumuose.

Brazilijos atveju santykių stiprinimas turi taip pat padėti atverti ES ir Mercosur šalių susitarimą.

Norėčiau pabrėžti skirtingai nuo ankstesnių laikotarpių teigiamus Meksikos ir Brazilijos per šį dešimtmetį pasiektus ekonominius rezultatus. Be šios pažangos, kuri buvo dėl gerai apgalvotų politikos krypčių, dabartinė ekstremali pasaulinė krizė būtų nuniokojusi jų ekonomiką. Priešingai, dabar jų vyriausybės gali naudoti atsargas, kurias jos kaupė, kad galėtų įgyvendinti anticiklinę politiką tokiu pat būdu kaip išsivysčiusios ir kai kurios atsirandančios šalys.

Meksika ir Brazilija taip pat vaidina vis svarbesnį vaidmenį pasaulio scenoje. Jos dalyvauja Heiligendamo procese ir kaip pagrindinės ekonominės jėgos Lotynų Amerikoje yra G20 narės.

Šiandieniniame sudėtingame ir glaudžiai susijusiame pasaulyje – jau baigiu – su visais jo pasauliniais iššūkiais ir grėsmėmis, įskaitant klimato kaitą, bendradarbiavimas bendros atsakomybės pagrindu su tokiomis reikšmingomis dalyvėmis kaip Meksika ir Brazilija yra labai naudingas Europos Sąjungai ir taip pat, žinoma, visai tarptautinei bendruomenei.

  Vicente Miguel Garcés Ramón, PSE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, 2008 m. liepos 15 d. Europos Komisija priėmė komunikatą Tarybai ir Parlamentui, kuriuo rekomenduojama strateginę partnerystę įsteigti tarp Europos Sąjungos ir Meksikos.

Savo ruožtu 2008 m. spalio 13 d. Europos Bendrųjų reikalų ir išorės santykių Taryba pripažino Meksiką kaip strateginę partnerę, laukdama Parlamento nuomonės šiuo klausimu.

Prisiminčiau, kad pereitais metais spalio mėn. pabaigoje surengtame septintajame ES ir Meksikos jungtinio parlamentinio komiteto posėdyje teigėme, kad strateginė partnerystė tarp Meksikos ir Europos Sąjungos suteiks postūmį, būtiną stiprinti ir kurti tikrą mūsų dvišalių santykių potencialą.

Tai yra geras laikas santykiams iš abiejų pusių, o dabartinio pasaulinio susitarimo rezultatai yra geri. Pabrėžiame, kaip svarbu, kad mūsų atitinkamos vykdomosios valdžios stiprintų bendradarbiavimą politinėje, ekonominėje ir bendradarbiavimo srityse, ypač atsižvelgiant į naujus įvairaus pobūdžio iššūkius, kylančius dėl finansų ir ekonomikos krizės, kuri niokoja mūsų žemynus.

Meksika yra puiki šalis, su kuria mes turime bendras vertybes ir tikslus, pvz., demokratinių valdžios institucijų formų kūrimą, įsipareigojimą lyčių lygybei, teisinės valstybės principų stiprinimą, teisingą ir tvarų vystymąsi ir pagarbą žmogaus teisėms. Pritariame glaudesniam bendradarbiavimui kovoje su organizuotu nusikalstamumu, terorizmu ir narkotikų prekyba, grindžiama bendros atsakomybės ir griežto vadovavimosi tarptautine teise principais.

Dėl to palaikome pasiūlymą dėl rekomendacijos dėl ES ir Meksikos strateginės partnerystės, kad būtų pateiktas Parlamentui šį rytą.

  Renate Weber, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, jau plačiai pripažįstama, kad Brazilija tampa vis reikšmingesnė regioninė ir pasaulinė veikėja. Brazilijos atliktas lemiamas vaidmuo kuriant Pietų Amerikos tautų sąjungą (UNASUR) yra tik dar vienas šalies reputacijos patvirtinimas, kuris nusipelnė aiškaus pripažinimo, kaip užsitarnavo Brazilijos pastangos palaikyti ir daryti įtaką kai kurių šalių Lotynų Amerikoje demokratiniam vystymuisi. Pritariu pranešėjai, kad Brazilija ir Europos Sąjunga turi tas pačias vertybes dėl demokratijos, teisinės valstybės principų ir žmogaus teisių skatinimo ir turi tuos pačius rinkos ekonomikos principus.

Dėl to aišku, kodėl Brazilija yra pagrindinė Europos Sąjungos partnerė.

Kelis metus Brazilija patyrė ekonominį vystymąsi, kurio, tikiuosi, ypač labai blogai nepaveiks dabartinė siaubianti ekonomikos krizė. Tačiau, deja, ekonominis vystymasis ir turto kaupimas Brazilijoje nereiškia, kad išnyko skurdas. Kaip pranešime pažymima, Brazilijoje vis dar yra didelis vargingų žmonių skaičius, o tai yra liūdna tikrovė, kad turto centrai yra grindžiami kultūriniais ir rasiniais pagrindais. Pabrėžiama, kad 65 proc. neturtingiausių brazilų yra juodaodžiai arba maišytos etninės grupės, kai tuo metu 86 proc. labiausiai privilegijuotųjų yra baltaodžiai. Teigiamai vertinau prezidentės Lula da Silva idėją, kad jos vyriausybė turi kovoti ne su turtu, bet su skurdu. Esu įsitikinęs, kad ES parama ir pagalba būtų naudinga stengiantis panaikinti šią poliarizaciją tarp labai skurdžių ir labai turtingų.

Kad padarytume tai, mums reikia finansinės pagalbos pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę Brazilijai, kuri bus naudojama palaikyti Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą ir tvaraus vystymosi tikslais. Kartu Europos Sąjunga turi toliau susitelkti ties miškų naikinimo tema. Tai yra pagrindinis klausimas, kadangi Brazilija turi turtingą, bet trapią aplinką. Turime ne tik vystyti stiprią partnerystę, bet taip pat ir koordinuoti su kitais paramos teikėjais, ir turėti projektus, kurie įgyvendintų žodžius, kiek yra susiję aplinkos apsauga.

Mūsų strategine partneryste taip pat turi būti remiamas stiprios Brazilijos pilietinės visuomenės vystymasis, skatinant kontaktus tarp Europos ir brazilų NVO, verslininkų ir verslo žmonių forumų, ir turi būti skatinami mainai švietimo ir kultūros lygmeniu. Bendradarbiavimas dėl aukštojo išsilavinimo pagal programą „Erasmus Mundus“ arba kitas dvišales regionines sistemas turi būti vertinamas kaip investicija į brangiausią šalies kapitalą, jos žmogiškuosius išteklius.

  Roberta Angelilli, UEN frakcijos vardu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, dialogas ir politinis bei komercinis bendradarbiavimas su Brazilija yra svarbus Europos tikslas; tikslas, kurį būtina vystyti ir stiprinti, pradedant nuo kovos su skurdu, ypač vaikų, ir pereinant prie stiprių komercinių susitarimų, kad būtų sukurta prekyba ir investicijos.

Tačiau šia strategine partneryste negalima išvengti tam tikrų nepajudinamų klausimų. Pirma, didesnio bendradarbiavimo būtinybė kovoje su korupcija, organizuotu nusikalstamumu, tarptautiniu nusikalstamumu, narkotikų prekyba, pinigų plovimu ir tarptautiniu terorizmu. Antra, glaudesnio bendradarbiavimo būtinybė teisiniuose reikaluose, ypač dėl bendradarbiavimo ekstradicijos procedūrose ir abipusio teismų sprendimų pripažinimo.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, manau, akivaizdu, kad negalime ignoruoti konteksto, kurio pagrindu diskutuojame apie šią sutartį. Europoje dabartinė krizė svarbiausiai veikia sektorius, labiau orientuotus į eksportą, o Meksikoje tai labai specifiškai veikia tuos dalyvius, kurie labiausiai kenčia nuo ekonomikos silpnėjimo pasekmių.

Tokio pobūdžio susitarimas turi būti naudingas abiem šalims, tačiau šiuo metu turima patirtis rodo, kad taip nėra visada. Europai tai labai naudinga. Manau, tai akivaizdu ir galime aiškiai matyti, kai peržvelgiame praėjusių aštuonerių metų rezultatus, per kuriuos prekybos pusiausvyra krypo į ES pusę.

80 proc. kilo prekybos deficitas, kas reiškia, kad Meksika dabar labai priklauso nuo Europos. Tačiau yra kitų pavojų, kurių neturime pamiršti. Be to, vėliau dauguma ES investicijų turės teigiamas pasekmes Europai. Manau, kad didžioji vykdomo eksporto dalis yra iš esmės viduje, tarp įmonių.

Nesakau, kad tai yra būtinai blogai, bet sakau, kad turime būti atsargūs ir žinoti, kad tai gali turėti labai neigiamas pasekmes. Tačiau svarbiausias daugiausia nerimą keliantis veiksnys yra kai kurių vyriausybių rodoma liberalizavimo manija, kurią įtvirtina šios srities metodai. Pvz., bankininkystė yra viena iš svarbiausių sektorių, kuri būtina susidorojant su šia krize, bet šiuo metu 90 proc. Meksikoje šio sektoriaus yra užsienio rankose, iš kurio 50 proc. yra Europos rankose.

Nemanau, kad tai yra geriausias būdas svarstyti tokio pobūdžio susitarimą. Susitarimu turi būti pakoreguojami arba bent jau ne kurstomi kai kurie iš šių pavojų, o būtent tai siūlome kai kuriais iš mūsų pakeitimais.

  Willy Meyer Pleite, GUE/NGL frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, dėl partnerystės su Brazilija pranešime neabejotinai yra tam tikrų labai teigiamų aspektų. Daugiašališkumo, ypač tarptautiniuose Jungtinių Tautų forumuose reikalavimas; bendradarbiavimo aplinkos, tvaraus vystymosi, miškų ir vandens išteklių tvarkymo ir švietimo srityse; taip pat kaip bendradarbiavimo, susijusio su atsinaujinančia energija ir technologija yra, mūsų nuomone, labai tinkamas ir teigiamas.

Dėl imigracijos pažymėjimo nepaisant gėdingos direktyvos, manau, kad šiuo konkrečiu atveju joje kalbama apie žmogaus teises ir migrantų teises, kuri yra, manau, labai tinkama. Kitas svarbus aspektas yra bendradarbiavimas pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taip pat socialinė sanglauda dėl Brazilijos parodyto svarbaus vadovavimo jos politikoje mažinti skurdą programa „Bolsa Família“ arba „šeimos fondas“. Kitas neabejotinai svarbus partnerystės aspektas yra kaip vienos iš lyderių Brazilijos vaidmuo regioninės integracijos procese programa „Unasur“. Kitaip tariant, yra daugybė svarbių aspektų, kurie taip pat nurodo, kad pilietinė visuomenė turi pati dalyvauti šiose derybose.

Kita vertus, pranešime yra aspektų, kurie mums nepatinka, todėl ketiname susilaikyti. Pirma, juo siūloma nutraukti ekonominį protekcionizmą Brazilijoje. Manau, kad šis tekstas buvo sudarytas prieš krizę; šiandien vertinu protekcionizmą kaip tikrovę. Vyraujančios pokyčių tendencijos susidoroti arba sušvelninti krizę neabejotinai pabrėžia vyriausybių viešą intervenciją ekonomikoje. Manau, laisvoji rinka baigėsi, o ji liko už nenumatomų pasekmių žmonijai krizės.

Kitas labai svarbus klausimas, kuris mums nepatinka, tai pranešime nurodytas reikalavimas dalyvauti kartu branduoliniuose mokslinių tyrimų projektuose, ypač Tarptautinio eksperimentinio termobranduolinio reaktoriaus (angl. ITER) projekte. Nemanau, kad tai teisinga mūsų atžvilgiu, kadangi nepritariame branduolinei energijai. Esant gausesniam efektyviam energijos vartojimui ir daugiau atsinaujinančios energijos, manau, galime apsieiti be tokio pobūdžio energijos, kuri yra labai kenksminga žmonijai. Nepaisant teigiamų aspektų, tai verčia mus susilaikyti.

Meksikos pranešimas yra visiškai skirtingas klausimas, kadangi partnerystė su Brazilija turi dar pradėti vystytis. Meksika dirbo dėl mūsų strateginės asociacijos susitarimo nuo 1997 m., todėl jau turime rezultatus, kurie suteikia galimybes mums spręsti, ar jai gerai sekasi – ar jai taip gerai sekasi, kaip norėtume, ar ne.

Ketiname susilaikyti šio pranešimo atžvilgiu taip pat dėl daugelio priežasčių. Pirma, manome, kad pranešime ignoruojamos neigiamos pasekmės ekonomine prasme. Tiesa, buvo pažanga, atsižvelgiant į tokių aspektų kaip šalyje esančių neigiamų žmogaus teisių duomenų dėl moterų žmogžudysčių, vertinimą. Buvo pasiūlyti pakeitimai, kurie, manau, paaiškina ir patobulina tekstą, bet yra dalis, kurios nevertiname teigiamai, o tai yra susiję su Laisvosios prekybos sutartimi ir jos pasekmėmis smulkiems gamintojams Meksikoje. Kaip ir bet kuri kita šalis pasaulyje Meksikai nėra geras laikas dabartinės krizės metu. Meksikoje užsienio investicijos yra tikrai sutelktos tik keliuose sektoriuose ir nepadeda išplėsti vidaus ekonomikos.

Todėl mūsų frakcija, Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji ketina susilaikyti balsuodama dėl šio pranešimo.

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. – (NL) Pone pirmininke, pastaraisiais metais vyravo tendencija Sąjungoje sudaryti strategines partnerystes su trečiosiomis šalimis. Pačios partnerystės daug rūpesčių man nekelia. Gali būti naudinga suteikti įvairesnės formos dvišaliams santykiams tokia partneryste, bet kyla bent jau du pavojai šioje struktūroje.

Pirma, Europa negali paskelbti kiekvienos šalies strategine partnere. Jeigu taip būdų, mano nuomone, terminas „strateginė“ prarastų savo vertę. Dėl to tvirtinu, kad tik dvišalius santykius su svarbiomis partnerėmis turi apimti ši antraštė. Mano manymu, tai iš tikrųjų daugiau taikoma Brazilijai negu Meksikai, t. y. mūsų diskusijų temai šį rytą.

Antra, kartais keistai jaučiu, kad šios strateginės partnerystės yra daugiausia simbolinės. Tai yra galimybė sušaukti kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, o paskui beveik viskas lieka po senovei. Šios partnerystės dažnai veikia tik kaip forumas. Klausimas dėl realių rezultatų dažnai lieka neatsakytas.

Tam tikra prasme tą patį jaučiu dėl Parlamento rekomendacijos projekto Tarybai dėl Brazilijos, kurį svarstysime rytoj. Čia taip pat jaučiu, kad yra nepakankamai paminėtos tam tikros problemos. Pone pirmininke, pasinaudodamas trimis rekomendacijos projekto aspektais, norėčiau išreikšti šį susirūpinimą.

Pirma, rekomendacijoje šiek tiek klaidinančiai pažymima, kad ši partnerystė neturi būti Sąjungos santykių su Mercosur šalimis sąskaita. Kaip Europos Sąjunga, kuri visada iškelia save kaip regionų bendradarbiavimo skatintoją, gali leisti, kad jos dvišaliams santykiams su Brazilija būtų teikiama pirmenybė jos regioninio bendradarbiavimo su Mercosur šalimis atžvilgiu? Čia Sąjunga pasirenka neteisingus prioritetus.

Dėl mūsų įsipareigojimų regionui Europos Sąjunga turi iš tikrųjų parodyti Brazilijai stiprią Mercosur šalių svarbą ir skatinti šalį intensyviai save pačią investuoti į šį bendradarbiavimo susitarimą. Vietoj to kartu su Brazilija Sąjunga bendradarbiaus dvišaliu lygmeniu ir taip elgdamasi rodys, kad Mercosur šalys yra antraeilės svarbos mūsų atžvilgiu.

Prekybos srityje taip pat man atrodo, kad rekomendacijos projektas buvo suformuluotas ne visai tiksliai. Yra raginimas dirbti mums išvien dėl sklandaus Dohos raundo sudarymo. Žinoma, tai yra puikus tikslas, bet ar nebūtų geriau iš pradžių apibrėžti pagrindinius skirtumų tarp Sąjungos ir Brazilijos aspektus?

Patekimo į rinką tema yra esminis klausimas abiem stovykloms. Manau, kad Dohos raundas turi daugiau sėkmės galimybių, jeigu šis klausimas bus sprendžiamas dvišaliu lygmeniu. Nesakau, kad tai būtų lengva, bet tikrai manau, kad tai yra geresnis žingsnis pirmyn negu retoriškai žavių deklaracijų kūrimas.

Taip pat vertinau rekomendacijos projektą savo geopolitinės perspektyvos atžvilgiu. Iš šios perspektyvos man atrodo, kad rekomendacijoje nereikalaujama Brazilijos užimti vadovaujantį vaidmenį regione. Šiuo pastebėjimu baigiu savo kalbą. Brazilija turi gerai įvertinti politinius pasiekimus regione ir taip gali padaryti pirmiausia atsižvelgdama į savo kaimynės Venesuelos ambicijas dominuoti žemyne.

Tai yra padėtis, kuria nėra suinteresuotas nei pats žemynas, nei Europos Sąjunga. Prieštaringas venesueliečių referendumas dėl konstitucijos pakeitimo pakankamai gerai rodo, kad tada mažai liks tokių Europos vertybių kaip demokratija.

  Jean-Claude Martinez (NI). – (FR) Pone pirmininke, pradžioje turėti strateginę partnerystę, turėti įmonės „Volkswagen“ gamyklą Puebloje ir turėti jungtinius parlamentinius komitetus su Čile ir su Meksika yra puiku, bet jau trisdešimt metų, kaip José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra teigė savo pranešime, esame realistai, bendradarbiaujame, kuriame klimatą, mažą diskusiją apie žemės ūkį, narkotikus, moteris, vandenį ir t. t.

Turime žengti toliau. Daugiau ambicijų reikia Europai ir Lotynų Amerikai. Turime nustatyti tikslą: pvz., 2025 m. Kartais po dvidešimt metų turime sukurti civilizacijų tarp Europos ir Lotynų Amerikos sąjungą, o kodėl ne integraciją!

Kad tai būtų pasiekta, yra Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos (angl. EuroLat) sistema, parlamentas, kuris suburia Europą ir Lotynų Ameriką. Šioje sistemoje būtinas manifestas, sprendimas, kuris bus lygiavertis tam, kas buvo reiškiama Europai 1950 m. gegužės 8 d. Suburkime savo tautas, savo išteklius, savo intelektą, senus ir jaunus iš abiejų pusių ir neatidėliodami sukurkime studentų, mokslinių tyrinėtojų, inteligentijos ir intelekto laisvo judėjimo sritį. Tai reikštų automatinę kultūros vizą. Malinche nereikėjo jokios vizos važiuoti ir mokyti kečua arba majų kalbos į Cortés. Tai yra pirmas žingsnis kelyje kuriant milijardui krikščionių tautybių atitinkamą grupę su milijardu Lotynų Amerikos gyventojų.

Žinau puikiai, kad tai gali atrodyti nerealu ekonomikos realistams, bet jeigu svajonė, kurios siekiate, nėra gana didelė, jūs jos neteksite net ją pasiekę.

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE) . – (RO) Noriu išreikšti savo pritarimą José Ignacio Salafrancos Sánchezo-Neyros pranešimui. Manau, kad kai Pasaulinis susitarimas buvo įgyvendintas, turime pereiti į aukštesnį istorinį lygmenį strateginėje partnerystėje tarp Europos Sąjungos ir Meksikos.

Ši partnerystė tapo būtina, turint galvoje ne tik Meksikos svarbų vaidmenį pasaulio politinėje ir ekonominėje scenoje, bet taip pat ir jos labai glaudžius ekonominius saitus su Europos Sąjunga. Meksika turi daugiau kaip 100 mln. gyventojų, yra dešimta pagal dydį ekonominė jėga pasaulyje ir yra G20 grupės narė.

Esant tokiems pasauliniams iššūkiams kaip ekonomikos krizė ir pasaulinis atšilimas bendradarbiavimas su Meksika pasirodys esantis naudingas. Savaime suprantama, norime, kad naujos partnerystės pagrindu būtų rengiami aukščiausiojo lygio susitikimai tarp Europos Sąjungos ir Meksikos, remiantis aukšto lygio susitikimams naudojamu modeliu, rodomu Europos Sąjungos santykiuose su kitomis strateginėmis partnerėmis.

Turime taip pat palaikyti parlamentinę šios partnerystės dimensiją ES ir Meksikos jungtiniame parlamentiniame komitete ir „EuroLat“ asamblėjoje, kurie atliko ypač naudingą vaidmenį pastaraisiais metais. Atsižvelgiant į tai, kad dabar yra Europos kūrybiškumo ir naujovių metai, manau, kad turime kreipti didesnį dėmesį bendradarbiavimui tarp Europos Sąjungos ir Meksikos mokslinių tyrimų, kultūros ir švietimo, taip pat mokslo ir studentų mobilumo srityse.

Meksikiečiai sudaro didžiausią ispaniškai kalbančių gyventojai pasaulyje dalį ir turi bendras kultūros vertybes su europiečiais, kurios apima glaudžius saitus su Rumunijos kultūriniu paveldu, grindžiamu jų lotynišku palikimu. Pvz., 2005 m. liepos mėn. organizuota paroda Rumunijos valstiečių muziejuje Bukarešte parodė pritrenkiantį panašumą tarp Meksikos populiaraus meno ir daugumos kūrybiškų Rumunijos populiaraus meno darbų. Manau, kad Europos Sąjungos institucijos turi labiau bendradarbiauti ir nuolat naudotis galimybe, kurią suteikia kultūra, švietimas ir menas, suartinti tautybes.

Paskutinis, bet ne mažiausias pastebėjimas, manau, kad šios strateginės partnerystės įnašas turi taip pat apimti Europos piliečių, kurie keliauja į Meksiką, saugumo užtikrinimą. Meksika teikia išskirtines turizmo galimybes, turi didingus istorinius kultūros lobius ir yra taip pat mėgstama daugelio europiečių vieta. Tačiau jiems neturi kilti pavojus dėl nusikalstamumo ir korupcijos, kurie yra akivaizdūs tam tikruose šalies regionuose. Mūšis su nusikalstamumu gali tapti efektyvesnis trišaliu bendradarbiavimu tarp Meksikos, Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) Manau, kad bendradarbiavimo susitarimai tarp Europos Sąjungos ir Meksikos ir Europos Sąjungos ir Brazilijos yra labai svarbūs. Šie bendradarbiavimo susitarimai turi būti grindžiami pagarba demokratijos, teisinės valstybės principų ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis.

Norėčiau pabrėžti, kaip yra svarbu padidinti pastangas tarp Europos Sąjungos ir šių dviejų šalių, skatinant mokslo ir technologijų perdavimą, siekiant sustiprinti tikrą bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita ir gerinant aplinkosaugą. Integrali paramos programa mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms (angl. Integral Support Programme for Small and Medium-Sized Enterprises) iš esmės prisidės prie šių šalių ekonomikos ir socialinio vystymosi. Ypač dabartinės pasaulinės ekonomikos krizės metu svarbu sukurti ir išsaugoti darbo vietas ir toliau stengtis pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Kaip pranešėja Sutarčiai tarp Europos bendrijos ir Jungtinių Meksikos valstijų dėl tam tikrų oro transporto paslaugų aspektų noriu pabrėžti šio susitarimo svarbą. Ja skatinama laisva konkurencija oro transporto paslaugų srityje. Prireikus Meksika gali taikyti nediskriminacinį apmokestinimą, mokesčius, rinkliavas, muitus arba kitus mokesčius dėl Europos bendrijos valstybės narės lėktuvų vežėjo, vykdančio veiklą maršrutu iš taško, esančio Meksikos teritorijoje, į kitą tašką, esantį kitos Amerikos žemyno valstybės teritorijoje, tiekiamo kuro lėktuvams jos teritorijoje.

Norėčiau paminėti, kad šis klausimas yra nepaprastai svarbus, ypač atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemos įgyvendinimą. Be to, šios dvi šalys, Brazilija ir Meksika, turi atlikti ypač svarbų vaidmenį sudarant būsimą susitarimą pasibaigus Kioto susitarimui, kuris, tikimės, bus pasirašytas Kopenhagoje gruodžio mėn.

  Monica Frassoni (Verts/ALE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas balsuos prieš pranešimą dėl Brazilijos partnerystės ir susilaikys dėl partnerystės su Meksika klausimo. Jie mūsų nelabai žavi, bet jaučiame, kad šis balsavimas aiškiai rodo mūsų nepasitenkinimą esama praktika, kurią smerkiame jau kurį laiką. Pvz., dėl Brazilijos, partnerystės tema yra svarstoma daugiau Mercosur šalių apsunkinimo atžvilgiu. Ja pabrėžiama, mūsų nuomone, neteisingi prioritetai – pvz., Benita Ferrero-Waldner minėjo biodegalus, bet rezoliucijoje yra įvairiausių apmąstymų apie branduolinę energiją ir anglies surinkimą ir saugojimą (angl. CCS) ir, taigi, anglį. Tačiau vietoj to, šalis kaip Brazilija turi bendradarbiauti su mumis, kad kurtų atsinaujinančias technologijas ir energijos taupymą: tai yra šios šalies kelias pirmyn.

Tada, kalbant apie Meksiką, pone pirmininke, pasiūlėme kai kuriuos pakeitimus – pranešėja, be to, gana atvirai priėmė tam tikrus klausimus daugiausia dėl žmogaus teisių. Tačiau strateginė partnerystė ir parlamentinis dialogas, mūsų nuomone, pabrėžia dabartines politines problemas. Šiandien svarbiausia politinėje darbotvarkėje yra didelė ekonomikos krizė, kurią šalis patiria, migrantų grąžinimo problema ir, žinoma, smurtas ir organizuotas nusikalstamumas. Manau, kad partneryste turi būti aiškiau pabrėžiama tai, o ne klausimai, kurie, mūsų nuomone, yra mažiau svarbūs.

Dar vienas žodis, pone pirmininke, dėl tarpparlamentinio dialogo klausimo, kuriam visi, žinoma, teikiame didelę svarbą: manau ir tikiu, kad kitas EuroLat posėdis bus būdas išeiti iš šiek tiek formalios ir, atvirai, nenaudingos sistemos, kuri charakterizavo daugelį mūsų susitikimų, o aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tai taip pat turės poveikį nacionalinėms diskusijoms tose šalyse.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). – (PT) Lotynų Amerikoje vykstantys pokyčiai turi skatinti Europos Sąjungą sukurti naujus bendradarbiavimo santykius su Lotynų Amerikos šalimis. Didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į socialinius ir kultūrinius aspektus ir remti vystymąsi abipusės pagarbos skirtingiems vystymosi lygiams ir skirtingiems žmonių politiniams pasirinkimams pagrindu. Deja, jie yra mažareikšmiai aspektai Europos Sąjungos pateiktuose pasiūlymuose.

Apskritai kalbant, jų pagrindinis suinteresuotumas yra ekonomika, skirta didelių Europos ekonominių ir finansinių grupių verslui užtikrinti. Socialinės organizacijos pabrėžė šią padėtį, ypač Brazilijoje, apie ką sužinojome paskutinės Delegacijos ryšiams su Mercosur šalimis kelionės į Braziliją metu. Pvz., kai didžioji dalis gyventojų Meksikoje kenčia nuo rimto ekonominio nuosmukio pasekmių ir kai didžiąją Meksikos bankininkystės sektoriaus daugumą kontroliuoja užsienio įmonės, ypač Europos bankai, apgailėtina, kad Europos Sąjunga vis dar naudoja savo susitarimą su Meksika daugiau kaip patekimo į Jungtines Amerikos Valstijas galimybę negu paramą vietos vystymuisi. Meksikos mažosios ir vidutinės įmonės ir gamybos organizacijos, ypač pramoninės organizacijos, priklauso nuo laisvosios prekybos reikalingumo, strateginių sektorių liberalizavimo ir būtinųjų prekių, pvz., vandens, sukomercinimo.

Dėl to turime radikaliai nuosekliai patikrinti ES politikos kryptis dėl partnerysčių susitarimų, kad teiktume pirmenybę bendradarbiavimui ir ekonomikos ir socialiniam vystymuisi. Taip galime padėti sukurti darbo vietas su teisėmis, užtikrinti socialinę pažangą, skatinti vietinių gyventojų teises, ginti miškus ir biologinę įvairovę ir taip pat pripažinti Lotynų Amerikos šalių suverenią teisę į aukštos kokybės viešąsias tarnybas, strateginių sektorių kontrolę ekonomikoje ir pagarbą jų žmonių išrinktų institucijų sprendimams.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, nesutikčiau, kaip ir anksčiau, kad sustiprinti bendradarbiavimo su Lotynų Amerika santykiai yra strateginis ES žingsnis, nes, José Ignacio Salafrancos Sánchezo-Neyros pranešimo atveju glaudesnių santykių kūrimas yra aiškinamas ne tik istoriniais ir kultūriniais saitais, bendromis vertybėmis, – kaip pranešėjas teisingai nurodo, – bet taip pat suteikiant įvairaus pobūdžio sektorių, tarpregioninės ir vidaus regioninio vystymosi galimybių abiem pusėms.

Nors teigiamai vertinu pasiūlytas iniciatyvas didinti prekybą ir investicijas tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos, tačiau tikrai noriu žinoti, kokie pagerinimai yra galimi dėl teisinio ir aplinkosaugos bendradarbiavimo, žmogaus teisių pripažinimo ir apsaugos nuo organizuotą nusikalstamumą, dažnai nukreiptą į Europos Sąjungą – šios sritys yra taip pat svarbios. Migracijos ir emigrantų pinigų pervedimo tema turi taip pat būti nagrinėjama, nes akivaizdu, kad pelnas, gautas slaptu darbu ir kitais neteisėtais veiksmais, yra neteisėtai eksportuojamas. Kalbant apie migraciją, paklausčiau, kokias garantijas galime gauti iš tautos, kuri saugo nusikaltėlius ir sukčius kaip Cesare Battisti ir „magas“ Mário Pacheco do Nascimiento. Vien tik šiuo pavyzdžiu paaiškinamas mano visas prieštaravimas derybų dėl atsisakymo taikyti vizas susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos pradžiai.

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). - Pone pirmininke, kadangi pirmininkaujančios Čekijos atstovų nėra Rūmuose, kalbėsiu anglų kalba, nes, manau, būsiu greičiau suprastas.

Atkreipiu jūsų dėmesį į pasiūlymo dėl rekomendacijos dėl partnerystės su Brazilija 1(1) dalį ir taip pat į 2008 m. rugsėjo mėn. Komisijos komunikatą dėl daugiakalbystės.

Kad sukurtume ir išvystytume strateginę partnerystę su Brazilija kalbame portugalų kalba. Kai vykstame į JAV arba Australiją, kalbame anglų kalba; kai vykstame į Meksiką arba Kolumbiją, kalbame ispanų kalba; kai vykstame į Braziliją arba Angolą, kalbame portugalų kalba; kai vykstame į Senegalą arba Dramblio Kaulo Krantą, kalbame prancūzų kalba. Tai yra komunikato pagrindas; tai yra pagrindas vykdant veiklą.

Tai atkreipia dėmesį į tai, ko reikalavau prieš kelerius metus „Europos pasaulio“ kalbų: linguas europeias globais portugalų kalba. Manau, kad kai kuriomis Europos kalbomis yra galimybė nustatyti labai artimą ir glaudų ryšį su įvairiomis pasaulio dalimis: anglų, ispanų, portugalų, prancūzų kalba, o šiek tiek mažesniu mastu – vokiečių ir italų kalbomis. Komisija visiškai tai suprato ir įtraukė į komunikatą, bet, deja, kilo nesusipratimas Taryboje – greičiausiai daugiausia iš vokiečių pusės – ir Taryba priėmė daug silpnesnę poziciją šiuo klausimu.

Turiu paaiškinti, kad bet kuriuo būdu tai neveikia vienodos valstybinių kalbų vertės Sąjungoje. Tai susiję su daugiakalbystės vidaus vizija, o mes visi sutinkame, kad kiekvienas pilietis turi teisę kalbėti, skaityti ir kad būtų atsakoma jam jo gimtąja kalba. Tačiau tai prideda naujos dimensijos plačioje išorės daugiakalbystės vertybės srityje. Europos pasaulio kalbų vartojimas šiandieniniame globalizuotame pasaulyje, šiandienėje globalizuotoje ekonomikoje, šiame pasauliniame kaime, kuris yra kultūrinis, ekonominis, socialinis ir politinis, yra vertingiausias turtas visai ES, į kurį turime visiškai atsižvelgti ir kuriuo turime plačiai pasinaudoti. Todėl prašau, kad šios kalbos būtų tinkamai diegiamos ir tvarkomos jaunimo išorės tarnybose ir taip pat dėstomos mūsų mokyklose kaip bendras turtas, kaip antroji, trečioji arba ketvirtoji kalba, nes šios kalbos, kaip mūsų santykiai su Brazilija aiškiai rodo, didina mūsų ES gebėjimą glaudžiai sietis visame pasaulyje: daugiau jungtis, iš tikrųjų dalytis, būti to paties klubo dalimi. Tai yra mano kreipimasis į Tarybą, o aš sveikinu ir dėkoju pranešėjui už jo palaikymą.

  Vladko Todorov Panayotov (ALDE). – (BG) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasveikinti José Ignacio Salafrancą Sánchezą-Neyrą su puikiu tokios svarbios srities kaip pasaulinis bendradarbiavimas su mūsų strateginėmis partnerėmis pranešimu. Globalizacija ne tik teikia mums naudą, ji taip pat daro mus labiau pažeidžiamus pasaulinių krizių ir grasinimų atžvilgiu. Dėl to strateginių partnerių nustatymas ir bendradarbiavimo stiprinimas pasauliniu lygmeniu suteikia mums galimybes susidoroti su dabartiniais ir būsimais iššūkiais. Pranešime pabrėžiame, kad Europa yra Meksikos antroji didžiausia partnerė po Jungtinių Amerikos Valstijų. Turi būti pabrėžiama, kad Europa vertina Meksiką kaip svarbią žaliavos tiekimo partnerę. Žaliavos tiekimo saugumas yra būtent vienas iš pagrindinių veiksnių, palaikančių Europos tvarų vystymąsi. Savo ruožtu Europa atlieka pagrindinį vaidmenį saugodama aplinką ir priimdama ekologinės pramonės sprendimus.

Strateginė partnerystė su Meksika sustiprins dvišalius santykius, siekiant įgyvendinti efektyvesnę technologijų ir žaliavų prekybą, sudaryti gerą pagrindą dvišaliam bendradarbiavimui aplinkosaugos srityje. Kad įgyvendintume šiuos tikslus, turime kurti ir gerinti su sektoriumi susijusias programas, kuriomis pagrįsti mechanizmai ir priemonės dėl mokslo ir technologijų perdavimo, nes tik specialiomis priemonėmis bendradarbiavimas taps realus. Be to, šis mokslas ir technologijų perdavimas yra neįsivaizduojami be švietimo mainų ir bendro mokslinių tyrimų centrų tinklo kūrimo. Dėl to reikalauju išplėsti dvišalį bendradarbiavimą švietimo ir taip pat naujovių srityje. Dėkoju už dėmesį.

  Reinhard Rack (PPE-DE). – (DE) Pone pirmininke, pagaliau laikas, kai Lotynų Amerika buvo vertinama kaip Jungtinių Amerikos Valstijų „kiemas už namo“, jau seniai praėjo. Šiandien vertiname šį regioną pakankamai skirtingai, kuriame yra didelis skaičius sričių, kurias sudaro bendras pagrindas ir bendras interesas tarp Europos ir Lotynų Amerikos ir kurios ypač pateisina mūsų strateginės partnerystės išplėtimą taip pat ir šioje srityje.

Klimato kaitos, energijos politikos, finansų krizės, narkotikų prekybos klausimas ir t. t. buvo minėtas. Šiuo atžvilgiu turime daug bendrų pagrindų ir bendrų interesų. Gerai, kad bendradarbiaujame daugiašaliu pagrindu šioje srityje. Gerai, kad taip pat sudarome dvišalius susitarimus. Tačiau mums svarbu pasiekti suderintus santykius tarp abiejų partnerių kiekvienu atveju.

Dėl to jeigu įgyvendinsime bevizį įvažiavimą, turime taip pat apsvarstyti, kaip susitvarkysime su deportacijos, ekstradicijos susitarimais ir panašiais klausimais, siekiant ...

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją)

  Marcin Libicki (UEN). – (PL) Pone pirmininke, norėčiau pabrėžti, kad šį rytą kalbėjome apie partnerystę tarp Europos Sąjungos ir tokių šalių kaip Brazilija ir Meksika. Taip pat aptarėme Rytų partnerystę šį rytą. Norėčiau ypač pabrėžti, o tai ypač skirta Benitai Ferrero-Waldner, kai aptariame Europos Sąjungos užsienio arba išorės politikos kryptis, pvz., ES santykius su Brazilija, Meksika arba su Šiaurės Afrikos šalimis, mūsų diskusijos tam tikra prasme būna atskirtos nuo tikrovės. Kita vertus, kai aptariame savo santykius su Rytais, tada sprendžiame pagrindinius klausimus, veikiančius ES. Panašiai kai aptariame savo partnerystę su Turkija ir šios šalies ES narystės perspektyvas, tai yra taip pat pagrindiniai klausimai. Kai aptariame savo santykius su Baltarusija, Ukraina ir Rusija dujų tiekimo prasme arba Gruzijos klausimą, tada aptariame visuotinos svarbos ES klausimus ir tokius, kurie galėtų pastūmėti Europos Sąjungą į rimtą krizę.

  Bogusław Rogalski (UEN). – (PL) Pone pirmininke, Brazilijos vaidmuo tarptautinėje ir regioninėje scenoje kasmet didėja. Dėl to ši šalis tapo viena iš Europos Sąjungos svarbiausių ir reikšmingų partnerių. Istoriniai, kultūriniai ir ekonominiai saitai turi suteikti pagrindą veiksmams, patenkantiems į strateginės partnerystės tarp ES ir Brazilijos taikymo sritį. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos politinis dialogas turi atkreipti dėmesį, turi apimti bendrų strategijų skatinimą, kad būtų susidorota su pasauliniais iššūkiais pvz., saugumo, žmogaus teisių, finansų krizės ir, galbūt svarbiausiai, kovos su skurdu srityse.

Taip pat turime siekti diversifikuoti savo pastangas užkirsti kelią regioniniam konfliktui Pietų Amerikoje. Mūsų prioritetas turi būti dvišalio bendradarbiavimo stiprinimas prekybos ir bendradarbiavimo srityje, kad apsaugotume Brazilijos miškus – kurie yra, galų gale, pasaulio plaučiai. Strategine partneryste turi būti palengvinamas nuolatinės platformos dialogui tarp Europos Sąjungos ir Brazilijos kūrimas.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Pone pirmininke, kaip EuroLat narys teigiamai vertinu ES strateginę partnerystę su Brazilija ir Meksika, abiem klestinčiomis demokratinėmis valstybėmis. Žodis BRIC valstybės – Brazilijoje, Rusijoje, Indijoje ir Kinijoje – yra užsienio politikos specialistų žodyne, o Brazilijoje iš tikrųjų yra tik pasirodanti pasaulinė dalyvė.

Prezidentė Lula da Silva parodė susilaikymą vyriausybėje ir buvo stabilizuojanti jėga prieš populistinių demagogų kaip Hugo Chávezo Venesueloje ir Evo Moraleso Bolivijoje kilimą. Brazilija dabar patiria kredito krizę, o prekių kainų kritimas suduos smūgį. Meksiką taip pat veiks įspūdingas naftų kainų kritimas. Šios dvi šalys turėjo stabilumą. Pagirtinas prezidento Felipe de Jesús Calderón Hinojosa darbas Meksikoje, o jis taip pat nusipelnė mūsų palaikymo savo kovoje su narkotikų karteliais.

Dvi šalys, būdamos atitinkamai įtrauktos į Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (angl. NAFTA) ir Mercosur šalių grupę, yra didelės dalyvės regione ir jos yra svarbios mūsų santykiams su Lotynų Amerika.

  Carlo Fatuzzo (PPE-DE). – (IT) Pone pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, dešimt sekundžių. Neseniai lankiausi susirinkime pensijų, pensijų išmokų tema ir apie tai, kiek laiko prieš išvykdami pensininkai pasinaudoja savo pensijų išmoka. Šiame susirinkime buvo paskelbta lyginamoji valstybių lentelė, kurioje šalys buvo vertinamos pagal vidutinį metų skaičių, pagal kurį buvo išmokamos pensijos. Meksika buvo laikoma puikiu sektinu pavyzdžiu. Kodėl? Nes jos pensininkai, gavę savo pensijas ir mėgaudamiesi šia privilegija, gyveno vidutiniškai šešis mėnesius, o tai buvo duomenys, kurie lėmė valstybės vertinimą kaip geriausią …

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją)

  Mairead McGuinness (PPE-DE). – Pone pirmininke, visapusiškai palaikau šio pranešimo 1(e) dalį, kurioje kalbama apie partnerystės, kuria sprendžiami svarbiausi klimato kaitos, energijos saugumo, kovos su skurdu ir jo panaikinimo klausimai, būtinybę.

Man kelia susirūpinimą PPO susitarimai – arba galimi susitarimai – iš ES ūkininkų ir maisto gamintojų perspektyvos. Kaip žinote, kilo didelis nesutarimas dėl maisto gamybos standartų, o Komisija pagaliau pripažino, kad ji negalėjo Brazilijos jautienos įleisti į Europos Sąjungą, nes ji neatitinka mūsų gamybos standartų. Pritariu tokiam sprendimui ir manau, kad turime taip pasielgti kiekvienos prekės atžvilgiu. Negalime tikėtis, kad mūsų gamintojai atitiktų standartus, kurių trečiosios šalys neatitinka. Neįgyvendinsime mūsų gamintojų bendradarbiavimo dėl PPO susitarimų, jeigu taip toliau tęsis.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – (ES) Pone pirmininke, retkarčiais šiek tiek pasinaudoju daugiakalbyste, todėl dabar ketinu pabandyti kalbėti ispanų kalba.

Visų pirma norėčiau paaiškinti Bastiaanui Belderiui, kodėl pasirinkome strateginę partnerystę. Manau, kad, pirma, labai svarbu suprasti, jog pačios šalys yra labai suinteresuotos tuo. Suprantama, tai yra politinis sprendimas, pagrįstas tam tikrais kriterijais. Pvz., Meksika yra labai svarbus tiltas tarp šiaurės ir pietų, ir yra stabilizuojantis veiksnys, net nepaisant to, kad šalyje yra problemų.

Antra, šiuo metu ji yra G20 narė, o aš tikiuosi, žinoma, atsakyti Manfredui Mannui, kad ateityje taip toliau ir bus.

Trečia, Meksika ir Brazilija stipriai įsipareigojusios pasauliniams klausimams, kuriuos iš tikrųjų galime išspręsti tik kartu. Tai ypač apima klausimą dėl klimato kaitos ir finansų krizės. Štai kodėl manau, kad strateginės partnerystės idėja yra galiojanti: ne viso pasaulio, žinoma, bet pagrindinių dalyvių pasaulyje atžvilgiu.

Be to, yra daug nedidelių arba tam tikrų sektorių klausimų, iš kurių kai kurios norėčiau paminėti.

Kalbame su šiomis šalimis apie daugelį sudėtingų klausimų, pvz., apie narkotikus, korupciją, terorizmą ir organizuotą nusikalstamumą. Rengiame susitikimus aukščiausių pareigūnų ir taip pat ministrų lygmeniu, pvz., kuriame matome, kas gali būti padaryta, kad padėtume šioms šalims, ir kuriame, taip pat keičiamės patirtimi.

Įkūrėme forumą su Meksika dėl viešųjų saugumo klausimų, ypač dėl korupcijos problemos, ir tyrinėjame bendradarbiavimą daugelyje sričių, pvz., policijos mokymo, politikos, kaip dirbti kalėjimuose, ir politikos kovoje su prekyba žmonėmis, narkotikais, ginklais, dėl kibernetikos nusikaltimų ir pinigų plovimo srityse. Manau, kad labai svarbu tęsti šiuos ypatingus dialogus.

Dėl klausimo, kada galime turėti daugiau susitikimų, galiu pasakyti, kad bandysime rengti susitikimus aukščiausiu lygmeniu šiais metais, bet tai taip pat priklauso nuo pirmininkaujančios ES valstybės ir ar jos darbotvarkėje bus įtraukta ši tema. Tikiuosi, kad tai įvyks antrojoje metų pusėje. Bet kuriuo atveju turėsime ministrų susitikimą Prahoje dėl Mercosur šalių klausimų, Mercosur šalių ir strateginės partnerystės su Meksika arba Brazilija. Niekas nėra atmesta, nes bandėme labai sunkiai dirbti susitarimo su Mercosur šalimis naudai, bet visi žinote, kad nei mes, nei Mercosur šalys, ypač Brazilija ir Argentina, dar nenori pasirašyti susitarimo, nes nežino, ką Doha reglamentuos. Viskas visada vyksta lygiagrečiai Dohos.

Žinoma, turėsime kitą ministrų susitikimą Prahoje gegužės mėn. ir vėl bandysime ir reikalausime galimo sudarymo, bet manau, kad vis dar susidursime su šiuo iššūkiu.

Migracijos tema yra taip pat nepaprastai svarbi, ir manau, kad turime suderintą, nekonfliktišką dialogą su Meksika, pvz., ypač dėl Grąžinimo direktyvos. Labai vertiname, kad Meksika labai teigiamai ir supratingai sureagavo srityje, kuri, mūsų visų žiniomis, yra labai sudėtinga ir kurioje, žinoma, iš tikrųjų turime gerbti žmogaus teises ir taip pat apsvarstyti visų mūsų šalių opias sritis. Manau, kad į tai buvo atsižvelgta.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad tai yra svarbiausi klausimai, kurie yra visada mūsų darbotvarkėje. Praėjusių metų gruodžio mėn., pvz., prezidentas Nikolas Sarkozy, prezidentė Lula da Silva ir Pirmininkas José Manule Barroso ypač kalbėjo apie finansų krizės klausimą ir kaip kartu jį spręsti, bet jie taip pat kalbėjo apie atsinaujinančios energijos klausimą, dėl kurio jau dirbame su Brazilija, kad išvystytume antrosios kartos biodegalus.

Taip pat pirmą kartą ketiname surengti dialogą dėl žmogaus teisių 2009 m., kuriame bus aptartos vietos gyventojų teisės, nes tai taip pat yra vienas iš Žmogaus teisių tarybos prioritetų.

Manau, kad čia ir baigsiu, pone pirmininke, nes buvo labai daug pastebėjimų, kurių kiekvieno negaliu aptarti.

PIRMININKAVO: LUISA MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

  José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, pranešėjas. – (ES) Ponia pirmininke, šios diskusijos pabaigoje tiesiog norėčiau pasakyti, kad sprendimas suteikti Meksikai ir Brazilijai strateginių partnerių statusą yra teisingas sprendimas, kuris reikš kokybišką žingsnį mūsų santykiuose dėl politinės, ekonominės, strateginės ir demografinės šių šalių svarbos. Jos vertina ją kaip pirmaeilės ES santykių grupės klausimus kartu su kitomis pasaulinėmis partnerėmis, pvz., Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kinija ir Rusija.

Ponia pirmininke, skirtumas tarp Meksikos ir Brazilijos šiuo metu, kaip Komisijos narė priminė, yra tai, kad Meksika turi asociacijos susitarimą, jungiantį ją su Europos Sąjunga, o Brazilija jo dar neturi.

Nesutinku su šios asociacijos susitarimo rezultatų padarytais vertinimais. ES ir Meksikos asociacijos susitarimas turi teigiamą istoriją – Manfred Mann, kuris pirmininkauja Jungtiniam parlamento komitetui, pripažino. Dėl to, kad Europos Sąjunga sudaro šiuos susitarimus taip, kad mūsų partnerės, šiuo atveju Meksika arba meksikiečiai, atstovauja ne tik rinkai, bet tam tikru būdu vertina dalykus, pagrįstus principais, vertybėmis, atstovaujamąja demokratija, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principais.

Todėl, manau, turime suprasti, kad susitarimas lėmė mūsų santykių išplėtimą, kuris dabar turi būti patvirtintas šia dvišale regionine strategine partneryste.

Komisijos narė pasakė, kad kitas susidūrimas dabar bus Rio grupės susitikimas, kuris vyks Prahos susitikimo metu Čekijai pirmininkaujant Sąjungai gegužės mėn. šiais metais. Lotynų Amerikai ir mūsų partnerėms reikia mūsų teikiamų galimybių, o ne reklaminių lapelių, ir tokias galimybės šiandien rodo asociacijos susitarimai.

Gerai žinau apribojimus, kuriuos Komisijos narė pabrėžė, nes asociacijos susitarimo sudarymui, šiuo atveju su Mercosur šalimis, reikia abiejų pusių politinės valios. Suprantu, kad PPO Dohos raundas ir dvišalės asociacijos kelias yra lygiagretūs, o Meksikos ir Čilės pavyzdžiai tai ir rodo.

Dėl to, Komisijos nare, iš savo pusės turime dėti daug pastangų, kad sustiprintume šią strateginę asociaciją tarp Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos, kuri šia partneryste su Meksika ir Brazilija bus skatinama ir plačiai plėtojama. 4-

  Maria Eleni Koppa, pranešėja. − (EL) Ponia pirmininke, noriu padėkoti Komisijos narei Benitai Ferrero-Waldner ir visiems savo kolegoms nariams už pastabas dėl dviejų pranešimų, kuriuos svarstome šiandien. Pritariu José Ignacio Salafrancai Sánchezui-Neyrai, kad Lotynų Amerika yra nepaprastai suinteresuota ir svarbi Europos Sąjungai, o mes turime perduoti aiškias mintis apie bendradarbiavimą šiais pranešimais, ypač šiuo kritiniu laiku. Mums reikalinga esminė sistema, kuri gali apimti visus klausimus ir teikti aiškius atsakymus.

Taip pat norėčiau paminėti kelis klausimus, susijusius su tuo, kas buvo pasakyta. Visų pirma noriu pabrėžti, kad bet kuriuo atveju neketinama glaudžiais santykiais pakenkti Mercosur šalims. Priešingai, manome, kad strateginė partnerystė su Brazilija, su didžiausia ir galbūt svarbiausia Lotynų Amerikos šalimi, galėjo suteikti naują impulsą Mercosur šalims. Taip pat turime tobulai išsiaiškinti finansinį pagrindą, pagal kurį bus apibrėžiami santykiai su Brazilija.

Pridurčiau, kad Brazilija buvo vis aktyvesnė bendradarbiaudama su portugalų kalba kalbančiomis Pietų ir Afrikos šalimis ir todėl galėjo aktyviai bendradarbiauti šiame sektoriuje su Europos Sąjunga.

Turime pasirūpinti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp biodegalų vystymo ir maisto saugumo, ypač šiuo kritiniu laiku.

Renate Weber iškėlė nelygybės klausimą. Manau, kad Lulos da Silvos vyriausybė žengė svarbius žingsnius šia kryptimi. Lieka vis dar daug nuveikti, bet manau, kad dirva parengta.

Galiausiai norėčiau paminėti, kad turime rimtai išsiaiškinti galimybę įkurti jungtinį ES ir Brazilijos parlamentinį komitetą, nes ji yra vienintelė BRIC šalis, su kuria sustiprinome santykius, kurie nebuvo oficialiai nustatyti.

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

⁂

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, vakar mokykloje Winnenden, pietų Vokietijoje, išprotėjęs paauglys vardu Tim Kretschner nušovė penkiolika žmonių, daugiausia vaikų. Vienas iš mokytojų bandydamas apsaugoti mokinį savo kūnu buvo nužudytas. Norėčiau paprašyti, kad pirmininkė paskelbtų tylos minutę prieš balsavimą, kad pagerbtume šios tragedijos aukas.

  Pirmininkė. – Apgailestauju, bet nebuvote turbūt Rūmuose tuo laiku, bet vakar tai jau paminėta tylos minute ir ją paskelbė mūsų pirmininkas. Apgailestauju, kad jūs nedalyvavote ir nežinojote, kad tai jau įvyko.

***

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), pateikta raštu. – (RO) Manau, kad ES ir Brazilijos strateginė partnerystė yra naudinga abiem pusėms. Mano nuomone, Europos Sąjunga yra demokratijos ramstis; iš tikrųjų, Europa yra mūsų civilizacijos lopšys. Kaip strateginė partnerė Brazilija yra pusiausvyros ir stabilumo Lotynų Amerikoje tvirtovė.

ES ir Brazilijos saitų stiprinimas gali sukurti bendrą sistemą, kuri palengvins šių dviejų struktūrų vystymąsi, taip padedant didinti bendradarbiavimą tarp dviejų regionų. ES ir Brazilijos strateginis susitarimas gali būti, ne tik mano nuomone, bet, pranešėjo nuomone, taip pat ir priemonė, kuri padės skatinti demokratiją ir žmogaus teises. Be to, ši partnerystė gali prisidėti prie gero valdymo skatinimo pasauliniu lygmeniu, taip pat gero bendradarbiavimo JT sistemoje.

Palaikau pasiūlymą dėl Europos Parlamento rekomendacijos Tarybai dėl ES ir Brazilijos strateginės partnerystės ir norėčiau pasveikinti pranešėją.