Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2289(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0028/2009

Debatai :

PV 12/03/2009 - 5
CRE 12/03/2009 - 5

Balsavimas :

PV 12/03/2009 - 7.17
CRE 12/03/2009 - 7.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0141

Posėdžio stenograma
Ketvirtadienis, 2009 m. kovo 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Paaiškinimai dėl balsavimo (tęsinys)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
 

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo (tęsinys)

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0135/2009)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). – Pone pirmininke, Tibetas, kaip ir visos tautos, siekia gyventi pagal savo įstatymus ir su savo tauta, o Kinijos vyriausybė, neigdama šiuos nacionalinius siekius, naudoja tokius argumentus kaip feodalizmo, baudžiavos ir prietarų panaikinimas.

Visa tai būtų galima pavadinti F. Engelso „klaidingu sąmoningumu“: ji mano, kad tibetiečiai nesupranta, apie ką kalbama, todėl jiems neturėtų būti suteikta visiška demokratija.

Norėčiau, kad EP nariai atkreiptų dėmesį, ar ne ironiškas panašumas tarp šio argumento ir to, kuris buvo naudojamas po Prancūzijos, Nyderlandų ir Airijos nepritariamojo balsavimo. Šiame Parlamente mes dažnai girdėjome, kad žmonės neteisingai suprato klausimą, kad jie balsavo prieš kažką kitą – prieš J. Chiracą, prieš Turkijos narystę arba prieš anglosaksiškąjį liberalizmą, kad jie nesuprato, apie ką kalbama, ir kad jiems reikia daugiau informacijos.

Aš manau, kad Tibeto ar Europos Sąjungos tautų žmonės suvokia savo norus ir troškimus, todėl jiems turėtų būti suteikta teisė juos išreikšti balsuojant. Žinau, kad atsibodau kaip Katonas Vyresnysis, bet į jo žodžius galiausiai buvo įsiklausyta, todėl kaip ir kiekvienoje kalboje pakartosiu, kad turi įvykti referendumas dėl Lisabonos sutarties. Pactio Olisipiensis censenda est!

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pranešimas: Pia Elda Locatelli (A6-0067/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Pone pirmininke, Italija kenčia nuo protų nutekėjimo. Bėgant metams masinis mokslo darbuotojų išvykimas tampa aiškia tendencija. Nobelio premijos medicinos srityje laureatas Renato Dulbecco teigia, kad norintys vykdyti tyrimus išvyksta dėl tų pačių priežasčių kaip anksčiau. Jie išvyksta, nes nemato jokių karjeros perspektyvų, negauna tinkamų atlyginimų ar tyrimų finansavimo, mokslinių tyrimų centrų durys uždarytos, nes jiems trūksta ne tik lėšų, bet ir organizacijos, kad būtų galima priimti naujas grupes ir plėtoti naujas idėjas.

Italijos mokslo darbuotojai išvyksta, nes nėra infrastruktūros, visų pirma mokslo ir technologijų srityje, nėra finansavimo, atlyginimai juokingi, o atrankos sistema nepalanki geriausiems kandidatams ir apdovanojimų pristatymui. Jie išvyksta ir skundžiasi, nes mūsų universitetuose įgytas išsilavinimas yra puikus. Deja, viso kito trūksta.

Sutinku, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad mokslo darbuotojai būtų priimami į darbą viešo, skaidraus konkurso tvarka remiantis jų nuopelnais mokslu. Nuopelnai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į mokslinę kompetenciją ir mokslinius kūrinius (publikacijas). Tačiau mokslo darbuotojų karjeros nuopelnais turėtų būti laikomi ir kiti svarbūs aspektai: gebėjimas diegti naujoves, vadovavimo moksliniams tyrimams gebėjimai, mokymo ir vadovavimo gebėjimai, bendradarbiavimas su įmonėmis ir kt.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes sutinku, kad Europai reikia daugiau mokslo darbuotojų. Šis pranešimas labai svarbus, nes jame valstybės narės raginamos gerinti jaunų mokslo darbuotojų karjeros galimybes, pvz., didinant finansavimą ir suteikiant galimybes būti perkeltiems į aukštesnes pareigas ne dėl darbo stažo, o dėl kitokių pasiekimų, pvz., dėl gebėjimo diegti naujoves, pasiekimų dėl verslumo ir t. t.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. P. E. Locatelli pranešimas yra Lisabonos strategijos, skirtos iki 2010 m. padaryti Europos ekonomiką konkurencingiausia pasaulyje, peržiūros dalis ir Europos mokslo darbuotojų nuomonė yra esminė. Įvardytos keturios prioritetinės sritys, kuriose pažanga yra būtina:

– priėmimas į darbą viešo konkurso tvarka ir stipendijų perkėlimas į kitą šalį;

– socialinė apsauga ir pensijos;

– palankios užimtumo ir darbo sąlygos;

– Mokslo darbuotojų mokymas ir gebėjimai.

Šios sritys susijusios su judumu, skaidrumu, viešumu ir parama esamiems ir potencialiems mokslo darbuotojams. Sujungti švietimą, naujoves ir mokslinius tyrimus į nuoseklią politiką yra būtina siekiant veikiančios žinių ekonomikos. Mūsų pastangas kovoti su „protų nutekėjimu“ ir sukurti „protų tinklą“ sustiprins pasiūlymai, kurie sumažins biurokratines kliūtis ir padidins socialinę paramą mokslo darbuotojams. Esu ES direktyvos dėl prekybos taršos leidimais pranešėja, todėl puikiai suprantu mokslinių tyrimų svarbą ir būtinybę ugdyti talentus ir protus, kad būtų išspręstos didelės klimato problemos, su kuriomis dabar susiduriame. Džiaugiuosi, kad Airijoje sudarytas Naujovių aljansas tarp Dublino universiteto koledžo ir Dublino universiteto, kuris yra puikus investicijų į mokslo darbuotojus jų karjeros pradžioje pavyzdys.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Nors paskutiniai įvykiai aiškiai parodė, kad neoliberalią Lisabonos strategiją galima apkaltinti dėl pablogėjusios ekonominės ir socialinės padėties Europos Sąjungoje, pranešime primygtinai reikalaujama jos laikytis – su tuo mes nesutinkame,

Vis dėlto pranešime yra teigiamų aspektų, kuriems mes pritariame – mokslo darbuotojų poreikių patenkinimas, jų teisės, susijusios su darbo sąlygomis ir socialine apsauga, šeimos narių gyvenimas kartu, mokslo darbuotojų moterų teisės ir jaunų mokslo darbuotojų galimybės. Taip pat pritariame raginimui padidinti mokslinių tyrimų finansavimą ir mokslo darbuotojų skaičių.

Vis dėlto nėra aišku, kaip pasiūlyta Europos mokslinių tyrimų strategija užtikrins vienodas galimybes visose valstybėse narėse ir visuotinę teisę mokslo darbuotojams, ypač jauniems mokslo darbuotojams, pasinaudoti mokslo darbuotojams skirta partneryste, visų pirma tokiose šalyse kaip Portugalija, kuri nėra itin svarbi priimant politinius sprendimus Europos Sąjungoje, kurioje vis labiau įsigali didžiosios galios. Todėl per balsavimą dėl pranešimo mes susilaikėme.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (PSE), raštu.(PL) Pone pirmininke, ar akademinė karjera priklauso nuo judumo? Taip, tikra prasme – taip. Galima sakyti, kad judumas, ypač jaunų mokslo darbuotojų, gali turėti didelės įtakos jų būsimiems pasiekimams, nes palengvina galimybes gauti naują informaciją ir leidžia įveikti aplinkos, kurioje jie buvo mokomi, ribotumą. Vis dėlto tai dar ne viskas. Akademinė karjera pradedama anksčiau – vidurinėje mokykloje, kurioje mokiniai įgyja bendrų žinių pagrindus, visų pirma matematikoje ir moksle.

Kitas etapas – aukštasis mokslas ir magistrantūros bei doktorantūros studijos. Būtent pradiniame jauno žmogaus akademinės karjeros etape – sakau tai, remdamasis asmenine patirtimi – judumas, plačios galimybės naudotis mokslo priemonėmis ir įdomus bei perspektyvus klausimas, gvildenamas vadovaujant iškiliems mokslo darbuotojams, yra ypač svarbūs šiems jauniems žmonės – svarbesni už būsimą senatvės pensiją.

Todėl siekiant sutelkti mokslo darbuotojus svarbiausias žingsnis yra sudaryti tinkamas sąlygas tokio pobūdžio studijoms, pasitelkiant Europos technologijų institutą arba Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrą, pvz., skirti doktorantūros stipendijas, kurias galėtų gauti ES studentai ir studentai iš trečiųjų šalių ir kurios būtų plačiai paviešintos. Nuo mūsų sudarytų šeimos ir profesinio stabilumo sąlygų priklausys, ar doktorantūrą baigęs jaunimas pasirinks pramonę, ar mokslo institucijas ir ar jie sugrįš į gimtąją šalį, ar keliaus toliau.

 
  
MPphoto
 
 

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. (RO) Kai studentas svarsto pasirinkti karjerą mokslinių tyrimų srityje, fizinis judumas turi būti skatinamas kaip mokomoji patirtis, kurios negali pakeisti virtualus judumas. Turime užtikrinti, kad protingiausieji gautų pakankamą finansavimą ir kad būtų pakankamai žmonių, galinčių jiems padėti. Kai kuriais atvejais tai reikštų galimybę pasinaudoti ištekliais, esančiais už gimtosios šalies sienų.

Apie studentų, dėstytojų ir mokslo darbuotojų judumo naudą (pvz., pridėtinė vertė) privalo būti informuojama viešai. Turi būti pašalintos administracinės ir struktūrinės kliūtys. Studentai ir mokslo darbuotojai turėtų gauti stipendijas, asmenims ir institucijoms taip pat turėtų būti numatytos kitos skatinamosios priemonės.

Įgyvendinant globalizacijos politiką svarbu atsižvelgti į šiuos veiksnius: tarptautinės patirties turinčių mokslo darbuotojų reikšmę; būtinybę suteikti galimybę visiems studentams, ateityje ketinantiems tapti mokslo darbuotojais, gauti užsienio kalbos kreditų neatsižvelgiant į jų specializaciją; aukštą kokybę; ir informaciją apie galimybę studijuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus užsienyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. – (EL) Pranešimu dėl mokslo darbuotojams skirtos Europos partnerystės siekiama sustiprinti ES konkurencingumą kitų imperialistinių centrų atžvilgiu, sustabdyti mokslo darbuotojų „nutekėjimą“ ir pritraukti mokslo darbuotojus iš trečiųjų šalių.

Jame skatinamas laisvas mokslo darbuotojų judėjimas tarp valstybių, viešojo ir privataus sektoriaus, įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų, didesnė privataus ir viešojo sektoriaus sanglauda mokslinių turimų srityje, visiška mokslo priklausomybė nuo laikinų rinkos technologinių poreikių ir mokslo darbuotojų orientavimas į taikomąjį mokslą, ankstesnę bendrąją mokslo darbuotojo patirtį pripažįstant oficialia kvalifikacija.

„Mokslo formų“ įvedimas siekiant išsirinkti mokslo darbuotojus iš mokslo institucijų ar universitetų kitoje valstybėje narėje ir mokslo darbuotojų bei aukštesnes pareigas užimančių įmonių darbuotojų judumas leis stambiajam verslui išsirinkti mokslo darbuotojų crème de la crème ir priimti darbuotojus tokiomis sąlygomis, kurios leistų padidinti įmonių pelningumą (lanksčios užimtumo sąlygos, nemokamas darbas, draudimo įmokų nemokėjimas). Tai pasakytina ir apie doktorantus, kurie atlieka didžiausią mokslinių tyrimų veiklos dalį.

Mes balsavome prieš pranešimą, nes mokslo darbuotojai turi dirbti nuolatinio užimtumo sąlygomis institucijose, kurios nekonkuruoja dėl dominuojančių pozicijų, bendradarbiauja vardan mokslo plėtros ir vadovaujasi šiuolaikiniais paprastų žmonių, o ne plutokratijos ir stambiojo verslo pelno poreikiais.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. (ES) Siekiant kompensuoti mokslo darbuotojų trūkumą būtina palengvinti Europos mokslininkų, dirbančių už Europos Sąjungos ribų, grįžimą ir mokslininkų iš trečiųjų šalių, norinčių dirbti ES, atvykimą.

Daugelyje mokslo ir technologijų sričių bei pareigybių moterų tebėra nedaug. Todėl, mano nuomone, svarbu paraginti valstybes nares užtikrinti didesnę lyčių lygybę institucijose, atsakingose už mokslo darbuotojų įdarbinimą ir paaukštinimą. Svarbu, kad atrankos ir paaukštinimo procesas būtų atviras ir skaidrus.

Siekiant sukurti bendrą mokslo darbuotojų užimtumo rinką taip pat svarbu apibrėžti ir parengti bendrą Europos karjeros modelį mokslinių tyrimų srityje, taip pat parengti integruotą sistemą, skirtą informuoti apie darbo ir stažuočių pasiūlymus mokslo tyrimų srityje visoje Europoje.

Kalbėdama apie judumo gerinimą norėčiau pažymėti, kad siekiant palengvinti keitimąsi mokslininkais ir mokslininkėmis iš trečiųjų šalių, įskaitant šalis, su kuriomis jau vykdomas svarus mokslinis bendradarbiavimas (pvz., kai kuriomis Lotynų Amerikos šalimis), būtina įgyvendinti specialią, greitesnę ir ne tokią biurokratišką vizų politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, aš balsavau už P. E. Locatelli pranešimą dėl mokslo darbuotojams skirtos Europos partnerystės. Esu universiteto dėstytojas, todėl suprantu, kad Europai reikia daugiau mokslo darbuotojų, kad padidėtų jos produktyvumas ir konkurencingumas, ypač atsižvelgiant į kitų didelių pasaulio ekonomikų, pvz., JAV ir Japonijos, ir besivystančių ekonomikų, pvz., Indijos ir Kinijos, konkurenciją. Dėl šios priežasties aš pritariu pranešėjos raginimui, kad valstybės narės užtikrintų, kad mokslo darbuotojai būtų priimami į darbą viešo, skaidraus konkurso tvarka remiantis jų nuopelnais mokslui.

 
  
  

- Pranešimas: Toine Manders (A6-0051/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Pone pirmininke, aš balsavau už pranešimą.

Naujosios technologijos pakeitė mūsų gyvenimą, ir laisvalaikio veikla nėra išimtis.

Vaizdo žaidimai yra mėgstamiausias jaunimo laisvalaikio užsiėmimas Europoje ir kitur. Vis dėlto daugelis vaizdo žaidimų skirti suaugusiesiems, o jų turinys vaikams netinka.

Todėl atsižvelgiant į 2008 m. balandžio 22 d. Komisijos komunikatą dėl naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos, būtina reglamentuoti vaizdo žaidimų ženklinimą ir naudotis tokiomis priemonėmis kaip „raudonasis mygtukas“ arba PEGI Online sistema, kuri įtraukta į Europos saugesnio interneto programą.

Taip pat svarbu, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų skatindamos vaikų apsaugą ir padėdamos pramonei plėtoti šiam tikslui skirtas sistemas.

Taip pat turime atsižvelgti į faktą, kad siekdami įgyvendinti šį tikslą mes taip pat turėsime sulaukti gamintojų ir visų pirma tėvų, kurie yra svarbiausia kontrolės priemonė šeimoje, paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Aš balsavau už T. Manderso pranešimą dėl vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos. Padariau tai šiek tiek abejodamas, nes kai kuriais atvejais pagrįstas susirūpinimas tampa „moraline panika“, kuri neatitinka problemos masto. Aš nebūtinai esu įsipareigojęs žengti toliau nei dabar.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Šiame pranešime numatyti įvairūs reikalavimai, kurių turi laikytis valstybės narės, kad sumažintų žalingą vaizdo žaidimų naudojimą: mokyklos turi informuoti vaikus ir jų tėvus apie vaizdo žaidimų naudą ir žąlą; tėvai turi imtis priemonių, kad išvengtų neigiamų pasekmių jų vaikams žaidžiant vaizdo žaidimus; valstybės narės turi išnagrinėti „raudonojo mygtuko“ pranašumus įdiegiant jį žaidimų prietaisuose ir kompiuteriuose, kad nebūtų leista žaisti tam tikrų žaidimų; turi būti vykdomos nacionalinės naudotojų informavimo kampanijos; interneto kavinių savininkai turi neleisti vaikams žaisti žaidimų, skirtų suaugusiesiems; turi būti parengtas specialus visos Europos elgesio kodeksas vaizdo žaidimų gamintojams ir mažmeninės prekybos atstovams; valstybės narės turi parengti civilinius ir baudžiamuosius teisės aktus dėl mažmeninės prekybos žiauriais televizijos, vaizdo ir kompiuteriniais žaidimais.

Vaizdo žaidimai nepilnamečiams susiję su daugeliu kultūrinių ir socialinių problemų. Tačiau būtent dėl šios priežasties valstybės narės turi rasti problemų sprendimą, atitinkantį jų kultūrą ir vertybes, kad jis būtų demokratiškas tų šalių gyventojų akyse. ES institucijų pamokymai turi, galima sakyti, priešingą poveikį.

Valstybių narių gebėjimas rasti skirtingus būdus šiam klausimui spręsti taip pat svarbus, kad augtų mūsų patirtis ir žinios šioje srityje.

Dėl šių priežasčių per galutinį balsavimą aš balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Miroslav Mikolášik (PPE-DE), raštu. – (SK) Ponios ir ponai, aš norėčiau pakalbėti apie vaizdo žaidimų pramonę, kurios metinės pajamos siekia beveik 7,3 mlrd. EUR. Vaizdo žaidimai populiarėja tarp vaikų ir suaugusiųjų, todėl svarbu rengti politines diskusijas dėl jų reguliavimo pagrindų. Kai kurie vaizdo žaidimai padeda vystyti gabumus ir įgyti žinių, būtinų gyvenant XXI a. Vis dėlto norėčiau pažymėti, kad žiaurūs vaizdo žaidimai, skirti suaugusiesiems, galėti turėti neigiamą poveikį, ypač vaikams.

Todėl mūsų pareiga – apginti naudotojus, ypač vaikus. Vaikams neturėtų būti leista įsigyti vaizdo žaidimų, kurie nėra skirti jų amžiaus grupei. Europos žaidimų informacijos klasifikavimo pagal amžių sistemos įdiegimas padėjo padidinti skaidrumą perkant žaidimus vaikams, bet mažmeninės prekybos atstovai vis dar nėra gerai informuoti apie žalingą vaizdo žaidimų poveikį vaikams. Todėl būtina geriau informuoti apie šį neigiamą poveikį vaikams ir užtikrinti gamintojų, mažmeninės prekybos atstovų, naudotojų organizacijų, mokyklų ir šeimų bendradarbiavimą. Valstybės narės turi parengti priemones, kurios neleis vaikams įsigyti vaizdo žaidimų, skirtų vyresnėms amžiaus grupėms. Kartu džiaugiuosi Europos Komisijos ir Tarybos pasiūlymu dėl vaizdo žaidimų ženklinimo ir vaikams skirtų interaktyviųjų žaidimų etikos kodekso sukūrimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už T. Manderso pranešimą savo iniciatyva, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas vaizdo žaidimams.

Vaizdo žaidimų rinka yra greitai auganti pasaulio rinka. Vis dėlto vaizdo žaidimai nebėra skirti tik vaikams, vis didesnis jų skaičius skirtas būtent suaugusiesiems. Dėl šios priežasties daugelio žaidimų turinys yra netinkamas vaikams ir gali būti jiems žalingas.

Tiesa, kad vaizdo žaidimus galima naudoti švietimo tikslais, bet būtina naudoti juos pagal paskirtį kiekvienai amžiaus grupei. Dėl šios priežasties turime atkreipti ypatingą dėmesį į PEGI sistemą žaidimams klasifikuoti. PEGI Online sistema suteikia pagalbą tėvams ir nepilnamečiams, pateikdama patarimus, kaip apsaugoti nepilnamečius, ir įvairią informaciją apie internetinius žaidimus.

Pranešime taip pat pabrėžiama būtinybė valstybėms narėms užtikrinti tinkamas vaizdo žaidimų pirkimo internetu kontrolės priemones, kad nepilnamečiai negalėtų įsigyti žaidimų, kurių turinys neatitinka jų amžiaus, yra skirtas suaugusiesiems arba kitai amžiaus grupei. Pranešėjas taip pat siūlo naudoti „raudonąjį mygtuką“, kuri suteikia tėvams galimybę neleisti žaisti žaidimo, kurio turinys neatitinka vaiko amžiaus, arba apriboti nepilnamečių priėjimą tam tikromis valandomis.

 
  
MPphoto
 
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE), raštu. – (CS) Nepaisydami specialistų įspėjimų, tėvai netinkamai įvertina kompiuterinių žaidimų poveikį vaikų asmenybės vystymuisi. Vaikai ir jaunimas ištisas valandas susiduria žiauraus arba seksualinio pobūdžio kompiuterinių žaidimų turinio poveikiu. Vaikai pamėgdžioja žaidimus ir pasekmės gali būti tragiškos. Gatvių nusikaltėliai ateityje bus tik vienas iš žiaurių žaidimų įtakos elgesiui, psichologijai ir vėliau išryškėjantiems įpročiams pavyzdžių.

Todėl aš pritariu, kad vaizdo žaidimų gamintojams ir mažmeninės prekybos atstovams būtų sukurtas etikos kodeksas.

Bet priešingai nei pranešėjas manau, kad mums reikalingos ne tik savanoriškos, bet ir įpareigojančios bendrosios ES taisyklės. Su šia išlyga aš balsavau už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už T. Manderso pranešimą dėl vaizdo žaidimų naudotojų, ypač nepilnamečių, apsaugos. Manau, kad vaizdo žaidimai yra svarbūs dėl švietimo tikslų. Vis dėlto daug žaidimų skirta suaugusiesiems ir jiems būdingas smurtas, kuris naudojamas net be pagrindo. Dėl šios priežasties mes privalome užtikrinti tinkamą vaikų apsaugą ir neleisti jiems žaisti žaidimų su potencialiai žalingu turiniu, kurie skirti kitai amžiaus grupei. Galiausiai aš manau, kad vaizdo žaidimų ženklinimo etiketėmis suderinimas leis geriau suprasti ženklinimo sistemas ir skatins veiksmingą vidaus rinkos veikimą.

 
  
  

- Pranešimas: Luca Romagnoli (A6-0090/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Pone pirmininke, aš balsavau už pranešimą.

Izraelis yra svarbus Europos Sąjungos partneris Vidurio Rytuose ir įgyvendinant Europos kaimynystės politiką.

Bendrijos lygmeniu parengtas aviacijos susitarimas sudarys vienodas sąlygas visiems Bendrijos ir Izraelio oro vežėjams ir leis keleiviams visos valstybėse narėse taikyti vienodas sąlygas ir padidinti konkurenciją tarp oro vežėjų. Tai gali padėti teikti daugiau, pigesnių ir geresnių oro paslaugų tarp ES ir Izraelio.

ES turi užtikrinti, kad santykiuose su Viduržemio jūros partneriais būtų įgyvendinti bendri standartai, atitinkantys Europos teisės aktus. Tai įmanoma tik parengus išsamų susitarimą Bendrijos lygmeniu, kuriame būtų numatytas bendradarbiavimas reglamentavimo srityje arba, mažų mažiausiai, būtų užtikrintas abipusis aviacijos standartų ir procedūrų pripažinimas.

Todėl visapusiškos derybos su Izraeliu, mano nuomone, yra esminis žingsnis toliau plėtojant ES ir Izraelio santykius aviacijos srityje ir plečiant Bendrąją aviacijos erdvę Euromed teritorijoje. Sudarius susitarimą padidės oro vežėjų ir keleivių ekonominės ir socialinės plėtros galimybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Chris Davies (ALDE), raštu. Nesuprantu, kodėl Parlamentas, raginęs Izraelį panaikinti Gazos ekonominę blokadą, šiandien balsavo už pranešimą, skirtą gilinti mūsų bendradarbiavimą su ta šalimi.

Praėjęs antradienis buvo tipiška diena Gazos perėjimo punktuose. Izraelis praleido ribotą kiekį maisto, šiek tiek higienos priemonių, aliejaus maisto gaminimui ir dyzelinio krosnių kuro – iš viso 110 pilnų sunkvežimių, nors Jungtinių Tautų Pagalbos ir darbų Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūra teigia, kad Gazos ruožui kasdien reikia 500 pilnų sunkvežimių.

Neleista įvežti rašomojo popieriaus mokykloms, rūbų, baldų, elektros įrangos ir rekonstrukcijai reikalingų medžiagų. Gaza buvo subombarduota iki pamatų, o Izraelis neleidžia jos atstatyti. Kančios tęsiasi.

Ten lankėsi mūsų Pirmininkas, Javier Solana, nacionalinių parlamentų nariai, EP nariai, net Tony Blair. Visi ragino nutraukti kančias, bet Izraelis nepakeitė nieko.

Nebuvo laikas pritarti šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Aš balsavau prieš pranešimą, kuriuo siekiama sukurti bendrą aviacijos erdvę su Izraeliu. Nors teigiama priešingai, tai nėra paprastas formalus pranešimas – ES, būdama didžiausia Izraelio prekybos partnerė, sudariusi bendrą aviacijos susitarimą atneš Izraeliui didelę komercinę naudą.

Vis dėlto atsižvelgdamas į naujausius įvykius Gazoje, įskaitant žiaurias civilių žudynes ir Gazos infrastruktūros naikinimą, kuris sunaikino milijardus Europos paramos vystymuisi; atsižvelgdamas į praėjusį gruodžio mėn. priimtą Europos Parlamento sprendimą sustabdyti ES santykių su Izraeliu stiprinimo procesą; atsižvelgdamas į nuolatinį JTO rezoliucijų nesilaikymą ir gyvenviečių Vakarų Krante ir Jeruzalėje plėtrą; taip pat atsižvelgdamas į savo apsilankymą Gazoje, kurioje savo akimis mačiau, kaip Izraelis nenutraukė Gazos apgulties, kad praleistų būtiną humanitarinę pagalbą,

Manau, kad Parlamentas neturi pritarti šiam susitarimui. Specialus prekybos susitarimas su Izraeliu turėtų būti laikinai sustabdytas, kol Izraelis pradės laikytis žmogaus teisių principų ir pradės konstruktyvias ir esmines derybas su kaimynas, kad būtų įgyvendintas dvišalis konflikto sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Mairead McGuinness (PPE-DE), raštu. Per galutinį balsavimą dėl EB ir Izraelio aviacijos susitarimo aš susilaikiau. Tai buvo protesto dėl tebesitęsiančios krizės Palestinoje ženklas. Manau, kad santykiai su Izraeliu neturėtų būti stiprinami, kol jis nesiims bendrų pastangų palengvinti Palestinos gyventojų kančias ir nepradės politinio dialogo, kad būtų rastas dvišalis regiono problemų sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. (EL) Manome, kad nepriimtina diskutuoti ir Europos Parlamentui siūlyti susitarimą su Izraeliu dėl ES ir Izraelio bendros aviacijos erdvės sukūrimo, kol Palestinos žmonės tebėra žudomi kruviname kare, kurį Gazos ruože sukėlė Izraelio vyriausybė.

Tokio susitarimo pasiūlymas patvirtina ES baudžiamąją atsakomybę, nes ji, laikydamasi veidmainiškos neutralumo pozicijos, iš esmės padeda ir stiprina Izraelį ir jo vykdomą naująjį karą, kuris sukėlė didelę humanitarinę krizę tarp palestiniečių, per jį žuvo daugiau kaip 1 300 palestiniečių, kurių didžioji dauguma buvo civiliai, vaikai ir moterys, daugiau kaip 5 000 žmonių buvo sužeista, visiškai sugriauta Gazos civilinė infrastruktūra, įskaitant mokyklas ir JTO būstinę.

ES taip pat palaiko Izraelio ketinimus nugriauti daugybę namų Rytų Jeruzalėje ir be jų palikti daugiau kaip 1 000 palestiniečių, siekiant išguiti juos iš Jeruzalės. Tokiu atveju rasti išeitį Vidurio Rytuose bus dar sunkiau.

Tokiais veiksmais remiama imperialistinė ES, JAV ir NATO politika Vidurio Rytuose. Vis dėlto stiprėja žmonių solidarumas ir kova palestiniečių pusėje už nepriklausomą, teritoriškai vieningą Palestinos valstybę su 1967 m. sienomis ir sostine Rytų Jeruzalėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, aš balsavau už savo pranešimą dėl bendros aviacijos erdvės su Izraeliu sukūrimo. Nenorėčiau dar kartą kartoti priežasčių, kurios paskatino mane pritarti pranešimui. Visos jos yra įvardytos pačiame pranešime.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl reglamento (C6-0081/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. Aš balsavau prieš, nes paprastųjų tunų ištekliai nėra pastovūs, todėl jų žvejyba turi būti uždrausta, kol šie ištekliai bus atkurti.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0140/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Aš tvirtai remiu šią rezoliuciją, kurioje Šri Lankos kariuomenė ir grupuotė „Tamil Elamo išlaisvinimo tigrai“ (angl. LTTE) raginamos nedelsiant nutraukti ugnį, kad civiliai gyventojai galėtų palikti mūšio zoną. Joje smerkiami bet kokie smurto ir gąsdinimo veiksmai, neleidžiantys civiliams palikti konflikto zonos. Joje taip pat smerkiami išpuoliai prie civilius, kuriuos užfiksavo Tarptautinė krizių grupė. Abi pusės turi laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir ginti bei padėti civiliams gyventojams mūšio zonoje, taip pat saugiojoje zonoje. Europos Parlamentas taip pat susirūpinęs dėl perpildytų Šri Lankos vyriausybės įsteigtų pabėgėlių stovyklų ir jose sudaromų prastų sąlygų. Mes pareikalavome, kad tarptautinės ir nacionalinės humanitarinės organizacijos bei žurnalistai galėtų laisvai pateikti į mūšio zoną ir pabėgėlių stovyklas. Mes taip pat raginame Šri Lankos vyriausybę bendradarbiauti su šalimis ir pagalbos organizacijomis, kurios norėtų ir galėtų evakuoti civilius.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean Lambert (Verts/ALE), raštu. Džiaugiuosi dėl šios dienos rezoliucijos dėl Šri Lankos. Tai, kas vyksta šalies šiaurėje, yra tragedija, kurios nemato pasaulis, nes humanitarinėms organizacijoms ir žurnalistams nebuvo laisvai leista pamatyti to, kas vyksta, ir jie turi pasikliauti šališka informacija. Net prieš karinius vyriausybės veiksmus atviros diskusijos nebuvo įmanomos dėl spaudos ir politinio puolimo.

Ilgalaikis karinis konflikto sprendimas neįmanomas, galimas tik politinis sprendimas, kuriuo būtų pripažintos visų salos gyventojų teisės. Abi pusės privalo nedelsdamos nutraukti ugnį, kad išvaduotų žmonės nuo kančių. Jei, kaip teigia abi pusės, svarbiausia – tamilų žmonių interesai, kam reikalingos šios nesibaigiančios kančios? Kokia šių kančių prasmė ieškant ilgalaikio sprendimo? Taikos derybose turi dalyvauti visos suinteresuotos šalys. Jei abi pusės norės, kanalai dialogui bus atviri. Bet siekiant, kad žmonės tikėtų rezultatais, smurtas ir priespauda turi liautis, taip pat reikia aktyviai įgyvendinti žmogaus teisių priemones ir įstatymo viršenybę. Tarptautinė bendrija yra pasiruošusi sumažinti kančias dabar ir padėti per ilgąjį laikotarpį.

 
  
MPphoto
 
 

  Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. – (NL) 2006 m. rugsėjo 9 d., 2009 m. vasario 5 d. ir vakar Europos Parlamente buvo surengtos diskusijos dėl nesibaigiančio beviltiško konflikto tarp tamilų ir sinhalų Šri Lankos saloje. Dalyvavau visose šiose diskusijose ir dalyvaudamas visada raginau nepalaikyti kurios nors vienos pusės, bet siekti, kad abi pusės susitartų dėl taikos sutarties. Bet kokiomis aplinkybėmis tokioje sutartyje turėtų būti numatytas savivaldą turintis tamilų regionas šalies šiaurės rytuose.

Vakar Ch. Tannock ir G. Van Orden teigė visai ką kita. Jie užsiminė apie tamilų pasipriešinimo judėjimo žiaurumą ir norėjo pasiūlyti visą įmanomą paramą sinhalų vyriausybei. Bet toks požiūris neįvertina fakto, kad abi pusės naudoja nepriimtiną smurtą ir kad būtent vyriausybė nutraukė norvegų pradėtą taikos procesą.

Džiaugiuosi, kad šiandien buvo priimta rezoliucija, į kurią įtraukta daugelis J. Evanso pateiktų pakeitimų ir kuria raginama leisti teikti humanitarinę pagalbą, siūlomas tarpininkavimas ir taikus konflikto sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Tobias Pflüger (GUE/NGL), raštu. (DE) Šri lankos kariuomenė kare prieš Tamil Elamo išlaisvinimo tigrus (angl. LTTE) elgiasi ypač žiauriai visiškai nepaisydama civilių. Per šios kariuomenės išpuolius civiliai nuolat žūsta arba yra sužalojami. Šimtai tūkstančių yra izoliuoti ir daugelis negali gauti jokios humanitarinės pagalbos. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas padėtį apibūdino kaip vieną katastrofiškiausių iš kada nors matytų.

Būtina, kad abi pusės – Šri Lankos kariuomenė ir LTTE – nedelsdamos nutrauktų ugnį. To reikalauti turėtų visos tarptautinės organizacijos ir vyriausybės.

Užsienio reikalų komitete britų konservatorius Ch. Tannock, atstovaujantis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijai, sulaukė pritarimo savo reikalavimui dėl „laikino ugnies nutraukimo“. Tai būtų reiškę paramą žiauriai Šri Lankos vyriausybės karo politikai ir leidimą rengti išpuolius prieš civilius.

Aš balsavau už rezoliuciją, nes, laimei, Europos Parlamento narių dauguma, įskaitant PPE-DE frakciją, nepritarė nehumaniškai Ch. Tannocko ir britų konservatorių politikai ir balsavo už reikalavimą nedelsiant nutraukti ugnį.

Įtraukdama LLTE į teroristų organizacijų sąrašą ES parodė savo šališkumą ir suteikė LTTE de facto leidimą tęsti šaudymą. Dėl šios priežasties tuo metu vykusios derybos, kuriose tarpininkavo Norvegija, žlugo ir galėtų būti pratęstos tik su dideliais sunkumais ir už ES ribų.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, aš pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl blogėjančios humanitarinės padėties Šri Lankoje, todėl balsavau už jos priėmimą. Mano nuomone, atsižvelgiant į nepaprastą 170 000 civilių padėtį, kurie yra įkalinti Šri Lankos kariuomenės ir Tamil Elamo išlaisvinimo tigrų (angl. LTTE) karo zonoje ir negauna būtinos pagalbos, Šri Lankos kariuomenė ir LTTE turi nedelsdami nutraukti ugnį, kad civiliai gyventojai galėtų palikti mūšio zoną. Aš taip pat manau, kad nacionalinėms ir tarptautinėms organizacijoms turėtų būti leista pateikti į mūšio zoną.

 
  
  

- Pranešimas: Vincenzo Aita (A6-0086/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Pone pirmininke, aš balsavau už pranešimą. Sena indų patarlė sako, mes nepaveldime žemės iš savo tėvų, mes skolinamės ją iš savo vaikų. Žemės ūkio paskirties žemė pietų Europoje siunčia perspėjimą: ji patiria vis stipresnį aplinkos poveikį ir neigiamas jo pasekmes, pvz., hidrogeologinio stabilumo pažeidimą, jūros vandens lygio kilimą ir to lemiamą dirvožemio įdruskėjimą, žemės ūkio paskirties dirvožemio praradimą, biologinės įvairovės mažėjimą, didesnę neigiamų gaisrų, poveikio augalams ir gyvūnams naštą.

Todėl akivaizdu, kad vienas iš žemės ūkio prioritetų turi būti bendro veiksmų plano parengimas, visų prima pasitelkiant programas, skirtas išvengti žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo ir ją apsaugoti.

Siekiant kovoti su prastėjančia dirvožemio kokybe turi būti parengta dirvožemio priežiūros strategija, didesnį dėmesį skiriant žemės ūkyje naudojamų hidraulinių sistemų priežiūrai ir želdinimo mišku programoms. Taip pat svarbi sausringųjų zonų žemdirbystės technika, tinkamų genotipų pasirinkimas ir suminio garavimo kontrolė.

Mes taip pat turime parengti mokymo ir tobulinimosi programas dirbantiesiems sektoriuje ir visuomenei, kad įgyvendintume du tikslus – rastume konkrečius sprendimus ir geriau supažindintume naudotojus su būtinybe tvariau naudoti gamtos išteklius ir žemę.

 
  
MPphoto
 
 

  Constantin Dumitriu (PPE-DE), raštu. (RO) Į dirvožemio kokybės prastėjimą negalima nekreipti dėmesio. Todėl aš džiaugiuosi iniciatyva parengti pranešimą, skirtą kovai su šia problema. Žemės ūkis yra geriausia priemonė šiai tendencijai sustabdyti, jei tik bus atsižvelgiama į dirvožemio ir klimato sąlygas.

Vis dėlto pateiktuose pakeitimuose, kuriems pritarė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, aš pabrėžiau, kad, mano nuomone, šis pranešimas turėtų apimti visą Europos Sąjungą. Deja, klimato kaita ir dirvožemio kokybės prastėjimas nėra pavieniai atvejai, todėl mūsų pozicija, remiantis solidarumo principu, turi būti nuosekli visoje ES.

Pranešėjas taip pat pabrėžė, kad mus reikia ne tik pripažinti dirvožemio kokybės prastėjimo problemą, bet ir skirti būtinų finansinių išteklių kovai su neigiamomis jos pasekmėmis. Džiaugiuosi, kad Europos ekonomikos atgaivinimo plane veiksmams, susijusiems su prisitaikymu prie naujų klimato kaitos išbandymų, numatyta 500 mln. EUR. Vis dėlto tai trumpalaikiai veiksmai. Manau, kad Europos Sąjungai reikia integruotos veiksmų strategijos, kuriai būtų numatytos finansinės lėšos ir kuri būtų skirta išvengti ir kovoti su klimato kaitos poveikiu, ypač dirvožemio kokybės prastėjimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu.(PT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos parlamento rezoliucijos dėl Pietų Europos žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos, nes manau, kad bendrosios žemės ūkio politikos gairėse turi būti numatytos kovos su klimato kaitos poveikiu ir dirvožemio apsaugos priemonės.

Privalau pabrėžti būtinybę įkurti Europos išankstinio perspėjimo ir sausros stebėsenos centrą ir sustiprinti koordinuotus ES veiksmus gaisrų atveju.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pozicija atmesti įvairius šio pranešimo pasiūlymus, kad būtų pritarta jų alternatyviam pasiūlymui, yra apgailėtina. Nors esama trūkumų, mes sutinkame su daugeliu pateikto pranešimo aspektų, ypač su tuo, kad žemės ūkis yra geriausia priemonė išvengti dirvožemio kokybės prastėjimo ir reikalinga protinga strategija šiai veiklai vykdyti. Mes taip pat pripažįstame gyventojų, užsiimančių žemės ūkiu, indėlį kovojant su dykumėjimu ir esminį gamintojų vaidmenį išsaugant augmeniją regionuose, kenčiančiuose nuo nuolatinės sausros. Mes taip pat pritariame nuostatai dėl neigiamo intensyvios žemdirbystės, kurią daugiausia skatina žemės ūkio pramonė, poveikio dirvožemio erozijai, dėl kurios jis tampa nederlingas.

Vis dėlto manome, kad pranešime turėjo būti labiau įsigilinta į ES ir vyriausybių, pvz., Portugalijos, žemės ūkio politikai tenkančią atsakomybę, nes būtent jų politika paskatino per daug intensyviai naudoti dirvožemį ir vandenį ir padarė žalą aplinkai. Vis dėlto tikimės, kad šias problemas būtų galima įveikti atsisakius tokios žemės ūkio politikos. Mes pritariame žemės ūkio paramos susiejimui su gamyba, kuris leistų augti šalių, pvz., Portugalijos, žemės ūkio produktų gamybai ir modernizuoti svarbiausią sektorių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Šiame pranešime, kuris nėra jokio teisėkūros proceso dalis, rekomenduojama ES miškininkystės politika, specialus ES fondas su klimato kaita susijusiems prevencijos veiksmams finansuoti ir Europos išankstinio perspėjimo ir sausros stebėsenos centras ir kt.

Mes manome, kad aplinkosaugos atsakomybė už žemės ūkio paskirties žemė visų pirma turi priklausyti valstybėms narėms. Nėra jokių priežasčių tokiu būdu apriboti valstybių narių veikimo laisvę šioje srityje.

June List partija norėtų pareikšti, kad šiuo atveju reikia džiaugtis, kad Europos Parlamentui nėra suteiktos bendro sprendimo priėmimo galios ES žemės ūkio politikoje. Priešingu atveju ES patektų į protekcionizmo ir didėjančių subsidijų įvairiems specialiems žemės ūkio poreikiams spąstus.

Aš balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. (RO) Klimato kaita paspartino dirvožemio kokybės prastėjimo ir dykumėjimo procesus, ypač pietryčių Europoje esančiose valstybėse narėse, įskaitant Rumuniją. Todėl šias problemas reikia spręsti koordinuotai, nuosekliai iš naujo apsvarstyti žemės ūkio politiką ir keistis patirtimi ir pažangiąja patirtimi su kitomis valstybėmis narėmis, koordinuojant Europos Komisijai.

Aš tvirtai tikiu, kad yra daug veiksmingo dirvožemio ir vandens valdymo bei atsparių kultūrų, kurios gali atgaivinti dirvožemį, auginimo pavyzdžių. Yra daug specialių mokslinių tyrimų institutų šioje srityje, vienas jų įsikūręs rinkiminėje apygardoje, kuriai aš atstovauju Rumunijoje – Dolj. Keitimasis patirtimi ir jos taikymas dykumėjančiose teritorijose gali padėti atgaivinti žemę, kad ją būtų galima naudoti žemdirbystės tikslais, ir paskatinti gamybą. 2009 m. Bendrijos biudžete numatytas bandomasis projektas yra puiki galimybė tai padaryti. Pritariu pranešėjo pasiūlymui įkurti Europos išankstinio perspėjimo ir sausros stebėsenos centrą.

Raginu Komisiją atsakingai spręsti šią problemą per BŽŪP peržiūrą ir suteikti valstybėms narėms veiksmingas finansines priemones, kurios padėtų kovoti su dykumėjimu, kad Europos piliečiams būtų užtikrintas tvarus žemės ūkis maisto saugumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. (RO) Džiaugiuosi dėl kolegos parengto pranešimo, kuriame paliestas ekonominiu ir socialiniu požiūriu labai svarbus klausimas. Prastėjanti dirvožemio kokybė neigiamai veikia ne tik tam tikrų regionų žmonių gyvenimą, bet ir ekonominės plėtros potencialą. Pastaraisiais metais Rumunijoje išryškėjo galima šio reiškinio žala: sugriauti namai, be pragyventi būtinų reikmenų likę žmonės, 30–40 proc. sumažėjusi žemės ūkio gamyba ir pietų regionui iškilusi dykumėjimo grėsmė.

Ekonominis šio reiškinio poveikis neginčytinas: sumažėjo nukentėjusiuose regionuose gyvenančių piliečių pajamos, o maisto kainos išaugo. Dėl šios priežasties Europos Sąjunga, remdamasi solidarumo principu, yra įpareigota prisidėti prie kovos su šiuo reiškiniu ir paremti nuo jo nukentėjusius. Rašytiniame pareiškime 0021/2009, kurį pateikiau su savo kolega, aš taip pat nurodžiau, kad ES reikalingos specialios finansinės priemonės, skirtos išvengti ir kovoti su klimato kaitos padariniais. Šios priemonės turi būti lanksčios, kad lėšas būtų galima panaudoti per trumpiausią įmanomą laiką, taip pat turėtų būti parengtos vidutinės trukmės ir ilgalaikės strategijos bei veiksmų planai, kuriuose būtų atsižvelgta į įvairų klimato kaitos poveikį ES regionams.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, džiaugiuosi V. Aitos pranešimu dėl Europos Sąjungos, o ypač Pietų Europos, žemės ūkio paskirties žemės kokybės prastėjimo problemos ir sprendimo naudojant ES žemės ūkio politikos priemones.

Aš pritariu pranešimo tikslui pateikti gaires, idėjas ir praktinius pasiūlymus, kurie būtų tinkamai apsvarstyti siekiant parengti bendrą strategiją, skirtą žemės ūkio paskirties žemei atstatyti, apsaugoti ir pagerinti. Atsižvelgdamas į dabartinę krizę norėčiau pažymėti, kad dirvožemio apsauga yra priemonė išsaugoti mūsų gamybos potencialą, kuris turi politinę ir strateginę reikšmę, išlaikyti importo ir eksporto balansą ir užsitikrinti tam tikrą autonomiją ir veiksmų laisvę per derybas daugiašaliuose forumuose.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0110/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Per šią finansų ir ekonomikos krizę svarbu išsaugoti ir stiprinti darbuotojų teises, siekiant užtikrinti, kad krizės našta negultų tiems, kuriems ją sunkiausia panešti. Taip neatsitiks, jei mes užtikrinsime, kad darbdavių ir darbuotojų jėgų balansas nepasikeistų darbdavių naudai. Todėl aš pritariu šiai rezoliucijai, tik norėčiau, kad ji būtų griežtesnė.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, aš balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių, turinčių Europos asociacijų statutą, veikloje. Atsižvelgdami į paskutinius Europos Teisingumo Teismo sprendimus, turime palengvinti konstruktyvų institucijų ir darbuotojų dialogą. Be to, aš sutinku su nuostata, kad Komisija turėtų įvertinti tarpvalstybinio pobūdžio problemas įmonių valdymo, mokesčių teisių ir darbuotojų finansinių įnašų į akcininkų programas atžvilgiu.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0112/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už pranešimą, nes pritariu iniciatyvai, raginančiai valstybes nares parengti bendradarbiavimo priemones, skirtas išvengti žalingo poveikio šeimoms, ypač vaikams, kurį sukelia gyvenimas atkirai nuo tėvų ir tarp jų esantis atstumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Šis pranešimas dėl migrantų vaikų, paliktų kilmės šalyje, apibūdina skaudžią padėtį, kurioje atsiduria vaikai, kai jie paliekami vieni arba su daugiau ar mažiau geranoriškomis trečiosiomis šalimis, kai kyla grėsmė, kad su jais bus elgiamasi netinkamai, atsiranda psichologinių problemų arba rūpesčių, susijusių su mokymusi, socializacija ir kt.

Tai įrodo, kad migracija yra žmonių drama, sukurianti nežmoniškas sąlygas.

Būtina viską sutvarkyti, būtina skatinti šeimų vienybę pažįstamoje kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje.

Kitaip tariant – ir tai vienintelis sprendimas – būtina pakeisti imigracijos srautų kryptį, atkalbėti tuos, kurie ketina palikti savo šalį, skatinti vystymąsi ir užtikrinti, kad šeimos vėl susijungtų tik kilmės šalyje.

Štai kaip turėtų būti panaudotos lėšos, kurias skiriate „importui“ ir žmonių, kuriuos sužavėjo jūsų pateiktas įvaizdis, prisitaikymui Europoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Visiems žinoma, kad Europa nori rūpintis viskuo ir būti visur. Parengdamas šią rezoliuciją dėl migrantų vaikų, paliktų kilmės šalyje, Europos Parlamentas perlenkė lazdą teikdamas demagogiškus pasiūlymus, kuriais siekiama kaltę suversti valstybėms narėms.

Mums sakoma, kad Sąjunga neskyrė pakankamai dėmesio savo šalyje paliktiems vaikams, kai jų tėvai migruoja. Valstybės narės turi imtis priemonių šių paliktų vaikų padėčiai pagerinti ir užtikrinti normalią jų raidą, švietimą ir socialinį gyvenimą. Tai lyg svajonė! Po priemonių, skatinančių šeimas vėl susijungti priimančioje šalyje, ir pačių šeimų teisės gyventi kurioje nors šalyje, atėjo laikas priemonėms, skirtoms vaikams, kurie niekur nemigruoja.

Taip imigracijos problema nebus išspręsta. Laikomasi klaidingo požiūrio. Reikia padėti ne paliktiems vaikams, reikia padėti ir paskatinti likti namuose tų šalių šeimas ir visus gyventojus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Nykstant ES vidaus sienoms, galimybės ieškoti darbo kitose ES valstybėse narėse auga. Tai labai sveikintinas dalykas, leidžiantis žmonėms patiems imtis ko nors, kas pagerintų jų ir jų šeimų gyvenimą.

Pranešėjas šį faktą pripažįsta, bet didžiausią dėmesį sutelkia į neigiamus aspektus, kuriuos gali sukelti tėvų išvykimas ieškoti darbo svetur.

Manau, kad Europos Parlamentui nederėtų įkyriai reguliuoti atskirų valstybių narių socialinės ir švietimo politikos. Turime parodyti savo pagarbą ir pasitikėjimą valstybėmis narėmis ir jų demokratiškai išrinktais parlamentas, kurie savarankiškai prižiūri savo piliečius ir jų gerovę.

Aš balsavau prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. (RO) Balsavau už šį Europos Parlamento pranešimą, skirtą vaikų, kuriuos į užsienį dirbti išvykę tėvai paliko kilmės šalyje, padėčiai pagerint.

Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad tokio pobūdžio įsipareigojimų nepakanka. Turime imtis konkrečių priemonių užtikrinti normalią vaikų raidą sveikatą, švietimą ir socialinį gyvenimą bei sėkmingą jų integraciją į visuomenę ir – vėliau – į darbo rinką.

Pvz., nacionalinės valdžios institucijos turi parengti įvairias švietimo programas, skirtas šiai problemai spręsti. Šiomis programomis galėtų naudotis ne tik vaikai, bet ir jų migrantai tėvai. Pastarieji taip pat turėtų dalyvauti informavimo ir mokymo programose, kurios informuotų juos apie neigiamas darbo užsienyje pasekmes šeimos gyvenimui, ypač vaikams.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, po J. Anderssono žodinio klausimo aš balsuosiu už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl migrantų vaikų. Paskutiniaisiais dešimtmečiais darbo migracija nuolat augo ir daugiausia pasaulio migrantų – 64 mln. – įsikūrė Europoje. Be to, aš manau, kad migracija gali turėti teigiamos įtakos kilmės šalies namų ūkiams, ne pervedamos lėšos ir kiti būdai sumažina skurdą ir padidina investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Todėl sutinku, kad privalome paraginti valstybes nares imtis priemonių siekiant pagerinti vaikų, kuriuos jų tėvai paliko kilmės šalyje, padėtį ir užtikrinti normalią jų raidą švietimą ir socialinį gyvenimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl migrantų vaikų, paliktų kilmės šalyje, nes manau, kad būtina pagerinti šių vaikų padėtį. Visi vaikai turi teisę į pilną šeimą ir švietimą, kad galėtų darniai augti. Manau, kad privalome padėti šiems vaikams, nes jie yra Europos ir Europos Sąjungos ateitis.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. Privalome padaryti viską, kad padėtume imigrantų vaikams puoselėti jų potencialą ir klestėti naujoje aplinkoje.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0104/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) June List teigiamai vertina būsimą Europos Sąjungos plėtrą. Vis dėlto labai svarbu, kad šalys kandidatės de facto atitiktų nustatytus reikalavimus ir per stojimą būtų visiškai demokratiškos valstybės, kuriose įtvirtinti teisinės valstybės principai. Šalis turi atitikti Kopenhagos kriterijus, teisės aktai, dėl kuri susitariame, turi būti ne tik priimti, bet ir įgyvendinti, taip pat svarbu užtikrinti teisinį tikrumą.

Trys šalys, apie kurias šiandien kalbėjome, yra ateityje potencialios valstybės narės, bet svarbu, kad mes netaikytume mažesnių reikalavimų. Patirtis parodė, kad didžiausia pažanga pasiekiama prieš derybas dėl narystės, per derybas ji sulėtėja, ypač jei tikimasi sėkmingos jų baigties.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Aš balsavau už rezoliuciją dėl 2008 m. Kroatijos pažangos ataskaitos ir džiaugiuosi, kad Europos Parlamente ji buvo priimta didele balsų dauguma.

Rezoliucijoje pripažįstama, kad 2008 m. Kroatija pasiekė puikių rezultatų priimdama įstatymus ir įgyvendindamas ES narystei būtinas reformas. Šiuos rezultatus reikia nuolat gerinti priimant ir įgyvendinant reformas.

Aš manau, kad Slovėnijos ir Kroatijos konfliktas dėl sienų bus sėkmingai išspręstas, asmeniškai dalyvaujant Komisijos nariui O. Reinui, ir jo sprendimas patenkins abi puses, kad būtų galima siekti sparčios stojimo proceso pažangos. Žinoma, siekiant teigiamo rezultato, reikalingas Slovėnijos ir Kroatijos vyriausybių sutarimas ir geranoriškumas, ieškant tinkamo ir tvaraus sprendimo.

Šioje rezoliucijoje turime kalbėti ne tik apie Kroatiją. Turime nepamiršti vadovaujančio Slovėnijos vaidmens, dėl kurio Balkanuose prasidėjo proeuropietiška raida. Slovėnija buvo pirmoji Balkanų šalis, įstojusi į ES, ji tapo euro zonos nare ir yra pavyzdys bei įkvėpimas kitoms Balkanų šalims.

Tikiu, kad derybos dėl narystės su Kroatija bus baigtos iki 2009 m. pabaigos.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, aš nepritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl Kroatijos pažangos, todėl balsavau prieš jį. Europos Parlamente esu daug kartų sakęs, kad Kroatijos pažanga nėra pakankama. Tegul grąžina tai, ką pavogė iš mūsų Istrijos ir Dalmatijos pabėgėlių po 1947 m. Tik tada mes galėsime svarstyti Kroatijos narystę Europos Sąjungoje. Jeigu nepavyks išspręsti ginčo dėl ištremtųjų iš Istrijos, Rijekos ir Dalmatijos nuosavybės, dviejų tautų dialogas bus neįmanomas.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Aš vertinu visas pastangas, kurių imasi Kroatija ir Europos Sąjunga, kad sustiprintų tarpusavio santykius. Pritariu tolesniam bendradarbiavimui ir bendram esamų problemų sprendimui, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kroatijos vyriausybė nori išspręsti vidaus ir dvišales problemas, su kuriomis ji dabar susiduria. Remdamiesi Europos solidarumu, nepaisydami skirtumų ir kliūčių, turime padėti jiems įgyvendinti šį siekį.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0105/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu.(PT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitos. Atsižvelgdama į sulėtėjusį Turkijos reformų procesą, Turkijos vyriausybė turi parodyti politinę valią tęsti reformų procesą, kuriam ji įsipareigojo 2005 m., ir siekti demokratinės ir pliuralistinės visuomenės.

 
  
MPphoto
 
 

  Jens Holm ir Eva-Britt Svensson (GUE/NGL), raštu. − Mes pritarsime Turkijos narystei Europos Sąjungoje, jei šali atitiks Kopenhagos kriterijus ir jei narystei pritars Turkijos gyventojai. Vis dėlto apgailestaujame, kad šiandien negalėjome balsuoti už Turkijos pažangos ataskaitą. Deja, pranešime yra didelių trūkumų ir nepagrįstų reikalavimų. Pvz., 20 dalyje keliami nepagrįsti reikalavimai demokratinei partijai. 29 dalyje Turkija skatinama glaudžiai bendradarbiauti su TVF, o 31 dalyje sakoma, kad šalis yra įpareigota sudaryti laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalims. Pranešime nepakankamai dėmesio skiriama žmogaus teisių pažeidimams arba kritinei tautinių mažumų, ypač kurdų, padėčiai. Armėnų genocidas nepaminėtas iš viso, todėl šis pranešimas skiriasi nuo ankstesniųjų parlamento rezoliucijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marine Le Pen (NI), raštu. – (FR) Europos Parlamentas dar kartą priėmė veidmainišką rezoliuciją, kurioje Turkijos vyriausybė raginama parodyti politinę valią įgyvendinti reformas.

Tiesa ta, kad jūs siekiate bet kokia kaina ir nepaisydami Europos žmonių norų tęsti derybas dėl Turkijos narystės Europos Sąjungoje, nors ši toliau atsisako pripažinti Kiprą ir nevykdo demokratinių reformų.

Turėjote pasiūlyti Turkijai privilegijuotą partnerystę, bet tokiu atveju tektų pripažinti, kad Turkija nėra Europos valstybės ir kad jai Europos Sąjungoje – ne vieta.

Buvo puikus laikas parodyti pagarbą Europos žmonių nuomonei, kurių dauguma griežtai nepritaria jūsų pasmerktam projektui ir norėtų, kad derybos būtų nutrauktos kartą ir visiems laikams.

Norėčiau jums priminti, kad dabar, kai Europos tautos kovoja su fundamentalistų tinklais, o Prancūzijoje kyla grėsmė pasaulietiškumo principui, nes mūsų žemėje stiprėja karingas islamizmas, labai pavojinga tęsti stojimo derybas su tauta, kuri, be jokių abejonių, yra garbinga, bet kurios vyriausybė gina radikalųjį islamą.

 
  
MPphoto
 
 

  Fernand Le Rachinel (NI), raštu. – (FR) Kaip ir ankstesniuose pranešimuose dėl Turkijos, šiame R. Oomen-Ruijten pranešime nekvestionuojama Briuselio dogma, kad „Turkija privalo tapti Europos Sąjungos nare“ Taigi, N. Sarkozy, dar kartą nesilaikydamas rinkimų pažadų, per pirmininkavimą Europos institucijoms atidarė du stojimo derybų skyrius.

Vis dėlto mūsų žmonės nepritaria šios Azijos šalies narystei, kurioje po armėnų genocido ir kitų krikščioniškųjų bendruomenių išnykimo 99 proc. gyventojų yra musulmonai. Šaliai vadovauja islamistų partija, o jos kariuomenė yra okupavusi Kipro Respublikos, kuri yra ES narė, teritoriją. Žmonės taip pat nepapiršo, kad daugelį amžių turkai kėlė didžiausią grėsmę Europai. Tik XIX a. graikai, rumunai, bulgarai ir serbai atsikratė osmanų jungo.

Eurokratų užsispyrimas atverti Turkijai kelią į Europą, kaip ir jų užsispyrimas dėl Lisabonos sutarties, rodo, kad Briuselio Europa yra nedemokratiška ir antieuropietiška. Birželio 7 d. mūsų žmonės turės galimybę išreikšti savo valią kurti naują Europą: laisvų ir nepriklausomų Europos tautų Europą.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard ir Erik Meijer (GUE/NGL), raštu. – (NL) Šiame Parlamente išsiskiria trys nuomonių grupės dėl būsimos Turkijos narystės ES.

Pirmoji nuomonė, kuriai pritarė buvęs JAV Prezidentas G. W. Bush, yra ta, kad narystė yra labai pageidautina, nes Turkija gali pasiūlyti daug pigaus darbo ir karių ir yra lojali NATO narė.

Antroji nuomonė yra ta, kad Turkijos narystė visada bus nepageidautina, nes šalis laikoma azijietiška, islamiška, per didele ir per daug pavojinga.

Mes ir mūsų frakcija visada laikėmės trečiosios nuomonės, kad Turkija privalo turėti galimybę prisijungti prie ES, jei to pageidautų. Tai labai svarbu daugeliui turkų kilmės europiečių.

Bet iki to laiko šalis turi tapti visapusiška demokratija, kurioje nebūtų politinių kalinių, uždraustos žiniasklaidos ir oficialiai uždraustų politinių partijų. Kurdų kalbai turi būti suteiktos lygios teisės įstaigose, švietime ir žiniasklaidoje, turi būti panaikintas aukštas 10 proc. rinkimų į parlamentą slenkstis, o decentralizuotoje valstybėje pietryčiuose kurdams turi būti suteikta autonomija. Neturi būti neigiamas 1915 m. armėnų genocidas, lygiai taip kaip vokiečiai negali neigti žydų genocido 1938–1945 m. Šiuo požiūriu R. Oomen-Ruijten pranešimas yra labai silpnas. Dėl šios priežasties mes, deja, manome, kad turime balsuoti prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Jules Maaten (ALDE), raštu. – (NL) R. Oomen-Ruijten pranešimo 45 dalyje nurodoma, kad ES stojimo derybos su Turkija turėtų būti išplėstos. Nyderlandų Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (VVD) tam griežtai nepritaria. VVD nuomone, Turkija pastaraisiais metais padarė per mažai pažangos, todėl nėr jokios priežasties paspartinti derybas.

VVD mano, kad Turkija visų pirma privalo įgyvendinti daug griežtų įsipareigojimų. Jeigu Turkija šių įsipareigojimų neįgyvendins iki šių metų pabaigos, VVD nuomone, stojimo derybos turi būti sustabdytos. Manome, kad dabar ne laikas rodyti Turkijai palankumą. Priešingai – atėjo laikas, kai Turkija turėtų parodyti palankumą ES.

Nepaisydama griežto nepritarimo 45 daliai VVD delegacija nusprendė balsuoti už bendrą pranešimą, nes pritaria likusiam jo tekstui.

 
  
MPphoto
 
 

  Yiannakis Matsis (PPE-DE), raštu. – (EL) Aš balsavau už bendrą R. Oomen-Ruijten pranešimą. Vis dėlto norėčiau aiškiai pabrėžti, kad nepritariu, nesu saistomas ir todėl balsavau prieš 40 dalies pakeitimą 9, kurį pateikė Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas ir papildė pranešėja. Pakeitimas skamba taip: „išskyrus laikinus pereinamojo laikotarpio nukrypimus“ (kalbama apie laikinus nukrypimus nuo keturių pagrindinių ES laisvių) ir yra pridėtas prie galutinio teksto. Paaiškindamas savo balsavimą norėčiau pasakyti, kad šis pakeitimas manęs neįpareigoja ir aš jam nepritariu, nes manau, kad jis trukdys ieškant demokratinio ir europietiško Kipro problemos sprendimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš pritariau šiam pranešimui, kuriame išsamiai aprašyti Turkijos ir ES santykiai ir narystei būti dalykai.

Aš ir tie, kuriems aš atstovauju, tvirtai remia Turkijos narystę ES ir ne tik todėl, kad mūsų šalys palaiko gerus santykius. Mes nuoširdžiai tikime, kad ES turi didžiulį potencialą daryti įtaką pokyčiams. Valstybių narių iš Rytų Europos piliečiai gali patvirtinti, kad aiški europinė perspektyva susijusi su radikaliais pokyčiais vidaus diskusijose ir formuojant šalies užsienio politiką.

Aš tvirtai tikiu, kad kai Turkijos narystės klausimas bus „kada“, o ne „jei“, bus lengviau išsklaidyti įtampą, kuri kursto dabartinę socialinę poliarizaciją. Būtent dėl šios priežasties ES turi duoti aiškų ženklą dėl stojimo proceso užbaigimo per priimtiną laikotarpį. Jis suteiks postūmį reformų procesui ir bendradarbiavimui abiem pusėms aktualiais klausimais.

Kita vertus, ši realybė nekeičia fakto, kad ES tikisi, jog iki to laiko Turkijos valdžios institucijos ryžtingai laikysis partnerės ir būsimos ES narės vaidmens, įskaitant santykius su svarbiomis Vidurio Rytų ir Eurazijos valstybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Esu socialdemokratė, todėl balsavau už šį pranešimą, kad paremčiau Turkiją stojimo procese. Raginu Europos Komisiją ir Tarybą paspartinti derybų procesą ir atidaryti Energetikos skyrių, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos krizę ir į svarbų Turkijos vaidmenį užtikrinant Europos energetikos saugumą.

Aš taip pat džiaugiuosi, kad Turkijos parlamentas 2008 gegužės mėn. priėmė užimtumo priemonių paketą, kuris skirtas paskatinti moterų, jaunimo ir neįgaliųjų užimtumą. Vis dėlto norėčiau išreikšti susirūpinimą dėl nepatenkinamos padėties darbo rinkoje, kurioje darbas siūlomas tik 43 proc. dirbančių gyventojų, ir ypač dėl sumažėjusio bendro moterų užimtumo lygio.

Pritariu Turkijos vyriausybei skirtiems reikalavimams įgyvendinti realias priemones, skirtas sustiprinti moterų vaidmenį politiniame, ekonominiame ir finansų sektoriuose, pvz., taikant laikinas priemones, kad būtų užtikrintas aktyvus jų dalyvavimas politikoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, aš balsavau prieš 2008 m. Turkijos pažangos ataskaitą. Akivaizdu, kad yra per daug neišspręstų klausimų, neleidžiančių mums teigti, jog pasiekta didelė pažanga stojimo derybose, kurios prasidėjo beveik prieš ketverius metus. Aš kalbu apie kurdų gyventojų padėtį, Turkijoje tebetaikomą mirties bausmę ir kultūrinius bei religinius klausimus, kuriuos reikia išspręsti. Šių klausimų negalima spręsti paviršutiniškai ir neapgalvotai.

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Sommer (PPE-DE), raštu. (DE) Džiaugiuosi, kad aiški dauguma pritarė rezoliucijai dėl Turkijos, Turime aiškiai parodyti Turkijos vyriausybei, kad delsimas vykdyti reformas, kuris tęsiasi ištisus metus, sulauks pasekmių.

Žodžio ir spaudos laisvė ypač nukentėjo dėl sudarytų didelių kliūčių. Tai ypač akivaizdu prisimenant dabartinę Turkijos vyriausybės elgesį su Doğan Media Group. Didžiulės baudos, kurių reikalaujama dėl įtariamo vengimo mokėti mokesčius, yra neproporcingos ir prilygsta žiniasklaidos cenzūrai.

Išskyrus naująjį Fondų įstatymą, nepasiekta jokios pažangos religijos laisvės srityje. Religinės mažumos tebėra diskriminuojamos ir puldinėjamos. Džiaugiuosi, kad į pasiūlymą dėl rezoliucijos įtrauktas mano pasiūlymas paraginti Turkiją atsisakyti planų nusavinti Šv. Gabrieliaus sirų ortodoksų vienuolyną Tur Abdine.

Mes taip pat reikalaujame, kad Turkija laikytųsi ES ekologijos ir aplinkos standartų ir gerbtų žmonių, kurie nukentės dėl Pietryčių Anatolijos projekto užtvankų, teises.

Turkija ne artėja prie Kopenhagos kriterijų, bet priešingai – tolsta nuo pagrindinių mūsų vertybių. Ar Turkijos vyriausybė tikrai nori kurti respubliką, remdamasi nauju demokratiniu pagrindu? Teismo procesas prieš AK partiją ir paslaptingas Ergenekon teismo procesas yra puikus labai susiskaldžiusios visuomenės pavyzdys, kuri neturi nei noro, nei galimybių įgyvendinti Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Todėl atėjo laikas pagaliau prabilti apie privilegijuotą ES ir Turkijos partnerystę.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (PPE-DE), raštu. Aš pritariu pranešimo esmei, bet nepritariu pusiausvyros Kipro klausimu trūkumui. Aš griežtai nepritariu pakeitimams 14 ir 15, kurie tam tikrais aspektais yra nukreipti prieš Turkiją, įskaitant tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, nors Graikijos arba graikiškojo Kipro valdžios institucijos nėra raginamos imtis analogiškų veiksmų. Svarstant pranešimą komitete buvo atmestas mano pakeitimas, kuriame nepritariama tam, kad Kipro klausimas būtų sprendžiamas vienašališkais Turkijos veiksmais. Aš paraginau Tarybą kaip pradinį žingsnį praktiškai įgyvendinti 2004 m. balandžio 26 d. įsipareigojimą nutraukti Kipro turkų bendruomenės izoliaciją. Vis dėlto neatsisakydamas savo išlygų aš balsavau už pranešimą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0106/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu. (EL) Graikijos Komunistų partija balsavo prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos. Partija ne vieną kartą balsavo prieš Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir kitų šalių integraciją į ES – dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepritaria Graikijos integracijai.

Pasiūlyme dėl rezoliucijos raginama paspartinti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos integraciją į ES, kad ji iš JAV/NATO protektorato pereitų į Europos/JAV/NATO protektoratą ir galėtų būti skubiai prijungta prie ES. Naujosios demokratijos partija, Visos Graikijos socialistų judėjimas (PASOK), Radikalių kairiųjų koalicija (SYRIZA) ir Liaudies stačiatikių susivienijimas (LAOS) su bendra nuostata sutinka, tik pabrėžia, kad nuomonės skiriasi dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vardo, ir dėl šios priežasties balsavo prieš pranešimą. Tai nepalanku Graikijai, nes šitaip Graikijos atstovai skatinami nekliudyti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos integracijai į ES.

Graikijos Komunistų partija balsavo prieš visus susijusius pranešimus, nes mano, kad vardo klausimas siejasi su imperialistų kišimusi į Balkanų reikalus ir imperialistinių jėgų tarpusavio kovomis. Todėl partija tvirtai laikosi nuomonės, kad sienos neliečiamos ir kad nėra jokių neįvykdytų teisėtų reikalavimų. Makedonų etninė mažuma neegzistuoja. Žodis „Makedonija“ yra geografinis terminas. Pritardamos vienakryptės Europos filosofijai, Naujosios demokratijos, PASOK, SYRIZA ir LAOS partijos nuo Balkanų žmonių slepia ES, kuri su mažumomis elgiasi vadovaudamasi savo interesais, praktinius politinius sumetimus.

Graikijos Komunistų partija palaiko vieningą Balkanų tautų kovą su imperializmu ir pasipriešinimą JAV/NATO/ES politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos 2008 m. Atsidūrėme padėtyje, kai turime nuspręsti, ar kurti didelę bendrą rinką (tam, žinoma, reikia nustatyti aiškias taisykles), ar veikiau norime kurti Europą kaip vieningo, stipraus ir nepriklausomo identiteto išraišką. Dėl šios priežasties, kadangi laikau, kad pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstyti punktai yra nepakankami, pranešimui nepritariu.

 
  
  

- Pranešimas: Annemie Neyts-Uyttebroeck (A6-0112/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. – (RO) Manau, kad ES institucijos turėtų ir toliau remti Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą (TBT) Hagoje. Šis tribunolas teisė daug karo nusikaltėlių, bet taip pat turėtume nepamiršti platesnės jo sprendimų reikšmės, pvz., indėlio į Vakarų Balkanų tautų taikinimą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie TBT Hagoje pareikšti kaltinimai ir sprendimai įvairiuose Vakarų Balkanų regionuose vertinti kaip kontraversiški. Tokios reakcijos – vertinga pamoka, kuri sudaro TBT palikimo dalį. Iš šių reakcijų taip pat aiškiai matyti apeliacinės kolegijos ir informavimo programos būtinybė.

Bet nepamirškime, kad dar daugelio karo nusikaltėlių bylos nepradėtos nagrinėti. ES institucijos privalo paremti Vakarų Balkanų valstybėse nacionaliniu lygmeniu vykdomus tyrimus. ES Ministrų Taryba turi nustatyti aiškias normas įvertinti šio regiono teismų veiklai, kai Tarptautinis tribunolas baigs savo darbą.

Įvykdžiusieji nusikaltimus turi būti deramai teisiami ir kiekvienas atskirai turi būti nubaustas, atsižvelgiant į jo veiksmus.

Teisingumas turi būti visiems vienodas.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. Balsavau už šį pranešimą, kuris užtikrins, kad įvykdžiusieji karo nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje neišvengtų teisingumo. Palaikau pranešimą, nes jis pratęs laikino Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (angl. ICTY), teisiančio padariusius karo nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje, darbą dviem metais – taip bus palikta pakankamai laiko tebesitęsiantiems teismo procesams pabaigti.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0113/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl vandens klausimo atsižvelgiant į penktąjį pasaulinį vandens ištekliams skirtą forumą, nes manau, kad mums būtina skubiai apsispręsti dėl pasaulinės aprūpinimo vandeniu ir jo valdymo politikos, jei norime pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT). Juose numatyta iki 2015 m. perpus sumažinti žmonių, neturinčių galimybės gauti saugaus geriamojo vandens, skaičių.

Tačiau kadangi prasidėjo pasaulinė finansų krizė, valstybės narės turėtų padidinti paramą prasčiausiai išsivysčiusioms šalims, teikti valstybinę pagalbą vystymuisi ir bendradarbiauti, siekdamos sušvelninti klimato pokyčių padarinius.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Net vandeniui nelemta išvengti Europos Parlamento daugumą užvaldžiusio troškimo privatizuoti ir liberalizuoti. Rezoliucijoje teisingai sakoma (nors ir tariamąja nuosaka), kad „vanduo yra bendra žmonijos gėrybė ir kad teisė juo naudotis turėtų būti pagrindinė ir visuotinė teisė“ ir kad „vanduo laikomas viešąja gėrybe ir jo naudojimas turi būti kontroliuojamas valstybės“. Tačiau tai, kas rašoma toliau, jau nepriimtina. Rezoliucijoje rašoma, kad nors vanduo yra kontroliuojamas valstybės, jo valdymas gali būti „visai ar iš dalies“ perduotas privačiajam sektoriui. Tai reiškia, kad valstybiniam sektoriui bus palikta kontroliuoti investicijas vandens gavybos ir aprūpinimo vandeniu infrastruktūrose, o privačiajam sektoriui atiteks pelningasis vaidmuo – rinkliavos iš vartotojų. Tokių eksperimentų jau buvo atlikta keliose šalyse, ypač – Lotynų Amerikoje, kur kainos šoktelėjo eksponentiškai, o kokybė suprastėjo.

Taip pat nesutinkame su tuo, kad už viską turi atsakyti žemės ūkis ir kad žemės ūkio pramonei bei smulkiems ūkininkams galioja tos pačios taisyklės – pastarieji nukenčia dėl didelių vandens kainų. Plečiantis kapitalistinei krizei, vanduo tampa trokštama vertybe, galinčia sukurti pelną, kuris toks reikalingas kapitalui. Mes ir toliau manome, kad vanduo turi išlikti valstybine gėrybe, įskaitant ir gavybą bei aprūpinimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − (FI) Pone pirmininke, balsavau už T. Bermano rezoliuciją penktajam pasauliniam vandens ištekliams skirtam forumui. Pasaulinis vandens ištekliams skirtas forumas rengiamas kas treji metai ir kitą savaitę vyks Stambule. Tai yra galimybė aptarti pasaulinius politinius sprendimus dėl vandens ir vandens išteklių valdymo ir padėti pamatus jiems įgyvendinti.

Prieš dvejus metus aš paruošiau pranešimą apie vandens valdymą besivystančiose šalyse AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai. Kaip matyti ir iš T. Bermano rezoliucijos, prastas valdymas yra pagrindinė prastos padėties dėl vandens pasaulyje priežastis. Čia būtina parama, visų pirma tam, kad regionai ryžtingiau priimtų sprendimus ir bendradarbiautų.

Taip pat akivaizdu, kad valstybinis sektorius nesugebės savarankiškai skirti Pasaulio banko numatytos sumos, reikalingos vandens infrastruktūroms vystyti, – 49 mlrd. USD per metus (iki 2015 m.). Aprūpinimo vandeniu problemas galima išspręsti, reikalingas lėšas surinkus per partnerystės susitarimą tarp valstybinio ir privačiojo sektoriaus, ypač turint omenyje, kad valstybinėms įmonėms verkiant trūksta lėšų, o privatizacija negalima.

Taip pat negalima nuvertinti mokslinių tyrimų reikšmės, ieškant sprendimo su vandeniu susijusioms problemoms. Tinkamas požeminių vandens išteklių stebėjimas ir investavimas į juos irgi gyvybiškai svarbūs. Kaip ir energija, vanduo kuo toliau, tuo labiau virsta politine problema, ir dėl galimybės naudotis vandeniu bus aršiai grumiamasi. Kol nevėlu, tiesiog būtina vandenį padaryti politiniu prioritetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. – (NL) Galutiniame balsavime balsavau prieš šią rezoliuciją. Taip nusprendžiau ne todėl, kad pranešimas nepatenkinamas, bet todėl, kad buvo vienas toks, mano galva, svarbus dalykas, kad tiesiog nekilo ranka balsuoti už. Vanduo – ne prekybai skirta apyvartinė prekė; tai yra gyvenimo būtinybė, dalykas, į kurį teisę turi visi.

Žmogus negali pasirinkti vartoti vandenį ar ne – vanduo jam yra būtinas, kad galėtų išgyventi, ir vien dėl šios priežasties negalima jo laikyti komercine ar ekonomine preke. Vandens tiekimas turi likti valstybės rankose. Jau ankstesniuose Europos Parlamento priimtuose nutarimuose patvirtinama, kad vanduo yra teisė, tad šio pranešimo formuluotė tokią poziciją susilpnintų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Vanduo yra būtina sąlyga egzistuoti gyvybei Žemėje. Tačiau atsakomybė apsaugoti galimybę gauti vandens gula ne ant ES pečių. Pasaulio valstybės būdų pagerinti galimybę gauti vandens turėtų ieškoti per tarptautinį bendradarbiavimą JT bendradarbiavimo sistemoje.

Kadangi pranešimo autorius siūlo eiti priešinga linkme, apsisprendžiau balsuoti prieš rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Tvarus vystymasis neįmanomas be gyvybiškai svarbaus ištekliaus – VANDENS – apsaugos ir tinkamo valdymo. Visiškai pritariu rezoliucijos 15 ir 16 punktams, kuriais siekiama remti vietos valstybės institucijų pastangas įgyvendinti demokratišką, efektyvią, skaidrią, reguliuojamą ir tvaraus vystymosi tikslams neprieštaraujančią vandens valdymo politiką, kuri tarnautų gyventojų poreikiams.

Norėčiau prisidėti prie Komisijai bei Tarybai skirtų reikalavimų pripažinti vietos institucijų svarbą užtikrinant vandens apsaugą ir valdymą, kad būtų galima suteikti joms atsakomybę už vandens sektoriaus valdymą. Apgailestauju, kad Europos bendrojo finansavimo programos nepakankamai išnaudoja vietos bendruomenių galimybes.

Rumunijai šioje srityje nustatytas pereinamasis laikotarpis iki 2018 m; Rumunijos atveju būtina paspartinti investicijas, ypač dabar, kai vargingoji gyventojų dalis yra labiausiai klimato kaitos pažeidžiama ir sunkiausiai prie jos prisitaiko.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos penktajam pasauliniam vandens ištekliams skirtam forumui, kuris vyks Stambule. Esu įsitikinęs, kad vanduo yra vienas iš bendrųjų žmonijos išteklių ir turėtų būti laikomas pagrindine, universalia teise. Be to, manau, kad vanduo turi būti laikomas valstybine nuosavybe ir kontroliuojamas valstybės, nesvarbu, ar vandenį visai, ar iš dalies valdo privatusis sektorius. Galiausiai tikiuosi, kad bendrųjų vandens paskirstymo subsidijų sistemų, skatinančių piktnaudžiavimą ir taip kenkiančių efektyviam vandens valdymui, bus atsisakyta, siekiant palikti lėšų tikslinėms subsidijoms, ypač toms, kurios skirtos skurstančioms ir kaimų gyventojų grupėms, siekiant visiems užtikrinti finansiškai prieinamą galimybę vartoti vandenį.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. Vanduo – vertingas išteklius, tad galimybei vartoti švarų geriamąjį vandenį turi būti teikiama pirmenybė visame pasaulyje. 2009 m. pernelyg daug besivystančio pasaulio žmonių neturi galimybės vartoti švarų geriamąjį vandenį. Turime sutelkti pajėgas, siekdami skurdžiausių pasaulio regionų šalims ir bendruomenėms suteikti galimybę gauti šio ištekliaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE), raštu. Istorijos puslapiuose gausu karų dėl žemės ir naftos, bet, bijau, jie nublanks prieš tuos konfliktus, kurie ateityje gali kilti dėl vandens.

Vanduo iš visų išteklių gyvybiškai svarbiausias: be jo gyvybė negali egzistuoti. Tačiau net ir išsivysčiusiose šalyse esama rimto vandens trūkumo. Padariniai, kurių sulaukia mažiau išsivysčiusios šalys, tiesiog katastrofiški.

Tarptautinė bendruomenė privalo pradėti daug rimčiau reaguoti į vandens prieinamumo problemą, kol dar nevėlu. Kaip šią savaitę matėme Kopenhagoje, klimato kaita pavojingai spartėja, o tai pablogins padėtį dėl vandens trūkumo. Galimybė vartoti švarų vandenį – viena pagrindinių žmogaus teisių, tad kovokime už ją visomis jėgomis.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0114/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (PSE), raštu. Palaikau šią rezoliuciją, teikiančią Europos Komisijai konkrečias rekomendacijas, kaip sustiprinti paramą sveikatos paslaugoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos ir iš naujo įvertinti Europos bendrijos teikiamo finansavimo balansą, siekiant suteikti prioritetą sveikatos sistemos paramai.

Pusė Afrikos šalių į pietus nuo Sacharos gyventojų vis dar skursta. Afrika – vienintelis žemynas, nesiekiantis Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT), ypač trijų su sveikata susijusių TVT: liečiančių vaikų mirštamumą, motinų mirštamumą ir kovą su ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir maliarija. Šie tikslai yra itin svarbūs sprendžiant skurdo problemą, bet jei į priekį žengiama bus tokiu greičiu, iš visų tikslų iki 2015 m. būtent juos pasiekti bus mažiausiai tikėtina. Jei norime pasiekti su sveikata susijusių TVT, pagrindinei sveikatos priežiūros infrastruktūrai būtina stabili ilgalaikė finansinė parama. Į tai turi įeiti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų prieinamumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Balsavau už rezoliuciją dėl pozicijos sveikatos paslaugų Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos atžvilgiu. Ši Afrikos dalis nesugebės vystytis, jei nebus realiai pagerinta joje gyvenančių žmonių sveikata. Šiame regione sveikatai kylančių grėsmių sąrašas itin ilgas ir visiems gerai žinomas, o kad grėsmės tikros, puikiai patvirtina numatoma žmonių gyvenimo trukmė. Neretai gyvenimo trukmė paskirose šalyse yra tokia pati, kokia buvo viduramžių Europoje. Tai kelia skausmą, gailestį ir pyktį, bet taip pat turėtų suteikti motyvaciją išsivysčiusioms, turtingoms šalims teikti intensyvesnę ir efektyvesnę pagalbą. Gerai dalyvauti projektuose, kurių tikslas – gelbėti gyvybes. Nėra nieko žmogiškesnio ir drauge – europietiškesnio. Išgelbėkime tuos, kurių gyvybėms kyla grėsmė. Tai mažiausiai, ką galime padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Pranešimo autoriaus apibendrinimai apie žmonių Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos kančias skausmingai primena, kaip svarbu yra toliau – ir su dar didesniu užsidegimu – kovoti su skurdu.

Tačiau pranešimo autoriaus siūlymai pagrįsti vien mintimi, kad ES turėtų prisiimti vadovaujantį vaidmenį formuojant valstybių narių paramos politiką. Mes, „Birželio sąrašo“ nariai, tam prieštaraujame. ES neturėtų nei vykdyti pagalbos operacijų, nei mėginti daryti įtaką valstybių narių veiklai šioje srityje.

Pagalba – ta sritis, kurioje, deja, turime gan karčios patirties. Tad svarbu galėti išbandyti naujas pagalbos formas. Mūsų šalis – Švedija – šiuo metu ieško naujų įdomių kelių. Tokiu istoriniu metu iš valstybių narių vėl ir vėl atimti galimybę mąstyti naujaip ir reformuoti pagalbos politiką – netinkamas žingsnis. Atsakomybė už pagalbą yra ir turi likti valstybių narių reikalas.

Siekiant atrasti būdų, kaip pagerinti sveikatos apsaugą Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos, tarptautinio bendradarbiavimo reikia ieškoti per Jungtines Tautas, ne per ES.

Todėl balsavau prieš rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl EB Plėtros paramos sveikatos paslaugoms Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos. EB parama sveikatos sektoriui, palyginti su bendra parama plėtrai, nedidėjo nuo 2000 m., nepaisant Komisijos įsipareigojimų Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir sveikatos krizės Afrikos šalyse į pietus nuo Sacharos atžvilgiu. Dėl šios priežasties manau, kad yra teisinga ir būtina kartu įsipareigoti, kad būtų pasiekta geresnių rezultatų sveikatos srityje ir kad būtų pasiekti sveikatos vystymosi tikslai, nustatyti tarptautiniu lygmeniu.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (B6-0111/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Bendros mokėjimų eurais erdvės (BMEE) įgyvendinimo. Manau, labai svarbu palaikyti BMEE kūrimą, nes BMEE reiškia sėkmingą konkurenciją ir išnykusius skirtumus tarp tarpvalstybinių mokėjimų eurais ir mokėjimų eurais šalies viduje. Galiausiai manau, kad Komisiją, kaip teigiama pasiūlyme, reikėtų paraginti perėjimui prie BMEE produktų nustatyti aiškią, tinkamą ir privalomą galutinę datą, ne vėlesnę nei 2012 m. gruodžio 31 d. Po šios datos visi mokėjimai eurais turėtų būti vykdomi pagal BMEE standartus.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Europos Parlamento darbo partija (EPDP) tikisi, kad Bendra mokėjimų eurais erdvė veiks sėkmingai. Todėl negalime pritarti pranešimo pakeitimams, kuriais remiantis būtų pratęstas daugiašalio tarpbankinio mokesčio (angl. MIF) taikymas. Šis mokestis yra nekonkurencingas ir didina vartotojų išlaidas. Taip pranešimo tikslas netenka esmės: užtikrinti, kad bendra rinka panaikintų kliūtis ir sumažintų išlaidas. Galutiniame balsavime negalėjome paremti šios rezoliucijos, nes buvo priimti minėtieji pakeitimai.

 
  
  

- Pranešimas: Maria Eleni Koppa (A6-0062/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, balsavau už. Palaikau M. E. Koppa pranešimą dėl ES ir Brazilijos strateginės partnerystės svarbos, nes dėl istorinių, kultūrinių ir ekonominių ryšių abiejų partnerių pasaulėžiūra sutampa. Drauge jos gali paskatinti pokyčius ir sprendimų priėmimus pasauliniu lygmeniu, pvz., kartu skleisdamos informaciją apie ir įgyvendindamos Vystymosi tikslus, skatinančius kovą su skurdu, ekonomine ir socialine nelygybe pasauliniu lygmeniu; stiprindamos bendradarbiavimą pagalbos vystymuisi srityje, įskaitant trišalį bendradarbiavimą; taip pat kartu kovodamos su tarptautiniu terorizmu, prekyba narkotikais ir nusikalstamumu.

Atsižvelgdami į svarbų vaidmenį, kurį Brazilija vaidina Lotynų Amerikos integraciniuose procesuose, ir ES interesą sustiprinti dialogą su šiuo regionu, taip pat į tai, kad ES palankiai vertina Brazilijos iniciatyvas skatinti politinę ir ekonominę Lotynų Amerikos šalių integraciją, sutinkame, kad reikia pagirti Braziliją už tai, jog ji buvo pagrindinė neseniai įkurtos Pietų Amerikos tautų sąjungos (UNASUR) entuziastė.

Taip pat turime atkreipti dėmesį į Brazilijos tarpininkavimą sprendžiant regioninius konfliktus Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione, nes Brazilija parodė pagarbą nacionalinio suvereniteto, nesikišimo bei neutralumo principams ir teigiamai paveikė regiono politinį stabilumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasco Graça Moura (PPE-DE), raštu. (PT) Balsavau už šį pranešimą. Brazilija buvo paskutinė BRIK (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos) šalis, dalyvavusi aukščiausiojo lygio susitikime su ES, vykusiame 2007 m. liepos mėn., pirmininkaujant Portugalijai. Tai buvo natūralus atspindys santykių, kuriuos Portugalija visuomet palaikė su Brazilija. Kaip kalbėta Parlamente 2007 m. rugsėjo mėn., Brazilija – šalis, kurios 200 mln. gyventojų kalba viena labiausiai pasaulyje paplitusių Europos kalbų – portugalų – ir kurios istorinė, civilizacinė ir kultūrinė tradicijos glaudžiai susijusios su europinėmis tradicijomis. Tą patvirtina įvairūs praeityje ir dabar pasiekti politiniai susitarimai. Šis ryšys padės pastatyti daugiau tiltų į Lotynų Ameriką.

Kadangi Brazilija turi aiškų potencialą ir puikiai veikia regioninio bei pasaulinio lygmenų ekonomikoje ir politikoje, ši strateginė partnerystė ateityje netaps kliūtimi kitoms partnerystėms su MERCOSUR. Tiesą pasakius, ši partnerystė galėtų būti geras pavyzdys, kaip ES pavyko pasiekti reikalingą sutarimą dėl bendrų ekonominių ir politinių interesų. Reikia pastebėti, kad abi pusės mano esant būtiną daugiašalę veiklą, pagrįstą Jungtinių Tautų sistema ir atitinkančią Pasaulinės prekybos organizacijos nutarimus.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad išties norisi sužinoti, kokie ateityje bus bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityse protokolų užmojai.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, balsavau už E. Koppa pranešimą dėl Europos Sąjungos – Brazilijos strateginės partnerystės. Partnerystė vaidina itin svarbų vaidmenį; ji turėtų paspartinti ES ir MERCOSUR šalių asociacijos susitarimo sudarymą. Pats susitarimas yra ES strateginis tikslas ekonominiams ir prekybiniams santykiams, politiniam dialogui ir bendradarbiavimui tarp abiejų regionų plėsti ir tvirtinti. Taip pat strateginė partnerystė turėtų būti priemonė demokratijai, žmogaus teisėms, teisinės valstybės ir gero administravimo principams pasauliniu lygmeniu skleisti.

 
  
MPphoto
 
 

  Flaviu Călin Rus (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamentui rekomendacijos Tarybai dėl Europos Sąjungos ir Brazilijos strateginės partnerystės, nes manau, kad tai naudinga abiem pusėms ir gali prisidėti prie ryšių tarp šių šalių vystymo, siekiant bendros naudos abiejose teritorijose ir visame pasaulyje.

 
  
  

- Pranešimas: José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra (A6-0028/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, balsavau už. Kadangi Meksika ir ES bendradarbiauja nuo 8-ojo dešimtmečio, tikiuosi, kad ši strateginė partnerystė taps priemone bendradarbiavimui tarp šių partnerių stiprinti tokiuose tarptautiniuose forumuose kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (TEBIPO), G20, G8, G5, ieškant išeičių iš pasaulinės finansų krizės ir bendro sprendimo, kaip atkurti pasitikėjimą finansinėmis institucijomis, remiantis San Salvadoro deklaracija.

Dėl savo geografinės padėties Meksika yra tiltas tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos bei tarp Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno regionų. Tikimasi, kad ši strateginė partnerystė oficialiai įtvirtins kasmetinius ES ir Meksikos aukščiausiojo lygio susitikimus ir suteiks naują postūmį ES ir Meksikos visuotiniam susitarimui įvairiose politinėse srityse, tokiose kaip žmogaus teisės, saugumas, kova su prekybą narkotikais, aplinkosauga ir bendradarbiavimas technikos bei kultūros srityse.

Prisiminę 2007 m. spalio 11 d. Tarybos rezoliuciją dėl moterų žudynių (feminicido) Meksikoje ir Vidurio Amerikoje bei dėl Europos Sąjungos vaidmens su tuo kovojant, tikimės didesnio dialogo, daugiau bendradarbiavimo ir dalijimosi gerąja patirtimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, palaikau J. I. Salafrancos Sánchezo-Neyros pranešimą dėl ES ir Meksikos strateginės partnerystės. Išties, labai svarbu, kad ši strateginė partnerystė taptų kokybiniu šuoliu ES ir Meksikos santykiuose: ir daugiašališkai sprendžiant pasaulinės svarbos problemas, ir stiprinant dvišalių santykių vystymąsi.

Todėl esu visiškai įsitikinęs, kad, susidarius krizinėms padėtims ar iškilus pasaulinės reikšmės problemoms, šis susitarimas padės geriau, remiantis bendrais interesais suderinti pozicijas. Galiausiai tikiuosi, kad tai bus galimybė padiskutuoti, kaip geriau įgyvendinti žmogaus teisių ir demokratijos išlygą – tai yra esminės vertybės visuose susitarimuose, abiem šalims. Taip pat atsirastų galimybė įvertinti, kaip minėtosios išlygos laikomasi, įskaitant jos teigiamosios pusės vystymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Stihler (PSE), raštu. ES turėtų labiau susirūpinti smurtu, kuris Meksikoje plinta, įsisiūbuojant narkotikų karams. Su narkotikais susijusių žmogžudysčių skaičiaus padvigubėjimas kelia nerimą.

 
  
  

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos (RC-B6-0135/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. – (FR) Įvairių politinių frakcijų, išskyrus komunistus (tai visai suprantama), parodytas prideramas nusistatymas – tik menkas atšvaitas to politinio korektiškumo, kurį demonstruoja tarptautinio pramogų verslo hipiai. Tibeto problemą – tikrąją kovą už išlaisvinimą – uždusino madų besivaikantys, dvasingumo stokojantys europiečiai. Tai – pats puikiausias pavyzdys, kaip nesielgti vidaus ir tarptautinėje politikoje.

Parlamento nariai norėtų su prideramu mandagumu pasmerkti Kinijos komunistų įvykdytus apiplėšimus ir pareikšti, kad palaiko regiono, kuris nėra istorinis Tibetas, autonomiją. Tibeto autonomijos idėja – planas „Išsaugokime Tibetą“ – tėra mojavimas pasaitu prieš veidą neįgaliam elitui ir dvasiškai bei fiziškai išžudytai tautai.

Kaip ir kitų priespaudą kenčiančių tautų, taip ir Tibeto atvejis rodo, kas atsitinka, kai įvedama komunistinė diktatūra ir invazine imigracija pasinaudojama kaip priemone užkirsti keliui atgal politine, etnine, kultūrine ar dvasine prasme.

Be jokių abejonių, Tibetas praleido galimybę atgauti suverenitetą, kai nepratęsė ginkluotos kovos, į tremtį išėjus valstybės vadovui. Dabar reikia eiti kovos už nepriklausomybę keliu, keliu į „Laisvą Tibetą“, o ne į vergiją, kuri tęstųsi pasislėpusi po popierinės „autonomijos“ kauke.

 
  
MPphoto
 
 

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Pone pirmininke, visiškai palaikau pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 50-ųjų Tibeto sukilimo metinių ir Dalai Lamos bei Kinijos vyriausybės dialogo. Piktnaudžiavimą valdžia, kad ir kur jis vyktų, būtina pasmerkti. Kita vertus, reikia pastebėti, kad Kinijos vyriausybė turi ir moralinę pareigą nedelsiant be jokių sąlygų paleisti žmones, kurie buvo sulaikyti vien už tai, kad dalyvavo taikiuose protestuose; taip pat – atsiskaityti už visus nužudytuosius, dingusius be žinios, sulaikytuosius ir atskleisti, kuo jie kaltinami.

 
Teisinė informacija - Privatumo politika