Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0129/2009

Debatai :

PV 12/03/2009 - 13.3
CRE 12/03/2009 - 13.3

Balsavimas :

PV 12/03/2009 - 14.3
CRE 12/03/2009 - 14.3

Priimti tekstai :


Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. kovo 12 d. - Strasbūras Tekstas OL

13.3. NVO išstūmimas iš Darfūro
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkė. - Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl NVO išstūmimo iš Darfūro.(1)

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock, autorius. Ponia pirmininke, buvo galima tikėtis, kad Sudano prezidentas Omar Al-Bashir į TBT kaltinimą sureaguos politiniu poelgiu, tačiau išsiųsdamas iš savo šalies NVO ir pagalbos agentūras jis tik sutvirtino plačiai paplitusį savo, kaip žiauraus tirono, kuriam visiškai nerūpi jo (nominaliai) valdomų žmonių kančia, įvaizdį.

Vis dar yra tvirtinančių, kad tai, kas įvyko Darfūre, nėra genocidas. Dar mažesnis skaičius žmonių atvirai palaiko O. al-Bashirą, nors Kinija, deja, vienintelė jį tebegina, nes yra glaudžiai susijusi su Sudano kasybos pramone.

Kaip ir dauguma Parlamento narių, palaikau TBT kaltinimą prezidentui O. al-Bashirui ir tarptautinio arešto orderio išdavimą. Tikslas nebūtinai bus pasiektas, bet šiuo svarbiu gestu parodoma, kad pasaulis smerkia baisybes, kurias jis be gailesčio vykdė Darfūre.

Taip pat manau, kad kaltinimas sutvirtina TBT reputaciją. TBT anksčiau daug kas vengė, net ir didžiosios valstybės, pvz., JAV, nes bijojo baudžiamojo persekiojimo politiniu pagrindu. Išties įdomu, kad JAV, nepasirašiusios Romos statuto, vis viena pasinaudojo savo padėtimi JT Saugumo Taryboje, kad palengvintų TBT kaltinimo O. al-Bashirui paskelbimą.

Viena galimų išeičių iš aklavietės – Saugumo Tarybai pasinaudoti Romos statute numatyta teise ir panaikinti kaltinimą su sąlyga, kad O. al-Bashir paliks šalį, žudynės ir represijos baigsis, taip pat iš dalies pripažįstant, kad Sudanas nėra pasirašęs Romos statuto.

Toks atsakas į žudynes Darfūre gali pasirodyti nepakankamas, iš esmės suteikiantis savotišką dalinį imunitetą, tačiau šitaip būtų pašalintas pagrindinis kaltininkas, nebūtų pralieta daugiau kenčiančių Darfūro žmonių kraujo, o Sudano valstybė galėtų judėti pirmyn. Žinoma, jei O. al-Bashir atsisakys paklusti, jis turėtų būti teisiamas, griežtai remiantis tarptautine teise. Afrikos Sąjunga (AS), Arabų lyga ir Kinija turėtų tą išaiškinti prezidentui O. al-Bashirui, kol jis ir jo žiaurusis režimas dar laikosi.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Stihler, autorė. Ponia pirmininke, padėtis Darfūre tragiška. Ar įmanoma įsivaizduoti, kiek žmogiškos kančios slypi už Jungtinių Tautų pateikiamos statistikos? Pasak JT, pagalbos reikia iki 4,7 mln. žmonių, tarp jų – 2,7 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų.

Negalime leisti šiai padėčiai dar labiau pablogėti, todėl raginu Sudano vyriausybę atšaukti sprendimą išsiųsti trylika svarbių nevyriausybinių organizacijų iš Darfūro. Darfūre veikiančios pagalbos agentūros vykdo didžiausią pasaulyje humanitarinę operaciją. Man regis, tik šiandien sužinojome, kad dingo trys žmonės, dirbantys organizacijoje „Gydytojai be sienų“ (pranc. Médecins Sans Frontières). Išvykus NVO, būtų prarasta dar daugiau gyvybių, nes nutrūktų sveikatos apsaugos paslaugų teikimas, kiltų užkrečiamųjų ligų, tokių kaip diarėja ir kvėpavimo takų infekcijos, protrūkis. Vaikai yra didelės rizikos grupė.

Jungtinės Tautos teigia, kad išsiuntus humanitarines grupes, rizikuojama prarasti daugiau nei milijoną gyvybių. Pabrėžiu, kad yra humanitarinis poreikis leisti agentūroms toliau gelbėti gyvybes. Kaip yra sakęs prezidentas B. Obama, negalima leisti, kad šitokios daugybės žmonių gyvybės pakibtų ant plauko. Turime sugrąžinti tas humanitarines organizacijas. Raginu kolegas paremti šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, autorius. – (NL) Ponia pirmininke, jau daugelį metų Sudaną valdo režimai, pagrįsti karine jėga, arabų nacionalinio pasididžiavimo jausmu ir konservatyviomis islamo interpretacijomis. Šių režimų pagrindinis tikslas buvo ir yra išlaikyti vieningą šią didžiulę šalį, kurioje gyvena įvairios visiškai skirtingos tautos. Šios tautos visomis įmanomomis priemonėmis pajungiamos sostinės Chartumo valdžiai.

Dėl to daugelį metų tęsėsi konfliktas su separatistiniu judėjimu šalies Pietuose – regione, kuris yra didžia dalimi nearabiškas ir neislamiškas. Vis dar neaišku, ar pietiniam regionui 2011 m. bus leista pasinaudoti atsiskyrimo teise, kaip sutarta.

Vakariniame Darfūro regione vyriausybė iš visų jėgų stengiasi užkirsti kelią atsiskyrimui. Čia visada kirtosi klajoklių piemenų ir sėslių žemdirbių interesai. Dabar konfliktu susidomėjo vyriausybė. Regiono gyventojų skaičiaus sumažinimas, išvejant sėslius gyventojus į gretimą Čado valstybę, yra svarbi priemonė vietovei kontroliuoti. Šį nešvarų darbą vyriausybė gali atlikti be užsieniečių stebėtojų, pagalbos darbuotojų ar tarpininkų.

Parlamento Užsienio reikalų komitetas prieš keletą metų pasisakė už karinį Europos įsikišimą. Ši nuomonė viešojoje Europos Sąjungos vidaus nuomonėje kartais yra populiari ir sudaro įspūdį, kad turtinga, galinga Europa gali primesti savo valią likusiam pasauliui. Praktiškai toks sprendimas neįgyvendinamas. Be to, neaišku, koks būtų tokio įsikišimo tikslas.

Ar tai būtų laikina humanitarinė pagalba, ar būtų siekiama įkurti nepriklausomą Darfūro valstybę? Bet kokiu atveju Afrikoje į tai būtų žiūrima kaip į naują Europos kolonializmo mostą, visų pirma parankų Europos interesams. Ne tokia įspūdinga, bet efektyvesnė strategija būtų išduoti tarptautinį arešto orderį prezidentui Al-Bashirui ir išaiškinti karo nusikaltimus. Visada būtina iš šono pasisiūlyti prisidėti prie humanitarinės pagalbos ir taikių sprendimų ieškojimo. Nukentėjusieji, kurių dauguma jau išsibėgiojo, nusipelno mūsų pagalbos kovoje už išlikimą.

 
  
MPphoto
 

  Marios Matsakis, autorius. Ponia pirmininke, šis Parlamentas labai sunerimęs dėl Sudano vyriausybės sprendimo išsiųsti humanitarines organizacijas iš Darfūro. Toks žingsnis gali turėti katastrofiškų pasekmių šimtams tūkstančių nekaltų civilių. Kiek mums žinoma, Komisijos narys L. Michel, pirmininkaujanti ES valstybė, JT skubios pagalbos koordinatorius, prezidentas Obama ir daugelis kitų prisijungė prie bandančių įkalbėti atšaukti šį sprendimą.

Kadangi tai yra labai keblus klausimas, kuriam išspręsti būtinas atsargumas, manome, kad prieš Parlamentui paskelbiant kokią nors rezoliuciją, reikia palaukti, viliantis, kad aukščiau minėtų asmenų pastangos nenueis veltui. Todėl balsuosime prieš šią rezoliuciją: ne todėl, kad nesutiktume su jos turiniu, bet todėl, kad turėtume palaukti tų pastangų rezultatų. Taip elgtis, mūsų manymu, šiuo metu, susiklosčius tokioms aplinkybėms, yra protingiausia.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska, autorė. – (PL) Ponia pirmininke, per žiaurų etninį valymą Darfūre apie 300 tūkst. žmonių mirė, 2,5 mln. tapo pabėgėliais. Humanitarinė pagalba būtina 4,7 milijonams. Daugiau nei 10 tūkst. pabėgo į Čadą, kur taikos misiją vykdo ir Lenkijos kariai. Žmonės papuolė į vieną rimčiausių humanitarinių krizių pasaulyje. Žmogaus teisių ir humanitarinės pagalbos organizacijų, tokių kaip „Lenkijos humanitarinė akcija“ (lenk. Polska Akcja Humanitarna) ar „Gydytojai be sienų“, atstovai buvo išsiųsti iš Darfūro. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje apkaltino Sudano prezidentą Omarą al-Bashirą, kuris atsakingas už šią padėtį, karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmoniškumui ir išdavė jo arešto orderį. Teismas O. al-Bashirą kaltina leidus genocidą, žudynes ir perkėlimus į kitą šalies vietą, toleravus kankinimus ir prievartavimus. Visiškai palaikau Tarptautinio Baudžiamojo Teismo sprendimą. Raginame leisti humanitarinėms organizacijoms sugrįžti į Darfūrą, kad žmonės sulauktų pagalbos iš jų.

 
  
MPphoto
 

  Raül Romeva i Rueda, autorius. (ES) Ponia pirmininke, manau, ši rezoliucija pateikta lemiamu momentu dėl dviejų priežasčių. Pirma, kaip jau minėta, – ir aš prisijungiu prie sveikinimų, – kaltinimas prezidentui O. al-Bashirui rodo, kaip svarbu padaryti galą šiai padėčiai, ypač Darfūre, nors tai susiję ir su bendra padėtimi Sudane. Jis taip pat rodo, kad tarptautinė bendruomenė gali ir turi imtis veiksmų, kai padėtis įsisiūbuoja taip smarkiai kaip Sudane.

Žinoma, idealiu atveju prezidentas O. al-Bashir būtų priverstas atsistatydinti ir perduotas tiesiai Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui. Nedidelė tikimybė, kad taip įvyks, tačiau tarptautinės bendruomenės atsakas turi sukti šia linkme, ir dėl to negali būti jokių būgštavimų.

Antra, esant tokiai humanitarinei padėčiai, turime užimti aiškią poziciją dėl to, ką sužinojome tik šiandien: kad buvo pagrobti trys organizacijos „Gydytojai be sienų“ darbuotojai ir kad šiuo metu nežinome, kur ir kokioje padėtyje jie yra; taip pat kad buvo išsiųstos trylika pastaruoju metu pagrindinę pagalbą teikusių, būtiniausiais poreikiais besirūpinusių NVO, jau nekalbant apie jų kitą veiklą.

Jų išsiuntimas rodo, kad vyriausybės atsakas yra visiškai ne toks, kokio reikėtų ir kuris būtų priimtinas Europos Sąjungai ir visų pirma tarptautinei bendruomenei.

Padėtis ne tik netoleruotina, į ją būtina atsakyti, atsiliepti. Štai kodėl manau, kad ši rezoliucija tiesiog būtina ir kad privalu ją šiandien priimti kuo didesne dauguma. Raginu kolegas Parlamento narius tą padaryti, kad neliktume nuošalyje.

Galiausiai norėčiau pateikti labai konkretų prašymą Jungtinių Tautų žmogaus teisių skyriui: jis turėtų pradėti tyrimą, ar šį NVO išsiuntimą galima įrašyti į ilgą sąrašą karo nusikaltimų, už kuriuos Sudano valdžia, be abejo, turi būti laikoma atsakinga.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, Komisijos nare, atsidūrėme labai sudėtingoje padėtyje. Tai, kas vyksta Sudane, ne taip ir nesuprantama ar netikėta, kad turėtume laukti, norėdami sužinoti, kas bus toliau. Karas su Pietų Sudano žmonėmis vyksta dešimtmečius. Tai – humanitarinė katastrofa, kurią sukėlė genocidinė O. al-Bashiro politika. Milijonai žmonių buvo perkelti ir kovoja už išlikimą; tokioje padėtyje jie jau yra ištisus mėnesius ar metus – ne savaites. Tai – viena medalio pusė.

Iš kitos pusės, gryna tiesa, kad, būdami tokioje padėtyje, turime stengtis nepakenkti humanitarinių organizacijų darbui. Turime rimtai pažiūrėti į problemas, kurios jiems kelia nerimą, ir jų poreikius. Tad kuriuo keliu turėtume pasukti? Reikia vadovautis faktais. Faktai rodo, kad O. al-Bashir sąmoningai didina spaudimą humanitarinėms organizacijoms. Bet kas, matęs jo demonstratyvų elgesį, jo pašaipią vaidybą šioje kovoje su humanitarinėmis organizacijomis ir kituose veiksmuose, supranta, kad provokacija – tyčinė.

Privalome nesileisti išprovokuojami. Kita vertus, negalime ir užsimerkti, kaip norėtų nemažai kolegų Parlamento narių. Tai diktatoriaus lygiai taip pat nepaveiktų. Todėl siūlau pašalinti iš rezoliucijos 2, 5 ir 6 punktus ir priimti likusią pasiūlytos rezoliucijos dalį.

 
  
MPphoto
 

  Józef Pinior, PSE frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, atsinešiau laišką, parašytą 28 moterų iš Darfūro, kurioms pavyko pabėgti iš konflikto zonos. Laiškas adresuotas Afrikos Sąjungai ir Arabų valstybių lygai. 2009 m. kovo 4 d. rašytame laiške Darfūro moterys reiškia paramą Tarptautinio Baudžiamojo Teismo išduotam Sudano vadovo Omaro al-Bashiro arešto orderiui. Pirmą kartą per septynerius Teismo darbo metus išduotas orderis pareigas einančiam valstybės vadovui. Laiške Darfūro moterys aprašo siaubingas smurto ir prievartos scenas, kokių provincijoje gausu kasdien: ten prievarta tikslingai naudojama kaip ginklas, siekiant priversti moteris kentėti, stigmatizuoti jas, taip pat sugriauti visuomenės vienybę ir tvarką.

Į tarptautinį arešto orderį Omar al-Bashir atsakė išsiųsdamas iš Sudano trylika užsienio labdaros organizacijų. Tai reiškia, kad per ateinančias savaites daugiau nei milijonas žmonių, gyvenančių pabėgėlių stovyklose Sudane, negaus svarbiausios pagalbos – švaraus vandens, maisto, medicininės priežiūros. Švaraus vandens trūkumas, kuris išryškės per ateinančias kelias dienas, paspartins užkrečiamųjų ligų plitimą, ypač Vakarų Darfūre. Liudytojai praneša apie diarėjos atvejus Zam-Zamo stovykloje ir meningito atvejus Kalmos stovykloje. Pirmosios ir pagrindinės Sudano vyriausybės priimto sprendimo aukos bus vaikai. Omaro al-Bashiro sprendimas išstumti labdaringas organizacijas iš Darfūro atves į tolimesnius nusikaltimus.

Europos Parlamento rezoliucijoje prašoma JT ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ištirti, ar pastarasis Sudano prezidento sprendimas pagal tarptautinę teisę nėra karo nusikaltimas. Omaro al-Bashiro vyriausybė Sudano piliečiams negarantuoja teisės į apsaugą, todėl tarptautinė bendruomenė turi manyti, kad vyriausybė šią teisę pažeidžia.

 
  
MPphoto
 

  Leopold Józef Rutowicz, UEN frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, viena didžiausių šių laikų žmonijos tragedijų dabar vyksta Darfūre. Ją pradėjo Sudano prezidentas Omar Hassan al-Bashir. Beveik penkiems milijonams žmonių skubiai reikalinga humanitarinė pagalba. Sudano vyriausybė nutarė iš Darfūro išstumti trylika svarbiausių nevyriausybinių pagalbos organizacijų. Nelikus medicininės pagalbos ir paramos maistu, pradės plisti ligos, tad susidursime su masiniu genocidu XXI amžiuje. Rezoliuciją remiu, bet manau, kad ji nepakankamai griežta: šiuo atveju turėtume priversti Afrikos Sąjungą ir JT duoti leidimą kariniam įsikišimui, kad genocidas būtų sustabdytas.

 
  
MPphoto
 

  Urszula Krupa, IND/DEM frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, konfliktas Sudane, turintis rasines, religines ir ekonomines ištakas, tęsiasi daugiau nei penkiasdešimt metų. Jis jau pareikalavo daugiau nei 3 mln. aukų, taip pat 4,7 mln. regiono žmonių buvo priversti palikti namus. Nepaisant pastangų susitarti ir JT vykdomų taikos misijų, neseniai sustiprėjo konfliktas tarp Darfūro gyventojų arabų ir ne arabų.

Paskutinė rimčiausios pasaulio humanitarinės krizės, į kurią Europos Parlamentas iš naujo atkreipė dėmesį, stadija buvo Sudano vyriausybės, vadovaujamos prezidento O. al-Bashiro, sprendimas išsiųsti trylika humanitarinių organizacijų, kurios teikia taip reikalingą pagalbą maistu, vaistais ir medicinine priežiūra. Iš Darfūro skriejančios nuotraukos ir filmuota medžiaga, sujaudinusi žiūrovus visame pasaulyje, negali atspindėti tikrosios krizės, su kuria susidūrė šio regiono žmonės, bandantys emigruoti į gretimą Čado valstybę ir į kitas šalis bei žemynus – tarp jų į Egiptą, Izraelį, Jungtines Valstijas, Kanadą ir Europą.

Antra vertus, už įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant masinius prievartavimus, pagrobimus, perkėlimus, badą, epidemijas ir kankinimus, atsakingas ne tik karo nusikaltimais apkaltintasis Sudano prezidentas. Kalti yra ir dauguma didžiųjų pasaulio valstybių bei jų lyderių, kurie bando vieni kitiems suversti kaltę už ginklų tiekimą ir spekuliavimą. Net Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuratūros, norėjusios apkaltinti Sudano prezidentą ir išduoti jam arešto orderį, įsikišimas yra išskirtinė šventė, vykstanti Baudžiamajam Teismui sulaukus dešimtojo jubiliejaus. Kai kurie mano, kad Darfūrui tai bus katastrofa, o tenykštei JT misijai ateis galas.

Jau ne pirmą kartą protestuojame, reiškiame nepasitenkinimą žmogaus teisių pažeidimais šiame regione. Tačiau anksčiau priimta išsami Europos Parlamento rezoliucija, kurioje buvo raginta tarptautines organizacijas imtis sankcijų ir blokuoti ekonominę veiklą, kuri kurstė konfliktą, padėties nepataisė. Esu tikra, kad kurstydami konfliktą, už visa tai atsakingi asmenys siekia suvienyti Darfūro žmones prieš 2011 m. numatytą referendumą dėl atsiskyrimo nuo Sudano.

 
  
MPphoto
 

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE). - Ponia pirmininke, tiesa tokia, kad žinojome būsiant įsakymą išsiųsti NVO; štai kodėl darsyk pabrėžiu, kad pasisakau už aiškią, tvirtą, pragmatišką poziciją. Labai paprasta vaidinti didvyrius, šiltai sėdint už daugelio mylių nuo veiksmo vietos.

Tie iš mūsų, kas lankėsi Darfūre 2007 m. liepos mėn. ir aplankė al-Geneiną, al-Fashirą, Nyalą, Kapkabią ir daug šalies viduje perkeltųjų asmenų (angl. IDP) stovyklų šių miestų apylinkėse, puikiai žino, kaip kenčia Darfūro žmonės ir kokį milžinišką vaidmenį ten vaidina NVO. Tad būtina apsaugoti likusias NVO ir dėti visas pastangas, kad jos galėtų pasilikti, taip pat visapusiškai paremti tas, kurios tęs veiklą, įskaitant religines labdaros organizacijas.

Taip pat palaikau siūlymą padidinti spaudimą Kinijai, kuri, viena, nepakankamai spaudžia Chartumo valdžią, kita, JT lygmeniu vilkina ar blokuoja efektyvesnių priemonių diegimą.

Taip pat palaikau C. Tannocko mintį, kad „bet kokia išeitis yra gera išeitis“. Jei prezidentas O. al-Bashir bus pašalintas ir jo režimui ateis galas, Darfūro ir Sudano žmonės galės gerokai lengviau atsipūsti. Tai – ne nebaudžiamumas: nebaudžiamumas yra daugelį metų neišbristi iš tos pačios padėties.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Ponia pirmininke, sprendžiant iš gausių duomenų, karas Darfūre jau pareikalavo per 200 tūkst. aukų. Humanitarinė krizė dažnai vadinama didžiausia istorijoje ir yra lyginama su genocidu Ruandoje 1994 m. Pasak JT, beveik 5 milijonams Sudano žmonių šiuo metu skubiai reikia pagalbos.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė orderį areštuoti dabartinį prezidentą Omarą Hassaną al-Bashirą už, įtariama, įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Sudano vyriausybės atsakas buvo išsiųsti trylika didžiausių NVO, dirbančių didžiausioje per visą istoriją humanitarinės pagalbos misijoje. Toks sprendimas gali turėti katastrofiškų pasekmių Darfūro žmonėms, kurie negalės gauti labai reikalingos medicininės pagalbos. Nekontroliuojamas užkrečiamųjų ligų plitimas gali virsti masinėmis epidemijomis, pagausės mirčių, ypač vaikų, kurie negaus gydymo ir maisto ir todėl neturės jokių galimybių išgyventi ypač sudėtingomis sąlygomis.

Esant tokiai padėčiai, turėtume vienbalsiai pasmerkti Sudano vyriausybės priimtą sprendimą išsiųsti nevyriausybines organizacijas iš šalies ir paraginti sprendimą atšaukti. Taip pat turėtume paraginti Komisiją ir Tarybą pradėti derybas su Afrikos Sąjunga, Arabų valstybių lyga ir Kinija, viliantis įtikinti Sudano vyriausybę, kad jos veiksmai gali turėti katastrofiškų pasekmių. Be to, turėtume nedvejodami paremti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo veiksmus ir jo neabejotiną indėlį, skatinant teisingumą ir humanitarinę teisę tarptautiniu lygmeniu, taip pat jo veiksmus, siekiant padaryti galą įstatymų nepaisymui.

Šiuo atveju turėtume informuoti sudaniečius, bendradarbiaujančius su prezidentu O. al-Bashiru, kad teisimas už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui dabar jau neišvengiamas, ir priversti pačią Sudano vyriausybę baigti diskriminuoti žmogaus teisių aktyvistus, kurie parėmė Teismo sprendimą areštuoti prezidentą O. al-Bashirą. Šių priemonių būtina imtis kuo greičiau, kad galėtume užkirsti kelią dar didesnei humanitarinei krizei, neišvengiamai gresiančiai Darfūre.

 
  
MPphoto
 

  Jürgen Schröder (PPE-DE). (DE) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, aš asmeniškai lankiausi Darfūre bei gretimame Čade kartu su J. Ribeiro e Castro ir visiškai pritariu jo pasisakymui.

Tai – katastrofa, tik dar pablogėjusi, kai išsiuntus nevyriausybines organizacijas, žmones pasiekia tik apie 60 proc. humanitarinės pagalbos. Nelaimė gali dar padidėti. Nuo mūsų pagalbos yra priklausomi trys milijonai žmonių. Todėl, ponia pirmininke, Komisijos nare, manau, kad itin svarbi yra mūsų rezoliucijos 4 punkto dalis, kurioje raginame vienintelę pasaulio valstybę, galinčią daryti įtaką šiam regionui, – Kinijos Liaudies Respubliką, – priversti Sudano vyriausybę atšaukti NVO išsiuntimą.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE). – (PL) Ponia pirmininke, esame rimtų įvykių tarptautinėje politikos arenoje liudytojai. Sudano prezidentas, kuriam išduotas arešto orderis, siekia atkeršyti tarptautinei bendruomenei, išsiųsdamas politiškai neutralias organizacijas, kurios siekia kenčiantiems Darfūro žmonėms teikti humanitarinę pagalbą. Tarptautinė nuomonė, žinoma, negali ignoruoti fakto, kad Sudano prezidentas uždraudė veiklą tokių nevyriausybinių organizacijų kaip „Lenkijos humanitarinė akcija“, kuri pastaruosius penkerius metus vykdė vandens projektus Darfūro regione, bandydama padėti Sudano žmonėms. Penktasis pasaulinis vandens ištekliams skirtas forumas gali būti gera galimybė atsiliepti į Sudano prezidento elgesį, kaip šiame Parlamente minėjome vakar. Tikiuosi, kad nevyriausybinių organizacijų, dirbančių Darfūre, išsiuntimo problema Stambule bus paminėta politiniame kontekste. Ironiška, kad Forumo tikslas yra diskutuoti apie negalėjimo gauti vandens problemą, su kuria susiduria milijardai žmonių visame pasaulyje. Darfūre prezidentas O. al-Bashir išsiunčia organizacijas, kurios stengiasi šią svarbią problemą spręsti. Į tokį ėjimą reikia sureaguoti.

 
  
MPphoto
 

  Vittorio Prodi (ALDE). (IT) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, labai glaustai: mus šantažuoja diktatorius, kurio aukos yra milijonai žmonių Darfūre ir kuris siekia pasinaudoti tomis aukomis, kad išvengtų tarptautinių sankcijų. Turime nepasiduoti šiam šantažui.

Akivaizdu, kad turime sudaryti tarptautinę koaliciją, kad galėtume spausti prezidentą O. al-Bashirą atsisakyti dabartinės pozicijos. Tačiau negalime užsimerkti prieš faktą, kad tikrasis tokių įvykių padarinys, taip pat tikroji priežastis yra gamtos išteklių manija. Visai ne sutapimas, kad žmogaus teisės labiausiai pažeidžiamos šalyse, kuriose gausu gamtos išteklių, ypač Kinijoje, kuri skatina įtampą dėl gamtos išteklių. Taigi privalome apsvarstyti, kaip išspręsti problemą, iš kurios visa tai kilo, tai yra, turime užtikrinti tinkamą galimybę pasiekti gamtos išteklius visam pasauliui – štai ką privalome padaryti.

 
  
MPphoto
 

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). (FR) Ponia pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau labai glaustai pasakyti, jog smerkiame visus Darfūro baisumus ir reikalaujame dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad svarbų vaidmenį vaidinančios asociacijos bei NVO galėtų tęsti darbą ir nebūtų išsiųstos. Tačiau taip pat norėčiau užduoti klausimą Komisijos narei.

Norėčiau žinoti, ko jūs tikitės ir ko Europos Sąjunga tikisi iš Afrikos Sąjungos. Vienas Parlamento narys, kaip girdėjome, reikalauja karinio įsikišimo. Savo rezoliucijoje raginame Komisiją ir Tarybą sustiprinti pastangas paveikti vyriausybę per Afrikos Sąjungą. Kitose šalyse konfliktų sprendimą perleidžiame Afrikos Sąjungai. Žinome Afrikos Sąjungos poziciją O. al-Bashiro atveju. Atrodo, kad čia esama dvigubų standartų.

Kokios strategijos Komisija imsis Afrikos Sąjungos atžvilgiu, kadangi kalbame apie Afrikos žemyną? Ar čia taip pat norime perduoti darbą ir šio konflikto sprendimą Afrikos Sąjungai?

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. Ponia pirmininke, Europos Komisija, kaip ir jūs, labai sunerimusi dėl Sudano sprendimo išsiųsti trylika tarptautinių ir sustabdyti trijų nacionalinių humanitarinių bei dviejų nacionalinių žmogaus teisių NVO veiklą po to, kai TBT pareiškė kaltinimus prezidentui O. al-Bashirui. Šešios iš šių tarptautinių NVO iš EK gauna humanitarinį finansavimą, iš viso siekiantį 10 mln. EUR.

Šios organizacijos teikia būtiniausias paslaugas milijonams sudaniečių Darfūre ir kitose Sudano dalyse. Tad jų veiklos sustabdymas ne tik itin apmaudus, bet ir rimtai paveiks humanitarinę padėtį, kaip pastebėjo daug kas iš jūsų. Komisijos narys L. Michel pareiškime jau parodė mūsų gilų susirūpinimą ir paragino „Sudano vyriausybę dar pamąstyti apie savo sprendimo reikšmę ir kuo skubiau vėl leisti šioms NVO užsiimti veikla“.

Sudano sprendimo pasekmes dar tik vertiname, bet jau aišku, kad Darfūre šimtų tūkstančių žmonių gyvybėms gresia pavojus. Būtina skubiai imtis reikalingų priemonių, nes artėjantis lietingasis sezonas ir kasmetinis badmetis greitai dar labiau pablogins 4,7 mln. konflikto tiesiogiai paveiktų žmonių humanitarinį pažeidžiamumą.

Žinome, kad vyriausybė neatšauks savo sprendimo, kol tarptautiniu lygmeniu bus reiškiamos abejonės sprendimu išsiųsti minėtąsias NVO. Jei nesugebėsime įtikinti vyriausybės atšaukti įsakymo išsiųsti NVO, turėsime tiesiogiai stoti į kovą su Sudano valdžia, kad pradėtų veikti reikalingi pagalbos teikimo mechanizmai. Šiuo atveju turime tikėti Sudano vyriausybės žodžiu, jog ji prisiima visą atsakomybę už humanitarinės pagalbos teikimą.

Taip pat mūsų pareiga yra imtis nepaprastosios padėties priemonių dėl paramos teikimo. Sudanas – didžiausia Komisijos humanitarinė operacija: 2009 m. jos mastas siekia 110 mln. EUR. Drauge su kitais donorais, tokiais kaip Jungtinės Tautos, NVO ir kiti humanitariniai partneriai, Komisija šiuo metu svarsto, kaip geriausia perplanuoti humanitarinę pagalbą, siekiant išvengti tragiškų pasekmių. Tai – nelengva užduotis, nes išsiųstosios NVO buvo tarp geriausiai mokančių dirbti tokiose atokiose ir sudėtingose vietovėse.

Norint taikyti nepaprastosios padėties priemones, tikrai prireiks bendradarbiavimo ir sutarimo su Sudano valdžia. Šiuo atžvilgiu yra būtina reikalauti griežtai atskirti humanitarinę veiklą ir politinius interesus.

Politikos fronte turėsime išlaikyti didžiausią įmanomą diplomatinį spaudimą ir Sudano valdžiai, ir maištininkų judėjimams, kad pasiektume taiką Darfūre. Taip pat turėsime primygtinai reikalauti įgyvendinti Visuotinį taikos susitarimą tarp Šiaurės ir Pietų. Rizika labai didelė, o atsakomybė neleisti, kad išsipildytų košmariškas visuotinio nestabilumo Sudane scenarijus, gula ant mūsų pečių.

Apskritai ES gerbs TBT nurodymus ir su Sudano prezidentu O. al-Bashiru palaikys tik būtiniausius ryšius. Tačiau – ir čia, kaip minėjau anksčiau, yra būtina palaikyti dialogą su Chartumu – turėtume užtikrinti, kad vyriausybės reakcija į TBT kaltinimą būtų kuo nuosaikesnė. Jei nutrauksime bet kokius ryšius, griežto kurso šalininkai vyriausybėje gali atsikeršyti, pakenkdami civiliams, humanitariniams darbuotojams ir Jungtinių Tautų misijos Sudane (angl. UNMIS) personalui. Sprendimas išsiųsti keletą NVO, mūsų manymu, tėra pirmasis žingsnis; gali būti dar daug padėčių, panašių į dabartinę, tad turime atidžiai viską stebėti. Reikia vengti paties blogiausio scenarijaus: kad nesustotų Visapusės taikos susitarimo (angl. CPA) įgyvendinimas ir vyriausybė nesiimtų spręsti Darfūro krizės kariniu būdu.

Dėl Afrikos Sąjungos: galiu pasakyti, kad su jais palaikome ryšį, bet daugiau informacijos šiuo metu suteikti negaliu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusijos baigtos.

 
  

(1) Žr protokolą.

Atnaujinta: 2009 m. birželio 15 d.Teisinis pranešimas