Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0061(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0117/2009

Debatai :

PV 23/03/2009 - 14
CRE 23/03/2009 - 14

Balsavimas :

PV 25/03/2009 - 3.17
CRE 25/03/2009 - 3.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0183

Posėdžio stenograma
Pirmadienis, 2009 m. kovo 23 d. - Strasbūras Tekstas OL

14. EB ir CARIFORUM valstybių ekonominės partnerystės susitarimas, EB ir Dramblio Kaulo Kranto tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas, EB ir CARIFORUM partnerystės susitarimas, EB ir Dramblio Kaulo Kranto tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas, EB ir Ganos tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas, EB ir Ramiojo vandenyno valstybių laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas, EB ir PAVB EPS valstybių laikinasis ekonominės partnerystės susitarimas, EB ir Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ekonominės partnerystės susitarimas, EB ir Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių ekonominės partnerystės susitarimas, EB ir Centrinės Afrikos tarpinis ekonominės partnerystės susitarimas (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. - Kitas darbotvarkės klausimo punktas – bendros diskusijos dėl partnerystės susitarimų:

– D. Martino teikiama rekomendacija (A6-0117/2009) Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl Tarybos sprendimo dėl Cariforum valstybių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo (05211/200–C6-0054/2009 – 2008/0061(AVC)),

– E. Mann teikiama rekomendacija (A6-0144/2009) Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Dramblio Kaulo Kranto, vienos šalies, ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo sudarymo [05535/2009 – C6-0064/2009– 2008/0136 (AVC)),

– H. Markovo ir D. Martin klausimas, žodžiu pateiktas Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Cariforum valstybių ekonominės partnerystės susitarimo (O-0033/2009 – B6-0203/2009),

– H. Markovo ir D. Martino klausimas, žodžiu pateiktas Komisijai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Cariforum valstybių ekonominės partnerystės susitarimo (O-0034/2009 – B6-0204/2009),

– H. Markovo ir D. Martino klausimas, žodžiu pateiktas Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl tarpinio Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Dramblio Kaulo Kranto ekonominės partnerystės susitarimo (O-0047/2009 – B6-0217/2009),

– H. Markovo ir E. Mann klausimas, žodžiu pateiktas Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl tarpinio Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Dramblio Kaulo Kranto ekonominės partnerystės susitarimo (O-0048/2009 – B6-0218/2009),

– H. Markovo ir C. Fjellner klausimas, žodžiu pateiktas Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl tarpinio Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ganos ekonominės partnerystės susitarimo (O-0035/2009 – B6-0205/2009),

– H. Markovo ir C. Fjellner klausimas, žodžiu pateiktas Komisijai Tarptautinės prekybos komiteto dėl tarpinio Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Ganos ekonominės partnerystės susitarimo (O-0036/2009 – B6-0206/2009),

– H. Markovo ir G. Fordo klausimas, žodžiu pateiktas Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos Bendrijos laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo (O-0037/2009 – B6-0207/2009),

– H. Markovo ir G. Fordo klausimas žodžiu Komisijai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos Bendrijos laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo (O-0038/2009 – B6-0208/2009),

– H. Markovo ir R. Sturdy klausimas žodžiu Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo (O-0039/2009 – B6-0209/2009),

– H. Markovo ir R. Sturdy klausimas žodžiu Komisijai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir PAVB EPS valstybių laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo (O-0040/2009 – B6-0210/2009),

– H. Markovo ir D. Caspary klausimas žodžiu Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl laikinojo susitarimo, kuriame nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas (O-0041/2009 – B6-0211/2009),

– H. Markovo ir D. Casparythe klausimas žodžiu Komisijai Tarptautinio prekybos komiteto vardu dėl laikinojo susitarimo, kuriame nustatomas Rytų ir Pietų Afrikos valstybių ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas (O-0042/2009 – B6-0212/2009),

– H. Markovo klausimas žodžiu Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl susitarimo, kuriame nustatomas Europos Bendrijos ir jos valstybių narių ir Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas (O-0043/2009 – B6-0213/2009),

– H. Markovo klausimas žodžiu Komisijai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl susitarimo, kuriame nustatomas Europos Bendrijos ir jos valstybių narių ir Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių ekonominės partnerystės susitarimo pagrindas (O-0044/2009 – B6-0214/2009),

– H. Markovo ir K. Arifo klausimas žodžiu Tarybai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl tarpinio Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Centrinės Afrikos ekonominės partnerystės susitarimo (O-0045/2009 – B6-0215/2009),

– H. Markovo ir K. Arifo klausimas žodžiu Komisijai Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl tarpinio Europos Bendrijos bei jos valstybių narių ir Centrinės Afrikos ekonominės partnerystės susitarimo (O-0046/2009 – B6-0216/2009).

 
  
MPphoto
 

  David Martin, pranešėjas. Gerb. pirmininke, kai mes tiesiogiai dalyvaujame, visada pervertiname klausimo svarbą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nemanau, kad galėtume pervertinti jo svarbą. Šiandien nagrinėjame susitarimus, galinčius paveikti milijonų žmonių likimus, gyvenimo kokybę ir sveikatą besivystančiame pasaulyje.

Prieš pradėdamas kalbėti apie pranešimo esmę, norėčiau pagerbti savo kolegę Glenys Kinnoc, kuri kaip AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkė, labiausiai išreiškė susirūpinimą dėl ekonominės partnerystės susitarimų (EPS) ir jų poveikio vystymuisi ne tik šiame Parlamente, bet ir pareikšdama nuomonę apie AKR problemas visame pasaulyje. Kaip daugelis iš jūsų žinote, Glenys palieka šį Parlamentą. Mums visiems labai trūks jos atliekamo darbo, susijusio su AKR ir ypač EPS.

EPS istorija šiame Parlamente sudėtinga. Jai būdinga tvyranti įtampa tarp prekybos ir vystymosi tikslų. Iš dalies jos buvo galima išvengti, tačiau iš dalies ji yra būdinga tokių susitarimų esmei.

Pirmiausia jie buvo primesti mums PPO sprendimu ir vienpusiu liberalizavimo tikslu, labai reikalingu EPS. Dėl to nebuvo lengva vykdyti derybas.

Antra, dirbtinai nustatyta galutinė data sudaryti išsamius ir tarpinius EPS reiškė, kad derybos, turėjusios vykti tarp lygiaverčių šalių, iš tikrųjų vyko tarp šalių, kurių teisės buvo nelygios. Laiku to nepadarius, iš AKR pusės būtų buvę pralaimėjimų.

Galiausiai nekritikuojant, o kalbant apie realią derybų tikrovę, šias derybas vykdė prekybos ekspertai. Jų siekis – sudaryti kaip galima geresnes sąlygas Europos Sąjungai. Jie nebūtinai siekia geriausių rezultatų vystymosi srityje. Tai nėra kritika – toks jų darbas. Bet tokia yra ir derybų tikrovė.

Nuo derybų pabaigos Parlamentas stengiasi padaryti neįmanomą dalyką bandydamas sujungti prekybą ir vystymąsi.

Savo, kaip pranešėjo, pastabas norėčiau skirti CARIFORUM EPS – šiuo metu vieninteliam išsamiam ekonominės partnerystės susitarimui. Kadangi šis susitarimas jau yra pasirašytas, negalime pakeisti jo teksto, galime tik jam pritarti arba ne. Manau, kad jei Komisija ir Taryba sugebės pateikti tam tikras garantijas ir paaiškinimus dėl teksto, jau šią savaitę galėtume pritarti CARIFORUM EPS.

Rašytojos Lewis Carroll vienas iš sukurtų veikėjų Storulis pašaipiu balsu sako: „Kai aš sakau žodį, jis reiškia tai, ką aš noriu, kad jis reikštų, ir nieko daugiau ar mažiau“. Atvirai kalbant, iki dabar bandymas suprasti kai kuriuos žodžius CARIFORUM EPS yra šiek tiek panašus į tai – ne visada lengva suprasti, apie ką iš tikrųjų kalbama šiame tekste.

Norėčiau, kad šiandien Komisijos narė dar kartą pareikštų nuomonę dėl tam tikrų klausimų.

Pirmiausia, ar susitarime esantis peržiūros straipsnis tikrai yra peržiūros straipsnis, kurį rimtai vertins Komisija? Ar bus atsižvelgiama į tokius vystymosi prioritetus, kaip skurdo mažinimas, tvari plėtra, ekonominis diversifikavimas, ir į indėlį įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus per penkerius metus užtikrinant, kad EPS bus naudojamas šių interesų labui, o ne prieš juos.

Antra, norėčiau, kad Komisijos narė dar kartą patikintų mus dėl EPS lėšų. Iš atliktų skaičiavimų matyti, kad iki 2013 m. CARIFORUM valstybėms bus skirta maždaug 580 mln. EUR iš dabartinio EVF ir kitų finansinių programų. Nors nesu ekspertas, bet manau, kad šių lėšų, tinkamai suplanuotų, turėtų užtekti patenkinti EPS poreikius – jei visi pinigai būtų panaudoti įgyvendinant Karibų regiono šalių prioritetus. Be to, turime užtikrinti, kad valstybės narės skirtų savo dalį iš pažadėtų 2 mlrd. „paramos prekybai“ besivystančioms valstybėms. Taip pat turime įvertinti padėtį po 2013 metų – negalima gauti jokių garantijų iš Komisijos dėl to, kadangi jos skirtos Parlamentui ir Tarybai, tačiau turime suvokti, kad mūsų pinigai ir įsipareigojimai baigsis 2013 metais.

Norėčiau sulaukti trečiosios garantijos dėl didžiausio palankumo režimo (DPR). Jau anksčiau esu sakęs Komisijos narei, kad visiškai suprantu, kad Europos Sąjunga turėtų reikalauti, kad Karibų regiono šalys nustatytų tokias pačias sąlygas ir taisykles Jungtinėms Valstijoms ar kitai didelei išsivysčiusiai valstybei. Tačiau neturėtume taikyti DPR sąlygos Karibų regiono šalims, sudarius palankų susitarimą, sakykime, su Afrikos šalių grupe.

Ir baigdamas norėčiau paminėti ketvirtą – apsirūpinimo vaistais klausimą. Mums reikalingos garantijos, kad niekas CARIFORUM susitarime nekels grėsmės TRIPS mechanizmo naudojimui, kuris, be abejo, turėtų būti pateiktas.

Norėčiau išgirsti apie šias garantijas iš Komisijos narės. Tačiau prieš tai baigdamas norėčiau pasakyti, kad tvirtai tikiu, kad Komisijos narė pakeitė diskusijų stilių ir esmę dėl EPS. Norėčiau jai padėkoti už jau atliktą darbą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Erika Mann, pranešėja. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, šiandien turime balsuoti už pritarimą susitarimui su Dramblio Kaulo Krantu. Galime tik jam pritarti arba ne. Tikiuosi, kad vieną dieną situacija pasikeis ir Parlamentas taip pat galės dalyvauti derybose.

Dėl to viskas yra šiek tiek sudėtingiau. Esama dviejų skirtumų CARIFORUM susitarime. Pirmiausia turime reikalų su Vyriausybe, išrinkta nedemokratiniu būdu. Antra, turime laikiną susitarimą, kurio tikslas buvo nuo pat pradžių užtikrinti ankstesnių lengvatų išsaugojimą. Dar kurį laiką nevyks derybų dėl išsamaus susitarimo.

Norėčiau iš Komisijos narės Cathy Ashton sulaukti garantijų dėl klausimų, kurie, kaip man žinoma, bus labai svarbūs Dramblio Kaulo Krantui. Praėjusią savaitę vėl dalyvavau derybose, kuriose tapo labai aišku, kad būtina gauti iš Komisijos garantijas, visiškai atitinkančias garantijas, numatytas PAVB atveju. Leiskite man paminėti kelis iš svarbiausių punktų.

Pirmasis susijęs su dideliu lankstumu. Šis lankstumas turėtų apimti tam tikrus dalykus. Pirmiausia reikia įtraukti su peržiūra susijusį klausimą, kuris taip pat turėtų būti lankstus, nustatant jam ne penkerių metų laikotarpį, bet numatant galimybę nuolat jį peržiūrėti, apie tai įspėjant prieš gana trumpą laiką. Antra, opios problemos turėtų būti svarstomos tik tada, kai valstybė akivaizdžiai nori tai daryti. Labiausiai tai susiję su Singapūro problemomis, taip pat su TRIPS įtraukimu ir kitais panašiais dalykais.

Trečiasis punktas siejasi su regioninių skirtumų pripažinimu, toliau vykstant deryboms dėl regioninio susitarimo sudarymo. Dramblio Kaulo Krantas susiduria su ypatinga problema dėl to, kad šiuo metu vyksta derybos dėl susitarimo, kuris bus pasirašytas atskirai, turint ateityje tikslą sudaryti regioninį susitarimą.

Ketvirta, labai svarbu, kad bet kuriame naujų derybų etape būtų galima pateikti klausimus, kurie dar nebuvo svarstyti dabartiniame etape, ir jiems pritartų Komisija.

Gerb. Komisijos nare, iš tikrųjų Jums reikia tik PABV taikytas lengvatas nustatyti ir Dramblio Kaulo Krantui. Taip labiau tikėtina, kad sulauktumėte teigiamo atsako iš Parlamento. Mus tiesiog labai neramina, apie tai pasisakė ir daugybė nevyriausybinių organizacijų, kad ypač dėl Dramblio Kaulo Kranto pradžioje Komisija rodė labai mažai lankstumo. Dėl šios priežasties nebuvo atsižvelgta į ankščiau minėtus klausimus nuo tarpinio susitarimo pereinant prie išsamaus. Todėl lengvatos būtų labai naudingos ir dėl to galėtume pritarti susitarimui.

Be to, vykstant diskusijoms su Dramblio Kaulo Kranto atstovais supratau, kad jie labai susirūpinę, kad techninė pagalba nebus teikiama pakankamai skubiai ir nėra atsižvelgta į visus jų klausimus. Kaip suprantu, atstovus labai domina Komisijos ir tarptautinės organizacijos teikimas pagalbos dėl patekimo į MVĮ rinką, ar jie tikrai galėtų patekti į rinką Europoje. Jie labai atsargiai vertina derybas dėl Singapūro, kai bus svarstomi šie klausimai, ir labai norėtų, kad padėtume suprasti, kaip viešosios gėrybės galėtų būti panaudotos visuomenės labui. Taip pat juos labai domina mūsų teikiama pagalba dėl techninių standartų, nes dažnai jie tampa kliūtimis prekyboje.

Paskutinė mano pastaba yra dėl Parlamento. Kaip jau minėjau anksčiau, galime tik pritarti arba nepritarti susitarimui. Akivaizdžiai tai labai riboja Parlamento galimybę bendradarbiauti dėl balsavimo rezultatų. Todėl norėčiau priminti – tai rasite ir mūsų dokumentuose, kad galimas pritarimas laikiniems susitarimams nereiškia, kad taip pat automatiškai balsuosime ir už išsamų susitarimą. Iš tikrųjų remiantis priežiūros procedūra, norėtume būti įtraukti į tolesnes derybas, kad tam tikru lygmeniu, kiek tai leidžia mūsų galios, galėtume toliau stebėti mano minėtų klausimų eigą.

Galiausiai norėčiau pareikšti nuomonę, kaip nesėkmingas Doha susitarimas neigiamai paveiks Dramblio Kaulo Krantą, ypač klausimą, susijusį su bananais.

 
  
MPphoto
 

  Helmuth Markov, rengėjas.(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, J. Solana, šiose diskusijose tiesiog nėra svarstoma šešiolikos klausimų žodžiu Tarybai ir Komisijai, aštuonių rezoliucijų ir dviejų pranešimų rinkinio pagal bendro sprendimo procedūrą ir taip pat 79 besivystančių valstybių klausimo, su kuriomis ES atnaujina prekybinius santykius ir abipusį bendradarbiavimą. Prekyba ir bendradarbiavimas yra svarbios priemonės kovoje su skurdu ir kuriant ekonomiškai stipresnes ir socialiai stabilesnes valstybes. Be to, šis procesas apima ir paramą infrastruktūrai, sveikatos priežiūrai, apsirūpinimo maistu sričiai, socialinei sistemai, švietimo ir kultūrinių mainų kūrimui ir plėtrai.

Praeityje prekybiniai santykiai su AKR valstybėmis buvo grindžiami neabipusiškos prekybos lengvatų sistema, leidusia AKR valstybėse pagamintiems produktams be muito patekti į bendrąją rinką. 2000 m. buvo susitarta, kad iki 2007 m. pabaigos bus parengtas naujas partnerystės susitarimas. Pagal šį susitarimą vienpusės prekybos lengvatos turėjo būti pakeistos PPO taisykles atitinkančiais susitarimais, siekiant sumažinti ir galiausiai panaikinti skurdą ir skatinti tvarią plėtrą, regioninę integraciją, ekonominį bendradarbiavimą ir gerą valdymą, padėti AKR šalims plėtoti ekonominį potencialą ir galiausiai integruoti jas į pasaulinę ekonomiką. Be to, turėjo būti padidinti šių šalių gamybos pajėgumai ir imtasi priemonių siekiant palengvinti privataus verslo galimybes ir investicijas.

Prieš mus esantys ekonominiai susitarimai, ypač laikinasis EPS susitarimas arba vadinamasis susitarimas dėl prekių, pirmiausia yra prekybiniai susitarimai, nes juose 90 proc. ar daugiau dėmesio skiriama klausimams dėl pateikimo į rinką ir kitoms prekybos sritims. Tikslas yra laipsniškai liberalizuoti prekybą tarp ES ir partnerių regionų ar atskirų valstybių.

Į kokias problemas atkreipėme dėmesį per derybas?

Pirmiausia gana abejotina, ar numatyto laikotarpio pakaks. Aišku, Komisijos padėtis yra gera. Ji sugebėjo vesti derybas, balsuoti ir įtraukti valstybes nares. Tačiau įsivaizduokite, kad esate vienas iš partnerių šalių, vedančių kitos pusės derybas. Ar tikrai derybos buvo lygiavertės, kad šiose šalyse atitinkamos konsultacijos galėtų vykti tarp pilietinės visuomenės ir Parlamento?

Daug kritikos buvo išsakyta ir dėl turinio. Pirmiausia, nors buvo pateiktos ir kitos ekspertų nuomonės, Komisijos manymu, PPO taisyklių atitikimas reiškia 80 proc. muitų mokesčių sumažinimą per kitus penkiolika metų. Net jeigu įsipareigojimai dėl liberalizavimo iš pradžių ir nėra vienodi, atsižvelgiant į veiksmus, užtikrinančius liberalizavimą, to pasekmė – abiejose pusėse atidarytos rinkos. Tai ES gali padaryti lengvai. Eksportas iš AKR šalių sudarytų tik nedidelę jos importo dalį.

AKR valstybės, panaikinus muitų mokesčius, neteks pajamų, gaunamų iš šių muitų ir lėšų, skubiai reikalingų viešoms investicijoms į infrastruktūrą, socialinę sritį, paramą ekonominei plėtrai ir administracinei sričiai gerinti. Taip pat tai reiškia, kad sumažės šalies ekonomikos plėtra ir ji toliau išliks priklausoma nuo eksportų iš pramoninių šalių. Tai tiek pat liečia ir maisto produktus, ir pramonines prekes, dėl ko galiausiai susidarys užburtas ratas. Didėjančios maisto kainos AKR šalyse yra neabejotinas to pavyzdys. Dažnai užduodu šį klausimą – jei per penkiasdešimt metų vienašališki prekybiniai santykiai nepaskatino netgi nedidelio šalių vystymosi, kaip tai galėtume padaryti atvėrę rinkas abiejose pusėse?

Kita svarbi problema, apsunkinanti siūlomą susitarimą, yra santykiai tarp partnerių regionų ir šalių. Rytų Afrikos visuomenei esu asmeniškai atsakingas už susijusį pasiūlymą dėl rezoliucijos; vidinių tarifų problema galbūt mažiau akivaizdi, nes yra Muitų sąjunga, tačiau dėl skirtingų liberalizavimo laipsnių prekybiniai santykiai tarp kaimyninių valstybių gali tapti sudėtingesni. Šiuo atveju daugelis problemų susijusios su tvarka kilmės šalyje. Labai bijoma derybų dėl išsamių EPS. Šiuo atveju matomos tam tikros problemos dėl sustabdyto Dohos plėtros etapo. Daugelis valstybių nemano, kad jos turi teisę panaikinti valstybinį reguliavimą savo paslaugų, investicijų ir viešųjų pirkimų rinkose ir atverti jas pasaulinei konkurencijai. Tai nėra pakankamai lengvai valdoma ar trokštama padaryti ir pačioje Europos Bendrijoje. Neturint finansų rinkų kontrolės mechanizmų, nereikia to išsamiau svarstyti.

Svarbi kritika buvo išsakyta ir toliau pabrėžiama dėl pačių derybų skaidrumo, t. y. dėl valstybių parlamentų ir pilietinės visuomenės dalyvavimo procese ribų. Galiausiai kyla klausimų dėl režimo Nr. 4. Jeigu prekės gali laisvai judėti, gal tą patį būtų galima leisti daryti ir žmonėms? Dėl to mūsų komitetas pateikė klausimus, kurie nepriklausomai nuo jų kilmės, visada susiję su tais pačiais dalykais.

Kokios finansinės, techninės ir administracinės paramos priemonės yra numatytos prekybos ir vystymosi partnerystės atkūrimo programoje? Ar Komisija tolesnėse derybose bus lanksti ir atsižvelgs į partnerių regionų poreikius, ypač dėl eksportų muitų palengvinimo plėtros labui, saugant pramonę, užtikrinant darbuotojų judėjimo laisvę ir ypač viešųjų pardavimų sistemą? Ar Komisija taip pat pasirengusi persvarstyti savo poziciją dėl intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, užtikrinant biologinę įvairovę ir žinių perdavimo išsaugojimą ir sveikatos priežiūros prieinamą kainą skurdesnėse šalyse? Ar Taryba ir Komisija pasirengusios pateikti Parlamentui ir pilietinei visuomenei reikiamą informaciją dėl dalyvavimo galimybių? Galiausiai, ar jos pasirengusios peržiūrėti svarstomą susitarimą, paaiškėjus, kad tam tikri jo punktai neigiamai veikia AKR valstybių vystymąsi?

Baigdamas asmeniškai norėčiau pasakyti trumpą pastabą. Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas esu dvejus su puse metų. Kadangi neketinu dar kartą teikti kandidatūros, pasinaudodamas šia galimybe norėčiau padėkoti savo sekretoriatui už didelę paramą, padėkoti labai norėčiau M. Rodas ir D. Pribaz ir taip pat savo kolegoms. Bendradarbiavimas buvo sėkmingas. Manau, kad daug ką pasiekėme. Būtų nuostabu, jeigu tai pavyktų padaryti ir su EPS. Norėčiau palinkėti visiems čia esantiems viso ko geriausio kitoje kadencijoje. Iš tikrųjų labai tikiuosi, kad prekyba vėl taps svarbi šiame Parlamente. Labai dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Christofer Fjellner, rengėjas. (SV) Gerb. pirmininke, man labai malonu, kad šiandien vyksta šios diskusijos. Šiuo metu, padidėjus protekcionizmo mastui, plintant, o ne mažėjant skurdui, mums labai svarbu užtikrinti atvirą Europos ir skurdžiausių pasaulio šalių prekybą. Tokia ir yra pagrindinė laikinųjų susitarimų paskirtis. Ekonominės partnerystės susitarimai siekia užtikrinti tolesnę prekybą ir vystymąsi kai kuriose skurdžiausių šalių pasaulyje.

Šioms šalims atsiranda rizika būti labiausiai paveiktoms didėjančios pasaulinės recesijos ir stiprėjančio protekcionizmo lenktynių. Todėl man nesuprantama kai kuri išsakyta kritika. Kai kurie asmenys tvirtina, kad šiuose susitarimuose nueita per toli ir jie yra per daug išsamūs. Kai kas iš kritikuojančiųjų geriau kalbėtų apie prarastas pajamas iš muitų nei apie naujos prekybos potencialą. Priešingai, manau, kad turėtume džiaugtis tiek daug pasiekę. Netikiu, kad tarp prekybos ir vystymosi egzistuoja konfliktas, kaip teigia kai kurie iš kalbėjusiųjų. Atvirkščiai, prekyba skatina vystymąsi, o muitai didina skurdą.

Buvau atsakingas už tarpinio susitarimo su Gana sudarymą. Pripažįstu, kad šiame susitarime yra kelios klaidos – pereinamuoju laikotarpiu toliau taikomi ES muitai ryžiams ir cukrui, tačiau iš esmės šis susitarimas labai geras. Todėl svarbu jį pasirašyti kaip galima greičiau. Vykę prezidento rinkimai Ganoje buvo kliūtis tai padaryti, bet dabar norėčiau paraginti naująjį jos prezidentą Džoną Atta Millsą pasirašyti laikinąjį susitarimą. Taip pat tikiuosi, kad ES pasirašysime susitarimą, dėl kurio vyko derybos. Nepriimtina tai, kad viskas trunka taip ilgai, ypač dėl Tarybos vertimų tarnybos nesugebėjimo laiku atlikti darbo.

Naudodamasis šia galimybe norėčiau paskatinti visus pritarti susitarimui. Šiais neapibrėžtumo laikais pasauliui reikia daugiau prekybos, o ne mažiau.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Caspary, rengėjas. (DE) Gerb. pirmininke, manau, kad susitarimai, pasirašyti tarp ekonominių partnerių, yra labai svarbūs užtikrinant prekybinius santykius su Afrikos, Karibų regiono ir Ramiojo vandenyno šalimis. Turime skubiai nustoti teikti vystymosi pagalbą Afrikos šalims, kaip tai darėme pastaruosius penkiasdešimt ar šešiasdešimt metų. Pagaliau turime leisti šioms valstybėms tapti laisvoms visomis prasmėmis, kad jos galėtų pačios tvarkyti savo ateitį, kurti gerovę, taip, kaip tai darė kiti pasaulio regionai per pastaruosius kelis dešimtmečius.

Prekyba gali puikiai tam padėti. Viena vertus, kalbu ne tik apie prekybą tarp Europos Sąjungos ir šių šalių, bet ir apie šių šalių tarpusavio prekybą, būtent – su kitomis besivystančiomis šalimis. Esu įsitikinęs, kad reikia daryti tam tikrą spaudimą vyriausybėms ir valstybėms, kad jos atsisakytų ypač aukštų muito tarifų daugelyje sričių, siekiant sudaryti reikalingas sąlygas ekonominei šio regiono plėtrai .

Kodėl turėtume tai daryti? Šioms valstybėms būtina skubiai sudaryti sąlygas, leidžiančias žmonėms patiems kurti savo gerovę. Per diskusijas su šių šalių atstovais dažnai susidarydavau įspūdį, kad žmonės dėkingi už tai, kad kai kuriose srityse Europos Sąjunga daro spaudimą, taip pat už tai, kad keliame reikalavimus daugybei sričių ir verčiame šalių vyriausybes daryti kad ir nedidelę pažangą ekonomikos politikoje.

Būčiau laimingas, jei per ateinančias savaites ir mėnesius to neužmirštume, ypač vykstant deryboms. Taip būtų atsižvelgta ne tik į teisėtus vyriausybių norus, bet ir į mūsų reikalavimus, atitinkančius šių šalių žmonių reikalavimus.

Tikiuosi, kad šiuo atžvilgiu mūsų derybos bus vaisingos.

 
  
MPphoto
 

  Kader Arif, rengėjas. (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponais, vykstant šioms ilgoms diskusijoms šiandien, norėčiau, jums leidus, žvilgtelti į mūsų šiuo metu nuveiktus darbus.

Prisiminkime pirmąsias kai kurių šio Parlamento narių pozicijas didėjant susirūpinimui dėl Afrikos, Karibų regiono ir Ramiojo vandenyno šalių (AKR), demonstracijų prieš ekonominės partnerystės susitarimus, įspėjamųjų signalų iš nevyriausybinių organizacijų šiaurėje ir pietuose, mums reikalaujant šiuose susitarimuose pirmenybę teikti vystymuisi, tam, kas šiandien atrodo taip akivaizdu, tai nuolat kartojant Komisijai. Tačiau tuo metu P. Mandelsonas vos ne vos sugebėjo mums atsakyti, nes jam svarbiausia buvo skatinti prekybą, tarsi pašalinus muito mokesčius, stebuklingu būdų vyktų plėtra.

Žmonės vadino mus idealistais, manipuliuojamais nevyriausybinių organizacijų. Juos žeidė mūsų reikalavimui sukurti priemones, kurias viešoji valdžia galėtų panaudoti apsaugai, kontrolei ir intervencijai? Tačiau kas įvyko? Pasirodo, mes nesielgėme neatsakingai. AKR šalių vyriausybės nesutiko toliau tęsti derybų, kai joms daromas spaudimas ar grasinama. Rizika atveriant prekybą reali ir turi tiesiogines pasekmes – sumažės valstybių biudžetai netekus pajamų iš muitų mokesčių, susilpnės naujosios pramonės šakos žemės ūkio sektoriuje, grės pavojus žmonių maisto saugumui.

Apie tai mes kalbėjome jau seniai, prieš prasidedant alkanoms riaušėms ar finansų krizei. Ką galėtume pasakyti apie padėtį šiandien? Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas ir Jungtinės Tautos pripažįsta, kad besivystančias šalis stipriai paveiks pasaulinė recesija.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generalinis direktorius Jacques Diouf tai neseniai pabrėžė, klausdamas, ar išdrįstume pasakyti savo šalims partnerėms, kad esame pasirengę išleisti milijardus gelbėdami pasaulinę bankų sistemą, bet negalime išgelbėti jų gyventojų, mirštančių iš bado.

Gerb. Komisijos nare, būsiu visiškai sąžiningas ir kalbėsiu aiškiai. Jei aiškiai ir konkrečiai neįsipareigosite Komisijos vardu užtikrinti, kad EPS bus skirti vystymuisi, aš nebalsuosiu už tai. Tam neužteks pareiškimų ir ketinimų, nes jau daug kartų juos girdėjome. Norėtume, kad būtų pateikti konkretūs įsipareigojimai, kuriuos norėčiau išvardyti. EPS nebus tinkami, jei jie neskatins regioninės integracijos ir neprisidės prie AKR šalių plėtros bei Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo.

Reikalaudami skatinti regioninę integraciją, norime, kad ji tikrai vyktų. Pavyzdžiui, Centrinėje Afrikoje, Kamerūnas buvo kritikuojamas ir smerkiamas savo kaimynių, pasirašius šį laikinąjį susitarimą su Europos Sąjunga. Pastebėjau, kad iš aštuonių regiono šalių penkios iš jų yra silpniausiai išsivysčiusios ir automatiškai visiškai atitinka Pasaulinės prekybos organizacijos taisykles, pagal kurias jos gali laisvai eksportuoti prekes į Europos Sąjungos rinką, neteikdamos jokių prekybinių lengvatų mainais. Beveik puikiai suprantu jų susirūpinimą, Komisijai prašant atverti rinką 80 proc. eksportui iš Europos.  

Todėl ar Komisijos narė įsipareigodama skatinti integraciją regione taip pat įsipareigoja būti lankstesnė ir atsižvelgti į skirtingus mūsų partnerių išsivystymo lygmenis? Galbūt ji galėtų mums pasakyti, kodėl nepriima Centrinės Afrikos pateikto pasiūlymo dėl 71 proc. liberalizavimo?

Kitas esminis klausimas, dėl kurio norėtume išgirsti atsakymą, yra susijęs su „Singapūro klausimais“. Jie negali būti derybose primetami prieš partnerių šalių valią. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį į viešuosius pirkimus. Aišku, kad skaidrumas privalomas, tam pritariu. Tačiau ar galime iš savo AKR partnerių atimti svarbią suverenumo priemonę, skirtą jų pramonei ir vietos paslaugoms remti, primesdami viešųjų pirkimų liberalizavimą?

Trečiasis klausimas yra dėl paslaugų. Vykstant diskusijoms su Kamerūnu dėl EPS, Komisija ne kartą pabrėžė, kad mūsų partnerės norėjo derėtis dėl paslaugų. Galbūt tai tiesa, tačiau saugokitės tų, kurie panaudos šį argumentą taikydami paslaugų liberalizavimą visuose regionuose ir šalyse, ypač pateisinant viešųjų paslaugų liberalizavimą. Gerb. Komisijos nare, tikiuosi sulaukti iš Jūsų tvirto pasižadėjimo, kad viešųjų paslaugų nebus svarstoma derybose su visais regionais. Suprantame, kad netekus iš muitų gaunamų pajamų, sumažės mūsų partnerių šalių biudžeto pajamos. Joms sumažėjus, pirmiausia dėl to nukentės švietimo, sveikatos ir mokslinių tyrimų sektoriai. Todėl būtų nepriimtina, jei AKR vyriausybės netektų viešųjų paslaugų kontrolės. Kreipiuosi į Komisijos narę, kad ji tai patvirtintų.

Ketvirtasis jau minėtas punktas yra maisto saugumo užtikrinimas. Tai nėra susiję vien tik su tinkama priežiūra, bet ir su galimybe partnerėms šalims išlaikyti savo eksportą siekiant išlikti konkurencingoms pasaulinėje rinkose. Man žinoma, kad šioje srityje Pietų Afrikos vystymosi bendrijoje yra tam tikrų teigiamų pokyčių. Ar Komisija pasirengusi panašias priemones taikyti ir kituose regionuose?

Ir paskutinis punktas būtų šis. Mums žinoma, kad AKR šalių ekonomikai stiprinti prireiks didžiulio finansinio įsipareigojimo iš Europos Sąjungos pusės, siekiant apsaugoti nuo neigiamų liberalizavimo poveikio naujas pramonės šakas ir skatinant mūsų partnerių ekonomikos konkurencingumą. Deja, priešingai pakartotinėms mūsų politinės frakcijos rekomendacijoms, svarbiausias EPS finansavimo šaltinis yra Europos vystymosi fondas. Mums žinoma, kad praeityje Komisija ne itin gerai naudojo šias lėšas. Todėl norėčiau pabrėžti, kad svarbu šias lėšas naudoti skubiai ir atsižvelgiant į mūsų partnerių nustatytus prioritetus.

Gerb. Komisijos nare, baigdamas noriu pasakyti, kad šie susitarimai yra Europos Sąjungos įvaizdis pasaulyje – įvaizdis, kurį apie Europos Sąjungą susidarys skurdžiausios pasaulio šalys.

 
  
  

PIRMININKAVO : M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Glyn Ford, rengėjas. Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau atsiprašyti Komisijos narės ir savo kolegų pranešėjų, kad nedalyvavau diskusijose ir atvykau tik prieš penkias minutes. Užtrukau ir sugebėjau atvykti tik paskutinę minutę. Tikiuosi, kad nekartosiu to, ką jau yra pasakę kiti, o jei taip atsitiktų, prašau man atleisti. Iš tikrųjų norėčiau pasakyti nuomonę dėl dviejų dalykų – laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo su Ramiojo vandenyno valstybėmis ir kaip pagalbinis pranešėjas dėl laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo su Rytų ir Pietų Afrikos valstybėmis.

Šį vakarą vykstančios diskusijos nėra kokio nors Europos Komisijos ar Europos Sąjungos sprendimo priežastis, siekiant naujų prekybinių santykių su Afrikos, Karibų regiono ir Ramiojo vandenyno valstybėmis, bet sprendimo, kurį prieš dešimtmetį ar daugiau priėmė Pasaulinė prekybos organizacija, kad nesąžiningai diskriminuojame kai kurias besivystančias šalis kitų šalių sąskaita. Kai kas sakė, kad tai turėtų būti susiję tik su vystymusi, labai tam pritariu, tačiau turime prisiminti, kad vienas iš pagrindinių reikalavimų yra tas, kad mūsų su šiomis šalimis sudaromi susitarimai atitiktų PPO taisykles. Todėl pirmiausia turime tai padaryti.

Be to, kad jie atitiktų PPO taisykles, taip pat privalome pasistengti padaryti viską, kad pagerintume šių įvairių regioninių blokų padėtį ir pabandyti spręsti konkrečias situacijas, su kuriomis jie susiduria. Kalbant apie Ramiojo vandenyno valstybes, apie kurias rengiau pranešimą, tai keturiolika labai mažų valstybių ir Rytų Timūras. Iš tikrųjų viena iš jų – Nauru, yra pati mažiausia šalis pasaulyje, kurios gyventojų yra milijoną kartų mažiau nei Kinijoje. Net ir didžiausios valstybės, įeinančios į šią grupę yra palyginti mažos, todėl turime į tai atsižvelgti taikydami joms reikalavimus ir nustatydami sąlygas. Turime užtikrinti pakankamus pereinamuosius laikotarpius mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes atvirai kalbant, išskyrus tam tikras kalnų pramonės įmones Papua Naujoje Gvinėjoje, kitos įmonės yra mažosios ir vidutinės. Privalome padaryti viską, ką galime dėl regioninės prekybos, ypač atsižvelgti į ypatingus Ramiojo vandenyno šalių santykius su Australija ir Naująja Zelandija.

Iš keturiolikos šalių tik dvi iš tikrųjų pasirašė laikinuosius susitarimus. Iš paskutinio dalyvavimo Port Moresby mieste vykusiame AKR susitikime žinau, kad kitos Ramiojo vandenyno šalys taip pat norėtų pasirašyti išsamų susitarimą, atitinkantį jų reikalavimus. Dėl to aš pritariu laikiniesiems susitarimams. Tokia žinia mane pasiekė iš Papua Naujosios Gvinėjos ir Fidžio vyriausybių. Jas nevisiškai tenkina susitarimų sąlygos, yra klausimų, kuriuos jos norėtų persvarstyti, tačiau pritartų dėl laikinojo susitarimo pasirašymo, vėliau pasirašant išsamų, palankesnį vystymuisi ir skatinantį dalyvauti daugiau Ramiojo vandenyno šalių.

Taip pat norėtume panagrinėti konkrečius klausimus, taikytinus Papua Naujajai Gvinėjai ir Fidžiui bei kitoms Ramiojo vandenyno šalims, kurie galėtų būti taikomi ir kitiems tokio pobūdžio susitarimams. Norėtume panagrinėti derybas dėl intelektinės nuosavybės teisių, apimančias ne tik žmogaus darbo produktus, sukurtus Vakarų šalyse, bet ir tradicines žinias. Turime užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų atviri sutartims iš Europos, pritaikytoms Ramiojo vandenynų šalių gyventojų poreikiams. Turime išnagrinėti klausimą dėl darbo vizų Europos Sąjungoje išdavimo galimybės Ramiojo vandenyno šalių gyventojams bent 24 mėnesiams, ne aukšto išsilavinimo lygio reikalaujančių specialybių darbams, bet tokiems darbams, kaip slaugytojų, ir panašaus pobūdžio.

Dėl Rytų ir Pietų Afrikos šalių galėčiau pasakyti, kad dauguma šių klausimų būtų taikytini ir joms. Labai norėčiau padėkoti D. Caspary, dirbusiam kartu su manim ties šiuo ir Ramiojo vandenyno šalių klausimu, rengtu J. P. Audy.

Dėl EPS turėtume ypač daug dėmesio skirti gero valdymo klausimams. Tai susiję su Zimbabve. Laikinasis susitarimas man nekelia jokių problemų, bet manau, kad Parlamentui būtų sudėtinga pritarti galutiniam sprendimui, nebent dėl Zimbabvės būtų numatytas aiškus planas sukurti tinkamą demokratinį režimą, kuris padėtų įveikti šiuo metu kylančius sunkumus.

Paskutinis dalykas, kurį norėčiau paminėti dėl EPS, be to, kad pritariu D. Caspary pranešimui ir pateiktiems pakeitimais, tai Čagoso salynas. Dėl jo pateikiau pakeitimą, kuris buvo patvirtintas. Paprastai tokio pobūdžio susitarimuose tariamės su kaimyninėmis šalimis ir atskiromis teritorijomis. Čagoso salynas yra Seišelių, Mauricijaus ir Madagaskaro regiono viduryje. Šiuo metu ten esantys žmonės yra pabėgėliai iš Seišelių. Tikiuosi, kad galėsime pasitarti su jais, iki bus priimtas galutinis susitarimas dėl daromo poveikio jiems ir teritorijos, į kurią būtų suteikta teisė sugrįžti.

 
  
MPphoto
 

  Jan Kohout, einantis Tarybos pirmininko pareigas. – (CS) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti Parlamentui už galimybę šiuo svarbiu metu posėdyje pareikšti nuomonę neabejotinai opiu klausimu dėl ekonominių partnerystės susitarimų.

Taip pat norėčiau padėkoti Parlamentui už teigiamą vaidmenį per šias derybas dalyvaujant politinėse diskusijose. Labai norėčiau padėkoti Tarptautinės prekybos ir Vystymosi komitetams už nenuilstamą darbą ir nemažėjantį susidomėjimą diskusijomis.

EPS visada buvo labai svarbus klausimas vystymosi ministerijoms Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikimuose. Pastaraisiais metais beveik į visus tokius susitikimus buvo įtrauktos diskusijos su Komisija dėl Tarybos įsipareigojimo dėl EPS vykdymo. Tokiuose susitikimuose dažnai būdavo padaromos išvados. Kai ES Taryboje pirmininkaujanti Čekijos Respublika pateikė Parlamentui savo programą, pasakėme, kad šis laikotarpis yra svarbiausias ir pasižadėjome dėti visas pastangas užtikrinant tolesnę pažangą. Pasinaudojome galimybe atsakyti į daugybę klausimų ir įdėjome nemažai pastangų daugeliui klausimų spręsti. Ir toliau manome, kad bendradarbiavimas ir konstruktyvios diskusijos tarp institucijų yra geriausias būdas sukurti ir plėtoti tinkamą politiką.

Išsivysčiusios ir besivystančios šalys išgyvena precedento neturinčią visą pasaulį apėmusią finansų ir ekonominę krizę. Paklausus, kaip krizė veikia jų ekonomiką, besivystančios šalys atsako, kad prekyboje vyksta nuosmukis, dėl ko ekonominė plėtra šiuo metu mažiausia, žemas našumas ir aukštas nedarbo lygis. Prekybos nuosmukis ir eksporto rinkų, turėtų po daugelio metų pastangų, netekimas yra labai skaudūs besivystančioms šalims ir jų gyventojų gyvenimo sąlygoms ir gerovei.

Esant tokioms aplinkybėms, privalome išnaudoti kiekvieną galimybę kovojant su pasauline ekonomine krize, kad prekybos vystymasis vėl taptų tvarus. EPS prie to prisideda. Laipsniškai kuriant regioninę integraciją, suteikiama galimybė vykdyti regioninę prekybą ir didinti prekių be muitų mokesčių ir kvotų patekimą į mūsų rinką, užtikrinant didesnes prekybos su ES apimtis. Todėl EPS atitinka PPO taisykles. Šis veiksnys yra svarbus teisinis aspektas, išskiriantis EPS iš kitų ankstesnių komercinių muitų lengvatų, įgyvendintų pagal Cotonou konvenciją, padariusių žalą AKR ir Europos prekybai ir sukėlusių didelių neaiškumų.

Neaiškumas priešingas pasitikėjimui. Neaiškumai atbaido investicijas, o pasitikėjimas jas pritraukia. Visi žinome, kad nuo dabartinės krizės pradžios investicijos besivystančiose šalyse ryškiai sumažėjo. Dabartiniais neaiškiais laikais EPS gali užtikrinti teisinį aiškumą ir pasitikėjimą, kuris galėtų prisidėti prie ekonomikos atsinaujinimo. Šie susitarimai nėra panacėja, bet teigiama priemonė, kurią galima būtų taikyti kartu su kitomis priemonėmis.

Pastaraisiais metais buvo paskelbta nemažai įpareigojančių pranešimų, aprašančių, kaip ekonominė krizė galėtų sukliudyti įgyvendinti įvairiuose regionuose Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Tai turėtų mus neraminti. EPS pasinaudoja lankstumu, teikiamu PPO taisyklių, padedant vystymuisi. Jos leidžia mūsų partnerėms iš AKR šalių tuoj pat ir asimetriškai atverti rinkas, taikant ilgus pereinamuosius laikotarpius, išimtis ir reguliarią kontrolę. Taip pat jose nustatyti įsipareigojimai dėl politinių reformų. Tuo pat metu ES įsipareigojo, kad ji nepaliks savo partnerių vienų spręsti šios problemos. Kad šie susitarimai veiktų, teikiame specialiai tam skirtą finansinę paramą.

Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu vėl padidėjo susidomėjimas EPS tiek iš ES, tiek iš AKR šalių pusės. Naudodamasis šia galimybe norėčiau padėkoti Komisijos narei C. Ashton už pastangas ir skirtą dėmesį mūsų partnerių iš AKR šalių nuomonei. Po jos plano, pateikto dėl EPS Parlamentui praėjusių metų spalio ir lapkričio mėn. Tarybai, sustiprėjo mūsų ryšiai su kolegomis įvairiuose AKR regionuose. Didelė pažanga padaryta derybose su įvairiais regionais. Kiekvienas iš jų pasižymi tik jam būdingomis savybėmis ir vystymosi tempu. Per artimiausius mėnesius turėtume susidaryti aiškesnį vaizdą dėl šių derybų.

Manau, kad Europos Parlamentas pritars EPS su CARIFORUM valstybėmis ir laikinajam EPS su Dramblio Kaulo Krantu. Tai suteiks vilčių visoms AKR valstybėms. Tai bus įrodymas joms, kad kantrybė vedant derybas duos abiem šalims priimtinus ir palankius rezultatus. Taip pat tai parodys, kad AKR valstybių ir ES partnerystė gali reaguoti į naujus iššūkius, nesvarbu, ar jie būtų teisinio, ekonominio ar politinio pobūdžio. Šiais įtemptais laikais kiekvienas naujas tarptautinis susitarimas reiškia stipresnę partnerystę ir naują viltį ateityje. Šių susitarimų pasirašymas būtų vertinga politinė žinia, kuri galbūt prisidėtų prie artėjančio dviejų jungtinių AKR ir ES institucijų susitikimo. Jungtinės Parlamentinės Asamblėjos susitikimas vyks balandžio pradžioje Prahoje, o Jungtinės ministrų tarybos – gegužės pabaigoje Briuselyje.

ES privalo toliau remti savo partnerius – ne tik CARIFORUM regioną, kuris pirmasis pasirašė išsamų EPS, bet ir kitas šalis ir regionus, žengiančius pirmuosius žingsnius, kuriuos būtina skatinti eiti toliau. Tarp jų yra ir Dramblio Kaulo Krantas, su kuriuo sudarytas EPS taip pat laukia Parlamento pritarimo. Daugiau EPS yra rengiama. Komisija sunkiai dirba, kad partnerėms šalims nustatytų bendras sąlygas, kurių pagrindu būtų sudaryti išsamūs regioniniai susitarimai. Taryba visada pabrėžė Komisijai ir partnerėms, kad šie susitarimai yra vystymosi priemonės ir šios teikiančios pranašumų priemonės gali būti iki galo išnaudotos tik išsamiuose regionuose susitarimuose.

Bendra politinė ir ekonominė situacija, kuriai esant Parlamentas kviečiamas pritarti CARIFORUM EPS ir laikinajam EPS su Dramblio Kaulo Krantu, yra labai svarbi. Tačiau Parlamentas paprašė, kad Taryba ir Komisija pateiktų tam tikrus konkrečius paaiškinimus. Tai labai svarbus žingsnis ir teisėta proceso dalis, todėl bandau kaip galima išsamiau atsakyti į klausimus pagal savo kompetenciją. Žinau, kad buvo pateikti kiti klausimai, į kuriuos Komisijos narė C. Ashton yra pasirengusi atsakyti. Norėčiau pradėti nuo jau minėtų kai kurių klausimų.

Vienas iš pateiktų klausimų – kada ir kaip bus atlikta EPS peržiūra su CARIFORUM valstybėmis. Tiek Taryba, tiek AKR visiškai pritaria, kad reikia susirūpinti šiuo klausimu. Galiu patvirtinti, kad visapusiška EPS peržiūra įvyks ne vėliau kaip per penkerius metus nuo šių susitarimų pasirašymo datos – praėjusių metų spalio mėn. Peržiūra papildys įprastinę šių susitarimų įgyvendinimo kontrolę, kaip tai numato 5 straipsnis. Tokios peržiūros privalomos remiantis susitarimų sąlygomis ir yra viena iš užduočių, tenkančių jungtiniams organams, įskaitant parlamentinius ir patariamuosius susitarimus. Poveikio įvertinimai bus tokių peržiūrų dalis ir apims susitarimų išlaidas ir pasekmes. Keičiant EPS arba esant pasikeitimams dėl jų įgyvendinimo, garantuojamas parlamentų dalyvavimas, remiantis EPS pasirašiusių šalių įstatymais arba pagal parlamentinių komitetų, įsteigtų remiantis EPS, tvarką.

Antrasis Parlamentą dominantis klausimas yra susijęs su finansinėmis priemonėmis AKR regionų ir įmonių prekybai remti. Kaip jums žinoma, 2007 m. spalio mėn. Europos Bendrija ir jos valstybės narės įsipareigojo paramą prekybai iki 2010 m. padidinti iki 1 mlrd. EUR pagal ES strategijos dėl paramos prekybai programą. Beveik 50 proc. šios sumos bus skiriamos pačių AKR šalių nustatytoms prioritetinėms sritims, tarp jų ir poreikiams pagal EPS. Valstybių narių įsipareigojimai remti prekybą yra papildomi šalia paramos, teikiamos iš Europos vystymosi fondo. Visų savo įsipareigojimų tvirtai laikysimės.

Trečia, norėčiau dar kartą patikinti Parlamentą dėl svarbaus klausimo, susijusio su aprūpinimu vaistais. Galiu labai aiškiai pasakyti, kad nei vienas iš susitarimų nesumažins CARIFORUM valstybių aprūpinimo vaistais galimybių. Negalime atlikti išsamios teisinės analizės, bet, politiniu požiūriu, galiu dar kartą patikinti, kad šiuose susitarimuose tokių tikslų nėra.

Dėl integracijos pažangos CARIFORUM valstybėse, natūralu, kad dėmesio taip pat buvo skiriama šių susitarimų suderinamumui su tokiomis regioninėmis programomis, kaip bendra rinka ir CARICOM ekonominė erdvė. Pagrindinis EPS tikslas, be paramos vystymuisi ir pagalbos AKR šalims galutinai integruotis į pasaulinę ekonomiką, yra būtent nukreiptas remti regioninę integraciją.

EPS 4 straipsnyje aiškiai teigiama, kad įgyvendinant susitarimą bus tinkamai atsižvelgta į CARIFORUM valstybėse vykstančius integracijos procesus, įskaitant CARICOM bendrą rinką ir ekonominę erdvę. Ypatingas dėmesys bus skiriamas regioninės integracijos programoms ir tvariai ateičiai užtikrinti. Per derybas CARIFORUM valstybės garantavo, kad visi EPS numatyti įsipareigojimai turėtų visiškai atitikti Karibų regionų šalių prisiimtus regioninius įsipareigojimus pagal susijusias regionines integracijos programas.

Tačiau EPS suderinamumas su regionine integracija taip pat svarbus ir visiems kitiems regionams, šiuo metu vedantiems derybas dėl išsamių EPS. Kaip pavyzdį galėtume paminėti išsamų EPS, skirtą Vakarų Afrikos šalims. Išsamus regioninis EPS sustiprintų regioninę integraciją, padidintų konkurencingumą ir prisidėtų prie regiono vystymosi. Pats derybų procesas jau prisidėjo prie regioninės integracijos stiprinimo, kadangi bendrų išorinių tarifų skalės sukūrimas Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai yra būtina sąlyga EPS deryboms vykti. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus regionus, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius ir integracijos eigą.

Regioninė integracija neabejotinai sustiprės visiems regionams pasirašius susitarimus, atitinkančius konkrečius jų reikalavimus. Parlamentas pakartotinai paskatino lanksčiai vertinti perėjimą nuo laikinųjų susitarimų prie išsamių. Šiuo klausimu tik norėčiau patvirtinti, kad Taryba laikosi tokios pat nuomonės ir akcentuoja lankstų požiūrį. Nepavykus išspręsti kelių sudėtingų klausimų per derybas, praėjusių metų gegužės mėn. kreipėmės į Komisiją, kad ji panaudotų visas galimas lankstumą ir asimetriją atitinkančias PPO taisykles, atsižvelgdama į AKR šalių ir regionų skirtingus poreikius ir išsivystymo lygį. Be to, taip pat ėmėmės ir kitų priemonių. Taryba paskelbė, kad AKR šalys ir regionai galėtų esant būtinybei nesilaikyti sąlygų, dėl kurių buvo susitarta su kitomis šalimis ar regionais per EPS derybas.

Matomas akivaizdus poreikis išsaugoti ryšį tarp atskirų EPS, ypač Afrikos šalyse. Tačiau būtina atsižvelgti į kiekvieno regiono konkrečius ypatumus. Su CARIFORUM pasirašytas EPS yra to pavyzdys, bet tikrai ne tokio pobūdžio susitarimų modelis.

Tikiuosi, kad mano pastabos padėjo aiškiau suprasti šiuos konkrečius klausimus ir suteikė garantijas dėl tam tikrų Parlamente pateiktų klausimų. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Komisijos narė kartu su savo kolegomis, tiesiogiai svarsčiusiais šiuos klausimus su Cariforum valstybių ir kitų AKR regionų atstovais, išsamiau pakalbės dėl kitų klausimų.

Šiandien, 2009 m. kovo mėn., kai išgyvename didžiausią šių laikų ekonominę krizę, norėčiau pabrėžti, kaip svarbu visiems įvertinti pasiektus puikius rezultatus politikos srityje. Mažėjant prekybai ir vis dažniau taikant protekcionistines priemones šioje srityje, esant grėsmei, kad kai kuriuose regionuose galima netekti padarytos pažangos įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, Europos Parlamentui pritarus EPS su CARIFORUM valstybėmis ir laikinajam EPS su Dramblio Kaulo Krantu, tai bus teigiamas ženklas, remiantis regioninę integraciją ir padedančią vystymuisi prekybą. Privalome reaguoti į dabartinę krizę toliau kurdami partnerystes, o ne jas ribodami. Europos Parlamentui pritarus EPS su CARIFORUM valstybėmis, tai suteiks vilties ir padrąsins kitus regionus, pradėjusius derybas, kuriems taip pat reikalingas pasitikėjimas ir tvirta partnerystė, kurią gali suteikti šie susitarimai.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos narė. Gerb. pirmininke, man labai malonu pareikšti nuomonę Parlamento posėdyje, kaip minėjo Davidas Martinas, labai svarbiu Europos Sąjungos ir Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno (AKR) šalių santykiams klausimu.

Prieš pradėdama kalbėti, norėčiau pasakyti vieną dalyką – visiškai nesu suinteresuota vesti derybų su AKR šalimis dėl susitarimų, galinčių padaryti jas skurdesnes. Žinau, kad toks pareiškimas yra suprantamas, bet iš savo patirties žinau, kad turiu tai pasakyti aiškiai, o ne tikėtis, kad bus visiems suprantamas. Tikiuosi, kad gerbiamieji nariai balsuodami remsis mūsų šiandienos diskusijomis ir pateiktais argumentus, o ne savo išankstinėmis nuomonėmis.

Tikiu, kad šiandienos posėdis yra svarbus žingsnis į priekį dėl ekonominių partnerystės susitarimų (EPS). Jūsų bus prašoma pritarti išsamiam EPS su Karibų regiono šalimis ir laikinajam EPS su Dramblio Kaulo Krantu. Pateikėte aštuonis rezoliucijų ir klausimų žodžiu variantus. Tai rodo didelį parlamento susidomėjimą ir norą pasakyti nuomonę dėl EPS. Norėčiau pareikšti pagarbą Tarptautinės prekybos ir Vystymosi komitetams už dideles pastangas diskutuojant šiuo klausimu.

Daugelį mėnesių įdėmiai klausiausi išsakomų nuomonių. Mano tikslas pareikšti nuomonę dėl EPS ir išsklaidyti susidariusius mitus apie juos, kad kiekvienas čia esantis narys atėjus laikui balsuoti būtų tinkamai informuotas. Manau, kad šie susitarimai yra geri susitarimai, remiantys ekonominį vystymąsi ir integraciją AKR šalyse, užtikrinantys stabilumą šiais neramiais ekonominiais laikais. Šiuos partnerystės susitarimus sieja bendras vystymosi tikslas, jam priskiriant prekybą, o ne atvirkščiai. Bet svarbiausia, kad šie susitarimai suteikia AKR valstybėms galimybę padėti išbristi savo piliečiams iš skurdo jų pačių darbo ir genialių idėjų dėka.

Manoma, kad sudarydama EPS Europos Sąjunga bėga nuo praeities ir vienašališkai iš naujo bando apibrėžti ES ir AKR partnerystę. Tiesa, kad EPS skiriasi nuo Lomės ir Cotonou konvencijų, formavusių Europos Sąjungos santykius su AKR šalimis trisdešimt metų, tačiau vienašališkos muitų lengvatos, kurias numato šios konvencijos, tapo problema kitoms Pasaulinės prekybos organizacijos besivystančioms šalims. Susidūrėme su dilema, kaip užtikrinti AKR vystymosi reikalavimus ir tuo pat metu laikytis tarptautinių normų ir atlikti moralinę pareigą.

Atsakymas buvo dvejopas: „Viskas, išskyrus ginklus“ – mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir ekonominės partnerystės susitarimai – besivystančioms šalims AKR. Visa tai sieja vienas bendras dalykas – prekyba dar nuo pirmosios Lomės konvencijos laikų. Prekyba visada apibūdino ES ir AKR santykius. Tai, ką anksčiau siejome su vienpusėmis muitų lengvatoms plataus vartojimo prekėms ir žaliavai, XXI amžiuje pakeitė įvairiapusiškesnė prekyba prekėmis, paslaugomis ir idėjomis.

EPS suteikia AKR geriausias sąlygas patekti į ES rinkas ir užtikrina tolesnį mūsų įsipareigojimą sudaryti galimybes ekonominiam vystymuisi. Pagrindinis šio proceso tikslas buvo regioninė integracija AKR rinkų viduje ir tarpusavyje. Todėl nieko nuostabaus, kad šiam klausimui buvo skirta daug dėmesio, pateikiant klausimus žodžiu. Dėl pasaulinės ekonomikos dydis tapo labai svarbus – šią pamoką mes išmokome Europos Sąjungoje. Paprastindamos prekybos taisykles ir keisdamos sudėtingus dvišalius susitarimus paprastesniais prekybiniais santykiais tarp regionų, AKR šalys gali kurti didesnes regionines rinkas, patrauklesnes investicijoms, reikalingas besivystančių rinkų plėtrai ir kuriant darbo vietas.

Savaime aišku, kad susitarimai yra dviejų etapų procesas – laikinieji susitarimai užtikrina, kad nereikėtų susidurti su PPO problemomis ir atsirastų daugiau galimybių per antrąjį etapą – per derybas dėl išsamaus EPS. Pasirengimas 2007 m. gruodžio mėn. galutinei datai dėl laikinųjų EPS verčia AKR šalis nerimauti, bet norėčiau užtikrinti Parlamentą, kad šie laikinieji sprendimai yra tik trumpalaikis sprendimas užtikrinti ir pagerinti AKR šalių patekimą į Europos Sąjungos šalių rinkas.

Šie dokumentai pateko į mano rankas jau įpusėjus deryboms. Nuo to laiko susitikau su daugybe AKR šalių ministrų ir atstovų, taip pat su kitomis suinteresuotomis šalimis, dalyvaujančiomis EPS procese. Klausiau, ką jie kalbėjo. Aišku viena – EPS svarbiausia yra AKR šalių vystymasis. EPS yra ta vieta, kurioje prekyba susiliečia su vystymusi. Tai reiškia, kad mūsų prekybinių santykių, pagrįstų atviru ir sąžiningu dialogu, centre privalo būti vystymasis.

Esu tvirtai įsitikinusi, kad tokios partnerystės bus sėkmingos, jeigu jos taps tvirtos, grindžiamos pasitikėjimo ir abipusės pagarbos pagrindu. Šioje partnerystėje svarbiausia, ar mūsų ir AKR šalių partnerių ateities vizija yra tokia pati. Pietų Afrika yra regionas, kuris ginčą dėl EPS pavertė dialogu, per kurį mes išsprendėme pagrindinius rūpimus klausimus dėl eksporto mokesčių, naujų pramonės šakų apsaugos ir produktų saugumo. Karibų jūros šalys – tai regionas, trokštantis kurti naujovėmis pagrįstą ekonomiką. Vakarų Afrika – besiplečianti regioninė rinka, kurios buvimas daugeliui atrodė neįmanomas, o Rytų Afrikoje kuriasi muitų sąjunga, kurios nebuvo prasidėjus deryboms, ir ji EPS sieja su savo integracijos planais. Manau ir jaučiu, kad tai yra sėkmingos partnerystės pradžia.

Ateityje matau derybas dėl išsamaus EPS, kuriose atsispindėtų ir būtų gerbiama regioninė šio susitarimo šalių specifika. Tai lankstus procesas. Tai reiškia, kad būtina žvelgti į turinį, nes EPS turi veikti pasirašiusiųjų šalių labui, ir į derybų tempą. Tai taip pat reiškia, kad EPS turėtų būti dinamiškas, reaguojantis į įvykius ateityje, kuriame būtų įvertinti skirtingi regioniniai interesai ir poreikiai. Vykstant šiam procesui, Komisija toliau informuos Europos Parlamentą ir užtikrins skaidrų jo dalyvavimą.

Išlikdami pretenzingi, taip pat privalome toliau nepalaikyti dialogo tokiais klausimais, kaip viešieji pirkimai, kurie jau pašalinti iš derybų, o „Singapūro klausimus“ įtraukti į derybas tik tada, kai tam pritaria ir to nori susijusios šalys. Taip pat turime neskubėti teikti pagalbos dėl regioninio ir šalių reguliavimo, būtino tolesnėms deryboms. „Parama prekybai“ ir techninė pagalba taip pat labai svarbūs klausimai. Galiu užtikrinti, kad nebus svarstoma viešųjų paslaugų klausimo ir nebus daroma spaudimo dėl privatizavimo. Bus pripažįstama AKR šalių teisė reguliuoti savo rinkas ir nebus ribojama teisės į aprūpinimą vaistais ar dėl sėklų rinkimo. Iš tiesų turėtume siekti labiau stiprinti, o ne riboti AKR teises ir gebėjimus šiose srityse.

Visa tai apims mūsų įsipareigojimus, kad AKR regionai galėtų taikyti nuostatas, numatytas kituose EPS. Taip kiekvienas regionas galės toliau vystytis žinodamas, kad nepateks į nepalankią padėtį. Todėl Dramblio Kaulo Krantas gali tiesiogiai prašyti ir gauti tai, kas yra numatyta PAVB derybose ir dėl ko vyksta diskusijos. Tai pagrindinis lankstumo, kurį prašėte užtikrinti, veiksnys, suteikiantis galimybę AKR pakeisti visų AKR valstybių prekybos režimus vienu bendru, suderinančiu regioninius sprendimus su regioniniais poreikiais, nekenkiant AKR šalių solidarumui.

Dinaminių, o ne statinių EPS poreikis buvo pabrėžtas per dabartinę krizę. Derybos dėl EPS prasidėjo neturinčiu precedento investicijų, prekių ir paslaugų, taip pat plataus vartojimo prekių didėjimo laikotarpiu. Tik nedaugelis numatė, kad po kelerių metų pasaulinėje ekonomikoje vyks recesija ir labai sumažės kainos, kris valiutų kursas, rinka taps nepastovi, o prekybos srityje dėl kreditų trūkumo sumažės eksportuotojų ir importuotojų lėšų.

Mums nereikia fiksuoto susitarimo, kuris taptų nereikalingas nespėjus rašalui nudžiūti nuo popieriaus. Mums reikia susitarimo, kuriančio santykius, kurių institucijos ir kontrolė galėtų padėti pastebėti ir išspręsti kylančias problemas.

Konkreti problema dėl bananų, apie kurią klausė Erika Mann, yra įtraukta į laikinąjį EPS – šiuo atveju nustatant jų teikimą į ES rinką be muitų ir kvotų.

Kylant tokioms problemoms, turime į susitarimus įtraukti garantijas ir punktus, kuriais vadovaudamosi AKR šalys galėtų kontroliuoti importo antplūdį, maisto kainas ir mokestines krizes. Konkretiems klausimams skirti punktai ir nuolatiniai peržiūros punktai, tokie kaip Karibų regiono šalių EPS, būtini vykdant parlamentinę priežiūrą ir kontrolę.

Grįžtant prie to, ką pasakiau, šiandien Parlamentas turi istorinę galimybę pritarti naujo tipo susitarimams, kuriantiems ypatingus santykius su AKR šalimis. Šie susitarimai pagrįsti tikra partneryste, o ne globa, kai prekyba yra kaip vystymosi varomoji jėga, skatinama regioninė integracija, padėsianti AKR šalims klestėti globalizuotame pasaulyje. Šių susitarimų turinys lankstus, gerbiantis tradicijas, ilgalaikiai prekybiniai santykiai grindžiami pagarba suverenioms valstybėms. Trumpai kalbant, jie yra mūsų ateitis, ir tikiuosi, kad tuo remdamiesi Parlamento nariai pritars šiems susitarimams.

 
  
  

PIRMININKAVO M. SIWIEC
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Robert Sturdy, autorius. Gerb. pirmininke, atsiprašau, kad vėluoju, dėkoju, kad vėl buvau įtrauktas į darbotvarkę. Gerb. Komisijos nare C. Ashton, pasakėte beveik viską, dėl ko norėjau pareikšti nuomonę, todėl kalbėsiu tik dėl vieno kito klausimo.

Laikinieji susitarimai yra geri susitarimai. Jų tikslas – padėti sustabdyti žlungančią AKR prekybą ir skatinti galutinę integraciją. Jie suteikia AKR šalims galimybę per prekybą išbristi iš skurdo. Manau, kad šių susitarimų pripažinimas apima ir kai kuriuos ginčytinus klausimus – paslaugas, didžiausio palankumo režimo kilmės taisykles, į kurias daug kartų atkreipiau dėmesį. Tai turėsite pataisyti. Atsiprašau, jei praleidau Jūsų pasisakymą anksčiau šiais klausimais.

Pritarimo procedūra CARIFORUM valstybėms ir Dramblio Kaulo Krantui yra lemiama, siekiant išnaudoti šių reformų potencialą. Pritarus šiems dokumentams bus galima tęsti formalias derybas. Tai užtikrins teisėtumą, būtiną AKR šalių rinkoms apsaugoti, ir stabilesnę aplinką. Dėl CARIFORUM rezoliucijų – vienintelio išsamaus Ekonominės partnerystės susitarimo (EPS) – kviečiu Parlamento narius pritarti Tarptautinės prekybos komiteto pateiktam pradiniam dokumentui. Jame pateikiamas proporcingesnis požiūris dėl prekybos ir vystymosi, siekiant pritarti pranešėjo pateiktiems kompromisams. Manau, kad šiose rezoliucijose pabrėžiamos galimybės ir problemos, su kuriomis susiduria derybų šalys, užtikrinant parlamentinę priežiūrą ir pritariant santykiams su AKR.

Gerb. Komisijos nare, savo kalbos pradžioje minėjote, kad labai svarbi prekyba. Visiškai tam pritariu. Taip pat sakėme, kad šiuo metu esame patekę į labai sudėtingą finansinę padėtį. Tikiu, kad į tai rimtai atsižvelgėte ir skyrėte tam visas jėgas. Didžiuojuosi tuo, kaip išsprendėte šiuos klausimus. Žaviuosi Jūsų drąsa, kaip mes sakome Jungtinėje Karalystėje.

Šiuo metu iš šios sunkios padėties vienintelė išeitis prekyba yra ne tik šioms šalims, bet ir visam pasauliui. Tai labai svarbu. Dėkoju už Jūsų atliktą darbą – pradėjote savo darbą, kai procesas jau buvo įpusėjęs, sunkiu metu. Sveikinu dar kartą.

 
  
MPphoto
 

  Jürgen Schröder, Vystymosi komiteto nuomonės rengėjas.(DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Komisijos narei C. Ashton už žodžius, kuriuos tikrai ilgai prisiminsime.

Prieš kelias savaites dalyvavau regioniniame AKR šalių aukščiausiojo lygio susitikime Gajanoje. Mano kolegų iš Karibų regiono šalių pagrindinė vyraujanti nuomonė buvo ta, kad atėjo laikas žiūrėti į priekį, liautis graužtis dėl nepataisomų dalykų ir kryptingai įgyvendinti Ekonominės partnerystės susitarimus.

Norint sėkmingai įgyvendinti šiuo susitarimus, labai svarbu, kad parlamentai galėtų šį procesą kontroliuoti pasitelkdami turimą parlamentinės priežiūros galią. Tik tada, kai parlamentai sugebės patvirtinti, ar naujomis taisyklėmis galima pasiekti tai, kas numatyta, Ekonominės partnerystės susitarimai taps varomąja vystymosi jėga. Tik tada, kai parlamentai vykdys šią priežiūros funkciją, būsime tikri, kad finansinė parama pasieks tas sritis, kur ji reikalinga. Tai liečia tiek pat Karibų regiono šalių parlamentus, kiek ir Europos Parlamentą.

Visose pateiktose rezoliucijose dėl Ekonominės partnerystės susitarimų yra punktų, kuriuose minima parlamentinė kontrolė. Tačiau šios nuorodos nėra nuoseklios. PAVB EPS rezoliucijoje esantis tekstas yra puikus kompromisas šiuo klausimu. Jame užtikrinamas Europos Parlamento Tarptautinės prekybos ir Vystymosi komitetų bei AKR ir ES jungtinio parlamentinio komiteto dalyvavimas procese. Manau, kad šis kompromisas yra vykęs. Kartu su savo kolega R. Sturdy pateikėme pakeitimus, siekdami sukurti vienodus straipsnius visose EPS rezoliucijose. Man būtų labai malonu, jei pritartumėte šiai iniciatyvai.

 
  
MPphoto
 

  Johan Van Hecke, Vystymosi komiteto nuomonės referentas. Gerb. pirmininke, kaip Vystymosi komiteto nuomonės dėl laikinojo EPS su Dramblio Kaulo Krantu referentas, norėčiau padėkoti savo kolegei Erikai Manna, kad atsižvelgė į tam tikrus klausimus, pateiktus šiame komitete, t. y. kad būtina skubiai demokratiškai išrinkti vyriausybę Dramblio Kaulo Krante ir dėl šaliai reikalingos ES skiriamos prekybai paramos dalies.

Apskritai džiaugiuosi, kad Tarptautinės prekybos ir Vystymosi komitetams pavyko pasiekti kompromisą dėl to, kas vykdys kontrolę. Tai suteiks galimybes Jungtinei parlamentinei asamblėjai (JPA) atlikti vaidmenį, kurio ji verta.

Svarbu nepamiršti, kad šis EPS yra tarpinis susitarimas, t. y. tik laikinas sprendimas.

Norint, kad prekybos liberalizavimas turėtų tvirtą teigiamą poveikį visam regionui, būtina, kad VAVEB pasirašytų išsamų EPS.

Dėl to Vystymosi komitetas Parlamentui siūlo pritarti susitarimui, siekiant ratifikuoti Dramblio Kaulo Kranto tarpinį EPS.

 
  
MPphoto
 

  Alain Hutchinson, PSE frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, einantis Tarybos Pirmininko pareigas, Komisijos nare, ponios ir ponai, buvau iš anksto pasiruošęs kalbėti dėl kelių klausimų, bet kalbėsiu apie kitus, nes jau daug kas buvo pasakyta ir nenorėčiau kartoti savo kolegų žodžių.

Esame svarbaus balsavimo, sakyčiau ypač svarbaus, net istorinio, išvakarėse, nes šią savaitę šiame Parlamente balsuosime dėl pirmojo Ekonominės partnerystės susitarimo. Apie tokius susitarimus kalbėjome daugelį metų, apie tai karštai ginčijomės per diskusijas, nors jų nebūdavo įtraukiama į darbotvarkes ar jiems pritariama.

Šiandien turėtų būti visiems labai malonu dėl to, kad pasikeitė situacija. Iš Jūsų ir Taryboje pirmininkaujančios valstybės narės pranešimų matyti, kad šiuo klausimu įvyko labai teigiamų pokyčių, ypač nuo tada, kai pasirodėte Jūs, gerb. Komisijos nare.

Deja, nuojauta man sako, kad kai kuriems iš mūsų vis dar esama problemų, kyla klausimų ir nuogąstavimų dėl šių Ekonominės partnerystės susitarimų. Pirmiausia turime suvokti, kad šiandien turime tik vieną išsamų Ekonominės partnerystės susitarimą. Daugiau susitarimų dar nėra parengta. Šiuo metu sudaromi laikinieji susitarimai siekiant užtikrinti regioninę integraciją. Tik vienas iš visų susitarimų atitinka nustatytus kriterijus, kurio vis dar nėra pasirašiusi viena iš pagrindinių Karibų regiono šalių – Haitis. Tai daug ką sako.

Antra, kaip pastebėjote, prekybos srityje mus sieja istoriniai ryšiai. Jau seniai vyksta prekyba tarp Šiaurės ir Vakarų šalių. Pažiūrėkime, kaip ji vykdoma. Grobiame viską, ką galime, visas gėrybes. Kad ir tai – mūsų bendrovės kasa koltaną Kivu regione Konge, kad galėtų parduoti Šiaurėje, bet pažiūrėkime kokias pražūtingas pasekmes tai turi žmonėms Pietuose, jau nekalbant apie nelygiavertį pasidalijimą.

Bet to, dar reikėtų paminėti vystymosi politiką, mūsų vykdomą jau keturiasdešimt metų, sakant, kad Europa yra didžiausia paramos teikėja pasaulyje. Tačiau šiandien tokia politika nepasiteisina. Ją reikia peržiūrėti. Daugumos skurdžiausių pasaulio šalių padėtis per keturiasdešimt metų nepasikeitė, gal net pablogėjo. Todėl mūsų nuogąstavimai ir klausimai pagrįsti. Kokias garantijas galite suteikti? Nekartosiu K. Arifo žodžių, bet pritarsiu jam. Norėtume, kad Komisijos vardu padarytumėte pareiškimą jo išvardytais klausimais. Baigdamas norėčiau pakalbėti dėl šalių parlamentų.

Mūsų, kaip Europos Parlamento narių, prašoma nuspręsti dėl Ekonominės partnerystės susitarimų. Jei derybos dėl jų nepavyks, pasekmės bus tragiškos gyventojams Pietuose, o ne mums. Dėl Ekonominės partnerystės susitarimo nesėkmių Europos piliečių padėtis nepablogės. Kita vertus, gyventojų Pietuose padėtis pablogės. Baigdamas norėčiau pasakyti paprastai. Gerb. Komisijos nare, norėtume, kad kalbėtumėte ne tik Jūs, bet žodis būtų suteiktas ir partnerių šalių parlamentams, nes jie atstovauja Pietų gyventojams.

 
  
MPphoto
 

  Ignasi Guardans Cambó, ALDE frakcijos vardu.(ES) Gerb. pirmininke, kaip jau minėjo anksčiau kalbėjusieji, šios diskusijos neabejotinai svarbios. Jos ką tik buvo pavadintos istorinėmis. Be kitų dalykų, šiam klausimui buvo skirta daug laiko ir vyko politinės diskusijos.

Manau, kad tai gerai, įvertinant sąmyšį, kilusį dėl šių diskusijų, kurio vis dar tam tikra prasme esama. Sakau tai, nors ir gerbdamas pilietinės visuomenės, nevyriausybinių organizacijų ir šalių parlamentų dalyvavimą sprendžiant šį klausimą. Svarbu suprasti, kaip ir kodėl mes patekome į padėtį, kurioje esame dabar.

Turime suprasti, kad derybos dėl šių susitarimų su AKR šalimis nėra Europos Sąjungos priimtas sprendimas. Nėra taip, lyg turėdami daugybę pasirinkimo galimybių, pasirinkome šią. Tai iš esmės yra teisinis reikalavimas, pagrįstas taisyklėmis, nustatytomis Pasaulinės prekybos organizacijos.

Tai būtinybė, atsiradusi dėl aplinkybių, susijusių su ankstesniais teisiniais dokumentais dėl prekybos su AKR šalimis. Turime šiandien nepamiršti, kad šalys, pasmerkusios Europos Sąjungos santykius su AKR valstybėmis, buvo kitos besivystančios šalys, reiškusios pagrįstus reikalavimus patekti į mūsų rinkas, bet buvo paliktos nuošalyje, nes jos nebuvo ankstesnės dabartinių ES valstybių narių kolonijos.

Todėl Europos Sąjunga taikė ir vis dar tam tikra prasme taiko dvejopus kriterijus – vienokius ankstesnėms savo kolonijoms, o kitokius šalims, kurių išsivystymo lygis yra panašus, bet jos nepatenka į ankstesniąją grupę. Šie kriterijai tapo netvarūs ir kai kurios iš šalių apie tai pareiškė nuomonę Pasaulinėje prekybos organizacijoje.

Be viso kito, privaloma sistema, kuria ketiname pakeisti Lomės konvenciją ir Cotonou susitarimus, nėra būdas gauti trokštamų rezultatų. Niekas negali pasakyti, kad Cotonou sistema buvo visiškai gera. Jei taip būtų buvę, šiandien ES prekybos su šiomis šalimis apimtys būtų didesnės, nei yra dabar. Todėl negalime teigti, kad ketiname pakeisti tai, kas davė rezultatų, nes tai nėra tiesa.

Dėl šių priežasčių ekonominės partnerystės susitarimas galėtų būti puiki galimybė, ypač visiems, manantiems, kad šių šalių plėtra negali priklausyti vien tik nuo išorės pagalbos. Be abejo, daugiausia kalbu apie valstybes, sudariusias tokius susitarimus, kurios nėra mažiausiai išsivysčiusios. Šiuo atžvilgiu nuosavybės, savo likimo kontrolė ir nepriklausymas išimtinai nuo išorės pagalbos koncepcija yra politinė ir nesusijusi su partnerystės susitarimais.

Todėl mano frakcija iš principo visiškai pritaria Europos Komisijos deryboms dėl šių susitarimų ir tam, kad jie turėtų būti išsamūs ir visapusiški, apimantys ne tik prekes, bet ir paslaugas bei konkurencijos normas, ir kad jiems būtų bendrai pritarta.

Kitas dalykas, kurį reikėtų įvertinti, yra tas, kaip bus vedamos derybos ir sprendžiami konkretūs klausimai. Čia norėčiau paminėti, ką kiekvienas iš pranešėjų pasakė dėl skirtingų sričių. Kalbame apie bendrą požiūrį, bet iš tikrųjų kiekvienos derybos vyksta atskirai.

Kai kurie klausimai yra neišspręsti, keliantys nerimą. Pavyzdžiui, norėčiau paminėti tik vieną pavyzdį dėl atokių regionų, kuriems reikėtų skirti ypatingą dėmesį CARIFORUM valstybių atveju. Tačiau iš esmės, t. y. politiškai, visiškai pritariame šioms deryboms ir būtinybei jas tęsti, taip pat Parlamento veiksmingam derybų kontroliavimui.

Viename iš keleto mūsų pateiktų pakeitimų nustatyta, kad turėtų būti vykdoma vienoda parlamentinė kontrolė, o ne atsižvelgiant į tai, kokia tai šalis.

 
  
MPphoto
 

  Liam Aylward, UEN frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, džiaugiuosi, kad vyksta diskusijos, per kurias dar kartą galime atkreipti dėmesį į būtinybę įtraukti į visus ES prekybos susitarimus ir vykdyti sąlygas dėl vaikų įdarbinimo.

Ir tai nėra tik kovos su vaikų įdarbinimu tušti žodžiai ar paviršutiniškų, tariamų kontrolės sistemų kūrimas. Visos ES šalys yra pasirašiusios TDO konvencijas dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus ir nepriimtiniausių vaikų darbo formų panaikinimo ir taip pat kitos šalys, kurių skaičius didėja.

Todėl dabar, atsižvelgdami į prekybinius susitarimus, bendrųjų lengvatų sistemos susitarimus ir viešųjų pirkimų politiką, vykdykime prisiimtus įsipareigojimus. Tai reiškia, kad turime užtikrinti, kad ES veikiančiose bendrovėse nebūtų naudojama vaikų darbo.

Vaikų darbo nenaudojamas reiškia ne tik, kad tokio darbo nenaudojama kontroliuojančioje bendrovėje ar jos tiesioginių tiekėjų. Tiekimo grandinės viršuje esanti bendrovė turi užtikrinti, kad visame tiekimo procese nebūtų naudojama vaikų darbo.

Šiandien daugiau nei 200 mln. vaikų visame pasaulyje galbūt dirba neteisėtai, neturėdami galimybės įgyti išsilavinimo, nei turėti vaikystės, o jų psichinė ir protinė sveikata gali būti pavojuje.

Vaikų klausimams turi būti numatyta pirmenybė visuose mūsų prekybos susitarimuose.

(Pirmininkas pertraukia kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 

  Margrete Auken, Verts/ALE frakcijos vardu. (DA) Gerb. pirmininke, šios diskusijos svarbios todėl, kad greitai savo darbą turėsime nutraukti dėl vyksiančių rinkimų. Todėl turime užtikrinti, kad Prekybos generalinis direktoratas įvertintų mūsų ilgalaikę kritiką dėl Ekonominės partnerystės susitarimų turinio, nes direktoratas greitai ruošiasi šiuos susitarimus pasirašyti. Šiuo atžvilgiu turime pažymėti šių susitarimų, grįžusių tvirtinti į Parlamentą, svarbą.

Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso vardu, norėčiau pastebėti, kad daugiausia abejonių kyla dėl to, kaip buvo sudaryti šie susitarimai. Per derybas su AKR šalimis nebuvo visai kreipiama dėmesio į vystymosi klausimą.

Norėčiau pateikti porą konkrečių pastabų dėl dviejų susitarimų, kuriuos Parlamentas įsipareigojo svarstyti trečiadienį. Paaiškinsiu, kodėl Žaliųjų frakcija jiems nepritaria. Kalbant dėl susitarimų su CARIFORUM, Užjūrio šalių instituto atlikta išsami analizė rodo, kad Ekonominės partnerystės susitarimas su Karibų regiono šalimis yra tikriausiai mažiausiai palankus vystymuisi iš visų kada nors sudarytų susitarimų. Tai bus prastas pavyzdys vykstant deryboms dėl kitų regioninių susitarimų, ypač vystymosi požiūriu. Aišku, tai ne mums spręsti, ar mūsų nerimas pagrįstas, kai CARIFORUM valstybių vyriausybės pritaria šiems susitarimams. Tačiau manau, kad būtų tinkamiau atskirų šalių parlamentams, kuriuos šie susitarimai palies, leisti dėl jų balsuoti, prieš šiems susitarimams pritariant Europos Parlamentui.

Tačiau mūsų susirūpinimas dėl susitarimo su CARIFORUM yra pagrįstas bet kuriuo atveju. Šiandien, kai reikia geriau kontroliuoti pinigų judėjimą finansų rinkose, manome, kad visiškai nepriimtina leisti CARIFORUM susitarime visiškai liberalizuoti finansų paslaugas aštuoniose „mokesčių rojaus“ šalyse, sudarančiose CARIFORUM. Jei manimi netikite, pasižiūrėkite į savo dokumentus, prieš balsuodami trečiadienį. Juose galite perskaityti apie laisvą finansinių paslaugų, „parduodamų iš po prekystalio“, judėjimą. Kitaip tariant, vadinamuosius „neregistruotus spekuliacinius darinius“. Taip pat galite perskaityti apie teisę įsteigti fondus atskiriems gyventojams. Visa tai patenka į ES per mūsų pačių „mokesčių rojaus“ vietas, pavyzdžiui, Maltą ir Kiprą. Tai vyks tol, kol visoje ES nebus vykdoma priežiūra ir kontrolė. Dabar nėra tinkamas laikas saugoti tas struktūras, kurios labiausiai atsako už mūsų ekonomikų žlugimą.

Dėl susitarimo su Dramblio Kaulo Krantu vyksta vidinis konfliktas. Taigi galbūt nėra geras metas su šia šalimis sudaryti susitarimą.

 
  
MPphoto
 

  Madeleine Jouye de Grandmaison, GUE/NGL frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, esu kilusi iš Martinikos salos ir visą laiką gyvenau Karibų regione.

Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, patikėkite, ekonominės partnerystės susitarimas tarp Karibų forumo, sudaryto iš Afrikos, Karibų regiono ir Ramiojo vandenyno šalių bei Europos Sąjungos, mane labai neramina.

Martinikos ir Gvadelupos salos ir Gajana yra atokiausi Europos regionai, todėl nebuvo atsižvelgta į visą Karibų regioną. Manau, kad šis susitarimas buvo iš esmės sudarytas prekybos tikslais, o Tūkstantmečio vystymosi tikslai dar kartą liko antroje vietoje. Karibų regiono šalys turės padengti nuostolius dėl negautų pajamų iš muitų plėsdamos prekybą su Europos Sąjunga.

Tai gali būti nelengva pasaulinės recesijos laikais. Faktai lieka faktais. Derybas dėl šių susitarimų visų pirma vedė Prekybos generalinis direktoratas ir man atrodo, kad Vystymosi komitetas šiame Parlamente laikėsi nuošaliai.

Šiame susitarime nustatyti vystymosi ir regioninės integracijos tikslai nėra suderinti su priemonėmis jiems pasiekti. Šios priemonės iš esmės susijusios tik su prekyba ir konkurencingumu. Dėl regioninės integracijos matyti neatitikimas tarp numatytų tikslų ir naudojamų išteklių.

Dabar konkrečiau kalbėsiu dėl Karibų regiono atokiausių vietovių. Šie regionai yra „gyvo vandens baseino“ viduryje. Viena iš pagrindinių Gajanos sienų yra bendra su Surinamu. Atokiausiuose regionuose gyvena daugiau nei 35 mln. gyventojų daugiau nei 40 šalyse ir užima daugiau nei du milijonus kvadratinių kilometrų. Tai labai didžiulė potenciali rinka.

Šis susitarimas buvo galimybė sumažinti tam tikrų vadinamųjų struktūrinių kliūčių, tokių kaip nuošalumas, poveikį siekiant suartinti mūsų salas. Kodėl nebuvo susitarta dėl konkrečios tarpregioninės Europos Sąjungos atokiausių regionų ir CARIFORUM šalių rinkos? Tuo metu, kai Europos Komisijai rūpi atkreipti dėmesį į Karibų regiono šalių menką išsivystymo lygį ir sudaryti EPS su šia šalių grupe siekiant atverti rinkas ir vykdyti regioninę integraciją, į atokiausias Karibų regiono šalių vietas atsižvelgiama tik tam, kad jos taptų CARIFORUM šalių atviros rinkos dalimi ir joms toliau būtų taikomos tos pačios rinkos principai, nustatyti visai Europos Sąjungai. Dėl šių principų galime patekti į nepatogią padėtį.

Tai buvo galimybė skatinti kultūrų dialogą, formuoti bendradarbiavimą, keitimąsi paslaugomis ir priartinti atokiausius regionus...

(Pirmininkas pertraukė kalbantįjį)

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, visi žinome, kad Ekonominės partnerystės susitarimai (EPS) sulaukė daug kritikos. Su kai kuria kritika sutinku. Sutinku, kad EPS neturėtų būti būdas tik agresyviai atverti rinkas ES bendrovėms. Jie turėtų taip pat būti naudingi verslininkams ir vartotojams skurdžiose šalyse. Pritariu Erikos Mann išsakytam susirūpinimui dėl „vienas formatas visiems“ požiūrio EPS, neatsižvelgiant į regionų ir šalių tuose regionuose skirtumus. Pritariu tam faktui, kad iš tikrųjų laikinieji susitarimai buvo pasirašyti tik su tomis šalimis, kurios pareiškė norą juos pasirašyti.

Taip pat mane neramina Komisijos pareigūno Tarptautinės prekybos komiteto susitikime prieš keletą mėnesių išsakyta nuomonė, kad EPS apima daugiau nei prekybą ir vystymąsi, kad šie susitarimai taip pat susiję ir su regionine politine integracija. Kaip ir daugelis kolegų šiame Parlamente, manau, kad šį sprendimą turėtų priimti pačios šalys, ypač tos demokratinės šalys, kurios nenori dalyvauti regioninėje asamblėjoje kartu su to paties regiono valstybėmis, kuriose egzistuoja diktatūra.

Nepaisant to, palaikome Tarptautinės prekybos komiteto pritarimą dėl šių EPS. Kurį laiką buvau sunerimęs dėl tuščių socialistų kalbų, nukreiptų prieš prekybą, jiems balsuojant prieš ar susilaikant nuo balsavimo komitete. Galbūt šie EPS nėra tobuli, bet daugeliui mano draugų ir jų šeimos narių, gyvenančių skurdesnėse šalyse, jau įgriso tai, kad jie negali gauti prekių ir paslaugų ir yra priklausomi nuo valstybinių monopolijų ar bendrovių, susijusių su korumpuotais politikais. Tai, kad socialistai norėtų, kad taip ir liktų, mane neramina. Nepamirškime, kad dėl importo mokesčių labai dažnai skurdesnių šalių piliečiai turi mokėti daugiau už importuotus maisto produktus ir vaistus.

Norėčiau padėkoti Komisijos narei už ryžtą toliau tęsti derybas dėl Ekonominės partnerystės susitarimų. Jie nėra tobuli, tačiau turime padėti verslininkams ir vartotojams skurdesnėse šalyse gauti prieigą prie mūsų ES turimų prekių ir paslaugų.

 
  
MPphoto
 

  Glenys Kinnock (PSE). - Gerb. pirmininke, kaip ir kiti, galiu patvirtinti, kad Cathy Ashton tapus Komisijos nare, iš esmės pasikeitė ne tik stilius ir pobūdis, bet ir žodynas bei turinys.

Esu įsitikinusi, kad Komisijos narė ir kiti čia esantys sutiks, kad mūsų vis dar laukia sunki užduotis, bandant sukurti ir atkurti pasitikėjimą po metų metus trukusių derybų, sukėlusių didelę įtampą ir pyktį.

Beveik po dešimties metų nuo Cotonou pasirašymo turime priminti sau, kas buvo išdėstyta susitarimuose dėl AKR ir ES prekybos perspektyvų. Jų formuluotė buvo tokia: „ Nauja prekybos sistema atitinkanti esamą padėtį ir PPO normas“. Turime daugiau dirbti, kad įgyvendintume šiuos tikslus.

Vykdant politiką, kai sudaromi atskiri susitarimai su atskiromis šalimis, atsirado rimtų neatitikimų. Galiu patvirtinti nesusipažinusiems su Jungtinės parlamentinės asamblėjos darbu ir mažai bendraujantiems su parlamento nariais AKR šalyse, kad dėl to susidarė labai sudėtinga situacija ir buvo smarkiai pakenkta ryšiams, kuriuos pavyko praeityje užmegzti su AKR šalimis. Man žinoma, kad vos prieš kelias savaites naujasis Ganos prezidentas atsiuntė laišką ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei visos AKR grupės vardu, kuriame teigia, kad EPS procesas toliau kelia grėsmę kai kurių regioninės integracijos grupuočių egzistavimui.

AKR šalių parlamento nariai per kiekvieną susitikimą mums sako, kad su jais beveik nebendraujama ar nesitariama. Norėčiau, kad Komisijos narė pasakytų mums, kokie veiksmai būtų tinkami ateityje.

Man malonu stebėti įvykių eigą PAVB derybose, bet dabar reikalingi aiškūs įsipareigojimai dėl turinio pakeitimo, tranzitinių laikotarpių tarifų sureguliavimo, garantijų, kilmės taisyklių ir t. t. Tikiuosi, patvirtinsite, kad tai prieinama visoms AKR šalims, tęsiančioms derybas.

Komisijos nare, ar galėtume mums pasakyti, kad reikalausite numatyti konkrečius įsipareigojimus EPS vystymosi programose ir liberalizuojant prekybą, susijusius su vystymosi gairėmis? Ką darysite tokiu atveju?

Ar padarysite viską, kad EPS būtų nustatyti teisiškai privalomi įsipareigojimai dėl iš anksto numatytų lėšų teikimo?

Komisijos nare, kaip jau minėjote anksčiau, manau, kad AKR šalys susiduria su lėtesnės plėtros laikotarpiu ir pirmą kartą per 25 metus pastangos mažinti skurdą neduoda rezultatų. Dar trumpai norėčiau pasakyti du dalykus. Pirmasis dėl CARIFORUM EPS – rezultatai nėra puikūs, bet vis tiek tam reikia garantijų.

Dėl Dramblio Kaulo Kranto – mums reikalingi patikinimai, kurių prašė Erika Mann ir J. Van Hecke. Tai labai svarbu.

(Pirmininkas pertraukė kalbantįjį.)

 
  
MPphoto
 

  Fiona Hall (ALDE). - Gerb. pirmininke, žvilgtelėjus atgal į EPS procesą, 2000 m. Cotonou susitarimas nustatė, kad ES yra teisiškai įsipareigojusi atsižvelgti į besivystančių šalių interesus visose politikos srityse, kurios, tikėtina, galėtų jas paveikti. 2005 m. Komisija pripažino, kad toks politikos ir vystymosi ryšys yra svarbiausias įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Apgailestauju dėl tarp Tarptautinės prekybos ir Vystymosi komitetų įvykusio ginčo, kam tenka pagrindinis vaidmuo EPS, pamiršus pasižadėjimą, kad šie dokumentai taps vystymosi priemonėmis. Parlamentas galėjo reaguoti nuosekliau dėl tam tikrų punktų, vykstant EPS deryboms.

Galiausiai džiaugiuosi, kad Komisijos narė paminėjo paslaugas, nes mane ypač neramino bankininkystės sektoriaus atvėrimas. Vakarų šalims nepavyko tinkamai sureguliuoti didžiulių tarptautinių bankų, veikiančių jų teritorijose, todėl reikia paklausti, ar tikrai protinga atidaryti bankininkystės sektorių šalyse, kuriose beveik nėra kontrolės, ir tokie veiksmai nėra būtini pagal PPO normas. Bankininkystės sektorius galėtų padėti didelėms bendrovės, tačiau vietos bankai gali pradėti ieškoti vertingų klientų ir nekreipti dėmesio į smulkiuosius verslininkus, dėl ko jų galimybės gauti kreditus dar labiau sumažėtų.

 
  
MPphoto
 

  Jean-Pierre Audy (PPE-DE). - (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, einantis Tarybos pirmininko pareigas, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau pasveikinti savo kolegą G. Fordą dėl kokybiško pranešimo ir gebėjimo rasti kompromisą. Mes sugebėjome spręsti šį klausimą Papua Naujoje Gvinėjoje Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių jungtinėje parlamentinėje asamblėjoje. Mačiau, kaip jis dirbo kartu su šalių parlamentų nariais, todėl labai dėl to džiaugiuosi.

Gerb. Komisijos nare, norėčiau prisidėti prie Jums skirtų sveikinimų dėl šių Ekonominės partnerystės susitarimų, dėl kurių vyko derybos siekiant išvengti prekybos tarp AKR šalių ir Europos Bendrijos žlugimo. Būtent per šias derybas buvo sudarytas tarpinis partnerystės susitarimas su Fidžio Respublika ir Papua Naująja Gvinėja – tai vienintelės šalys iš Ramiojo vandenyno regioninės grupės, sutikusios sudaryti laikinąjį susitarimą, ir mes pripažinome, kad reikia papildomo darbo, norint sudaryti išsamius regioninius susitarimus.

Į šiuos susitarimus įtrauktos visos priemonės, būtinos norint sukurti laisvosios prekybos erdvę. Rezoliucijoje pažymima, kad Ekonominės partnerystės susitarimas privalo prisidėti prie ekonominės plėtros stiprinimo, regioninės integracijos, ekonominio diversifikavimo ir skurdo mažinimo. Svarbu prisiminti, kad tikra regioninė rinka būtina norint sėkmingai įgyvendinti laikinąjį Ekonominės partnerystės susitarimą, o regioninė integracija ir bendradarbiavimas būtini socialiniam ir ekonominiam Ramiojo vandenyno šalių vystymuisi.

Šis susitarimas gali tapti nauja varomąja jėga prekybiniams santykiams ir dėl garantijų patekti į Europos rinką atleidus nuo muitų mokesčių ir netaikant kvotų daugumai prekių. Norėčiau primygtinai pareikalauti, kad 2 mlrd. EUR parama būtų suteikta iki 2010 metų. Baigdamas norėčiau pridurti, kad ekonominiu lygmeniu neturėtų būti jokių patentų ar kitų intelektinės nuosavybės teisių, veikiančių prekybą, pažeidimų. Kalbant apie žmogaus teises, esu nustebęs, kad turime reikalų su Papua Naująja Gvinėja, kurioje vis dar baudžiama už kitokią seksualinę orientaciją. Galiausiai dėl politinės srities norėčiau pasakyti, kad mums labai svarbu sudaryti sąjungą su AKR šalimis Pasaulinės prekybos organizacijos sistemoje.

 
  
MPphoto
 

  Georgios Papastamkos (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, sėkmingas derybų dėl Ekonominės partnerystės susitarimų tarp Europos Sąjungos ir AKR šalių užbaigimas yra didžiausias iššūkis Europos prekybos ir vystymosi politikai.

Mums reikalingi susitarimai, atitinkantys tarptautinius Europos Sąjungos įsipareigojimus, žinant, kad vienašalis preferencinis režimas, Europos Sąjungos taikomas AKR šalims, lyginant su kitomis besivystančiomis valstybėmis, buvo pripažintas neatitinkančiu PPO taisyklių.

Tačiau, be teisinių klausimų, svarbiausias iššūkis yra sudarymas susitarimų, skatinsiančių šių šalių vystymąsi, didinant jų prekybines galias, diversifikuojant ekonomiką ir gerinant regioninę integraciją.

Naujasis prekybinis režimas, reguliuosiantis santykius tarp Europos Sąjungos ir AKR šalių, turėtų užtikrinti, kad visos šios šalys būtų integruotos į tarptautinę prekybos sistemą, pasaulinę ekonomiką, apimtą precedento neturinčios krizės, veikiančios tiek išsivysčiusias, tiek besivystančias šalis ir besiformuojančios ekonomikos šalis.

Visi pritariame, kad AKR šalių rinkų atvėrimas Europos Sąjungai turėtų būti asimetriškas ir galutinis, pakankamai lankstus kvotų atžvilgiu opias problemas sprendžiančiuose sektoriuose, taip pat turėtų būti nustatyti ir įtraukti veiksmingi apsaugos punktai. Kaip žinote, derybų tikslas buvo įtraukti tokius sektorius, kaip paslaugos, investicijos, intelektinės nuosavybės teisės, ir sustiprinti komercinę veiklą bei užtikrinti prekių patekimą į rinką.

Todėl pritariame sričių susitarimuose, kad reikia tai plėsti iki tokių apimčių, kurios būtų naudingos pačioms AKR šalims. Gyvybiškai svarbu yra įtraukti punktus dėl vystymosi į Ekonominės partnerystės susitarimus ir suteikti tinkamą paramą prekybai.

 
  
MPphoto
 

  Glenys Kinnock (PSE). - Gerb. pirmininke, norėčiau pareikšti nuomonę dėl dviejų klausimų kalbant apie pritarimą. Minėjau CARIFORUM. Visi labai patenkinti ir optimistiški dėl CARIFORUM susitarimo, bet iš tikrųjų jam vis dar reikia tam tikrų garantijų. Tai aiškiai pasakė per susitikimą Gajanoje šios šalies prezidentas ir kiti parlamento nariai.

Buvo paminėtas bananų klausimas. Gerb. baroniene C. Ashton, kaip minėjote, bus panaikinti muitai ir kvotos. Tai labai gerai, bet esmė ta, kad po susitarimų su Centrine Amerika, vėliau su Mercosur ir Andų pakto šalimis pasirašymo joms bus sumažinti tarifai. Todėl dabartiniai mūsų veiksmai nepadės bananų gamintojams AKR šalyse išlikti konkurencingiems. Tai labai svarbus klausimas. Šie susitarimai buvo sudaryti dar nespėjus nudžiūti rašalui CARIFORUM susitarime.

Taip pat labai susirūpinusios Karibų regiono šalys dėl įgyvendinimo padalinių, kad jie iki šiol nesukurti. Taip pat vis dar esama problemų dėl įtampos, tvyrančios tarp įvairių Karibų šalių. Taip pat dar yra ir Haičio klausimas. Pagalbos teikėjų konferencijoje nebuvo pasiekta norimų rezultatų ir esama tam tikro susirūpinimo dėl to, ar bus galutinai susitarta dėl EPS nedalyvaujant Haičiui.

Taip pat norėtume sulaukti aiškių garantijų dėl Dramblio Kaulo Kranto. Tai šalis, per daugelį metų patyrusi daug neramumų, neaiškumų ir nestabilumų. Todėl labai svarbu, kad pritartume šiam susitarimui ir kad sulauktume Jūsų minėtų garantijų raštu, kurios būtų nusiųstos derybininkams Dramblio Kaulo Krante ir Dramblio Kaulo Kranto Vyriausybei, kad derybos būtų sąžiningos, o jų rezultatai būtų tinkami šios šalies žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). - (FR) Gerb. pirmininke, J. Kohout, C. Ashton, klausiausi, ką jūs kalbėjote.

Gerb. J. Kohoutai, kalbėjote apie ekonominį stabilumą. Šiandien aš klausiu savęs, ką tai reiškia. Ką tai reiškia vykstant ekonominei, finansinei ir aplinkosaugos krizei? Kokias garantijas mes galime suteikti? Nepaisant Komisijos narės raminamų žodžių, klausiu, ar šie svarstyti kitame pasaulio gale susitarimai – mūsų siūlomas projektas Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalims partnerėms – vis dar yra tinkamas dabartinėje situacijoje?

Aš asmeniškai taip nemanau. Dalyvaujame susitikimuose su nevyriausybinėmis organizacijomis, MVĮ. Neseniai buvome Gajanoje, kurios prezidentas mums pasakė: prašote mūsų gaminti daugiau prekių, bet pasakykite mums, kokias prekes gali pagaminti mūsų maža šalis, kurios galėtų konkuruoti su Brazilijoje ar Venesueloje gaminamomis prekėmis?

Todėl manau, kad turime į tai reaguoti. Jūs kalbate apie lankstumą ir apie PPO taisykles. Atleiskite man, bet šie du dalykai visiškai nedera tarpusavyje, tam būtų reikalingi pertvarkymai. Visi labai gerai žinome, kad pertvarkymas padidintų skurdą šiose šalyse.

Todėl nemanau, kad ką siūlome šiandien ir ką siūlėme praeityje, yra tinkama. Ar įvertinome vystymosi modelio, sukurto prieš daugiau nei keturiasdešimt metų, rezultatus? Jis buvo nesėkmingas ir apie tai jau pasakė kalbėjusieji prieš mane. Todėl manau, kad ši nesėkmė tęsis toliau. Padėtis pablogės sudarius šiuos partnerystės susitarimus, nes jie visiškai nepritaikyti atsižvelgiant į pasaulinę ekonominę, socialinę ir aplinkosaugos padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Caspary (PPE-DE). - (DE) Gerb. Komisijos nare, po abiejų pranešėjų pastabų norėčiau užduoti vieną klausimą. Ar sutinkate su tuo, kad per paskutiniuosius dvidešimt metų kai kurių pasaulio šalių gerovės lygis labai pakilo be jokių EPS? Ar šie susitarimai taip pat galėtų būti taikomi tokioms šalims?

 
  
MPphoto
 

  Jan Kohout, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. – (CS) Gerb. pirmininke ir Europos Parlamento nariai, dėkoju už konstruktyvias ir įdomias diskusijas. Leiskite pareikšti nuomonę dėl dviejų minėtų klausimų. Pirmasis susijęs su lankstumu. Iš kai kurių EP narių kalbų supratau, kad derybose dėl Ekonominės partnerystės susitarimų norima užtikrinti reikiamą lankstumą.

Norėčiau pažymėti, kad Tarybai labai gerai žinoma dėl dviejų svarbių lygmenų lankstumo. Pirmasis iš jų – lankstumas visiškai išnaudojant asimetrinių susitarimų, grafikų ir apsaugos priemonių pagal PPO taisykles galimybes. Todėl negaliu sutikti su nuomone ar bendro pobūdžio išvada, kad keturiasdešimt metų teikta pagalba besivystančioms šalims buvo katastrofa. Manau, kad be ES ir kitų šalių pagalbos, padėtis galėjo būti dar blogesnė. Taip pat manau, kad mūsų taisyklės leidžia užtikrinti tokio lygio lankstumą, kad kiekviena iš šių šalių, aš pasitikiu Komisija ir Komisijos nare, sugebėtų rasti sprendimą, atitinkantį jų poreikius ir interesus.

Kitokio pobūdžio lankstumas yra mūsų siūlomas, kai nuo laikinųjų EPS sąlygų pereinama prie išsamių regioninių susitarimų, remiančių regioninį bendradarbiavimą. Kitas klausimas, pateiktas per diskusijas, į kurį norėčiau atsakyti, susijęs su vystymosi aspektu EPS. Nei kiek neabejoju, kad šie susitarimai nėra įprasti prekybos susitarimai, nes jiems būdingas stiprus vystymosi aspektas. Šiuose susitarimuose numatomi ilgalaikiai iki dvidešimt penkerių metų trukmės sandoriai ir numatomos išimtys – iki 20 proc. prekių iš AKR šalių gali būti neliberalizuojamos. Susitarimuose yra sąlygos dėl kontrolės ir peržiūros, kurioje dalyvaus Parlamentas. Joms įgyvendinti bus skirtas finansinės pagalbos prekybai paketas. Manau, kad tai įrodo, kad šie susitarimai yra skirti vystymuisi remti.

Taip pat ES pirmininkaujančios Čekijos ir Tarybos vardu narėčiau pasakyti, kad mes atidžiai stebėsime EPS derybas, ir norėčiau pareikšti paramą Komisijai ir Komisijos narei C. Ashton už pastangas vykdant Tarybos jai skirtas pareigas. Čekijai pirmininkaujant ES gegužės mėn. vyksiančiame Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos susitikime dėmesį skirsime vystymosi bendradarbiavimui. Jeigu mums ir mūsų partneriams ministrams iš AKR šalių pavyks susitarti, šis klausimas taip pat bus įtrauktas į AKR ir ES Ministrų Tarybos gegužės mėn. vyksiančio jungtinio susitikimo diskusijų darbotvarkę. ES pirmininkaujant Čekijai, Taryba taip pat priims AKR ir ES jungtinę parlamentinę asamblėją Prahoje balandžio mėn. pradžioje, kuri susitiks po kelių dienų, skaičiuojant nuo dabar. Esu įsitikinęs, kad EPS bus viena iš svarbiausių diskusijų temų.

Labai susidomėjęs lauksiu jūsų balsavimo rytoj. Manau, kad tai svarbiausia EPS akimirka. Kaip mums teko girdėti, derybos vis dar vyksta daugelyje regionų, bet Karibų regione jau gauta svarbių ir gerų rezultatų. Dėl Dramblio Kranto Kaulo pasiekėme svarbiausią tašką tolesnės pažangos atžvilgiu. Daugelis šalių laukia Europos Parlamento pritarimų. Kartu baigsis ir kelerius metus vykusios derybos. Esu tvirtai įsitikinęs, kad Parlamentas duos teigiamą ženklą pasauliui, kuris taip reikalingas šiuo metu. Manau ir tikiu, kad netgi esant dabartinei krizei, kuri buvo paminėta keletą kartų čia, ši priemonė tikrai padės, net ir per šiuos didelius neramumus, kuriuos visi išgyvename. Visi žinome, kad tai padės šių šalių vystymuisi.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Ashton, Komisijos narė. Gerb. pirmininke, norėčiau tik pareikšti nuomonę dėl kelių čia pateiktų pastabų.

I. Guardans Cambó, A. Hutchinson ir F. Hall, jūs visi kalbėjote apie praeitį ir tai, kad reikia veikti geriau. Pritariu tam. Galbūt nelabai sutinku su atlikta analize, bet sutinku, kad tai yra galimybė judėti į priekį, ir to dalis yra šio parlamento ir kitų parlamentų AKR dalyvavimas procese. Aišku, kad kiekviena valstybė turi pati spręsti, kaip įtraukti savo parlamentus. Turime būti labai atsargūs ir žinau, kad gerbiamieji nariai norėtų, kad jokiai šaliai nebūtų primetama, ką aš galvoju. Norėčiau pasakyti G. Kinnock, kad laukiu susitikimo su Jungtine parlamentine asamblėja (JPA).

D. Martinas ir kiti kalbėjo dėl poreikio nuolat atlikti peržiūras. Visiškai pritariu, kad esant dabartinei ekonominei situacijai būtina kontroliuoti ir atlikti peržiūras. Norėčiau toliau tęsti dialogą su gerbiamaisiais nariais dėl Parlamento dalyvavimo šiame procese ir išgirsti iš jūsų, kaip galėtume vykdyti šią kontrolę ir peržiūrą veiksmingomis priemonėmis, kad su mumis dirbančios šalys būtų pozityviai nusiteikusios šiuo klausimu.

Gerb. R. Strudy ir D. Martin, „didžiausio palankumo režimas“, kaip jau buvo minėta yra skirtas pritraukti didelėms valstybėms, kurios nebuvo remiamos per šį procesą. Tai nekenkia Pietų valstybių tarpusavio prekybai ar šių šalių, norinčių pradėti prekybą, galimybių veikti būdui, formai ir jų suverenumui. Dėl to mes esame nustatę, kokios apimties prekybą privalo vykdyti šalis, prieš taikant šią konkrečią sąlygą. Noriu pasakyti, kad mes visada ieškome galimo lankstumo.

Kalbant apie iš muitų gaunamas pajamas, gerb. K. Arifai ir M. Jouye de Grandmaison, iki 2013 m. EVF jas padengs ir esame suinteresuoti, kad ekonominė plėtra ir mokestiniai pasikeitimai taip pat būtų parama, kad jos nebūtų išimtinai priklausomos nuo šių pajamų, bet pačios rastų naujų būdų savo ekonomikai remti.

Kad ir kas nutiktų su bananais, muitų lengvatos, taikomos šioms šalims, padės labiau nei kas nors kita. Mes labai daug dėmesio skiriame lengvatų mažėjimo klausimui, todėl nagrinėdami susitarimus, kurių laukėme tiek daug metų, turime į tai atsižvelgti, ką aš ir ketinu padaryti.

Gerb. J. Van Hecke, E. Mann ir G. Kinnock – tai, kas taikytina vienai šaliai, taikytina ir kitoms. Norėčiau dėl to pasakyti labai aiškiai – man malonu rašyti laiškus bet kam, bet kur ir, be abejo, Dramblio Kranto Kaului, pranešant, kad lankstumas, dėl kurio buvo diskutuojama su Pietų Afrikos vystymosi bendrija (PAVB), bus jai taikomas taip pat, tik vienas kitas dalykas gali būti susijęs konkrečiai su tuo regionu, kurio galima ir nenorėti, bet jei bus pageidaujama kitų lankstumo formų, mes jas surasime. Su malonu pateikiu tai raštu, kas to norės. Todėl prašau pasakyti, ką turėčiau daryti.

G. Ford ir C. Fjellner kalbėjo bendrai apie prekybos svarbą ir visiškai tam pritariu. Manau, kad C. Fjellner kalbėjo apie tai, kad esant dabartinei ekonominei padėčiai geriau būna vykdyti didesnio masto prekybą nei mažesnio. Su tuo irgi visiškai sutinku.

D. Caspary sakė, kad šalys turėtų pačios spręsti dėl savo ateities. Pritariu ir tam. Tokios šalys yra Indija ir Kinija, kurių ekonomika vystėsi savarankiškai be jokių EPS.

S. Kamall tai pat kalbėjo šiuo, mano nuomone, labai svarbiu klausimu, kad turėtume leisti šalims pačioms vystytis. Tai turėtume daryti leisdami joms plėtoti savo ekonomiką ir teikti paramą kartu susiejus vystymąsi ir prekybą.

Gerb. G. Kinnock, vystymasis yra labai svarbus. Privalomas įsipareigojimas dėl paramos teikimo jau yra numatytas Cotonou susitarime. Per EPS mes turime suteikti bendras muitų lengvatas ir nustatyti pirmenybę vystymuisi, nes tai labai svarbu.

Baigdama norėčiau pareikšti pagarbą savo komandai, dirbančiai su manimi. Pagrindinis derybininkas sėdi už manęs. Jis atliko visą darbą dėl PAVB. Mano kolegos yra čia, todėl norėčiau būti tikra, kad visi suvokia, kad jie labai palaiko ir yra atsidavę mano išdėstytiems darbotvarkėms klausimams.

Aš pati tikiuosi, kad balsuodami atsižvelgsite į mano žodžius. Pasižadu toliau tęsti savo darbus, bet labai tikiuosi sulaukti iš jūsų paramos, kad galėčiau toliau tai daryti. Tai man būtų labai svarbu, todėl tikiuosi, kad šiandien galėsite tai padaryti.

 
  
MPphoto
 

  David Martin, pranešėjas. Gerb. pirmininke, prieš pradėdamas norėčiau pasakyti, kad šios diskusijos buvo labai geros. Sulaukėme teigiamo bendradarbiavimo iš Tarybos ir Komisijos.

Konkrečiai norėčiau pakalbėti dėl Tarybos žodžių, kad CARIFORUM yra pavyzdys, bet ne modelis kitiems EPS. Visiškai tam pritariu. Šis susitarimas galėtų būti pagrindas kitiems susitarimas, tačiau kiekvienas iš jų yra savitas ir mes taip pat galime pasimokyti iš CARIFORUM derybų.

Antra, džiaugiuosi, kad Taryba sugebėjo įsipareigoti dėl paramos prekybai turėdama tikslą, kad valstybės narės ketina teikti šią paramą.

Taip pat man labai malonu, kad Taryba ir Komisija užtikrino dėl apsirūpinimo vaistais, ir penkerių metų peržiūra įvertins, ar buvo įgyvendinti vystymosi tikslai.

Džiaugiuosi, kad Komisijos narė išdėstė savo įsitikinimus, kad turi būti numatytas reguliavimas prieš pradedant bet kokį liberalizavimą ir atveriant finansinių paslaugų rinką. Kai kuriems iš mūsų šiuose Rūmuose tai taip pat labai svarbu. Ji pasakė tai, ką mes jau žinojome, kad šiuose susitarimuose nebus verčiama pradėti paslaugų privatizavimo nei vienoje iš Karibų regiono šalių, ir nesitikima, kad bus vykdoma viešųjų paslaugų privatizacija. Labai svarbu, kad jos žodžiai buvo užfiksuoti. Taip pat labai džiaugiuosi dėl jos įsipareigojimų dėl didžiausio palankumo režimo statuso.

Atsižvelgiant į Komisijos narės ir Tarybos žodžius, kurie buvo užfiksuoti šiame Parlamente, man, kaip pranešėjui, labai malonu rekomenduoti Parlamentui pritarti Karibų regiono šalių EPS.

Norėčiau kalbėti dėl atskiro klausimo – rezoliucijos. Keli mano kolegos iš konservatorių frakcijos dėl jos pateikė pastabų. Socialistams vis dar kelia nerimą dabartinė rezoliucijos būklė, kuri skiriasi nuo tos, kuriai galima pritarti balsuojant. Iš tikrųjų Taryba ir Komisija įsipareigojo pataisyti rezoliucijos tekstą ir atsižvelgti į pateiktas pastabas. Todėl jeigu Parlamentas pritaria Tarybai ir Komisijai, nematau jokių priežasčių, dėl ko negalėtų pritarti mūsų pateiktiems kompromisams ir tekstui ir tai įtraukti į Parlamento rezoliuciją.

Tikiuosi, kad galėsime pritarti susitarimui ir balsuoti už kompromisinę rezoliuciją, atveriančią kelią prekybai ir įtvirtinančią įsipareigojimus dėl vystymosi.

 
  
MPphoto
 

  Erika Mann, pranešėja. Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Komisijos narei ir Tarybai. Šiandien buvo sutarta suteikti Dramblio Kaulo Krantui tai, ko jau kurį laiką prašė Parlamentas, todėl manau, kad ši šalis bus dėl to labai laiminga. Gerb. Komisijos nare, ar galite užtikrinti, kad bus pasiųstas asmuo ar pati nuvyksite į Dramblio Kaulo Krantą kaip galima greičiau pranešti šią gerą žinią ir ją taip pat patvirtinsite laišku? Šis susitarimas visiškai patenkina mūsų parašymą.

Norėčiau pakalbėti dėl kelių dalykų, kurių šiandien nebuvo išsamiai svarstoma. Norėtume, kad būtų vykdoma kontrolė. Žinau, kad tai sudėtinga padaryti ir mums prireiks Tarybos pagalbos. Norėtume, kad kontrolę vykdytų Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, ir nuo laikinojo susitarimo būtų pereinama prie išsamaus. Tik taip mes galėsime suprasti, dėl ko ketinate derėtis. Nes priešingu atveju šio laikotarpio pabaigoje gausime tik susitarimo projektą, kuriam turėsime pritarti arba ne. Nenorėtume, kad taip būtų.

Nenorime dalyvauti derybose, bet norėtume tikrinti jūsų veiklą. Tai nebūtina padaryti šiandien, nors būtų gerai, jei su tuo sutiktumėte. Man būtų malonu kartu su savo kolega aptarti su Jumis šį procesą. Tai darėme ir anksčiau, turėdami skirtingus susitarimus ir esant įvairioms aplinkybėms, tačiau esu įsitikinusi, kad Tarybai sutinkant rasime bendrą sprendimą.

Paskutinioji mano pastaba skirta Komisijos narei ir Tarybai. Norėtume sulaukti garantijų, kad jos padarys viską, kas yra jų galioje, kad įgyvendintų tikslus, dėl kurių buvo susitarta Dohos plėtros raunde. Tai klausimai dėl bananų ir medvilnės teikimo kitoms šalims. Esama ir kitų klausimų, svarbių besivystančioms šalims. Žinau, kad negalite pasižadėti dėl to šiandien, tačiau garantuokite mums, kad padarysite viską, ką galite, kad būtų sudaryti susitarimai dėl to.

Baigdama norėčiau padėkoti dviem savo kolegoms – pirmiausia Glenys Kinnock už pagalbą, man malonu, kad ji rekomenduoja pritarti Dramblio Kaulo Kranto susitarimui. Žinau, kad šis klausimas labai sudėtingas ir esu labai dėkinga už jos pagalbą. Taip pat norėčiau padėkoti savo kolegai Syed Kamallui, kiek galima padėjusiam dėl rezoliucijos. Žinau, kad kartais tai prieštaravo jo įsitikinimams dėl prekybos. Jis pasisako už atvirą prekybą, todėl jam nėra lengva pritarti susitarimui. Dėl to labai džiausiuosi galėdama padėkoti abiem savo kolegoms ir dar kartą dėkoju Komisijai ir Tarybai.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. - Gavau devynis pasiūlymus dėl rezoliucijos(1), pateiktus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalimi.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. kovo 25 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. Dėl tarptautinės ekonominės krizės turėtume naujai nagrinėti ir keisti ES politiką dėl liberalizavimo ir reguliavimo panaikinimo ne tik ES, bet ir su besivystančiomis šalimis.

Parlamentui pateikti Ekonominės partnerystės susitarimai priešingai veikia ir tik stiprina šį neigiami veikiantį požiūrį.

Derybos dėl šių susitarimų vyko ES darant didelį spaudimą besivystančių šalių vyriausybėms ir neatsižvelgiant į šių šalių gyventojų nuomonę, kurie labiausiai nukentėtų įgyvendinus šiuos susitarimus.

Migloti pažadai dėl lankstumo įgyvendinant šiuos susitarimus nepakeičia realių įsipareigojimų.

 
  

(1) Žr. protokolą

Teisinė informacija - Privatumo politika