Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2225(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0092/2009

Pateikti tekstai :

A6-0092/2009

Debatai :

PV 23/03/2009 - 25
CRE 23/03/2009 - 25

Balsavimas :

PV 24/03/2009 - 4.17
CRE 24/03/2009 - 4.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0162

Diskusijos
Pirmadienis, 2009 m. kovo 23 d. - Strasbūras Tekstas OL

25. Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras įsipareigojimas (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – V. Graça Moura pranešimas (A6-0092/2009) Kultūros ir švietimo komiteto vardu, kurio tema Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras įsipareigojimas“ (2008/2225(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Vasco Graça Moura, pranešėjas.(PT) Komisijos komunikatas, pavadintas „Daugiakalbystė – Europos turtas ir bendras įsipareigojimas“ vyksta jau parengus daugybę Parlamento, Komisijos, Tarybos, Regionų komiteto ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto dokumentų, kuriuose daugiakalbystės klausimas sprendžiamas įvairiapusiškai.

Savo pranešime kartoju anksčiau Europos Parlamento priimtas pozicijas ir apskritai palaikau Komisijos nuomonę, kad ES kalbinė ir kultūrinė įvairovė – tai milžiniškas konkurencinis pranašumas ir kad yra poreikis visapusiškai remti kalbų mokymo ir mainų programas švietimo ir kultūros srityse tiek Sąjungos viduje, tiek išorėje.

Taip pat pabrėžiu kalbos, kaip socialinės integracijos veiksnio, svarbą. Patvirtinu dialogo su kitais žemės rutulio regionais svarbą, atkreipiant dėmesį į ypatingus saitus, egzistuojančius kalbos, istorijos ir kultūros prasme tarp ES ir trečiųjų šalių. Nurodau vertimą, tiek literatūrinį, tiek techninį remiančios politikos poreikį. Sprendžiu daugiakalbystės klausimą garso ir vaizdo įrašų sektoriuje, palaikau poreikį remti kalbų mokytojus ir kalbos kompetencijos rodiklių taikymą visoms ES oficialioms kalboms be žalos jiems išplisti į kitas kalbas, kuriomis kalbama ir kurios studijuojamos Europoje, įskaitant klasikinę graikų ir lotynų kalbas.

Kalbų mokymo atžvilgiu tiek mokykloje, tiek sulaukus pilnametystės tvirtinu, kad iš daugelio kitų aspektų švietimas gimtąja kalba yra fundamentinis, lyginant su visu kitu mokymu. Tėvai ir globėjai turi turėti galimybę pasirinkti oficialią kalbą, kuria jų vaikai turi būti lavinami šalyse, kuriose yra daugiau nei viena oficiali kalba ir bendrai egzistuoja regioninės kalbos. Taip pat tvirtinu, kad iš mokinių neturi būti atimtas švietimas valstybės oficialia kalba.

Pabrėžiu, kad mano pranešime pabrėžiama neginčijama regioninių ar mažumos kalbų svarba. Aš aiškiai pripažįstu ir gerbiu šias kalbas ir nesistengiu joms kliudyti. Mano pranešime nėra aspektų, kurie nesutaikomi su šiomis kalbomis. Tačiau alternatyviame pasiūlyme, kurį pateikė svarstyti socialistų, liberalų ir žaliųjų nariai, visai paprastai praleisti trys punktai, kuriuos ką tik paminėjau.

Todėl principai, susiję su pagrindinėmis teisėmis ir žmonių laisvėmis, kurie ilgą laiką buvo puoselėjami, priimami ir praktikuojami Europos Sąjungoje, netrukus bus pašalinti dėl galisų, katalonų ir baskų nacionalistų. Jei bus priimtas šis alternatyvus pasiūlymas, Europos Parlamentas pasiduos.

Šie ketinimai yra absoliučiai aiškūs. Šiandienos ispanų laikraščio El País numerio 37 p. galite perskaityti, kad tik prieš tris mėnesius Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad registracijos anketoje turi būti įtraukta skiltis, kurioje klausiama tėvų, kuria kalba jie nori, kad jų vaikai įgytų pradinį išsilavinimą – to Katalonijos Vyriausybė nedarė.

Nemanau, kad ši alternatyva turi būti priimta. Priešingai, negu mano pranešime išreikštas požiūris, tai sudaro sąlygas nepriimtinai kraštutinių nacionalistinių tendencijų apsaugai, taip pat neleistinai prieštarauja mūsų pagrindinėms teisėms ir laisvėms ir net subsidiarumo principui, neminint, kad ši alternatyva taip pat prieštarauja principams, kurie jau egzistuoja ankstesniuose Europos Parlamento ir Tarybos tekstuose ir kuriais niekada nebuvo abejojama.

Todėl raginu šiuos Rūmus būti labai atsargius. Svarstyti pateikta alternatyva turi būti atmesta, o mano pranešimas turi būti priimtas, kaip įvyko Kultūros ir švietimo komitete vasario 17 d., dvidešimčiai narių balsavus „už“, trims – „prieš“ ir aštuoniems susilaikius.

Gerb. pirmininke, Europos Sąjunga turi būti pagalbos demokratijai ir pliuralizmui vieta, o ne išskyrimo ar nepagrįsto pagrindinių teisių ir laisvių apribojimo vieta.

 
  
MPphoto
 

  Louis Michel, Komisijos narys. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti V. Graça Moura už savo iniciatyva parengtą pranešimą dėl daugiakalbystės.

Pranešime palaikomas Komisijos požiūris ir pabrėžiama kalbų mokymo kokybė ir gerų mokytojų svarba, integruotas požiūris, susijęs su pastangomis pasiekti visų mūsų visuomenės sluoksnių kalbinę įvairovę, taip pat stengiamasi palengvinti supratimą apie žiniasklaidos ir literatūrinio vertimo vaidmenį, kalbinius ir kultūrinius ryšius su trečiosiomis šalimis.

Palaikau pranešėjo nuomonę, kad daugiakalbystė daro didelį poveikį kasdieniam Europos piliečių gyvenimui, turint omenyje ryšių gausą, didėjantį mobilumą ir migraciją, taip pat didėjančią globalizaciją.

Gimtosios kalbos ir dar dviejų kalbų ar užsienio kalbos mokymosi principas ankstyvajame amžiuje yra mūsų daugiakalbystės politikos atskaitos taškai. Mūsų požiūris pagrįstas šia nusistovėjusia teise. Jis sustiprina visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą, o jo tikslas – įtraukti labiausiai pažeidžiamas grupes į mūsų visuomenę. Kalbu konkrečiai apie tuos žmones, kurie apleido studijas, imigrantus ir tuos, kurie kalba tik viena kalba ar kurie mažiau kompetentingi lingvistikos atžvilgiu.

Be to, norime didinti pastangas pameistrių, suaugusiųjų ir vyresniųjų žmonių atžvilgiu, kurie jau nesimoko ir kurie gali neturėti galimybės tobulėti.

Džiaugiuosi, kad jūs palaikote mūsų požiūrį. Kad pasiektume šias grupes, labai svarbi individuali motyvacija ir reikiamų mokymo metodų įgyvendinimas. Naujos technologijos, pavyzdžiui, internetas ir interaktyvi žiniasklaida, siūlo daug galimybių šioms grupėms pasiekti, tobulinti ir adaptuoti mokymo metodus prie konkrečių poreikių ir gebėjimų. Europos lygiu mūsų visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa skatina visas kalbas: oficialias Europos Sąjungos kalbas, regionines ir mažumų kalbas, taip pat kitas kalbas, kuriomis kalbama pasaulyje. Tai naujos realybės ir mūsų piliečių kalbinių poreikių atspindys Sąjungoje.

Didėjančio mobilumo ir migracijos sąlygomis labai svarbu, kad žmonės gerai išmoktų nacionalinę kalbą ar mokėtų daugiau kalbų, jei jie nori būti integruoti į visuomenę. Tačiau šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti, kad būtent valstybės narės yra pagrindinės sprendimų priėmėjos, kalbant apie kalbos politiką, įskaitant regionines ir mažumų kalbas, kurių pagrindai įtvirtinti Europos Tarybos Europos chartijoje dėl regioninių arba mažumų kalbų. 

Džiaugiuosi dėl bendros Parlamento paramos mūsų požiūriui į daugiakalbystę.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Pristatymas baigtas.

Balsavimas įvyks antradienį, 2009 m. kovo 24 d.

Raštiški pranešimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Corina Creţu (PSE), raštu.(RO) 27 ES valstybių narių kalbinė ir kultūrinė įvairovė yra naudinga dėl supratimo ir bendradarbiavimo, taip pat dėl tarptautinio darbo jėgos mobilumo ir Europos vertybių asimiliacijos. Svarbu nuolat tobulinti ES politiką, kurios tikslas – skatinti švietimą gimtąja kalba ir užtikrinti visapusišką savitarpio suprantamumą, turint omenyje kalbas. Mums reikia nacionalinių valdžios institucijų ir Europos Komisijos bendradarbiavimo, siekiant įgyvendinti praktiką kaip įmanoma veiksmingiau tam, kad būtų pasiekta integracija pripažįstant kalbinius skirtumus.

Rumunija yra viena iš valstybių narių, kuri užtikrina apsaugos ir paramos lygį mažumoms, viršydama Europos vidurkį dėl švietimo skatinimo mažumų kalbomis. Babeş-Bolyai universitetas Cluj-Napoca yra nuostabus daugiakalbystės skatinimo pavyzdys.

Deja, buvo rengiamos demonstracijos, ir net Europos Parlamente, ir pradėtos iniciatyvos, raginančios sužlugdyti Babeş-Bolyai universitetą neteisėtos diskriminacijos, pagrįstos etniniu atskyrimu, pagrindu. Štai kodėl noriu atkreipti jūsų dėmesį į pavojų, kurį kelia diskusijų etniniais klausimais tono aštrėjimas. Pagarba mažumų teisėms ir daugiakalbystės skatinimas neturi būti iškraipytas, paverčiant visa tai priedangomis, už kurių vykdomi veiksmai prieš Europos dvasią ir etninę harmoniją. Daugiakalbystė turi būti bendras vardiklis, o ne Europos Sąjungos skaidymo veiksnys.

 
  
MPphoto
 
 

  Gabriela Creţu (PSE), raštu.(RO) Yra praktinių argumentų, remiančių daugiakalbystę: ji mažina nedarbo riziką, didina galimybes rasti darbą, padeda gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir kelti darbo našumą bei palengvina mobilumą. Visi žinome šiuos argumentus ir, šiuo požiūriu, nuomonės linkusios sutapti.

Dabar norėčiau pabrėžti kitos priežasties puoselėti daugiakalbystę ir susijusias priemones svarbą.

Daugiakalbystė patvirtina esminio Europos socialinio modelio vertybes ir požiūrius, tai: savitarpio supratimas, pasitikėjimas ir solidarumas. Ji gali padėti veiksmingai siekti vienybės įvairovės pasaulyje.

Šiuo atžvilgiu mes taip pat primygtinai reikalaujame saugoti kalbinę įvairovę Europoje. Vienas būdas pasiekti šį tikslą būtų mokytis antros užsienio kalbos, kitas – ne tarptautinių kalbų. Gali būti mokomasi kaimyninių šalių, etninių mažumų kalbų savo šalyje, taip pat kylančių ekonomikų šalių kalbų, su kuriomis klesti santykiai.

Norėčiau išreikšti viltį, kad tokios politikos teigiama įtaka vėliau bus matoma kasdieniame gyvenime.

 
  
MPphoto
 
 

  Silvana Koch-Mehrin (ALDE), raštu. (DE) Kalbinė įvairovė labai svarbi. Tai kasdienės realybės dalis Europos Sąjungoje, įgaunanti vis didesnės svarbos santykiuose tarp valstybių narių, įskaitant mūsų daugelio kultūrų visuomenės gyvenimą kartu ir bendras politikos priemones, kurių imasi Europos Sąjunga. Tačiau sprendimų priėmimo galia dėl kalbos politikos dalykų yra pirmiausia valstybių narių valioje. Ne Europos Parlamento pareiga įtvirtinti reikalavimus ir kalbos politikos rekomendacijas. Tas faktas, kad ES turi Komisijos narį daugiakalbystės klausimui, aiškiai rodo, kad skubiai reikalinga Komisijos reforma ir kad turi būti mažiau Komisijos narių negu valstybių narių.

 
  
MPphoto
 
 

  Iosif Matula (PPE-DE), raštu.(RO) Norėčiau pasveikinti savo kolegą V. Graça Moura dėl to, kaip jis sėkmingai aprėpė šiame pranešimo projekte bendrus, regioninius ir net vietos interesus.

Aš asmeniškai siūliau, kad piliečiai, priklausantys etninei grupei, kalbantys mažumos kalba, turėtų tinkamai išmokti oficialią kalbą šalies, kurioje jie gyvena. Tai tikrai suteiktų privalumą ieškant darbo ir geros socialinės integracijos prasme. Deja, tiesiogiai susijęs pakeitimas nebuvo priimtas kompetentingame komitete, bet aš vis tiek tvirtai įsitikinęs, kad tai būtų labai naudinga.

Kita vertus, pasiūliau, kad pareigūnai, į kurių darbą įeina ir tai, kad dažnai tenka bendrauti su piliečiais iš kitų valstybių narių, turi būti skatinami mokytis Europos kalbų. Manau, kad tai būtų naudinga, atsižvelgiant į darbo jėgos migraciją visoje Europoje, taip pat į mobilumą turizmo tikslais.

Tai vienintelis būdas, kuriuo galime skatinti komunikaciją ir tarpkultūrinį supratimą, kurie yra pagrindinės Europos Sąjungos vertybės.

 
Atnaujinta: 2009 m. lapkričio 22 d.Teisinis pranešimas