Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2055(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0110/2009

Debatai :

PV 24/03/2009 - 10
CRE 24/03/2009 - 10

Balsavimas :

PV 25/03/2009 - 3.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0174

Diskusijos
Antradienis, 2009 m. kovo 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Biudžeto išteklių skirstymo priemonė. 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra bendra diskusija dėl šių pranešimų:

- K. T. Virrankoskio pranešimo A6-0104/2009 dėl VGBS-VGV metodo, kaip biudžeto išteklių skirstymo priemonės (2008/2053(INI));

- R. Böge pranešimo A6-0110/2009 dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros (2008/2055(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Kyösti Virrankoski, pranešėjas. − (FI) Gerb. pirmininke, mums pateiktas pranešimas dėl veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo. Aš norėčiau padėkoti visam Biudžeto komitetui už jo tvirtą ir nuolatinę paramą, taip pat komiteto sekretoriatui ir visiems padėjusiems man.

Veikla grindžiamas biudžeto sudarymas (angl. ABB) ir Veikla grindžiamas valdymas (angl. ABM) buvo įdiegtas V. Prodi vadovaujamos Komisijos metu. Jų iniciatore buvo Komisijos narė G. Kinnock. Akstiną reformai davė išorės ekspertų grupės, kuri buvo įgaliota ištirti krizę, kurią patyrė buvusi Komisija, pranešimas. Šiame pranešime pateikiama kažkas panašaus į laikotarpio vidurio peržiūrą, kuri vadinama N. Kinnock reformomis.

VGBS ir VGV tikslas – išaiškinti administravimą sudarant turimų lėšų ir žmogiškųjų išteklių biudžetą pagal politikos sritis. Administravimas turėtų būti pajėgus pademonstruoti rezultatus, gautus neabejotinai siekiant, kad jų vertės būtų aiškiai matomos palyginti su įvesties duomenimis.

Didžiausias dėmesys skiriamas rezultatams ir ne toks didelis į tai, kaip jie buvo gauti. Požiūris atspindi versle naudojamą požiūrį.

Sistemą taip pat galima išreikšti paprasčiau. Nepakanka, kad pinigai išleidžiami – arba netgi iššvaistomi – teisėtai arba laikantis taisyklių – rezultatai lemia administravimo kokybę, o ne gerus ketinimus.

Rezultatai taip pat rodo, kiek veiksmingas valdymas ir administravimas. Paimkime struktūrinę ir sanglaudos politiką kaip pavyzdį. Jeigu praėjus dvejiems metams nuo programavimo laikotarpio pradžios daugiau nei trys ketvirtadaliai administravimo ir kontrolės sistemų nepriimta, administravimas negali būti laikomas veiksmingu. Kalta gali būti tiek Komisija, tiek ir valstybės narės. Tačiau tiesa lieka ta, kad administravimas yra biurokratiškas ir neveiksmingas.

Pagal VGBS ir VGV pabrėžiamas ir skatinamas veiksmingumas. Jais sumažinama biurokratija ir sustiprinamas piliečių ir tų, kuriuos paliečia administravimo padariniai, teisinis statusas valdymo požiūriu.

Veikla grindžiamame valdyme pabrėžiama asmeninė atsakomybė, bet jis taip pat leidžia veiksmų laisvę. Esant tinkamai administravimo sistemai yra aiškus atsakomybės pasidalijimas. Valdymas turi pavidalą tiek apatiniu, tiek ir viršutiniu lygmeniu.

Kadangi valdymo tikslas yra geras produktyvumas, vadybininkas neturėtų primesti nereikalingų suvaržymų darbui. Reikalingi tik esminiai reglamentai. Nereikia neesminių ataskaitų ir planavimo.

Šis pranešimas grindžiamas paskutiniais tyrimais, iš kurių svarbiausi išvardyti aiškinamojoje dalyje. Jų bendras tonas leidžia manyti, kad VGBS ir VGV įgyvendinimas kol kas buvo sėkmingas ir nulėmė svarbius kultūrinius pokyčius Komisijoje, taip pat padėjo aiškiau apibrėžti asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę; įgyvendinus šį metodą valdymas tapo veiksmingesnis, labiau orientuotas į rezultatus ir skaidresnis.

Biurokratija ir tai, kad ji didėja, vis dėlto yra tikras pavojus. Mums ypač reikia įvertinti, ar į planavimo ir peržiūros procesą įtraukta ne per daug planavimo, ypač palyginti su pasiektų rezultatų pateikimu ir vertinimu.

Mes taip pat turėtume ištirti, kaip penkerių metų Komisijos strateginiai tikslai, t. y. jos „vyriausybės programa“, susiję su daugiametėmis finansinėmis programomis (DFP) ir, be to, su metine politikos strategija. Metinė politikos strategija dažnai yra susijusi su elementais, kurie neturi aiškaus ryšio su vyriausybės programa, penkerių metų strateginiais tikslais arba daugiamete finansine programa. Tai paprastai sukelia problemų rengiant biudžeto projektą, nes ištekliai įtraukiami į pataisytą finansinę programą. Kaip tik dėl to Taryba ypač prieštarauja. Aiškūs to pavyzdžiai iš esmės buvo kas penkeri metai.

Komisija turėjo tam tikrų sunkumų nustatant vadinamuosius neigiamus prioritetus, t. y. veiklą, kuri nebūtina arba mažiau svarbi ir kurios reikėtų atsisakyti. Šia prasme reikėtų tikėtis, kad Komisija bus drąsesnė reikšdama savo požiūrį.

Vis dar sunku apskaičiuoti administracines išlaidas, nors jos biudžete numatomos atskirai, nes administravimas iki šiol finansuojamas iš veiklos asignavimų ir tai apima vykdomąsias agentūras ir dažnai techninę pagalbą valstybėse narėse. Todėl pranešime atkreipiamas dėmesys į žmogiškųjų išteklių kontrolės svarbą.

Pagaliau, pirmininke, mums pateiktas pranešimas grindžiamas mūsų Europos paveldu – 1789 m. Prancūzijos revoliucijos Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijos 15 straipsniu: „Visuomenė iš kiekvieno valdininko turi teisę reikalauti, kad jis atsiskaitytų už savo veiklą.“

 
  
MPphoto
 

  Reimer Böge, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, šiandien mes svarstome 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą. Aš jums dar kartą norėčiau priminti, kad mes iš pradžių susitarėme dėl kelių tarpinstitucinių deklaracijų, kurias šiame pranešime raginama įgyvendinti ir kurias mes perduodame naujai išrinktam Parlamentui kaip gaires, kaip ateityje Europos Parlamentui elgtis savo diskusijose per artimiausius kelis mėnesius.

Buvo trys svarbiausios deklaracijos, kurias Parlamentui reikėjo įtraukti į būsimas diskusijas dėl pajamų ir išlaidų politikos taip, kaip praeityje niekada nebuvo daroma. Todėl Komisija įsipareigojo 2009 m. pabaigoje pateikti pranešimą dėl tarpinstitucinio susitarimo funkcionavimo. Komisija taip pat įsipareigojo 2008–2009 m. pateikti išsamią plačios apimties peržiūrą, apimančią visus ES išlaidų aspektus, įskaitant Bendrą žemės ūkio politiką, ir išteklius, įskaitant Jungtinės Karalystės korekciją, ir 2008–2009 m. Be to, neturime pamiršti, kad daugelio daugiamečių programų vidurio laikotarpio peržiūra vyks šiame Parlamente 2010 m.

Bet kas, kas pažvelgs į iš viešųjų konsultacijų gautus dokumentus, pamatys, kad valstybės narės priešingai nei kitos institucijos, kurios išreiškė savo nuomonę, bando išvengti savo atsakomybės ir įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė tiesiogiai pereidamos prie paskesnės finansinės perspektyvos. Aš ką tik atėjau iš diskusijos dėl vadinamojo Ekonomikos atgaivinimo plano ir norėčiau pasakyti, kad tai, kas vyksta čia, kartu su nuolatiniu ribų, kurių jau nebėra, ieškojimu ir naujais planais, kurie pažeidžia Parlamento biudžetines teises, aiškiai duoda suprasti, kad mes nebegalime elgtis kaip anksčiau. Todėl aš raginu Komisiją rudenį pateikti pasiūlymą, kuris ne tik apimtų laikotarpį po 2013 m., bet ir finansinės perspektyvos peržiūrą, ir atvertų naujas perspektyvas ateičiai.

Mes šiame pranešime visiškai aiškiai teigiame, kad sutelksime dėmesį į esamus trūkumus ir ilgalaikę perspektyvą išsamiai nenagrinėdami Lisabonos Reformų sutarties poveikį biudžetui. Todėl Biudžeto komitete mes didele balsų dauguma balsavome už trijų etapų metodą: defektų ir trūkumų labai svarbiais klausimais, dėl kurių mes nesugebėjome sėkmingai susitarti, išsprendimą ir išaiškinimą, kad yra biudžeto eilutės – pagrindinės mūsų politikos akcentavimo sritys – kurios nuolat nepakankamai finansuojamos. Pvz., mes nepasieksime savo tikslų mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo srityje. 3a ir 3b eilučių srityse mes nesugebėsime pasiekti tai, ko mes norėjome kultūros, jaunimo, švietimo ir mūsų vidaus ir išorės saugumo užtikrinimo srityse. Bendroji užsienio ir saugumo politika taip pat nuolatos per mažai finansuojama.

Todėl mes Tarybai pateikėme tokį pasiūlymą: aptarkime šiuos trūkumus ir surenkime derybas šioje srityje – bet ne kaip kovos biudžeto tvirtinimo procedūroje dalį. Mes siūlome išspręsti šias problemas ambicingoje peržiūroje ir tuo pat metu pratęsti finansinę perspektyvą iki 2015 m. ar netgi 2016 m., kad perspektyvoje galėtume pasiekti reikalingą demokratinį teisėtumą finansinėje programoje. Tai apims Komisijos kadencijos ir finansinės programos apimamo laikotarpio kuo didesnį suderinimą. Be to, mes neturime pamiršti, ypač vykstant diskusijoms dėl Europos investicijų banko, užtikrinti, kad nebūtų šešėlinių biudžetų už Bendrijos biudžeto ribų.

Aš norėčiau užbaigti pasakydamas, kad šis pranešimas atitinka Konstitucinių reikalų komiteto pateiktus pranešimus. Todėl mes siunčiame tokią žinią Komisijai ir Tarybai: mums nesvarstytinas tikslas pasiekti penkerių metų finansinę programą, kuri būtų vykdoma pagal Komisijos kadenciją. Mes esame pasirengę derėtis tik dėl to, kaip galėtume pasiekti savo tikslą. Ačiū jums labai.

 
  
MPphoto
 

  Dalia Grybauskaitė, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, ačiū jums labai už šiuos du pranešimus – kuriuos mes galime vertinti kaip skirtus naujam Parlamentui ir galbūt vis dar esamai Komisijai, taip pat naujajai Komisijai – dėl to, kaip mes derėsimės, kokias priemones mes turėsime Europos biudžetui valdyti ir kokia bus Europos biudžeto ateitis.

Šiuo klausimu aš noriu pasveikinti mus visus, įskaitant Parlamentą ir Komisiją. Per penkerius metus turėjome neturinčių precedento įvykių. Mes peržiūrėjome finansinę programą tris kartus – ko niekada nebuvo anksčiau – „Galileo“, Maisto priemonę ir dabar – 5 mlrd. EUR.

Kaip tik dėl institucijų sugebėjimo pasinaudoti šia nelanksčia aplinka, kurioje mes šiuo metu vykdome finansines programas kiek tik pajėgiame, kad nukreiptume jas ten, kur reikia.

Todėl Komisija atkreipia dėmesį į abu pranešimus – ypač R. Böge pranešimą, kuris siejamas su būsima Europos biudžeto forma. Komisija yra pasirengusi ir bus pasirengusi derėtis remiantis tuo, kas įtraukta į jūsų pranešimą. Mes patvirtinsime savo įsipareigojimą pateikti vidurio laikotarpio peržiūrą ir vertinimą, kaip veikia TIS. Mes patvirtiname, kad mes padarysime tai, ką mes buvome įsipareigoję padaryti ir kas buvo pažadėta TIS biudžeto reformos klausimu iki šių metų pabaigos.

Atsižvelgdama į tai aš asmeniškai norėčiau padėkoti Parlamentui. Aš galbūt čia kalbu jums viena iš paskutinių savo progų ir norėčiau padėkoti jums visiems už visą paramą, kurios aš sulaukiau, už visą supratimą, kurio aš sulaukiau iš jūsų nuo pat pradžios. Šiais sunkiais laikais mes kartu sugebėjome duoti labai gerus rezultatus.

 
  
MPphoto
 

  Michael Gahler, Užsienio reikalų komiteto nuomonės referentas. – (DE) Gerb. pirmininke, pirmiausia aš norėčiau išreikšti savo paramą R. Böge parengtam ir pateiktam trijų etapų metodui, taikomam vidurio laikotarpio peržiūrai. Jis suteikia galimybę kruopščiai išnagrinėti mūsų politinius tikslus, būtinus mums prieinamų priemonių pakeitimus ir finansavimo klausimą.

Užbaigdamas aš manau, kad: aš, kaip užsienio reikalų specialistas, norėčiau dar kartą pareikalauti baigti nuolatinį nepakankamą užsienio reikalų finansavimą. Komisija sutiko pateikti šios srities įvertinimą. Mes norime matyti sprendimus dabartinės finansinės programos apimtyje ir įvykdomus variantus kitai finansinei programai. Be kitų dalykų, atitinkamas finansavimas turi būti suteikiamas Europos išorės veiksmų tarnybai. Mes norime Europos Sąjungos, kuri vykdo savo įsipareigojimus užsienio ryšių srityje ir gali greitai ir tinkamai reaguoti į krizes. Nuo to priklauso mūsų patikimumas ir mūsų gebėjimas būti naudingais partneriais.

Mes palankiai vertiname tolesnę Europos kaimynystės politikos plėtrą siekiant įtraukti Rytų partnerystę ir Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungą, kurios suteikia partneriams dvi veiksmingas ir patikimas struktūras. Tačiau mes turėsime išsiaiškinti, ar finansiniai susitarimai yra veiksmingi esant mūsų užsienio politikos iššūkiams. Mes reikalaujame naujų teisės reglamentų ir atitinkamo finansavimo kitoje finansinėje programoje dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ne pagal viešąją plėtros pagalbą.

Aš norėčiau pareikšti dar vieną norą dėl ateities, kuri būtų aukščiau ir už Lisabonos sutarties. Aš manau, kad visas išorinės veiklos finansavimas turėtų būti įtrauktas į ES biudžetą. Tai liečia tiek Europos plėtros fondą, tiek ir ATHENA mechanizmą. Mūsų vyriausybės neturėtų baimintis kurti skaidrumą specifinėje srityje siekiant aiškiai leisti suprasti, kiek daug mes jau imamės bendrai Europos erdvėje užsienio politikos prasme.

 
  
MPphoto
 

  Herbert Bösch, Biudžeto kontrolės komiteto nuomonės referentas. – (DE) Gerb. pirmininke, aš norėčiau pasveikinti Komisiją su šiuo komunikatu, kurį ji ką tik viešai pateikė taip, kaip mes tai įsivaizdavome praeityje. Sveikinu!

300 ar daugiau įnašų yra verti tolesnių veiksmų. Jie perdavė pasiūlymus, kurie padės mums žengti pirmyn. Aš labai dėkingas, kad komunikate nušviesti atskaitomybės, skaidrumo ir politikos matomumo klausimai. Tai turės lemiamą poveikį. Mano aplodismentai pirmesniam pasisakiusiajam, žinoma, buvo skirti dėl įspūdžio, kurį sudarė klausimas, kiek Taryba gali atleisti Europos Sąjungą nuo Europos Parlamento kontrolės. Atsižvelgiant į Lisabonos sutartį tai reiškia, kad jei jie tikrai įgyja daugiau teisių, nebus aštuonių milijardų parlamentinės ir viešosios kontrolės.

Aš atvykau iš neutralios šalies, kad tai visiškai išaiškinčiau. Aš turėčiau sugebėti papasakoti mane rinkusiems žmonėms, kas atsitinka su pinigais. Aš to padaryti negaliu, nors esu Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas. Todėl ateityje turi būti atsižvelgta į šiuos pasvarstymus. Aš labai dėkingas už jūsų pasiūlymus.

Aš apgailestauju, kad diskusija patenka į politinę skaistyklą, nes mes jau vienas su kitu atsisveikiname ir vienas kitam linkime. Aš norėčiau padaryti tą patį. Jūs, Komisijos nare, padarėte gerą darbą. Sveikinu!

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonės referentas. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europai pavyko sudaryti vadinamąjį nulinį biudžetą. Mes esame vienintelis politinis lygmuo, kuris turi nulinį biudžetą. Mes turime 0,89 mums prieinamų bendrųjų nacionalinių pajamų ir esame puikus pavyzdys, kaip rūpestingai galima naudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Be to, per kelerius metus mes įrodėme, kad mūsų pajamos viršija išlaidas. Mes po truputį palikdavome kiekvienais metais ir turėtume galiausiai pereiti prie pinigų, kurie lieka Europos pridėtinės vertės kūrimo ateityje, naudojimo. Parlamentas ir Taryba turėtų susitarti, kaip šie pinigai galėtų prisidėti prie Europos pridėtinės vertės. Labai svarbu, kad mes padėtume šiuos pagrindus į vietą.

Be to, mes ką tik turėjome diskusiją dėl Europos investicijų banko. Aš manau, kad, ypač krizės laikais, lėšos turėtų būti suteikiamos kuo greičiau. Mums reikia skubiai paskirstyti lėšas, ypač mokslinių tyrimų, kurie sudarytų ateities galimybes naujoms paslaugoms ir naujiems produktams, srityje. Administravimo supaprastinimas ir biurokratijos masto sumažinimas yra svarbūs reikalavimai, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, nes jos nori vystyti verslą pasaulio rinkose, o tam joms reikalinga mūsų parama.

Didžiulis dėmesys infrastruktūrų tarp valstybių narių plėtojimui, kuriuo pradedama užsiimti Ekonomikos atgaivinimo plane – kaip vienas iš pavyzdžių galėtų būti „Nabucco“ ir kiti energetiniai vamzdynai – šiuo atžvilgiu yra lemiamas, nes šioje srityje įmanomas greitas investavimas. Jeigu jūs pagalvotumėte, koks didelis kiekis plieno reikalingas šiems vamzdynams, būtų aišku, kad mūsų plieno pramonė galėtų, bent jau artimiausioje perspektyvoje, pasiekti maksimalų pardavimą ir darbo vietų saugumą. Mes turėtume veikti, kad pasiektume tai.

 
  
MPphoto
 

  Rumiana Jeleva, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė. – (BG) Ponios ir ponai, aš, kaip Regioninės plėtros komiteto pranešėja, norėčiau pabrėžti 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros svarbą.

Aš palankiai vertinu R. Böge pranešimą, nes jame taip pat nurodomos sritys, kuriose reikia pokyčių ir patobulinimų, kad taip būtų galima nukloti kelią daug veiksmingesnei Europos Sąjungai. Mano komiteto požiūriu mus daugiausia domina, kaip išleidžiamos sanglaudos politikos lėšos, nes jos yra viena iš svarbiausių biudžeto dalių. Mes išlaikome savo ilgalaikę poziciją, kad dauguma finansinių išteklių turi būti nukreipta į mažiau išvystytus regionus, kuriems reikia ES paramos. Man malonu, kad pranešimas neprieštarauja mūsų pozicijai šiuo klausimu.

Yra naujų globalinių problemų, kurios turi pastebimą teritorinį poveikį. Norint jas įveikti, laikotarpiui po 2013 m. turi būti garantuotas pakankamas finansavimas. 0,35 proc. BVP gali nepakakti, norint pasiekti mūsų tikslus. Mes apgailestaujame, kad pranešime ne visiškai pasinaudojama mūsų pasiūlymu, bet mes palankiai vertiname tai, kad jame prieinama prie išvados, kuri labai artima mūsų išvadai.

Mes taip pat peržiūrėjome struktūrinių fondų padėtį. Deja, kai kuriose šalyse yra žemas šių fondų išteklių panaudojimo lygis. Nacionalinės valdžios institucijos iš dalies kaltos dėl jų neefektyvaus panaudojimo savo darbe. Aš manau, kad sistemos sudėtingumas taip pat yra viena iš žemo panaudojimo lygio priežasčių. Mūsų komitetas pasiūlė supaprastinti procedūras. Todėl aš patenkinta, kad R. Böge pranešime laikomasi panašaus mąstymo principo.

Mūsų komitetas laikosi nuomonės, kad mums reikia vėl inicijuoti diskusiją dėl finansinių išteklių, kurių mes netenkame dėl N+2/N+3 taisyklės, išleidimo. Vykstant deryboms dėl Struktūrinių fondų reglamento 2007–2013 m. Parlamentas pasiūlė neišleistus finansinius išteklius panaudoti veiklos programoms, turinčioms geresnį panaudojimo lygį. R. Böge pranešime į šią idėją neatsižvelgiama, bet manau, kad mes turime atsižvelgti į ją kaip į atskaitos tašką tolesnei diskusijai.

Aš norėčiau užbaigti padėkodama R. Böge už jo konstruktyvią paramą ir puikų pranešimą, kurį jis parengė.

 
  
MPphoto
 

  Esther De Lange, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonės referentė. – (NL) Gerb. pirmininke, aš iš tikrųjų šiandien norėjau kreipti į Tarybą, bet supratau, kad iš Tarybos nieko nėra ir dėl to iš dalies ne taip svarbu prisijungti prie šios diskusijos. Šiek tiek mane stebina tai, kad reikalingi įpareigojimai dėl biudžeto buvo parengti praėjusį savaitgalį ir dabar, kai pereinama prie konkretaus šių įpareigojimų finansavimo, Taryba atsisako.

Bet kuriuo atveju aš stoviu čia su reikiamu ironijos jausmu. Oficialiai čia mes aptariame vidurio laikotarpio peržiūrą, bet iš tikrųjų apie ekonomikos skatinimo paketą, dėl kurio nemažai buvo pasiekta praėjusį savaitgalį, jau buvo pasakyta viskas ko reikia. Šiame pakete išdėstoma, kame vidurio laikotarpio peržiūra ir daugiametis biudžetas nepateisina lūkesčių, nes nuo dabartinės daugiametės programos pradžių mes turėjome iš eilės tris progas, kurias sugadino mūsų pačių reikalai. „Galileo“, pagalba maistu Afrikai ir jų finansavimo būdas nebuvo gražūs dalykai.

Dabar eilinį kartą mes diskutuojame apie ekonomikos skatinimo paketą. Taryba turi jai perduotus įpareigojimus, bet neatrodo, kad ji jau žino, iš kur ketinama gauti pinigų. Pvz., energetikos srityje kaip tik 2 mlrd. EUR ar maždaug tiek turi būti surasta energijos projektams ne tik iš šių metų biudžeto, bet ir kitų metų biudžeto ir galbūt dar kitų metų biudžeto. Tai reiškia, kad mes jau ieškosime apgraibomis žemės ūkio biudžeto atsargose. Taip darydami žmonės sakys: gerai, tai ne žemės ūkio pinigai, o atsarga. Tačiau tereikia vienos gyvūnų ligos protrūkio ir tie pinigai faktiškai bus reikalingi žemės ūkio biudžete. Galbūt jūs prisimenate nagų ir snukio ligos protrūkį? Arba kas bus, jeigu pieno rinkoje toliau bus mažos kainos ir bus reikalingas įsikišimas. Be to, žemės ūkio biudžeto atsarga per kitus kelerius metus tik mažės. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešime dėl vidurio laikotarpio peržiūros teisingai atkreipiamas dėmesys į tai.

Todėl aš norėčiau, kad Komisija ir Taryba, jeigu pastaroji trumpam pasirodytų arba, jei nepavyktų, raštu patvirtintų, kad prieš pradėdami žvalgytis, kokia yra atsarga, mes pirma pažvelgtume į esamus įsipareigojimus ir tik po to žiūrėtume, ar tą atsargą tikrai galima panaudoti kitiems tikslams. Tai yra taisyklės, dėl kurių susitarėme tarpusavyje. Jeigu mes jų nesilaikysime, mano manymu, mes išpilsime kūdikį kartu su vonelės vandeniu.

 
  
MPphoto
 

  Ingeborg Gräßle, PPE-DE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, aš norėčiau labai šiltai padėkoti K. T. Virrankoskiui už jo pranešimą savo iniciatyva, kuriame sprendžiama sena Biudžeto komiteto problema, kitaip tariant, klausimai: kaip mes atliekame savo planavimą, kokias pateikiame planavimo priemones, kaip mes užtikriname, kad mūsų prioritetai būtų įgyvendinti. Labai ačiū jums, K. T. Virrankoski, už jūsų sunkų darbą.

Mes manome, kad svarbu, jog mūsų biudžeto prioritetai taip pat atsispindėtų žmogiškųjų išteklių klausime. Kaip tik dėl to mes norėtume pateikti pasiūlymą Komisijai. Mes turėtume geriau išnaudoti Komisijos atsiskaitymo prievole, kad sujungtume Metinę politikos strategiją ir biudžeto projektą. Mes manome, kad iš generalinių direktoratų gautuose pranešimuose nepakankamai išsamiai nenagrinėjamas arba visiškai nesvarstomas pataikymo koeficientas iš biudžeto. Mes norėtume tik sužinoti, kas atsitiko Parlamento prioritetams? Kokio dydžio Metinės politikos strategijos pataikymo koeficientas šiuo atžvilgiu?

Mano nuomone, mums visiems vis dar reikia daug ko pasimokyti ir taip pat reikia daug daugiau patirties, jeigu visas atsiskaitymo procesas neturi likti tiktai teoriniu tikslu. Tai nėra teorinis pratimas. Jis būtinas, kad būtų galimybė tinkamai valdyti pinigus. Štai kodėl mes reikalaujame, kad toliau būtų vystomos valdymo priemonės siekiant padėti mums daugiau sužinoti apie biudžeto įgyvendinimo būdą ir daugiau iš įgyvendinimo proceso įtraukti į planavimo procedūrą.

Mes taip pat klausiame savęs, kaip metinį valdymo planą būtų galima veiksmingiau integruoti į Metinę politikos strategiją. Mes norėtume daugiau sužinoti apie VGV ciklo, kurį taip pat reikia supaprastinti, išlaidas. Buvo siūloma šiuos klausimus įtraukti į patikrinimo ataskaitą. Mes jau turime einamąją patikrinimo ataskaitą – ačiū jums. Mes išnagrinėsime ją ir būsime susipažinę su ja. Tačiau tai reiškia, kad šie klausimai turi būti įtraukti bent jau į kitą pranešimą.

Buvo pateikti du pakeitimai, su kuriais mūsų frakcija negali sutikti. Mes nemanome, kad pratęsimas iki dvejų metų yra teisingas, nes jis valdymo metodą nuvertina dar daugiau, o ne pagerina. Mes norime pagerinti VGV ir VGBS, o ne pratęsti jį daugiau nei dvejus metus. Mes taip pat balsuosime prieš tyrimo pakeitimą. Tai geras pakeitimas, bet jam nėra vietos šiame pranešime.

Mes norėtume padėkoti Komisijos narei už jos darbą ir visiems linkime sėkmės rinkimuose.

 
  
MPphoto
 

  Gary Titley, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, be šio biudžeto peržiūros mes tiesiog turime užduoti sau vieną klausimą: ar biudžete atsispindi XXI a. politiniai prioritetai? Jei neatsispindi, jį reikia keisti. Ar jis pakankamai lankstu, kad atspindėtų kintančius laikus? Todėl, kad šiuo metu vienas iš mano su biudžetu susijusių nusivylimų susijęs su tuo, kaip mes elgiamės su neigiamais prioritetais. Pernelyg daug jų palikta biudžete, nes mes negalime keisti kai kurių dalykų dėl DFP apribojimų.

Jeigu aš galėčiau imtis veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo, manyčiau, kad Komisija padarė didžiulę pažangą šiuo klausimu, bet norėčiau perspėti dėl šios priemonės per didelio subiurokratinimo, nes mes norime kaip tik užtikrinti kokybišką vertinimą, o ne tik pažymėti langelius. Mes nenorime, kad žmonės praleistų visą laiką vertindami save, kai jie turėtų tęsti ir daryti kokį nors darbą. Taigi, mes turime būti atsargūs dėl to. Aš asmeniškai, kad metinė politikos strategija būtų geresnė, jeigu kas dvejus metus arba kas dvejus su puse metų ji būtų suderinta su parlamentine kadencija. Tai mums leistų, be Komisijos metinių darbo programų, daug aiškiau suprasti mūsų politikos perspektyvas.

 
  
MPphoto
 

  Silvana Koch-Mehrin, ALDE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, ES finansų reforma labai pavėluota. Todėl aš labai dėkinga pradėjusiam tai daryti pranešėjui R. Böge. Mums reikia teisingos, paprastos, patikimos ir darnios ES pajamų ir išlaidų sistemos. ES biudžeto lėšos turėtų būti gaunamos tik iš dviejų šaltinių: kitaip tariant, tradicinių savų išteklių ir mokėjimų, grindžiamų valstybių narių ekonomine galia, t. y. bendrųjų nacionalinių pajamų santykiu. Šiuo atveju valstybės narės turėtų įnešti daugiausia 1 proc. savo bendrųjų nacionalinių pajamų.

Vietoj to, kad daugiau pinigų būtų skiriama ES, lėšos turėtų būti perskirstomos sritims, kuriose būtų galima gauti tikrą pridėtinę E vertę Europos lygmeniu, pvz., bendrosios užsienio politikos, transeuropinių tinklų, išorės sienų valdymo ir mokslinių tyrimų. Kita vertus, nebeturėtų būti ilgalaikių subsidijų. Tai taip pat reiškia, kad turėtų būti panaikinti PVM grindžiami ištekliai ir, svarbiausia, kad neturi būti jokių ES mokesčių, nepaisant jų formos, kol ES nebus tikrai atstovaujamąja demokratija. Būtų teisinga, kad šioje vietoje būtų ES viešojo įsiskolinimo draudimas. Tai yra labai gera politikas ir ji turi būti išsaugota. Be to, visi ES finansų ministrai pagaliau turi pateikti nacionalinį patikinimo pareiškimą. Labai dėkoju ir linkiu jums visokeriopos sėkmės jūsų naujame vaidmenyje.

 
  
MPphoto
 

  Wiesław Stefan Kuc, UEN frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, abu šiandien pateikti pranešimai pagrįsti vertinimais, kuriuos mes buvome priversti pateikti pagal įvairių Europos Sąjungos institucijų sprendimus. Veikla grindžiamo valdymo, veikla grindžiamo biudžeto sudarymo arba strateginio planavimo ir programavimo priemonių įvertinimas gali būti reikalingas, bet susidaro įspūdis, kad kuriamas „meistriškumas dėl meistriškumo“. Kaip galima politinių tikslų siekiamą palyginti su elektrinės arba transporto tinklų statyba? Ar Europos Sąjunga yra verslo įmonė, kuriai mes bandome taikyti panašius efektyvumo vertinimo mechanizmus?

Tas pats liečia finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą. Kiekvieną dieną mes atliekame vertinimus ir nukreipiame išteklius iš savo metinių biudžetų. Šiuos sprendimus priėmė Europos Vadovų Taryba, kuri didina finansavimą, kurį galima naudoti svarbių atskirų uždavinių įgyvendinimui. Stabilios daugiametės finansinės programos suteikia mums daugiametį saugumo pojūtį ir būtent tai mes turėtume vertinti labiausiai, ypač sunkiais dabartiniais laikais.

Aš draugiškai sveikinu R. Böge ir K. T. Virrankoskį su jų labai gerais pranešimais. D. Grybauskaite, aš linkiu jums didelės sėkmės ateinančiuose rinkimuose.

 
  
MPphoto
 

  Helga Trüpel, Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, balsavimo dėl dabartinės finansinės perspektyvos metu visos trys Europos institucijos – Taryba, Parlamentas ir Komisija – suprato, kad mums reikia reformos, jeigu norime neatsilikti. Dabar valstybės narės vengia to. Tai yra klaidingas požiūris. Priešingai, teisinga, kad, viena vertus, mums reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp tęstinumo ir nuspėjamumo ir, kita vertus, gebėjimo greitai prisitaikyti prie naujų iššūkių.

Mums reikia keisti nelanksčią struktūrą. Todėl Europos biudžetas – vidutinės trukmės finansinis planas – turi apimti penkerius metus ir dėl to būti susietas, kalbant politiniais terminais, su išrinktos Komisijos ir išrinkto Parlamento atsakomybe. Tai prisidės prie skaidrumo, politinio aiškumo ir pasirengimo priimti sprendimus.

Šiandien mes išgirdome, ką siūlo G. Brown ir kas turėtų būti darbotvarkėje. Prezidentas B. Obama šiandien jau paskelbė savo ketinimą investuoti 129 mlrd. USD į atsinaujinančią energiją. Aš norėčiau pasakyti, kad mes turėtume išaiškinti Europos piliečiams, kad privalome modifikuoti Europos biudžetą. Mes turime susieti žemės ūkio politiką, pvz., su ekologiška energijos gamyba ir daugiau nemokėti tiesioginių išmokų, priklausančių nuo ūkių dydžio hektarais. Mes turime sukurti daugiau sąsajų su kaimiškųjų vietovių vystymu, kuris tikrai būtų naudingas kaimo vietovėse gyvenantiems žmonėms.

Mes turime priderinti visas savo ekonomikos politikos ir augimo politikos sritis prie klimato kaitos ir tvarumo paradigmos, jeigu mes iš tikrųjų rimtai priimame diskusijas, kuriuose čia dalyvaujame, ir Lisabonos strategiją, be to, mes turime prisitaikyti prie naujų iššūkių, kurie laukia mūsų. Be to, tai reiškia, kad mes privalome daugiau investuoti į švietimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą Europos lygmeniu. Visos trys institucijos privalo rasti drąsos daryti tai kartu.

 
  
MPphoto
 

  Pedro Guerreiro, GUE/NGL frakcijos vardu. (PT) Pranešime pateikiami punktai, kuriuose iki tam tikro laipsnio pabrėžiama tai, ką mes kalbėjome ilgą laiką; būtent, kad dabartinis Bendrijos biudžetas mažesnis nei reikia, kad būtų galima tinkamai ir veiksmingai remti skelbiamą ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje. Tai tuo labiau teisinga dėl to, kad, nepaisant buvimo krizės viduryje, 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje sutartos nepakankamos ribos netgi nebuvo iki galo panaudotos – beveik 29 mlrd. EUR neįvykdymas 2007–2009 m. – taip pat nepanaudojamos į biudžetą įtrauktos sumos kaip išlaidų tikslas, ypač kalbant apie konvergenciją, žemės ūkį ir žuvininkystę.

Kita vertus, buvo papildomai įtraukti nauji prioritetai, kurie nesiderina su tuo, kas, mūsų manymu, turėtų būti Bendrijos biudžeto tikslu ir svarbiausiu prioritetu: su išlaidomis, nelygybe ir asimetrija, kurią lėmė vidaus rinka, ekonominė ir pinigų sąjunga ir pasaulinės prekybos liberalizavimas, susijusi perskirstymo priemonė toms Europos Sąjungos šalims ir regionams, kurie ekonomiškai mažiau išsivystę. Mes turėtume turėti Bendrijos biudžetą, kuriame prioritetas būtų teikiamas tikrai konvergencijai, pagrįstai socialine pažanga, kiekvienos šalies potencialo apsauga ir skatinimu, tvariu gamtinių išteklių naudojimu ir aplinkos apsauga, siekiant ekonominės ir socialinės sanglaudos, jau nekalbant apie veiksmingą plėtros pagalbą.

Mes taip pat pabrėžiame, kad Bendrijos biudžetas turėtų būti grindžiamas sąžiningu kiekvienos šalies įnašu pagal jos bendrąsias nacionalines pajamas; todėl griežtai atmetame daugiau ar mažiau slepiamą bandymą nustatyti Europos mokesčius.

 
  
MPphoto
 

  Nils Lundgren, IND/DEM frakcijos vardu. (SV) Gerb. pirmininke, kaip visada, kalbant apie biudžetą sakoma, kad tai yra sąžiningas ir kompetentingas darbas, bet vien tik politiniu požiūriu jis neabejotinai yra užstrigęs aklavietėje. Kaip sakė ankstesnis kalbėjusysis, tai nėra XXI a. biudžetas. Jis aiškiai grindžiamas idėja, kad ES išlaidos turėtų būti tiesiog daromos iki vis labiau neapibrėžto laiko. Tam tikru momentu mes turime sustabdyti tai.

Aš norėčiau labai trumpai paminėti tris dalykus. Jame sakoma, kad staigiai mažėjant BNP, kaip ir bus dabar, ES biudžetas turės būti nepaliestas. Mes negalime toliau veikti tokiu būdu. Būtų geriau, kad pinigai būtų leidžiami atskirose šalyse, kai jos išgyvena savo ekonominius nuosmukius ir žlugimą taip, kaip vyksta dabar.

Pranešime siūloma skirti daugiau pinigų naujoms veikos sritims, grindžiamoms Lisabonos sutartimi. Tai yra arogancija demokratinių pamatinių taisyklių atžvilgiu. Ta sutartis turi būti atmesta.

Tuo pat metu pranešime nepateikiama jokių išlaidų mažinimo priemonių. Tačiau faktiškai yra galimybė daug sutaupyti žemės ūkyje, struktūriniuose fonduose, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Regionų komitete ir kitur. Prašau taupyti ten!

 
  
MPphoto
 

  Salvador Garriga Polledo (PPE-DE). (ES) Gerb. pirmininke, atėjo laikas įvertinti, kaip 2007–2013 m. daugiametė finansinė programa funkcionavo iki šiol ir kokius pakeitimus reikia padaryti joje likus beveik ketveriems metams iki jos pabaigos.

Pirma, mes turime pripažinti 2006 m. valstybių narių priimto susitarimo dėl finansinės perspektyvos trūkumus. Mes pasmerkėme jį tuo metu ir dabar galime aiškiai matyti, koks netinkamas šis susitarimas. Deja, dabartinė finansinė perspektyva kaip tik atskleidė savo trūkumus blogiausiu momentu, kaip tik krizės laikotarpiu, kai Bendrijos biudžetas turėtų veikti kaip Europos Sąjungos svarbiausia priemonė kovojant su ekonomikos krize ir nedarbu.

Šiuo metu būtų beveik nepaprastas žygdarbis, jei Bendrijos biudžete būtų sugebėta rasti 5 mlrd. EUR, kuriuos būtų galima naudoti kitus du finansinius metus siekiant atnaujinti energetikos mokslinius tyrimus, užtikrinti energetines jungtis arba pagerinti ryšius ES kaimo vietovėse. Ištisi Europos Sąjungos regionai, pvz., manasis Astūrijos, tikisi rasti perspektyvų ir tvarų anglies kaip švarios energijos šaltinio panaudojimo būdą.

Būtent tam, pvz., turėtų būti naudojamas Bendrijos biudžetas. Tačiau jo nelankstumas ir nepakankamas įvairių išlaidų kategorijų finansavimas leis rasti šiuos 5 mlrd. EUR tik jei nebus visiškai panaudoti 2009–2010 m. laikotarpio bendrajai žemės ūkio politikai skirti pinigai. Tai ne biudžetinis efektyvumas; tai paprasčiausiai yra sąskaitybos triukas.

R. Böge, kaip pranešėjas, šiandien pradėjo labai naudingą diskusiją apie Bendrijos biudžeto pertvarkymą į iš tikrųjų veiksmingą ekonominės politikos priemonę. Mes daugiau negalime leisti sau ateityje turėti sužlugdytas finansines perspektyvas.

 
  
MPphoto
 

  Göran Färm (PSE). (DE) Gerb. pirmininke, kaip pagalbinis Europos Parlamento socialistų frakcijos pranešėjas šiuo klausimu aš norėčiau išreikšti savo dėkingumą R. Böge už jo pozityvią bendradarbiavimo dvasią. Ilgalaikė programa yra svarbi, bet septynerių metų griežtų viršutinių biudžeto ribų įšaldymas tiek iš viso, tiek ir pagal sektorius, yra neišmintingas modelis šiandieniniame greitai kintančiame pasaulyje.

Dabartinis ilgalaikis biudžetas, kuris galioja iki 2014 m., faktiškai buvo nustatytas 2005 m. Ką tada mes galėjome žinoti apie dabartinę ekonomikos krizę, padėtį Kosove arba Gazoje, klimato krizės mastą arba nepaprastai didelius maisto produktų kainų svyravimus? Ne, mes negalime taip toliau elgtis.

Mano išvada tokia: mes turime turėti išsamią dabartinio ilgalaikio biudžeto apžvalgą – daugiametę finansinę programą. Tai bus taikoma ypač plačiu mastu tik jeigu bus įgyvendintas Biudžeto komiteto pasiūlymas, kitaip tariant, dabartinės finansinės programos pratęsimas siūlomais dvejais metais siekiant ją geriau suderinti su Komisijos ir Parlamento kadencijomis.

Taigi, ko mes norime? Iš esmės norime kelių dalykų.

Pirma, mūsų norai dėl pačios biudžeto peržiūros. Mano nuomone, nepriimtina sutelkti dėmesį tik į būsimą finansinę programą. Biudžeto komitetas priėmė keletą pakeitimų, kurie reiškia, kad mes reikalausime, kad Komisija kuo anksčiau pateiktų pasiūlymą dėl dabartinio ilgalaikio biudžeto turinio išsamios peržiūros. Žinoma, tai būtų ypač aktualu, jeigu turėtų būti įgyvendintas mūsų reikalavimas dėl pratęsimo.

Mes taip pat reikalaujame, kad šį rudenį pirmininkaujanti Švedija veikliai ir greitai išnagrinėtų šį Komisijos pasiūlymą. Mes turime rimtai užsiimti tuo.

Antra, kalbant apie politinį požiūrį, mes gavome aiškius signalus iš plačių viešųjų konsultacijų, kurias vykdė Komisija. Visų pirma yra keletas sričių, kuriose ES turi būti veiksmingesnė. Joms priskiriama klimato politika, darbo vietų kūrimas ir augimas ir užsienio ir plėtros politika. Jeigu ES turi būti pajėgi vaidinti pasaulinį vadovaujantįjį vaidmenį šiose srityse, jai reikia išteklių. Tai visiškai aišku. Šiuo metu visos šios sritys yra aiškiai per mažai finansuojamos.

Trečia, mums reikia padaryti nemažai būtinų techninių pakeitimų. Man nebūtina išsiplėsti šiuo klausimu, nes R. Böge jau kalbėjo apie tai. Mes norime turėti penkerius metus vietoj septynerių ir priderinimo prie kadencijos, kad naujas Parlamentas ir nauja Komisija galėtų turėti realią įtaką programai, kurią galėtų panaudoti savo kadencijos metu.

Ketvirta, mums reikia peržiūrėtos ir teisingesnės ES nuosavųjų išteklių sistemos. Dabar mums tereikia greitai pateiktų pasiūlymų ir patikimos dabartinio ilgalaikio biudžeto laikotarpio vidurio peržiūros siekiant suartinti kalbas su ištekliais ir pradėti procesą link ilgalaikio tvaraus požiūrio į ES biudžetą prieš prasidedant kitam ilgalaikio biudžeto laikotarpiui.

 
  
MPphoto
 

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk (UEN). (PL) Gerb. pirmininke, yra trys punktai, kuriuos aš norėčiau išdėstyti Komisijai šioje diskusijoje.

Europos Komisija turi pasiūlyti paramos sistemą regionams, kurie dabartinėje finansinėje perspektyvoje viršija 75 proc. BVP, tenkančio vienam žmogui ir kuriems reikalingas tolesnis finansavimas dėl didelio disbalanso plėtros srityje. Aš turėčiau paminėti, kad kai kurie regionai gauna tokį laikiną finansavimą dabartinės finansinės perspektyvos laikotarpiu.

Taip pat reikia, kad būtų priimtas galutinis sprendimas dėl galutinio atsiribojimo nuo nesenų bandymų vėl padaryti nacionaline bendrąją žemės politiką. Valstybėms narėms bus neįmanoma užtikrinti privalomą bendrąjį BŽŪP finansavimą panašiu lygiu, nes dėl to bus pastebimai iškreipta konkurencija arba, kitaip tariant, išardyta BŽŪP.

Dėl Europos Komisijos ambicijos atskirti tiesiogines išmokas nuo gamybos taip pat būtina pašalinti didžiulius paramos mažesnėms nei vienas hektaras žemės ūkio naudmenoms skirtumus, kurie iki šiol yra tarp senųjų ir naujųjų valstybių narių po 2013 m. Kitaip, jei padėtis išliks po 2013 m., tai bus dviejų bendrųjų žemės ūkio politikų faktinis toleravimas ES teritorijoje.

 
  
MPphoto
 

  Janusz Lewandowski, PPE-DE frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, leiskite man pratęsti kalba, kurią supranta D. Grybauskaitė. Mūsų indėlis šiandien grindžiamas dviem užbaigtais biudžetiniais metais septynerių metų perspektyvos laikotarpiu. Tai turėtų įtikinti mus būti atsargiems dėl mūsų įsikišimo formulavimo būdo. Man atrodo, kad vieningas R. Böge pranešimo priėmimas Biudžeto komitete rodo, kad jis rado įvairių politinių frakcijų nuomonių bendrą vardiklį.

Mane stulbina tai, kad beveik 5 mlrd. EUR iš 2008 m. biudžeto lieka nepanaudota. Tai neturi pasikartoti. Tai būtų nesėkmė mums visiems. Yra Komisijos pateiktos iniciatyvos, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas lengviau gauti finansavimą. Kadangi kaip tik tokia yra ir turėtų būti reikalų padėtis, regioninė politika nebus ir ateityje negalės būti finansavimo šaltiniu tiems biudžeto skirsniams, kurie nuolatos nepakankamai finansuojami – mes kalbėjome apie tai, kai derėjomės dėl finansinės perspektyvos, ir tai buvo visiškai patvirtinta mūsų užsienio politikoje – 1a išlaidų kategorijai ir 3 išlaidų kategorijai. Jeigu toliau pasiklausime 1 proc. biudžetų, mums aiškiai nepavyks pasiekti protingą sprendimą Europos Sąjungos biudžeto klausimu.

Mano minimame pranešime R. Böge iškelia svarbiausią Parlamento kadencijos pritaikymo finansinės perspektyvos laikotarpiui klausimą. Tai iš tiesų yra šio Parlamento pozicija. Tačiau mes turėtume nepamiršti kai kuriuos nuogąstavimus sanglaudos politikos paliestose šalyse, kurios tikisi tam tikro tikrumo dėl politikos ir iki šiol tiksliai nežino, kaip šio laikotarpio sutrumpinimas paveiks šį nuspėjamumą gaunant struktūrinius fondus.

Pagaliau aš norėčiau nuoširdžiai padėkoti D. Grybauskaitei už bendradarbiavimą su Parlamentu ir, savaime suprantama, kaip ir kiti kalbėjusieji linkiu jums sėkmės savo rinkimų kampanijoje. Tokia balsų gausybė, nepaisant politinių pažiūrų skirtumų, yra geras ženklas šiuose rinkimuose.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Guy-Quint (PSE). (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, visų pirma aš norėčiau priminti jums, kad ši diskusija yra ilgo kelerių metų senumo proceso dalis: Europos Komisijos konsultacijos; bendrosios žemės ūkio politikos būklės patikrinimas; ketvirtoji ekonominės ir socialinės sanglaudos ataskaita; A. Lamassoure pranešimas dėl biudžeto nuosavųjų išteklių.

Mūsų Europos Komisija paskelbė savo ketinimą vėliausiai 2009 m. rudenį pateikti savo pagrindines šios peržiūros gaires ir tai paskatino R. Böge vadovaujamą Biudžeto komitetą atlikti gana puikų darbą. Mes žinome, kad kai tik bus išrinktas Europos Parlamentas, ši peržiūra bus atlikta. Tai padarys jau ne mūsų dabartinis Parlamentas.

Todėl aš norėčiau pabrėžti pagrindinį politinį klausimą, būtent, kad mes beveik pasiekėme vieningumą dėl to, kad būsima finansinė programa turėtų atitikti būsimo Parlamento politinius įgaliojimus ir kad tai turėtų būti susitarimas, kurį mes norėtume matyti įamžintą. Man tai atrodo labai svarbu, nes pagaliau mes turėsime suderintus rinkimų rezultatus ir biudžetines gaires, kurias turi peržiūrėti Komisija.

Toliau noriu priminti jums, kad Europos Parlamento socialistų frakcija laikosi nuomonės, kad biudžetas turėtų būti perorientuotas į pagrindines misijas: užimtumą, augimą ir naujoves, kaip sakė mūsų kolega G. Färm. Tačiau prieš baigdamas aš norėčiau atkreipti ypatingą dėmesį į pasakymą, kad faktinė Sąjungos ateitis priklauso nuo šios peržiūros, ir tikiuosi, kad būsimasis Parlamentas pasinaudos R. Böge pranešimu, kad galėtų pasiekti mūsų Europos siekį nepaisant nacionalinių asmeninių interesų, kasdien perduodamų Tarybos išsisukinėjimais.

Parlamento reikalas skelbti Europos politikas, kurios suteikia visiems mūsų bendrapiliečiams tikrą viltį projekte, kuris ne vien tik ekonominis, bet ir politinis.

 
  
MPphoto
 

  Margaritis Schinas (PPE-DE). - (EL) Gerb. pirmininke, šiandien mūsų yra 27, bet mes Bendrijos biudžetui išleidžiame mažiau nei 1 proc. mūsų bendro turto, t. y. apytikriai tiek pat, kiek mes išleisdavome, kai mūsų buvo penkiolika. Vien tik šie skaičiai paaiškina, kodėl R. Böge pranešimas, dėl kurio šiandien diskutuojame, yra vienas iš pagrindinių rizikingų politinių žingsnių kitiems penkeriems metams.

Mes turime atsakyti į tokį nepaprastai svarbų klausimą: kiek yra pinigų ir kokioms politikos sritims jie skiriami? Kur mes nustatome ribą, t. y. mūsų ambicijų saiką? Šį kartą mes privalome viską pateikti svarstymui ne jokių išankstinių sąlygų, o diskusijos turi būti pradedamos nuo nulio. Mes turime atkreipti dėmesį į du svarbius sunkumus šiose labai svarbiose derybose:

- pirmasis yra tas, kad dabar, žinoma, mūsų yra daugiau, negu buvo praėjusį kartą, kai buvo pravedamos panašios derybos; ir

- antrasis sunkumas yra tas, kad, deja, šios derybos vyksta tada, kai pinigų pertekliaus ratas užsidarė ir mes esame stipriai paveikti ekonomikos krizės.

Nepaisant to, derybose, kurios iš esmės prasideda šiandien labai praktišku R. Böge pasirinktu požiūriu, turėtų būti patvirtintos tris išankstines sąlygas, kurios yra lemiamos Europai:

- pirma, kad ūkininkavimo Bendrijoje ateitis turi būti apsaugota net po 2013 m.;

- antra, kad neturi būti atsisakyta valstybių narių sanglaudos ir solidarumo principo; ir

- trečia, kad atėjo laikas mums pakalbėti apie stiprią plėtrą ir apie pinigus, kurie taip pat skiriami protams, o ne vien tik asfaltui ir cementui.

 
  
  

PIRMININKAVO: MARIO MAURO
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Costas Botopoulos (PSE). - (EL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, mūsų komiteto pirmininko R. Böge pranešimas, kurį šiandien mes aptarinėjame, mano nuomone, yra labai įdomus ir puikus dėl trijų priežasčių: pirma, jame išryškinami tam tikri sektoriai, kuriuos reikia tobulinti; antra, jame išdėstomi tam tikri pasiūlymai; trečia, parengiama dirva labai svarbioms diskusijoms kitos Parlamento kadencijos metu.

Sektoriai, kuriuos reikalingi patobulinimai, daugiausia susiję su politinių pasirinkimų ir Bendrijos pasirinkimų neatitikimu ir nesugebėjimu tinkamai valdyti mūsų biudžeto lėšas.

Pasiūlymai:

- vienas labai elementarus pasiūlymas – finansinės programos penkerių metų ciklas ir finansinių politikos sričių penkerių metų ciklo politika; kitaip tariant, mūsų Parlamento kadencija turėtų sutapti su politiniais pasiūlymais biudžeto lygiu;

- antra, nepaprastai svarbus lankstumo klausimas. Tačiau lankstumas reiškia ne tik pokyčius tarp sektorių; jis reiškia bendrą reagavimą. Vien lankstumas nėra problemos sprendimas.

Taigi, visa tai rengia mus labai svarbioms kitos Parlamento kadencijos diskusijoms dėl naujo politinio ir koordinuojamo biudžeto naujais pagrindais.

 
  
MPphoto
 

  Alexandru Nazare (PPE-DE) . (RO) Finansinio programavimo laikotarpio sutrumpinimas iki penkerių metų, kuris taip pat rekomenduojamas R. Böge pranešime, – ir aš norėčiau pasinaudoti šia galimybe, kad pasveikinčiau R. Böge su jo ypatingu įnašu į šį pranešimą, – konkrečiai įrodytų Europos institucijų brandumą ir reikštų biurokratijos mažinimą.

Tuo pat metu mes turime būti praktiški ir pagalvoti, kiek įtikima tokia priemonė, kad mes neatsidurtume padėtyje, kurioje penkerių metų biudžetui priimti mums prireiks dvejų metų. Pagrindinis klausimas – kaip mes turėtume dirbti supaprastindami procedūras, kad Europos pinigai būtų panaudojami pagrįstu laikotarpiu.

Yra jau tampančių legenda atsitikimų, kurie susiję su Europos pinigais, kurie nepasiekė mėnesiais, jeigu ne metais, nepaisant laiko, kada jie tikrai buvo reikalingi. Tiesiog leiskite pateikti jums pavyzdį, susijusį su pinigais iš struktūrinio fondo. Kaip jūs žinote, Rumunija siekia gauti 12 mln. EUR penkioms nuo potvynio nukentėjusioms apygardoms. Potvyniai buvo praėjusių metų vasarą, mes balsavome dėl šio klausimo šį mėnesį, tačiau tikėtina, kad pinigai nepasieks greičiau nei praėjus apytikriai metams nuo tada, kai buvo potvyniai. Rumunai, kurie gaus šiuos pinigus, nesupras, kad jiems padėjo Europos Sąjunga.

 
  
MPphoto
 

  Kyösti Virrankoski, pranešėjas. − (FI) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems tiems, kurie išsakė nuomones apie mano pranešimą.

Dabar aš norėčiau pasakyti, kad Europos Sąjunga yra 27 valstybių narių ir 480 mln. gyventojų Bendrija, kurios valdymą ir administravimą reikia supaprastinti ir padaryti daug veiksmingesnį. Veikla grindžiamas valdymas ir biudžeto sudarymas aiškiai leidžia dėl to, atitinkamuose lygiuose pasidalijus įgaliojimus ir atsakomybę, paremti atsakingą valdymą ir efektyvų programų įgyvendinimą.

Pagaliau aš noriu padėkoti jums visiems ir ypač noriu palinkėti D. Grybauskaitei daug laimės ir sėkmės jos būsimuose iššūkiuose. Buvo labai malonu dirbti su jumis ir mes atkreipėme dėmesį į aukštą Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimo lygį. Jums dėkoju ir linkiu geros kloties.

 
  
MPphoto
 

  Reimer Böge, pranešėjas. – (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš norėčiau pradėti padėkodamas Komisijos narei. Kai pažinome vienas kitą, mes dirbome kartu efektyviai, konstruktyviai ir atvirai. Tai aišku iš daugelio pastarųjų metų derybų rezultatų. Aš linkiu jums sėkmės per kitas kelias savaites! Aš taip pat norėčiau išreikšti savo nuoširdžią padėką savo kolegoms Parlamento nariams už jų sunkų darbą ir už diskusiją, kuri vyko iš anksto prieš rytdienos balsavimą plenariniame posėdyje, ir C. Guy-Quint už jos, kaip pranešėjos, vaidmenį Lisabonos sutarties pasekmių atžvilgiu. Mes sutarėme dėl bendros procedūros pagrindinėms pranešimų nuostatoms, ypač susijusioms su trijų etapų metodu ir laikotarpiu.

Kadangi suprantame, kad dabartinė 2007–2013 m. finansinė perspektyva ir dėl to Tarpinstitucinis susitarimas nuo 2006 m. reiškia maksimumą, kurį būtų galima pasiekti derybose, mes taip pat visiškai suprantame nesėkmingus bandymus veikti. Kaip tik dėl to taip svarbu, kad šiame pranešime raginama tinkamu laiku sudaryti toliaregiškus susitarimus ir užtikrinama, kad jie bus susiję su visišku atsidavimu. Mūsų darbas per kitas kelias savaites ir mėnesius, ypač susijęs su dabartinėmis derybomis, yra pašvęstas Ekonomikos atgaivinimo planui ir skirtas priminti Tarybai visas Tarpinstitucinio susitarimo nuostatas, nes nemažai Komisijos narės minėtų priemonių yra neatskiriama bendros finansinės programos dalis. Jeigu valstybės narės būtų šiek tiek daugiau žinoję apie tai, mes būtume padarę didesnę pažangą su savo esamomis priemonėmis.

Pagaliau aš norėčiau pasinaudoti galimybe paraginti Komisiją rudenį atsižvelgti į svarbiausias išvadas ir pasvarstymus, kuriuos Parlamentas priims rytoj. Tai galėtų būti puiki pradžia darant reikalingus ambicingus pakeitimus, kaip bendrus Komisijos ir Europos Parlamento veiksmus, ir tuo pat metu formuojant biudžetą, kuriame žvelgiama į ateitį ir kuris susiejamas su didesniu politiniu teisėtumu. Todėl šiame pranešime Parlamentas ragina labai ryžtingai ir kolektyviai.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. kovo 25 d., trečiadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE), raštu. – (PL) Dabartinės finansinės programos peržiūra yra ne tik puiki galimybė apmastyti ne tik metodą, kuriuo skirstomi turimi ištekliai, bet ir būsimą ES biudžeto formą. Darydami pakeitimus dabartiniame biudžete ir planuodami kitą finansinę perspektyvą visų pirma turėtume vadovautis troškimu didinti integraciją ir siekti konkrečių tikslų.

Nesenai mes sugebėjome stebėti toli siekiančius pakeitimus ES biudžeto struktūroje. BŽŪP išlaidoms daugiau nebeišnaudojama didžiausia Bendrijos pinigų dalis. Dabar sanglaudos politika ir su Lisabonos sutartimi susijusios priemonės gali sulaukti didžiausios paramos. Nėra jokių abejonių, kad ši raida naudinga Europos ateičiai, kuri orientuota į pažangią žiniomis grindžiamą ekonomiką, kuri garantuoja aukštą užimtumo lygį. Tačiau tokios permainos neturi būti vykdomos pakenkiant Europos maisto saugai ir sumažinant ūkininkų pajamas.

Ne mažiau trikdo progresuojantis ES biudžeto lygio ES valstybių narių BNP atžvilgiu mažėjimas. Statistika rodo, kad jeigu dabartinėje finansinėje perspektyvoje mes būtume turėję išlaikyti biudžetą tokiame lygyje, koks buvo 1993–1999 m. laikotarpiu (apskaičiuotame pagal tokį patį BNP procentą), mes Europos strategijų įgyvendinimui būtume turėję papildomus 200 mlrd. EUR. Spaudimas, kurio mes laikomės, kad sumažintume Bendrijos biudžetą, yra žalingas, nes jis apriboja jo lankstumą ir jo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių poreikių. Todėl aš prašau, kad ES biudžetas pritaikymas naujiems iššūkiams būtų daromas ne perkeliant išteklius iš BŽŪP, bet atitinkamai padidinant ES biudžetines priemones.

 
Atnaujinta: 2009 m. liepos 13 d.Teisinis pranešimas