Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2560(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0152/2009

Debatai :

PV 24/03/2009 - 11
CRE 24/03/2009 - 11

Balsavimas :

PV 25/03/2009 - 3.20
CRE 25/03/2009 - 3.20
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0186

Diskusijos
Antradienis, 2009 m. kovo 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

11. Automobilių pramonės ateitis (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. Kitas klausimas yra Komisijos pareiškimas dėl automobilių pramonės ateities.

 
  
MPphoto
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dabar antras kartas vos kelių mėnesių laikotarpiu, kai mes ateiname kartu į posėdžių salę aptarti automobilių pramonės padėties Europoje. Deja, turiu pasakyti, kad nuo praėjusių diskusijų padėtis pablogėjo.

Per paskutinį 2008 m. ketvirtį naujų automobilių pardavimas sumažėjo 20 proc., o automobilių gamyba – 29 proc. Ši kritimo tendencija tęsiasi 2009 m. Šių metų sausio ir vasario mėn. pardavimo skaičiai sumažėjo atitinkamai 29 proc. ir 18 proc. Kritimas būtų buvęs didesnis, jeigu valstybės narės nebūtų pradėjusios sėkmingų paklausai stimuliuoti skirtų iniciatyvų. Krizė neapsiriboja Europos rinka. Eksportas į trečias šalis sparčiai mažėja. Tai reiškia, kad mes galime tikėtis neigiamo poveikio Europos užsienio prekybos balansui. Visame pasaulyje automobilių pramonė susiduria su sunkumais.

Nenumatoma, kad per likusius šių metų mėnesius padėtis pagerės. Tikėtina, kad bendra automobilių ir komercinių transporto priemonių gamyba Europoje sumažės 20–30 proc. Tai reiškia, kad 2009 m. Europoje bus pagaminta apytikriai 5 mln. transporto priemonių mažiau, negu 2007 m. neigiama prognozė visų pirma liečia komercines transporto priemones, kurių atveju laukiama 35 proc. gamybos sumažėjimo.

Kaip žinote, Komisija skubiai reagavo į šią padėtį. 2008 m. spalio mėn. mes CARS 31 grupėje parengėme pirmąsias krizei įveikti skirtas rekomendacijas, įskaitant Europos investicijų banko įtraukimą ir iniciatyvas dėl pridavimo į metalo laužą skatinimo priemonių. Sausio mėn. pradžioje aš susitikau su ES finansų ministrais, kad susitartume dėl bendro požiūrio į krizę. Vasario 25 d. Komisija pateikė koncepciją, kurią po kelių dienų patvirtino Europos Vadovų Taryba ir Konkurencingumo taryba.

Mūsų atsakomieji veiksmai nukreipti tiesiai į svarbiausias šios labai sunkios krizės priežastis. Šioms priežastims priskiriama greitai mažėjanti paklausa, sunkumai siekiant gauti kapitalo, likvidumo problemos ir struktūrinių pajėgumų perteklius. Kalbant apie struktūrinių pajėgumų perteklių – tai pasaulinio masto reiškinys. Dabar mes tik norime Europos išlaikyti vidaus rinkos vientisumą, išvengti protekcionizmo ir išsaugoti valstybių narių solidarumą, kad būtų išsaugotos darbo vietos automobilių pramonėje.

Šiuo momentu aš noriu aiškiai pareikšti, kad pati pramonė turi žengti pirmuosius žingsnius. CARS grupėje mes nustatėme pagrindines sąlygas žvelgiančiai į ateitį automobilių pramonei ir nuolatos geriname jas. Kad aiškiai įsivaizduotume tai – Europos automobilių pramonė dabar turi dėti pastangas įvairiose srityse, kad į rinką pateiktų tokius automobilius, kurių mums reikia XXI a. pradžioje, kitaip tariant, mažai degalų naudojančius ekonomiškus automobilius, kurie priverstų rūpestingai naudoti išteklius.

Iš politinės pusės Komisija aiškiai išdėstė savo požiūrį. Mūsų nuomone, svarbiausias uždavinys – dar kartą sudaryti galimybes finansinei sistemai veiksmingai funkcionuoti, kad būtų galima užtikrinti aukštą Europos automobilių pramonei reikalingų investicijų lygį. Auštas investicijų lygis būtinas, nes pramonė turi vystytis ir pateikti į rinką Europos ateities automobilį.

Mes priėmėme Bendrijos laikinąją valstybės pagalbos priemonių sistemą, kuri suteikia valstybėms narėms daugiau erdvės manevrui sprendžiant likvidumo problemas. Tai buvo būtinas žingsnis siekiant užtikrinti, kad priešingu atveju pelningos įmonės netaptų stipraus krizės poveikio aukomis.

Be to, mes norėjome užtikrinti, kad bendrovės toliau investuotų į mokslinius tyrimus ir modernizavimą – ypač krizės metu. Priemonėmis, kurių mes ėmėmės, padarėme puikią pažangą. Šiais metais Europos investicijų bankas jau patvirtino automobilių pramonei skirtus projektus, kurių vertė didesnė nei 3 mlrd. EUR. 2009 m. jau planuojami tolesni projektai, kurių bendrą vertė siekia kelis milijardus eurų. Į šiuos projektus įtraukiami ne tik automobilių gamintojai, bet automobilių pramonės tiekėjai.

Europos investicijų bankas, kuriam norėčiau labai padėkoti už paramą, taip pat užsiima specialia programa vidutinėms automobilių pramonės tiekimo įmonėms, kurias ypač stipriai paveikė krizė. Mes skirsime 1 mlrd. EUR mokslinių tyrimų partnerystei su pramone siekiant paspartinti perėjimą prie mažai anglies dvideginio išskiriančios ir efektyviai energiją vartojančios ekonomikos. To reikia norint užtikrinti Europos pramonei gerą padėtį laikotarpiui po krizės, kad ji galėtų tikrai turėti naudos iš pozityvios plėtros, kurioms mes laukiame po to.

Be to, mes ką nors galime padaryti paklausos pusėje. Nemažai valstybių narių įdiegė pridavimo į metalo laužą skatinimo priemones skatinti paklausą. Komisija nustatė gaires, kurių privalo laikytis valstybės narės, kad galėtų įdiegti tokias skatinimo programas. Tuo siekiama užtikrinti, kad nacionalinės priemonės neturėtų diskriminacinio poveikio arba nesudarytų trukdymų vidaus rinkai. Aš patenkintas galėdamas pasakyti jums, kad tai pasisekė padaryti.

Žinoma, mums taip pat reikia apsisaugoti nuo struktūrinių pokyčių poveikio, išlaikyti minimalias socialines išlaidas ir automobilių pramonėje išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus. Jeigu Europos automobilių pramonė norės išlikti konkurencinga ilgą laiką, bus neišvengiamos kai kurios struktūrinės permainos. Procesas bus skausmingas, bet neišvengiamas. Mums reikia ryžtingos ir konkurencingos pramonės, turinčios nemažą užimtumo potencialą, o ne bendrovių, kurios nuolatos priklauso nuo subsidijų. Europos Komisija jau skyrė pinigų iš Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, kad paremtų darbuotojus, kuriuos labiausiai paveikė laikinas būtino pramonės reorganizavimo poveikis.

Balandžio mėn. mes rengsime savo pirmąjį apskritojo stalo susitikimą su pramonės, darbo jėgos ir valstybių narių atstovais, kad aptartume krizės socialinį mastą ir reakciją į ją. Tačiau aš patarčiau bendrovėms dabar pasirūpinti profesiniu mokymu savo darbuotojams siekiant padidinti jų galimybes susirasti darbą automobilių pramonėje arba kituose ekonomikos sektoriuose.

Aš norėčiau pasakyti kai ką apie konkretaus gamintojo, t. y. iš „Opel“, „Vauxhall“ ir „Saab“ sukurto Europos „General Motors“, padėtį. Šiuo momentu norėčiau pakartoti, kad Europa nėra suinteresuota leisti šiai bendrovei žlugti. Nuo bendrovės priklauso daugiau nei 200 000 darbo vietų visoje Europoje. Aš nemanau, kad „General Motors“ gamybos vietų išnykimas Europoje padėtų išspręsti Europos automobilių pramonės pajėgumų problemą ir dėl to turi būti palankiai vertinamas. Darbuotojai, kurie kenčia, neatsako už krizę savo bendrovėje. Krizė ateina tik iš Amerikos.

Nėra nacionalinio šios problemos sprendimo. Nėra netgi Europos sprendimo. Gali būti tik transatlantinis sprendimas, į kurį įtraukiama pagrindinė bendrovė. Todėl mums svarbu žinoti, kas vyks Jungtinėse Valstijose. Šiuo metu mes nežinome. Net Amerikos vyriausybė dar nežino. Man malonu, kad visos Europos vyriausybės su „General Motors“ gamybos objektais savo šalyse susitarė ne veikti po vieną, o geriau veikti kartu dėl sprendimo europinės pusės. Šio sprendimo rezultatu gali būti tik teises perimančioji bendrovė, kuri būtų konkurencinga ir galėtų išlikti rinkoje. Be to, turi būti galimybė pateikti ekonominį, taip pat politinį, sprendimo pateisinimą. Europos „General Motors“ darbo vietos pernelyg svarbios, kad būtų galima leisti jas įtraukti į rinkimus arba nacionalinių interesų politiką. Todėl Komisija toliau dėl visas pastangas, kad rastų tokį Europos sprendimą.

Pagaliau Komisija taip pat užtikrins, kad tai neužkrautų jokios papildomos finansinės naštos, kurios būtų galima vengti automobilių pramonei šiais sunkiais laikais teisėkūros programos apimtyje.

Praėjo laikas kalbėti apie krizės rimtumą. Mes turime veikiantį Europos planą su koordinuojamomis priemonėmis tiek ES, tiek ir valstybių narių lygmeniu. Dabar laikas veikti ir iki galo įgyvendinti šiuos planus. Labai jums ačiū.

 
  
MPphoto
 

  Werner Langen, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, aš noriu labai padėkoti Komisijos nariui G. Verheugenui už šio klausimo iškėlimą ir pasveikinti jį su pasisekimu kovo 13 d. ministrų susitikime koordinuojant Europos priemones ir neleidžiant atskiroms valstybėms narėms veikti po vieną.

Mes pageidavome diskusijos jūsų pranešimo raštu pagrindu, nes mes manome, kad krizė tokia rimta, kas Europos Parlamentas turi apsvarstyti ją. Mes parengėme bendrą rezoliuciją, kuri apima svarbiausius klausimus.

Aš norėčiau pakartoti kai ką iš to, ką jūs pasakėte. Žinoma, atskiros bendrovės gelbėjimas gali būti sėkmingas tik atsižvelgiant į pačios bendrovės atsakomybę – ir ypatingas „General Motors“ atvejo aplinkybes – taip pat intelektinės nuosavybės teises ir daugelį kitų veiksnių. Apskritai tai yra stambi pramonė. Su iš viso 12 mln. nuo automobilių pramonės priklausomų darbo vietų, 20 mlrd. EUR metinių investicijų, metine 780 mlrd. EUR apyvarta ir 140 mlrd. EUR pridėtine verte ji yra labai svarbi pramonė, kuri pateko į keblią padėtį iš dalies dėl savo kaltės – šiuo atveju aš galvoju apie pajėgumų perteklių ir kai kurių gamintojų modelių politiką – bet apskritai kalbant daugiausia dėl tarptautinės krizės poveikio finansinėms rinkoms.

Todėl aš pritariu tam, kad imamasi visų šių kolektyvinių priemonių. Jos turėtų padėti užtikrinti, kad automobilių pramonė būtų tvaresnė, skatinti paklausą taip, kad pramonė galėtų išeiti iš krizės, ir sudaryti sąlygas lengviau teikti investicijas ir finansus pirkėjams ir pramonei. Be to, šios priemonės, kaip jūs pasakėte savo pasisakymo pabaigoje, neturėtų sukelti naujų teisėkūros problemų, kurios sudarytų papildomų sunkumų Europos automobilių pramonės konkurencingumui.

Šiuo pagrindu mes galime priimti bendrą rezoliuciją. Mano frakcija balsuos už Europos Parlamento socialistų frakcijos 5 dalies pakeitimą siekiant konkrečiai nurodyti ypatingą „General Motors“ atvejį, kad didele balsų dauguma mes galėtume paskatinti Komisiją pasiūlyti darbuotojams darbo garantijas ir atverti naujas perspektyvas automobilių pramonei.

 
  
MPphoto
 

  Robert Goebbels, PSE frakcijos vardu. (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, artimoje ateityje žmonija nebegalės apsieiti be automobilių arba sunkvežimių. Šios transporto priemonės turi tapti mažiau teršiančiomis ir efektyvesnėmis energijos vartojimo požiūriu. Tačiau pats geriausias ir labiausiai pageidaujamas viešojo transporto organizavimas niekada nesugebės pakeisti asmeninių transporto priemonių lankstumo.

Europos automobilių pramonė – pasaulinė sektoriaus lyderė technologine prasme. Ši moderniausia pramonė turi būti apsaugota. Ji yra strateginė visai Europos pramoninei struktūrai. Nuo jos tiesiogiai ir netiesiogiai priklauso milijonai darbo vietų. Socialistų frakcija Europos Parlamente nori išsaugoti darbo vietas. Ji ragina, kad prieš bet kokį galimą reorganizavimą vyktų diskusija su darbuotojais ir jų profesinėmis sąjungomis.

Po to, kas buvo padaryta dėl bankų, Kinija finansavo sektoriaus modernizavimą ir technologinį pritaikymą. Šia prasme aš visiškai sutinku su G. Verheugeno pastabomis. Europos privalo susitaikyti su savo pareigomis. Esant būtinybei Europos investicijų bankas turi būti rekapitalizuojamas, kad galėtų padėti reorganizuoti sektorių ir tūkstančius jo subrangovų, kuriais iš esmės yra MVĮ.

Mes tikimės, kad Komisija toliau organizuos konstruktyvų visų Europos šalių, kuriose yra JAV gamintojams ir jų firmoms priklausančios gamybos vietos, dialogą. Mes taip pat sveikiname G. Verheugeną su iniciatyva, kurios jis dėl to ėmėsi.

Tačiau mes vis dar turime užtikrinti Europos intelektinės nuosavybės apsaugą ir grąžinti į Europą joje sukurtų, bet šiuo metu Jungtinėse Valstijose laikomų, išradimų patentus. Tai panašu į plėšimą arba mažų mažiausiai į nusavinimą be kompensacijos. Neįsivaizduojama, kad Europos gamybos objektai ateityje mokėtų autorinius atlyginimus už Europos inžinierių ir darbuotojų sukurtas technologijas.

O dėl „General Motors“ padėties, pirmininke, socialistų frakcija sutinka su tuo, ką šiame Parlamente pasakė G. Verheugen.

 
  
MPphoto
 

  Jorgo Chatzimarkakis, ALDE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary G. Verheugenai, mes dar kartą susitinkame, kad apsvarstytume automobilių klausimą, taigi, ir teisingai. Ši krizė labai stipriai smogė vienai iš svarbiausių mūsų pramonės šakų. Iš viso 12 mln. darbo vietų, t. y. 6 proc. darbo jėgos, didžiausia investuotoja mokslinių tyrimų ir plėtros srityje – dėl to labai apsimoka svarstyti problemą ir ieškoti sprendimų. Tačiau dabar tampa akivaizdu, kad ES neturi tinkamų priemonių, kuriomis būtų galima susidoroti su krize. Valstybės narės žengia į priekį pavieniui, kartais statoma į pavojų konkurencijos sistema, o Europos investicijų bankas – universali visų problemų sprendimo priemonė – perkraunamas tiek savo finansų, tiek ir personalo požiūriu. Todėl mums reikia rasti naujų būdų.

Aš dėkingas Komisijos nariui G. Verheugenui už greitą šios pagrindų direktyvos priėmimą siekiant ištirti, kaip mes turėtume toliau elgtis esant konkurencijos įstatymui. Tačiau reikia, kad EIB būtų geriau aprūpinta. EIB reikia, kad Europos centrinis bankas sudarytų specialias sąlygas, kurios leistų jam pasinaudoti nauju kapitalu, kuriuo pasinaudoti šiuo metu neleidžia įstatymas. Taip pat svarbu, kad valstybės pagalba būtų daugiau susieta su pavyzdiniu perėjimu prie naujųjų technologijų ir vidaus degimo variklių atsisakymu. Be to, fondai, pvz., struktūriniai fondai ir žemės ūkio fondai, turėtų būti nukreipiami į galingesnių infrastruktūrų šioms naujosioms technologijoms plėtojimą.

Norėčiau nuodugniau panagrinėti „General Motors“. Aš sutinku su Komisijos nariu ir ankstesniais kalbėjusiaisiais, tai yra Europos masto, nes bendrovė turi gamybinius objektus daugelyje ES valstybių narių. Tačiau esmė yra ta, kad valstybė, įskaitant ES, neturėtų kištis į ekonomiką. Krizė nepakeitė šio principo. Nors automobilių pramonė yra strateginis sektorius, jis nėra toks pat sisteminis, kaip bankininkystės pramonė. Todėl mes turėtume vengti akcijų paketo parėmimo automobilių pramonėje. Tačiau aš manau, kad garantijos yra teisingas metodas, jeigu būtent privatus investuotojas turi prisiimti garantiją per EIB. Tai reiškia, kad mes laikomės svarbiausių permainų ir pereiname prie naujųjų technologijų. „Daimler“ ir „Abu Dhabi“ investicinė įstaiga nesenai žengė tokį žingsnį, kad tai taip pat būtų įmanoma mums.

Aš norėčiau padėkoti Komisijos nariui, kad jis imasi tokių aktyvių veiksmų. Aš taip pat noriu padėkoti savo kolegoms Parlamento nariams už palaikančiąją iniciatyvą, įtrauktą į šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Mussa, UEN frakcijos vardu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, automobilių pramonės krizė yra viena iš rimčiausių krizių gamybos pramonėje, nes, nekalbant apie sunkias ekonomines ir su užimtumu susijusias pasekmes Europos gamykloms ir antrinėms bendrovėms, ji smogia trečiosioms šalims, į kurias per paskutinius kelis dešimtmečius vis didesniu mastu perkeliama gamyba.

Be to, jeigu Sąjunga siekia sugrąžinti pramonės pelnus bent jau iki tokių, kokie buvo 2007 m., ji negali patirti 350 000 darbo vietų panaikinimo socialinių išlaidų. Todėl mes turėtume pasidžiaugti bent jau suderinta pagalba sektoriui, žinant, kad tai prisideda prie darbo vietų išsaugojimo. Svarbiausiais žodžiais Europos įmonėms turi būti moderniausi moksliniai tyrimai ir plėtra. Aišku, kad vystantis rinkai susiliejimų arba strateginių susitarimų griebimasis yra kitas galimas kelias, bet tai neturi būti daroma Europos automobilių gamybos tradicijų, kurios yra brangakmenis Bendrijos gamybos pramonės karūnoje, sąskaita.

 
  
MPphoto
 

  Rebecca Harms, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, šioje diskusijoje mums labiausiai rūpi automobilių pramonės darbuotojai. Skaičiai tokie dideli, kad sunku įsivaizduoti problemos mastą. Jūs, Komisijos nary, savo pasisakyme aiškiai atskleidėte vieną iš keliančių nerimą problemų – kad priešingai nei tai taip pat yra skaičiai, susiję su pasibaisėtinais perprodukcijos lygiais ir stulbinančia nesėkme siekiant diegti naujoves efektyvumo ir klimato apsaugos srityse. Jeigu dabar mes pasiruošėme automobilių pramonei teikti valstybės pagalbą, kuri turi priklausyti juo finansavimo, naudojamo darbo vietoms išsaugoti ir tvariam užimtumui sukurti. Be to, ji turi būti priklausoma nuo šių bendrovių, nuoširdžiai besiorientuojančių į naujoves.

Tas kažkas, kuris priverčia mane būti įtariu, Komisijos nary, yra didelė CARS 21 grupės ir pramonės įtaka procesui, kuris pagyvinamas čia. Aš esu susipažinusi su kai kuriomis Vokietijos automobilių bendrovėmis ir žinau, kad jos susilaiko, kai kalbama apie klimato apsaugą ir efektyvumą.

Aš taip pat su dideliu susidomėjimu atkreipiau dėmesį, kad prieš dvi savaites buvo prašoma naujos lengvatos, kuria siekiama laikinai sustabdyti aplinkosaugos reikalavimus. Taip neatsitiko. Pagalba turi būti priklausoma nuo tokių sąlygų kaip darbo vietų teikimas, tikras naujovių diegimas, mokymas ir darbuotojų įgūdžių tobulinimas, ir tai taikoma tiekėjams, kitaip tariant, daugeliui MVĮ, kurios priklauso nuo stambių organizacijų, ir darbuotojams, dirbantiems automobilių pramonėje. Mano frakcija tuo turėtų būti patenkinta. Tačiau be šių griežtų sąlygų mes neprisidėsime prie nuolatinių darbo vietų kūrimo.

 
  
MPphoto
 

  Roberto Musacchio, GUE/NGL frakcijos vardu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šios diskusijos dėl automobilių pramonės neabejotinai vyksta vėlokai ir taip pat yra netinkamos turinio prasme. Faktiškai mes diskutuojame tada, kai nacionalinės vyriausybės jau yra priėmusios sprendimus, išeinančius už bet kokios Europos sistemos ribų, ir jau buvo tragiškų socialinių padarinių nedarbo ir bedarbio pašalpų prasme.

Pasiliekant prie šios temos rezoliucijos tekste nesiūloma jokių svarbių nuostatų, kurios užtikrintų, kad priimamos priemonės būtų veiksmingos ir sąžiningos. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad prieš kelis mėnesius užsiimdama klimato kaita Europa veikė visiškai kitaip, kai vertino klimato kaitą kaip tikrą politinę problemą. Ji nedaro to paties su ekonomikos krize. Ji davė laisvas vadeles vyriausybėms, kurios veikė padrikai ir, sakyčiau, taip pat su tikslu laimėti balsų.

Žinoma, kad taip yra ne tik dėl J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos silpnumo, bet ir dėl sunkumų, su kuriais susiduriama užsiimant padėtims, kurios reikia naujų įgaliojimų ir sprendimų, susijusių su pramonine, socialine ir užimtumo politika.

Ar galime mes pritaikyti nacionalistines priemones? Ar galime mes išlaikyti atleidimų iš darbo bangą, kai pagalba teikiama firmoms? Ar gali toliau vykti persikėlimai automobilių pramonėje ir su ja susijusiose įmonėse, kaip vyko Italijos firmos ITONO atveju ir dabar vyksta su Indesit, kurios yra kitas labai svarbus sektorius? Ar mes galime išplėsti Europos fondų taikymo sritį nedidindami jų? Šiuo pagrindu nepakanka pasakyti, kad tai yra automobilių pramonės problemas ir kad vyksta tiek daug susitikimų.

Mums reikia nustatyti gaires veiksmams, pagal kurias aš manau, kad firmos neturi atleisti žmonių, kai joms suteikiama pagalba, pagalba turi būti susieta su naujovėmis, kaip išdėstyta klimato kaitos pakete ir G. Sacconi reglamente, ir turi būti sustabdyti įmonių perkėlimai ir konkurencija tarp valstybių narių. Mano frakcija pateikė pakeitimus visais šiais klausimais. Kitaip tariant, mums reikia naujos politikos, t. y. tokios, kokios Europa atrodo neturi ir tokios, kokią mes turime sukurti anksčiau nei socialiniai sunkumai taps tokie didžiuliai, kad mes negalėsime pateikti savo darbuotojams jokių apibrėžtų atsakymų.

 
  
MPphoto
 

  Sergej Kozlík (NI). – (SK) Neįtikėtinas pasaulinės paklausos automobiliams sumažėjimas taip pat palietė Europą. Per paskutinį 2008 m. ketvirtį Europos automobilių pardavimas pademonstravo metinį daugiau nei 19 proc. sumažėjimą ir vis dar mažėja. Daugelis pagrindinių Europos Sąjungos valstybių narių nusprendė paremti transporto priemonių gamybos sektorių. Tačiau kyla abejonių dėl būdų, kuriuos pasirinkome ir parengėme, nes jie atsiduoda protekcionizmu. Todėl aš pritariu Europos Komisijos, kuri įspėja dėl protekcionistinių priemonių remiant vidaus gamintojus, požiūriui. Komisijos parengtas raginimas spręsti struktūrines problemas prioriteto tvarka atitinka esmę, ypač kalbant apie didelę perprodukciją ir investicijas į pažangias technologijas.

Visa viešojo sektoriaus parama turi būti skaidri ir ją teikiant turi būti atsižvelgiama į ES konkurencijos ir valstybės pagalbos taisykles. Mes turime neleisti įvairiems Europos rinkos dalyviams varžytis dėl subsidijų. Padėtį apsunkina tai, kad šiose taisyklėse neatsižvelgiama į pasaulinę konkurenciją, ypač iš JAV pusės. Tikimasi, kad automobilių gamintojų problemoms spręsti skirtos JAV subsidijos taip pat bus išplėstos iki dalių tiekėjų. Jeigu padėtis darosi aštri, Europos gali laukti ne tik problema, kaip išspręsti gamybos ir pardavimo problemas Europoje, bet ir importuojamų automobilių, kurie gaminami su valstybės pagalba, problemą. Tokioje padėtyje Europa taip pat galėtų pagrasinti priversti vykdyti priemones Pasaulio prekybos organizacijos sistemoje.

Daugelis Europos šalių įdiegė pridavimo į metalo laužą schemas ir šiuo metu pradėtos dėti pastangos šia kryptimi JK. Tačiau pridavimo į metalo laužą schemos gali išspręsti krizės problemą tik trumpuoju laikotarpiu. Jos greitai iškraipo rinką, ištraukia pinigus iš iždo ir priverčia atidėti reikalingus sprendimus, kurie nukreipti į investicijas į pažangias technologijas.

 
  
MPphoto
 

  Amalia Sartori, (PPE-DE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš norėjau pasisakyti šiuo klausimu, nes per paskutinius kelis mėnesius aš su dideliu susidomėjimu sekiau Europos Parlamente, mūsų komitetuose ir šiuo metu šioje posėdžių salėje atliekamą darbą būtent dėl prašymų dėl konkrečių įpareigojimų, kuriuos mes turime išdėstyti mūsų žemyno automobilių gamintojams.

Mes nustatėme svarbius tikslus, ypač dėl CO2, kai mes paprašėme juos suvaidinti savo vaidmenį susitikime, Europa pati sau nustatė labai svarbius CO2 mažinimo tikslus ateinantiems keleriems metams, t. y. ambicingus tikslus, kuriuos visos viso pasaulio šalys stebi su didžiuliu susidomėjimu. Mes paprašėme automobilių pramonės pasiekti vidutinį 120 mg sumažėjimą iki 2012 m. ir dar 25 mg sumažėjimą iki 2020 m. Tai nemaži tikslai, kuriems reikia nemažai investicijų.

Mes turėtume pridurti prie to tai, kas jau buvo paminėta kai kurių mano kolegų Parlamento narių, t. y. kad automobilių pramonė tiesiogiai arba netiesiogiai suteikia darbą 12 mln. Europos darbuotojų, t. y. 6 proc. Europos darbo jėgos. Jeigu Europa rimtai svarsto apie lėšų suteikimą automobilių pramonei, kad ji galėtų susidoroti su mūsų nustatytais CO2 tikslais, ir jeigu, kita vertus, mes norime išlaikyti žmones savo darbo vietose, o tai padaryti kaip tik dabar yra problema mūsų žemynui, tai mums reikia įgyvendinti koordinuojamą pagalbos šiam sektoriui suteikimo strategiją.

Įvairios valstybės narės pradeda įgyvendinti pardavimo skatinimo planus, kurie skirti automobilių apyvartos lygiui palaikyti. Tačiau tokia politika turi sudaryti bendros Bendrijos strategijos dėl pavojingų rinkos iškraipymų dalį.

 
  
MPphoto
 

  Hannes Swoboda (PSE). (DE) Gerb. pirmininke, aš norėčiau labai aiškiai pareikšti, kad visiškai palaikau viską, ką pasakė Komisijos narys. Mano šalyje Austrijoje daug tūkstančių darbuotojų tiesiogiai arba netiesiogiai palietė krizė. Tai taip pat tinka mūsų kaimynei Slovakijai ir daugeliui kitų šalių.

Man tai ypač rūpi, nes, žinoma, aišku, kad automobilių pramonė yra pagrindinė pramonės šaka. Apie tai neturi būti galvojama kaip apie pasenusią pramonę, nes didelė dalis mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos yra susijusi su automobilių pramonės buvimu Europoje. Be to, daug mažųjų ir vidutinių tiekimo bendrovių priklauso nuo automobilių pramonės. Mes visada įsivaizduojame labai dideles bendroves, kurioms jaučiame mažai simpatijos. Tačiau kai mes žvelgiame į visus tiekėjus, t. y. mažąsias ir vidutines įmones, padėtis atrodo visiškai kitaip.

Visų pirma aš norėčiau paremti tai, ką jūs, Komisijos nary, pasakėte apie „General Motors“. Mes turime didžiulį „General Motors“ gamybos objektą Vienoje. Mes esame susipažinę su žmonių, kurie laukia norėdami sužinoti, kokie sprendimai bus priimti Amerikoje, baimėmis. Aš tikiuosi, kad tai bus teigiamas pavyzdys to transatlantinio bendradarbiavimo, kuriam vykstant Amerika – kadangi tai yra ne Amerikos vyriausybė, o visa Amerika – kuri visada reikalauja, kad Europa darytų daugiau siekiant įveikti krizę, rodo teigiamą pavyzdį, kad Europa turėtų galimybę pasiekti tikslą su savo bendrovėmis.

Pagaliau trumpai apie protekcionistines priemones. Vien tik bendras Europos sprendimas bus priimtinas. Tai turi būti mūsų tikslas.

 
  
MPphoto
 

  Gianluca Susta (ALDE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tai yra trečios diskusijos dėl automobilių pramonės, kurias mes turėjome kelių mėnesių intervale. Komisija arba Taryba iki šiol tinkamai nepatenkino mūsų reikalavimų nei paramos paklausai, nei išorinės konkurencijos su atitinkama parama eksportui požiūriu.

Nors ir laikau Europos priemones finansų krizei spręsti svarbiomis, priešingai nei nuspręsta paskutiniame aukščiausiojo lygio susitikime, aš manau, kad Europos reakcija į nuosmukį ir tikrosios ekonomikos sunkumus yra nepakankama. Mes esame kare, o mūsų kareiviai, kuriais yra mūsų įmonės, šaudo tuščiais šoviniais.

Automobilių sektorius yra pagrindinis mūsų pramonės sektorius, priklausantis nuo naujų reikalavimų, pertvarkytų gamybos veiksnių ir didžiulio proceso ir produktų naujovių poreikio. Paskatos koordinuoti ES masto visų rūšių protekcionizmo atsisakymą; kreditinių linijų, nukreiptų į šį sektorių, refinansavimas, įskaitant teikiamą Europos investicinio banko; tik ekologiškų ir hibridinių automobilių skatinimo priemonės; daugiau lėšų moksliniams tyrimams švarių variklių srityje; efektyvi veikla Pasaulio prekybos organizacijoje siekiant sukurti savitarpiškumo sąlygas pasaulinėje automobilių rinkoje – svarbiausi reikalavimai tų, kurie nenori skatinti Europos deindustrializaciją viename iš jos svarbiausių didelės pridėtinės vertės ir didelio užimtumo sektorių.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (UEN). (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisijos narys G. Verheugen pabrėžė, kad reikia būti labai atsargiems, jog nebūtų siūlomos arba remiamos protekcionistinės priemonės. Aš norėčiau priminti jam, kad už Atlanto tokių priemonių imamasi ir jos aiškiai naudingos Europos gamintojų konkurentams.

Aš susidariau įspūdį, kad iki šiol Europos Sąjungos vykdoma strategija nepakankamai orientuota – kaip turėtų būti tokioje kritinėje padėtyje, kaip ši – tik į paramą arba daugiausia į Europos automobilius, sukurtus ir pagamintus čia, Europoje. Aš mačiau, kaip profesinės sąjungos verkia krokodilo ašaromis dėl deindustrializacijos, įmonių perkėlimo ir t. t. Prieš metus, kai toks asmuo kaip aš posėdyje palaikė šiuos netgi didelio Italijos automobilių gamintojo argumentus, jie nebuvo priimti rimtai. Šiandien, deja, faktai mums pasirodo teisingi.

Jeigu Europa apsiribos priemonėmis, skirtomis vien paklausai skatinti, t. y. tomis, kurios taip pat aiškiai gali būti nukreiptos į ne Europos gamintojus, jos neduos mums reikalingų rezultatų. Norint gauti juos verčiau reikėtų imtis skubių veiksmų siekiant paskatinti Europos automobilių gamybą. Europos gamintojai turi būti skatinami investuoti į mokslinius tyrimus siekiant užtikrinti pirmaujančio pramoninio sektoriaus ateitį, t. y. sektoriaus, kuris taip pat apima pagalbines automobilių gamybos bendroves, kurios šiuo metu taip pat kenčia dėl Europos bankų lėšų išdavimo sulaikymo politikos.

 
  
MPphoto
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL). (PT) Mes turėtume nepamiršti, kad praėjusį lapkričio mėn. mes šiame Parlamente turėjome lygiai tokias pačias diskusijas, kai jau buvo aišku, kad mes susiduriame su kapitalistinės sistemos krize, dėl kurios reikia didelių permainų siekiant padidinti daugumos gyventojų perkamąją galią. Todėl mes primygtinai reikalavome padidinti atlyginimus ir pensijas siekiant užtikrinti sąžiningesnį pajamų paskirstymą. Tai iki šiol yra pagrindinė priemonė, kuri galėtų padidinti paklausą ir taip užtikrinti, kad automobilių pramonė ir jos tiekėjai toliau turėtų patikimą rinką.

Deja, socialinė padėtis vis labiau komplikuojasi, nes politikai nepriima reikalingų priemonių, o nedarbas ir pavojingas ir menkai apmokamas darbas iki šiol auga. Todėl mes primygtinai reikalaujame naujos politikos, kuri prioritetą teiktų darbo vietoms su teisėmis, remtų pramoninę gamybą ES šalyse ir veiktų prieš tarptautinių verslo įmonių, kurios naudojasi krize kaip pretekstu darbo vietų skaičiui sumažinti, darbuotojų išnaudojimui padidinti ir pelnams bei strategijai padidinti. Nepaprastai svarbu, kad ES pramonė būtų deramai remiama siekiant išsaugoti ir sukurti daugiau darbo vietų su teisėmis. Tačiau mums taip pat reikia atkreipti ypatingą dėmesį į šalis, turinčias pažeidžiamesnes ekonomikas, pvz., Portugaliją, didinant finansinę paramą siekiant užkirsti kelią nedarbui ir padėti labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms automobilių pramonės, su ja susijusių sektorių ir kitų pramonės šakų įmonėms ir taip pat mažoms remonto dirbtuvėms.

 
  
MPphoto
 

  Carl Lang (NI). (FR) Gerb. pirmininke, globalizacija darosi beprotiška, o jos pamišę šalininkai priverčia Europos automobilių pramonės darbuotojus brangiai sumokėti už jų fundamentalistinės atviros rinkos ir laisvosios prekybos tvarkos padarinius.

Taip JAV antrinės būsto paskolų rinkos krizės finansinis virusas galėjo laisvai užkrėsti finansinę sistemą ir pasaulinę bankininkystės sistemą, o jo plitimas privedė prie mūsų ekonominės sistemos užkrėtimo ir mūsų įmonių žlugimo ir darbo vietų sunaikinimo.

Būdamas Parlamento nariu kartu su savo kolega F. Le Rachineliu, atstovaujančiu Prancūzijos Pikardijos, Šiaurės-Pa de Kalė ir Normandijos regionams, kuriuose pasmerkti tūkstančiai darbo vietų, aš labai trokštu pasakyti jums, kad Europos prekybos politika turi žmogiškąją ir socialinę kainą, kuri yra nepakeliama, nepateisinama ir nepriimtina. Tačiau atvirosios rinkos fanatikai to atkakliai laikosi ir pasirašo už tai. Dar šiandien G. Brown ir J. M. Barroso pakartotinai patvirtino savo atsisakymą ginti Europą, mūsų pramonę ir mūsų darbo vietas dėl nepaprastai svarbios laisvosios rinkos ir globalizacijos. Kairieji socialiniai globalistai, dešinieji liberalieji globalistai ir radikalieji kairieji svyruojantieji globalistai, kurie nieko nenori matyti ir suprasti, išduoda ir palieka Europos darbininkus.

Viso pasaulio globalistai vienykitės! Mūsų šalių darbininkai išnykite! Toks yra globalistų partijos manifestas.

Be to, nuolatinis ekologiškųjų piliečių, vyriausybių ir kai kurių vietos tarybos narių priekabiavimas prie automobilistų ir automobilių vargu ar palyginamas su mūsų automobilių pramonės gynyba ir rėmimu.

Pagaliau radikalieji kairieji demagogai, kurie suvokia dabartinę krizę kaip dievo siųstą dovaną dėl revoliucijos, yra visiškai nepajėgūs patenkinti Prancūzijos ir Europos darbininkų poreikius. Tik dėl ekonominio ir socialinio patriotizmo, nacionalinio ir Europos pirmumo ir nacionalinio ir Europos gynimo mes galėsime įkvėpti naujos gyvybės į mūsų pramoninius sektorius.

 
  
MPphoto
 

  Gunnar Hökmark (PPE-DE). (SV) Gerb. pirmininke, problemos, su kuriomis susiduria Europos automobilių pramonė, didele dalimi yra ekonomikos ir finansų krizės rezultatas. Tuo atžvilgiu tikimasi, kad tai yra problema, kuri praeis. Tačiau kitu labai svarbiu atžvilgiu tai yra problema, kuri yra susijusi su pajėgumų pertekliumi. Todėl norint garantuoti ateitį Europos automobilių pramonei, mums nepaprastai svarbu užtikrinti, kad ji galėtų būti pagrįsta realistiniais ir protingais verslo planais ir turėtų atsakingus savininkus.

Tai verčia mane pasakyti, kad jeigu mes norime sėkmingai išsaugoti klestinčią Europos automobilių pramonę su visomis galimybėmis, kurios reiškia techninę plėtrą, didelį užimtumą ir vaidmenį, kurį automobilių pramonė vaidina Europos ekonomikoje, šiuo metu valstybių narių teikiama valstybės pagalba turi būti naudojama garantuoti jos išlikimą nuosmukio ir finansų krizės laikotarpiu, o ne iškraipyti konkurenciją tarp valstybių narių arba konkurenciją tarp automobilių gamintojų.

Valstybės pagalba, kuri iškraipo konkurenciją ir sukuria nepasitikėjimą tarp valstybių narių, faktiškai stato į pavojų Europos automobilių pramonės gebėjimą išlikti; ir tai vyksta sąlygomis, kuriomis aš norėčiau pateikti klausimą apie tai, kas dabar įvyko Slovėnijoje ir Prancūzijoje, ir valstybės pagalbą, kuri buvo suteikta Prancūzijoje. Vienas iš svarbiausių Komisijos uždavinių yra užtikrinti, kad nebūtų pažeidinėjamos nustatytos taisyklės, stebėti, kas vyksta ir suformuoti visišką tikrumą tuo, kad jokia valstybės pagalba neteikiama darant žalą bet kokiai kitai valstybei narei arba kitai automobilių pramonei. Pagalba, kuri veda prie konkurencijos iškraipymo, kenkia Europos automobilių pramonės ateičiai ir turės neigiamą poveikį tiek užimtumui, tiek ir technologijos tobulinimui.

 
  
MPphoto
 

  Monica Giuntini (PSE). (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma aš norėčiau išreikšti savo dėkingumą už Komisijos ir Tarybos laiku duotą pažadą palaikant automobilių pramonę ir pagalbines bei dalių bendroves, bet, deja, to dar nepakanka.

Kai valstybės narės ėmėsi pirmųjų priemonių, sektorius šiek tiek pakilo: pagal duomenis iš Italijos vasario mėn. užfiksuotas 18 proc. pardavimo sumažėjimas, o sausio mėn. buvo 22 proc. sumažėjimas. Be to, atsižvelgiant į duomenis, kuriuos citavo pats Komisijos narys G. Verheugen, Europai aiškiai reikia žengti į priekį garantuojant didesnį finansavimą iš EIB ir dar geresnį nacionalinių priemonių koordinavimą siekiant užkirsti kelią nesąžiningai ir diskriminacinei konkurencijai.

Be to, kuriant pramonės struktūros pertvarkos planus Europai reikia pabandyti atidžiai derinti savo pastangas su darbininkų atstovais ir profesinėmis asociacijomis siekiant parengti Europos sektoriaus atgaivinimo strategiją remiantis investavimu į mokslinius ir naujas technologijas.

Be to, atsižvelgdamas į pasibaisėtinus duomenis, susijusius su etatų mažinimais ir nedarbo pašalpų priemonėmis, aš raginu Komisiją pateikti daugiau pasiūlymų, kaip geriausiai panaudoti socialinį fondą ir prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą.

 
  
MPphoto
 

  Lena Ek (ALDE). - (SV) Gerb. pirmininke, šiuo metu mes kaip tik patiriame tiek finansinę, tiek ir klimato krizę. Mes galime pastebėti, kad yra keletas automobilių bendrovių, kurios geriau nei kitos tvarkosi su šia dviguba krize. Kai kurių automobilių tipų ir modelių gamintojai geriau tvarkosi su šiomis krizėmis – t. y. tie, kurie investavo į tvarią techninę plėtrą. Antra vertus, yra tokių bendrovių kaip „General Motors“, kurios reikalauja 350 mln. USD iš valstybių, kuriuose jos veikia.

Mes neturime tuščiai švaistyti pinigus. Mums reikia paremti tuos žmones, kurie įdarbinti automobilių pramonėje. Mes turėtume padėti regionams, kuriuose yra problemų, ir tiekimo grandinei priklausančias mažąsias įmones, bet turime užtikrinti, kad tai mes darytume su produktais, kurie tinka ateities rinkai.

Komisija gali nuveikti daugiau atverdama struktūrinius fondus, socialinį fondą, regioninius fondus ir žemės ūkio fondą biodegalams, socialinėms priemonėms ir regionams.

Be to, aš manau, kad turėtų būti nutraukta Europos Parlamento veikla Strasbūre.

 
  
MPphoto
 

  Roberta Angelilli (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, automobilių pramonė yra viena iš pagrindinių Europos ūkio pramonės šakų ir viena iš tų, kurioms gresia daugybė pavojų, susijusių su dabartine krize. Todėl dabar ne laikas kartoti, kad mes turėtume būti prieš protekcionizmą ir nesąžiningą konkurenciją. Visa tai yra labai nereikalinga. Dabar taip pat laikas pasiūlyti strategines, aiškiais ir drąsias garantijas Europos gamintojams ir darbininkams kartu su – aš noriu pabrėžti šią mintį – paramos planu, kuriame suteikiamos tokios pačios galimybės visoms valstybėms narėms.

Tikslai, žinoma, apima geresnio Europos fondų naudojimo, įskaitant prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, garantavimą, bet visų pirma finansinės paramos sektoriui per EIB ir ECB supaprastinimą ir padidinimą, kad jis galėtų prašyti paskolų su mažesnėmis palūkanomis, ir taip pat administracinių procedūrų supaprastinimą.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad kalbant bendresne prasme tikslas yra išlaikyti sektoriaus konkurencingumą ir užtikrinti, kad visos Europos iniciatyvos ne tik imtųsi dabartinės krizės, bet ir galėtų padėti pradėti pozityvų automobilių pramonės struktūros pertvarkos ir transformavimo etapą.

 
  
MPphoto
 

  Ivo Belet (PPE-DE). (NL) Gerb. pirmininke, Britanijos ministras pirmininkas Gordon Brown šįryt puikiai patraukė dėmesį, kai pasakė, kad mes neturime painiotis, nes dabar laikas veikti. Iš tikrųjų atėjo laikas nuosekliems ir ryžtingiems veiksmams. Mes, europiečiai, dabar turime perimti kontrolę ir vadovauti perėjimui prie tvaraus automobilių sektoriaus, t. y. imtis kažko tokio, kas būtų įmanoma, tik jeigu mes vadovautume sektoriui per šį didžiulį ir keliantį pavojų gyvenimui nuosmukį.

Taigi, šis raginimas, Komisijos nary G. Verheugenai, skirtas jums ir Komisijai. Mes iš tiesų norime Europos – mes visi kartu – kad padarytume daug daugiau dėl mūsų automobilių pramonės ateities. Mes, kaip Europos Sąjunga, turime unikalią galimybę čia pademonstruoti, kad mes esame darbininkų – 200 000 „Opel“ darbininkų, dirbančių Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Ispanijoje ir Belgijoje, pusėje (kad paminėtume vos keletą).

Dėl tos priežasties, kalbant visiškai konkrečiai, Europos investicijų bankas turi išduoti kreditą ir maksimaliai panaudoti savo svertų funkcijas ir galimybes. Prieš dvi savaites Parlamente mes konsultavomės su sektoriaus aukščiausiais sektoriaus valdymo organais ir tapo aišku, kad yra viena didžiulė problema: sektorius kenčia nuo didelio kapitalo stygiaus. Štai kodėl paskolos su mažomis palūkanomis ir valstybės garantijos yra bet kuriuo atveju būtinos ne tik išlikimui, bet visų pirma siekiant nesvyruojant pereiti prie ateities automobilio, t. y. automobilio, kuris turi būti elektrinis, hibridinis ir visų svarbiausia – ekologiškas ir parengtas keliauti į gamybą.

Socialiniai partneriai ir neabejotinai darbuotojų atstovai turi aktyviai dalyvauti šiame Europos atkūrimo plane, nes šis klausimas taip pat yra lakmuso popierėlis socialiniame dialogui Europos lygmeniu.

Komisijos nary G. Verheugenai, dar nevėlu imtis veiksmų. Prašau neleisti padėčiai ristis žemyn.

 
  
MPphoto
 

  Matthias Groote (PSE). (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau padėkoti Komisijos nariui už jo pasisakymą, taip pat už jo per praėjusias kelias savaites ir mėnesius vykdytą drąsią veiklą, susijusią su automobilių pramone, ir jo aiškų pareiškimą, kad turi būti rastas sprendimas dėl „General Motors“, nes bendrovė ypač reikalinga dėl naujų varomųjų sistemų strategijos. Aš noriu labai nuoširdžiai padėkoti jam.

Be to, norėčiau suprasti, ką W. Langen pasakė apie Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakciją, palaikančią mūsų frakcijos pakeitimą, nes manau, kad turi būti svarbu ir taip pat kaip tik tai, ko reikia. Aš dėkingas, kad mes, kaip Parlamentas, rengiame pareiškimą dėl „General Motors“. Ilgą laiką atrodė, lyg tai neturėtų įvykti, bet geriau vėliau, negu niekada. Ačiū jums labai.

Mūsų rezoliucijoje mes svarstėme trumpalaikes priemones. Tačiau mes taip pat turėtume kalbėti apie vidutinės trukmės priemones, kaip darė CARS 21 ekspertų grupė, ir apie automobilių mokesčių tarifų suderinimą. Aš žinau, kad tai yra sunki užduotis, bet ji įkūnytų Europos ekonomikos atkūrimo planą dėl automobilių pramonės. Mes gyvename ekonomikos krizės laikmečiu. Todėl turėtume pradėti šias priemones dabar. 27 finansų ministrai turėtų imtis bendrų veiksmų.

 
  
MPphoto
 

  Mia De Vits (PSE). - (NL) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, jūs pats jau pasakėte, kad negalime diskutuoti apie automobilių pramonę taip pat šiandien nieko nepasakę apie „General Motors“.

Mes palankiai vertiname tai, kad jūs surinkote Europos ekonomikos reikalų ministrus, kad rastumėte Europos požiūrį. Be to, tai yra kaip tik tai, ką jūs norėtumėte matyti – greičiau Europos nei nacionalinį požiūrį – kol kas toks Europos požiūris taip pat yra įmanomas tik jeigu jūs į diskusiją įtrauksite Europos įmonių tarybą ir tai Europos įmonių tarybai bus suteikta visa informacija, kurią ji turėtų gauti kaip nustatyta įstatymu. Todėl ketinu visiškai atvirai paklausti jūsų, ar jūs esate pasirengęs pradėti tokio pobūdžio iniciatyvą ir informaciją, kurią atskirai turi kiekviena valstybė narė ir kurią joms suteikė „General Motors“, perduoti Europos įmonių tarybai.

Antra, jūs minėjote Europos fondus, kurie tarnauja socialinio poveikio darbuotojams mažinimui. Mano įsitikinimu šie fondai taip pat turi būti naudojami prevenciniu būdu. Mes privalome užkirsti kelią darbo vietų mažinimui, o ne tik naudoti šiuos Europos fondus, kai likviduojamos darbo vietos.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (PSE). - Gerb. pirmininke, 350 „Ford“ darbuotojų, kurie atleidžiami iš darbo dėl etatų mažinimo Varlėjuje ir Duntone, Esekse, vardu ir 1 400 „General Motors“ darbuotojų, dirbančių Liutone esančioje IBC furgonų gamykloje, vardu – padvigubinkite, jeigu skaičiuojate tiekėjus – aš noriu pritarti šio vakaro pareiškimams, kad šiems automobilių gamintojams nebus leista žlugti.

Tačiau, gal komisijos narys G. Verheugen sakydamas, kad „General Motors“ bendrovė neturi laikytis praturtėjimo kitų sąskaita politikos, galėtų prisijungti prie manęs užduodant jai keturis klausimus, t. y ar ji pasirengusi: pirma, visiškai atskleisti savo struktūros pertvarkos planus ne tik Vokietijos vyriausybei, bet taip pat ir Britanijos, ir kitų valstybių narių vyriausybėms; užbaigti pilną poveikio aplinkai ataskaitą dėl jų siūlomo 3,3 mlrd. EUR paketo poveikio anglies dioksidui; įnešti aiškumo dėl jos bendros su Prancūzijos bendrove „Renault“ įmonės, ypač gaminančios furgonus Liutone; nusakyti jums ir mums, kokios yra garantijos, kad subsidija artimiausioje perspektyvoje užtikrins gamybą ir užimtumą, kuris tikrai bus nuolatinis?

Praėjusią savaitę susitikau su Liutono darbuotojais, iš kurių vienas pasakė man, kad IBC išlikimo galimybės yra tik 50/50 – mieste, kuris daugiau nei aštuoniasdešimt metų turėjo transporto priemonių gamybą ir kuriame 50 proc. darbo vietų iki šiol yra gamyboje. Aš kovosiu už jų darbo vietų ateitį.

 
  
  

PIRMININKAVO: Diana WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

 
  
MPphoto
 

  Antolín Sánchez Presedo (PSE). (ES) Gerb. pirmininke, Europa turi tvirtai paremti automobilių pramonę, nes ji yra raktas į plėtojamą technologiškai pažangią ekonomiką, kuri gali pirmauti kovoje su klimato kaita ir užtikrinti aukštus efektyvumo, saugumo ir kokybės standartus asmeninio ir krovininių transporto srityje.

ES yra pasaulyje pirmaujanti automobilių gamintoja ir antroji didžiausia sunkvežimių gamintoja, kuri pagamina 19 mln. transporto priemonių, iš kurių 20 proc. eksportuojama. Sektoriaus dalį sudaro 3 proc. BVP, 6 proc. užimtumo, 8 proc. nacionalinių pajamų ir vienas šeštadalis namų ūkių išlaidų.

Automobilių pramonei kylančių sunkumų padaugėjo kartu su dabartine krize. Mes turime imtis šių sunkumų remdamiesi europiniu, sektoriniu ir perspektyviniu požiūriu ir socialinėmis konsultacijomis. Tik taip mes galime suteikti prioritetą užimtumui ir mokymui, užkirsti kelią diskriminacijai ir nesąžiningai konkurencijai ir apginti Europos interesus pasaulio lygmeniu. Artimiausioje perspektyvoje mes turime numatyti laikinas skatinimo priemones ir finansinę paramą per Europos investicijų banką arba kitas priemones siekiant užtikrinti sektoriaus išlikimą ir atkūrimą.

 
  
MPphoto
 

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE). (RO) Rumunijoje automobilių pardavimas 2008 m. pabaigoje sumažėjo pusiau. Rumunijos automobilių pramonės apyvarta patyrė 7 proc. sumažėjimą 2008 m. palyginti su prieš krizės pradžią apskaičiuotu lygiu.

Atsižvelgdamas į šį visą Europą paveikusį ekonominį nuosmukį aš manau, kad nacionalinės vyriausybės ir Europos Komisija turi suvienyti pastangas siekiant palaikyti automobilių pramonę. Mes turime įvertinti, kad automobilių gamybos sulėtėjimas pramonėje paskatina krizę vertikaliai, kitaip tariant, paveikia nuo automobilių pramonės priklausančius gamintojus: t. y. kabelių, variklių, elektros įrangos ir kt. gamintojus. Konkrečiai kalbant dėl to bedarbiais tampa tūkstančiai darbuotojų.

Pvz., siekdama paremti vietinę automobilių pramonę Rumunijos vyriausybė priėmė programą „Rabla“. Pagal šią programą, vartotojams kompensuojama už senesnių nei dešimt metų automobilių pridavimą į metalo laužą išmokant premiją, kuri bus naudojama kaip išankstinis dalinis mokėjimas perkant naują automobilį.

Todėl kviečiu priimančiuosius sprendimus apsvarstyti šį pavyzdį ir pasiūlyti perspektyvią strategiją dėl Europos automobilių pramonės rėmimo dabartinės pasaulinės ekonomikos krizės metu.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (PSE). (ES) Gerb. pirmininke, aš privalau padėkoti Komisijos nariui už jo norą ir dalykiškumą kviečiant visas suinteresuotas šalis užkirsti kelią problemoms ir spręsti kilusias problemas bendrovėje „Opel“ Europa, taip pat automobilių pramonėje, kuri neabejotinai yra konkurencinga pramonė, susidūrusi su globalinėmis Jungtinių Valstijų „General Motors“ problemomis.

Be to, aš jį primygtinai raginu paversti šį gelbėjimą – kuris suteikia impulsą „Opel“ Europa atsigavimui – pavyzdžiu, kaip Europos Sąjunga gali spręsti globalizacijos sukeltas bėdas reikalingomis atsakomosiomis priemonėmis, kurių mes taip pat išmokome iš globalizacijos, t. y. per Europos požiūrį.

Todėl aš norėčiau, kad visų pirma mes sugebėtume grąžinti Europos naujovių nuosavybės teises. Be to, mums reikia atitinkamų garantijų sistemos siekiant suteikti „Opel“ Europa savarankiškumą, kurio jai reikia, kad galėtų toliau siūlyti mums dar saugesnius, naujoviškesnius, taupančius daugiau energijos ir tvaresnius automobilius.

Mums taip pat reikia stiprinti socialinį dialogą suteikiant įgaliojimus „Opel“ profesinėms sąjungoms ir Europos įmonių tarybai, kurios parodo daug bendros atsakomybės.

Pagaliau, Komisijos nary, aš manau, kad norint apginti Europos požiūrį, mums taip pat reikia pirmiems pasiekti tikslą. Kitaip tariant, norint užtikrinti, kad Europa turėtų patikimumą ir pasisekimą, mes negalime laukti vyriausybių, pvz., mano Aragonoje esančios vyriausybės, kuri jau pasiūlė 200 mln. EUR garantiją. Atrodo, kad Europa iki šiol galvoja apie tai.

Daugiau nei 7 000 „Opel“ priklausančios „Figueruelas“ gamyklos darbuotojų vardu aš prašau jūsų, kad malonėtumėte daryti daugiau.

 
  
MPphoto
 

  Reinhard Rack (PPE-DE). (DE) Gerb. pirmininke, jeigu Europa skiria pinigus ir ypač jeigu valstybės narės skiria daugybę pinigų, kad padėtų automobilių pramonei išeiti iš krizės, tai negali būti tik status quo išlaikymo ir bankrotų prevencijos klausimas, nes tai siejama su daug kitų interesų. Svarbiausi iš jų jau buvo paminėti.

Kalbama apie užtikrinimą, kad žmonės, kurie ieško darbo ir kuriems jo reikia, perspektyvoje jį galėtų rasti. Todėl mes turime teikti daugiau paramos naujosioms technologijoms, naujovėms ir, visų svarbiausia, tvarioms transporto sistemoms, negu teikėme praeityje.

Todėl mes turėtume susieti visas savo priemones su šiais tikslais, kad kelerių metų laikotarpiu mums netektų priekaištauti sau dėl to, kad jei būtume pagalvoję apie tai prieš kelerius metus, nebūtume patekę į kitą naują krizę.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE-DE). - (CS) Ponios ir ponai, krizė yra ES sanglaudos išbandymas. Deja, vyriausybės priima trumpalaikes priemones individualia tvarka, pvz., pridavimo į metalo laužą schemas, kurios nėra koordinuojamos, nors jos duoda greitus pozityvius rezultatus siekiant įveikti krizę. Jeigu mes ketiname kritikuoti JAV priemones dėl sąžiningos konkurencijos ir protekcionizmo, mes tuo labiau turėtume sutekti daugiau dėmesio į bendrą strategiją ES viduje. Pridavimo į metalo laužą schemos padeda sumažinti išmetamų teršalų kiekį, padidinti kelių eismo saugumą ir užkirsti kelią nedarbui automobilių pramonėje, kuri užtikrina pragyvenimą 12 milijonų darbuotojų ir tūkstančiams kitų sektorių firmų. Įvertinus tai, kad CARS 21 mes nustatėme griežtus aplinkosaugos ir saugumo reikalavimus automobilių pramonei, pridavimo į metalo laužą schemos suteikia puikią galimybę bendram Europos vyriausybių požiūriui, ypač krizės metu, ir todėl jos turėtų būti finansuojamos iš bendrųjų išteklių. Aš prašau pirmininkaujančios Čekijos pradėti derybas šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Alojz Peterle (PPE-DE). - (SL) Komisijos nary, aš visiškai sutinku su jumis, kai jūs sakote, kad automobilių pramonė yra struktūriškai perkaitinta ir kad mums reikia ekologiškesnių ir efektyviau energiją vartojančių automobilių.

Mes padarytume klaidą, jeigu pagalbos priemonėmis bandytume išlaikyti kryptį, kurios laikėmės iki šiol, būtent – kiekybinės plėtros. Mes busime labiausiai socialiai pasirengę ir parodysime didžiausią solidarumą, jeigu palaikysime į ekologiją ir energiją orientuotą struktūros pertvarką.

Dabartinė krizė taip pat įrodė, kad Europos automobilių pramonė yra labai susieta. Šio tipo pramonė tiesiog nepakęs protekcionizmo nacionaliniu lygmeniu. Aš tikiuos, kad Bendrijos politikoje bus atsižvelgta į tai.

 
  
MPphoto
 

  Günter Verheugen, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pirmiausia norėčiau padėkoti jums už vienybę šiame Parlamente ir jūsų didelę paramą Komisijos politikai. Aš manau, kad tai yra labai svarbu ir kad tai taip pat yra labai svarbus ženklas automobilių pramonės darbuotojams, kuriems skiriamas didžiausias dėmesys šioje diskusijoje. Tik tai yra teisinga ir priderama.

Kai kurie Parlamento nariai, įskaitant R. Harms, G. Hökmarką ir kitus, pažvelgė į naujovių ir konkurencingumo sąsajos klausimą. Dar kartą norėčiau labai aiškiai pabrėžti, kad be šios sąsajos su naujovėmis Europos automobilių pramonė perspektyvoje nebūtų konkurencinga. Mūsų politikos tikslas – užtikrinti, kad Europos ateities automobilis būtų pats pažangiausias, kitaip tariant, švariausias, efektyviausiai energiją vartojantis ir saugiausias automobilis pasaulyje. Mes esame įsitikinę, kad mūsų gamintojai, techniniai specialistai ir inžinieriai gali pasiekti tai. Mes turime galimybę pasiekti tai.

Aš norėčiau pereiti prie antro klausimo, kitaip tariant, finansavimo krizės metu. Bankai neteikia lėšų. Bendrovės negali gauti paskolų, kurių joms reikia. Dabar Europos investicijų bankas yra universali priemonė. Turiu pareikšti visiškai aiškiai, kad Europos investicijų bankas jau pasiekė savo galimybių ribas. Automobilių pramonė – ne vienintelis sektorius, kuris prašo EIB padėti. O kaip dėl mažųjų ir vidutinių įmonių finansavimo? O kaip dėl mūsų labai ambicingų klimato apsaugos tikslų finansavimo? Visu tuo rūpinasi EIB. Dabar aš žinau, kad mes gausime pramonės prašymų, į kuriuos EIB tiesiog nepajėgs reaguoti, nes mes norime, kad jis patikimai tvarkytų verslą, o ne leistų burbulus, kaip daro kiti. Todėl tikėtina, kad problemos aštrės antrame pusmetyje. Todėl mes turime pasirengti tam, kad tai įvyks.

Aš taip pat palaikau visus, kurie sako, kad mums reikia intelektualių skatinimo priemonių, kad visi automobiliai, kuriuos mes norime pateikti į rinką, būtų iš tikrųjų nupirkti. Aš labai palaikau M. Groote nuomonę dėl CO2 grindžiamo transporto priemonių mokesčio. Komisija pasiūlė tai labai senai ir man labai liūdna, kad kai kurios valstybės narės tuo metu nesusidomėjo šiuo pasiūlymu.

Mia De Vits kalbėjo apie profesinių sąjungų ir įmonės tarybų vaidmenį. Aš labai laimingas galėdamas informuoti jus, kad paskutinė išsami diskusija, kurioje dalyvavau prieš atvykdamas į šią sesiją, vyko su Europos „General Motors“ įmonės tarybos pirmininku. Mes palaikome nuolatinius ir reguliarius ryšius ir keičiamės visa mūsų turima informacija. Turiu pasakyti, kad iki šiol šie informacijos mainai davė daugiau naudos nei įmonės tarybos pirmininkui. Aš iš jo sužinojau daugiau, negu jis iš manęs. Tačiau tikiuosi, kad ateityje sugebėsiu atsilyginti už paslaugą. Po keleto dienų mes susitiksime su Europos metalo apdirbimo pramonės profesinėmis sąjungomis, ir automobilių pramonės profesinėmis sąjungomis, o profesinės sąjungos neabejotinai yra pagrindinės šalys, dalyvaujančios susitikimuose už apskritojo stalo, kuriuos jau minėjau. Todėl manau, kad mes patenkinome visus reikalavimus.

Procedūroje „prašau žodžio“ buvo keletas užuominų apie pridavimo į metalo laužą iniciatyvas. Privalome savęs paklausti, ar perspektyvoje tai iš tiesų padės. Be to, gali būti taip, kad mes suformuosime dirbtinę paklausą, kuri paskatins kitą žlugimą. Nepaisant to, visus gamintojus paveikė ši idėja, nes ji padės jiems šiame labai sunkiame etape, kuriame jie yra šiuo metu. Ji yra kaip tiekiamas deguonis ir ji nemažai padėjo siekiant užtikrinti, kad kol kas nebūtų masinių atleidimų dėl darbo vietų mažinimo tarp pagrindinių Europos gamintojų ir kad jie galėtų išsaugoti savo darbo jėgą. Šia prasme aš tikiu, kad ji atliko savo paskirtį.

Pridavimo į metalo laužą skatinimo priemonė yra tipinė Europos iniciatyva ta prasme, kad taikomos aiškios taisyklės, kurių visi turi laikytis. Savaime suprantama, kad mes negalime finansuoti skatinimo priemonės iš Bendrijos biudžeto. Biudžetas nenumatytas šiam tikslui. Todėl tai būtų neįmanoma daryti nei politiniu, nei teisiniu požiūriu. Skatinimo priemonės taip pat turėjo pozityvų tarpvalstybinį poveikį. Z. Roithová, jūsų šaliai ypač labai naudingos buvo dosnios skatinimo schemos, taikomos kitose Europos valstybėse narėse. Šiuo atveju tai siejama su tam tikru solidarumu, kuris neturėtų būti nepakankamai įvertintas.

Šioje diskusijoje aš tai supratau kaip raginimą imtis veiksmų šiuo klausimu ir likti pasirengusiems. Aš galiu pažadėti, kad mes taip ir darysime. O dėl automobilių pramonės mes pradėjome puikų įvairių šalių bendradarbiavimą. Aš tikiuosi, kad šio Parlamento kadencijos metu nebus reikalo vėl svarstyti Europos automobilių pramonės, bet jeigu reikėtų, Komisija pasirengusi padaryti tai bet kuriuo metu. Ačiū jums labai.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj (2009 m. kovo 25 d., trečiadienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Gurmai (PSE), raštu. – (HU) Gamybos ir rinkodaros skiriamieji bruožai reiškia, kad bet koks nuosmukis Europos automobilių pramonėje turi poveikį kitiems sektoriams visose valstybėse narėse.

Be paklausos sumažėjimo dėl ekonomikos krizės ir likvidumo problemų, kurias lemia finansų krizė, automobilių pramonė taip pat kovoja su ilgalaikėmis struktūrinėmis problemomis: fiksuotomis išlaidomis, per didelės pasiūlos ir lenktyniavimo dėl kainų, ir tai reiškia, kad daug automobilių gamintojų jau pradeda skirti didesnį dėmesį išlaidoms mažinti ir vidaus efektyvumui didinti.

Artimiausioje ateityje padėties pagerėjimo nesitikima. Vis dėlto ilguoju laikotarpiu automobilių pramonė turi globalias perspektyvas. Todėl ypač svarbu, kad ES automobilių pramonė sugebėtų išgyventi šį regresą ir būtų pasirengusi pasinaudoti galimybėmis, kai paklausa vėl pradės didėti.

Todėl būtina, kad būtų patenkinti vartotojų lūkesčiai ir sukurtos ekologiškesnės, saugesnės ir modernesnės transporto priemonės.

Pagrindinė atsakomybė už susitvarkymą su krize tenka pačiai pramonei. ES ir valstybės narės gali prisidėti prie to padėdamos sudaryti atitinkamas sąlygas ir tinkamas prielaidas konkurencijai. Skiriant tikslingą ir laikiną ES ir valstybių narių valstybės pagalbą galima prisidėti prie sektoriaus pastangų išgyventi krizę ir padėti sumažinti neigiamą gresiančios restruktūrizacijos poveikį užimtumui. Pastarajai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Hołowczyc (PPE-DE), raštu. – (PL) Gerai, kad antrosiose diskusijose dėl krizės automobilių pramonėje pripažįstami Europos Parlamento pasiūlymai, kurie vasario mėn. buvo pateikti diskusijų metu.

Mums svarbiausia užtikrinti bendrosios rinkos konkurencingumą. Mes pastebime iš nepatogių priemonių, kurių bando imtis kai kurios valstybės narės ir kuriomis gali būti pažeisti konkurencijos principai. Todėl mes palankiai vertiname sprendimus, kuriais siekiama sukurti visos Europos veiksmų pagrindus. Šioje padėtyje mes taip pat turime įvertinti padėties Jungtinių Valstijų ir Azijos pramonėje poveikį Europos rinkai ir galimus Bendrijos atsakomuosius veiksmus.

Mes su pasitenkinimu pažymime, kad turi būti pabrėžiama rinkos paklausos skatinimo svarba. Tokių priemonių subalansavimas, pvz., sudarant galimybes gauti paskolas su mažomis palūkanomis ir administracinių finansinių išteklių gavimo procedūrų supaprastinimas ir, kita vertus, vartotojų skatinimo pirkti naujus automobilius priemonių kūrimas gali padėti skatinti rinką.

Pasiūlymas pasinaudoti krize siekiant įvykdyti kažką panašaus į apsivalymą automobilių pramonėje lieka nepakitęs. Mes matome galimybę sukurti produktus, turinčius naują kokybės lygį, remiantis naujomis ekologiškomis ir saugiomis technologijomis, kurios yra atsakymas į naujų XXI a. Europos tendencijų iššūkius.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (PSE), raštu. (RO) Automobilių gamybos pramonė yra sektorius, kuris suteikia darbą 2,3 mln. darbuotojų ir nuo kurios netiesiogiai priklauso dar 10 mln. darbo vietų. Finansų krizė pakenkė daugybei VMĮ, subrangovų ir tiekėjų.

Socialinė Europa tiek pat dėmesio skiria ekonominei plėtrai ir socialinei plėtrai. Įmonėms svarbu turėti galimybę pasinaudoti finansais, kad galėtų išsaugoti darbo vietas ir padorų pragyvenimą automobilių gamybos pramonės darbuotojams.

Aš raginu Komisiją užtikrinti, kad Europos fondai, pvz., Europos socialinis fondas ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, būtų naudojamas taip, kad automobilių gamybos pramonės darbuotojai galėtų mokytis ir gauti paramą, kai jiems pakenkia šio sektoriaus bendrovės, patiriančios veiklos sumažėjimą.

ES priimti teisės aktai dėl ekologiškų automobilių skatinimo sukuria investicijas į mažesnius išmetamo anglies dioksido rodiklius turinčių automobilių projektavimą ir gamybą. Tačiau tam reikia laiko, naujovių ir, visų svarbiausia, nemažų investicijų į žmogiškuosius išteklius, taip pat į naujus gamybinius pajėgumus. Nacionaliniu ir Europos lygmeniu turi būti supaprastintos procedūros, suteikiančios ekonomikos subjektams galimybę pasinaudoti fondais dėl mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo, o mokslinių tyrimų programos turi būti pritaikytos konkrečioms sritims, panaudojant taikomuosius mokslinius tyrimus automobilių gamybos pramonėje.

 
Atnaujinta: 2009 m. liepos 13 d.Teisinis pranešimas