Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Sarah Ludford (A6-0143/2009)

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, apibrėžtos išorės sienos – esminis valstybingumo požymis. Visos kitos funkcijos gali būti pavestos vietos valdžios institucijoms, arba iš tikrųjų perduotos tarptautinėms organizacijoms, tačiau valstybė, kuri nesprendžia, kas gali kirsti jos sieną ir gyventi jos teritorijoje, jau nėra valstybė.

Eurofederacininkai, įskaitant šio pranešimo autorę, mielą baronienę S. Ludford, gerai supranta šį klausimą; dėl to per paskutinius penkerius metus pagrindinis jų siekis – suderinti teisingumo ir vidaus reikalų sritį. Pagal antraštę, kuri visiškai tiktų G Orvelo Tiesos ministerijai – „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“, jie suderino imigracijos ir prieglobsčio suteikimo sritį, sukūrė Europos prokuratūros ir Europos teismo institucijas, bendrą baudžiamosios teisės sistemą, ir net Europolą – bendras policijos pajėgas. Žinoma jų – tų, kurie nori bendros Europos valstybės – požiūriu, tai logiška, tačiau norėčiau, kad jie turėtų drąsos ir garbės pirmiausia paklausti žmonių – leisti jiems balsuoti dėl Lisabonos sutarties. Pactio Olisipiensis censenda est!

⁂

  Alexander Alvaro (ALDE). – Gerb. pimininke, kadangi priklausau Liberalų frakcijai, norėčiau paraginti Rūmų Pirmininką vadovautis Voltaire žodžiais, nepaisant to, ką pasakė Martin Schulz. Nors visiškai nesutinku su šio asmens teiginiais, manau, kad jis turi teisę išreikšti savo požiūrį – kaip ir du kalbėjusieji. Aš tikiu vienodu vertinimu, o nuomonę mes galime apsvarstyti. Neturėtume atimti žodžio laisvės šiuo klausimu, netgi jei visiškai nesutinkame su išsakomais teiginiais.

  Pirmininkė. − Dėkoju jums, A. Alvaro. Aš aiškiai pasakiau, kad ketinau suteikti B. Gollnischui žodį, tačiau norėjau baigti balsavimo procedūrą.

- Pranešimas: Esko Seppänen (A6-0109/2009)

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, ką tik pritarėme padvigubinti Europos investicijų banko kapitalą. Reikėtų atsistoti ir paklausti: „Kam reikia Europos investicijų banko?“ Teoriškai jo paskirtis – teikti lengvatinius kreditus sunkumus patiriančioms įmonėms; tačiau kas iš tikrųjų juos gauna?

Dešimtajame dešimtmetyje vienintelis didžiausias EIB dosnių dovanų gavėjas buvo įmonė „British Airways“, kuri vargu ar yra maža įmonė, kurios pelno marža nedidelė. Negaliu, be kita ko, nepastebėti, kad per šį laikotarpį įmonė „British Airways“ buvo pagrindinė kampanijos, kurioje buvo agituojama už Didžiosios Britanijos įstojimą į euro zoną, rėmėja.

Aš vėl atsistoju ir klausiu: Kokia Europos investicijų banko paskirtis? Manau, kad atsakymas į šį klausimą yra toks – EIB paskirtis yra įdarbinti savo darbdavius. Jis tapo Briuselio reketo dalimi; tai didžiulis mechanizmas, paimantis pinigus iš mokesčių mokėtojų, ir juos paskirstantis tiems, kuriems pasisekė šioje sistemoje įsidarbinti. Galbūt ES kada nors buvo idealistinis – ar bent jau ideologinis – projektas, tačiau jau seniai tai yra patogus pragyvenimo būdas; dėl to jį taip sunku išstumti iš jo pozicijų.

- Pranešimas: Marian-Jean Marinescu (A6-0002/2009)

  Michl Ebner (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pasakyti D. Hannanui, kad Europos centrinis bankas taip pat yra geras dalykas, nes pas mus nenuvertėjo valiuta, kaip, deja, per pastaruosius mėnesius nutiko britų svarui. Tikriausiai tai ženklas, kas jis turėtų persvarstyti savo poziciją.

Kalbant apie M. Marinescu pranešimą – sąmoningai balsavau už šį pranešimą. Manau, kad funkciniai oro erdvės blokai – tinkamas atsakymas į šios dienos problemas. Šie blokai yra pavėluota, tačiau bent jau dabar patvirtinta priemonė. Jie yra naudingi, nes dėl jų bus galima sutrumpinti lėktuvų skraidymą aplink oro uostą laukiant leidimo tūpti ir sumažinti oro koridorių taršą, taip pat išlaikyti nedideles oro kelionių kainas. Dėl to manau, kad oro navigacijos tarnybos šioje srityje nuveiks gerų darbų.

- Pranešimas: Marian-Jean Marinescu (A6-0515/2009)

  Michl Ebner (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia galimybe ne vien tam, kad paaiškinčiau, kad aš balsavau už, tačiau ir tam, kad iškelčiau man labai rūpimą klausimą – aviacinių degalų problemą. Šis klausimas vis dar reguliuojamas remiantis 1944 m. Čikagos konvencija. Nesuprantu, kodėl vis dar turime laikytis šių taisyklių ir kodėl JAV mus verčia kažką daryti ar neleidžia pakeisti taisyklių, kurios turėjo būti pakeistos labai seniai; neteisinga, kad automobiliams ir transporto sistemoms ir kt. skirtas benzinas yra apmokestinamas, tačiau aviacinis benzinas neapmokestinamas. Tai iškreipia konkurenciją; mes galėtume nustatyti mokestį aviaciniams degalams, ir pasiekti geresnės konkurencijos 27 valstybių sąjungoje bent jau per pereinamąjį laikotarpį.

- Pranešimas: Kartika Tamara Liotard (A6-0512/2009)

  Anja Weisgerber (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, reglamentu dėl naujų maisto produktų suderinamas šių naujų maisto produktų ir maisto komponentų patvirtinimas ir naudojimas Europos Sąjungoje. Tai svarbus žingsnis siekiant plačios maisto saugos garantijos. Jei nebūtų šio reglamento, negalėtume kontroliuoti ir riboti patvirtintų maisto produktų. Šiuo reglamentu užtikrinome griežtus kriterijus, kurie naudingi vartotojų apsaugos požiūriu. Suteikdama patvirtinimus, galutinį sprendimą dėl naujų maisto produktų saugos priims Europos maisto saugos tarnyba; tai bus Europos lygmens suderinimas.

Kartu su nuogąstavimais dėl naujų maisto produktų saugos, labai svarbūs ir etiniai klausimai. Tai susiję su siekiu vengti bandymų su gyvūnais ar neleidimu naudoti klonuoto maisto. Todėl teigiamai vertinu tai, kad per patvirtinimo procedūrą į šiuos etinius aspektus bus atsižvelgiama. Norėjome, kad esant abejonėms dėl etikos būtų atsižvelgiama į Europos mokslo ir naujųjų technologijų etikos grupės nuomonę.

Esu dėkingas, kad šis aspektas buvo įtrauktas; dėl to galėjau pritarti visam pranešimui.

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0110/2009)

  Antonio Masip Hidalgo (PSE). – (ES) Gerb. pirmininke, naudodamasis proga, kad kalbame apie biudžetą, noriu pasakyti, kad turėtume pasirengti derėtis dėl paramos anglių gavybai kitais metais; tai labai svarbus vidaus energijos šaltinis.

Tai sakau ir siekdamas iš anksto įspėti, nes kažkoks aukšto rango pareigūnas leido pareikšti priešingą nuomonę, kurios nederėjo reikšti ir kuri pateko į straipsnį ekonomikos tema; tai suklaidino viešąją nuomonę.

Tai visiška netiesa. Po 2012 m. mes turėsime toliau remti anglių gavyba mano šalyje, ir norėčiau, kad šis faktas būtų įtrauktas į ataskaitą apie parlamentinę veiklą. Prašau pareigūnų, kad jie apsiribotų galiojančio plano įgyvendinimu, o nuo 2012 m. – priemone, dėl kurios kitais metais pradėsime derybas su šiuo sektoriumi.

  Mario Borghezio (UEN). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Europos Parlamentas, kaip biudžeto valdymo institucija, siekdamas prisidėti prie 2007–2013 m. finansinės programos peržiūros, turi pateikti savo įvertinimą.

Kalbant apie šį įvertinimą – norėčiau paraginti pranešėją, o svarbiausia – Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę atkreipti dėmesį į naują problemą – visišką ar dalinį, nesu tikras, Europos Parlamento narių savanorišką papildomų pensijų fondo žlugimą.

Ar tiesa, kad trūksta lėšų, kad buvo investuota į dievai žino kokį Liuksemburgo fondą? Ar tiesa, kad už šį fondą atsakingos institucijos, kurias turėtų prižiūrėti Europos Parlamentas, investavo į fondus, kurie yra finansinėje sumaištyje, kurią bandome sureguliuoti?

Tikiuosi, kad ne, tačiau man rūpi ne mano ar kitų Parlamento narių pensija, bet tai, kad Europos mokesčių mokėtojai ateityje bus priversti per Europos Parlamentą reikalauti, kad Europos Sąjunga skirtų papildomų lėšų, kurios užpildytų skyles ir kurias turėtų mokėtu tie, dėl kurių kaltės tos skylės atsirado ir kurie už jas turi prisiimti atsakomybę. Mes esame priežiūros institucija; pirmiausia tvarkykimės savo namuose, ir svarstykime fondų, į kuriuos moka Europos Parlamentas ir jo nariai, klausimą.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, visada malonu kartu su jumis dalyvauti paaiškinimuose dėl balsavimo. Žmonės greitai pradės kalbėti.

Dabartinė finansų krizė atskleidė problemas, susijusias su tuo, kad finansinė programa rengiama tokiam ilgam laikotarpiui. Kas prieš dvejus metus galėjo numatyti, kokią žalą padarys kredito krizė ir jos padariniai? Manau, kad ši peržiūra suteikia šiems Rūmams didelę galimybę ir išryškina problemą. Šią problemą iš tikrųjų sukūrėme mes.

Briuselyje atsirado nauja pramonės šaka. Tai nėra gamybos pramonės šaka, nors ji sukuria tam tikrą skaičių darbo vietų. Tai lobistų ir ypač NVO valdoma pramonės šaka. Tai gana ydinga prekyba. Iš esmės tai prekyba, galinti tęstis be galo. Komisija kokiu nors klausimu konsultuojasi su NVO, NVO ragina imtis veiksmų, jos stengiasi paveikti Europos Parlamento narius, kad jie šiam raginimui pritartų, Komisija galų gale pradeda vykdyti atitinkamos srities programą, ir – taip, jūs atspėjote! NVO, kuri pasakė Komisijai, kad šios programos reikia, pati siūlosi ją vykdyti. Mes praleidome galimybę pasakyti, kad ateityje taip nesielgsime.

  Philip Claeys (NI). – (NL) Gerb. pirmininke, R. Böge pranešimas – vienas didelis prašymas Europos Sąjungai skirti daugiau lėšų; akivaizdu, kad šis prašymas nenustebino. Tačiau mane ypač trikdo tai, kad dar kartą svarstome pranešimą, kuriame aiškiai remiamasi Lisabonos sutartimis, kurios Airijos referendumu buvo atsisakyta. Taigi, kadangi airiai pirmą kartą ją akivaizdžiai blogai suprato, rudenį jie balsuos naujame referendume. Galima tikėtis, kad Europos Parlamentas, prieš priimdamas sprendimus, kuriuose remiamasi Lisabonos sutartimi, bent turėtų padorumo palaukti balsuotojų sprendimo. Vakar mes patvirtinome kitą pranešimą apie dialogą su Europos piliečiais. Jei tikrai norime, kad dialogas vyktų, privalome bent gerbti balsuotojų sprendimą.

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, prieš šį pranešimą balsavau dėl dviejų priežasčių. Pirma – dėl jame pateiktų neprotingų ir neatsargių reikalavimų skirti dar daugiau lėšų švaisčioms ES išlaidoms, kurie Jungtinei Karalystei, žinoma, reiškia dar didesnį bendrąjį metinį įnašą ir mus varo į dar didesnį deficitą.

Antra priežastis, kodėl balsavau prieš šį pranešimą, yra teiginys dėl Lisabonos sutarties įgyvendinimo, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad ši sutartis neišlaikė jai nustatyto ratifikavimo išbandymo. Be to, išlaidos neabejotinai padidės dėl pačios Lisabonos sutarties – vykdant veiklą naujose kompetencijos srityse ir įgyvendinant naujas avantiūras, pvz. dosniai švaistant pinigus kosmoso politikai, kuri patenka į jos taikymo sritį, taip pat kitoms politinėms programoms, susijusioms su klimato kaita. Dėl šių priežasčių balsavau prieš šį pranešimą.

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, teigiamai vertinu šią finansinės programos peržiūrą, nors buvau nusivylusi dėl to, kad šiandien vykusiame balsavime buvo atmestas pakeitimas, kuriuo raginama radikaliai reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką. Manau, kad būtina nedelsiant reformuoti ES finansavimo sistemą; gaila, kad dauguma finansavimo šaltinių yra seni ir istoriniai įsipareigojimai, kurie sukuria mažai pridėtinės vertės.

Mes neteikiame pirmenybės naujoms sritims, kurios neturi pakankamai išteklių. Turime nedelsdami finansuoti energetikos ir klimato kaitos programas ir investuoti daug lėšų į žaliąsias technologijas. Tačiau didžiausią susirūpinimą man kelia 4 išlaidų kategorija, kuriai daugelį metų buvo nuolat skiriama per mažai lėšų. Nors Europos Sąjunga siekia būti svarbia pasaulio veikėja, šių tikslų pasiekti labai trukdo išteklių trūkumas. Man taip pat didelį nerimą kelia tai, kad vykdoma visų išorės finansavimo programų perdavimo kitiems subjektams politika. Tai kenkia ES, kaip pasaulio veikėjos besivystančiose šalyse, vaidmeniui. Nepaisydama to, pritariau šiai peržiūrai.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0141/2009 (EPS – Cariforum valstybės)

  Marian Harkin (ALDE). – Gerb. pirmininke, noriu pateikti pastabą dėl rezoliucijos dėl CARIFORUM 9 pakeitimo, ir rezoliucijos dėl Dramblio Kaulo Kranto 4 pakeitimo. Jis buvo pateiktas kitose šešiose rezoliucijose.

Pakeitimu raginama nedelsiant atsisakyti eksporto subsidijų. Negaliu pritarti šiam pakeitimui, nes ES politika siekiama jų laipsniškai atsisakyti iki 2013 m. Šiuo metu Komisija didina eksporto grąžinamąsias išmokas pieno produktų sektoriuje, nes pasaulinė pieno kaina pasidarė mažesnė, nei jo gamybos sąnaudos.

Pakeitime taip pat teigiama, kad ES eksporto subsidijos – rimta kliūtis AKR šalių galvijų ir pieno produktų sektorių gamintojams.

Visi žinome, kad šis teiginys smarkiai perdėtas. Iš tikrųjų jei norime nedelsdami atsisakyti visų rūšių eksporto subsidijų, turime sumažinti savo pačių pieno produktų sektorių ir šio sektoriaus maisto saugą, ir aš rimtai klausiu, ar Parlamentas iš tikrųjų to nori.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, prieš kalbėdamas norėčiau pareikšti pagarbą ankstesniam kalbėtojui Jimui Allisteriui. Galbūt aš ne visada sutinku su jo tvirtai reiškiamu požiūriu, tačiau turiu pasakyti, kad jei būčiau Šiaurės Airijos rinkėjas, tikriausiai sakyčiau, kad šiuose Rūmuose nėra tikresnio Šiaurės Airijos draugo, nei Jim Allister.

Kalbant apie šį balsavimą ir ES ir CARIFORUM valstybių susitarimą – manau, kad turėtume pripažinti, kad dėl šio susitarimo buvo daug nuogąstavimų – dėl to, kad ES gali bandyti agresyviai atverti savo rinkas; ES taip pat nustato liberalizavimo terminą, o tai verčia daugelį Karibų šalių pripažinti, kad jos turi įvairinti eksportą. Jos per ilgai grindė savo veiksmus britų ir kitų kolonijinių šeimininkų kalte ir rėmėsi išskirtiniu bananams ir cukrui taikomu režimu.

Jei norite konkuruoti globalizuotame skaitmeniniame pasaulyje, negalite toliau būti vadinamosiomis deserto ekonomikomis, todėl teigiamai vertinu į ekonominės partnerystės susitarimo aspektą.

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, aš balsavau už EPS susitarimą, nes tik vykdydami lygiavertę partnerystę galime kitoms šalims padėti patirti ekonominės pažangos naudą. Teigiamai vertinu mūsų naujos Komisijos narės Cathy Ashton užtikrinimus, kurie sumažino daugelio baimes dėl EPS. Ją reikėtų pasveikinti radus sutarimą šiuo klausimu.

Šioje rezoliucijoje yra daug nuostatų, atsveriančių neigiamas pirminio teksto nuostatas. Straipsniai dėl intelektinės nuosavybės teisių padarys prieigą prie nepatentuotų vaistų lengvesnę ir saugesnę, o siūlymai šalims pačioms pasirinkti savo vystymosi tempą padės išvengti staigaus ir žalingo liberalizavimo.

Europa taip pat turi inicijuoti partnerystę su AKR šalimis, jei šioms šalims ji nekels grėsmės intelektiniu, socialiniu ar ekonominiu požiūriu. Naujausia AKR misija į Gvianą parodė, kad tinkamai sureguliuota prekyba gali turėti labai galingą poveikį, tačiau prekybos susitarimai turi būti atviri, pagrįsti atviru dialogu ir tarpusavio pagarba.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0148/2009 (EPA – Dramblio Kaulo Krantas)

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kaip ir daugumos kitų ekonominės partnerystės susitarimų atveju, buvo didelių nuogąstavimų dėl ES ketinimo asimetriškai atverti rinkas. Kalbant apie Dramblio Kaulo Kranto atvejį – buvo nuogąstavimų dėl to, kad šioje šalyje iš tikrųjų nėra stabilios vyriausybės, ir abejonių, ar su šalimi, kuri yra tokioje padėtyje, galima sudaryti susitarimą.

Tačiau turime pripažinti, kad ekonominės partnerystės susitarimai naudingi tuo, kad pirmą kartą yra galimybė išklausyti ne vien šių šalių vyriausybių, bet ir vartotojų ir verslininkų. Kai kalbamės su daugelio šių šalių verslininkais, jie sako: suteikite mums prieigą prie prekių ir paslaugų, kuriomis naudojatės Šiaurėje ar Vakaruose, kad galėtume kurti gerovę, darbo vietas ir per ilgą laiką atsikratytume priklausomybės nuo pagalbos.

Tik padėdami verslininkams, gerovės šiose šalyse kūrėjams, galime šias šalis ištraukti iš ilgalaikio skurdo.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0143/2009 (EPS – Ramiojo vandenyno valstybės)

  Martin Callanan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, atsiprašau, kad dėl mūsų paaiškinimų dėl balsavimo negalite išeiti priešpiečių.

Kaip AKR šalių ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos Politinių reikalų komiteto pirmininkas, turėjau daug diskusijų su daugelio šių mažų, periferinių ir ypač atokių pietinės Ramiojo vandenyno dalies valstybių atstovų. Jos neturi daug gamtos išteklių, yra labai atokios ir nepasiekiamos; dėl to labai svarbu palengvinti šių šalių produktų prieigą prie mūsų rinkų ir leisti savo produktams padėti jų pačių rinkoms ir jas vystyti. Turėtume atsižvelgti į jų ypatingą geografinį statusą, ir nustatyti šias priemones – kad pagerintume jų padėtį, padėtume siekti ekonomikos plėtros ir turėti gerovę, kuria turime mes visi.

Šiuose ekonominės partnerystės susitarimuose yra daug gerų dalykų, ir aš džiaugiuosi galėdamas balsuoti už šį pranešimą.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0142/2009 (EPS – Gana)

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kalbėdamas apie susitarimą su Gana, norėčiau pasakyti, kad jame yra svarbus aspektas, nes šiuose Rūmuose dažnai teigiama – tai ypač pabrėžia socialistai – kad neturėtume pritarti importo tarifų mažinimui daugumoje šių šalių.

Kalbant apie Ganą – šioje šalyje gaminama tik 30–35 proc. joje suvartojamų ryžių. Jei toliau remsime importo tarifus ryžiams – tai sakome labai skurdžiai gyvenantiems šios šalies žmonėms – maistas ir vaistai kainuos brangiau.

Mano nuomone, tai, kad šiuose Rūmuse socialistai toliau remia importo tarifus, kurie labai skurdžiai gyvenančius žmones dar labiau nuskurdina, yra gėdinga. Jie turėtų remti rinkų atvėrimą, ir užtikrinti paramą verslininkams ir skurdžiai gyvenantiems piliečiams.

- Pranešimas: Gay Mitchell (A6-0135/2009)

  Marian Harkin (ALDE). – Gerb. pirmininke, norėčiau paremti G. Mitchello pranešimą, ypač pranešėjo teiginius dėl didesnio dviejų bankų bendradarbiavimo būtinybės siekiant užtikrinti, kad jų veikla nesidubliuotų. Tačiau ypač teigiamai vertinu skolinimo MVĮ padidinimą 50 proc. Vietoj 5 mlrd. EUR, skiriamų kasmet ketverius metus, apie kuriuos buvo iš pradžių paskelbta, nustatyta 7,5 mlrd. EUR suma. EIB užsiminė, kad gali būti skirtos didesnės pinigų sumos.

Tai labai geros žinios Airijos MVĮ, nes galime tikėtis, kad per kitas savaites į MVĮ bus investuota 300 mln. EUR. Labai svarbu, kad pinigai pasiektų MVĮ – apie tai kalbėjo ankstesnis kalbėtojas – ir kad tai įvyktų kuo greičiau, nes jos yra sunkioje padėtyje, ir daugelis jų laukti negali.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0152/2009 (Automobilių pramonės ateitis)

  Martin Callanan (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kai man teko laimė būti G. Sacconi pranešimo dėl automobilių išmetamų CO2 dujų šešėliniu pranešėju, teko daug dirbti su automobilių pramone, ir tai mane labiausiai įtikino, kad automobilių pramonė Europai kuria didžiulės strateginę ir komercinę vertę. Sakau tai, nes atstovauju šiaurės rytų Anglijai, kurios Vašingtono, Taino ir Viro miestuose yra didžiulės „Nissan“ gamyklos, kurios yra našiausios ir efektyviausios automobilių gamyklos Europoje.

Tačiau per paskutinį dešimtmetį ši vieta automobilių pramonei užkrovė labai daug papildomų taisyklių, reglamentų ir prievolių. Šiek tiek daugiau nei ironiška, kad Komisija skundžiasi sunkia finansine padėtimi, kurioje yra ir minėtas pramonės sektorius. Nepaisydamas to, nemanau, kad atsakymas yra protekcionizmas – iš dalies dėl to, kad į eilę dėl mokesčių mokėtojų finansinės pagalbos stotų daug kitų pramonės šakų.

Ypač noriu atkreipti į gana negarbingus prezidento N. Sarkozy veiksmus Prancūzijoje, kai šios šalies gamintojams valstybės pagalba buvo teikiama tik jiems užtikrinus, kad jie nutrauks gamybą kitose valstybėse narėse. Tai baisus kelias protekcionizmo link, kuris galiausiai Europoje nepadės niekam.

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, kaip matote, mano kolegos pavydi mūsų santykių, todėl šią popietę jie elgiasi kaip mūsų prižiūrėtojai. Tikiuosi, kad mano žodžius jūs patvirtinsite.

Visi žinome, kad automobilių pramonė turi rimtų finansinių problemų. Jos kiekvieną dieną aprašomos mūsų šalių laikraščiuose. Regione, kuriam atstovauju, Derbyje prie Bernastono, yra didelė „Toyota“ gamykla, kurioje, siekiant prisitaikyti prie naujos finansų aplinkos, jau taikomos įvairios išlaidų mažinimo priemonės. Puikioje naujoje JK parlamento rinkimų apygardoje – Daventryje, įsikūrusi „Mc Laren“ Formulės 1 variklių gamykla, kurioje dirba daugiau nei 600 žmonių.

Taigi mes visi atstovaujame kokiai nors daliai automobilių pramonės, ir žinome apie jos finansines problemas. Tačiau iš tikrųjų į šią padėtį juos įstūmėme mes, gerais laikais priimdami reglamentą po reglamento, nesitikėdami, kad padėtis gali šiek tiek pablogėti. Automobilių pramonė negali susitvarkyti su mūsų priimtais reglamentais.

Dėkoju už papildomą laiką. Žinau, kad kalbos pradžia kainavo man keletą sekundžių.

  Pirmininkė. − Jums pavyko čia perkelti Daventrio papročius. Manau, kad jūs ir du jūsų kolegos po šito man, ko gera, esate skolingi priešpiečius.

  Syed Kamall (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, du mano kolegos ir aš būtume laimingi, jei galėtume nupirkti priešpiečius jums ir dviem kolegoms iš kitos pusės, nors nesu tikras, ar džiaugtumėtės mūsų kompanija labiau nei džiaugiatės mūsų kalbomis.

Visi žinome, kaip sudėtinga daugumai pramonės šakų gauti kreditą. Yra daug perspektyvių įmonių, kurios prieš kredito krizę būtų uždirbusios fantastinį pelną. Iš tikrųjų problema yra kredito prieinamumas, o ne jų verslo modeliai. Kita vertus, yra daugybė įmonių, kurios daugelį metų yra ties žlugimo riba ir kurios yra ramstomos valstybės arba dirba nuostolingai.

Įvertinę Amerikos pavyzdį, kai pagalba buvo suteikta kai kuriems iš pačių neefektyviausių gamintojų, kurie neatsižvelgė į laiką, užtikrinkime, kad šios klaidos nebūtų kartojamos ir valstybės pagalba ar bet kokia kita pagalba nebūtų teikiama įmonėms, kurios neturi ilgalaikių perspektyvų. Žinoma, privalome užtikrinti ilgalaikes perspektyvias darbo vietas, tačiau užtikrinkime ir tai, kad nebūtų remiamos žlungančios įmonės.

  Neena Gill (PSE). - Gerb. pirmininke, jūs nenustebsite, kad aš pritariau pranešimui dėl automobilių pramonės ateities; kai kurie apie šį sektorių kalba blogai, tačiau man šis sektorius yra svarbiausias gamybos sektorius regionuose, pvz., mano regione Vakarų Midlende.

Šio sektoriaus gamyba sudaro 20 proc. Europos gamybos. Manau, ši pramonės šaka – sektoriaus pasikeitimo pavyzdys; tai mačiau savo akimis per neseniai vykusį apsilankymą Kasl Bromidže esančioje „Jaguar Land Rover“ gamykloje; man iš tikrųjų paliko įspūdį profesinių sąjungų įžvalgumas ir jų santykiai su valdyba, kuriais siekiama užtikrinti nuolatinius mokslinius tyrimus ir žaliųjų transporto priemonių kūrimą.

Aš taip pat raginau Komisiją pritarti JK vyriausybės paramai, skiriamai automobilių pramonei, ir džiaugiuosi, kad tai įvyko. Tačiau būsimuose ES teisės aktuose dėl motorinių transporto priemonių turime nustatyti geresnį reguliavimą ir principus.

Per šį ekonomikos nuosmukį pramonę turime vertinti visapusiškai. Automobilių dalys yra tokios pačios svarbios, kaip ir pati automobilių pramonė, todėl turi būti užtikrinta ir tiekimo grandinės ateitis. Praėjusią savaitę lankiausi „Michelin“ padangų gamykloje, įsikūrusioje Stouke, ir man vėl padarė įspūdį mokslinių tyrimų ir plėtros fondas ir pastangos gerinti padangų efektyvumą, siekiant ekologinio ir socialinio tvarumo. Beveik nėra prasmės padėti didžiausioms pramonės šakoms tinkamai neremiant mažų įmonių, esančių tiekimo grandinės pradžioje.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Sarah Ludford (A6-0143/2009)

  Guy Bono (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už rekomendaciją „Bendrieji konsuliniai nurodymai: biometriniai duomenys ir prašymai gauti vizą“, kurią pateikė Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė iš Didžiosios Britanijos, baronienė S. Ludford.

Šis per antrąjį svarstymą pasiektas susitarimas patvirtina mūsų ketinimus į Europos vizų informacinę sistemą įtraukti biometrinius duomenis. Bendrieji konsuliniai nurodymai galų gale užtikrina, kad visos valstybės narės vizas beveik 100 valstybių piliečiams išduos remdamosi panašiais kriterijais ir aplinkybėmis.

Taigi šis tekstas vertingas tuo, kad juo nustatomos pagrindinės Europos piliečių apsaugos priemonės, taip pat nuostatos, kuriomis užtikrinama pagarba privačiam gyvenimui ir trečiųjų šalių piliečių duomenų apsauga.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Biometriniai duomenys gali apsunkinti pasų ir kelionės dokumentų klastojimą, ir taip padėti kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir nelegalia imigracija. Tačiau tai įmanoma tik tokiu atveju, jei biometriniai duomenys yra teisingai įrašomi. Šioje srityje vis dar yra problemų. Šiuo metu internete programišiai giriasi, kaip lengva Vokietijos registracijos formose padirbti pirštų antspaudus, atkreipdami dėmesį į tai, kad jei tapatybės kortelės bus sumažintos iki kreditinės kortelės formato, nuotraukos gali būti skaitmeniniu būdu apdorojamos – dėl to biometrinius duomenis gali būti sunku skaityti; todėl dėl šių technologijų kyla abejonių. Bet kuriuo atveju, naudojant biometrinius duomenis turi būti užtikrinta eilinių piliečių duomenų apsauga. Šiuo požiūriu šiam pranešimui pritariu.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Nuodugniai išnagrinėjęs rekomendaciją antrajam svarstymui dėl bendrųjų konsulinių nurodymų, susijusių su biometriniais duomenimis ir prašymais gauti vizą, nusprendžiau jai pritarti. Iš tikrųjų manau, kad S. Ludford pranešimu siekiama palengvinti prašymų gauti vizą organizavimą, priėmimą ir nagrinėjimą; tai labai pagirtina.

- Pranešimas: Esko Seppänen (A6-0109/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Nemanau, kad galiu visiškai pritarti E. Seppäneno pranešimui dėl Bendrijos garantijos Europos investicijų bankui dėl nuostolių, patirtų dėl paskolų ir paskolų garantijų projektams, vykdomiems ne Bendrijoje, tačiau neketinu ir balsuoti prieš. Todėl nusprendžiau susilaikyti.

- Pranešimas: Marian-Jean Marinescu (A6-0002/2009) – (FR)

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − Nors Maltos ir Gozo salos teritorijų atžvilgiu yra mažiausia ES valstybė, ji kontroliuoja labai didelę oro erdvę. Manau, kad svarbu spręsti aviacijos sistemos veikimo ir tvarumo problemas. Kaip pažymėjo Transporto ir turizmo komitetas, pagrindinė mintis yra ta, kad veiksmingiausiai ir efektyviausiai bendrą Europos dangų galima sukurti naudojant direktyvinį principą. Tačiau, kadangi niekada nebuvo įmanoma užtikrinti politinio pritarimo tokiam principui, turi būti siekiama pagreitinti procesus, pradėtus remiantis direktyviniu principu.

Turime užtikrinti, kad planuota Eurokontrolės reforma įvyktų prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Taip pat, atsižvelgiant į SESAR (Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa) plėtojimo etapą, turi būti siekiama sukurti bendrą dangų.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Pritariu M. Marinescu pranešimui, nes dėl ES plėtros politikos ir aktyvios kaimynystės politikos, Europos aviacijos rinka išsiplėtė iki 37 šalių.

Bendrosios aviacijos rinkos sukūrimas leidžia ES tapti pasauline veikėja. 2000 m. pradėta vykdyti bendro Europos dangaus (BED) iniciatyva, pagal kurią oro eismo valdymas buvo priskirtas bendrajai transporto politikai. Siekiant Europos oro transporto konkurencingumo, būtina visą sistemą apimanti koncepcija – bendra vizija ir patikimais teisiniais pagrindais paremti tikslai ir technologijos.

Šiuo požiūriu Komisija pateikė paketą pasiūlymų, kurių kai kurie aspektai gali būti tobulinami, pvz., šalių priežiūros institucijų funkcinio nepriklausomumo užtikrinimas ir visų šalių įtraukimas. Siekiant BED tikslų, būtinas politinis, socialinis ir techninis bendradarbiavimas.

Kaip ir pranešėjas, manau, kad Komisija daugiausiai dėmesio turėtų skirti kiekybiškai įvertinamiems ir pasiekiamiems Bendrijos lygmens uždaviniams nustatyti. Šiuose uždaviniuose daugiausiai dėmesio turi būti skiriama visos opioms sritims – saugai, aplinkai, pajėgumams ir sąnaudų efektyvumui.

  Guy Bono (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už pranešimą dėl Europos aviacijos sistemos veikimo ir tvarumo, kurį pristatė kolega Parlamento narys iš Rumunijos M. Marinescu.

Šis tekstas yra dalis paketo „Bendras dangus II“, juo siekiama pagerinti Europos aviacijos sistemos veikimą.

Juo sudaromos sąlygos reaguoti į kelis nuogąstavimus: nuogąstavimus dėl aplinkos – įgyvendinant priemones, leidžiančias sumažinti taršą CO2 dujomis; nuogąstavimus dėl veikimo – pagerinant oro eismą didinant pajėgumus ir optimaliai planuojant oro maršrutus; Europos visuomenės nuogąstavimus dėl saugumo – įvairius veikėjus raginant bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus.

Šis pranešimas, pateiktas po paketo „Bendras dangus I“, vertingas tuo, kad jame pateikta dinamiška dabartinių iššūkių vizija ir siūlomi ilgalaikiai sprendimai dėl veiksmingo aviacijos sektoriaus modifikavimo.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už kolegos Marian-Jean Marinescu pranešimą, nes šis teisės aktų paketas skirtas Europos aviacijos sistemos veikimui ir tvarumui pagerinti. Efektyvesnis reguliavimas reiškia trumpesnius skrydžius, trumpesnį eismo sulaikymą ir mažesnį degalų sunaudojimą.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už Europos aviacijos sistemos veikimą ir tvarumą. Oro eismo valdymas įtrauktas į bendrąja transporto politiką nuo 2004 m., remiantis Bendro Europos dangaus reglamentu. Po plėtros Europos aviacijos rinka išsiplėtė iki 37 šalių; tai leido ES tapti pasauline veikėja. Todėl, siekiant reaguoti į šią padėtį, buvo būtinas skubus atnaujinimas.

Pagrindinis bendro Europos dangaus aspektas – funkcinių oro erdvės blokų (angl.. FAB), labiau pagrįstų eismo srautais, o ne valstybių sienomis, sukūrimas. Turi būti įmanoma sumažinti esamą blokų ir kontrolės centrų skaičių nuo 60 iki 15–20.

Tai ne tik atitiktų bendros Europos koncepciją, bet ir padėtų sutaupyti laiko, pinigų ir degalų. Praeityje dėl oro erdvės fragmentacijos skrydis būdavo vidutiniškai 49 km ilgesnis nei reikia. Komisija tikisi, kad tarša CO2 dujomis bus sumažinta 7–12 proc. Funkciniai oro erdvės blokai būtini, nes jie suteikia galimybę kelių valstybių narių oro eismo kontrolės sistemas sujungti į vieną Europos transporto sistemą. FAB koordinatorius turėtų būti priskirtas prie į TEN koordinatorių.

  David Martin (PSE), raštu. − Pritariu šiame pranešime pateiktam pripažinimui, kad turi būti pagerintas skrydžių efektyvumas ir kuo labiau sumažintas eismo sulaikymas. Teigiamai vertinu oro eismo valdymo uždavinių nustatymą; tai turėtų padaryti aviacijos tinklą efektyvesnį ir užtikrinti pažangą aplinkos ir ekonomikos srityse.

  Nicolae Vlad Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš balsavau už kolegos Marian-Jean Marinescu pranešimą, skirtą Europos aviacijos sistemos veikimui ir tvarumui pagerinti.

Dėl bendro Europos dangaus iniciatyvos per pastaruosius metu išaugo ir išsivystė bendroji aviacijos rinka. Tačiau labai nedidelė pažanga buvo padaryta kalbant apie Europos maršrutų struktūros projektavimo ir naudojimo efektyvumą; dėl to oro erdvės naudotojai ir keleiviai turi nereikalingų sąnaudų.

Teigiamai vertinu Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama nustatyti privalomus uždavinius oro navigacijos paslaugų teikėjams, Europos tinklo valdymo funkcijas, kurios užtikrintų valstybių narių tinklų suderinimą, ir aiškius veikimo pagerinimo terminus valstybėms narėms.

Sveikinu Marian-Jean Marinescu pateikus šio pranešimo projektą.

Teigiamai vertinu pranešėjo pasiūlymus parengti iniciatyvą dėl visą sistemą apimančios saugumo koncepcijos, kuria siekiama oro transporto saugumo ir tvarumo.

Pritariu pranešėjo iniciatyvai, kurioje kalbama apie visišką mokesčių skaidrumą. Nustatytos sąnaudos turėtų būti suderintos su suartėjimo kriterijais, pagrįstais veikimo gerinimo schema.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. − (IT) Aš balsavau už M. Marinescu pranešimą dėl Europos aviacijos sistemos veikimo ir tvarumo.

Pritariu pranešėjo nuomonei, kad būtina persvarstyti bendro Europos dangaus (BED) teisinius pagrindus, nes nuo šios iniciatyvos pradžios 2000 m. ji neatnešė lauktų rezultatų; kalbu apie didesnį skrydžių efektyvumą. sąnaudų mažinimą, fragmentacijos mažinimą ir apie bendrą efektyvumo trūkumą oro transporto sistemoje. Šis efektyvumo trūkumas bendro Europos dangaus naudotojams kainuoja daug sąnaudų – pinigų, laiko ir degalų.

Taip pat manau, kad turime siekti, kad teisės aktai būtų persvarstomi atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus, kuriais, be kita ko, siekiama valstybių narių priežiūros institucijų nepriklausomybės, saugumo reikalavimų suderinimo, bendro Europos skrydžių informacijos regiono sukūrimo, ir, galiausiai – tai ne mažiau svarbu – didesnio socialinių partnerių įtraukimo į sistemos koncepciją. Sakau tai todėl, kad, mano nuomone, esamos techninės ir politinės kliūtys gali būti įveiktos, ir šios iniciatyvos ambicingi tikslai gali būti pasiekti tik pasiekus platų sutarimą dėl pagrindinių nuostatų.

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. − (SV) Pranešime pabrėžiama, kad integruota sistema suteiks daugiau saugumo, padės efektyviau naudoti oro erdvę ir sutrumpins laukimo eilėje laiką. Sistema pagrįsta prielaida, kad oro eismas darysis vis intensyvesnis, tačiau aš vis tiek balsavau už šį pranešimą, nes teigiami aspektai nusveria neigiamus. Mes, Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas imsimės energingų veiksmų prieš oro transportą kitomis priemonėmis, pvz., pasiūlymais dėl įvairių aplinkos ir transporto mokesčių.

- Pranešimas: Marian-Jean Marinescu (A6-0515/2008)

  Jaromír Kohlíček (GUE/NGL), raštu. – (CS) Bendro Europos dangaus iniciatyva yra Europos valstybių bandymas pagerinti civilinės aviacijos eismo oro erdvėje pajėgumus. 2000 m. pirmą kartą bandyta sukurti bendrai kontroliuojamus Europos oro erdvės funkcinius blokus. Čekija pasirašė Konvenciją dėl vidutinio aukščio oro eismo virš Vidurio Europos valdymo; tuo metu aš buvau pranešėjas šios konvencijos klausimais Čekijos Parlamente. Kaip viename savo pranešimų pažymi M. Marinescu, šios sutartys nebuvo vykdomos taip, kaip numatyta. Įvairios šalys sutarties, kurios klausimu buvau pranešėjas, atsisakė, motyvuodamos tuo, kad ji paseno. Pagal Šeštąją pagrindų programą buvo pradėta plati programa dėl oro eismo kontrolės virš visos Europos plėtros, pavadinta SESAR; šio projekto rezultatus planuojama įgyvendinti laipsniškai, pradedant nuo 2014 m. Todėl pranešimuose, kuriuose nagrinėjama bendro Europos dangaus iniciatyva, pateikiamas toks pat tvarkaraštis. GUE/NGL frakcija kritiškai vertina spaudimą, kuriuo siekiama, kad atitinkamoje srityje (oro transporto) būtų liberalizuotos paslaugos, ir ypač kritiškai vertina, tai, kad pranešimuose veiklos pelningumas laikomas svarbesniu nei saugumas.

Taip pat prieštaraujame tam, kad išskirtinis dėmesys teikiamas oro eismo valdytojams, nes pokyčiai paveiks visus, dirbančius oro eismo kontrolės sektoriuje. Galiausiai prieš keičiant būtina vykdyti plačias konsultacijas su darbuotojų organizacijomis.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už pranešimą dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų.

Oro eismo valdymas įtrauktas į bendrąja transporto politiką nuo 2004 m., remiantis Bendro Europos dangaus reglamentu. Po plėtros Europos aviacijos rinka išsiplėtė iki 37 šalių; tai leido ES tapti pasauline veikėja. Todėl, siekiant reaguoti į šią padėtį, buvo būtinas skubus atnaujinimas.

Antruoju paketo pranešimu išplečiama taikymo sritis – suderinama aerodromų ir jų operatorių kontrolė. Ši nauja taisyklė taikoma ir Austrijos aerodromams.

Gerai tai – ypač ekonomikos krizės laikais – kad kai kuriais Parlamento pakeitimais tose srityse, kuriose be naudotojo mokesčių galimi kiti investicijų šaltiniai, griežtomis sąlygomis leidžiamos išankstinės išmokos už infrastruktūros projektus. Tai labai padės išgyventi šią ekonomikos krizę.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, pritariu M. Marinescu pranešimui dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų, nes jis atitinka platesnę bendro Europos dangaus iniciatyvos koncepciją, kuriai jau esu pareiškęs paramą.

Pritariu pranešėjui, kad, siekiant spręsti būsimas aviacijos rinkos problemas, pirmiausia oro saugumo srityje, būtina nustatyti Europos lygmens suderintų taisyklių sistemą. Šiuo metu yra daug valstybių saugumo procedūrų skirtumų, kuriuos, atsižvelgiant į Komisijos pasiūlymus, būtų gerai panaikinti – ypač tuos, kurie susiję su Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) kompetencija; tai būtų svarbi Europos oro transporto saugumo gerinimo priemonė.

Tačiau norėčiau pritarti M. Marinescu, kuris teigia, kad šias priemones būtina taikyti proporcingai – naudotis vietos kompetencija, užtikrinti EASA ir Eurokontrolės bendradarbiavimą, kad būtų išvengta biurokratinės naštos ir neefektyvaus funkcijų ir atsakomybės sričių dubliavimosi.

- Pranešimas: Kartika Tamara Liotard (A6-0512/2008)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Pritariu Komisijos pasiūlymui iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 258/97 dėl naujų maisto produktų ir naujų maisto komponentų, kuriuo siekiama supaprastinti ir centralizuoti naujų maisto produktų leidimų suteikimo ir pateikimo į rinką procedūras.

Patvirtinus naują reglamentą, bus apsaugoti vartotojai – nustatant aukštą maisto saugos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygmenį, tuo pat metu laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

Komisijos pasiūlymu siekiama leidimų suteikimo procedūrą padaryti veiksmingesnę ir skaidresnę, taip pat geriau ją įgyvendinti. Tai padės geriau įgyvendinti šį reglamentą ir suteiks vartotojams daugiau galių ir galimybių – jie turės daugiau informacijos.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl naujų maisto produktų, nes ja supaprastinama naujų maisto produktų leidimų suteikimo ir pateikimo į rinką procedūra. Ji leidimų suteikimo procedūrą padaro veiksmingesnę ir skaidresnę; taip vartotojams suteikiama daugiau galimybių priimti informacija pagrįstus sprendimus.

Reikia pabrėžti, kad nauji maisto produktai turi būti pateikiami į rinką tik tuo atveju, jei jie saugūs vartotojams ir jų neklaidina. Be to, kai nauji maisto produktai pakeičia kitus maisto produktus, jie negali būti mitybos požiūriu prastesni.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes balsavome už šį pranešimą, nes jame teigiamai vertinamas naujų maisto produktų klausimas, ir į jį neįtraukti prasčiausi dešinės pasiūlymai dėl GMO.

Kaip sakėme Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, genetiškai modifikuoti organizmai turi būti išbraukti, o nauji maisto produktai neturi kelti jokio pavojaus žmonių sveikatai ir klaidinti vartotojų. Taip pat, jei jie vartojami kaip kitų maisto produktų pakaitalas, jie negali būti vartotojo mitybos požiūriu prastesni.

Pranešėjo nuomone, šiuo nauju reglamentu dėl naujų maisto produktų siekiama aukšto maisto saugos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygmens, tuo pat metu laikantis atsargumo principo, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. Visi kiti tikslai yra ne tokie svarbūs.

Be to, nauji maisto produktai neturi kelti pavojaus ar klaidinti vartotojų. Kai nauji maisto produktai pakeičia kitus maisto produktus, jie negali būti vartotojo mitybos požiūriu prastesni.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už Kartikos Tamaros Liotard pranešimą dėl didesnės naujų maisto produktų saugos.

Mums reikia griežtesnių naujų maisto produktų, pvz., produktų, pagamintų iš klonuotų gyvūnų mėsos, patvirtinimo ir nanotechnologijų naudojimo reikalavimų.

Sąvoka „nauji maisto produktai“ apima daug maisto produktų, gaminamų naudojant modernius metodus, kurie Europos rinkoje labai menkai žinomi, taip pat maisto produktus, kurių Europos vartotojai paprasčiausiai nežino. Tačiau ši sąvoka apima ir produktus, pagamintus iš klonuotų gyvūnų, kurių vartojimo ilgalaikiai padariniai šiuo metu mažai ištirti. Nuo 1997 m. gauta daugiau nei 100 prašymų patvirtinti naujus maisto produktus; daugiau nei 20 prašymų patvirtinta.

Pritariu, kad iš klonuotų gyvūnų mėsos pagamintiems maisto produktams būtų nustatytas atskiras reglamentas, ir kad, kol jis neįsigaliojo, būtų sustabdytas naujų patvirtinimų galiojimas. Maisto produktai, kuriuose yra nanomedžiagų, turi būti uždrausti iki tol, kol būtų rastas suderintas su gyvūnų apsauga ir saugus įvertinimo būdas. Jei tokie produktai bus pateikiami į rinką, jie turi būti ženklinami taip, kad visa informacija apie jų kilmę tiesiogiai atkreiptų vartotojo dėmesį.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. − (DE) Dabar kiekvienam turi būti aišku, kad per patvirtinimo procedūrą pateikti dokumentai dažnai yra pagražinti ir kad juose pateiktos išvados nėra ilgalaikės. Šiuo metu, kai atkakliai ir skrupulingai bandoma sukurti genetiškai modifikuotų grūdų monopoliją, skamba pavojaus varpai dėl klonuotų gyvūnų mėsos.

Bet kuriuo atveju, klonuoto gyvūno mėsos naudojimo padariniai, įskaitant jos sąveiką su genetiškai modifikuotais pašarais, pesticidais ir branduoline spinduliuote, negali būti prognozuojami. Be to, klonai būtų nesuderinami su ES gyvūnų gerovės teisės aktais. Iš esmės gyvūnų klonavimo maisto gamybai turi būti atsisakyta, tačiau jei jis vykdomas, turi būti atitinkamas ženklinimas, kad piliečiai galėtų laisvai nuspręsti. Dėl to balsavau už K. Liotard pranešimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už K. Liotard pasiūlymą dėl naujų maisto produktų. Sutinku su jos teiginiu, kad visais atvejais būtina užtikrinti aukštą maisto saugos, vartotojų apsaugos, aplinkos apsaugos ir gyvūnų sveikatos apsaugos lygmenį, tuo pat metu laikantis atsargumo principo. Taip pat teigiu, kad būtina, kad nauji maisto produktai nekeltų pavojaus vartotojų gyvybėms ir jų neklaidintų, nes piliečių sveikatai ir apsaugai kiltų didelė grėsmė.

- Pranešimas: Johannes Blokland (A6-0045/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. – (IT) Jei Monrealio protokole, kuris įsigaliojo prieš 20 metų ir kurį pasirašė 193 valstybės, nebūtų uždrausta naudoti produktus, kurie prisideda prie ozono sluoksnio mažėjimo, Žemę butų ištikusi katastrofa.

Pagrindinės medžiagos, dėl kurių atmosferoje plonėja ozono sluoksnis, yra halogeniniai angliavandeliai – 1928 m. sukurtos cheminės medžiagos, naudojamos kaip šaltnešiai. 1980 m., kai buvo pastebėta ozono skylė, mokslininkai nustatė, kad šios cheminės medžiagos, kurios yra beveik neaktyvios žemės paviršiuje, gali sąveikauti su atmosferoje esančiomis ozono molekulėmis, ir naikina sluoksnį, kuris yra ekranas, apsaugantis nuo pavojingų ultravioletinių spindulių. Siekiant šią padėtį ištaisyti, 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas; jis įsigaliojo po dvejų metų.

Aišku viena – padarėme viską, kad mūsų oras būtų netinkamas kvėpuoti. Per šį laikotarpį svarbų vaidmenį suvaidino pažanga; mums buvo pateikta prekių ir paslaugų, kurios per kelis pastaruosius dešimtmečius prisidėjo prie laipsniško mūsų klimato sistemos būklės blogėjimo. Šiltnamio efektas, skylė ozono sluoksnyje ir klimato kaita – tik keli iš reiškinių, kuriems kuo greičiau turime skirti daugiausiai dėmesio, nes jie tiesiogiai susiję su mūsų piliečiais ir ateities Europos vaikais. Todėl pritariu šiam pranešimui.

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Kadangi pagrindiniai šio persvarstymo tikslai yra supaprastinti ir išdėstyti nauja redakcija reglamentą ir tuo pat metu sumažinti nereikalingą administracinę naštą, taip vykdant Komisijos įsipareigojimą siekti geresnio reglamentavimo, užtikrinti atitiktį Monrealio protokolui, pataisytam 2007 m., užtikrinti, kad būtų sprendžiamos ateityje iškilsiančios problemos, siekiant užtikrinti ozono sluoksnio atsikūrimą laiku ir išvengti neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir ekosistemoms, aš balsuoju už šį teisės aktą.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Aš balsavau už Europos Parlamento teisėkūros rezoliuciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Šis naujos redakcijos reglamentas – pagrindinė Bendrijos priemonė, užtikrinanti Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų laikymąsi. Ji užtikrina ne tik didesnę apsaugą nuo kenksmingos ultravioletinių spindulių spinduliuotės, bet ir šilnamio efekto mažinimą. Europos Sąjunga, kaip ir anksčiau, turėtų išlaikyti šios srities lyderės pasaulyje poziciją.

  Jörg Leichtfried (PSE), raštu. − (DE) Balsuoju už pranešimą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.

Tai reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nauja redakcija, kuri yra pagrindinė Monrealio protokolo, kuriuo reikalaujama laipsniškai nutraukti ozoną ardančių medžiagų naudojimą, perkėlimo priemonė. Pagrindinis tikslas – laikytis 2007 m. protokolo nuostatų, ir taip užtikrinti ozono sluoksnio atkūrimą ir išvengti žalingo poveikio žmogaus sveikatai ir ekosistemoms.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už J. Blockland pranešimą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Pritariu projekto tikslams apsaugoti stratosferos ozono sluoksnį ir išvengti klimato kaitos, nes uždraustos medžiagos turi ne tik svarbų ozono ardymo potencialą (angl. ODP), bet ir visuotinio atšilimo potencialą (angl. GWP).

Be to, pritariu pateiktiems pakeitimams, kuriais siekiama toliau gerinti šios srities reguliavimą, kad ES galėtų pati nustatyti dar ambicingesnius tikslus ir tapti pasaulio lydere.

  Flaviu Cćlin Rus (PPE-DE), raštu. − (RO) Aš balsavau už Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos projektą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (nauja redakcija) (COM(2008)0505 – C6-0297/2008 – 2008/0165(COD)), nes manau, kad tarša ozoną ardančiomis medžiagomis turi būti sumažinta ar netgi nutraukta, kad gyvybė Žemėje galėtų vystytis normaliomis sąlygomis. Imdamiesi šių veiksmų vykdome savo pareigą dabarties kartai ir ateities kartoms.

- Pranešimas: Kyösti Virrankoski (A6-0104/2009)

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Be to, kad pranešime abejojama būtinybe užtikrinti, kad Bendrijos finansiniai ištekliai būtų naudojami tinkamai ir laiku (tai visiškai nėra užtikrinama), jame pateikiami keli klaidingi ir per daug neaiškūs teiginiai.

Pvz., reikėtų išaiškinti, kad „ribotus“ išteklius nustato ES. Kalbant konkrečiau, juos nustato vadinamosios šešių valstybių laiško šalys, kurios nustato Bendrijos biudžeto dydį, kuris lygus 1 proc. BVP.

Taip pat reikėtų išaiškinti, ką reiškia „neigiami prioritetai“ ir „teigiami prioritetai“, be kurių neįmanoma suprasti principo, kad „tam tikrų klausimų reikia atsisakyti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama svarbiausiems prioritetams“.

Jei „neigiami prioritetai“ reiškia, pvz., vadinamuosius naujuosius prioritetus – neoliberalios Lisabonos strategijos, saugumo politikos „Europos tvirtovė“ (angl. Fortress Europe) įgyvendinimą ar ES militarizavimą, mes visiškai su jais sutinkame. Tačiau jei šie aspektai yra vadinamieji teigiami prioritetai, ir „bendrieji daugiamečiai ir strateginiai tikslai“ (iš tikrųjų jie tokie ir yra), tada mes ryžtingai balsuojame prieš.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavime dėl K. Virrankoski pranešimo dėl VGBS-VGV metodo, kaip biudžeto išteklių skirstymo priemonės nusprendžiau susilaikyti.

Visiškai sutinku su pranešėju dėl visiškos būtinybės teikti aiškią informaciją apie rezultatus ir išteklius, kurių prireikė jiems pasiekti, taip pat dėl būtinybės visiškai išsamiai informuoti piliečius apie Europos Sąjungos politinių programų kainą. Tačiau nesu tikras, ar aptariama sistema gali padėti šią problemą išspręsti, todėl nebalsuoju nei už, nei prieš ją.

- Pranešimas: Reimer Böge (A6-0110/2009)

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai pritaria R. Böge pranešimui; ypač teigiamai vertiname pranešėjo pasiūlymą padaryti biudžetą lankstesnį, ir pritaikyti jį geriau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes. Manome, kad jo pasiūlymas dėl penkerių metų finansinės perspektyvos būtų teigiamas žingsnis. Taip pat teigiamai vertiname tai, kad jis pripažįsta „1 proc. BNP“ ribą; pabrėžiame, kad, jei ši formulė atspindės mažėjančias valstybių narių BNP, bus būtina į tai atsižvelgti ES biudžete.

Tačiau pakartojame savo abejones Lisabonos sutartimi, kuriai prieštaraujame, taip pat didesniam BUSP finansavimui. Apgailestaujame, kad pranešėjas nepasinaudojo galimybe priminti Tarybai ir Komisijai apie jų įsipareigojimus (kurie nustatyti 2006 m. tarpinstituciniame susitarime) laiku ir tinkamai patvirtinti ES lėšas, išleistas pagal bendro valdymo susitarimus.

  John Attard-Montalto (PSE), raštu. − 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra nėra nei praktiška, nei reali, nes nėra aiškumo dėl šių klausimų: Lisabonos sutarties ratifikavimo proceso, šios Parlamento kadencijos pabaigos, Europos rinkimų rezultatų ir naujos Komisijos skyrimo esamomis ekonominėmis aplinkybėmis.

Visiškai pritariu teiginiui, kad naujo Parlamento ir Komisijos neatidėliotinas uždavinys – ambicingas biudžeto persvarstymas.

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsuoju už.

2007 m. birželio mėn. buvo vėl pradėta kurti Europos Sąjungos institucijų ateitis – kai 27 valstybės narės nusprendė sušaukti tarvyriausybinę konferenciją siekiant, remiantis Kosntitucijos projektu, parengti naują sutarties projektą. Jei ratifikavimo procedūros vyks kaip planuota, naujoji sutartis gali įsigalioti 2009 m. viduryje – tuo pat metu, kai vyks Europos rinkimai. Jei ratifikavimo procesas sustos, tai turės neprognozuojamų padarinių Europos projektui. Todėl persvarstymo procese reikia atsižvelgti į šias naujas aplinkybes.

Jei bus laikomasi Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatyto tvarkaraščio, naujo Parlamento rinkimai (2009 m. birželio mėn.) ir naujos Komisijos skyrimas turėtų vykti 2009 m. antroje pusėje; tokiu atveju, siekiant išvengti sumaišties, tarpinstitucinės diskusijos dėl persvarstymo galėtų būti atidėtos.

Manau, kad šis Parlamentas padarė didelį įnašą – per Laikinojo komiteto dėl išsiplėtusios ES 2007–2013 m. politikos iššūkių ir biudžeto lėšų darbą, metinius biudžetus ir atitinkamą teisėkūros darbą. Todėl INI pranešime, baigiančio kadenciją Parlamento palikime, turi būti atspindėti ne tik iki šiol pasiekti laimėjimai, bei ir esami trūkumai.

  Katerina Batzeli (PSE), raštu. – (EL) 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra vertintina kaip kompromisas 2005 m. sprendimo atžvilgiu, ir dabartinėje padėtyje, dėl ekonomikos krizės, gali būti laikoma reikalinga. Tačiau jokiomis aplinkybėmis ji negali būti pretekstas perskirstyti valstybėms narėms ir politikos sritims, pvz., struktūriniams fondams ir bendrajai žemės ūkio politikai, skirtas lėšas, nes šios politikos sritys užtikrina sanglaudą, užimtumą, teritorinę konvergenciją ir skatina viešojo ir privačiojo sektoriaus išlaidas.

Mūsų prioritetas turi būti esamos politikos, pvz., struktūrinio fondo politikos, kurios įgyvendinimas dėl lėšų trūkumo taip pat atidedamas, gilinimas ir geresnis valdymas, taip pat investicijų į žaliąją plėtrą skatinimas, kuris esamoms Bendrijos politikos sritims suteiks kitą plėtros aspektą.

Tačiau privalome siekti, kad naujos politinės programos dėl aplinkos ir klimato apsaugos ir kovos su ekonomikos krize programos būtų nustatytos padidinant Bendrijos biudžeto, kuris išliko stabilus net po didžiausios ES plėtros, išteklius. Europa privalo išdrįsti padidinti bendrosios Bendrijos politikos išteklius, ir savęs neapriboti išteklių perskirstymu tarp senų ir naujų politikos sričių.

  Charlotte Cederschiöld, Christofer Fjellner, Gunnar Hökmark ir Anna Ibrisagic (PPE-DE), raštu. − (SV) Mes balsavome už 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą, nes joje aiškiai raginama sukurti daugiau skaidrumo ir nustatyti aiškesnį ryšį tarp nustatytų prioritetų ir rezultatų.

Priešingai, nei teigiama pranešime, manome, kad vieno procento modelis yra geras. Manome, kad biudžeto ribojimas yra labai svarbus.

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tai svarbus Parlamento pranešimas savo iniciatyva, kuriuo siekiama nustatyti diskusijas ne tik dėl esamos, bet pirmiausia dėl kitos daugiametės finansinės programos. Jame iškelta daug klausimų, kurių šiame paaiškinime dėl balsavimo aptarti neįmanoma.

Kaip sakėme, nors ir nuosaikiai, pranešime išdėstomi keli svarbūs teiginiai, kurie atitinka tai, ką sakome jau ilgą laiką: dabartinis Bendrijos biudžetas yra mažesnis nei reikia; kiekvienais metais biudžetas sumažinamas didele suma (2007–2009 m. – apie 29 mlrd. EUR). Tačiau už šią padėtį atsakingi subjektai – Europos Komisija ir biudžeto valdymo institucijos – Parlamentas ir Taryba – tai slepia. Todėl Parlamentas dabar negali atsisakyti atsakomybės.

Parlamentas taip pat pažymi, kad „papildomos politikos kryptys neturėtų keisti dabartinės DFP pagrindinių kategorijų pusiausvyros ar kelti pavojaus dabartiniams prioritetams“, nors dėl mūsų balsavimo prieš jis panaikino nuorodą į „dvi pagrindines politikos kryptis pagal 1 b ir 2 išlaidų kategorijas“ – atitinkamai, konvergenciją ir žemės ūkį bei žuvininkystę. Kita vertus, jis pabrėžė „naujus prioritetus“. Kitais žodžiais – neoliberalius Lisabonos strategijos tikslus (įskaitant vadinamąją viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystę), klimato kaitą ir ES militarizavimą.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš R. Böge pranešimą dėl 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros.

Esu nusivylęs, kad patvirtintos ne visos naujos kartos programos, susijusios su 2007–2013 m. finansine programa, ypač kalbant apie svarbią Galileo programą, kuriai skirta nepakankamai lėšų, taip pat pagrindinių teisių ir teisingumo pagrindų programą. Siekiant per suteiktą laiką jas patvirtinti, iš tikrųjų reikėjo tvirtesnių įsipareigojimų.

Taip pat tikiuosi, kad Parlamentas turėtų labiau kontroliuoti Europos Sąjungos biudžetą – reguliariau ir griežčiau jį tikrinti, tai užtikrintų tinkamą viešųjų lėšų valdymą.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0141/2009 (EPS – Cariforum valstybės)

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes nebalsavome už tekstus dėl naujų partnerystės susitarimų su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalimis, neturtingiausiomis pasaulio šalimis.

Mūsų balsavimas nėra nukreiptas prieš šias šalis, kurios nusipelno tinkamos bendradarbiavimo ir plėtros politikos, kuri padėtų jų gyventojams įveikti skurdą, jų teritorijoms – neišsivystymą, o ekonomikoms – sunkumus. Jos taip pat nusipelno prekybos santykių, kuriais atsižvelgiama į konkrečią jų padėtį; tačiau reikia atsižvelgti ir į mūsų interesus, ypač mūsų atokiausių regionų, kuriems savo politikoje dėmesio neskyrėte, interesus.

Joms jūs siūlote susitarimus, kurie atitinka šventas ir neliečiamas Pasaulio prekybos organizacijos taisykles, kuriomis siekiama padaryti jas ultraliberalios globalizacijos dalimi. Jūs juos pasmerkiate javų eksportui (dėl to jie badauja) ir jų gerovės išnaudojimui, tai daro tarptautinės įmonės, kurios jau daug metų atstovauja ne kokiai nors konkrečiai šaliai, neturi pilietybės, yra anoniminės, ir siekia tik savo finansinių interesų.

Šios šalys turi teisę pasirinkti savo sienų atidarymo ir ekonomikų liberalizavimo spartą. Pasirinkime kitą kelią – protingą protekcionizmą ir abiem pusėms naudingus santykius. Reikalaujame, kad Prancūzija ir Europa rinktųsi šį kelią.

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Aš balsavau už rezoliuciją dėl EB ir Cariforum valstybių ekonominės partnerystės susitarimo. Kaltinimai, kad Karibų šalims buvo daromas spaudimas ir kad jos buvo priverstos pasirašyti susitarimą, yra melagingi. Tai pamačiau apsilankęs AKR šalių ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmajame regioniniame susitikime su Karibų jūros šalių atstovais.

Karibų šalių derybininkų ir institucijų atstovai aiškiai pabrėžė, kad susitarimą jie pasirašė laisva valia, įsitikinę, kad jis naudingas visoms šalims. Jie žinojo apie tam tikrą spaudimą, tačiau tai buvo spaudimas dėl laiko, ir tai paveikė visas šio susitarimo šalis. Be to, būtinybė pasirašyti naujus ekonominės partnerystės susitarimus buvo sprendimų, padarytų neatsižvelgiant į Europos Sąjungą, rezultatas. Be to, daugelį metų taip mano ir visuomenė.

  David Martin (PSE), raštu. − Teigiamai vertinu Komisija pažadą dėl lankstumo, kuris buvo duotas pereinant nuo laikinųjų prie visaverčių ESP, taip pat pažadą, kad svarbiausias derybų aspektas bus plėtra.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl CARIFORUM valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo.

Manau, kad EPS turi remiamas tvarus Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių vystymasis ir skatinamas jų dalyvavimas tarptautinėje prekyboje ir jų ekonomikų įvairinimas. Tačiau nemanau, kad šis susitarimas yra tinkamas, nes juo atitinkamoms šalims nepadedama sukurti savarankiškos ekonomikos, kuri save išlaikytų ir nepriklausytų nuo išorės pagalbos.

Be to, mano nuomone, šiame susitarime nustatytomis priemonėmis ir valdžios institucijos, ir vietos privatusis sektorius nepakankamai įtraukiami į jų regionų plėtros procesą.

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. − Labai svarbu, kad EPS būtų atsižvelgta į ypatingus kiekvienos AKR šalies poreikius. Dėl to balsavau prieš šį susitarimą. Čia diskutuojame apie EPS su CARIFORUM šalimis; CARIFORUM šalių parlamentams apie juos diskutuoti neleista. Manau, kad, gerbdami šiuos parlamentus, privalome susilaikyti nuo šios rezoliucijos priėmimo.

Taip pat svarbu pastebėti, kad Europos Komisija darė spaudimą AKR šalių vyriausybėms, kad jos pasirašytų laikinuosius susitarimus iki atsisakymo dokumento galiojimo pabaigos.

Iš tikrųjų svarbu, kad prieš šiuos klausimus patvirtinant ES, jie būtų išsamiai išnagrinėti ir apsvarstyti kiekvienoje AKR šalyje.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Pagal EPS, cukrus ir bananai, kuriuos tiekia AKR šalys, 10 metų negalės patekti į Prancūzijos atokiausių regionų rinkas (šis sprendimas gali būti atnaujintas); taip apsaugomi šie užjūrio žemės ūkio gamybos sektoriai.

Apsaugos straipsnis, pagal kurį leidžiama uždrausti importą, jei jis kenkia atokiausių regionų rinkai, turi būti patikslintas – siekiant sutrumpinti jo įgyvendinimo laikotarpį.

Dėl mūsų Parlamento prašymų per derybas buvo atsižvelgta į atokiausių regionų reikalavimus.

Atokiausių regionų socialinės ir profesinės srities veikėjai mano, kad Europos standartus atitinkantys gamybos apribojimai jiems kenkia, nes dėl jų jie tampa mažiau konkurencingi nei jų tiesioginiai konkurentai. Suprantu juos, tačiau, nepaisydamas to, raginu juos visiškai prisiimti atsakomybę už bendradarbiavimo su AKR šalimis procesą, kad remiantis bendrais tikslais būtų galima nustatyti abiem pusėms naudingus ir parama pagrįstus santykius.

Atokiausi regionai griežtai laikosi gynybinių pozicijų, tačiau priėmę tokias pačias, kaip ir jų konkurentai, sąlygas, jie turės labai daug naudos. Taip atsitiks, jei Europos Sąjunga iš tikrųjų užtikrins, kad būtų taikomi tinkami stebėsenos ir ginčų sprendimo metodai, skirti užkirsti keliui bet kokiai nesąžiningai konferencijai.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0148/2009 (EPS – Dramblio Kaulo Krantas)

  Philip Claeys (NI) , raštu. – (NL) Derybose dėl tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo su Dramblio Kaulo Krantu šis Parlamentas nori iškelti darbo vizų Dramblio Kaulo Kranto piliečiams išdavimo mažiausiai 24 mėnesiams klausimą. Šias vizas gavę Dramblio Kaulo Kranto piliečiai tada galės dirbti slaugytojais ir panašius darbus. Kad ir kaip tai vertintume, vis tiek tai yra dar vienas papildomas imigracijos kanalas; man tai yra visiškai pakankama priežastis balsuoti prieš šią rezoliuciją. Europoje jau yra milijonai bedarbių, o papildomas darbo jėgos importas iš trečiųjų šalių tik pagilins esamas problemas. Atitinkamus darbus gali puikiai dirbti ir mūsų darbuotojai.

  Hélčne Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. − (SV) Manome, kad svarbiausias mūsų įnašas į nuolatinės neturtingiausių pasaulio šalių plėtros skatinimą turėtų būti ES rinkų atvėrimas importui iš šių pasaulio dalių. Sprendimus dėl pagalbos, suderintos su siekiu skatinti laisvą prekybą, turi pradėti ir priimti atskiros valstybės narės, o ne ES. Jei ES vis dėlto siekia skirstyti ir kontroliuoti pagalbą, tai jokiu būdu neturi tapti prekybos su šalimis pagalbos gavėjomis sąlyga. Tačiau gali būti priimtinos nuostatos, skirtos jautrioms pramonės šakos besivystančiose šalyse laikinai apsaugoti. Tačiau iš principo mes turėtume vengti visų protekcionistinių nuostatų, galinčių pakenkti laisvosios rinkos prieigai.

Šiomis nuostatomis vadovavomės priimdami poziciją dėl pateiktų pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl prekybos susitarimų, kuriuos Komisija šiuo metu rengia.

Prieštaraujame netinkamiems teiginiams, kuriais siekiama tik padidinti Europos Parlamento poveikį prekybos politikai. Nepaisydami to, pasirinkome balsuoti už visas rezoliucijas, nes jos parodo, kokia svarbi yra nuolatinė prekyba tuo metu, kai stiprėja šaižus protekcionizmo vėjas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Dramblio Kaulo Kranto, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo.

Sutinku, kad Vakarų Afrikos valstybių muitinių sąjunga būtų labai naudinga Dramblio Kaulo Krantui, kuris yra šio regiono ekonomikos ir prekybos lyderis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Dramblio Kaulo Kranto regioninė prekyba sudaro tik mažą dalį visos Dramblio Kaulo Kranto prekybos, būtų gerai pagerinti regioninės prekybos ryšius – siekiant ilgalaikio ir tvaraus augimo.

Taip pat būtų gerai, kad Europos Sąjunga Dramblio Kaulo Krantui teiktų geresnės ir daugiau techninės ir administracinės pagalbos – siekiant užtikrinti, kad jo ekonomika būtų pritaikyta kuo geriau išnaudoti tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo privalumus.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0142/2009 (EPS – Gana)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš C. Fjellnerio pranešimą dėl Ganos, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, tarpinio ekonominės partnerystės susitarimo.

Taip yra todėl, kad manau, kad toks susitarimas su Gana gali kelti pavojų Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) sanglaudai ir regioninei integracijai, kurias turėtume remti, nes per vidutinį ir ilgą laiką jos labiausiai gali teigiamai paveikti vietos ekonomiką – dėl didesnių vietos valdžios institucijų dalyvavimo galimybių.

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. − Labai svarbu, kad EPS būtų atsižvelgta į ypatingus kiekvienos AKR šalies poreikius. Dėl to balsavau prieš šį susitarimą. Kiekvienos AKR šalies poreikiai skirtingi, ir daugelis šalių nenorėtų derėtis dėl intelektinės nuosavybės teisių ir Singapūro klausimų. Daugelis šių šalių taip pat siekia sugriežtinti nuostatas dėl maisto saugos ir kūdikiams skirtų gaminių pramonės. Galiausiai šiuose susitarimuose trūksta straipsnio dėl persvarstymo, kuriuo būtų reikalaujama įvertinti tvariosios plėtros poveikį ir galimybės pagal šio įvertinimo išvadas susitarimą iš dalies keisti. Turime užtikrinti, kad šiais susitarimais iš tikrųjų pasiektume to, kas geriausia kiekvienai šių valstybių, ir neturime daryti joms spaudimo pasirašyti susitarimus, kuriais nesiekiama joms naudingų dalykų.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0144/2009 (EPS – PAVB)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl PAVB EPS valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo.

Nemanau, kad šis ekonominės partnerystės susitarimas yra labai naudingas tiems, kurie eksportuoja iš AKR šalių į Europos Sąjungą, nes 2008 m. pradžioje nustojo galioti Kotonu prekybos susitarimai – net jei iš AKR šalių į ES rinką tiekiamoms prekėms netaikomi muito tarifai ar kvotos.

Kalbant konkrečiau, šis susitarimas neskatina šių valstybių savarankiško vystymosi; juo nesiekiama sukurti pajėgumų, kurie atitinkamoms valstybėms ateityje leistų vystytis netgi be išorės pagalbos. Be to, manau, kad šios valstybės dažnai neatitinka gero valdymo, politinių pozicijų skaidrumo ar pagarbos žmogaus teisėms sąlygų; kai nesilaikoma šių reikalavimų, yra pavojus, kad šių valstybių gyventojai labiau nukentės, nei turės naudos iš gaunamos pagalbos.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Tuo metu kai vyksta kapitalizmo krizė ir stiprėja imperialistų vidaus nesutarimai, ES siekia sustiprinti Europos monopolijų poziciją ir užimti naujas pozicijas pasaulio rinkoje. Visame pasaulyje ji naudoja atvirų imperialistinių intervencijų derinį – karinės ar nekarinės priemonės vykdomos kartu su monopolijų ekonomine intervencija į tarptautinę prekybą ir ekonominius sandorius.

Laikinieji ekonominės partnerystės susitarimai yra labiausiai necivilizuoti susitarimai iš tų, kuriuos ES iki šiol reikalavo pasirašyti besivystančių šalių. Jais siekiama nustatyti kapitalo valdžią ir išnaudoti šių šalių darbo jėgą ir gerovę kuriančius išteklius. Engėjiškos sąlygos reikalauja rinkų liberalizavimo ir visų paslaugų, ypač energetikos, vandens paskirstymo, sveikatos, švietimo ir kultūros, privatizavimo.

Pietų Afrikos vystymosi bendrijos (PAVB) ir Bendrosios Rytų ir Pietų Afrikos rinkos (BRPAR) atvejai yra tipiniai. Skaldyk ir valdyk. ES spaudžia ir verčia priimti susitarimų tvarkaraščius ir turinį; kiekvienai šaliai nustatytas skirtingas susitarimas ir sąlygos.

Mes balsuojame prieš laikinuosius ekonominės partnerystės susitarimus, nes jie pasirašomi siekiant kapitalo naudos, ir yra žalingi žmonėms. Jie dar kartą įrodo, kad imperialistų ir monopolijų valdoma tarptautinė prekyba negali būti vykdoma abiem pusėm naudingomis sąlygomis.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0145/2009 (EPS – Rytų ir Pietų Afrikos valstybės)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Rytų ir Pietų Afrikos valstybių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo.

Esu įsitikinęs, kad šis ekonominės partnerystės susitarimas nėra tinkamas siekiant atitinkamų šalių vystymosi, nes reikia nagrinėti ir išspręsti prieštaringus klausimus, pvz., nuostatas dėl šalies, kuriai nustatomas palankiausias režimas, statuso ir eksporto tarifų; šios nuostatos neskatina kurti tikros rinkos, naudingos visiems gyventojams.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0146/2009 (EPS – Rytų Afrikos bendrijos valstybės partnerės)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Rytų Afrikos bendrijos valstybių partnerių, vienos šalies, ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių, kitos šalies, laikinojo ekonominės partnerystės susitarimo.

Manau, kad, siekiant sukurti sąlygas tvariajai plėtrai, kuri visiškai nepriklausytų nuo išorės pagalbos, šiose šalyse būtina plėtoti tikrą regioninę ir tarpregioninę rinką. Tačiau šiuo susitarimu nesukuriamos būtinos prielaidos, kad tai įvyktų – dėl to, kad dauguma atveju planuojamos priemonės, pagal kurias į procesus labai menkai įtraukiamos valdžios institucijos ir vietos privatusis sektorius.

Be to, nepaisydamas to, kad veikia kontrolės priemonės, manau, kad šios valstybės dažnai neatitinka gero valdymo, politinių pozicijų skaidrumo ar pagarbos žmogaus teisėms sąlygų; kai nesilaikoma šių reikalavimų, yra pavojus, kad daugumai šių valstybių gyventojų pakenksime, o ne suteiksime tikrą pagalbą.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: B6-0147/2009 (EPS – Centrinė Afrika)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos tarpinio Europos bendrijos bei jos valstybių narių, vienos šalies, ir Centrinės Afrikos, kitos šalies, ekonominės partnerystės susitarimo.

Tvirtai tikiu, kad tarpiniu ekonominės partnerystės susitarimu Centrinės Afrikos šalių ekportuotojams buvo sukurtos labai geros sąlygos (pirmiausia dėl to, kad 2008 m. sausio mėn. nustojo galioti Kotonu susitarimai) – pagerinant jų galimybes eksportuoti į Europos Sąjungą. Pasauliniai EPS visais atvejais turėtų būti vertinami kaip susitarimai, papildantys susitarimus, pagrįstus Dohos plėtros darbotvarke (dėl kurių raginame kuo greičiau atnaujinti derybas), o ne kaip jų alternatyva.

Taip pat pritariu pereinamųjų laikotarpių mažosioms ir vidutinėms įmonėms nustatymui, ir, kalbant bendriau, teigiamai vertinu tai, kad atitinkamos valstybės MVĮ ketina teikti paramą.

- Pranešimas: David Martin (A6-0117/2009)

  Marie-Arlette Carlotti (PSE), raštu. – (FR) Jau daug metų mes, socialistai, kartu su mūsų kolegomis iš Afrikos vienijame pastangas, kad paverstume Ekonominės partnerystės susitarimus (EPS) tikromis plėtros priemonėmis.

Mes smarkiai ir ryžtingai derėjomės su Komisija, kad būtų parengti teisingi susitarimai, stiprinantys Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Taip elgėmės rinkdamiesi atrankinę regionalizaciją, kurią vykdytų pačios AKR šalys.

Taip elgėmės, nes vykdėme savo įsipareigojimus dėl su prekyba susijusios pagalbos, kuri buvo pažadėta 2005 m., užuot „plėšę“ EPF.

Šiandien mūsų kova didžia dalimi davė vaisių, nes už prekybą atsakingas Komisijos narys pateikė įsipareigojimą Europos Komisijos vardu dėl:

– esminio tikslo sudaryti susitarimus,

– atnaujintų derybų dėl ginčytinų susitarimų punktų remiantis atviru ir lanksčiu metodu,

– maisto saugos ir pažeidžiamos AKR šalių pramonės apsaugos.

Žinoma, mums būtų patikę gauti daugiau garantijų dėl to, kaip šalių parlamentai bei AKR ir Europos Sąjungos asamblėja bus įtraukti į susitarimų įgyvendinimo stebėjimą.

Tačiau vos per kelias savaites pasiekta didelė pažanga.

Aš tai pripažįstu.

Tačiau tikrai ketinu nepaprastai atidžiai stebėti susitarimų įgyvendinimą.

Taigi čia nebus visiškos veiksmų laisvės: aš susilaikiau.

  Richard Corbett (PSE), raštu. − Šiandien galėjau balsuoti už tai, kad Parlamentas pritartų EPS ir laikiniems EPS vien dėl naujos Komisijos narės Cathy Ashton prisiimtų užtikrinimų ir įsipareigojimų bei todėl, kad suinteresuotų šalių vyriausybės laiko tai žingsniu į priekį, nors ir nepakankamu.

Ekonominės partnerystės sutartys turi tapti priemonėmis skurdui mažinti ir panaikinti, kartu įgyvendinant tvarios plėtros tikslus ir laipsniškai integruojant AKR šalis į pasaulio ekonomiką.

Turime užtikrinti, kad prekybiniai sandoriai, kuriuos sudarome su AKR šalimis, atitiktų jų interesus ir, svarbiausia, kad jų būtų imamasi kaip plėtros priemonių.

  Mikel Irujo Amezaga (Verts/ALE), raštu. − (ES) Aš balsavau prieš pranešimus apie EPS su Karibų salomis, taip pat prieš laikiną susitarimą su Dramblio Kaulo Kranto Respublika. Pvz., Parlamentas balsavo už laikiną susitarimą su Dramblio Kaulo Kranto Respublika; tai vidaus konfliktų kamuojama šalis, neturinti teisėtos vyriausybės.

Esant šioms aplinkybėms, tiesiog manau, kad tai ne geriausias laikas sudaryti tarptautinį susitarimą su ilgalaikiais padariniais. Dėl Pasaulio prekybos organizacijos spaudimo Europos Sąjunga pasitraukė iš bendradarbiavimo susitarimų su AKR šalimis ir pakeitė juos ekonominėmis partnerystės sutartimis su atskiromis šalimis, dažnai sumažindama regionų galias.

Pirmus Europos primestus susitarimus smarkiai kritikavo NVO ir tyrinėtojai tose šalyse, o šiandien Parlamentas juos dar kartą svarstė.

  Glenys Kinnock (PSE), raštu. − Pritariau CARIFORUM EPS ir laikinam EPS su Dramblio Kaulo Kranto Respublika, atsižvelgdama į garantijas, kurias Komisijos narė C. Ashton suteikė šią savaitę.

Stilius ir tonas pasikeitė nuo tada, kai Komisijos narė C. Ashton pakeitė Komisijos narį P. Mandelsoną, ir dabar gauname aiškių signalų, kad taip pat pasikeitė ir veiklos turinys.

CARIFORUM EPS atveju Komisijos narė suteikė aiškius užtikrinimus pranešėjui Davidui Martinui dėl jo nuogąstavimų dėl prieigos prie generinių vaistų, peržiūros punkto ir lankstumo dėl to, kaip bus taikomas didžiausio palankumo šalies (angl. MFN) punktas.

Prieš pritariant susitarimui su Dramblio Kaulo Kranto Respublika, mums buvo aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinta, kad Dramblio Kaulo Kranto Respublika galės imti tai, ko ji nori, iš bet kurio kito EPS. Reikšminga, kad SADC EPS atveju buvo susitarta apsvarstyti iš naujo daug ginčytinų punktų. Tai apima pradedančiosios pramonės apsaugą, galimybę priimti naujus eksporto mokesčius, siekiant padėti pramonės plėtrai, ir eksporto kvotas.

Mano priimtas sprendimas nebuvo lengvas, bet jį priėmiau išsamiai apsvarsčiusi įsipareigojimą užtikrinti, kad EPS galėtų būti plėtros priemonė ir atspindėti mūsų partnerystę bei abipusę pagarbą su AKR šalimis.

  Bernard Lehideux (ALDE), raštu. – (FR) Mūsų pozicija dėl Ekonominės partnerystės sutarties vis dar yra kritiška. Manome, kad derybų pradžia buvo labai bloga, nes buvo visiškai nesiskaitoma su specifinėmis mūsų partnerių aplinkybėmis. Taip pat vis dar esame įsitikinę, kad neturėtume skubiai derėtis su jais, ir, svarbiausia, neturėtume primesti jiems staigių reformų, kurios galėtų būti pražūtingos jų socialinei sanglaudai ir ekonomikai.

Tačiau savo balsu tikrai atsižvelgiame į labai padrąsinančią poziciją, kurią užėmė Komisijos narė C. Ashton per kovo 23 d., pirmadienio, plenarinį posėdį. Todėl mes susilaikėme ir nebalsavome prieš, nors tai tikrai būtume darę vos prieš kelias savaites.

Vis dėlto mūsų susilaikymas yra įspėjimas: mes ketiname vertinti Komisijos veiklą pagal faktinius įrodymus ir nenorime suteikti jai visiškos veiksmų laisvės ateityje.

  David Martin (PSE), raštu. − Užtikrinimai, kurie man buvo suteikti dėl generinių vaistų, peržiūros punktas ir lankstumas dėl to, kaip bus taikomas didžiausio palankumo šalies punktas, suteikė man pakankamą pagrindą palaikyti šį pranešimą, kurio pranešėjas buvau. Pranešimas turėtų užtikrinti pusiausvyrą tarp teisingų Europos Sąjungos procedūrų išlaikymo, bet taip pat ir garantijos, kad plėtra – neatskiriama susitarimo dalis, siekiant, kad CARIFORUM valstybės galėtų klestėti ir gauti naudos iš sąžiningos prekybos su Europos Sąjunga.

  Rovana Plumb (PSE), raštu. – (RO) Balsavau už šį pranešimą tikėdama, jog, remiantis EP išreikštu pritarimu Ekonominiam partnerystės susitarimui (EPS) tarp CARIFORUM šalių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių, tai užtikrins, kad:

– įsipareigojimų dar nereguliuojamose pagal CARICOM bendrą rinką ir ekonomiką (CBRE) ar visiškai įgyvendintose srityse, įskaitant finansines paslaugas, kitas paslaugas, investicijas, konkurenciją, viešuosius pirkimus, elektroninę komerciją, intelektinę nuosavybę, laisvą prekių judėjimą ir aplinkosaugą, vykdymas bus atidėtas, kol bus baigta kurti bendra rinka ir ekonomika šiose srityse;

– CARIFORUM valstybėse bus įsteigtas nepriklausomas stebėjimo mechanizmas, kuriam bus suteikti būtini ištekliai, leidžiantys imtis analizės, kurios reikia norint nustatyti, kokiu mastu EPS pasiekia savo tikslus;

– bus anksti nustatoma ir suteikiama teisinga Pagalbos prekybai išteklių dalis. Šios lėšos sudaro papildomus išteklius, o ne vien kitaip supakuoja EPF finansavimą;

– jos laikysis CARIFORUM prioritetų ir kad jų gaunama išmoka bus savalaikė, numatoma ir atitiks vykdymo grafikus šalių ir regioniniams strateginiams plėtros planams. Šios lėšos turi būti panaudotos efektyviai, siekiant kompensuoti prarandamas muitinių pajamas.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau už D. Martino rekomendaciją dėl EB/CARIFORUM ekonominės partnerystės susitarimo. Iš tiesų Europos Parlamento pareiga sudaryti šį susitarimą, jei Komisija ir Taryba sutiks persvarstyti tokius susitarimus kas penkerius metus, Europos Sąjunga panaikins didžiausio palankumo šalies statuso taikymą, ir, svarbiausia, greitai bus nustatyti ir paskirti skirtingi Pagalbos prekybai išteklių kiekiai.

- Pranešimas: Erika Mann (A6-0144/2009)

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Aš nusprendžiau susilaikyti per balsavimą dėl E. Mann pasiūlymo teikti rekomendaciją dėl Europos bendrijos / Dramblio Kaulo Kranto Respublikos pereinamojo Ekonominės partnerystės susitarimo. Iš tikrųjų yra keli pasiūlymo punktai, su kuriais aš nesutinku. Kita vertus, šio pasiūlymo tikslai ir siekiniai yra pagirtini; todėl nenoriu balsuoti prieš šią rekomendaciją.

- Pranešimas: Gay Mitchell (A6-0135/2009)

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsavau už pranešimą.

Tai pirmas kartas, kai Parlamentas sudarė vieną pranešimą apie Europos investicijų banko (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) darbą. Šie du bankai vis daugiau finansuoja operacijas tuose pačiuose geografiniuose regionuose už Europos Sąjungos ribų, pvz., Rytų Europoje, Pietų Kaukaze, Rusijoje, Vakarų Balkanuose ir Turkijoje.

Bendradarbiavimas tarp dviejų bankų išaugo regioniniu pagrindu ir todėl jo pobūdis skirtinguose regionuose yra skirtingas. Šalyse, kur vykdomos bendros operacijos, yra trys skirtingi bendradarbiavimo tarp EIB ir ERPB tipai: supratimo memorandumas Rytų Europoje, Vakarų Balkanuose taikomas metodas ir lankstūs bendradarbiavimo metodai.

Tai nėra pakankama plėtra. Būtų naudingiau, jei būtų atlikta išsami apžvalga, skirta nustatyti, kaip galima pagerinti bendradarbiavimą tarp dviejų bankų ir kitų suinteresuotų šalių, atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir naudą gaunančių valstybių interesus. Be to, veiklos atskyrimo ir bendradarbiavimo tarp dviejų įstaigų negalima tiesiog valdyti regioniniu pagrindu ar nubrėžiant liniją tarp skolinimo operacijų viešajam ir privačiajam sektoriui.

  Luca Romagnoli (NI), raštu. – (IT) Balsavau prieš G. Mitchello pranešimą apie 2007 m. Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko bei Europos investicijų banko metines ataskaitas. Užuot kalbėjus apie bendradarbiavimą tarp bankų ir kitų suinteresuotųjų šalių, manau, kad derėtų iš pradžių užtikrinti, kad tikrinimai būtų vykdomi iki, per arba po finansavimo suteikimo, nes abu bankai 2007 m. paskolino labai dideles sumas. Finansinės pagalbos teikimas nedalyvaujant suinteresuotų šalių pilietinei visuomenei gali tiktai pabloginti situaciją tose šalyse, o ne ją pagerinti.

Šia prasme sveikinu G. Mitchello pasiūlymą, kad Komisija kasmet atsiskaitytų Parlamentui ir Tarybai dėl finansavimo operacijų poveikio vertinimo. Tačiau šio elemento nepakanka, kad galėčiau balsuoti už šį pranešimą.

- Pasiūlymas dėl rezoliucijos: RC-B6-0152/2009 (Automobilių pramonės ateitis)

  Guy Bono (PSE), raštu. – (FR) Balsavau už šią bendrą rezoliuciją dėl automobilių pramonės ateities.

Šiame tekste pabrėžiamas poreikis Europos lygmeniu nustatyti aiškią ir nuoseklią politiką, kaip susidoroti su krize, paveikiančia visas Europos Sąjungos valstybes nares. Iš tiesų manoma, kad 12 milijonų darbo vietų Europoje yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su automobilių pramone. Pardavimai mažėja, sandėliai perpildyti, vis daugėja pranešimų apie atleidimus. Nėra jokių stebuklingų vaistų nuo gresiančios socialinės katastrofos, ir vien tik koordinuotos priemonės galės išgelbėti šį sektorių.

Todėl balsavau už šią bendrą rezoliuciją, kurioje Europos valdžios institucijos raginamos dirbti su valstybėmis narėmis, siekiant pritaikyti priemones, leisiančias užtikrinti Europos automobilių pramonės konkurencingumą ateityje ir nuolatinį užimtumą šiame sektoriuje.

Tačiau rezoliucija pasirodė kiek per vėlai ir ji nepateisina visų lūkesčių. Todėl diskusijos dar toli gražu nėra baigtos ir veikiausiai bus aktyvios, ypač atsižvelgiant į dabartinius socialinius klausimus ir pakartotinai patvirtintą socialinės, saugančios savo gyventojus Europos poreikį.

  Nicodim Bulzesc (PPE-DE), raštu. – (RO) Balsavau už šią rezoliuciją dėl automobilių pramonės ateities, nes joje Europos Sąjungos valstybės narės yra raginamos imtis nuoseklių, suderintų iniciatyvų dėl Europos automobilių pramonės ir sukurti deramą Europos struktūrą veiksmams vykdyti.

  Edite Estrela (PSE), raštu. – (PT) Balsavau už šį bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl automobilių pramonės ateities. Kadangi Europos Sąjunga yra didžiausias pasaulyje automobilių gamintoja ir kadangi automobilių pramonė yra vienas iš didžiausių privačių darbdavių, labai svarbu palaikyti šį sektorių, jei norime tinkamai atsakyti į dabartinę finansų ir ekonomikos krizę.

Todėl palaikau koordinuotus politinius veiksmus Europos lygmeniu, siekdama paskatinti priimti priemones, kurios palaikytų pramonę, pvz.: prieigos prie kreditų automobilių gamintojams ir tiekėjams išsaugojimą; naujų transporto priemonių paklausos stimuliavimą, įskaitant skatinamųjų priemonių taikymą, raginant atsisakyti senų automobilių ir pirkti ekologiškus automobilius; finansinę paramą kvalifikuotiems darbininkams, visiškai pasinaudojant globalizacijos reguliavimo fondu ir Europos ypatinguoju fondu; ir tyrimų bei investicijų skatinimą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Mes balsavome už rezoliuciją dėl automobilių pramonės, bet neužmiršome, kad tie, kas šiandien apsimeta, kad nori ją išgelbėti, iš tikrųjų yra atsakingi už šią katastrofą.

Jie atsakingi už tai, kad plėtojo finansais varomą globalizuotą ekonomiką, nesusijusią su tikrove, kur didelio akcininkų pelno garantija išstumia pramonės strategiją ir kur akcijos kyla po pranešimo apie socialinius planus, nors tuo metu viršininkai, ne visada gebantys atlikti savo pareigas, teikia sau premijas ir auksinius parašiutus. Jie sukūrė šią sistemą, kur darbo vietos ir darbuotojų atlyginimai tapo vien balanso kintamaisiais. Jie atsakingi už namų ūkių nuskurdinimą, kuris rimtai paveikia paklausą, palaikydamas užburto rato judėjimą.

Net dabar, kai šimtai tūkstančių darbo vietų atsidūrė pavojuje, Komisija numeta konkurencijos dogmą, užkirsdama kelią valstybių priemonėms, skirtoms neleisti sumažinti darbo vietų skaičiaus, ir reikalaudama paaiškinimų iš „Renault“ bendrovės, kad įsitikintų, jog gamyklos gamybos padidėjimas nėra operacijų perkėlimo į kitą vietą rezultatas.

O kad jūs būtumėte parodę tiek daug pasipiktinimo, kai Europos įmonės perkėlė savo veiklą į kitas vietas po visą pasaulį, ieškodamos žemiausių kainų ir kad ten nebūtų priimta socialinių teisės aktų.

Jau laikas keisti politiką – Europos ir, svarbiausia, europiečių labui.

  Małgorzata Handzlik (PPE-DE), raštu. – (PL) Automobilių pramonė dėl dabartinės ekonomikos krizės atsidūrė nepaprastai sudėtingoje situacijoje. Prognozės šiems metams taip pat nėra optimistiškos. Jos rodo tolesnį naujų automobilių pardavimų mažėjimą.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas mano, kad pramonė turi didžia dalimi savarankiškai susidoroti su krize. Ypač pramonė turi rasti atsakymą į struktūrines problemas, susijusias su gamybos efektyvumu ir gamybos pajėgumų naudojimu, kad ilgam pagerintų konkurentiškumą ir stabilumą.

Veiksmai, kurių ėmėsi Europos Sąjunga ir valstybės narės, gali palaikyti tik pačių gamintojų atliekamus veiksmus. Tai teisinga ypač kalbant apie priemones, skirtas atkurti galimybėms gauti finansavimą pagrįstomis sąlygomis, skatinti naujų transporto priemonių paklausą, išlaikyti kvalifikacijos standartus ir apsaugoti darbo vietas bei visiškai sumažinti socialines sąnaudas.

Daug šalių priėmė planus padėti automobilių gamybos sektoriui, bet, kaip pastebėjo Komisija, šie planai turi atitikti Europos Sąjungos teisės aktus ir vyraujančius konkurencijos principus, ir ypač valstybės paramos skyrimo principus, kad jie nesužlugdytų Europos vidaus rinkos. Visos su finansavimu, apmokestinimu ar atidavimu į metalo laužą susijusios priemonės turi taip pat palaikyti ir pagreitinti būtinas technologines transformacijas sektoriuje, ypač variklių kuro sąnaudų efektyvumo ir emisijų mažinimo srityse.

  Marine Le Pen (NI), raštu. – (FR) Europos Parlamentas ketina paremti Europos Komisiją diktatą, kuriuo įnirtingai priešinamasi bet kokioms valstybių narių pastangoms apsaugoti savo šalies automobilių pramonę.

Žmonės turi visi suprasti, kad ultraliberali Komisijos ir Parlamento politika – fantastiška priemonė pagreitinti Prancūzijos įmonių perkėlimą į „ekonomiškai gyvybingesnes“ valstybes.

Tuo metu, kai tūkstančiams darbo vietų automobilių pramonėje ir subrangovų sektoriuose yra tiesiogiai iškilęs pavojus, šis antinacionalinis pasirinkimas moralės požiūriu yra šlykštus, o ekonominiu požiūriu – pražūtingas.

Parlamento nariai, palaikantys tokį pramonės ir socialiniam griovimą, turės atsakyti tiems darbuotojams ir jų šeimoms, kurie yra tiesioginės jų ideologinio aklumo aukos.

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į automobilių pramonės svarbą Europos ekonomikai, Europos šalių vyriausybių ir Europos Sąjungos įsipareigojimas pateikti atsaką dabartinei situacijai yra suprantamas. Jie bando užkirsti kelią šios krizės padariniams – dėl kurios jie tikisi ir siekia, kad ji būtų laikina, – kad pramonė neprarastų gebėjimo atsigauti. Mes palaikome šį susirūpinimą. Tačiau turi būti taikomos tam tikros apsaugos priemonės. Nors pirminis tikslas – išsaugoti darbo vietas, jis neturi prieštarauti galutiniam tikslui užtikrinti gyvybingų pramonės šakų išlikimą. Tai reiškia, kad neeilinė investicija į šį sektorių turi būti panaudota tam, kad jis būtų atnaujintas, modernizuotas ir paruoštas stipresnei konkurencijai. Mintis, kad galima ar pageidautina izoliuoti ir apsaugoti ekonomikos sektorių nuo konkurencijos, kai ši konkurencija yra sveika ir teisinga, yra ekonominė klaida ir politinė apgavystė.

Nepaisant visų Lisabonos strategijos trūkumų, krizės automobilių pramonėje, taip pat ir krizės apskritai įveikimas bei ruošimasis kitam etapui – šios strategijos pagrindas: daugiau konkurencingumo, daugiau naujovių, daugiau darbo vietų. Turime padėti automobilių pramonei atsigauti, bet neturime bandyti iš naujo išrasti ratą.

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Automobilių gamyba Europos Sąjungoje priklauso nuo to, ar bus pasiekti standartai, palengvinantys griežtesnių aplinkosaugos taisyklių įgyvendinimą. Tai neprieštarauja minčiai apie konkurencingą pramonę, bet greičiau prisideda prie jos išlikimo. Yra daug Europos priemonių, kurias galima panaudoti, siekiant padėti automobilių pramonei ir ypač jos darbuotojams. Tarp jų yra fondai, skirti padėti mokytis naudojant mokymosi visą gyvenimą metodiką.

Būtina turėti tinkamų žmogiškųjų išteklių, kurie tikėtų tvaria pramonės ateitimi. Žinau, kad automobilių gamintojai Anglijos pietryčiuose dabar turi galimybę pasinaudoti finansų priemonėmis, galinčiomis skatinti automobilių gamybą ateityje. Čia turi būti pasiekta pusiausvyra su aplinkos ir socialinėmis sąlygomis.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Žalieji politikai yra įsitikinę, kad negalime atskirai traktuoti ekonomikos ir aplinkos krizių. Kad padėtume ekonomikai atsistoti ant kojų, mums reikia naujo Žaliojo susitarimo. Automobilių sektoriuje yra daug galimybių judėti „žaliąja“ kryptimi. Tačiau norėdamos išnaudoti šias galimybes, vyriausybės turi priversti ir padėti automobilių gamintojams investuoti kapitalą į naujoves. Dauguma šiuose Rūmuose nusprendė, kad Europos Sąjunga turi perduoti nemažai pinigų savo automobilių pramonei. Bet neužpildyto čekio išrašymas, žinoma, nėra tinkamas sprendimas. Mes neturime subsidijuoti senų technologijų, kurių turi būti atsisakyta. Turime imtis tiesioginių veiksmų priversdami automobilių gamintojus investuoti į naujoves. Taip sektorius bus paruoštas ateičiai ir įvykdytos teigiamos permainos milijonams europiečių, dirbantiems automobilių pramonėje.

Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas pasiūlė, kad pinigai taptų prieinami tik su sąlyga, kad automobilių pramonė iš esmės pagerins savo aplinkos veiksmingumo lygmenis. Transportas sudaro apytiksliai trečdalį visų CO2 emisijų Europos Sąjungoje. Balsavau prieš daugumos sprendimą, nes juo nepavyko nustatyti aplinkos veiksmingumo pagerinimo kaip išankstinės sąlygos valstybės pinigams gauti.