Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos apie:

- žodinį klausimą Tarybai, kurį pateikė Jan Marinus Wiersma, Erika Mann, Daniel Caspary, Robert Sturdy, Cristiana Muscardini ir Eugenijus Maldeikis Europos Parlamento socialistų frakcijos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos ir Aljanso už tautų Europą frakcijos vardu dėl laikinojo prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Turkmėnijos (O-0024/2009 - B6-0019/2009);

- žodinį klausimą Komisijai, kurį pateikė Jan Marinus Wiersma, Erika Mann, Daniel Caspary, Robert Sturdy, Cristiana Muscardini ir Eugenijus Maldeikis Europos Parlamento socialistų frakcijos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos ir Aljanso už tautų Europą frakcijos vardu dėl laikinojo prekybos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Turkmėnijos (O-0025/2009 - B6-0020/2009); ir

- D. Caspary pranešimą (A6-0085/2006) Tarptautinės prekybos komiteto vardu dėl pasiūlymo Tarybos ir Komisijos sprendimui dėl išvados dėl laikinojo prekybos ir su prekyba susijusių reikalų susitarimo tarp Europos bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Turkmėnijos (05144/1999 - C5-0338/1999 - 1998/0304 (CNS)).

  Jan Marinus Wiersma, autorius. – (NL) Gerb. pirmininke, gerai, kad mes šiandien svarstome Europos Parlamento poziciją dėl laikinojo prekybos susitarimo su Turkmėnija – tai, ką šis Parlamentas ir Europos Sąjunga ilgai atidėliojo. Taryba ir Komisija siekia pažangos šiuo klausimu ir nori, kad Europos Parlamentas tai palaimintų ar pateiktų teigiamą sprendimą dėl šio laikinojo susitarimo pasirodymo, nes jis turėtų padėti pagerinti santykius su Turkmėnija.

Tai ilgai buvo atidėliojama, ir tam yra priežastis. Parlamentas iki šiol labai svyravo dėl balsavimo už šią sutartį, nes mes iš tiesų gana nepatenkinti žmogaus teisių padėtimi Turkmėnijoje, ypač valdant ankstesniajam prezidentui-diktatoriui Turkmėnbaši, atitvėrusiam šalį nuo pasaulio ir visiškai nehumaniškai besielgiančio su savo gyventojais. Žinoma, kyla klausimas, ar naujasis režimas, perėmęs valdžią po Turkmėnbaši mirties, pakeitė tą padėtį – ir norėčiau sužinoti iš Tarybos ir Komisijos, kokius pakeitimus ir taisymus jie taikė pastaraisiais metais, – ir ar dabar yra pakankamai pagrindo daryti išvadas ir pasirašyti prekybos sutartį.

Komisija ir Taryba, žinoma, turi du stiprius argumentus persvarstymui. Pasikeitė strateginės aplinkybės. Į Vidurinę Aziją mes žiūrime kitaip nei prieš keletą metų. Komisijos narė pati skyrė daug energijos šiam regionui, tačiau taip pat žinau, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga neturi palikti šio regiono Kinijai ar Rusijai. Mes irgi čia turime savo interesų, ir šis regionas pats juos pripažįsta. Neseniai buvau Kazachstane, ir buvo labai akivaizdu, kad čia itin domimasi geresniais ryšiais su Europos Sąjunga.

Antras svarbus Komisijos iškeltas argumentas yra tas, kad dabar mes neturime jokios didesnės teisinės bazės mūsų santykiams su Turkmėnija. Mes vis dar naudojamės sutartimi, pasirašyta sovietiniais laikais, ir tai tiesiog nepriimtina. Nesant geresnės sutarties – toks būtų argumentas – mes taip pat negalime megzti tinkamo dialogo dėl žmogaus teisių.

Lieka neatsakytas klausimas – ar žmogaus teisių padėtis pagerėjo tiek, kad turime žengti šį svarbų žingsnį ir patarti Parlamentui patvirtinti prekybos susitarimą? Manau, kad šis klausimas vis dar tebėra neišspręstas, ir aš taip pat laukiu Komisijos ir Tarybos reakcijų. Turiu ir daugiau abejonių. Šią problemą plačiai aptariau su D. Caspary iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, šios temos pranešėju. Dėl daugelio punktų, kuriuos jis taip pat minės, mes tebesiekiame Tarybos paaiškinimo, būtent dėl žiniasklaidos padėties Turkmėnijoje, švietimo, Raudonojo Kryžiaus prieigos prie kalėjimų ir t. t. Manome, kad reikia realiai gerinti šias sritis, reikia tokio pobūdžio prekybos sutarties, ir žmogaus teisių dialogas su Turkmėnija galėtų padėti to pasiekti.

Paminėsiu paskutinį punktą, ir jis aiškiai išreikštas rezoliucijoje, kurią sudarėme kartu su Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija ir Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcija. Taip pat norime tvirtų garantijų, kad, jei sutinkame pareikšti teigiamą nuomonę dėl šio prekybos susitarimo, bus galimybė atsitraukti. Norime tokios padėties, kad, jei tikrai užbaigsime išvada, jog Komisijos ir Tarybos pasiūlyti metodai neveikia ir žmogaus teisių padėtis Turkmėnijoje iš tiesų nesitaiso, Parlamentas galėtų prašyti Komisijos ir Tarybos sustabdyti sutarties galiojimą. Jei nebus įsipareigota dėl tokio galiojimo, manau, man bus labai sunku įtikinti savo frakciją šįvakar mūsų frakcijos susitikime balsuoti už šį prekybos susitarimą. Tikriausiai mes atidėtume balsavimą. Mums iš tiesų labai svarbu gauti tokį įsipareigojimą, kad, jei situacija Turkmėnijoje blogėja ar žymiai negerėja, galime surengti kitas diskusijas dėl to, ar reikia sustabdyti prekybos susitarimo galiojimą. Parlamentas turi turėti teisę prašyti Tarybos ir Komisijos dėl tokio galiojimo.

PIRMININKAVO: M. A. MARTÍNEZ MARTÍNEZ
Pirmininko pavaduotojas

  Bogusław Rogalski, autorius. – (PL) Gerb. pirmininke, klausimas dėl susitarimo su Turkmėnija ratifikavimo – ginčytina problema, nes Turkmėnijoje pažeidžiami demokratiniai principai ir pagrindinės žmogaus teisės. Nepaisant to, su šia šalimi reikia derėtis ir pasirašyti susitarimą. Santykiuose su Turkmėnija ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tai, kad, nevykstant ekonominiam bendradarbiavimui tarp ES ir Turkmėnijos, gyvenimo lygis toje šalyje sumenks. Tačiau susitarimo ratifikavimas neabejotinai gali padėti pagerinti gyventojų gyvenimo lygį.

Prisiminkime, kad ten jau pasirodė kai kurių teigiamų socialinių požymių. Vienas iš tokių požymių – neseniai priimtas Turkmėnijos įstatymas, draudžiantis vaikų darbą. Žinoma, Turkmėnija dar turi ratifikuoti ir įgyvendinti daugelį Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų – tai net nesvarstytina. Tačiau nerimą kelia tai, jog pokyčiai Turkmėnijoje vyksta kur kas lėčiau nei mes tikėjomės. Buvo privatizuotos tik kelios įmonės, vyriausybė ir toliau tvirtai kontroliuoja daugelį ekonomikos sektorių, o tiesioginės užsienio investicijos tebėra labai menko lygio. Nepaisant to, kad Turkmėnija turi vienas iš didžiausių gamtinių dujų atsargas ir yra viena iš didžiausių medvilnės eksportuotojų, maždaug pusė gyventojų – atminkime tai – gyvena skurde, ir, norėčiau pridurti, ypač dideliame skurde. Politinė sistema taip pat anaiptol nėra patenkinama, ypač kalbant apie besitęsiančius kitų nei valdančioji partija politinių partijų bei įvairių religinių grupių varžymus.

Vis dėlto man rodos, kad susitarimą su Turkmėnija reikia pasirašyti ir ratifikuoti, nes tik kalbėdamiesi ir parodydami Turkmėnijai konkretų pavyzdį galime jai ištiesti pagalbos ranką, kad ateityje ši šalis pagaliau galėtų įsijungti į demokratinių šalių šeimą.

  Robert Sturdy, autorius. − Gerb. pirmininke, atsiprašau – nesupratau, kad man buvo skirtas kalbėjimo šia tema laikas. Norėčiau pakomentuoti tai, ką pasakė ankstesnysis kalbėtojas. Manau, jog svarbu, kad mes palaikome teisės aktus, leidžiančius Turkmėnijai priartėti prie mūsų. Dėl visų šių šalių turime įsitikinti, kad jos yra saugios itin sudėtingoje aplinkoje.

Šiuo klausimu norėčiau padėkoti Danieliui Caspary, nenuilstamai dirbusiam, kad šie teisės aktai būtų priimti. Žinau, kad jis kalbės po poros minučių, tačiau jis dirbo Tarptautinės prekybos komitete dėl šio konkretaus teisės akto.

Tuo metu, kai pasaulis patiria didžiulius finansinių paslaugų apribojimus ir kitas problemas, turime užtikrinti šių šalių saugumą, taip pat užtikrinti, kad jos prisijungs su tais esamais teisės aktais, kuriuos siūlo Daniel Caspary. Daugiau neturiu nieko pabrėžti, ir tikrai atsiprašau už tai, kad pavėlavau.

  Daniel Caspary, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, čia, Europos Parlamente, maždaug prieš trejus metus aptarėme laikinąjį susitarimą su Turkmėnija. Beveik prieš trejus metus pasiekėme tašką, kai Tarptautinės prekybos komitetas priėmė pranešimą, bet plenariniame posėdyje jis buvo atmestas, ir viena iš priežasčių buvo ta, kad Taryba ir Komisija liovėsi dirbti ties šia problema, ir Parlamentas teigė, jog, jei Komisija ir Taryba to darbo nebetęsia, jam taip pat nėra jokio reikalo tą daryti.

Esu ypač patenkintas, kad šiandien yra kitaip, nors situacija Turkmėnijoje vis dar neatitinka mūsų standartų. Žmogaus teisės vis dar ignoruojamos daugelyje sričių, ir yra didelis pagrindas pateisinamai kritikai dėl demokratinės struktūros trūkumų šioje šalyje. Asmenų laisvės labai varžomos. Informacijos laisvė šioje šalyje būtų labai pageidautina. Pasak informacijos, kurią mums pateikė nevyriausybinės organizacijos, šiuo metu pradedama kampanija šalinti palydovines antenas ir taip toliau trukdyti prieigą prie laisvos žiniasklaidos.

Švietimo sistema vis dar neprilygsta standartui, kurio siekiame lavindami žmones šviečiamuoju ir, kas dar svarbiau, informuojančiu būdu, kalbant apie demokratiją ir žmogaus teises. Padėtis kalėjimuose ir klausimas dėl politinių kalinių bei Raudonojo Kryžiaus prieigos prie šių kalėjimų taip pat tebėra visiškai nepatenkinami ir nepaaiškinti.

Kita vertus, taip pat yra daug nepagrįstos mus perduodamos kritikos. Buvo gauta daug neteisingų pranešimų, kuriuos pastaraisiais metais pateikė vadinamosios nevyriausybinės organizacijos. Man kilo įspūdis, kad kelios nevyriausybinės organizacijos galbūt yra kitų šalių bendrovių, turinčių interesų veikti taip, kad neleistų vykti Europos Sąjungos ir Turkmėnijos deryboms, priedanga.

Taip pat kyla įspūdis, kad už daugelio pareiškimų ir didžiosios dalies neteisingos informacijos, nutekančios į Europos Sąjungą, slypi itin sąmoningas siekis sukliudyti Europos Sąjungos ir Turkmėnijos deryboms. Čia turiu galvoje pranešimus, kad šalyje uždarytos visos ligoninės, išskyrus dvi sostinėje, kad uždarytos visos bibliotekos, išskyrus dvi, kad įvyko maro protrūkis, nes medicinos sąlygos esančios pasibaisėtinos. Visi šie pranešimai pasirodė neteisingi.

Taigi kokia yra svarbiausioji problema? Visiškai neįmanoma gauti realistiško šios šalies vaizdo, daugiausia todėl, kad jos vyriausybė neleidžia mums tinkamai pažvelgti į šalį, ir dėl to, kad mes, kaip Europos Sąjunga, deja, neturime jokio užsienio reikalų biuro, kuris ten imtųsi būtinų veiksmų.

Tačiau matome, kad naujasis prezidentas pradėjo daug reformų. Europos Sąjungos Vidurio Azijos strategija, neseniai priimta čia, Parlamente, pagrindinį dėmesį sutelkia ties Vidurinės Azijos šalimis. Šis laikinasis susitarimas galbūt galėjo būti pirmas žingsnelis, parodantis turkmėnams, kad mes laikome dialogo vadeles, skatiname dialogą ir taip pat norime padėti jiems eiti keliu – lėtai, bet viltingai ir pastoviai – žmogaus teisių ir demokratijos link.

Mūsų rezoliucijoje, kuri čia, Parlamente, pateikta kaip daugelio frakcijų rezoliucija, aiškiai atkreipiamas dėmesys į daugelį kritikos priežasčių. Joje taip pat aiškiai pabrėžiami kai kurie teigiami įvykiai, kuriuos mes matome, bet svarbu tai, kad nenorime dalyti „nemokamų kelionės bilietų“, o labiausiai, žinia, nenorime išparduoti savo vertybių, kurias branginame, Turkmėnijoje; mes norime ginti ir išlaikyti savo vertybes. Todėl partnerystė ir bendradarbiavimo susitarimas neturi tapti iš anksto nuspręsta išvada ir, kaip sakė ankstesnysis kalbėtojas, Komisija ir Taryba turi pateikti aiškius pareiškimus apie galimą laikinojo susitarimo nutraukimą, jei Parlamentas ateityje to pareikalautų.

Parlamentas pateikė daug klausimų raštu Komisijai ir Tarybai. Man būtų malonu, jei galėtumėte juos išnagrinėti ir pateikti mums itin aiškius atsakymus, kad, kaip tikimės, kartu galėtume rytoj įgyvendinti šį laikinąjį susitarimą.

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos Pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, neabejotinai sveikinu Parlamento narių suinteresuotumą dėl ES santykių su Turkmėnija problemos, ir man malonu turėti galimybę Tarybos vardu atsakyti į įvairius klausimus ir problemas, iškeltus Parlamente.

Turkmėnijos svarba auga daugeliu aspektų. Ilgą laiką ji buvo labai į save susitelkusi šalis. Tačiau per pastaruosius dvejus metus ji žengė daug reikšmingų žingsnių, atsiverdama išorės pasauliui. Vyriausybė tampa vis labiau atvira bendradarbiavimui. Tai pasireiškia didesnėmis pastangomis konstruktyviau dirbti įgyvendinant ES Vidurinės Azijos strategiją.

Nepaisant šių pokyčių, mūsų susitarimo santykis su Turkmėnija 20 metų išliko nepakitęs. Kaip teigė J. M. Wiersma, jis vis dar remiasi pasenusiu susitarimu dėl prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo, pasirašyto su Sovietų Sąjunga.

Teigiamų įvykių Turkmėnijoje fone turime galimybę sustiprinti mūsų dvišalius santykius. 1999 m. pasirašytu laikinuoju susitarimu laikinai taikomos su prekyba susijusios Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, taip pat pasirašyto 1999 m., kurio ratifikavimo neatliko tik trys valstybės narės, dalys.

Yra daug Sąjungos ryšių su Turkmėnija aspektų. Žmogaus teisių ir demokratijos skatinimas yra, žinoma, dvišalių santykių pagrindas, nes jis yra esminis plačiau įgyvendinant Vidurinės Azijos strategiją. Be abejo, Turkmėnijos sienos su Afganistanu daro ją taip pat strategiškai svarbia šalimi. Taip pat Turkmėnija dalyvauja atstatant Afganistaną ir parūpina logistikos foną daugelio ES valstybių narių operacijoms ar veiksmams ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) struktūroje (skrydžiai per kitos šalies teritoriją), taip pat dvišaliu pagrindu. Turkmėnija be galo svarbi kalbant apie regioninį saugumą ir kovą su narkotikų prekyba. Auganti jos ekonomika suteikia galimybių ES bendrovėms. Be to, Turkmėnija – pagrindinis partneris įvairinant Europos Sąjungos energetikos ryšius ir energetikos saugumą. Visos šios sritys svarbios, ir jas reikia plėtoti dėl mūsų pačių interesų.

Be to, nuo prezidento rinkimų 2007 m. vasario mėn. Turkmėnija įsipareigojo priimti daug reikšmingų reformų, įskaitant konstitucinius pakeitimus. Daugelyje naujų nuostatų konstitucijoje, taip pat ir kitose paskelbtose reformose, pabrėžiama, kad šalis juda teisinga linkme, nors tai ilgalaikis procesas ir reikia padaryti daug daugiau.

Kalbant apie žmogaus teises, Turkmėnija įsipareigojo vesti su ES konstruktyvų žmogaus teisių dialogą dėl plataus problemų spektro. Šis dialogas taip pat buvo suderintas su kai kuriais svarbiais įvykiais šalies viduje. Buvo paleisti kai kurie politiniai kaliniai, taip pat išaugo bendradarbiavimas su JT. Turkmėnija taip pat leido apsilankyti JT pranešėjui apie religijos laisvę, ji visiškai dalyvavo JT reguliariame persvarstyme, o JT Prevencinės diplomatijos centras buvo įkurtas Ašchabade. Be to, buvo sumažinti kelionių šalies viduje apribojimai, pradėtas dialogas su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu (TRKK), o švietimo reforma atkūrė dešimties metų vidurinįjį ir penkerių metų universitetinį išsilavinimą. Turkmėnija prisijungė prie tarptautinių konvencijų, tokių kaip Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto antrasis fakultatyvus protokolas ir Moterų politinių teisių konvencija.

Visa tai įrodo, kad Turkmėnija juda pirmyn. Žinoma, dar daug lieka padaryti žmogaus teisių ir pagarbos teisinei valstybei ir demokratijai srityje. Mes ir toliau ypatingai sieksime visų politinių kalinių paleidimo, laisvos prieigos prie TRKK kaliniams, apribojimų kelionėms į užsienį panaikinimo, žiniasklaidos laisvės ir pilietinės visuomenės.

Tarybai pirmininkaujanti šalis įsitikinusi, kad geriausias būdas užtikrinti, kad Turkmėnija sutiks su šiomis problemomis, yra pastovus įsipareigojimas. Turime pajėgti vesti atvirą dialogą, ir, kai reikia, siųsti aiškią žinią, jei Turkmėnija toliau rodys visišką pagarbą tarptautiniams standartams.

Būtent todėl turime gerinti savo santykius ir savo priemones. Dabartinis sutartinis susitarimas su Turkmėnija numato tik pradinį dvišalį dialogą. Vienintelį sutartimi paremtą dialogą sudaro jungtinio komiteto susitikimas pareigūnų lygmeniu kartą per metus.

Laikinasis susitarimas turi paversti žmogaus teises esminiu santykių elementu, taip sustiprindamas mūsų galimybę daryti įtaką būsimiesiems šios srities įvykiams Turkmėnijoje. Vieną kartą įsigaliojęs PBS veiks toliau, leisdamas vykti visiškai „apsiplunksnavusiam“ politiniam dialogui.

ES Vidurinės Azijos strategijoje, priimtoje 2007 m. birželio mėn., teigiama, kad, „siekdama sustiprinti bendradarbiavimą su Vidurinės Azijos valstybėmis, ES visiškai panaudos Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų potencialą“. Tokie susitarimai su Kazachstanu, Kirgizija ir Uzbekija jau egzistuoja. Tadžikijos atveju taip pat įsigalioja laikinasis susitarimas, laukiantis ratifikavimo ir PBS įsigaliojimo.

Norint sėkmingai įgyvendinti ES Vidurinės Azijos strategiją, svarbu įtraukti visas Vidurinės Azijos šalis, todėl svarbu sukurti sąlygas įsitraukti ir Turkmėnijai. To nepadarius būtų labai sudėtinga įgyvendinti mūsų tikslus ir interesus Vidurinėje Azijoje.

Tarybai pirmininkaujanti valstybė įsitikinusi, kad dabar turime sukurti tinkamą teisinę mūsų santykių su Turkmėnija struktūrą, pradėdami laikinuoju susitarimu. Tai leis mums prisidėti prie šalyje vykstančių įvykių ir sustiprinti mūsų platesnius įsipareigojimus Vidurinei Azijai.

Laikinasis susitarimas – veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad Turkmėnija daro pažangą įvairiose svarbiose srityse, kurias minėjau, ir labiausiai – ugdydama pagarbą žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei. Žinau, kad jūs taip pat pritariate šiems tikslams, todėl viliuosi, kad galime tikėtis jūsų palaikymo toliau tai plėtojant.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − (FR) Gerb. pirmininke, gerb. Parlamento nariai, išrinkusi prezidentą G. Berdymuchamedovą, Turkmėnija veiksmingai įžengė į naują savo vystymosi fazę, ir pasirodė keli teigiami pokyčių ženklai.

Iš tiesų naujieji lyderiai reiškia atviresnį požiūrį. Pvz., jie panaikino kai kuriuos laisvės judėti šalies viduje apribojimus, pataisė konstituciją sustiprindami parlamento vaidmenį, sukūrė demokratijos ir žmogaus teisių institutą, sutiko priimti Jungtinių Tautų Prevencinės diplomatijos centrą Ašchabade ir pirmą kartą tarptautiniams stebėtojams suteikė įgaliojimus stebėti įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus, surengtus praėjusį gruodžio mėn. Be to, kaip žinote, švietimo ir sveikatos priežiūros sektorių reformos dabar yra vyriausybės prioritetai.

2006 m. Europos Parlamentas pasiūlė Turkmėnijos valdžios institucijoms įsipareigoti imtis daugelio priemonių, kad Parlamentas pagaliau galėtų pritarti laikinajam prekybos susitarimui. Taip pat per pastaruosius dvejus metus po to, kai buvo išrinktas naujasis prezidentas, kelios iš pasiūlytųjų priemonių buvo priimtos – nenoriu kartoti jau minėtų einančio Tarybos pirmininko pareigas, ypač susijusių su TRKK. Reformos taip pat pradėtos švietimo srityje – modernizuojamos mokymo sistemos, mokytojai rengiami užsienyje, pratęstas lavinimosi periodas ir mokyklose įvedamas internetas.

Išlaisvinti kai kurie kaliniai, įskaitant, ponios ir ponai, Valery Palą, neseniai paleistą mūsų reikalavimu. Be to, 2008 m. rugsėjo mėn. – irgi pirmąjį kartą – lankytojo leidimas buvo suteiktas Jungtinių Tautų specialiajam pranešėjui apie religijos ar tikėjimo laisvę, padariusiam išvadą – cituoju: „atskiri asmenys ir bendruomenės vis dar patiria daug sunkumų, nors situacija nuo 2007 m. labai pagerėjo“.

Tokių naujų, aiškią struktūrą turinčių dialogų, kaip šis, užmezgimas bei tai, ką girdėjome apie žmogaus teises, yra dar vienas teigiamas punktas. Žinoma, galite būti tikri, kad per šiuos susitikimus mes ir toliau kreipsime didelį dėmesį į susirūpinimą keliančius dalykus, ypač politinių kalinių padėtį, susirinkimų, žiniasklaidos, maldos laisvę, mažumų teises, ir kiekvienu atveju pabrėšime savo įsipareigojimą gerbti žmogaus teises bei jų svarbą ilgalaikei ekonomikos plėtrai ir socialiniam vystymuisi.

Nuogąstaudamas – ir gana pagrįstai – dėl padėties Turkmėnijoje, Parlamentas atidėjo savo sprendimą dėl laikinojo susitarimo. Iš esmės aš pritariu šiam nuogąstavimui ir taip pat pripažįstu, kad Turkmėnija dar turi nueiti ilgoką kelią iki tol, kol visiškai atitiks tarptautinius demokratijos ir žmogaus teisių standartus.

Nors ir ribotas, tai – teigiamas poslinkis, liudijantis norą siekti pažangos ir atsiverti pokyčiams. Vertiname tai kaip galimybę, kuria turime pasinaudoti bendradarbiaudami su Turkmėnijos valdžios institucijomis ir jas paremti. Esu tvirtai įsitikinusi, kad Europos Sąjunga turi įsipareigoti paruošti dirvą būsimiems teigiamiems poslinkiams.

Laikinojo prekybos susitarimo taikymas, kuris, mano nuomone, reiškia su prekyba susijusias Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sąlygas, būtų pirmas teigiamas žingsnis, leidžiantis mums daugiau įsipareigoti Turkmėnijai ir gyviau skatinti bendradarbiavimą, reformas ir apskritai modernizaciją. Be to, laikinajame susitarime yra svarbus punktas apie žmogaus teises, ir žinau apie jūsų susirūpinimą dėl galimybės sustabdyti sutarties galiojimą.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad laikinojo prekybos susitarimo 1 straipsnyje ir Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 2 straipsnyje yra punktai, susiję su pagarba demokratijai ir pagrindinėmis teisėmis kaip esminiais kiekvieno susitarimo elementais, tačiau svarbiausia, kad abiejuose susitarimuose yra punktai, leidžiantys kiekvienai iš šalių imtis atitinkamų priemonių esant rimtiems susitarimų pažeidimams, ir ypatingos būtinybės atvejais tai daryti be išankstinės jungtinių komitetų konsultacijos.

Todėl įvykus nustatytam, nuolatiniam ir rimtam žmogaus teisių punkto pažeidimui galimas sutarčių atidėjimas. Vis dėlto laikinasis prekybos susitarimas aiškiai nėra panacėja. Jis tikrai neišspręs visų žmogaus teisių problemų Turkmėnijoje, tačiau padės užtikrinti, kad labiau laikomasi tarptautinių standartų, ypač teisinės valstybės ir žmogaus teisių srityse.

Yra dar dvi labai svarbios priežastys, kodėl turėtume stiprinti savo ryšius su Turkmėnija gindami savo interesus: tai saugumas ir energetika. Iš tiesų Turkmėnija yra Europos ir Azijos kryžkelėje, jos kaimynai, be kitų, yra Iranas ir Afganistanas. Jai svarbu būti aktyviai neutraliai regione, kur tvyro didelė įtampa ir kuris yra ties destabilizacijos riba.

Taigi mes sėkmingai dirbame su Turkmėnija sienų kontrolės srityje ir kovoje su terorizmu, islamistiniu ekstremizmu, prekyba narkotikais ir prekyba žmonėmis. Šis bendradarbiavimas dar svarbesnis turint galvoje neseniai atnaujintą tarptautinės bendruomenės Afganistane ir Pakistane įsipareigojimą, ir, beje, regionines konferencijas, kurios netrukus rengiamos Hagoje ir Tokijuje.

Kaip visi žinome, Vidurinė Azija turėtų vaidinti labai svarbų vaidmenį kalbant apie energetikos saugumą. Pasikeitus valdančiajam režimui Turkmėnijoje, mūsų bendradarbiavimas šioje srityje išaugo. Europos Sąjunga labai stengiasi, kad turėtų Pietų dujų koridorių, kuris sukurtas kaip platesnio masto politikos įvairinti mūsų energijos šaltinius ir tranzito maršrutus dalis. Turkmėnija neabejotinai yra svarbi šio projekto sėkmei.

Apibendrinant, mūsų santykiai su Turkmėnija turi būti formuojami tiek pagal mūsų vertybes, tiek pagal mūsų interesus. Todėl lieku įsitikinusi, kad megzdami ryšius su Turkmėnija, būsime geresnėje padėtyje iškeldami savo argumentus atviresnės visuomenės toje šalyje naudai.

Ir toliau raginsime valdžios institucijas daryti pažangą kitose srityse, tokiose kaip baudžiamojo ir civilinio kodekso reforma, įstatymai dėl religijos, žiniasklaidos laisvės, politinių kalinių paleidimas, tarptautiniams stebėtojams leidimų įeiti į kalėjimus suteikimas ir leidimas šalyje būti daugiau NVO.

Dėl visų šių priežasčių prašau jūsų pritarti laikinajam susitarimui su Turkmėnija.

  Pirmininkas. − Komisijos nary, ponios ir ponai, prieš suteikdamas žodį kalbėtojams šioje diskusijoje, kaip atsakingam už daugiakalbystės klausimus Parlamento biure leisiu sau perskaityti jums iš naujiems EPN parengto lankstinuko patarimą kalbėti taip, kad būtų aiškiai išversta žodžiu ir kad šis nepalyginamas beprecedentis stebuklas bet kurioje kitoje institucijoje galėtų ir toliau kiekvieną dieną būti vykdomas.

Lankstinukai nėra lentelės, kurias Mozė atnešė iš kalnų, nes jose nurodoma: „Kalbėkite įprastu tempu ir ne per greitai. Jeigu įmanoma, kalbėkite savo gimtąja kalba. Kalbėdami venkite keisti kalbą. Kalbėjimas yra geriau už skaitymą, bet jeigu nėra alternatyvos, įsitikinkite, kad vertėjai žodžiu turi tekstą. Aiškiai pateikite nuorodas į dokumentus. Aiškiai tarkite bet kokį minimą skaičių. Paaiškinkite naudojamus sutrumpinimus savo kalboje. Prisiminkite, kad juokus sunku išversti ir kalbėkite vertėjams žodžiu. Taip pat, kai pirmininkaujate posėdžiui, kurį laiką prieš suteikdami žodį kitam kalbėtojui lukterėkite, kad vertėjai žodžiu galėtų užbaigti kalbą ir perjungti atitinkamą kanalą.“

Dėkoju už jūsų vertimą žodžiu ir norėčiau pasinaudoti šia galimybe padėkodamas vertėjams žodžiu, kurie atlikdami savo tokį sudėtingą ir tokį veiksmingą darbą sudaro sąlygas mūsų darbui.

  Alexandru Nazare, PPE-DE frakcijos vardu. – (RO) Pirmiausia, o tai nėra sutapimas šių diskusijų aplinkybėmis, norėčiau pasveikinti už pasiektą kompromisą paskutiniame Europos Vadovų Tarybos susitikime dėl dujotiekio „Nabucco“ finansavimo.

Man malonu, kad projektas „Nabucco“ paskelbtas prioritetiniu energijos projektu ir kad mūsų kaip Europos Parlamento narių pastangos remiant šį projektą davė rezultatų.

Tačiau, grįžtant prie šiandienių diskusijų, manau, kad tarp nerimą keliančių klausimų dėl Turkmėnijos yra du vienodai svarbūs klausimai: ekonominis bendradarbiavimas, ypač naftos ir dujų srityje, taip pat socialinė pažanga ir žmogaus teisės šioje šalyje, kaip minėjo taip pat Komisijos narys.

Teigiamai vertinu šį pranešimą ir už tai sveikinu Danielį Caspary.

Taip pat manau, kad aptariamas susitarimas suteikia geresnį pagrindą už dabartinį bendradarbiavimui su Turkmėnija. Tačiau, norėčiau pabrėžti, kad nėra per anksti mums aptarti specialius bendradarbiavimo su Turkmėnija ir jos įtraukties į Europos Sąjungos energetikos projektus kelius. Aptariamas susitarimas yra labiau nei sveikintina ekonominį bendradarbiavimą tarp ES ir šios šalies greitinti skirta priemonė.

Iš šio pranešimo suprantame, kad valdžio institucijos Ašchabade pasirengusios derėtis žmogaus teisių ir pilietinių laisvių tema. Remiantis ES iki šiol įgyta patirtimi, akivaizdu, kad šiose temose pažanga pasiekiama greičiau, kai apie jas yra plačiau diskutuojama, siejant jas su kitomis temomis, įskaitant ilgalaikio ekonominio bendradarbiavimo perspektyvos temą.

Turkmėnijos energetikos ir užsienio politikos kryptys glaudžiai susijusios. Galime jas vystyti tuo pačiu metu stiprindami ekonominį bendradarbiavimą ir priimdami specialias priemones, taip pat nuolat domėdamiesi žmogaus teisėmis.

Teigiamai vertinu įvertinimo kriterijų dėl Turkmėnijos pažangos ir taip pat dėl ES intelektinės nuosavybės standartų. Įdomu, ar nebūtų naudinga nustatyti taip pat panašius standartus ekonominei integracijai, tačiau tik realaus, ilgalaikio pobūdžio arba tokius, kurie yra susiję su pažanga piliečių laisvių srityje.

  Erika Mann, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, dėkoju Komisijos nariui ir už Tarybą atsakingam Alexandrui Vondrai, už paaiškinimus, bet esu tikra, kad jie jautė tam tikrą mūsų dvejojimą, kai juos visapusiškai palaikėme. Kyla sunkumų, nes Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimui (PBS) Parlamentas turės pritarti, kai tokio pritarimo nereikia laikinajam prekybos susitarimui dėl mūsų teisinių įsipareigojimų.

Dėl to, kalbėdami apie laikinąjį prekybos susitarimą, savo rezoliucijoje galime tik pabrėžti savo pastebėjimus ir iškelti mums nerimą keliančius klausimus ir paremti dėl tam tikrų temų; tačiau, šis Parlamentas ir būtent mano politinė frakcija dvejoja visiškai paremdama laikinąjį prekybos susitarimą.

Tikiuosi, kad tai jums suprantama, ir tikiuosi, kad galite išspręsti problemą. Žinau, kad dėl teisinio proceso ir jūsų padėto parašo po teisiniu pagrindu jums labai sunku, jeigu net neįmanoma, iš naujo derėtis. Mes visiškai esame susipažinę su faktais, bet esu įsitikinusi, kad galite rasti kažkokio pobūdžio įsipareigojimus toliau tobulinti ir tyrinėti teisinį pagrindą, kuriuo remdamiesi galite padėti mums pritarti jums, nes visi suprantame, kokia svarbi Turkmėnija, o mes jau parėmėme kitus susitarimus. Taip nėra, kad visiškai nežinotume, kokia svarbi Turkmėnija, bet tai – labai problematiškas atvejis.

Norėčiau, kad dar kartą apsvarstytumėte tai, ir todėl būtent prašau jūsų paslaugos: apsvarstykite dar kartą mūsų 11 dalį, kurioje mums kelia nerimą teisinis įsipareigojimas ir skirtumai tarp laikinojo prekybos susitarimo ir Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo.

Prašau pripažinti mūsų rezoliucijos 9 dalį, kurioje kalbama apie žmogaus teisių išlygos įtraukimą į PBS susitarimą. Komisijos nary, esu susipažinusi su jūsų pastebėjimais ir atsižvelgiau į juos, bet esu tikra, kad kažką galite padaryti, jog būtų galima toliau tyrinėti, kaip galime sustiprinti šį konkretų klausimą.

Tą patį galima pasakyti apie 10 dalį, o tai taip pat svarbu Tarybai. Taip pat norėtume matyti persvarstymo išlygą. Žinau, ji neįtraukta, bet vėl, prašau paslaugos, apsvarstykite ją dar kartą ir pažiūrėkite, ką galite padaryti, jeigu toliau tęsite derybas.

Jeigu galėtumėte kažką padaryti dėl 8 dalies, tai būtų daugiau nei naudinga mums; ji susijusi su stebėsena, kurios visada norime ir kurios nuolat prašome. Stebėsena nereiškia, kad norime sėdėti prie derybų stalo. Tai darėme kitomis aplinkybėmis, taigi pagalvokite, ką galite padaryti čia, kaip galite būti naudingi apibrėžiant, ką stebėsena reiškia, tačiau padarykite paslaugą ir atsižvelkite į šį atvejį.

Beje, manau, kad padarėte didelį darbą. Visi punktai įtraukti į naują ES ir Centrinės Azijos partnerystės susitarimą 21-ajam amžiui. Net įtraukėte TDO rekomendacijas. Įtraukėte žmogaus teisių klausimus, todėl esu įsitikinusi, kad galime rasti kompromisą, bet būtina šiek tiek padirbėti.

  Hélène Flautre, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, manau, kad turime bandyti neapgaudinėti savęs, bet suprasti, kad nors Valery Pal buvo paleistas, Turkmėnijos vyriausybė toliau grobs, įkalins ir kankins kitus žmones Turkmėnijoje už išgalvotus nusikaltimus.

Nors Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas dėl religijos laisvės nuvažiavo į Turkmėniją, kiti devyni pranešėjai vis dar laukia savo leidimų, o šie žmonės yra atsakingi už tokias svarbias sritis kaip kankinimas, žmogaus teisių gynyba, teismų nepriklausomybė, švietimas, sveikata, žodžio laisvė ir t. t.

Kelios kalbos iš tikrųjų atrodo, kaip savęs įtikinimo pratimai. Toliau susiduriame su vienu iš pasaulyje labiausiai represinių ir uždarų režimų, net jeigu buvo šiek tiek pažangos ir net jeigu turime rasti teisingą strategiją, kad palaikytume tai. Svarbu, prieš sudarant bet kokį susitarimą su ja, nebūti naiviais arba iš anksto akivaizdžiai neprašyti Turkmėnijos tapti demokratijos ir žmogaus teisių modeliu.

Taigi, tarp šių dviejų kraštutinumų, ką turime daryti? Paprasčiausiai siūlau sukurti tikrą užsienio politiką ir atitikti kriterijus, kurie yra nepaprastai tikslūs, pakankamai aukšti ir realūs ir kuriuos nustatė Europos Parlamentas. Kalbu apie įvažiavimo leidimus NVO ir Jungtinių tautų specialiesiems pranešėjams ir Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui. Žinome, kad derybos yra vedamos, bet jos nėra užbaigtos. Turiu omenyje švietimo sistemos reformą pagal tarptautinius standartus – kurie yra pradedami taikyti, bet vis dar nepatenkinamai – visų politinių kalinių paleidimą ir jų judėjimo laisvę – trumpai, apie žmogaus teisių ABC. Mano frakcijos pasiūlymas ambicingas ir realus. Jį galima sumažinti iki paprasčiausios formulės.

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją prašydamas jos vertėjų žodžiu prašymu kalbėti lėčiau)

Negalime kenkti savo pačių politikai atsisakydami savo vertybių. Tai nėra pritarimo Turkmėnijos izoliacijai, bet bendradarbiavimo su šalimi klausimas. Taigi kaip tai padarysime? Turime paimti du pieštukus po vieną kiekvienoje rankoje. Su vienu pieštuku nupiešime planą, kuriame bus nustatyti etapai, reikalingi Parlamento nustatytiems kriterijams įgyvendinti. Šie etapai laikui bėgant bus išryškinami tiksliai tvarkaraščiais ir aptarti su šalies atstovais surengtose žmogaus teisių pakomitečiuose.

Kai pasirašysime po šiuo planu, su kitu pieštuku kitoje rankoje galėsime pasirašyti prieš mus esantį laikinąjį susitarimą. Manau, kai ateis laikas Komisijai ir Tarybai aptarti žmogaus teisių išlygų ateitį, būtina, kad šios išlygos būtų sistemiškos ir šalia jų būtų taikomas konsultavimosi mechanizmas, kuris gali lemti, prireikus, šio susitarimo galiojimo sustabdymą.

  Pirmininkas. − Hélène Flautre, Pirmininkas nematuoja kalbėtojų kalbos greičio. Pirmininkas prieš save mato indikatorių, kuriuo vertėjai žodžiu siunčia SOS, kai jie nustoja versti, nes jie negali pasivyti kalbėtojo. Nematuoju greičio; gavau signalą apie šį nenumatytą atvejį ir jį perduodu nariams, kad kiekvienas galėtų sekti diskusijas.

Kaip visada dėkoju už jūsų supratimą.

  Helmuth Markov, GUE/NGL frakcijos vardu. – (DE) Pirmininke, Tarybos Pirmininke, Komisijos nary, praėjo beveik metai, kai šis Parlamentas labai aiškiai ir skaudžiai patvirtino, kokia pažanga būtina siekiant sudaryti sąlygas susitarti dėl prekybos susitarimo tarp EB ir Turkmėnijos. Tokius reikalavimus sąlyginai lengva patenkinti: laisva ir neapsunkinta prieiga Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui, politinių kalinių ir žmonių, atsisakančių tarnauti kariuomenėje dėl įsitikinimų, paleidimas, visų valstybės keliavimo apribojimų panaikinimas, lengvesnė prieiga ir darbo sąlygos NVO ir JT agentūroms ir išsami švietimo sistemos reforma. Visiškai pritariu, kad prezidentas Gurbanguly Berdymukhamedov padarė pažangą. Tai neginčytina. Tačiau, mano nuomone, mums apskritai nepatogu patvirtinti šį susitarimą dabar. Tiek jūs, Tarybos Pirmininke, tiek jūs, Komisijos nary, praradote didelę progą.

Nebūtinai pritariu jų nuomonei, bet kaip socialistai demokratai nariai teigė, mes – Parlamentas – norime jūsų užtikrinimo, kad jeigu Parlamentas reikalauja, atsisakyti šio laikinojo susitarimo, turite pritarti mūsų prašymui. Alexandr Vondra visiškai nieko nepasakė apie tai, o jūs, Komisijos nary, paaiškinote mums, kad susitarime nurodoma, jog tai gali būti padaryta. Tai, kad susitarime nurodyta, jog tai gali būti padaryta, nėra svarbu, svarbu yra tai, kad esate pasirengęs, jeigu Parlamentas reikalautų, pritarti šiam prašymui. Tai svarbu.

Paklausčiau visų gerbiamųjų narių, ar norime save rimtai vertinti, rytoj nepritarti, nebent Komisija raštu pritartų ir perskaitytų čia, kad šis reikalavimas bus įgyvendintas. Tai buvo dalis sandorio, kurio buvo galiausiai reikalaujama, bet jūs nieko apie tai neužsiminėte. Turiu pasakyti, kad jaučiu, jog jūs mūsų rimtai nevertinate. Bent jau pareiškimas dėl pozicijos turėjo būti padarytas šiuo klausimu.

Dėl to teigiu jums, kad šiomis aplinkybėmis susitarimas dėl laikinojo susitarimo neįmanomas. Tikiuosi, kad kartu visais balsais įtvirtinsime tai rytoj.

  David Martin (PSE). – Pirmininke, kaip du ankstesnieji kalbėtojai baiminuosi, kad Komisija ir Taryba pagražino, o ne paspalvino šiandienės situacijos Turkmėnijoje vaizdą.

Dabartinis prezidentas gali būti šiek tiek geresnis už prezidentą, kurį jis pakeitė 2007 m. vasario mėn., bet ar jis pakankamai geresnis mums susitarti dėl laikinojo prekybos susitarimo kaip partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pirmtako? Kaip Helmuth Markov ir Hélène Flautre teigė, Tarptautinės prekybos komitete mes nustatėme penkias labai aiškias užduotis Turkmėnijai, kurias norėtume pamatyti įgyvendintas prieš sutikdami.

Pirma, teigėme, kad Tarptautinis Raudonasis Kryžius turi turėti laisvą prieigą prie Turkmėnijos. Nebent Komisija ir Taryba gali man pasakyti kitaip, suprantu, kad iki šiol Raudonasis Kryžius neturėjo galimybių aplankyti nei vieno kalėjimo arba įkalintojo Turkmėnijoje.

Antra, teigėme kad jie turi performuoti savo švietimo sistemą pagal tarptautinius standartus. Taryba teisi teigdama, kad ji išplėtė vidurinio išsilavinimo sistemą vienais metais, bet mano supratimas vėl kužda, kad nepaisant nežymių pagerinimų švietimo sistemoje, tai nebuvo skirta didžiajai daliai turkmėnų, bet elitui ir ruošti tuos, kurie pageidauja dirbti naftos ir dujų sektoriuje.

Trečia, prašėme paleisti visus politinius kalinius. Kai kurie buvo paleisti, bet nedaug, o iš tikrųjų yra šimtai, o gal net tūkstančiai politinių kalinių silpstančių kalėjimuose Turkmėnijoje, vis dar laukdami teisingo teismo.

Ketvirta, teigėme, kad norime visų išorės keliavimo apribojimų panaikinimo. Įdomu, kad Taryba ir Komisija susitelkė ties vidaus keliavimu. Tvirtinome, kad turi būti išorės keliavimo laisvė taip pat. Tai nebuvo įgyvendinta.

Galiausiai sakėme, kad turi būti laisva prieiga nepriklausomoms NVO, laisva prieiga JT žmogaus teisių organams ir spaudos laisvė. Na, nėra spaudos laisvės, nėra laisvos prieigos NVO ir nors JT kontrolierius dėl religijos toleravimo galbūt buvo įleistas, Turkmėnijoje yra ilgiausia iš visų pasaulio šalių JT prašomų vizitų eilė.

Ar tai iš tikrųjų yra šalis, su kuria galime bendradarbiauti? Įtariu, kad daugumos šiuose Rūmuose ir kitose institucijose atsakymas yra aiškus „taip“. Kodėl reikalai pasikeitė, kai Prekybos komitete buvo priimta jo rezoliucija 2007 m.? Cinikai galėtų teigti, kad taip yra, nes dujos ir nafta buvo aptiktos Turkmėnijoje, nes norime statyti naują dujotiekį, nes staiga supratome, kad tai – mūsų strateginis interesas. Jeigu taip yra, neapsimeskime, kad tai susiję su žmogaus teisių gerinimu. Tai susiję su asmeniniu interesu Europos Sąjungos lygmeniu.

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją)

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL). – (DA) Gerb. pirmininke, aš taip pat visiškai nesutinku su pasiūlymu, kad Europos Parlamentas turi besąlygiškai pritarti prekybos susitarimui su Turkmėnija, kuri yra galiausiai tokia, apie kokią čia mes kalbame. Galime rašyti ką tik norime savo pagrindimuose, bet kai paspausime žaliąjį mygtuką, reikalai jau mums nepriklausys, jeigu negausime užtikrinimo iš Komisijos, kad turėsime galimybę atšaukti susitarimą.

Kokia iš tikrųjų yra sutikimo susitarimui su Turkmėnija priežastis? Girdėjome apie įvairius pagerinimus ir tiesa, kad diktatūroje buvo iš tikrųjų įgyvendinti kai kurie pagerinimai ir duoti kai kurie pažadai. Tačiau, kaip galiausiai Amnesty International teigė mums, šie pagerinimai buvo įgyvendinti labai ribota apimtimi. Kuo visa tai buvo grindžiama? Pagrindimas apėmė tai, kad susitarimo nebuvimas taip pat nelėmė jokių rezultatų. Mano nuomone tai – absurdiškas pagrindimas, kuriuo raginami visi diktatoriai išsilaikyti, nes taip tam tikra prasme mes seksime jais ateityje. Manau, kad turi būti garsiai ir aiškiai pasakyta, kad gali būti labai didelės dujų kainos, o jeigu dėl dujų kainų tariamės su diktatūra Turkmėnijoje, kainos yra žymiai per didelės.

  Justas Vincas Paleckis (PSE). – (LT) Tenka tik apgailestauti, kad Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų veiksmai bandant apginti žmogaus teises Turkmėnijoje vis dar neduoda pozityvių rezultatų. Žurnalistams, žmogaus teisių gynėjams ten užkemšamos burnos. Moterys ir vaikai toliau prievartaujami, jais prekiaujama.

Esu vis dėlto įsitikinęs, kad santykių nutraukimo ir izoliacijos politika Turkmėnijos atžvilgiu neperspektyvi. Ne todėl, kad ši šalis turtinga dujomis, o tik todėl, kad tiktai ryšių su aplinkiniu pasauliu skatinimas gali atvesti į demokratinius pokyčius.

Todėl aš remiu Europos Komisijos poziciją ir laikiną susitarimą, kuris, reaguojant į įvykius šalyje, esant reikalui galėtų būti sustabdytas. Be abejo, Europos Sąjungos požiūris į energetiką santykiuose su Turkmėnija neatsiejamas nuo menkiausių pokyčių žmogaus teisių srityje stebėjimo.

  Charles Tannock (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, yra daug daugiau paslaptingoje Turkmėnijoje negu tik nafta ir dujos. Neteigiu, kad šalies angliavandenilio ištekliai nėra svarbūs. Iš tikrųjų jie – gyvybiškai svarbi strateginė vertybė ES, atsižvelgiant į Sąjungos norą ir Turkmėnijos akivaizdų troškimą atsitraukti nuo Rusijos šešėlio, kalbant apie energetikos tiekimą.

Turkmėnijos didžiuliai ir aiškiai prieinami dujų ištekliai yra pakankamai savarankiškai, kad dėl to reikalautų artimesnių santykių su ES. Vis dėlto yra kitų priežasčių dėl kurių taip pat, manau, turėtume siekti laikinojo prekybos susitarimo su Turkmėnija. Šalis – svarbiausias taikios ir stabilios musulmonų šalies su pasaulietiška vyriausybe pavyzdys, pasišventusios kovoti su islamistų terorizmu Afganistane, kuriame vyksta karas.

Žinoma, vis dar yra rimtų nerimą keliančių klausimų dėl žmogaus teisių, demokratijos ir politinių laisvių, bet tokie nerimą keliantys klausimai taip pat yra Rusijoje ir Kinijoje, o aš neprisimenu, kad socialistai būtų kėlė šį klausimą neseniai vykusiose diskusijose apie Tibetą. Vis dar palaikome strateginius santykius su abiem šiomis didelėmis šalimis.

Skatinsime tolesnius pokyčius Turkmėnijoje dialogu ir partneryste, o ne izoliacija. Dėl to apskritai palaikau geresnius santykius tarp ES ir Centrinės Azijos šalių.

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją)

  Alessandro Battilocchio (PSE). – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tikiuosi, kad šios diskusijos dėl laikinojo prekybos susitarimo gali suteikti mums galimybę pradėti nuoseklų padėties Turkmėnijoje tyrimą ir reikalauti labiau praktinių priemonių gerinti šiuo metu esančią labai neigiamą padėtį.

Ašchabado vyriausybė neseniai atmetė daug rekomendacijų, įskaitant politinių kalinių paleidimą, buvusių politinio įkalinimo atvejų persvarstymą ir žmogaus teisių aktyvistams šališkai nustatyto keliavimo draudimo panaikinimą. Iki šiol, neveidmainiaujant, tai yra valstybė, kuri neprisileidžia tarptautinių organizacijų stebėsenos, kurios nesugebėjo patekti į šalį 10 metų. Žurnalistai ir aktyvistai neturi galimybių laisvai dirbti, o visiems oponentams gresia pavojus kiekvieną dieną.

Europos Sąjunga ir tarptautinė bendruomenė dabar reikalauja iš esmės pasikeisti žmogaus teisių atžvilgiu; grynai ekonominiams susitarimams bus labai sunku pritarti.

  Marie Anne Isler Béguin (Verts/ALE). – (FR) Gerb. pirmininke, ministre, Komisijos nary, manau turime liautis veidmainiavę šiuo klausimu.

2006 m. dalyvavau Europos Parlamento delegacijoje, kuri keliavo į Turkmėniją ir mes pateikėme keletą pasiūlymų tuo metu, kurį jūs, Komisijos nary, aptarėte.

Aišku, suprantu jūsų ir Tarybos argumentus, bet kai palyginu tai, kas buvo pasiūlyta, su pranešimu dėl Centrinės Azijos – už kurį mes balsavome šiuose Rūmuose prieš kelis mėnesius, 2008 m. vasario 20 d., ir kuriame pakartojome savo reikalavimus dėl kalinių paleidimo, Raudonojo Kryžiaus ir t. t. – ar buvo pasiekta kokia nors pažanga? Ne.

Asmeniškai, kai skaičiau „Turkmėnijos pranešimą“, iš tikrųjų skaičiau „pranešimą „Nabucco“, nes jau dienos pabaigoje mus domina energetika, šios trečiosios didžiausios dujų tiekimo šalies pasaulyje dujos. Be to, žinau – buvo mums gerai paaiškinta, kai buvome Turkmėnijoje – kad, jeigu Europos Sąjunga nėra suinteresuota Turkmėnijos dujomis, tuomet šalis turės kitų pirkėjų, ne vien tik Kiniją. Todėl venkime būti veidmainiais, aiškiai parodykime…

(Pirmininkas pertraukė kalbėtoją)

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, tik labai norėčiau pritarti savo kolegai Charlesui Tannockui. Jo baigiamosiomis pastabomis, jeigu nebūtų nutraukta kalba, pažymima, kad ES turi būti skatinama – ir iš tikrųjų Komisija ir Taryba turėtų finansuoti – Kaspijos dujotiekį į Centrinę Aziją siekdama sumažinti pavojų priklausyti nuo monopolinio šaltinio, kad turėtume galimybes išvengti tapti vienų iš mūsų kaimynų užsienio politikos tikslų auka.

  Pirmininkas. − Dėkoju, Christopher Beazley. Visada svarbu prisidėti prie Charleso Tannocko, kuris yra visada konstruktyvus ir Parlamento įkvėpimo šaltinis, minčių.

Dabar paskutiniam kalbėtojui Davidui Martinui suteikiamas žodis.

Išsiaiškinsime Biure, ar šioje dalyje gali būti suteiktas žodis kalbėtojui, kuris jau dalyvavo diskusijose, nes dažniausiai jie vėl iš naujo pradeda diskusiją. Tačiau, kadangi šiuo atveju priėjome prie penktojo kalbėtojo ir penki kalbėtojai turi teisę kalbėti, suteikiu žodį Davidui Martinui.

  David Martin (PSE). – Gerb. pirmininke, dėkoju, kad suteikėte man žodį. Norėjau grįžti, nes prieš vėl Komisijai suteikiant žodį norėjau pateikti jai specialų klausimą. Noriu tiksliai žinoti, kaip žmogaus teisių išlyga, kuriai pritariame, bus remiama ir įgyvendinama. Ar Komisija nuspręs, ar buvo žmogaus teisių pažeidimas ir, jeigu Komisija taip nuspręs, ar bus nuspręsta Taryboje sustabdyti susitarimą visais balsais arba kvalifikuota balsų dauguma? Kiek žmogaus teisių išlyga iš tikrųjų bus praktiškai pritaikoma? Turime žmogaus teisių išlygas daugelyje mūsų tarptautinių susitarimų ir iki šiol – išskyrus kitas diskusijas– beveik niekada nesirėmėme jomis, išskyrus Baltarusijos labai retą atvejį.

  Alexandr Vondra, einantis Tarybos pirmininko pareigas. − Gerb. pirmininke, manau, kad tai buvo naudingos diskusijos. Diskusijose daugiausiai buvo susitelkta ties žmogaus teisėmis, o tai mūsų nestebina. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kad dabartinė žmogaus teisių išlyga susitarime sudaro sąlygas sustabdyti galiojimą esant žmogaus teisių pažeidimui: apie patį sustabdymą, manau, kad, jeigu padėtis Turkmėnijoje blogėja, turėsime atsižvelgti labai rimtai į tai, ką Parlamentas siūlo.

Žinoma, galutinį sprendimą priims Taryba, ieškodama visų ribojančių priemonių pasirinkimo, įskaitant galimybę sustabdyti, o šioje situacijoje turime precedentų su kai kuriomis kitomis Centrinės Azijos šalimis.

Kai kurie iš mūsų taip pat palietė bendradarbiavimą su Raudonuoju Kryžiumi. Mums nėra lengva spręsti apie bendradarbiavimą tarp Raudonojo Kryžiaus ir Turkmėnijos todėl, kad šioje situacijoje Raudonajam Kryžiui taikomas pagrindinis principas – veiksmų laisvė. Taigi remdamiesi prieinama informacija turime pripažinti, kad turime daug padaryti ir pagerinti, bet tuo pačiu metu galime įžvelgti teigiamų dalykų ir vystymąsi.

Apskritai ir galiausiai, žmogaus teisų padėtis Turkmėnijoje, žinoma, labai bloga, bet tebesitęsianti izoliacija nėra pasirinkimas. Sąlyginis metodas sudarant laikinąjį susitarimą, dėl kurio buvo deramasi 11 metų, nėra veiksminga priemonė užtikrinti pažangą dėl žmogaus teisių ir demokratijos.

Žinoma, turime dalyvauti dialoge su Turkmėnija dėl žmogaus teisių ir tai stengėmės daryti. Čekijos ministras pirmininkas ten buvo neseniai. Jis dalyvavos su prezidentu Ašchabade būtent tokio pobūdžio pokalbyje.

Tarybai pirmininkaujančios ES valstybės atstovai įsitikinę, kad dabar yra galimybė bendradarbiauti su Turkmėnija, o tas metodas – veiksminga priemonė palaikyti atvirą dialogą dėl tokių klausimų kaip žmogaus teisės.

Nei viena Turkmėnijos pagrindinė partnerė – Rusija arba Kinija, kurios šiuo metu didina savo įtaką regione – greičiausiai neįtrauks šių kaip svarbiausių klausimų į savo darbotvarkes.

Taigi atitinkamų sutartinių santykių kūrimas, pradedant nuo laikinojo susitarimo, yra pagrindinis žingsnis tokio bendradarbiavimo politikoje. Neigiama Parlamento nuomonė būtų kenksminga mūsų besiformuojančiam dialogui su Turkmėnija ir pakenktų mūsų gebėjimui užtikrinti pažangą svarbiose srityse, pvz., didesnei žmogaus teisių pagarbai.

Todėl norėčiau paskatinti Parlamentą, kaip siūlė pranešėjas Daniel Caspary, pasiūlyti savo visapusišką paramą laikinojo susitarimo sudarymui.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. − Gerb. pirmininke, Eleanor Roosevelt kartą sakė, kad, užuot keikus tamsą, turime uždegti žvakę. Tai taip pat taikoma Turkmėnijai. Žmogaus teisių skatinimas ir demokratijos rėmimas šalyje turi būti toliau mūsų prioritetu. Daugelis iš jūsų teisingai teigė – pvz. Hélène Flautre, kuros dabar čia nėra – kad pokyčiai lėti. Taip, tokie jie yra, bet jie yra pokyčiai ir šie pokyčiai turi būti pripažįstami ir skatinami.

Taigi turime padėti Turkmėnijai padėti sau. Dėl to turime bendradarbiauti su šalimi konstruktyviu, nuolatiniu ir strateginiu būdu. Turime sukurti tinkamus pagrindus savo sutartiniams santykiams, kurie yra tokie riboti, o vis dar šiuo metu galiojantis Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas neleidžia to.

Leiskite man taip pat pasakyti keletą žodžių apie sustabdymą arba galimą sustabdymą. Kaip žinote ir kaip einantis Tarybos pirmininko pareigas tik ką pasakė, Taryba – beje visais balsais – sprendžia dėl tokių klausimų. Šiuo atžvilgiu Komisija gali pateikti pasiūlymą.

Aš galiu tik priminti jums, kad, pvz., po įvykių Andižane Taryba nusprendė taikyti ribojančias priemones Uzbekistanui, įskaitant ginklų draudimą, taip pat keliavimo apribojimus Uzbekijos pareigūnams, dalyvavusiems įvykiuose. Taip pat techniniai susitikimai PBS pagrindu, Bendradarbiavimo komitetas ir pakomitečiai buvo sustabdyti. Šios priemonės buvo nuolat persvarstomos ir atnaujinamos arba iš dalies pakeičiamos atitinkamai kiekvienais metais.

Šiuo atžvilgiu, jeigu panašus įvykis – arba tik rimtas situacijos pablogėjimas – įvyktų, Taryba galėtų imtis panašių priemonių arba net apsvarstyti sustabdymo galimybę, o Komisija tikrai svarstytų visus įmanomus pasirinkimus, įskaitant sustabdymą.

Jeigu bus įtraukta speciali su žmogaus teisėmis susijusi išlyga į PBS, reiks iš dalies pakeisti PBS. Mūsų nuomone tai atrodo pakankamai sudėtinga, nes dėl to reiks iš naujo pradėti derybas su Turkmėnija – kuri jau pasirašė ir ratifikavo PBS 2004 m. – taip pat ir su valstybėmis narėmis, 12 iš kurių jau taip pat ratifikavo susitarimą.

Kadangi ja siekiama nustatyti, ar žmogaus teisių pažeidimas gali lemti PBS sustabdymą, norėčiau pakartoti, kad PBS ir laikinasis susitarime yra išlyga, kurioje pripažįstama pagarba žmogaus teisėms kaip esminis elementas – labai aiškiai minėjau anksčiau. PBS ir laikinajame susitarime yra išlyga, nustatanti, kad, jeigu bet kuri šalis mano, kad kita šalis nevykdė įsipareigojimų pagal susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių esant ypatingos skubos atvejams net pirmiausia nepasikonsultavusi su jungtiniu komitetu.

Laikinasis susitarime ir PBS taip pat yra jungtinė deklaracija, paaiškinanti, kad ypatingos skubos atvejai reiškia atvejus, kai bet kuri iš šalių iš esmės pažeidžia susitarimą, o esminis pažeidimas reiškia esminės sąlygos pažeidimą.

Dėl to esminis pažeidimas ypatingos skubos atvejais suteikia šalims teisę imtis atitinkamų priemonių. Mūsų nuomone, tokios priemonės taip pat galėtų apimti susitarimo sustabdymą. Dėl to, gerbiamieji Parlamento nariai, dar karta jūsų prašau – kaip ir anksčiau prašiau – sutikti, kad laikinasis prekybos susitarimas su Turkmėnija būtų sudarytas.

Komisija sutinka politiškai įsipareigoti stebėti žmogaus teisių dialogą ir reguliariai teikti ataskaitas Parlamentui. Tai būtų prekybos susitarimo pagrindu daugiau bendradarbiauti ir atvertų kelią Turkmėnijos dialogui su tomis šalimis, su kuriomis jau palaikome dialogą regione, normaliu lygmeniu. Nepamirškime to taip pat.

Tik labiau įsipareigodami sugebėsime daryti įtaką teigiamiems įvykiams ir žmogaus teisių gerinimui.

PIRMININKAVO: JOSÉ EDUARDO DOS SANTOS
Pirmininko pavaduotojas

  Daniel Caspary, pranešėjas. − (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, labai dėkoju už šiandienos diskusijas. Tai mums suteikė papildomos informacijos ateičiai. Norėčiau padėkoti visiems mano gerbiamiems nariams, dirbusiems šiuo klausimu pastaraisiais mėnesiais.

Vienas iš esminių Tarybos pareiškimų, gerbiamas Alexandr Vondra, ypač įstrigo mano mintyse: Turkmėnijos žmonės tikrai neišmoks, ką reiškia demokratija ir žmogaus teisės, iš Kinijos, Rusijos arba net Irano. Per pastaruosius metus Parlamentas nustatė aiškias sąlygas, kuriomis remdamiesi galime susitarti dėl šio laikinojo susitarimo, naujausiame Cemo Özdemiro Centrinės Azijos strateginiame pranešime.

Būtų didžiulė privilegija Europos Parlamentui, jeigu dabar iš esmės ignoruotume specifikacijas, kurias nustatėme prieš tris arba šešis mėnesius, ir teigėme, kad vis dėlto pritariame mano pranešimui dėl laikinojo susitarimo. Kita vertus, man taip pat aišku, kad kalbame apie laikinąjį susitarimą šiandien. Nėra gera mintis atidėti balsavimą. Man taip pat žinoma, kad neturime pasinaudoti Turkmėnija ir laikinuoju susitarimu kaip įkaitu siekdami perkelti įgaliojimų pusiausvyrą tarp Europos institucijų.

Man taip pat žinoma, kad sukurtume precedentą, jeigu Komisija ir Taryba pritartų reikalavimams, kuriuos daugelis iš mūsų šiandien padarėme, net jeigu – o tai sakau pakankamai aiškiai – šie Parlamento reikalavimai yra visiškai pagrįsti. Dėl to laukiu – verčiau šį vakarą – Komisijos įsipareigojimo, kad, jeigu ši stebėsena rodo, jog situacija Turkmėnijoje blogėjo ir jeigu Parlamentas priima rezoliuciją, prašydamas Komisijos pasiūlyti Tarybai sustabdyti šį laikinąjį susitarimą, ji pateiks pasiūlymą šiuo klausimu Tarybai. Manau, kad tai turėtų būti įmanoma remiantis dabartiniais susitarimais.

Būčiau sužavėtas, jeigu bet kokiu atveju Komisijos pasiūlymu Taryba įsipareigotų nedelsdama įtraukti ir aptarti šį klausimą viename iš jos būsimų susitikimų. Abi institucijos tikrai gali įsipareigoti, neatsižvelgdamos į bendrą institucinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje sistemą. Būčiau dėkingas, jeigu galėtumėte padaryti šį pareiškimą šiandien arba bent jau prieš balsavimą rytoj. Manęs nedomina mano gerbiamųjų narių rekomendavimas atidėti rytoj balsavimą dėl mano pranešimo prieš balsavimą.

  Pirmininkas. – Gavau du pasiūlymus dėl rezoliucijos Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.