Pirmininkas. − Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

- I. Garcķa Pérez rekomendacijos (A6-0127/2009) Regioninės plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, tam tikras finansų valdymo nuostatas (17575/2008 – C6-0027/2009 – 2008/0233 (AVC)),

- K. Jöns pranešimo (A6-0116/2009) Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo, į jį įtraukiant naujus iš ESF tinkamų finansuoti išlaidų tipus (COM(2008)0813 – C6-0454/2008 – 2008/0232 (COD)) ir

- E. Angelako pranešimo (A6-0134/2009) Regioninės plėtros komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo nuostatas dėl investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiosios energijos naudojimą būstuose tinkamumo finansuoti (COM(2008)0838 – C6-0473/2008 – 2008/0245 (COD)).

  Iratxe García Pérez, pranešėja. − Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems gerbiamiems Regioninės plėtros komiteto nariams, kurie sunkiai dirbo, kad šiandien pateiktų šį svarbų susitarimą. Šis susitarimas susijęs su kai kurių taisyklių keitimu siekiant užtikrinti, kad nedelsiant būtų įgyvendinta keletas pakeitimų.

Europos Sąjunga patiria iki šiol nematytą ekonomikos krizę, kuri sukėlė recesiją daugelyje valstybių narių. Pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą Europos Komisija patvirtino keletą priemonių, kad būtų iš dalies pakeistos struktūrinių ir Sanglaudos fondų taisyklės siekiant skatinti investavimą. Šie pakeitimai susiję su dviem pagrindiniais prioritetais: išlaidų didinimu siekiant pagerinti likvidumą ir taisyklių supaprastinimu siekiant paspartinti projektų tvirtinimą.

Šis pakeitimų paketas buvo skurtas kaip laikinas atsakas į kritinę padėtį, nors iš tikrųjų jis neatsako į Europos Parlamento raginimą supaprastinti ir padidinti lankstumą, kuris buvo kartojamas įvairiomis progomis.

Norėčiau pristatyti trumpą pareiškimą dėl siūlomų pakeitimų, kad visi suprastume jų svarbą siekiant šių mūsų nustatytų tikslų:

– didinti Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo teikiamą pagalbą, taip pat teikti didesnę finansinę paramą techninei veiklai, susijusiai su projektų parengimu ir įgyvendinimu;

– supaprastinti išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus;

– didinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo (ESF) išankstinį finansavimą; bendra papildomų avansų suma dėl šios priemonės sieks 6,25 mlrd. EUR;

– spartinti pagrindinių projektų išlaidas panaikinant dabartinį didžiausią 35 proc. dydį avansinėms išmokoms ir leidžiant teikti valstybės pagalbos gavėjams iki 100 proc. avansus.

Parlamente mes žinome, kad šios priemonės privalo būti patvirtintos kaip įmanoma greičiau siekiant patenkinti skubų likvidumo poreikį valstybėse narėse ir kad šios priemonės taip pat tikrai turės teigiamą poveikį visuose Europos regionuose ir savivaldybėse.

Praėjusią savaitę mes diskutavome dėl sanglaudos politikos ateities ir vienbalsiai sutarėme, kad daugelyje mūsų regionų ji atnešė milžiniškos naudos ekonomikos plėtrai ir visuomenės raidai.

Šiuo didelio neaiškumo laikotarpiu yra daug svarbiau nei anksčiau ginti šiuos teritorinio solidarumo ir bendradarbiavimo principus, nes šiems žmonėms reikia matyti, kad mes Europoje sugebame padėti rasti kelią, vedantį iš šios krizės, kuri milijonus žmonių stato į tikrai sunkią padėtį. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau mums reikia veiksmingų priemonių, kuriomis spręstume šias problemas.

Atlikdami šiuos pakeitimus, mes spartinsime projektus ir skatinsime investicijas į projektus ir tai bus svarbu taip pat kuriant darbo vietas.

Be to, pasinaudodami Europos socialiniu fondu, mes galime kurti mokymo ir perkvalifikavimo iniciatyvas, kurios leistų labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius ir tuos asmenis, kurie patiria didžiausių sunkumų, grąžinti į darbo rinką. Tai gali būti naudinga moterims, neįgaliems asmenims ar ilgalaikiams bedarbiams. Neturime užmiršti, kad krizės laikais šios asmenų grupės yra labiausiai pažeidžiamos.

Taip pat norėčiau pakartoti, kad, kaip nurodėme pranešimo aiškinamojoje dalyje, nepaisant būtinybės nedelsiant spręsti šį klausimą Parlamentas norėtų labiau dalyvauti rengiant pasiūlymus kalbant apie dialogo kokybę ir mastą.

Todėl, atsižvelgdami į šiuo metu Europoje kylančias problemas, mes visiškai remiame šį pasiūlymą dėl priemonių, kuriomis atliekami struktūrinių fondų pakeitimai siekiant ieškoti dabartinės padėties sprendimo.

  Karin Jöns, pranešėja. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, tai retas įvykis, – toks retas, kad jis parodo diskusijų, dabartinių reformų ir neatidėliotinų veiksmų būtinybės svarbą, – kadangi tai pirmas kartas, kai mes priimame Europos Komisijos pasiūlymą dėl struktūrinių fondų, dėl kurio beveik nebuvo pateikta pakeitimų.

Jaučiu palengvėjimą, kad diskusijoje laikomės vienodos nuomonės dėl Komisijos pateikto pasiūlymo dėl reglamento dėl Europos socialinio fondo, ir norėčiau jums visiems padėkoti, kad atsižvelgėte į mano rekomendaciją neteikti pakeitimų dėl Europos socialinio fondo. Labai aišku, kad finansų ir ekonomikos krizė reikalauja, jog mes visi dar kartą prisiimtume atsakomybę už optimalų ir visų pirma spartų mūsų darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, ypač šiuo metu. Vis daugiau žmonių kenčia nuo šios tarptautinės finansų krizės daromo poveikio darbo rinkai. Iš mūsų jie tikisi atsakymo, jie tikisi apsaugos, ir labiausiai jiems reikia atsakymo dabar, o ne už kelių mėnesių.

Todėl persvarstytas reglamentas dėl Europos socialinio fondo, kuris bus patvirtintas rytoj, įsigalios nedelsiant. Tai leis labai prisidėti mažinant biurokratiją, susijusią su Europos socialiniu fondu. Buvo supaprastintas lėšų skyrimas ir tai paspartins lėšų išmokėjimą. Bus panaikintos ištisus mėnesius trunkančios prašymų nagrinėjimo procedūros ir sudėtingi skaičiavimo metodai, kurių iki šiol buvo reikalaujama siekiant pagrįsti sistemos dalyvių teisę į asmeninius autobuso ir tramvajaus bilietus.

Vis dėlto kartais aš klausiu savęs, kodėl prireikė tokios dramatiškos krizės, kad imtumės šio žingsnio. Žinoma, veikti niekada nevėlu ir šia reforma mes bent jau užtikrinsime, kad būtų iki galo panaudojamos lėšos, ir tikėkimės, kad jos geriausiu būdu labai greitai pasieks tuos, kurie labiausiai nukentėjo. Turime sudaryti sąlygas, kad šie žmonės kiek galima greičiau vėl būtų integruojami į darbo rinką. Jiems jokiu būdu neturi būti leidžiama likti be darbo ilgesniam laikotarpiui, kadangi šiuo metu iš tokios padėties lengva patekti į sudėtingą padėtį ar skurdą.

Kas pasikeitė? Ar turėčiau sakyti, kad pasikeis, jei rytoj patvirtinsime šį pasiūlymą? Ateityje projektų paraiškų teikėjai atlikdami skaičiavimus galės taikyti vienodo dydžio sumas, taip pat galės prašyti vienkartinių sumų, kurios kiekvienos priemonės atveju būtų iki 50 000 EUR. Visiems skeptikams norėčiau dar kartą pakartoti, kad ir toliau bus užtikrinama tinkamo lėšų panaudojimo kontrolė, kadangi, pirma, ir vienodo dydžio sumas, ir vienkartines sumas nustatys pačios valstybės narės ir, antra, Komisija iš anksto patikrins, ar šios sumos buvo apskaičiuotos naudojant – cituoju – teisingą, sąžiningą ir patikrinamą metodą. Iš tikrųjų atrodo, kad galiojanti procedūra yra teisinga, nes gana nelauktai mūsų biudžeto kontrolieriai dėl šios tvarkos nepateikė jokių prieštaravimų.

Taigi mes paprastiname procedūrą. Vis dėlto mes nekeičiame pagrindinių Europos socialinio fondo tikslų. Šiuo metu tam neturime priežasčių, kadangi projektų paraiškų teikėjams suteikiama pakankamai laisvės patiems tinkamai atsižvelgti į konkrečius darbo rinkos poreikius.

Baigdama norėčiau pasakyti, kad šiems metams valstybėms narėms taip pat papildomai skiriame 1,8 mlrd. EUR avansiniams mokėjimams, skirtiems mokymo ir kvalifikacijos kėlimo priemonėms finansuoti, ir aš manau, kad tai aiški šio Parlamento siunčiama žinia, jog esant krizei veikiame greitai ir rodome solidarumą.

Norėčiau atsiprašyti, kad negaliu iki galo dalyvauti šioje diskusijoje, kadangi privalau dalyvauti Taikinimo komitete dėl Darbo laiko direktyvos.

  Emmanouil Angelas, pranešėjas. − (EL) Pone pirmininke, Komisijos nary, aš taip pat savo ruožtu noriu padėkoti gerbiamiems Regioninės plėtros komiteto nariams už darbo metu vyravusią bendradarbiavimo atmosferą.

Visi žinome, kad po kredito krizės, kuri prieš keletą mėnesių mums sudavė smūgį, 2008 m. lapkričio 26 d. Komisija paskelbė komunikatą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano valstybėms narėms ir regionams, pagrįsto Europos ekonomikos stiprinimu ir pagrindinių Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos vertybių įgyvendinimu.

Be kitų dalykų, ši programa ragina valstybes nares perprogramuoti savo struktūrinių fondų ir energetikos sektoriaus veiksmų programas, ypatingą dėmesį skiriant pastatų energiniam naudingumui atsižvelgiant į tai, kad statybų sektorius yra vienas iš tų pramonės sektorių, kurie sukuria daug darbo vietų.

Todėl būtinai prireikė pakeisti pagrindinį Reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 dėl struktūrinių fondų. Remdamasis šiais teisės aktais ir konkrečiai atsižvelgdamas į pastatų energinį naudingumą, kaip Europos Parlamento pranešėjas parengiau minėtų taisyklių pakeitimus.

Taigi, būdamas pranešėju, norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos dalykus. Iki šiol Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) laikė, kad tinkama finansuoti tik valstybių narių, prisijungusių po 2004 m. gegužės mėnesio, patirtas išlaidas būsto srityje, ypač energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo būstuose srityje.

Pirma, maniau, kad mano rengiamame pranešime persvarstant reglamentą dėl energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos naudojimo būstuose skatinimo yra naudinga skirti dėmesį visoms 27 valstybėms narėms. Manau, kad šis pasiūlymas yra labai svarbus atsižvelgiant į tai, kad jis pagrįstas valstybės ar regiono ekonomikos padėtimi, o ne stojimo data. Norėčiau pabrėžti, kad su rimtomis problemomis būsto srityje susiduriama daugelyje Europos miestų ir regionų, kurie yra nebūtinai naujųjų valstybių narių teritorijoje.

Tada pamaniau, kad naudinga paremti išlaidų ribą minėtoms investicijoms, kuri sudarytų 4 proc. viso ERPF biudžeto, ir išbraukti nuorodą, susijusią su mažas pajamas gaunančiais namų ūkiais – rekomendaciją, kuri buvo įtraukta į pradinį Komisijos pasiūlymą – paliekant valstybėms narėms spręsti nustatant namų ūkių kategorijas, kurių išlaidos yra tinkamos finansuoti. Remdamasis šiais dalykais pamaniau, kad labai svarbu palikti galimybę pačioms valstybėms narėms spręsti dėl reikalavimus atitinkančių namų ūkių kategorijos ir nustatyti konkrečius jas dominančius kriterijus, pvz., savininko finansinę būklę ir geografines sritis (salas, kalnuotas vietoves, nekalnuotas vietoves ir pan.). Galų gale svarbu iki 50 000 EUR padidinti vienkartines sumas, kadangi jos atspindi dabartines išlaidas.

Šiame pranešime norėjau išreikšti Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu, taip pat norėjau, kad jame būtų atsižvelgta į kompromisą, kurio kartu su Taryba buvo pasiekta pagal bendro sprendimo procedūrą dėl pakeitimų, kuriuos įtraukėme į pradinį pasiūlymą.

Minėtų taisyklių persvarstymas neturi poveikio reikalavimus atitinkančioms išlaidoms būsto srityje ir stiprina veiklą svarbiuose ekonomikos sektoriuose, pvz., statybų pramonėje ir sektoriuose, kurie gamina energetikos sistemas ir atsinaujinančiosios energijos sistemas.

Kalbant bendriau, reglamente nepažeidžiamas subsidiarumo principas, kadangi pagal jį teikiama parama valstybėms narėms; jis nepažeidžia proporcingumo principo, kadangi jis taikomas visoms valstybėms narėms; jis skatina siekti sanglaudos politikos tikslų, kaip nurodyta EB steigimo sutarties 158 straipsnyje, ir nedidina Bendrijos biudžeto 2007 – 2013 m., tačiau paspartina avansinius ir tarpinius mokėjimus.

Norėčiau paaiškinti, kad yra labai svarbu, jog įtraukėme tris papildomas reikalavimus atitinkančių išlaidų rūšis: netiesiogines išlaidas, vienodo dydžio išlaidas ir vienkartines išmokas.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad šiandien čia dalyvauja Komisijos narys J. Barrot, kuris atstovauja už Regionų politiką atsakingai Komisijos narei D. Hübner ir, kaip sutarta, pateiks privalomą Komisijos pareiškimą dėl naujų, 2010 metams skirtų priemonių, susijusių su visais trimis reglamentais, vertinimo.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, norėčiau padėkoti I. Garcķa Pérez, K. Jöns ir E. Angelakui. Parengėte tris aukštos kokybės pranešimus dėl pasiūlymų persvarstyti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo reglamentus, kuriuos lapkričio mėn. Komisija pateikė Tarybai ir Europos Parlamentui pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą.

Šie trys pranešimai, kurie yra susiję su pagrindiniu reglamentu, reglamentu dėl Europos socialinio fondo ir reglamentu dėl Europos regioninės plėtros fondo – liudija apie Parlamento susirūpinimą, kad Europos Sąjunga pati apsirūpintų lėšomis, kurios augimo ir užimtumo srityje jai leistų nedelsiant ir veiksmingai kovoti su krize.

Sanglaudos politika yra veiksmingas svertas realiai ekonomikai skatinti. 347 mlrd. EUR dydžio asignavimai 2007–2013 m. – taip reikia kurti tvirtą pagrindą biudžeto stabilumui ir viešosioms investicijoms Europos Sąjungos valstybėse narėse ir regionuose.

Būtent dėl šios priežasties sanglaudos politika vaidina tokį svarbų vaidmenį Europos ekonomikos atkūrimo plane. Iš tikrųjų šiame atkūrimo plane Komisija rekomendavo veiksmus, priskiriamus keturioms prioritetinėms Lisabonos strategijos sritims: žmonių, verslo, infrastruktūros ir energetikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų sritims.

Komisija taip pat teigė, kad logiškas derinimas, ryšių strategija ir žmogiškieji ištekliai pagrindinėms investicijoms gali daryti skatinantį poveikį ir tai leistų Europos Sąjungai atkurti tvarią gerovę. Kalbant apie sanglaudos politiką, pagrindinis šios strategijos tikslas yra spartinti ir programų įgyvendinimą, ir investavimą į projektus, kurie teiktų naudos ES piliečiams ir ekonominei veiklai.

Pranešėjai ką tik išsamiai pristatė jums pateiktus reglamentų pakeitimus. Aš sutelksiu savo dėmesį į vieną ar du pakeitimus.

Pirma, siekiant gerinti fondų valdymą valstybėms narėms buvo pasiūlytos valdymo palengvinimo priemonės, taip pat papildoma 2 proc. arba 2,5 proc. parama, kuri 2009 m. siekia 6,25 mlrd. EUR. Gyvybiškai svarbu, kad šios lėšos būtų greitai nukreipiamos gavėjams, kad prioritetiniams projektams būtų skiriamas didesnis finansavimas.

Kalbant apie energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją, pateiktas ERPF reglamento pakeitimas reikš, kad iki 4 proc. viso ERPF asignavimo gali būti investuojama būsto srityje. Tai iš viso sudaro 8 mlrd. EUR dydžio lėšų dalį, skirtą visoms valstybėms narėms. Tai padidins sanglaudos politikos įnašą kovoje su klimato kaita.

Kalbant apie didelius projektus, pateiktu pagrindinio Reglamento pakeitimu siekiama susilpninti finansų valdymo taisykles suteikiant valdymo institucijai galimybę į Komisijai pateikiamas išlaidų ataskaitas įtraukti patirtas išlaidas, susijusias su dideliais projektais, kurių dar nėra patvirtinusi Komisija.

Finansų ir ekonomikos krizė taip pat turi tam tikro poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Todėl atsižvelgiant į atkūrimo planą buvo gyvybiškai svarbu joms palengvinti naudojimosi finansų inžinerijos priemonėmis sąlygas, kad MVĮ galėtų įgyvendinti projektus, ypač naudodamos Jungtinius Europos išteklius mažiausioms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (angl. Joint European Resources for Micro-to-Medium Enterprises, JEREMY). Kiti pasiūlymai iš dalies keisti pagrindinį reglamentą taip pat atitinka šiuos tikslus: tiesioginiai ryšiai su Europos investicijų banku, daugiau lėšų dideliems projektams teikiamai techninio pobūdžio paramai ir leidimas įnašus natūra nurodyti kaip tinkamas finansuoti išlaidas finansų inžinerijos priemonių atveju.

Savo pasiūlymais Komisija taip pat siekė supaprastinti kriterijus, susijusius su pagalbos skyrimu iš ERPF ir Europos socialinio fondo. Dėl iš esmės vienodų pakeitimų, kuriuos pateikė Parlamentas ir Taryba, su ERPF ir ESF susiję reglamentai bus pakeisti vienodai, kad naujos tinkamų finansuoti išlaidų, apskaičiuotų taikant vienodo dydžio sumas, rūšys galėtų būti įtraukiamos į Bendrijos bendrąjį finansavimą.

Šie pakeitimai supaprastins išlaidų pagrindimo procedūrą. Jie sumažins darbų mastą ir būtinų pateikti pagrindžiančių dokumentų skaičių nepažeidžiant patikimo finansų valdymo principų. Toks patobulinimas palengvins ERPF ir ESF asignavimų panaudojimą nemenkinant šių dviejų fondų principų, kurie išlieka svarbūs šiais krizės laikais. Todėl tai yra daugiau nei vien tik laiku pateiktas atsakas į krizę; tai atsakas į ne kartą Europos Parlamento ir Audito Rūmų išreikštus raginimus supaprastinti struktūrinius fondus.

Pone pirmininke, esu dėkingas šiems trims pranešėjams už jų paramą šioms priemonėms, kurios mums leis paspartinti projektų įgyvendinimą vietoje. Šias teisėkūros priemones papildys rekomendacijos valstybėms narėms. Šios rekomendacijos buvo pateiktos gruodžio 16 d. patvirtintame Komisijos komunikate. Komisija pabrėžė, kad veiksmų programos gali būti perorientuojamos taip, kad jose būtų sutelkiamas dėmesys į paramą tiems prioritetams, kuriuos nulėmė krizė.

Europos Parlamentas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad į kritinę padėtį būtina atsižvelgti užtikrinant, jog šie trys reglamentai būtų patvirtinti kaip įmanoma greičiau ir kad priemonės valstybėse narėse būtų taikomos nedelsiant. Esu dėkingas Parlamentui už pritarimą šiam ambicingam siekiui, nes tai reikš, kad valstybėms narėms bus išmokėti avansiniai mokėjimai už gegužės mėn.

Komisija atsižvelgė į Parlamento raginimą. Tai užtikrins, kad pagal atkūrimo planą patvirtintos priemonės bus griežtai stebimos ir kad Europos Parlamentui bus pateikta ataskaita dėl priemonių įgyvendinimo ir pasiektų rezultatų.

Todėl antroje 2010 m. pusėje Komisija parengs ataskaitą dėl priemonių, patvirtintų pagal atkūrimo planą, įgyvendinimo Sąjungos sanglaudos politikos srityje. Ši ataskaita, kuri bus parengta – aš kartoju – antroje 2010 m. pusėje, bus grindžiama 2010 m. birželio mėn. valstybių narių parengtomis metinėmis įgyvendinimo ataskaitomis. Vėliau jos bus pakviestos šiose ataskaitose pateikti apžvalgą dėl priemonių, patvirtintų pagal atkūrimo planą, įgyvendinimo, kuri parodytų rezultatus, gautus sanglaudos politikos srityje.

Taigi pone pirmininke, Komisija patvirtino šias nuostatas atitinkantį pareiškimą ir aš jį perduosiu Europos Parlamentui. Dėkoju visiems EP nariams ir ypač trims mūsų pranešėjams už dėmesį. Tikiuosi naudingos diskusijos ir esu pasirengęs išklausyti jūsų pastabų dėl jums pateiktų pasiūlymų iš dalies keisti reglamentus.

− (FR)

Komisijos pareiškimas

E. Angelako pranešimas

Komisija džiaugiasi per trumpą laiką padarytu darbu priimant struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo reglamentų pakeitimus, pateiktus svarstant Europos ekonomikos atkūrimo planą.

Tai Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos vaisingo ir veiksmingo bendradarbiavimo padedant Regionų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui rezultatas, naudingas Europos Sąjungos regionų ir valstybių narių ekonomikai.

Europos ekonomikai naudingas teisinių priemonių rinkinys suteiks pagalbą, kuria būtų palengvintas veiksmų programų įgyvendinimas ir pagreitintos investicijos, ypač pritaikius keletą supaprastinimo priemonių.

2010 m. antroje pusėje Komisija parengs pranešimą apie priemonių, priimtų Europos Sąjungos sanglaudos politikos srityje pagal ekonomikos atkūrimo planą, įgyvendinimą. Šis pranešimas ypač bus paremtas įgyvendinimo metinėmis ataskaitomis, kurias valstybės narės parengs 2010 m. birželio mėn. Todėl valstybių narių prašoma šiose ataskaitose apžvelgti pagal ekonomikos atkūrimo planą priimtų priemonių įgyvendinimą, parodant pasiektus rezultatus sanglaudos politikoje.

  Nathalie Griesbeck, Biudžeto komiteto nuomonės referentė. − (FR) Pone pirmininke, kaip Biudžeto komiteto nuolatinė pranešėja apie struktūrinių fondų reikalus šįvakar galiu dėl dviejų priežasčių pasidžiaugti šiais pranešimais.

Visų pirma dėl to, kad struktūriniai fondai užima svarbiausią eilutę Europos Sąjungos biudžete, visų antra (ką aš su savo kolegomis šį vakarą pabrėšiu) dėl darbo teikiant praktinius ir greitus ekonomikos krizės sprendimo būdus spartos, nepaisant riboto biudžeto, kurį, savaime suprantama, atėjus laikui turėsime su valstybėmis narėmis persvarstyti.

Be to, šiuo atžvilgiu norėčiau pakartoti, kad turime būti tikrai pasiruošę imti Europos paskolą šioms priemonėms paremti. Grynųjų pinigų srautų gerinimo, lėšų ir skubių priemonių naudojimo spartinimo galimybės, kurių jau ilgai ieškojome, yra būtent tai, ko reikia Europos ekonomikai atgaivinti šiais didelės nežinomybės laikais.

Būtent tai reiškia Europos veiksmai, pati Europa: didelės pridėtinės vertės sektorių skatinimą ir (labiau nei kada nors anksčiau) sunkmečio pabaigos priartinimą investuojant į tradicines sritis ir visų pirma į tuos sektorius, kurie gali pašalinti mūsų bendrapiliečiams kylantį nedarbo pavojų.

Vis dėlto nors Parlamentas turėjo galimybę reaguoti greitai ir tinkamai, dabar labai svarbu, kad valstybės narės susiburtų kovai su sunkumais, kadangi pačių valstybių narių administracinis nepaslankumas, sprendžiant dėl strateginių tikslų kylantys sunkumai ir atsisakymas įnešti savo dalį į bendrai finansuojamus projektus rodo delsimą panaudoti milijardines pagalbos lėšas – tai svarbiausia, ką noriu šįvakar pasakyti.

Taigi Europoje viskas parengta, kaip sakoma mano šalyje, „protingas ir iš pusės žodžio supranta“ – tai ir noriu pasakyti valstybėms narėms.

  Gabriela Creţu, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonės referentė. – (RO) Finansų krizė nulėmė kur kas apdairesnę kreditų politiką, kuri yra būtina bankams, tačiau atšiauri ekonomikai. Tikroji ekonomika, ypač mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) ir valdžios institucijos, jaučia nepalankų jos poveikį. Jos vykdo projektus, kuriais siekiama gerinti socialinę ir regioninę sanglaudą, kurti darbo vietas, panaudoti vietinius išteklius ir palengvinti atėjimą bei sugrįžimą į darbo rinką.

Paprastai ir taip svarbus bendras biudžetas šiandien yra svarbiausias lėšų nepalankių poveikių kaupimuisi stabdyti šaltinis. Dėl šios priežasties Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas remia taisyklių supaprastinimą ir greitesnį struktūrinių fondų ir Europos socialinio fondo lėšų gavimą. Tai suteikia dvejopą naudą toms šalims, kurios turi mažesnę naudojimosi šių fondų lėšomis patirtį.

Manome, kad būtina Europos finansų įstaigas įtraukti į finansavimo susitarimus, reikalavimus atitinkančių išlaidų struktūros taisymą, išankstinių mokėjimų aukščiausių ribų ir išankstinių pranešimų naikinimą. Tačiau lėšų panaudojimas dar ne viskas. Finansinis poveikis siekia virš 6,3 mlrd. EUR. Tai iš tiesų didžiulė suma.

Kaip mūsų piliečių atstovai esame suinteresuoti, kad fondų lėšos būtų naudojamos būtent tiems tikslams pasiekti, kuriems tie fondai ir buvo skirti. Šiandien mes suteikiame teisę visiškai laisvai veikti ir reikalaujame, kad pinigai būtų panaudoti tikrai skaidriai. Taip pat tikimės sukurti teigiamą precedentą. Praeityje daugybė iniciatyvų, ypač socialinių, buvo atmestos kaip neturinčios teisinio pagrindo. Šio reglamento pakeitimas įrodo, kad jeigu yra politinė valia, yra ir teisinis pagrindas. Nepamirškime to.

  Jamila Madeira, Regioninės plėtros komiteto nuomonės referentė. – (PT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atsakant į pasaulinę finansų krizę Europos ekonomikos atkūrimo plane teigiama, kad sanglaudos politika gerokai prisideda prie valstybių narių bei regionų investicijų ir turėtų veikti kaip atsigavimo nuo dabartinės krizės priemonė. Kad būtų pasiekti augimo ir užimtumo tikslai, visų pirma siūloma imtis veiksmų tose srityse, kurios kaip prioritetinės nurodomos Lisabonos strategijoje. Visos pasiūlyme pateiktos priemonės yra skirtos šiam tikslui įgyvendinti ir greitesniems rezultatams pasiekti.

Dėl šios priežasties Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo galimybių plėtimo ir Europos socialinio fondo paprastinimo pagrindinis tikslas yra siekis duoti atsaką daugeliui socialinės ir ekonominės svarbos aplinkybių, kurios reikalauja paramos. Esu tikra, kad, kaip praeityje, taip ir dabar, kuo labiau jų veikla ir galimybės papildo viena kitą, tuo veiksmingesnės jos yra. Vis dėlto jeigu nebūtų sąlygų naujoms lėšoms skirti, iš esmės naujiems veiksmų planams, ypač svarbu, kad kovojant su nedarbu ir staigiai augančiu konkurenciniu spaudimu Europos ekonomikai, kurį nulėmė dabartinė finansų krizė ir ekonomikos sulėtėjimas, būtų išnaudoti visi Europos socialinio fondo pajėgumai.

Norėčiau pabrėžti, kad Regioninės plėtros komitetas kelis kartus nurodė, jog Europos Komisijos siūlomas supaprastinimas yra esminė priemonė struktūrinių fondų valdymui ir naudojimui pagerinti. Mūsų buvo paprašyta išspręsti šį skubų klausimą ir mes į tai atsižvelgėme priimdami šį reglamentų rinkinį – šie Rūmai niekada nevengė savo politinės atsakomybės. Dėl šios priežasties, nors dėl šio meto savitumo atsirado daug požiūrių, mes šįkart susilaikysime nuo tolesnio pakeitimų teikimo greitos procedūros labui ir tikros naudos visuomenei, kurios siekiama šiuo pasiūlymu. Vis dėlto pažymime poreikį tuojau pat pradėti šių lėšų vertinimą, kad būtų kiek galima greičiau pateikta papildoma apžvalga.

  Iosif Matula, PPE-DE frakcijos vardu. – (RO) Pone pirmininke, ponios ir ponai, visų pirma norėčiau pasidžiaugti Garcios Pérez’s pranešimu.

Kaip sanglaudos politikos dalis reformos yra labai svarbios, jomis siekiama sumažinti neigiamą finansų krizės poveikį. Skirstant Bendrijos lėšas leistas lankstumas užtikrins greitą valstybių narių ekonomikai grynųjų pinigų srautą, kuris joms leis pradėti investuoti į tikrąją ekonomiką. Tai turės tiesioginį poveikį ir mes, be jokios abejonės, jau kitais mėnesiais išvysime pirmuosius rezultatus.

Europos Komisija remia valstybių narių ekonomiką, grindžiamą keturiais svarbiausiais prioritetais, kurių svarbiausias yra išankstinio finansavimo iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo paramos didinimas. Iš tiesų 2009 m. išankstinis finansavimas, kurį visų pirma gaus naujosios valstybės narės, gali padėti tiek įveikti krizę, tiek sukurti socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Labai daug svarbos reikia teikti pranešimui apie investicijų į veiksmingą energijos vartojimą ir atsinaujinančių išteklių energiją gyvenamųjų būstų reikmėms tinkamumą. Turint omenyje šios priemonės sukuriamą pridėtinę vertę, gyvenamųjų būstų šildymo sistemų renovacija privalo būti tarp prioritetinių klausimų Europos Sąjungos darbotvarkėje.

Kai šildymo išlaidos be perstojo auga, valstybės narės turi į savo finansų krizės įveikimo programas įtraukti ir tuos projektus, kuriuose atsižvelgiama į veiksmingą energijos vartojimą. Tai duotų tokios naudos ekonomikai ir gyventojams: pinigų srauto injekcija ekonomikai, greta einantis darbo vietų kūrimas, šildymo išlaidų mažėjimas, aplinkos apsauga mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, socialinė sanglauda ir pagalba mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

Rumunijoje yra 1,4 mln. butų, kuriems skubiai reikia investicijų į renovaciją.

  Constanze Krehl, PSE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, apie šiuos tris pranešimus diskutuojame didžiausios ir sunkiausios visoje Europos Sąjungos istorijoje ekonomikos ir finansų krizės akivaizdoje. Žinoma, teisinga teigti, kad sanglaudos politika turi atlikti savo vaidmenį švelninant šios ekonomikos krizės padarinius. Vis dėlto norėčiau naudodamasi proga darsyk pabrėžti, kad nors teisinga, jog sanglaudos politikos biudžetas yra didžiausias individualus biudžetas Europos Sąjungoje, deja, taip pat teisinga, kad valstybės narės į Europos Sąjungos biudžetą įneša truputį daugiau nei 1 proc. savo BVP. Tai reiškia, kad nors tarpiniams ir išankstiniams mokėjimams išleidžiame virš 6,25 mlrd. EUR, tai tėra lašas jūroje – to nepakanka. Tai sušvelnins pasekmes, įjungs tam tikrus svertus, tačiau nacionalinių pastangų reikės ir toliau. Galbūt tai reikėtų turėti omenyje atsižvelgiant į kitas diskusijas dėl finansinės perspektyvos.

Mūsų frakcija karštai aptarė apie šiuos tris pranešimus ir galėtų pateikti diskusijai daugybę kitų gerų minčių. Kaip ką tik sakė K. Jöns, daugeliu atvejų mus nustebino, jog tam, kad iš tiesų būtų galima sumažinti Komisijos biurokratinį aparatą, reikėjo sulaukti ekonomikos krizės. Mes nepateiksime jokių pakeitimų, nes žinome, kad dabar regionuose reikia skubių veiksmų, tai pat žinome, kad reikės kalbėti apie struktūrinės politikos pokyčius kur nors kitur.

Todėl mes remiame visą Komisijos pasiūlytą priemonių paketą ir tikimės, kad jis kiek įmanoma greičiau pasieks regionus, nes pinigai gali išties padėti kovojant su finansų krize.

  Jean Beaupuy, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, aš ir mano kolegos Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje, savaime suprantama, balsuosime už visus tris pranešimus. Balsuosime „už“ ne todėl, kad jie mus visiškai tenkina (kaip pasakė mano kolegos, mums būtų labiau patikę, jeigu būtų pateikti tam tikri pakeitimai), bet todėl, kad greiti veiksmai yra būtini. C. Krehl ką tik aiškiai tai pasakė.

Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, atleiskite dėl nuostabos, tačiau ar mes tikrai ničnieko nesuprantame? Sėdime patogiai, šiltoje ir šviesioje patalpoje. O ar žinote, kad šiuo metu Europoje yra 30 mln. namų su tekančiais stogais ir drėkstančiomis sienomis?

Žinoma, gavę 4 proc. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų galėsime sutvarkyti apie 1 mln. tokių namų. Komisijos nary (kreipiuosi į jus, nes ketinu tuoj pateikti prašymą), šis darbas, jeigu jį prižiūrėsime, padės sukurti 250 000 darbo vietų ir pagerinti padėtį 1 mln. namų. Tai padės sumažinti išmetamą CO2 kiekį 40 mln. tonų, o kiekvienos šeimos sąskaita už energiją per metus sumažės 450 EUR. Skaičius, kuriuos jums pateikiau, surinko svarbi Europos organizacija, gerai žinoma dėl savo rimto požiūrio.

Todėl tai reiškia, kad sprendimo, kurį priimsime ne vien dėl to, kad užtikrintume ekonomikos atkūrimą, bet taip pat dėl mūsų bendrapiliečių gerovės, svarba reikalauja vienos didelės sąlygos: kad šiandien Parlamento kartu su Komisija priimtas sprendimas kitomis savaitėmis ir mėnesiais pradėtų praktiškai veikti.

Komisijos nary, mes ką tik atidžiai jūsų išklausėme. Jūs pasakėte, kad prašysite, jog iki 2010 m. birželio 30 d. kiekviena valstybė narė Komisijai pateiktų ataskaitą – ir mes tuo tikime. Aš ir mano kolegos iš visų politinių frakcijų, priklausantys Regioninės plėtros komitetui, esame pasiruošę viskam.

Visos šalys ką tik priėmė veiksmų programas ir mes žinome, kad dauguma valdymo institucijų šiose šalyse nenorės jų keisti.

Komisijos nary, per kitus penkiolika mėnesių, iki birželio 30 d., neįdarbinkite per daug žmonių šiems pranešimams, būsimų darbų analizei, ruošti, nes nepasieksite gero rezultato, jeigu lauksite, kada valstybės narės, valdymo institucijos ir partneriai imsis darbo.

Viena vertus, turime tam 8 mlrd. EUR, kita vertus, yra 30 mln. namų, kuriuos būtinai reikia renovuoti. Ką daryti?

Komisijos nary, drauge su savo kolegomis ketinu pateikti jums pasiūlymą. Europos Komisija turėtų peržengti savo teisių ribas ir vyriausybių bei valdymo institucijų atžvilgiu veikti ryžtingai (vos nepasakiau „panaudodama jėgą“), kad šios kiek galima greičiau išmoktų taikyti šias priemones. Europos Parlamento nariai mėgsta balsuoti dėl tekstų. Toks mūsų darbas. Tačiau mums jis ypač patinka tada, kai tie tekstai būna panaudojami. Mums reikalinga Komisija, tikimės, kad Komisija mus išgirs.

  Mieczysław Janowski, UEN frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, šiandien mes svarstome pranešimus dėl regioninės politikos, kuriuose siūlomi naudingi pokyčiai ir taisyklių supaprastinimas. Belieka apgailestauti, kad tiktai krizė privertė mus duoti greitą ir, tikiuosi, veiksmingą atsaką dabartinei padėčiai. Džiaugiuosi galimybe parodyti didesnį lankstumą, nes nėra nė klausimo apie Europos Sąjungos biudžeto didinimą. Noriu, kad tai būtų pakankamai aišku. Šiandien girdėjome minint kvotas. Tai tėra lašas jūroje, nes Europos Sąjungos biudžetas siekia tik apie 1 proc. valstybių narių BVP. Belieka viltis, kad šitas lašas atgaivins ekonomiką. Mums to reikia!

Taip pat džiaugiuosi dėl Europos investicijų banko ir Europos investicijų fondo paramos išaugusiu lankstumu. Džiugu, kad išlaidų atitikimo reikalavimams supaprastinimas bus taikomas atgaline data. Gerai, kad mes didiname mokėjimus dalimis, greitiname išlaidas iš anksto pateiktiems stambiems projektams ir kad taps įmanomi mokėjimai pirmiau patvirtinimo. Galiu tik pakartoti, kad tikiuosi, jog visa tai prisidės prie ekonomikos atgaivinimo.

  Elisabeth Schroedter, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, mes, Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso nariai, manome, kad finansų krizė ir klimato krizė yra viena su kita susijusios, nes neigiamas klimato kaitos poveikis regionams yra ilgalaikis ir lemia didelį išlaidų išaugimą. Klimato kaita sukelia įtampą ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje. Todėl veikti reikia tuojau pat.

Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansuojamas pastatų šiltinimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas buityje yra pirmas žingsnis. Vis dėlto kokia nauda iš tokios pažangos, jeigu tuo pačiu metu valstybėms narėms leidžiama ERPF lėšas investuoti į kelių inžineriją ir milžiniškas atliekų deginimo įmones, taip ir vėl skatinant klimato kaitą ir kenkiant aplinkai? Tai rodo neryžtingumą ir yra nesuderinama.

Komisijos nary, jūsų energinga kalba taip pat neatsako į klausimą, kodėl Komisija atmeta mūsų pasiūlymą visą regioninę politiką nukreipti į aplinkos ir klimato apsaugą. Ar Komisijai trūksta drąsos valstybių narių atžvilgiu remtis pataisytu ERPF reglamentu, kuris yra nukreiptas į su klimatu susijusius tikslus? Kodėl Komisija neturi veiksmų plano dėl regioninės politikos? Regioninės politikos generalinio direktorato išlygos dėl klimato apsaugos, kurias palaikė dauguma komiteto narių, užkirto kelią mūsų pateiktiems pakeitimams. Vis dėlto mes jas teiksime iš naujo ir reikalausime vardinio balsavimo. Tada pamatysime, ar balsuotojai gali jumis pasitikėti, ar jūs remiate klimato apsaugą.

  Bairbre de Brún, GUE/NGL frakcijos vardu. – (GA)

Pone pirmininke, norėčiau pasidžiaugti šiandieniniu E. Angelako pranešimu. E. Angelakas savo pranešime palaiko Europos Komisijos pasiūlymus dėl Europos regioninės plėtros fondo lėšų skyrimo valstybių narių energijos vartojimo efektyvumui gerinti ir atsinaujinančių išteklių energijai gyvenamųjų būstų srityje skatinti.

Mes kovojame su kritiška ekonomikos padėtimi. Statybų pramonės darbuotojai (pvz., mano tėvynėje Airijoje) atsidūrė ypač sunkioje padėtyje. Tikiuosi, kad dėl šio ES sprendimo galėsime renovavimo programai, susijusiai su energijos vartojimo efektyvumu, suteikti dalinį finansavimą. Tokia programa pagerins statybų pramonės padėtį tiek Pietų, tiek Šiaurės Airijoje: padės išsaugoti dabartines darbo vietas, taip pat vykdyti įsipareigojimus dėl klimato kaitos ir, kaip buvo sakyta anksčiau šioje diskusijoje, įveikti vadinamąjį energetinį skurdumą. Čia turimi omenyje žmonės, didžiąją dalį savo pajamų išleidžiantys būsto šildymui.

Mano nuomone, puiku, kad Komisija sutelkė dėmesį į mažas pajamas gaunančių žmonių gyvenamojo būsto problemų sprendimą, kuris ir yra kriterijų keitimo tikslas. Jeigu mūsų ekonomikos padėtis blogės, daugiausia nukentės būtent gaunantieji mažas pajamas. Tuo pačiu metu be finansinės paramos šie žmonės negalės renovuoti savo būstų. Todėl jeigu ši schema bus naudojama tinkamai, ji pasieks tikslą kovojant su blogiausiomis energetinio skurdo pasekmėmis, kurios nepaprastai neigiamai veikia daugumą žmonių.

Tikiuosi, kad vietinės, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos pasinaudos šia galimybe ir neatsisakys suteiktų išteklių, kurie padės įgyvendinti pasiūlymą.

  Fernand Le Rachinel (NI). – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nary, 2007–2013 m. regioninė politika atsidurs tarp svarbiausių Europos Sąjungos biudžeto eilučių – jai struktūriniuose fonduose bus numatyta 347 mlrd. EUR.

Ar, kaip tikina Komisija, tokia plėtra apsaugos mūsų valstybių narių ekonomiką nuo pasaulinės ekonomikos krizės poveikio? Atleiskite, kad man dėl to kyla abejonių.

Pirmiausia regioninių išlaidų didinimas stumia į nepatogią padėtį kai kurias valstybes nares, ypač Prancūziją. Šis didinimas daromas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) kaina, taigi Prancūzijos žemės ūkio, kuris pastaraisiais metais buvo pagrindinis BŽŪP naudos gavėjas, kaina.

Be to, struktūrinių fondų dalis, skiriama Prancūzijos regionams, tolydžio mažėja, o didžioji jų dalis atitenka Rytų Europai, kurią sugriovė daugiau nei 40 m. trukęs komunistų viešpatavimas.

Taigi Prancūzija, kurios indėlis sudaro 16 proc. Europos biudžeto, atiduoda Briuseliui vis daugiau ir daugiau pinigų, o gauna vis mažiau ir mažiau. Be viso to, Europos regioninė politika, užuot gynusi iš jos naudą turinčias valstybes nares, tik blogina padėtį, nes ji priklauso Lisabonos strategijoje išdėstytai kraštutinei laisvosios rinkos logikai.

Todėl Komisijos pasiūlyti struktūrinių fondų valdymo pakeitimai neleis mūsų valstybėms įveikti krizės, kurią nulėmė neapgalvotas sienų atvėrimas ir finansų rinkų reguliavimo panaikinimas.

Dabar kaip niekada anksčiau mums reikia sukurti naują Europą, suverenių valstybių Europą, kuri būtų pagrįsta šiais trimis principais: ekonominiu ir socialiniu patriotizmu, Europos protekcionizmu ir Bendrijos lengvatomis.

  Richard Howitt (PSE). – Pone pirmininke, ekonomikos nuosmukis sudavė smūgį visoms mūsų šalims ir visiems regionams. Puiku, kad šįvakar tariamės dėl skubių veiksmų, kuriais būtų galima pagreitinti Europos lėšų perdavimą tiems, kam to reikia ir reikia dabar. Ypač džiaugiuosi, kad buvo sumažintas kanceliarinis darbas, leidžiant vienodo dydžio ir vienkartines išmokas, leidžiant investuoti į energijos vartojimo būstuose efektyvumą, šiemet skiriant apie 6 mlrd. GBP, ir palengvinant darbą su Europos investicijų banko paskolomis. Kai Hertfordšyro, mano rinkimų apygardos, statybų įmonės informacijos centras sumažino darbo vietų skaičių, mes per 24 valandas galėjome pareikalauti Europos lėšų išeitinėms pašalpoms, taip parodydami, kad Europa gali suteikti realią pagalbą vietos bendruomenėms.

Kalbant apie pokyčius, dėl kurių tariamės šįvakar, Rytų Anglijos plėtros agentūra džiaugiasi, kad ketinama leisti teikti daugiau verslo vadovaujamų, nedidelių ir užsakytų mokymų, ir teigia, kad tai padės mums greičiau įvykdyti mūsų regiono įsipareigojimą vien per Europos socialinį fondą padėti 124 000 žmonių.

Galiausiai noriu pasakyti, kad labai didžiavausi, kai Komisijos narė D. Hübner asmeniškai atvyko į Loustoftą, mano rinkimų apygardą, pradėti 100 mln. GBP vertės Europos regioninės plėtros programos ir pabrėžti jos reikšmės mūsų bendruomenių verslui prisitaikyti prie mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų. Ekonomikos krizė negali priversti mus nukrypti nuo užsibrėžtų ilgalaikių tikslų klimato kaitos srityje. Iš tikrųjų investicijos į aplinkosaugos technologijas turėtų eiti pirmiau ekonomikos atkūrimo darbų. Rytų Anglija ketina tvirtai laikytis šio tikslo.

  Marian Harkin (ALDE). – Pone pirmininke, aš taip pat džiaugiuosi šiuo pasiūlymu, nes tai yra atviras ir apčiuopiamas ES atsakas į dabartinę ekonomikos krizę. Mūsų atsakas apsiriboja turimomis priemonėmis, tačiau aš sutinku su J.M. Beaupuy, kuris sako, kad turime veikti išvien ir greitai ką nors sugalvoti dėl šeimų ir bendruomenių.

Visų antra, aš džiaugiuosi dėl pasiūlyto taisyklių supaprastinimo ir lankstumo. Bet kuriuo atveju tai nepaprastai reikalinga. Aš nuolat girdžiu iš frakcijų narių, kad, norint pasiekti fondų lėšas, reikia įveikti begalę biurokratinių kliūčių. Nors šis priemonių rinkinys neišspręs visų problemų, jis vis tiek padės.

Visų trečia, esu ypač patenkinta, kad nuo šiol įnašai natūra bus laikomi reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis. Savo pranešime apie savanoriškos veiklos naudą ekonominei ir socialinei sanglaudai, kurį palaikė Parlamentas, aš pareikalavau nustatyti kaip tik šią priemonę. Tai reiškia, kad savanorių ir kitų asmenų įnašas nuo šiol bus laikomas indėliu į įvairius projektus ir, nors prireikė laiko, kad dabartinė ekonomikos krizė mus pastūmėtų šia kryptimi, tai labai džiugina.

Dėl šios priemonės bus praktiškai pripažįstamas savanorių indėlis ir savanoriavimui skirtas laikas – tai yra dalis mus atsako į dabartinę krizę. Tokiu būdu mes dirbame su savo piliečiais kaip su partneriais. Iš valstybių narių skelbtų antraeilių ataskaitų žinome, kad ne pelno sektorius sudaro 5–7 proc. BVP. Dabar mes tai pripažįstame ir įvertiname, o savo piliečiams sakome: jūsų darbas, jūsų laikas, jūsų atsidavimas yra svarbūs ir mes dirbame kartu su jumis.

  Guntars Krasts (UEN). – (LV) Dėkoju, pone pirmininke. Aš palaikau komiteto pasiūlytus pakeitimus, susijusius su Komisijos pasiūlymu dėl energijos vartojimo efektyvumo ir investicijų būsto srityje į atsinaujinančius energijos šaltinius. Komiteto pasiūlyti pakeitimai paskatins paklausos augimą ir greitesnį pinigų, skirtų energijos vartojimo efektyvumui didinti, srautą. Nuo šiol valstybės narės galės taip naudoti šiuos išteklius, kad kiek įmanomą labiau paveiktų energijos vartojimo efektyvumo augimą. Šių išteklių naudojimas siekiant užsibrėžtų tikslų nulems daugialypį rezultatą, kuris leis vartotojams laisvai didinti energijos vartojimo efektyvumą, o didžiausią skatinamą poveikį turės tos priemonės, kurios mažins savarankiškai apie investicijas į energijos vartojimo efektyvumą mąstančiųjų riziką. Pripažįstu, kad komitetas vis dėlto turėtų nustatyti tam tikras gaires šioje srityje tolesnei valstybių narių veiklai. Toks siūlymas ne tik turės daugialypį poveikį gaivinant ekonomiką, bet taip pat skatins greitesnį sąmoningumo energijos taupymo srityje plitimą valstybėse narėse. Vis dėlto turimų išteklių kiekis verčia valstybes nares apriboti paramos gavėjų skaičių – šia prasme būtų protinga skirstant tuos išteklius vadovautis Komisijos pasiūlymu, pirmenybę teikiant mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Dėkoju.

  Jan Olbrycht (PPE-DE). – (PL) Pone pirmininke, šiandien mes diskutuojame dėl ypač svarbų pakeitimų. Jie svarbūs ne tik kaip atsakas į finansų krizės sukeltus sunkumus, bet taip pat todėl, kad jie po 2013 m. gali turėti poveikio politinės sanglaudos pobūdžiui. Be jokios abejonės, tokių ženklių pokyčių įgyvendinimas negali būti laikomas išimtinai laikina priemone.

Mes pirmą kartą pamatėme, kaip Europos Komisija, pritariant Parlamentui ir Tarybai, ėmėsi tokių veiksmų, kurie buvo ilgą laiką diskutuojami ir pasirodė esą labai sudėtingi. Iš tikrųjų mes tapome neapsimestinio taisyklių supaprastinimo, procedūros pagreitinimo ir, savaime suprantama, strategijos pakeitimo į energijos taupymo priemones įtraukiant investicijas liudytojais. Tai yra labai gera žinia: mes galime reaguoti į susiklosčiusią padėtį programos kūrimo etape ir nesilaikyti dogmatiškai prisirišus prie anksčiau išdėstytų principų.

Europos Parlamentą linkstama laikyti greičiau jaunesniuoju Tarybos ir Komisijos partneriu. Nepaisant to, šie Rūmai nusprendė veiksmais įrodyti savo pasirengimą bendradarbiauti duodant greitą atkirtį mūsų laukiantiems naujiems sunkumams.

  Gábor Harangozó (PSE). – (HU) Manau, kad mums šiandien reikėtų švęsti. Parlamentas jau daug metų palaikė mintį, kad turėtume ne tik finansuoti apsimestines gyvenamojo būsto srities priemones, bet pasiryžti imtis tikrų priemonių.

Didelė dalis ES gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose. Išplėtodami šių gyvenamųjų būstų renovacijos projektus galime apčiuopiamai pagerinti jų gyventojų materialines sąlygas ir padidinti pastatų energetinį naudingumą, kartu sukurdami naujų darbo vietų ir išsaugodami esančias. Dabartiniai pakeitimai suteikia galimybę mano šalyje renovuoti 90 proc. daugiabučių namų – tai yra labai reikšmingas žingsnis.

Tačiau nors fondai ir toliau finansuos tokias renovacijas miestų teritorijose, negalime besąlygiškai džiūgauti. Nuskurdę kaimų gyventojai, kuriems labiausiai reikia finansavimo, ir vėl paliekami vienui vieni. Kadangi jokiu būdu nenorime statyti į pavojų daugiabučių namų renovacijos programos, kuri mums visiems labai svarbi, susitarėme šiuo metu apskritai nesiūlyti pakeitimų. Tačiau tikimės, kad Komisija mūsų rekomendacijas įtrauks į priemonių rinkinį dar prieš vasaros darbo pertrauką.

Pirmas ir svarbiausias žingsnis labiausiai nepasiturinčių sričių veiksmingos bei tvarios integracijos link yra kartą ir visiems laikams padaryti galą atskirčiai ir savotiškiems getams. Renovuoti nuošalias gyvenvietes yra paprasčiausiai beprasmiška. Vietoje renovacijos reikėtų rinktis kompleksinių programų, skatinančių užimtumą, remiamą pertvarkymą.

Gerbiami kolegos, mes tikrai galėsime švęsti, kai vietoje su šaknimis išrautų kaimo getų matysime naujuose socialiniuose kooperatyvuose dirbančius žmones, kurie grįžę į savo naujus namus pasakos vaikams, kad reikia mokytis ir labai stengtis, nes jie gali tapti kuo panorėję.

  Samuli Pohjamo (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, pirmiausia noriu padėkoti pranešėjams už jų puikų paruošiamąjį darbą. Pasiūlyti struktūrinių fondų reglamentų pakeitimai paspartins lėšų gavimą ir supaprastins taisykles, todėl šiems pakeitimams iš tikrųjų verta pritarti. Taip galėsime užtikrinti, kad struktūrinių fondų pinigai būtų panaudoti ekonomikai atkurti ir užkirsti keliui neigiamam ekonomikos nuosmukio ir nedarbo poveikiui. Tai taip pat puiki ES struktūrinės ir regioninės politikos reformos pradžia, kuria turi būti siekiama supaprastinti ir paspartinti procedūras bei paskatinti lankstumą ir rezultatų siekimą.

Mažindami biurokratinį aparatą Europos Sąjungos reglamentų srityje ir sutelkdami dėmesį į geresnių rezultatų siekimą kartu turime užtikrinti, kad valstybės narės būtų užsibrėžusios tų pačių tikslų. Reikia suteikti daugiau galių regionams ir vietiniams veikėjams, o centrinė vyriausybė turi sušvelninti savo griežtą kontrolę.

PIRMININKAVO: M. ROURE
Pirmininko pavaduotoja

  Ewa Tomaszewska (UEN). – (PL) Ponia pirmininke, mus ištikusi krizė ragina skatinti ekonominę veiklą, remti darbo vietų išsaugojimą ir ginti netekusius darbo. Komisijos pasiūlymas plėsti Europos socialinio fondo lėšomis dengiamų išlaidų mastą yra žingsnis teisinga kryptimi.

Vienkartinių išmokų, tiesioginių ir mišrių išlaidų įtraukimas, taip pat tai, kad nenustatomas išmokų limitas, yra labai naudingos priemonės siekiant pagerinti naudojimąsi Europos socialinio fondo lėšomis. Įdiegus vienkartines išmokas tiesioginėms ir netiesioginėms išlaidoms, neviršijančioms 50 000 EUR, padengti bus supaprastintos administracinės procedūros. Taip bus padarytas galas delsimui įgyvendinti fondo tikslus. Atsižvelgdama į šių priemonių įgyvendinimo skubumą, palaikau pasiūlymo priėmimą be pakeitimų. Norėčiau padėkoti Marianai Harkin už tai, kad ji atkreipė dėmesį į savanoriško darbo vertės pripažinimą.

  Maria Petre (PPE-DE). – (RO) Norėčiau savo kalbą pradėti nuo to, kad palaikau mintį dėl suderintų priemonių. Taip pat norėčiau ypač padėkoti pranešėjams už jų darbą.

Visi puikiai žinome, ką krizė padarė mūsų šalyse, pradedant nuo ekonomikos augimo sulėtėjimo bei darbo vietų mažėjimo ir baigiant biudžeto deficitu bei ekonomikos nuosmukiu. ES sanglaudos politika gali būti lygiai tokia pat patikima ir veiksminga priemonė. Kaip visi gerai žinome, krizė stipriai paveikė Europą, ir tai, kad ES sugebėjo greitai sureaguoti ir rasti tinkamus sprendimus, suteikia drąsos.

Sprendimas sušvelninti dabartinių fondų reglamentus, kurio veiksmingumu jau įsitikinome, yra tinkamiausia priemonė. Atskiro krizės fondo sukūrimo procedūra užtruktų pernelyg ilgai. Tikiuosi, kad valstybėms narėms įveikti ekonomikos ir finansų krizę padės tokios priemonės kaip kriterijų, kuriuos turi atitikti išlaidos, supaprastinimas, išankstinio finansavimo iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Europos socialinio fondo padidinimas bei išlaidų dideliems projektams pagreitinimas.

Kol Europa vaduojasi iš dabartinės ekonomikos krizės, visi puikiai žinome, kad tuo pačiu metu ji išgyvena ir energetikos krizę. Mano manymu, čia didelį poveikį padarys priemonė, leidžianti ERPF lėšas investuoti į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą gyvenamuosiuose būstuose. Rumunijoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kyla daug sunkumų su daugiabučiais namais. Seni pastatai yra labai blogai izoliuoti, o didžioji dalis jų gyventojų neišgali iš nuosavos kišenės apmokėti tokių namų apšiltinimo.

Tikimės, kad ši priemonė padės Europos piliečiams taupyti energiją ir ne tik liks daugiau pinigų jų kišenėse, bet taip pat gerės pasaulinio atšilimo padėtis. Dabartinė Rumunijos vyriausybė šiai priemonei nustatė nulinį prioritetą, o patvirtintos sąlygos reiškia, kad šis prioritetas jau yra užtikrintas.

  Stavros Arnaoutakis (PSE). - (EL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šiandieninis, struktūrinių fondų reglamentų pakeitimų rinkinys yra svarbus žingsnis taisyklių supaprastinimo ir tiesioginio išteklių naudojimo link tiek Europos, tiek nacionaliniu ar vietiniu lygmenimis.

Tai svarbus žingsnis siekiant Europos ekonomikos atgaivinimo precedento neturinčios krizės, kuri su kiekviena diena visais lygmenimis vis labiau kenkia tikrajai ekonomikai, metu. Tai žingsnis, atspindintis seną Europos Parlamento reikalavimą dėl paprastesnių procedūrų ir didesnio lankstumo taikant struktūrinių fondų taisykles.

Koks šiandieninių vadovų atsakas į dabartinę masinę krizę? Kur Europos politika? Siekdamos užtikrinti, kad pageidaujamas likvidumas pasieks gavėjus ir kad projektai bus nedelsiant pradėti įgyvendinti, valstybės narės turi reaguoti į susiklosčiusias aplinkybes. Reikia tikriesiems naudos gavėjams regioniniu ir vietiniu lygmenimis nedelsiant leisti kuo greičiau pasinaudoti sanglaudos politikos ištekliais. Veiksmų programų tikslas turėtų būti siekis išsaugoti darbo vietas, verslą, konkurencingumą ir pasinaudoti visų regionų gamtiniais, kultūriniais ir žmogiškaisiais ištekliais.

Tik nedelsdami pradėję programas apsaugosime sanglaudą ir užkirsime kelią naujų blogybių radimuisi.

Tegul šiandieninė krizė tampa galimybe suvienyti savo balsus, kad vieningas Europos balsas spręstų visus sunkumus.

  Toomas Savi (ALDE). - Ponia pirmininke, ES suteikiama galimybė naudotis Europos Sąjungos struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu, iš kurių Estija 2004–2006 m. gavo 800 mln. EUR, o 3,4 mlrd. EUR yra skirta 2007–2013 m.

Nepaisant ekonomikos krizės rimtumo, Europos Sąjungos fondų tikslas – išlyginti nevienodą valstybių narių išsivystymo lygį – yra ranka pasiekiamas.

Labai džiaugiuosi Komisijos pasiūlymu Tarybai skirti dar 6,3 mlrd. EUR ekonomikos krizės padariniams neutralizuoti, tai yra, sakyčiau, pagreitinti fondų, nukreiptų į tikrąją ekonomiką, sukūrimą.

Vis dėlto sutinku su pranešėja Garcķa Pérez, kad tam, jog išvengtume skirtumų Europos Sąjungos viduje didėjimo ir piktnaudžiavimo Europos mokesčių mokėtojų pinigais, visoms valstybėms narėms reikalinga bendra pozicija.

  Rolf Berend (PPE-DE). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, yra daugybė būdų, kaip susidoroti su šios nenumatytos finansų ir ekonomikos krizės ilgalaikiais padariniais. Šis pakeitimų rinkinys, į Europos ekonomikos atkūrimo planą įtraukta teisinė priemonė, buvo laikoma geru (nors ir nepakankamu) atsaku į šią laikiną, tačiau ypač sunkią padėtį.

Pakeitimų rinkinys patenkina didesnio procedūrų paprastumo ir struktūrinių fondų reglamentų dabartinių taisyklių taikymo lankstumo poreikį, kurį Europos Parlamentas pastaraisiais metais vis primindavo. Norėčiau pabrėžti, kad taip pat būtų puiku, jeigu 7 straipsnio „Išlaidų atitikimas reikalavimams“ pakeitimas leistų ES valstybėms narėms struktūrinių fondų lėšas investuoti būsto srityje į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius – ši priemonė nėra skirta vien tik mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams. Todėl susijusiu pakeitimu teisingai panaikinta nuorodą į „mažas pajamas gaunančius ūkius“, vietoje to nustatoma aukščiausia riba, lygi 4 proc. viso Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) asignavimo kiekvienai valstybei narei tokioms išlaidoms padengti. Tai tik vienas iš daugybės pasiūlytų pakeitimų.

Trumpai tariant, įgyvendinus šį pakeitimų rinkinį bus pagreitintos išlaidos, taigi suteikta galimybė kitų likvidžių lėšų, skirtų būtiniems tikslams įgyvendinti, srautui iš ERPF, Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų, taip pat bus supaprastintos taisyklės, o dėl to paspartės programų įgyvendinimas.

Mano nuomone, tai reiškia veiksmingą, nors kol kas nepakankamą indėlį į kovą su šiandieninę krize.

  Lidia Geringer de Oedenberg (PSE). – (PL) Ponia pirmininke, Europos Sąjunga susidūrė su plačiai išplitusia krize, kurios pasekmių neįmanoma nuspėti. Mes pastebėjome ekonomikos augimo sulėtėjimą, padidėjusius biudžetų deficitus ir siaubingai išaugusį nedarbą. Atrodo, kad Europos sanglaudos politika, kurios 2007–2013 m. biudžetas siekia 347 mlrd. EUR, yra viena iš pačių veiksmingiausių priemonių, padėsiančių paskatinti investicijas ir suteiksiančių papildomą valstybių narių ekonomikos finansavimą.

Komisija jau priėmė daug priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti struktūrinių fondų dabartinių reglamentų pakeitimus. Pokyčiais norima pagreitinti išlaidas, padidinti likvidžias lėšas, skirtas projektams įgyvendinti, ir supaprastinti priemones, taip paspartinant projektų įgyvendinimą regionuose. Pagrindinės veiksmų sritys yra susijusios su Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) paramos didinimu bei reikalavimų, kuriuos turi atitikti išlaidos, paprastinimu. Taip pat palaikomos vienkartinės išmokos ir didelių projektų išlaidų spartinimas.

Aš džiaugiuosi greitais Europos Komisijos veiksmais ir pasiūlytais teisės aktų pakeitimais. Tačiau tolesni svarbūs pokyčiai iki šiol buvo pražiūrėti. Tai būtų valdymo ir priežiūros sistemos, užtikrinančios tikras likvidžias lėšas visos Europos Sąjungos ekonomikos sistemoje, sukūrimas.

  Oldřich Vlasák (PPE-DE). – (CS) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, Europos Komisijos pasiūlymas leido visoms valstybėms narėms struktūrinių fondų išteklius investuoti į daugiabučių namų ir kitų pastatų renovaciją. Tai ypač svarbu Čekijai, nes beveik 26 proc. Čekijos piliečių gyvena daugiabučiuose namuose. Jeigu rytoj bus nubalsuota už pasiūlymą ir Ministrų Taryba balandžio mėn. jį patvirtins, tai suteiks galimybę į butų ir namų šildymo sistemas investuoti dar 16 mlrd. CZK, ir tai ne tik Čekijoje. Aš taip pat asmeniškai džiaugiuosi, kad buvo panaikintas reikalavimas šias lėšas skirti tik mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, nes tai yra problematiška, kadangi vidaus taisyklės tai apibrėžia skirtingai.

Mano nuomone, valstybės narės turėtų turėti galimybę pačios, atsižvelgdamos į savo taisykles, spręsti, kurių kategorijų pastatai atitinka finansavimo reikalavimus, ir pagal savo poreikius apibrėžti nuosavus kriterijus. Mes privalome visiems žmonėms, ne tik gyvenantiems socialiniuose būstuose, suteikti teisę į pigesnes gyvenimo sąlygas. Gaila, kad tik finansų krizė paskatino mus prisidėti prie didesnių investicijų į būstą ir pritaikyti šias priemones visoje Europoje. Vis dėlto aš nuoširdžiai džiaugiuosi šiuo sprendimu, nes šiais laikais žmonės turi savo pinigus leisti labai atidžiai, todėl taip mes jiems padėsime sutaupyti šildymo ir karšto vandens sąskaita, taigi sumažinti būsto išlaidas. Pagal apytikrį CECODHAS organizacijos apskaičiavimą, Europos namų ūkiai per metus gali sutaupyti vidutiniškai 450 EUR šių išlaidų – taigi nauda akivaizdi.

  James Nicholson (PPE-DE). – Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau pasidžiaugti puikiu pranešėjų darbu. Manau, ši parama bus labai mielai priimta.

Jeigu valstybės narės pasinaudos suteikta galimybe iki 4 proc. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų panaudoti investicijoms būsto srityje į energijos vartojimo efektyvumą, tai turės teigiamą poveikį tiek valstybių narių ekonomikai, tiek aplinkai. Gera matyti, kaip Komisija teikia tokius pasiūlymus kaip šis, vienu metu sprendžiančius ekonomikos krizės ir aplinkosaugos sunkumus.

Šis pranešimas yra ypač gera žinia daugumai senųjų valstybių narių ir aš džiaugiuosi matydamas, kad valstybėms narės senbuvėms nuo šiol bus leista dalį ERPF lėšų panaudoti veiklai, skatinančiai energijos vartojimo gyvenamuosiuose būstuose efektyvumą. Džiaugiuosi matydamas, kad atitikties kriterijai buvo išplėsti ir kad nebus apsiribojama vien mažas pajamas gaunančiais namų ūkiais.

Vis dėlto privalome taip pat suprasti, kad tai nereiškia finansavimo padidinimo. Dabar tik nuo nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų priklausys, ar bus pasinaudota galimybe dalį ERPF lėšų skirti tokių projektų finansavimui. Tai gali priversti iš naujo perdėlioti veiksmų programų prioritetus. Jaučiu, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai tikrai duos naudos.

  Luca Romagnoli (NI). – (IT) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, šios Komisijos pasiūlytos priemonės atrodo daugiau ar mažiau pagrįstos. Mintis sutartis tiesiogiai perduoti Europos investicijų bankui ir Europos investicijų fondui skamba puikiai, nes bus supaprastinta procedūra ir pagreitintos išmokos.

Tačiau labai svarbus vienas esminis patarimas: nacionaliniu ir regioniniu mastu išsaugoti lėšų panaudojimo skaidrumą, kurio, mano manymu, tam tikrais atvejais labai trūksta. Punktualiai išmokėjus lėšas taip pat skubiai turėtų būti atliekami ir patikrinimai. Italijoje, tam tikruose regionuose, pvz., Lacijuje, ūkininkams lėšos išmokamos praėjus mėnesiams, kartais net ne vieneriems metams nuo jų gavimo iš Europos Sąjungos. Kitų pavyzdžių dėl laiko stokos negaliu pateikti. Todėl krizės padarinius švelninkime ne tik apgalvodami įvairius intervencijos būdus, bet taip pat kaip būtų galima užtikrinti veiksmingą šių lėšų panaudojimą laiku

  Zita Pleštinská (PPE-DE). – (SK) Struktūriniai fondai padeda mums susigyventi su naujos ekonominės tikrovės sąlygomis. Jie leidžia valstybėms narėms optimizuoti ES investicijas kaip veiksmingą priemonę kovoje su dabartine ekonomikos krize.

Europos Parlamentas Regioninės plėtros komiteto atstovų lūpomis nuolat ragina supaprastinti administracines taisykles. Džiaugiuosi, kad Komisija pagaliau tai išgirdo ir kad Taryba rado bendrą kalbą.

Brangus administravimas, vėluojantys mokėjimai ir sudėtinga jų atitikties reikalavimams patikra galutiniams gavėjams sukuria finansinius sunkumus. Daug tarnautojų mano šalyje, Slovakijoje, dažnai kaltina Briuselį dėl didelio biurokratijos pabrėžimo ir ataskaitų išnarstymo iki paskutinio kaulelio. Jie pamiršta, kad svarbiausia užduotis – tai pasirinkti teisingą veiklą, užtikrinti projekto turinį ir kokybę, pakankamą įgyvendinimą ir projekto naudą.

Projektų komandose dirbantys žmonės privalo sutelkti dėmesį į aukštos kokybės projektus, kurie duoda naudos sukurdami konkurencingą aplinką, o ne sėdėti valandų valandas atskaitomybės skyriuose, švaistydami brangų laiką ir energiją. Nepamirškime dar kalnų popieriaus pareiškimams. Nereikšmingų smulkmenų tikrinimas dažnai atsieina daugiau nei tie dalykai yra verti.

Todėl pritariu vienkartinėms išmokoms ir bendriems tarifams Europos regioninės plėtros fondo reglamentuose bei trijų naujų reikalavimus atitinkančių išmokų nustatymui: netiesioginės išlaidos iki 20 proc. tiesioginių išlaidų, vienkartinės išmokos iki 50 000 EUR ir bendros individualių išlaidų standartinės skaičiavimo sistemos.

Dėl tos priežasties manau, kad Europos Komisijos priimtas sprendimų paketas, kuriuo siekiama paskatinti lankstumą ir struktūrinių fondų lėšų panaudojimą valstybėse narėse, yra teigiamas atsakas į dabartinę ekonomikos krizę.

Manau, kad taisyklių supaprastinimas ir lankstus finansavimas padės valstybėms narėms paruošti gerus projektus, nukreiptus į tuos sektorius, iš kurių tikimasi didelės grąžos. Mes turime nukreipti investicijas būsto srityje į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius, nes tai padės sukurti naujų darbo vietų ir sutaupyti energijos. Remdami švarias technologijas mes prisidėsime tiek prie automobilių, tiek prie statybų pramonės atgaivinimo.

  Avril Doyle (PPE-DE). – Ponia pirmininke, džiaugiuosi pasiūlymu dėl Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamento pakeitimo, pagal kurį ERPF lėšos turi būti teikiamos investicijoms būsto srityje į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius. Taip pat norėčiau pasidžiaugti pateiktu originalaus Komisijos pasiūlymo pakeitimu, pagal kurį panaikinamas apribojimas, kai buvo laikoma, kad reikalavimus atitinka tik mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, užuot apribojus teisę į intervencijas, remiančias socialinę sanglaudą, kiekvienos valstybės narės nuožiūrai paliekant kriterijus atitinkančių būstų tikslių kategorijų apibrėžimą.

Vis dėlto jei galiu, norėčiau užduoti Komisijos nariui vieną klausimą. Ką reiškia sąvoka „energijos vartojimo efektyvumas“ (kalbame apie ERPF finansavimą)? Ar bus visose 27 ES šalyse suderintas energijos vartojimo efektyvumo skaičiavimo metodas, o gal skirtingose valstybėse narėse šis efektyvumas bus skaičiuojamas skirtingai? Kai kalbame apie energijos vartojimo efektyvumą ir investicijas į jį, pvz., privačių būstų srityje, ar tai reiškia tą patį, ką ir energetinis naudingumas Pastatų direktyvoje, dėl kurios šiuo metu yra diskutuojama, ir ar yra aptariamas suderinto skaičiavimo būdo (arba vienodo jo pagrindo) poreikis, ar atliekami tikri energijos vartojimo efektyvumo skaičiavimai, siekiant užtikrinti, kad lėšos bus investuotos į tikrą efektyvumą, ar aptariami energijos vartojimo efektyvumo didinimo arba išmetamo CO2 kiekio mažinimo klausimai?

Tokius ir ne tik klausimus svarstėme šįryt vykusių pusryčių Mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sąjungoje, kur mus priėmė mano kolega P. Rübig, metu, kai mums buvo labai aiškiai pasakyta, kad investavimas į energijos vartojimo efektyvumą pastatų srityje turi silpną vietą: silpna vieta yra finansavime, nes paskoloms taikomi kredito apribojimai. Reikia ieškoti subsidijų ir įvairių mokesčių lengvatų. Reikia paprastos administracijos, kad galėtume padrąsinti eilinius būsto savininkus pasinaudoti šiomis tiek ERPF, tiek valstybių narių fondų lėšomis. Iš tiesų turiu pranešti, kad mūsų vyriausybė neseniai pradėjo vykdyti dotacijų projektą „Būsto renovavimas dėl energijos taupymo“.

Tačiau reikalingas paprastas administravimas. Turime skatinti, kad dėl investicijų ne tik sumažėtų įvežamo iškastinio kuro ir išmetamo anglies dioksido kiekis, bet kad namų ūkiai taip pat pajustų sumažėjusias energijos išlaidas.

  Ljudmila Novak (PPE-DE). – (SL) Aš visiškai palaikau pasiūlytus reglamento pakeitimus, kurie išplės finansavimą vienodo dydžio sumomis ir leis naudotis vienodo dydžio išmokų sistema. Tai tinkama priemonė, tinkamomis ekonominėmis sąlygomis galinti sušvelninti sunkumus, su kuriais susiduria bedarbiai.

Vis dėlto prieš priimant šiuos pakeitimus norėčiau priminti, kad trys iš keturių Europos Sąjungos piliečių tikisi, kad Parlamentas atliks svarbų vaidmenį bendrai kuriant Europos politiką. Ta pati apklausa taip pat parodė, kad būtent Parlamentas kelia daugiausia pasitikėjimo apklausoje dalyvavusiems žmonėms. 51 proc. apklaustųjų pasakė, kad jie pasitiki Europos Parlamentu, ir tik 47 proc. išreiškė pasitikėjimą Komisija, o 42 proc. – Taryba. Be to, šiais Rūmais pasitikima labiau nei Europos centriniu banku.

Kodėl aš vardiju šiuos statistinius duomenis? Europos Parlamentas dar 2005 m. nustatė, kad procedūros supaprastinimas yra esminės svarbos klausimas bendrai visiems Europos struktūriniams fondams ir ypač Europos socialiniam fondui. Tačiau Komisija tik dabar, kai atsidūrėme akis į akį su krize, ėmėsi įgyvendinti mūsų rekomendacijas dėl piliečių ir įmonių verslo sąlygų gerinimo.

Nepaisant to, aš džiaugsiuosi, jeigu bus įgyvendinta bent dalis mūsų išvadų ir rekomendacijų. Liūdna pastebėti, kad, sprendžiant šiuos sunkumus, užimama „gaisro gesinimo“ pozicija. Tikiuosi, kad ši patirtis paskatins Komisiją ateityje skubiau imtis veiksmų ir kad greitai bus praktikoje įgyvendinta dauguma esminės svarbos bei pagrįstų Parlamento pastabų ir pasiūlymų.

  Colm Burke (PPE-DE). – Ponia pirmininke, džiaugiuosi šiais naujais pasiūlymais. Šiuo metu išgyvename sunkmetį. Visoje ES auga nedarbas.

Šiandien Airijoje buvo paskelbti naujausi nedarbo rodikliai. Palyginti su praeitais metais, kai nedarbas siekė 5,4 proc., šiandien jis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 11 proc. Šie skaičiai sukrečia ir tuo pat metu gąsdina. Vis dėlto tokios niūrios ateities perspektyvos akivaizdoje mes privalome ieškoti kūrybingų sprendimų, kad visi bedarbiai įgytų įgūdžių ir tikėjimo geresne ateitimi.

Europos socialinis fondas (ESF), Europos regioninės plėtros fondas (ERPF) ir Sanglaudos fondas šioje srityje gali atlikti svarbų vaidmenį. Atsigręžę į šiuos fondus mes galime pertvarkyti savo valstybių narių ekonomiką ir taip pakilti iš nuosmukio. Visi mes – tiek EP nariai, tiek piliečiai – turime į tai atkreipti įbaugintos visuomenės dėmesį. Mes turime perduoti šią žinią valstybių narių vyriausybėms: reikia kiek galima skubiau veiksmingiau pradėti naudoti šias lėšas. Aš taip pat džiaugčiausi, jeigu būtų sumažintas kanceliarinis darbas. Tai būtų žingsnis teisinga kryptimi.

  Silvia-Adriana Ţicău (PSE). – (RO) 2010 m., praėjus pusei struktūrinių fondų naudojimo termino, mes pateiksime praėjusio laikotarpio apžvalgą. Manau, kad pirmenybė turi būti suteikta energijos naudojimo efektyvumui. Apgailestauju, kad nebuvo patvirtinti šių pranešimų pakeitimai.

Kaip pranešėja apie direktyvą dėl pastatų energetinio naudingumo aš pasiūliau iki 15 proc. padidinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) dalį, kuri gali būti naudojama pastatų energetiniam naudingumui gerinti. Iš tiesų tai reiškia didesnį lankstumą ir tik nuo valstybių narių priklauso kiek ir ar iš vis jos nori asignuoti tai sričiai.

Aš suprantu, kad tai skubu. ES senbuvės privalo turėti galimybę pasinaudoti struktūriniais fondais energijos vartojimo efektyvumui gerinti. Manau, kad tai leis keistis gera patirtimi ir paremti ES naujokes. Raginu Komisiją iki 2010 m. birželio 30 d. pateikti naują teisinį pasiūlymą, kad didžiausia leidžiama riba būtų padidinta iki 15 proc. arba kad būtų nustatyta mažiausia 10 proc. ERPF dalies, skiriamos energijos vartojimo efektyvumui, riba.

  Fiona Hall (ALDE). – Ponia pirmininke, vėl ir vėl kylanti diskusija dėl energijos vartojimo efektyvumo sutelkė dėmesį į faktą, kad būtų gali kur kas daugiau ir greičiau pasiekti leidus išankstinį finansavimą. Todėl taip svarbu leisti iš Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) finansuoti energijos vartojimo efektyvumą ne tik ES naujokėse, bet ir senbuvėse.

Nepaisant ryškios pažangos, JK būsto ministras pripažino, kad tik 1 proc. dabartinių būstų energetinis naudingumas yra pakankamas, kad išvengtų vadinamojo energetinio skurdumo. Mano regione, Šiaurės Rytų Anglijoje, kas dešimtas namas buvo priskirtas sveikatai kenksmingų būstų kategorijai, nes yra šaltas ir vėjo kiaurai košiamas.

Todėl džiaugiuosi tokiais pokyčiais ir raginu visas valstybes nares bei regionus pasinaudoti visomis lankstumo teikiamomis galimybėmis. Kovos su klimato kaita, energetiniu skurdumu, nedarbu ir energetikos saugumo užtikrinimo sumetimais aš, kaip ir S. A. Žicću, raginu Komisiją ilgainiui padidinti dabar nustatytą procentinės dalies ribą, kaip to antradienį balsuojant dėl perskaičiavimo metu pareikalavo Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.

  Catherine Stihler (PSE). – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti pranešėjams. Veiksmingesnio Europos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo padedant nukentėjusiems nuo pasaulinės ekonomikos krizės ieškojimas yra vienas iš daugybės valstybių narių veiksmų, kurių reikia imtis norint netekusius darbo asmenis kiek galima greičiau grąžinti atgal į darbo rinką.

Įdomu, kad šia tema diskutuojame G20 susitikimo išvakarėse. G20 turi galimybių pradėti pasaulio finansinių taisyklių, kurios užkirstų panašių ekonominių katastrofų tikimybę ateityje, kūrimo procesą.

Darbo vietų kūrimas ir išsaugojimas, socialinė darbotvarkė turi tapti rinkimų į Europos Parlamentą esminėmis temomis. Turime sutelkti visą dėmesį į tuos 25 mln. žmonių visoje ES, kurie metų pabaigoje neteks darbo, skatinti ekonomikos augimą ir padėti tiems žmonėms grįžti į darbą.

  Jacques Barrot, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. − (FR) Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau padėkoti I. Garcķa Pérez, K. Jöns ir E. Angelakui už puikius pranešimus ir visiems kitiems pasisakiusiems nariams.

Didžioji dauguma jų savo kalbose išreiškė palankumą Komisijos pasiūlytoms priemonėms, pabrėždami jų aktualumą ir poveikį kovojant su Europos ekonomiką ištikusia krize. Komisijos vardu norėčiau už tai padėkoti.

Jūsų pasisakymai išryškino Europos Parlamento troškimą suteikti Europos Sąjungai tokių išteklių, kurie padėtų iš esmės neutralizuoti krizės padarinius. Jūs reikalavote veikti greitai – to mes ir siekiame. Pirmininkaujanti Čekija, kuriai norėčiau padėkoti už paramą, taip pat įsipareigojusi pritarti kiek galima greitesniam galutiniam reglamentų priėmimui.

Jeigu darytume pagrįstai optimistinę prielaidą, nauji reglamentai gali įsigalioti jau kitomis savaitėmis, todėl jie neturės greito poveikio veiksmų programoms. Avansai gali būti išmokėti gegužės mėn. pradžioje.

Be to, kiti kalbėtojai reikalavo imtis griežtos šių priemonių taikymo priežiūros, o 2010 m. parengti pranešimą apie pasiektus rezultatus. Komisija įsipareigojo tai padaryti ir šį įsipareigojimą įtraukė į pareiškimą, kurį pateikiau pirmininkaujančiai valstybei.

Todėl Europos institucijoms prireiks ne daugiau kaip keturių mėnesių šiam teisinių priemonių rinkiniui paruošti ir patvirtinti. Norėčiau šį tą pasakyti energijos vartojimo efektyvumo klausimu, kurį kėlė daugelis kalbėjusiųjų.

Noriu priminti Parlamentui, kad seminaras šia tema vyks birželio mėn., pratęsiant seminarą su valstybių narių valdymo institucijomis. Mes prašome valstybių narių aprašyti savo siekius strateginiuose pranešimuose, kuriuos jos turi parengti 2009 m. pabaigoje.

Atsižvelgiant į dabartinę padėtį, akivaizdu, kad tik nuo valstybių narių priklauso energijos vartojimo efektyvumo kriterijų ir tinkamų priemonių apibrėžimas. Tai ir reiškia subsidiarumą. Vis dėlto teisybė, kad direktyva dėl energetinio naudingumo šiuo metu yra svarstoma ir, kai tik bus priimta, savaime suprantama, turės būti pradėta taikyti. Be to, norėčiau paantrinti tiems nariams, kurie pabrėžė, kad moksliniai tyrimai energijos vartojimo efektyvumo srityje turi dvejopą poveikį: visų pirma sukuria naujų darbo vietų, o vėliau leidžia mums pasiruošti ateičiai ir spręsti pasaulinio atšilimo klausimus.

Norėčiau pasakyti, kad nepaisant krizės, kuri kažkuria prasme nulėmė labai glaudų institucijų bendradarbiavimą, be jokios abejonės, nepaprastai svarbu sukurti dideliu pasitikėjimu pagrįstą Komisijos ir Parlamento partnerystę. Komisija siekė veiksmingai susidoroti su ekonomikos ir finansų krizės sukeltais sunkumais ir tuo pačiu metu pasinaudoti šia interaktyvia diskusija su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamentu, taip siekiant patenkinti procedūros supaprastinimo ir šios politikos reikalavimus.

Žinoma, papildomi pasiūlymai galėjo būti įtraukti į ekonomikos atkūrimo planą. Įtraukti ne visi pasiūlymai, tačiau jie bus naudingi diskusijai apie ekonomikos atkūrimo plano poveikio stiprinimą ir papildomų projektų valdymo priemonių suteikimą nacionalinėms valdžios institucijoms, kurią Komisija ketina pradėti. Todėl Komisija paskyrė darbo grupę supaprastinimo klausimu, kuris bus svarstomas lapkričio mėn. Remiantis jos darbu jau parengtas Komisijos įgyvendinamo reglamento pakeitimų projektas. Kiti pasiūlymai dėl bendrojo reglamento ir atskirų kiekvieno fondo reglamentų pakeitimų gali būti teikiami.

Ponia pirmininke, ponios ir ponai, akivaizdu, kad šios diskusijos metu išsakyti pastebėjimai bus labai naudingi. Laukiame ir kitų narių pastabų. Ypač norėčiau padėkoti Europos Parlamentui už jo įsipareigojimą greičiau išspręsti krizės sukeltas rimtas problemas.

Kalbant apie Europos regioninės plėtros fondo reglamento projekto pakeitimus, kuriuos pateikė E. Schroedter, trys jų yra susiję su smulkesniu išdėstymu ir vienas – su turinio esme. 8 ir 10 pakeitimų, susijusių su smulkesniu išdėstymu, įtraukimas nepakeistų Komisijos pateikto pasiūlymo bendro turinio, tačiau dėl jų užsitęstų reglamento priėmimo procedūra.

Su turiniu susijusiam pakeitimui Komisija iš esmės nesipriešina. Tačiau tuo pakeitimu siekiama įteisinti mechanizmą, kuris nebuvo įtrauktas į Tarybos kompromisinį tekstą, nors valstybėse narėse kilo sunkumų dėl šio teksto įgyvendinimo.

Aš turėjau pateikti šiuos paaiškinimus ir nusprendžiau tai padaryti savo kalbos pabaigoje. Dar kartą norėčiau padėkoti Parlamentui už mums suteiktą galimybę greičiau apriboti skausmingus krizės padarinius, kuriuos kai kurie jūsų labai tiksliai nurodė ir apibūdino.

  Iratxe García Pérez, pranešėja. − (ES) Komisijos nary, norėčiau jums padėkoti už paaiškinimus. Įsivaizduoju, kad turėjote būti įsitikinęs, jog šiandieninis vos ne vienbalsis pritarimas pasiūlymui, dėl kurio ką tik diskutavome, yra paprasčiausias atsitiktinumas.

Iš tikrųjų, kaip pasakė mūsų kolega C. Crežu, tai įrodė politinę valią, patvirtino, kad mes galime prisidėti ieškant dabartinės krizės problemų sprendimo. Iš tiesų ši krizė nulėmė tikrai sunkią Europos piliečių padėtį ir išaugusį skurdą.

Be to, tai buvo tarsi atsakomybės išbandymas, kaip jūs pats nurodėte. Aš pakartoju: atsakomybės išbandymas, nes mes žinojome, kad šiandien mums pateiktas pasiūlymas galbūt galėjo būti ir geresnis. Galėjome į pasiūlymą įtraukti kitas dalis, pagreitinti arba supaprastinti procedūras, tačiau mes žinojome, kad norint, jog šios priemonės būtų kiek galima greičiau įgyvendintos, būtina pranešimus palikti nepaliestus.

Todėl norėčiau pateikti Komisijai prašymą: nuo šiol, kai mes turime, kaip buvo skelbta, formalumų supaprastinimo planą, tikiuosi, kad Parlamentas labiau dalyvaus diskusijose ir planuojant naujas iniciatyvas. Šį prašymą pateikiu tiek šių Rūmų, tiek vietinių administratorių, vardu, kurie yra įtraukti į šiuos projektus pirminiu lygmeniu ir gerai žino savo ypatingus poreikius, susijusius su įvairių iniciatyvų įgyvendinimu.

  Emmanouil Angelakas, pranešėjas. − (EL) Ponia pirmininke, Komisijos nary, dėkoju jums. Noriu pasakyti pora pastabų dėl to, ką dabar išgirdome.

Komisijos nary, mane pradžiugino jūsų pareiškimas, kad avansai greičiausiai bus pradėti mokėti jau gegužės mėn. pradžioje, todėl manau, kad šie pakeitimai (tam, kad juos būtų galima, kaip sakėte, taikyti) bus išspausdinti Oficialiajame leidinyje per pagrįstą laikotarpį: vieną, dvi, tris ar keturias savaites, skaičiuojant nuo šios dienos. Tai mano pirma pastaba.

Antra, norėčiau pastebėti, kad jūs turite veikti greitai taisydami ir paprastindami kitus reglamentus, kaip ką tik minėjo kiti nariai, o Europos Parlamentas norėtų veikliai prisidėti prie šių reglamentų analizavimo, vertinimo ir projektų rengimo.

Turiu pasakyti, kad girdėjome daug pasiūlymų ir minčių, tačiau, atsižvelgiant į skubumą, dauguma komiteto ir Parlamento narių suprato, kad prasidėti su tokiais pakeitimais nebūtų gera mintis.

Kaip girdėjome, išaugs atsinaujinančių energijos šaltinių dalis gyvenamuosiuose būstuose. Turiu pasakyti, kad sprendžiant pagal turimus skaičius naujosios valstybės narės išnaudoja tik 1–1,5 proc. Galbūt jos susiduria su nemažais sunkumais. Manau, kad reikalams pataisyti visiškai pakanka 4 proc., t. y. tokios pat dalies, kokią daugiausia gali skirti Europos regioninės plėtros fondas (ERPF).

Taip pat džiaugiuosi jūsų pareiškimu, esą jūs 2010 m. antroje pusėje pateiksite pranešimą apie ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimą, paremtą valstybių narių pateiktomis programomis.

Galiausiai norėčiau baigti pabrėždamas, kad procedūrų kompleksiškumas yra pirma kliūtis jas pradedančioms taikyti valstybėms narėms ir regionams. Jas reikia kuo skubiau supaprastinti. Tikiu, kad jūs taip pat padėsite, o jus parems Europos Parlamentas.

  Pirmininkas. – Bendros diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Dabartinė krizė ir ekonomikos nuosmukis neigiamai veikia viešuosius biudžetus. Didžiumoje valstybių narių ekonomikos augimas gerokai sumažėjo, kai kuriose jų netgi jaučiamas ekonomikos sąstingis. Nedarbo rodikliai pradėjo blogėti. Susidarius tokiai padėčiai, ekonomikos nuosmukio metu labai svarbu, kad Europos socialiniu fondu būtų visapusiškai naudojamasi sprendžiant nedirbančių, ypač labiausiai pažeidžiamų asmenų problemas.

Labai svarbu, kad keturios pagrindinės Europos socialinio fondo veiklos sritys liktų tokios pačios:

- darbuotojų ir įmonių prisitaikymo didinimas;

- geresnių įsidarbinimo sąlygų sudarymas, nedarbo prevencija, darbinės veiklos ilginimas ir aktyvesnio dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas;

- socialinės integracijos gerinimas, skatinant socialiai remtinų žmonių integraciją į darbą, ir kova su diskriminacija;

- partnerystės skatinimas vykdant užimtumo ir integracijos sričių reformą.

  Sebastian Bodu (PPE-DE), raštu. – (RO) Išplėstas Europos ekonomikos atkūrimo planas ar, tiksliau sakant, Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamento apžvalga suteikia nemažai galimybių ES valstybėms narėms, tuo labiau, kad pasaulinė ekonomikos krizė veda į valstybių narių ekonomikos lėtėjimą. Naujos pranešime apie ERPF reglamento apžvalgą pasiūlytos priemonės, susijusios su investicijomis būsto srityje į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltiniu visose valstybėse narėse, daro teigiamą poveikį tiek naujų darbo vietų kūrimo, tiek energijos vartojimo būstuose efektyvumo gerinimo prasme. Bendrijos energetikos ir klimato strategijos tikslų įgyvendinimas yra labai svarbus, todėl jų siekiant reikėtų nepaisyti nei ekonomikos krizės, nei kitų aplinkybių. Šiuo atžvilgiu ERPF apžvalgoje pateikiami pasiūlymai veiksmingai dera tiek su ekonomikos krizės įveikimo priemonėmis (naujų darbo vietų kūrimu, investicijų didinimu ir pan.), tiek su aplinkosaugos priemonėmis (gyvenamųjų pastatų šiltinimu ir investicijomis į atsinaujinančius energijos šaltinius). Dėl šių priežasčių aš manau, kad pranešimas apie investicijas būsto srityje į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius yra svarbus ES žingsnis į priekį, ir esu įsitikinęs, kad valstybės narės sugebės pasinaudoti suteiktomis galimybėmis.

  Corina Creţu (PSE), raštu. – (RO) Skaudžios krizės socialinės pasekmės vis labiau jaučiamos valstybėse narėse. Visose valstybėse narėse ypač blogėja užimtumo padėtis. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius pabrėžė, kad manoma, jog nedarbo lygis šiais metais ES ir JAV pasieks 10 proc. Tai labai neraminanti prognozė, nes sausio mėn. vidutinis ES nedarbo lygis siekė 8 proc.

Nors Rumunijoje oficialus nedarbo lygis yra žemiau Europos vidurkio, pastaraisiais metais užregistruotas nedarbo lygio padidėjimas 1 proc., t. y. iki 5,3 proc. Vis dėlto mes manome, kad šis skaičius augs vis greičiau, nes vis daugiau įmonių turės darbuotojų perteklių išleisti atostogų, o užsienyje dirbantys mūsų tėvynainiai, netekę darbo, grįš į gimtąją šalį.

Todėl gali būti, kad dabartinė padėtis pablogės tiek, kad virs socialinės nelygybės banga, kurią kažin ar galėsime suvaldyti. Taigi noriu pabrėžti, kad reikia sutelkti didesnį dėmesį į nedarbo problemą, kuri dabartiniu sunkmečiu yra pati opiausia.

  Dragoş David (PPE-DE), raštu. – (RO) Aš džiaugiuosi Komisijos pasiūlymu pataisyti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamentą taip, kad visos valstybės narės ir visi ES regionai, gavę paramą iš struktūrinių fondų, galėtų investuoti į priemones, susijusias su energijos vartojimo būstuose efektyvumu ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Pagal dabartinį reglamentą, ERPF jau remia gyvenamųjų būstų sektorių, kuris taip pat apima energijos vartojimo efektyvumą, tačiau šios lėšos yra prieinamos tik ES naujokėms ir tai tik tam tikromis sąlygomis.

Labai svarbu valstybėms narėms leisti pataisyti savo prioritetus ir atidėti veiksmų programas, jeigu jos pageidauja finansuoti šios srities priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta aukščiausia riba buvo lygi 4 proc. visų ERPF lėšų, skiriamų kiekvienai valstybei narei jos išlaidoms, susijusioms su energijos vartojimo efektyvumo gerinimu ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu dabartiniuose būstuose, padengti, ši aukščiausia riba turi būti pakelta iki 15 proc., nes šios srities investicijos daro didžiausią įmanomą poveikį Europos Sąjungos piliečiams.

Noriu pabaigti pasidžiaugdamas pranešėjo E. Angelako indėliu rengiant pranešimą.

  Rumiana Jeleva (PPE-DE), raštu. – (BG) Mes visi kartu atsidūrėme krizėje, todėl kartu turime iš jos ir išsivaduoti. Tai reiškia, kad turime dirbti drauge tiek pačioje Europoje, tiek likusiose pasaulio dalyse. Vis dėlto pirmiau reikia pabaigti darbą čia, Europos Sąjungoje, jei tiksliau, Europos Parlamente, kuriame atstovaujama visų Europos piliečių interesams.

Europos Komisijos pasiūlymais, kuriuos šiandien išnagrinėjome, siekiama duoti naują impulsą valstybių narių ekonomikai ir padėti greičiau atsigauti iš nuosmukio. Struktūrinių fondų reglamento pakeitimai, kuriuose atsižvelgiama į sanglaudos politiką, suteiks galimybę paskatinti investicijas ir atkurti pasitikėjimą valstybių narių ekonomikomis.

Šie pakeitimai ypač reikalingi toms šalims, kurios neišnaudoja visų Europos išteklių. Tačiau tai pasiekti bus galima tik tada, kai atitinkamos nacionalinės administracijos taip pat pradės taikyti bendruosius gero valdymo ir partnerystės standartus. Privalome padaryti galą neveiksmingiems darbo metodams ir korupcijai – deja, tai vis dar yra tikrovė.

Turime duoti atsaką tuojau pat, drauge. Kaip PPE-DE frakcijos pranešėjas raginu pritarti Europos Komisijos pasiūlymui dėl Reglamento dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo pakeitimo, susijusio su tam tikromis finansų valdymo sąlygomis.

  Zbigniew Kuźmiuk (UEN), raštu. – (PL) Atsižvelgdamas į diskusijas apie Europos fondus, norėčiau atkreipti dėmesį į keturis Komisijos pasiūlymus, kuriais siekiama pagreitinti finansinių išteklių ir struktūrinių fondų panaudojimą.

1. Paramos iš Europos investicijų banko (EIB) ir Europos investicijų fondo (EIF) didinimas projektams, kurie taip pat yra finansuojami iš struktūrinių fondų.

2. Reikalavimų, kuriuos turi atitikti išlaidos, supaprastinimas atgaline data (iki 2006 m. rugpjūčio 1 d.), į reikalavimus atitinkančias išlaidas įtraukiant, pvz., naudos gavėjų įnašus natūra.

3. Išmokų dalimis didinimas 2 proc. iš struktūrinių fondų lėšų, taigi leidžiant papildomoms išmokoms dalimis 2009 m. pasiekti 6,25 mlrd. EUR.

4. Išlaidų dideliems projektams greitinimas, greta kitų priemonių leidžiantis naudos gavėjams teikti prašymus dėl išmokų dar prieš patvirtinant projektus Europos Komisijoje.

Visi minėti pokyčiai apima naudos gavėjų likvidumo didinimą. Šiuos pokyčius reikia nuoširdžiai palaikyti ir įgyvendinti kiek galima greičiau. Tas pats taikytina procedūrų supaprastinimui.

  Adrian Manole (PPE-DE), raštu. – (RO) Remiantis moksliniais tyrimais, Rumunija yra viena didžiausių elektros energijos vartotojų Vidurio ir Rytų Europoje. Energetikos vadybos gerinimas gali tiesiogiai paskatinti ekonomikos augimą, taršos mažinimą ir išteklių taupymą juos naudojant veiksmingesniu būdu.

Norint to pasiekti Rumunijoje, gyventojus reikia šviesti apie energijos vartojimo efektyvumo valdymo suteikiamą ekonominę naudą, šiuo tikslu konsultuojant visus susidomėjusius asmenis apie paramos iš ERPF gavimą arba naujausius energijos taupymo būdus.

Tai padėtų palengvinti gyvenimą buitiniams vartotojams kartu sumažinant sąskaitas už energiją, skatinant efektyvų energijos vartojimą pasitelkus energijos grandinę, taip pat tikrinant, kaip laikomasi dabartinių energijos vartojimo efektyvumą reglamentuojančių teisės aktų. Tai nulemtų energetikos politikos nukreipimą nuo energijos gamybos į aktyvią politiką, paremtą energijos taupymu, kai tausojant energiją siekiama taupyti išteklius.

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. – (RO) Mane nudžiugino tai, kad pagaliau ėmėmės konkrečių žingsnių biurokratinio aparato, užstojančio priėjimą prie Europos fondų lėšų, mažinimo link. Tačiau gaila, kad tam, jog būtų pateikti pasiūlymai dėl paprastesnio ir lankstesnio Europos fondų reglamentavimo, teko sulaukti krizės.

Norėčiau pabrėžti vieną svarbų šių reglamentų aspektą: tai yra investicijų į energijos vartojimo būstuose efektyvumą mažiausios ribos padidinimas. Šalyse, kurios patyrė sistemingą urbanizaciją ir priverstinę industrializaciją, energijos vartojimo būstuose efektyvumo problema liečia milijonus piliečių. Iki šiol buvo panaudota tik labai nedidelė šių fondų dalis, bet aš manau, kad dveji dabartinio finansų planavimo metai yra pernelyg trumpas laiko tarpas, kad susidarytume tikslią nuomonę apie įsisavinimo dydį. Dėl tos priežasties buvo būtina padidinti mažiausią ribą, nes taip išauga naudos gavėjų skaičius ir sukuriama darbo vietų. Tačiau kol, Komisijos prašymu, šie veiksmai yra įmanomi tik tiems miestams, kurie atrinkti kaip vystymosi centrai, Rumunijai problema lieka neišspręsta. Tikiuosi, kad Komisija tesės pažadą persvarstyti jau patvirtintas tam tikras veiksmų programos ašis, kad fondų lėšos būtų skirtos toms priemonėms, kurios labiau skatina ekonomikos augimą.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE-DE), raštu. – (RO) Pasiūlymas dėl reglamento, apie kurį kalbama pranešime, yra būdo, kuriuo Europos pinigai gali „pradėti dirbti“ Europos piliečių naudai, pavyzdys.

Taip galima pasiekti ryškių rezultatų nepadidinant asignavimų arba nesiimant Bendrijos biudžetą galinčių paveikti priemonių, kitaip tariant, paprasčiausiai pataisius žaidimo taisykles.

Norėčiau pabrėžti, kad šaliai, kuriai aš atstovauju, Rumunijai, tokie pakeitimai turės dvigubai daugiau naudos: Bendrijos lėšos gali būti investuojamos į daugiabučių namų šildymo sistemų renovavimą.

Šios lėšos papildys Rumunijos vyriausybės pradėtą itin ambicingą daugiabučių namų šildymo sistemų renovavimo programą.

Ką visa tai reiškia? Visų pirma sumažės išeikvojamos energijos kiekis. Visų antra dėl to sumažės energijos importas. Galiausiai dėl to sumažės eilinių piliečių būsto šildymo išlaidos.

Tikiuosi, kad tai tik pradžia ir Europos Sąjunga paskatins dar daugiau investuoti į energijos vartojimo efektyvumą.

Aš, kaip EP narys, nuo pat pradžių palaikiau šią mintį. Todėl rytoj balsuosiu už E. Angelako pranešimą ir už Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl reglamento.

  Nicolae Popa (PPE-DE), raštu. – (RO) E. Angelako pranešime siūlomas sveikintinas investicijoms būsto srityje į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančius energijos šaltinius taikomų sąlygų, kurias reikia atitikti, supaprastinimas. Fiksuotų ir vienodo dydžio išmokų išplėtimas teigiamai paveiks kasdienį struktūrinių fondų valdymą.

ERPF reglamento 7 straipsnio pakeitimas, leidžiantis visoms ES valstybėms narėms, gavus struktūrinių fondų paramą, investuoti į priemones, susijusias su energijos vartojimo būstuose efektyvumu ir atsinaujinančiais energijos šaltiniais, yra sveikintinas žingsnis ne tik esant dabartinei ekonomikos krizei. Leidimas visoms 27 valstybėms narėms naudotis ERPF lėšomis, reiškia dar vieną žingsnį užsibrėžto tikslo, kad 2020 m. 20 proc. Europoje suvartojamos energijos sudarytų energija iš atsinaujinančių šaltinių, link.

Nuo įstojimo į ES atsinaujinantys energijos šaltiniai ir energijos vartojimo efektyvumas tapo svarbiu Rumunijos tikslu. Dėl to gyvenamųjų būstų šildymo sistemų renovaciją reglamentuojantys teisės aktai bus pataisyti taip, kad 50 proc. reikalingų lėšų skirtų valstybė, tik 20 proc. – patys savininkai, o likusius 30 proc. – vietos valdžios institucijos. Kad būtų aiškiau, galiu pateikti tokius skaičius: 2008 m. pabaigoje buvo renovuotos 1 900 butų šildymo sistemos. 2009 m. Rumunijos regioninės plėtros ir būsto ministras skirs 130 mln. EUR šildymo sistemų renovacijai, tarp naudos gavėjų bus vaikų darželiai, mokyklos ir senelių namai.

  Theodor Stolojan (PPE-DE), raštu. – (RO) Džiaugiuosi Europos Komisijos parodyta iniciatyva pataisyti kai kurias struktūrinių ir sanglaudos fondų finansines sąlygas, kad kuo daugiau pinigų kiek galima greičiau pasiektų valstybes nares. Manau, kad šis Europos Komisijos darbas turi būtų tęsiamas, taip pat padidinant iniciatyvoms „Jasper“, „Jeremie“, „Jessica“ ir „Jasmine“ skirtus finansinius išteklius.

  Margie Sudre (PPE-DE), raštu. – (FR) Trijų reglamentų dėl struktūrinių fondų pakeitimas suteiks Europos Sąjungos regionams daugiau lankstumo jiems pagal Europos ekonominės ir socialinės sanglaudos politiką skiriamų biudžetų planavimo ir valdymo srityje.

Tai leis nepadidinant paties regionų finansavimo perskirstyti savo prioritetus, kad Europos lėšos būtų sutelktos didžiausią ekonomikos ir užimtumo augimą užtikrinančiuose projektuose.

Nuo šiol regionai galės naudotis Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis jas kartu su savais ištekliais investuojant į būsto srities energijos vartojimo efektyvumą, taip plėtojant apšiltinimo arba saulės energijos plokščių įrengimo programas.

Sulėtėjusios Europos ekonomikos akivaizdoje mane džiugina nauja galimybė pagreitinti išmokas iš regioninės pagalbos fondų ir supaprastinti naudojimosi tais fondais taisykles, tuo siekiant padidinti likvidumą ir paskubinti naujų projektų įgyvendinimą tikrojoje ekonomikoje.

Būtina, kad États généraux de l’Outre-mer, kuris Prancūzijos užsienio departamentuose (DOM) yra atsakingas už naujų vietinių plėtros galimybių tyrinėjimą, skatintų atokiausių regionų vietos valdžios institucijas pasinaudoti suteiktomis galimybėmis nedelsiant optimizuoti Bendrijos politikos poveikį jų teritorijoms.

  Csaba Tabajdi (PSE), raštu. – (HU) Dėl ekonomikos krizės keli šimtai tūkstančių Europos Sąjungos žmonių ir daugiau nei dvidešimt tūkstančių Vengrijos piliečių neteko darbo. Visose Europos šalyse nedarbas auga ne dienomis, o valandomis. Ekonomikos krizė vis labiau virsta užimtumo krize ir, pasak apklausų, šiuo metu Europos piliečiams didžiausią nerimą kelia tikimybė prarasti darbą. Pati veiksmingiausia Europos Sąjungos kovos su nedarbu priemonė yra Europos socialinis fondas, kurio taisykles mes gerokai supaprastinome, kad užtikrintume greitą išmokų gavimą.

Europos Komisijos pasiūlyti pakeitimai padės sumažinti šios srities finansavimo biurokratinį aparatą ir pagreitinti išmokų gavimą. Nustatyta 50 000 EUR aukščiausia riba, anksčiau sutartos vienodo dydžio išmokos ir griežtas tikrinimas piktnaudžiavimo tikimybę sumažina iki minimumo. Šia priemone Europos Komisija dar kartą įrodė, kad, nepaisant ribotų finansų, kūrybiškumo ji tikrai nestokoja.