Pirmininkas. − Kitas klausimas – bendra diskusija dėl:

– Eluned Morgan rekomendacijos antrajam svarstymui (A6-0216/2009) pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (14539/2/2008 – C6-0024/2009 – 2007/0195(COD));

– Giles Chichester rekomendacijos antrajam svarstymui (A6-0235/2009) pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, įsteigiančio Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (14541/1/2008 – C6-0020/2009 – 2007/0197(COD));

– Alejo Vidal-Quadras Rocos rekomendacijos antrajam svarstymui (A6-0213/2009) pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (14546/2/2008 – C6-0022/2009 – 2007/0198(COD));

– Antonio Mussos rekomendacijos antrajam svarstymui (A6-0238/2009) pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Tarybos bendrosios pozicijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, panaikinančios Direktyvą 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, priėmimo (14540/2/2008 – C6-0021/2009 – 2007/0196(COD));

– Atanaso Paparizovo rekomendacijos antrajam svarstymui (A6-0237/2009) pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl Tarybos bendrosios pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl teisės naudotis gamtinių dujų tiekimo tinklais sąlygų, kurio panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1775/2005 (14548/2/2008 – C6-0023/2009 – 2007/0199(COD));

– Ivo Beleto pranešimo (A6-0218/2009) pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus (COM(2008)0779 – C6-0411/2008 – 2008/0221(COD));

– Silvia-Adriana Ţicău pranešimo (A6-0254/2009) pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto vardu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energetinio naudingumo (nauja redakcija) (COM(2008)0780 – C6-0413/2008 – 2008/0223(COD)).

  Eluned Morgan, pranešėja. − Gerb. pirmininke, šis energetikos paketas yra daugelio metų įtempto darbo, kuris leido priimti pakeitimus, kuriais parlamentas gali didžiuotis, kulminacija. Mes galime ypač didžiuotis tuo, kad ES energijos vartotojai pirmą kartą yra diskusijos energetikos klausimais centre ir Europos lygmeniu pripažįstamas energetinio skurdo klausimas. Taip pat atsižvelgta į neatsiejamą interesų konfliktą, kai įmonei priklauso elektros perdavimas ir gamyba ir sustiprintas energetikos rinkų reguliavimas.

Aš buvau pranešėja rengiant Elektros direktyvą, vieną iš penkių paketo priemonių, kuriomis siekiama tobulinti žemyno elektros ir dujų rinkų darbą, užtikrinant geresnį rinkų integravimą ir vienodas sąlygas ir mažiau diskriminuojantį jų veikimą.

Norėčiau pasakyti, kad aš esu nepaprastai dėkinga už bendradarbiavimą kitiems pranešėjams, dalyvavusiems rengiant šį paketą, pagalbiniams pranešėjams, taip pat Komisijai ir ES Tarybai pirmininkavusiai Čekijai už tai, kad mums sėkmingai pavyko užbaigti tai, kas diskusijose kartais atrodė neįveikiama.

Teisės aktais numatytos įvairios naujos vartotojų apsaugos priemonės, užtikrinančios, pvz.,, tai, kad vartotojai gali pakeisti tiekėjus per tris savaites, nuostata dėl nepriklausomos ir pagrįstos skundų sistemos kiekvienoje valstybėje narėje ir teisė į kompensaciją tuo atveju, jei neužtikrinamas atitinkamas paslaugų lygis. Šiais teisės aktais taip pat turėtų būti užtikrinta, kad kiekvienas ES namų ūkis iki 2022 m. bus aprūpintas „pažangiais skaitikliais“. Šie modernūs skaitikliai leistų vartotojams geriau kontroliuoti energijos vartojimą ir didinti energijos naudojimo efektyvumą, mažinant energijos sąnaudas ir ribojant anglies dujų išmetimą.

Europos Parlamento iniciatyva naujasis įstatymas taip pat apimtų specialias pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemones ir pirmą kartą būtų rimtai atsižvelgta į energetinio skurdo klausimą.

Norėčiau paklausti Komisijos nario Andriso Piebalgso, ar sprendžiant tiekimo saugumo, tvarumo ir konkurencingumo klausimus ES energetikos sistemoje nuo šiol nereikėtų įsipareigoti visais būsimaisiais ES energetikos politikos pasiūlymais atsižvelgti ir į ketvirtą sritį – prieinamumą. Neseniai ES parengtame pranešime teigiama, kad su energetiniu skurdu susiduria iki 125 mln. piliečių. Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kurios leistų išvengti šimtų – jei ne tūkstančių – mirčių neturtingiausiuose namų ūkiuose visame žemyne. Taip pat būtų turėtų būti baigta diskriminuojanti kainodara dėl išankstinio apmokėjimo skaitiklių.

Labiausiai ginčytina paketo dalis susijusi su tuo, ar energetikos rinkose reikalingas visiškas nuosavybės atskyrimas – kitaip tariant, visiškas tiekimo sistemų atskyrimas nuo gamybos. Kai kurių valstybių narių rinkos struktūra yra tokia, kad tiekimo sistemų operatorių, kuriems taip pat priklauso elektros gamybos priemonės, monopolija nesuteikia jokių lengvatų kitiems rinkos dalyviams ir trukdo plėtoti konkurenciją. Dabar Parlamentas pritarė kompromisui, kaip galima suderinti perdavimą ir gamybą su sąlyga, kad būtų užtikrinti mechanizmai, kurie padėtų išvengti su tuo susijusio interesų konflikto. Daugelis iš mūsų dvejodami pritarė kompromisui, nes mano, kad turėtų būti atsižvelgiama į tendenciją atskirti didmeninę prekybą, ir šios integruotos įmonės neatsižvelgiant į direktyvą vis tiek greičiausia sieks panašaus atskyrimo.

Komisijos pastangos atkreipti dėmesį į kai kurių įmonių piktnaudžiavimus jau duoda rezultatų, pvz.,, EON ir RWE sutinka parduoti savo tiekimo tinklus po to, kai buvo atlikti tyrimai dėl kartelinių susitarimų. Taip pat tikimės, kad bus sustiprintos valstybių narių reguliavimo institucijos.

Norėčiau visiems padėkoti už bendradarbiavimą ir manau, kad galime didžiuotis tuo, ką mums pavyko pasiekti ES vartotojų labui.

  Giles Chichester, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, šis paketas, mano nuomone, yra sėkmė „trečiuoju bandymu“. Manau, kad būsimosios energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros vaidmuo ateityje bus esminis siekiant sukurti seniai reikalingą dujų ir elektros energijos vidaus rinką.

Per trišales derybas man tapo aišku, kad mano siūlomi pakeitimai Parlamento vardu yra itin svarbūs tam, kad energetikos rinkos veiktų vienodomis sąlygomis ir būtų veiksmingos. Mano tikslas – sukurti agentūrą, kuri veiktų nepriklausomai ir turėtų didesnius įgaliojimus priimant sprendimus. Pvz.,, jei ja siekiama veiksmingai prisidėti prie vieningos, konkurencingos energetikos rinkos sukūrimo, agentūrai reikia didesnių įgaliojimų sprendžiant tarptautinius klausimus ir skatinant veiksmingą tiekimo sistemų operatorių (TSO) ir valstybių narių reguliavimo institucijų (NRI) bendradarbiavimą.

Vis dėlto esant didesniems įgaliojimams būtina didesnė atskaitomybė ir skaidrumas. Turiu galvoje bendrą principą įtvirtinant nepriklausomą agentūros veiklą, kuri sustiprintų jos veiklos veiksmingumą ir patikimumą, didinant įvairiopą agentūros atskaitomumą, ypač šiam Parlamentui. Manau, tai pavyko pasiekti.

Turiu pasakyti, kad vaidmenys, kuriuos mes skiriame agentūrai yra labiau patariamieji, ne konkretūs, tačiau mes norėjome sudaryti galimybes inovaciniam reguliavimui, atkreipdami dėmesį sritis, kur veiksmai būtini, tačiau agentūra tam neturi atitinkamų įgaliojimų.

Leiskite man pirmiausia pabrėžti didesnį atskaitomumą, kurio mums pavyko pasiekti. Prieš skiriant agentūros direktorių ir jam pradėjus eiti pareigas jis dalyvauja atitinkamame šio Parlamento komitete, padarydamas pareiškimą ir atsakydamas į klausimus. Reguliavimo valdybos pirmininkas taip pat dalyvauja atitinkamame komitete ir atsiskaito už savo darbą. Parlamentas gavo teisę skirti į administracinę valdybą du narius. Visa tai leidžia agentūrai naudotis valdyba kaip visuomeniniu forumu, kur ji gali pareikšti nuomonę jai rūpimais klausimais.

Grįžtant prie vaidmenų, kuriuos minėjau, manau, kad dujų ir elektros vidaus rinkų stebėsena, dalyvavimas rengiant tinklo kodeksus, įnašas įgyvendinant gaires dėl vieningų Europos energetikos tinklų, stebėsena įgyvendinant projektus, kuriant naujas sujungimo pajėgumus, įgaliojimai nustatant išimtis reikalavimams dėl investicijų į infrastruktūrą, 10 metų tinklo investicijų planų įgyvendinimo stebėsena ir įgaliojimai teikti nuomones ir rekomendacijas TSO – kartu su kitais aspektais, kurių tiesiog neturiu laiko išvardyti – visa tai suteikia agentūrai daugelį galimybių siekti reikalingų pokyčių.

Taip pat nustatėme reikalavimus, siekdami supaprastinti sprendimų priėmimą. Manau, agentūrai pavyks įveikti visus jai kylančius iššūkius. Taip pat nustatėme galimybę Komisijai teikti pranešimą dėl agentūros darbo ir pasiūlymus dėl tolesnių agentūros užduočių ir vaidmenų, kurias ji, priklausomai nuo patirties, gali vykdyti.

Norėčiau padėkoti savo kolegoms pranešėjams, kitoms dviem institucijoms ir ypač Komisijos nariui už jų įtemptą ir konstruktyvų darbą tam, kad būtų pasiekta kompromisinis paketas. Manau, kad tai, kad aš buvau pakviestas kalbėti antras, o ne penktas yra aiškus šio pasiūlymo tikrosios reikšmės ir svarbos pripažinimas.

  Alejo Vidal-Quadras, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti pranešėjams, Komisijos nariui Andrisui Piebalgsui ir ambasadorei Janai Reinišovai už puikų bendradarbiavimą per tris pirmuosius šių metų mėnesius. Šis bendradarbiavimas leido mums pasiekti gerų rezultatų, dėl kurių balsuosime šią savaitę. Derybos buvo ilgos, sudėtingos ir kartais sunkios, tačiau manau, kad mums pavyko pasiekti susitarimo, kuriuo patenkintos visos pusės.

Parlamentas gali didžiuotis galutiniu paketo, kurio pavyko pasiekti, tekstu. Iš tikrųjų per pirmąjį svarstymą pasiektas susitarimas dėl nuosavybės atskyrimo leido labai sustiprinti mūsų derybų grupės poziciją per derybas. Tai padėjo mums nustatyti kur kas geresnę reguliavimo sistemą, ypač valstybėms, kuriose veikia ITO modelis, išplečiant nacionalinių reguliavimo institucijų kompetenciją, kuri būtų nepriklausoma nuo vyriausybių ir pramonės. Šis naujasis vaidmuo leistų sumažinti nekonkurencingo elgesio riziką, ypač jei vertikaliai integruotos įmonės piktnaudžiauja savo padėtimi, stabdydamos investicijas į naujus pajėgumus.

Be to, pasiekta susitarimo dėl persvarstymo straipsnio, kuris leis mums po keleto metų patikrinti, ar visi modeliai veikia taip, kad būtų įgyvendinama visiškai konkurencinga ir teisėta rinka. Be to, labai sustiprinome vartotojų apsaugos nuostatas, tarp jų ir informavimo apie mokesčius ir geresnių sąlygų keičiant tiekėjus požiūriu.

Dar viena sėkmė buvo visiškai nauja straipsnio dėl trečiųjų šalių nuostata, pagal kurią numatyta, kad galima neleisti išduoti sertifikatą sistemų tiekimo operatoriui (TSO) iš trečiųjų šalių, jei jį išdavus kiltų pavojus energijos tiekimui visai Bendrijai arba kitos valstybės narės energijos tiekimo saugumui.

Norėčiau paaiškinti, kad šiam reglamentui tenka svarbus vaidmuo, ypač elektros reguliavimo srityje, nes jis suteikia valstybėms narėms priemones, reikalingas reikšmingai padidinti jungiamųjų linijų Sąjungoje pajėgumus, kurti ir nustatyti teisiškai įpareigojančius tinklo kodeksus, tiekimo sistemų operatorių taikomus mainams, ir šitaip pašalinti vieną pagrindinių fizinių kliūčių elektros vidaus rinkai užbaigti.

Tekste, kurio pasiekta, sustiprintas Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros vaidmuo šiame procese, kaip buvo nuspręsta per pirmąjį Europos Parlamento svarstymą. Turiu pripažinti, kad Parlamentas tikėjosi, kad agentūrai bus suteikti daug didesni įgaliojimai. Vis dėlto mes suprantame, kad tai yra tik pirmasis žingsnis ilgame reguliavimo sistemų integravimo procese.

Mums pavyko įtraukti naują nuostatą, kuri leistų agentūrai siūlyti pagrindinius kriterijus, nustatant išimtis naujoms jungiamosioms linijoms. Tai itin svarbu, nes tai yra viena pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria investuotojai, investuojantys į naujus pajėgumus skirtingose valstybėse narėse. Laikantis skirtingų reguliavimo procedūrų, galima sulaukti prieštaringų rezultatų ir atbaidyti investuotojus – čia tinkamas pavyzdys – Nabucco dujotiekis.

Šiuo reglamentu taip pat apibrėžiamas ir nustatomas atitinkamas vaidmuo, tenkantis Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklui (ENTSO-E), kuris būtų atsakingas rengiant tinklo kodeksus, teikiamus agentūrai ir nustatant koordinuotus mechanizmus ypatingais atvejais, kaip, pvz.,, nutrūkus elektros energijos teikimui Europos Sąjungoje, kurių būta visai neseniai.

Baigdamas norėčiau padėkoti techniniams darbuotojams, kurių darbas leido mums pasiekti susitarimo, kurio pačioje derybų pradžioje mes nesitikėjome pasiekti.

  Antonio Mussa, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Čekijai, Komisijai, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininkei Angelikai Niebler, savo kolegoms pranešėjams, rengusiems šį energetikos paketą, pagalbiniams pranešėjams ir komiteto sekretoriatui ir visiems jo darbuotojams už bendradarbiavimą ir kompetenciją, kurią jie parodė, sprendžiant šį klausimą.

Mes visi galime ir turime didžiuotis pasiektu rezultatu; aš be abejonės, didžiuojuosi, prisimindamas darbą, kurį teko atlikti, perėmus direktyvą dėl dujų vidaus rinkos ir drauge visus sunkumus, nežadančius lengvų sprendimų. Džiaugiuosi tuo, kad mano antroji EP nario kadencija sutapo su galutiniu šio paketo svarstymu, kuris, jį priėmus, mano nuomone, bus vienas svarbiausių šią kadenciją ir vienas pačių naudingiausių mūsų rinkėjams, Europos piliečiams.

Dujų direktyvoje, kuri turėtų įsigalioti 2011 m. numatomos reikšmingos sektoriaus naujovės: vienas svarbių rezultatų, kurį derėtų pabrėžti yra tai, kad pasirinkta nepriklausomo perdavimo operatoriaus galimybė. Tai padės atverti rinkų galimybes ir užtikrins realią pažangą siekiant sukurti sistemą, kuri leistų Europos Sąjungai kalbėti vienu balsu energetikos klausimais. Nepriklausomų perdavimo operatorių reguliavimo sistema – didžiulė šio paketo naujovė ir galima teigti, kad tai sritis, kurioje Europos Parlamentui pavyko pasiekti geriausių rezultatų.

Naujojoje Dujų direktyvoje didelė reikšmė skirta dujų institucijoms ir agentūrai. Direktyva užtikrina institucijų vaidmens teisėtumą, ypač tose valstybėse, kuriose veikla pradedama iš naujo. Todėl iš esmės svarbiausia nustatyti šių tarnybų vaidmenį ir atsakomybę ir suteikti plačius įgaliojimus, nes šioms institucijoms patikėta sudėtinga užduotis kontroliuoti bendrą energetikos rinką.

Kitas aspektas, nagrinėtas trišalėse derybose, yra išimtis iš bendrųjų taisyklių vadinamosioms „uždarosioms“ sistemoms, kaip, pvz.,, oro uostai, pramonės objektai ir pan., kuriems dėl jų individualių ypatybių turėtų būti taikoma palankesnė sistema. Tai – dėmesio, kuris naujojoje direktyvoje skiriamas Europos piliečių poreikiams, pavyzdys.

Mano požiūriu būtent Europos piliečiai turės daugiausia naudos iš šios direktyvos, nes naudodami modernius skaitiklius jie gaus visą informaciją apie mokėtinas sąskaitas ir galės pasirinkti geriausią rinkos pasiūlymą ir tiekėją kainos požiūriu, ir, nors ir tiesa, kad prireiks keleto metų tam, kad būtų matomas šio liberalizavimo rezultatas, negalima neigti, kad naujų operatorių atsiradimas rinkoje leistų sumažinti kainas ir užtikrinti geresnes rinkos sąlygas ES piliečiams.

Kitas svarbus aspektas – Europos perdavimo tinklo sistemų, užtikrinančių dujų tiekimo saugumą Europos piliečiams, pripažinimas. Tai taip pat susiję su naujos infrastruktūros, kaip, pvz.,, dujų užpildymo ir laikymo pajėgumų stiprinimu ir kūrimu, kurie bus labai svarbūs, įgyvendinant trečiąjį paketą. Todėl būtina atverti rinkos konkurecijos galimybes, užtikrinant ilgalaikes investicijas ir sutartis su sektoriaus įmonėmis, ypač naujosiose valstybėse narėse, kur, sukūrus naują infrastruktūrą, taip pat būtų galima išspręsti ilgalaikius sunkumus, susijusius su energetine priklausomybe.

Geriau atsižvelgiama į pažeidžiamų vartotojų apsaugą, suteikiant valstybių narių ir regioninėms valdžios institucijoms galimybę skubiais atvejais garantuoti dujų tiekimą. Šios dujų direktyvos ir viso energetikos paketo rezultato sėkmė dar kartą pabrėžia Europos ir jos institucijų vaidmenį dirbant Europos piliečių labui.

  Atanas Paparizov, pranešėjas. – (BG) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad man labai malonu, kad Europos Parlamentui ir Tarybai pavyko pasiekti susitarimo dėl trečiojo energetikos paketo, taip pat dėl reglamento dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais, kurio pranešėjas aš esu. Norėčiau nurodyti Čekijos pirmininkavimo Tarybai įnašą ir aktyvią Europos Komisijos paramą ieškant bendrų sprendimų.

Trečiuoju energetikos paketu įgyvendinta teisė naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais. Padėti pagrindai kurti bendrą Europos energijos rinką vadovaujantis taisyklėmis, kurios išsamiai nustatytos teisiškai įpareigojančiais tinklo kodeksais. Padidintos galimybės plėtoti regioninį bendradarbiavimą, kur kartu su Europos perdavimo sistemų operatoriais ir valstybių narių reguliuotojais svarbų motyvuojantį vaidmenį vaidintų Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra.

Tai labai sustiprintų tiekimo saugumą ir paskatintų kurti naują Europos operatorių tinklo infastruktūrą, rengiant 10 metų tinklo investicijų planą, kurio įgyvendinimą kontroliuoja valstybių narių reguliavimo institucijos ir stebi agentūra. Tai suteikia galimybę visiems rinkos dalyviams remiantis griežtai apibrėžtomis procedūromis rengti tinklo kodeksus ir siūlyti pakeitimus jiems, jei jų praktinis įgyvendinimas rodo, kad to reikia. Sugriežtintos sąlygos, nustatančios konkurenciją tarp tiekėjų, taikant griežtesnes informavimo ir perdavimo operatorių veiklos skaidrumo taisykles.

Ypač norėčiau padėkoti dalyvavusiems derybose už tai, kad jie pritarė pasiūlymams, kuriuos pateikiau dėl 10 metų investicijų plano ir regioninio bendradarbiavimo iniciatyvų. Be to, džiaugiuosi, kad įvykusiomis derybomis pavyko pasiekti geresnės pusiausvyros tarp Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ir Europos Komisijos įgaliojimų, siekiant sukurti sklandžiai veikiančią, veiksmingą, konkurencingą rinką.

Norėčiau pabrėžti, kad dirbant su penkiais dokumentais iš trečiojo energetikos paketo buvo glaudžiai bendradarbiauta. Sukurta bendra sistema, kurios atskiros sudėtinės dalys papildo ir sustiprina viena kitą. Norėčiau paminėti itin reikšmingą bendradarbiavimą su savo kolegomis pranešėjais: Eluned Morgan, Antonio Mussa, Alejo Vidal-Quadrasu ir Giles Chichester. Taip pat norėčiau padėkoti pagalbiniams pranešėjams, kurie kiekviename derybų etape prisidėjo savo konstruktyviais ir labai naudingais pasiūlymais. Norėčiau taip pat padėkoti Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui ir jo sekretoriatui.

Gerb. pirmininke, 2009 m. prasidėjo sutrikusiu dujų tiekimu į Bulgariją ir Slovėniją, kartu labai sumažėjusiomis tiekimo apimtimis į Vidurio ir Rytų Europą. Manau, kad remiantis trečiuoju energetikos paketu, netikėti Europos Komisijos pasiūlymai suteikti naują turinį dujų tiekimo saugumo direktyvai ir projektai iki 2009 m. pabaigos pagal ekonomikos atkūrimo planą sujungti dujų perdavimo tinklus leistų Europos Sąjungai dėl didesnių išteklių ir didesnio solidarumo įveikti bet kokius galimus tiekimo sutrikdymus. Jaučiuosi galįs pagrįstai paraginti savo kolegas narius pritarti per antrąjį svarstymą jums pateiktam tekstui, kurio pasiekėme bendrai su Taryba.

  Ivo Belet, pranešėjas. − (NL) Net jei padangų ženklinimas atsižvelgiant į kuro efektyvumą šiandien kažkodėl negrabiai įterptas tarp elektros ir dujų, mes svarstome svarbias ir labai apčiuopiamas priemones, tiesiogiai liečiančias kiekvieną vartotoją, kiekvieną vairuotoją, faktiškai daugumą mūsų Europoje.

Tai – konkreti priemonė, mažai arba visiškai nekainuojanti, leidžianti veiksmingai prisidėti įgyvendinant nustatytus drąsius klimato tikslus. Nuo automobilio padangų – nesu visiškai tikras, ar jums tai žinoma – priklauso 20–30 proc. visų transporto priemonių kuro sąnaudų. Todėl visiškai logiška, kad būtent čia slypi didelės energetinio naudingumo ir taupymo galimybės.

Kokie konkrečių veiksmų numatome imtis? Skatinsime visus automobilių vairuotojus, o tai reiškia, daugumą mūsų nuo šiol stebėti padangų energinį naudingumą ir triukšmingumą. Mes nieko neįpareigosime; mes tik informuosime žmones, kaip tai darome dabar šaldytuvams, pvz.,, naudojant aiškų ženklinimą arba lipdukus. Kas norėtų naudoti B arba C klasės padangas, jei gali naudoti aplinką tausojančias A klasės padangas? Be to, A klasės padangos yra apskritai efektyvesnės. Tai reiškia tikrąjį taupymą, taupymą vartotojo ir ypač aplinkos požiūriu.

Norėčiau pateikti jums vieną skaičių: poveikio vertinimais įrodyta, kad CO2 išskyrimo mažinimo galimybės gali siekti vieną su puse milijono tonų. Tiek CO2 išskiria maždaug vienas milijonas keleivinių automobilių Europos keliuose. Kai ši priemonė bus pradėta taikyti, tai reikštų, kad iš Europos kelių būtų pašalinta vienas milijonas keleivinių automobilių, ir tai – iš tikrųjų įspūdingas rezultatas!

Žinoma, tai naudinga būtų ir padangų gamintojams. Būtina pasakyti – tai logiška – kad konsultavomės su sektoriaus atstovais dėl šios priemonės. Aišku, nėra prasmės taikyti naujų teisės aktų sektoriui, kuriam krizė turėjo itin sunkių padarinių, jei tai reikštų papildomas sąnaudas ir biurokratinius apribojimus. Tai labai pagrįsti argumentai, ir jų negalima ignoruoti. Ženklinimo direktyva taip pat naudinga kokybiškų padangų gamintojams, todėl skiriame tokį didelį dėmesį jai įgyvendinti, tai svarbu, nes būtų sukurtos vienodos sąlygos aukštesniu lygmeniu.

Nereikia priminti, kad aplinkos saugumo neturėtų būti siekiama saugumo sąskaita, ir būtent todėl pateikėme pakeitimus. Naudojamų padangų saugumas ir toliau yra pagrindinis mūsų prioritetas.

Norėčiau pateikti trumpą pastabą dėl triukšmo taršos. Į šį kriterijų taip pat atsižvelgiama, nes, kaip jums žinoma, triukšmo tarša – viena didžiausių mūsų dienų rykščių. Todėl labai pritariu tam, kad šiuo požiūriu buvo apdairiai nustatytas gyvybingas kriterijus, kuriuo siekiama mažinti triukšmo taršą, tačiau, kaip jau minėjau, jokiu būdu ne automobilių arba padangų saugumo sąskaita.

Norėčiau baigti pastaba dėl numatytų laikotarpių. Mano nuomone, mums pavyko pasiekti reikšmingo, tačiau pagrįsto kompromiso. Žinoma, viltis siejame su padangų gamintojais, kaip CO2 dujų išmetimo dujų atveju – su automobilių gamintojais, kad į rinką jie kuo greičiau pateiktų produktus, atitinkančius labiausiai aplinką tausojančius standartus.

  Silvia-Adriana Ţicău, pranešėja. – (RO) Komisijos nary, ponios ir ponai, pastatų sektoriuje sunaudojama 40 proc. visos ES sunaudojamos energijos ir išskiriama 40 proc. visų šiltnamio dujų. Todėl skubių priemonių įgyvendinimas tobulinant pastatų energinį naudingumą – patikimiausias, greičiausias ir mažiausiai kainuojantis būdas mažinti šiltnamio dujų išskyrimą. Vis dėlto pastatų energinio naudingumo didinimas ES ekonomikos atsigavimui gali labai reikšmingas, nes tai leistų sukurti daugiau kaip 250 000 naujų darbo vietų per investicijas, skatinančias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos požiūriu taupių pastatų statybą ir, svarbiausia, leistų pagerinti Europos piliečių gyvenimo kokybę, pirmiausia mažinant jų sąskaitas už energijos vartojimą.

Naujuoju Komisijos pasiūlymu, iš dalies keičiančiu esamą direktyvą, numatoma panaikinti 1 000 m2 ribinį dydį siekiant atitikti nacionalinius (regioninius) minimalius energinio naudingumo reikalavimus kapitališkai renovuojant pastatus ir nustatyti taisykles, kaip suartinti šiuos reikalavimus valstybių narių lygiu, skatinant pastatų, kurie vietoje pagamina tiek atsinaujinančios energijos, kiek suvartoja pirminės energijos, statybą bei iš valstybės lėšų finansuoti statybą tik tų pastatų, kurie atitinka mažiausius energinio naudingumo reikalavimus.

Parlamentas pateikė šiuos svarbius pakeitimus: direktyvos taikymo srities išplėtimas, apimantis centralizuoto šildymo ir vėdinimo sistemas, pastatų energetinio naudingumo sertifikatų vaidmens didinimas ir formato standartizavimas, bendros metodikos nustatymas mažiausiems energinio našumo reikalavimams, visuomeninių institucijų atvejais energetinio naudingumo sertifikatų rekomendacijų įgyvendinimas jų galiojimo laikotarpiu, naujos nuostatos teikti informaciją vartotojams ir auditorių ir ekspertų rengimas, o nuo 2019 m. – statybos leidimų išdavimas pastatams statyti, kurie vietoje pagamina mažiausiai tiek atsinaujinančios energijos, kiek jos pagaminama iš įprastų šaltinių bei naujų nuostatų taikymas šildymo ir vėdinimo sistemoms tikrinti.

Kviečiu savo kolegas narius aplankyti parodą, skirtą šios rūšies pastatams – pastatams, kuriuos eksploatuojant sunaudojamas energijos kiekis lygus nuliui – vykstančią Europos Parlamente, bendrai organizuotą su WWF.

Nors direktyva dėl pastatų energinio naudingumo galioja nuo 2002 m., jos įgyvendinimas įvairiose valstybėse narėse nebuvo patenkinamas. Valstybės narės mano, kad finansavimo trūkumas – pagrindinė kliūtis, trukdanti tinkamai įgyvendinti šią direktyvą. Dėl to Europos Parlamentas pasiūlė pastatų energinio naudingumo priemones finansuoti iš Europos regioninės plėtros fondo, sukurti Energijos naudojimo efektyvumo fondą ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, prisidedant EIB, Europos Komisijai ir valstybėms narėms, galimybes taikyti sumažintą PVM paslaugoms ir produktams, skirtiems pastatų energetiniam naudingumui, kurti nacionalines programas, didinančias pastatų energinį naudingumą, nustatant finansines priemones ir tam tikras specialias mokesčių lengvatas.

Taip pat norėčiau padėkoti pagalbiniams pranešėjams, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto techniniams darbuotojams ir pastarojo komiteto BUSP darbuotojams, su kuriais dirbti man itin sekėsi. Labai susidomėjęs laukiu tolesnių savo kolegų narių pastabų.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, nelengva per penkias minutes įvertinti septynis puikius pranešimus, tačiau neturėčiau praleisti galimybės padėkoti visiems pranešėjams – Elunedai Morgan, Silvia-Adriana Ţicău, Giles Chichester, Alejo Vidal-Quadrasui Rocai, Antonio Mussai, Atanasui Paparizovui ir Ivo Beletui – bei pagalbiniams pranešėjams. Taip pat norėčiau padėkoti Angelikai Niebler, kuri tikrai daug padarė tam, kad mes parengtume šį pranešimą per labai trumpą laiką.

Pradėsiu nuo vidaus energetikos rinkos, nes prieš dvejus metus iškėlėme drąsų tikslą: sukurti tikrai konkurencingą Europos energetikos rinką, tarnaujančią Europos Sąjungos piliečiams. Trečiasis dujų ir elektros vidaus energetikos rinkos paketas – priemonė, kuria ir siekiama šio tikslo.

Šiandien jau esame pasirengę priimti šį paketą ir esame arti numatyto tikslo. Per trišales derybas pavyko pasiekti kompromiso. Komisija pritaria šiam kompromisui. Patvirtinus jį rytojaus plenariniame posėdyje, Europos Sąjunga turėtų aiškią reguliavimo sistemą, reikalingą tam, kad vidaus rinka tinkamai veiktų ir skatinančią labai reikalingas investicijas.

Pirma, ji leistų supaprastinti energetikos prekybą tarp valstybių narių, įsteigiant Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą, suteikiant jai įgaliojimus priimti teisiškai įpareigojančius sprendimus, ir kuri papildytų valstybių narių reguliavimo institucijas. Tai užtikrintų tinkamą požiūrį sprendžiant klausimus, kylančius valstybėms narėms ir įgalintų Europos Sąjungą kurti europinį tinklą.

Antra, naujasis teisės aktas paskatintų tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą ir investicijas, reikalingas naujajam europiniam perdavimo sistemų operatorių tinklui. ES tinklo operatoriai bendradarbiaus ne tik kurdami tinklo kodeksus ir saugumo standartus, bet ir planuos ir koordinuos reikalingas investicijas ES lygmeniu.

Trečia, tai užtikrintų veiksmingesnę valstybių narių reguliavimo institucijų reguliavimo priežiūrą, kuri yra daug labiau nepriklausoma ir aprūpinta visomis būtinomis priemonėmis.

Ketvirta, tai užtikrintų veiksmingą energijos gamybos ir perdavimo sistemų atskyrimą pašalinus bet kokį interesų konfliktą, būtų skatinamos investicijos į tinklus ir užkertamas kelias diskriminavimui.

Šis teisės aktas taip pat užtikrina didesnį skaidrumą, sudarant vienodas sąlygas naudotis informacija, didina kainodaros skaidrumą, pasitikėjimą rinka ir padeda išvengti bet kokių galimų manipuliacijų rinka.

Taip būtų pasiekta ne tik tinkamo vidaus rinkos veikimo, bet ir apskritai užtikrinama, kad ES galės įveikti bet kokius iššūkius energetikos srityje: klimato kaitą, didėjančią priklausomybę nuo importo, tiekimo saugumą, visuotinį konkurencingumą.

Vidaus rinkos veikimas – labai svarbus užtikrinant ES veiksmai kovojant su klimato kaita būtų sėkmingi. Nesant konkurencingos elektros rinkos, prekybos taršos leidimais sistema negalės tinkamai veikti ir mūsų tikslai dėl atsinaujinančios energijos niekada nebus įgyvendinti.

Pasiektas kompromisas taip pat užtikrina tinkamą pusiausvyrą tarp Parlamento ir Tarybos pozicijų. Pranešėjai jums jau nurodė svarbiausius klausimus, kur pasiektas politinis kompromisas leido sustiprinti bendrą poziciją, kuriai 2009 m. sausio mėn. pritarė Taryba.

Norėčiau pabrėžti keletą reikšmingų aspektų.

Parlamento raginimas stiprinti vartotojų apsaugą ir kova su energetiniu skurdu dabar yra įteisinti teisės aktais. Siekiama, kad iki 2020 m. moderniais skaitikliais, leidžiančiais vartotojams gauti tikslią informaciją apie vartojimą ir skatinančiais energinį naudingumą naudotųsi 80 proc. vartotojų. Padidinti valstybių narių reguliavimo institucijų įgaliojimai ir agentūros įgaliojimai ir nepriklausomumas, taip pat atskyrimo taisyklių veiksmingumas.

Dar svarbiau yra tai, kad ir gyvenime vyksta daug pasikeitimų. Daugelis įmonių restruktūrizavo savo verslą ir pakeitė požiūrį į tai, kaip sprendžiami tinklo ir vartotojų klausimai. Šiandien Hanoverio mugėje įsitikinau, kad modernūs skaitikliai populiarėja, o įmonės atsižvelgia į šiuos sprendimus.

Energijos naudojimo efektyvumas – viena svarbiausių Europos energetikos politikos priemonių. Statybos sektorius vis dar turi daug galimybių tobulinti energinį pastatų naudingumą, kurti naujas darbo vietas bei skatinti augimą.

Nuoširdžiai dėkoju Parlamentui už paramą Komisijos pasiūlymui dėl pastatų energinio naudingumo direktyvos naujosios redakcijos. Diskusijos ir pasiūlymai rodo, kad Parlamentas pritaria šiems politikos tikslams ir norėtų didinti esamą efektyvumą. Direktyva nustatoma sistema, gerinanti ES pastatų energijos naudojimo efektyvumą.

Daug paaiškinimų sustiprina direktyvos poveikį: pvz.,, „optimalių sąnaudų“ metodo principas, reikalavimai dėl kontrolės mechanizmų ir daugelis apibrėžimų.

Svarbus finansavimo, skatinančio energijos efektyvumo priemones, klausimas, tačiau jis turėtų būti sprendžiamas atitinkamais teisės aktais ir iniciatyvomis. Dėl to Pastatų direktyvos veikimas yra apribotas finansų ir mokesčių klausimų.

Labai didelio naudingumo pastatai, nesvarbu, kaip juos pavadinsime – pastatais, kuriuos eksploatuojant sunaudojama mažai energijos arba pastatais, kurių galutinis sunaudojamos energijos kiekis lygus nuliui, arba kitos kartos pastatais – dar vienas klausimas, Komisijos iniciatyva įtrauktas į direktyvą.

Itin svarbu, kad ši nuostata būtų drąsi, tačiau įgyvendinama ir pasižymėtų tam tikru lankstumu, atsižvelgiant į skirtingas ES klimato ir ekonomikos sąlygas. Pvz.,, vienodi reikalavimai pastatams, kuriuos eksploatuojant galutinis sunaudojamas energijos kiekis lygus nuliui, ne visiškai atitinka šį reikalavimą ir todėl yra nereikalingi.

Norint, kad tinkamai veiktų vidaus rinka, svarbu ją suderinti. Visiškai pritariu Parlamento norui sukurti vienodą metodologiją nustatant reikalavimams optimalų sąnaudų lygį. Vis dėlto bendros metodologijos nustatymas energetinio naudingumo skaičiavimams būtų neproduktyvus, ir Direktyvos įgyvendinimas dėl sudėtingų valstybių narių statybos kodeksų vėluotų kelerius metus.

Todėl tai – labai sudėtinga ir sunki teisėkūros sritis, tačiau viliuosi, kad Parlamentas šią teisinę priemonę sustiprins.

Pranešėjas taip pat kalbėjo apie padangas, kurios yra svarbios mažinant kelių transporto intensyvumą ir taršą. Bendras šio pasiūlymo poveikis kartu su teisės aktais, susijusiais su padangų tipo patvirtinimu iki 2020 m. leistų sutaupyti maždaug 5 proc. kuro, kurį sunaudoja ES automobilių parkas. Šiuo pasiūlymu užtikrinama standartizuota informacija vartotojams apie kuro naudojimo efektyvumą. Jis taip pat leistų teikti informaciją apie padangų sukibimą su šlapia danga, kitą svarbų kriterijų bei išorinį riedėjimo triukšmą. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad būtų pradėtos naudoti padangos, didinančios kuro naudojimo efektyvumą, tačiau ne kitų padangų parametrų sąskaita.

Pranešimu, dėl kurio bus balsuojama šią savaitę, bus reikšmingai patobulintas pradinis pasiūlymas, pvz.,, direktyva pakeista reglamentu, mažinant perkėlimo į valstybių narių teisę sąnaudas ir užtikrinama, kad ta pati galiojimo data etiketėje būtų taikoma visur. Žieminių padangų įtraukimas į taikymo sritį, kiek galima greičiau nustatant konkrečias jų klases, būtų naudingas tiems, kurie vairuoja sniego arba ledo sąlygomis.

Svarbu rasti geriausią vietą, kur turėtų būti pritvirtinta etiketė. Šiuo klausimu vyksta diskusija. Norėtume, kad jūs pritartumėte mūsų pasiūlymui etiketę dėti ant lipdukų, kurie šiuo metu klijuojami ant padangų, nurodančių jų matmenis, apkrovos indeksą, kt.

Manau, kad dokumentų rinkiniu energetikos klausimais šią kadenciją mes pasiekėme stebėtinos pažangos ir – o tai dar svarbiau – užsitikrinome mūsų piliečių ir pramonės paramą. Lankantis Hanoverio mugėje, galima įsitikinti, kaip pramonė siekia didinti energijos naudojimo efektyvumą ne tik tose srityse, kur šiandien priimami teisės aktai, bet ir kitose pramonės srityse, pvz.,, kurdama galutiniam vartojimui skirtus prietaisus ir gamybos priemones, reikalingas įvairioms pramonės sritims.

Energetikos vartojimo efektyvumas, energetika ir Europa – raktažodžiai, apibūdinantys sritis, kur mums pavyko pasiekti didžiausių laimėjimų šią kadenciją. Norėčiau padėkoti visiems dalyvavusiems, ypač Europos Parlamento nariams, kurie tam pritarė.

Taip pat atsiprašysiu už tai, kad užtrukau, tačiau kitą kartą, kai man bus suteiktas žodis, kalbėsiu trumpiau. Dėkoju, kad leidote man baigti kalbą.

  Rebecca Harms, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonės referentė. – (DE) Gerb. pirmininke, Andrisai Piebalgsai, dėkoju už jūsų kalbą. Manau, kad geriausiai galime matyti pažangą, kurios pasiekėme, nustatę tikslą diskusijos pradžioje. Prisimenu, kad diskusijos pradžioje Neelie Kroes pateikė analizę, rodančią, kad nepaisant kelių liberalizavimo paketų Europos lygmeniu, ES, kurią šiandien sudaro daugiau valstybių narių, veikia vis mažiau dalyvių – didelių energetikos bendrovių – kitaip tariant, didėja koncentracija ne tik elektros energijos, bet ir dujų sektoriuje. Todėl malonu, kad diskusijos pradžioje Komisija ir vėliau Europos Parlamentas pasakė, kad veiksmingiausia priemonė kovoti su šia koncentracija – ypač elektros sektoriuje – gamybos ir tinklo pajėgumų atskyrimas.

Šiandien galiu su jums lažintis, kad be šio atskyrimo – kurį jūs skatinote jau iš pradžių – mes neužtikrinsime realios vartotojų apsaugos energetikos rinkoje nuo vienašališkai nustatomų kainų. Aš taip pat galiu lažintis, kad šis Parlamentas artimiausiu metu vėl svarstys šią priemonę, nes to, ką mes svarstome šiandien nepakanka įveikti didelių energetinių įmonių galios ir dominuojančios padėties. To neužteks, kad elektros ir dujų kainos nekiltų dar aukščiau, nepaisant vis didėjančių energetikos sektoriaus pelnų. To faktiškai nepakanka užtikrinant skaidrumą ir vartotojų apsaugą, kurią žada geranoriški Parlamento nariai.

Turiu pripažinti, kad šie nariai savo nuomonę gynė labai atkakliai. Tačiau tenka pasakyti, kad nugalėjo didžiosios bendrovės ir kai kurios valstybės narės, o ne įžvalgiausieji Europos politikai. Manau, kad jūs prisiminsite šias lažybas, kai po keturių metų vėl svarstysime dar vieną liberalizavimo etapą ir tikrai kalbėsime apie atskyrimą.

  Gunnar Hökmark, PPE-DE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti Elunedai Morgan už parengtą pranešimą dėl elektros rinkų. Man, kaip pagalbiniam pranešėjui buvo malonu su ja dirbti, ir aš manau, kad būtų teisinga sakyti, kad mums pavyko liberalizuoti energetikos rinkas. Kaip ten bebūtų, mes žengėme kai kuriuos svarbius žingsnius, atverdami rinkos galimybes. Manau, kad būtų galima teigti, kad pranešimas dėl elektros energijos yra svarbiausias procese, kurį šiandien aptariame.

Manau, kad svarbu nurodyti, kad tai yra priešinga tam, kai siekiama išsaugoti įvairių valstybių energetikos sienas. Švedijoje vyksta diskusija, kurioje dalyvauja ir protekcionistinių priemonių elektros rinkoje šalininkai. Tačiau tai prieštarautų ir trukdytų tam, ko mums pavyko pasiekti atveriant elektros rinką.

Tik atverdami rinkos galimybes galime kovoti su klimato kaita ir tinkamai naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir branduolinę energiją. Energijos tiekimą Europos Sąjungai užtikrinsime, sujungdami valstybes ir rinkas. Manau, kad veiksmai, kurių imsimės šiuo energetikos paketu yra labai svarbūs. Nors mūsų laukia ir kiti etapai, galime jį laikyti savo įnašu į energetinio saugumo stiprinimą Europoje ir kovą su klimato kaita.

  Edit Herczog, PSE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, trečiuoju energetikos paketu siekiama suteikti sektoriui priemones, kurios užtikrintų didesnį energijos tiekimo saugumą ir skaidrumą ir tvarų ir prieinamą energijos vartojimą visiems Europos piliečiams ir įmonėms. Juo reaguojama į iššūkius energetikos srityje, su kuriais šiandien susiduriame. Juo siekiama mažinti valstybių narių priklausomumą nuo tiekimo iš vienos šalies. Juo atsižvelgiama į vartotoją ir jo poreikius. Juo siekiama išvengti atsirandančių rinkos iškraipymų, ypač tarp valstybių, kurios pigiai gamina ir tų, kurios norėtų pigiai pirkti, tai nebūtinai yra vienas ir tas pats. Juo siekiama pritraukti investuotojus į energetikos sektorių.

Europos agentūra vaidina svarbų vaidmenį ir kaip teigė mano kolega pranešėjas, Giles Chichester, mums pavyko sukurti stiprią ir nepriklausomą agentūrą, ir mes sustiprinome Europos Parlamento vaidmenį siekiant minėtų tikslų. Manau, kad buvo puiku dirbti drauge. Todėl gaila, kad energetikos paketas bus pagaliau baigtas.

  Anne Laperrouze, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, 2007 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pristatė trečiąjį energetikos paketą dėl vidaus rinkos. Labai greitai diskusijos susitelkė ties labai svarbiu, nors ir ne išskirtiniu klausimu, kaip reikėtų atskirti energijos gamybos ir perdavimo veiklą.

Rimčiau atsižvelgta į tinklo nuosavybės klausimą, kuris, mano manymu, per pirmąjį svarstymą buvo nepakankamai gerai sprendžiamas. Įvairių variantų derinimas, tarp jų liūdnai pagarsėjęs trečiasis variantas, sustiprintas ir patikslintas, dabar man atrodo labai geras dalykas – tai akivaizdu, atsižvelgiant į tai, kad buvau viena iš teikusių šį pakeitimą.

Laimei, vis dėlto apibendrinti šį trečiąjį paketą, tik kaip nuosavybės atskyrimą būtų neteisinga. Pasiekta akivaizdžios pažangos: daugiau teisių vartotojui, didesni įgaliojimai reguliavimo institucijoms, geresnis bendradarbiavimas tarp reguliavimo institucijų, dešimties metų investiciniai planai, didesnis skaidrumas supaprastinant atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą, techninis bendradarbiavimas tarp tinklo operatorių ir vartojimo priemonės, pvz.,, modernūs skaitikliai.

Tai žingsnis stiprinant Europos solidarumą. Straipsniu dėl trečiųjų šalių, kuris, nors ir ne toks stulbinamas, kaip iš pradžių pateiktas Komisijos, aiškiai nurodoma, kad valstybė narė turi teisę atsisakyti išduoti sertifikatą operatoriui, jei jį išdavus valstybei narei arba kitoms valstybėms narėms kiltų pavojus užtikrinant energijos tiekimo saugumą.

Galiu apgailestauti tik dėl vieno dalyko – dėl Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros: norėjome sukurti stiprią, nepriklausomą agentūrą, kuri galėtų priimti sprendimus be mūsų pagalbos. Susidūrėme su liūdnai pagarsėjusiu Meroni sprendimu. Neapgaudinėkime savęs: tikros Europos energetikos politikos sukūrimas pareikalaus tolesnės pažangos, ypač institucinėje srityje.

Tiekimo saugumas, kova su klimato kaita, rinkų reguliavimas: visų šių tikslų turėtų būti siekiama laikantis racionalaus, o ne dogmatinio požiūrio.

Europos piliečiai tikisi ne tik to, kad bus įgyvendintos ekonominės teorijos, bet ir konkrečių įrodymų, kad rinkos galimybių atvėrimas bus jiems naudingas, suteikiant laisvę pasirinkti tiekėją ir užtikrinant pagrįstas, stabilias ir prognozuojamas kainas.

Labai dėkingas kolegoms nariams, Komisijos nariui ir Tarybai už konstruktyvias pastangas.

  Zbigniew Krzysztof Kuźmiuk, UEN frakcijos vardu. – (PL) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, kalbėdamas šioje diskusijoje Sąjungos už tautų Europą frakcijos vardu, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keturis klausimus.

Pirmiausia turėtume teigiamai vertinti sprendimus, kuriais siekiama atskirti elektros ir dujų gamybą ir prekybą nuo jų perdavimo. Tai leistų energijos išteklių gamintojams geriau konkuruoti, šitaip mažinant energijos paslaugų kainas.

Antra, svarbu, kad tam tikros valstybės narės, kurios privalo įvesti energijos gamybos atskyrimą nuo jos perdavimo tam gali pasirinkti vieną iš trijų variantų: didžiausias įmanomas nuosavybės atskyrimas, tinklo valdymo perdavimas nepriklausomam operatoriui, ir variantas išlaikant integruotą energijos gamybą ir perdavimą, tačiau tik tuomet, jei laikomasi sąlygų, kurios užtikrintų, kad šios dvi verslo dalys praktiškai veiktų nepriklausomai.

Trečia, būtina ypatingai pabrėžti sprendimus, susijusius su vartotojo pozicijos stiprinimu elektros ir dujų rinkoje, ir ypač galimybę pakeisti energijos tiekėją per tris savaites be jokių papildomų mokesčių.

Ketvirta, reikėtų ypatingai pabrėžti sprendimus, turinčius socialinį aspektą, reikalaujantį iš valstybių narių teikti pagalbą elektros ir dujų vartotojams, neišgalintiems mokėti už paslaugas.

  Claude Turmes, Verts/ALE frakcijos vardu. – Gerb. pirmininke, pirmiausia dėl Silvia-Adriana Ţicău pranešimo, už kurį balsuos Žalieji: jis yra ekologiškas, ir aš dėkoju frakcijai, kuri jį parengė.

Laiką, kuris man skirtas, norėčiau skirti apibūdinti vidaus rinkas. Šį vakarą jau aišku, kad mums bus reikalingas ketvirtasis paketas dėl liberalizavimo penkiais klausimais: pirma, dujotiekių ir tinklų nuosavybės atskyrimas; antra, elektros ir dujų laikymo prieiga; trečia, didesni įgaliojimai ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai; ketvirta, valstybinė mainų tinklo nuosavybė, nes kitaip sistema niekuomet negalės veikti ir, penkta, infrastruktūros pagrindu veikiančiai pramonei turėtų būti taikomi specialūs teisės aktai dėl kartelių.

Nors Eluned Morgan drąsiai atstovavo vartotojų interesams, vartotojai turės naudos tik tuomet, kai tinkamai veiks didmeninė rinka. Enel perėmė Endesa, RWE perėmė Nuon ir Vattenfall perėmė Essent. Liks 10 didžiųjų žaidėjų, kuriems visiškai nerūpi aplinkos darbotvarkė arba vartotojų reikalai. Tai bus kartelis, o dirbant su karteliais būtini griežtesni teisės aktai. Šiuo požiūriu šį vakarą mes pralaimėjome, vadovaujant Herbertui Reuliui, Angelikai Niebler ir kitiems. Tai didelė energetikos oligopolijų pergalė ir Europos vartotojų pralaimėjimas.

  Vladimír Remek, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Ponios ir ponai, per šį trumpą laiką neįmanoma trumpai apibūdinti visą vadinamąjį Energetikos paketą. Nepaisant to, pirmiausia norėčiau padėkoti visiems, dalyvavusiems rengiant dokumentus, kuriuos šiandien turime ant stalo. Vis dėlto būkime realistais, šiuo metu neįmanoma pasiekti daugiau. Neabejotinai tam turėjo įtakos tai, kad dabartinis Parlamentas baigia savo kadenciją. Asmeniškai aš norėčiau kalbėti apie dokumentą dėl Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros, kurį pristatė Giles Chichester. Kaip pagalbinis pranešėjas, taip pat siūliau, kad agentūra prisidėtų kuriant regionų rinkas. Šiuo metu neįmanoma įvykdyti toliau siekiančių planų, kaip, pvz.,, viršvalstybinės reguliavimo institucijos sukūrimas.

Taip pat raginau patvirtinti originalų Komisijos pasiūlymą, priimant sprendimus Europos energetikos reguliavimo institucijų Reguliavimo valdyboje išlaikyti principą „vienas narys – vienas balsas“. Tai labai svarbu mažosioms ES valstybėms narėms. Didžiųjų valstybių, tokių, kaip Prancūzija ir Vokietija, bandymai prastumti vadinamąjį santykinį valstybių balso svorio principą būtų nenaudingas mažosioms valstybėms. Pvz.,, „vieno nario – vieno balso“ principas Čekijai ir kitoms valstybėms leidžia geriau pasipriešinti kai kurių didžiųjų tinklo operatorių pastangoms dominuoti rinkoje. Todėl džiaugiuosi, kad mano pastangos nebuvo bergždžios ir tai laikau Tarybai pirmininkaujančios Čekijos sėkme.

Ne viskas, kas susiję su Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra atlikta iki galo. Pvz.,, lieka atviras klausimas dėl jos buveinės. Man asmeniškai būtų labai džiugu, jei agentūra būtų Slovakijoje, kuri to norėtų. Blogiausias sprendimas būtų, jei būtų pasirinktas laikinas variantas ir agentūra liktų Briuselyje, kur agentūrų ir taip jau yra daugybė – tarp jų ir tokių, kurios, kaip iš pradžių buvo manyta, čia bus laikinai.

  Jim Allister (NI). – Gerb. pirmininke, laikas nuo laiko man teko girdėti, kad vieninga energetikos rinkos Airijos saloje koncepcija buvo laikoma pavyzdine. Sprendžiant pagal tai, kas labiausiai rūpi vartotojams – kainą – negaliu pasakyti, kad ji veikia sėkmingai. Kai ministras Nigel Dodds paskelbė jos pradžią, buvo žadama didinti energijos naudojimo efektyvumą ir stiprinti konkurenciją, kurie padėtų sumažinti didmeninę elektros energijos kainą ir daugelį kitų privalumų vartotojams. Visa tai pasirodė netikra, taip pat ir vartotojams iš Šiaurės Airijos, kurių atstovai šiandien visuomenės atstovų ložėje klausosi šių diskusijų.

Mano nuomone, sunkumų kelia neveiksmingas reguliavimo procesas, kuriuo pernelyg susitapatinama su pramone, toleruojant aukštas kainas, net ir po to, kai naftos kainos stipriai nukrito. Reguliavimo institucijos nereagavo į tai, kad pirkimai buvo vykdomi esant didžiausioms kainoms rinkoje, ir tai šiandien lemia itin aukštas kainas, tuo tarpu vartotojams neužtikrinama reguliavimo institucijų pagalba.

  Herbert Reul (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, ponios ir ponai, sutinkame dėl to, kad būtina užtikrinti piliečiams didesnį energijos tiekimo saugumą, pakankamą energijos tiekimą ir tai, kad jie galėtų pirkti energiją, mokėdami pagrįstą kainą. Nesutinkame dėl priemonių, kuriomis būtų galima to pasiekti.

Vis dėlto šiandien mes turime rezultatą, kuriuo galime didžiuotis ir kuris yra konstruktyvus ir diferencijuotas, nes klausimas sudėtingas ir nėra paprastai sprendžiamas. Sprendimas yra toks, kad mes privalome užtikrinti, kad daugiau pinigų būtų investuojama į energetikos sektorių, į tinklus, į jungiamąsias linijas ir naujas elektrines. Tai – labai svarbus klausimas, ir tam reikia kapitalo.

Kita vertus, turime užtikrinti, kad įmonės, teikiančios energiją būtų kontroliuojamos ir siekti sukurti tikrą konkurenciją. Manau, kad buvo priimtas teisingas sprendimas patvirtinti skirtingus įmonių organizavimo modelius, tuo pat metu užtikrinant, kad turėtume veiksmingą stebėseną, stiprią agentūrą ir solidų bendradarbiavimą tarp reguliavimo institucijų tam, kad įmonės nedarytų to, ką nori. Tai, kad gali būti laikomasi visiškai skirtingų nuostatų – tarp jų pritaikytų ypatingoms valstybių narių sąlygoms – yra teisingas sprendimas. Tinkamai jas įgyvendinant ateityje šis sprendimas gali pasirodyti sėkmingas ir veiksmingas žingsnis į priekį. Be to – ir tai yra tiesa – vykstant diskusijoms galėjome matyti valstybėse narėse vykstančius pokyčius. Padėtis nebėra tokia pati, kaip iš pradžių vykdant Komisijos apklausą. Duomenys ir faktai šiandien kur kas įvairesni, ir mes jau pasiekėme didelės pažangos, tačiau tai, ką priimsime netrukus, bus dar vienas žingsnis į priekį.

  Norbert Glante (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, jau minėjau anksčiau, kad ši diskusija dėl energetikos paketo nebūtinai turėtų būti suskirstyta į juoda ir raudona, kairę arba dešinę. Tačiau vis dėlto tai ideologinis klausimas. Šiandien tuo įsitikinome dar kartą. Galėčiau kirsti lažybų su mano kolega nare iš Vokietijos Rebecca Harms, kad po ketverių metų mums nereikės ketvirto paketo, nes naudosimės priemonėmis, kurias turėsime: rinkos reguliavimu, tinklų prieinamumo didinimu – visa tai, kas šiandien sėkmingai veikia Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Galima matyti teigiamų pavyzdžių. Pritariu tam, kad viskas liktų taip, kaip yra ir naudoti priemones, kurios mums suteiktos, užtikrinant jų įgyvendinimą.

Antra, norėčiau ginčytis dėl to, kad naujai įsteigtai Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai būtų suteikta teisė panaudoti išskirtinius įgaliojimus ir taikyti geriausią valstybių narių patirtį. Jei taip bus, neabejoju, kad pasieksime gerų rezultatų.

  Leopold Józef Rutowicz (UEN). – (PL) Gerb. pirmininke, diskusija dėl energetikos paketo dėl elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos reikalinga. Tam, kad šie reglamentai tinkamai veiktų, jais turėtų būti suteikti atsakymai į keletą klausimų, tarp jų ir į šiuos: ar ateityje Sąjungoje veiks viena bendra energetikos rinka ir ar reikėtų koordinuoti valstybių narių rinkas? Kokia energijos rūšis per artimiausius 30 metų užtikrintų stabilų ir pakankamą energijos tiekimą santykinai mažomis kainomis, kas rūpi ES ekonomikai ir jos piliečiams? Kokie energijos šaltiniai geriausiai ribotų šiltnamio dujų išskyrimą ir mažintų jo kontrolės sąnaudas?

Deja, veiksmai, kurie buvo vykdomi šioje srityje iki šiol nėra nei skaidrūs, nei įtikinami, ir tai gali turėti nepalankių padarinių piliečiams ir ekonomikai artimiausius 15 metų.

  Jerzy Buzek (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, Trečiuoju energetikos paketu visų pirma siekiama tarnauti vartotojams mūsų žemyne. Ir to buvo pasiekta – klientas yra svarbiausia, tačiau reikėtų atsižvelgti ir į esminius energijos gamintojų interesus. Turėjome išspręsti dvi svarbias užduotis.

Pirmiausia tiekimo saugumas – ir jo mums pavyko pasiekti. Mano nuomone, lyginant su pirmuoju ir antruoju paketais pasiekta tikrai reikšmingos pažangos. Bendros energetikos rinkos sukūrimas tampa realybe, ir solidarumo principas šiandien akivaizdžiai veikia. Taip pat galime, kai to reikalauja mūsų saugumo interesai, investuoti ir už Sąjungos ribų.

Antra, atviros konkurencijos Europos energetikos rinkoje principas. To dar nėra iki galo pasiekta ir galbūt reikėtų ieškoti kitų, konkretesnių sprendimų. Vis dėlto nuo šiol turime užtikrinti, kad sąlygos Europos rinkoje investuotojams iš trečiųjų šalių būtų tokios pačios, o ne geresnės, negu investuotojams iš mūsų valstybių, ir kad mūsų energetikos koncernai abipusiu pagrindu galėtų konkuruoti ir laisvai investuoti už Europos Sąjungos ribų.

Norėčiau pabrėžti, kad trečiasis paketas – svarbus laimėjimas ne tik techniniu ir ekonominiu, bet ir politiniu požiūriu. Ir tai tikrai labai didelė Europos Sąjungos sėkmė.

  Hannes Swoboda (PSE). – (DE) Gerb. pirmininke, manau, kad šiuo atveju – buvau pagalbinis savo frakcijos pranešėjas dujų sektoriui – mums pavyko rasti kompromisą, kuriam galėtume pritarti ir kituose sektoriuose, nes mes nevertinome rinkos ideologiniu požiūriu, ir svarstėme racionaliai. Bendra Europos rinka visų pirma reiškia, kad mes suteikiame valstybių narių reguliuotojams didesnes galimybes, daugiau galių ir nustatome bendrus europinius kriterijus tam, kad nė viena reguliavimo institucija nepriimtų sprendimų, kurie skirtųsi nuo kitų arba kai viena yra priklausoma nuo vyriausybės, o kita – ne ir taip pat turėtume Europos agentūrą, kuri, bendradarbiaudama su Komisija, dirbtų formuojant Europos rinką.

Kitas labai svarbus aspektas – vartotojo vaidmens stiprinimas, tai iš principo įtvirtinta keletu nuostatų, nors man norėtųsi, kad šių nuostatų būtų daugiau. Jomis siekiama užtikrinti vartotojų galimybes.Abi šios sąlygos įvykdytos, todėl balsuoju už šį paketą.

  Inese Vaidere (UEN). – (LV) Komisijos nare, ponios ir ponai, praėjusi žiema akivaizdžiai parodė, kaip esame priklausomi nuo dujų importo ir kaip ši priklausomybė yra naudojama užsienio politikoje. Todėl ypač norėčiau pabrėžti, kad būtina kiek galima greičiau sukurti vieningą, atvirą ir veiksmingą vidaus rinką gamtinėms dujoms Europos Sąjungoje, nustatant tinklo reglamentų kodeksą, užtikrinantį skaidrią tarptautinių tiekimo tinklų prieigą, įgalinančią ilgalaikį planavimą ir vystymąsi. Į ilgalaikį planą turėtų būti įtraukti veiksmingai veikiantys elektros energijos perdavimo tinklai ir būtinos regioninės jungiamosios linijos. Būtina tobulinti reguliavimą garantuojant vienodą infrastruktūros prieigą. Taip pat norėčiau ypatingai pabrėžti energetikos šaltinių diversifikavimo poreikį nustatant lengvatas, kuriomis skatinama plačiau naudoti atsinaujinančią energiją. Kadangi pastatų sektoriuje sunaudojama 40 proc. visos ES sunaudojamos energijos, svarbiausia pabrėžti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą didinant pastatų energinį naudingumą, ekonomiškumą ir šiltinimą. Europos Sąjungos, nacionalinės ir vietos vyriausybės priemonės ir finansinės lengvatos turėtų veikti kaip bendra sistema. Ačiū.

  Ján Hudacký (PPE-DE). – (SK) Prieš išsamiau apžvelgdamas kai kuriuos šio pranešimo aspektus, leiskite man padėkoti pranešėjai Silvia-Adriana Ţicău ir kitiems pagalbiniams pranešėjams už puikų bendradarbiavimą rengiant pranešimą.

Mano ir mano politinės frakcijos noras buvo, kad šis pranešimas taptų geru pagrindu tam, kad būtų galima greitai galutinai susitarti tarp Komisijos, Tarybos ir Parlamento dėl praktinių priemonių tobulinant energinį pastatų naudingumą skirtingose valstybėse narėse.

Turiu pasakyti, kad buvau kritiškai nusiteikęs dėl kai kurių pasiūlymų, kurie yra ne kas kita, kaip beprasmės biurokratinės priemonės ir pernelyg dideli teisiškai įpareigojantys tikslai atskiroms valstybėms narėms, galintys tapti rimtomis kliūtimis praktiškai įgyvendinant taip reikalingus projektus. Reikšmingas šio pranešimo aspektas – susitarimas dėl bendros suderintos metodologijos skaičiuojant ekonominį energijos naudojimo efektyvumą, kuris būtų pagrindas valstybėms narėms nustatyti savo mažiausius standartus; taip pat atsižvelgiama į regionų klimato skirtumus.

Taip pat norėčiau paminėti finansinės paramos aspektą, būtiną įgyvendinant priemones, reikalingas tobulinti energetinį naudingumą įvairiose valstybėse narėse. Sutinku su pasiūlymais įsteigti europinį fondą bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, kuris leistų kaupti finansines lėšas tam, kad būtų sukurti valstybių narių arba regioniniai fondai per vadinamąjį svertų poveikį. Taip pat pritariu pasiūlymui, skatinančiam geriau naudoti struktūrinius fondus energetiniam naudingumui didinti įvairiose valstybėse narėse.

Baigdamas norėčiau pabrėžti tai, kas labai svarbu, skubiai ir atidžiai atliekant energinio naudingumo priemonių tobulinimo įvairiose valstybėse narėse vertinimą. Energetinio pastatų naudingumo sektoriaus atgaivinimas, išskyrus ryškų sumažinimą...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Reino Paasilinna (PSE). – (FI) Gerb. pirmininke, ypač norėčiau padėkoti pranešėjams, kurie ten kalbasi. Pasiekėme svarbų etapą. Pasirinkome teisingą kelią, nors, kaip buvo sakyta, to nepakanka. Turėsime atlikti daug kitų darbų.

Modernūs skaitikliai, gyvybinga ir atvira energetinė sistema, tikros konkurencijos poreikis: tai – žodžiai ir frazės, mūsų manymu, svarbūs, kaip ir vartotojų teisės. Energetinis skurdas tapo didele problema. Energijos kainos kyla, tai – brangi prekė, todėl vartotojų teises būtina užtikrinti. Šiuo energetiniu paketu siekiame, kad energetikos sektorius taptų visuomeniniu sektoriumi. Socialistų frakcijos Europos Parlamente nuomone, jis rodo, kad mes giname vartotojų interesus ir todėl siekiame, kad rinka būtų kiek galima skaidresnė. Turime judėti toliau būtent šia kryptimi. Ačiū.

(Plojimai)

  Neena Gill (PSE). – Gerb. pirmininke, jau mūsų derybų dėl Ivo Beleto pranešimo pradžioje supratome, kad visi suinteresuoti dalyviai – nuo padangų gamintojų iki aplinkosaugos lobistų – pritaria, kad šis teisės aktas reikalingas. Norėčiau pagirti pranešėją už tai, kaip jis rengė šį pranešimą ir tai, kaip jis dirbo su pagalbiniais pranešėjais.

Manau, šis teisės aktas būtent dabar labai reikalingas. Jis suteiktų impulsą automobilių pramonei šiuo labai sunkiu jai laikotarpiu. Neseniai lankiausi Michelin gamykloje (Stoke) ir Jaguar Land Rover gamyklose, esančiose mano rinkimų apygardoje, kur mačiau, kaip jose jau įgyvendinami moksliniai tyrimai ir technologijos gaminant ekologišką produkciją. Skiriant bet kokią paramą pramonei sunkmečiu turėtų būti atsižvelgiama į reikalavimus prisitaikyti prie gamtos apsaugos iššūkių.

Teisės aktais, kaip šis bus užtikrinta, kad mūsų gamintojai pirmautų pasaulyje pagal technologijas, mums šiandien taip reikalingas. Tai – abiem pusėms naudingas pasiūlymas, nes vartotojams bus užtikrintas jiems taip reikalingas aiškumas. Padangos nėra pigios, tačiau dauguma pavienių pirkėjų priversti rinktis iš to, kas yra. Ši informacija padės siekti produkcijos, mažinančios taršą ir triukšmą. Priimdami šį pasiūlymą, skatinsime tikrai konkurencingą rinką ekologiškoms prekėms.

  Dragoş Florin David (PPE-DE). – (RO) Komisijos nare, tai, ką pirmiausia piliečiams suteiktų laisva rinka, susiję su pačia demokratijos esme. Čia aš turiu galvoje laisvę. Veiksmingai veikiančios rinkos, suteikiančios naujokams galimybę teikti energetikos paslaugas piliečiams būtų veiksminga alternatyva vartotojams. Jų vaidmuo rinkoje iš pasyvaus taptų aktyviu. Pvz.,, jie gali pakeisti tiekėją, jei teikiamos paslaugos yra prastos kokybės ar elektros tiekimas nėra stabilus arba pernelyg aukštos kainos. Pasirinkimo laisvė leistų vartotojams aktyviai dalyvauti kovojant su klimato kaita, pasirenkant tiekėjus, kurie siūlo atsinaujinančią energiją, mažai teršiančią aplinką. Naujuoju priemonių paketu numatomos mažesnės kainos, inovatyvūs produktai ir geresnė paslaugų kokybė. Dar vienas aspektas, kuris leistų piliečiams turėti naudos liberalizavus energetikos sektorių, yra energijos tiekimo saugumo užtikrinimas. Pritariu tam, kad į naująjį teisės aktą būtų įtrauktos specialios priemonės, apsaugančios pažeidžiamus vartotojus.

  Romana Jordan Cizelj (PPE-DE). – (SL) Europos Parlamentas teisingai savo derybų ašimi pasirinko vartotoją, nes vidaus rinkai reikalingas vartotojas, turintis daugiau teisių ir galimybių gauti aiškią informaciją. Vartotojams turi būti suteikta galimybė pasirinkti paslaugų tiekėją, todėl jiems reikia modernių skaitiklių.

Džiaugiuosi, kad mes pasiekėme susitarimo dėl šio plataus ir didelės kompetencijos reikalaujančio dokumentų rinkinio. Vis dėlto manau, kad pasiektu susitarimu dėl nuosavybės atskyrimo vis tiek leidžiami per dideli organizaciniai skirtumai tarp įvairių valstybių narių elektros ir dujų rinkų. Taip pat tikiuosi, kad mechanizmais ir nuostatomis, nustatytais šiame pakete, kaip pvz.,, didesnė valstybių narių reguliavimo institucijų nepriklausomybė būtų galima įveikti šiuos skirtumus ir sukurti vieningą elektros ir dujų rinką.

  Czesław Adam Siekierski (PPE-DE). – (PL) Gerb. pirmininke, įgyvendinant tokį sumanymą sukurti vieningą energetikos erdvę, būtinai reikia bendrų ir koordinuotų investicijų į energetikos infrastruktūrą. Pagrindinė užduotis – didinti Europos elektrinių gamybos pajėgumus ir kurti tarptautinius tinklus. Taip pat būtina atsižvelgti į aplinkos ir klimato ir energetikos paketų reikalavimus. Kitas iššūkis, kylantis siekiant suderinti ES energetikos rinką, – kaip reikėtų užtikrinti saugų energijos išteklių tiekimą į ES iš išorės.

Dėl ekonominių ir saugumo priežasčių būtina siekti tiekimo diversifikavimo ir labiau stengtis plėtoti Europos energetinę sistemą. Taip pat bijomasi, kad visiškai atvėrus energetikos rinkas konkurencijai, gali kilti pavojus neturtingiausiems ES gyventojams, kurie dažnai negali laiku sumokėti už teikiamas paslaugas. Dėl to verta svarstyti priemones, kurios leistų užtikrinti, kad šiems žmonėms nebūtų nutrauktas elektros tiekimas.

  Iliana Malinova Iotova (PSE). – (BG) Gerb. pirmininke, buvau pagalbinė pranešėja Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto vardu rengiant pranešimą dėl gamtinių dujų rinkos. Manau, kad jūs visi sutiksite, kad didžiausias trečiojo energetikos paketo laimėjimas – Europos vartotojų ir piliečių apsauga. Tai pirmas kartas, kai šių tekstų projektai yra tokie aiškūs. Ypatingą dėmesį norėčiau skirti energetinio skurdo apibrėžimui, taip pat tam, kad bus neįmanoma atkirsti tiekimo, taip pat galimybei nemokamai pasirinkti tiekėją ir suprantamiems ir skaidriems susitarimams. Vis dėlto šio teisės akto ateitis susijusi su dar didesnių garantijų užtikrinimu vartotojams, pažeidžiamų žmonių apsaugos priemonėmis bei didesniu skaidrumu ir palyginamumu sutartinių sąlygų požiūriu. Kitas svarbus klausimas, kylantis mums, EP nariams, yra kainos ir priemonės bei jų reguliavimas. Manau, kad šis teisės aktas ir ateityje leis mums siekti šių tikslų.

  Paul Rübig (PPE-DE). – (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nare, norėčiau visus pasveikinti, ypač dėl šio paketo. Tai – svarbus žingsnis į priekį mūsų piliečiams Europoje. Jūs visi pajusite jo poveikį savo piniginėse ir savo sąskaitose. Tai taip pat reiškia svarbų žingsnį į priekį mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms, nes jos taps konkurencingesnės, ypač dabar, ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis, ir šis energetikos paketas kaip tik ir leidžia tinkamai spręsti šį klausimą.

Tai, kad Europos reguliavimo institucija padės valstybių narių įmonėms dirbti vienodomis sąlygomis, kaip ir kitose 26 valstybėse narėse ir kad energijos tiekėjai kitose 26 rinkose galės pasinaudoti naujomis galimybėmis – svarbus šio reglamento aspektas, atveriantis visiškai naujas galimybes.

Kalbant apie teisės aktą dėl pasyvių ir taupių namų, norėčiau pasakyti, kad mūsų dėmesys pastatų energiniam naudingumui leis ateityje sukurti šiame sektoriuje daug naujų darbo vietų.

  Pirmininkas. − Theodor Dumitru Stolojan, kadangi jūs aktyviai dalyvavote šioje diskusijoje, nors aš jums sakiau, kad jūs viršijote jums skirto laiko limitą, atsižvelgdamas į jūsų atsakingą požiūrį ir aktyvumą, išimties tvarka leidžiu jums kalbėti dar vieną minutę.

  Theodor Dumitru Stolojan (PPE-DE) . – (RO) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti visiems pranešėjams už puikiai atliktą darbą. Esu tikras, kad visi svarstome, kodėl dar neturime bendros elektros rinkos arba bendros gamtinių dujų rinkos. Manau, kad kiekviena valstybė narė, kuri dar neįvykdė Europos direktyvos nuostatų, turėtų tai padaryti.

Antra, pritariu sprendimui įsteigti Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą ir norėčiau informuoti Europos Parlamentą, kad Rumunija pateikė paraišką, prašydama, kad ši agentūra įsikurtų Rumunijoje.

  Andris Piebalgs, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, prižadu, kad kalbėsiu trumpai. Aš patenkintas paketu, kurį mes turime priimti. Idealių įstatymų nėra. Tai – teisės aktas, priimtas vykstant diskusijoms ir siekiant kompromiso. Pradėjome susiskaidę, tačiau galiausiai Taryba pasiūlymą priėmė praktiškai vienbalsiai.

Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto dauguma pritaria šiam kompromisui. Tai reiškia, kad jis geras.

Dabar turėsime atlikti didelį darbą, atsižvelgdami į jo įgyvendinimą, tolesnius veiksmus ir agentūros poreikius, tačiau jau suteikėme mūsų piliečiams pagrindines priemones veikti.

Labai dėkoju už atliktą darbą. Tikrai galime juo didžiuotis.

  Eluned Morgan, pranešėja. − Gerb. pirmininke, norėčiau dar kartą padėkoti kolegoms už bendradarbiavimą. Taip pat norėčiau padėkoti Bethan Roberts ir René Tammist, kurie labai padėjo rengiant šį pranešimą.

Tai – mano gulbės giesmė po 15 metų, praleistų Europos Parlamente, ir aš labai džiaugiuosi, kad mums pavyko pasiekti didelės pažangos energetikos rinkose Europos visuomenės labui. Galbūt paketas nėra tobulas, tačiau neabejotinai tai – žingsnis į priekį.

Manau, kad ateityje energetinė krizė dar labiau aštrės, todėl svarbiausia nustatyti atitinkamas rinkos sistemas ir lengvatas. Mes turime pritraukti 1 trln. EUR vertės investicijas į rinkas tam, kad ateityje elektros tiekimas nenutrūktų.

Tačiau būtina padaryti dar daugiau. Jums žinoma, kad Europos Sąjungoje yra 12 valstybių, turinčių vos po vieną įmonę, užimančią 70 proc. visos elektros rinkos. Tai, ką turime šiandien, yra blogiausias galimas variantas. Manome, kad konkurencija veikia, tačiau iš tikrųjų atskirose rinkose dominuoja didžiosios įmonės. Valstybių narių reguliavimo institucijos ir konkurencijos institucijos privalo imtis veiksmų, kad ši padėtis pagaliau būtų baigta.

Realiu iššūkiu ateityje taps įgyvendinimas. Nepamirškime, kad jau yra daug ES teisės aktų, jau veikiančių energetikos rinkose, ir būtent todėl, kad jų nebuvo laikomasi, dabar šį teisės aktą būtina persvarstyti. Ar mums bus reikalingas ketvirtasis paketas ar ne, priklausys nuo Komisijos įgyvendinimo užtikrinimo ir tinkamos šių naujų įstatymų priežiūros, vykdomos valstybių narių reguliavimo institucijų ir konkurencijos institucijų. Todėl matysime, kokie bus tolesni Komisijos ir valstybių narių reguliavimo institucijų veiksmai.

  Giles Chichester, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, ar galėčiau pirmiausia pasakyti, kad mano kolega Alejo Vidal-Quadras Roca atsiprašo? Jis negali kalbėti jam skirtu metu. Jis turi kitų skubių reikalų, ir prašė manęs pasakyti – tai labai gražu iš jo pusės – kad mes abu susitarėme, kad aš kalbėsiu mūsų frakcijos vardu.

Norėčiau paliesti vieną ar du klausimus, kurie buvo iškelti diskusijose. Kolega reiškė susirūpinimą, kad galia bus sukoncentruota keleto didžiausių bendrovių rankose. Jei taip nutiktų, Komisija gali ieškoti išeities vadovaudamasi konkurencijos taisyklėmis, mes taip pat turime precedentą kitose pasaulio vietose, kur buvo sprendžiami monopolijų arba dominuojančios padėties rinkoje klausimai. Taigi sprendimas, jei šis teisės aktas nebus sėkmingas, yra.

Ar turėtume priimti ketvirtąjį paketą? Turiu priminti Komisijos nariui, kad jį įspėjau dėl to, kad neskubėtų priimti trečiąjį paketą: būtų geriau palaukti ir pažiūrėti, ko bus pasiekta įgyvendinus antrąjį paketą. Manau, kad dabar turime skirti laiko perkelti šiam paketui į valstybių narių teisę: jam įgyvendinti ir stebėti, kaip jis veikia prieš nuspręsdami, kad reikia dar kažko daugiau.

Turiu pasakyti, kad mano nusivylimą dėl to, kad nuosavybės atskyrimas nebuvo sėkmingas pakeitė optimizmas dėl agentūros galimybių kūrybiškai pasinaudoti savo įgaliojimais susidariusioje padėtyje ir norėčiau padėkoti kitam savo kolegai, kuris paprašė daugiau galių suteikti energetikos reguliavimo institucijoms.

Rinkos jėgos jau juda šia kryptimi. Dvi Vokietijos komunalinių paslaugų įmonės nusprendė atsisakyti savo perdavimo sistemų, nes tai joms ekonominiu požiūriu būtų naudingiau.

Ar negalėčiau kitaip suformuluoti konkurencijos sąvokos? Tai geresnė kaina ir paslaugos vartotojams, ir efektyvesnis išteklių naudojimas. Todėl tai – puikus dalykas.

  Antonio Mussa, pranešėjas. − (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, šios diskusijos sukėlė emocijas: didelį pasitenkinimą Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetui priėmus trečiąjį paketą, paketą, tokį svarbų Europos piliečiams. Tai, aišku, nebus paskutinis paketas, nes – kaip jūs žinote – esama didelių paskatų judėti link alternatyvių energijos šaltinių, kaip, pvz.,, atsinaujinantys energijos šaltiniai ir branduolinė energetika. Per kitus 10, 15 arba 20 metų vis dėlto juo turėtų būti užtikrinta energijos paklausa ir pasiūla, taip pat aprūpinti ir apsaugoti, ypač pažeidžiamiausi, vartotojai.

Manau, kad Eluned Morgan, aš pats ir kiti nariai suvaidino reikšmingą vaidmenį apsaugant pažeidžiamus vartotojus, skirdami reikšmingus įgaliojimus valstybių narių ir regioninėms valdžios institucijoms, kurie per krizę galėtų pakeisti padėtį – nesakau, kad energija turėtų būtų tiekiama už dyką – tačiau iš tikrųjų manau, kad jie padėtų pakeisti padėtį ir leistų užtikrinti nuolatinį aprūpinimą energijos ištekliais.

Kitas esminis klausimas yra šis: Europos gyventojai nėra informuoti apie Komisijos, Tarybos ir Parlamento veiklą dėl šio paketo, kuris yra itin svarbus energijos vartotojams – jūs matėte, kas įvyko praėjusią žiemą. Manau, kad nėra nieko blogiau, kaip neinformuoti tų, kuriems tai buvo naudingiausia. Manau, kad užduotis, tenkanti Komisijai, Tarybai ir Parlamentui, dar nepradėjus įgyvendinti šio paketo, yra informuoti vartotojus, kad šis paketas yra, supažindinti su tuo, kas padaryta jų labui, jų vardu ir dar kartą – jų gerovei.

  Atanas Paparizov, pranešėjas. − Gerb. pirmininke, kaip ir mano kolegos norėčiau pasakyti, kad, nors ir netobulas, trečiasis energetikos paketas – labai geras pagrindas kurti bendrą rinką, ypač dujoms ir užtikrinti dujų tiekimo saugumą.

Tokioms šalims, kaip mano, kuri yra maža šalis Europos Sąjungoje, kompromisas dėl nuosavybės atskyrimo labai svarbus, nes leistų užtikrinti energetinį saugumą remiantis išsamiomis taisyklėmis, skaidrumu, trečiųjų šalių straipsniu ir kitomis sudėtinėmis dalimis, sudarančiomis paketą ir spręsti energetinio saugumo klausimą.

Paketu taip pat užtikrinama, kad vartotojai galės apsaugoti savo teises, ir tai leistų sukurti geresnę konkurencinę sistemą energetikos rinkų plėtotei ir jų veikimui. Šio paketo sėkmė priklauso nuo jo įgyvendinimo, kaip ką tik minėjo mano kolega Eluned Morgan, ir aš nemanau, kad reikės ketvirtojo paketo. Manau, kad sprendimas gali būti tikslus įgyvendinimas ir solidarumas tarp valstybių narių kuriant rinką, ypač kuriant naujas regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas, ypač labiausiai nuo energijos tiekimo priklausančioms valstybėms, ir valstybėms, kurios šiuo metu yra energetinių salų dalis.

  Ivo Belet, pranešėjas. − (NL) Dėl priemonės dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą, kuria užbaigiamas šis paketas, pridursiu porą pastabų apie savikainą. Tai – priemonė, kuri padangų pramonei bei vartotojams beveik nieko nekainuoja. Gamintojo išlaidos vertinamos mažiau negu 0,01 EUR vienai padangai, o tai visiškai nereikšminga, jeigu kas nors norėtų tam paprieštarauti. Bet kokios papildomos išlaidos perkant padangas, kurios leistų efektyviau naudoti degalus, turėtų pagal skaičiavimus atsipirkti per aštuonis mėnesius. Tuomet ir automobilių vairuotojai, ir aplinka pajustų tikrąją šio teisės akto naudą.

Taip sakydamas norėčiau pabrėžti, kad itin svarbu, kad ši priemonė būtų taikoma vienodai visoms valstybėms narėms ir visiems gamintojams ES ir už jos ribų. Štai todėl mums reikia reglamento, o ne direktyvos.

Baigdamas pasakysiu, kad mes suprantame, kad nors vis dar esama nuomonių skirtumų tarp kai kurių šio Parlamento frakcijų daugeliu aspektų, tikimės, kad rytoj šiai priemonei pritars didžioji dauguma. Šia paprasta priemone įprastu greičiu, mes sumažinsime tiek CO2, kiek tai prilygsta pašalinus iš Europos kelių iš kelių vieną milijoną keleivinių automobilių. Todėl nereikia įtikinėti, kad šią priemonę geriau įvesti anksčiau, o ne vėliau.

Baigdamas norėčiau padėkoti pagalbiniam pranešėjui A. Chambrisui iš Europos Komisijos ir Alfredo Sousa de Jesusui iš Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos už puikią darbo patirtį.

  Silvia-Adriana Ţicău, pranešėja. – (RO) Ponios ir ponai, pasiūlymas, iš dalies keičiantis pastatų energinio naudingumo direktyvą – viena svarbiausių priemonių, kurias priėmė Parlamentas, gerindamas Europos piliečių gyvenimo kokybę ir skatindamas ES ekonomikos gaivinimą. Europos piliečiai tikisi veiksmų ir konkrečių jiems rūpimų klausimų ir poreikių sprendimų.

Aš asmeniškai manau, kad finansavimo iš Europos regioninės plėtros fondo padidinimas iki 15 proc. finansuoti gyvenamųjų pastatų energiniam naudingumui, yra būtinybė. Tai suteiktų valstybėms narėms didesnį lankstumą ir galimybę pasinaudoti kitąmet vidutinės trukmės laikotarpio persvarstymu dėl struktūrinių fondų panaudojimo tam, kad jos galėtų atitinkamai peržiūrėti veiklos programas, siekdamos geresnio struktūrinių fondų įsisavinimo.

Norėčiau pabrėžti, kad ši direktyva pasižymi didelėmis galimybėmis kuriant naujas darbo vietas: maždaug 500 000 darbo vietų gali būti sukurta Europoje, ir tai turėtų didelę įtaką regionų arba valstybių narių darbo rinkai.

Komisijos nary, manau, kad jūs ir toliau tam pritarsite, taip pat ir nustatant mažiausią ERPF finansavimą pastatams, bent jau ateityje. Norėčiau dar kartą padėkoti pagalbiniams pranešėjams ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto darbuotojams ir kolegoms pranešėjams, kurie pritarė mūsų veiksmams ir su kuriais man teko sėkmingai bendradarbiauti.

  Pirmininkas. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2009 m. balandžio 22 d., trečiadienį.

Balsavimas dėl Silvia-Adriana Ţicău pranešimo vyks 2009 m. balandžio 23 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

  Adam Gierek (PSE), raštu. – (PL) Visai neseniai persikėlimas gyventi į namą, pastatytą iš blokinių konstrukcijų milijonams žmonių reiškė laiptelį aukštyn gerinant gyvenimo kokybę ir socialinę padėtį. Pigi energija reiškė, kad šildymo išlaidos niekam nekėlė susirūpinimo.

Šiandien maždaug 100 mln. žmonių gyvena blokiniuose daugiabučiuose. Norėčiau prašyti Europos Komisiją svarstyti galimybę teikti didžiulę pagalbą iš Europos Sąjungos fondų modernizuojant šiuos pastatus ir ištisus šių pastatų rajonus, ypač Vidurio ir Rytų Europoje. Numatyti lėšas šiam tikslui būtų galima atlikus vidutinės trukmės 2007–2013 m. Finansinės programos persvarstymą. Šiuo metu nustatyta 3 proc. riba statybos išlaidoms yra neabejotinai per maža.

Didelio masto blokinių statinių ir gyvenamųjų rajonų modernizacija leistų sumažinti šildymo išlaidas, pagerinti gyvenimo kokybę, sukurti darbo vietas dešimtims tūkstančių žmonių ir sumažinti energijos vartojimą. Tai tiesiogiai reikštų šiltnamio dujų išskyrimo mažinimą, kuris leistų mums geriau siekti vieno iš 3x20 tikslų.

Parama esamiems blokiniams pastatams modernizuoti turėtų būti įpareigojimas Europos Parlamentui kitą kadenciją. Šios rūšies paslaugų poreikis gali vaidinti svarbų vaidmenį įveikiant dabartinę ekonomikos krizę ir nedarbą bei kovojant su skurdu.

  Louis Grech (PSE), raštu. – Energijos sąnaudos auga nerimą keliančiu tempu, ir prisideda prie energetinio skurdo didėjimo ES. Vis dėlto energijos rinkos kaina – tik viena šio klausimo dalis. Vartotojai patiria didelių papildomų finansinių išlaidų dėl energetikos rinkos trūkumų ir iškraipymų. Pvz.,, Maltoje vartotojų ir verslo energetikos išlaidos neįtikėtinai išaugo, išaugus kaip niekada anksčiau naftos kainoms, tačiau kai naftos kainos nukrito per pusę, vartotojams jos dėl to nesumažėjo. Mums reikalinga ES politika apsaugant vartotojus ir MVĮ nuo neteisėtų valstybių energetikos įmonių veiksmų. Vienas sprendimų gali būti nacionalinė nepriklausoma reguliavimo institucija, kuri sukurtų reikalingus mechanizmus prieš bet kokį piktnaudžiavimą arba neskaidrų privačių ir (arba) vyriausybei priklausančių įmonių elgesį didinant kainas tokioms paslaugoms, kaip, pvz.,, dujos, elektra, vanduo, oro uostų mokesčiai ir kt.

Tai turėtų būti įgyvendinama tobulinant esamus ES teisės aktus ir direktyvas, apimančius vartotojų apsaugą, ypač užtikrinant:

– didesnius skaidrumo ir racionalumo standartus dėl kainų didinimo ir dėl geresnės prieigos ir informavimo apie vartotojų teises.

– mažesnes sąnaudas ir biurokratines kliūtis vartotojui, jei jis turi pagrįstą priežastį ieškoti žalos atlyginimo.

  András Gyürk (PPE-DE) , raštu. – (HU) Mūsų nuomone, labai svarbu, kad Europos Parlamentas jau gali patvirtinti trečiąjį energetikos paketą per antrąjį svarstymą. Naujasis reglamentas gali paskatinti konkurenciją ES elektros ir dujų rinkoje. Vis dėlto priimdami pasiūlymą, negalime nepaminėti, kad galutinis reglamentas daug prarado, palyginti su Komisijos originaliu pasiūlymu.

Derybose dėl paketo karščiausias diskusijas sukėlė klausimas dėl gamybos ir sistemų operatorių atskyrimo. Galutinis atskyrimo rezultatas turėtų didelį poveikį ES energetikos rinkos struktūrai. Mano požiūriu, kompromisas, kurio pasiekė valstybės narės nepadės sukurti skaidraus reguliavimo šioje srityje, atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės taip pat gali taikyti tris skirtingus atskyrimo modelius. Dėl to taip pat atsirastų didelių skirtumų, kurie suskaidytų ES energetikos rinką.

Džiaugiuosi dėl to, kad Tarybos kompromisu atsižvelgiama į daugelį Parlamento vartotojų apsaugos pasiūlymų. Tokios priemonės, kaip galimybė pakeisti tiekėją per tris savaites, išsamesnės sąskaitos ir paprastesnės kompensavimo procedūros leistų didesniam piliečių skaičiui pajusti rinkos reguliavimo panaikinimo privalumus. Kitas svarbus dalykas – tai, kad remiantis naujuoju reglamentu trečiosioms šalims bus sunkiau pirkti energiją. Būtent dėl šios priemonės būsimasis energetikos paketas – svarbus žingsnis kuriant bendrą ES energetikos politiką.

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Energijos tiekimo sąnaudos ir patikimumas – pagrindiniai veiksniai, lemiantys ne tik ES konkurencingumą, bet ir jos piliečių gerovę. Dėl to Europos Parlamentas trečiuoju energetikos paketu pagrindinę vietą skyrė vartotojui. Tam, kad šis svarbus teisėkūros aktas būtų naudingas vartotojams, Parlamentas peržiūrėjo ir pataisė direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, nes pastatų sektoriuje sunaudojama 40 proc. visos ES sunaudojamos energijos.

Projektuotojai ir statybų inspektoriai šioje direktyvoje ras reikalingų gairių. Manau, kad labai svarbus optimalių sąnaudų skaičiavimo metodas ir mažiausių ekonominio naudingumo reikalavimų nustatymas pastato terminės izoliacijos struktūriniams komponentams, taip pat šių skaičiavimų taikymas naujiems ir esamiems pastatams. Tikslai pastatams, kuriuos eksploatuojant sunaudojamas energijos kiekis lygus nuliui, – reikšminga naujos direktyvos redakcijos dalis.

Palankiai vertinu tai, kad būtų įsteigtas Europos Energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančios energijos fondas, kuriuo būtų remiamas šios direktyvos įgyvendinimas. Iki šiol ribotai naudoti struktūrinius fondus pastatų energiniam naudingumui buvo leista tik 12 naujųjų ES valstybių narių. Dabar ši galimybė išplėsta visoms valstybėms narėms. Tuo pat metu didžiausia ERPF lėšų dalis šiuose projektuose padidinta nuo 3 iki 15 proc.

Tam, kad būtų užtikrintas sėkmingas direktyvos įgyvendinimas, būtina, kad valstybės narės visais aspektais, susijusiais su direktyva, konsultuotųsi su vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais ir vartotojų apsaugos grupėmis.

  Katrin Saks (PSE), raštu. – (ET) Norėčiau padėkoti pranešėjams kurie dirbo rengiant energetinio paketo pasiūlymus, ypač Elunedai Morgan, kuri atliko didelį ir svarbų darbą vartotojų apsaugos srityje. Ypač džiaugiuosi, kad į naująjį paketą buvo įtrauktas energetinio skurdo klausimas. Valstybės narės, kurios to dar nepadarė, tarp jų ir mano gimtoji Estija, turėtų parengti valstybės veiksmų planą kovoti su energetiniu skurdu, kuriuo būtų siekiama sumažinti žmonių, kenčiančių dėl energetinio skurdo, skaičių. Tai itin svarbu dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis. Šį klausimą Estijoje būtina rimtai spręsti, nes pastaraisiais metais gyventojų šildymo išlaidos labai padidėjo. Tiesioginė parama mažiau pasiturintiems vartotojams, kaip, pvz.,, Jungtinėje Karalystėje, galėtų būti dar viena svarbi priemonė, nors pastatų energinį naudingumą taip pat būtina didinti, ir tai būtų itin veiksminga priemonė Estijoje.

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Europa susiduria su daugeliu iššūkių energijos pasiūlos ir paklausos srityje trumpalaikiu, vidutinės trukmės laikotarpiu ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Mes, kaip Europos bendrija, iškėlėme sau labai drąsią užduotį. Iki 2020 m. įsipareigojome 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų išskyrimą ir 20 proc. sumažinti bendrą energijos vartojimą.

Todėl manau, kad būtina atkreipti ypatingą dėmesį į energinio pastatų naudingumo savybių didinimą, nes pastatų sektoriuje sunaudojama 40 proc. visos ES sunaudojamos energijos.

Taip pat norėčiau pritarti pranešėjai. Manau, kad turėtume surengti informavimo kampaniją, kurios tikslas būtų informuoti piliečius apie galimybę taupyti pinigus apšiltinant pastatus, tuo pačiu kreipiantis į visų Bendrijos valstybių vyriausybes skirti subsidijas šiai iniciatyvai. Turėtume parengti vienodus mažiausius standartus pastatams šiltinti visoje Sąjungoje.

Taip pat pritariu tam, kad būtų išplėstas struktūrinių fondų naudojimas didinant pastatų energinį naudingumą visose Bendrijos valstybėse ir nuo 3 iki 15 proc. padidinta suma iš Europos regioninės plėtros fondo projektams šioje srityje