Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/2218(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A6-0224/2009

Pateikti tekstai :

A6-0224/2009

Debatai :

PV 21/04/2009 - 29
CRE 21/04/2009 - 29

Balsavimas :

PV 22/04/2009 - 6.42
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0258

Diskusijos
Antradienis, 2009 m. balandžio 21 d. - Strasbūras Tekstas OL

29. Žalioji knyga dėl būsimosios TEN-T politikos (trumpas pristatymas)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – trumpas E. Lichtenberger pranešimo (A6-0224/2009) pristatymas Transporto ir turizmo komiteto vardu dėl Žaliosios knygos dėl TEN-T politikos ateities (2008/2218(INI)).

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, pranešėja.(DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, labai jums ačiū už tai, kad likote čia dėl šios temos, kuri, iš tiesų, yra daug svarbesnė, nei galėtų atrodyti dėl narių skaičiaus, esančio Rūmuose. Ji susijusi su transporto politikos persvarstymu transeuropinių tinklų atžvilgiu. Pirmiausia leiskite padėkoti kolegoms, kurie prie to prisidėjo, ypač Komisijai ir sekretoriatui, labai parėmusiems.

Transeuropiniai tinklai turi ilgą istoriją. 15 metų buvo pateikiami projektai, aptariami sąrašai ir atidėliojami sprendimai. Tai buvo ir yra priežastis atidžiau pažvelgti į visą istoriją, persvarstyti ją ir pažiūrėti kokie tikslai buvo pasiekti ir kokius galima būtų pasiekti. Transeuropiniai tinklai nevisada buvo sėkmingi. Tai – kaip dažnai yra Europos Sąjungoje – iš dalies dėl finansavimo ir ypač dėl finansavimo stokos valstybėse narėse, kurios vis dar turi netinkamą įprotį reikalauti daug paramos iš Europos Sąjungos. Tačiau, kai ateina laikas mokėti į Europos Sąjungos biudžetą, maišas tvirtai užrišamas ir labai mažai paskirstoma.

Kadangi niekas neatsiranda iš nieko, daug projektų neprasideda ir turime į tai dar kartą atidžiau pažvelgti, ypač atsižvelgiant į naujausias problemas, su kuriomis susiduriame Europos transporto politikos, kaip visumos, atžvilgiu. Kita vertus, susiduriame su naujomis problemomis, kurias sąlygojo klimato kaita, ir privalome reaguoti į šias problemas. Tvarumo klausimas ir žalos, kurią sukelia tam tikros transporto priemonės, klimatui klausimas transporto atžvilgiu turi būti iš naujo vėl ir vėl užduodamas ir taip pat turi būti atspindėtas valstybių narių ir Europos Sąjungos veiksmuose.

Kitas dalykas, kurį, žinoma, labai ryžtingai turime spręsti, yra dabartinė finansų krizė, kuri tam tikromis aplinkybėmis ir toliau ribos valstybių narių gebėjimą imtis veiksmų infrastruktūrų ir su tuo susijusių investicijų, kurių reikia. Tačiau plėtra pateikė mums visiškai naujas užduotis, kurias reikia atlikti Europoje, ir kurios neegzistavo, kai buvo priimti sprendimai dėl transeuropinių tinklų sąrašo. Todėl po ilgų diskusijų komitete buvo priimtas sprendimas požiūrio, kurio tikslas spręsti ypač šiuos klausimus, naudai.

Pirmiausia įvairios transporto priemonės turi būti daug geriau sujungtos į tinklą nei buvo sujungtos iki šiol. Praeityje į tai buvo nekreipiama dėmesio. Tai ypač veikia uostus ir atokius rajonus, kurie buvo apleisti pastaraisiais metais, ir dabar sudaro pagrindinį šio pranešimo akcentą. Tačiau tam reikia ir pagrindinio tinklo bei tinklų jungčių vystymosi, kuriomis paremta visa sistema ir su kuriomis visa sistema yra sujungta, sudarant sąlygas transporto sektoriui vystytis ir nuolat gerinti jo valdymą. Mums reikia ne tik geografinio tinklo, bet ir koncepcinio tinklo tarp transporto priemonių, geresnių intermodalinių jungčių ir geriau atliekamo techninio darbo tinkluose. Tai labiau susiję su programine įranga, nei su technine įranga. Tai mūsų pranešimo esmė ir tikiuosi, kad galime sutarti dėl šios rezoliucijos, kuri yra plačiai palaikoma, ir kad nežengsime žingsnio atgal, kaip šiuo metu nurodyta alternatyvioje rezoliucijoje.

 
  
MPphoto
 

  Joe Borg, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, nes transeuropinio transporto tinklo politika buvo sukurta prieš 15 metų, ji įnešė žymų indėlį į vidaus rinkos veikimą ir ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Dabar ji turi būti pritaikyta prie naujų iššūkių.

Žaliojoje knygoje dėl TEN-T politikos persvarstymo atkreipiamas dėmesys į šias problemas ir siūlomos priemonės joms spręsti tiek tinklo planavimo, tiek projekto įgyvendinimo etapuose.

Komisija labai vertina tai, kad Europos Parlamentas stebi šį persvarstymo procesą nuo pradžių, kaip atspindėta šioje rezoliucijoje. Tai pabrėžia abiejų institucijų pasiryžimą vystyti į ateitį orientuotą TEN-T politiką.

Yra labai daug atitikimo tarp mūsų pasiūlymų ir tikslų bei raginimų, išdėstytų E. Lichtenberger pranešime, kokį priėmė Transporto komitetas: t. y. reikalingas labiau integruotas ir nuoseklus požiūris į tinklą, kuriame būtų sustiprintos intermodalinės transporto jungtys, pvz.,, uostai, oro uostai ir intermodaliniai terminalai, ryšys tarp tolimųjų ir miesto transporto sistemų bei sąveika, kad būtų pagerintas pagrindas veiksmingoms, saugioms ir aukštos kokybės paslaugoms keleiviams ir krovininiam transportui.

Komisija taip pat pritaria požiūriui, išdėstytam pranešime, kad – ypač krovinių vežimo srityje – gyvybiškai būtina palengvinti bendras grandines, kuriose vandens ir geležinkelių transportas vadina svarbų vaidmenį ir pažangios transporto sistemos padeda optimizuoti infrastruktūrų naudojimą.

Pranešimo projekte Transporto komitetas pasirinko trečią opciją, dvejopą lygmenį, susidedantį iš pagrindo ir išsamaus tinklo. Palaikydamas šią opciją, Parlamentas patvirtina būtinybę sujungti tradicinę transporto infrastruktūros politiką su atitinamu naujų sąlygų ir aplinkybių apsvarstymu; didesnio lankstumo ir greito reagavimo į besikeičiančias situacijas poreikį ir daugiau atvirumo dėl infrastruktūros priemonių iš transporto paslaugų reikalavimų nustatymo ir palaikymo; ir ekonominį bei aplinkos iššūkį skatinti koordinuotą transporto koridorių gerinimą per daug mažų infrastruktūrų ir ITS projektų.

Pažymime, kad po balsavimo dėl Transporto komiteto pranešimo projekto, buvo pateikta alternatyvi rezoliucija, kuri palaiko antrą opciją, vieno lygmens tinklą su prioritetiniais projektais arba tik prioritetiniu tinklu, todėl be išsamaus tinklo. Tai, kaip mes manome, prieštarauja kai kuriems kitiems rezoliucijos projekto momentams.

Taip pat šia proga norėčiau priminti išsamaus tinklo privalumus ir trūkumus. Nors jis yra per didelis, kad numatytų aiškų prioritetų nustatymą ir Bendrijos priemonių sutelkimą, siekiant skatinti jo įgyvendinimą, jis įneša indėlį užtikrinant TEN-T prieigos funkciją ir palengvinant sanglaudą. Jis taip pat įrodė esąs gyvybiškai svarbus kaip orientacinis pagrindas įvairiems transporto politikos veiksmams ir teisės aktams: ypač sąveika geležinkelių sektoriuje ir kelių eismo saugume. Todėl išsamaus tinklo panaikinimas turėtų neigiamų padarinių.

Dėl tinklo įgyvendinimo visiškai sutinkame su požiūriu, išdėstytu pranešime, kad valstybės narės vaidina lemiamą vaidmenį sprendžiant, planuojant ir finansuojant transporto infrastruktūrą. Reikalingi pakankami finansiniai ištekliai pagal TEN-T biudžetą ir turi būti sustiprintas teritorinių plėtros tikslų ir TEN-T politikos koordinavimas, o viešos ir privačios partnerystės turi būti skatinamos.

Komisija taip pat pabrėžia tai, kad TEN-T investicijos yra labai svarbios tvarios ekonomikos plėtrai, taigi yra pagrindinis būdas padėti įveikti dabartinę krizę.

Reziumuojant, esame labai dėkingi už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl transeuropinių transporto tinklų politikos ateities. Norėtume padėkoti Transporto komitetui už konstruktyvią diskusiją šiuo klausimu, ir ypač E. Lichtenberger už išsamų darbą. Jis sudarys vertingą indėlį į kitas proceso pakopas diskusijose su kitomis institucijomis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Klausimas baigtas.

Balsavimas vyks 2009 m. balandžio 22 d., trečiadienį.

Raštiški pranešimai (Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Krzysztof Hołowczyc (PPE-DE), raštu. (PL) Dabartinei Europos Parlamento kadencijai artėjant prie pabaigos, turime galimybę pakomentuoti požiūrio pokyčius į Bendrijos didžiausią infrastruktūros projektą – transeuropinį transporto tinklą, kurį Komisija planuoja artimiausiai ateičiai.

Šiuo metu valstybėse narėse statomi tinklo ruožai. Logiškas to tęsinys, kuris bus ir baigiamasis etapas, yra atskirų elementų skirtingose šalyse integravimas į nuoseklią visumą, siekiant sukurti transeuropinį tinklą.

Europos Sąjungos geografija keičiasi. Todėl poreikis įvesti pokyčius į tinklo žemėlapio vienijimą atrodo pagrįstas. Dėl to finansiniai investavimo poreikiai keičiasi. Paskutinis tinklo integravimo etapas turi skirti daugiau dėmesio tarpvalstybinių elementų finansavimui.

Egzistuojančių transporto jungčių kokybės kėlimas ir naujų transporto jungčių kūrimas padės sumažinti avarijų skaičių, kuris yra mūsų nuolatinis prioritetas kovojant už geresnį ES piliečių mobilumą. Be to, visų formų technologinių naujovių įvedimas ir pastarasis pažangių transporto sistemų populiarinimas pagrįstas Europos infrastruktūros prioritetais XXI amžiui.

 
Atnaujinta: 2009 m. rugpjūčio 18 d.Teisinis pranešimas