Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0221(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0218/2009

Debatai :

PV 21/04/2009 - 17
CRE 21/04/2009 - 17

Balsavimas :

PV 22/04/2009 - 6.32
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0248

Diskusijos
Trečiadienis, 2009 m. balandžio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

7. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- 2010 m. Europos Parlamento sesijų kalendorius

 
  
MPphoto
 

  David Sumberg (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, jūs turbūt manote, kad, kadangi palieku šį Parlamentą liepos mėnesį, neturėčiau turėti visai jokios nuomonės dėl Parlamento 2010 m. programos. Bet nuvilčiau tuos, kurie mane čia siuntė pastaruosius 10 metų, jei nepasinaudočiau galimybe pareikšti protestą prieš Parlamento sesijų rengimą Strasbūre. Tai – skandalingas mokesčių mokėtojų lėšų švaistymas. Tam nėra jokios priežasties: Briuselyje yra tinkamas Parlamento pastatas. Kai tą paminiu žmonėms Jungtinėje Karalystėje – čia atkeliauti reikalingas išlaidas ir keblumus, – jie tiesiog apstulbsta, ypač ekonominių sunkumų laikais, kad mes vis dar taip darome. Atėjo laikas baigti Strasbūro farsą, padaryti taip, kad Parlamentas veiktų tik Briuselyje ir taip iš tiesų prisidėti prie viešųjų lėšų taupymo, kad jos būtų išleistos tinkamesniems dalykams.

 
  
  

PIRMININKAVO: L. COCILOVO
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kasmet pirmininkų sueiga pateikia įvairių pakeitimų, bandydama užtikrinti, kad praleistume daugiau laiko Strasbūre. Iš tiesų mes praleidžiame daugiau laiko Strasbūre, nes vien nuvykti ten daugumai reiškia beveik visos dienos kelionę. Turėtume iš viso nevykti į Strasbūrą.

Norėčiau, kad šis Parlamentas turėtų vieną papildomą teisę: pasirinkti, kur posėdžiauti. Mano kolega B. Posselt mano, kad arti gyvenantys politikai jaučia šiokį tokį vietinės reikšmės privalumą. Tačiau ne visiems mums lengva tiesiog atvažiuoti iš už sienos iš Vokietijos. Atvežti čia rinkėjus – žmones, kurie nori apsilankyti ir pamatyti, kaip veikia Parlamentas, – užtrunka ilgiau nei dieną. Briuselyje turime puikias sąlygas. Neturėtume balsuoti už tai, kad būtų pailgintas Strasbūre praleidžiamas laikas: turėtume balsuoti už tai, kad to laiko visai nebūtų.

 
  
  

- Pranešimas: Mairead McGuinness (A6-0232/2009)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, noriu atkreipti dėmesį tik į vieną dalyką: skandalingą dviejų žemgrobiškų įstatymų Ispanijoje sagą, kuri Peticijų komitetui viena ar kita forma prieš akis gulėjo pastaruosius šešerius metus. Visame Parlamente visi pažįstame rinkėjų, nesvarbu, kokia mūsų tautybė, kurie nukentėjo nuo urbanizacijos įstatymo pažeidimų Ispanijos „Costose”, kaip nukentėjo ir tūkstančiai Ispanijos piliečių.

Bandymai išspręsti šią problemą Parlamente buvo gėdingai sužlugdyti kelių Ispanijos deputatų abiejose pusėse, norėčiau ypač kreiptis į savo kolegas iš Ispanijos Partido Popular, pasiūlyti jiems prisiminti, kokia svarbi yra nuosavybės neliečiamybė. Kas jau kas, o jie turėtų suprasti – turint omeny jų istoriją ir prisimenant, kas įvyko Antrosios respublikos metais, kai nuosavybė nebuvo saugi, – kaip svarbu, kad žmonės jaustų, jog jų nuosavybės teisės dokumentų nepažeis valstybė.

 
  
  

- Pranešimas: Anna Záborská (A6-0198/2009)

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad A. Záborská pranešimas eina teisinga linkme. Labai svarbu, kad lygybė būtų taikoma įvairių Parlamento vaidmenų atžvilgiu, ar tai būtų komitetai, ar delegacijos.

Taip pat labai svarbu, kad kai į Europos rinkimus bus sudaromi kandidatų sąrašai, juose galėtų būti tiek pat kandidačių moterų, kiek ir kandidatų vyrų.

Mums vieniems kitų reikia, ir tikiuosi, jog viskas pasuks ta linkme, kad vieną dieną lytis nebevaidins tokio didelio vaidmens kaip įgūdžiai ir kompetencija. Parlamentui priimant sprendimus, svarbiausia komitetuose turėti įgudusių ir kompetentingų asmenų – ir vyrų, ir moterų. Taip visi turės bendrą aiškų požiūrį, kaip sukurti geresnę ateitį ir geresnę Europą, naudojantis žiniomis ir įgūdžiais.

 
  
  

- Pranešimas: Eluned Morgan (A6-0216/2009)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, sukūrus bendrą Europos tinklą, bus labai daug sutaupyta. Bet kurią akimirką kur nors Europoje yra perteklinės elektros energijos, o sunaikinus nacionalinius barjerus, žymiai sumažės mūsų priklausomybė nuo importuotų elektros energijos šaltinių. Deja, toks integracijos modelis – laisva, decentralizuota, organiška rinka – nėra tai, už ką mes balsavome per balsavimus dėl įvairių pranešimų šiandien. Vietoj to mes einame suderinimo, fiksuotų kainų, protekcijos, bendros derybų pozicijos su Rusija ir kitomis trečiosiomis šalimis keliu. Europos Sąjungoje yra paprastas ideologinis skirtumas tarp laisvosios rinkos, pagrįstos abipusiu produkto pripažinimu, ir suderintos rinkos, pagrįstos vartotojų pasirinkimo sumažėjimu, gamintojų protekcija ir valdžios institucijų reglamentavimu.

Manau, tokiai šaliai kaip Britanija kyla konkrečios grėsmės. Iki laikotarpio prieš dvejus metus buvome vieninteliai ES grynosios energijos gamintojai. Net ir dabar mes esame daugmaž pusiausviri. Bendra energijos politika gali baigtis mums kaip baigėsi bendra žuvininkystės politika, pagal kurią mes esame vienintelė šalis, dedanti nemažą indėlį į bendrą katilą, iš kurio visi kiti tuomet semia lygiomis teisėmis.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, prieš gilindamasis norėčiau tiesiog išreikšti pagarbą pranešėjai E. Morgan. Žinau, kad ji ruošiasi šią vietą palikti ir, nors mes ne visada dėl visko sutinkame, manau, visi pripažins, kad ji į šį pranešimą įdėjo labai daug darbo.

Visi žinome, jei pažvelgsime į liberalizacijos istoriją ES, kad telekomų liberalizacija vyko labai sėkmingai, dėl jos atsirado pasirinkimas, žemesnės kainos ir geresnės paslaugos vartotojams visur ES. Gaila, kad šiuo atžvilgiu ypač atsiliko pašto rinka ir elektros energijos rinka. Išties žengiami keli žingsniai tinkama linkme, bet vis dar turime išspręsti tinklų nuosavybės atskyrimo ir priėjimo prie kitų rinkų problemą.

Neteisinga, kad kai kurios rinkos, pvz., Jungtinės Karalystės rinka, tebėra atviros konkurencijai, o bendrovės Vokietijoje ir Prancūzijoje turi priėjimą prie JK rinkos, bet kliudo bendrovėms iš JK ir kitų šalių prieiti prie jų pačių rinkos. Protekcionizmo nebeturi būti. Metas labiau pasitikėti rinka.

 
  
  

- Pranešimas: Ivo Belet (A6-0218/2009)

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad I. Beleto pranešimas puikus. Labai svarbu atsakingai žiūrėti į elektros energiją, ją taupyti ir būti visais atžvilgiais našiems – transporto ir kitose srityse.

To taip pat turėtume siekti padangų atveju. Šiame konkrečiame pranešime kalbama apie transportą ir padangas, bet svarbu prisiminti, kad svarbiausia – saugumas, juo niekada negalima rizikuoti.

Šiuo klausimu turime rasti tinkamą pusiausvyrą. Energijos veiksmingumas padangų gamyboje neturi būti iškeliamas aukščiau saugumo. Kitaip tariant, jei norime užtikrinti ir padidinti energijos veiksmingumą, taip pat turime užtikrinti, kad nė kiek nesusilpninamas saugumas, nes greitkeliuose, mažuose keliuose ir kitur saugumas turi būti prioritetas ir pagrindinis tikslas, vystant Europos transporto sistemą.

 
  
  

- Pranešimas: Adina-Ioana Vălean (A6-0138/2009)

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE). - (FI) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti pranešėjai A.-I. Vălean už puikų pranešimą. Labai svarbu ateityje Europoje pasiekti, kad skambučių mobiliuoju telefonu kaina visoje Europoje būtų sumažinta ir taptų vienoda vidinėje rinkoje.

Šiuo metu problema, žinoma, ta, kad kai keliaujame iš vienos šalies į kitą, dažnai turime užsisakyti naujas paslaugas, o jei neperkame naujos, turime mokėti labai dideles kainas.

Kol žmonės ir darbo jėga laisvai juda ir kol kuriama bendra ekonominė erdvė – tai iš tiesų turėtų veikti Sąjungos mastu, – svarbu taip pat sukurti vieną mobiliųjų telefonų kainų sistemą. Tai tarnautų visuomenės interesams.

Europos Sąjunga turi rinktis veiksmus, kuriais pirmenybė teikiama visuomenės interesams, o jei norime, galime padaryti taip, kad skambučių kainos nukristų.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, kaip Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešėjas dėl šio pranešimo, labai didžiuojuosi nuveiktu darbu, kuriuo įvedėme daugiau skaidrumo. Viena didesnių problemų daugelį metų buvo didžiulės sąskaitos, gaunamos kai kurių vartotojų, kai jie grįžę namo randa didesnę sąskaitą nei tikėjosi.

Tačiau pažvelgę į likusią pranešimo dalį, o ypač į kainų ribų klausimą, manau, pastebėsime, kad ir be šio reglamento kainos vis viena būtų kritusios. Komisija pati pripažįsta, remdamasi savo pačios statistika, kad dauguma vartotojų nesinaudoja tarptinkliniu ryšiu: 70 proc. vartotojų visai nesinaudoja tarptinkliniu ryšiu. Nuolatinių tarptinklinio ryšio vartotojų skaičius gerokai žemesnis. Taigi iš tiesų mes mažiname skambučių kainas ir duomenų kainas saujelei privilegijuotų Europos Parlamento narių, Komisijos tarnautojų, Europos žurnalistų ir Europos verslininkų.

Tikėkimės, kad bendrovės, kai pradės atgauti tas pajamas iš kitur, nepradės imti iš vidaus vartotojų, ypač neturtingųjų, didesnių mokesčių. Tikėkimės, kad nevagiame iš neturtingųjų, kad sumokėtume už turtingųjų pigesnius skambučius.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Gerb. pirmininke, palaikau A.-I. Vălean pranešimą tema, kurioje nors kartą galima visiškai pritaikyti Europos Sąjungos galias.

Turiu pasakyti, kad telekomunikacijų srityje situacija kartais visai nepakeliama. Apgaudinėjami vartotojai, kurie, naudoję mobilųjį telefoną, tokį, kaip šis, į kurį, pasak sutarties, įėjo ir tarptautiniai skambučiai, patiria šoką, sužinoję savo sąskaitų dydžius. Pvz., štai kas man nutiko visai neseniai, kai vieną dieną Italijoje du ar tris kartus pasinaudojęs interneto ryšiu gavau 1200 eurų sąskaitą iš praktiškai nacionalizuoto Prancūzijos operatoriaus „Orange“, o už kitą dieną, kurią praleidau prie pat Prancūzijos sienos, tarp Eviano ir Ženevos, gavau 3000  sąskaitą!

Tokia veikla tiesiog neišreiškiama žodžiais, tai – beveik apiplėšimas vidury baltos dienos, ir kalti yra operatoriai – jie yra skaidrūs. Todėl būtina standartizuoti mobiliųjų telefonų sutarčių Europos Sąjungoje skaidrumo taisykles.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, žinoma, visi esame už žemesnes kainas keliaujant į užsienį su mobiliaisiais telefonais – tik beprotis būtų prieš, bet tai – tik viena medalio pusė. Kai mes šiame Parlamente įpareigosime operatorius sumažinti tarptinklinio ryšio mokesčius, jie turės rasti pinigų kitur, o tai dažniausiai bus daroma keliant mokesčius tiems, kurie nekeliauja.

Kitaip tariant, tai yra mokestis, taikomas nekeliaujantiems keliaujančių labui. Mano rinkimų apygardoje socialiniuose būstuose gyvena paauglių, kurie dabar turi mokėti didesnius mokesčius, kad keli verslininkai, Europos Parlamento nariai ir Komisijos nariai galėtų kalbėti pigiau būdami užsienyje.

Turiu pasakyti, mes nesame nešališki. Visi, kurie balsuos, labai daug gaus iš tokių reglamentų, kuriuos šioje srityje stūmėme per pastaruosius metus. Jei norite suprasti, kaip Europoje pasislinko galia, jums užteks paskaityti šį pranešimą. „Kas kam?“ – paklausė V. Leninas turbūt glausčiausiame politinės filosofijos teiginyje istorijoje. Kas turi galią ir prieš ką ją rodo? Na, jau nebereikia labai abejoti, kas galią turi: tai – mes, eurokratai.

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (UEN). - (LV) Gerb. pirmininke, labai ačiū už suteiktą žodį. Balsavau už šį pranešimą, nes manau, kad tai, ką Europos Parlamentas nuveikė mobiliųjų komunikacijų srityje, yra itin svarbu. Kai pamenu pirmąsias savo darbo dienas Briuselyje, kalbėti vieną minutę telefonu kainavo tris ar daugiau eurų. Dabar dėl šių reglamentų mokame apribotas sumas, ir iš to išlošė Europos visuomenė apskritai. Taip pat norėčiau pastebėti, kad šie tarptinkliniai tarifai labai neaiškūs. Tai ypač taikoma trumposioms žinutėms. Labai sutaupėme skambučiams, bet kartais įmonės uždirbo per daug pelno iš trumpųjų žinučių, o tai, vėlgi, nepasitarnavo piliečių interesams. Manau, kad šia direktyva ir reglamentu smarkiai pažengėme į priekį vartotojų interesų gynimo srityje kaip tik dabar, kai duomenų siuntimas toks svarbus, nes žmonės gauna duomenis į savo mobiliuosius telefonus, tai, kad šie tarifai buvo sumažinti, yra didelis Europos Parlamento laimėjimas.

 
  
  

- Pranešimas: Peter Skinner (A6-0413/2008)

 
  
MPphoto
 

  Eoin Ryan (UEN). - Gerb. pirmininke, norėčiau pasveikinti P. Skinnerį už šį pranešimą. Jis nuveikė puikų darbą. Užduotis buvo sunki, bet jis įvykdė užduotį ir pateikė šį labai sudėtingą teisės aktą. Taip pat norėčiau pasveikinti Europos institucijas ir valstybes nares, kurių dėka buvo sėkmingai baigtas Mokumas II.

Tai – geras pavyzdys, kaip Europa turi dirbti kartu finansinio atsigavimo linkme. Naštos bus pasidalintos, kaip ir sprendimai. Šis Europos patvirtintas atsakas – geras glaudesnių santykių finansinio bendradarbiavimo srityje pavyzdys. Turime pasistengti, kad daugiau nekiltų tokia bankų krizė, kokią išgyvename dabar.

Su dideliu susidomėjimu stebėjau Komisijos patvirtinimą hipotekinės paramos sistemai Jungtinės Karalystės namų savininkams. Ši sistema leis namų savininkams, negalintiems išmokėti hipoteka užtikrintos paskolos, dvejiems metams atidėti visus pagrindinės kredito sumos mokėjimus ir iki 70 proc. palūkanų mokėjimų. Turėtume atidžiai sekti, kaip seksis šiai sistemai, ir mokytis iš visų naudingų priemonių, kurios galėtų sumažinti mūsų naštą, bei jas įgyvendinti.

Manau, tą išnagrinėti galėtų visos valstybės narės, bet taip pat manau, kad finansinės institucijos pačiose valstybėse narėse gali palengvinti su sunkumais susidūrusiems žmonėms perėjimą prie įkeitimo, kai grąžinamos tik palūkanos. Finansų institucijos, atsižvelgiant į paramą, kurią jos gauna iš valstybių narių vyriausybių, galėtų nuveikti daug, kad padėtų dėl recesijos stresą išgyvenantiems žmonėms.

 
  
  

- Pranešimas: Gunnar Hökmark (A6-0236/2009)

 
  
MPphoto
 

  Christopher Heaton-Harris (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, prieš pradėdamas paaiškinimą dėl balsavimo, norėčiau pasveikinti savo kolegą S. Kamallį, kuris ką tik plenariniame posėdyje šnekėjo 100-tąjį kartą. Kai kas gal nustebs, kad jis užtruko taip ilgai! Bet smagu, kad jis prisijungė prie šimtininkų klubo.

Balsavau už G. Hökmarko pranešimą dėl įvairių priežasčių. Daugiausia todėl, kad, na, kas galėtų prieštarauti branduolinei saugai? Ir turbūt, jei kalbame apie branduolinę saugą ir kaip ateityje gaminsime energiją, norėtume, kad ji būtų gaunama kiek galima saugiau ir jos būtų kaip galima saugiau atsikratoma. Bet už pranešimą balsavau ir todėl, kad noriu, jog ateityje būtų tiekiama daugiau branduolinės energijos – daugiau Jungtinėje Karalystėje, – nes man klaiku matyti vėjo malūnus ir vėjo turbinas, dygstančius gražiose Europos kraštovaizdžio vietose, nieko nepridedančiuose prie mūsų nacionalinių tinklų – iš tiesų jie tinklams kelia papildomos žalos – ir netiekia atsinaujinančios energijos: jie tiesiog tiekia alternatyvią energiją trumpą laiko tarpą. Labai palaikau branduolinę saugą ir branduolinę energiją.

 
  
  

- Pranešimas: Raül Romeva i Rueda (A6-0253/2009)

 
  
MPphoto
 

  Jim Allister (NI). - Gerb. pirmininke, netaktiškas Komisijos pasiūlymas, kad jie turėtų kontroliuoti rekreacinę žvejybą ir gauti pajamas, licencijas ir visa kita, nes tai susiję su biurokratija, buvo vienas iš tų pasiūlymų, kurie visai teisingai susilaukė didžiulės opozicijos ne tik tame sektoriuje, bet ir tarp tų, kuriems rūpi su žvejyba ir ES biurokratija susiję reikalai.

Todėl džiaugiuosi, kad šiandien priimtas 48 pataisymas. Juo bent kiek atkuriama tinkama valstybės narės veiksmų laisvė, sprendžiant, ar imtis licencijavimo ar rekreacinės žvejybos registravimo. Valstybėms narėms paliekama spręsti, ar rekreacinė žvejyba daro kokį nors poveikį žuvies produktams – daugelyje valstybių narių nėra jokio poveikio. Todėl džiaugiuosi, kad Komisija dėl šio pasiūlymo gavo atkirtį ir kad tai, kas prasidėjo blogai, buvo iš dalies pagerinta.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). - Gerb. pirmininke, po 10 metų šiame Parlamente nemaniau, kad dar kas nors mane galėtų nustebinti, bet buvau nustebintas beprasmiško pasiūlymo praplėsti bendrąją žvejybos politiką, įtraukiant rekreacinę žvejybą jūroje – iš tokių žvejų reikalauti registruoti viską, ką pagavo, ir skaičiuoti į nacionalinę kvotą.

Pasiūlymas neišbrauktas, bet jį ryškiai patobulino, daugiausia dėl ilgo, sekinančio karo komitete, kuriame kovojo keturi ištvermingi, patriotiškai nusiteikę škotai, atstovaujantys pagrindinėms tos šalies partijoms: ponios E. Attwooll ir C. Stihler ir ponai S. Stevenson ir I. Hudhgton. Taip pat noriu pagerbti geriausią Šiaurės Airijos bičiulį Europos Parlamente Jimą Allisterį, kuris puikiai atstovauja abiejų savo teritorijos bendruomenių ir tradicijų interesams.

Čia problema buvo įgyvendinimas. Problema buvo ta, kad žmonės neįgyvendino esamų teisės aktų. Mūsų instinktas šiame Parlamente yra vis leisti teisės aktus, o ne naudoti jau turimą teisinį arsenalą. Norėčiau, kad taikytume – plačiau nei vien žuvininkystės srityje – principą, kad ne visada geriausia išleisti naują teisės aktą, kol neišnaudojai iki galo teisinių galių, kurias jau turi.

 
  
MPphoto
 

  Catherine Stihler (PSE). - Gerb. pirmininke, šiandienis balsavimas dėl R. Romevos pranešimo turėtų, tikiuosi, nuraminti Europos žvejus, kad į jų nerimą atsižvelgta. 7 ir 11 pakeitimai priimti be prieštarų; 48 pakeitimas priimtas 608 balsais prieš 37; 49 pakeitimas priimtas 580 balsais prieš 54; 50 pakeitimas stipriai paremtas; 2 pakeitimas priimtas, nes dėl jo buvo balsuojama vienu balsavimu su 7 ir 11 pakeitimais; 92 ir 93 pakeitimai nepriimti, o to žvejų bendruomenė ir prašė.

Ką Taryba darys su 47 straipsnio performulavimu. Ar jie priims Parlamento performulavimą, ar darys kitaip? Gaila, kad šiandien nėra nieko iš Tarybos, kad atsakytų į šį klausimą. Bet šiandienos žaliosios knygos dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos visiems mums suteikia galimybę pakeisti bendrąją žuvininkystės politiką, ir aš tikiuosi, kad nariai pasinaudos galimybe žaliąją knygą paskleisti tarp kiek įmanoma didesnio skaičiaus rinkėjų, kad jų balsas būtų išgirstas.

 
  
  

- Pranešimas: Cornelis Visser (A6-0206/2009)

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, labai jums ačiū. Jaučiasi, lyg pasiekta svarbi gairė kelyje – atleiskite, ar buvo minėta gairė (angl. milestone), ar girnapusė (angl. millstone)?

Pranešimo pavadinimas įdomus: „Žuvininkystės išteklių apsauga taikant technines priemones“. Nes turiu atvirai pasakyti, jei išties norime geriausios techninės priemonės žuvininkystės ištekliams apsaugoti, jos nerasime bendrojoje žuvininkystės politikoje. Rezultatai akivaizdūs: bendroji žuvininkystės politika nenusisekė žuvininkystės išteklių apsaugos srityje. Laikas – seniai laikas – pažvelgti į tuos rezultatus visame pasaulyje, kurie suveikė.

Pažvelkime į Islandijos pavyzdį, kur rasti sprendimai, grįsti nuosavybe ir teisėmis, kurios gali būti perleistos. Pažvelkime į Naujosios Zelandijos pavyzdį, kur teisės į žvejybos plotus buvo perduodamos iš kartos į kartą. Abiem atvejais matyti, kad, jei pasitiki rinka, pasitiki teisine valstybe ir nuosavybės teisėmis, dažnai taip bus randamas geresnis sprendimas nei per kokią sovietinio stiliaus centre sugalvotą sistemą, tokią, kokia yra bendroji žuvininkystės politika, kuri buvo tiesiog tragedija. Laikas imti pasitikėti rinka.

 
  
  

- Pranešimas: Simon Busuttil (A6-0251/2009)

 
  
MPphoto
 

  Simon Busuttil (PPE-DE). - (MT) Trumpas komentaras dėl mūsų frakcijos, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, balsavimo dėl mano pranešimo dėl bendros imigracijos politikos. Buvo du balsavimai – vienas dėl alternatyvaus pasiūlymo, o kitas dėl minėto pranešimo. Mes balsavome už pirmesnį, kad galėtume panaikinti šių Parlamento rūmų socialistų bloko įdėtą dalį, imigrantams numatančią teisę balsuoti. Mes nesutinkame su šia nuostata, todėl ir komitete balsavome prieš.

Tačiau, deja, šiam siūlymui nebuvo pritarta, nes kitu atveju minėta dalis būtų buvusi panaikinta. Nepaisant to, mes balsavome už šį pranešimą, nes manome, kad tai geras pranešimas, atspindintis įvairiapusišką Europos Parlamento programą bendros imigracijos politikos srityje.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Gerb. pirmininke, Europos imigracijos politikos principai, veiksmai ir priemonės yra svarbiausi S. Busuttil pranešime analizuojami klausimai.

Principai? Europos Sąjungai iki 2050 tariamai reikia papildomų 60 milijonų neeuropiečių imigrantų, nepaisant turimų milijonų bedarbių, darbo jėgos pertekliaus ir masinio įmonių likvidavimo.

Veiksmai? Imigrantams suteikiama daugiau teisių, įskaitant ir minėtą balsavimo teisę, ir neribojamas patekimas į Europos teritoriją ir darbo rinką.

Priemonės? Taip vadinama „teigiama diskriminacija“ arba neformalios kvalifikacijos pripažinimas, kad ir kokia ji būtų, naujo migrantų tipo, aplinkos migrantų, pripažinimas, ir Europos piliečių įpareigojimas susitaikyti su neišvengiamu antplūdžiu, kaip suplanavo eurokratai, bendradarbiaudami su Europos Parlamentu.

Mes nedelsdami privalome pakeisti šių migracinių srautų kryptį, atkurti vidaus sienas, vykdyti į šeimą orientuotą politiką ir taip didinti Europos populiaciją, taip pat visose srityse įvesti valstybinius ir europinius prioritetus.

 
  
MPphoto
 

  Mario Borghezio (UEN).(IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, dėl šio pranešimo turiu daug dvejonių ir pirmoji, kaip buvo visai neseniai paminėta, susijusi su nuostata, kuri atrodo gluminanti šiuo metu, kai Europa kovoja su atlyginimų garantiniais fondais ir masiniu etatų mažinimu. Leisti 60 milijonų naujų imigrantų atvykti į Europą ir čia dirbti, mano nuomone, yra neteisinga.

Vis dėlto norėčiau pastebėti, kad tuo tarpu, kai mes aptarinėjame, kaip reguliuoti ir tvarkyti imigracijos ateitį, pasaulyje vyksta tragedijos – kurių, ačiū Dievui, buvo išvengta dėl Italijos žmogiškumo ir puikaus R.Maroni vadovavimo, – kokios galėjo nutikti turkų laivo „Pinar“ atveju.

O ką daryti Europai?

Kaip teisingai pastebėjo R. Maroni, visais 600 atvejų Malta, nepaisant Europos Sąjungos paramos, neatliko savo pareigos ir nepriėmė jų krantuose išsilaipinusių keliautojų iš Šiaurės Afrikos.

Visais šiais atvejais turėjo įsikišti Italija, nors, kaip visi žinome, mūsų priėmimo centras Lampedūzoje ligi šiol yra perpildytas.

Tad, Europa, įsikišk ir nustatyk konkrečias taisykles! Prašome smarkiai padidinti paramą mūsų šaliai, kad galėtume tinkamai išspręsti šį klausimą. Europa turi pabusti ir rimtai pradėti reguliuoti imigracijos srautus. Toliau taip tęstis nebegali!

 
  
  

- Pranešimas: Cornelis Visser (A6-0206/2009)

 
  
MPphoto
 

  Inese Vaidere (UEN). - (LV) Labai ačiū, gerb. pirmininke. Norėčiau išreikšti savo nuomonę dėl Žuvininkystės komiteto atstovo C.Visser pranešimo dėl žūklės plotų išsaugojimo. Gerb. pirmininke, mano šaliai, Latvijai, žūklės plotai itin svarbūs, nes turime 550 km pakrantės juostą. Kadangi Europos Parlamente Latvijai atstovauja 8 Parlamento nariai, negalime dalyvauti visų komitetų veikloje, tačiau šis klausimas yra svarbus tiek mūsų ekonomikai, tiek tradicijoms. Turimo reglamento, kurį šis pranešimas taip pat reglamentuoja, nepakanka norint apsaugoti pakrantės žvejybą. Mano nuomone, žvejybos išteklių pereikvojimas yra rimta problema, tačiau dėl perdėto reguliavimo mūsų pakrantės žvejybai kyla grėsmė, o mūsų žvejai traukia tolyn nuo Baltijos krantų. Manau, kad kita Europos Parlamento užduotis turėtų būti užtikrinti, kad pakrantės valstybės galėtų išlaikyti savo žvejybos tradicijas ir, kalbant paprastai, galėtų žvejoti, nes šiandien dažnai pasitaiko, kad mūsų žvejybos kaimai priversti pirkti iš stambių toli vandenynuose žvejojančių bendrovių. Šimtai ar net tūkstančiai gyventojų praranda darbus, nors per amžius tai buvo jų pragyvenimo šaltinis. Ačiū už dėmesį.

 
  
  

Raštiški balsavimo paaiškinimai

 
  
  

- Pranešimas: Helmuth Markov (A6-0243/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. (RO) Balsavau už šią rekomendaciją prisijungdama prie Jungtinių Tautų Europos Ekonomikos komisijos, nes reglamentas Nr. 61 dėl komercinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų išorines iškyšas prieš galinę kabinos plokštę, suvienodintų nuostatų yra bendros prekybos politikos tikslas remiantis sutarties 113 straipsniu, kuris numato pašalinti technines prekybos motorinėmis transporto priemonėmis kliūtis tarp susitariančių šalių.

Bendrijos įsikišimas suteiks svarumo visai veiklai, atliekamai remiantis šia Sutartimi, ir palengvins priėjimą prie trečiųjų šalių rinkų. Tokiu būdu turėtume pasiekti pataisytoje Sutartyje ir Bendrijos įstatymuose numatytų „reglamentais“ vadinamų priemonių nuoseklumo. Tokio tipo nuostatai iš tiesų reiškia prisitaikymą prie techninio progreso.

 
  
  

- Rekomendacijos antrajam svarstymui: Jan Cremers (A6-0207/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsuoju už.

Europos Komisija visuomet didelį dėmesį skirdavo keliaujančių piliečių asmeninių teisių užtikrinimui, ypač socialinės apsaugos srityje. Laisvas piliečių judėjimas Bendrijoje yra viena iš pagarindinių laisvių, skatinanti valstybių narių vidaus rinkos plėtrą.

Todėl Komisija stengiasi sustiprinti savo pastangas, kad ES piliečiai ir jų šeimos galėtų laisvai naudotis Europos įstatymuose numatytomis teisėmis. Nors kai kuriuose sektoriuose valstybiniai įstatymai numato daugiau teisių Bendrijos gyventojams ir jų šeimoms nei esami Europos įstatymai, iš tiesų nė viena valstybė narė tinkamai neratifikavo direktyvų šiuo klausimu.

Nuolatinis ES piliečių pagrindinių teisių laisvai judėti Europos teritorijoje pažeidinėjimas akivaizdus tokiose situacijose: teisė patekti į valstybę ir joje gyventi šeimos nariams, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai; nepakankama pagalba įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.

Tikimės, kad Komisija tęs techninį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, nes tokiu būdu buvo įvardinti įvairūs diskutuotini klausimai, ypač netinkamas elgesys su piliečiais.

 
  
  

- Pranešimas: Caroline Lucas (A6-0115/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Balsavau už šį pranešimą, nes kitam Parlamentui jis aiškiai parodo, jog nelegalaus miško kirtimo ir ruošos klausimą reikėtų spręsti efektyviau.

Šis pasiūlymas pateiktas gana pavėluotai. Nustatyta, kad apytiksliai 20%40% pasaulinės pramoninės medienos gaminių atkeliauja iš nelegalių šaltinių, o 20% iš jų kasmet patenka į ES. Tai mažina medienos kainą, eikvoja gamtos išteklius ir skurdina vietos gyventojus visame pasaulyje. Ilgalaikės pasekmės dar liūdnesnės, nes miško kirtimas, kurio pagrindinė priežastis miško ruoša sudaro beveik penktadalį pasaulinių šiltnamio dujų emisijų.

Faktinės pataisos C.Lucas pranešime numato, kad nelegalios medienos turėjimas ar pardavinėjimas yra nusikalstama veikla tik tuomet, jeigu ji atliekama sąmoningai arba elgiantis neapdairiai ir nerūpestingai. Sankcijos netaikomos bendrovėms, kurios rūpestingai vykdė savo įsipareigojimus. Taigi nėra aiškaus poreikio reikalauti iš bendrovių garantuoti medienos legalumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už šią rezoliuciją dėl įpareigojimų įmonėms, kurios medieną ir medienos gaminius teikia rinkai, nes nelegali miško ruoša yra labai rimta problema, kelianti grėsmę aplinkosaugai (biologinės įvairovės netekimas, miško plotų nykimas). Be to, ji lemia beveik 20% viso pasaulio anglies emisijų.

Būdama pagrindine medienos ir medienos gaminių vartotoja, Europos Sąjunga privalo imtis efektyvių veiksmų prieš nelegalią miško ruošą ir miško naikinimą ir sunaikinti nelegalių medienos gaminių rinką.

Turime priimti įstatymus, užkirsiančius kelią nelegaliai miško ruošai, kad vartotojai galėtų būti tikri, jog jų įsigyti produktai yra iš legalių šaltinių, kad sąžiningai taisyklių besilaikančios bendrovės nesijaustų esančios nepalankioje padėtyje ir kad nelegalius medienos produktus besirenkančios bendrovės nebeturėtų jų realizavimo rinkos.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Pritariu Caroline Lucas pranešimui, kuriame medieną ir medienos gaminius rinkai teikiančioms bendrovėms nustatomi tam tikri įpareigojimai. Man buvo pavesta parengti Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę, kuri komitete buvo priimta anonimiškai.

Mūsų nuomone, geriausias būdas sustabdyti prekybą nelegalia mediena yra sugriežtinti reikalavimus ir įpareigojimus bei sustiprinti teisines priemones, taikomas bendrovėms, kurios ES rinkai teikia nelegalią medieną ir medienos produktus.

Norėdami išspręsti šią problemą ir sukurti pasaulinę reagavimo sistemą bei nelegalios miško ruošos bei įtarimą keliančių šalių registrą, turime dirbti kartu su pagrindinėmis medienos gaminių vartotojomis, t.y. JAV, Kinija, Rusija ir Japonija, naudodami Interpolą, atitinkamą JT instituciją, naudojančią naujausias palydovines technologijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE-DE), raštu. (FR) Nusprendžiau susilaikyti nuo balsavimo dėl siūlymo priimti reglamentą, numatantį įpareigojimus bendrovėms, teikiančioms rinkai medieną ir medienos produktus.

Nors ir manau, kad labai svarbu sustiprinti medienos importo į bendrą rinką kontrolę, šiame pranešime, mano nuomone, siūloma pernelyg sudėtinga ir biurokratiška sistema, kuri neigiamai paveiks mūsų pačių Europos miškininkystės sektorius.

Norėdami išspręsti nelegalios miško ruošos problemą, turėtume dažniau tikrinti ir sutelkti dėmesį į produktų tiekimo į Europos rinką grandinę, o ne įvesti sudėtingą ir brangią produktų žymėjimo sistemą, kuri bus labai nuostolinga visam sektoriui ir pačiai medienai kaip medžiagai.

Pagrindinis reglamento tikslas turėtų būti naujos bendros kontrolės ir atsakomybės kultūros įvedimas, o ne biurokratiškos ir brangios kiekvieno produkto tikrinimo sistemos primetimas. Atsižvelgiant į šiuo metu sektoriuje aktualias problemas, neturėtume apsunkinti medienos patekimo į rinką pernelyg griežtomis taisyklėmis labiau nei kitų medžiagų ir energijos šaltinių.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE-DE), raštu. − Norėčiau pabrėžti, kad šis reglamentas yra ilgai lauktas ir labai reikalingas. Nelegalios miško ruošos problemą reikia spręsti greitai ir efektyviai ne tik dėl aplinkosauginių priežasčių, bet ir dėl socialinių aspektų. Vis dėlto šiandien buvau priversta balsuoti prieš. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešime buvo nutolta nuo pradinio tikslo. Turime užtikrinti, kad kartą importuoti ir deklaruoti medienos produktai būtų laikomi legaliais ir nėra tikslo užkrauti papildomos biurokratinės ir finansinės naštos visoms bendrovėms visoje ES.

Tačiau aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimas numato daug sąnaudų reikalaujantį žymėjimą, papildomus tvarumo reikalavimus, taip pat nepasiekiamai išplečia teisėtumo apibrėžimą ir reikalavimų vykdymo naštą užkrauna visoms tarptautinėje rinkoje veikiančioms bendrovėms. Pradinis šio reglamento tikslas buvo užkirsti kelią nelegaliai miško ruošai. Tačiau šiuo reglamentu nebuvo norėta paveikti visų, net ir nenaudojančių ir netiekiančių nelegaliai gautos medienos, tarptautinės rinkos bendrovių tuo pat metu paveikiant jų sugebėjimą konkuruoti pasaulinėse rinkose.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šį pranešimą, kuriame nustatomos taisyklės bendrovėms, pirmą kartą ES rinkai pateikiančioms medieną. Iš bendrovių bus reikalaujama laikytis „tinkamo įpareigojimų vykdymo“ sistemos siekiant užtikrinti, kad visa mediena būtų gaunama laikantis regioninių, valstybinių ir tarptautinių įstatymų. Esu patenkintas, kad bendrovės privalės atitikti tvarios plėtros kriterijus ir vietos gyventojams taikomus įstatymus. Labai svarbus trečiosios nepriklausomos šalies atliekamas atitikimo reikalavimams vertinimas ir džiausiuosi, kad šiame pranešime į tai atsižvelgiama.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Sturdy (PPE-DE), raštu. − Būtina imtis veiksmų ir sustabdyti prekybą nelegaliai gauta mediena ir medienos produktais ES rinkoje tokiu būdu apsaugant efektyvią konkurenciją, tvarią plėtrą ir pasaulio biologinę įvairovę bei aplinką.

Komisijos siūloma tinkamo įsipareigojimų vykdymo sistema (kuri jau plačiai naudojama JK) apima priemones ir procedūras, leisiančias bendrovėms sekti medienos ir medienos gaminių kelią ir išsiaiškinti, ar produktai gauti laikantis galiojančių įstatymų, bei valdyti nelegalios medienos bei jos produktų patekimą į ES rinką. Tokiu būdu vartotojai galės būti tikri, kad pirkdami medieną ir medienos gaminius jie neprisideda prie nelegalios miškų ruošos problemos.

Nors iš esmės siūlymui pritariame, negalime sutikti su tuo, kad, kaip siūlo pranešėjas, reikalavimai būtų taikomi visoms bendrovėms, nes tai, mūsų manymu, tik užkrautų neproporcingą biurokratinę ir finansinę naštą visoms ES bendrovėms. Komisijos siūlyme numatomas lankstus įsipareigojimų vykdymas, paremtas rizikos vertinimu ir turimų faktų analize. Tai būtų daug efektyvesnis ir praktiškesnis sprendimas.

 
  
  

- Pranešimas: Miloslav Randsdorf (A6-0214/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. – (LT) Nafta yra pats svarbiausias energijos šaltinis Europos Sąjungoje ir mūsų ekonomika smarkiai priklauso nuo nuolatinio, patikimo ir priimtino jos tiekimo. Atsižvelgiant į mūsų milžinišką ir vis augančią priklausomybę nuo naftos importo, naftos tiekimo užtikrinimas yra itin svarbus klausimas.

Naftos poreikis ES nenustos augti iki 2030 m, tačiau tik 0,25% per metus. 2030 m nafta išliks pagrindiniu energijos šaltiniu ES ir sudarys apytiksliai 35% visos suvartojamos energijos. Atsižvelgiant į tai, kad naftos tiekimo ir apdorojimo galimybės šiuo metu nepakankamos patenkinti augantį poreikį, situacija rinkoje ir toliau bus įtempta.

Kuriant bendrą ir realiai pritaikomą Europos energijos politiką į šiuos veiksnius reikia atsižvelgti. Šios politikos dalis – ES sugebėjimas reaguoti į galimą netikėtą tiekimo krizę. Rezervai gali sušvelninti netikėtas tiekimo problemas, nes be naftos kai kurie, ar net visi, ekonomikos sektoriai sustotų. Šiuo atžvilgiu naftos rezervai – valstybės saugumo klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Balsavome už šį pranešimą, nes manome, kad labai svarbu turėti minimalias naftos žaliavų ir(arba) naftos atsargas. Minimalių rezervų palaikymas kiekvienai šaliai labai svarbus tiek ekonominiu, tiek ir socialiniu požiūriu, įskaitant ir šalies saugumą. Todėl bet kokios spekuliacijos šiomis atsargomis turi būti draudžiamos, nors situacija dabar yra priešinga. Siekiant apsaugoti ES valstybių narių interesus, nuosavybės teisė ir administravimas turėtų būti perduodami į viešas rankas.

Tačiau mes nesutinkame su galiomis, kurios pagal šį siūlymą būtų suteiktos Europos Komisijai, t.y. teisė Komisijos departamentams atlikti rezervų ir konkrečiam tikslui skirtų atsargų patikras. Šalys privalo turėti tokių produktų atsargų, tačiau maksimalų ir minimalų jų lygį turėtų spręsti pati šalis. Taip pat nesutinkame su bet kokiu mėginimu panaudoti šį reikalavimą kaip dar vieną įsibrovimo politikos pateisinimą, kaip galima numanyti iš palankaus investicijoms klimato kūrimo siekiant išžvalgyti ir suleisti nagus į naftos rezervus Europos Sąjungos viduje ir už jos ribų.

 
  
  

- Pranešimas: Luca Romagnoli (A6-0228/009)

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu Nors ir palankiai vertiname valstybių narių bendradarbiavimą šiais klausimais, tačiau manome, kad šiuo atveju tai turi būti sprendžiama subsidiarumo principu, o ne ES lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu (PT) Ši iniciatyva prisideda prie pasaulinės strategijos apsaugoti svarbiausias infrastruktūras. ES ekonomika, saugumas ir gerovė priklauso nuo daugybės infrastruktūrų, teikiančių svarbiausias paslaugas, tokias kaip sveikatos apsauga, telekomunikacijos, energijos ir transporto, finansinės paslaugos, maisto ir vandens tiekimas ir t.t., egzistavimo ir sklandaus darbo.

Kai kurios valstybės narės jau naudoja griežtas apsaugos priemones ir struktūras, tačiau kitose valstybėse narėse situacija vis dar gana pavojinga. Todėl labai svarbu efektyviau keistis informacija ir patirtimi, o tai įmanoma sukuriant minėtą informacijos ir susisiekimo sistemą.

Tokia sistema užtikrintų dialogą ir informacijos apie bendras problemas ir silpnąsias vietas sklaidą tarp valstybių narių ir palengvintų jų bendradarbiavimą. Tuo pat metu ji paskatintų riziką švelninančių ir atitinkamą apsaugą stiprinančių priemonių ir strategijų kūrimą bei padidintų piliečių saugumą.

Taip pat pritariu, kad būtų įtraukta dalis apie trejų metų apžvalgą, užtikrinanti, kad būtų atliekami būtini pakeitimai, o ypač didinamas greito reagavimo sistemos funkcionalumas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už šį pranešimą dėl Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo ir informacinio tinklo (CIWIN). Kai kurios valstybių narių infrastruktūros susideda iš fizinių ir informacinių technologijų įrenginių, paslaugų ir aktyvų, kuriuos pažeidus gali kilti liūdnų pasekmių sveikatai, saugumui ir ekonominei bei socialinei gerovei.

Transporto sistemos, telekomunikacijos ir energija – tai valstybių šalių plėtrai svarbiausi sektoriai. Be to, daugelis jų yra tarpusavyje susiję, todėl valstybės narės priklauso viena nuo kitos. Todėl Europos Sąjungos plėtrai labai svarbi unikali sistema, padedanti skirtingoms institucijoms dalintis informacija apie svarbiausių infrastruktūrų apsaugą, turimą patirtį ir greito įspėjimo apie pavojų sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu.(EL) Komisijos siūlymas, kuriuo remiantis buvo parengtas pranešimas, tarp valstybių narių sukuria jų svarbiausiomis laikomų viešųjų ir privačiųjų infrastruktūrų informacinį ir įspėjimo tinklą.

Šis tinklas yra pirmas žingsnis siekiant leisti privatiems asmenims, kitaip tariant, monopolinėms bendrovėms, kurių įrenginiai laikomi viena svarbiausių infrastruktūrų, įgyti žinių saugumo srityje, kuri šiandien yra išimtinai valstybės atsakomybė.

Taip sukuriamas pagrindas darbo klasės demonstracijas, keliančias grėsmę svarbiausioms infrastruktūroms, įskaitant ir privačias, (pavyzdžiui, streikus svarbiausiuose sektoriuose, kaip pavyzdžiui, energijos, telekomunikacijos sektoriai, protesto akcijas gamyklose, bendrovėse ir pan., piketus, demonstracijas ir t.t.) laikyti „teroristiniais“ veiksmais.

Tai kenkia valstybių narių gynybai ir suverenumui, panaikina ribą tarp jų vidaus ir išorės saugumo ir suteikia ES teisę tiesiogiai jame dalyvauti.

Kova su terorizmu ir vėl naudojama kaip pretekstas siekiant suformuoti reakcinę institucinę struktūrą, nukreiptą prieš darbo liaudį ir eilinius žmones, ir skirtą apsaugoti kapitalo galią, dar labiau kenkiant valstybių narių suverenumo teisėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimir Urutchev (PPE-DE), raštu. (BG) Šiandien ES priėmė L. Romagnoli pranešimą dėl Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjimo ir informacinio tinklo sukūrimo ES, kuris nebuvo aptartas plenarinio posėdžio metu. Manau, kad ES piliečių apsauga yra svarbiausias prioritetas šioje institucijoje ir piliečiai apie tai privalo žinoti.

Sukūrus tokį informacinį tinklą, paremtą patirties ir informacijos mainais tarp ES šalių, bus įmanoma geriau suprasti aukštesnius ypatingos svarbos objektų ir veiklos, kurie itin svarbūs šalims ir jų gyventojams, apsaugos standartus.

Norėčiau pastebėti, kad kaip pagalbinis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pranešėjas, esu patenkintas, kad visos Parlamento frakcijos anonimiškai pritarė valstybių narių iškeltam reikalavimui dalyvauti naujoje sistemoje, kuri įrodo šios iniciatyvos svarbą Europai.

Taip pat norėčiau išreikšti savo įsitikinimą, kad net ir po kelių šios sistemos sėkmingo funkcionavimo metų, Europos Komisija imsis būtinų priemonių ir papildys sistemą papildomomis funkcijomis, leisiančiomis greitai keistis svarbia informacija apie iškilusią grėsmę, galinčią paveikti svarbiausias infrastruktūras bet kuriame ES regione.

Tokiu būdu turėsime išbaigtą informacinę sistemą, užtikrinančią didesnę Europos piliečių apsaugą ir saugumą.

 
  
  

- Pranešimas: Gérard Deprez (A6-0193/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsuoju už.

Vienas labiausiai diskutuotinų Europos Sąjungoje aptariamų politikų aspektų susijęs su bendra viešųjų asmenų apsaugos politika. „Viešo asmens“ sąvoka akivaizdžiai yra labai plati, tačiau šiandien mes sutarėme dėl vieningo apibrėžimo, pagal kurį viešas asmuo reiškia asmenį, užimantį oficialias ar neoficialias pareigas, kuriam gali kilti grėsmė dėl jo dalyvavimo viešajame diskurse.

Vieni žymiausių pavyzdžių – buvusi Olandijos parlamento narė Hirshi Ali, į kurią 2008 m. vasarį buvo pasikėsinta po jos įžymios kalbos itin aktualiu klausimu, t.y. islamo radikalizmą Europoje, ir gerai žinomas indų kilmės anglų rašytojas Salman Rushdie, persekiotas dėl prieštaringų savo pasisakymų apie Islamą.

Todėl pageidautina, kad bet kas, teigiamai plečiantis viešojo diskurso ribas, turėtų teisę į apsaugą lankantis valstybėje, kurioje jam gali kilti grėsmė, ypač tokiais atvejais kaip Salman Rushdie, kuriam trečioji šalis jau paskelbė mirties nuosprendį.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu (PT) Viešųjų asmenų apsauga išlieka šalies, į kurią atvykstama, atsakomybė pagal toje šalyje galiojančias teisines nuostatas.

2002 m. buvo įkurtas Europos viešųjų asmenų apsaugos tinklas, kurio tikslas buvo pagerinti valstybių narių bendradarbiavimą šioje srityje.

Šia iniciatyva siekiama išplėsti „viešojo asmens“ sąvoką, kaip tai numatyta Komisijos sprendimo 2002/956/Teisingumas ir vidaus reikalai 2 straipsnyje, tokiu būdu apimant visus asmenis, nepaisant to, ar jie užima oficialias pareigas, ar ne, kuriems gali kilti grėsmė dėl jų pasisakymų ar poveikio viešajam diskursui.

Olandija šį pasiūlymą pateikė po incidento 2008 m., kai buvo pasikėsinta į buvusios parlamento narės gyvybę po jos kalbos apie islamo radikalizmą Europos Parlamento seminaro metu.

Kaip pagalbinis Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos pranešėjas, pritariu šiai iniciatyvai, kuria siekiama išplėsti žmogaus teisių apsaugą, o svarbiausia, sustiprinti teisę į žodžio laisvę.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Valstybės narės bendradarbiauja viešųjų asmenų apsaugos srityje vadovaudamosi atitinkamoje šalyje galiojančiomis teisinėmis nuostatomis bei tarptautinėmis sutartimis. Aptariamas Tarybos sprendimas (2002/956/Teisingumas ir vidaus reikalai) nustato tokią viešųjų asmenų apsaugą, kokią ją numato valstybės narės įstatymai arba tarptautinės ar višnacionalinės organizacijos ar institucijos nuostatai. Viešųjų asmenų apsauga yra asmenį priimančios šalies atsakomybė.

Atsižvelgdamas į pastarųjų metų incidentus, kai buvo pasikėsinta į viešuosius asmenis, pritariu sprendimui papildyti turimą Tarybos sprendimą dėl Europos viešųjų asmenų apsaugos tinklo. Pagrindinis tikslas – išplėsti 2 straipsnį ir „viešąjį asmenį“ apibrėžti kaip asmenį, užimantį oficialias ar neoficialias pareigas, kuriam kyla grėsmė dėl asmeninių pasisakymų ar poveikio viešajam diskursui.

Manau, kad šis sprendimas padidins viešųjų asmenų saugumą ir teigiamai paveiks demokratijos plėtrą.

 
  
  

- Pranešimas: Marķa Isabel Salinas Garcķa (A6-0200/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Medvilnės gamyba Europos Sąjungoje savaime nėra naudinga. Sąjunga turėtų vertinti pasaulio medvilnės rinką kaip visumą ir suteikti ES vartotojams galimybę pirkti medvilnę taip pigiai, kaip įmanoma nesvarstant, kur ji buvo pagaminta, jei tik ji bus pagaminta laikantis aplinkai nekenksmingų sąlygų.

Aš griežtai nepritariu šiam pranešimui. Dar kartą norėčiau pastebėti, kad, laimė, Europos Parlamentas neturi galios priimti sprendimus dėl ES žemės ūkio politikos. Kitu atveju ES patektų į protekcionizmo ir didelių subsidijų visoms žemės ūkio pramonės grupėms spąstus.

 
  
  

- Pranešimas: Reinhard Rack (A6-0219/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsavau už.

Alpių regionas viena svarbiausių ir turtingiausių teritorijų Europos bendrijoje. Ji tęsiasi per aštuonias valstybes, kurios 1998 m. balandžio 4 d. pasirašė bendras sutartis dėl šio regiono apsaugos ir išsaugojimo bei bendros transporto valdymo politikos. Iš tiesų, „Protokolas dėl Alpių regiono konvencijos transporto srityje įgyvendinimo“ buvo priimtas 2000 m. gegužės 24-26 dienomis, o svarbiausias jo tikslas buvo – užtikrinti teisinį tvaraus judėjimo Alpėse pagrindą.

Nors šį protokolą dar turi priimti visos Alpių Konvencijos šalys, mes padarysime viską, kas įmanoma, kad kitos regiono valstybės ratifikuotų šį protokolą kaip įmanoma greičiau ir jis taptų vienu pagrindinių Europos Komisijos prioritetų.

 
  
  

- Pranešimas: Mairead McGuinness (A6-0232/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Šiame pranešime iš tiesų pateikiama Europos Parlamento Peticijų komiteto veiklos ataskaita. Vis dėlto, kadangi kai kuriose vietose minima ir liaupsinama Lisabonos sutartis bei išreiškiamos viltys netrukus ją ratifikuoti, aš nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą.

Juk Lisabonos sutartis buvo atmesta, nes referendume valstybės narės piliečiai balsavo prieš ją. Be to, yra nemažai valstybių narių, kurių piliečių dauguma taip pat būtų balsavusi prieš Lisabonos sutartį, jei tik jiems butų buvus suteikta galimybė.

Negaliu pritarti Europos Parlamento peticijų komiteto neišmanymui, kuris matyti pranešimo formuluotėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Francis Wurtz (GUE/NGL), raštu. (FR) Norėčiau išreikši savo prieštaravimus šio pranešimo 17 daliai, kuri yra dar viena kampanijos prieš Strasbūrą, kaip Europos Parlamento būstinę, apraiška. Šiuo atžvilgiu norėčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų:

Pirma, Strasbūro pasirinkimas nuo pat pradžių buvo labai simboliškas sprendimas, susijęs su Europos istorija. Juo buvo siekiama pabrėžti Europos suvienijimo tikslą kaip taikos užtikrinimo ir tautų apjungimo siekimą. Todėl ir noriu apsaugoti Strasbūro simbolį, nes tikiu, kad minėtas tikslas yra vis dar aktualus.

Antra, norėčiau dar kartą išreikšti savo troškimą pamatyti, kaip Europa pabrėžia ją sudarančių tautų kultūrų įvairovę. Kodėl be Komisijos Briuselyje, o Parlamento Strasbūre negalėtume įsteigti dar vienos svarbios Europos institucijos Varšuvoje, kitos Barselonoje, o dar kitos Stokholme?

Niekas nepateisina institucijų centralizavimo vienoje vietoje, nes tai neišvengiamai jas atitolintų nuo Europos tautų, nebent būtų siekiama sukurti į verslą orientuotą Europą.

Dėl šių priežasčių ir nepritariu M. McGuinness pranešimo 17 daliai, be kurios pranešimui neturėčiau jokių priekaištų.

 
  
  

- Pranešimas: Anna Zįborskį (A6-0198/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už tai, kad reikėtų priimti rezoliuciją dėl lyčių aspekto integravimo strategijos komitetų ir delegacijų darbe. Šiame savo iniciatyva parengtame pranešime matyti komitetuose ir delegacijose padaryta pažanga ir dar kartą pabrėžiamas poreikis priimti ir taikyti lyčių aspekto integravimo strategiją.

Lyčių lygybės siekimas nėra vyrų puolimas. Tai daroma siekiant naudos visai visuomenei, tiek vyrams, tiek moterims, tiek šeimoms. Lyčių aspekto integravimo strategija apima visų politikų reorganizavimą, gerinimą, vystymą ir vertinimą siekiant užtikrinti, kad kuriant visas politikas visuose lygmenyse ir visuose etapuose būtų atsižvelgiama į lygias galimybes.

Todėl būtina priimti ir taikyti lyčių aspekto integravimo strategiją, konkrečius tikslus įtraukiant į visas Bendrijos politikas, esančias parlamento komitetų ir delegacijų kompetencijoje.

 
  
  

- Rekomendacijos antrajam svarstymui: Eluned Morgan (A6-0216/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Corbett (PSE), raštu. − Įvedus šį įstatymą, šimtai tūkstančių mano rinkėjų Jorkšyre ir Humbersaide galės džiaugtis mažesnėmis sąskaitomis už elektrą ir dujas. Šios priemonės užtikrins didesnį energijos efektyvumą ir mažesnes sąnaudas.

Nors klausimas dar galutinai neišspręstas, šiuo įstatymu prisidedama prie tinklo kūrimo, kuriuo tai pačiai bendrovei nebus leidžiama ir gaminti elektros, ir ją tiekti gyventojams tokiu būdu išvengiant pernelyg didelės mokesčių naštos vartotojams. Ypač pritariu faktui, kad šis įstatymas suteiks gyventojams teisę per tris savaites nemokai keisti savo dujų ir elektros tiekėją bei teisę į kompensaciją tais atvejais, kai pateikiamos netikslios ar pavėluotos sąskaitos. Taip pat bus įvesti ekonomiški skaitikliai „SmartMeter“.

Šios naujos taisyklės tolygios dujų ir elektros vartotojų teisių nutarimui. Per ilgai bendrovėms buvo leidžiama versti vartotojus permokėti už sunaudojamas dujas ir elektrą. Sumažėjus sąskaitoms mano rinkėjai akivaizdžiai pamatys šio įstatymo naudą.

 
  
MPphoto
 
 

  Teresa Riera Madurell (PSE), raštu. (ES) Mes, Ispanijos socialistų delegacija, pritariame vertikaliai sujungtų dujų ir elektros bendrovių nuosavybės teisės padalinimo modeliui, nes manome, kad atskyrus tiekimo ir gamybos bendroves nuo transporto bendrovių, Europos gyventojams suteikiama daugiau galimybių bei skatinamos šiam sektoriui itin reikalingos investicijos, o tai reiškia, kad energija galės būti tiekiama į visą ES teritoriją be jokių kliūčių. Vis dėlto, aš balsavau už vidaus rinkos dujų ir elektros įstatymų paketą, nes:

(1) svarbiausias prioritetas pataisytame įstatymų pakete buvo vartotojų interesai;

(2) mes paminėjome „energetinio skurdo“ sąvoką ir pakvietėme valstybes nares į savo valstybinius energijos veiksmų planus įtraukti priemones, skirtas kovai su „energetiniu skurdu“ ir ne tik užtikrinti, kad labiausiai pažeidžiami vartotojai gautų reikiamą energiją, bet ir drausti energijos tiekimo nutraukimą kritiškai momentais;

(3) kadangi dėl antimonopolinių Konkurencijos generalinio direktorato veiksmų per artimiausius keletą metų nuosavybės padalijimas taps realybe, mes pabrėžėme institucinę struktūrą, naujosios Europos agentūros atsakomybių stiprinimą ir valstybinių priežiūros institucijų nepriklausomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE), raštu. − Didžiausia bendros rinkos nesėkmė – nesugebėjimas suformuoti bendros energijos rinkos. Valstybinės energijos politikos numarino Europą ir ji tapo priklausoma nuo brangaus importuojamo iškastinio kuro. Nėra nei Europos energijos tinklo, nei strateginės energijos kaupimo politikos. Kuo skubiau turėtume plėsti energijos tiekėjų asortimentą, mažinti suvartojimą, skatinti energijos, kurią gaminant į aplinką išskiriama mažai anglies junginių, gamybą bei suformuoti stabilią konkurencišką vidaus rinką.

Dėl šių priežasčių pritariu pranešimams, tačiau man kelia nerimą tai, kad ieškant visiems priimtino kompromiso galima sumažinti šių įstatymų efektyvumą, todėl būtina įdiegti efektyvią priežiūros sistemą.

Aš pritariu sprendimui įtraukti daugiau nuostatų, skirtų vartotojų teisėms ginti, ir sutinku, kad energetinis skurdas yra rimta socialinė problema.

Man vis dar kelia nerimą tai, kad ES Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros sprendimai nėra saistantys. Turėdami realias galias turinčią Europos reguliavimo instituciją, galime apsaugoti tik vieną energijos rinką.

Sveikinu Parlamentą, kad šis paskatino valstybes nares padaryti daugiau, nei jos norėjo. Tai dar vienas pavyzdys, kaip Parlamentas gali užtikrinti platesnio Europos atžvilgiu motyvo pergalę prieš nacionalinį egoizmą ir protekcionizmą.

 
  
  

- Rekomendacijos antrajam svarstymui: Giles Chichester (A6-0235/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Trečiasis energetikos įstatymų paketas turi palaipsniui suformuoti energijos rinką, kuri dar visai neseniai buvo paremta monopoline sistema. Norint sukurti liberalią aplinką, reikia tikros ir darnios konkurencijos. Be to, šio proceso metu itin svarbi stipresnė Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra su aiškiomis nepriklausomomis galiomis.

Pagrindinis Agentūros tikslas bus padėti reguliavimo institucijoms Bendrijos lygmeniu atlikti valstybių narių užduotis ir, jei būtina, koordinuoti jų veiksmus. Ši agentūra taip pat prižiūrės elektros ir gamtinių dujų vidaus rinkas tokiu būdu prisidėdama prie energijos saugumo stiprinimo.

Norėčiau pabrėžti itin svarbų šios Agentūros vaidmenį ateities Europos energetikos politikoje, kurią mes įsivaizduojame kaip konkurenciškesnę ir įvairesnę, smarkiai nutolusią nuo praeities monopolijų, pasižyminčią didesniu saugumu ir efektyvumu bei teikiančią daugiau naudos vartotojams.

Dėl šių priežasčių ir nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

 
  
  

- Rekomendacijos antrajam svarstymui: Alejo Vidal-Quadras (A6-0213/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu (PT) Aš pritariu šiam pranešimui, kuris yra neatsiejama šiandien priimto energetikos įstatymų paketo dalis, nes, mano nuomone, jis atspindi kitą labai svarbų žingsnį Europos piliečių gyvenimo kokybės gerinimo link.

Geresnių ryšių tarp elektros tinklų galimybė ir stiprių bei kompetentingų reguliavimo institucijų, garantuojančių rinkos skaidrumą ir daugiašalį bendradarbiavimą, buvimas yra itin svarbūs veiksniai, užtikrinantys galutiniams vartotojams sąžiningą ir konkurencišką paslaugų teikimą.

Dalijimasis informacija ir bendradarbiavimas tarp valstybių narių tiek elektros, tiek ir dujų rinkose yra tikros Europos energetikos rinkos, kuri būtų sąžininga, dinamiška ir darni, pagrindas.

 
  
  

- Rekomendacijos antrajam svarstymui: Antonio Mussa (A6-0238/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Aš nuoširdžiai pritariu idėjai atverti vidaus dujų rinkas konkurencijai. Tačiau, mano nuomone, neteisinga kelti sąlygas valstybėms narėms, kad šios imtųsi konkrečių veiksmų, skatinančių platesnį biodegalų ir iš biomasės pagamintų degalų panaudojimą. Tai turi nuspręsti kiekviena valstybė narė. Todėl turiu balsuoti prieš komiteto pateiktą siūlymą.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Trečiasis energetikos įstatymų paketas užpildo daug struktūrinių praeities spragų. Negalime pamiršti naujų energijos tiekėjų diskriminacijos ar nepakankamo kainų bei tiekėjo pasirinkimo skaidrumo. Dėl šio paketo pagaliau galime tikėtis pabaigti vidaus energijos rinkos liberalizavimo procesą ES.

Šio trečiojo įstatymų paketo, o ypač šio siūlymo priėmimas reiškia konkurenciškesnės, darnesnės ir saugesnės Europos energijos rinkos sukūrimą.

Tikimasi, kad pagal pasiektą susitarimą, kuris apima nuosavybės atskyrimo ir valstybinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo klausimus, bei pagal valstybinių institucijų, Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros ir Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklo pareigas nusakančias sąlygas, atveriant vidaus rinkas didžiausias prioritetas bus vartotojų teisės.

Balsavau už šį pranešimą tikėdamasis, kad rinka taps skaidresnė vartotojams, kurie galės prieiti prie detalios informacijos ir pasinaudoti galimybe nemokamai pakeisti energijos tiekėją.

 
  
  

- Pranešimas: Dragoŗ Florin David (A6-0136/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. (IT) Balsuoju už D. F. David pranešimą dėl Europos viešo administravimo institucijų (ISA) sąveikumo sprendimų, kurių tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp Europos viešo administravimo institucijų.

Ši programa palengvina efektyvų elektroninį bendravimą tarp Europos administravimo institucijų, kuris leidžia teikti elektronines viešąsias paslaugas piliečiams ir verslo įmonėms ir tokiu būdu padeda vykdyti tiesioginę jų veiklą ir Bendrijos politiką. Tai užtikrins laisvą ir nekliudomą piliečių keliavimą, įsikūrimą ir įsidarbinimą valstybėse narėse siekiant geresnių, efektyvesnių ir lengviau pasiekiamų paslaugų piliečiams ir viešo administravimo institucijoms.

Mano nuomone, tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas yra pagirtinas dalykas, todėl ISA programa turėtų būti atvira Europos ekonominei sričiai priklausančioms valstybėms bei šalims kandidatėms. Taip pat manau, kad bendradarbiavimas su kitomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis taip pat turėtų būti skatinamas.

Šalių kandidačių dalyvavimas ISA programoje yra labai svarbus žingsnis ruošiantis visų su naryste ES siejamų užduočių ir darbo metodų viešajam administravimui. Mano nuomone, reikia išsamiai išstudijuoti galimybę šiam tikslui naudoti pasirengimo narystei fondus.

 
  
  

- Rekomendacijos antrajam svarstymui: Eluned Morgan (A6-0216/2009), Giles Chichester (A6-0235/2009), Alejo Vidal-Quadras (A6-0213/2009), Antonio Mussa (A6-0238/2009), Atanas Paparizov (A6-0238/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Mary Lou McDonald (GUE/NGL), raštu. − Negalėjau pritarti šiandieniam pranešimui, kuris iš esmės sudaro pagrindą Europos Komisijos pastangoms liberalizuoti elektros ir dujų rinkas.

Mūsų pačių patirtis Airijoje parodė, kaip liberalizacija ir jos sukelta privatizacija neišsprendė energetikos sektoriaus problemų.

Energijos kainos Airijoje pakilo ir per pastaruosius keletą metų tai labiausiai palietė eilines šeimas ir darbininkus. Šiuo nuosmukio laikmečiu ES pastangos liberalizuoti svarbiausius ekonomikos sektorius kaip niekada neturi prasmės. Komisija ir ES turi išmokti nustoti ir vėl mėginti senas, nepasiteisinusias, neoliberalias politikas.

Gaila, kad energetikos įstatymų paketas sulaukė tokio Parlamento narių palaikymo.

 
  
  

- Pranešimas: Leopold Józef Rutowicz (A6-0137/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Alessandro Battilocchio (PSE), raštu. − (IT) Aš balsavau už.

Pesticidų naudojimo pasekmės aplinkai ir sveikatai buvo aptariamos Europos mastu ir Europos Parlamentas priėmė direktyvas dėl pesticidų pardavimo ir atitinkamų leidimų suteikimo.

Šiame dokumente išdėstomi saugumo ir sveikatos apsaugos reikalavimai, taikomi vidaus rinkoje naudojamai pesticidų įrangai, jei norima laisvai vykdyti veiklą visoje Bendrijoje. Šis įstatymas apsaugo ne tik vartotojus, bet ir užtikrina darbuotojų saugumą ir sveikatos apsaugą.

Gamintojų patiriamas išlaidas keliant kainas padengia vartotojai. Tačiau per metus vidutiniškai sumažinus pesticidų naudojimą, vartotojai galės sutaupyti ir taip kompensuoti bet kokį kainų kilimą.

Siūloma direktyva užtikrina bendrą aplinkos apsaugos lygį išvengiant atskirų įstatymų Bendrijos lygmeniu, kurie lemtų didesnes sąnaudas verslo įmonėms, pageidaujančioms vykdyti veiklą už valstybės ribų.

 
  
MPphoto
 
 

  Janelly Fourtou ir Andreas Schwab (PPE-DE), raštu. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pesticidų mašinų buvo pataisyta 2006 m. gegužės 17 d. Direktyva 2006/42/EC, norėtume pabrėžti, kad Europos Parlamentas priėmė mašinų direktyvą 2006 m., todėl siekdama užtikrinti nuoseklumą Europos Komisija turėtų peržvelgti ir traktorių direktyvą. Mūsų nuomone, traktoriai neatitinka mašinų direktyvoje pateikto mašinų apibrėžimo. Todėl turima traktorių direktyva galėtų ir turėtų būti pakeista ne tokiu sudėtingu reglamentu.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. (RO) Visiems žinoma, kad naudojant pesticidus kyla pavojus tiek žmogaus sveikatai, tiek ir aplinkai. Strategijos dėl tausaus pesticidų naudojimo tikslas sumažinti grėsmę žmogaus sveikatai ir aplinkai, kylančią dėl pesticidų naudojimo.

Pesticidų mašinų aplinkos apsaugos reikalavimų ir atitikimo reikalavimams vertinimo procedūrų suderinimas yra būtina sąlyga norint pasiekti tokį patį aplinkos apsaugos lygį visoje ES, taip pat užtikrina sąžiningą konkurenciją tarp gamintojų bei palengvina šių produktų judėjimą Bendrijoje.

Teisingas tokių mašinų projektavimas ir surinkimas yra ne mažiau svarbus mažinant neigiamą pesticidų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Skaičiavimai rodo, kad pesticidų purškimo įrenginys vidutiniškai dirba nuo 12 iki 15 metų, o kasmet tokių purkštuvų nuperkama apytiksliai nuo 125 000 iki 250 000. Dėl didesnio efektyvumo, naujus aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys purkštuvai naudoja mažiau pesticidų, todėl sugaištama mažiau laiko maišymui, pakrovimui, purškimui ir valymui, o tai vartotojams leidžia sutaupyti ir taip kompensuoti didesnes tam tikrų purškimo technikos rūšių kainas.

Todėl aš balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Europos Parlamento priimta pesticidų mašinų direktyva, papildanti 2006 m. gegužės 17 d. direktyvą 2006/42/EC, pasižymi labai svarbiais šio įstatymo pakeitimais.

Ja siekiama suderinti aplinkos ir žmogaus sveikatos apsaugos reikalavimus visoje Europos Sąjungoje. Tuo pat metu, suderinus šiuos įstatymus, mašinas tokiomis pačiomis sąlygomis bus galima naudoti visoje ES taip didinant konkurenciją Europos rinkoje.

Ši direktyva numato reikalavimus valstybėms narėms vykdyti reguliarias profesionalios pesticidų įrangos patikras bei sukurti reguliarios įrangos priežiūros ir tikrinimo sistemą. Todėl bus mažinamas pesticidų naudojimas (taip pat mažės neigiamas poveikis aplinkai), vartotojų ir asmenų, darbo metu turinčių tiesioginį kontaktą su pesticidais, sveikatai bus daroma mažiau žalos.

 
  
  

- Pranešimas: Ivo Belet (A6-0218/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. (LT) Kadangi kelių transportas į orą išmeta beveik 25% visų CO2, didžiausia ES užduotis yra sumažinti transporto priemonių sunaudojamos energijos kiekį bei į orą išmetamų anglies junginių kiekį. Padangos 2030% veikia transporto priemonės sunaudojamų degalų kiekį, todėl siekiant sumažinti kelių transporto sunaudojamų degalų kiekį ir į orą išmetamų teršalų kiekį, reikia atsižvelgti ir į padangų stabilumą. Energijos efektyvumo veiksmų plane, pagal kurį iki 2020 m. planuojama iki 20% sumažinti energijos suvartojimą, viena iš priemonių, galinčių padėti pasiekti šio tikslo, yra padangų žymėjimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu. (PT) Pritariu šiam pranešimui tikėdamasis, kad jis bus dar vienas dokumentas, gerinantis informacijos teikimą vartotojams, taip prisidedant prie skaidresnės rinkos kūrimo, kur vartotojai galės išsirinkti produktą remdamiesi gauta informacija ir paprastais, tačiau moksliškai ir technologiškai pagrįstais standartais.

Mano nuomone, šis pranešimas – tai dar vienas žingsnis kuriant energetikos požiūriu darnią Europą, kurioje vartotojai gali pasirinkti padangas, mažinančias transporto priemonės suvartojamos energijos kiekį.

Be to, galimybė rinktis padangas pagal konkrečias jų savybes yra dar vienas būdas, leidžiantis vartotojams apsaugoti save ir savo transporto priemonėms naudoti dalis, atitinkančias važiavimo stilių ir aplinkos sąlygas.

Taip pat norėčiau pabrėžti, kad ši sistema paskatins sveiką ir į technologiją orientuotą konkurenciją padangų rinkoje, dėl kurios vartotojai galės aiškiai ir objektyviai palyginti įvairių prekių ženklų produktų technologines savybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už šią rezoliuciją dėl padangų žymėjimo degalų suvartojimo atžvilgiu. Kadangi beveik 25% visų CO2 emisijų sudaro kelių transporto išmetami teršalai, transporto priemonių sunaudojamos energijos mažinimas – viena svarbiausių ES užduočių.

Žymėjimo sistema užtikrintų, kad suteikiama pakankamai informacijos apie degalų efektyvumą ir sunaudojimą, bei leistų vartotojams produktus rinktis remiantis objektyvia informacija.

Kadangi nuo 20% iki 30% bendro degalų sunaudojimo lemia padangos, norint sumažinti degalų sunaudojimą ir anglies dioksido išmetimą į atmosferą, viena iš užduočių turėtų būti padangų darninimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. (FR) Šis pranešimas – tai visiems priimtinas kompromisas, sudarantis sąlygas galutiniams vartotojams priimti objektyvius sprendimus perkant padangas, ypač kai kalbama apie efektyvų degalų naudojimą, sukibimą su drėgna kelio danga ir automobilio skleidžiamą triukšmą.

Pritariu, jog nereikėtų griežtai nustatyti šio reglamento įsigaliojimo datos, nes gamintojams turėtų būti paliekama laiko išspręsti padangų atsargų realizavimo klausimams. Priešingu atveju tai prieštarautų iškeltiems aplinkos apsaugos tikslams.

Daugiausia nerimo keliantys klausimai neabejotinai yra privalomasis žymėjimas, energetinis efektyvumas, sukibimo su drėgna danga indeksas ir triukšmas. Šis reikalavimas būtų privertęs mūsų padangų gamintojus pakeisti visą liejinių rinkinį, o tai reiškia milžiniškas išlaidas. Aš manau, kad toks reikalavimas tik pakenktų mūsų padangų pramonei, kuri jau dabar smarkiai kenčia nuo ekonominės krizės pasekmių.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Yra daugybė priežasčių, kodėl turėtume didinti energijos panaudojimo efektyvumą ir mažinti transporto priemonių anglies junginių emisijas. Tačiau harmonizuota transporto priemonių padangų žymėjimo sistema kelia nemažai rūpesčių. Turima patirtis dar labiau verčia susimąstyti ir dar kartą apsvarstyti šį klausimą.

Pavyzdžiui, paanalizuokime namų apyvokos reikmenų žymėjimo sistemą. Šios pramonės šakos atstovų nenoras nuolat kelti reikalavimus tam tikros energijos klasės žymėjimui, pavyzdžiui, šaldytuvų atveju, lėmė tai, kad šiuo metu turime beviltiškai sudėtingą ir sunkiai suprantamą žymėjimo sistemą. Tai, kas politikų nuomone, turėjo paskatinti tobulėjimą ir suteikti vartotojams taip reikalingą pagalbą, iš tiesų prisidėjo prie geresnių produktų tobulinimo sustabdymo, o vartotojams tapo tik dar sunkiau priimti teisingą sprendimą.

Aš manau, kad ES gali prisidėti prie transporto priemonių poveikio aplinkai mažinimo. Tačiau kitaip nei Komisija ir komitetas, aš manau, kad reikėtų padidinti ne detalius, o minimalius reikalavimus tiems padangų gamintojams, kurie pageidauja savo produktus pardavinėti vidaus rinkoje. ES politikai turėtų sukurti darnias ir visuomenei bei bendrovėms naudingas sistemas, o ne stengtis kontroliuoti kiekvieną smulkmeną patys. Kadangi Komisija ir atsakingas komitetas mano nuomonei nepritaria, aš nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Gary Titley (PSE), raštu. − Aš pritariu šiam pranešimui, kuris, mano nuomone, dėl bendro transporto priemonės saugumo yra būtinas priedas prie anksčiau šiais metais patvirtintų įstatymų, kurie daugiausia susiję su padangų saugumo ir aplinkos apsaugos reikalavimais.

Reikia, kad padangos būtų saugesnės, ekonomiškos ir skleistų mažiau triukšmo. Eismo sukeliamas triukšmas, kurio didelę dalį lemia padangos, yra pagrindinė prastos sveikatos priežastis. Degalų sunaudojimo mažinimas bus itin naudingas vartotojui, nes sumažės CO2, taip pat bus prisidedama prie ES tikslo stabdyti klimato kaitą.

Dėl žymėjimo vartotojai pirkdami padangas ar rinkdamiesi automobilį galės priimti tinkamiausius sprendimus.

Tačiau turime išsiaiškinti, kiek efektyvios bus tokios žymės. Turime užtikrinti, kad vartotojai jas supras, nes kitu atveju visas šis procesas bus beprasmis.

 
  
  

- Pranešimas: Adina-Ioana Vćlean (A6-0138/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. (LT) Sutinku, kad būtų tęsiama skambučių kainų kontrolė. Priėmus EK reglamentą Nr. 717/2007, paslaugų tiekėjų vartotojams siūlomos kainos labai smarkiai nesumažėjo , o išliko artimos viršutinei kainų ribai.

Aš manau, kad reglamento pritaikymo sritį reikėtų išplėsti apimant ir trumpąsias žinutes. Atrodo, kad dėl nepagrįstai aukštų kainų, kurias vartotojas turi mokėti, šiuo metu būtina didmeninių ir mažmeninių trumpųjų žinučių kainų kontrolė, todėl balsuoju už šį reglamentą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu (PT) Teoriškai aš nesutinku, kad įstatymų leidėjai kištųsi į rinką ir nustatinėtų kainas. Aš manau, kad rinka pati turėtų nustatyti savo kainas pagal pagrindinius sveikos konkurencijos principus.

Būtent to ir trūksta kalbant apie skambučius esant užsienyje, ir tai pateisina Europos Parlamento įsikišimą nustatant maksimalias kainas, dabar ryšių operatoriai priversti konkuruoti. Aš balsavau už šį reglamentą, nes jis neapsiriboja vien siunčiamais ar priimamais skambučiais, bet apima ir trumpąsias žinutes bei duomenų perdavimą esant užsienyje.

Savo piliečių judėjimo laisvę skatinanti ES nedera su rinkos taisyklėmis, kurios nebegalioja ar yra ribotos peržengus valstybės sieną.

Tuo pat metu didžioji dauguma žmonių vengia naudotis mobiliaisiais telefonais būdami užsienyje, nes bijo didelių sąskaitų. Aš balsavau už šį reglamentą norėdamas sumažinti kainas už skambučius esant užsienyje bei kainų nustatymo procesą padaryti skaidresnį.

Tai konkretus pavyzdys, kaip Europa gali paveikti mūsų kasdienį gyvenimą. Nuo šiol grįžę iš atostogų ar verslo kelionės Europos piliečiai žinos, kad už mažesnes mobiliųjų telefonų sąskaitas jie turėtų būti dėkingi ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Konstantinos Droutsas (GUE/NGL), raštu.(EL) Išplėsdama šio reglamento pritaikymą apimant visas mobiliųjų telefonų bendrovių teikiamas paslaugas, ES mobiliųjų ryšio paslaugų srityje skatina greitą kapitalistinę restruktūrizaciją.

Ši direktyva stiprina Europos monopolijų padėtį lyginant su tarptautiniais konkurentais. Tokiu būdu bus išplėstas reglamento galiojimo terminas ir palengvinti bendrovių perėmimo ir susiliejimo procesai, o taip užtikrinamas didesnis pelnas iš kapitalo.

Ši direktyva stiprina monopolines bendroves. Kaip pripažįsta kompetentingos audito bendrovės, tariama viršutinė ryšio paslaugų esant užsienyje kainų riba apeinama naudojant minimalaus apmokestinamo laikotarpio metodus, ir paslaugų kaina, kaip ir paslaugų tiekėjų pelnas išauga. Planuojamas didmeninių ir kitų mobiliųjų telefonų paslaugų, tokių kaip trumposios žinutės ir balso paštas, atskyrimas vartotojams neteiks jokios naudos, bet tik dar labiau padidins pelną.

Mes griežtai nesutinkame su telekomunikacijų rinkos liberalizavimu ir privatizavimu, nes tai lemia paslaugų standartų kritimą ir masinį aktyvų išpardavimą. Mes kviečiame darbininkus per artėjančius rinkimus išreikšti savo visuotinį nepritarimą ES ir jos masinei politikai bei pakeisti galios pusiausvyrą politiniu lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Komisija nori turimą skambučių užsienyje kainų kontrolės reglamentą išplėsti, kad šis apimtų ne tik skambučius, bet ir trumpąsias žinutes bei duomenų perdavimą. Europos Parlamentas rekomenduoja labiau apribotą kontrolės formą ir atkreipia dėmesį į tai, kad kainų kontrolė turėtų būti laikina, o laikui bėgant rinkoje turėtų nelikti didelių mokesčių už ryšio paslaugas esant užsienyje. Aš balsavau už šį Europos Parlamento siūlymą, nes jis liberalesnis rinkos atžvilgiu nei Komisijos siūlymas. Aš balsavau prieš įstatyminę rezoliuciją, kadangi faktiškai ateityje kainų kontrolės pasekmės bus ne tokios, kokių tikimasi.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Mobilieji telefonai dabar yra kasdienio gyvenimo dalis ir dauguma žmonių visur ir visuomet su savimi turi mobilųjį telefoną. Tai, ar jie naudojami verslo ar asmeniniams tikslams, yra ne taip svarbu. Visais atvejais, už visas bendravimo rūšis, nesvarbu, ar tai skambučiai telefonu ar daugiaformatės žinutės, bendravimas internetu ar naršymas, paslaugų tiekėjams reikia mokėti jų nustatytą kainą.

Suprantama, kad užsienio tinkle, t.y. ne operatoriaus namų tinkle, kainos didesnės, tačiau nuo pat tarptautinės mobiliosios telefonijos atsiradimo šiais mokesčiais už ryšio paslaugas esant užsienyje dažnai piktnaudžiaujama.

Kai kuriais atvejais vartotojai turi sutikti su milžiniškomis sąskaitomis, kurių pateisinti neįmanoma jokiais visuotinai priimtais skaičiavimais. Šia iniciatyva, kuri ne tik padeda asmenims nepaklysti tarifų džiunglėse, bet ir nustato kainų standartus, Sąjunga galiausiai daro kažką Europos žmonių naudai. Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Rovana Plumb (PSE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą, nes naujajame reglamente numatomi prevenciniai mechanizmai ir mechanizmai, garantuojantys ryšio paslaugų esant užsienyje kainų skaidrumą, kad piliečiai ar klientai geriau suprastų naudojamą mokesčio apskaičiavimo metodiką ir galėtų kontroliuoti savo išlaidas negaudami šoko gavę sąskaitą.

Skambučių ir trumpųjų žinučių esant užsienyje kainų ribų nustatymas, skaidrumą užtikrinančių priemonių priėmimas ir prevencinis didmeninių tarifų duomenų perdavimo paslaugoms mechanizmas vis dar suteikia laisvę paslaugų teikimo operatoriams konkuruoti ir keisti savo pasiūlymus nustatytose ribose. Taigi naujoms smulkioms verslo įmonėms suteikiama galimybė konkuruoti su didžiausių operatorių pernelyg dideliais didmeniniais tarifais.

Šiandien skambučiai užsienyje apmokestinami 60 sekundžių vienetų pagrindu taip sukuriant paslėptus mokesčius, kurie, lyginant su įprastu eurotarifu, sudaro 24 % sąskaitos už siunčiamus skambučius ir 19 % už priimamus skambučius.

Šis reglamentas privalo užtikrinti pakankamą vartotojų apsaugą, kuri leistų jiems patogiai naudotis ryšio paslaugomis esant užsienyje, bet ir pernelyg neapkrautų operatorių.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Vidaus rinkos sukūrimas – vienas iš svarbiausių ES tikslų, todėl bendros mūsų pastangos sukurti geriausias konkurencijos sąlygas įvairiuose ekonominiuose sektoriuose yra itin svarbios. Prekybos, verslo ir ryšių globalizavimas yra svarbi to dalis. Todėl šis pranešimas dėl mobiliųjų ryšių rinkos yra labai svarbus.

Susitarimas, pasiektas pirmojo svarstymo metu, kad reglamentas įsigaliotų 2009 liepą, yra didelė Parlamento pergalė. Šiame pranešime nustatomos sąlygos, užtikrinančios ne tik skaidrumą ir vartotojų apsaugą, bet ir konkurenciją, kuri bus sąžiningesnė ir aiškesnė visiems, tiek šios pramonės šakos atstovams, tiek ir vartotojams.

Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Šiandien nusprendžiau susilaikyti nuo balsavimo dėl II Tarptinklinio ryšio reglamento, kuriame siūloma kontroliuoti mobiliosios telefonijos paslaugų teikimo užsienyje kainas. Šiame siūlyme, kuris sudarytas pasiekus kompromisą tarp didelių frakcijų, yra daug gerų idėjų, įskaitant platesnę informacijos sklaidą klientams, kad šie išvengtų didelių sąskaitų grįžę iš užsienio.

Priežastis, kodėl nusprendžiau susilaikyti, yra gana paprasta. Nemanau, kad ES politikai turėti nustatinėti kainas laisvoje rinkoje. Visa rinkos ekonomikos esmė ir yra ta, kad kainas nustato paklausa ir pasiūla, o ne Briuselio politikai. Mes jau turime kainų kontrolę, kurią numato I Tarptinklinio ryšio reglamentas. Situacija tokia, kad operatoriai nustatė viršutinei ribai artimas kainas, o tai vartotojams neteikia jokios naudos.

Mūsų, kaip politikų, užduotis – užtikrinti konkurenciją vidaus rinkoje. Sutinku, kad tai negalioja tarptinklinio ryšio atveju, tačiau vietoj sovietinio tipo kainų reguliavimo reikėtų priimti konkurenciją skatinančias priemones, pavyzdžiui, draudimą stambiems operatoriams diskriminuoti smulkius operatorius, norinčius turėti priėjimą prie užsienio tinklų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Aukštos tarptinklinio ryšio paslaugų kainos Europos bendrijoje – tai problema, kliudanti Europos integracijos procesui bei ribojanti Europos Sąjungos piliečių judėjimo laisvę.

Šiandienos balsavimo metu pritariau Europos Parlamento įstatyminės rezoliucijos projektui, papildančiam Reglamentą (EK) Nr. 717/2007 ir Direktyvą 2002/21/EK, kuris nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2011 m. palaipsniui sumažins tarptinklinio ryšio kainas ES.

Kasmet maksimali kaina už siunčiamus ir gaunamus skambučius bus mažinama 4 centais, o 2011 m. kainos bus atitinkamai 0,35 ir 0,11 už minutę. Be to, nuo 2009 m. liepos 1 dienos operatoriai tarifus privalės skaičiuoti sekundžių tikslumu, o trumposios tekstinės žinutės siuntimas kainuos ne daugiau nei 0,11 euro. 2011 m. duomenų perdavimo kaina taip pat bus sumažinta iki 0,50  už megabaitą.

Aš neabejotinai pritariu šiam pranešimui. Tai dar vienas žingsnis socialinės Europos link, kur daugiausia dėmesio skiriama žmonėms, jų teisėms, laisvėms ir pragyvenimo lygio gerinimui.

 
  
  

- Pranešimas: Renate Weber (A6-0247/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE), raštu. – (PL) Trečiojoje ir šeštojoje Direktyvose (78/855/EEB ir 82/891/EEB) dėl uždarųjų akcinių bendrovių susiliejimo ir padalijimo nustatyti smulkūs ataskaitų reikalavimai, kurių privalo laikytis susiliejančios ar pasidalinančios bendrovės. Tai reiškia dideles išlaidas. Direktyvose numatytos informacijos siuntimo akcininkams priemonės buvo nustatytos prieš 30 metų neatsižvelgiant į šiandieninę technologinę pažangą. Taip sukuriamos nereikalingos išlaidos, kurias privalo padengti bendrovės.

Šiame kontekste turėtume pritarti Komisijos siūlymui sumažinti administracinę naštą reikalavimų ataskaitoms ir dokumentams bendrovėms susiliejant ar dalijantis.

Ypač reikėtų pritarti pastangoms priimti abiejų direktyvų nuostatas, panaikinančias dvigubas ekspertų ataskaitas, susiliejimo sąlygų publikacijas, ir suderinti Trečiosios bei Šeštosios direktyvų nuostatas su Antrosios direktyvos nuostatomis dėl kreditorių apsaugos.

Taip pat prasminga būtų įvesti reikalavimą bendrovėms, kurį netrukus galutinai patvirtins Komisija, visą informaciją apie save skelbti interneto tinklapiuose, o nuorodas į šiuos tinklapius skelbti centrinėje elektroninėje erdvėje. Šis reikalavimas neabejotinai prisidės prie didesnio skaidrumo, ypač įvedus reikalavimą skelbiamą informaciją nuolat atnaujinti. Šie sprendimai skirti palengvinti kasdienį Europos bendrovių funkcionavimą. Tačiau administracinės naštos sumažinimas smarkiai priklausys nuo to, kaip minėtus sprendimus realizuos valstybės narės, bendrovės ir patys akcininkai.

 
  
  

- Laikinoji prekybos sutartis su Turkmėnistanu (B6-0150/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Richard James Ashworth (PPE-DE), raštu. − Britanijos konservatoriai negalėjo patvirtinti 2007 m. Europos biudžeto. 14 kartą iš eilės Europos audito rūmai galėjo pateikti tik kvalifikuotą Europos Sąjungos sąskaitų patikinimo pareiškimą. Pasak auditorių, apie 80 procentų visų ES sandorių atlieka agentūros, dirbančios valstybėse narėse pagal jungtinės veiklos sutartis. Auditoriai nuolat praneša, kad ES fondų naudojimo kontrolės ir kruopštumo lygis valstybėse narėse nepakankamas. Siekiant išspręsti šią nuolatinę problemą, 2006 m. Taryba pasirašė tarpinstitucinę sutartį, pagal kurią įsipareigojo tvirtinti sandorius, už kuriuos jie yra atsakingi. Mums nerimą kelia tai, kad šiandien dauguma valstybių narių šiuos įsipareigojimus vykdo nepatenkinamai, todėl, nepaisant „džentelmeniško susitarimo“ tarp Parlamento ir Tarybos, mes nepritarsime biudžetui, kol valstybės narės neįvykdys savo įsipareigojimų pagal tarpinstitucinę sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau už šią rezoliuciją, kurioje analizuojami prekybiniai santykiai tarp ES ir Turkmėnistano. Pagal išsamias žmogaus teisių gynimo organizacijų „Human Rights Watch“, „Amnesty International" ir Atvirosios visuomenės instituto analizes, Turkmėnistanas yra viena iš paskutinių sąraše pagal daugelio pagrindinių teisių pripažinimą, įskaitant spaudos laisvę, žodžio laisvę ir bendravimo laisvę. Esu patenkintas, kad šioje rezoliucijoje pažymima, kad nors prezidento Berdymukhamedovo atlikti pakeitimai pagirtini, ES tikisi didesnių permainų žmogaus teisių srityje.

 
  
  

- Pranešimas: Daniel Caspary (A6-0085/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Aš balsavau prieš šią Laikinąjį sutartį su Turkmėnistanu nepaisant mano pagarbos pranešėjo D. Caspary darbui. Turėjau galimybę prieš porą metų aplankyti šią šalį kartu su delegacija iš Užsienio reikalų komiteto. Šį vizitą paskatino Turkmenbashi ir jo knyga „Ruhnama“. Nuo to laiko situacija smarkiai pagerėjo, tačiau „Amnesty International“ be kitų nevyriausybinių organizacijų vis dar pastebi rimtų problemų ir žmogaus teisių pažeidimų atvejų. Tačiau teigiamos permainos mano nuomone nėra pakankamos, kad šiame etape su džiaugsmu balsuočiau už šią sutartį.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (PSE), raštu. − Aš balsavau prieš šį pranešimą, kuriuo buvo siekiama įtikinti Parlamentą pritarti Laikinajai prekybos sutarčiai tarp ES ir Turkmėnistano. Praeitais metais Europos Parlamentas reikalavo, kad jei Turkmėnistanas nori, kad sutartis būtų patvirtinta, jis privalo įvykdyti nustatytas penkių pagrindinių žmogaus teisių gaires. Minėtos gairės yra šios: leisti šalyje laisvai dirbti Raudonajam Kryžiui, pritaikyti švietimo sistemą tarptautiniams standartams, paleisti visus politinius kalinius ir tremtinius, pašalinti vyriausybės apribojimus keliauti į užsienį ir galiausiai suteikti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms laisvai patekti į šalį ir leisti JT žmogaus teisių institucijoms tirti šalyje daromą pažangą. Įsitikinau, kad Turkmėnistanas neįvykdė nė vienos šių gairių, todėl esu labai nusivylęs, kad Laikinajai prekybos sutarčiai buvo pritarta.

 
  
MPphoto
 
 

  Alexandru Nazare (PPE-DE), raštu. − Norėčiau padėkoti D. Caspary už jo atliktą darbą Tarptautinės prekybos komitete rengiant šį įstatymą, skirtą santykių su Turkmėnistanu gerinimui.

ES prekybos ir komerciniai susitarimai su šia šalimi, nekeisti jau 20 metų, turi būti atnaujinti, ypač tokiu finansiškai sunkiu laikotarpiu visam pasauliui.

Ši laikinoji sutartis su Turkmėnistanu turės ne tik komerciniu ir ekonominiu atžvilgiu teigiamų pasekmių, bet ir visais atžvilgiais pagerins regioninį saugumą: nuo žmogaus teisių ir demokratijos skatinimo iki geresnių rezultatų kovoje su prekyba narkotikais ir žmonėmis ir darnaus Turkmėnistano dalyvavimo atstatant Afganistaną ir prisidedant prie valstybių narių veiklos šioje šalyje. Nemažiau svarbu tai, kad geresni santykiai su Turkmėnistanu sustiprins Europos energetikos saugumą.

Aš prisidėjau prie savo kolegų ir pritariau D. Caspary siūlomam įstatymui. Ir toliau turime imtis priemonių, kad užtikrintume, jog ši šalis ir toliau prisidės prie bendrų pastangų.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Santykius tarp Europos Bendrijos ir Turkmėnistano šiuo metu reglamentuoja 1989 m. Europos bendrijos ir TSRS pasirašyta Prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo sutartis.

Nekyla abejonių, kad ekonominio vystymosi ir ypač žmogaus teisių apsaugos lygis Turkmėnistane nėra pakankamas. Turkmėnistanas neįvykdė daugybės humanitarinių reikalavimų (įskaitant ir tai, kad Raudonajam kryžiui Turkmėnistane vis dar neleidžiama dirbti).

Aš manau, kad Laikinosios prekybos sutarties tarp Europos Bendrijos ir Turkmėnistano iniciavimas tuo pat metu aiškiai nustatant sąlygą per penkerius metus įvesti panašius į ES demokratinius principus ir žmogaus teisių standartus, paskatintų motyvaciją ir būtų geros valios ženklas iš Bendrijos pusės. Šios sutarties iniciavimas gali padėti pagerinti Turkmėnistano žmonių gyvenimą bei paskatinti ekonomines reformas.

Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartis gali būti svarstoma tik esant ryškiam pagerėjimui demokratinių principų ir žmogaus teisių srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Charles Tannock (PPE-DE), raštu. − Norėčiau pasinaudoti šia proga ir paaiškinti vieną iš daugelio priežasčių, kodėl balsavau už artimesnių prekybinių ryšių užmezgimą tarp ES ir Turkmėnistano. ES Bendrojoje išorės energetikos saugumo politikoje, kuriai visiškai pritaria Britanijos konservatoriai, pripažįstama naujų Kaspijos dujotiekio ir naftotiekio linijų svarba. Šios linijos turėtų būti integruotos į „pietų koridoriaus“ linijas, įskaitant „Nabucco“, „Southstream“ ir „Whitestream“. Bendram energetikos saugumui ir užsienio politikai būtina mažinti mūsų priklausomybę nuo Rusijos energijos tiekėjų.

Dėl šios priežasties turėtume būti iniciatyvūs ir siekti partnerystės su Turkmėnistanu patvirtindami Laikinąją prekybos sutartį, kuri paskatins šioje šalyje vidaus reformas ir teigiamus pokyčius žmogaus teisių apsaugos srityje

 
  
  

- Pranešimas: Gunnar Hökmark (A6-0236/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (UEN), raštu. − Branduolinė energija Europoje yra reali. Tai realybė, kuria mes Airijoje nesame patenkinti, tačiau pripažįstame visų šalių teisę rinktis savo energijos derinius, o faktas, kad mūsų kaimynai naudoja branduolinę energiją, reiškia, kad negalime sau leisti jo ignoruoti.

Dar praeitą savaitę Sellafieldo branduolinėje jėgainėje įvyko rimtas saugumo pažeidimas, o branduolinių medžiagų saugojimo įranga – saugykla B30 – be abejonės yra viena didžiausių Europos branduolinės pramonės problemų. Saugykloje B30 laikomi dideli branduolinių medžiagų kiekiai, su kuriais jau dešimtis metų elgiamasi netinkamai.

Todėl pritariu siūlymui įsteigti ES branduolinio saugumo sistemą, kuri sustiprins valstybinių kontrolės institucijų nepriklausomybę ir užtikrins didesnį branduolinės įrangos saugumo skaidrumą.

Aš pritariau siūlomoms šio pranešimo pataisoms, kurios dar labiau sustiprina saugumo nuostatas ir reikalavimus. Net jei Airijoje ir neturime branduolinių jėgainių, mūsų piliečius gali paveikti kitur padaryti saugumo pažeidimai ir ES turi užtikrinti, kad mūsų piliečiai yra apsaugoti kaip galima geriau.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Crowley (UEN), raštu (GA) Turime pripažinti faktą, kad branduolinė energija Europoje yra gaminama ir bus gaminama ir ateityje. Mes Airijoje nesame tuo patenkinti, bet gerbiame kiekvienos valstybės narės teisę rinktis savo energijos šaltinį. Kol mūsų kaimyninėse šalyse bus branduolinių jėgainių, negalime to ignoruoti.

Praeitą savaitę Sellafieldo branduolinėje jėgainėje įvyko saugumo pažeidimas, o branduolinių medžiagų saugojimo įranga, kuri vadinama „saugykla B30“, yra viena didžiausių Europos branduolinės pramonės sektoriaus problemų. Saugykloje B30 laikomi milžiniški kiekiai neapdorotų branduolinių atliekų.

Aš visiškai pritariu siūlymui, susijusiam su Bendrijos branduolinio saugumo sistema, kuri užtikrintų aukštą saugumo ir skaidrumo lygį branduolinėse jėgainėse.

Aš balsavau už pataisas, skirtas sugriežtinti siūlymo pataisas. Nors Airijoje ir neturime branduolinių jėgainių, saugumo problemos branduolinėse jėgainėse kitose šalyse gali turėti įtakos ir Airijos žmonėms. Europos Sąjungos pareiga užtikrinti, kad Sąjungai priklausančių šalių piliečiai būtų visiškai apsaugoti.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. − Kaip asmuo, turintis dvejonių dėl branduolinių jėgainių saugumo ateityje, nesu labai patenkintas šiuo pranešimu. Sutinku, kad dirbantys šioje pramonės šakoje yra atsidavę profesionalai. Pripažįstu, kad nelaimingų atsitikimų pasitaiko retai. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad galimų nelaimingų atsitikimų pasekmės gali būti tragiškos. Negalime pamiršti Roy Medvedevo atskleistos nelaimės branduolinėje jėgainėje Urale, avarijos Trijų mylių salos jėgainėje, kurioje pasikartojo visai prieš nelaimę pasirodžiusio filmo „Kinijos sindromas“ (angl. The China Syndrome) siužetas, nei Tokaimuros nelaimės Japonijoje, nei pagaliau Černobylio avarijos, kurios pasekmės jaučiamos dar ir šiandien, o baisiausia, kad nukentėjo netoliese gyvenę šeimos ir vaikai, taip pat ir kūdikiai, gimę ten gyvenusiems žmonėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. (PT) Branduolinė energija mūsų visuomenėje ateityje vaidins itin svarbų vaidmenį. Todėl atsižvelgiant į planus ateities įrangai, būtina įvesti Bendrijos branduolinio saugumo sistemą.

G. Hökmark pranešimas užtikrins, kad ateityje Europos branduolinėse jėgainėse bus palaikomos geriausios ir saugiausios sąlygos. Bus sukurta aiški sistema, kurią sudarys nepriklausomos ir stiprios kontrolės institucijos, taip pat leidimų branduolinei įrangai išdavimo sistema, ir tokios įrangos tikrinimo bei inspektavimo sistema.

Branduolinės energijos svarba ateityje reikalauja idealių realizavimo ir keitimosi svarbiausia informacija sąlygų siekiant užtikrinti vienodas aukščiausios kokybės saugumo sąlygas.

Todėl balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paul Rübig (PPE-DE), raštu. (DE) Austrijos tautos partijos (ÖVP) delegacija pritaria nepriklausomos branduolinių jėgainių priežiūros institucijos, kuri turėtų teisę atjungti pavojingas branduolines jėgaines nuo tinklo, sukūrimui.

 
  
  

- Pranešimas: Raül Romeva i Rueda (A6-0253/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą dėl bendrojoje žuvininkystės politikoje numatytos kontrolės sistemos. Žinoma, mes sutinkame su siūlymais imtis priemonių, kad reikalavimų būtų laikomasi, tačiau kritiškai vertiname tai, kad išskirtinis dėmesys teikiamas pramoginės žvejybos kontrolei. Neracionalu kontroliuoti pramoginę žvejybą, nes tik pramoninė žvejyba lema tokias problemas kaip žuvininkystės kvotų viršijimas mūsų jūrose.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Gaila, kad didžioji dauguma Parlamento narių atmetė mūsų pasiūlytą pataisą, kuri, pagal Portugalijos Respublikos konstitucijos puoselėjamas nuostatas, kitaip tariant, vadovaujantis nuostatomis dėl valstybinio suverenumo ir prisidedant prie pastangų užtikrinti šių nuostatų laikymąsi, numatė, kad šis reglamentas turėtų gerbti, o ne kelti grėsmę valstybių narių kompetencijai ir atsakomybei stebint, ar laikomasi bendrojoje žuvininkystės politikoje numatytų taisyklių.

Gaila, kad didžioji dauguma Parlamento narių atmetė mūsų pasiūlytas pataisas, kurios būtų užkirtusios kelią Europos Komisijai tikrinti išskirtinėse ekonominėse zonose ir valstybių narių teritorijose be išankstinio įspėjimo ir savo nuožiūra drausti žvejybą bei sulaikyti ar atšaukti Bendrijos finansinės pagalbos išmokas valstybei narei, taip pat tikrinti žvejybinius laivus bet kurios valstybės narės išskirtinėse ekonominėse zonose be pastarosios sutikimo.

Jei šis reglamento siūlymas, kuris ir toliau bus svarstomas Europos institucijose, bus priimtas toks, koks yra dabar, tai reikš dar vieną pasikėsinimą į valstybinį suverenumą nustatant reikalavimus įrangai ir procedūroms, kurie Portugalijos žuvininkystei visiškai nepriimtini.

Todėl mes balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. (FR) 2008 m. 165 žvejybos traleriai buvo paversti metalo laužu. 2009 m. buvo pranešta, kad bus atsikratyta 225.

Prancūzijos žuvininkystės sektorius smarkiai kenčia, nes Prancūzijos vyriausybė ir Briuselis nusprendė paaukoti Prancūzų žvejus Europos ekonomikos ir prekybos politikos labui.

O tuo tarpu Norvegija, ES nepriklausanti, tačiau sudariusi su dujomis susijusias ekonomines sutartis, šalis gali džiaugtis 80% menkių kvotos, o tai sudaro 500000 tonų per metus. Tuo tarpu Prancūzija gali pagauti tik 9000 tonų per metu, iš kurių tik 700 tonų sugaunama Anglijos kanale ir Šiaurės jūroje.

Kaip tokiomis aplinkybėmis kažkas gali nejausti pasibjaurėjimo, kai šitaip engiami Prancūzijos žvejai? Kodėl Briuselis ir Prancūzijos vyriausybė taip siekia suplanuoti ištiso ekonomikos sektoriaus sunaikinimą? Dėl euroglobalistinių interesų ir laisvos prekybos dogmos, štai kodėl.

4 milijonų eurų išmoka, kurią kaip finansinę kompensaciją už laivų prastovas pažadėjo žemės ūkio ir žuvininkystės ministras, neišspręs šios problemos. Reikia kuo skubiau išlaisvinti Prancūzijos žvejus nuo šių diskriminuojančių ir destruktyvių Europos kvotų.

 
  
MPphoto
 
 

  Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Europos Parlamentas šiandien balsavo už sportinės ir pramoginės žvejybos įtraukimą į bendrąją žuvininkystės politiką. Tokiu būdu ES pradėjo kontroliuoti vieną iš populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų.

Šis pasiūlymas absurdiškas. Pirmiausia, žvejybai skirti vandens telkiniai priklauso atskiroms šalims, o ne Briuseliui. Antra, pramogine žvejyba užsiimančių asmenų veikla nedaro žymios įtakos žuvies ištekliams. Trečia, šio įstatymo nebus įmanoma laikytis. Tereikia pažvelgti į Švediją, kuri turi 11.500 km. pakrantės juostą. Negi ES biurokratai ir šių rūmų nariai mano, kad iš tiesų įmanoma kontroliuoti, kas kiekvieną minutę vyksta kiekvienoje vietoje. Įstatymas, kurio neįmanoma realizuoti, yra blogas įstatymas.

Kita vertus, manęs šis siūlymas labai nenustebino. ES yra tarsi garų mašina, kuri rieda link savo tikslo tapti pačia tikriausia federaline valstybe. Ji didelė, sunki, o kartą paleidus, sunkiai sustabdoma. Bet kas, pasimaišęs jos kelyje, bus nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Šiandien liūdna diena tiems, kurie iš Europos nori aktyvaus ir veiksmingo bendradarbiavimo, o dar liūdnesnė diena yra pramoginės žvejybos mėgėjams visose valstybėse narėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastiano (Nello) Musumeci (UEN), raštu. – (IT) Šio reglamento siūlymo tikslas, kuris yra užtikrinti, kad Bendrijos kontrolės sistema per Europos Agentūrą garantuotų, jog laikomasi Bendrosios žvejybos politikos taisyklių, yra pagirtinas ir apima daug metų metus Parlamento ir Europos Komisijos siūlytų reikalavimų. Šiame reglamente, nors ir nedrąsiai, bet siūloma anksčiau išdėstytas taisykles įvesti ir taikyti visose 27 valstybėse narėse vienodai.

Nors ir pritariu bendrai teksto įdėjai (taisyklių laikymosi kultūros išlaikymas siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai taikoma bendra žvejybos politika), šiuo atveju manau, kad į Viduržemio jūros žvejybos ypatybes nebuvo atsižvelgta.

Vienas iš pavyzdžių – reikalavimas ilgesniuose nei 10 m. laivuose įrengti palydovinę stebėjimo sistemą. Tai labai naudinga žvejybos laivams atšiaurioje Šiaurės jūroje, tačiau visai neaktualu Viduržemio jūros laivams, kurie yra nedidukai, juose dažnai net nėra kajutės, o naudojami jie tik nedidelio mąsto žvejybai. Šis reikalavimas reiškia papildomas išlaidas, kurių vis dėlto galima išvengti, jei Bendrija užtikrintų 80% finansavimą, kaip tai numatyta 20 pataisoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Brian Simpson (PSE), raštu. − Aš pritarsiu šiam pranešimui, nes priėmėme 48 ir 49 pataisas ir atmetėme 93 pataisą dėl pramoginės žvejybos.

Įtraukti pramoginę žvejybą į valstybės narės žvejybos kvotą, mano nuomone, nepriimtina.

Jei tikrai manome, kad pramoginė žvejyba naikina mūsų žvejybos išteklius, tuomet, mano nuomone, pamirštame svarbiausią nykstančių žuvies išteklių priežastį. Ta priežastis yra pramoninės žvejybos laivų kvotų viršijimas.

Iš jų, o ne iš pramoginės žvejybos mėgėjų, reikėtų reikalauti laikytis Bendros žvejybos politikos.

 
  
  

- Pranešimas: Cornelis Visser (A6-0206/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Roger Knapman ir Thomas Wise (NI), raštu. − Bendra žvejybos politika turi daug trūkumų ir itin kenkia Britanijos ekonomikai ir aplinkai. Nors ir pripažįstame, kad norint pagerinti situacija, reikia įvedinėti naujoves, daugelis tokių naujovių pasiūlo pačios valstybės narės ir patys žvejai. Todėl nusprendėme balsuoti prieš šį pranešimą, kuris Komisijai suteikia daugiau galių.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Wise (NI), raštu. − Bendra žvejybos politika turi daug trūkumų ir itin kenkia Britanijos ekonomikai ir aplinkai. Nors ir pripažįstame, kad norint pagerinti situacija, reikia įvedinėti naujoves, daugelis tokių naujovių pasiūlo pačios valstybės narės ir patys žvejai. Todėl nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą, kuris Komisijai suteikia daugiau galių.

 
  
  

- Pranešimas: Simon Busuttil (A6-0251/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto ir Louis Grech (PSE), raštu. − Savo ir savo kolegos, Louis’o Grecho, vardu, norėčiau pasakyti, kad nors balsavome už šį pranešimą, norėtume atkreipti dėmesį į keletą aspektų:

mes pritariame bendrai imigracijos politikai;

mūsų nuomone, valstybių interesų atžvilgiu, Imigracijos Paktas yra nepakankamas;

norime išreikšti nusivylimą, kad šis pranešimas aiškiai ir tiesiogiai neapibrėžia privalomojo migracijos srautų pasidalijimo;

atkreipiame dėmesį, kad bet koks bendradarbiavimas yra pagirtinas, tačiau ES negali kištis sprendžiant, kokio tipo dvipusius susitarimus turėtų pasirašyti kilmės šalis ir pravažiuojama šalis;

nesutinkame, kad dėl demografinės Maltos situacijos nelegaliems imigrantams būtų suteikta teisė balsuoti;

mes nepritariame vieningo formato Šengeno vizų sistemos įvedimui vietoj valstybinių sistemų, jei dėl to išaugs biurokratija, o sistema taps ne tokia lanksti.

 
  
MPphoto
 
 

  Catherine Boursier (PSE), raštu. (FR) Aš pritariu S. Busuttil pranešimui, nors ir pripažįstu, kad nepritariu visiems jame iškeltiems klausimams, ypač palankiam Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto priėmimo vertinimui: Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete mano frakcija balsavo už šios nuostatos pašalinimą, tačiau šiuo klausimu sudarėme mažumą, kaip ir dėl išaugusio FRONTEX vaidmens grąžinimo operacijose.

Tačiau atsižvelgdama į galutinį rezultatą, balsavau už šį pranešimą, taip norėdama aiškiai paskelbti, kad pritariu teisėtų imigracijos kelių atvėrimui. Todėl pritariu: migrantų poreikio dirbti ES teritorijoje pripažinimui, poreikiui daugiau konsultuotis su civilinės visuomenės atstovais, judėjimo laisvei ES praėjus penkeriems gyvenimo šalyje metams, žmogaus orumo gerbimui ir palankiausių priemonių taikymui taikant Grįžimo į gimtinę direktyvą, balsavimo vietos rinkimuose teisei, t.y. nuostatai, kuriai Europos teisė griežtai nepritarė.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bradbourn (PPE-DE), raštu Britanijos Konservatoriai balsavo prieš šį pranešimą, nes mes nesutinkame, jog bendra imigracijos politika yra reikalinga, ir manome, kad JK turi išlaikyti absoliučią savo valstybinių sienų kontrolę.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI) , raštu. - (NL) Balsavau prieš šį pranešimą, nes jame yra daug elementų, kurie nepriimtini. Manoma, kad iki 2050 Europai reikia 60 mln. naujų imigrantų. Atsižvelgiant į šiandienos situaciją, šis siūlymas neprotingas. Jame taip pat siūloma neapriboti „mėlynosios kortelės“ išdavimo vien tik itin kvalifikuotiems darbuotojams. Tuomet galime ir atverti kelią imigracijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE-DE), raštu (PT) Būtina vieningai traktuoti imigraciją ES. Bendroje zonoje be sienų neleistinas nenuoseklus požiūris, nes bet koks su imigracija susijęs veiksmas ar politika vienoje valstybėje narėje atsilieps ir visoms kitoms valstybėms narėms.

Todėl pritariu Bendros Europos imigracijos politikos, pagrįstos aukšto lygio politiniu ir operaciniu solidarumu, abipusiu pasitikėjimu ir bendra atsakomybe, įvedimui.

Europos imigracijos ir prieglobsčio pakto priėmimas yra didelis žingsnis šia kryptimi, nes dėl jo imigracijos politika taps nuoseklesnė, labiau kontroliuojama ir susieta su darbo rinkos Europos šalyse poreikiais bei turimais su apgyvendinimu, sveikatos apsauga ir išsilavinimu siejamais ištekliais. Šios politikos tikslas yra griežtai pažaboti nelegalią imigraciją.

Į tai atsižvelgiama ir puikiame S. Busuttil pristatytame pranešime. Vienintelis jo trūkumas yra Europos Parlamento socialistų frakcijos pasiūlyta pataisa, kuri kelia grėsmę mūsų kovos prieš nelegalią imigraciją griežtumui, kadangi pagal išdėstytas sąlygas bet kuris legaliai valstybės narės teritorijoje gyvenantis imigrantas neabejotinai turės teisę balsuoti. Dėl šios priežasties aš pritariu alternatyviai rezoliucijai, pasiūlytai pranešėjo, kuris dar kartą mėgino pasiekti kompromisą, kuris būtų priimtinas visiems.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už šią rezoliuciją dėl bendros imigracijos politikos Europoje, kadangi šiandien imigracija yra viena iš aktualiausių problemų Europoje. Spręsdami šią imigracijos problemą, galime priimti tokias politikas, kurios ją paverstų galimybe.

Imigracija visoms ES šalims kelia rūpesčių, todėl jos turi sujunti savo pastangas ir šiai problemai duoti tinkamą atsaką. Pranešime stengiamasi apimti visus imigracijos aspektus pritariant Bendros Europos imigracijos politikos, paremtos politiniu ir operaciniu solidarumu, priėmimui.

Taip pat siūlomos priemonės, leidžiančios imigrantams, ypač politinėms partijoms ir prekybos sąjungoms dalyvauti visuomenės, kurioje jie gyvena, civiliniame ir politiniame gyvenime ir suteikti jiems galimybę balsuoti vietos rinkimuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Iš 91 dalies susidedančiame pranešime, žinoma, yra punktų, su kuriais mes sutinkame. Tačiau iš esmės pranešimas yra negatyvus, todėl akivaizdu, kad mes su juo nesutinkame.

Jame aiškiai remiama Bendra Europos imigracijos politika, pritariama Lisabonos sutarties institucinėms prielaidoms, ypač bendrų sprendimų priėmimo ir kvalifikuotosios daugumos balsavimo taikymo išplėtimas apimant visas imigracijos politikas, pritariama Europos imigracijos pakto, kitaip tariant, nehumaniškos saugumu paremtos imigracijos politikos, pagal kurią imigrantai paverčiami nusikaltėliais, išnaudojami ir selekcionuojami, priėmimui.

Jei dar buvo abejonių dėl ES tikslų, tai šis pranešimas jas aiškiai išsklaido: migracija „ir toliau būtina norint patenkinti Europos … darbo rinkos … poreikius’ (beveik „60 milijonų iš svetur atkeliavusių darbuotojų iki 2050 m.“). „Todėl reikia suformuoti „Imigracijos kontūrus, kurių svarbiausias aspektas – darbo rinkos poreikiai, ir todėl reikia didinti ES patrauklumą kvalifikuotiems darbuotojams per „mėlynąją kortelę“ – toks požiūris į imigrantus yra nehumaniškas, į juos žvelgiama tik kaip į darbo jėgą, kurią galima išnaudoti.

Labiau nei bendros politikos mums reikia tokios politikos, kuri gintų imigrantų teises ir kovotų su pagrindinėmis imigracijos priežastimis.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Aš balsavau už S. Busuttil pranešimo priėmimą. Tai svarbus pranešimas, nes migracija yra viena rimčiausių problemų, su kuriomis susiduria Europos Sąjunga. Turime būti pasirengę pripažinti, kad negalime pasinaudoti gerosiomis imigracijos pusėmis, kad išvengtume situacijų, kurios jokia prasme negali būti vadinamos naudingomis.

Papildomų sunkumų kelia tai, kad migracija kiekvienoje valstybėje narėje pasireiškia skirtingai ir šie skirtumai yra gana ryškūs. Kai kuriose šalyse migracija yra milžiniška socialinė, finansinė ir politinė problema. Kitose šis reiškinys nėra toks ryškus ir nekelia didelio susidomėjimo. Todėl taip sudėtinga sukurti ir įvesti bendrą migracijos politiką. Taip pat turėtume nepamiršti, kad kai kuriems asmenims pasilikimas Europoje yra gyvybės ar mirties klausimas tiesiogine prasme. Jų grąžinimas į tėvynę gali reikšti jų pasmerkimą mirčiai. Todėl imigracijos politikos priemones turėtų būti įmanoma pritaikyti prie konkrečių žmonių atvejų. Ačiū už dėmesį.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang ir Fernand Le Rachinel (NI), raštu. (FR) Mes negalime pritarti bendrai imigracijos strategijai, kuri skirta palengvinti legalių imigracijos kanalų atvėrimą. Politika turėtų būti visiškai priešinga.

Šis pranešimas paremtas pavojingomis Komisijos rekomendacijomis, kurios pasirodė 2005 m. sausio 11 d. leidinyje „Green Paper“, skirtame ekonominei migracijai. Tai pranešimas, kuriame nurodomas ES iki 2050 m. tariamai reikalingas darbuotojų iš kitų šalių skaičius, t.y. 60 milijonų, ir pabrėžiamas poreikis atverti kelius legaliai migracijai.

Kaip kažkas gali nesuprasti, kad ekonominės, finansinės ir socialinės krizės įkarštyje tiesiog nepadoru rekomenduoti dar plačiau atverti rinkas užsienio darbuotojams, kai mūsų pačių piliečiai netenka darbų, o nedarbas smarkiai auga.

Esant krizei reikia taikyti ekonominiu ir socialiniu požiūriu protekcionistines priemones ir išlaikyti darbo vietas bei užtikrinti socialinę paramą tautiečiams.

Pabaigoje norėčiau pasakyti, kad šis pranešimas paremtas klaidinga prielaida, kad atvėrus duris legaliai imigracijai nelegalios imigracijos srautai sumažės arba visai išnyks. Mes žinome, kad taip nenutiks. Priešingai, teisėta imigracija yra visuotinės imigracijos pirmtakė.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Teisė į prieglobstį taps masinės imigracijos varikliu beprecedenčiu mastu. Europos durys būtų atviros besivystančiam pasauliui. Jei daugiakultūriams svajotojams duosime kelią, šeimos sąvoka bus išplėsta ir reikš, kad ištisa giminė galės imigruoti be jokių kliūčių.

Be to, galimybė sulaikyti prieš išsiunčiant į tėvynę bus apribota, prašantieji prieglobsčio galės patekti į darbo rinką, o jų aprūpinimas dar labiau išaugs. Tokiu būdu bus sukurtas dar didesnis spaudimas vidaus darbo rinkai, ypač ekonominės krizės metu, o mokesčių mokėtojai turės dar labiau pakratyti kišenes. Todėl neturime kitos išeities, kaip tik atmesti šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Athanasios Pafilis (GUE/NGL), raštu.(EL) Pranešime apie bendrą imigracijos strategiją teigiamai vertinama monopolijoms palanki ES imigracijos politika ir Europos Parlamento indėlis. Tuo pat metu imigrantų sąskaita siūloma imtis priemonių kitam etapui.

Pranešime esminis ES imigracijos politikos principas laikomas priemone, kuri tarnauja darbo rinkos poreikiams, o tai reiškia Europos monopolijų pelno didinimą. Šiam tikslui imigrantams iš anksto numatoma naudoti „bausmės ir paskatinimo“ politiką. Todėl, viena vertus, pritariama nepriimtinam Imigracijos ir prieglobsčio paktui bei reikalaujama sustiprinti FRONTEX, rinkti informaciją ir taikyti represines priemones imigrantams, kurie Europos kapitalui visiškai nėra naudingi. Kita vertus, pritariama kvalifikuotų imigrantų pritraukimui ir legalizavimui, taip pat kapitalui reikalingai cikliškai bei laikinai imigracijai, bei siūlomos priemonės, kaip integruoti legalius imigrantus šalyje, kad jie būtų tiesiogiai pasiekiami darbdaviams.

Vienintelis atsakas šiai reakcinei politikai yra integruoti imigrantus į darbininkų klasės sąjūdį bei imigrantams ir vietos darbininkams kovoti kartu prieš antiliaudišką ir antiimigracinę ES politiką ir kapitalą ir reikalauti savo teisių ir uždirbtų pinigų.

 
  
  

- Pranešimas: Eva Lichtenberger (A6-0224/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Šarūnas Birutis (ALDE), raštu. (LT) Dabar tinkamas metas dar kartą apsvarstyti Europinio transporto tinklo (TEN-T) politikos tikslus ir priemones. Turime dar kartą apsvarstyti projektus ir priemones, daugiau dėmesio skirti ES koordinavimui bei realizuojant sutartus prioritetinius projektus siekti labiau saistančių įsipareigojimų iš valstybių narių.

TEN-T prioritetiniai projektai ir žemėlapiai daugiausia sudaryti iš didelių ir brangių valstybinių transporto infrastruktūros projektų, kai kurių iš ankstesnių 30 TEN-T projektų buvo neįmanoma įvykdyti fiziškai, o dar kiti projektai dėl ES plėtros tapo itin svarbiais, tačiau į sąrašą nepateko.

Dabartinė ekonominė krizė gali dar kartą paskatinti mus vadovautis tokia logika investuojant į transporto infrastruktūrą. Tačiau norėdami per kitus 1020 metų dar labiau išplėsti ES transporto infrastruktūrą, turime apsvarstyti projektus ir investicijas šiame sektoriuje. Sprendimai dėl transporto infrastruktūros turi būti paremti tinkamu išlaidų ir naudos vertinimu, stabilumu ir tarptautine pridėtine verte.

 
  
MPphoto
 
 

  Pedro Guerreiro (GUE/NGL), raštu. (PT) Pranešime išdėstomos rekomendacijos „Europinio transporto tinklo plėtrai (TEN-T)“. Šiuo metu tai apima 30 prioritetinių projektų, „kuriuos daugeliu atvejų paskatino valstybiniai interesai“(Į kieno interesus dar reikėtų atsižvelgti, asmenų, turinčių kelias pilietybes?) Ir kuriems bus skirta beveik 5,3 milijardo eurų Bendrijos finansavimo.

Šis pranešimas atitinka europinio transporto tinklo viziją, paremtą vidaus rinkos plėtra ir kapitalistinės konkurencijos bei susitelkimo didėjimu. Todėl pabrėžiamas poreikis įtraukti … Lisabonos strategijos tikslus ir pritariama „TEN-T“ pritaikymui besikeičiančioms rinkos sąlygoms bei šiems kriterijams: ekonominis įgyvendinamumas, padidėjęs konkurentiškumas, bendros rinkos skatinimas, įgyvendinimas bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriui (pavyzdžiui, dalį pajamų, gautų iš mokesčių kelių infrastruktūroje, skiriant „TEN-T“ projektų finansavimui).

Likus tik vienam mėnesiui iki įstatyminio termino pabaigos, Parlamento dauguma negali susilaikyti nepaprašę Europos Komisijos, kurios įgaliojimų galiojimas jau besibaigiąs, pateikti įstatyminę iniciatyvą dėl geležinkelio vidaus keleivių rinkos atvėrimo 2012 m. sausio 1 d.

Siekiant patenkinti didelių ekonominių ir finansinių grupių interesus (t.y. išplėsti jų įtaką Rytų Europoje) pabrėžiama, kad ryšiai tarp Rytų ir Vakarų Europos yra vienas iš svarbiausių prioritetų.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian-Jean Marinescu (PPE-DE), raštu. (RO) Europinio transporto tinklo plėtra ir vystymas yra būtinas norint suvienyti vidaus rinką ir paskatinti Europos Sąjungos sanglaudą. Todėl balsavau už pranešėjos Evos Lichtenberger pasiūlytą galimybę „C“. Ji numato, kad visokio tipo finansiniai ištekliai ateityje galės būti naudojami transportui ir infrastruktūrai, nors ir nepateikiama priemonių, užtikrinančių efektyvų įgyvendinimą atsižvelgiant į daugybę skirtingų valstybinių interesų.

Bet kokia kita alternatyva, įskaitant ir PPE-DE frakcijos alternatyvų pasiūlymą, galėjo neleisti valstybėms narėms pasinaudoti Sanglaudos fondais, kaip Sanglaudos politikos dalimi, neprioritetiniams transporto infrastruktūros projektams ir netiesiogiai tai galėjo atimti galimybę iš Rumunijos pasinaudoti taip reikalingais Sanglaudos fondais.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Queiró (PPE-DE), raštu. Nepaisant sunkumų, svarbu visą dėmesį skirti pokyčiams, kurie reikalingi norint užmegzti ryšius tarp įvairių transporto rūšių, ypač gabenant keleivius ir krovinius. Būtina atsižvelgti į įvairias šiandienos aktualijas pradedant saugumu ir baigiant regioninėmis problemomis, socialiniais, ekonominiais ir finansiniais įpročiais ir aplinkos apsauga. Todėl būtina akcentuoti transporto tinklo integralumą ir nuoseklumą.

Europos transporto tinkle svarbu skatinti ryšius tarp sienų, todėl pritariame ir geresniems tarpusavio ryšiams tarp įvairių transporto rūšių, ypač tarp tų, kurias buvos sudėtinga pertvarkyti ar atnaujinti, pvz.: geležinkelį ar jūrų transportą. Reikia užmegzti tvirtesnius ryšius su jūrų uostais ir oro uostais, o tinkamas europinio tinklo projektų įgyvendinimas prisidėtų prie šio tikslo.

Šiame pranešime atsižvelgiame į keletą šių klausimų, tačiau tekste neišlaikoma, mano nuomone, tinkama prioritetų išdėstymo tvarka. Todėl balsavau prieš.

 
Atnaujinta: 2009 m. rugpjūčio 19 d.Teisinis pranešimas