Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2579(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0197/2009

Debatai :

PV 24/04/2009 - 5.1
CRE 24/04/2009 - 5.1

Balsavimas :

PV 24/04/2009 - 7.1
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0309

Posėdžio stenograma
Penktadienis, 2009 m. balandžio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

5.1. Moterų teisės Afganistane
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl moterų teisių Afganistane(1).

 
  
MPphoto
 

  Ana Maria Gomes, autorė. Gerb. pirmininke, lyčių atstovų gebėjimas reaguoti yra gero valdymo požymis bet kur pasaulyje, ypač – Afganistane, kuriame moterys kentėjo dešimtmečiais. Afganistane negali būti tikros taikos ir atsigavimo be prioriteto, teikiamo pagarbai žmogaus teisėms, šiuo atveju moterų teisėms.

Šiitų šeimos įstatymas leidžia vedybinę prievartą, vaikų vedybas ir draudžia žmonoms išeiti už namų ribų be savo vyrų leidimo. Moterų žmogiškosios teisės ir orumas negali tapti auka priešrinkiminėms deryboms su islamo fundamentalistais. Afganistane esanti tarptautinė bendruomenė turi daryti didesnį spaudimą prezidentui H. Karzajui ir Afganistano valdžios institucijoms, kad pasiūlytų tinkamus įstatymus, kuriuose būtų atsižvelgta į žmogaus teises, ypač moterų, ir politiką, kurioje būtų įsipareigojama užtikrinti jų teises ir gerbti orumą.

Kaip šiitų šeimos įstatymo atveju, Afganistano žiniasklaidos įstatymo, kurį Afganistano parlamentas priėmė prieš keletą mėnesių dviem trečdaliais balsų, vilkinimas yra prezidento H. Karzajaus priemonė, naudojama siekiant toliau kontroliuoti valstybinę žiniasklaidą, t. y. gyvybiškai svarbią propagandą prieš prezidento rinkimus.

Tarptautinė bendruomenė negali leisti, kad tai tęstųsi. Šis įstatymas yra svarbiausias siekiant, kad Afganistane būtų užtikrinta žodžio ir žiniasklaidos laisvė. Be jo viskas, ką mes darome Afganistane, neturės vertės. Nepaprastai svarbu, kad būtų imamasi veiksmų dėl šių dviejų įstatymų, ir tarptautinė bendruomenė užtikrintų, kad Afganistano valdžios institucijos tvirtai laikytųsi savo žodžiu duotų įsipareigojimų, žmogaus teisių ir pagarbos, visų pirma moterų teisių srityje.

 
  
MPphoto
 

  Nickolay Mladenov, autorius. − Gerb. pirmininke, tarptautinę bendruomenę visiškai pribloškė informacija, kurią visi girdėjome apie įstatymą, rengiamą Afganistane dėl moterų šiičių padėties. Baisu patikėti, kad XXI amžiaus pradžioje šalis, kuri nori būti demokratinė ir tvirtai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, gali turėti įstatymą, ribojantį moterų teises.

Tačiau manau, kad mūsų diskusijoje ir visur kitur, kai ką nors darome kartu su Afganistanu, turime būti labai atsargūs nagrinėdami šiuos klausimus, nes Afganistanas yra šalis, išgyvenusi smurtinę ir represinę religinę diktatūrą, iškentusi dešimtmečius trukusį pilietinį karą; tai visuomenė, kurioje žmonės buvo žalojami ir naikinami labiau nei pastatai.

Savo pranešimuose turime būti labai nuoseklūs. Tačiau taip pat turime būti labai atsargūs formuluodami šiuos pranešimus. Turėtume paraginti Afganistano valdžios institucijas įsigilinti į įstatymą, peržiūrėti jį ir užtikrinti, kad jis visiškai atitiktų tarptautinius šios šalies įsipareigojimus ir taip pat konstituciją.

Turėtume tuo nesinaudoti kaip rinkimų galimybe mums čia, Europoje, o atrasti tai, ką mes galėtume perduoti savo kolegoms ir draugams Afganistane, siekdami įsitikinti, kad jie gali įvykdyti savo įsipareigojimus, kuriuos patys savanoriškai prisiėmė.

Šiuo atveju mes turime padėti prezidentui H. Karzajui ir Afganistano Vyriausybei persvarstyti šį įstatymą ir užtikrinti, kad jis atitiktų tarptautinius įsipareigojimus ir konstituciją. Tai mūsų dialogo dalis ir mes turime būti visiškai tikri, kad nebūtų priimta jokių priemonių, kuriomis būtų varžomos moterų teisės.

Aš visiškai sutinku su tuo, ką kaip tik pasakė Ana Maria Gomes. Bet būkime labai atsargūs, nes mums turint reikalų su visuomene, kuri buvo taip traumuojama, yra daug svarbiau tai, kaip mūsų mintys išgirstamos, negu tai, kaip mūsų mintys suprantamos. Šiuo klausimu būkime labai nuoseklūs ir paraginkime Komisiją ir Tarybą per visas mūsų pagalbos programas stengtis perduoti šią žinią Afganistano Vyriausybei ir valdžios institucijoms.

 
  
MPphoto
 

  Hélène Flautre, autorė. (FR) Gerb. pirmininke, galutinėje Durbano II peržiūros konferencijos, kurioje dalyvauja Afganistanas, deklaracijoje tik šiandien nuspręsta dėl neabejotinos būtinybės visų formų smurtą prieš moteris padaryti pagal įstatymą baudžiamą kaip kriminalinį nusikaltimą ir dėl bet kokio teisminio arsenalo, grindžiamo diskriminacija, įskaitant religinę diskriminaciją, pasmerkimo.

Afganistanas taip pat remia teisės aktus, kurie taikomi tiktai gyventojams šiitams, pagal kuriuos labai diskriminuojamos moterys santuokos, skyrybų, vaiko globos, palikimo ir teisės į švietimą srityse.

Tai dvelkia šizofrenija. Ką Afganistanas pasirašo Ženevoje, to negali atmesti Kabule. Dalyvaudamas Durbano II konferencijoje Afganistanas davė tvirtus pažadus panaikinti daugeriopą diskriminaciją. Dėl jo patikimumo būtina, kad dabar jis pradėtų imtis veiksmų.

Atsisakydami priimti šį įstatymą teisingumo ministras ir prezidentas pademonstruotų norą įpareigoti šalį laikytis savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje.

Vyrų ir moterų lygybė yra labai puoselėjama Afganistano konstitucijoje ir tarptautinėse konvencijose, kurių šalis yra Afganistanas. Valdžios institucijų pareiga jokiu būdu nepasiduoti ekstremizmui ir neatsitraukti. Galiausiai tai yra visuomenės ateitis, dėl kurios sprendžiama šio įstatymo projekte, ir Afganistano visuomenė jau pareiškė norą neatsisakyti šių diskusijų.

Moterys kovoja ir nusipelno visokeriopos savo šalies paramos ir apsaugos. Dabar valdžios institucijų eilė vykdyti savo įsipareigojimus ir pademonstruoti savo gebėjimą vykdant šiuos įsipareigojimus, o vietoje esančioms Europos civilinėms pajėgoms – palaikyti jas šiame ambicingame atkūrimo procese ir rodyti pavyzdį.

Nepamirškime, kad mūsų armijų vykdomi smurto aktai ir faktas, kad karas stumia Afganistaną į skurdą, tiesiog didina ekstremistų gretas.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, autorius. (NL) Gerb. pirmininke, pateikti du argumentai dėl užsienio kariuomenės buvimo Afganistane.

Pirmasis argumentas – už Afganistano ribų esančio pasaulio savigyna. Nuo 2001 m. Jungtinės Valstijos gyveno baimindamosi naujų katastrofų, jeigu Al-Qaida pasinaudotų Afganistano teritorija tam, kad dar kartą galėtų surengti atakas. Šiuo atveju kalbama apie savus kitų valstybių interesus. Šis tikslas didžia dalimi buvo pasiektas.

Tačiau antrasis argumentas yra susijęs su Afganistano žmonių padėtimi. Buvo siekiama išvaduoti juos iš prievartos ir atsilikimo. Argumentas susijęs su spaudos laisve, religinių mažumų teisėmis, asmeninėmis laisvėmis ir visų pirma su lygių moterų teisių apsauga. Daug metų tarptautinėse naujienose vyravo istorijos apie tai, kad mergaitės vėl eina į mokyklą, moterims nebereikia nešioti šydo, jos dabar gali gyventi kaip lygios pilietės, nepriklausomos nuo savo vyrų, ir vis daugiau moterų įsitraukia į politikos pasaulį. Invazija panaši į feministinį projektą.

Tuo tarpu mes galime pastebėti, kad įvykiai Afganistane daugiau ar mažiau parodo įvykius Čečėnijoje. Abiem šalims vadovavo fundamentalistinės islamo grupuotės – maždaug tam aplinkinio pasaulio jėgos abiem atvejais norėjo padaryti galą. Abiem atvejais buvo formuojami siaubingi aljansai (vieną formavo amerikiečiai, o kitą – rusai) ir tai reiškia, kad siekiant kontroliuoti tam tikras islamo fundamentalistų grupuotes buvo sudaryti susitarimai su kitais islamo fundamentalistais. Rezultatas tas, kad laisvės siekimas, kuris buvo svarbi įsiveržimą pateisinanti priežastis, vykstant procesui buvo paaukota.

Afganistane moterys vis labiau ir labiau stumiamos į padėtį, kurioje jos buvo valdant Talibano režimui. Mergaitės neina į mokyklą, o moterys dingsta iš politinės arenos. Dabar ten netgi yra toks įstatymas, kuriuo ginama vyrų teisė į lytinį pasitenkinimą be jokios suinteresuotų moterų žodžio teisės. Tai tolygu prievartavimui. Tuo tarpu žurnalistams valstybė dabar taip pat grasina mirties bausme. Tai tikra aklavietė. Šiomis aplinkybėmis Europa turėtų atsisakyti toliau teikti kokią nors paramą.

 
  
MPphoto
 

  Marco Cappato, autorius. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tarptautinėje bendruomenėje mes, be abejo, labai rizikuojame dėl savo patiklumo įvykių Afganistane atžvilgiu. Mano politinės partijos lyderę Emmą Bonino Talibanas suėmė vien tik už jos, kaip Europos Komisijos narės, dalyvavimą ir ji buvo laikoma sulaikyta keletą valandų būtent dėl dalyvavimo ginant moterų teises.

Nepaisant susiskaldymo ir skirtingų nuomonių ginkluotos intervencijos klausimu, taip pat nepaisant pasirinktų pozicijų, negalima leisti, kad taip blogėtų padėtis dėl moterų teisių.

Prieš šešerius metus mes, Nesmurtinė radikalų partija, organizavome pasyvų pasipriešinimą – nesmurtinius pasaulio veiksmus, palaikančius moterų buvimą tarp Afganistano Vyriausybės ministrų. Šiandien reikia naujos tarptautinės bendruomenės mobilizacijos siekiant užtikrinti, kad ne tik būtų ginamos moterų teisės, bet ir moterys visateisiškai dalyvautų veikloje aukščiausiu politiniu ir instituciniu lygiu.

Mums reikia aiškiai reikalauti, kad bet koks bendradarbiavimas, kurį mes palaikome su Afganistano Vyriausybe, priklausytų ne tik nuo protingumo ir atsargumo, kurio reikalaujama bet kuriuo atveju, bet ir nuo valios tvirtumo, nes būtų tikrai klaidinga manyti, kad tam tikra realistinė politika fundamentalistinių partijų atžvilgiu ateityje galėtų užbaigti taikos kūrimą Afganistane ir taip pat mūsų miestuose ir šalyse.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt, PPE-DE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, prieš trisdešimt metų, 1979 m. rudenį, šis Parlamentas priėmė pirmąją skubią rezoliuciją dėl Afganistano, kurios autorius buvo Otto von Habsburg, su kuriuo tuo metu dirbau. Ji buvo susijusi su perspėjimu apie gresiantį sovietų įsiveržimą į Afganistaną, kuris iš tikrųjų įvyko po kelių mėnesių.

Nuo to laiko šios šalies istorija mena pasibaisėtinas kančias, todėl privalome paklausti savęs: kas yra Afganistanas? Pirma, daugeliu atžvilgių jis yra labai sena gentinė bendruomenė, kurios mes negalime vienu šūviu katapultuoti į XXI amžių. Antra, tai šalis, teikianti didelę reikšmę savo nepriklausomybei, kurią milžiniškomis pastangomis gynė nuo Britanijos ir Rusijos imperializmo. Trečia, tai šalis, kuri daug iškentėjo XX amžiuje ir dėl gana abejotinos Vakarų valstybių intervencijos – tai aš sakau visiškai atvirai – ir kurios šiuo metu padėtis tokia, kad turi prezidentą, kurio daug gyventojų nelaiko savu.

Tai labai kebli ir nevienareikšmiška situacija. Siekdamas užtikrinti, kad nebūčiau neteisingai suprastas, sakau, kad Marco Cappato žino, kad aš nesu vienas iš vadinamųjų politikų realistų – tačiau kai kalbama apie žmogaus teises, esu nepasirengęs kompromisui. Mes turime be kompromisų priešintis šiam įstatymui ir moterų priespaudai. Tačiau mes turime toliau elgtis taip, kad pasiektume tikslą ir nesudarytume įspūdžio, jog tai yra išorės pasaulio kontrolės forma. Todėl mes turime ieškoti bendrininkų šioje daugiatautėje Afganistano visuomenėje ir laipsniškai joje kurti šiuolaikinę visuomenę.

Tai reiškia, kad mes turime greičiau remti politinę Afganistano koncepciją nei išimtinai karinį sprendimą, kaip buvo daroma iki šiol. Todėl įstatymą reikia persvarstyti. Šiuo klausimu visiškai nenorime eiti į kompromisą, nes labai daug mokame šiai šaliai, kurioje turime dislokuotą kariuomenę. Tačiau mes tai turime daryti tokiu būdu, kad būtų atsižvelgiama į afganistaniečius, į jų orumą, ir kaip svarbiausias šio kurso prioritetas turi būti pabrėžiamas – nori to kai kurie žmonės ar nenori – moterų orumas.

 
  
MPphoto
 

  Lissy Gröner, PSE frakcijos vardu. (DE) Gerb. pirmininke, atsižvelgdamas į šiitų šeimos įstatymo, kuris rodo Afganistane rodomą panieką moterims, pasirašymą, raginu Komisiją dar kartą suteikti moterų teisėms svarbiausią vietą Afganistano strategijoje.

2002 m. Europos Parlamento socialistų frakcija pasiuntė mano vadovaujamą delegaciją į Afganistaną siekdama užtikrinti, kad moterys nebūtų nušalintos nuo šalies atstatymo. Mes vedėme derybas su Prezidentu H. Karzajumi, daugeliu vyriausybės atstovų, moterų ir žmogaus teisių organizacijomis ir buvome labai padrąsinti. Pabudimas, reiškiantis daugiau saugumo, stabilumo ir gerovės užtikrinimo moterims, įskaitant nenešiojančioms burkų, prasme, atrodė turėtų būti pasiekiamas. Po Talibano viešpatavimo moterims buvo atverta sveikatos sistema, švietimas, mokymas ir galimybė užsidirbti pragyvenimui. Didžiausias pasaulyje vaikų mirtingumo rodiklis atrodė turės sumažėti. Mūsų intervencijos dėka į naują konstituciją buvo įtraukta 25 % moterų kvota pirmajam parlamentui, kuris turi turėjo būti renkamas, ir apytikriai keturi milijonai pabėgėlių galėtų būti sugrąžinti į karo nuniokotą šalį.

Tačiau, deja, labai mažai kas įvyko per paskutiniuosius penkerius metus. Atrodė, kad praslinko visiškai nepastebėti moterų teisių organizacijų, pavyzdžiui, medica mondiale, įspėjimai, kad turi būti nutrauktas smurtas, o balandžio pradžioje radikalusis islamo Talibanas Kandahare nužudė Vokietijos ir Afganistano moterų teisių kampanijos dalyvę Sitarą Achikzai. Mes buvo priversti tirti ir nustatėme, kad buvo nušautos ir kitos moterys, pavyzdžiui, aukščiausio rango policijos pareigūnės. Mes negalime nekreipti dėmesio, stebėti, kaip tai vyksta ir nieko nedaryti. Pilietinis pabudimas yra rimtas signalas. Mes turime užkirsti kelią šiam naujam šiitų šeimos įstatymui.

Europos Parlamento rezoliucijoje turi būti garsiai ir aiškiai pareikšta, kad įstatymą reikia atmesti. Jeigu tai nepavyks ir nebus paisoma moterų teisių, turi kilti pavojus tarptautinei Afganistanui teikiamai paramai. Būtina suvokti, kad reikia įsitraukti į tarptautinę bendruomenę, kuri gerbia žmogaus teises, arba regresuoti į Talibano priespaudą. Tai turi būti garsiai ir aiškiai pasakyta H. Karzajui!

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska, UEN frakcijos vardu. (PL) Gerb. pirmininke, kalbant apie pakeitimus, įtrauktus į įstatymą, mane labiausiai trikdo tai, kad moterims buvo atimta teisė į medicininį gydymą. Tai draudimo išeiti iš namų be vyro leidimo ir taip pat draudimo tikrintis sveikatą rezultatas.

Afganistanas yra šalis, kurioje dėl daugelį metų vykstančio pilietinio karo ligoninių ir jų įrangos būklė yra katastrofiška. Priėjimas prie vandens užkirstas dėl išdėstytų sausumos minų. Higienos įgūdžiai ir žinios apie tai, kaip įveikti nedidelius negalavimus be medicinos pagalbos, neperduodami iš kartos į kartą, kaip būdavo tradiciškai. Motinos jaunoms moterims neperduoda informacijos, kad ir tokios, jog maudant kūdikį galima naudoti ramunėles dėl dezinfekuojamųjų savybių. Pernelyg dažnai motinos buvo tiesiog žudomos. Be šios dramatiškos padėties, trukdymas naudotis gydytojo arba sveikatos priežiūros paslaugomis galėtų turėti katastrofiškas pasekmes ištisai kartai. Turėtume stengtis spręsti šią problemą nepaisydami kultūrų skirtumų.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder, IND/DEM frakcijos vardu. (NL) Mano šalyje mėgstamas posakis, kad popierius gali palaukti, rodo didžiulį skirtumą tarp, viena vertus, aukštų idealų ir, kita vertus, kasdienės tikrovės. Kai mes taikome šį posakį moterų teisėms Afganistane, mums ilgam iškyla sukrečiantis vaizdas.

Bendra rezoliucija tinkama tam, kad būtų galima atkreipti dėmesį į Afganistano konstituciją ir Kabulo ratifikuotus tarptautinius susitarimus, kuriuose visuose tvirtinama apie lygias vyrų ir moterų teises ir lyčių lygybę prieš įstatymą. Tačiau reali Afganistano moterų padėtis byloja ką kitą. Apibendrinant Afganistano moterų padėtį apytikriai galima apibrėžti 12 trumpų punktų: 44 metų vidutinė gyvenimo trukmė; didelis mirtingumo rodiklis gimdymo metu (1 600 per 100 000 gimdymų); tik 14 % iš visų vyresnių nei 15 metų amžiaus moterų gali skaityti; žemas statusas, nes moterys yra vyrų nuosavybė; dažni ir vis dažnėjantys grasinimai ir bauginimas visuomeninį vaidmenį atliekančioms moterims, įskaitant žmogžudystes; beveik jokios Afganistano moterų organizacijų apsaugos iš vietos valdžios institucijų arba užsienio kariuomenių pusės nuo prieš jas nukreiptų atakų; būtent šeima dažniausiai sprendžia, ar mergaitės gali įgyti išsilavinimą; nuolatinės atakos prieš mergaičių mokyklas – pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio mėn. Kandaharo mieste buvo sužalotos aštuonios moksleivės ir keturios mokytojos, kai talibai purškė rūgštį į jų veidus; nuolatinė smurto grėsmė tiek būnant santuokoje, tiek ir ne santuokoje; apytikriai 57 % mergaičių apvesdinamos iki 16-ojo gimtadienio; beveik nepranešama apie prieš moteris padarytus nusikaltimus baiminantis šeimos, genties, kaltininkų arba net policijos keršto aktų; Afganistano moterų savęs žalojimas ir netgi savižudybės dėl beviltiškos padėties.

Šis slegiantis Afganistano moterų padėties vaizdas, kuris atskleidžiamas tik paviršutiniškai, išryškina svarbiausią poreikį Afganistano moterų teisinio statuso popierinę tikrovę paversti ne tik nacionaliniu ir tarptautiniu, bet ir Europos politiniu prioritetu.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, nauju Afganistano įstatymu, kuriuo iš esmės įteisinamas šiičių moterų prievartavimas santuokoje ir taip pat vaikų vedybos, grasinama šalį sugrąžinti į viduramžišką Talibano valdymo epochą. Tikrai dėl šio įstatymo sunkiau atskirti laikmečio ir žmogaus teisių prasme išrinktąją Afganistano Vyriausybę nuo Talibano teroristų, su kuriais ji kovoja.

Be to, dėl šio įstatymo tampa sunkiau pateisinti didžiulę tarptautinės bendruomenės karinę ir finansinę pagalbą, teikiamą Afganistanui. Jaučiuosi labai nepatogiai galvodamas apie savo šalies, Jungtinės Karalystės, kareivius, mirštančius, kad apgintų vyriausybę, kuri pernelyg labai pataikauja ekstremistinėms ir tamsuoliškoms nuotaikoms.

Savo garbei prezidentas H. Karzajus pasakė, kad šis įstatymas bus atšauktas, tačiau prireikė nemažo tarptautinio spaudimo, įskaitant šią mūsų Parlamento rezoliuciją, kad pereitume į šį etapą. Be to, šio įstatymo atšaukimas neturėtų maskuoti fakto, kad moterys Afganistane toliau kasdien kenčia dėl išsilavinimo stokos, neteisingumo ir diskriminacijos. Dar reikia nueiti ilgą kelią siekiant priartinti Afganistaną prie šiuolaikinio pasaulio, stengiantis, kad būtų laikomasi privalomų tarptautinių įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (PSE). (PL) Gerb. pirmininke, nepaisant to, kad Afganistanas yra konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims signataras ir kad prezidento H. Karzajaus Vyriausybė išleido įsaką dėl abiejų lyčių lygybės prieš įstatymą ir garantavo moterims ketvirtadalį vietų Afganistano parlamente, Afganistano moterys iki šiol savo šalyje laikomos antrarūšėmis pilietėmis.

Daugeliui Afganistano fundamentalistų moters vieta yra namuose, o ne mokykloje arba darbe. To pavyzdys yra neseniai abiejų Afganistano parlamento rūmų priimtas ir prezidento pasirašytas įstatymas, kuriame teigiama, kad tik turėdamos savo vyrų arba tėvų leidimą moterys turi teisę išeiti iš namų, studijuoti, teikti prašymą priimti į darbą arba naudotis medicinine priežiūra. Be to, įstatyme teisinė vaikų globa suteikiama tik tėvams ir seneliams. Laimei, šis įstatymas dar neįsigaliojo. Šis įstatymo projektas dėl daugybės protestų tiek Afganistane, tiek užsienyje, grąžintas Afganistano teisingumo ministerijai siekiant patikrinti, ar jis neprieštarauja Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims.

Europos Parlamentas turėtų griežtai pareikalauti, kad Afganistano valdžios institucijos atšauktų šį įstatymą, kuris, be abejonės, prieštarauja konvencijai dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo. Be to, mes turėtume pateikti aiškų reikalavimą Afganistano teisingumo ministerijai, kad ji panaikintų visus kitus įstatymus, kuriuose diskriminuojamos moterys. Europos Sąjunga, kaip bendruomenė, turi parodyti paramą visiems žmonėms, kurie kovoja už moterų teises Afganistane, kad neleistume sugriauti visko, kas iki šiol buvo pasiekta šioje srityje.

 
  
MPphoto
 

  Anna Záborská (PPE-DE). – (SK) Aš norėčiau pareikšti nuoširdžią padėką pirmininkui Hansui-Gertui Pötteringui už tai, kad sutinka su mano reikalavimu ir priskiria šį klausimą prie skubių šios sesijos rezoliucijų.

Orumas yra būdinga moters asmenybės savybė. Jis turi būti gerbiamas partnerių santykiuose ir šeimoje, ir visos visuomenės turėtų skatinti įsisąmoninti tai. Jauna moteris turi turėti galimybę laisvai ir savarankiškai priimti sprendimus. Mes negalime pritarti dabartinei padėčiai Afganistane. Moterų diskriminacija yra pagrindinių žmogaus teisių pažeidimas, žeminantis moteris ir naikinantis jų individualybę.

Mūsų politika turi būti abstrakti, bet ambicinga. Mes negalime, viena vertus, prezidentui H. Karzajui leisti pasisakyti Europos Parlamente, ir, kita vertus, sutikti su tuo, kad šioje šalyje būtų priimami pagrindines žmogaus teises pažeidžiantys įstatymai.

 
  
MPphoto
 

  Corina Creţu (PSE) . – (RO) Žinoma, mus visus liečia tai, kad Afganistane ketinama leisti įsigalioti įstatymui, kuris šeimoje ir visuomenėje pateisina diskriminacinį ir žeminantį požiūrį į moteris. Šis aktas akivaizdžiai prieštarauja darbotvarkei, kurią remiame Afganistane, tuo labiau, kad dauguma NATO šalių paskelbė, kad ketina išplėsti savo dalyvavimą stengdamosi užtikrinti stabilumą Afganistane. Tarptautinės bendruomenės dalyvavimo šioje šalyje karinis aspektas tikrai svarbus ir galbūt netgi lemiamas, bet šis dalyvavimas skirtas ne tik taikai ir investicijoms į infrastruktūrą užtikrinti, bet ir daug sudėtingesniam projektui – Afganistano visuomenei tapti šiuolaikiškesne.

Kam mes statome mokyklas, jeigu Afganistano mergaitės diskriminuojamos ir joms nesuteikiama teisės į išsilavinimą? Žinoma, niekas nemano, kad Afganistano visuomenė turėtų būti Vakarų visuomenių kopija, bet mes negalime leisti sau nepastebėti piktnaudžiavimų ir žmogaus teisių pažeidimų vietos kultūrinių tapatumų vardu. Todėl manau, kad būtent Europos institucijų pareiga perduoti stiprų signalą prezidentui…

(Pirmininkas nutraukė kalbėjusiąją)

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE-DE). - (DE) Gerb. pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, Afganistanas išgyveno sunkią istoriją. Aš manau, kad šioje šalyje šeimos visų pirma labai tvirtai laikosi išvien ir kad šeimos moteris turi svarbų vaidmenį. Todėl labai svarbu visų pirma skatinti ekonomikos plėtrą ir ypač remti mažąsias ir vidutines įmones.

Žinoma, taip pat reikalinga šiuolaikinė infrastruktūra, kad būtų galima sudaryti sąlygas šaliai geriau vystytis. Aš manau, kad kaip tik infrastruktūros projektai galėtų padėti formuoti geresnį vienas kito supratimą šioje šalyje, o informacinės ir ryšių technologijos čia galėtų iš lėto padėti prasiskverbti kitokiai pasaulio nuomonei, tuo pat metu išsaugant šalies identitetą.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (FR) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, teisės aktai dėl žmogaus teisių Afganistano šiitų bendruomenei teisėtai susilaukė didelio dėmesio.

Mes atidžiai stebime politines tendencijas vietoje savo delegacijos dėka ir kartu su Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu ir valstybių narių įgaliotiniais.

Mes, žinoma, gerbiame Afganistano teisėkūros proceso savarankiškumą, ypač atsižvelgiant į Konstituciją, kurioje pagal 131 straipsnį iš tikrųjų nenumatoma tik šiitų bendruomenei skirtų teisės aktų galimybė. Vis dėlto mes kartu su savo partneriais palaikėme požiūrį, nukreiptą į tam tikrus šio įstatymo, kuris vargu ar yra suderinamas su Afganistano konstitucija arba tarptautiniais Afganistano Vyriausybės pasirašytais įstatymais, straipsnius.

Todėl balandžio 12 d. Europos Sąjunga pareiškė protestą Afganistano Vyriausybei. Šiame proteste mes konkrečiai priminėme Vyriausybei apie jos įsipareigojimus tarptautinių konvencijų dėl civilinių ir politinių teisių, moterų diskriminacijos ir vaikų teisių.

Mes atkreipėme dėmesį, kad siūlomas teisės aktas daugeliu atvejų neleistų moterims visiškai naudotis savo teisėmis ir sąžiningai dalyvauti Afganistano visuomenės ekonominiame, socialiniame, kultūriniame, civiliniame ir politiniame gyvenime.

Panašu, kad tarptautinė reakcija ir Afganistano pilietinės visuomenės reakcija prisidėjo prie Afganistano Vyriausybės sprendimo grąžinti teisės aktą į Teisingumo ministeriją bendrai peržiūrai, kuri visų pirma orientuojama į Afganistano įsipareigojimus tarptautinės teisės prasme. Savaime suprantama, kad ši peržiūra bus vykdoma vien tik pagal Afganistano Vyriausybės įgaliojimą. Įvertinus šios šalies politines prielaidas svarbu, kad jos Vyriausybė iki galo prisiimtų atsakomybę pagal teisėkūros ir institucinį procesą.

Mes ketiname labai atidžiai stebėti šią peržiūrą kartu su tarptautiniais partneriais ir atsižvelgdami į mūsų paramos teisminio sektoriaus institucinę reformą.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks šiandien 12.00 val.

Pareiškimai raštu (142 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Toomas Savi (ALDE), raštu. Gerb. pirmininke, kiekvienas žmogus turi teisę į žmonišką gyvenimą, reiškiantį, kad asmuo neturėtų būti diskriminuojamas jokiu pagrindu, įskaitant lyties. Deja, žmogaus teisės, kurioms mums, europiečiams, yra įprastos, labai dažnai pažeidinėjamos įvairiose pasaulio šalyse.

Nuo Talibano nuvertimo laikų padėtis Afganistane pagerėjo, tačiau tikrovėje žmogaus teisių srityje nebuvo daug pozityvių pokyčių. Nuolatiniai prieš moteris nukreipti pažeidimai yra visiškai nepriimtini, todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga taikytų spaudimą Afganistano Vyriausybei, kad būtų galima perimti padėties kontrolę. Dar labiau piktinantis faktas nei keli prieštaringi įstatymai, susiję su vyrų ir moterų lygybe, yra tas, kad pačioje Afganistano visuomenėje vyrai iki šiol labai dažnai laikomi aukštesnės padėties nei moterys. Todėl Europos Sąjunga turi remti sąmoningumo ugdymo kampanijas, kuriose propaguojama lyčių lygybė ir žmogaus teisės.

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika