Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2581(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B6-0248/2009

Debatai :

PV 24/04/2009 - 5.3
CRE 24/04/2009 - 5.3

Balsavimas :

PV 24/04/2009 - 7.3
CRE 24/04/2009 - 7.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0311

Posėdžio stenograma
Penktadienis, 2009 m. balandžio 24 d. - Strasbūras Tekstas OL

5.3. Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinė situacija
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. − Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl Ašrafo stovyklos gyventojų humanitarinės situacijos(1).

 
  
MPphoto
 

  Ana Maria Gomes, autorė. Gerb. pirmininke, kai kurie dalyvaujantieji šioje posėdžių salėje nori pristatyti liaudies Mujahedin organizacijos narius kaip didvyrius arba tipišką alternatyvą Irano režimui. Jie nėra nei vieni, nei kiti.

Per keliones į Iraką girdėjau kurdų, sunitų, šiitų, krikščionių, turkmėnų lyderių ir kitų nepasitenkinimą dėl liaudies Mujahedin organizacijos vaidmens, kuri buvo kaip Saddamo Husseino 1988 m. Ašrafo kampanijos, pasibaigusios tokiomis žudynėmis, kaip Halabjos, priemonė. Būtent tai taip pat mums patvirtino Irako delegacija, kuri buvo čia šią savaitę. Be to, ji patikino mus, kad Irako konstitucija įpareigoja Irako Vyriausybę visiškai užtikrinti žmogaus teises Ašrafo stovyklos gyventojams, kurie padedami JTVKP ir TRKK nori vykti į Iraną arba bet kokią kitą vietą, arba pasilikti šalyje kaip politiniai pabėgėliai, kurie tvirtai laikosi Irako įstatymų.

Mes turime suprasti Irako Vyriausybės nenorą leisti Ašrafo stovyklai toliau būti trukdžiu geriems kaimyniniams santykiams su Iranu. O dėl irakiečių – negalima norėti, kad Iranas išnyktų. Jis yra čia. Jis galingas kaimynas. Reikia pripažinti, kad liaudies Mujahedin organizacijos jau nėra teroristų sąraše, bet ji iki šiol laikosi neaiškaus kulto ir žiauriai elgiasi su tais savo nariais, kurie nori pasitraukti. Svarbiausia, kad Ašrafo stovyklos gyventojai yra žmonės, kurių teisės turi būti gerbiamos, nepaisant pačios organizacijos likimo arba jos praeities. Į juos turėtų būti atsižvelgiama pagal 1951 m. konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir nei vienas iš jų – kartoju, nei vienas – neturėtų būti verčiamas grįžti į Iraną.

Bet supraskime vieną dalyką. Ši rezoliucija yra ne apie Irano režimą, kuris dešimtmečiais laiko priespaudoje savo žmones, blogai valdo šalį ir destabilizuoja Artimuosius Rytus. Bet kas, kas atiduoda savo balsus už PSE ir Žaliųjų frakcijos pakeitimus, kuriais siekiama subalansuoti šios rezoliucijos toną, kaip balsus už Irano režimą, arba nesąžiningai argumentuoja, arba tiesiog išnaudojo argumentus.

Mūsų pakeitimų dvasia labai paprasta. Mes norime pateikti visą žmogaus teisių pažeidimų – ir Ašrafo stovykloje, ir aplink ją esančių grėsmių – vaizdą. Pavyzdžiui, mes reikalaujame, kad visiems Ašrafo stovyklos gyventojams būtų leidžiama pasikalbėti su TRKK ir JTVKP neutralioje vietoje ir nedalyvaujant liaudies Mujahedin pareigūnams, kad būtų galima suprasti tikruosius jų norus. Be to, mes raginame Mujahedin vadovybę liautis kontroliuoti Ašrafo stovyklos gyventojų gyvenimą – būtent jiems neleidžiant palikti stovyklos. Svarbiausia mes reiškiame susirūpinimą dėl pateikiamos informacijos apie psichinio ir fizinio manipuliavimo praktiką ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus dėl kulto. Trumpai tariant, kalbama apie Ašrafo stovyklos gyventojų žmogaus teises. Nepamirškime šių žmonių teisių, kai balsuojame.

 
  
MPphoto
 

  Alejo Vidal-Quadras, autorius. Gerb. pirmininke, šįryt balsuosime dėl bendro pasiūlymo dėl bendrai keturių politinių frakcijų pasirašytos rezoliucijos dėl Irake esančios Ašrafo pabėgėlių stovyklos padėties. Trys tūkstančiai penki šimtai vyrų ir moterų iraniečių, demokratinio pasipriešinimo fundamentalistiniam Irano režimui narių, čia gyvena visiškai neginami. Paskutines kelias savaites jiems darė spaudimą ir ieškojo priekabių Irako Vyriausybės grupuotė, veikiama Irano režimo, todėl yra didelė tikimybė, kad bet kuriuo momentu gali įvykti tragedija, kuri prilygtų toms tragedijoms, kurių liudininkai ne taip seniai buvome Balkanuose.

Mes visi prisimename Srebrenicą. Todėl neturiu jokių abejonių, kad nei vienas šioje posėdžių salėje esantis Parlamento narys nenori antros Srebrenicos Irake. Į mūsų pasiūlymą dėl rezoliucijos įeina raginimas įspėti viešąją nuomonę visame pasaulyje anksčiau, negu įvyks nelaimė. Deja, kai kurie kolegos pateikė pakeitimus, kurie galėtų padidinti pavojų Ašrafo stovyklos gyventojams ir suteikti Irano režimui ir jo parankiniams Irake argumentų žudyti.

Neseniai pats lankiausi stovykloje. Todėl galiu patikinti jus, kad įtarimai dėl pateiktų pakeitimų yra visiškai nepagrįsti. Ašrafo gyventojai joje būna savanoriškai. Jie gali laisvai išvykti kada tik nori, ir gyvena palaikydami puikius draugiškus santykius su regiono gyventojais irakiečiais. Mūsų pasiūlymu siekiama apsaugoti šiuos žmones. Niekas turbūt nesuprastų – tačiau, jeigu šie pakeitimai būtų priimti, pasiūlymo rezultatas būtų kaip tik priešingas.

Kolegos, tai nėra politinis klausimas – jis yra išimtinai humanitarinis ir labai skubus. Aš maldauju jus balsuoti prieš visus pakeitimus, pateiktus dėl šių keturių frakcijų palaikomo bendro pasiūlymo, ir palaikyti pasiūlymą, nes dėl jo susitarė šios keturios frakcijos, kurių politinės pozicijos labai skiriasi. Daugelio nekaltų ir niekam netrukdančių žmonių gyvenimas priklauso nuo jūsų balsavimo. Neapvilkime jų.

 
  
MPphoto
 

  Angelika Beer, autorė. (DE) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mano frakcija nepasirašė šios rezoliucijos. Todėl mes balsuosime už ją tik su sąlyga, jeigu bus priimti pakeitimai, kuriuos pateikiau kartu su autore Ana Maria Gomes Europos Parlamento socialistų frakcijos ir Žaliųjų frakcijos (Europos laisvojo aljanso) vardu.

Tai susiję su ginču dėl Mujahedin arba MKO. Tai nėra demokratinė opozicija. Aš norėčiau pasakyti keletą dalykų apie ją. MKO yra išsigimusi organizacija, prilygstanti religinei sektai, ir žiauriai engianti savo narius, taip pat gyvenančius stovykloje. Naudojamas psichologinis ir fizinis spaudimas siekiant priversti narius likti stovykloje. Tie, kurie atsisako, su jais nutraukiami santykiai, jie verčiami išsiskirti, o jų vaikai atimami – tai viena iš žvėriškiausių smurto priemonių.

MKO visiškai izoliavo visus MKO narius, kurie gyvena stovykloje ir už stovyklos ribų. Draudžiama bet kokiais būdais naudotis tarptautine spauda arba žiniasklaida. Visi JAV vedami pokalbiai vyko dalyvaujant MKO kadriniams darbuotojams. Tai reiškia, kad žmonės negalėjo kalbėti apie savo tikrąsias problemas ir rūpesčius.

Praeityje MKO nariai iš šiaurinės Irako dalies buvo perduodami Saddamo Husseino šalininkams, gėdingai kankinami ir žudomi Abu Greib stovykloje. Yra vos keli pavyzdžiai ir paaiškinimai dėl bendrų pakeitimų, kuriuos raginu jus palaikyti. Bet kas, kas atmeta juos – ir noriu pasakyti tai labai aiškiai – ir bet kas, kuris priima nepakeistą dabartinį rezoliucijos tekstą, balsuoja už leidimą MKO vykdyti smurto politiką stovykloje, kurią ji kontroliuoja. Tuomet jūs taip pat būsite iš dalies atsakingi už tai, ką MKO šiuo metu grasina padaryti, t. y. jeigu stovykla bus panaikinta padedant tarptautinei priežiūrai, ji paragins joje esančius savo narius susideginti. Tai aiškiai prieštarauja tam, ką mes norime padaryti. Todėl raginu jus balsuoti už pakeitimus, kuriuos pateikė PSE ir mano frakcija.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, autorius. Gerb. pirmininke, 30 metų Iraną valdė teokratinė diktatūra. Ta diktatūra gyventojus ne tik verčia gyventi pagal jos religinius standartus, bet ir siekia nužudyti visus, kurie nepaklūsta šiai sistemai. To pasekmė – daug iraniečių turi gyventi tremtyje – ne tik Europoje, bet ir kaimyninėse šalyse.

Po anglų ir amerikiečių karinės invazijos į Iraką čia tremtyje gyvenantys iraniečiai gavo apsaugos garantiją iš Irano. Dabar užsienio kariuomenės rengiasi pasitraukti iš Irako. Aš palaikau šį pasitraukimą. Tačiau galėtų būti nenumatytų pasekmių – teokratinis Irano režimas gali pasinaudoti galimybe atakuoti opoziciją už savo teritorijos ribų. Jis siekia deportuoti šiuos žmones į Iraną, kad juos galėtų nužudyti. Irako viduje yra stiprus solidarumas su tremtyje esančiais iraniečiais. Tačiau Irano įtaka Irake padidėjo, nes dauguma Irako gyventojų taip pat yra musulmonai šiitai.

Klausimais raštu aš atkreipiau Tarybos dėmesį į 3 400 žmonių, gyvenančių Ašrafo stovykloje, padėtį. Vienintelis gautas atsakymas – Taryba nesvarstė šio klausimo. Šiandien svarstome labai svarbią skubią rezoliuciją dėl Ašrafo stovyklos. Dviejose ankstesnėse 2007 ir 2008 m. rezoliucijose mūsų Parlamentas patvirtino teisinį Ašrafo gyventojų statusą pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją. Šiandien mūsų Parlamentas atkreipia ypatingą dėmesį į dabartinę situaciją priimdamas rezoliuciją tik dėl Ašrafo. Šis dokumentas – bendras daugumos politinių frakcijų priimtas dokumentas. Jis yra subalansuotas. Juo norima pasiųsti stiprų signalą Irako Vyriausybei, kad dėl Irano mulų daromo spaudimo negalima pažeidinėti šių 3 400 Ašrafe gyvenančių žmonių, įskaitant 1 000 moterų, teisių.

Taigi, mes turime pasiųsti bendrą žinią be pakeitimų, kurie sugadintų ir susilpnintų rezoliuciją, apimančią tik humanitarines Ašrafo gyventojų problemas. Mes turime vengti galutiniame rezoliucijos tekste daryti bet kokius pakeitimus, kurie komplikuotų padėtį arba keltų grėsmę šių negalinčių apsiginti žmonių gyvybei.

JAV karinės pajėgos savo 2003 m. invazijos pradžioje bombardavo Ašrafo gyventojus. Vėliau juos JAV tikrino. Irako Vyriausybė taip pat tikrino visus Ašrafo gyventojus – tai vyko šių metų balandžio mėn. Su kiekvienu iš jų buvo kalbamasi už Ašrafo ribų. Jie buvo drąsinami ir raginami palikti stovyklą arba vykti į Iraną. Tik šeši iš jų sutiko išvykti – šeši iš 3 000 žmonių! Taigi, mes turime atsižvelgti į jų apsisprendimą.

 
  
MPphoto
 

  Mogens Camre, autorius. Gerb. pirmininke, padėtis Ašrafo stovykloje, kuri yra namai 3 500 pagrindinės demokratinės Irano opozicijos, Irano liaudies Mujahidin (PMOI), nariams nemažai laiko kėlė susirūpinimą ir buvo keleto paskutiniais metais šiame Parlamente priimtų rezoliucijų klausimas. Kartu su keturių šio Parlamento narių delegacija praėjusių metų spalio mėn. lankiausi Ašrafo stovykloje ir joje susitikau su Amerikos, Irako JT pareigūnais. Jie sustiprino mūsų nerimą dėl teisinio Ašrafo gyventojų statuso, nes šių metų pradžioje jų saugumo klausimas iš Amerikos kariuomenės buvo perduotas spręsti Irako ginkluotosioms pajėgoms.

Nuo to laiko turėjome daug blogesnę padėtį. Irako vyriausiasis lyderis oficialiame vasario mėn. pabaigoje paskelbtame pranešime pakvietė Irako prezidentą apsilankyti su vizitu siekiant įgyvendinti abipusį susitarimą uždaryti Ašrafo stovyklą ir ištremti visus jos gyventojus iš Irako.

Nuo to laiko Irako ginkluotosios pajėgos pradėjo stovyklos apsiaustį. Irako kariuomenė neleido įeiti į stovyklą Ašrafo gyventojų šeimoms, parlamentinėms delegacijoms, žmogaus teisių organizacijoms, teisininkams, žurnalistams ir netgi gydytojams, taip pat į Ašrafą neįleidžia daug logistinių medžiagų.

Todėl Parlamentas suprato, kad šiame etape iš tikrųjų būtina imtis šio klausimo skubos tvarka. Tuo metu mes dirbome kartu su visomis frakcijomis ir parengėme gerai subalansuotą bendrąjį dokumentą, kuriame atkreipiamas dėmesys į visas problemas šiuo klausimu ir tarptautinės institucijos raginamos pasirūpinti ilgalaikiu teisiniu Ašrafo gyventojų statusu.

Deja, yra keletas pakeitimų, kuriuos pateikė keletas Teherano požiūrio reiškėjų, tikinčių Teherano sakomu melu. Manau, kad mes turėtume aiškiai suprasti, kad tokie pakeitimai prieštarauja Ašrafo gyventojų saugumui. Todėl mes turėtume balsuoti prieš juos. Raginame visus kolegas likti ištikimus bendram tekstui ir atmesti bet kokius pakeitimus.

 
  
MPphoto
 

  Marco Cappato, autorius. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, mes kalbame apie vadinamąją stovyklą, kuri iš esmės yra mažas miestelis žmonėms, sudėjusiems savo ginklus remiantis sunkiu politiniu sprendimu, t. y. žmonėms, kurie iš esmės patikėjo savo gynybą tarptautinei bendruomenei. Priežastis, kodėl šiandien mes diskutuojame šiuo klausimu pagal skubią procedūrą, yra pavojus, kad šie žmonės gali būti masiškai deportuojami ir kartą ir visiems laikams pasikėsinta į jų teises Irano režimo atžvilgiu.

Žinoma, gali kilti klausimų dėl demokratijos lygio ir masto jų Irano liaudies Mujahedin organizacijoje, bet tai nėra šios diskusijos, kurią turime surengti, klausimas ir nėra priežastis, dėl kurios mes prašome taikyti skubią procedūrą. Priežastis, dėl kurios mes reikalavome taikyti skubią procedūrą – siekimas neleisti atakuoti viso šio mažo miestelio, atimti jo gyventojų pagrindinių teisių ir atiduoti juos į Irano diktatūros rankas.

Todėl pakeitimais, kurie buvo pateikti, gali būti tiesiog siekiama sukelti sąmyšį dėl šios žinios akivaizdaus skubumo ir būtinumo. Todėl tikiuosi, kad jie nebus priimti.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam, PPE-DE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, šiandien mes esame čia tam, kad neleistume įvykti galbūt didelio masto žmonių tragedijai.

Beveik 4 000 žmonių, Irano opozicijos atstovų, gresia neišvengiamas pavojus būti Irako valdžios institucijų deportuotiems atgal į Iraną, kurio režimas jau įvykdė mirties nuosprendį daugiau nei 22 000 jų draugų. Tarp kitko, būtent šie žmonės atskleidė slaptą Teherano branduolinę programą ir taikiomis priemonėmis priešinasi terorizmą eksportuojančiam režimui.

Tai atitinka Irako Vyriausybės, taip pat JAV administracijos demokratinio patikimumo interesus. Pastaroji suteikė jiems saugomų asmenų statusą siekdama saugoti jų gyvybes, gerbti jų laisvą valią ir orumą bei užtikrinti saugią ateitį pagal tarptautinę teisę. Bet pirmiausia mes raginame Irako Vyriausybę nutraukti Ašrafo stovyklos blokadą.

 
  
MPphoto
 

  Nicholson of Winterbourne, ALDE frakcijos vardu. Gerb. pirmininke, manau, kad mano geras draugas Alejo Vidal-Quadras ir kiti, kurie kalbėjo, labai klysta ir mes turėtume palaikyti pakeitimus, nes Irako Vyriausybė pastaruoju metu ne kartą pareiškė, kad ji neturi visiškai jokio tikslo versti Ašrafo stovyklos gyventojus išvykti į Iraną arba vykti į bet kokią kitą šalį.

Irako Vyriausybė ne kartą prašė įvairias šalis, įskaitant ES valstybes nares, priimti juos, bet mes nesutikome.

Iš 3 400 stovykloje gyvenančių žmonių 1 015 turi leidimus gyventi ir naudojasi gyventojo statusu įvairiose šalyse, kurių dauguma yra ES valstybės narės, o mes nepriimame šių žmonių. Kodėl?

Daugelis stovyklos gyventojų baigė profesionalų karinį mokymą per buvusio Saddamo Husseino režimo valdymą ir kartu su prezidento gvardija, kitomis saugumo pajėgomis dalyvavo smurtiniame Irako žmonių visuotinio sukilimo, kilusio po 1991 m. Kuveito išlaisvinimo, sutriuškinime.

Pakanka įrodymų, kad šie žmonės kenkė Irako žmonėms, kai Irako armija atsisakė vykdyti žudynes, kurių reikalavo Saddamas Husseinas. Irake gyvenančios aukų šeimos negali užmiršti šio fakto, o Irako konstitucija neleidžia tokioms grupuotėms, kaip NKO arba PKK (Kurdistano darbininkų partija), būti Irako žemėje.

Du tūkstančiai šių žmonių užsiregistravo pas Pabėgėlių reikalų vyriausiąjį komisarą, tikėdamiesi būti perkelti į kitas šalis, pasirengusias juos priimti, ir jau kelerius metus Irako Vyriausybė glaudžiai bendradarbiauja su JTVKP, prašydama kitas šalis, kad juos priimtų.

Mieli kolegos, tai yra Irako reikalas. Rizikuojama Irako suverenitetu. Todėl mes turėtume parodyti savo pasitikėjimą šia demokratiškai išrinkta Irako Vyriausybe. Tai yra jų teisė ir jų pareiga ir galiu patikinti jus, kad jie ją atlieka tinkamai.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (PPE-DE). - Gerb. pirmininke, aš niekada nebuvau didelis Irano liaudies Mujahedin organizacijos gerbėjas. Jos ištakos yra islamistinės ir marksistinės – tai prieštaravimas terminų prasme – ir ji, žinoma, daug metų buvo globojama Saddamo Husseino, Bagdado skerdiko, kurį ji rėmė kariniais sumetimais.

Nepaisant to, pastaraisiais metais ji labai pasikeitė ir Vakarams suteikė vertingos informacijos apie žmogaus teisių pažeidimus Irane ir slaptų Irano urano sodrinimo įrenginių geografinę vietą. Todėl buvo abejojama, ar ji turėtų likti ES uždraustų teroristinių organizacijų sąraše. Mano nuomone, nekelia abejonių tai, kad Ašrafo stovyklos gyventojai nusipelno teisinės apsaugos Irake tiek iš jo Vyriausybės, tiek ir iš sąjungininkų pajėgų pusės, ir nenusipelno deportacijos į Iraną, kuriame jų beveik neabejotinai lauktų kankinimas ir galimas mirties bausmės įvykdymas.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (PSE). - Gerb. pirmininke, šios diskusijos dar kartą įrodo skubių procedūrų trūkumus daugybe nusiskundimų dėl to, kad nebuvo pakankamai laiko tinkamoms deryboms ir konsultacijoms.

Noriu įtraukti į protokolą tai, kad pirminiame socialistų tekste aiškiai pasisakoma prieš bet kokį prievartinės deportacijos klausimą ir raginama visiškai laikytis Ženevos konvencijos ir sudaryti visas sąlygas tarptautinėms žmogaus teisių organizacijoms patekti ten. Kai aš pats siekiu kompromiso ieškodamas tarpfrakcinės paramos tik dėl 2, 3 ir 6 pakeitimo ir po to socialistų paramos

dėl bendros rezoliucijos, Alejo Vidal-Quadrasui ir kitų kalbos, kad šie pakeitimai galėtų būti panaudoti kaip pretekstas gyventojų žudynėms, būtų visiškas faktų iškraipymas. Ar žmonės palaiko, ar kritikuoja PMOI, diskusijoje žmogaus teisių klausimais nei vienas šioje posėdžių salėje neturėtų nesutikti su pakeitimais, kuriais siekiama palaikyti žmogaus teisių įpareigojimus bet kokiai šaliai arba visoms šalims, esančioms bet kur pasaulyje.

 
  
MPphoto
 

  Jan Zahradil (PPE-DE). - (CS) Gerb. pirmininke, man pakaks trisdešimt sekundžių. Norėčiau pasakyti, kad esu patenkintas tuo, kad Čekijos pirmininkavimo Tarybai metu PMOI buvo išbraukta iš ES uždraustų organizacijų sąrašo ir tuo, kad mes toliau giname Irano opoziciją nuo režimo naudodamiesi šiandienos rezoliucija dėl Ašrafo stovyklos. Norėčiau padėkoti visiems, dalyvaujantiems visų politinių frakcijų vardu, nepaisant jų odos spalvos ar įsitikinimų, ir tikiuosi, kad rezoliucija bus priimta siūloma forma be pakeitimų, kurie kaip nors ją iškraipytų.

 
  
MPphoto
 

  Paulo Casaca (PSE). - (PT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, aš taip pat noriu paraginti, kad būtų balsuojama dėl tokio šio bendro pasiūlymo dėl rezoliucijos, koks jis šiuo metu yra. Šiame Parlamente pateikti pakeitimai yra visiškai klaidingi.

Visiškai neteisinga kalbėti, kad nors vienas pabėgėlis iš Ašrafo stovyklos arba alternatyvios stovyklos buvo perkeltas į Europą arba kur nors Irako teritorijoje padedant vyriausiajam komisarui. Aš kviečiu bet kurį paklausti vyriausiojo komisaro, ar kuriuo nors metu kokie nors pabėgėliai buvo perkelti.

Visa tai yra visiškai melaginga ir tuo tik siekiama palengvinti žudynes. Būtent tai ir daugiau nieko. Todėl norėčiau paprašyti šių visiškai gėdingų pakeitimų autorius išbraukti juos, nes jie yra įžeidimas šiam Parlamentui.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (IT) Gerb. pirmininke, aš prašau suteikti galimybę kalbėti, sudarant sąlygas, kuriomis tai būtų įmanoma daryti. Kai visi Parlamento nariai vaikšto aplink, kalbėti tikrai labai sunku. Aš labai gerbiu Parlamentą. Tačiau, man atrodo, kad iš tikrųjų neįmanoma kalbėti tokiomis aplinkybėmis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Jūs esate teisus.

Ponios ir ponai, mes nebaigsime šios diskusijos, kol visi nesėdės tyliai.

Tų Parlamento narių, kurie kalbasi perėjimuose, prašyčiau atkreipti dėmesį, kad mes neketiname baigti diskusijų tol, kol jie liausis kalbėję, ir mes galėsime su tinkama pagarba išklausyti Komisijos pirmininko pavaduotoją.

 
  
MPphoto
 

  Antonio Tajani, Komisijos Pirmininko pavaduotojas. (IT) Gerb. pirmininke, norėčiau padėkoti jums, nes manau, kad teisinga dalyvauti diskusijose išklausant tai, kas sakoma, ir atitinkamai pasisakant.

(FR) Dabar aš ketinu kalbėti prancūziškai. Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Komisija dažnai stebi padėties Irake raidą, ypač dėl Ašrafo stovyklos.

Kaip mes visi žinome, 2009 m. sausio mėn. Irako Vyriausybė susigrąžino šios srities kontrolę. O dėl humanitarinės situacijos stovykloje – Komisiją informavo Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas ir kitos tarptautinės organizacijos, kurios stebėjo situacijos raidą, kad nėra pastebimo gyvenimo sąlygų pablogėjimo ir nepranešta apie jokius tarptautinių konvencijų pažeidimus.

Komisija visiškai sutinka su nuomone, kad stovykla turėtų būti uždaroma teisiniu pagrindu ir kad tai nekeltų grėsmės jos gyventojų gyvybei ir fizinei arba moralinei gerovei. Turėtų būti taikomi tarptautiniai humanitariniai standartai ir ne paskutinėje vietoje – negrąžinimo principas.

Irako Vyriausybė kelis kartus pasakė, kad ji yra pasirengusi deramai elgtis su stovyklos gyventojais ir neturi jokių ketinimų neteisėtai deportuoti šios organizacijos narius arba versti juos palikti Iraką.

Įvertindama tai Komisija vis dėlto kaip visada pabrėžia būtinybę gerbti teisinę valstybę ir deda viltis, kad Irako Vyriausybė elgsis atitinkamai.

2009 m. susitikusios su Komisija Irako valdžios institucijos pakartojo savo įsipareigojimą gerbti tarptautinius humanitarinius standartus ir nenaudoti jėgos ir ypač nevykdyti priverstinio grąžinimo į Iraką.

Irako žmogaus teisių reikalų ministras šiuo metu rengia atskirus susitikimus su gyventojais, kad būtų suteiktos jiems teisės ir nustatyta, ar jie nori sugrįžti į Iraką arba išvykti į trečiąją šalį.

Per paskutines kelias savaites kai kurie nariai apsisprendė palikti stovyklą ir galėjo padaryti tai nesusidurdami su jokiais sunkumais. Komisija remia šias pastangas. Jeigu stovyklos gyventojai nori išvykti, Irako Vyriausybė turi leisti jiems apsigyventi kitoje šalyje ir palengvinti procesą.

Komisija, bendradarbiaudama su valstybių narių atstovais vietoje, toliau stebės situaciją.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. − Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks vėliau.

 
  
  

PIRMININKAVO: MARTINE ROURE
Pirmininko pavaduotoja

 
  

(1)Žr. protokolą.

Teisinė informacija - Privatumo politika