Pirmininkas. - Kitas klausimas − Marie Panayotopoulos-Cassiotou iš Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimas (A6-0120/2009) dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo [COM(2008)0650 - C6-0354/2008 - 2008/0195(COD)]

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, pranešėja. − (EL) Gerb. pirmininke, Direktyvą Nr. 2002/15/ÅC tikrai reikėjo peržiūrėti, todėl Europos Komisija po pranešimo, kurį buvo įpareigota parengti, pateikė svarstyti atitinkamas pataisas, padėsiančias šiai pramonės šakai apsaugant darbuotojų sveikatą ir saugumą ir tuo pat metu paskatinsiančias sveiką konkurenciją. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas priėmė Transporto ir turizmo komiteto nuomonę ir, nepaisant mano rekomendacijų, atmetė Komisijos pasiūlymą, kitaip tariant, nesutiko išskirti vairuotojų iš direktyvos taikymo srities. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad 2002 m. direktyvoje buvo numatyta, kad nuo 2009 m. direktyva bus taikoma ir vairuotojams. Pakeitimai nėra tokie, kokie jie atrodo dėl susidariusių nuomonių ir jaudulio, kilusio po diskusijos dėl kelių transporto direktyvos.

Vairavimo ir poilsio laikotarpiai nuo 2002 m. pasikeitė, nes 2007 m. įsigaliojęs Reglamentas (EK) Nr. 561/2006 taikomas visiems sunkvežimių vairuotojams ir užtikrina atitinkamus vairavimo ir poilsio laikotarpius.

Todėl įtraukus vairuotojus į direktyvos taikymo sritį, būtų prieštaraujama privačios veiklos sąvokai, nes kai asmuo verčiasi privačia veikla, jis pats sau nusistato darbo laiką. Todėl tai būtų rimtas ir daug žalos smulkioms ir vidutinėms įmonėms darantis veiksmas, kuris apribotų įmonių laisvę ir sukurtų papildomą administracinę naštą. Sukurtume precedentą ir sukeltume diskusijas apie privačia veikla užsiimančių asmenų integravimą į kitus sektorius, taip apribojant jų galimybę dirbti tiek, kiek jie to pageidauja. Kyla problema: kas yra privačia praktika veikla asmuo ir kas yra tariamai privačia veikla užsiimantis asmuo? Akivaizdu, kad kai kurie darbuotojai teigia besiverčiantys privačia veikla, kai iš tiesų taip nėra. Europos Komisija pasiūlė mums nustatyti tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos galėtume atskirti tariamai privačia veikla užsiimančius darbuotojus. Vis dėlto tai būtų neįmanoma, nes kontrolė vyksta valstybiniu mastu. Todėl, jei Europos įstatymai nustatytų, kas yra tariamai privačia veikla užsiimantis asmuo, o kas ne, to nebūtų matyti atliekant kontrolę valstybiniu mastu. Naujajame mūsų siūlyme numatytos galimybės valstybės narės lygmeniu nustatyti, kas bus įtraukti į direktyvą dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja transporto veikla, o kas ne. Savo siūlymuose mes taip pat raginame Europos Komisiją dar kartą apibrėžti šios direktyvos taikymo rezultatus. Kviečiu kolegas Parlamento narius atmesti pataisą, kuria siekiama grąžinti siūlymą atgal komitetui, ir pritarti mano frakcijos siūlymams, kuriems taip pat pritaria Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija ir Nepriklausomybės ir demokratijos frakcija.

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. pirmininke, garbingi Parlamento nariai, jūs žinote, kad kelių saugumas yra vienas svarbiausių mano, už Transportą atsakingo Komisijos nario, darbo prioritetų.

Taip pat iš pat pradžių svarbu pabrėžti, kad nors kelių saugumas, žinoma, yra vienas svarbiausių aptariant tokius klausimus kaip vairuotojų darbo laikas, šiandieninė mūsų diskusija skirta ne kelių saugumui, bet socialiniams įstatymams ir ne vairavimo, o darbo laikui.

Klausimas, į kurį privalome atsakyti šiandien, − ar privačia veikla užsiimantiems rangovams turėtų būti taikomi darbo laiko apribojimai tokiomis pat sąlygomis kaip eiliniams darbuotojams? Tai klausimas, kurį privalome labai atidžiai išanalizuoti, nes Europos teisėje nėra precedentų, numatančių, kiek privačia veikla užsiimantis asmuo gali dirbti biure ar laboratorijoje.

1998 m., kai Taryba ir Parlamentas pirmą kartą aptarinėjo direktyvą dėl mobiliąja veikla užsiimančių darbuotojų darbo laiko, situacija kelių transporto sektoriuje buvo visiškai kitokia negu šiandien, kaip kad minėjo pranešėja M. Panayotopoulos-Cassiotou. Tuo metu buvo labai populiaru išsisukinėti nuo galiojančių darbo laiko taisyklių, o tai reiškia, kad vairuotojai kelyje praleisdavo per daug laiko. Remiantis 1985 m. įvestu vairavimo laiko reglamentu, buvo beveik neįmanoma efektyviai kontroliuoti vairavimo laiko.

Atsižvelgdami į tai, įstatymų leidėjai nuo 1988 m. iki 2002 m aptarinėjo Komisijos siūlymą, skirtą ne tik įdarbintų, bei ir privačia veikla užsiimančių, vairuotojų darbo laiko kontrolei. Po šios diskusijos buvo priimta direktyva dėl mobiliąja veikla užsiimančių darbuotojų darbo laiko. Taip buvo tikimasi sumažinti neigiamas netinkamų vairavimo laiką reglamentuojančių taisyklių pasekmes kelių saugumui, išplečiant įstatymų taikymo sritį iki privačia veikla užsiimančių vairuotojų.

Vis dėlto problema nebuvo išspręsta, ir po taikinimo procedūros tarp Parlamento ir Tarybos Komisija buvo pakviesta įvertinti darbo laiko direktyvos taikymo srities išplėtimo iki privačia veikla užsiimančių darbuotojų privalumus ir trūkumus ir pateikti savo pasiūlymą 2008 m. Komisija priėmė šį prašymą ir 2007 m. paskelbė detalų tyrimą, kurio išvadas ir pristatysiu.

Pirma, darbo laiko nereikėtų painioti su vairavimo laiku. Dėl pastarojo, situacija smarkiai pasikeitė. Parlamentas kartu su Taryba priėmė naujas vairavimo laikui taikomas taisykles. Šios taisyklės numato skaitmeninių laikmačių – itin patikimų kontrolės prietaisų − naudojimą ir konkrečią jų įvedimo direktyvą.

Naujosios nuo 2007 m. galiojančios taisyklės taikomos visiems sunkvežimių vairuotojams, įskaitant ir privatiems. Naudojant šį skaitmeninį laikmatį, kuris kiekvieną minutę fiksuoja kiekvieną sunkvežimio krustelėjimą, vairuotojas negali važiuoti ilgiau kaip 9 valandas per dieną ir apytiksliai 45 valandas per savaitę. Iš esmės dabar daug tiksliau nei 1985 m. galima stebėti, kaip laikomasi šių taisyklių.

Antra, Bendrijos socialinę santvarką reglamentuojančiuose įstatymuose nėra precedento, kad privačia veikla užsiimančių asmenų darbas būtų kontroliuojamas. Privatus asmuo negali būti verčiamas dirbti papildomas valandas, nes iš esmės jis gali laisvai organizuoti savo darbą taip, kaip tik jis pageidauja. Be to, beveik neįmanoma kontroliuoti šios žmonių grupės darbo laiko.

Trečia, bendra darbo laiko taisyklių taikymo srities išplėtimo iki privačia veikla užsiimančių asmenų privalumų ir trūkumų pusiausvyra nėra aiški, todėl neįmanoma pademonstruoti, kad šios direktyvos taikymas privatiems asmenims duos aiškių teigiamų rezultatų. Pagaliau labai svarbu, kad darbo laiko taisykles taikyti privatiems asmenims neefektyvu ir labai sudėtinga, nes šie vairuotojai neprivalo registruoti savo darbo laiko, jau nekalbant apie dideles administracines išlaidas.

Ketvirta, vis dėlto yra viena sritis, kur būtina įsikišti, t.y. tariamai privačia veikla užsiimantys asmenys, t.y. asmenys, kurie formaliai yra privatūs vairuotojai, bet praktiškai negali laisvai organizuoti savo darbo veiklos, nes yra visiškai priklausomi nuo vienos bendrovės, teikiančios jiems pajamas ir užsakymus. Socialiniu požiūriu, jie yra pažeidžiami. Teoriškai šiuo metu juos gina ši direktyva, tačiau jos netaikymas reiškia, kad praktiškai jiems ji negalioja. Todėl Komisija siūlo pagreitinti šios direktyvos įvedimą ir suteikti tariamai privačia veikla užsiimantiems vairuotojams taip reikalingą socialinę apsaugą.

Ekonominės krizės metu papildoma administracinė ir finansinė našta smulkiajam verslui, kuris turi susidoroti su ekonominio nuosmukio pasekmėmis, yra tikrai prasta naujiena. Dėl šios priežasties Komisija pritaria Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos ir Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijos pateiktoms pataisoms, kurios atitinka Tarybos bendrąją poziciją, priimtą paskutiniojo Transporto komiteto posėdžio metu, ir šios pataisos reiškia, kad tariamai privačia veikla besiverčiančių vairuotojų reiškinys nebus toleruojamas, o įstatymų leidėjai užtikrins, kad šios taisyklės būtų taikomos visoje Europoje.

PIRMININKAVO: L. MORGANTINI
Pirmininko pavaduotoja

  Johannes Blokland, Transporto ir turizmo komiteto nuomonės rengėjas. − (NL) Gerb. pirmininke, tiesos akimirka nenumaldomai artėja. Rytoj po pietų balsuosime dėl M. Panayotopoulos-Cassiotou pranešimo. Pranešėja ir aš, kaip Transporto ir turizmo komiteto nuomonės rengėjas, vienodai vertiname laisvą verslą, todėl kartu pasirašėme apytiksliai 10 pataisų, kurias Taryba taip pat gali patvirtinti. Esu dėkingas, kad Komisijos narys A. Tajani taip pat joms pritaria.

Rytoj pirmiausia turėsime aptarti Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pateiktą pataisą, kuria siekiama atmesti šį pasiūlymą. Ši pataisa man vis dar kelia pasipiktinimą. Vis dėlto praeitą savaitę šis pasipiktinimas buvo virtęs siaubu, kai pamačiau dokumentus, kuriuose pateikiama Europos prekybos sąjungų pozicija. Baiminantis klaidžiojančių rumunų ar bulgarų privačia veikla besiverčiančių vairuotojų, pateikiant vieną melą po kito Parlamento nariai įkalbinėjami balsuoti prieš Komisijos siūlymą.

Dokumente leidžiama suprasti, kad privatūs vairuotojai dirba 86 valandas per savaitę. Kaip sakė A. Tajani, tiek įdarbintiems, tiek ir privatiems vairuotojams per dvi savaites leidžiama vairuoti apytiksliai 45 valandas per savaitę. Ar mes suprasime, kad 41 valandą per savaitę jie skiria savo verslui? Minėtame dokumente pateiktas argumentas apie kelių saugumą taip pat nėra įtikinamas. Nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja ryšys tarp kelių saugumo ir privačių vairuotojų atleidimo nuo darbo laiko taisyklių. Tiesą sakant, atvirkščiai.

Beje, šis dokumentas rodo, kad prekybos sąjungos puikiai žino, kad jų pozicija itin silpna. Aplinka ir vidaus rinka pasitelkiama siekiant tariamai parodyti, kad privalome balsuoti už pasiūlymą atmesti šią direktyvą, kai tuo tarpu Komisijos atliktas išsamus poveikio vertinimas parodė, kad minėtas siūlymas bus netgi naudingas vidaus rinkai, transporto sektoriui ir aplinkai. Todėl rytoj privalome balsuoti prieš Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pateiktą pataisą, kuria siekiama atmesti siūlymą, ir balsuoti už pranešėjo pataisas. Tikiu, kad balsavimo metu nugalės sveikas protas.

Taip pat norėčiau pridėti, kad S. Hughes praeitą savaitę siųstas elektroninis laiškas visiškai nepriimtinas. Politikos darymas iš nelaimės… (Pirmininkė nutraukė kalbantįjį)

  Eva-Riitta Siitonen, PPE-DE frakcijos vardu. – (FI) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, darbo laiko apribojimai neturėtų būti taikomi privačia veikla besiverčiantiems verslininkams ir vairuotojams ir, laimė, tiek Komisija, tiek Taryba taip pat priėjo šios išvados.

Mano šalyje, Suomijoje, darbo laiko apribojimai turėtų labai neigiamų pasekmių privačia veikla besiverčiantiems vairuotojams. Vairuotojai Suomijoje paprastai yra smulkūs verslininkai. Daugiau nei pusė jų vairuoja jiems priklausančius automobilius. Todėl jie viską daro patys. Jie patys prižiūri transporto priemones ir tvarko sąskaitas. Privačia veikla besiverčiančius vairuotojus jau ir taip riboja tie patys vairavimo laiko ir privalomo poilsio laikotarpių apribojimai, taikomi kažkieno kito įdarbintiems vairuotojams. Tai svarbu ateičiai. Paties vairavimo laiko nereikėtų ilginti, tačiau jei Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso ir Socialistų frakcijos Europos Parlamente pataisa įsigalios, vairuotojai nebegalės laisvu nuo darbo metu atlikti transporto priemonės priežiūros darbus ar tvarkyti sąskaitas. Taigi, kaip galima būtų prižiūrėti šių taisyklių laikymąsi?

Ekonominės krizės metu labai svarbu padėti užimtumo skatinimo ir verslo sektoriams. Tikiuosi, kad visi sutiks su Transporto ministrų taryba netaikyti privačia veikla besiverčiantiems vairuotojams šioje direktyvoje numatytų darbo laiko apribojimų.

  Jan Cremers, PSE frakcijos vardu. – (NL) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, Socialistų frakcija Europos Parlamente mano, kad siūlymas vėl svarstyti darbo laiko apribojimus kelių transporto sektoriuje yra nepakankamai gerai apgalvotas ir nenuoseklus. Prastas įstatymų laikymasis negali būti priežastis sušvelninti taisykles. Kaip sako Komisija, įstatymai efektyvūs gali būti tik tuomet, jei apima visas suinteresuotas šalis.

Savo klausimais Komisijai aš stengiausi išsiaiškinti, kokių veiksmų planuoja imtis Komisija prieš tariamai privačia veikla užsiimančių asmenų išnaudojimą. Todėl PSE frakcija nepritars Taryboje išsakytam ketinimui ne tik netaikyti apribojimų privačia veikla besiverčiantiems asmenims, bet ir nesiimti jokių patenkinamų veiksmų prieš tariamai privačia veikla besiverčiančius darbininkus.

Tiek įdarbintų, tiek privačių vairuotojų veikla vienodai susijusi su jų pačių ir kitų žmonių sveikata. Jų išskyrimas mūsų frakcijos narių akyse net nediskutuotinas. Esu priverstas sutikti su Komisijos nariu, kad tai ne pirmas kartas, kai privačia veikla besiverčiantiems darbuotojams taip pat taikomi saugumo reikalavimai (pvz., statybų aikštelėje) siekiant užtikrinti jų pačių ir kitų asmenų saugumą.

  Bilyana Ilieva Raeva, ALDE frakcijos vardu. – (BG) Paskutinės parlamentinės sesijos metu Parlamentas privalo priimti mobilia veikla užsiimančių darbuotojų darbo laiko direktyvą. Būdamas Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos pranešėjas manau, kad iš mūsų pusės būtų neatsakinga visiškai atmesti Komisijos tekstą, kaip kad buvo siūlyta. Mes, liberalai, pritariame ir tvirtai sutinkame, kad dešimtys tūkstančių mobilia veikla užsiimančių darbuotojų išsaugotų savo konkurencinį pranašumą ir užsiėmimo privačia veikla tikslą.

Dabartinė situacija kelia nerimą. Šiandieninė direktyva panaikina svarbiausią laisvos rinkos principą, t.y. verslumą ir paramą verslui. Mes negalime vienodai vertinti asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį ir dirbančių savarankiškai. Kitaip nei samdomi darbuotojai, privačia veikla besiverčiantys asmenys dirba ne pagal nustatytą valandų skaičių, o pagal važtos tipą, kiekį ir skaičių. Naujoji direktyva sunaikintų jų verslumo varomąją jėgą.

Įstatymas, numatantis privačia veikla besiverčiančių asmenų darbo laiką, būtų pavojingas ir nepagrįstas precedentas. Jokiame kitame sektoriuje nėra panašaus reglamento. Tokio sprendimo priėmimas turėtų priešingą poveikį Europos ekonomikai.

Naktinio darbo apibrėžimas praktiniu požiūriu taip pat labai svarbus. Šiuo metu valstybės narės gali pačios apibrėžti nakties laiką. Tai leidžia joms maksimaliai padidinti keleivių ir prekių transportavimo darbo valandų skaičių priklausomai nuo skirtingos šviesiojo paros meto trukmės. Kaip žinote, naktis Suomijoje skiriasi nuo nakties Italijoje. Lankstumas leidžia sumažinti grūstis piko metu ir sumažinti eismo pavojus .

Taip pat norėčiau pridėti, kad liberalai, remiami Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) ir Europos demokratų frakcijos, ir daug kitų kolegų Parlamento narių, norėtų pratęsti diskusiją dėl svarbiausių šios direktyvos momentų. Kitaip tariant, mes palaikome lanksčią poziciją, pasiūlytą Europos Komisijos ir patvirtintą Taryboje, dėl direktyvos netaikymo privačia veikla besiverčiantiems asmenims. Aš primygtinai prašau jūsų balsuoti už tai.

  Sepp Kusstatscher, Verts/ALE frakcijos vardu. – (DE) Gerb. pirmininke, visame pasaulyje jaučiamas susirūpinimas ir šiuo metu naudojamos priemonės kovoje su kiaulių gripu, kaip ir priemonės, naudotos prieš keletą metų, kai siautė paukščių gripas ar karvių kempinligė, yra visiškai neproporcingos atsižvelgiant į tai, kad keliuose žūsta kur kas daugiau žmonių. Kasmet Europos Sąjungos keliuose žūsta keturiasdešimt tūkstančių žmonių. Daug žmonių sužeidžiami ar sužalojami neišgydomai. Visa tai priimama kaip savaime suprantamas dalykas, tarsi tai būtų Dievo valia.

Visi žino, kad neproporcingai didelis skaičius sunkvežimių patenka į nelaimingus atsitikimus keliuose. Pagrindinės priežastys yra greitis ir alkoholis. Ši direktyva – tai žingsnis į priekį siekiant užtikrinti, kad vairuotojai kelyje nebūtų pernelyg pavargę. Dabar ne tik vairavimo laikas, kuris kontroliuojamas laikmačiu, bet ir pakrovimo ir iškrovimo laikas turėtų būti įskaičiuojami į darbo laiką. Šis sprendimas teisingas. Jei prieš atsisėsdamas prie 40 tonų sunkvežimio vairo jo vairuotojas dirbo keletą valandų, jis yra pavargęs, todėl jam bus sunku susikoncentruoti. Man visiškai nesuprantama, kodėl šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tiems vairuotojams, kuriuos įdarbino kiti žmonės, o ne jie patys. Vienintelis pasiteisinimas galėtų būti sudėtingesnė privačia veikla besiverčiančių asmenų darbo laiko kontrolė. Galbūt tai ir tiesa, bet negi privačia veikla besiverčiantis asmuo sėdėdamas prie vairo pervargęs kelia mažesnę riziką?

  Stephen Hughes (PSE). - Gerb. pirmininke, turime atmesti šį Komisijos siūlymą dėl trijų aiškių priežasčių. Pirma, jie įtikinėja, kad Reglamentas (EK) Nr. 561/2006 dėl vairavimo ir poilsio laikotarpių taikomas visiems, todėl nėra jokios priežasties išskirti privačia veikla besiverčiančius asmenis.

Tokia nuomonė klaidinga.

Vairavimo laikas sudaro tik apytiksliai pusę vairuotojo darbo laiko. Tie, kuriuos ši direktyva aplenkė, iš tiesų kiekvieną metų savaitę gali dirbti po 86 valandas.

Antra, šimtams tūkstančių vairuotojų, kurie vairuoja lengvesnes nei 3,5 t transporto priemones, šis reglamentas netaikomas. Dar blogiau, jei ši direktyva jiems netaikoma, jų darbo laikui nebus taikomi visiškai jokie apribojimai.

Trečia, Komisija atskiria privačia veikla besiverčiančius asmenis it tariamai privačia veikla besiverčiančius asmenis ir sako, kad daro tai dėl to, kad neįmanoma patikrinti ar kontroliuoti privačių asmenų darbo laiko. Jei taip, tai kaip tuomet jie ketina kontroliuoti tariamai privačia veikla besiverčiančių asmenų darbo laiką? Tai atsakomybės atsikratymas ir atviras kvietimas nesąžiningiems darbdaviams nuolat ieškoti naujų tariamai privačios veiklos pavidalų taip išvengiant įstatymo. Turime atmesti šį Komisijos pasiūlymą.

  Ville Itälä (PPE-DE). - (FI) Gerb. pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijos nariui A. Tajani už puikų darbą ir už tai, kad savo kalboje paminėjo, jog svarbiausia ne kiek valandų vairuojama, o kiek valandų praleidžiama dirbant.

Turime atsižvelgti į tai, kad Europoje savo funkciją atlieka ir darbo vietas kuria daug smulkių ir vidutinių įmonių. Joms tai būtų didelis smūgis, ypač dabartinės ekonominės krizės metu. Prieš maždaug porą savaičių dalyvavome aršioje diskusijoje, kaip smulkios ir vidutinės verslo įmonės palaiko visą Europos ekonomiką. O dabar susidūrėme su praktiniu klausimu, kai turime nuspręsti, ar palaikysime jas, ar ne. Komisijos narys A. Tajani išdėstė, ką turėtume stebėti, ir ką turėtume padaryti, kad užtikrintume, jog šie privačia veikla besiverčiantys vairuotojai galėtų tęsti darbą po to, kai kelias valandas praleido vairuodami.

  Antonio Tajani, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau užtikrinti tuos Parlamento narius, kurie išreiškė susirūpinimą dėl mūsų aptariamo teksto. Kartoju, kad kelių saugumui tikrai nekyla jokia grėsmė, vienas iš mano prioritetų yra sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių.

Manau, kad nereikėtų maišyti darbo laiko su vairavimo laiku. Štai kaip vertinu jūsų išsakytas mintis: privačia veikla besiverčiantis darbuotojas prieš sėsdamas prie vairo gali dirbti ir todėl būti pavargęs, tačiau nemanau, kad bet kokiame darbe galima būtų kontroliuoti privačia veikla besiverčiantį darbuotoją. Akivaizdu, kad privačia veikla besiverčiantis darbininkas taip pat žino, ką daro. Jis gali pakrauti sunkvežimį ir pora, tris ar keturias valandas pailsėti , o tada grįžti prie vairo geros būklės ir vairuoti saugiai.

Tiesą sakant, labai sunku kontroliuoti bet kokį privačia veikla besiverčiantį darbuotoją, meistrą ar smulkų verslininką. Be to, tai vyrai ir moterys, sudarantys ES ekonomikos stuburą.

Kai tai išsakėme, turime užtikrinti darbuotojų ir tų darbininkų, kurie dedasi privačia veikla besiverčiančiais, tačiau faktiškai yra samdiniai, sveikatą ir saugumą. Todėl Komisija – ir tikriausiai pranešėjas – nori įstatymais reglamentuoti tariamai privačia veikla besiverčiančių asmenų veiklą.

Todėl, mano nuomone, tai svarbus ženklas. Šis įstatymas tenkina realius reikalavimus ir manau, kad teisinga būtų dar kartą pabrėžti, kaip svarbu pažanga šioje srityje. Todėl norėčiau paprašyti Socialistų frakcijos Europos Parlamente ir Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso pamąstyti apie mano komentarus ir suprasti, kad Komisijai kelių saugumas yra ir bus vienas svarbiausių prioritetų, tačiau šis įstatymas nėra susijęs su šiuo sektoriumi, o skirtas užtikrinti geresnę kelių transporto darbininkų darbo laiko kontrolę ir sulyginti tariamai privačia veikla besiverčiančius asmenis ir samdinius, nes realybėje jie nėra privačia veikla užsiimantys darbuotojai, o de facto samdiniai.

Taigi norėčiau dar kartą visus nuraminti, nes manau, kad tekstas, kuriam galbūt pritarsime, yra geras ir atitinka Europos piliečių interesus.

  Marie Panayotopoulos-Cassiotou, pranešėja. − (EL) Gerb. pirmininke, dėkoju Komisijos nariui už jo aiškiai išreikštą nuomonę ir jo ex-post paaiškinimus, t.y., kad pagrindinis jo prioritetas yra kelių saugumas ir tuo pat metu Europos ekonomikos konkurentiškumo apsauga bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui. Ačiū visiems kolegoms Parlamento nariams už jų nuomones ir norėčiau pasakyti, kad tai dialogas, kurio nenorėtume nutraukti balsuodami prieš 54 pataisą atmetant Komisijos siūlymą. Todėl raginu savo kolegas Parlamento narius atmesti 54 pataisą, kad ir toliau galėtume diskutuoti ir padėti darbuotojams, kurie yra išnaudojami ir kurie tariamai yra privačia veikla besiverčiantys asmenys. Mes norime padėti pagerinti užimtumą kelių transporto srityje ir visiems taikomu reglamentu visiškai užtikrinti kelių saugumą, o per šią direktyvą kontroliuoti visų dirbančiųjų darbo laiką.

Norėčiau priminti Parlamento nariams, kad išsiunčiau jiems straipsnį iš vokiečių laikraščio, kuriame pateikti pavyzdžiai rodo, kad rizika vairuojant kyla ne dėl ilgų darbo valandų, o dėl netinkamo laiko išnaudojimo, nesvarbu, ar asmuo yra samdinys ar privačia veikla besiverčiantis asmuo. Svarbiausia, kaip kiekvienas asmuo prisiima atsakomybę už savo veiksmus, ir ar vairuoja kaip subrendęs asmuo, žinantis savo įsipareigojimus visuomenei. To nepasieksime, jei kursime kliūtis darbui. Kalbėdamas apie statybos pramonę, J. Cremers išsakė visų, pritariančių šiai nuomonei, ketinimus rinkimų laikotarpiu.

  Pirmininkas. - Diskusija baigta.

Balsavimas vyks 2009 m. gegužės 5 d., antradienį.