Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2008/0191(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

A6-0139/2009

Debatai :

PV 06/05/2009 - 3
CRE 06/05/2009 - 3

Balsavimas :

PV 06/05/2009 - 6.9
CRE 06/05/2009 - 6.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0367

Diskusijos
Trečiadienis, 2009 m. gegužės 6 d. - Strasbūras Tekstas OL

6.13. Iš darbo rinkos išstumtų asmenų aktyvi įtrauktis (A6-0263/2009, Jean Lambert)
PV
 

***

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Kolegos ir tie, kurie laukia pateikti paaiškinimus dėl balsavimo, tikriausiai suprantate, kad dabar labai vėlu. Dirbame čia jau ilgą laiką, dirba ir mūsų vertėjai. Paaiškinimų dėl balsavimo yra labai daug ir aš manau, kad iki 15.00 val. jų visų neaptarsime. Todėl priimu sprendimą, kuris buvo priimamus ir anksčiau, paaiškinimus dėl balsavimo nukelti į šios dienos darbo pabaigą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (NI). – Gerb. pirmininke, taisyklės yra labai aiškios: po balsavimo kiekvienas narys turi teisę pateikti ne ilgesnį kaip 60 sekundžių trukmės paaiškinimą dėl balsavimo. Aš suprantu, kad vertėjai čia dirba jau labai ilgai. Suprantu, kad daug žmonių negali išeiti papietauti. Norėčiau pasiūlyti kompromisą, kuriuo naudojosi jūsų kolega Pirmininko pavaduotojas A. Vidal-Quadras, kai tai nutiko paskutinį kartą – jis leido pateikti paaiškinimus dėl balsavimo vienam po kito, todėl darbas vyko daug greičiau.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. − Dėkoju, D. Hannanai. Mes apsvarstėme tokią galimybę, bet paaiškinimų dėl balsavimo labai daug, todėl ji dabar netinka. Paaiškinimus dėl balsavimo jūs galėsite pateikti po balsavimo ta prasme, kad tai galėsite padaryti šįvakar. Labai dėl to apgailestauju, bet dabar labai vėlu, o jūs visi žinote, kaip aš vertinu jūsų indėlį!

 
  
  

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- Pasiūlymas dėl sprendimo (B6-0268/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  José Ribeiro e Castro (PPE-DE), raštu. (PT) Europos Komisijos komunikate COM(2007) 281 visoms Europos institucijoms iškeltas uždavinys: „Atėjo laikas į Braziliją žvelgti kaip į strateginę partnerę, didžiausią ekonominę jėgą Lotynų Amerikos ir regiono lyderę“. Partnerystė buvo įtvirtinta 2007 m. liepos 4 d. Lisabonoje per Portugalijos pirmininkavimą Europos Sąjungai. 2009 m. kovo 12 d. Europos Parlamentas patvirtino rekomendacijas Tarybai, nurodydamas, kad „strateginė partnerystė turėtų sudaryti galimybes pradėti nuolatinį struktūrinį Brazilijos nacionalinio kongreso ir Europos Parlamento narių dialogą“.

Deja, nepaisydamas šios principinės nuostatos ir mano raginimų šio Parlamento pirmininkui, Parlamentas laikosi pasenusio požiūrio palikti Braziliją vienintele BRIC ekonomika, neturinčia nepriklausomos parlamentinės delegacijos. Tai prieštarauja paties Parlamento sprendimui ir yra apgailėtino nepaslankumo ir trumpalaikio požiūrio pavyzdys, atsižvelgiant į tai, kad Brazilija yra tikrai svarbi pasaulio veikėja. Tikiuosi, kad būsimi Parlamento nariai, ypač Parlamento nariai iš Portugalijos, padės pakeisti šią apgailėtiną įvykių eigą ir įtvirtins tiesioginį ir produktyvų bendradarbiavimą su Brazilijos nacionaliniu kongresu.

Aš balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Francis Wurtz (GUE/NGL), raštu. − GUE/NGL susilaikė per balsavimą dėl tarpparlamentinių delegacijų skaičiaus dėl nuorodos į Kosovą kalbant apie delegaciją „ryšiams su Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija ir Kosovu“.

Delegacijos ryšiams su pasiskelbusia valstybe, kuri sukurta pažeidus tarptautinę teisę, formavimas taip pat yra de facto tarptautinės teisės pažeidimas.

Ši susilaikymas netaikytinas visoms kitoms delegacijoms, apie kurias kalbama tame pačiame sprendime, nes mes joms pritariame.

 
  
  

- Pranešimas: Philippe Morillon (A6-0203/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Džiaugiuosi galėdamas šiandien balsuoti dėl pranešimo, kuriuo panaikinama direktyva ir 11 pasenusių sprendimų, ir pažymiu, kad kitu Ph. Morillono pranešimu (A6-0202/2009) bus panaikinta dar 14 pasenusių teisės aktų.

Sveikinu kolegą žengus žingsnį, kurį būtų gerai pakartoti visuose mūsų komitetuose ir visose kompetencijos srityse. Aš tikrai pritarčiau tam, kad kai kurių reglamentų ir direktyvų galiojimo laikas būtų fiksuotas. Tai leistų išvengti pakartotinio įstatymų ir reglamentų priėmimo ir dėl jo mums tenkančios naštos.

 
  
  

- Pranešimas: Petya Stavreva (A6-0259/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Katerina Batzeli (PSE) , raštu. – (EL) PASOK parlamentinė frakcija balsavo už P. Stavrevos pranešimą, nes jis suteikia valstybėms narėms galimybę pasirinkti paramos kaimo plėtrai priemones labai svarbiu kaimo vietovėms ir ūkininkams metu. Pradinis Komisijos pasiūlymas taip pat buvo patobulintas remiantis pakeitimais, kuriuos aš pateikiau Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete.

Vis dėlto jokiu būdu negalima sutikti, kad bendrosios žemės ūkio politikos finansinės ribos būtų sumažintos dėl to, kad šioje srityje yra nepanaudotų išteklių. Bendrijos biudžeto negalima perskirstyti naudojantis lankstumo priemone. Vietoje šios praktikos politiniu ir finansiniu požiūriu būtų tikslinga apsvarstyti galimybę padidinti Bendrijos biudžetą, kad nebūtų paliestos esamo Bendrijos politikos kryptys, įskaitant BŽŪP, iš kurio bus finansuojamos naujos politikos kryptys, skirtos kovoti su krize ir didinti ES konkurencingumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai.

Aš pritariu šiam dokumentui, nes jame prie numatytų 2009 m. lėšų papildomai skiriama 250 mln. EUR, be to, užtikrinamas lankstesnis finansinių išteklių paskirstymas ir panaudojimas plačiajuosčio interneto plėtrai kaimo vietovėse ir kovai su naujais sunkumais žemės ūkio sektoriuje.

Šios papildomos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos krizės metu yra būtinos Rumunija privalo pasinaudoti šiuo fondu įgyvendindama perspektyvius projektus ir siekdama plėtoti šalies kaimus bei didinti kaimo vietovės gyvenančių žmonių gyvenimo lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Zita Pleštinská (PPE-DE), raštu. – (SK) Pranešimas dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Zdzisław Zbigniew Podkański (UEN), raštu. – (PL) Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtra suteikia naujas galimybes istoriškai neišsivysčiusiems regionams. Fondas taip pat suteikia galimybę sumažinti atotrūkį tarp senųjų ir naujųjų ES valstybių narių.

Administruodami šį fondą turime prisiminti, kad bendrojoje žemės ūkio politikoje daug nelygybės ir neteisybės. Dėl skirtingų subsidijų, taigi, ir dėl skirtingų ūkininkų pajamų, šis atotrūkis išlieka arba net išauga. Kalbama ne tik apie ekonominį kaimo vietovių gyventojų atotrūkį, bet ir apie atotrūkį, kuris liečia visą infrastruktūrą, įskaitant prieigą prie interneto. Taigi, turime prisiminti, kad, pvz., Vokietijos ūkininkai subsidijų gauna dvigubai daugiau nei Lenkijos ūkininkai ir tris kartus daugiau nei Rumunijos ūkininkai.

Mes taip pat turime prisiminti, kad pagalba labiausiai reikalinga Rumunijos, Bulgarijos ir Rytų Lenkijos regionams.

 
  
  

- Pranešimas: Richard Corbett (A6-0273/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Guy Bono (PSE), raštu. – (FR) Aš balsavau už šį pranešimą, kurį pristatė mano kolega R. Corbett iš Europos Parlamento socialistų frakcijos, dėl bendros Parlamento darbo tvarkos taisyklių peržiūros.

Pritariu Socialistų frakcijos pirmininko W. Schulzo iniciatyvai pasinaudoti šia peržiūra ir užkirsti kelią tam, kad Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų partijos lyderiui nebūtų suteikta garbė pirmininkauti naujojo Parlamento steigiamajai sesijai.

Pagal naująsias nuostatas Parlamento steigiamajai sesijai, kuri vyks liepos 14 d., pirmininkaus kadenciją baigiantis Parlamento pirmininkas, jeigu jis bus išrinktas, arba vienas iš 14 jo pavaduotojų eilės tvarka, jeigu jie bus išrinkti.

Europos demokratija remiasi tautų tarpusavio pagarbos ir tolerancijos principais, kurių J. M. Le Pen, skelbdamas revizionistines pastabas, sąmoningai nepaiso.

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. Aš balsavau už šį pranešimą, ypač už jo 51 ir 52 pakeitimus, pagal kuriuos steigiamajam naujojo Parlamento posėdžiui pirmininkaus ne vyriausias pagal amžių narys, o laikinai einantis pirmininko pareigas. Negaliu suprasti, kodėl tokia keista taisyklė iš viso buvo įvesta. Galbūt turėti Parlamento „motiną“ arba „tėvą“ yra logiška. Ilgiausiai pareigas einantis EP narys bent jau išsiskiria patirtimi, o ne tik amžiumi.

Šia sistema J. M. Le. Pen ir jo Nacionalinis frontas jau pasinaudojo 1989 m., kai į Parlamentą buvo išrinktas C. Autant-Lara, kuris sužlugdė steigiamąjį institucijos posėdį pasakydamas ilgą ir labai įžeidžiančią kalbą. Vėliau jis užleido vietą, įvykdęs savo misiją ir pavertęs Europos Parlamentą pajuokos objektu. Dabar, po dvidešimties metų, mes negalime suteikti galimybės J. M. Le Penui užtraukti Europai nešlovę.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) R. Corbetto pranešime siekiama suderinti Parlamento darbo tvarkos taisykles ir dabartinę bendro konsensuso bei išankstinių diskusijų mažose grupėse praktiką, dėl kurios plenarinė sesija tapo tik posėdžiu, per kurį į protokolą įrašomi iš anksto saujelės ekspertų parengti tekstai. Todėl galutinio viešo balsavimo dėl kiekvieno teksto institucionalizavimas užtikrina tik minimalų skaidrumo, kurio piliečiai gali tikėti Parlamento darbe, lygį.

Vis dėlto šis pranešimas pirmiausia suteikia netikėtą galimybę priimti in extremis didžiulį pakeitimą, nors jam buvo nepritarta komitete ir jis buvo pateiktas tik siekiant neleisti konkrečiam asmeniui atlikti pareigos, kuri yra pripažįstama visuose pasaulio parlamentuose: ši pareiga – tai vyriausio pagal amžių nario pirmininkavimas renkant Pirmininką steigiamojoje sesijoje. Labai išskirtinis poelgis, tikra politinė niekšybė, neįsivaizduojama demokratijoje!

Vieni iš pasirašiusiųjų yra J. Daul ir W. Schulz, kurie tikrai turėtų siekti pripažinimo Vokietijoje, o ne Prancūzijoje. Tai yra dar vienas įrodymas, jei tokie įrodymai iš viso reikalingi, kad nuosaikioji dešinė ir atskalūniška kairė slapta bendrininkauja ir kartu balsuoja dėl beveik visų šiame Parlamente priimamų tekstų.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Marie Le Pen (NI), raštu. (FR) Konstitucinių reikalų komitetui atmetus pakeitimą dėl vyriausio pagal amžių nario W. Schulz ir J. Daul – du liberalų–socialdemokratų bičiuliai – tą patį pakeitimą pateikė plenarinėje sesijoje.

Klasikai mokė, kad klysti žmogiška, bet pasilikti klaidoje – velniška.

Pamoka liko neišmokta. Susieti Europos Parlamento darbą su mano kuklia asmenybe yra patetiška. Tiesą sakant, taip nesiskaitydami su savo Darbo tvarkos taisyklėmis mes sėjame nematomo totalitarizmo sėklas.

Kada bus išnaikintos mažumos frakcijos? Kada bus išnaikinti nepaklusnūs nariai?

Nuo C. Autant Laros iki J. M. Le Peno mes grįžome į pradinę padėtį. 1989 m., po įsimintinos garsaus filmų kūrėjo kalbos buvo atsisakyta vyriausio pagal amžių EP nario kalbos. Po dvidešimties metų ketinama atsikratyti vyriausio pagal amžių nario, kad tas velnias J. M. Le. Pen nepirmininkautų renkant Europos Parlamento pirmininką.

Tokia mūsų demokratijos pažanga, ponios ir ponai.

W. Schulz ir J. Daul atsitiktinai man suteikė puikios nemokamos reklamos, kuria aš negaliu nepasinaudoti. Vienas prieš visą pasaulį aš priimsiu iššūkį, o mano liudininkai bus tikrieji demokratai ir tikrieji europiečiai: šis maskaradas ir demokratijos atsižadėjimas tarnauja ne Europai, bet slaptiems, šališkiems mažo politikų rato interesams.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Louis (IND/DEM), raštu.(FR) Esu Europos Parlamento narys iš Prancūzijos ir priklausau Nepriklausomybės ir demokratijos frakcijai, todėl nepritariau R. Corbetto pranešimo 51 ir 52 pakeitimams.

Tiesą sakant, neišmintinga keisti bendrą taisyklę dėl specifinio atvejo.

Be to, ši žingsnis turės priešingą poveikį, t. y. jis parodys, kad daugelis EP narių nepagarbiai elgiasi su kai kuriais kolegomis ir kandidatais.

Galiausiai, nėra nieko, kad uždraustų politinei partijai, kurios netenkina esamas vyriausias pagal amžių EP narys, pristatyti dar vyresnį kandidatą.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. – (FR) Aš nebalsavau už Parlamento darbo tvarkos taisyklių bendrą peržiūrą, nes siekiant atsisakyti vyriausio pagal amžių EP nario, kad būtų išvengta J. M. Le Peno pirmininkavimo, buvo priimtas prieštaringas ir negražus sprendimas, nors buvo galim rasti sprendimą, priimtiną visiems, kurie remia lyčių aspekto integravimo politiką.

11 straipsnį buvo galima pakeisti taip: „Iš eilės, vyriausias pagal amžių dalyvaujantis Parlamento narys vyras arba vyriausia pagal amžių dalyvaujanti Parlamento narė moteris eis Pirmininko pareigas kol nebus paskelbta apie Parlamento pasirinkimą. Eilės tvarka bus pradėta nuo vyriausios Parlamento narės moters.“

Taip būtume išvengę J. M. Le Peno kaip vyriausio pagal amžių EP nario pirmininkavimo, nesužlugdę Darbo tvarkos taisyklių ir nepatvirtinę tvarkos, kuri nėra taikoma jokios kitos demokratinės šalies parlamente.

Apmaudu. Aš asmeniškai labiau pasitikiu Prancūzijos rinkėjais. Tikiuosi, kad jie J. M. Le Peno neišrinks ir šis mūsų sprendimas neteks prasmės.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Paaiškės, kad Europos Sąjunga, kuri skelbia demokratiją, toleranciją ir nuomonės laisvę, šių principų tiksliai nesilaiko. Atsižvelgdama į tai, kas palankiau, ES taiko skirtingus standartus tautų apsisprendimo teisei, stojimo kriterijams arba dabartinių problemų sprendimams.

Visi, kurie nesilaiko teisingos politikos reikalavimų, kurie sudaro nepatogumų ES santvarkai, kurie nupiešia nepatogią ES santvarkos realybę, yra atskiriami ir jiems pradedamos taikyti kitos taisyklės. Idem ius omnibus – vienodo teisingumo visiems – principo turi būti griežtai laikomasi, jeigu ES nenori, kad joje įsigalėtų politiškai teisingas veidmainiavimas. Asmeninis priešiškumas neturėtų tapti pagrindu rengiant šiuos pusiau automatiškus teisės aktus.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Pranešėjo pasiūlytais pakeitimais taisyklės, reglamentuojančios Europos Parlamento dokumentų registrą, tampa lankstesnėmis, o darbo reglamentas – paprastesniu. Be to, kai kurios iš jų skirtos pritaikyti darbo reglamentą prie naujų taisyklių ir šiandieninės praktikos.

Vienas iš svarbiausių pakeitimų – Europos Parlamento pirmininkui suteikta galia pakviesti valstybių vyriausybes (šalių, kurios pasirašė Šalies priėmimo į Europos Sąjungą sutartį) iš savo narių skirti tiek stebėtojų, kiek tai šaliai bus skirta vietų Europos Parlamente. Šie stebėtojai dalyvaus Parlamento veikloje iki tol, kol įsigalios Stojimo sutartis, ir turės teisę pasisakyti komitetuose ir politinėse frakcijose. Jie neturės teisės balsuoti ar kandidatuoti į vietas Parlamente.

Kitas darbo reglamento pakeitimas – bendrų komitetų posėdžių ir balsavimo procedūros reglamentavimas. Atitinkami pranešėjai rengs bendrą pranešimą, kurį svarstys ir dėl kurio balsuos susiję komitetai bendruose posėdžiuose, kuriems bendrai pirmininkaus minėtų komitetų pirmininkai.

Svarbūs Parlamento darbo vykdymo pokyčiai susiję su pasisakymui skirto laiko skyrimu ir kalbėtojų sąrašo sudarymu, taip pat su pataisomis dėl galutinio balsavimo priimant įstatymą. Vardinis balsavimas didina Europos Parlamento narių atskaitomumą piliečiams.

 
  
  

- Rekomendacijos antrajam svarstymui Malcolm Harbour (A6-0257/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Europos Parlamento telekomunikacijų įstatymų paketo pirmojo svarstymo metu dauguma Parlamento narių balsavo už svarstytus 138 ir 166 pakeitimus. Taip Europos Parlamentas aiškiai parodė, kad norint pašalinti asmeninę informaciją iš interneto ir užtikrinti vartotojų žodžio laisvę bei teisę į privatumą, turi būti reikalingas teismo sprendimas. Vis dėlto Taryba nusprendė ignoruoti Europos Parlamento pageidavimus ir pašalino 138 ir166 pakeitimus. Šiuo metu Europos Parlamentas ir Taryba sutarė dėl kompromiso. Šiame kompromise nėra 138 ir 166 pakeitimų, bent jau tokių, kokios jos buvo pradžioje. Todėl šiandienos balsavimo metu balsavome prieš šį kompromisą.

Euroskeptikai ir Danijos birželio judėjimas nori, kad 138 ir 166 pakeitimai būtų įtraukti į telekomunikacijų paketą, todėl pateikė keletą pakeitimų, kuriuos interneto aktyvistai vadina „Piliečių teisių pakeitimais“ ir kuriems pritarė dar keletas Europos Parlamento frakcijų. Jei Europos Parlamento nariai pritartų mūsų siūlymams, Europos Parlamentas ir Taryba pagaliau turėtų puikią progą pasiekti sutarimą dėl telekomunikacijų įstatymų paketo, kuris skirtas apsaugoti interneto vartotojų teises ir privatumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Šiandien bet kokiomis priemonėmis stengiamės ginti ekonominius interesus. Staiga, į telekomunikacijų pagrindų įstatymą ketinama įvesti sąmyšį sukelsiančias autorių teises. ES pakanka įvesti pareigą įspėti klientus apie pavojus, gresiančius už intelektualinių teisių pažeidimus, o sankcijos būtų reglamentuojamos valstybiniu lygmeniu. Po to, kiekvienas galės apkaltinti kitą asmenį. Šiame pranešime didieji programinės įrangos kūrėjai bandė įvesti kliūtis smulkesniems programinės įrangos kūrėjams.

Internete gali pasitaikyti teisių pažeidimų, kaip pavyzdžiui, vaikų pornografija, kuriems privalome nepritarti, tačiau negalime leisti, kad duomenų apsauga būtų aukojama vardan kelių didžiųjų bendrovių ir tarptautinių korporacijų ekonominių interesų. Pirminė telekomunikacijų paketo idėja buvo visiškai tinkama, tačiau pridėjus daugybę pakeitimų, vienas ar daugiau paketą kritikuojančių pakeitimų galėjo ir prasprūsti.

 
  
  

- Rekomendacijos antrajam svarstymui Catherine Trautmann (A6-0272/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Guy Bono (PSE), raštu. (FR) Aš balsavau už 138 pakeitimą, kurį pats pasiūliau praeitų metų rugsėjo mėn. ir kuriam pritarė 88 proc. Parlamento narių.

Džiaugiuosi, kad jai ir vėl pritaria didžioji dauguma narių, kurie taip dar kartą parodo savo atsidavimą interneto vartotojų teisių gynimui.

Likus vienam mėnesiui iki Europos rinkimų, tai gana iškalbus ženklas. Priešingai, nei galvoja UMP ir jos kultūros ministras, Europos Parlamento nuomonė šį tą reiškia.

Štai dar vienas smūgis N. Sarkozy ir Prancūzijos vyriausybei: Parlamentas pasakė „ne“ N. Sarkozy tiek dėl formos, tiek dėl turinio. Parlamento nariai pasakė „ne“ lanksčiai reakcijai ir ne „ne“ visiškai nepriimtinam Prancūzijos spaudimui svarbiausiai demokratiškai institucijai Europos žemyne.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Milijonai europiečių savo kasdieniame gyvenime tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo interneto. Interneto ribojimas, varžymas ar tam tikrų sąlygų nustatymas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų visuomenės bei labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios vykdydamos savo verslą tiesiogiai priklauso nuo šio šaltinio, kasdienį gyvenimą.

Todėl labai svarbu, kad balsavimo metu, mūsų frakcijos siūlymas buvo priimtas, kadangi taip bus išsaugota individų teisė keistis informacija be tarpininkų kontrolės.

Tačiau atrodo, kad Taryba nėra pasirengusi priimti šį siūlymą, kuriam pritaria dauguma Parlamento narių, nusiteikusių prieš apribojimo susitarimą, kuris buvo pasiektas derybose su Taryba. Tačiau tai galime laikyti smulkia pergale, kadangi pavyko išvengti blogo siūlymo patvirtinimo.

Sveikinu visus, pasisakančius už judėjimo laisvę internete ir nemokamą programinę įrangą. Tai kova, kurią ir toliau tęsime siekdami užtikrinti piliečių teisių apsaugą ir neribotą galutinių vartotojų priėjimą prie paslaugų.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Pirma, pakeitimai, geriausiai apsaugantys piliečių teises, Parlamento nebuvo patvirtinti M. Harbouro pranešime, papildančiame šį pranešimą.

Be to, klausimas dėl balsavimo tvarkos, kuris, laimei, buvo išspręstas, privertė suabejoti būdu, kuriuo bus sprendžiama viena svarbiausių politinių problemų, – t. y. pasitelkiant klastingą ir ribotą manevravimą, o tuomet suverčiant kaltę administracijai, kuri nieko negali pakeisti.

Pagaliau, kadangi po aršaus Hadopi įstatymo šalininko J. Toubono nepasitenkinimo priėmus 1 pakeitimą, interneto vartotojų vadinamą G. Bono pakeitimu, sekė džiaugsmas ir pritarimas, kai C. Trautmann paskelbus, jog šis tekstas keliauja į trečiąjį svarstymą papildžius visą kompromisą, aiški Parlamento narių daugumos valia buvo sutrypta, kaip ir referendumų Prancūzijoje, Olandijoje, Airijoje ir kitose šalyse rezultatai

Ponas N. Sarcozy ir jo draugai merų postuose gali atsikvėpti. Tačiau piliečiai turi išlikti budrūs. Trečiojo svarstymo metu derėsis birželio 7 d. išrinktas parlamentas. Neaišku, ar paaiškėjus mandatams socialistai ir toliau bus laisvės šalininkai.

 
  
MPphoto
 
 

  Dimitrios Papadimoulis (GUE/NGL), raštu.(EL) Komisijos ir Tarybos reikalaujamas telekomunikacijų įstatymų paketas kelia potencialią grėsmę piliečių teisėms. Mūsų pateiktuose pakeitimuose reikalaujama piliečių teisių apsaugos, visuotinio priėjimo ir skaidrumo bei laisvės internete, kuris suprantamas kaip erdvė, kur keičiamasi idėjomis, o ne politikų ir verslininkų kontroliuojamas išteklius. Interneto vartotojai yra klientai, tačiau tuo pat metu ir piliečiai. Mes ir toliau tęsime kovą už asmeninių laisvių apsaugą visiems Europos piliečiams.

 
  
MPphoto
 
 

  Vladimir Urutchev (PPE-DE), raštu. (BG) Šiandien balsavimo dėl elektroninių komunikacijų įstatymų paketo metu Parlamentas parodė, kad vartotojų teisių apsauga iš tiesų yra pats svarbiausias prioritetas.

Nepaisant to, kad antrojo svarstymo metu buvo pasiektas gana priimtinas pozicijų kompromisas, Parlamento narių dauguma nepabijojo pasipriešinti susitarimams ir primygtinai laikėsi savo pradinės pozicijos prieš galimą interneto prieigų apribojimų įvedimą, išskyrus atvejus, kai tai nusprendžia teismas arba visuomenės saugumui gresia pavojus.

Tiesą sakant, visas paketas buvo sumažintas iki taikinimo procedūros, o jo įvedimas atidėtas. Tačiau po šiandieninio parlamentinio balsavimo, Taryba ir Komisija neabejotinai gaus aiškų ženklą.

Vis dėlto pripažinkime, kad už tai, kas nutiko šiandien, turime būti dėkingi interneto šalininkams, kurie pasinaudojo visomis priemonėmis, kad perduotų savo poziciją Europos Parlamento nariams ir pareikalautų savo teisių apsaugos.

Tokį elgesį reikėtų tik skatinti.

Todėl turėtume padaryti išvadą, kad visuomet reikia atidžiai įsiklausyti, ką mums sako žmonės, nes tik taip ES įstatymuose bus atsižvelgta į jų poreikius, užtikrinant maksimalią Europos piliečių interesų apsaugą.

 
  
  

- Pranešimas: Francisca Pleguezuelos Aguilar (A6-0276/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Aš balsuoju prieš šį pranešimą, kadangi nėra jokių garantijų, kad dalis turimų lėšų bus panaudotos ne pelno tikslais, o ne nukeliaus stambioms telekomunikacijų bendrovėms.

 
  
  

- Pranešimas: Astrid Lulling (A6-0258/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai pritaria darbo užmokesčio skirtumų ir kitų vyrų ir moterų diskriminacijos formų panaikinimui. Būtina sąžiningos ir lygių galimybių visuomenės sąlyga – vienodas vertinimas visose darbo srityse. Vis dėlto konservatoriai mano, kad valstybių vyriausybės ir parlamentai dažniausiai yra palankiausioje padėtyje imtis veiksmų, kurie būtų efektyviausi jų visuomenėse ir ekonomikose.

Konservatoriai sutinka su nuomone, kad privačia veikla besiverčiančių asmenų sutuoktiniai turėtų teisę į ligos pašalpas ir pensijas bei motinystės teises. Tačiau manome, kad šiuos sprendimus geriausiai gali priimti valstybės narės.

Kadangi prašymą priimti EB sutarties 141 straipsnio 3 dalimi paremtą įstatyminį siūlymą dėl vienodo darbo užmokesčio lydi Konservatorių prašymas panaikinti socialiniams reikalams skirtą skyrių, o tam mes nepritariame, todėl nusprendėme susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Avril Doyle (PPE-DE), raštu. − Dėl šio pranešimo, lygių galimybių principas galės būti geriau taikomas privačia veikla besiverčiantiems asmenims, taip padedant sutuoktiniams ES. O Airija jau dabar numato, kad privačia praktika besiverčiančių asmenų sutuoktiniai gali patys tapti privačia praktika besiverčiančio asmens socialinio draudimo įmokų mokėtoju, jei tarp sutuoktinių įrodoma komercinė partnerystė. Pavyzdžiui, asmuo gali mokėti savanoriškas įmokas, leidžiančias išsaugoti draudimą pasitraukus iš privalomojo socialinio draudimo sistemos. Socialinis draudimas yra valstybinis klausimas, todėl balsavau prieš 14 pakeitimą. Kadangi šiam 6 dalies pakeitimui buvo pritarta, kartu su kitais kolegomis airiais PPE-DE frakcijoje nusprendėme susilaikyti nuo galutinio balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už Astrid Lulling pranešimą dėl lygių privačia veikla besiverčiančių vyrų ir moterų galimybių, nors ir manau, kad moterų teisės ir motinystės apsauga turėjo būti gerokai labiau sustiprinta. Užsiėmimas privačia veikla yra viena mažiausiai paplitusių įdarbinimo formų Europoje, sudaranti tik 16 proc. dirbančiųjų. Tik viena trečioji privačia veikla užsiimančių asmenų yra moterys.

Šis siūlymas turėjo pašalinti kliūtis moterims užsiimti privačia veikla, numatant priemones ar konkrečius pranašumus, palengvinančius šį procesą.

Mano nuomone, sutuoktiniai pagalbininkai turėtų turėti labai aiškiai apibrėžtą profesinį statusą ir socialinę apsaugą, tolygią privačia veikla užsiimančių asmenų apsaugai.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Socialinio draudimo sistemos įvairiose Europos vietose skiriasi. Tačiau savaime tai nėra problema, kaip daugelis gali pagalvoti. Iš tiesų, tai natūralus reiškinys, kadangi šalys skirtingos, ir demokratiniuose rinkimuose išrinkti žmonės įvedė skirtingas politines sistemas. Kadangi esame tarpvyriausybinio ES bendradarbiavimo šalininkai, natūraliai atmetame tiek Komisijos direktyvos siūlymą, tiek ir Europos Parlamento pranešimą, kuriais siekiama ES suteikti dar daugiau galios kištis į valstybines socialinio saugumo sistemas.

Vis dėlto svarbu paminėti, kad griežtais siūlymais pirmiausia siekiama užtikrinti minimalius standartus. Taigi minėtos formuluotės nekliudo valstybėms narėms eiti dar toliau, jei tik jos to pageidauja. Iš Švedijos perspektyvos, tai iš dalies yra teigiamas dalykas. Toks lankstumas ir tai, kad lygios vyrų ir moterų galimybės aiškiai įvardytos esminiu efektyviai funkcionuojančios visuomenės principu, paskatino mus balsuoti už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Privačia veikla besiverčiantys asmenys šiuo metu sudaro 16 proc. dirbančiųjų. Vos trečdalis 32,5 mln. privačia veikla besiverčiančių asmenų yra moterys.

Siūlymui pašalinti kliūtis moterims užsiimti privačia veikla be kita ko numatant priemones ar konkrečius pranašumus, palengvinančius šį procesą, turėtų būti pritariama.

Direktyva 86/613/EEB nepaskatino didelės pažangos privačia veikla besiverčiančių asmenų sutuoktinių pagalbininkų darbo pripažinimo ir atitinkamos socialinės apsaugos srityje.

Naujojoje direktyvoje turėtų, be kita ko, būti numatyta privaloma sutuoktinių pagalbininkų registracija, kad jie ilgiau nebebūtų nematomi darbuotojai, ir įpareigoti valstybes nares imtis būtinų priemonių užtikrinant, kad sutuoktiniai pagalbininkai gautų draudimo išmokas sveikatos priežiūrai bei pensijas.

Nepaisant to, kad valstybės narės toli gražu nėra vienos nuomonės apie tai, ar reikia pagerinti įstatyminę bazę šiuo klausimu, tikiuosi, kad greitai pavyks pasiekti deramą kompromisą, kad šią direktyvą galėtume priimti jau pirmojo svarstymo metu, dar prieš rinkimus į Europos Parlamentą 2009 m. birželio mėn.

Kviečiu paremti lygių galimybių skatinimo iniciatyvas. Pirmenybę skirdami žmonėms galėsime sukurti sąžiningesnę visuomenę.

 
  
  

- Pranešimas: Gabriele Stauner (A6-0242/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. (RO) Aš balsavau už Gabriele Stauner pranešimą, nes manau, kad būtina išplėsti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo kompetencijos sritį apimant ekonomikos ir finansų krizės nulemtą etatų mažinimą.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslas – padėti asmenims, netekusiems darbo dėl globalizacijos. Priėmus šį įstatymą, fondo pinigus būtų galima panaudoti ir pagalbai dėl ekonomikos ir finansų krizės iš darbo atleistiems asmenims.

Šio fondo bendro finansavimo koeficientas yra 50 proc., o iki 2011 m. jis gali būti padidintas iki 65 proc.

Didžiausias metinis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo finansinis paketas yra 500 mln. EUR, kurie skirti padėti žmonėms ieškotis darbo, apmokėti profesinio mokymo kursus ar išmokėti mobilumo pašalpoms.

Tikiuosi, kad Rumuniją taip pat pasieks šio fondo pinigai ir darbo netekę asmenys sulauks pagalbos.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu.(PT) Toks dalinis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo pakoregavimas nepakankamas kovoje su šia mus užklupusia krize. Nebuvo atsižvelgta į mūsų pateiktus pasiūlymus padidinti Bendrijos išmokas iki 85 proc. sumos, skirtos bedarbiams, ar net padvigubinti minėto Fondo sumą, kad galėtume padėti daugiau žmonių, kurie tapo bendrovių likvidavimo aukomis. Todėl nusprendėme susilaikyti.

Šiandien priimti pakeitimai Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo panaudojimo taisyklės padės geriau panaudoti fondo lėšas finansuojant krizės metu iš darbo atleistų žmonių mokymus ir darbo paiešką. Šios taisyklės išplečia Fondo galimybes ir numato bendro finansavimo koeficiento padidinimą nuo 50 proc. iki 65 proc., taip užtikrinant papildomą paramą iš fondo šios finansinės ir ekonomikos krizės metu. Vis dėlto su finansavimo sunkumais susiduriančios šalys turės mažai galimybių pasinaudoti šio fondo teikiama parama, kadangi joms vis tiek teks pačioms skirti nemažą dalį finansavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Andrzej Jan Szejna (PSE), raštu. – (PL) Šiuo metu gyvename analogų neturinčios krizės laikais. Ji paveikė ne tik finansinę sritį, bet ir ekonominę bei socialinę, ir paveikė ne pavienes valstybes, o visą Europos Sąjungą ir visą pasaulį.

Europos socialistų partijos vadovai priėmė bendrą deklaraciją, kviečiančią valstybes laikytis „Ambicingo ekonomikos atkūrimo plano apsaugoti darbo vietas ir užkirsti kelią masiniam nedarbui“. Vienintelis būdas iš tiesų paveikti ekonomiką yra suteikti jai problemą atitinkančią ir visos Europos mastu koordinuojamą biudžetinę paskatą. Svarbiausias mūsų prioritetas, lydintis mus visur ir visada, – apsaugoti darbo vietas ir užkirsti kelią nedarbui tuo pat metu skatinant ekologišką plėtrą.

Jei nesiimsime iniciatyvos kovoje su krize, 2010 m. pradžioje nedarbas išaugs iki 25 mln., o padėtis valstybės finansuose smarkiai pablogės.

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas buvo įsteigtas 2006 m. ir veiks iki 2013 m. Šios fondo tikslas – paremti darbuotojus, kurie dėl globalizacijos neteko darbo. Maksimalus metinis fondo biudžetas sudaro 500 mln. EUR, kurie naudojami finansuoti aktyvias darbo rinkos priemones, kaip pavyzdžiui, pagalba darbo ieškantiems asmenims nemokamų mokymų ar mobilumo pašalpų pagalba.

Pritariu idėjai sumažinti intervencijai reikalingų atleidimų iš darbo skaičių (iki 500).

 
  
  

- Pranešimas: Eugenijus Maldeikis (A6-0261/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE-DE), raštu.(LT) Aš balsavau už Eugenijaus Maldeikio pranešimą dėl EP ir Tarybos reglamento dėl ES finansinės paramos energetikos srities projektams.

Džiaugiuosi, kad EP milžiniška balsų dauguma (526balsai) balsavo už – parėmė šį dokumentą.

Noriu dar kartą pažymėti mūsų sprendimo svarbą.

Juk mano šalis Lietuva, kaip ir Latvija, Estija, Lenkija, kurios jau penkerius metus politine ir ekonomine prasmėmis yra Europos Sąjungos dalis, energetine prasme vis dar buvo ir tebėra tarsi sala, jokiais tiltais nesujungta su Bendrijos energijos rinka.

Šios dienos sprendimu Europos Parlamentas skyrė 175 mln. eurų energijos tilto statybai, kuris sujungs Lietuvą ir Švediją.

Realizavus šį projektą mūsų regiono šalys, 2004 m. tapusios ES narėmis, savo energijos rinkas pagaliau sujungs su Skandinavijos valstybių , o kartu ir su ES rinka.

Tai puikus projektas, gera pradžia, ir aš noriu padėkoti visiems kolegoms, balsavusiems už jį..

 
  
MPphoto
 
 

  Călin Cătălin Chiriţă (PPE-DE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą dėl siūlymo priimti Europos Parlamento ir Komisijos reglamentą, kuriame būtų išdėstyta programa, kaip padėti ekonomikai teikiant Bendrijos finansinę paramą projektams energijos srityje.

Europos ekonomikos gaivinimo plane numatytos 5 mlrd. EUR siekiančios investicijos į energijos projektus, plačiajuostį internetą ir kaimo plėtros priemones. 3,98 mlrd. EUR planuojama investuoti į elektros, gamtinių dujų, vėjo energijos ir anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo infrastruktūrą. Europos Parlamentas sutinka 1,02 mlrd. EUR skirti kaimo plėtros projektams.

Pagal ekonomikos atgaivinimo planą, 200 mln. EUR bus skirta dujotiekio „Nabucco“ statybai, kurio pagalba dujos bus gabenamos iš Kaspijos jūros regiono į ES. Rumunija pritaria šiam projektui. Pagrindiniai Rumuniją dominantys klausimai – pagal šį planą skiriamas finansavimas dujotiekio tinklo plėtros projektams tarp Rumunijos ir Vengrijos (30 mln. EUR) ir tarp Rumunijos ir Bulgarijos (10 mln. EUR) bei infrastruktūros atnaujinimui, dėl kurio, esant trumpalaikiam tiekimo nutraukimui, galima būtų pakeisti dujų tekėjimo kryptį (80 mln. EUR).

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už šią programą, kurioje numatoma finansinė parama projektams energetikos srityje. Remiantis susitarimu su Taryba, Europos Parlamento investavimo siūlymas paremtas šiais trimis aspektais: dujų ir elektros tinklų sujungimas; anglies surinkimas ir saugojimas, ofšoriniai vėjo projektai. Projekte išdėstytos procedūros ir būdai, kaip bus teikiama finansinė pagalba siekiant paskatinti investicijas į Europos integruotą energijos tinklą, kartu prisidedant prie Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo politikos įgyvendinimo.

Būtina nedelsiant imtis veiksmų, kurie paskatintų Europos ekonomikos atsigavimą, todėl labai svarbu priimti priemones, užtikrinančias atitinkamą geografinę pusiausvyrą ir greitą įgyvendinimą. Portugalijoje dujų tinklo plėtros projektai (susiję su infrastruktūra ir įranga) kaip ir elektros tinklo sujungimo su Ispanija gerinimui skirti projektai yra tinkami.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Komisijos noras padidinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ilgame Berlaymont pareigūnų arogancijos pavyzdžių sąraše yra paskutinėje vietoje. Siūlomos investicijos yra ir plačios ir brangios, o be to, dar reikia įrodyti, kad visos šios investicijos turi būti sprendžiamos ES lygmeniu. Iš viso 2009 ir 2010 m. siūlomos investicijos sudaro 3,5 mlrd. EUR. O ši suma turi būti surinkta iš valstybių narių biudžetų. Kalbant apie Švediją, tai reiškia ryškų narystės mokesčio padidinimą papildomais 1,4 mlrd. Švedijos kronų. Baugina tai, kad Komisija nemano turinti laiko atlikti detalų tokio plataus pasiūlymo poveikio vertinimą.

Atrodo, kad šio Europos Parlamento pranešimo pranešėją ne itin domina šie prieštaravimai. Vietoj to siūloma padidinti paramą nuo 3,5 iki beveik 4 mlrd. EUR!

Mūsų įsipareigojimas siekti pigesnio bendradarbiavimo su ES verčia atmesti tokį lengvabūdišką mokesčių mokėtojų pinigų vertinimą. Tačiau reikia pastebėti, kad yra nemažai rimtų priežasčių, kodėl reikia ir toliau ieškoti būdų, kaip pagerinti ir išvystyti anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo būdus. Mes balsavimo prieš šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anders Wijkman (PPE-DE), raštu. (SV) Pasiūlymas Europos energetikos programoje atidėti apytiksliai 4 mlrd. EUR projektams energijos srityje yra geras pasiūlymas. Vis dėlto jo turinys tapo pernelyg sukoncentruotas į iškastinį kurą. Be to, didelis paramos trūkumas jaučiamas efektyvaus energijos panaudojimo gerinimo projektams. Ankstyvoje stadijoje Komisija pasiūlė atidėti 500 mln. EUR „darniems miestams“, t. y. siūlymui, kuris buvo atmestas.

Pagalba darniems miestams būtų leidusi įgyvendinti įvairius projektus, pradedant vietos šildymo sistemų plėtra, šildymo ir elektros sistemų sujungimu bei gyvenamųjų namų rekonstrukcija. Šie projektai būtų rentabilūs, sumažintų emisijas ir kurtų naujas darbo vietas. Labai gaila, kad dėl ekonomikos krizės šia galimybe atgaivinti tokio tipo priemonę nebuvo pasinaudota.

 
  
  

- Pranešimas: Othmar Karas (A6-0139/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Udo Bullmann (PSE), raštu. (DE) Europos Parlamento Vokietijos socialdemokratų partijos nariai atmetė šį pranešimą dėl dvejų priežasčių:

Pirma, dalyvavimas perdraudžiant paskolų rizikas yra svarbi ir teisinga priemonė, kuria remiantis finansinės institucijos traukiamos į šių paskolų keliamos rizikos dalybas. Vis dėlto šis dalyvavimas turi būti gana žymus. Trialogo metu sutartas 5 proc. dalyvavimas šių reikalavimų neatspindi. Pradžioje vykusio konsultacijų proceso metu Europos Komisija reikalavo 15 proc., tačiau vėliau pasidavė pramonės spaudimui ir pasiūlė 5 proc. Konservatoriai ir liberalai Ekonomikos ir pinigų politikos komitete norėjo įrodyti, kad net ir toks nedidelis dalyvavimas rizikos dalybose yra nebūtinas pateikus finansinių institucijų garantijas. Europos Parlamento Vokietijos socialdemokratų partijos nariai mano, kad dalyvavimas turi būti daug didesnis ir akcentuos tai svarstant Direktyvos dėl reikalavimų kapitalui reformas ateityje.

Antra, O. Karas pranešime pateiktas bendro kapitalo apibrėžimas pažeidžia konkurencinį reglamento neutralumą. Šiame apibrėžime teigiama, kad ateityje tylūs kapitalo papildymai nebebus laikomi visiškai bendruoju kapitalu, nors likvidumo atveju ir galės būti pilnai panaudoti. Tai atveria duris nesąžiningai konkurencijai prieš Vokietijos valstybinius bankus. Norime atkreipti dėmesį, kad tylūs kapitalo papildymai yra nusistovėjusi pakartotinio finansavimo priemonė, suderinama su ES įstatymais. Kadangi šio trialogo metu nebuvo atsižvelgta į mūsų paaiškinamuosius pakeitimus, mes nepritariame šiam pranešimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE-DE), raštu. (FR) Sveikinu pranešėją atlikus tokį kruopštų darbą, tiek sudarant patį tekstą, tiek ir derybų metu. Neeilinės aplinkybės verčia mus imtis greitų ir atitinkamų veiksmų.

Aš galiu sutikti su mums siūlomu rezultatu perdraudimo srityje. Sisteminis standartizuotų Priežiūros institucijų kolegijų įvedimas yra didelis žingsnis į priekį.

Viskas prasidėjo nuo rudenį pateikto pranešimo projekto, kuriame minima decentralizuotos Europos priežiūros institucijų sistemos idėja. Ši idėja buvo plėtojama J. de Larosière frakcijos pranešime ir kovo 4 d. Komisijos komunikate. Džiaugiuosi, kad dauguma pritarė šioms idėjoms.

Kalbant apie pritaikymo sritį, reikėtų pasakyti vieną dalyką: vietoj pernelyg supaprastinto besienių bankų kriterijaus, išmintingiau būtų rinktis sistemiškai svarbius bankus.

Pastarieji būtų tiesiogiai pavaldūs naujai bankų valdžiai. Kitus bankus prižiūrėtų kolegija arba, išimtinai valstybinių bankų atveju, valstybinės priežiūros institucijos. Krizės valdymo tikslais, sisteminiai bankai taip pat turėtų laikytis finansinio stabilumo susitarimų Europos lygmeniu.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (PSE), raštu. − Sveikinu O. Karas. Šis balsavimas dėl daugelio priežasčių yra puikus pasiekimas.

Visų pirma, tai paketas, kurį pasiūlė ir dėl kurio derėjosi Parlamentas. Esu dalyvavęs tokiose derybose ir žinau, kokie sudėtingi gali būti tokie pokalbiai.

Antra, šis įstatymas numato geresnę britų ir kitų ES gyventojų apsaugą.

Perdraudimas buvo būdas paskleisti vadinamuosius „nuodingus aktyvus“ tarp bankų, paliekant didžiules skolas daugelyje privačių ir valstybinių bankų.

Atsižvelgiant į poveikio vertinimus ir tarptautinius pokyčius, 5 proc. tiesioginių draudimo įmonių dalies perdraudžiant rizikas idėja yra gyvybiškai svarbi.

Svertų įtakos mažinimas ir atitinkamo bankų kapitalą užtikrinimas – tai būdas apsisaugoti nuo tokios bankų elgsenos, kuri privedė mus prie finansinės bedugnės krašto.

O. Karas gali būti patenkintas savo darbu derybų metu. Žinau, kaip sudėtinga Parlamentui pasiekti, kad tekstas būtų patobulintas, tačiau sandėris šio pirmojo svarstymo metu yra puikus pasiekimas.

 
  
  

- Pranešimas: Karsten Friedrich Hoppenstedt (A6-0246/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Jei kas nors ir abejojo tikruoju šio siūlymo tikslu, reikėtu tik pacituoti šiandien priimto teksto ištrauką apie „likusių kliūčių vidaus rinkos veikimui pašalinimo“ užtikrinimą. Be to, 2 straipsnyje paaiškinama, kad „pagrindinis tikslas... yra pagerinti vidaus rinkos veikimo sąlygas“.

Tipiška, kad po vadinamojo „Europos ekonominio gaivinimo plano“ ir skelbiamo „Europos solidarumo“ nesėkmės, pirmasis ir kol kas vienintelis siūlymas sukurti Bendrijos paramos programą nukreiptas į finansines paslaugas! Beveik atrodo, kad mūsų nekamuoja viena didžiausių kapitalizmo krizių, augantis nedarbas, gamybos galimybių mažėjimas, auganti nelygybė ir kliūtys darbuotojams ir visai visuomenei.

Pateikti pasiūlymai – Bendrijos biudžeto didinimas, Bendrijos paramos gamybos sektoriui programų kūrimas ir darbo vietų apsauga ginant darbuotojų teises ir pasinaudojant viešosiomis tarnybomis – buvo atmesti. Tačiau kalbant apie paramą finansinei rinkai ir „sklandų vidaus rinkos veikimą“, Bendrijos lėšų netrūksta. Tai nepriimtina. Todėl mes balsavome prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Mes, euroskeptikai, visuomet siekiame, kad bendradarbiavimas su ES nebūtų toks brangus. Mokesčių mokėtojų pinigus reikia naudoti išmintingai. Labai svarbu atidžiai naudoti bendrus išteklius, ypač šiais neramiais laikais. Biudžeto ribotumas mums, išrinktiems atstovams, turėtų būti vienas svarbiausių vadovaujančių principų.

Tačiau šis pranešimas veda mus visiškai priešinga kryptimi. Pradinis Komisijos finansavimo pasiūlymas buvo pripažintas netinkamu ir niekada Politinės frakcijos Europos Parlamente nesiūlė, kad asignavimai finansinėms priežiūros institucijoms būtų padvigubintos. Kuo remiantis? galėtume paklausti. Šiuo metu kovojame su pasauliniu finansiniu nuosmukiu, kai būtinos tarptautinės pastangos pasauliniu mastu.

Finansinių institucijų priežiūra ES šiuo metu nėra ES darbas. Ir labai svarbu tai atsiminti. Tačiau šis pasiūlymas rodo galingo politinio elito ambicijas. Su miglotomis užuominomis apie finansų krizę ir galimas jos pasekmes priežiūrai ir kruopščiam nagrinėjimui, tai tėra tik begėdiškas bandymas pagerinti ES poziciją. Todėl neturiu kito pasirinkimo kaip tik balsuoti prieš šį pranešimą ir alternatyvų prašymą priimti rezoliuciją.

 
  
  

- Pranešimas: Janusz Wojciechowski (A6-0185/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Nors ir esu aršus gyvūnų gynėjas, kritiškai vertinu tokius draudimus, kaip produktų iš ruonių importo draudimas, jei galima įrodyti, kad jų prieš mirtį jų patiriamas skausmas yra minimalus.

Tačiau yra ir nerimą keliančių atvejų, pavyzdžiui, ritualinės žudymo tradicijos tam tikrais religiniais tikslais. Atsižvelgiant į Europos kultūrinę įvairovę, kai kurios tokios praktikos, kurios visiškai prieštarauja ES pagarbai gyvūnams, pradeda čia įleisti šaknis. O gyvūnai bereikalingai kenčia.

Sutinku, kad kai kuriose religijose labai svarbu, kokiu būdu gyvūnas nužudomas, nes tai turi įtakos mėsos kokybei. Vis dėlto gyvūnų teisių kultūros ir gyvūnų gerovės Europa intensyviai siekė pastaruosius trisdešimt metų, ir mes neturėtume visko paaukoti ant politinio korektiškumo altoriaus. Gyvūnai, žudomi pasitelkiant ritualinius žudymo būdus, pirmiausia turi būti nustebinti, taip sumažinant jų skausmą ir puoselėjant mums brangias vertybes, susijusias su gyvūnų gerove.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už pranešimą, skirtą gyvūnų apsaugai juos žudant. Kasmet Europos Sąjungoje nužudoma milijonai gyvūnų. Daugelis gyvūnų bereikalingai kenčia ne tik jų auginimo ir transportavimo metu, bet ir savo mirties akimirką. Reikia pasistengti išvengti gyvūnų kankinimo skerdyklose, įskaitant ir maistui bei kitiems produktams auginamus gyvūnus.

Mano nuomone, šis siūlymas yra gerai apgalvotas ir atitinka Bendrijos tikslus užtikrinti gyvūnų apsaugą ir gerovę. Sutinku, kad masiniai gyvūnų skerdimai turėtų būti atliekami laikantis humanitarinių standartų taip sumažinant gyvūnų patiriamą skausmą.

Todėl aš nebalsavau dėl pakeitimo, kuriuo panaikinamas draudimas naudoti galvijų suvaržymo sistemas juos apverčiant ar priverčiant užimti kitokią jiems nenatūralią padėtį, nes, mano nuomone, tokia praktika kenkia gyvūnų gerovei. <BRK>

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE-DE), raštu. – (PL) Ponios ir ponai, aš balsavau už Januszo Wojciechowskio pranešimą dėl gyvūnų apsaugos juos žudant. Daug žmonių svarsto, kaip įmanoma apsaugoti gyvūnus juos žudant. Nors tai gali skambėti paradoksaliai, tačiau tai įmanoma. Kiekvienas, kam teko žudyti gyvūną arba tai stebėti, žino, kokia skausminga gali būti gyvūno mirtis. Naujasis teisės aktas šioje srityje leistų apriboti nebūtinas gyvūnų kančias. Dėl to šis teisės aktas neabejotinai yra reikalingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Lang (NI), raštu. (FR) Patvirtindama, kad gyvūnai turi būti žudomi be nebūtinų kančių, išskyrus religinius ritualus, mūsų Parlamento dauguma pasirodė veidmainiška ir baili. „Religinių ritualų“ pavadinimu dangstomas vadinamasis ritualinis aukojimas, ypač per musulmonų šventę Eid-al-Adha, perpjaunant gerklę šimtams tūkstančių avių.

Teisinis šios praktikos pripažinimas yra platesnio reiškinio – mūsų visuomenės islamizacijos – dalis. Mūsų įstatymai ir papročiai palaipsniui keičiami tam, kad būtų vis labiau atsižvelgiama į islamo šariato įstatymus. Prancūzijoje vis daugiau ir daugiau vietos institucijų netiesiogiai remia šventyklų statymą. Mokyklų meniu sudaromi atsižvelgiant į islamo mitybos reikalavimus. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Lilyje, plaukimo baseinuose moterys maudosi tik tam tikru metu. 2003 m. nustatydamas Conseil français du culte musulman tuometinis vidaus reikalų ministras Nicolas Sarkozy įteisino islamą Prancūzijos institucijose.

Tam, kad tai pagaliau baigtųsi, būtina atsisakyti islamo korektiškumo, pakeisti ne europinės migracijos tendencijas ir kurti naują Europą, suverenių tautų Europą be Turkijos, įtvirtinant krikščioniškas ir humanistines jos civilizacijos vertybes.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristiana Muscardini (UEN), raštu. (IT) Gerb. pirmininke, ponios ir ponai, tenka apgailestauti, kad Europos Parlamentas pačioje kadencijos pabaigoje ir tokiu opiu klausimu vadovaujasi šizofrenišku požiūriu, nes iš tikrųjų šizofreniška, viena vertus, orientuotis į ateitį ir pasitelkti naujausias technologijas propaguojant smurtą ir prievartą, o kita vertus, pasinerti į praeitį grįžtant prie genties ritualų, siekiant įtikti tiems, kurie nori matyti daugiau pralieto kraujo ir daugiau beprasmės kančios aukos akyse.

Mes esame tvirtai nusistatę prieš laukinius papročius, kurie prieštarauja bendram sutarimui ir laisvam valstybių narių pasirinkimui.

 
  
MPphoto
 
 

  Lydia Schenardi (NI), raštu. (FR) Mes pritariame norui pakeisti 1993 m. direktyvą, kuria siekiama tobulinti ir suvienodinti visoje Europos Sąjungoje gyvūnų apsaugos sąlygas juos žudant.

Mes taip pat pritariame principui, pagal kurį skersti skirti gyvūnai gali būti žudomi naudojant tik tuos metodus, kurie užtikrina staigią mirtį arba mirtį po apsvaiginimo, tačiau mes esame nusistatę prieš tai, kad būtų nustatytos išimtys religiniams ritualams.

Visuomenės nuomonė šiuo klausimu yra labai jautri ir nusistačiusi prieš nebūtinus, skausmą sukeliančius veiksmus. Todėl kyla klausimas, kodėl mes juos turime toleruoti religijos vardan, nepaisant to, ar gyvūnų judėjimo laisvė prieš žudymą yra apribota, ar ne?

Turėtų būti nustatyti griežti teisės aktai, kuriuose būtų numatomas procedūrų tikrinimas, kad gyvūnai būtų apsvaiginti ir prieš mirtį neatgautų sąmonės, tačiau būtų kur kas geriau, jei ši praktika būtų visiškai uždrausta. Ji atkeliavo iš praėjusio amžiaus ir teisėtai gali būti laikoma barbariška.

 
  
MPphoto
 
 

  Kathy Sinnott (IND/DEM), raštu. − Apsaugoti gyvūnus nuo žiaurumo yra labai svarbu. Vis dėlto kai kurie iš pateiktų pasiūlymų apsaugoti nuo žiaurumo, aš manau, dar labiau skatina žiaurumą.

Aš konkrečiai kalbu apie pasiūlymą bet kokį žudymą vykdyti tam skirtose patalpose. Ūkininkai bus priversti pakrauti ir gabenti gyvūnus, net jei jie yra ligoti arba seni, ir šie veiksmai gali sukelti jiems skausmą ir stresą.

Šis pasiūlymas taip pat susijęs su rizikos veiksniais užkrečiamųjų ligų ir infekcijų požiūriu. Kartais geriau sustabdyti ligos plitimą paskerdžiant gyvūną savo ūkyje, darant tai žmoniškai. Aš nepateikiau paaiškinimo žodžiu.

 
  
  

- Pranešimas: José Albino Silva Peneda (A6-0241/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už pranešimą (A6-0241/2009) dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės. Tai geras pranešimas, kuriuo, be kitų dalykų, numatoma, kad ekonomikos laisvės ir konkurencijos taisyklės nebūtų įgyvendinamos pagrindinių socialinių teisių sąskaita.

Vis dėlto į pranešimą taip pat įtraukti reikalavimai dėl minimalaus darbo užmokesčio sistemų. Mes, socialdemokratai, manome, kad svarbu užtikrinti kiekvienam tinkamą darbo užmokestį, iš kurio būtų galima pragyventi, ir, mūsų nuomone, ES turėtų skatinti šį požiūrį. Tai būtų ypač svarbu sprendžiant „skurstančių darbuotojų“ klausimą. Kaip valstybės narės pasirenka užtikrinti savo piliečiams tinkamą darbo užmokestį, – teisės aktais ar paliekant tai spręsti socialiniams parteriams per kolektyvines sutartis, – turėtų toliau būti palikta spręsti pačioms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Konservatoriai pritaria minimalaus darbo užmokesčio principui Jungtinėje Karalystėje. Vis dėlto mes manome, kad socialinės apsaugos sistemos ir minimalus darbo užmokestis turėtų būti nustatomi nacionaliniu lygmeniu.

Todėl konservatoriai susilaikė dėl šio pranešimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (PSE), raštu. (PT) Aš balsavau už Silvos Penedos pranešimą dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės. Dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis itin svarbu, kad socialinė politika eitų išvien su ekonomine politika, siekiant Europos ekonomikos atsigavimo. Europos socialiniai modeliai susiduria su keletu iššūkių, tarp jų demografiniais pokyčiais ir globalizacija, nuo kurių jie taip pat negali likti nuošalyje. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie turi būti modernizuojami, tuo pat metu apsaugant šių sistemų vertybes.

Europa turi teikti drąsius socialinės politikos pasiūlymus dar ir todėl, kad mes šiuo metu susiduriame su rimta krize. Vis dėlto aš manau, kad Komisijos atnaujinta socialinė darbotvarkė nėra išskirtinė, yra pavėluota ir tikrai nepadės spręsti finansų ir ekonomikos krizės iššūkių. Būtina stiprinti socialinės ir užimtumo politikos priemones, kad būtų išvengta darbo vietų praradimo arba būtų sumažintas jo poveikis, o Europos piliečiai apsaugoti nuo socialinės atskirties ir skurdo.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. (PT) Šiame pranešime esama įvairių prieštaravimų. Vis dėlto jame iš esmės vadovaujamasi dabartinėmis neoliberalaus kapitalizmo gairėmis, kurios, nors ir šiek tiek sušvelnintos, nekeičia pagrindinių politikos priemonių, iš esmės ir sukėlusių dabartinę ekonomikos ir socialinę krizę. Principas, kuriuo vadovaujamasi, yra toks, kaip visuomet. Dabar pasinaudojant „krizės“ sąvoka dar kartą bandoma „parduoti“ tą patį: lankstumą, vidaus rinką, visuomeninę ir privačią partnerystę ir t. t., ignoruojant tai, kad būtent ES politikos priemonės sukėlė krizę ir ją dar labiau pagilino.

Teisėtai reiškiamu „susirūpinimu“ pranešime niekaip nesprendžiama ir nereaguojama į pagrindines problemų priežastis, konkrečiai dėl ekonomikos politikos priemonių, darbo vietų saugumo, visuomeninių paslaugų liberalizavimo ir privatizavimo, pan.

Alternatyvių atsakymų negali būti, ypač stiprinant valstybės vaidmenį ekonomikoje, strateginiuose sektoriuose ir teikiant aukštos kokybės viešąsias paslaugas arba net išsaugant aukštesnį darbo užmokestį ir pensijas. Vis dėlto pranešime svarstomas poreikis teisingiau paskirstyti turtą, tačiau nenurodoma, kaip to pasiekti, arba raginama atsisakyti tų politikos priemonių, kurios didina socialinę nelygybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Bandymą įgyvendinti Europos socialinės apsaugos darbotvarkę galima laikyti nesėkmingu. Prancūzijoje ką tik paviešinti apgailėtini skaičiai: per dvejus metus skurdas padidėjo 15 proc., itin padaugėjo skurstančių darbuotojų, ir dėl to eksponentiškai augo prasiskolinusių namų ūkių, kurių lėšų ilgą laiką nepakako padengti kasdienio gyvenimo išlaidoms, skaičius. Atrodo, kad tai tėra pati šios gilios krizės pradžia.

Jūs raginate piliečius būti atvirus pokyčiams, o darbuotojams pokyčiai reiškia tą patį, ką reikštų prarasti savo darbo vietą jūsų įgyvendinamomis politikos priemonėmis ir būti tikram, kad nepavyks surasti naujos. Jūs kalbate apie socialinę politiką, o Teisingumo Teismas pamina darbuotojų teises prisidengiant konkurencija ir laisve teikti paslaugas. Jūs kalbate apie „lankstumą“, o Europos žargonu tai reiškia „nesaugumą“. Jūs net apsimetate, kad skiriate ypatingą dėmesį moterims ir motinoms, o dėl jūsų idiotiškos „lyčių“ politikos jos praranda savo ypatingas socialines teises, pavyzdžiui, tas, kurias jos turėjo Prancūzijoje pensijų ir naktinio darbo srityje.

Todėl reikia ne atnaujinti socialinę darbotvarkę, bet visiškai pakeisti ydingą sistemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Šiuo pranešimu primygtinai teigiama, kad valstybės narės turi modernizuoti ir reformuoti savo nacionalines socialinės apsaugos sistemas, įgyvendinant minimalaus darbo užmokesčio sistemas ir persvarstyti mokymo programas mokyklose. Be to, teigiama, kad būtina skatinti darbuotojų dalyvavimą įmonių pelno sistemose, ir paskelbti Europos savanorių metus. Tai yra neįprastai skirtingi pavyzdžiai, kaip ES reguliavimas pamažu pakeičia nacionalinį apsisprendimą.

Be to, pranešime du kartus paminėta Lisabonos sutartis, kuri iki šiol dar nėra įsigaliojusi. Tai yra begėdiškos valdžios arogancijos išraiška! Atrodo, kad demokratinės diskusijos skirtos tik publikai, ir visiškai nekeičia rezultato.

Todėl per galutinį balsavimą balsavome prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carl Schlyter (Verts/ALE), raštu. (SV) Apskritai tai labai geras pranešimas, kuriame esama daug gerų aspektų, tačiau dėl pakartotinių kreipimųsi dėl augimo ir raginimų valstybėms narėms įgyvendinti minimalaus darbo užmokesčio sistemas ir teisiškai įpareigojančias socialines sąlygas, tai pareikalautų didelio galių perdavimo ES, todėl aš susilaikau nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Anja Weisgerber (PPE-DE), raštu. − (DE) Dabartinės finansų krizės metu Europos socialiniai modeliai susiduria su dideliais iššūkiais.

Todėl Vokietijos konservatorių frakcija (CDU/CSU) pasisako už socialinę Europą.

Dėl šios priežasties mes pritariame José Albino Silvos Penedos pranešimui dėl atnaujintos socialinės darbotvarkės.

Mes taip pat džiaugiamės tuo, kad krizės metu prioritetas skirtas darbo vietų kūrimui ir skatinimui ir pasiryžimu įgyvendinti priemones dėl švietimo ir mokymo.

Europa turi siekti kurti socialinę sistemą ir nustatyti standartus Europos lygmeniu.

Mes privalome atsižvelgti į valstybių narių kompetenciją šiuo požiūriu.

Dėl šios priežasties mes prieštaraujame raginimui nustatyti minimalaus darbo užmokesčio sistemas visose valstybėse narėse, kaip tai nurodyta 14 pranešimo dalyje.

Dėl minimalaus darbo užmokesčio sistemų turėtų būti palikta spręsti valstybėms narėms.

Todėl mes džiaugiamės tuo, kad šiai daliai priimtas žodinis pakeitimas.

Tam, kad kiekvienas žmogus galėtų gyventi orų gyvenimą, reikalingos pakankamos pajamos, tačiau šiuo požiūriu valstybės narės gali rinktis įvairius variantus.

Savo žodiniu pakeitimu mes norėjome paaiškinti, kad šalia minimalaus darbo užmokesčio turėtų būti svarstoma kolektyvinių sutarčių galimybė ir bendrai teisiškai įpareigojantys reglamentai arba valstybės garantuotos minimalios pajamos.

Šitaip mes tinkamai atsižvelgtume į subsidiarumo principą.

 
  
  

- Pranešimas: Jean Lambert (A6-0263/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Jan Andersson, Göran Färm, Anna Hedh, Inger Segelström ir Åsa Westlund (PSE), raštu. (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme balsuoti už pranešimą (A6-0263/2009) dėl aktyvios žmonių, nedalyvaujančių darbo rinkoje, įtraukties. Tai yra geras pranešimas, kuris ypač svarbus dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis, kai ypač reikalingos aktyvios darbo rinkos priemonės, užtikrinančios, kad silpniausi visuomenės nariai ilgą laiką neatsidurs už darbo rinkos ribų.

Tačiau pranešime taip pat yra reikalavimų dėl minimalių darbo užmokesčio sistemų. Mes, socialdemokratai, manome, kad kiekvienam svarbu užtikrinti tinkamą atlyginimą, iš kurio būtų galima pragyventi, ir manome, kad ES turėtų tai skatinti. Tai itin svarbu tam, kad galėtume spręsti „skurstančių darbuotojų“ klausimą. Kaip valstybės narės po to pasirenka užtikrinti savo piliečiams tinkamą atlyginimą ir ar jos tai daro teisės aktų priemonėmis, ar palikdamos tai socialiniams partneriams reguliuoti per kolektyvines sutartis, turėtų būti palikta spręsti pačioms valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Atkins (PPE-DE), raštu. − Britų konservatoriai iš esmės pritaria pranešimui ir jo nuostatoms, kuriomis numatomos tinkamos pajamos, darbo rinkų įtrauktis ir galimybė naudotis kokybiškomis paslaugomis. Mes taip pat skatiname teigiamą ir aktyvų požiūrį į psichinę sveikatą, neįgalumą ir pagyvenusių žmonių teisę dirbti ir laikomės griežto požiūrio į kovą su prekyba žmonėmis.

Vis dėlto konservatoriai nepritaria ES diskriminacijos direktyvos koncepcijai. Be to, konservatoriai negali pritarti raginimui nustatyti teisinę sistemą, skatinančią vienodas užimtumo galimybes ir kovą su diskriminacija darbe, ir ES tikslui dėl minimalių pajamų sistemų ir įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos, teikiant finansinę paramą, kuri prilygsta bent jau 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų. Dėl šių priežasčių balsuodami mes susilaikėme. Šie klausimai turėtų būti palikti nacionalinei kompetencijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Bushill-Matthews (PPE-DE), raštu. − PPE-DE frakcija iš esmės palaiko originalų Jean Lambert pranešimą. Vis dėlto kita politinė frakcija komitete įtraukė į pranešimą šalutinius klausimus, kurie ne tik nepriklauso pranešimo taikymo sričiai, bet ir yra nepriimtini mūsų frakcijai. Jie tai padarė sąmoningai, dėl apgailėtinų partinių politinių priežasčių, kad mes negalėtume pritarti pranešimui, pateiktam svarstyti plenarinėje sesijoje. Todėl mes pateikėme alternatyvią rezoliuciją, apimančią visus jos pranešimo aspektus, kuriems mes pritariame.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (PPE-DE), raštu. − Šiuo pranešimu keliamas klausimas: kaip įtraukti žmones į darbo rinkas, kurie šiuo metu jose nedalyvauja? Atsakymas yra absoliučiai aiškus. Mes turime sukurti daugiau darbo vietų ir didinti savo darbo rinkų pajėgumus.

Tai, kad ES savęs to klausia, rodo vieną esminių mūsų problemų. Briuselyje per daug dėmesio skiriama darbo vietų apsaugai ir nepakankamai – darbo vietų kūrimui. Būtent dėl Europos socialinio modelio tiek daug europiečių neturi darbo. Europos socialinis modelis duoda kaip tik priešingą rezultatą: jis kuria dviejų lygių darbo rinkos ekonomiką, yra naudingas tiems, kurie dirba, ir riboja galimybes tų, kurie negali gauti darbo. ES reguliavimo socialinė kaina taip pat yra didžiulė ir ji neskatina darbdavių priimti į darbą naujus darbuotojus. Toks yra išliaupsintas ES planas iki 2010 m. tapti konkurencingiausia pasaulio ekonomika.

Tam, kad būtų kuriamos darbo vietos bedarbiams, reikia, kad Europos ekonomika pasuktų iš esmės priešinga kryptimi. Britų konservatoriai yra pasirengę padėti keisti šią kryptį.

 
  
MPphoto
 
 

  Hélène Goudin ir Nils Lundgren (IND/DEM), raštu. (SV) Šiuo pranešimu sprendžiama daugelis svarbių klausimų, kuriuos iš principo turėtų spręsti valstybės narės, o ne ES. Pavyzdžiui, Europos Parlamentas primygtinai reikalauja, kad ES būtų įgyvendinti tikslai dėl minimalių pajamų garantijų ir minimalaus darbo užmokesčio. Pranešime taip pat pateikiama nuoroda į Lisabonos sutartį (kuri vis dar neįsigaliojo). Todėl mes balsavome prieš šį pranešimą.

 
Atnaujinta: 2009 m. rugsėjo 8 d.Teisinis pranešimas