Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2603(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B6-0279/2009

Debatai :

PV 07/05/2009 - 13.1
CRE 07/05/2009 - 13.1

Balsavimas :

PV 07/05/2009 - 14.1
CRE 07/05/2009 - 14.1

Priimti tekstai :

P6_TA(2009)0391

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. gegužės 7 d. - Strasbūras Tekstas OL

13.1. Iranas: Roxanos Saberi byla
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas yra diskusijos dėl šešių pasiūlymų rezoliucijos dėl Irano: Roxanos Saberi byla(1).

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam, autorius. − Gerb. pirmininke, Iranas garsėja žmogaus teisių pažeidimais, kaip buvo pastebėta dar vakar vykstant diskusijoms dėl žmogaus teisių padėties pasaulyje.

Šiandien kalbame apie Roxanos Saberi, žurnalistės, kurios teismas įvyko prieš tris savaites ir kuri buvo nuteista aštuoneriems metams kalėjimo už vadinamąjį šnipinėjimą, bylą. Esmė ta, kad R. Saberi daugiau nei mėnesį laiko nebuvo leista susitikti su savo advokatu. Nebuvo jokios galimybės, kad bus skaidrus teismo procesas, nes jis įvyko in camera. Ji daugiau kaip dvi savaites buvo paskelbusi bado streiką. Tiesa R. Saberi jį nutraukė, nes jos sveikata yra itin pavojingos būklės.

Todėl šiandien susirinkome pasiųsti žinutę Irano valdžiai, kad mes neabejotinai smerkiame Irano revoliucinio teismo nuosprendį, paskelbtą 2009 m. balandžio 18 d., ir reikalaujame, kad R. Saberi būtų nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinta, remiantis tuo, kad jos teismas vyko in camera, nesant teisėto proceso.

Norėčiau pridurti, kad Iranas garsėja masinėmis, sistemingomis egzekucijomis užmėtant akmenimis, ar pakariant, įskaitant ir nepilnamečius pažeidėjus. Tai taip pat yra mūsų žinutės dalis.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer, autorius, Dvi su puse minutės, gerb. pirmininke. Per pastaruosius penkerius metus mes daug diskutavome apie Iraną. Mano frakcija užjautė dėl aštuntojo dešimtmečio pabaigoje vykusios revoliucijos ne dėl artimumo su religiniais to meto ekstremistais, bet dėl to, kad buvusioji vyriausybė, kuriai vadovavo Pahlevi šeima, neatstovavo žmonėms. Ta vyriausybė sugebėjo išgyventi tik dėl savo artimų ryšių su Jungtinėmis Valstijomis ir Europa.

Kadangi ministro pirmininko M. Mossadeq vyriausybė, kuri valdė šalį prieš dabartinę ir sulaukė didesnės žmonių paramos, buvo nušalinta dėl užsienio spaudimo, didelė visuomenės dalis, kuri priešinosi vyriausybei, dabar laikosi antivakarietiško požiūrio. Vakarai tapo ne sąjungininku kovoje už demokratiją ir progresą, o kolonijiniu naudos gavėju ir engėju.

Dabar neabejojama, kad valdžia pateko į grupuočių, siekiančių ne tik konfliktuoti su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu, kurios yra itin konservatyvios, netolerantiškos ir nedemokratiškos, rankas. Jos engia savo piliečius, teisinę sistemą, o armiją atidavė į griežtų religinių fanatikų rankas, jie trukdo rinkėjams balsuoti už nuosaikesnių pažiūrų asmenis. Moterų ir religinių bei tautinių mažumų teisės nustumtos į šalį, o mirties bausmės neretai vykdomos viešai ir žiauriausiais būdais, taip bandant palaužti, tuos, kurie nenori prisitaikėliškai elgtis.

Dar daugiau – opozicijos veikla Irane gali baigtis sulaikymu. Opozicijos nariai, kurie pabėgo į užsienį, persekiojami ir diskredituojami valdžios, žiniasklaidos ir viešosios nuomonės tose šalyse, kuriose jie dabar gyvena. Tai matome iš bandymų įtraukti tremtyje esančią opoziciją į teroristinių organizacijų sąrašus ar uždaryti Ašrafo pabėgėlių stovyklą Irake. Dėl to teisinga, kad Parlamentas neseniai prabilo apie šias dvi situacijas.

(Pirmininkė nutraukia kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Paulo Casaca, autorius.(PT) Gerb. pirmininke, gegužės pirmoji, kuri mums šventė, Irane, deja, ir toliau yra kovų diena. Šiais metais ji buvo pažymėta ne tik įprastu brutaliu susidorojimu su Irano darbininkais, bet ir bausmės įvykdymu jaunai septyniolikmetei merginai Delarai Darabi. Ji buvo nuteista nepaisant visų įrodančių įkalčių, kad ji to nusikaltimo nepadarė.

Remiantis Amnesty International, dieną prieš egzekuciją ši mergina pasakojo motinai savo ateities planus, tikėdamasi, kad didžiulė kampanija, surengta reikalaujant jos išlaisvinimo, bus sėkminga.

Delara Darabi yra dar viena religinio fanatizmo auka, kaip ir daugelis kitų, kurių mirties bausmės įvykdymą pasmerkėme šiuose Rūmuose.

Žmogaus teisių organizacijos šią savaitę patvirtino Nacionalinės Irano pasipriešinimo tarybos gegužės pirmąją išplatintą informaciją apie tai, kad Lakano kalėjime akmenimis buvo užmėtytas vyras, apkaltintas neištikimybe, ir paskelbė apie dar vieną gresiantį užmėtymą akmenimis Gilano provincijoje gyvenančiam vyrui, tai dar kartą įrodo, kad tariamas Irano moratoriumas dėl mirties bausmės yra melagingas.

Kaip praneša judėjimas Tire as Mãos de Caim, kovojantis dėl mirties bausmės uždraudimo, Irane įvykdoma daugiausia mirties bausmių, per capita, pasaulyje. Dar šį rytą Evino kalėjime mirties bausmė buvo įvykdyta keturiems asmenims, o dar aštuoniems mirties bausmė buvo įvykdyta gegužės 2 d. Taibado kalėjime.

Trečiųjų šalių piliečių, tokių kaip amerikietė Roxana Siberi, įkalinimas taip pat yra įprastinis dalykas, siekiant priversti kitas valstybes suteikti diplomatinių lengvatų.

Šiuo požiūriu Tire as Mãos de Caim sekretoriaus Sergio S’Elia komentaras yra itin tinkamas, nes iškelia svarbiausią dalyką: Mullah režimas yra ne tik Irano fundamentalistų režimo atsakomybė. Europos vyriausybės tylėdamos, toleruodamos ir nuolat stengdamos nuraminti, sutinka su tuo, kas vyksta, ir pasiduoda Irano politiniam ir komerciniam šantažui. Teherano režimas kelia grėsmę taikai ir saugumui visame pasaulyje, o dar labiau – savo piliečiams dėl ištisais dešimtmečiais praktikuojamų veiksmų. Tačiau į tai atkreipusi dėmesį Europa paverčia Iraną problemų Artimuosiuose Rytuose sprendimu, kai iš esmės jis pats ir yra didžiausia problema.

Naudodamasis paskutine proga, kreipiuosi į Europos Parlamentą ir raginu visus tuos, kurie bus čia kitame posėdyje, neatiduoti Irano gyventojų kalėjimų prižiūrėtojams ir nepalikti Artimųjų Rytų gyventojų religinio fanatizmo bedugnėje.

 
  
MPphoto
 

  Marios Matsakis, autorius. − Gerb. pirmininke, nekartosiu to, kas jau buvo pasakyta apie nuožmų teokratinį Irano režimą. Sutinku su šiuo požiūriu, tačiau noriu pažvelgti į šį dalyką kitu aspektu, kurį palaikė mano ką tik išėjęs kolega E. Meijer.

Iranas, šalis, kurios civilizacija ir kultūra siekia tūkstančius metų, šiandien yra apgailėtinos būklės, kiek tai susiję su demokratijos, pilietinių teisių ir teisingumo situacija. Kai kurios iš valstybių yra kaltinamos dėl tokios situacijos. Nepamirškime, kad JAV ir Didžiosios Britanijos vyriausybės metų metais rėmė, ginklavo ir palaikė valdžioje gerai žinomą siaubingą Irano šacho diktatūrą. Kai šachas galiausiai buvo nuverstas per liaudies sukilimą, buvo neišvengiama tai, kad Islamo ekstremistai rado puikią dirvą įsišaknyti ir skiepyti neapykantos Vakarams jausmus.

Tuomet prasidėjo itin agresyvūs vieni po kitų vykdomi JAV administracijos veiksmai ir drastiškos sankcijos, kurios tik didino paprastų žmonių kančias ir dar labiau kurstė priešiškus jausmus Vakarams. Reikia tikėtis, kad naujasis JAV prezidentas B. Obama, kuris parodė, kad labiau vertina kovą protu, o ne kumščiais, ankstesnysis prezidentas G. W. Bushas labai nesėkmingai tai darė, suteikia naujos vilties, kad Irano žmonės galės džiaugtis geresne padėtimi ir geresniais santykiais su Vakarais.

Toks požiūris padės paprastiems Irano piliečiams suprasti, kad Vakarai nori būti jų draugais, o ne priešais ir galiausiai Irano gyventojai patys nuvers Islamo fundamentalistų režimą, kuris taip nedemokratiškai kontroliuoja jų gyvenimus ir verčia juos taip kentėti, kaip kad rodo byla, kuri yra mūsų šiandienos diskusijos dėmesio centre.

 
  
MPphoto
 

  Ewa Tomaszewska, autorė. (PL) Gerb. pirmininke, Roxana Saberi yra 32 metų amžiaus žurnalistė, turinti dvigubą Amerikos ir Irano pilietybę. Ji baigė universitetus Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Irane. Ji dirbo žurnaliste Irane ir tęsė darbą net tuomet, kai baigėsi jos akreditacijos galiojimo laikas, todėl buvo sulaikyta ir nuteista aštuoneriems metams kalėti, remiantis melagingais kaltinimais šnipinėjimu Jungtinių Valstijų labui. Protestuodama prieš melagingus kaltinimus ir skaidraus teismo proceso nebuvimą, ji paskelbė bado akciją. Ji buvo labai išsekusi. Ji pradėjo gerti saldintą vandenį prižiūrima medikų, dabar nutraukė bado streiką ir laukia, kada bus išgirstas jos prašymas. Jos sveikatai ir gyvybei iki šiol gresia pavojus.

Iranas garsėja žiauriomis bausmėmis ir tuo, kad viešai vykdo net ir nepilnamečių mirties bausmes. Mes reikalaujame paleisti R. Saberi. Kreipiamės prašydami, kad jai būtų suteikta nešališko teismo galimybė. Manau, kad tarptautinė bendruomenė turėtų daryti spaudimą Iranui, kad šis atsisakytų tokių žiaurių praktikų.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė, PPE-DE frakcijos vardu.(LT) Kalbame apie Roxaną Saberi, Amerikos ir Irano žurnalistę, kuri dirbo ABC radijui ir BBC, taip pat Pietų Afrikos televizijai. Apkaltinta šnipinėjimu ir nuteista aštuoneriems metams kalėti ji pradėjo bado streiką. Gegužės pirmąją ji buvo perkelta į kalėjimo ligoninę. Žinome, kad penkias savaites jai nebuvo suteikta galimybės susitikti su advokatu. Jos teismas nebuvo nei sąžiningas, nei skaidrus.

Vakar BBC paskelbė, kad ateinančią savaitę, gegužės 12 d., apeliacinis teismas išklausys Roxanos Saberi apeliaciją, tačiau tai ir vėl vyks už uždarų durų. Mes smerkiame Irano revoliucinio teismo nepagrįstą sprendimą dėl Roxanos Saberi. Be to, manau, kad labai svarbu dar kartą paraginti Irano Vyriausybės institucijas laikytis tarptautinių žmogaus teisių reikalavimų, kuriuos Iranas ratifikavo, ypač Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių įsipareigojimo bei Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kurios abi garantuoja teisę į sąžiningą teismą.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis, PSE frakcijos vardu. (LT) Paskutinę šios kadencijos dieną, tokią puikią pavasario dieną, norėtųsi tikėtis, kad ši tema, žmogaus teisių pažeidimai, vieną dieną bus išimta iš Parlamento darbotvarkės ir mums nebereikės apie tai diskutuoti šioje gražioje salėje. Deja, šiandien tai tik iliuzija, ir kaip visada mūsų darbotvarkė perkrauta, nes neįmanoma aprėpti visų skausmingų bylų iš įvairių pasaulio šalių.

Apie Iraną šiame plenariniame posėdyje diskutuojame jau ne pirmą kartą. Šį kartą mus jaudina neteisėtas Roxanos Saberi įkalinimas. Ji pirmą kartą buvo sulaikyta už, atrodytų, mažytį nusižengimą – už tai, kad pirko vyną, nors Irane tai laikoma nusikaltimu. Paskui jai buvo pateikti kaltinimai, kad ji šalyje dirba neturėdama oficialios akreditacijos, kurie vėliau buvo pakeisti kaltinimais šnipinėjimu JAV. Irano Vyriausybė surengė vienos dienos uždarą teismo posėdį be liudininkų ar konkrečiai viešai paskelbtų kaltinimų.

Tai ne pirmas kartas, kai Irano Vyriausybė sutrypė žmogaus teises, neteisėtai įkalino žmones ir skelbė nuosprendžius, prieštaraujančius tarptautiniams standartams. Delaros Darabi nužudymas, žurnalistės Maryam Maleko ir darbininkų teisių gynėjų sulaikymas – tai tik keletas pavyzdžių. Turime pripažinti, kad Irano fundamentalistai ir toliau organizuoja politinius teismus, bandydami žeminti laisvai mąstančius žmones. Tenka apgailestauti, kad Iranas ir toliau vykdo saviizoliacijos politiką ir atsisako išnaudoti tarptautinės bendruomenės ir naujosios JAV administracijos siūlomas iniciatyvas santykiams pagerinti.

Visuomet sakiau, kad dialogas ir tarpusavio supratimas yra geriau nei konfrontacija, tačiau šį kartą dėl šios bylos siūlau reaguoti itin griežtai ir tvirtai ir pareikalauti Irano režimo laikytis tarptautinių standartų.

 
  
MPphoto
 

  Struan Stevenson (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, žurnalistės Roxanos Saberi įkalinimas dėl sukurptų kaltinimų yra gėdingas ir dar vienas pasibaisėtinas nusikaltimas ilgame Teherano fašistinio režimo kriminalinių nusikaltimų sąraše.

Praeitą penktadienį, kaip pasakojo Paolo Casada, budeliai išsivedė dvidešimt trejų metų merginą iš kameros ir nuvedė tiesiai prie kartuvių net neleidę jai susitikti su tėvais. Jie pakorė Dilarą Darabi už nusikaltimą, kurį mergina tariamai įvykdė, kai jai buvo septyniolika metų.

Štai toks yra Irano teisingumas. Viduramžiški moterų, netgi nėščiųjų, ir vaikų kankinimai ir žudymai yra įprastas reiškinys. Žmogaus teisių pažeidimai yra kasdieninio gyvenimo realybė, tačiau šiame Parlamente vis dar esama žmonių, palaikančių šį blogio režimą: kaip tų europietiškųjų kompanijų, bendradarbiaujančių su Iranu, jų akys užmerktos, o ausys užkimšos engiamųjų klyksmams. Gėda jiems ir žiauriems muloms. Jie turėtų atminti istorijos pamokas: kiekvienas fašistinis režimas pasmerktas žlugti; laisvė ir teisingumas visuomet nugalės blogį.

 
  
MPphoto
 

  Erik Meijer (GUE/NGL).(NL) Gerb. pirmininke, mano kalbėjimas buvo negailestingai nutrauktas, kai pasiekė dviejų su puse minučių ribą, tačiau mano išvada buvo ta, kad užsienio įsikišimas ar kitokia karinio smurto forma nepajėgi atnešti pokyčių. Būtent tokie ir panašūs bandymai praeityje leido užgimti dabartiniam režimui. Jei grasinsite Iranui užsienio įsikišimu, daugelis Irano gyventojų, kurie nekenčia dabartinės valdžios, galiausiai ims remti vyriausybę, norėdami apginti savo tėvynę.

Visgi neturime imtis ir kito kraštutinumo. Negerai ir bendradarbiauti su šiuo režimu, tikintis, kad dabartinė grupuotė išliks valdžioje amžinai ar kad remdami stabilumą šioje šalyje mes užsitikrinsime energijos atsargas Europoje. Tik nuolat stodami žmogaus teisių pusėn ir remdami demokratinę opoziciją sugebėsime pagerinti situaciją. Taip galėtume pagerinti ir aukos, kuri tapo mūsų diskusijos objektu, padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Christopher Beazley (PPE-DE). – Gerb. pirmininke, noriu palaikyti savo kolegą – net jei jis škotas – Struaną Stevensoną.

Persija, kaip visi žinome, buvo viena iš didžiausių civilizacijų ir mūsų žemyne, ir pasaulyje. Irane yra daugybė sąžiningų ir gerų žmonių. Struanas kalbėjo iš širdies, ir jis teisus. Joks žmogus nežudo moterų ir vaikų, o paskui gyvena didžiuodamasis tuo. Ką ketiname daryti? Mes esame tik Europos Parlamento nariai. Mes tegalime piktai šaukti prieš tokią žiaurumą, šį visišką nužmogėjimą.

Mano vienintelė išvada, kad privalome remti demokratiškus, civilizuotus iraniečius ir dirbti su jais, kad užtikrintume tikrą humanistinę ir civilizuotą vyriausybę geriems Irano žmonėms ir pasmerktume žudikus.

 
  
MPphoto
 

  Leonard Orban, Komisijos narys. − Gerb. pirmininke, Komisija įdėmiai stebi Roxanos Saberi bylą, įskaitant pasirengimą apeliacijos procesui, kuris prasidės kitos savaitės pradžioje. Komisiją jaudina R. Saberi sveikata, pablogėjusi dėl bado streiko, kurį, pasak R. Saberi tėvo, ji pradėjo, kai praeitą mėnesį Teherano revoliucinio teismo buvo nuteista aštuoneriems metams kalėti už tariamą šnipinėjimą.

Komisija įsitikinusi, kad R. Saberi teismas, kuris vyko už uždarų durų, neatitiko net minimalių reikalavimų, keliamų sąžiningam ir skaidriam teismo procesui. Komisija visiškai remia deklaraciją, kurią 2009 m. balandžio 22 d. parengė Tarybai pirmininkaujanti Čekija dėl R. Saberi bylos. Tikimės, kad Irano teisėtvarka nedelsiant užtikrins sąžiningą ir skaidrų apeliacinio teismo procesą suteikiant visas Irano teisės aktų numatytas garantijas.

Komisiją itin jaudina nuolat blogėjanti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėtis Irane. Neseniai Delarai Darabi, kuri buvo pakarta gegužės pirmąją už nusikaltimą, kurį ji neva įvykdė būdama dar nepilnametė, įvykdyta mirties bausmė yra dar vienas to įrodymas. ES dėl šio atvejo taip pat išplatino pareiškimą, griežtai smerkiantį nužudymą.

Komisija pakartotinai ragino Irano vadovybę gerbti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje, įskaitant susijusius su tarptautiniu įsipareigojimu dėl pilietinių ir politinių teisių bei Visuotine žmogaus teisių deklaracija, ir toliau ketina tai daryti. Kad būtų galima pradėti politinį dialogą ir bendradarbiavimą su Iranu artimojoje ateityje, būtina, kad pagerėtų žmogaus teisių padėtis.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Diskusija baigta.

Balsavimas vyks diskusijos pabaigoje.

Raštiški pareiškimai (Nutartis 142)

 
  
MPphoto
 
 

  Glyn Ford (PSE), raštu. – Roxanos Saberi 2009 m. balandžio 18 d. buvo nuteista už „šnipinėjimą“ nesuteikiant jai teisės turėti advokatą procese, kuris nebuvo nei sąžiningas, nei skaidrus.

Nesu naivi. JAV iš tiesų užsiima šnipinėjimu, tačiau, jei Roxana Saberi ir buvo šnipė, Iranas nepadarė nieko, kad tą įrodytų. Šališkumas, manipuliavimas teismu ir kaltinamąja buvo teisingumo parodija.

Galiu tik pritarti rezoliucijos reikalavimui nedelsiant išlaisvinti Roxaną Saberi, remiantis tuo, kad ji buvo teisiama kameroje nesant jokio teisinio proceso, nesilaikant jokių tarptautinių normų.

 
  

(1) Žr. protokolą

Atnaujinta: 2009 m. spalio 29 d.Teisinis pranešimas