Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2718(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0118/2009

Debatai :

PV 20/10/2009 - 13
CRE 20/10/2009 - 13

Balsavimas :

PV 22/10/2009 - 8.7

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0056

Diskusijos
Antradienis, 2009 m. spalio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

13. Demokratijos stiprinimas išorės santykiuose (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – žodinis klausimas (O-0093/2009), kurį Užsienio reikalų komiteto vardu Tarybai uždavė Gabriele Albertini ir Heidi Hautala ir Vystymosi komiteto vardu – Eva Joly dėl demokratijos stiprinimo išorės santykiuose (B7-0213/2009).

 
  
MPphoto
 

  Heidi Hautala, autorė.(FI) Gerb. pirmininke, esu patenkinta, kad pirmininkaudama Tarybai Švedija demokratijos palaikymą išorės santykiuose padarė svarbiu klausimu. Žiūrėdama iš Žmogaus teisių pakomitečio pozicijų noriu pabrėžti, kad demokratijai ir žmogaus teisėms tinka būti neatsiejamoms vienai nuo kitos. Tai visiškai aišku iš įvairių esamų demokratijos apibrėžčių, todėl norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, pvz., Jungtinės Tautos pabandė apibrėžti demokratiją 2005 m. Apibrėžime yra ilgas punktų sąrašas, pradedamas pliuralistine politine sistema ir baigiamas teisine valstybe, valdymo skaidrumu, žiniasklaidos laisve ir kt. Tai aiškiai įrodo, kad žmogaus teisių negalima atskirti nuo demokratijos.

Jeigu Europos Sąjunga nori jomis naudotis, ji turi labai plataus spektro priemonių, kuriomis galima skatinti demokratiją pasaulyje. Visa vystymosi politika ir bendroji užsienio ir saugumo politika apima visą šį spektrą. Mums prieinamos priemonės, akivaizdžiai mums labai svarbios, yra dialogas su kitomis šalimis, įvairios finansinės priemonės, dalyvavimas tarptautiniuose forumuose ir rinkimų stebėjimas.

Taip pat būna situacijų, kai turime pagalvoti apie įvairias negatyvias priemones. Noriu atkreipti ministrės C. Malmström dėmesį į tai, kad kitą savaitę Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryba rengiasi apsvarstyti draudimo eksportuoti ginklus į Uzbekistaną atšaukimą. Manau, kad viskas rodo, jog buvo pasiųstas visiškai klaidingas signalas, nes iš tikrųjų Uzbekistanas neįsiklausė į tarptautinės bendruomenės reikalavimus. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Europos Sąjungą, pareikalavo atlikti nepriklausomą tarptautinį tragiškų ir sukrečiančių įvykių, vykusių 2005 m. pavasarį Andižane, kai demokratija buvo visiškai nuslopinta, tyrimą. Be to, norėčiau išgirsti, ką apie šią padėtį mano ministrė C. Malmström. Kaip galime skatinti demokratiją, kai dabar kai kurios valstybės narės nori nutraukti ginklų eksporto draudimą?

Taip pat noriu pasakyti, kad demokratijos negalima eksportuoti. Tai nėra eksportui skirtas produktas. Ji realiai neveikia, kai kas nors įveda ją iš išorės, todėl noriu pabrėžti, kaip svarbu įtraukti pilietinę visuomenę į šį procesą, nes šiuo būdu demokratija išauga natūraliai, t. y. iš eilinių visuomenės žmonių.

Noriu paminėti, kad Rusija yra bendradarbiavimo partnerė, kuri sistemingai atsisako tartis dėl NVO dalyvavimo jos ir Europos Sąjungos dialoguose žmogaus teisių klausimu. Mano nuomone, ateityje negalime pritarti šiai padėčiai.

Galiausiai noriu pasakyti, kad parama demokratijai turėtų būti aukščiau Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos bei vystymosi politikos darbotvarkės. Jai taip pat reikia daugiau išteklių. Pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių priemonė aprūpinama labai kukliai, todėl turėtume padidinti jos finansavimą.

 
  
MPphoto
 

  Eva Joly, autorė. (FR) Gerb. pirmininke, ponia C. Malmström, Komisijos nary, ponios ir ponai, demokratija ir žmogaus teisės neatskiriamai susijusios. Būtent dėl pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms gali būti galutinai pripažintas demokratinis režimas.

Todėl turime pasidžiaugti tuo, kad gegužės 19 d. Taryba nurodė, jog Europos Sąjunga turi pasirinkti nuoseklesnį požiūrį į demokratinį valdymą.

Iki šio momento dedamos pastangos daugiausia buvo nepakankamos. Izraelio ir Palestinos konfliktas – ryškus to pavyzdys. Nors misija, pasiųsta stebėti 2006 m. Palestinos rinkimus, pripažino jų rezultatų teisėtumą, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės nori boikotuoti išrinktą vyriausybę lygiai taip pat, kaip boikotavo nacionalinės vienybės vyriausybę, paskui sudarytą siekiant išeiti iš šios padėties be išeities.

Kur Europos Sąjungos nuoseklumas ir patikimumas, kai ji savo sprendimais taip aiškiai prieštarauja savo liaupsinamiems principams? Be to, ką galima pasakyti apie valstybes nares, kurios atsisako patvirtinti R. Goldstono ataskaitą? Joje pateikiamos aiškios ir pasvertos išvados, todėl visuotinis jų palaikymas būtų žingsnis į taiką.

Būtent šią viltį griauna galingosios valstybės, kurios ją griauna dėl savo drąsos stokos ir savo lojalumo savo pačių vertybėms stokos.

Todėl nepakanka organizuoti rinkimų stebėjimo misijas, ypač kai paskui organizatorius atsisako pripažinti jų rezultatus. Turime būti teisingi patys sau ir pasirinkti visuotinį požiūrį į šiuos klausimus.

Taryba turėtų skubiai patvirtinti veiksmų programą pagal šiuos principus ir kartu sukurti tikrąją žmogaus teisių strategiją, kuri būtų privaloma visais ES lygmenimis. Mums reikia aiškiai nusakyti savo prioritetus ir oficialiai integruoti juos į visas savo priemones: užsienio politiką, žmogaus teisių politiką ir vystymosi politiką.

Kokį stebėjimą vykdysime šiose trečiosiose šalyse, kuriose Europos Sąjunga stebi rinkimus, kad ilgainiui užtikrintume pagarbą politiniam pliuralizmui ir pilietinės visuomenės dalyvavimą?

Kokie mūsų reikalavimai, siejami su nepriklausomos teismų sistemos ir institucijų, kurios būtų skaidrios ir atskaitingos savo piliečiams, sukūrimu?

Nuolatinis neapsisprendimas dėl žmogaus teisėms skiriamos vietos mūsų politikoje yra peiktinas ir neveiksmingas. Laikas išsiaiškinti tai, jeigu norime, kad tarptautiniu lygmeniu būtų rimtai žiūrima į Europos Sąjungą ir jos svarbiausias vertybes.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos pirmininko pareigas. (SV) Gerb. pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, ES bendru sutarimu dėl vystymosi sąvoka „skurdas (trūkumas)“ (angl. poverty) apibrėžiama daugeliu aspektų. Trūkumas reiškia galių, galimybių ir saugumo nebuvimą. Vystymuisi trukdoma, jei nėra laisvės, o laisvė ribojama, jei nėra demokratijos. Sunku turėti taiką be demokratijos. Todėl negali būti jokio vystymosi be taikos. Joms abiem reikalinga pagarba žmogaus teisėms. Šios koncepcijos susipynusios, todėl mums reikia nuoseklios bendros sistemos, kad galėtume geriau išnaudoti esamą politiką ir priemones palaikant demokratijos stiprinimą.

Noriu padėkoti Europos Parlamentui už jo didelį domėjimąsi šiuo darbu ir paramą jam. Septynerius metus išbuvusi Parlamento nare, taip pat Užsienio reikalų komiteto nare nepaprastai gerai žinau apie nuoširdų Parlamento įsipareigojimą ir realų įnašą siekiant stiprinti demokratiją atsižvelgiant į ES išorės santykius.

Ši iniciatyva, kurią pasiūlė Tarybai pirmininkaujančios Čekija ir Švedija, anksčiau buvo ne kartą svarstoma čia, taip pat ir su mano kolege G. Carlsson.

Iniciatyvos išeities taškas yra tai, kad demokratijos stiprinimas yra pagrindinis veiksnys ne tik vykdant ES vystomąjį bendradarbiavimą, bet ir bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Tai – neginčytina. Tačiau yra noras, kad šia iniciatyva būtų žengta žingsnį toliau. Kaip pasaulinio lygio subjektas, turintis 27 valstybes nares ir Europos Parlamentą, ir didžiausia pasaulio pagalbos teikėja ES turi suvaidinti pagrindinį vaidmenį demokratijos stiprinimo savo išorės santykiuose požiūriu. Čia yra simbolinis aspektas, nes tikimės, kad mūsų sėkmė namuose pravers siekiant įkvėpti viso pasaulio šalis, mūsų partneres. Tačiau taip pat numatoma, kad iniciatyva veiks praktiniu ir veiklos lygmeniu. Tikslas – užtikrinti, kad koordinuotai ir veiksmingai visiškai išnaudotume savo turimas priemones, naudojamas ES teisinėse ir politinėse sistemose bei mūsų institucijose.

Mes nepradedame nuo nulio. Mes jau nemažai pasiekėme. Esame prityrę demokratijos stiprinimo savo išorės santykiuose palaikymo srityje. Tai yra prioritetinė sritis mūsų santykiuose su AKR šalimis – įrašyta į Kotonu susitarimą – ir kitais regionais, pvz., Azija, Lotynų Amerika ir Rytų Europa. Turime griežtas žmogaus teisių taisykles, kurios apima dialogą su trečiosiomis šalims, ir septynias bendrąsias ES strategijas.

Tačiau, žinoma, yra pakankamai erdvės tobulinimui. Galime padaryti daugiau. Galime padaryti geriau. Dėl demokratijos esmės reikalinga nauja politinė sistema, o dabartinis darbo jėgos pasiskirstymas tarp įvairių ramsčių nebūtinai atitinka esamus poreikius. Įvairios priemonės naudojamos vienu metu ir kartai nelabai nuosekliai. Tai neigiamai veikia poveikį to, ką mes darome. Tai taip pat gali pakenkti mūsų matomumui ir patikimumui bei apriboti mūsų galimybes veiksmingai bendradarbiauti. Todėl, nesukūrę naujų priemonių arba modelių, paprasčiausiai norime didesnį koordinavimą ir skaidrumą inicijuoti taip, kaip elgiamės palaikydami demokratiją.

Kaip galime tą padaryti? Nagi, nustatydami konkrečius būdus, kuriais būtų galima ES priemones panaudoti veiksmingiau pagal vienodą sistemą.

Galime pasisemti įkvėpimo iš kai kurių mūsų sėkmingos veiklos pavyzdžių. Mūsų dalyvavimas Vakarų Balkanuose – vienas iš tokių pavyzdžių. Jame derinamos pirmojo ir trečiojo ramsčių priemonės ir kartu orientuojamasi į politinių reformų, įskaitant institucinę plėtrą, palaikymą. Todėl Vakarų Balkanai tampa stabilia aplinka demokratijai. Dvi funkcijos, kurias turi specialusis ES įgaliotinis, padeda įgyvendinti geresnį įvairių ES priemonių koordinavimą ir skaidrumą. Tačiau privalome elgtis kukliai. Mes susiduriame su nemažomis regiono problemomis.

Noriu, kad mane aiškiai suprastumėte. Kai kurie žmonės – galbūt ne tie iš jūsų, kurie čia dalyvauja, – nerimauja, kad šia iniciatyva bus pasiūlytas naujas plėtros pagalbos sąlyginumas. Žinoma, tai jautrus klausimas. Tačiau su šalimis savo partnerėmis kalbėdami apie žmogaus teises ir demokratiją niekada negalime išreikšti sąlyginumo.

Kokia dabartinė mūsų padėtis? Atitinkamos darbo grupės inicijavo diskusijas dėl pasiūlymų dėl Tarybos išvadų, pagrįstų įvairiais pasiūlymais. Tęsiame Tarybai pirmininkavusios Čekijos darbą, kuri surengė specialią konferenciją ES ir demokratijos stiprinimo klausimu.

Be to, mačiau labai įdomią Tarptautinio demokratijos ir rinkimų paramos instituto ataskaitą, kurioje mūsų ketinimai stiprinant demokratiją lyginami su tuo, kaip juos vertina mūsų partneriai.

Per anksti vertinti iniciatyvą, tačiau noriu pabrėžti, kad procesas jau sukuria pridėtinę vertę. Už vystymosi ir žmogaus teisių klausimus atsakingi asmenys daug glaudžiau bendradarbiauja. Tarybos darbo grupių diskusijos vystymosi ir žmogaus teisių klausimais vyksta vienu metu arba bendruose posėdžiuose. Vien tai yra pridėtinė vertė ir svarbus visos iniciatyvos aspektas. Mes dirbame siekdami, kad lapkričio mėn. Tarybos išvados būtų priimtos Bendrųjų reikalų ir išorės santykių taryboje.

Vienas iš svarstomų pasiūlymų – būtinybė turėti šalims būdingus požiūrius, kurie būtų grindžiami išsamia šalies padėties analize ir prisidėtų prie demokratijos stiprinimo ES lygmeniu, darydami poveikį atitinkamų priemonių pasirinkimui.

Kitas pasiūlymas – reikia realios partnerystės, grindžiamos dialogu ir konsultacijomis, kuriose parama demokratijai būtų laikoma atskira tema ir kuriose įvairūs dialogai būtų nuoseklesni bei labiau koordinuojami.

ES parama rinkimų procesuose, vykstančiuose visame pasaulyje, yra svarbi. Taryba ir Europos Parlamentas dažniausiai laikosi tokio paties požiūrio į tai. Mes suprantame nerimą, kurį Parlamentas kartais jaučia dėl būtinybės „neapsiriboti rinkimais“. Paramą rinkimams reikia padaryti nenutrūkstamo proceso, kuris būtų siejamas su ilgainiui atsirandančiais politiniais pokyčiais, dalimi. Tai reiškia, kad turime sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta rengiantis rinkimams, rinkimų metu ir tarp rinkimų, idant užtikrintume, kad būtų veikiantys atsakomybės pareikalavimo mechanizmai.

Negaliu pakankamai išryškinti įvairių mūsų parlamentų vaidmens – kitaip tariant, Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų vaidmens, – vykstant demokratijos stiprinimo procesui. Jie turi visapusiškai dalyvauti ES veikloje.

Tikiuosi, kad artimiausiu metu įsigalios Lisabonos sutartis. Šiomis naujomis, Europai skirtomis, „žaidimo taisyklėmis“ bus įgyvendinta demokratiškesnė ir veiksmingesnė ES. Sutartis taip pat padės, įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, padaryti Europą stipresne pasaulio arenos veikėja. Šiaip ar taip, tai paremta idėja padaryti ES išorės politiką labiau suderintą ir pašalinti atotrūkį tarp Komisijos ir Tarybos veiklos tam, kad jų politika būtų vykdoma ta pačia kryptimi. Be Europos išorės veiksmų tarnybos, politinė demokratijos stiprinimo rėmimo sistema bus patobulinta tam, kad ES galėtų teikti dar geresnę paramą įvairiose pasaulio vietose vykstantiems pokyčiams.

ES parama demokratijos stiprinimui yra nepaprastai svarbi. Jeigu demokratinė valstybė negalės patenkinti pagrindinių savo piliečių poreikių ir skatinti ekonominio ir socialinio vystymosi, atsiras nepasitenkinimas tuo, kaip veikia demokratija. Tokiu atveju vyriausybė rizikuos netekti tiek teisėtumo, tiek politinės paramos.

Noriu padėkoti Europos Parlamento nariams už tai, kad bando pasistūmėti į priekį šiuo klausimu. Jūs prisidedate savo įsipareigojimu, teisės aktais, savo santykiais ir ryšiais su viso pasaulio parlamentais bei savo dalyvavimu ES rinkimų stebėjimo misijose. Todėl esate pagrindinė jėga stiprinant demokratiją, ir tikiuosi, kad dar labai ilgai Europos Parlamentas atliks šį vaidmenį.

 
  
MPphoto
 

  Véronique De Keyser, S&D frakcijos vardu. – (FR) Gerb. pirmininke, kaip kas nors gali suteikti tautai demokratiją? Ogi pasikliaudamas pilietine visuomene ir stiprindamas ją, kovodamas su skurdu bei atskirtimi ir išlaisvindamas savo moteris.

Europa neturi būti tokia naivi, kad patikėtų, jog gali atnešti demokratiją tankais ir bombomis, net jei kai kurios valstybės narės galbūt vargo vadovaudamosi šiuo neteisingu supratimu. Todėl Europa turi prisiimti švelnios jėgos vaidmenį. Tai nedėkingas ir sunkus vaidmuo. Europa apsiginklavo Europos žmogaus teisių ir demokratijos priemone, kuri šiandien panaši į ką tik gimusį kūdikį. Ji silpna, tačiau daug žadanti, jeigu ja bus labai rūpinamasi. NVO jai gali siūlyti projektus be savo vyriausybių paramos, todėl tai yra svarbu.

Tačiau būtent iš šio labai riboto šiai priemonei skirto biudžeto finansuojamos rinkimų stebėjimo misijos. Tai yra nepaprastai svarbios misijos, kurioms per apytikriai 10 metų pavyko įrodyti savo vertingumą ir kurioms Parlamentas jau paprašė ne tik daugiau išteklių ir, žinoma, daugiau tolesnės veiklos, – dėkoju jums, ponia C. Malmström, – bet ir daugiau politinio nuoseklumo tuo požiūriu, kaip jos stebi teisėtumą, todėl visiškai pritariu tam, ką E. Joly pasakė apie kai kurias mūsų misijas. Būtų nenormalu, jeigu šalis, kuri pasirenka demokratinį rinkimų procesą, nebūtų palaikoma jai vienijantis.

Tie, kurie pasirenka trumpalaikį požiūrį, neabejotinai mano, kad demokratija brangiai kainuoja. Tačiau ji tikrai kainuoja mažiau nei karas – Išorės veiksmų tarnyba greičiausiai atsižvelgs į šią informaciją vykdydama savo operacijas.

 
  
  

PIRMININKAVO: L. ROUČEK
Pirmininko pavaduotojas

 
  
MPphoto
 

  Charles Goerens, ALDE frakcijos vardu.(FR) Gerb. pirmininke, ar gali būti demokratija be laisvės? Ne. Ar gali būti laisvė be teisių? Žinoma, kad ne. Tai verčia mus prisiminti šioje diskusijoje minėtą žmogaus teisių sąvoką.

Didysis Burkina Faso mokslininkas J. Ki-Zerbo taip atsakė į šį klausimą: „Tas, kuris gyvena visiškame skurde, neturi jokios laisvės, nes negali rinktis iš kelių galimybių.“ Skurdas sinonimiškas laisvės stokai. Todėl yra glaudus laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių ryšys.

Tada nenuostabu matyti daug nuorodų į tai pagrindiniuose dokumentuose, kurie reglamentuoja Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių santykius, pradedant Kotonu susitarimu, kuriame visų pirma yra straipsnis dėl žmogaus teisių ir demokratijos politinio dialogo su AKR šalimis srityje. Todėl demokratijos skatinimas iškelia esminius klausimus, siejamus su sumaniu sąlygų nustatymu.

Remdamiesi šiais pastebėtais dalykais padarėme išvadą, kad demokratija yra ne vystymosi ištakose, o labai dažnai yra vystymosi rezultatas. Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių partnerystės negali nepaisyti to. Nepadarysime pažangos be pasiryžimo, tačiau taip pat nepadarysime pažangos be kantrybės. Šiandien yra nemažai šalių, kurios pasirenka demokratinį procesą. Europą galima pagirti, kad palaikė šiuos procesus taikydama strategiją, kurioje yra kovos su skurdu reikalavimai, žmogaus teisių kodifikavimas ir demokratinių principų bei teisinės valstybės propagavimas. Nepaisant visų kritinių pastabų, kurios ką tik buvo išsakytos politikos atžvilgiu ir kurioms pritariu, vis dėlto lieku įsitikinęs, kad tai, kas praeityje pasiteisino darbe, turėtų mus orientuoti ir būsimoje veikloje.

 
  
MPphoto
 

  Richard Howitt (S&D). – Gerb. pirmininke, demokratizacija padeda taikiai siekti politikos, politinių permainų ir valdymo įgaliojimų visuomenėje, taip pat pagarbos žmogaus teisėms įgyvendinimo. Remdami demokratiją, remiame savo užsienio politikos tikslus užkirsti kelią konfliktams ir mažinti skurdą. Todėl man buvo malonu pateikti Parlamento siūlomą pakeitimą, kuriuo reikalaujama bendro Europos sutarimo demokratizacijos klausimu, ir noriu padėkoti Tarybai pirmininkaujančiai Švedijai už iniciatyvą šiuo atžvilgiu.

Tvirtai tikiu, kad demokratizacija turėtų paveikti visas Europos Sąjungos politikos sritis trečiųjų šalių atžvilgiu. Privalau pasakyti, kad smerkiu Europos konservatorių ir reformuotojų frakciją, kai jie prieštarauja mūsų dokumento 10 skirsniui ir, atrodo, mano, kad Europa gali sakyti viena apie demokratija ir daryti kita dėl nedemokratinių šalių, kurios mus tenkina. Ne.

Galiausiai, kaip sakė C. Malmström, demokratijos stiprinimas yra daug daugiau negu galvojimas apie rinkimus – jis susijęs su pliuralistinės pilietinės visuomenės kūrimu. Todėl Europa turėtų finansuoti NVO, kurios skatina piliečių dalyvavimą, remia visuomenės atstumtų grupių įtrauktį, teikia mokymo paslaugas teisės specialistams, propaguoja žodžio laisvę ir laisvę jungtis į asociacijas bei stiprina parlamente esančias politines partijas. Tai reiškia remti pilietinę bangą.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Gerb. pirmininke, demokratijos stiprinimo klausimą norėčiau adresuoti mūsų rytinėms kaimynėms. Šių šalių demokratinių standartų požiūriu pastaraisiais metais buvo jaučiama stagnacija, o kai kuriais atvejais – atsitraukimas. Gruzijoje ir Moldovoje vykstantys pokyčiai kelia didžiausią susirūpinimą.

Kiekvienos demokratinės politikos pagrindas – puikiai veikianti – pabrėžiu, puikiai veikianti – pilietinė visuomenė, kurios visose mūsų rytinėse kaimyninėse šalyse iš esmės nėra. Noriu pasveikinti Švediją, dabartinę Tarybai pirmininkaujančią valstybę, su tuo, kad buvo viena iš Rytų partnerystės politikos iniciatorių. Ši politika turi galimybę priartinti mūsų rytines kaimynes prie ES. Tačiau daugeliu atžvilgių Rytų partnerystė stringa, nes per mažai teikiama tikrai reikšmingų paskatų šioms šalims, kad imtųsi skausmingų ir ilgai trunkančių reformų.

Mano papildomas klausimas toks: kokia Tarybos pozicija šiuo atžvilgiu? Kitaip tariant, kas yra rengiama? Ar mes ketiname veikti ryžtingiau siekdami užtikrinti, kad demokratija šioje ir daugelyje kitų problemiškų ir lengvai pažeidžiamų sričių būtų stiprinama?

 
  
MPphoto
 

  Heidi Hautala (Verts/ALE).(FI) Gerb. pirmininke, galiausiai noriu ministrei C. Malmström pasakyti, kad, mano nuomone, mes, kaip Europos Sąjunga, turime du trūkumus, kai kalbame apie bandymą skatinti demokratiją ir žmogaus teises visame pasaulyje. Valstybės narės dažnai turi labai prieštaringų ir skirtingų siekių. Ginklų eksporto į Uzbekistaną draudimas, atrodo, turėtų būti kaip tik toks atvejis – ne visos valstybės narės yra tokios pat nuomonės. Kaip tuomet galime siekti bendros politikos?

Antra, noriu pasakyti, kad Uzbekistanas taip pat yra geras pavyzdys tokios šalies, kuri mums sako, kad Europos Sąjunga neturi nieko, ko galėtų išmokyti ją apie demokratiją ir žmogaus teises, nes Europos Sąjunga turi savų trūkumų ir problemų. Kaip galėtume atsikratyti šių dvigubų standartų? Turime įprotį pamokslauti kitiems, tačiau nebūtinai praktikuojame tai, apie ką pamokslaujame. Be to, manau, kad idėjoje, kurią minėjote organizacijos demokratijos atžvilgiu, dėmesys sutelkiamas į šiuos dvigubus standartus.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. (SV) Gerb. pirmininke, noriu išreikšti savo dėkingumą Parlamento nariams už tai, kad domisi šiuo klausimu. Visiškai sutariame, kad būtina stiprinti demokratiją ES užsienio politikoje. Šiandien, ekonomikos krizės laikotarpiu, ypač svarbu, kad šis aspektas neliktų nepastebėtas. Žinome, kad daug besivystančių šalių labai kenčia nuo krizės. Nuosmukis kelia nepasitenkinimą ir socialinius neramumus. Jeigu tokioje situacijoje nėra gerai veikiančių demokratinių institucijų, reikalai gali klostytis labai blogai. Todėl svarbu, kad būtų patikimos demokratinės institucijos ir stipri pilietinė visuomenė, sugebanti įveikti tokias krizes.

Rytų partnerystė yra labai svarbi priemonė, iš dalies dėl demokratijos stiprinimo. Intensyviai dirbame šiuo klausimu. Gruodžio mėn. susitinkame su užsienio reikalų ministrais ir tikimės, kad sugebėsime 2010 m. pradžioje pradėti labai daug konkrečių priemonių. Rytų partnerystė yra svarbi priemonė, skirta demokratijai stiprinti artimiausiose kaimyninėse šalyse.

H. Hautala iškėlė Uzbekistano klausimą. Žinoma, tai labai rimtas klausimas. Žmogaus teisių padėtis ten anaiptol nėra patenkinama. Kaip H. Hautala žino, sankcijoms pratęsti Taryboje reikia vienbalsiškumo. Šiuo metu Taryba nėra vieninga. Tačiau pritariame tikslui stiprinti demokratiją ir žmogaus teises Uzbekistane. Tikimės, kad tai pasiekti galima tvirtesniu įsipareigojimu. Tikimės, kad sugebėsime rasti alternatyvius demokratijos stiprinimo būdus nuolatos vertindami žmogaus teisių padėtį ir apsvarstydami, kokius santykius norėtume turėti su Uzbekistanu. Yra kitų būdų turėti įtaką, kuri gali būti veiksmingesnė nei ginklų embargas. Vos kelios šalys prekiauja ginklais su Uzbekistanu, todėl ginklų embargas galėtų būti daugiau simbolinis gestas nei dar kas nors. Galbūt galime rasti kitų būdų. Tačiau, kaip minėjau, pirmiausia reikalaujame vienbalsiškumo Taryboje, kurio šiuo metu neturime.

Jeigu ES siekia būti patikima savo santykiuose su išorės pasauliu žmogaus teisių ir demokratijos srityje, mes taip pat privalome būti stiprūs ES viduje. Trūkumų būna. Galbūt jie nėra palyginami su didžiulėmis skriaudomis, daromomis kitose šalyse, tačiau yra vidinių trūkumų pačioje ES. Šiuo atžvilgiu privalome visą laiką būti budrūs, jeigu siekiame būti patikimi turėdami reikalų su išorės pasauliu.

Galiausiai noriu padėkoti jums už šią diskusiją, taip pat už puikią rezoliuciją, kurią mačiau, kai ją pateikė Parlamentas. Dar nesugebėjau įsigilinti į visus pakeitimus, tačiau manau, kad pateikta rezoliucija yra labai gera. Ji visiškai atitinka Tarybai pirmininkaujančios Švedijos siekius. Kaip minėjome, tikimės, kad Tarybos išvadas galėsime patvirtinti lapkričio mėn. vyksiančiame Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdyje. Paskui nekantriai lauksime tolesnių diskusijų su Parlamentu šiuo klausimu.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 11.00 val., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Visiškai pritariu šiam reikalavimui suteikti nuoseklesnį ir veiksmingesnį pagrindą ES paramai, kuri skirta demokratijai stiprinti, demokratinėms vertybėms ir pagarbai žmogaus teisėms puoselėti visame pasaulyje. Pati Europos Sąjunga yra grindžiama tomis pačiomis demokratijos ir žmogaus teisių vertybėmis. Iš tikrųjų Kopenhagos kriterijai, reglamentuojantys stojimo į ES sąlygas, kelia reikalavimą, kad šalis kandidatė „būtų pasiekusi institucijų, garantuojančių demokratiją, teisinę valstybę, žmogaus teises ir mažumų pagarbą bei apsaugą, stabilumą“. Be to, Lisabonos sutartis didina Europos Sąjungos įsipareigojimą tęsti savo išorės veiksmus pagal savo steigimo principus. Iš tikrųjų bendrosios užsienio ir saugumo politikos tikslas – konsoliduoti demokratiją, teisinės valstybės principus ir gerbti žmogaus teises. Primygtinai reikalauju, kad būtų skubiai įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) ne tik kaip pagalba stiprinant demokratiją, bet ir kaip Europos Parlamentui demokratiškai atskaitinga tarnyba. Demokratija – pasaulinė vertybė. Demokratizacija ir geras valdymas nėra tik savaiminiai tikslai, bet būtini mažinant skurdą, siekiant tvariojo vystymosi, kuriant taiką ir stabilumą. Iš tikrųjų demokratija, vystymasis ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant ekonomines, socialines ir kultūrines teises, yra vienas nuo kito priklausantys ir vienas kitą stiprinantys dalykai.

 
Atnaujinta: 2010 m. vasario 22 d.Teisinis pranešimas