Pirmininkas. – Kitas klausimas yra bendros diskusijos dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų dėl:

1. Pasirengimo TET susitikimui ir ES bei JAV aukščiausiojo lygio susitikimui (2009 m. lapkričio 2 ir 3 d.) ir

2. Transatlantinis teismų ir policijos bendradarbiavimas.

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos pirmininko pareigas. – (SV) Pone pirmininke, garbingieji nariai, jūs žinote, kokie svarbūs mūsų santykiai su JAV ir transatlantinis JAV ir ES bendradarbiavimas. Tai yra ES užsienio politikos kertinis akmuo, pagrįstas laisvės, demokratijos vertybėmis ir pagarba žmogaus teisėms ir tarptautinei teisei, kuri mus vienija. Naujoji Jungtinių Valstijų administracija parodė didelį susidomėjimą stiprinant ir plečiant ryšius su mumis Europoje. Spalio 26–27 d. turėtų įvykti pirmoji transatlantinė ekonomikos taryba su prezidento Baracko Obamos administracija. Netrukus po to, lapkričio 3 d., turėtų įvykti aukščiausiojo lygio ES ir JAV susitikimas. Tai yra dvi puikios galimybės sustiprinti mūsų santykius. Todėl šios dienos diskusijos yra labai svarbios.

Norėčiau apibrėžti sritis, kuriose mes bendradarbiaujame ir kuriose norėtume pasiekti geresnių rezultatų bei glaudesnių santykių aukščiausiojo lygio susitikime.

Klimato klausimu mes džiaugiamės drąsesniais JAV įsipareigojimais. Turime dirbti drauge su Amerikos administracija, kad Kopenhagoje galėtume pasiekti nuoseklaus visuotinio teisinio susitarimo. Raginame JAV nustatyti tikslus, kurie būtų palyginami su ES tikslais. Jungtinės Valstijos ir ES turėtų būti pasirengusios pritarti tokioms klimato priemonėms, kaip antai išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas, prisitaikymo priemonės, finansavimas ir kitokia parama besivystančioms šalims.

Kitas svarbus klausimas, žinoma, yra finansų ir ekonomikos krizė. Reikalingas labai glaudus bendradarbiavimas, kad būtų įgyvendinti susitarimai, kurių pasiekta G20 aukščiausiojo lygio susitikime, ir atkurtas pasitikėjimas finansų rinkomis. Turėtume dirbti drauge, kad sėkmingai užbaigtume Dohos derybų raundą ir pasiektume teigiamų rezultatų 2010 m., nes tai labai svarbu didinant ekonomikos gaivinimo pastangas ir kovojant su protekcionizmu.

Žinoma, taip pat svarstysime daugelį regioninių klausimų, pavyzdžiui, dėl padėties Afganistane, Pakistane, Irane, Vidurio Rytuose, Rusijoje ir Vakarų Balkanuose. Palaikome įprastą ir net glaudesnį bendradarbiavimą krizių valdymo srityje, kas buvo aiškiai matyti, pavyzdžiui, iš JAV dalyvavimo vykdant civilinę BSGP užduotį, misiją Eulex Kosove.

Mes taip pat bendradarbiaujame energetikos klausimais, kas turėtų būti stiprinama dabar, ir tikimės, kad galėsime sukurti specialią ES ir JAV energetikos tarybą ministerijų lygmeniu.

Jaučiamas abiejų pusių susidomėjimas stiprinti bendradarbiavimą vidaus ir teisės klausimais. Prie to dar grįšiu, nes suprantu, kad tai yra bendros diskusijos.

ES ir Amerikos administracijos bendradarbiavimas įgyja naują pagreitį neplatinimo ir nusiginklavimo srityje, ir Barackas Obama teikia prioritetą šiam klausimui. Manome, kad šiam klausimui turėtų būti skirta vietos bendroje deklaracijoje dėl neplatinimo ir nusiginklavimo artėjant aukščiausiojo lygio susitikimui lapkričio mėn.

Abi pusės abipus Atlanto suinteresuotos, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas vystymosi srityje. ES ir JAV, žinoma, yra atsakingos už didžiąją pasaulinės pagalbos dalį, skirtą bendradarbiavimui vystymosi labui. Todėl būsimasis susitikimas yra puiki galimybė aptarti šiuos ir kitus svarbius klausimus aukščiausiuoju lygiu. Pirmininkaujanti Švedija labai džiaugiasi, galėdama atstovauti ES.

Norėčiau pasakyti keletą žodžių apie ekonominę partnerystę ir Transatlantinę ekonomikos tarybą, TET. Ji numato mechanizmą paspartinti dabartines derybas aukščiausiuoju lygiu ir nustatyti naujas reglamentuojamo bendradarbiavimo sritis. Mes turime parengti TET darbo programą, kuri galėtų būti vykdoma kitais metais. Tai būtų bendradarbiavimo forumas, kuriame galėtume spręsti klausimus, susijusius su globalizacija ir skubiais techniniais pokyčiais. Iki šiol tai buvo svarbus forumas, tačiau, žinoma, jį galima tobulinti, ypač kai kalbama apie platesnius strateginius klausimus, susijusius su transatlantine ekonomika ir bendrais iššūkiais ekonomikos srityje. Transatlantinė ekonomikos taryba šiandien dar svarbesnė finansų krizės akivaizdoje.

Leiskite tarti keletą žodžių dėl teisinio ir policijos bendradarbiavimo. Jau kurį laiką bendradarbiaujame su Jungtinėmis Valstijomis šioje srityje, ir tai gerai matyti iš daugelio susitarimų dėl ekstradicijos ir abipusės teisinės paramos, kurie turėtų įsigalioti po kelių mėnesių. Mes dažnai tai svarstome su Europos Parlamentu, kuris, kiek žinau, yra aktyvus ir atsakingas partneris šiais klausimais – dažnai taip pat kritiškas partneris, ir tai yra gerai. Šiuo požiūriu tik norėčiau jums priminti diskusijas, pavyzdžiui, dėl keleivių vardų įrašų. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Parlamento įtaka ir dalyvavimas šiais klausimais turėtų tik didėti.

Šiuo metu rengiame vadinamąjį Vašingtono pareiškimą, kuris leistų apibūdinti padėtį teisiniais ir vidaus politikos klausimais ir ES ir JAV bendradarbiavimą šioje srityje. Šis pareiškimas turėtų būti prasmingas ir po jo turi būti imtasi konkrečių priemonių. Mums reikia ne daugiau elegantiškų žodžių, bet labiau apčiuopiamo ir aktyvaus bendradarbiavimo.

Aišku, privalome remtis bendromis vertybėmis, konkrečiai demokratijos ir teisinės valstybės principais, taip pat pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Žinoma, esame suinteresuoti bendradarbiauti visose srityse, kuriose siekiama apginti šias bendras vertybes.

Norėtume jau ankstyvajame etape konsultuotis tarpusavyje, įvykus politiniams incidentams, kurie gali turėti reikšmės kitai šaliai. Pabrėžiame mūsų bendras galimybes aktyviai veikti tarptautiniuose forumuose, kad iki galo įvykdytume daugiašalius įsipareigojimus.

Bendradarbiaujame didinant kelionės dokumentų saugumą ir įvedant biometrinius pasus, kaip tarptautinį standartą. Reikšmingas pavyzdys yra susitarimas dėl oro linijų keleivių pasų duomenų. Drauge mes turėtume užtikrinti, kad susitarimas galėtų veikti, tačiau kartu būtina apsaugoti asmenų privatumą ir tinkamai atsižvelgti į skirtingų šalių sistemas.

Bendradarbiavimo sričių sąrašas ilgas. Leiskite nurodyti tik keletą: prekyba žmonėmis, seksualinis vaikų išnaudojimas, narkotikų prekyba, ekonominis nusikalstamumas, IT nusikaltimai, korupcija, nusikalstamumo priemonių ir pelno iš nusikaltimų konfiskavimas ir kova su terorizmu. Visa tai reikalauja jungtinių ir tam tikra prasme koordinuotų kovos pastangų.

Drauge dirbame, siekdami tobulinti teisinį bendradarbiavimą nustatant, sulaikant ir baudžiant tarptautinius nusikaltėlius ir teroristus. Norėtume, kad būtų priimtas ES ir JAV susitarimas dėl ekstradicijos ir abipusės teisinės paramos, kuris turėtų įsigalioti kitų metų pradžioje.

Šiuo metu susitarimas perkeltas į nacionalinę teisę visose 27 ES valstybėse narėse ir sukurta bendra ES ir JAV darbo grupė, užtikrinanti, kad būtų įgyvendintas šis susitarimas. Planuojami seminarai siekiant įtraukti daugiau dalyvių ir padėti jiems geriau stebėti įgyvendinimą.

Pagaliau, norėčiau nurodyti dar keletą klausimų. Pirmasis susijęs su žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga. Tai itin svarbu. Kova su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir terorizmu dažnai reikalauja keistis asmens duomenimis, kurie tam tikra prasme verčia mus daryti kai kurias nuolaidas pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių požiūriu. Tai turėtų būti daroma siekiant dar geriau ir griežčiau taikyti asmens duomenų apsaugą. Būtina stiprinti bendradarbiavimą ir dialogą šioje srityje.

Kitas klausimas, kurį norėčiau aptarti, susijęs su kritine infrastruktūra. Privalome tarpusavyje bendradarbiauti kalbant apie galimą žalą kritinei infrastruktūrai gamtinės nelaimės arba teroristų išpuolių prieš mūsų informacines sistemas atvejais. Tai gali turėti itin sunkių padarinių. Šioje srityje turime didelių bendradarbiavimo galimybių.

Trečia, ES ir JAV darbas vyksta vadovaujantis laisvės, demokratijos ir teisingumo principais. Esame pasiryžę skatinti šių principų įgyvendinimą visame pasaulyje. Darome tai dirbdami drauge ir bendradarbiaudami tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose.

Nuolat vyko veiksmingas ryšių tarnybų pareigūnų ir delegacijų bendradarbiavimas, pavyzdžiui, Vakarų Balkanuose, Afganistane ir Pakistane. Šis bendradarbiavimas turėtų būti tobulinamas. Įvairios bendradarbiavimo priemonės galėtų viena kitą papildyti. Taip pat turime geriau koordinuoti mūsų techninę pagalbą. Tęsime mūsų donorų bendradarbiavimą, bendradarbiavimą dėl pagalbos ir veiklos Lotynų Amerikai ir Vakarų Afrikai padedant kovoti su narkotikų prekyba ir sprendžiant kitus iššūkius, su kuriais susiduriame.

Man labai malonu, kad Amerikos administracija rodo susidomėjimą ir norą su mumis bendradarbiauti. Turėtume priimti šį pasiūlymą dirbti drauge siekiant apsaugoti mūsų vertybes ir interesus ir vykdyti konstruktyvų dialogą, ir bendradarbiauti, siekiant apčiuopiamų rezultatų ateityje.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – Pone pirmininke, savo pastabose minėjau būsimąjį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris turėtų būti reikšmingas mūsų transatlantinės partnerystės etapas ir tam tikrus ES ir JAV tarpusavio santykius aspektus, ypač dėl vykstančių klimato kaitos derybų ir kai kuriais kritiniais Teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais.

Pokyčiai JAV administracijoje sausio mėn. turėjo labai didelę įtaką ES ir JAV santykiams, ir mūsų partnerystei tai turėtų duoti teigiamą postūmį. Norėčiau pasakyti, kad suteikėme naują energiją mūsų santykiams ir esų įsitikinęs, kad kai tik įsigalios Lisabonos sutartis, ji taip pat prisidės prie tolesnio šių svarbių santykių stiprinimo suteikiant Europos Sąjungai dar tvirtesnę užsienio politikos tapatybę. Visa tai yra tai, ko iš mūsų tikisi draugai Vašingtone.

Tačiau kalbėkime aiškiai. Mūsų siekiai užtikrinti lygių partnerių partnerystę su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis taip pat reiškia, kad europiečiai turėtų pateisinti lūkesčius. Manau, kad tai yra dviguba varomoji jėga, – vidaus ir išorės, – kuri turėtų suteikti svarbią reikšmę Vašingtono susitikimui.

Pirmasis oficialus aukščiausiojo lygio susitikimas dalyvaujant prezidentui Barackui Obamai įvyko po mūsų neoficialaus susitikimo Prahoje šį pavasarį. Dabar įpusėjo pasirengimas naujajam aukščiausiojo lygio susitikimui. Dirbame drauge su JAV atstovais siekdami apčiuopiamų rezultatų prioritetinėse srityse. Pasaulio ekonomika ir klimato kaita turėtų būti dvi pagrindinės sritys, kurioms turėtų būti skirta daugiausia dėmesio aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijose drauge su daugeliu svarbiausių užsienio politikos iššūkių.

Kalbant apie ekonomiką, daugiausia dėmesio Vašingtone bus skirta bendroms pastangoms kovoti su ekonomikos ir finansų krize ir užtikrinti tvarų pasaulio ekonomikos atsigavimą užtikrinant naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą. Taip pat spręsime pasaulio ekonomikos valdymo klausimus, ypač susijusius su finansų reguliavimu, ir aptarsime G20 aukščiausiojo lygio susitikimo Pitsburge rezultatus. Komisija taip pat pabrėš mūsų bendrą dėmesį kovai su protekcionistinėmis tendencijomis ir mūsų raginimą JAV atnaujinti pastangas siekiant sėkmingos Dohos derybų raundo baigties.

Antra, dėl klimato kaitos mes, kaip Europos Sąjunga, skatinsime JAV atvykti į Kopenhagos konferenciją siekiant drąsaus tikslo – pasiekti visuotinio susitarimo, ir taip pat drauge su JAV dalyvausime, siekdami pažangos, norėdami sukurti prekybos taršos leidimais sistemą ir už Atlanto.

Trečia, dėl užsienio politikos, mes taip pat, žinoma, svarstysime su JAV, kaip reikėtų spręsti iššūkius užsienio politikos srityje. Čia daugiau dėmesio skirsime tam, kaip turėtume toliau ir glaudžiau bendradarbiauti dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, iššūkių, su kuriais susiduriame dėl branduolinių Irano ambicijų, ir to, kaip turėtume atnaujinti susitarimą Afganistane, kuris būtų mūsų bendrų veiksmų pagrindas. Įvyks atskiras susitikimas užsienio politikos klausimais su valstybės sekretore Hillary Clinton ir užsienio reikalų ministru Carlu Bildtu, kuriame turėtume išsamiau aptarti šiuos klausimus.

Be to, tikiuosi, aukščiausiojo lygio susitikime bus priimta deklaracija dėl neplatinimo ir nusiginklavimo ir suteiks postūmį ES ir JAV bendradarbiavimui daugelyje sričių, apie kurias kalbėjo prezidentas Barackas Obama Prahoje ir Niujorke. Ši iniciatyva, kuri yra savaime strategiškai svarbi, tiesiogiai nurodo atnaujintą ES įsipareigojimą užtikrinant veiksmingą daugiašališkumą, kurio rėmimu ir konsolidavimu turėtų būti suinteresuota Europos Sąjunga.

Ir pagaliau pagrindinis aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatas turėtų būti naujos ES ir JAV energetikos tarybos, kuri turėtų susirinkti lapkričio 4 d., sukūrimas. ES atstovė Taryboje būsiu aš, mano kolegos Komisijos nariai Andris Piebalgs ir Janez Potočnik ir pirmininkaujanti valstybė narė, o JAV atstovai – valstybės sekretorė Hillary Clinton ir sekretorius Steven Chu. Taryba svarstys visuotinio energetinio saugumo, energetikos rinkų ir gamybos reguliavimo klausimus, naujas technologijas ir mokslinius tyrimus. Trumpai tariant, ji numato pridėtinę vertę politikos srityje, kurios reikšmė yra neabejotina.

Taip pat turime naująją Transatlantinę ekonomikos tarybą (TET). Ji turėtų papildyti Energetikos tarybą, kurią taip pat turėtume prikelti naujam gyvenimui. TET susitinka Vašingtone kitą antradienį – taigi, prieš Energetikos tarybą – ir jos rezultatai neabejotinai taip pat bus įtraukti į aukščiausiojo lygio susitikimo derybų rezultatus.

Daug žadanti mūsų transatlantinio bendradarbiavimo sritis yra tai, ką mes vadiname parengiamuoju bendradarbiavimu. Iš anksto svarstysime politikos priemones, kad galėtume išvengti pozicijų išsiskyrimo. Nebūtina sakyti, kad mums šis bendradarbiavimas reikalingas labiau negu bet kada anksčiau. Reikalingas nuoseklus atsakas į finansų krizę yra geriausias to patvirtinimas. Taip pat svarstysime, ar galime sustiprinti bendradarbiavimo informacijos apie nanomedžiagų naudojimą sveikatos apsaugos srityje forumą.

Esant JAV iniciatyvai, mes taip pat ketiname pradėti glaudesnį bendradarbiavimą inovacijų srityje. Abi šalys pripažįsta, kad mūsų pramonės sričių ir darbuotojų inovacinio potencialo stiprinimas yra itin svarbus kuriant naujas darbo vietas ir ekonomikos augimui, taigi ir sėkmingam išėjimui iš krizės. Ir Komisija, žinoma, taip pat pakartos tokius Europai rūpestį keliančius klausimus kaip prekybos užtikrinimas, potencialus konkurencijos iškreipimas teikiant valstybės pagalbą ir viešųjų pirkimų politika JAV.

Pagaliau, mes, kaip Komisija, taip pat nuo pat pradžių labai rėmėmės Europos Parlamento parama TET procesui, ir esame už tai dėkingi. Todėl norėčiau jus užtikrinti, kad labai pritariame Europos Parlamento delegacijų iniciatyvoms dėl JAV stiprinant parlamentinį dalyvavimą TET klausimais abiejose Atlanto pusėse.

Norėtume konsoliduoti TET, kaip dvišalio forumo, vaidmenį sprendžiant einamuosius ir strateginius klausimus, susijusius su transatlantine prekyba ir investicijomis. Ir svarbiausia, TET turės pakviesti vykdyti transatlantinių teisėkūros institucijų ir pilietinės visuomenės dalyvių dialogą, todėl mums reikalinga teisės aktų leidėjų kompetencija ir politinė galia siekiant panaudoti visą transatlantinės rinkos galimybių potencialą.

Mano kolega minėjo, kad labai svarbi yra teisingumo, laisvės ir saugumo erdvė. Spalio 27 ir 28 d. Vašingtone įvyks teisingumo, laisvės ir saugumo ministrų trišalis susitikimas mūsų bendradarbiavimo teisingumo, laisvės ir saugumo klausimais. Pirmininko pavaduotojas Jacques Barrot atstovaus Komisijai. Esame pasiekę baigiamuosius etapus rengiant pareiškimą, kuriuo siekiama atnaujinti transatlantinę partnerystę šiose srityse. Vašingtono susitikime turėsime galimybę oficialiai pasirašyti ekstradicijos ir abipusės teisinės paramos susitarimus, kad jie įsigaliotų jau 2010 m. pradžioje. Šie susitarimai sustiprins mūsų pastangas kovoje su nusikalstamumu šiandienos globalizuotame pasaulyje.

Turėtume siekti tolesnės pažangos, kaip minėta, kitu kritiniu klausimu, kuris svarbus piliečiams. Dar kartą pakartosime raginimą taikyti bevizį kelionių režimą visiems ES piliečiams; taip pat išsakysime savo rūpestį dėl mokamo naudojimosi elektronine kelionės leidimų sistema kaip de facto nauju turizmo mokesčiu; ir dar kartą priminsime, kad JAV turėtų atšaukti asmenų, sergančių ŽIV (AIDS), kelionių apribojimus pagal JAV vizų atsisakymo programą, kaip jūs minėjote.

Pagaliau, į Vašingtoną maždaug tuo metu, kai įvyks ministrų posėdis, išvyks Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegacija, todėl manome, kad ji taip pat galės perduoti tą patį. Pirmininko pavaduotojas Jacques Barrot, viešėdamas Vašingtone, taip pat yra pasirengęs susitikti su Piliečių laisvių komiteto delegacija.

PIRMININKAVO: D. WALLIS
Pirmininko pavaduotoja

  Elmar Brok, PPE frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponia Komisijos nare, ponia C. Malmström, tik ką pastebėjau, kad lyčių aspektas tapo šių rūmų bruožu. Privalome suprasti, kad Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) klausimas yra labai svarbus ir kad prieš keletą metų įsteigtai įstaigai reikalinga nauja varomoji jėga, nes dabar išgyvename pareinamąjį laikotarpį, susijusį su naująja JAV administracija ir naujos sudėties Komisija. Tikiuosi, kad posėdyje, kuris vyks kitą antradienį, užtikrinsime, kad TET tęstų veiklą ir laikytųsi tinkamos krypties.

Užtikrinus transatlantinę rinką be prekybos kliūčių padidintume ekonomikos augimą JAV ir Europoje 3,5 proc. ir 1,5 proc. visame pasaulyje. Šios ekonomikos krizės aplinkybėmis šis klausimas yra glaudžiai susijęs su darbo vietomis. Dėl to turėtume geriausiai išnaudoti šią galimybę ir viešuose pareiškimuose paaiškinti, kad mes rimtai imamės šios iniciatyvos. Ponia B. Ferrero-Waldner, mes taip pat turėtume užtikrinti, kad saugumo politiką energetikos srityje vykdytų nauja energetinio saugumo taryba ir kad reguliavimo klausimus spręstų TET. Svarbu nesumaišyti šių dviejų sričių siekiant išvengti dvigubo reguliavimo ir užtikrinti, kad dienai baigiantis priimtume sprendimą.

Tai ypač susiję su teisės aktų leidėjų klausimu. Bus neįmanoma panaikinti prekybos kliūčių nedalyvaujant Europos Parlamentui ir JAV Kongresui, nes 80 proc. taisyklių nustatyta teisės aktuose. Dėl to JAV administracija viena pati negali pasiekti šio tikslo.

Norėčiau pateikti dar vieną galutinę pastabą dėl aukščiausiojo lygio susitikimo. Klimato kaita, Afganistanas, branduolinių ginklų neplatinimas, masinio naikinimo ginklai ir nusiginklavimas – visi šie klausimai yra svarbūs ir jie suteikia naujų galimybių naujai JAV administracijai pradėtų darbą. Norėčiau palinkėti jums sėkmės užtikrinant, kad visa tai būtų įtraukta į darbotvarkę, ir, tikiuosi, kad naujasis Nobelio premijos laureatas bendradarbiaudamas su Europos Sąjunga pasieks svarbių mums visiems naudingų rezultatų šiose srityse.

  Hannes Swoboda, S&D frakcijos vardu. – (DE) Ponia pirmininke, ponia C. Malmström, gerbiama Komisijos nare, faktas, kad B. Obama ir naujoji Kongreso dauguma suteikia mums realią galimybę stiprinti bendradarbiavimą ypač bendros transatlantinės rinkos srityje, jau buvo paminėtas. Tačiau tai turėtų būti ne ta bendroji rinka, kurioje būtų panaikintas reguliavimas, bet bendroji rinka, grindžiama socialinės rinkos ekonomikos pagrindais arba principais, kurioje būtų nustatytos protingos ir tinkamos taisyklės tose srityse, kuriose jos reikalingos.

E. Brok yra visiškai teisus sakydamas, kad tam, žinoma, privalo būti teisinis pagrindas, nepaisant to, ar mes diskutuojame apie finansų rinkų reguliavimą, ar apie aplinkos apsaugos ir energetikos politikos taisykles. Bendras požiūris šioje srityje būtų svarbus indėlis formuojant pasaulinę partnerystę.

Viena sritis, kuri jau buvo paliesta ir kurią mes galėtume aptarti šį rytą – tai pagrindinis klimato politikos klausimas. Per kelias artimiausias dienas dauguma mūsų lankysis Vašingtone, kur turėsime galimybę diskutuoti su kolegomis iš Kongreso. Nors klimato politikos teisės aktai dar nepriimti, JAV vyriausybės atstovai yra bent jau iš dalies įgalioti priimti privalomo pobūdžio įsipareigojimus, net jeigu dėl konkretesnių sąlygų negalima galutinai susitarti iki tol, kol JAV teisėkūros procesas neužbaigtas.

Svarbu, kad Kopenhagos konferencija būtų sėkminga. Tai nėra proceso pabaiga, tačiau tai svarbus žingsnis siekiant bendros klimato politikos. Mes visi privalome užtikrinti, kad Kopenhagos konferencija būtų sėkminga. Ji gali būti sėkminga tik tuo atveju, jeigu nustatysime privalomo pobūdžio klimato politikos tikslus.

Galiausiai – ir tai jau buvo paminėta – nepaisant mūsų draugystės ir tarpusavio prisirišimo bei gerų santykių, esama tam tikrų dalykų, kurių negalime priimti. Šie dalykai apima dažnas protekcionistines priemones, pvz., gynybos įrangos rinkoje, diskriminacinę vizų politiką, nukreiptą į kai kurias valstybes nares, ir jau minėtus vizų mokesčius, kurių reikalauja JAV. Svarbu, kad mes derėtumėmės su JAV kaip lygiaverčiai partneriai. Svarbu sukurti partnerystę, tačiau taip pat paaiškinti, kas mums nepriimtina, o tai šiuo atveju yra europiečius diskriminuojanti politika.

  Sarah Ludford, ALDE frakcijos vardu. – Ponia pirmininke, ALDE frakcijos vardu iš esmės pritariu tam, kad šioje rezoliucijoje raginama stiprinti strateginę ES ir JAV partnerystę, kaip pagrindinę ES išorės politikos kryptį. Joje taip pat teisingai atkartojamas integruotos transatlantinės rinkos, kuri turi būti sukurta iki 2015 m., vaidmuo. Turime neleisti, kad nesuskaitoma daugybė nesutarimų dėl konkrečių klausimų užgožtų dominuojančio intereso, susijusio su bendromis vertybėmis ir tikslais, demokratijos ir žmogaus teisių skatinimo veiksmais, konfliktų sprendimu ir, be kita ko, apsauga nuo grėsmių saugumui, svarbą.

Ekonominiu požiūriu ALDE frakcija pabrėžė poreikį vengti reguliuojamojo arbitražo finansų sektoriuje ir atkreipti dėmesį į tokius klausimus, kaip institucijos, „per didelės, kad žlugtų“. Mes pateikėme 39 dalies pakeitimą, nes, kiek matau, čia paprasčiausiai nebuvo G2 lyderių susitarimo nagrinėti finansinių sandorių arba Tobino mokesčio klausimus, dėl to absurdiška pritarti tokiam susitarimui, net jeigu suklydę taip jau padarėme G20 rezoliucijoje.

ALDE frakcija taip pat ragina išbraukti 38 dalį, kuria, pasirodo, siekiama panaikinti intelektinės nuosavybės teises. Tačiau, kaip paaiškino C. Malmström, didelė dalis transatlantinių santykių yra susiję su teisingumo ir saugumo klausimais. ALDE frakcija visiškai remia glaudų bendradarbiavimą šioje srityje, tačiau bendradarbiavimas turi būti grindžiamas pagarba pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į privatų gyvenimą, ir plėtojamas demokratiškumo ir skaidrumo pagrindais. Šiuo atžvilgiu gaila, kad su Europos Parlamento nariais nebuvo tariamasi dėl bendro pareiškimo, dėl kurio turi būti susitarta kitą savaitę – ypač dėl to, kad kaip ir Lisabonos sutarties atveju beveik visi šie klausimai priimami pagal bendro sprendimo procedūrą.

Sunku suprasti, kodėl Komisija ir Taryba remia naują susitarimą dėl prieigos prie SWIFT finansinių duomenų ES piliečiams, kai susitarimas dėl savitarpio teisinės pagalbos suteikia galimybę pateikti konkrečius prašymus. Norėčiau gauti atsakymą į šį klausimą.

Baigdama noriu pasakyti, kad gaila, jog nauja bendradarbiavimo forma teisingumo ir ekstradicijos srityse vis dėlto leidžia visiškai nepagrįstai iš Jungtinės Karalystės išduoti programišių Gary McKinnoną, kuris serga autizmu, užuot vykdžius jo baudžiamąjį persekiojimą Jungtinėje Karalystėje.

Galiausiai visiškai pritariu Komisijos narės B. Ferrero-Waldner išsakytai minčiai apie bevizį visų ES piliečių režimą ir mes ypač kritikuojame visa lite mokestį, taikomą elektroninei kelionės leidimo sistemai (angl. ESTA).

  Pascal Canfin, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, savo kalboje C. Malmström minėjo, kad reikėjo ne tik gražių žodžių, bet ir veiksmų. Galiu jums pasakyti, kad Žaliųjų frakcija / Europos laisvasis aljansas labai atidžiai stebės šio Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, nes jis vyksta vienu svarbiausių momentų kelyje, kuris veda mus, viena vertus, į Kopenhagą, o, kita vertus, į tarptautinės finansų sistemos reformą.

Dėl šio paskutinio klausimo galima teigti, kad lošimo namai vėl atdaryti, bankų pelnas dar kartą siekia istorines aukštumas – JAV bankų pelnas 437 mlrd. USD (JAV dolerių) – ir mes laikomės požiūrio, kad šiuo metu yra mažiau politinės valios, nei jos buvo prieš šešis mėnesius. Dėl to mes labai daug tikimės iš šio aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame siekiama parodyti, kad JAV ir Europoje vis dar turima politinės valios reguliuoti kapitalizmą ir finansų institucijas.

Norint tai pasiekti norėtume pasiūlyti, kad pažangos būtų siekiama dviejose labai svarbiose srityse. Pirmoji – tai jūsų kalbose nepaminėta kova su mokesčių rojaus šalimis. JAV iždas pripažįsta, kad dėl mokesčių rojaus šalių kasmet prarandama 100 mlrd. USD mokestinių pajamų. Dėl to mes norėjome pabrėžti šį aspektą ir pasakyti jums, kad svarbu, jog Jungtinės Valstijos ir Europa dirbtų kartu spręsdamos šį klausimą aukščiausiojo lygio susitikime.

Antroji sritis, kuri ką tik buvo paminėta, – tai finansinių sandorių mokestis. Kai J. M. Barroso kandidatūra buvo teikiama pakartotinai pirmininkauti Komisijai, jis aiškiai pasakė, kad pritaria tokiam mokesčiui. Prieš dvi savaites Europos Parlamentas pirmą kartą balsų dauguma pritarė finansinių sandorių mokesčiui, jeigu šie sandoriai yra tarptautinio pobūdžio. Dėl to Žaliųjų frakcija ragina jus įtraukti šį klausimą į Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo, kuris vyks lapkričio pradžioje, darbotvarkę.

Mano paskutinė mintis yra dėl klimato – mes turime išvaduoti B. Obamą iš nemalonios padėties. Prezidentas B. Obama nori veikti, tačiau jam trukdo jo dauguma. Geriausias dalykas, kurį jam galėtų padaryti Europos Sąjunga – tai spalio mėn. pabaigoje prisiimti įsipareigojimą suteikti 30 mlrd. EUR sumą prisitaikymui prie klimato pietų pusrutulio šalims finansuoti ir įsipareigoti 30 proc. sumažinti savo pačios išmetamuosius teršalus. Kai tik tai padarysime, galėsime tikėtis pažangos derybose. Tai yra mūsų pareiga. Mes tai privalome padaryti iki aukščiausiojo lygio susitikimo.

  Tomasz Piotr Poręba, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, tvirtėjantys Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos santykiai turėtų būti ES išorės politikos pagrindas. Nepaisant visko, Jungtinės Valstijos buvo mūsų artimiausia sąjungininkė daugelį metų. Šiuo metu mūsų laukia daugybė iššūkių, kuriems privalome pasiruošti kartu, petys į petį su Vašingtonu. Saugumo srityje mums problemų kelia Irano požiūris ir prastėjanti padėtis Afganistane. Šiek tiek arčiau mūsų sienų esanti Rusija tampa vis labiau nenuspėjama ir autoritarine kaimyne, o Kremlius stengiasi daryti neoimperialistinį spaudimą kaimyninėms šalims.

Siekdami apginti bendras Amerikos ir Europos vertybes ir likti joms ištikimi, visada privalome būti vieningi, kai sprendžiame klausimus, susijusius su žmogaus teisių pažeidimais ir grėsmėmis piliečių pagrindinėms laisvėms. Gindami savo saugumą turime būti vieningi. Turime nepamiršti, kad Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija yra mūsų transatlantinių santykių pagrindas. Štai dėl ko saugumo, laisvės ir demokratijos sritis turi būti praplėsta ir tų Europos šalių, kurios padidina euroatlantinį saugumą, atžvilgiu. Svarbu, kad aktyvus ryšių su Jungtinėmis Valstijomis stiprinimas būtų Europos Sąjungos prioritetas.

  Jean-Luc Mélenchon, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Ponia pirmininke, gerb. Komisijos nare, ponia C. Malmström, dabartinė ekonomikos krizės sąlygomis naujai išrinktas Europos Parlamentas turi teisę gauti naujausią kuo tikslesnę informaciją, susijusią su didelės transatlantinės rinkos planu ir reguliavimo panaikinimo tikslais, kurie įtraukiami į ekonomikos ir finansų sritis, priešingai nei kai kurių kolegų narių išsakyta svajonė.

Ar ši didelė rinka, kurioje panaikintas reguliavimas, bus įgyvendinta iki 2010 m. arba 2015 m.? Ar ji patvirtinta? Asmeniškai aš manau, kad ji būtų labai žalinga Europai, atsižvelgiant į apgailėtiną pagrindinių JAV ekonominių rodiklių būklę ir JAV atsisakymą sutvarkyti savo finansų institucijas, įskaitant esmines priežastis, dėl kurių aš prieštarauju idėjai, kad ši partnerystė turėtų būti, kaip dauguma jūsų minėjo, pagrindinė Europos Sąjungos politikos kryptis.

Šie svarstymai taip pat verčia mane klausti, kokių priemonių bus imtasi kovojant su dolerio kurso nuosmukiu ir pavojumi, kurį šis nuosmukis kelia Europai ir likusiam pasauliui? Kodėl pasiūlymas dėl bendros pasaulinės valiutos, kurį pateikė Kinija, siekdama pasaulio ekonomikos stabilumo, buvo atmestas jo atidžiai neišnagrinėjus?

Noriu įspėti dėl pasenusio atlantinio bendradarbiavimo entuziazmo, kuris galiausiai, pasirodo, yra labai archajiškas konformizmas šiame pasaulio istorijos etape, kai labiau nei bet kada mums būtina patvirtinti savo egzistavimą, kuris nepriklauso nuo Jungtinių Amerikos Valstijų norų.

  Krisztina Morvai (NI). – Ponia pirmininke, atsižvelgiant į bendrą kovą su terorizmu, leiskite man, kaip baudžiamosios teisės ir žmogaus teisių teisininkei, pateikti pasiūlymą. Manau, kad būtų labai svarbu ir naudinga sudaryti bendrą ekspertų, mokslininkų, praktikuojančių teisininkų ir kt. darbo grupę, kuri parengtų išvadas dėl dažnai labai skausmingos laikotarpio po Rugsėjo 11-osios patirties, kai kovojant su terorizmu buvo laikinai sustabdyta žmogaus teisių apsauga.

Aš kilusi iš šalies, kurioje per pastaruosius trejus metus vyriausybė laikinai sustabdydavo žmogaus teisių apsaugą ir siųsdavo žmones į kalėjimą visiškai be jokio pagrindo. Šiandien ir šiame amžiuje jie tai daro kovos su terorizmu vardu. Kalėjime uždaryta šešiolika tikėtinų politinių kalinių, kurie kaltinami terorizmu nesant jokių įrodymų. Sustabdyta žmogaus teisių apsauga, habeas corpus, teisė į gynybą, kalinių teisės: aš žinau, apie ką kalbu. Kalbėdami apie terorizmą turime būti labai atsargūs ir turime tai daryti labai profesionaliai ir atsargiai.

  Francisco José Millán Mon (PPE). – (ES) Ponia pirmininke, santykiai su Jungtinėmis Valstijomis, strategiškai kalbant, yra svarbiausi Europos Sąjungos santykiai.

Jungtinės Valstijos atlieka svarbų vaidmenį pasaulyje, o Europos Sąjungos svarba pasaulyje nuolat didėja. Mes galime ir turėtume imtis daugybės veiksmų kartu. Visų pirma mes turėtume imtis lyderio vaidmens kuriant naują globalų pasaulį, kuriam būdingi nauji iššūkiai ir naujų dalyvių atsiradimas.

Toliau turime stiprinti mūsų santykius ir kurti naujus institucinius mechanizmus. Dabar tinkamas laikas imtis tokių veiksmų. Vašingtone yra vyriausybė, kuri remia daugiašalį bendradarbiavimą, Lisabonos sutartimi sustiprintą Europos Sąjungą ir mes esame naujo pasaulio, kuris nori kurti kartu, liudininkai.

Rezoliucijoje, kurią patvirtinsime rytoj, konkrečiai remiamas institucinių mechanizmų stiprinimas, būtent to Europos Parlamentas prašė savo kovo 26 d. rezoliucijoje.

Prieš dvejus metus priimtas sprendimas sukurti Transatlantinę ekonomikos tarybą buvo teisingas. Tačiau šių dienų pasaulyje mes taip pat turime plėtoti aukščiausio lygmens politikos sričių ir saugumo koordinavimą. Turime organizuoti nuolatinius pareigūnų, atsakingų už užsienio politiką ir saugumą, susitikimus. Štai dėl ko šie rūmai, šis Parlamentas, pritarė Transatlantinės politinės tarybos, kurioje ateityje privalo būti energetikos taryba, kurią jūs norite įsteigti per kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, sukūrimui.

Parlamentas taip pat nori, kad kiekvienais metais vyktų du aukščiausiojo lygio susitikimai. Jeigu organizuojame du aukščiausiojo lygio susitikimus su Rusija, kodėl jų nesuorganizavus su Jungtinėmis Valstijomis? Ponios ir ponai, vis dažniau kalbama apie G2, kurį sudaro Jungtinės Valstijos ir Kinija, kitaip tariant, privilegijuoti pagrindinių pasaulinio lygmens žaidėjų santykiai. Man nerimą kelia tai, kad mes – europiečiai – galime susilpninti savo partnerių vaidmenį ir pažeisti savo privilegijuotus santykius su Jungtinėmis Valstijomis. Privalome paaiškinti Jungtinėms Valstijoms, kad užsienio politikos srityje Europos Sąjungos pozicijas sustiprins Lisabonos sutartis.

Europos Sąjunga, arba šių dienų Europa, nebėra problema, kuria ji buvo prieš dešimtmečius. Šiandien šiame sudėtingame pasaulyje Europa turėtų būti sudėtinė sprendimo dalis ir, tikiuosi, kad būtent taip šią padėtį mato Jungtinės Valstijos. Norint, kad būtų taip, kaip nurodė Komisijos narė, europiečiai taip pat turi atlikti pasaulinį vaidmenį, kurio mes norime, ir privilegijuotų santykių atveju pasiekti lygmenį, kurį trokštame užtikrinti su Jungtinėmis Valstijomis.

Apibendrindamas noriu pasakyti, kad pagrindinis būsimo aukščiausiojo lygio susitikimo klausimas, mano nuomone, turėtų būti transatlantinių santykių, įskaitant institucinį lygmenį, stiprinimas.

  Ioan Mircea Paşcu (S&D). – Ponia pirmininke, transatlantiniai santykiai, kurie yra labai svarbūs ES ir JAV, buvo rimtai išbandyti pastaraisiais metais. Dabar kartu su naująja Baltųjų Rūmų administracija, kuri iš naujo nustato JAV prioritetus, ir į NATO karinę struktūrą sugrįžus Prancūzijai nusimato geresnė perspektyva. Asmeniškai aš manau, kad dabar pribrendo laikas iš esmės įvertinti transatlantinius santykius, kad suteiktume jiems tą tvirtą pagrindą, kurio jie nusipelno siekiant atsilaikyti prieš dabartinius bendrus iššūkius, kuriuos sukelia tarptautinė aplinka – energetika, klimato kaita, naujų jėgų atsiradimas, finansų ir ekonomikos krizė bei terorizmas.

Šiuo metu turime išvengti paviršutiniškų politikos skirtumų ir įvertinti mūsų giluminius bendrus interesus, kurie iki dabar paprasčiausiai buvo laikomi savaime suprantamu dalyku. Tiesa ta, kad nesant tokio bendro giluminio vertinimo mes vakaruose galėtume prarasti iniciatyvą ir ją perimtų kiti galių centrai, kurie nedelsdami formuotų pasaulį vadovaudamiesi savo, o ne mūsų interesais.

Pvz., saugumas Europoje yra vienas iš tokių bendrų interesų ir dėl to jis yra vienas svarbiausių transatlantinių santykių aspektų. Net jeigu dabar karas žemyne nėra rimta problema, kai kurių dabartinių neigiamų tendencijų kulminacija galėtų sugrąžinti šią galimybę, jeigu nesugebėsime tinkamai reaguoti. Pažanga nėra negrįžtama, kaip mes gerai tai žinome vidurio Europoje. Dėl to prieš svarstydami pasiūlymą iš naujo įvertinti dabartinę žemyno saugumo struktūrą, turėtume pabandyti surasti aiškius atsakymus dėl tolesnio JAV dalyvavimo, NATO ateities ir vaidmens, kurį įgis ES įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

Jeigu Europa nori realizuoti savo siekį tapti tikra pasaulinės politikos veikėja, ji turėtų panaikinti tokius savo narių skirtumus, taip bandydama jas vienodai skatinti atsižvelgiant į bendrus ekonominius interesus.

  Reinhard Bütikofer (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, Ministre, Komisijos nare, ketvirtasis Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimas suteikia idealią galimybę šiam forumui atversti naują puslapį. TET privalo būti ambicingesnė. Abi transatlantinio dialogo šalys sutinka, kad ekonomikos krizės įveikimas ir kova su klimato kaita yra svarbiausi prioritetai. Dabar tai yra susitarimo dėl konkrečios TET darbotvarkės, kuri atspindi šiuos prioritetus, klausimas.

Bendradarbiavimas inovacijų srityje, vystant mažai anglies į aplinką išskiriančių šalių ekonomikas ir energiją tausojančių šalių visuomenes, yra ypač svarbus. Be to, taip pat svarbu labiau įtraukti įvairias suinteresuotąsias šalis, pvz., Transatlantinis vartotojų dialogas – forumas, kurį sudaro aštuoniasdešimt vartotojų organizacijų. Šios organizacijos galėtų padėti padaryti vartotojų apsaugą pagrindine tema diskutuojant apie finansų rinkų reguliavimą. Tikslas sukurti bendrą transatlantinę rinką iki 2015 m. gali būti per plataus užmojo, tačiau jis privalo būti vertinamas remiantis faktu, kad tokia rinka pagerins žmonių gyvenimą abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Dėl to Žaliųjų frakcija pritaria naujam transatlantiniam susitarimui.

  James Elles (ECR). – Ponia pirmininke, sutinku su tais pranešėjais, kurie teigė, kad su naująja JAV administracija mums atsiveria realios galimybės.

Trys trumpos pastabos. Pirmiausia, atrodo, kad atsidūrėme padėtyje, kurioje turime daug klausimų, kuriuos aptaria ES ir JAV, tačiau tai nėra strateginis dialogas ir Vašingtono atstovai teigia, kad JAV su Kinija mezga gerokai konstruktyvesnį strateginį dialogą nei su mumis. Ar ne laikas šiame aukščiausiojo lygio susitikime pasakyti, kad mes norime strateginio dialogo siekdami strateginės partnerystės?

Antra, atsižvelgiant į TET protekcionizmo klausimą, pakankamai aišku, kad didžiausias pavojus per ateinančius dvylika mėnesių yra rinkų uždarymas, užuot atidarius naujas, ir mes dar turime transatlantinę rinką, kuri, kaip minėjo E. Brok, yra didžiausia galimybė, kuri mums priklauso siekiant augimo abiejose Atlanto vandenyno pusėse.

Ar ne laikas padaryti transatlantinę rinką pagrindine prekybos plėtros dalimi, užuot vertinus ją vienpusiškai kaip reguliavimo klausimą? Iš tikrųjų tai pagrindinė priemonė rinkoms atverti.

Galiausiai nuvilia tai, kad mes neturime jokio tyrimo ir jokio veiksmų plano, kuriuos žadėjo G. Verheugen. Už tyrimą sumokėjo Parlamentas. Jeigu norite, kad Parlamentas bendradarbiautų sakydamas, kaip mums dabar reikalinga matyti, kaip atverti rinkas, prašom paskelbti šį pranešimą, kaip nurodyta rezoliucijoje, iki lapkričio 15 d.

  Daniel Caspary (PPE). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, jeigu manote, kad Europos Sąjungai reikalingi partneriai, kaip minėjo visi prieš tai kalbėjusieji, tuomet tai tampa ypač akivaizdu ekonomikos srityje. Transatlantinės rinkos prekybos vertė yra apie 2 mlrd. EUR per dieną. Tai paaiškina, kodėl tokia svarbi Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Taip pat tampa aišku, kad laisvosios prekybos susitarimai yra svarbūs, o svarbiausia, kad mes privalome didesnį dėmesį atkreipti į transatlantinę partnerystę.

Stebėdamas naująjį prezidentą kartais susirūpinu dėl to, kas vyksta kitoje Atlanto vandenyno pusėje. Jis ras laiko atsiimti Nobelio premiją Osle, tačiau daugumai Europos valstybių arba vyriausybių vadovų buvo sudėtinga susitarti dėl susitikimo su juo G20 susitikimo užkulisiuose. Jis turėjo laiko Kopenhagoje paremti savo gimtojo miesto dalyvavimą renkant Olimpinių žaidynių miestą, tačiau, deja, jis neturėjo laiko prisijungti prie mūsų svarbiame Europos minėjime, t. y. minint 20-ąsias Berlyno sienos ir geležinės uždangos griūties metines. Būčiau patenkintas, jeigu mums pasisektų jį įtikinti, kad jis neturėtų laukti, kol liks keletas dienų nuspręsti, ar TET susitikimas turėtų įvykti, tačiau vietoje to įtikinti, kad artimiausiais metais jis neabejodamas turėtų remti TET.

Turime palengvinti ES ir JAV prekybą. Turime siekti patobulinti bendrų standartų nustatymo sritį. Turime pašalinti muitus ir netarifines prekybos kliūtis. Privalome griežčiau užkirsti kelią protekcionistinėms priemonėms, kurių gali imtis abi šalys. Privalome užtikrinti saugius produktus mūsų vartotojams. Turime užtikrinti, kad kovos su terorizmu priemonės nekliudytų visoms šioms dabar aptariamoms veiklos sritims. Dėl to būčiau laimingas, jeigu galėtume pasiekti realią pažangą bendradarbiaudami. Dauguma su mumis susijusių klausimų kitose pasaulio srityse, pvz., atlyginimas, socialinis ir aplinkosaugos dempingas nėra transatlantinių santykių problemos.

Manau, kad turėtume pasinaudoti galimybe, viena vertus, dirbti kartu su amerikiečiais, siekdami išspręsti mūsų bendras problemas, o, kita vertus, bandyti atlikti bendrą vaidmenį visame pasaulyje, darant pažangą PPO arba kitose tarptautinėse organizacijose, pvz., Tarptautinėje darbo organizacijoje. Tikiuosi, gerų rezultatų šiuo atžvilgiu kitą savaitę.

  Véronique De Keyser (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, prezidento B. Obamos išrinkimas buvo teisingai pripažintas JAV demokratijos pergale. Tačiau pastarojo meto Nobelio taikos premija, kuri buvo neseniai įteikta, daro jam spaudimą. Taika Artimuosiuose Rytuose? To mes tikimės, tačiau jis iš tikrųjų nėra vizitinė kortelė. Taika Afganistane? Šioje srityje JAV turi laviravimo laisvę, tačiau jeigu prezidentas B. Obama klausysis savo kurstytojų, jis rizikuoja dar vienu Vietnamo karu. Iškalbingas ženklas yra tai, kad Gordono Goldsteino knyga, kurioje aprašoma dramatiška spiralė, sukėlusi karo Vietname žlugimą, šluojama nuo lentynų Vašingtone, ir parduotuvėse šių knygų jau neliko.

Prezidentas dabar turi pasirinkti vieną iš dviejų strategijų: viena yra susijusi su stabilizavimu, skurdo išnaikinimu ir Afganistano ekonomikos plėtra, dislokuojant karius ir civilius visoje šalyje. Antrosios strategijos tikslas – visą dėmesį sutelkti į kelias miesto teritorijas ir iš jų vykdyti plataus masto operacijas prieš Al-Qaida. Abi pasirinkimo galimybės reikalauja karių išsiuntimo, tačiau pirmoji yra orientuota į žmones, o antroji – į karą, rizikuojant, apskritai kalbant, kad tai peraugs į katastrofą.

Ar neturėtų Europa išgelbėti Baracko Obamos nuo senųjų demonų, persekiojančių Jungtines Valstijas, ir padėti jam pasirinkti pirmąją iš šių strategijų, nukreiptų į žmones? Tai galiausiai yra mano frakcijos požiūris.

  Charles Tannock (ECR). – Ponia pirmininke, ECR frakcija yra tvirta atlanticizmo šalininkė ir siekia glaudesnių ekonominių, prekybos ir politinių ryšių su Amerika, kuri, mūsų manymu, yra svarbiausia sąjungininkė, o ne konkurentė. Mes taip pat liekame skolingi JAV už jų indėlį į NATO, kuri pagrįsta mūsų bendromis demokratinėmis vertybėmis, ir mes pritariame pavėluotam Amerikos įsipareigojimui kovoti su klimato kaita.

Tačiau neturėtume apsimesti, kad sutariame visais klausimais. Aš, pvz., susirūpinęs dėl prieštaringų pranešimų, ateinančių iš JAV administracijos dėl Rusijos. Vašingtono noras atkurti JAV ir Rusijos santykius, pasirodo, pateisina akivaizdų Kremliaus kišimąsi į kaimyninių valstybių reikalus, ypač Gruzijos ir Ukrainos.

Atsisakymas JAV priešraketinės gynybos skydo, kuris turi būti įrengtas Lenkijoje ir Čekijoje, taip pat buvo ginčytinas.

Neseniai surastas slaptas branduolinis objektas Irane galėtų tinkamai patvirtinti šią nuostatą, tačiau dabar mes visi privalome padvigubinti savo pastangas siekiant pažaboti Irano branduolines ambicijas ir, kaip JAV sąjungininkai, tvirtai remiame jų karinę kovą su džihado teroristais Irake ir Afganistane, ir jų tvirtas pastangas įtvirtinti ilgalaikę taiką Artimuosiuose Rytuose.

  Diogo Feio (PPE). – (PT) Ponia pirmininke, norėčiau pradėti savo kalbą nurodydamas Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos santykių svarbą, ypač ekonomikos krizės metu. Didėja poreikis imtis bendrų veiksmų kovojant su krize, energetikos rinkoje ir kovoje su terorizmu, tačiau mums taip pat reikia konkretesnių veiksmų, kurie neišsigimtų į didesnį apmokestinimą arba absurdiškas atakas, kurios šiuo metu nukreiptos į rinkai būtiną finansų sistemą.

Atsižvelgdamas į finansinį klausimą, norėčiau nušviesti pastangas, kurias deda JAV ir Europos Sąjunga dėl geresnės teisės aktų rengimo politikos, pabrėžiant suinteresuotųjų šalių dalyvavimą diskutuojant dėl pranešimo. Koordinuoti Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos veiksmai yra svarbūs, jeigu norime pasiekti brandesnius ekonominius santykius ir, iš tikrųjų, tokius, kurie vestų prie transatlantinės rinkos, kurią, galbūt, sukursime 2015 m.

Šiuo atveju taip pat turime ginti atlanticizmą. Lygiai taip pat svarbu sumažinti administracines kliūtis tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos, kaip ir sukurti konkurencingą aplinką ir kiekvienam piliečiui ir verslo įmonėms patrauklesnę rinką. Manau, kad transatlantinė rinka gali būti sukurta stabilių derybų pagrindu, kuris skatins ekonomikos augimą ir užkirs kelią naujų ekonomikos ir socialinių krizių, kokią patiriame dabar, grėsmei.

Apibendrindamas, ponia pirmininke, linkiu aiškaus supratimo, kad šios sąlygos yra unikalios ir kad labiau atlanticistinis požiūris gali pagerinti padėtį.

  Juan Fernando López Aguilar (S&D). – (ES) Ponia pirmininke, Komisijos narė B. Ferrero-Waldner nurodė, kaip svarbu užtikrinti, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas dalyvautų transatlantiniame ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime, ir aš pritariu tam, kad ji pabrėžė šio klausimo svarbą.

Be to, būdamas Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, visų pirma, į sutarčių dėl ekstradicijos ir teismų tarpusavio pagalbos pasirašymo svarbą. Stiprinant ne tik politinį, bet ir teisminį bendradarbiavimą buvo įdėta daug pastangų, taip stiprinant Eurojusto ir analogiškų institucijų Jungtinėse Valstijose ryšius.

Antra, norėčiau pabrėžti indėlį į transatlantinio dialogo stiprinimą ir inicijavimą per ateinančius penkerius metus, ir, trečia, norėčiau apžvelgti šio Parlamento nuveiktus darbus.

Dėl to norėčiau paprašyti, kad kitoje Europos Parlamento mėnesinėje sesijoje lapkričio mėn. būtų pateikta informacija apie šio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas, o ypač apie skyrių dėl teisminio bendradarbiavimo ir bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

Ketvirta, aišku, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai bus sukurta didžiulė laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, kuri bus naujas Europos Sąjungos kompetencijos aspektas, ir nauja Europos politikos sritis, dėl kurios šis Parlamentas taip pat spręs.

Taip pat dėl to svarbiose srityse, pvz., duomenų apsaugos ir pagrindinių asmenų teisių, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą susitarimai dėl keleivio duomenų įrašo ir SWIFT duomenys turėtų visada atitikti šio Parlamento patvirtintas rezoliucijas, o ypač rugsėjo 17 d. patvirtintą Parlamento rezoliuciją.

Galiausiai vizų klausimu privalome prisiminti abipusiškumo principo svarbą, nes šiuo metu yra daug galimybių šios srities patobulinimams. Bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis vizų klausimu yra gerai, tačiau tai puiki galimybė mums sustiprinti abipusiškumo principo svarbą, siekiant užtikrinti, kad pasirašydami susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis būtume vienodoje padėtyje.

  Harlem Désir (S&D). – (FR) Ponia pirmininke, ponia C. Malmström, gerb. Komisijos nare, ponios ir ponai, Europos ir Jungtinių Valstijų bendradarbiavimas yra labai svarbus sprendžiant daugumą didžiųjų krizių pasaulyje, o naujoji JAV administracija iš tikrųjų suteikia tokią galimybę. Ji jau ėmėsi kai kurių iniciatyvų, kurios žymi atsiskyrimą nuo praeities: Irake, dėl Gvantanamo, dėl priešraketinės gynybos skydo. Tačiau būtų naivu manyti, kad to užteks, kad JAV ir Europos nuomonės taptų vienodos visais klausimais, ir kad transatlantiniai ryšiai dabar bus labai paprasti.

Ruošdamasi Kopenhagos konferencijai ar teikdama pagalbą besivystančioms šalims, dėl Dohos ir protekcionizmo, dėl finansinio reguliavimo ir kovos su mokesčių rojaus šalimis, dėl pakartotino taikos proceso pradėjimo Artimuosiuose Rytuose ar griežtos politikos branduolinio ginklo klausimu Irane, JAV labai nenoriai imasi veiksmų. Tai apima klausimą, ar administracijos ketinimai yra geri, ir dažnai yra susiję su lobistų grupių įtaka Kongrese arba paprasčiausiai su galingos valstybės, kurią sukrėtė nauja pasaulinė tvarka, atliekama jos interesų gynyba.

Visose šiose srityse bus pasiekiama pažanga, jeigu Europa atliks savo tinkamą politinį vaidmenį kaip atskira pasaulinė dalyvė, vadovaudamasi lygiaverte partneryste – kaip sako Komisijos narė – ir visiškai prisiimdama savo įsipareigojimus.

Šiuo požiūriu privalau pasakyti, kad Europos požiūrio atžvilgiu esama tam tikros painiavos ir kartais net tam tikro naivumo, ir tai taip pat taikoma Parlamentui. Požiūris, kurio laikomasi dėl didelės transatlantinės rinkos idėjos, kuri buvo neapgalvota sero Leono Brittano schema, kai jis buvo Komisijos narys, kelia tam tikrą riziką.

Ši prekybos kliūčių problema sprendžiama taip, tarsi tai būtų tik techninio pobūdžio problemos. Savaime suprantama, ekonominė ir komercinė prekyba tarp Jungtinių Valstijų ir Europos yra svarbi darbo vietoms išsaugoti ir verslo įmonėms. Ji privalo būti plėtojama. Tačiau, visų pirma, prekybai iš tikrųjų negresia pavojus. Antra, esant prieštaravimams, ar tai būtų susiję su mūsų ekonomikos interesų gynimu – pvz., didelių keleivinių lėktuvų atveju – arba grėsme mūsų sveikatos ir aplinkosaugos taisyklėms – pvz., jautienos, kurioje yra hormonų, arba chloro tirpalu plaunamos vištienos atveju, – mes dėl to neturėtume laikyti ekonominių santykių gerinimo prioriteto svarbesniu už mūsų vidaus modelį, mūsų socialinį modelį, aplinkos apsaugos modelį arba plėtojimo modelį, tartum ekonominiai santykiai būtų galutinis tikslas. Privalome būti pajėgūs sujungti šiuos du dalykus ir neturėtume atsisakyti savo politinės autonomijos ieškodami partnerystės, kuri pati savaime yra pagirtinas tikslas.

  Peter Skinner (S&D). – Ponia pirmininke, turiu keletą pastabų. Sunku suprasti, kaip mes galime visą rezoliuciją, kurią nustatėme dėl TET, pritaikyti TET. Kaip žinome, tai labai nedidelė operacija. Ponia Komisijos nare, aš čia būsiu kitą antradienį. Nekantriai lauksiu susitikimo su jumis, taip pat E. Broku ir kitais Parlamento nariais, dėl klausimo, prie kurio grįšiu pabaigoje.

Tačiau mes turime esminių klausimų, kuriuos galime iškelti TET ir juos spręsti, nes, jūsų, gerb. Komisijos nare, žodžiais tariant, jie yra pakankamai aktualūs. Pvz., finansinių paslaugų klausimas, kurį tikslinga spręsti, nes pasekmės yra išsamiai aptariamos ir netrukus šiuo klausimu bus susitarta – ne tik G20, bet ir vykstančiose diskusijose Europos Parlamente, taip pat su Komisija ir amerikiečiais.

Apskaita, visų pirma, lieka vienas iš šių aspektų, kurių siekia politikos kūrėjai ir teisės aktų leidėjai. Aukštos kokybės tarptautinių apskaitos standartų patvirtinimas iki 2011 m. yra tai, ką turime greitai pasiekti JAV vardu. Taip pat dėl draudimo direktyva Mokumas II padėjo nustatyti tarptautinį reguliavimą, – dėl kurio, tiesą sakant, turime gauti atsakymą iš JAV, – ir aš dėkoju JAV Kongreso pirmininkui P. E. Kanjorski už jo atliktą darbą Federalinėje informacijos tarnyboje.

Galiausiai leiskite tik pasakyti dėl transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo, kad Kongresas ir Parlamentas turi pradėti veikti šioje srityje. Mes nenorime sekti JAV administracija ir Komisija, nors dauguma žmonių šiuose rūmuose su tuo sutiktų. Mes norime būti permainų lyderių gretose. Turime būti šių permainų varomoji jėga. TET reikalinga mūsų parama, tačiau transatlantinis teisės aktų leidėjų dialogas (angl. TLD) turi būti diskusijų centre – ne tik papildomas ir patarėjų lygmens, tačiau pagrindinis visų šių transatlantinių santykių aspektas.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Ponia pirmininke, norėčiau jums padėkoti už suteiktą žodį. Manau, kad labai svarbu diskutuoti dėl transatlantinių santykių, nes atsidūrėme iš dalies paradoksalioje padėtyje. Jungtinėse Valstijose įvykę pokyčiai daugiausia palankiai sutikti Europoje. Tačiau, kita vertus, Jungtinės Valstijos rodo didesnį susidomėjimą kitomis svarbiomis šalimis ir žemynais, nei tai darė praeityje. Visų pirma pastebėtinas Jungtinių Valstijų ir Kinijos ryšių atgaivinimas, taip pat pastangos pagerinti santykius su Rusija.

Mano nuomone, mūsų problema yra ta, kad norime aptarti per daug klausimų. Manau, kad turėtume daugiausia dėmesio skirti dviem sritims. Pirmoji yra susijusi su finansiniais ir ekonominiais klausimais. Antroji sritis – saugumas. Jungtinės Valstijos ir Europa šiose srityse kartu galėtų kur kas daugiau nuveikti.

  Michael Theurer (ALDE). – (DE) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, mes parengėme svarbią rezoliuciją, kurioje aptariama daug klausimų. Tačiau vienas svarbus klausimas – prekyba –aptariamas labai trumpai. Manau, kad tarptautinė prekyba yra lemiamas veiksnys. Pasaulio prekybos nuosmukis yra viena iš ekonomikos ir finansų krizės priežasčių ir norėčiau, kad daugiau dėmesio būtų skirta pasaulinei prekybai, net ir dabar Transatlantinės ekonomikos taryboje (TET).

Tai nėra tas atvejis, kai JAV ir Europos Sąjunga sutaria kiekvienu klausimu. Priešingai, mes esame sudarę tik keletą prekybos susitarimų, esama dvišališkumo rizikos, ir yra galimybė, kad Dohos plėtros rato JAV nebetęs. Dėl to mes turėtume atkreipti dėmesį į esminius klausimus ir, tikiuosi, kad TET nustatys kai kurias stimuliavimo priemones tarptautinei prekybai atgaivinti.

  Jan Philipp Albrecht (Verts/ALE). – (DE) Ponia pirmininke, norėčiau dar kartą panagrinėti vieną transatlantinio bendradarbiavimo teisėtvarkos palaikymo ir teisingumo, susijusio su SWIFT, srityje aspektą, kuris jau buvo paminėtas, t. y. SWIFT banko duomenų perdavimas JAV.

Manau, kad aptardami šį klausimą turėtume prisiminti, kad Taryba suteikė sau įgaliojimą derėtis su JAV dėl duomenų perdavimo. Turėtume priminti Tarybai, kad ji laikytųsi šio įgaliojimo derėdamasi su JAV. Aš labai susirūpinęs, kad Europos Vadovų Tarybai bus daromas spaudimas sutikti su JAV reikalavimais ir apeiti Europos duomenų apsaugos standartus.

Manau, kad taip būtų nusiųsta klaidinga žinia, ypač dėl to, kad bus daug sričių, kuriose duomenų apsaugos lygmuo bus suderintas dėl Lisabonos sutarties per ateinančius metus tokiose įstaigose kaip Europolas, Eurojustas ir t. t. Manau, kad galėtume nusiųsti tinkamą žinią, jeigu Taryba ir Komisija laikytųsi duomenų apsaugos standartų ir pateiktų juos JAV arba primygtinai reikalautų atidėjimo.

  Zoltán Balczó (NI). – (HU) Europos Sąjungos 1996 m. baltojoje knygoje skaitau štai ką: per ateinančius dešimtmečius tikimasi nuožmios pasaulinės kovos tarp Europos, Jungtinių Valstijų, Japonijos ir besiformuojančios ekonomikos šalių Azijoje. Laimei, šis mūšis vyksta ne su ginklais, tačiau iš esmės ekonomikos sektoriuje. Europa privalo laikytis savo pozicijos šiuo klausimu. Prezidentas Giscard d’Estaing, kuris buvo Konvento pirmininkas, vyriausybės, kuri rengė nepavykusią konstituciją, lyderis, pasakė, kad Europa privalo būti ne Jungtinių Valstijų varžovė, bet patikima partnerė. Tai yra ES ir JAV sėkmingo aukščiausiojo lygio susitikimo klausimas. Privalome stengtis dėl partnerystės, tačiau jeigu mūsų vienintelis tikslas, kad Jungtinės Valstijos laikytų mus savo partneriais, ir mes nedalyvausime konfliktuose Europos gyventojų sąskaita, negalime pasiekti rezultatų svarbiais klausimais.

  Cecilia Malmström, einanti Tarybos Pirmininko pareigas. – (SV) Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti visiems garbingiems nariams už jų indėlį šiose diskusijose. Iš esmės sutariama dėl mūsų bendradarbiavimo su Amerikos administracija didinimo ir aukščiausiojo lygio susitikimo, kurį rengiamės organizuoti. Man labai malonu, kad Amerikos administracija rodo norą didinti ir plėtoti mūsų santykius. Manau, kad atlikome savo namų darbus ir esame labai gerai pasirengę imtis kai kurių svarbių veiksmų. Turime daugybę bendrų problemų su savo partnere JAV ir dėl to svarbu rasti bendrus sprendimus.

Manau, kad sugebėsime daryti pažangą klimato, ekonomikos krizės ir Dohos derybų rato srityse – ir dar kartą patvirtinu, kaip svarbu tai pasiekti – ir kad sugebėsime atnaujinti ypač svarbius procesus teisės srityje. Ekonominė partnerystė mums yra ypač svarbus forumas. Mes taip pat suprantame diskusijų svarbiais regioniniais klausimais svarbą – pvz., Afganistanas, Pakistanas ir Artimieji Rytai.

Man iškilo keletas konkrečių klausimų. Atsižvelgiant į vizų klausimą, kurį iškėlė S. Ludford, Taryba ir Komisija daro viską, ką gali, užtikrindamos, kad bevizis režimas būtų taikomas visoms ES valstybėms narėms. Tenka apgailestauti, kad mes dar to nepasiekėme, tačiau toliau sunkiai dirbame, kad taip atsitiktų.

Dėl vadinamojo Tobino mokesčio žinau, kad yra šių rūmų narių, kurie jam tvirtai pritaria. Pasakysiu, Tobino mokestis gali būti veiksmingas, jeigu jis bus pasaulinis ir jam bus nustatytos pasaulinės kontrolės priemonės – priešingu atveju jis tiesiog bus dar viena protekcionistinė priemonė. Šiuo metu nėra jokio pagrindo tarptautiniam, pasauliniam susitarimui dėl Tobino mokesčio ir dėl to Tarybai pirmininkaujanti valstybė nedarys spaudimo šiuo klausimu. Noriu tai aiškiai pasakyti.

Atsižvelgiant į SWIFT esame susitarę su JAV dėl galimybės keistis informacija apie lėšų pervedimą svarbos. Tai yra vertinga kovojant su tarptautiniais nusikaltimais ir terorizmu. Dabar mums reikia naujo susitarimo, nes Belgijos įmonė SWIFT persikelia į Europą, tačiau mes esame linkę išlaikyti programą siekdami užkirsti kelią terorizmo finansavimui.

Pereinamuoju laikotarpiu mums reikia pasiekti susitarimą, kurį galima taikyti trumpą laikotarpį, iki patvirtinsime naująją Lisabonos sutartį. Ekspertai, taip pat ir prancūzų teisėjas Jean-Louis Bruguyère, kurio ES paprašė ištirti Terorizmo finansavimo sekimo programą (TFSP), tai išnagrinėjo. J.-L. Bruguyère nustatė, kad teisinio tikrumo reikalavimai ir asmens duomenų apsauga dabartiniame susitarime yra tinkami. Priėmus nuolatinį susitarimą ir kai tik įsigalios Lisabonos sutartis, ilgainiui atsiras galimybės Europos Parlamentui imtis aktyvesnio vaidmens tai formuojant.

Susitikimas, kuris vyks kitą savaitę, yra labai svarbus, tačiau, nepaisant to, tai tik susitikimas. Tikiu, kad galime daryti pažangą, išspręsti kai kuriuos klausimus ir atnaujinti kai kuriuos svarbius procesus, susijusius su tais klausimais, kurie mums yra bendri ir turi būti sprendžiami glaudžiai ir strategiškai bendradarbiaujant su JAV administracija. Man labai malonu dėl tvirtos Europos Parlamento paramos Tarybos ir Komisijos pastangoms. Aš, žinoma, pranešiu jums rezultatus kitą kartą, kai susitiksime plenariniame posėdyje Briuselyje.

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – Ponia pirmininke, visų pirma norėčiau sutikti su Jamesu Ellesu dėl rimtesnio strateginio dialogo su svarbiu strateginiu partneriu. Tai mūsų tikslas.

Kaip jau minėjau – tai bendradarbiavimas siekiant pasaulinio atsigavimo, taigi finansiniai ir ekonominiai klausimai bus labai svarbūs mūsų darbotvarkėje. Mes buvome viena iš varomųjų jėgų, suaktyvinusių G20 aukščiausiojo lygio susitikimo procesą, kuris buvo organizuojamas lapkričio mėn. lyderių lygmeniu, pirmininko J. M. Barroso ir prezidento N. Sarkozy iniciatyva, tačiau mes nesame vieninteliai, kuriems to reikia.

Pitsburgo G20 aukščiausiojo lygio susitikimas taip pat buvo sėkmingas sukuriant platformą lanksčiam makroekonomikos koordinavimui, nes mes taip pat siekiame išėjimo strategijų laipsniškai siaurinant atitinkamas greito reagavimo į krizę politikos sritis.

Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas sutinka, kad tai pareikalaus skirtingo kiekvienos šalies požiūrio ir priklausys nuo konkrečios ekonomikos padėties. Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę ekonomikos padėtį, lyderiai, savaime suprantama, taip pat aptars galimus krizės įveikimo būdus, augimo skatinimą ir darbo vietų kūrimą, o finansų rinkų reguliavimo klausimas bus ypač svarbus.

Manome, kad reikalinga užtikrinti greitą pasauliniu mastu koordinuojamos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros sistemos, grindžiamos glaudžiu Tarptautinio valiutos fondo ir Finansinio stabilumo tarybos bendradarbiavimu, sukūrimą.

Dėl bankų veiklos – siekdami geresnio ir didesnio kapitalo ir griežtesnių riziką ribojančių taisyklių, nuosekliai taikomų finansų centruose, turime taikyti Londono ir Pitsburgo įsipareigojimus. Turime aktyviau dirbti siekdami veiksmingos pasaulinės konvergencijos politikos nuostatų dėl krizių valdymo ir sistemiškai svarbių finansų institucijų.

Taip pat turėtume turėti bendrą aukštos kokybės pasaulinį apskaitos standartų dėl finansinių priemonių rinkinį iki 2010 m. pabaigos ir, jei pasiseks, užbaigti konvergenciją iki 2011 m. birželio mėn.

Dėl klimato kaitos – pirmą kartą dėl klimato kaitos su prezidentu Baracku Obama nuomonėmis apsikeitėme Prahoje. Aš dalyvavau asmeniškai ir mes darėme spaudimą Jungtinėms Valstijoms imtis konkrečių veiksmų dėl klimato kaitos, tačiau mes taip pat žinome, kad prezidentas Barack Obama sprendžia labai svarbų sveikatos apsaugos klausimą Kongrese ir Senate. Dėl to, manau, turėsime daryti jam dar didesnį spaudimą, kad padvigubintume pastangas priimti įpareigojančias ir privalomo pobūdžio taisykles Kopenhagoje, atsižvelgiant į jo nuolatinį susirūpinimą vidaus darbotvarke.

Atsižvelgiant į TET – tai labai svarbus naujas mechanizmas, arba mechanizmas, kuris buvo iš naujo prikeltas tam, kad išspręstų visus klausimus, susijusius su laisvąja rinka ir rinkos kliūtimis. Mes norime panaikinti šias kliūtis ir tai yra pagrindinis TET tikslas. Tai buvo aiškiai pareikšta TET pagrindų susitarime 2007 m. balandžio 30 d. Žinoma, aš turiu informacijos apie skirtingas idėjas, kurios neseniai buvo išsakytos – pvz., vieningos transatlantinės rinkos sukūrimas iki 2015 m. panaikinant esamas kliūtis ekonomikos integracijai: vadinamasis Milláno Mono pranešimas. Be jokios abejonės, mums reikia dirbti teisingai balansuojant tarp siekių ir realybės, būtent dėl to mes dirbame su vidutinės trukmės prioritetiniais uždaviniais, skirtais TET.

Dėl kliūčių klausimo – mes jau žinome, kad jūs, t. y. Parlamentas, nori atlikti tyrimą, ir mes pritariame jūsų paramai atlikti šį tyrimą. Jis bus svarbus nustatant TET darbą ateityje. Tyrimas dar nėra baigtas, tačiau jis atliekamas, ir vis dar yra daugybė techninių klausimų, kurie turi būti išspręsti prieš paskelbiant galutinį tyrimo variantą. Komisijos narė C Ashton imsis šio reikalo ir aš iš tikrųjų informuosiu apie Parlamento susidomėjimą.

Leiskite taip pat pasakyti, kadangi buvo paminėta, kad Energetikos tarybos veikla nesutaps su TET veikla. Darbotvarkės papildys viena kitą. Akivaizdu, kad saugumo klausimai priklausys Energetikos tarybai, o reguliavimo klausimai priklausys TET. Energetikos taryba dėmesį sutelks į naująsias technologijas ir energetikos saugumą.

Keletas žodžių dėl SWIFT ir kai kurių GLS klausimų, kurie buvo paminėti. SWIFT susitarimas reikalingas, nes jame nustatytos konkrečios saugumo priemonės dėl duomenų. Tai yra aišku ir dvišalis teisinės pagalbos susitarimas taip pat čia turi būti įtrauktas.

Taip pat turėtume žinoti, kad šis dvišalis teisinės pagalbos susitarimas yra SWIFT susitarimo pagrindas ir bet kokiam JAV prašymui taikomas ES teisminės institucijos leidimas pagal tą susitarimą, taigi mes turime dirbti to siekdami.

Dėl ESTA – mes paskelbėme išankstinį vertinimą, kuriame prieita prie išvados, kad remiantis preliminariomis galutinėmis nuostatomis ESTA neprilygsta Šengeno prašymų išduoti vizą procesui, kaip apibrėžta Europos Komisijos bendrosiose konsulinėse instrukcijose. Tačiau mes parengsime galutinį vertinimą, kai galutinės nuostatos dėl ESTA bus paskelbtos, ir šiame vertinime taip pat bus atkreiptas dėmesys į ESTA mokesčio klausimą, jeigu mokestis iš tikrųjų bus nustatytas. Jūs suprantate, kad mes to nenorime.

Paskutinis atsakymas dėl terorizmo. Rengdamiesi aukščiausiojo lygio susitikimui, diskutuojame su JAV, kaip siekti glaudesnio bendradarbiavimo kovoje su terorizmu, ypač atsižvelgiant į planus uždaryti Gvantanamo kalėjimą.

Poreikis užtikrinti pagarbą pagrindinėms teisėms yra esminės svarbos. Dvišalių teisinės pagalbos sutarčių sudarymas taip pat mums padės šiuo atveju. Dėl to mes taip pat bendradarbiausime ieškodami būdų, kaip užkirsti kelią radikalizmui, įskaitant piktnaudžiavimą internetu.

Galite pastebėti, kad esama daugybės įvairių klausimų. Prieš tai mes kalbėjome apie visus politinius klausimus, tačiau sutinku su Tarybos pirmininke, kad nors tai bus svarbus aukščiausiojo lygio susitikimas, tai bus tik poros valandų susitikimas, tačiau tai bus labai geras pakartotinis startas arba nauja pradžia.

  Pirmininkė. – Gavau šešis pasiūlymus dėl rezoliucijų(1), kurie pateikti pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį.

Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks 2009 m. spalio 22 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Elena Băsescu (PPE), raštu. – (RO) ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas lapkričio mėn. sustiprins transatlantinę partnerystę ir skatins dviejų didžiųjų jėgų dialogą. Jų tarpusavio santykiai privalo būti pagrįsti bendromis vertybėmis ir tikslais, ir glaudesnis nei bet kada bendradarbiavimas yra svarbus ir naudingas.

Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos privalo prisiimti aktyvų vaidmenį kovojant su klimato kaita. Šiuo požiūriu daugybė bendrų įsipareigojimų buvo prisiimta kovojant su neigiamomis visuotinio atšilimo pasekmėmis. Europos atveju vienas iš įgyvendinamų praktinių sprendimo būdų siekiant apsaugoti aplinką – iškasti Reino, Maino ir Dunojaus upių navigacinį kanalą, kuris atvertų tiesioginį susisiekimą tarp Roterdamo ir Konstancos uostų.

Vidaus vandenų navigacijos, kaip vienos iš galimybių, naudojimas bus labai naudingas ekonomine prasme ir taip pat padės sumažinti didelę taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Dėl šio kanalo naudojimo ir jo žinomumo didinimo sumažės prekių pervežimo kaina, padidės saugumas ir pervežimas bus veiksmingesnis energetinių išteklių naudojimo prasme.

Aplinkos apsaugos politikos nuostatos taip pat gali būti papildytos priemonėmis, kuriomis remiamas tarpžemyninis judumas ir tarptautiniai ryšiai, taip pat kuriomis užtikrinamas Europos prekių ir piliečių saugumas.

  Tunne Kelam (PPE), raštu. – Kadangi Lisabonos sutartis netrukus įsigalios, sparti dviejų didžiausių demokratijos ir ekonomikos subjektų tarpusavio pažanga transatlantiniuose santykiuose turės didėjančią reikšmę. Tiek ES, tiek JAV ir toliau išlieka pagrindiniai tarptautinės prekybos dalyviai ir stabilumo garantai. Europos Parlamentas atliko vadovaujamą vaidmenį skatindamas transatlantinį bendradarbiavimą, savo rezoliucijose pasiūlydamas sukurti laisvąją transatlantinę rinką, taip pat sukurti naujas institucijas siekiant glaudesnių politinių ir tarpparlamentinių ryšių. Transatlantinė ekonomikos taryba iki šiol dirbo gerai. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime rasti sprendimus, padėsiančius įveikti reguliavimo kliūtis tarp ES ir JAV. Teisės aktų leidėjų vaidmuo plėtojant šiuos santykius bus svarbus. Europos Parlamento nariai nori ir yra pasiruošę visapusiškai prisidėti prie TET procesų.

Turėtume skatinti JAV Kongresą įsitraukti į įprastinį transatlantinį teisės aktų leidėjų dialogą ir taip pat aktyvų dalyvavimą TET. Norėčiau paklausti Komisijos ir Tarybos, kaip buvo laikomasi Europos Parlamento rezoliucijų, ir taip pat paraginti abi institucijas aktyviai dirbti siekiant sukurti transatlantinę laisvos rinkos erdvę.

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Europos Sąjungos ir JAV santykiai visuomet buvo stiprūs. Būtent Amerikai padedant sugriauta pokario Europa galėjo atsistatyti ir plėstis. Dabar pasaulis vėl susiduria su krize ir dabar svarbiau nei bet kada, kad išlaikytume šį ryšį ir dirbtume kartu spręsdami pasaulio ekonomiką užgriuvusias problemas. Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos turi atlikti strateginį vaidmenį ekonomikos atgaivinimo procese. Kartu sudėjus mūsų bendrasis vidaus produktas sudaro daugiau nei pusę pasaulio BVP ir mes turime didžiausią pasaulyje dvišalę prekybos partnerystę, kurios pasaulinės prekybos mastas sudaro maždaug 40 proc. Tačiau privalome įgyvendinti tolesnius patobulinimus, jeigu norime veiksmingai kovoti su ekonomikos krize. Transatlantinė ekonomikos taryba išsikėlė tikslą sukurti integruotą transatlantinę rinką iki 2015 m. Tai bus daroma mažinant prekybos kliūtis. Jeigu šis tikslas bus pasiektas, ekonomikos augimas ir atgaivinimo procesas gali vėl prasidėti. Kreditų krizės rizika ateityje nėra panaikinta. Siekiant išvengti ekonomikos griūties ir nedarbo ateityje, EB privalo koordinuoti ekonominę politiką abiejose srityse.

  Franz Obermayr (NI), raštu. – (DE) Nėra abejonių, kad JAV ir ES ekonominiai santykiai privalo būti išsaugoti. Tačiau mes jokiais būdais negalime leisti JAV monopolizuoti Europos ekonomikos. Priešingai, mes privalome išmokti ekonomikos krizės, kuri kilo neprižiūrimoje JAV finansų rinkoje, pamokas. Europa privalo išsaugoti savo ekonominį nepriklausomumą ir surasti savąjį krizės įveikimo būdą, ypač atsižvelgiant į tai, kad mums kalbant Niujorko akcijų biržoje išmokamos premijos, siekiančios milijardus dolerių. Dėl to raginu sustiprinti Europos poziciją dėl Transatlantinės ekonomikos tarybos. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime Prahoje 2009 m. balandžio mėn. prezidentas B. Obama darė spaudimą Europai, kad ji pasiūlytų Turkijai tapti visateise nare artimiausiu metu, teigdamas, kad ES prisidėtų prie geresnio sutarimo su islamo pasauliu. Faktas, kad JAV remia savo strateginį NATO sąjungininką (kad Turkija išlaisvintų kelią A. Rasmussenui tapti NATO generaliniu sekretoriumi), neturėtų lemti spartesnių derybų dėl visateisės narystės. Nepaisant Amerikos paramos, Turkija netaps tinkama narystės ES siekiančia kandidate, nes nėra ženklų, kad milžiniški kultūriniai, geografiniai, ekonominiai ir politiniai skirtumai būtų mažinami. ES turėtų laikytis aiškios pozicijos JAV atžvilgiu šiuo klausimu.

  Richard Seeber (PPE), raštu. – (DE) Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir pasirengimą klimato konferencijai Kopenhagoje, svarbu, kad pasinaudotume Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo suteikiama galimybe toliau stiprinti ES ir JAV santykius. Aplinkos apsaugos srityje visų pirma privalome aptarti naujas maisto produktų rūšis. Nanotechnologijų suteikiamos galimybės ir perspektyvos taip pat yra svarbus klausimas. Neabejotinai turėtume atvirai diskutuoti genų inžinerijos ir gyvūnų klonavimo klausimais. Europa neturėtų bijoti savo prekybos partneriui išaiškinti kai kurių valstybių narių rūpesčių. Chemikalų ir toksinių medžiagų atveju privalome dirbti siekdami aukštų apsaugos ir geresnio koordinavimo standartų. Tai ne tik palengvins prekybą ir ekonominius ryšius, tačiau taip pat užtikrins, kad Europos vartotojai būtų apsaugoti nuo toksinių medžiagų aplinkoje ir jų naudojamuose produktuose. Konstruktyvios diskusijos padės užtikrinti, kad būtų išsaugoti ypatingi ES ir JAV santykiai.

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. – (PL) Ponia pirmininke, ponios ir ponai, gerai, kad rezoliucijos dėl pasirengimo Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimui ir ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui (2009 m. lapkričio 2–3 d.) 17 puslapyje Jungtinės Valstijos raginamos vertinti Europos Sąjungos piliečius vienodai ir įtraukti visas ES valstybes nares į vizų atsisakymo programą.

Pats laikas, kad Parlamento kreipimaisi, Komisijos pastangos ir vizų klausimu diskriminuojamų valstybių narių siekiai duotų rezultatų. Priešingu atveju reikės imtis radikalių veiksmų ir nustatyti vizų reikalavimą Amerikos piliečiams. Galiausiai dabar laikas panaikinti šią vienašališką Jungtinių Valstijų privilegiją. Europos Parlamentas negali toleruoti Amerikos vykdomos Europos piliečių diskriminacijos dėl pilietybės. Parlamento pozicija šiuo klausimu yra juo labiau svarbi, nes visos valstybių narių vyriausybės supranta būtinybę taikyti vizų abipusiškumo principą. Viena iš tokių vyriausybių yra Lenkijos vyriausybė. Piliečių pozicija yra visiškai skirtinga. Daugiau nei 61 proc. lenkų pritaria, kad Jungtinių Valstijų piliečiams būtų nustatytas atvykimo vizų reikalavimas. Internetu vykdytoje apklausoje net 96 proc. respondentų pareiškė pritariantys tokiai priemonei.

Tikiu, kad vyksiantis ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas bus lemiamas veiksnys, bent jau vizų politikos klausimu, ir kad naujaisiais 2010 m. visų ES valstybių narių piliečiai galės normaliai keliauti. Kitais žodžiais tariant, tikiuosi, kad jie naudosis tokia pat laisve kaip ir JAV piliečiai, kurie gali keliauti į pasirinktą ES šalį.