Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2721(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0097/2009

Debatai :

Balsavimas :

PV 22/10/2009 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0055

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. spalio 22 d. - Strasbūras Tekstas OL

9. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- 2010 finansiniai metai

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, tokiu metu, kai valstybių narių vyriausybės priverstos karpyti savo biudžetus ir visi mūsų rinkėjai turi taupyti savo šeimos biudžeto išlaidas, vienintelė Europos Sąjunga, kaip jai būdinga, leidžia sau smarkiai didinti savo biudžetą.

Toks biudžeto didinimas atneš tiesioginių ir apčiuopiamų fiskalinių padarinių valstybėse narėse. Pvz., mano paties šalies indėlis į ES biudžetą ateinančiais metais išaugs 60 proc., nepaisant to, kad paskutiniame savo suvažiavime mano partija įsipareigojo kasmet sutaupyti 7 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų visų vyriausybės biudžeto išlaidų, bet dvigubai daugiau išleidžiame vien tik įmokoms į ES biudžetą.

Galite tą maskuoti kaip biudžetines paskatas, atsaką į kredito krizę ir pan., bet žinote, kad taip nėra. Iš tiesų mes imame pinigus iš žmonių kišenių ir piniginių, kad jų sąskaita galėtume išlaikyti savo biurokratinį aparatą. Jei taip tariamai tinkamiau būtume skirstę lėšas „šaltojo karo“ metu, būtume jį pralaimėję. Dabar akivaizdžiai matome tiesą, kad pagrindinė ES funkcija – savo darbuotojų samdymas, todėl jos biudžetas nuolat didėja.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, norėčiau paaiškinti, kad pritariau 732 ir 733 pakeitimų projektams, bet, deja, Parlamentas jų neparėmė. Palankiai vertinu kiekvieną priemonę, kuria užkertamas kelias šeimos planavimo programų finansavimui, nes šiomis lėšomis galės būti finansuojamos programos, susijusios su abortais ir priverstine sterilizacija.

Be to, manau, kad lėšų gavėjai turėtų būti įpareigoti aktyviai kovoti su lyčių nelygybe, atsirandančia dėl mergaičių diskriminacijos nuo pat jų gyvybės užsimezgimo kai kuriose Azijos šalyse. Šis pakeitimas būtų suteikęs galimybę ES pasmerkti tokią nelygybę ir diskriminaciją ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais, taip pat patvirtinti savo atsisakymą remti tokią nelygybę skatinančias programas.

 
  
  

Pranešimas: László Surján (A7-0038/2009)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Pone pirmininke, aš taip pat noriu išreikšti savo susierzinimą dėl to, kad šiandien nesugebėjome susitarti dėl sąlygos, kad ES biudžeto lėšos, skirtos vystomajai pagalbai, nebūtų naudojamos tokiai veiklai kaip šeimos planavimas, apimantis priverstinius abortus ar privalomą sterilizaciją, finansuoti. Norėčiau pareikšti protestą prieš metodus, pagal kuriuos, ypač daugelyje Azijos šalių, moterys verčiamos nutraukti nėštumą, ypač jei jos laukiasi mergaitės. Manoma, kad taip atsikratyta 35 milijonų mergaičių. Neturime remti tų, kurie organizuoja tokias programas, juolab jų finansuoti. Dėl nesąžiningo liberalų, komunistų ir kai kurių socialistų balsavimo tvirtinant ES biudžetą, kurį matėme šiandien, to užtikrinti negalėsime.

 
  
MPphoto
 

  Zoltán Balczó (NI).(HU) Daugybė pasiūlytų pakeitimų apėmė teksto pakeitimą, kuriuo pataikyta kaip pirštu į akį. Jame teigiama, kad ES „atmeta mintį Bendrijos biudžeto lėšomis finansuoti veiklą, kuria siekiama, kad ES taptų labiau militaristine ir neoliberalia“. Parlamentas šį pakeitimą atmetė, taip parodydamas, kad nepasimokė iš pastarųjų metų krizės ir nepadarė išvados, prie kurios priėjo net buvę liberalios rinkos šalininkai, kad šiuo keliu toliau eiti neįmanoma. Europos Sąjungos biudžetas grindžiamas liberalios rinkos viršenybės principu, nors rinkos liberalizavimas, kaip pastaruoju metu jau turėjome progos įsitikinti, gali labai rimtai pakenkti Europos žmonėms.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, įvairios institucijos ir programos, atitinkančios vyraujančius politinius principus Europos piliečių informavimo ir švietimo srityse, gavo milijardus eurų, o dėl procedūrinių gudrybių mūsų pieno gamintojai neteko pagalbos, kurios turėjo teisę tikėtis.

Taip, mums buvo pateikti du pakeitimai: 812 pakeitimas, kuriame nurodoma tik 300 mln. EUR suma ir kurį, galimas dalykas, parėmė Taryba, ir 70 pakeitimas, kuriame nurodoma 600 mln. EUR suma. Būtų protinga pirma balsuoti dėl 70 pakeitimo, juolab kad Darbo tvarkos taisyklių 161 straipsnio 2 dalyje aiškiai teigiama: „Jeigu du ar daugiau vienas su kitu nesuderinami pakeitimai taikomi tai pačiai teksto daliai, labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto pakeitimas turi pirmumą ir dėl jo balsuojama pirmiausia.“

Pranešėjas pasakė, kad buvo vadovaujamasi neoficialia taisykle, bet pirmenybė turėtų būti teikiama oficialiai patvirtintoms taisyklėms. Šia procedūra pasinaudota siekiant paskelbti antrąjį pakeitimą, kuriame buvo numatyti 600 mln. EUR asignavimai, negaliojančiu.

Toks elgesys gėdingas!

 
  
  

– Pranešimas: Vladimír Maňka (A7-0037/2009)

 
  
MPphoto
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D).(LT) Aš balsavau už 2010 m. biudžetą, nes iš tikrųjų tos lėšos, kurios yra numatytos šiame biudžete, bent šiek tiek palengvins situaciją Europos Sąjungos valstybių piliečiams dėl ištikusios ekonomines, socialinės ir finansinės krizės. Be to, šiame biudžete numatoma daugiau lėšų socialinėms reikmėms, o tai yra ypatingai svarbu dabartiniu laikotarpiu. Taip pat palaikiau ir tas nuostatas, kurios numato papildomas lėšas dėl užimtumo didinimo ir darbo vietų išsaugojimo. Ir dar yra labai svarbu, kad numatėm tam tikras lėšas pieno sektoriui. Žinoma, buvo galima pieno sektoriui skirti daugiau lėšų, kaip siūlė ir socialistų demokratų partijos atstovai, tačiau gerai, kad nors dalis lėšų jau yra numatyta šiame projekte.

 
  
MPphoto
 

  Peter van Dalen (ECR).(NL) Pone pirmininke, balsavau prieš biudžeto projektą, nes sumos pagal visus straipsnius liko nepakitusios arba buvo padidintos. Dabar, kai visos valstybės narės bando spręsti problemą dėl mažėjančių biudžeto pajamų, Europa didina savo išlaidų biudžetą! To negaliu suprasti.

Balsavau prieš ir todėl, kad pagal naują biudžeto projektą dabar kiekvienam EP nariui, be lėšų atlyginimui, kelionės išlaidoms ir pan., papildomai numatoma skirti 4 202 EUR. Ši nemaža suma skirta padengti EP narių išlaidas, susijusias, pvz., su biuro išlaikymu, telefono ryšio paslaugomis, bet atsiskaityti už tai, kaip tą sumą panaudojo, jie neįpareigoti, o tai reiškia, kad kas mėnesį kiekvienas EP narys gaus neužpildytą čekį, kuris nustebintų net Kalėdų senį.

Laikau tą visiškai smerktinu dalyku. Jei Parlamentas laiko save rimta institucija, jis turėtų atisakyti tokios praktikos. Tą galėtų padaryti balsuodamas, kaip ir aš, prieš pasiūlytą biudžeto projektą. Taip pat norėčiau paprašyti kiekvieno EP nario savo noru kruopščiai tikrinti, kokioms reikmėms ši 4 202 EUR suma leidžiama.

 
  
  

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimas) keitimas

 
  
MPphoto
 

  Krisztina Morvai (NI).(HU) Neabejotinai balsavau už pakeitimą, kuriuo siekiama palengvinti sunkią pieno gamybos sektoriaus padėtį. Dar kartą noriu pabrėžti, kad tai tik labdara, kurios net nepakaks užgesinti ugnį. Tačiau balsuoti prieš, mano nuomone, būtų neteisinga. Esu nusivylusi ir nuliūdusi, kad į mano tris klausimus, net po to, kai juos pakartojau, nebuvo atsakyta. Pirmiausia norėjau paklausti, ką Europos Sąjunga ketina daryti, kad būtų užtikrinta, jog ateityje tokios krizės, kuri ištiko pieno gamybos sektorių, ir panašios krizės kituose sektoriuose nesikartotų. Kokią pamoką Europos Sąjungai davė ši baisi krizė, sugriovusi ir tebegriaunanti daugybės šeimų gyvenimus? Antrasis klausimas, kurį pateikiau Komisijos narei, kai ji buvo čia, taigi ir Komisijai – kaip šie pinigai bus paskirstyti valstybėms narėms ir ar įmanoma tą padaryti taip, kad smulkieji gamintojai, kurie vos pragyvena, gautų lėšų pirmieji. Trečias dalykas, kurį norėjau sužinoti, bet atsakymo negavau – kokių veiksmų naujosios valstybės narės ketina imtis dėl diskriminacinės padėties, kurioje atsidūrė. 100 proc. mūsų rinkos turėjo būti…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE). (DE) Pone pirmininke, norėčiau pateikti tris pastabas dėl rezoliucijos dėl pieno gamybos sektoriaus. Pirma, atvirai džiaugiuosi tuo, kad Komisija dabar galės greičiau reaguoti į rinkos sutrikimus pieno gamybos sektoriuje. Antra, džiaugiuosi, kad bendromis jėgomis sugebėjome suteikti Europos pieno gamintojams finansinę paramą. Trečia, kadangi pinigai dar ne viskas, turime pasirengti laikotarpiui, kai pieno kvotos nebus taikomos. Būtent todėl tikiuosi, kad tarp politikų ir pramonės užsimegs gyvas dialogas, nes dar neaišku, kokios rinkos sąlygos galios pieno gamybos sektoriaus ūkininkams po 2015 m., o tai, mano nuomone, pagrindinė problema.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE).(CS) Visapusiškai pritariu tam, kad 186 straipsnio taikymo sritis būtų išplėsta įtraukiant į ją pieno ir pieno produktų sektorių. Tai suteiks mums galimybę lanksčiai reaguoti į staigius pokyčius pasaulio ir Europos pieno produktų rinkose siekiant išvengti neigiamo šių pokyčių poveikio gamintojams ar ekonominės konkurencijos iškraipymo. Tačiau abejoju valstybių narių biudžeto lėšomis finansuojamo kvotų pirkimo veiksmingumu sprendžiant pieno gamybos sektoriaus krizės problemą. Ne visos ES valstybės narės turi galimybių finansuoti šią priemonę. Manau, kad tai pakenks šių šalių ūkininkų konkurencingumui, taigi ir šių šalių ekonominiam konkurencingumui. Kaip EP narė, atstovaujanti Čekijai, norėčiau, kad kvotų pirkimas būtų finansuojamas Bendrijos biudžeto lėšomis, kuriomis visos valstybės narės galėtų naudotis vienodomis sąlygomis. Todėl nuo balsavimo susilaikiau.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Pone pirmininke, po ilgų laukimo mėnesių, po ilgų diskusijų Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete, po masinių ūkininkų protestų įvairiose valstybėse narėse pagaliau patvirtinome papildomas ūkininkams pieno gamybos sektoriuje skirtos paramos formas. Bet to vis tiek nepakanka, nes šie ūkininkai patyrė didžiulių nuostolių, daugelis iš jų atsidūrė ties bankroto riba, o tai pakirto Europos Sąjungos ir mūsų, Europos Parlamento narių, autoritetą.

Ar turėjo taip atsitikti? Kodėl Komisija delsė duoti atsaką? Ar tai reiškia, kad mes netinkamai kontroliuojame rinką? Jei taip, vadinasi, administravimo veikla Europos Sąjungoje labai prastai vykdoma. Mes, Europos Parlamento nariai, ištisus mėnesius bandome atkreipti dėmesį į šią problemą.

Nepamirškime, kad pavėluotas atsakas nėra toks veiksmingas ir galiausiai jis pareikalauja dar didesnių išlaidų. Turėtume padaryti išvadas ir ateityje tokių klaidų nekartoti. Turime užtikrinti ilgalaikį stabilumą šioje sudėtingoje, darbui imlioje ir brangiai kainuojančioje pieno gamybos veiklos srityje. Tai mūsų pareiga sunkiai dirbantiems ūkininkams.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Ačiū, pone C. A. Siekierski. Gavau dar du paaiškinimus dėl balsavimo, abu juos pateikė naujieji EP nariai. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnyje nustatyta, jog prasidėjus pirmajam paaiškinimui dėl balsavimo, joks kitas prašymas paaiškinti balsavimą. nepriimamas. Dėl šių dviejų paaiškinimų šį kartą padarysiu išimtį, bet norėčiau paprašyti tarnybų dar kartą tinkamai apie šią taisyklę informuoti frakcijas. Jei nesilaikysime taisyklių, mūsų darbas pakriks.

Suteikiu žodį kolegai Seánui Kelly.

 
  
MPphoto
 

  Seán Kelly (PPE). – Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau pasakyti, kad aš taip pat džiaugiuosi tuo, kad šiandien balsavome už paramą pieno gamybos sektoriui biudžeto lėšomis, nes tai rodo, kad Europos Sąjunga klausosi ir reaguoja, bet, žinoma, tiek, kiek leidžia jos turimas biudžetas. Būtų geriau, jei turėtume daugiau lėšų ir galėtume suteikti pieno gamybos sektoriui didesnę paramą, bet, tikėkimės, ateityje galėsime jį labiau paremti. Geriau turėti pusę duonos kepalo, negu iš viso neturėti.

Antra, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad verčiant į anglų kalbą šiandien buvo daroma daug klaidų. J. Buzek buvo labai malonus ir pasakė, kad taip galėjo atsitikti dėl to, kad jis per greitai skaitė pakeitimų numerius. Nesvarbu, nenoriu nieko apkaltinti, bet vietoje 908 buvo pasakyta 909, vietoje 444 buvo pasakyta 445, o vietoje 440 – 444, taigi, jei vėliau kils klausimų, į tą reikėtų atsižvelgti. Žinoma, ekranas, deja, kurį laiką neveikė, bet tai elektronikos, ne žmogaus klaida.

 
  
MPphoto
 

  Jarosław Kalinowski (PPE).(PL) Pone pirmininke, balsavau už reglamento dėl bendro žemės ūkio rinkų organizavimo pakeitimą, nors turiu abejonių dėl to, ar naujas baudų už nacionalinių kvotų viršijimą apskaičiavimo metodas turėtų pradėti galioti nuo šių metų balandžio 1 d. Tai reiškia įstatymų panaikinimą atgaline data, kuris pakerta teisinio tikrumo principą. Tačiau balsavau už, nes šis pakeitimas suteikia galimybę paremti pieno gamintojus 280 mln. EUR, taip pat viltį, kad sunkiausi laikai pieno gamintojams jau praeityje.

Tačiau lieka labai svarbus klausimas dėl pieno gamybos ateities Europos Sąjungoje ir šiuo atžvilgiu svarbiausias dalykas yra pieno kvotų ateitis. Šiuo metu Komisijos veiksmuose yra prieštaravimų. Viena vertus, siūloma padidinti kvotas ir 2015 m. jas panaikinti. Kita vertus, šiandien pateiktame pasiūlyme siūloma sumažinti pasiūlą. Turime apsispręsti. Aš pasisakau už tolesnį kvotų taikymą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0118/2009

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, prancūzų filosofas Renė Dekartas spėjo, kad visais mūsų jausmais gali manipuliuoti piktasis demonas.

Kartais klausantis šių pranešimų man susidaro įspūdis, kad gyvename dekartinėje visatoje, pasaulyje, kuriame Europos Sąjunga kovoja tik už demokratiją, laisvę ir teisingumą ir skleidžia šias savo vertybes kitoms šalims taikingai su jomis prekiaudama, o ne kariaudama. Bet grįžęs į realybę pamatau, ką Europos Sąjunga iš tikrųjų daro. Ji mezga draugiškus santykius su tironais Pekine ir izoliuoja Taivaną. Ji atsisako kalbėti su Kubos disidentais, kovojančiais su F. Kastro režimu. Ji meilikauja su ajatolomis bandydama įtikinti juos atsisakyti branduolinių ambicijų. Ji yra pagrindinis organizacijos „Hamas“ valdomos Palestinos iždininkas.

Tarp to, kas rašoma šiame pranešime apie demokratijos vertybių skleidimą, ir to, kaip mūsų institucijos iš tikrųjų elgiasi, nėra nieko bendra. Nesakau, kad Europos Sąjunga elgiasi veidmainiškai, nes mes, žinoma, taikome tuos pačius standartus ir savo viduje noriai atmesdami referendumų rezultatus, jei manome, kad jie mums netinkami. Vykdydami ir išorės, ir vidaus veiklą rodome nepagarbą atstovaujamosios vyriausybės institutui ir demokratinei valiai. Norėčiau pakartoti, kad dėl Lisabonos sutarties turi būti surengtas referendumas. Pactio Olisipiensis censenda est!

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, nemanau, jog atsiras nepritariančių būtinybei skatinti ir remti demokratiją visame pasaulyje – ir už ES ribų, ir jos viduje. Tačiau prisiminkime istorijos pamokas, kai Jungtinės Amerikos Valstijos propagavo demokratiją visame pasaulyje, o žmonės sakė: „Kas dedasi jūsų pačių darže, kuriame juodaodžiai neturi teisės balsuoti?“ Prieš daugelį metų Britanija ir kitos šalys savo kolonijose skleidė demokratiją, bet savo namuose atsisakė moterims suteikti teisę balsuoti.

Dabar panašiai elgiasi ES. Ji kalba apie demokratijos sklaidą visoje ES ir mano kolega D. Hannan jau pateikė daug tokio veidmainiško elgesio pavyzdžių. Bet yra vienas dalykas, kurį turėtume atminti. Kalbėdami apie demokratiją kitur, pirma turime įsitikinti, ar viskas gerai mūsų pačių namuose. Kai prancūzai ir olandai referendume balsavo prieš Sutartį dėl konstitucijos Europai, pasakėme, kad mums reikia laiko pagalvoti, o paskui paprasčiausiai nekreipėme dėmesio į šių referendumų rezultatus. Kai airiai pirmą kartą referendume balsavo prieš, mes pasakėme: „Hm, žinote ką, mes už demokratiją, tik jeigu balsuosite taip, kaip reikia. Suteiksime jums dar vieną galimybę.“ Atėjo laikas padaryti tvarką savo namuose.

 
  
  

Pranešimas: Elmar Brok (A7-0041/2009)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, matau, kad turiu dar kartą priminti kolegoms, kad Europos konstitucija ar Lisabonos sutartis formaliai negalioja. Kiekviena E. Broko pranešimo nuostata, kiekvienas jos punktas grindžiamas tuo, kad Lisabonos sutartis teisiškai jau galioja, bet, žinoma, taip nėra.

Turiu pasakyti, šiek tiek įtartina, kad iki referendumo Airijoje šį pranešimą buvo delsiame pateikti, o kai referendumo balsai jau buvo suskaičiuoti, staiga nutarta pateikti pasiūlymą įsteigti visame pasaulyje ES atstovybes, atsiskaitančias šiems rūmams ir bendrai Europos diplomatinei tarnybai.

Visi puikiai žinome, kad ES užsienio politika de facto, gal net de jure, egzistuoja. Turime savo delegacijas, užgožiančias bet kurią iš nacionalinių misijų, turime –sprendžiant pagal viską, išskyrus pavadinimą – ES ambasadorius. Taigi dabar vėl matome, kaip pavėluotai stengiamasi sureguliuoti tai, kas per daugelį metų Europos Sąjungoje tapo nusistovėjusia praktika.

Bet dabar, kai prieštaraujame, mums sakoma, kad jau nėra prasmės skųstis, nes tai yra per daugelį metų nusistovėjusi praktika. Tai ką, Europos politika iš neįmanomos iš karto virsta neišvengiama?

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0095/2009

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Pone pirmininke, parėmiau šią rezoliuciją, nes laikau artėjantį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą labai svarbiu įvykiu. Pastarajame G20 susitikime buvo duota daug pažadų, kuriuos šalims bus sunku ištesėti, jei jos veiks pavieniui.

Šiuo atžvilgiu ES ir JAV turėtų imtis vadovaujamo vaidmens įgyvendinant G20 susitikime prisiimtus įsipareigojimus. Todėl mums reikia, kad ES ir JAV veiksmai būtų geriau ir veiksmingiau derinami. Mums nereikia turėti strateginės ES ir JAV partnerystės. Tikiuosi, kad Komisija į šį Europos Parlamento prašymą atsižvelgs.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, norėčiau padėkoti visiems už kantrybę, taip pat visiems vertėjams, kurie puikiai dirba. Visi sutinkame dėl ES ir JAV santykių svarbos ir manau, kad visi džiaugiamės dėl susitikimų ir diskusijų Transatlantinės ekonomikos tarybos lygmeniu, taip pat dėl kitų transatlantinių dialogų. Bet labai svarbu, kad suprastume, jog į šiuos susitikimus, į moralinę lyderystę, kurią galime pasiūlyti ne tik mes ES lygmeniu, bet ir JAV administracija, yra sutelktas viso pasaulio dėmesys. Vienas iš geriausių būdų skatinti savo ekonomiką, ypač krizės metu, be abejonės, yra užtikrinti, kad mūsų pažadai dėl atviros prekybos taptų tikrove.

Esu labai susirūpinęs dėl mūsų bendros žemės ūkio politikos, nes tai, ką darome, regis, yra jos papildymas ir protekcionizmo didinimas. Tokia mūsų politika daro didžiulę žalą besivystančių šalių ūkininkams. B. Obamos administracijos pastaruoju metu nustatyti tarifai Kinijoje pagamintoms padangoms taip pat byloja apie tai, kad pereiname prie laipsniško protekcionizmo didinimo. Atėjo laikas grįžti prie pasaulio ekonomikos skatinimo, grindžiamo atviros prekybos principu.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

- 2010 finansiniai metai

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) 2010 m. Europos biudžeto asignavimai, skirti skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą, sanglaudą ir užimtumo apsaugą, yra labai svarbus atsakas į pastarąją ekonomikos krize.

Kaip konkrečią paskatą Europos ekonomikai norėčiau pabrėžti Europos ekonomikos atkūrimo planą, apimantį, be kitų dalykų, projektus energetikos sektoriuje, susijusius su elektros tinklu, gamtinių dujų tinklu, anglies dioksido surinkimu ir saugojimu, su plačiajuoste interneto prieiga susijusių priemonių, kuriomis siekiama nutiesti vadinamuosius informacijos greitkelius kaimo vietovėse, finansavimą, taip pat pieno produktų gamybos sektoriui skirto fondo sukūrimą, kuris taps nauju iššūkiu mūsų bendrai žemės ūkio politikai, bei kitas Bendrijos pagalbos programas, pvz., programą dėl pieno ir vaisių tiekimo mokykloms.

Ypač norėčiau atkreipti dėmesį į 2010 m. biudžeto projekto pakeitimą, kurį pateikė Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, kurį įtraukus jokios darbo patirties neturinčio jaunimo užimtumo skatinimas kartu su įmonėmis rengiant mokymą, praktines stažuotes bei mokymo kursus verslo srityje taps papildomu programos „Erasmus“ tikslu.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek (ALDE), raštu. (SV) 2010 m. biudžeto projekto pakeitimų grupė, sudarantį vadinamąjį „3 bloką“, apima įsikišimo ir paramos priemones, kurioms iš principo nepritariu. Šiuose pakeitimuose numatomos įvairios priemones, skirtos, pvz., alkoholio saugojimui, taip pat didelė ES parama vyno sektoriui. Jie taip pat apima ES paramą įgyvendinant mokyklų aprūpinimo pienu ir vaisiais programą, kuri gal taip pat yra svarbi, bet tai ne ta sritis, kurioje ES derėtų priimti sprendimus. Kartu šiuose pakeitimuose numatomos didelės investicijos į gyvūnų gerovę ir gyvūnų transportavimo kontrolę, kurias vertinu palankiai. Tačiau kadangi pagal balsavimo procedūrą reikėjo balsuoti dėl viso „3 bloko“, o ne atskirų jo pakeitimų, pasirinkau susilaikyti.

886 pakeitimu siekiama pagirtino tikslo – investuoti į sportą. Tačiau sportas nepriklauso ES veiklos sričiai, todėl balsavau prieš šį pakeitimą.

905 pakeitimas grindžiamas tokiu požiūriu į migrantus, kuriam iš principo negaliu pritarti. Pvz., jame siūloma skirti lėšų veiklai aiškinant Afrikoje gyvenantiems žmonėms, kaip pavojinga vykti į Europą. Neturėtume savo žemyne statyti sienų. Todėl balsavau prieš šį pakeitimą.

909 pakeitime siūloma skirti išteklių Europos piliečių kontrolei. Tam negaliu pritarti, todėl balsavau prieš.

 
  
MPphoto
 
 

  Nigel Farage (EFD), raštu. – Nepriklausomi nariai iš Jungtinės Karalystės iš esmės balsavo už šiuos pakeitimus todėl, kad mes prieštaraujame BET KOKIAM biudžeto didinimui, ir todėl, kad sumažinus biudžeto išlaidas, kaip siūlė ECR frakcija, sumažės biudžeto išmokos. Tačiau taip pat norime pabrėžti, kad ES biudžeto, kurį Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtojai taip gausiai finansuoja, lėšos neturėtų būti naudojamos remti priverstinių abortų politiką, primetamą mažumoms ir kitiems gyventojams, kenčiantiems nuo antidemokratinių režimų. Toks lėšų naudojimas prieštarauja JK teisei, taip pat kitų ES globojamų valstybių teisei. Be to, jis prieštarauja JT visuotinei žmogaus teisių deklaracijai, kurios valstybė signatarė JK yra, ir Europos konvencijai dėl žmogaus teisių, kurią JK taip pat pasirašė. Kad ir kokio dydžio būtų ta suma, jei Jungtinės Karalystės nepriklausomų narių delegacija būtų balsavusi prieš šiuos pasiūlymus, vietos gyventojai, kuriuos tokia politika paveiktų, turėtų pagrindą sieti mūsų delegaciją su jų pačių vyriausybių tironija.

 
  
MPphoto
 
 

  Patrick Le Hyaric (GUE/NGL), raštu. (FR) Balsavau už 812 pakeitimą iš vadinamojo „3 bloko“, nes esu už pagalbą pieno gamybos sektoriui, kad ir kokia juokinga ji būtų (280 mln. EUR). Tačiau laikau nepriimtinu dalyku tai, kad, priėmus šį pakeitimą, 70 pakeitimas, kuriuo vietoje 280 mln. EUR buvo siūloma skirti 600 mln. EUR, kaip prašė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas, tapo negaliojančiu. Reiškiu savo protestą prieš tokią taisyklę, pagal kurią pirmenybė buvo suteikta pasiūlymui ūkininkams skirti mažesnę paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Manau, kad priemonės, apie kurias paskelbė Komisijos narė M. Fischer Boel Liuksemburge įvykusio Žemės ūkio ministrų tarybos susitikimo pabaigoje, taip pat spalio 18 d. Strasbūre įvykusiame Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto posėdyje, yra nepakankamos. 280 mln. EUR vertės parama, kurią dar turės patvirtinti Ekonomikos ir finansų ministrų taryba lapkričio 19 d. vyksiančiame susitikime, bus teikiama valstybėms narėms finansiniu paketu, kurio dydis priklausys nuo gamybos apimties ir metinių kvotų. Pagal apskaičiavimus Portugalija gaus 6–7 mln. EUR, kurie bus skirti spręsti problemą, susijusią su gamintojų kainų kritimu, kuris, palyginti su 2007–2008 m. kainomis, viršija 50 proc. Manau, kad 0,003 EUR už vieną Portugalijoje pagaminto pieno litrą (šiuos apskaičiavimus pateikė gamintojai) yra tiesiog skatikai, palyginti su tiek daug mėnesių gamintojus kankinančios problemos mastu, ypač jei žemės ūkio ministras, kaip pats paskelbė, šios paramos lėšas naudos planuojamoms reformoms įgyvendinti.

Skirdama šią 280 mln. EUR sumą Europos Komisija siunčia svarbų signalą, bet ji yra nepakankama, palyginti su parama, kurios gamintojams iš tikrųjų reikia siekiant įveikti krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. (PT) Derybos dėl biudžeto yra vienas iš svarbiausių Bendrijos procesų, kuriame Parlamentas, Komisija ir Taryba dalijasi sprendimų priėmimo įgaliojimais. Šiandien, baigiantis pirmajam svarstymui Parlamentas patvirtina savo, kaip biudžeto valdymo institucijos, vaidmenį sėkmingai padidindamas įsipareigojimų asignavimus ir mokėjimo asignavimus, pateiktus Tarybos pasiūlyme, nors ne tiek daug, kiek norėtume. Svarbūs klausimai, kuriuos Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija remia Europos ekonomikos gaivinimo po krizės atžvilgiu, dabar yra patvirtinti pabrėžiant sanglaudos politikos svarbą skatinant augimą ir konkurencingumą, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios yra pagrindinė varomoji darbo vietų kūrimo jėga.

Kaip EP narys, atstovaujantis Portugalijos socialdemokratams, turiu priežastį labai džiaugtis tuo, kad didžiosios daugumos balsais patvirtintas mūsų delegacijos pateiktas pakeitimas, kuriuo siekiama sukurti programą „Erasmus“, skirtą jokios darbo patirties neturinčio jaunimo užimtumo skatinimui, ir tai yra vienas iš pasiūlymų, kurį įsipareigojome pateikti savo rinkimų programoje. Taip pat patvirtinti pakeitimai, kuriais siekiama paremti pieno gamintojus ir užtikrinti piliečiams didesnį saugumą, įskaitant energijos tiekimo saugumą. Procesas dar nesibaigė, nes mūsų trys institucijos dar turės pasiekti bendrą poziciją, dėl kurios bus balsuojama gruodžio mėn. antrajame svarstyme.

 
  
  

Pranešimas: László Surján (A7-0038/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. (PT) Rengiant 2010 m. Europos Sąjungos biudžetą buvo labai svarbu ypatingą dėmesį skirti problemoms, susijusioms su dabar patiriamu ekonomikos nuosmukiu bei ekonomikos ir finansų krize, kad biudžetas galėtų tapti veiksminga krizės įveikos priemone. Todėl balsavau už 2010 m. ES biudžeto projektą, nes manau, kad jame pateiktas visapusiškas atsakas į minėtas problemas.

Parlamentas pasiryžęs padaryti viską, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas tinkamas visų veiklos ir politikos sričių, kurios skatina augimą ir naujų darbo vietų kūrimą bei pateikia sprendimus piliečiams, finansavimas. Kalbant konkrečiau, tai reiškia didesnį energetinį saugumą, didesnę paramą mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo veiklai, ypač ekologinių technologijų srityje, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių veiklos skatinimą bei didesnę paramą visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Šiuo atžvilgiu norėčiau pabrėžti EP narių, atstovaujančių Portugalijos socialdemokratams, pasiūlytos užimtumo skatinimo programos „Erasmus“, skirtos padėti jaunimui pirmą kartą įsidarbinti, sukūrimo svarbą.

Galiausiai turiu pabrėžti, kad nepritariu Tarybos pasiūlymui dar labiau sumažinti išlaidas, numatytas biudžeto antraštinėse dalyse, susijusiose su parama Lisabonos strategijos įgyvendinimui, nes toks išlaidų sumažinimas kertasi su mūsų tikslais skatinti augimą ir atkurti ekonomiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Briard Auconie (PPE), raštu.(FR) Nors sanglaudos politika atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su ekonomikos krize ir klimato kaita, Taryba 2010 m. biudžeto projekte pasiūlė labai sumažinti šiai politikai skirtus asignavimus. Kadangi puikiai žinome Europos lėšų svarbą ir lūkesčius vietose, EP nariams buvo labai svarbu atkurti, o kai kuriais atvejais net padidinti Europos Komisijos iš anksto pasiūlytas sumas.

Šis balsavimas byloja apie tokią politinę Europą, kokios mums reikia, apie Europą, gebančią patvirtinti tokį biudžetą, kuris užtikrina gerą ateitį piliečiams paremdamas solidarumą, konkurencingumą ir augimą. EP nariai šiandien patvirtino savo paramą Europos sanglaudos politikai, kuri iš tikrųjų turi išteklių, būtinų tam, kad sanglaudos srityje užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinti. Taip pat pritariu bendrajai krypčiai, pasiūlytai L. Surjáno ir V. Maňkos pranešimuose dėl Europos Sąjungos 2010 finansinių metų biudžeto projekto, todėl nedvejodama balsavau už tai, kad šie pasiūlymai būtų priimti.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Pritariu L. Surjáno pranešimui kaip galimam kompromisui dėl ES biudžeto. Apgailestauju, kad Taryba dar labiau sumažino Komisijos projekte pasiūlytą preliminarų biudžetą, kuris, mano nuomone, ir taip buvo nepakankamas. Negalime turėti daugiau Europos su tokiu menku biudžetu, kuris akivaizdžiai yra nepakankamas. Ypač nepritariu tam, kad buvo sumažintos išlaidos antraštinėse dalyse, susijusiose su parama Lisabonos strategijai. Didesnio atotrūkio tarp viešų pareiškimų dėl būtinybės didžiausią dėmesį skirti ekonomikos krizės įveikai bei konkurencingumo didinimui siekiant skatinti augimą ir užimtumą ir šiame biudžeto projekte numatytų asignavimų negalima įsivaizduoti. Palankiai vertinu tai, kad buvo padidinti asignavimai laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, ir norėčiau pabrėžti, kad sėkmė kuriant piliečių Europą taip pat priklauso nuo to, ar šiose biudžeto antraštinėse dalyse nurodyti tikslai bus tinkamai įgyvendinami.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. (RO) Nebalsavau už tai, kad būtų sukurtas 300 mln. EUR fondas, skirtas tiesioginei paramai pieno gamintojams, nes manau, kad jų padėtis dėl pieno produktų kainų kritimo labai nesaugi. Tiesą sakant, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcijos pasiūlytas 600 mln. EUR fondas greičiau ir veiksmingiau padėtų kovoti su priežastimis, lėmusiomis mus ištikusios ekonomikos krizės sąlygomis užsitęsusį pieno produktų rinkos nuosmukį, ir pirmiausia su šio nuosmukio padariniais. Taip pat manau, kad Europos Komisijos pasiūlytas paramos priemonių rinkinys priimtas pavėluotai. Iš tikrųjų 600 mln. EUR fondas būtų suteikęs galimybę iš tiesų paremti krizę patiriančias valstybes nares.

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. (SV) 2010 m. ES biudžeto projekto pakeitimai, sudarantys vadinamąjį „3 bloką“, apima įsikišimo ir paramos priemones, kurios iš principo mums nepriimtinos (taip pat kritiškai vertiname ir balsuojame prieš ES paramą tabako auginimo veiklai). Šiuose pakeitimuose numatomos įvairios priemonės, skirtos, pvz., alkoholio saugojimui, taip pat didelė ES parama vyno sektoriui. Jie taip pat apima ES paramą įgyvendinant mokyklų aprūpinimo pienu ir vaisiais programą, kuri gal taip pat yra svarbi, bet manome, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu. Kartu „3 bloko“ pakeitimuose numatomos didelės investicijos, pvz., į gyvūnų gerovę ir gyvūnų transportavimo kontrolę, kurias iš esmės vertiname palankiai, nes visada tvirtai remiame šiuos klausimus, tačiau kadangi pagal balsavimo procedūrą reikėjo balsuoti dėl viso „3 bloko“, o ne atskirų jo pakeitimų, pasirinkome nuo balsavimo susilaikyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Manau, kad Parlamento pasiūlyti didesni asignavimai įvairioms biudžete numatytoms veiklos sritims ir 1,5 mlrd. EUR parama Europos ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimui yra gyvybiškai svarbūs ištekliai, padėsiantys Europos Sąjungai įveikti ekonomikos krizę, taip pat sustiprinti savo vaidmenį pasaulyje.

Kaip minėjau, ypač svarbu skirti būtinuosius asignavimus mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra vienos iš pagrindinių šios krizės aukų, kad jos galėtų išgyventi šios krizės sąlygomis. Didesni asignavimai naujovių ir konkurencingumo pagrindų programai suteiks galimybę skatinti verslą ir naujovių diegimą, nes šios sritys labai svarbios įtvirtinant ES padėtį pasaulio rinkoje ir užtikrinant socialinę ir ekonominę plėtrą vidaus rinkose.

Tačiau apgailestauju, kad pieno gamybos sektoriui skirta tik 300 mln. EUR parama. Rimta krizė, kurią sektorius šiuo metu patiria, mano nuomone, pateisintų sprendimą skirti pieno gamintojams didesnę paramą (600 mln. EUR, kaip buvo pasiūlyta iš pradžių), kad padėtume jiems įveikti sunkumus, su kuriais jie šiuo metu kovoja. Todėl manau, kad 300 mln. EUR nėra pakankama suma, ir tikiuosi, kad klausimas dėl paramos dydžio dar gali būti persvarstytas labiau atsižvelgiant į pieno gamintojų reikmes.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Kalbėdamas apie Parlamento poziciją, norėčiau pabrėžti šiuos aspektus: a) pakeitimus dėl Komisijos pasiūlytų ir vėliau Tarybos atšauktų asignavimų perskirstymo; b) Europos ekonomikos atkūrimo planą, kurį Europos Parlamentas laiko prioritetiniu ir mano, kad jo finansavimui turi būti skirta papildomų lėšų; c) pasiūlymus padidinti asignavimus srityse, susijusiose su energetiniu saugumu, moksliniais tyrimais ir plėtra, parama mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei visą gyvenimą trunkančiu mokymusi; d) pieno gamybos sektoriui skirto 300 mln. EUR fondo sukūrimą; ši suma nepakankama, bet didžiausia, kurią galime skirti (manau, labai svarbu turėti reguliavimo mechanizmą ir toliau taikyti pieno kvotas); e) programos dėl plačiajuostės interneto prieigos kaimo bendruomenėms finansavimą iš maržos, skirtos 2 antraštinėje dalyje numatytoms išlaidoms 2; f) pakeitimo projektą, kurį pateikėme siekdami sustiprinti ir pakeisti programą „Erasmus“, kad ji taip pat galėtų būti naudojama kaip priemonė, suteiksianti galimybių jokios darbo patirties neturinčiam jaunimui įsidarbinti.

Tikiuosi, kad biudžete mokėjimams skirtos lėšos, siekiančios apie 127 mlrd. EUR, bus visiškai išnaudotos, atsižvelgiant į tai, kad lėšų realizavimas užtrunka laikotarpį, atitinkantį finansinius metus.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinę krizę, dėl kurios labai sumažėjo darbo vietų ir pablogėjo žmonių gyvenimo sąlygos, 2010 finansiniams metams skirtame Bendrijos biudžete, dėl kurio projekto šiandien diskutuojame, labai stinga to, ko šiandien reikia, ir tai dar kartą parodo, ką „Europos solidarumas“ iš tikrųjų reiškia. Užuot pateikę atsaką į socialinę krizę, atidedame didelę biudžeto lėšų sumą išlaidų karinėje srityje didinimui bei paramai ekonominėms ir finansinėms grupėms, tuo stiprindami Europos Sąjungos militaristines ir neoliberalias tendencijas.

Nors, palyginti su Tarybos ir Europos Komisijos pasiūlytu biudžeto projektu, Parlamento pasiūlyme numatoma suma didesnė, ji vis tiek apytikriai 6 mlrd. EUR mažesnė už sumą, kurią numatyta skirti 2010 m. pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą, nors galutinė suma – dėl kurios bus apsispręsta gruodžio mėn. – dar nežinoma. Tačiau džiaugiamės, kad patvirtintas mūsų pateiktas pakeitimas, kuriame siūloma biudžete sukurti naują antraštinę dalį, skirtą veiklai tekstilės ir avalynės pramonės srityje, siekiant sukurti šiai pramonei skirtą Bendrijos programą. Šiuo pasiūlymu siekiama padėti pramonei įveikti krizę, kurią lėmė proporcingai didėjantis importas iš trečiųjų šalių, ypač regionuose, kurie labiausiai priklausomi nuo šio sektoriaus.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark (PPE), raštu. (SV) Mes remiame pagrindinius principus, kuriais grindžiamas 2010 finansinių metų ES biudžetas, ir noriu pabrėžti, kad mokesčių mokėtojai pagrįstai tikisi mainais už pinigus gauti optimalią vertę. Finansinėje perspektyvoje nustatyta programa turi būti gerbiama, todėl džiaugiamės, kad biudžetas neviršys šioje programoje nustatytų ribų. Norime, kad bendras biudžetas būtų sumažintas smarkiai sumažinant žemės ūkiui ir regioninei pagalbai skirtas lėšas. Norime, kad daugiau mūsų bendrų lėšų būtų skirta mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai, augimui, infrastruktūrai ir saugumui.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad esu nusivylęs, jog Taryba dar labiau sumažinto Komisijos projekte pateiktą preliminarų biudžetą ir kad veiklai pagal biudžeto 1a antraštinę dalį „Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti“ skirti nepakankami asignavimai, nors dedamasi, kad prioritetinis dėmesys 2010 m. biudžete skiriamas piliečiams ir ekonomikos krizės įveikai. Tai, kad Taryba apkarpė asignavimus, skirtus Lisabonos strategijai įgyvendinti, prieštarauja deklaruojamam siekiui įveikti esamą ekonomikos krizę.

Tačiau palankiai vertinu tai, kad priimtas Portugalijos socialdemokratų Europos Parlamente pasiūlymas, kurį pateikti jie pažadėjo Portugalijos rinkėjams, dėl jaunimo užimtumo skatinimo sukuriant programą, analogišką programai „Erasmus“, kuri suteiks galimybių jokios darbo patirties neturintiems jauniems asmenims įsidarbinti ir taip prisidės prie ekonomikos krizės įveikos.

Galiausiai nepritariu tam, kad tokiu metu, kai struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas turėtų būti panaudoti kaip svarbi augimą ir ekonomikos atsigavimą skatinanti priemonė, Taryba priėmė sprendimą apkarpyti asignavimus, skirtus veiklai, numatytai 1b antraštinėje dalyje „Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti“, apimančiai daug svarbių politikos sričių, kuriomis siekiama kovoti su klimato kaita ir skatinti augimą bei užimtumą.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Balsavau už tai, kad būtų sukurtas naujas fondas, kurio lėšos būtų naudojamos siekiant paremti pieno gamintojų pastangas įveikti krizę šiame sektoriuje, nors tokią paramą derėjo numatyti jau daug anksčiau. Apgailestauju, jog neturėjome galimybės balsuoti už tai, kad pieno gamintojams būtų skirta 600 mln. EUR parama, kaip buvo pasiūlyta pranešime savo iniciatyva, kurį Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas priėmė rugsėjo 1 d., ir kaip norėtų S&D frakcija. Jei ES ūkininkai negali džiaugtis didesne ES parama, tai byloja, kad Europa jų atžvilgiu nusiteikusi nepalankiai.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – Pasiūlytasis 2010 m. biudžetas, prieštaraujantis eilinių žmonių interesams, visais atžvilgiais byloja apie reakcingus ES tikslus ir dar kartą įrodo, kad ES yra tarptautinė imperialistinė sąjunga, tarnaujanti kapitalui. Kapitalizmo krize naudojamasi siekiant įgyvendinti esmines reakcingas kapitalizmo pertvarkas darbo klasės sąskaita ir padidinti verslo monopolijų pelną. Finansuojamos programos, kuriomis griaunami darbo santykiai, pakertamos darbo ir socialinės teisės, skatinamos lanksčios darbo formos ir pažeidžiamos kolektyvinių sutarčių sąlygos.

Jaunimui vietoje darbo siūlant praktines stažuotes ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi stiprinamos nesaugaus užimtumo sistemos. Vykdant bendrą žemės ūkio politiką didinama žemės nuosavybės koncentracija ir skurdinami ūkininkai maisto pramonės ir prekybos sektoriaus naudai. Stiprinamos darbo judėjimo persekiojimo ir slopinimo priemonės, kaip antai agentūra FRONTEX, Europolas ir Eurojustas, kurių asmens duomenų bazės ir mechanizmai naudojami siekiant primesti ES imperialistinę politiką, bendrą užsienio ir saugumo politiką ir stiprinti karinę infrastruktūrą.

Vertiname Europos Parlamento dešiniųjų ir kairiųjų centro partijų balsavimą už pasiūlytąjį ES biudžetą kaip visapusišką išpuolį prieš darbo klasę. Balsavome prieš ES biudžetą, nes jis tarnauja stambiajam verslui ir dar labiau sunkina eilinių žmonių padėtį.

 
  
  

Pranešimas: Vladimír Maňka (A7-0037/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Atkins (ECR), raštu. – Jungtinės Karalystės konservatoriai ir toliau tiki racionalesniu Europos Parlamento biudžeto lėšų naudojimu ir griežtesne atskaitomybe.


Tačiau Parlamentas vėl siekia smarkiai padidinti Tarybos pasiūlytą biudžetą. Todėl konservatoriai balsavo už ES biudžeto lėšomis finansuojamų sričių sumažinimą.

Toliau remiame sritis, kuriose ES sukuria vertę, kaip antai moksliniai tyrimai naujų technologijų srityje, informacijos teikimas ES piliečiams ir komunikacija ar Europos ombudsmeno bei Audito Rūmų veikla. Tačiau mes taip pat balsavome prieš daugybę kitų biudžeto eilučių, kurias laikome nepagrįstu lėšų švaistymu tokiu metu, kai visi turėtume rodyti ekonominį apdairumą.

Kalbant konkrečiai, balsavome prieš asignavimų skyrimą Regionų komitetui, taip pat parėmėme pasiūlymus atsisakyti labiausiai netinkamų biudžeto eilučių, pvz., subsidijų tabako augintojams, taip pat daugybės kitų biudžeto eilučių, susijusių su subsidijomis ir paramos schemomis žemės ūkiui, taip pat atsisakyti išlaidavimo administravimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Martin Callanan (ECR), raštu. – ECR frakcija tiki racionalesniu Europos Parlamento biudžeto lėšų naudojimu ir griežtesne atskaitomybe.


Tačiau Parlamentas vėl pabandė smarkiai padidinti biudžetą, kurį pasiūlė Ministrų Taryba. Todėl konservatoriai balsavo už ES biudžeto lėšomis finansuojamų sričių sumažinimą.

Toliau remiame sritis, kuriose ES sukuria vertę, kaip antai moksliniai tyrimai naujų technologijų srityje, informacijos teikimas ES piliečiams ir komunikacija ar Europos ombudsmeno bei Audito Rūmų veikla. Tačiau mes taip pat balsavome prieš daugybę kitų biudžeto eilučių, kurias laikome nepagrįstu lėšų švaistymu tokiu metu, kai visi turėtume rodyti ekonominį apdairumą.

Kalbant konkrečiai, balsavome prieš asignavimų skyrimą Regionų komitetui, taip pat parėmėme pasiūlymus atsisakyti labiausiai netinkamų biudžeto eilučių, pvz., subsidijų tabako augintojams, taip pat daugybės kitų biudžeto eilučių, susijusių su subsidijomis ir paramos schemomis žemės ūkiui, taip pat atsisakyti lėšų švaistymo administravimo srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. (PT) Palankiai vertinu tai, kad šiose diskusijose dėl Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kalbant apie asignavimų skyrimą įvairiems Europos ūkio sektoriams atsižvelgiama į konkrečias sąlygas, susijusias su šiuo metu mūsų patiriama krize.

Norėčiau atkreipti dėmesį į didžiulę būtinybę sukurti fondą, kurio lėšomis būtų paremti šiuo metu didžiulių sunkumų patiriantys ūkininkai pieno gamybos sektoriuje, ir tikiuosi, kad bus priimtos priemonės, leisiančios veiksmingai paremti šio sektoriaus veiklą.

Taip pat svarbu skirti būtinuosius asignavimus mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra vienos iš pagrindinių šios krizės aukų, kad jos galėtų išgyventi šios krizės sąlygomis. Didesni asignavimai naujovių ir konkurencingumo pagrindų programai suteiks galimybę skatinti verslą ir naujovių diegimą, nes šios sritys labai svarbios įtvirtinant ES padėtį pasaulio rinkoje ir užtikrinant socialinę ir ekonominę plėtrą vidaus rinkose.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. (PT) Džiaugiuosi, kad priimtas pakeitimas, kuriame siūloma kiekvienos parlamentinės kadencijos pradžioje sudaryti biudžetą pradedant nuo nulinio lygio, kurį pateikiau Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos vardu. Šis metodas leis sudaryti tokį biudžetą, kuris atitinka tikruosius poreikius, ir užtikrinti didesnį skaidrumą, biudžetinę drausmę ir išlaidų efektyvumą. Taip pat pasisakau už tai, kad pastoviosios ir kintamosios išlaidos būtų atskirtos ir kad kintamųjų išlaidų pagrįstumas būtų nustatomas atliekant išlaidų ir naudos analizę. Tokiose srityse kaip komunikacija ši išlaidų ir naudos analizė yra svarbi priemonė, padedanti užtikrinti geresnius rezultatus ir tinkamą išteklių valdymą.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiame biudžeto projekte neatsižvelgiama į reikalavimus, susijusius su Lisabonos sutarties įsigaliojimu ateityje, kuriems iškilus turbūt bus būtina parengti taisomojo biudžeto projektą. Norėčiau pabrėžti, kad aukšta įstatymų leidimo veiklos kokybė turėtų būti pagrindinis Parlamento prioritetas, todėl šiai veiklai turi būti skirta pakankamai lėšų. Taip pat manau, kad svarbu priimti ilgalaikę politiką dėl pastatų, kuria būtų atsižvelgta į pastatų išlaikymo išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už pirmajame svarstyme pasiūlytą 2010 m. biudžeto projektą, kuriame mokėjimų asignavimai sudaro 127,5 mlrd. EUR, tikėdamasi, kad antrajame svarstyme turėsime galimybę pasiekti ambicingesnių rezultatų, ypač ekonomikos atkūrimo planui skirtų išteklių atžvilgiu, proporcingų užimtumo, socialinės sanglaudos, kovos su klimato kaita ir skurdo mažinimo srityse mūsų laukiantiems iššūkiams. Man pirmiausia buvo svarbu apginti paramą klausimui dėl smulkiųjų kreditų, kurį socialistai laiko prioritetiniu, skiriant išteklių socialinei ekonomikai, kartu nemažinant išteklių, skirtų PAŽANGOS programai. Šiai biudžeto daliai skirti asignavimai iš tiesų labai riboti, bet šiuo atžvilgiu esame varžomi finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų. Diskutuojant dėl naujos biudžetinės perspektyvos reikės rimtai pasistengti, kad šios ribos būtų persvarstytos.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. (PT) Džiaugiuosi, kad visa Parlamentui skirto biudžeto suma neviršija mūsų pačių nustatytos 20 proc. išlaidų, numatytų daugiametės finansinės programos 5 antraštinėje dalyje („Administracinės išlaidos“), ribos. Krizės metais Parlamentui svarbu pateikti save kaip instituciją, kuri laikosi biudžetinės drausmės ir kontroliuoja savo išlaidas.

Patvirtintas biudžeto projektas neapima pakeitimų, kurie, galimas daiktas, bus būtini, ypač teisėkūros srityje, kai Lisabonos sutartis pradės galioti. Svarbu pabrėžti, kad pagrindinis Parlamento prioritetas, kaip mano Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija, yra įstatymų leidimo funkcija ir kad Parlamentui turi būti skirti būtinieji ištekliai, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo darbą.

Džiaugiuosi, kad susitarta dėl Europos lygmeniu veikiančių politinių partijų ir organizacijų veiklos informacijos politikos srityje finansavimo, nes tai padės užtikrinti glaudesnį bendravimą su piliečiais ir aktyvesnį jų dalyvavimą ES politiniame gyvenime. Šiuo atžvilgiu taip pat bus būtina išsamiau aptarti ilgalaikius principus, kuriais turėtų būti grindžiamas šiai sričiai skirtas biudžetas.

Balsavau už šį pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Paulo Rangel (PPE), raštu. (PT) Džiaugiuosi, kad visa Parlamentui skirto biudžeto suma neviršija mūsų pačių nustatytos 20 proc. išlaidų, numatytų daugiametės finansinės programos 5 antraštinėje dalyje („Administracinės išlaidos“), ribos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pagal kurią numatoma išplėsti Parlamento funkcijas, bus būtina parengti taisomąjį biudžetą, kuriame bus sudėtinga išlaikyti šią 20 proc. ribą. Pagrindinis Parlamento prioritetas yra užtikrinti aukštą įstatymų leidimo veiklos kokybę ir siekiant, kad šis tikslas taptų tikrove, būtina sudaryti atitinkamas sąlygas.

Taip pat džiaugiuosi darbu, kurį atliko Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos šešėlinis pranešėjas José Manuel Fernandes, kuris labai prisidėjo, kad šis pranešimas taptų labai svarbiu dokumentu Parlamentui. Ypač norėčiau pabrėžti tik ką patvirtintą jo pateiktą pakeitimą, kuriame siūloma kiekvienos parlamentinės kadencijos pradžioje sudaryti biudžetą pradedant nuo nulinio lygio, nes šis metodas leis sudaryti tokį biudžetą, kuris atitinka tikruosius poreikius, ir užtikrinti didesnį skaidrumą, biudžetinę drausmę ir išlaidų efektyvumą.

 
  
  

Pranešimas: Claude Moraes (A7-0040/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. (PT) Parlamentas nuolat atmesdavo iniciatyvas, kurios jam buvo pateikiamos jau nuo 1998 m. išsamiai konsultuojantis dėl klausimų, susijusių su tuo, kad Europolo tarnyba pagal savo įgaliojimus yra tarpvyriausybinė institucija, bet jos veiklai netaikoma nei demokratinė, nei teisinė kontrolė. Dabar, kai patvirtintas sprendimas padaryti Europolą ES agentūra, kurios veikla finansuojama Bendrijos biudžeto lėšomis, ir išplėstas Parlamento vaidmuo vykdant šios agentūros veiklos priežiūrą, būtinybės imtis tolesnių veiksmų nebėra.

Todėl balsavau už šią Čekijos iniciatyvą, kuria siekiama išspręsti administracinį klausimą, t. y. patikslinti Europolo darbuotojams mokamus bazinius atlyginimus ir išmokas atsižvelgiant į padidėjusias pragyvenimo išlaidas Nyderlanduose. Tačiau derėtų pabrėžti, kad bet koks sprendimas dėl Europolo darbuotojams mokamų atlyginimų patikslinimo turi būti priimamas tik tuo atveju, jei Taryba vienbalsiai jam pritaria.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu.(FR) Balsavau už pasiūlymą dėl sprendimo patikslinti Europolo darbuotojams mokamus bazinius atlyginimus ir išmokas. Šiuo pasiūlymu siekiama priderinti šios agentūros darbuotojams mokamus atlyginimus prie padidėjusių pragyvenimo Nyderlanduose išlaidų, taip pat prie pakitusių atlyginimų, mokamų valstybių narių valstybės tarnybų darbuotojams. Ši parama dabar yra dar būtinesnė, nes Europolas tapo Bendrijos biudžeto lėšomis finansuojama Europos Sąjungos agentūra.

 
  
  

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimas) keitimas

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. (PT) Balsavau už tai, kad pieno gamybos sektorius būtų įtrauktas į reglamento 186 straipsnio taikymo sritį, nes ši svarbi priemonė leis Komisijai skubiai reaguoti į krizes. Tačiau Parlamentas neturėtų būti nušalintas nuo šios priemonės taikymo proceso, ypač dabar, kai bendro sprendimo procedūra artėja į pabaigą, todėl labai svarbu, kad Komisija šią veiklą prižiūrėtų.

Dėl valstybių narių savanoriško papildomų rinkliavų schemos, paprastai vadinamos „baudomis“, taikymo siekiant turėti šaltinį pieno gamybos sektoriaus finansavimui savo lėšomis. Tikiu, kad ši priemonė suteiks valstybėms narėms galimybę pačioms duoti atsaką į problemas, nors manau, kad Europos masto krizės atveju europinis atsakas būtų tinkamesnis sprendimas.

Baigdamas norėčiau pasakyti, kad tiek daug stengęsi pastaraisiais mėnesiais, kad Komisija pasiūlytų priemones, jokiu būdu neturime atsisakyti galimybės padėti Europos pieno gamintojams ir jų šeimoms tokiu sunkmečiu, kokį jie dabar patiria.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Ashworth (ECR), raštu. – Balsavau už šiuos reglamento dėl bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo pakeitimus, nes manau, kad 280 mln. EUR paramos paketas suteiks pieno gamybos sektoriui realią paramą ir šis sektorius jį priims teigiamai. Todėl esu įsitikinęs, kad bus būtina suteikti Komisijai laikinuosius įgaliojimus, numatytus reglamento 186 straipsnyje, kad ši parama galėtų būti suteikta. Tačiau manau, kad šiais įgaliojimais, suteikiamais siekiant užtikrinti sklandų šios priemonės įgyvendinimą, Komisija turėtų naudotis ne ilgiau kaip dvejus metus.

Tačiau negaliu pritarti nacionalinių pieno kvotų supirkimo schemai, kurią Komisija taip pat pasiūlė ir kuri apima planus taikyti papildomas rinkliavas gamintojams, viršijantiems jiems skirtas pieno kvotas. Neturėtume bausti našiai dirbančių gamintojų, nes jie yra pieno gamybos pramonės ateitis. Šis paketas yra trumpalaikė priemonė, pateikianti trumpalaikį problemų sprendimą, tačiau ateityje pieno gamybos pramonei reikės aiškios ilgalaikės strategijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Anne Delvaux (PPE), raštu.(FR) Džiaugiuosi, kad sprendimo dėl pieno gamybos sektoriaus įtraukimo į reglamento 186 straipsnio taikymo sritį ir kvotų supirkimo schemos įgyvendinimas neatidėtas vėlesniam laikui, kaip vienu metu nuogąstavome, nes „pieno“ metai, trunkantys nuo balandžio 1 d. iki kovo 31 d., jau gerokai įsibėgėję! Nors pasiūlytąsias priemones vertinu palankiai, vis dėlto manau, kad šios priemonės anaiptol nėra pakankamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad kvotų supirkimo atžvilgiu kamuolys vėl yra valstybių narių ir nacionalinio finansavimo aikštelėje. Be to, šiuo atveju kalbame apie vidutinės trukmės ir ilgalaikes priemones.

Tačiau sektoriui neatidėliotinai reikia trumpalaikių Bendrijos priemonių. Tai labai svarbu, nes ūkininkų lūkesčiai šiuo atžvilgiu labai dideli. Galiausiai įgyvendinant 186 straipsnio nuostatas ateityje bus būtina stebėti, kaip kasmet atnaujinamas mechanizmas, ir suteikti Komisijai galimybę kiekvienais metais šią priemonę atnaujinti automatiškai. Tai taip pat leis Parlamentui ir Tarybai taikyti didesnį spaudimą Komisijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą pakeisti reglamentą dėl bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo, nes atsižvelgiant į rimtą krizę, kurią šiuo metu patiria Europos pieno gamybos sektorius, būtina imtis skubių priemonių, kurios padėtų atkurti rinkos pusiausvyrą ir užtikrinti pakankamas pajamas ūkininkams, nes tai yra vieni iš BŽŪP tikslų, kuriuos dar kartą patvirtinome Lisabonos strategijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. (PT) Šie pasiūlymai yra pieno gamybos sektoriaus atžvilgiu Komisijos vykdomos politikos nesėkmės pripažinimas. Balsavome prieš šį pasiūlymą dėl kelių priežasčių: 1) suma, kurią pasiūlė Komisija pieno rinkai stabilizuoti, akivaizdžiai nepakankama ir bus išmokėta tik 2010 m., todėl išspręsti padėtį, akivaizdžiai reikalaujančią skubaus atsako, tokiu mastu, kokiu reikia, nebus įmanoma, ypač smulkiųjų ir vidutinių gamintojų atveju; 2) šiame pranešime pasiūlytu pieno ir pieno produktų įtraukimu į reglamento 186 straipsnio taikymo sritį užtikrinami Komisijos įgaliojimai, kuriuos jai suteikė Parlamentas ir Taryba, bet nenurodomi veiksmai, kurių bus imamasi; 3) pasiūlytos priemonės nekeičia pastaruoju metu reformuotos BŽŪP tikslų visiškai liberalizuoti rinką panaikinant jos reguliavimo priemones, kvotas ir gamybos teises – gairių, kurios ir yra pagrindinė dabartinės krizės priežastis; 4) patvirtinti asignavimai pirmiausia skirti sektoriaus pertvarkai, kuri, kaip Komisija ją supranta, reiškia tūkstančius gamintojų, atsisakančių savo veiklos, ir visus atitinkamus socialinius bei su aplinka susijusius to padarinius; 5) dėl pasiūlytos priemonės nelygybė tarp gamintojų ir šalių skirstant lėšas dar labiau padidės, o tai dar labiau pablogins daugybės gamintojų padėtį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Balsavau už naująsias kovos su krize pieno rinkoje priemones, kuriomis siekiama paremti pieno gamintojus, šiuo metu patiriančius ypač didelių sunkumų. Šias priemones priimti nebuvo skubama, nors pieno gamintojai kalbėjo apie savo problemas jau nuo praeitų metų pavasario. Valstybių narių pasiūlytas 280 mln. EUR biudžetas yra nepakankamas. Privalome parodyti, kad esame daug ambicingesni, ir paremti 600 mln.EUR pagalbos paketą, kad gamintojai galėtų išbristi iš krizės, kurią dabar patiria. Ypač didelį rūpestį man kelia šio sektoriaus ateitis, nes nieko nedaroma siekiant išlaisvinti gamintojus iš rinkos mechanizmų gniaužtų, nors Europos Audito Rūmai paskelbė apie pieno rinkos valdymo priemonių būtinybę, nes kitaip rizikuojama sužlugdyti pieno gamintojus daugybėje pažeidžiamų regionų, negebant suprasti, kad būtent aukštos pridėtinės vertės produktai gali padėti Europai įsitvirtinti pasaulio rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alan Kelly (S&D), raštu. – Pieno gamintojai šiuo metu patiria labai didelių sunkumų. Airijoje, kur pieno gamybos pramonei tenka strategiškai svarbus vaidmuo, 2009 m. nuostolių patirs beveik visi pieno gamintojai. Negalima leisti, kad viena iš pagrindinių Europos pramonės šakų kentėtų tokią padėtį. Balsavau už šiandien pateiktą pakeitimą norėdamas parodyti solidarumą su ūkininkų bendruomene tokiu jai sunkiu metu. Tik apgailestauju, kad nebalsavome už tai, jog pieno gamintojams vietoje 300 mln. EUR būtų skirta 600 mln. EUR parama, kaip iš pradžių pasiūlė Parlamentas. Tačiau balsavimą dėl šio klausimo komitetų lygmeniu užblokavo Parlamento centro dešiniosios partijos. 300 mln. EUR yra geriau nei nieko, bet ateityje reikės imtis drastiškesnių veiksmų siekiant paremti šią pramonę.

 
  
MPphoto
 
 

  Kartika Tamara Liotard (GUE/NGL), raštu. – Susilaikiau galutiniame balsavime dėl reglamento dėl bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo (pagal Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnį), nes pasiūlytosios Komisijos priemonės, mano nuomone, nėra pakankamos.

Pieno gamybos sektoriaus krizė – tai problema, reikalaujanti imtis skubių veiksmų, ir tai dar viena iš priežasčių, kodėl balsavau už tai, kad klausimui dėl minėto reglamento keitimo būtų taikoma Darbo tvarkos taisyklių 142 straipsnyje numatyta skubos tvarka. Tačiau esamas Komisijos pasiūlymas yra nepakankamas ir man norėtųsi, kad netrukus būtų pateiktas pasiūlymas dėl tinkamų paramos priemonių, kurios padės pieno gamybos sektoriui veiksmingai kovoti su krize. Balsuodami už šį pasiūlymą užkirstume kelią galimybei ateityje pieno gamybos sektoriui pasiūlyti veiksmingesnių priemonių.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (DE) Dėl krizės pieno gamybos pramonėje daugybė ūkininkų atsidūrė ties bankroto riba. Ilgai laukusi pieno kainų pakilimo Europos Komisija galiausiai ėmėsi skubių pieno gamintojų gelbėjimo priemonių.

Privatiems sūrio gamintojams skirta parama bus padidinta iki 15 mln. EUR, bet ja daugiausia pasinaudos Italijos gamintojai.

Bus pratęstas intervencijos laikotarpis dėl pieno miltelių bei sviesto ir padidintos eksporto grąžinamosios išmokos. Šios priemonės turėtų padėti stabilizuoti pieno kainas vidutiniu laikotarpiu.

Pieno gamybos sektoriui paremti skirta 280 mln. EUR suma, kad valstybės narės turėtų lėšų finansuoti nacionalinės pagalbos priemones, bet ši parama yra tik šiek tiek daugiau nei lašas jūroje.

Komisija siūlo valstybėms narėms savanoriškai taikyti kvotų supirkimo schemą, kad pieno gamintojai būtų skatinami iš dalies arba visiškai atsisakyti pieno gamybos veiklos. Produktyviausių ūkių, gaminančių per daug produkcijos, bus prašoma smarkiai apriboti savo veiklą. Šios priemonės pareikalaus iš valstybių narių didelių išlaidų, nes dėl bendros ekonomikos krizės nacionaliniuose biudžetuose neliko atsargų. Šios priemonės atžvilgiu nepuoselėju didelių vilčių.

Labiausiai apčiuopiama priemonė krizę patiriančiam pieno gamybos sektoriui skirtame paramos pakete yra pieno įtraukimas į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 186 straipsnio taikymo sritį, kad Komisija turėtų galimybę imtis skubių kovos su krize priemonių. Tačiau sprendimas apriboti šios priemonės galiojimo laiką man atrodo abejotinas, todėl balsavau už Parlamento poziciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu.(ES) Balsavau prieš rezoliuciją dėl pieno gamybos sektoriaus, nes manau, kad Komisijos pasiūlymas skirti sektoriui 280 mln. EUR pateiktas per vėlai, kad jį galima būtų įgyvendinti šiais metais, be to, ši suma bet kuriuo atveju nepakankama. Dėl šios priežasties balsavau už pasiūlymą sektoriui skirti 600 mln. EUR paramą. Kita vertus, sprendimu įtraukti pieną ir pieno produktus į reglamento 186 straipsnio taikymo sritį Europos Parlamento ir Tarybos įsteigtam valdymo komitetui bus suteikti tam tikri įgaliojimai, nors konkrečių nuorodų apie tai, kokių praktinių veiksmų bus imamasi, nepateikta. Tačiau priimtos priemonės nekeičia pastarosios BŽŪP reformos tikslo visiškai liberalizuoti pieno produktų rinką, kurį mūsų frakcija atmeta. Šios priemonės bus naudingos maisto gamybos pramonei ir stambiems realizacijos tinklams, bet ne smulkiems ir vidutiniams gamintojams. Be to, jos prisidės prie gamybos koncentracijos ir dar labiau padidins pramonės pelną, kuris pastaraisiais metais labai išaugo dėl nukritusios pieno supirkimo kainos ir išaugusios pardavimo galutiniam vartotojui kainos.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu. (FR) Parėmiau pasiūlymą sukurti „pieno“ fondą siekiant padėti krizę patiriančiam sektoriui, tiksliau sakant, ūkininkams, kurie atsidūrė sunkiausioje padėtyje. Konkrečiai kalbant, balsavau už pakeitimą, kuriame siūloma 20 mln. EUR padidinti Europos Komisijos pasiūlytą sumą, kad bendra paramos suma sudarytų 300 mln. EUR. Kalbu apie reglamento dėl bendro bendro žemės ūkio rinkų organizavimo pakeitimą, kuris suteiks galimybę Europos Komisijai savo iniciatyva imtis skubių priemonių panašių sutrikimų, kurie šiandien jau du mėnesius destabilizuoja pieno rinką, atvejais. Šio biudžeto akivaizdžiai nepakanka ištraukti visiems pieno gamintojams iš keblios padėties, kurioje jie atsidūrė. Tačiau, atsižvelgiant į esamas biudžeto maržas, prašyti didesnės sumos, deja, būtų neatsakinga. Be to, prašydami suteikti pieno gamintojams didesnę paramą rizikavome iš viso nepatvirtinti jokios paramos. Turėčiau pabrėžti, kad šiomis priemonėmis tik paklojome pamatus. Diskusijos dėl rinkos reguliavimo mechanizmo, kuris turės būti sukurtas po 2013 m., tęsiasi ir Europos Parlamentas dės pastangas, kad būtų sukurtas veiksmingo ir patikimo žemės ūkio rinkų veikimo pagrindas. Be to, papildomų galimybių šiuo atžvilgiu bus suteikta Lisabonos sutartimi.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu.(PT) Parlamento plenariniame posėdyje Strasbūre priimti pranešimai, apimantys tris konkrečias skubios pagalbos priemones: 280 mln. EUR tiesioginės paramos gamintojams fondą, laikiną pieno kvotų supirkimo kainų apskaičiavimo taisyklę ir pieno įtraukimą į reglamento dėl bendro rinkų organizavimo 186 straipsnio taikymo sritį. Manau, kad šios priemonės svarbios, bet nepakankamos. Tai tik vienkartinės priemonės, kurios nepadės išspręsti problemos, kuri jau tapo didelio masto struktūrine problema. Sektoriui reikia rezultatyvių ir veiksmingų valdymo mechanizmų, kurie suteiktų galimybę sektoriui, esant reikalui, įsikišti į rinkos veikimą, o ne Europos Komisijos siūlomų priemonių, remiančių rinkos liberalizavimą ir jos reguliavimo panaikinimą.

Pieno gamybos sektoriaus krizė aiškiai parodė, kad įtraukus pieną į reglamentą dėl bendro rinkų organizavimo, dar bus būtina taikyti papildomas priemones, kaip antai kvotų mechanizmas, kad pieno rinka būtų stabilizuota.

280 mln. EUR vertės parama, kurią dar turės patvirtinti Ekonomikos ir finansų ministrų taryba lapkričio 19 d. vyksiančiame susitikime, bus teikiama valstybėms narėms finansiniu paketu, kurio dydis priklausys nuo gamybos apimties ir metinių kvotų. Pagal apskaičiavimus Portugalija gaus 6–7 mln. EUR, kurie bus skirti spręsti problemą, susijusią su gamintojų kainų kritimu, kuris, palyginti su 2007–2008 m. kainomis, viršija 50 proc.…

(Paaiškinimas dėl balsavimo sutrumpintas pagal Darbo tvarkos taisyklių 170 straipsnį)

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. (EL) Komisijos ir vyriausybių priemonės sprendžiant krizę gyvulininkystės sektoriuje atitinka bendruosius principus, kuriais grindžiama eilinių žmonių interesams prieštaraujanti BŽŪP, ir, o tai dar svarbiau, ES priimtą sprendimą dėl visiško pieno produktų rinkos liberalizavimo. Rimčiausia problema yra ta, kad pasiūlyti asignavimai bus naudojami pertvarkoms, kuriomis siekiama padidinti maisto pramonės pelną, paspartinti ir taip sustiprinti pieno gamybos sektoriaus verslo grupes gyvulininkystės sektoriaus ūkininkų sąskaita. Pasiūlytos priemonės neišspręs opių problemų, kurių patiria smulkiųjų ir vidutinių pieno gamybos ūkių savininkai, t. y. problemų, susijusių su didelėmis gamybos išlaidomis ir juokingomis gamintojų kainomis.

Dar svarbiau, jos neišspręs opių problemų, kurių patiria gyvulininkystės sektoriaus ūkininkai, besiverčiantys gyvulių veisimu, mėsos gamyba, taip pat avių ir ožkų auginimu. Pramonininkai ir prekybininkai dvigubina savo pelną mokėdami juokingą kainą gamintojams ir lupdami didelius pinigus už šiuos plataus vartojimo maisto produktus iš darbininkų. Balsavome prieš šį pasiūlymą, nes juo siekiama toliau koncentruoti gamybą šiame sektoriuje. Vienintelė išeitis neturtingiems smulkiųjų ir vidutinių ūkių savininkams – kovoti prieš monopolistams naudingą ES politiką ir siekti, kad būtų pasukta kitokiu vystymosi keliu, kuris išlaisvins gyvulininkystės sektoriaus ūkininkus iš priespaudos, užtikrins jiems pajamas ir ateitį bei tarnaus žmonių mitybos poreikiams ir jų gerovei.

 
  
  

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0097/2009

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tai, kad Europos Sąjungos vidaus sienos panaikintos kartu, juolab prieš tai nesustiprinus išorės sienų apsaugos ir nepasirūpinus tuo, kad iš pradžių numatytos saugumo priemonės, kad ir kokios minimalios jos būtų, tuo metu jau būtų visapusiškai naudojamos, yra tikra problema. Nepaisant tokios tikrovės, mes neprieštaraujame šiai rezoliucijai, kurioje išreiškiamas rūpestis dėl SIS II ir VIS paleidimo vėlavimų. Tačiau visa tai iš esmės yra įsivaizduojama problema: tikroji problema yra pats Šengeno susitarimas, į steigimo sutartis dabar įtrauktas jo tariamas acquis, taip pat politika, kurią Briuselis vykdo vizų, imigracijos ir žmonių judėjimo atžvilgiu…

Šiandien Europą užtvindė teisėti ir neteisėti imigrantai, o tai lemia nusikalstamumo, įgaunančio vis žiauresnes formas, didėjimą, nes iš valstybių atimta teisė kontroliuoti savo pačių sienas. Šengeno susitarimas paskatino spartų tarptautinio nusikalstamumo bei žmonių ir prekių – kartais legalių, kartais ne – neteisėtų srautų didėjimą be jokios tikros naudos Europos piliečiams. Todėl, kol šios sistemos taps veikiančiomis, bent leiskite naudotis išlygomis dėl apsaugos priemonių ir atkurti sienų kontrolę!

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu.(PL) Visapusiškai remiu rezoliuciją dėl padėties, susijusios su antrosios kartos Šengeno informacine sistema (SIS II) ir Vizų informacine sistema (VIS). SIS II kūrimo darbai užsitęsė ir dėl daugybės techninių nesklandumų jau vėluojama įtraukti naujas šalis į Šengeno sistemą. Todėl būtina, kad Europos Parlamentas imtųsi vykdyti nuolatinę pažangos kuriant SIS II ir VIS stebėseną.

SIS II yra labai svarbus politinis projektas visai Europos Sąjungai. Jo įgyvendinimas ir tinkamas veikimas, kurio taip ilgai laukiame, yra būtina sąlyga tolesniam Šengeno erdvės išplėtimui, suteiksiančiam galimybę naujų ES visateisių valstybių narių (Bulgarijos, Rumunijos, Kipro ir Lichtenšteino) piliečiams laisvai judėti ES teritorijoje. SIS II taip pat yra svarbi priemonė, padėsianti kovoti su nusikalstamumu ir neteisėta imigracija. Remiantis 2008 m. ataskaita, kurią pateikė Vidaus reikalų ir administracijos ministerija, Lenkijai prisijungus prie Šengeno erdvės, per pirmąjį 2008 m. pusmetį Lenkijos pasieniečiams pavyko sulaikyti 50 proc. daugiau neteisėtų imigrantų nei per tą patį praeitų metų laikotarpį.

Lenkijos teritorijoje buvo sulaikyta per 350 asmenų, ieškomų pagal Europos arešto orderį, o užsienyje sulaikyta apytikriai 600 Lenkijos teisingumo sistemos ieškomų asmenų. Ypač svarbu, kad į SIS II planuojama įtraukti dingusių vaikų duomenų bazę, kurios nebuvo pirmosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (SIS I). Nuo tokių svarbių projektų kaip šis labai priklauso Europos piliečių pasitikėjimas mumis. Suvienytoji Europa negali sau leisti tolesnio vilkinimo ir aplaidumo.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0118/2009

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu.(PT) Šios rezoliucijos priėmimas negali nesukelti tam tikrų minčių dėl jos tikslų ir turinio. Pirma, Europos Sąjunga, užuot skelbusi save kovotoja už demokratiją, kas nėra tiesa, ir teikusi „praktines rekomendacijas“ kitoms šalims, pirmiausia turėtų susirūpinti demokratijos būkle savo namuose. Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas yra tik vienas pavyzdys, rodantis, kad vadinamasis Europos projektas įgyvendinamas pažeidžiant principą dėl demokratinio Europos tautų dalyvavimo jame, pažeidžiant šių tautų interesus, norus ir siekius, taikant šioms šalims spaudimą, šantažuojant jas ir negerbiant jų priimtų sprendimų dėl kelio, kuriuo jos norėtų eiti kurdamos bendrą ateitį. Antra, kalbant apie išorės santykius, užuot rėmusios ginkluotės ir tarptautinių santykių militarizavimo atgaivinimą, ES valstybės narės turėtų prisidėti prie demokratijos remdamos tikrą taikos politiką ir tarptautinį bendradarbiavimą, grindžiamą pagarba kiekvienos šalies suverenumui ir nesikišimo principu, taip pat pagarba tarptautinei teisei ir Jungtinių Tautų chartijai. Deja, tai, ką darome, anaiptol nėra toks indėlis. ES, kurioje vis labiau pasigendama demokratijos, negali rodyti pavyzdžio, juolab padėti įtvirtinti demokratiją pasaulyje. Todėl balsavome prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, ši rezoliucija, kaip įprasta, atskleidžia vadinamuosius gerus šių rūmų ketinimus žmogaus teisių srityje: parodyti ES vaidmenį tariamai nešant šviesą visai žmonijai, skleidžiant savo demokratijos sampratą, finansiškai remiant demokratinius pokyčius visose šalyse ir pan. Kaip galima jumis patikėti, kai ši Europos Sąjunga, toliau prekiaudama ar finansuodama nesvarbu ką, taip nenoriai, jei apskritai, taiko apsaugines išlygas, kurios vis dėlto yra numatytos šiuo klausimu visuose jos užsienio prekybos susitarimuose?

Kaip galima jumis patikėti, jei Europos Sąjunga net pačioje Europoje primeta tautoms Europos konstituciją, perkrikštytą Lisabonos sutartimi, nors kai kurios iš jų nedviprasmiškai pareiškė, kad jos nenori? Kaip galima jumis patikėti, ponios ir ponai, sėdintys šių rūmų kairėje, po vakarykščio bjauraus farso Italijos atžvilgiu, kuriame parodėte iki šiol neregėtą sektantiškumą ir fanatizmą?

 
  
  

Pranešimas: Elmar Brok (A7-0041/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už E. Broko pranešimą dėl institucinių Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) steigimo aspektų, kuris labai svarbus, jei norime didinti Europos Sąjungos išorės santykių nuoseklumą ir veiksmingumą. Labai svarbu užtikrinti, kad EIVT steigimas, kurį lėmė Lisabonos sutartyje numatytos naujovės, suteiktų galimybę ES išorės santykių srityje išsaugoti ir toliau plėtoti Bendrijos modelį bei išlaikyti ES institucinę pusiausvyrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) Europos išorės veiksmų tarnybos steigimas – tai natūralus Europos Sąjungos pastangų įgyti vis daugiau kompetencijos išorės santykių srityje rezultatas. Ši tarnyba galėtų tapti svarbia veiksmų derinimo ir ES pozicijos išorės santykiuose įtvirtinimo priemone, jei jai pavyks atsispirti direktoratų spaudimui ir jei su valstybių narių diplomatinėmis atstovybėmis ji bendradarbiaus, o ne konkuruos.

Apgailestauju, kad Užsienio reikalų komitete nepavyko laimėti paramą mano pateiktam pakeitimui dėl daugiakalbystės principo įtvirtinimo EIVT veikloje, šios tarnybos darbo kalbomis pasirenkant pasaulyje plačiai vartojamas europines kalbas.

Šis pasiūlymas visiškai suprantamas, nes EIVT prioritetinis tikslas – tiesti tiltus ir užmegzti ryšius su kitomis pasaulio šalimis, taigi savo darbo kalbomis ji turėtų pasirinkti tinkamiausias kalbas, nes kalba – tai viena iš darbo priemonių, padedančių užmegzti ir palaikyti tiesioginius ryšius. Atsižvelgiant į tai, nesuprantama, kodėl Parlamentas pasirinko nepaisyti strateginės daugiakalbystės principo ir Europos kalbų vertės plėtojant išorės santykius, nors ją pripažįsta ne tik pats, bet ir Europos Komisija.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu.(FR) Parėmiau Europos Parlamento poziciją dėl būsimos ES diplomatinės tarnybos struktūros. Tikiuosi, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) iš esmės įkūnys Bendrijos principu grindžiamą požiūrį ir leis ES veiksmingai ir demokratiškai naudotis savo diplomatine įtaka. EIVT turi būti įsteigta kaip oficialus Komisijos padalinys, įtrauktas į jos administracinę ir biudžetinę sistemą. Taip pat tikiuosi, kad naujasis Komisijos narys, atsakingas už vystymąsi, sugebės išlikti nepriklausomas ir apginti savo išimtines teises šios tarnybos atžvilgiu, o ne sieks sustiprinti Komisijos įgaliojimus sektoriuose, susijusiuose su Europos Sąjungos išorės veikla, įskaitant ES prekybos politiką ir ES išplėtimą. Todėl labai svarbu, kad Parlamento balsas būtų girdimas Taryboje, kuri 2009 m. spalio 29–30 d. susitikime turės parengti šios tarnybos veiklos gaires.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. Balsavau prieš E. Broko pranešimą dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), nes laikau šią tarnybą akivaizdžiausiu Europos Sąjungos militarizavimo pavyzdžiu. Tarnybos, kurią ketinama įsteigti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, veikla apims visus ES saugumo ir gynybos politikos aspektus. Kaip teigiama pranešime, EIVT ir vyriausiasis įgaliotinis (ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas), talkinami 5 000 valstybės tarnautojų, imsis ES išorės atstovų vaidmens, bet šiai veiklai nebus taikoma jokia parlamentinė kontrolė. Aukštasis įgaliotinis bus atsakingas už civilinį ir karinį krizių valdymą, taip pat už klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis, bet nebus atskaitingas valstybėms narėms. Be to, EIVT bus įsteigta Tarybos sprendimu, kuris bus teikiamas tvirtinti Komisijai. Su Parlamentu bus tik konsultuojamasi, o tai byloja apie antidemokratinį šio sumanymo pobūdį. Manau, kad Europos išorės veiksmų tarnyba neatitinka Europos projekto dvasios, kurią mūsų frakcija nori ginti. Norime matyti Europą, tarnaujančią piliečiams ir kuriamą jų pačių, o ne Europą, grindžiamą dabar diegiamu susilaikymo nuo bet kokio įsikišimo į ekonomiką modeliu.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), steigiama vadovaujantis reakcinga Lisabonos sutartimi, yra mechanizmas, skirtas remti vis stiprėjančią imperialistinę agresiją ir eilinių žmonių interesus pažeidžiančią ES strategiją. Kapitalo politinių atstovų Europos Parlamente – konservatorių, socialdemokratų, žaliųjų ir jiems pritariančių grupių – skubėjimas balsuoti už EIVT įrodo jų atsidavimą europinio vienijančio kapitalo ekonominei politikai ir kariniams sprendimams:

• nepriklausomas ES atstovavimas visose tarptautinėse organizacijose atskirai nuo valstybių narių, kaip numatyta Lisabonos sutartyje;

• kuriama nepriklausoma ES tarnyba (EIVT), turėsianti civilinio ir karinio valdymo įgaliojimus, atitinkančius kryptis, pasirinktas įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką bei Nuolatinio regioninių žemės ūkio sąjungų biuro (angl. APCA) įgaliojimus, kuriuos aukščiausiojo įgaliotinio nurodymu vykdys aukšto rango ES valstybės pareigūnai ir karininkai;

• EIVT bus naudojama kaip priemonė skatinti imperialistinę ES politiką pasitelkiant savo ambasadas ir imantis diplomatinių veiksmų atskirai nuo valstybių narių. Kelią šiems pokyčiams atvėrė Mastrichto sutartis, kuria buvo sukurta ES Europos užsienio ir saugumo politika bei įsteigtas APCA ir kuri signalizavo apie karinės agresijos eskalavimą bei ES militarizavimą.

Graikijos komunistų partija balsavo prieš šį pranešimą, kuris atskleidžia visus Lisabonos sutarties aspektus ir jos pavojingumą žmonėms, kovojantiems prieš ES, prieš šią tarptautinę kapitalo sąjungą ir jos vykdomą eilinių žmonių interesams prieštaraujančią politiką.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0095/2009

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu.(FR) Nedalyvavau šiame balsavime, nes nepritariu minčiai dėl to, kad vėl turėtume sustiprinti ekonominius ryšius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. ES ir JAV partnerystė nėra svarbiausia Europai ir nėra tai, ko turėtume siekti Dohos raunde: ES turi rinktis įvairesnius partnerius, jei nori išlikti kaip galima nepriklausomesnė. Tam ji turi padidinti susitarimų su besivystančiomis šalimis skaičių. Užuot stengęsi amerikanizuoti europinius standartus, prioritetu turėtume nustatyti daugiapolio plėtros modelio, kuriame Europa galiausiai ras savo teisėtą ir visapusiškai prasmingą vietą, sukūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu.(PT) ES ir JAV santykiai neabejotinai yra svarbiausia ES strateginė partnerystė. Dalijamės atsakomybe propaguoti mūsų bendras vertybes, kaip antai pagarba žmogaus teisėms, demokratija, stabilumas ir taika, bet taip pat atsakomybe rasti sprendimų, leisiančių duoti veiksmingesnį atsaką į įvairius visuotinius pavojus ir iššūkius, kaip antai ekonomikos ir finansų krizė, klimato kaita, branduolinio ginklo platinimas, kova su tarptautiniu nusikalstamumu ir terorizmu, skurdo mažinimas ir pan.

Kalbant apie bendradarbiavimą teismų, policijos, taip pat vidaus ir išorės saugumo srityse, reikėtų pabrėžti, kad būsimų derybų sėkmė taip pat priklausys nuo to, ar mums pavyks užtikrinti, kad įgyvendinant saugumo priemones nebūtų pažeistos žmonių pilietinės laisvės ir teisės, taip pat, žinoma, užtikrinti pagarbą privatumui ir duomenų apsaugą.

Norėčiau dar kartą pakartoti, kad Europos piliečių asmens duomenys turėtų būti perduodami trečiosioms šalims, tik jeigu tokio perdavimo būtinybė tinkamai pagrindžiama ir jeigu laikomasi proporcingumo principo. Taip pat būtina užtikrinti visapusišką atitiktį Europos ir nacionaliniams teisėms aktams dėl asmens duomenų apsaugos ir pateikti tinkamas procedūrines garantijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu.(PT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl būsimo ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) susitikimo, nes jame pabrėžiama būtinybė stiprinti transatlantinius ryšius siekiant duoti suderintą visuotinį atsaką į šiuo metu tarptautiniu mastu iškilusius didelius iššūkius. Norėčiau pabrėžti TET vaidmenį remiant ir užtikrinant suderintą atsaką į pasaulio finansų krizę bei transatlantinių ryšių svarbą siekiant tarptautinio susitarimo Kopenhagos konferencijoje, apimančio besivystančioms šalims skirtą finansinės paramos kovojant su klimato kaita paketą, kuris yra tinkamas ir klimato kaitos padarinių švelninimo, ir prisitaikymo prie jų požiūriu.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu.(PT) ES ir JAV yra viena kitai strategiškai svarbios partnerės, todėl kitame aukščiausiojo lygio susitikime transatlantinė partnerystė turėtų būti sustiprinta, kad būtų sustiprintas pajėgumas imtis veiksmų duodant atsaką daugybei šiuo metu iškilusių iššūkių – nuo esamos didelės socialinės ir ekonomikos krizės iki tokių klausimų kaip nusiginklavimas, kova su terorizmu, klimato kaita, pagarba žmogaus teisėms ir t. t.

JAV ir ES veiksmų derinimas taip pat svarbus siekiant pereiti į brandesnį abiejų šalių ekonominių ir prekybos ryšių etapą, kad iki 2015 m. galima būtų sukurti de facto transatlantinę rinką, mažiau varžomą biurokratinių reikalavimų. Taip abiejų šalių rinkose bus sukurta stabilesnė ir patrauklesnė aplinka įmonėms, leisianti joms sumažinti savo veiklos išlaidas.

Be to, jei JAV nepriims analogiškų priemonių finansų sektoriaus reguliavimo srityje, ES atsidurs nepalankioje konkurencinėje padėtyje, o tai labai pakenks Europos ekonomikai.

Todėl dar kartą norėčiau pabrėžti būtinybę apginti ES interesus nuosekliai derinant ES ir JAV veiksmus abiem šalims svarbiose srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu.(ES) Balsavau prieš rezoliuciją dėl būsimo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo ir Transatlantinės ekonomikos tarybos susitikimo. Nepaisant didelių vilčių, kurių sukėlė jo atėjimas į Baltuosius Rūmus ir jo istorinis išrinkimas prezidentu šalyje, kurioje etninės mažumos dar patiria diskriminaciją, Barakas Obama iki šiol padarė tai, ką galima būtų pavadinti tik simboliniais gestais. Esamas Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, kaip ir ankstesnė administracija, ekonomikos srityje laikosi nesikišimo politikos, tęsia savo pirmtakų karinę politiką (į Afganistaną nusiuntė daugiau kareivių, taip pat ketina sukurti naujas karines bazes Kolumbijoje), dar tebelaukiama, kada jis uždarys Gvantanamo stovyklą ir panaikins embargą Kubai. Jis nekėlė reikalavimų Izraeliui ar Marokui laikytis tarptautinės teisės. Be to, Jungtinėse Amerikos Valstijose mirties bausmė tebetaikoma 38 federalinėse valstijose. JAV dar neratifikavo Otavos sutarties dėl prekybos ginklais kontrolės ir Kioto protokolo. Dėl šių priežasčių balsavau prieš šią rezoliuciją.

 
  
MPphoto
 
 

  Elisabeth Morin-Chartier (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šią rezoliuciją, nes laikau 2009 m. lapkričio mėn. pradžioje vyksiantį ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimą labai svarbiu įvykiu. Pastarajame G20 susitikime buvo duota daug pažadų, kuriuos šalims bus sunku ištesėti, jei jos veiks pavieniui.

Šiuo atžvilgiu ES ir JAV turėtų imtis vadovaujamo vaidmens įgyvendinant G20 susitikime prisiimtus įsipareigojimus. Taigi mums reikia, kad ES ir JAV veiksmai būtų geriau ir veiksmingiau derinami. Todėl remiu šiuos bendrus europiečių ir amerikiečių susitikimus, o kalbant konkrečiau, diskusijas Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) lygmeniu.

 
Atnaujinta: 2010 m. vasario 23 d.Teisinis pranešimas