Pirmininkas. – Kitas klausimas – diskusijos dėl šešių pasiūlymų dėl rezoliucijų dėl padėties Gvinėjoje.

  Véronique De Keyser, autorė. – (FR) Pone pirmininke, tikiu, kad susidomėjimo šiuo klausimu lygis gerokai viršija čia po pietų suskubusių ateiti EP narių skaičių, todėl tenka dar kartą apgailestauti, kad su mumis kartu nėra mano frakcijos narių ir kitų.

Pone pirmininke, Gvinėjai (Konakriui) reikia tarptautinės bendruomenės paramos. Mirus prezidentui Lansanai Conté, valdžią užgrobė karinė chunta. Nepaisant tarptautinės bendruomenės kritikos, chuntai vis dėlto pavyko gauti šalies gyventojų paramą, nes ji pažadėjo greitą parėjimą prie civilio režimo ir laisvų rinkimų. Kapitonas Dadis Camara, kuris vadovauja chuntai, tvirtai pažadėjo nekelti savo kandidatūros būsimuose prezidento rinkimuose, bet pabuvęs prie valdžios vairo ir pražūtingai valdydamas šalį (jokio biudžeto, jokių viešo pirkimo konkursų, jokių pagrindinių paslaugų gyventojams) jis pajuto valdžios skonį ir siekdamas išlaikyti jos vairą savo rankose dabar ketina kandidatuoti prezidento rinkimuose. Jo rinkimų kampanija vykdoma pasitelkiant visus organizacinius, žiniasklaidos ir ekonominius šalies išteklius. Reikšdama protestą dėl to, kad chunta nesilaiko duotų pažadų, opozicija surengė demonstraciją, kurią prezidento saugumo pajėgos žiauriai nuslopino. Išvaikant demonstraciją žuvo 150 žmonių, daugiau kaip 1 000 žmonių sužeista, be to, išprievartauta ir žiauriai išmėsinėta daugybė moterų.

Europos Parlamento ir, tikiuosi, Europos Sąjungos reakcija bus nedviprasmiška. Raginame sustabdyti Europos Sąjungos susitarimo dėl žuvininkystės taikymą. Raginame Afrikos Sąjungą imtis sankcijų prieš karinę chuntą ir pasinaudojant taikinimo komisijos parama organizuoti nacionalinį dialogą. Raginame, kad būtų sukurta laikinoji vyriausybė, kuriai būtų pavesta pasirengti prezidento ir įstatymo leidžiamosios valdžios rinkimams, nes tarptautinė bendruomenė neabejotinai nepripažįsta chuntos valdžios teisėtumo.

Tikiuosi, kad šis mūsų tinkamas atsakas į įvykusią tragediją sukurs precedentą ir kitais atvejais Europos Sąjunga turės drąsos lygiai taip pat skubiai reaguoti į pasipiktinimą keliančius žmogaus teisių pažeidimus.

  Renate Weber, autorė. – Pone pirmininke, panagrinėjus padėtį Gvinėjoje ir sužinojus apie pastarųjų mėnesių žiaurius įvykius, pirmiausia pagrįstai kyla klausimas, kodėl žiniasklaidoje ši padėtis taip menkai nušviesta. Tik pora eilučių vienur kitur, tarsi nebūtų buvę jokių šimtais skaičiuojamų nužudytų aukų, žmogaus orumą griaunančių žiauraus kankinimo ar pasibaisėjimą keliančių išprievartavimo atvejų.

Taip, įvairios tarptautinės institucijos pasmerkė karinę chuntą, kuri užėmė valdžią po coup d’état, bet manau, kad derėjo padaryti daug daugiau, kad eiliniai piliečiai, taip pat Europos piliečiai, būtų geriau informuoti apie padėtį Gvinėjoje. Todėl džiaugiuosi, kad bent Europos Parlamentas mus išrinkusių piliečių vardu deramai sureagavo parengdamas tinkamą rezoliuciją, dėl kurios šiandien balsuosime.

Tačiau manau, kad vien esamo režimo kritika ir pasmerkimu neturėtume apsiriboti. Taip pat labai svarbu, kad būtų užkirstas kelias bet kokiai galimybei panaudoti Europos lėšas, skirtas Gvinėjos žmonėms, ne pagal paskirtį.

  Cristian Dan Preda, autorius. – (RO) Rugsėjo 28 d. – Gvinėjos žmonėms labai svarbi data, nes tą dieną įvyko referendumas, po kurio šalis tapo nepriklausoma. Dabar rugsėjo 28 d. taps žudynių, kurias Konakryje jėga užgrobusi šalies valdžią vyriausybė surengė savo oponentų atžvilgiu, minėjimo data.

Toliau leisti šiai karinei chuntai valdyti šalį yra nepriimtina. Tiesą sakant, valdžią užgrobęs kapitonas Dadis Camara visą šį laiką žadėjo, kad atsisakys kelti savo kandidatūrą prezidento rinkimuose. Terminas, kada jis turėjo tą padaryti, jau baigėsi, taip pat netrukus baigsis ir Afrikos Sąjungos pateikto ultimatumo galiojimo laikas.

Akivaizdu, kad šalį valdanti karinė chunta meluoja ir jos pažadais pasitikėti negalima. Todėl tarptautinė bendruomenė turi reikalauti, kad šalyje būtų surengti demokratiniai rinkimai ir išrinkta nauja vyriausybė.

  Marie-Christine Vergiat, autorė. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, jau kalbėjau diskusijose, įvykusiose prieš dvi savaites Briuselyje sušauktoje sesijoje. Todėl prie savo kalbos negrįšiu.

Mano kolegos EP nariai jau išsakė daug minčių. Savo ruožtu norėčiau pasakyti, kaip džiaugiuosi, kad visos EP politinės frakcijos šiandien gali duoti bendrą atsaką į Gvinėjos pilietinės visuomenės pagalbos prašymą pasmerkdamos nuo gruodžio mėn. šalį valdančios karinės chuntos vykdomas represijas prieš taikingos demonstracijos, surengtos siekiant paminėti Gvinėjos nepriklausomybės dieną, dalyvius.

Ši Gvinėjos pilietinė visuomenė prašo pagalbos ir, tiesą sakant, būtų visiškai nepriimtina, jei Europos Sąjunga išmokėtų lėšas, numatytas žuvininkystės srityje pasirašytame susitarime, puikiai žinodama, kad šios lėšos atsidurs valdžią užgrobusios karinės chuntos veikėjų kišenėse, o ne bus panaudotos siekiant padėti Gvinėjos žvejams, kaip numatyta susitarime.

Gvinėjos režimas šiandien yra labiausiai korumpuotas režimas pasaulyje. Tai ne mano žodžiai, taip tvirtina šalies padėtį stebinčios organizacijos.

Todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad balsuodami priimsime visas bendros rezoliucijos dalis, įskaitant punktą, kuriame raginama sustabdyti susitarimo žuvininkystės srityje taikymą. Taip pat tikiuosi, kad Taryba ir Komisija šiuo klausimu mus parems.

  Adam Bielan, pranešėjas. – (PL) Pone pirmininke, kai praeitų metų pabaigoje mirus prezidentui Lansanai Conté valdžią užgrobė kapitono Dadiso Camaros vadovaujama karinė chunta, tarptautinė bendruomenė naiviai tikėjosi, kad kapitonas D. Camara surengs laisvus ir demokratinius prezidento rinkimus, kuriuose savo kandidatūros nekels. Šiandien, deja, jau žinome, kad jis nusiuntė savo kareivius išvaikyti 50 000 demonstrantų, susirinkusių nacionaliniame stadione paremti opozicijos protestą dėl kurso pakeitimo ir pažadų nesilaikymo. Per 150 žmonių žuvo, 1 200 sužeista, taip pat žinome, kad buvo daugybė išprievartavimo atvejų.

Džiaugiuosi, kad Javier Solana, ES įgaliotasis atstovas užsienio ir saugumo politikos klausimais, taip greitai į šiuos įvykius sureagavo. Norėčiau padėkoti Prancūzijos Vyriausybei už tai, kad sustabdė bendradarbiavimą su Gvinėja karinėje srityje. Tačiau po šių žudynių jau praėjo trys savaitės, bet šie veiksmai dar nedavė apčiuopiamų rezultatų. Todėl manau, kad dabar Europos Sąjunga kartu su JT ir Afrikos Sąjunga turėtų imtis spaudimo priemonių valdančios karinės chuntos atžvilgiu ir taikyti jai kuo griežtesnes sankcijas. Tik tokiu atveju galima bus tikėtis, kad kapitonas D. Camara perduos valdžios vairą.

  Isabella Lövin, autorė. – (SV) Pone pirmininke, džiaugiuosi Komisijos sprendimu, apie kurį prieš keletą dienų paskelbė už žuvininkystės sritį atsakingas Komisijos narys Joe Borg, dėl pasiūlymų pagal žuvininkystės susitarimą su Gvinėja atšaukimo. Žuvininkystės komitetas jau balsavo prieš tokį susitarimą. Tą padarėme praėjus dviem dienoms po kruvinų įvykių Konakryje, kai kapitono D. Camaros valdomų vyriausybės apsaugos pajėgų kareiviai nušovė per 150 žmonių.

Tikiuosi, kad tai tik pirmas žingsnis einant link Europos Sąjungos politikos prekybos su besivystančiomis šalimis srityje persvarstymo. Europos Sąjungai tenka didžiulė atsakomybė, nes ji yra viena iš svarbiausių ir stambiausių pasaulyje prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo partnerių. Mūsų prekybos veikla turi būti nuosekliai suderinta su mūsų požiūriu į tokio pobūdžio režimą. Daugelį metų stengėmės patobulinti susitarimą žuvininkystės srityje sakydami, kad tam tikra pagal susitarimą numatyta suma turėtų būti skirta paremti vietos žvejams. Tačiau pati Komisija įsitikino, kad šie pinigai iš tiesų nėra leidžiami susitarime numatytais tikslais, o naudojami tiesiogiai paremti tokio pobūdžio režimą. Europos Sąjunga turėtų liautis teikusi šią paramą.

  Filip Kaczmarek, PPE frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, apie Gvinėją jau kalbėjome prieš dvi savaites. Tačiau padėtis šalyje nepagerėjo ir tebereikalauja mūsų dėmesio bei atsako. Šią savaitę, pirmadienį, Vystymosi komitetas išgirdo apie tai, kas įvyko rugsėjo 28 d., iš pačių šių įvykių liudininkų lūpų – buvusio Gvinėjos ministro pirmininko ir opozicinės Gvinėjos demokratinių jėgų sąjungos partijos vadovo C. D. Diallo.

Man atrodo, kad nepakanka tik raginti chuntą gerbti žodžio laisvę, susirinkimų laisvę ir apskritai žmogaus teises. Jeigu chunta gerbtų šiuos principus, šias vertybes, tai jau nebūtų chunta, todėl neverta tikėtis, kad ji atsižvelgs į šiuos raginimus. Veiksmo žmogų – o kapitonas Dadis Camara neabejotinai toks yra – galima sustabdyti tik veiksmais, bet ne žodžiais. Todėl raginu Europos Komisiją imtis veiksmų.

  Patrice Tirolien, S&D frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pastaruoju metu Gvinėją sudrebino tragiški įvykiai, bylojantys apie įstatymų niekinimą, kurie sukrėtė pasaulio visuomenę.

Iš tiesų, 2009 m. rugsėjo 28 d. karinė chunta, vadovaujama kapitono Dadiso Camaros, žiauriai išvaikė visų opozicijos partijų surengtą taikingą demonstraciją.

Kotonu susitarime nustatyta, kad Europos Sąjungos ir jos partnerių iš AKR grupės šalių santykiai turi būti grindžiami pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams. Todėl kapitono Dadiso Camaros vienašališkas sprendimas atidėti rinkimus ir atsisakyti kelti klausimą dėl savo kandidatavimo Gvinėjos prezidento rinkimuose yra rimtas įsipareigojimo per vienerius metus surengti laisvus ir skaidrius rinkimus pažeidimas.

Todėl Europos Sąjunga privalo nedelsdama imtis veiksmų, atitinkančių principus ir vertybes, kuriais jos veikla grindžiama, kad būtų padarytas galas šiam smurtui, šiems žmogaus teisių pažeidimams.

Pone pirmininke, ponios ir ponai, džiaugiuosi, kad kompromisinė rezoliucija visapusiškai atitinka mūsų vertybes ir principus, bet ypač norėčiau pabrėžti šios rezoliucijos 10 dalį, kurioje Taryba ir Komisija raginamos sustabdyti ES ir Gvinėjos protokolo dėl žuvininkystės taikymą, kol taps pastebimas demokratizacijos procesas.

Girdžiu žmones klausiant, ar toks sprendimas neatneš pražūtingų socialinių ir ekonominių padarinių gyventojams, bet atsižvelgdami į rugsėjo 28 d. įvykius turime pripažinti, kad Gvinėjos Vyriausybei nelabai rūpi jos piliečių gyvenimo sąlygos ir kad ji mums nepalieka kitos išeities, tik imtis griežtų priemonių.

Nuo 1958 m., kai atgavo nepriklausomybę, Gvinėja matė tik diktatorių režimą.

  Carl Haglund, ALDE frakcijos vardu. – (SV) Pone pirmininke, nekartosiu visų protingų minčių, kurias jau išsakė mano kolegos. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi tuo, jog šiuo klausimu šiandien čia diskutuojame. Trumpai pasakysiu keletą žodžių apie komitete rugsėjo 30 d. įvykusias diskusijas dėl žuvininkystės partnerystės susitarimo. Tiesą sakant, jei būtumėt dalyvavę šiose diskusijose, jums galėtų susidaryti įspūdis, tarsi ES rengiasi pasirašyti prekybos susitarimą su Vakarų šalimi, turinčia senas demokratijos tradicijas. Nei diskusijose, nei atitinkamuose dokumentuose nebuvo užsiminta, kad kalbama apie susitarimą su šalimi, kurioje dedasi tokie dalykai, apie kuriuos šiuose rūmuose jau labai išsamiai kalbėjome.

Galbūt daugelis mano, kad žuvininkystė ir žmogaus teisės yra visiškai nesusiję klausimai ir kad jų neturėtume painioti. Asmeniškai aš, kaip politikė, negaliu suprasti, kaip galima taip manyti. Tai, kad balsuojant komitete sprendimas nepasirašyti susitarimo buvo priimtas santykiu 11:9, taip pat yra didelį nerimą keliantis faktas. Vadinasi Parlamente yra, bent jau tuo metu buvo, daug narių, manančių, kad visiškai tinka sudaryti susitarimą su tokia šalimi kaip Gvinėja, kurią valdo toks režimas. Todėl dabar džiaugiuosi pirmiausia tuo, kad pasiekėme didesnį sutarimą dėl aiškios pozicijos Gvinėjos atžvilgiu, taip pat tuo, kad Tarybos priimtas sprendimas atšaukti šį susitarimą sulaukė plačios paramos. Labai dėl to džiaugiuosi.

Kai kam gali pasirodyti, kad tie, kurie pasisako už susitarimo atšaukimą, negalvoja apie žvejus, kuriuos šis sprendimas paveiks, bet taip jokiu būdu nėra. Žinoma, turime rasti ir pasiūlyti Gvinėjos žvejams ilgalaikį sprendimą, bet negalime pakišti žmogaus teisių po kilimu vien todėl, kad esame įsipareigoję aprūpinti žvejybinius laivus tinkama įranga.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. Pone pirmininke, turėjau garbės dalyvauti Žuvininkystės komiteto posėdyje, kuriame balsuota, nors labai nedidele persvara, prieš tolesnį žuvininkystės susitarimo su Gvinėja atnaujinimą būtent dėl šalyje įvykusių žudynių, prievartavimų ir visų žmogaus teisių pažeidimų dėl kurių dar reikės atlikti tyrimą.

Norėčiau, kad šiandien Europos Parlamentas plenariniame posėdyje priimtų šią rezoliuciją. Šiuo žingsniu duotume aiškią žinią ir Europos institucijoms, ir Gvinėjos Vyriausybei, kad nesame pasirengę savo mokesčių mokėtojų lėšomis remti į nusikalstamą veiklą įsivėlusią korumpuotą vyriausybę.

Būčiau laimingas, jei bent kartą – tikiuosi, kad šiandien nustatysime precedentą – tokiems dalykams kaip žmogaus gyvybė ir žmogaus teisės būtų teikiama pirmenybė ekonomikos klausimų atžvilgiu. Toks pokytis mane džiugintų, juolab kad Komisija, taip pat Žuvininkystės komitetas šį žingsnį jau žengė. Dabar atėjo eilė Europos Parlamentui šioje plenarinėje sesijoje šį sprendimą taip pat patvirtinti.

Dabar turime puikią galimybę tą padaryti ir tikiuosi, kaip minėta, kad rezoliucijos 10 dalis liks nepakitusi.

(Plojimai iš kai kurių salės vietų)

  Tomasz Piotr Poręba, ECR frakcijos vardu. – (PL) Pone pirmininke, bent 157 nužudyti ir 1 200 sužeistų – toks rugsėjo mėn. įvykusios Gvinėjos kariuomenės intervencijos į taikingą opozicijos surengtą demonstraciją Konakrio stadione rezultatas. Tai didžiausio masto žudynės nuo 1958 m., kai Gvinėja paskelbė nepriklausomybę.

Praeitų metų gruodžio mėn. užėmęs valdžią prezidentas Dadis Camara pažadėjo padaryti galą korupcijai ir anarchijai, o po to surengti demokratinius rinkimus ir perduoti valdžios vairą naujai išrinktam prezidentui. Šiandien karinė chunta tebevaldo šalį nerodydama jokios pagarbos pagrindiniams teisinės valstybės principams ir pagrindinėms žmogaus teisėms. Nuolat kartojasi atvejai, kai kareivių gaujos užpuola, apiplėšia civilius gyventojus ir išprievartauja moteris.

Kaip demokratinių šalių atstovai, privalome reikalauti, kad chunta nedelsiant pasitrauktų ir kad visi, atsakingi už kruvinąsias civilių piliečių žudynes, šaudymą į demonstrantus ir viešą moterų lytinį prievartavimą, būtų nubausti. Gvinėja turi didžiulį ekonominį potencialą, tačiau, nepaisant to, tai viena iš skurdžiausių pasaulio šalių ir viena iš labiausiai korumpuotų Afrikos valstybių, todėl tolesnė karinės chuntos diktatūra gali baigtis pilietiniu karu ir padėties visoje Vakarų Afrikoje destabilizavimu.

  Anne Delvaux (PPE). – (FR) Pone pirmininke, rugsėjo 28 d. įvykis yra precedento neturintis išpuolis prieš Gvinėjos civilius gyventojus, kurio rezultatas – 150 mirčių ir nesuskaičiuojami lytinio išprievartavimo atvejai. Šį įvykį taip pat vertiname kaip neproporcingas valdžioje esančios karinės chuntos represijas ir šio įvykio liudininkų parodymai nepalieka vietos abejonėms dėl to.

Privalome būti labai griežti tokio žiaurumo akivaizdoje ir džiaugiuosi, kad ES valstybės narės vakar priėmė sprendimą imtis griežtų tikslinių sankcijų kapitono Moussos Dadiso Camaros vadovaujamos karinės chuntos atžvilgiu. Akivaizdu, kad vien pasmerkimo nepakanka. Turime reikalauti, kad nepriklausoma tarptautinė tyrimo komisija atliktų nuodugnų šių įvykių tyrimą ir kad atsakingi už šias žudynes neliktų nenubausti.

Be to, per man dar likusias 30 sekundžių norėčiau paraginti Europos Sąjungą pasitelkti visas jos galioje esančias priemones, kad būtų padarytas galas lytinės prievartos, kaip karo priemonės, naudojimui. Tai labai sparčiai plintantis reiškinys daugelyje karo konflikto zonų. Šio reiškinio aukomis tampa moterys, dažnu atveju labai senyvo amžiaus arba dar jaunos mergaitės. Visada prievartos aukomis tampa labiausiai pažeidžiami žmonės.

Sudarant naujus bendradarbiavimo susitarimus, pagal kuriuos numatoma teikti paramą teisinės valstybės ir tinkamo valdymo srityje, visais atvejais automatiškai turi būti nustatoma būtinoji sąlyga dėl pagarbos žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir labiausiai pažeidžiamų žmonių apsaugai.

  Harlem Désir (S&D). – (FR) Pone pirmininke, pone Komisijos nary, ponios ir ponai, rugsėjo 28 d. Gvinėjos žmonės išėjo į gatves reikalaudami, kad būtų laikomasi prisiimtų įsipareigojimų ir kad būtų surengti, kaip pažadėta, laisvi ir demokratiniai rinkimai.

Jie patyrė žiauriausias represijas, kurias prieš juos panaudojo režimas, tuo metu jau buvęs neteisėtas, o tą dieną dar ir praradęs bet kokį orumą. Vyrai buvo mušami ir žalojami, moterys mėsinėjamos naudojant durtuvus ir prievartaujamos, o politiniai oponentai ir profesinių sąjungų nariai kankinami ir luošinami.

Europos Sąjunga šiandien privalo paremti Afrikos Sąjungos, ECOWAS ir Jungtinių Tautų pastangas neleisti, kad atsakingi už šį nusikaltimą liktų nenubausti, ir pirmiausia pastangas parodyti solidarumą su Gvinėjos žmonėmis. Ši šalis, turinti daug svarbių mineralinių išteklių, niekada nesugebės panaudoti jų savo vystymosi tikslais, kol korumpuotos diktatūros klanas turi galimybę juos pasisavinti.

Todėl džiaugiuosi, kad Europos Komisija paskelbė šiuo klausimu ketinanti laikytis griežto požiūrio. Tokį požiūrį šiandien gali parodyti ir Parlamentas. Ekonominiai interesai neturėtų nusverti įsipareigojimų dėl pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principų, kuriuos prisiėmė Europos Sąjungos partnerės, ypač partnerės, pasirašiusios Kotonu susitarimą. Šiandien esame įsipareigoję Gvinėjos žmonėms remti juos kovoje už laisvę ir demokratiją.

  Ioannis Kasoulides (PPE). – Pone pirmininke, paprašiau žodžio tik norėdamas pakomentuoti pasiūlymą dėl esamo ES ir Gvinėjos žuvininkystės srityje pasirašyto protokolo taikymo sustabdymo. Abejoju, ar žiauraus režimo vykdytojams, kurie taip lengvai ryžosi atimti 156 savo piliečių gyvybę ir yra atsakingi už daugybę kitų žiaurių nusikaltimų, tokia neproporcingai švelni sankcija padarys įspūdį. Taip pat turėtume nepamiršti, kad pagal šį susitarimą esame teisiškai įsipareigoję Ginėjos žuvininkystės sektoriuje dirbantiems žmonėms, kurie neturi nieko bendra su žiauriu režimu. Todėl EPP frakcija nesiryžta paremti šio pasiūlymo.

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, Gvinėjos (Konakrio) istorija atitinka iki skausmo pažįstamą Afrikai būdingą scenarijų: diktatoriškas valdovas, karinis perversmas, vienas kitą keičiantys autoritariniai režimai ir daugybė žmonių, tebegyvenančių didžiausiame skurde. Turėdama daugybę mineralinių ir naftos išteklių, Gvinėja galėtų tapti viena iš turtingiausių Afrikos valstybių. Tačiau šie turtai tampa konfliktų ir kančių priežastimi ne tik Gvinėjoje, bet ir visame regione, kuris per pastaruosius dvidešimt metų patyrė tiek daug kraujo praliejimo ir kentė chronišką nestabilumą.

Praeityje reikalavau, kad Europos Komisija padėtų sukurti analogišką Kimberlio procesą, taikomą ir kitų išteklių, ne tik deimantų, atžvilgiu, kuris padėtų užtikrinti, kad šių išteklių gavybos veikla nebūtų remiami pilietiniai karai ar tokie žiaurūs diktatoriai kaip kapitonas Dadis Camara Gvinėjoje. Todėl ypač didelį rūpestį man kelia Gvinėjos ir Kinijos sudarytas plataus masto prekybos susitarimas, bet tikiuosi, kad Komisija ir Taryba perduos Pekinui mūsų lūkesčius dėl to, kad Gvinėjoje jo vykdoma verslo veikla neprisidėtų prie nesantaikos kurstymo ir padėties žmogaus teisių srityje bloginimo. Tačiau aš, kaip ir I. Kasoulides, nuogąstauju, kad, nutraukę ES ir Gvinėjos susitarimo žuvininkystės srityje taikymą, nubausime vietos bendruomenes, bet ne karinę chuntą.

  Heidi Hautala (Verts/ALE). – (FI) Pone pirmininke, kadangi čia gyrėme Komisiją už jos sprendimą dėl žmogaus teisių pažeidimų sustabdyti su Gvinėja žuvininkystės srityje pasirašyto protokolo taikymą, norėčiau paklausti Komisijos, ar dabar ji ketina vadovautis sisteminiu požiūriu tirdama kitus panašius atvejus ar bent yra pasirengusi veikti nuosekliai ir reaguoti taip pat griežtai, jei panašūs atvejai kartosis ir kitose šalyse?

  Eija-Riitta Korhola (PPE). – (FI) Pone pirmininke, neseniai vienas Suomijos rinkėjas manęs paklausė, kaip suvokiu žmogaus teises. Atsakiau, kad nėra prasmės pačiai bandyti apibrėžti žmogaus teisių sąvoką, nes toliau savo durų vis tiek nenueisiu. Reikalas tas, kad žmogaus teisės jau apibrėžtos ir kad šalys įsipareigojusios jas gerbti. Jos privalomos tarptautinėje bendruomenėje. Būtent todėl reikalaujame, kad jos būtų gerbiamos.

Gvinėja yra pasirašiusi Kotonu susitarimą, kuriame yra nuostata dėl pagarbos žmogaus teisėms ir demokratijos principams. Tai viena iš būtinųjų susitarimo sąlygų. Kotonu susitarimo pagrindu sudarydami su Gvinėja daugiau bendradarbiavimo susitarimų, iš tikrųjų privalome primygtinai reikalauti, kad šalis pasuktų tinkamo demokratinio vystymosi keliu. Kaip jau girdėjome, padėtis Gvinėjoje šiuo metu yra nepakenčiama, todėl privalome duoti skubų atsaką ir imtis galimų sankcijų. Gvinėja yra labai turtinga geležies rūdos, taigi turi puikių vystymosi perspektyvų. Tačiau Gvinėja taip pat yra viena iš labiausiai korumpuotų valstybių pasaulyje. Gana liūdna, kad Gvinėjoje investuojančios Kinijos valstybinės įmonės nereikalauja, kad šalies valdžia įsipareigotų gerbti žmogaus teises.

  Leonard Orban, Komisijos narys. – (RO) Komisija labai greitai sureagavo ir griežtai ne viena proga pasmerkė (pirmininkas nutraukė kalbėtoją) žudynes ir šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, kurie įvykdyti 2009 m. rugsėjo 28 d. ir kurie tebesitęsia iki šios dienos.

Spalio 12 d. įvykusiame posėdyje Komisija patvirtino išvadas, bendru sutarimu priimtas Tarptautinės ryšių palaikymo su Gvinėja grupės, kurios veikloje ji dalyvauja. Šiose išvadose numatoma imtis įvairių priemonių, kuriomis siekiama paremti pagarbą žmogaus teisėms.

Humanitariniu lygmeniu pirmiausia reikia užtikrinti, kad visi savavališkai suimti asmenys būtų išlaisvinti, kad žuvusiųjų kūnai būtų atiduoti jų šeimoms ir kad visiems sužeistiesiems, ypač išprievartautoms moterims, būtų suteikta medicinos pagalba. Mums negali nekelti nerimo ir rūpesčio tai, kad iki šiol dėl minėtų priemonių, regis, nieko nepadaryta.

Antra, Komisija palankiai vertina Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus sprendimą sudaryti tarptautinį rugsėjo 28 d. žudynių tyrimo komitetą siekiant užtikrinti, kad atsakingi už šias žudynes neliktų nenubausti. Mums labai svarbu, kad būtų užkirstas kelias jų nebaudžiamumui ir padėties žmogaus teisių srityje blogėjimui Gvinėjoje. Tarptautinis tyrimų komitetas ir preliminarus tyrimas, kurį pradėjo Tarptautinis baudžiamasis teismas, padės pagerinti padėtį šiuo atžvilgiu.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija yra pasirengusi apsvarstyti galimybę finansiškai paremti tarptautinę stebėtojų misiją ir suteikti apsaugą, kad Komisijos nariai ir įvykių liudytojai būtų apsaugoti nuo bauginimų ir kad Gvinėjos gyventojams būtų sukurta saugi atmosfera.

Kita vertus, be griežto embargo ginklams, Komisija taip pat linkusi apsvarstyti galimybę paremti reformą saugumo srityje siekiant pertvarkyti kariuomenę ir padaryti ją profesionalią, kad Gvinėjoje galėtų būti atkurtas stabilumas.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad priemonės, kurias būtina įgyvendinti pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį, buvo priimtos jau 2009 m. liepos 27 d.

Taip pat noriu paminėti dalyką, apie kurį jau kalbėta. J. Borg, Komisijos narys, atsakingas už žuvininkystę ir jūrų reikalus, paskelbė apie Komisijos ketinimą atšaukti partnerystės susitarimą žuvininkystės srityje, kurį planuota sudaryti su Gvinėja. Šios priemonės ketinama imtis siekiant išlaikyti nuoseklumą ir padidinti spaudimą karinei chuntai. Tiesą sakant, kol kas neketiname mokėti (plojimai) atitinkamo finansinio įnašo.

Atsakydamas į man pateiktą klausimą dėl Komisijos reakcijos į panašius atvejus ateityje, noriu patikinti jus, kad Komisija neabejotinai kiekvienu atveju atliks tyrimą ir imsis konkrečių veiksmų.

Ačiū.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks rytoj po diskusijų.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Maria do Céu Patrão Neves (PPE), raštu. – (PT) Pagrindinis naujojo ES ir Gvinėjos (Konakrio) partnerystės susitarimo tikslas yra stiprinti Europos Sąjungos ir Gvinėjos Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų skatinama įmonių partnerystė, kurios tikslas –įgyvendinti, atsižvelgiant į bendrus interesus, atsakingą žuvininkystės politiką, užtikrinančią ilgalaikį išteklių Gvinėjos žvejybos zonoje išsaugojimą ir tausų naudojimą.

Protokole numatytas finansinis įnašas, skirtas paremti labai migruojančių rūšių žvejybos galimybėms, sudaro 450 000 EUR per metus. Galutinis protokole numatytos finansinės paramos tikslas – sukurti nacionalinę žuvininkystės politiką, grindžiamą atsakinga žvejyba bei ilgalaikiu žvejybos išteklių Gvinėjos vandenyse išsaugojimu ir jų tausiu naudojimu.

Toks tikslas atitinka Portugalijos komunistų partijos pasiūlymą dėl žvejybos susitarimų su trečiosiomis šalimis, todėl balsavau už šį dokumentą.