Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros derybos dėl šių pranešimų:

- A7-0065/2009 Timothy Kirkhope Pranešimas dėl Tarybos sprendimo dėl Europolo informacijos konfidencialumo taisyklių priėmimo projekto [11943/2009 - C7-0105/2009 - 2009/0807(CNS)], Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu;

- A7-0064/2009 Sophia in 't Veld Pranešimas dėl Tarybos sprendimo dėl įgyvendinimo taisyklių, reglamentuojančių Europolo santykius su partneriais, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, priėmimo projekto [11944/2009 - C7-0106/2009 - 2009/0808(CNS)], Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu;

- A7-0069/2009 Jan Philipp Albrecht Pranešimas dėl Tarybos sprendimo, kuriuo nustatomas trečiųjų valstybių ir organizacijų, su kuriomis Europolas sudaro susitarimus, sąrašas, projekto [11946/2009 - C7-0107/2009 - 2009/0809(CNS)], Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu;

- A7-0068/2009 Agustín Díaz de Mera García Consuegra Pranešimas dėl Tarybos sprendimo dėl Europolo analizei skirtoms darbo byloms taikomų įgyvendinimo taisyklių priėmimo projekto [11947/2009 - C7-0108/2009 - 2009/0810(CNS)], Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu;

- A7-0072/2009 Sonia Alfano Pranešimas dėl Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Nyderlandų Karalystės, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės iniciatyvos, siekiant priimti Tarybos sprendimą dėl Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo (EUCPN) įsteigimo ir Sprendimo 2001/427/TVR panaikinimo [11421/2009 - C7-0109/2009 - 2009/0812(CNS)], Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu, ir

- A7-0071/2009 Timothy Kirkhope Pranešimas dėl Švedijos Karalystės ir Ispanijos Karalystės iniciatyvos siekiant priimti Tarybos pamatinį sprendimą dėl teismo ekspertizės laboratorijų veiklos akreditacijos [11419/2009 - C7-0100/2009 - 2009/0806(CNS)], Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vardu.

  James Nicholson, pavaduojantis pranešėją. – Pone pirmininke, pirmą kartą mano gyvenime tai buvo geras laikas! Pirmiausia norėčiau pasinaudoti šia proga atsiprašyti už savo kolegą Timothy Kirkhope, kuris negalėjo čia būti. Bet aš perskaitysiu visus jo išmintingus žodžius, kuriuos jis apgalvojo ir išdėstė popieriuje. Perskaitysiu jo, kaip pranešėjo, mintis. Jis yra dviejų Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimų pranešėjas.

Pirmiausia, norėčiau dėmesį skirti Timothy pranešimui dėl Tarybos sprendimo dėl Europolo informacijos konfidencialumo taisyklių priėmimo projekto. Taisyklėmis, kurios turi būti parengtos, saugumo priemonės turi būti taikomos visai informacijai, kurią turi tvarkyti Europolas arba kuri turi būti tvarkoma per Europolą: kitaip tariant, tai yra bendras informacijos, kuri praeina ryšių kanalais tarp Europolo ir valstybių narių nacionalinių skyrių, apsaugos standartas.

Kartu su Europolo paketo pranešėjais jie įtemptai derėjosi dėl Tarybos sprendimų projektų trukmės ir teisėtumo. Prezidentui V. Klausui pasirašius ir Lisabonos sutarčiai tapus realybe, derybos su Taryba ir Komisija tapo pasenusios. Šiame pranešime, taip pat ir jo kolegų pranešimuose, raginama atmesti Tarybos tekstą.

Pranešėjas norėtų aiškiai pasakyti, kad jis remia Tarybos sprendimo tikslą, nes mes esame už geresnius informacijos mainus ir pripažįstame Europolo naudą valstybėms narėms teisėsaugos ir kovos su nusikalstamumu srityje.

Norėtume, kad Europolo veiklos sritis ir aprėptis būtų maža ir konkreti, kad agentūros veikla būtų kuo veiksmingesnė ir produktyvesnė. Taip pat turime pripažinti, kad suverenios valstybės turi atlikti savo vaidmenį ir kontroliuoti savo nacionalinės policijos pajėgas ir saugumo tarnybas. Tačiau, neapribojant bendros Europos policijos biuro paramos, kai Lisabonos sutartis įsigaliojo ir ėmė daryti poveikį policijos bendradarbiavimui, pranešėjas, taip pat jo kolegos pranešėjai iš LIBE komiteto, mano, kad neturėtų būti keičiamos priemonės, kuriomis įgyvendinamas sprendimas dėl Europolo, kol tokios priemonės galės būti priimtos pagal naują teisės sistemą, numatytą Lisabonos sutartimi.

Todėl raginame Tarybą atsiimti savo pasiūlymą, o Komisiją ir Tarybą, kaip teigiama pranešime, plenarinėje sesijoje padaryti pareiškimą dėl pasiūlymo dėl naujo sprendimo dėl Europolo, kuris turėtų būti pateiktas per šešis mėnesius nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo dienos.

Dabar norėčiau pereiti prie antrojo pranešimo dėl Švedijos Karalystės ir Ispanijos Karalystės iniciatyvos siekiant priimti Tarybos pamatinį sprendimą dėl teismo ekspertizės laboratorijų veiklos akreditacijos. Tai Švedijos ir Ispanijos iniciatyva siekiant užtikrinti, kad teismo ekspertizės laboratorijos būtų akredituotos akreditacijos institucijos, siekiant kovoti su nusikalstamumu per glaudesnį valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Per pastaruosius kelerius metus informacijos mainai teismų ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo srityje tapo svarbiu Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetu išnaudojant nusikalstamumo prevencijos ir kovos su nusikalstamumu potencialą.

Šio pagrindų sprendimo projekto tikslas – užtikrinti, kad vienos valstybės narės laboratorijų veiklos rezultatai būtų pripažįstami kaip kitų valstybių narių laboratorijų veiklos rezultatų ekvivalentas, taip užtikrinant teisinį tikrumą įtariamiesiems ir geresnį teismų bendradarbiavimą, kai vienos valstybės narės įrodymai naudojami kitoje valstybėje narėje nagrinėjamoje byloje.

Šis tikslas pasiekiamas užtikrinant, kad laboratorijų veikla būtų akredituota akreditacijos institucijos, kuri atitinka tarptautinius standartus. Pagrindų sprendimas būtų taikomas laboratorijų veiklai, susijusiai su DNR ir pirštų atspaudais, o kiekviena valstybė narė užtikrintų, kad akredituotos laboratorijos veiklos, vykdomos kitose valstybėse narėse, rezultatai būtų pripažįstami kaip lygiaverčiai akredituotos vidaus laboratorijos veiklos rezultatams. Tačiau, žinoma, kiekviena pavienė teismo institucija tebėra atsakinga už bet kokių įrodymų, teismo medicinos arba ne, įvertinimą pagal savo pačios nacionalinę teisę.

Ir vėl norėčiau pabrėžti, kad mes remiame Tarybos pagrindų sprendimo tikslus. Tačiau įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir vėl kyla problemų, susijusių su šios iniciatyvos teisiniu pagrindu. Todėl pranešime raginama atmesti Švedijos Karalystės ir Ispanijos Karalystės iniciatyvą. Neaišku, koks LIBE pranešimo teisinis aiškumas atsižvelgiant į Lisabonos sutarties ratifikavimą. Šis pranešimas bus pateiktas vėliau, kai bus aiškus teisinis pagrindas. Manytume, kad tai leistų šį svarbų dalyką išnagrinėti išsamiau, nes, ir vėl, buvo nustatytas labai trumpas terminas, Parlamentui neskirta laiko, kurio jam reikėtų tokiai svarbiai temai nagrinėti.

PIRMININKAVO: P. SCHMITT
Pirmininko pavaduotojas

  Sophia in 't Veld, pranešėja. – Pone pirmininke, kadangi J. Nicholsono kalba užsitęsė, kalbėsiu labai trumpai, kad nenusivėlintume.

Jei teisingai suskaičiavau, Lisabonos sutartis įsigalios po septynių dienų ir penkių valandų. Turiu pasakyti, kad, atsižvelgiant į tai, Tarybos skuba priimti daugybę dokumentų trikdo. Dar mane trikdo tai, kad toje vietoje, kur tikėjausi pamatyti Tarybą ir faktiškai apsikeisti su ja nuomonėmis, yra tuščia.

Iš esmės aš pritariu anksčiau kalbėjusio kolegos pasiūlymams. Žinoma, mes remiame Europolo plėtrą. Norime stipraus Europolo. Norime, kad Europolas galėtų veikti ir kovoti su nusikalstamumu, bet taip pat norime Europolo, kuriam taikoma demokratinės peržiūros procedūra. Todėl pritariu anksčiau kalbėjusio kolegos pasiūlymui paprašyti Tarybos atšaukti pasiūlymus dėl Europolo ir per ne daugiau kaip šešis mėnesius – pageidautina netgi anksčiau – pateikti naują pasiūlymą pagal Lisabonos sutartį.

Galiausiai, kalbant konkrečia tema, kurios pranešėja esu, t. y. Europolas ir asmens duomenų bei konfidencialių dokumentų perdavimas trečiosioms šalims, norėčiau išgirsti iš Tarybos – kurios nėra – ką ji mano apie Europos Parlamento Teisės tarnybos atliktą analizę, nes šiam konkrečiam pasiūlymui parinktas teisinis pagrindas yra netinkamas. Nežinau, kas ketina atsakyti už Tarybą, bet galbūt ji galėtų prie to grįžti ir atsiųsti ką nors, kas mums pateiktų atsakymą.

  Jan Philipp Albrecht , pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, galiu sutikti su anksčiau kalbėjusiais kolegomis, kad dabar būtų protinga tik tai, kad Taryba pateiktų Europos Parlamentui savo pasiūlymus dėl Europolo dar kartą, pagrįstus Lisabonos sutartimi.

Teisinga ir būtina, kad apie teismų ir policijos bendradarbiavimą diskutuotų ir dėl jo bendrą sprendimą priimtų Parlamentas. Tik taip Europolo darbas gali būti visiškai įteisintas. Tai, kad Europos Parlamentas kartu ir ryžtingai atmetė Tarybos pasiūlytas nuostatas, susijusias su Europolo darbu, aiškiai rodo, kad dabar turi būti taikomi teisinio pagrindo pakeitimai.

Maža to, yra daug priežasčių tai daryti. Gerokai per ilgai Europos vidaus ir saugumo politikos įgyvendinimas buvo užduotis, skirta išskirtinai vykdomajai valdžiai, ir buvo vykdoma už uždarų durų. Iš dalies dėl kovos su terorizmu priemonių, kurių imtasi po 2001 m. rugsėjo 11 d. išpuolio, patvirtinta daugybė saugumo teisės aktų, kurių būtinumas, veiksmingumas ir tinkamumas daugeliu atvejų nuodugniai neįvertinas ar net neaptartas. Dėl Europos Sąjungos trečiojo ramsčio politinio atokumo vyriausybėms tapo įmanoma taikyti labai kontroversiškus piliečių pagrindinių teisių apribojimus.

Tai sudarė labai pavojingą disbalansą vienoje konkrečioje srityje. Nors dabar viso pasaulio saugumo pajėgų bendradarbiavimas glaudesnis, nėra tarptautinio sutarimo dėl būtiniausių standartų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis ir teisine apsauga. Praraja tarp valdžios galių ir piliečių teisių tampa vis didesnė, visų pirma asmens duomenų mainų tarp ES ir trečiųjų šalių srityje. Europos saugumo agentūros, kaip antai Europolas, Eurojustas ir FRONTEX, taip pat informacinės sistemos, kaip antai Šengenas, Eurodac ar muitinės ir vizų duomenų bazės, naudojamos laikyti vis didesniems kiekiams asmens duomenų, ir greitai daugėja tokių duomenų siejimo ir analizavimo dėl įvairių priežasčių atvejų. Netgi pačioje Europoje tampa vis neaiškiau, kam ir kokius duomenis leidžiama rinkti, turėti, analizuoti ar perduoti, taip pat kokiomis sąlygomis tai gali būti daroma. Taigi teisinės apsaugos klausimas dažnai yra ribojamas atsižvelgiant į dabartinę sistemą reguliuojančius principus.

Tačiau kas nutiktų, jei visi šie duomenys būtų perduoti tik trečiosioms šalims? Mes kalbame ne tik apie tokias šalis kaip Norvegija ar Šveicarija, bet ir Jungtinės Valstijos, Rusija ir net Marokas ar Kinija. Man įdomu, kas garantuotų, kad tie duomenys būtų tokiu pat mastu kaip ir ligi šiol saugomi nuo tų valstybių piktnaudžiavimo arba savavališkų veiksmų. Šis Parlamentas faktiškai turi teisę ir pareigą taikyti naują, Sutartyje nustatytą teisinį pagrindą procesui, kuriuo siekiama, kad būtų gerbiamos pagrindinės Europos piliečių teisės be jokių apribojimų, inicijuoti, įskaitant tarptautinio bendradarbiavimo kontekstą kovojant su nusikalstamumu ir terorizmu. Prieš mums, kaip Europos Sąjungai, pasirašant bet kokius tolesnius susitarimus dėl duomenų mainų su trečiosiomis šalimis, turi būti nustatyti bendri būtiniausi standartai, visų pirma asmens duomenų apsaugos.

Tai taikoma Europolo gautai informacijai, taip pat SWIFT banko duomenims ir lėktuvų keleivių duomenimis, kuriais keičiamasi su JAV institucijomis. Aiškūs duomenų apsaugos standartai, išsamus proporcingas vertinimas ir veiksminga teisinė piliečių apsauga – pagrindinės būtinos bet kokių tolesnių priemonių sąlygos.

Džiaugiuosi, kad mums, kaip visų politinių pažiūrų atstovams, pavyko pasiekti šį sutarimo dėl Europolo teisės aktų lygį; mano manymu, tai geras būsimų diskusijų dėl išsamios pagrindinių teisių apsaugos Europoje, ženklas. Būtent to iš mūsų tikisi ES piliečiai.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, pranešėjas. Pone pirmininke, pone Komisijos pirmininko pavaduotojau, Europolo paketą sudaro keturių sprendimų, kuriais siekiama įgyvendinti 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimą, projektai.

Pirma, pone pirmininke, norėčiau prisijungti prie savo kolegų narių ir paprašyti, kad Tarybos pasiūlymas būtų atšauktas. Norime matomesnio Parlamento ir norime Lisabonos sutarties, pagal kurią būtų priimamas Europolo paketas. Norime, kad Parlamento ir Tarybos padėtis būtų vienoda ir kad tarp jų būtų pusiausvyra.

Siekdamas užtikrinti, kad būtų geriau suprastos priežastys, dėl kurių aš nesutinku su pasiūlymu, trumpai pakalbėsiu savo pranešimo tema. Viena pagrindinių Europos policijos biurui patikėtų užduočių – informacijos ir duomenų rinkimas, laikymas, apdorojimas, analizavimas ir mainai. Kad jis galėtų vykdyti šią svarbią užduotį, kompetentingos valstybių narių institucijos Europolui turi siųsti išsamią, nepasenusią ir tikslią informaciją. Tai vienintelis būdas pasiekti, kad Europolas galėtų pasinaudoti savo visais pajėgumais atlikti analizę.

Tarybos sprendimo projekto taikymo sritis apribota, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, duomenų apdorojimu analizės tikslais pagal sprendimo 14 straipsnio 1 dalyje suteiktą mandatą. Tuo tikslu Europolas dabar turi 19 rūšių analizei skirtų darbo bylų. Kiekviena darbo byla yra atskira duomenų bazė, susieta su konkretaus tipo nusikalstama veikla. Todėl kiekviena duomenų bazė glaudžiai susijusi su specifinio tipo operatyvine pagalba, kurią Europolas teikia pagal jam suteiktas galias.

Šiuo metu darbo bylos yra vienintelė teisinė informacijos (nesvarbu, ar ta informacija gauta praktiniu būdu, ar ji yra žvalgybinė), įskaitant asmens duomenis, laikymo, apdorojimo ir analizavimo priemonė Europos lygmeniu.

Į pasiūlymą taip pat įtrauktos taisyklės ir bendrieji principai, susiję ir su techninėmis priemonėmis, ir jų naudojimo taisyklės. Poreikis rinkti ir apdoroti informaciją reiškia, kad turi būti sukurta teisinė priemonė, kuria būtų gerbiamos visos pagrindinės teisės. Norėčiau pabrėžti, kad tai reiškia Europos piliečių visų pagrindinių teisių gerbimą. Kartu tokia priemone turi būti užtikrinta, kad Europolas gali vykdyti visas jam priskirtas funkcijas. Šiuo atžvilgiu, pakartodamas tai, ką sakė S. in ’t Veld, klausiu, ar teisinis pagrindas, kurį ketinama taikyti, yra tinkamas.

Šioje srityje, pone pirmininke, iš Europos Parlamento negali būti atimtas piliečiams atstovaujančio organo vaidmuo. Būtina privaloma Europos Parlamento vykdoma kontrolė. Dėl šios priežasties svarbu, kad, atsižvelgiant į tai, kad greitai įsigalios Lisabonos sutartis, Parlamentas dalyvauja teisėkūros procese vienodomis su Taryba sąlygomis. Jokia su skubumu susijusi priežastis negali būti svarbesnė už piliečių laisvių ir europiečių saugumo gynimo svarbą.

Todėl raginu gerbiamus kolegas narius prisijungti ir atmesti siūlomas priemones nemažinant mūsų paramos Europos policijos biurui – kurį mes iš tikrųjų remiame – kol Taryba leis Parlamentui būti sprendimų priėmimo proceso dalimi. Taip pat siūlau paprašyti Komisijos ir Tarybos atsiimti šį pasiūlymą ir pateikti naują, kuriuo gerbiama Lisabonos sutartyje nustatyta kompetencija.

Pone pirmininke, kai vėl kalbėsiu, savo poziciją paaiškinsiu įtikinamiau ir aiškiau. Šiuokart tiek.

  Sonia Alfano, pranešėja. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pakalbėti apie Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą.

Šis tinklas sukurtas 2001 m. Tarybos sprendimu 2001/427/TVR. Jo tikslai buvo palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija bei patirtimi nacionaliniu ir Europos lygmenimis; rinkti ir analizuoti svarbią informaciją, kuri visų pirma reikalinga siekiant keistis pažangiąja patirtimi; rengti konferencijas, seminarus, susitikimus ir iniciatyvas, kurių tikslas – palengvinti patirties ir pažangiausios patirties mainus; ir dalytis su Taryba ir Komisija patirtimi nusikalstamumo prevencijos srityje.

Sprendime numatyta, kad struktūra bus pagrįsta atstovais ryšiams, kuriuos skiria Komisija ir valstybės narės; tarp tokių atstovų ryšiams turėjo būti bent vienas nacionalinės valdžios institucijų atstovas, o kiti paskirti atstovai ryšiams galėjo būti tyrėjai ar universitetų akademikai, turintys tos srities specializaciją. Iš valstybių narių bet kokiu atveju reikalauta įtraukti tyrėjus, universitetų akademikus, NVO ir pilietinę visuomenę. Į darbą, kaip ekspertų institucijos, buvo įtrauktas net Europolas ir Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras.

2005 m. tinklas ėmėsi savo pirmos struktūrinės vidaus reformos. Buvo numatyta sudaryti dvi nuolatines komisijas (vieną – darbo programos, kitą – tyrimų), interneto svetainės eksploatavimą iš Europos Komisijos perduoti Jungtinei Karalystei, kuri ligi šiol ją atnaujina.

2007 m. buvo dar viena peržiūra, kurią atlikus pripažinta, kad labai reikia stiprinti sekretoriatą ir pabrėžta, kad reikia spręsti nuolatinių komisijų ir nacionalinių atstovų išteklių problemą.

2009 m. kovo mėn. paskelbtas tinklo veikimo išorės vertinimas. Jame pagrindinis dėmesys skirtas tikslams, dėl kurių tinklas buvo sukurtas, kartu, deja, pabrėžtas prastas organizacinis veikimas, kuris sutrukdė pasiekti svarbių tikslų, apie kuriuos jau kalbėta.

Taigi, nurodytos problemos, dėl kurių tinklas iš esmės sužlugo, buvo tokios: tinkamų išteklių stoka, neveiksmingai veikiantis sekretoriatas, per maži nacionalinių atstovų įsipareigojimai ir labai prasta darbo programa.

Vertinime taip pat svarstyta galimybė panaikinti tinklą. Taigi, tinkle paskirta darbo grupė 2009 m. kovo mėn. pateiktoms rekomendacijoms išnagrinėti ir nustatyta, kad reikia padaryti tam tikrus akto, kuriuo sukurtas tinklas, pakeitimus. Visų pirma pasiūlyta, kad reikėtų išorės finansavimo sekretoriatui ir lėšų tam turi būti skirta iš Bendrijos programų.

Nors kai kurios valstybės narės ir vėl prakalbo apie tinklo panaikinimą, kitos siūlė jį reformuoti. Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Švedija sutiko su tokiu pasiūlymu tiek, kad jį kaip prioritetą įtraukė į savo šešių mėnesių kadencijos programą. Šioje vietoje turėčiau pabrėžti, kad jaučiuosi nesmagiai matydama tuščias vietas, ypač dėl to, kad tuos pasiūlymus pateikė pati pirmininkaujanti Švedija.

Pasiūlyme numatyta, kad tinklą turi sudaryti sekretoriatas, kiekvienos valstybės narės paskirti atstovai ryšiams ir direktorių valdyba. Direktorių valdybą sudaro valstybių narių paskirti nacionaliniai atstovai, valdybai pirmininkauja už vykdomąjį komitetą atsakingas pirmininkas.

Manau, kad šiuo atžvilgiu šiek tiek painiavos yra ir tarp atstovų ryšiams bei nacionalinių atstovų. Už šio tinklo ribų lieka pilietinė visuomenė, akademinė bendruomenė, patirtis, taigi ir ekspertai. Tai labai rimtas dalykas. Struktūriniai tinklo ir kitų su nusikalstamumu ir jo prevencija susijusių Bendrijos institucijų ir įstaigų ryšiai visiškai nutraukti.

Sprendime nenumatyta jokia bendradarbiavimo su Europos Parlamentu forma, nenustatytas kalbų mokėjimo reikalavimas, nepaisant to, kad anksčiau to reikalauta.

Kalbėdama kaip pranešėja, manau, kad šis pasiūlymas visiškai neveiksmingas ir nusikalstamumo prevencijos juo nebus galima užtikrinti dėl kelių priežasčių. Pirma, tinklu nesugebėta pasiekti tikslų, dėl kurių jis buvo sukurtas; antra, Komisija, Taryba ir valstybės narės nebendradarbiavo, ir aš manau, kad tai turi būti laikoma tam tikru paties tinklo sabotavimu.

Nusikalstamumo prevencija negali būti supaprastinta iki keitimosi pažangiąja patirtimi. Deja, matėme, kad daliai įvairių pareigūnų tai buvo tam tikros rūšies turizmas – jie lankėsi įvairiose šalyse ir dažnai net nesugebėdavo tarpusavyje pasikalbėti, nes nebuvo vertėjų žodžiu. Tai, kad neįtraukta pilietinės visuomenės ir NVO, neparengta medžiaga apie prevenciją, pvz., knygos mokykloms, daro šį tinklą visiškai neveiksmingą. Kad šis tinklas veiktų, manau, turėtume stiprinti jo galias, taip pat įtraukti kovą su nusikalstamumu ir organizuoto nusikalstamumo prevenciją.

Todėl siūlau atmesti šį pasiūlymą, kuris galėtų būti priimtas, tik jei Taryba pateiktų iš tikrųjų ambicingą pasiūlymą. Deja, tai nebuvo padaryta.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, labai susidomėjęs išklausiau J. Nicholsono, S. in ’t Veld, J. P. Albrechto ir S. Alfano kalbų. Tai diskusijos, kuriose iškilo ir procedūros, ir turinio problemų.

Kalbant apie procedūrinius dalykus, visiškai suprantu Parlamento poziciją. Lisabonos sutartis kaip tik turi įsigalioti. Todėl visiškai suprantu, kad Parlamente kyla klausimų dėl kai kurių Tarybos sprendimų. Taip pat tiesa, kad Komisija šiek tiek apgailestauja dėl tokios padėties. Nepaisant to, padėdamas Parlamentui norėčiau truputį paaiškinti šiuos tris dokumentus.

Kaip visi žinote, Europolui (per Tarybos sprendimą, kuriuo pakeičiama tarpvyriausybinė sutartis) bus taikoma nauja teisinė sistema ir nuo 2010 m. sausio 1 d. jis taps Europos agentūra. Prieš Tarybai priimant šį sprendimą vyko ilgos diskusijos, dabar rengiamasi jį įgyvendinti.

Iš tikrųjų suprantu Parlamento rūpestį ir taip pat laukiu, kada pradės veikti nauja institucinė sistema, nes ji padės įgyvendinti didesnę demokratinę Europos policijos biuro kontrolę. Turėtume pasimokyti iš pradinio galiojančių Tarybos sprendimų įgyvendinimo, kad turėtume tvirtą pagrindą būsimiems teisės aktams. Taigi, būtų naudinga įtraukti Parlamentą ir kitas suinteresuotąsias šalis į reglamentų dėl Europolo rengimą, visų pirma kalbant apie sąlygas, kuriomis šis Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai kontroliuos Europolo veiklą.

Nepaisant to, pone pirmininke, apgailestauju, kad Parlamentas atmetė Tarybos sprendimų projektus. Tai įgyvendinamosios nuostatos, kuriomis reguliuojami svarbūs Europolo darbo aspektai, be kurių Europolas negalėtų veikti.

Dabar pereinu prie teismo medicinos laboratorijų klausimo. Dar kartą sakau, kad suprantu, jog Parlamentas nori kitokio pagrindo šiam pagrindų sprendimui dėl teismo medicinos laboratorijų veiklos akreditavimo. Komisija yra už akreditacijos naudojimą, nes tai skatina geresnį tų laboratorijų darbą, visų pirma kalbant apie jautrias technikas, susijusias su pirštų atspaudais ir DNR mėginiais. Griežtesnė tų laboratorijų akreditacija paskatins didesnį visuomenės pasitikėjimą.

Taip pat žinau, kad yra problemų dėl teisinio pagrindo. Kaip ir Parlamentas, Komisija mano, kad pagrindų sprendimo teisinis pagrindas, tiek, kiek sprendimas susijęs su paslaugomis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnį, turi būti 50 straipsnis. Mes Komisijoje padarėme pareiškimą, kuris įtrauktas į 2009 m. spalio 23 d. TVR tarybos posėdžio protokolą. Tame pareiškime Komisija pasilieka teisę imtis priemonių, kurios, jos manymu, ateityje būtų tinkamos.

Dar norėčiau papildyti, kad pagal finansinių reglamentų nuostatas Komisija yra pasirengusi teikti finansinę paramą valstybių narių, kurios leidžia mokslinių policijos laboratorijų akreditaciją, veiklai. Galiausiai Komisija nori įvertinti šios priemonės įgyvendinimą ir taikymą nuo 2018 m. liepos 1 d., kaip nustatyta 7 straipsnio 4 dalyje (naujojo dokumento).

Kalbant apie šią akreditaciją, nors suprantu Parlamento poziciją, manau, kad jos kryptis iš esmės tinkama ir kad atsižvelgiama į visas šiuose rūmuose išsakytas nuomones.

Dabar pereisiu prie Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo. Žinoma, mes tikime, kad nusikalstamumui galima užkirsti kelią. Priverstinių priemonių nepakanka nusikalstamumui ir organizuotam nusikalstamumui sumažinti. Prevencija yra labai svarbu – ir vietos, ir tarpvalstybiniu lygmenimis. Be to, neseniai mano pateiktuose pasiūlymuose dėl prekybos žmonėmis ir vaikų pornografijos numačiau prevencines priemones.

S. Alfano ką tik nurodė silpnąsias tinklo vietas. Žinau, kad po neseniai atlikto vertinimo konstatuota, kad yra labai realus europinio bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu poreikis, taip pat žinau, kad viešosios institucijos, organizacijos ir privatusis sektorius nori tarpdisciplininio būdo, kuriuo siekiama Europoje dalytis patirtimi, metodais ir priemonėmis.

Žinoma, Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas susidūrė su strateginėmis, politinėmis ir organizacinėmis problemomis. Komisija tai žino. Trumpai tariant, padidinome finansinę paramą tinklo sekretoriatui.

Stokholmo programoje nustatėme, kad policijos bendradarbiavimas yra prioritetas ir kad reikia suteikti galimybių tai valdyti Bendrijos lygmeniu, pagal Lisabonos sutartį. Tiesa, kad toks tinklas leistų atlikti nemažai užduočių, kurias minėjote, jis taip pat leistų imtis užduočių, kurių keletą įdomių pavyzdžių jau siūlėte.

Taip pat galime tikėtis pamatyti bendrus socialinių ir švietimo institucijų projektus, apimančius mokyklas, tęstines studijas, taip pat universitetinio laipsnio studijas. Akivaizdu, kad tai visiškai naujos nusikalstamumo prevencijos politikos pradžia.

Akivaizdu, kad pilietinės visuomenės ir Parlamento vaidmenys turi būti stiprinami. Be to, dėl policijos bendradarbiavimo dabar bus priimamas bendras sprendimas. Todėl manau, kad naujojoje teisės sistemoje galime bendradarbiauti kuo glaudžiau. Tuo suinteresuoti būtų visi piliečiai, kuriuos paveikia saugumo kasdieniame gyvenime klausimas.

Žinoma, šiek tiek apgailestauju dėl šių diskusijų, kurių dėmesio centras buvo ir procedūra, kurios reikėtų laikytis, ir turinys. Tačiau manau, kad nuo dabar, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, laikydamiesi Stokholmo programos galime veikti daug geriau. Parlamentas turės galimybių kaip galima geriau atlikti savo vaidmenį taikant šią naują strategiją, kuria kovojama prieš organizuotą nusikalstamumą, o iš tikrųjų – prieš visų formų nusikalstamumą.

  Wim van de Camp, PPE frakcijos vardu. Norėčiau padėkoti Komisijos pirmininko pavaduotojui J. Barrot’ui už mums duotus atsakymus ir už jo nuomonę įvairiomis temomis.

Teismų bendradarbiavimas Europos Sąjungoje – labai svarbus dalykas. Kalbėdami apie piliečių Europą visų pirma kalbame apie teismų bendradarbiavimą. Tuo atžvilgiu kova su nusikalstamumu yra prioritetas numeris vienas, pirmiausia dėl to, kad nusikalstamumas vis labiau apima po daugiau negu vieną valstybę. Didelio masto tarpvalstybinis nusikalstamumas yra didelė problema – palyginti su juo, atrodo, kad nacionalinis nusikalstamumas yra šiek tiek daugiau kaip smulkus chuliganizmas.

Dėl tos priežasties Europos liaudies partijos frakcija yra labai už tai, kad ne tik Europolo, bet ir Eurodac pozicija būtų stipri. Čia turiu mintyje mūsų sistemą, siūlomą teismo medicinos laboratorijoms.

Svarbus kovos su organizuotu nusikalstamumu elementas yra demokratinė priežiūra tų, kurie kovoja su nusikalstamumu. Tikrai nenoriu kokiu nors būdu pasakyti, kad tai mažiau svarbu, bet norėčiau jūsų paprašyti atsižvelgti į aukų padėtį ir kad toliau darytumėte tai, apie ką mes diskutavome ankstesniais mėnesiais. Kova su nusikalstamumu dažnai susijusi su įtariamųjų teisių paisymu, ir tai gerai, nes įtariamųjų privatumas ir padėtis per baudžiamąjį procesą labai svarbu. Tačiau norėčiau, kad per kitus penkerius metus mes atkreiptume daugiau dėmesio į aukų padėtį. Pone pirmininke, pagrindinės teisės nėra absoliučios; jos visada turi būti įgyvendinamos tam tikrame kontekste. Arba, kaip sakoma Nyderlandų konstitucijoje: kiekvieną kartą atsižvelgiant į įstatymus. Tai vienodai taikoma ir įtariamiesiems, ir aukoms.

Galiu puikiai suprasti (ir visiškai tam pritariu), kad dabar Parlamentas turi pasakyti: „minutėlę luktelėkite!“ kalbėdami apie šiuos keturis dokumentus. Palaukime iki gruodžio 1 d., kai turėsime naujus pasiūlymus, tada turėsime suvokti tikrovę: tokią, kurioje reikalaujama Europos Parlamento realaus dalyvavimo.

  Ramón Jáuregui Atondo, S&D frakcijos vardu. – (ES) Pone pirmininke, iškilo problema, nes visas Parlamentas prašo Komisijos persvarstyti teisės aktų paketą šiais klausimais, o J. Barrot, kaip visada, labai žavingai sako mums, kad dirbta buvo labai ilgai, daug diskutuota ir sausio 1 d. teisės aktai įsigalios. Tikrovė tokia: mums iškilo problema.

Galiu jums pasakyti, pone J. Barrot’ai, jog turėtumėte pasakyti jūsų pareigas perimančiai kolegei (nes suprantu, kad jūs negalite atsakyti į mūsų klausimus šia tema), kad kai ji Parlamente dalyvaus klausyme, mes jos paklausime, ar ji ketina rengti teisės aktų paketą šioje srityje, nes visas Parlamentas to prašo, ir tai nėra vien tik perdėtai uolaus spaudimo priimti teisės aktą atvejis.

Parlamentas nesako, kad nori dalyvauti – jis turi dalyvauti. Jis turi dalyvauti, nes po kelių dienų jam teks tas teisėkūros vaidmuo ir dėl to, kad dabar tai jau nebe parlamentinė kontrolė, veikiau mes norime teikti tolesnius pasiūlymus. Pavyzdžiui, daugelyje čia patenkančių direktyvų ir sprendimų matau daug spragų, daug trūkumų ir daug teisinio netikrumo. Čia norėtume tas nuostatas reformuoti.

Manau, kad Europolui naudinga dirbti šiais klausimais. Suprantu, kad Europolas jau dirba šiais klausimais, ir noriu, kad jis ir toliau tai darytų, nes noriu, kad Europolas eitų į priekį. Taip pat noriu, kad gerbtumėte šių rūmų teisę sakyti tai, ką manome apie šias nuostatas, nes tai yra teisėkūros funkcija ir mes norime ją vykdyti.

Todėl dabar jums sakau, kad kai pas mus atvyks kita Komisijos narė, mes jos paklausime, ar ji yra įsipareigojusi parengti naujus teisės aktų pasiūlymus šiuo klausimu, kad Parlamentas galėtų juos priimti. Tik tiek, nieko daugiau.

  Nathalie Griesbeck, ALDE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, Komisijos nariai, ponios ir ponai, mano komentaras bus trumpas. Pirmiausia tai susiję su turiniu, o paskui jau ir su procedūra, ir pakartosiu tai, ką labai aiškiai pasakė visos politinės frakcijos.

Nors mums visiems labai svarbu Europos Sąjungoje sukurti saugumo, teisingumo ir laisvės erdvę ir, žinoma, svarbus Europos demokratinio modelio, kurį kuriame, pavyzdys, taip pat kadangi daugelis mūsų laiko Europolą priemone, kuri gali būti adaptuota, vis tiek mums labai svarbu, kad išteklių – visų pirma žmogiškųjų, tačiau taip pat ir techninių išteklių, skirtų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir visomis neteisėtos prekybos rūšimis – sutelkimas turėtų būti griežtai kontroliuojamas maksimaliai užtikrinant teisinį tikrumą, nes tai susiję su svarbiausia mūsų galios sritimi: Europos piliečių teisėmis ir laisvėmis.

Kalbant apie procedūrą, rizikuodama pasikartoti, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos vardu norėčiau patikinti Komisijos narį, kad visas padarytas darbas nenuėjo perniek. Tačiau mūsų piliečiai visiškai nesuprastų ar klaidingai suprastų, kad tiek ilgai laukę, kol pradės veikti su Lisabonos sutartimi susijusios institucijos, neturėtume kantrybės palaukti dar kelių valandų ar net dienų, kad galėtume taikyti bendro sprendimo galias, kurios mums tokios brangios.

Labai svarbu, kad bent kartą Europa palauktų kelias savaites, kol turėsime tekstą, kuriuo paisoma mūsų procedūrinės sistemos, ir, kaip ir S. in ’t Veld, apgailestauju, kad čia su mumis nėra Tarybos, nes tai pirmiausia Tarybos reikalas. Todėl savo komiteto vardu sakau, kad manau, jog mums reikėtų naujo teisės akto pasiūlymo.

  Raül Romeva i Rueda, Verts/ALE frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, tęsdamas tai, kas jau sakyta, norėčiau kaip Žaliųjų frakcijos / Europos laisvojo aljanso koordinatorius pakalbėti klausimais, susijusiais su laisve, kas ir yra mano tema.

Būtų nesuvokiama, jei gavę galimybę šį teisėkūros darbą atlikti kartu su Europos Parlamentu, to nepadarytume. Todėl mes visi su tuo sutinkame. Bet kokiu atveju mums reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip tai plėtosis, bet akivaizdu, kad kils problema, jei negalėsime dalyvauti taip, kaip to teisėtai pageidaujame.

Taip pat norėjau trumpai paminėti dar vieną dalyką, susijusį su teismo medicinos laboratorijomis, nes tai dalykas, kuriuo domėjausi, ir kuo aiškiau pasakyti, kad diskutuodami apie koordinavimo poreikį privalome labai rūpestingai išnagrinėti decentralizacijos klausimą. Nepamirškime, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra vieno bendro teismo medicinos tyrimų centro, dažniausiai jie būna keli, atsižvelgiant į teritorijų pasiskirstymą ir veikiančias policijos ir teisines sistemas. Toks atvejis yra ir Ispanijoje. Svarbu tai žinoti, nes, jei ketiname sėkmingai koordinuoti, turime nepamiršti, kad koordinavimas vyktų ne tik tarp valstybių narių, bet ir tarp regionų, kurių aplinkybės labai skirtingos ir jų gali būti negalima taikyti nacionaliniu lygmeniu.

  Marie-Christine Vergiat, GUE/NGL frakcijos vardu. – (FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, pakartosiu tai, ką sakė daugelis mano kolegų narių.

Prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai Europos Parlamento paprašyta, taikant skubos procedūrą, išnagrinėti keturis tekstus dėl Europolo ir dėl Europolo perduodamų duomenų, įskaitant ir trečiosioms šalims, konfidencialumo apsaugos. Mes šiame Parlamente vieningai smerkiame tai, kaip mūsų buvo paprašyta išnagrinėti tuos tekstus, kai juose kalbama apie tai, kas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai neabejotinai bus bendro sprendimo dalykas.

Daugelis mūsų tiki, kad mūsų piliečiai turi teisę į saugumą ir kad kova su terorizmu yra prioritetas. Turi būti padaryta viskas, kas įmanoma, kad mūsų piliečiai negyventų nuolat bijodami tapti teroristų išpuolių aukomis. Todėl svarbu padaryti viską, ką galime, kad sustiprintume policijos bendradarbiavimą, bet to negalime daryti bet kokia kaina ir visų pirma negalime to daryti pakenkdami pagrindinei visuomenės teisei į privatumą, laisvą judėjimą ir žodžio laisvę.

Dar norėčiau pridėti, kad nusikalstamumo prevencija neturėtų reikšti daugiau – ir tik daugiau – priverstinių priemonių. Ginti mūsų laisvę visą laiką ir neriboti jos, jei tik tai nėra absoliučiai būtina, – mūsų demokratijų privilegija. Todėl policijos bendradarbiavimas turėtų vykti taikant specifinę teisinę sistemą, pagal kurią užtikrinamas perduodamos informacijos konfidencialumas ir tinkamai subalansuota informacija ir minėti saugumo tikslai.

Taigi, kartu su kitomis frakcijomis, GUE/NGL frakcija ragina Tarybą ir Komisiją atsiimti šiuos pasiūlymus. Be to, aš taip pat apgailestauju, kad šiandien čia nėra Tarybos.

  Gerard Batten, EFD frakcijos vardu. – Pone pirmininke, šiuose pranešimuose nustatomos taisyklės, kuriomis vadovaudamasis Europolas rinktų ir keistųsi asmeniškiausia ES piliečių informacija tarp ES valstybių narių ir, tiesą sakant, trečiųjų šalių.

Daugiausia juose kalbama apie neleistiną tokios informacijos atskleidimą nepadarant žalos, nepakenkiant pagrindiniams Europolo interesams ar nepabloginant jų. Ten nėra nieko apie vargšų nekaltų piliečių, kurie gali patekti į Europolo tyrimų košmarą, interesų apsaugą.

Gali būti renkama pati asmeniškiausia informacija, įskaitant seksualinę orientaciją ir banko sąskaitų detales. Ta informacija netgi galima dalytis su trečiosiomis šalimis, įskaitant tokias šalis kaip Albanija, Peru ir Rusijos Federacija, kuriose neišspręsti demokratijos klausimai.

Europolas yra visiškai nereikalingas bet kokiu objektyviu požiūriu, bet, ES subjektyviu požiūriu, labai svarbu turėti dar vieną politinės valstybės atributą – savas policijos pajėgas.

Kiek prieštaraujančių ES piliečių žino, kad Europolo pareigūnai turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo už bet ką, ką jie daro ar sako vykdydami savo pareigas? Tiems iš jūsų, kas visai neseniai išėjo iš policinės valstybės, tai gali atrodyti ne taip ir reikšminga, bet toks teisėsaugos institucijų imunitetas yra Anglijos teisei svetimas dalykas.

Kadangi ES kuria savo teisminę sistemą, kurioje taikomos tokios priemonės kaip Europos arešto orderis ir teismo procesai, kuriuose nedalyvauja teisiamieji, o dabar kuria dar ir savas policijos pajėgas, mums, britams, atrodo, kad tai yra mūsų pačių pagrindinių ir labiausiai vertinamų laisvių, kurios anksčiau saugojo mus, griovimas.

Visi pranešėjai bent jau turėjo padorumo sakyti, kad tie pasiūlymai turi būti atmesti, kol įsigalios Lisabonos sutartis. Jei ES turėtų nors kiek padorumo, būtų surengtas referendumas dėl Lisabonos sutarties ir ji niekada nebūtų įsigaliojusi.

  Andreas Mölzer (NI). – (DE) Pone pirmininke, jei, dar visai neseniai, Europolo veiksmais dar kartą pavyko padaryti galą prekybos žmonėmis gaujoms, kurios įveža nelegalius migrantus, tai – pagirtina. Ateityje būtų taip pat pagirtina, jei Europolas dalyvautų susidorojant su visų rūšių sunkiu, tarptautiniu nusikalstamumu. Žinoma, įvairių institucijų bendradarbiavimas kovojant su nusikalstamumu iš esmės yra geras dalykas.

Tačiau duomenų apsaugos klausimas neišspręstas kalbant apie planus suteikti visoms institucijoms neribotą prieigą prie duomenų. Mes raminami duomenų apsaugos priežiūros pareigūno pažadais, kai net neaišku, kokių priežiūros galių jis faktiškai turi. Nacionaliniai duomenų apsaugos pareigūnai jau dabar labai greitai susiduria su savo veiklos apribojimais ir vargiai turi galios kištis, o jų realus poveikis – menkas. Tai turbūt taip pat bus nagrinėjama ES lygmeniu.

Per pastarąjį dešimtmetį piliečių teisės ir laisvės vis labiau ribotos teisinantis kova su terorizmu. Jei, ypač dabar, prieš Lisabonos sutartimi Europos Parlamentui suteikiant bendro sprendimo teises, teisingumo ir vidaus reikalų ministrai nori greitai prastumti susitarimą dėl finansinių sandorių, taip daroma tik dėl to, kad jie žino, jog su tuo susijusios didžiulės duomenų apsaugos problemos ir kad SWIFT susitarimo atveju jie neišsisuks nenukentėję. Atsižvelgiant į tai, kad net nacionalinėms teisėsaugos institucijoms nesuteikiama tokia teisė pagal šalių konstitucijas, kodėl Europolui ir, per užpakalines ES duris, Jungtinėms Valstijoms turėtų būti suteiktos tokios neribotos teisės? Mano nuomone, turėtume sustabdyti šį puolimą prieš duomenų apsaugą.

  Simon Busuttil (PPE). – (FR) Pone pirmininke, leiskite man pirmiausia išsakyti sveikinimus ir padėkoti Komisijos pirmininko pavaduotojui už viską, ką jis padarė būdamas už šią sritį atsakingas Komisijos narys.

Tikiuosi, kad du jus pakeisiantys Komisijos nariai – ne vienas, bet du – semsis įkvėpimo iš jūsų politinės vizijos, jūsų atsidavimo ir jūsų darbo. Ačiū jums, pone pirmininko pavaduotojau.

(MT) Leiskite man dabar pereiti prie klausimo, susijusio su puikia mano neseniai turėta galimybe savo šalyje apsilankyti biure, atsakingame už Europolą, ryšius su Europolu ir Šengeno erdvę. Šiame biure yra nemažai policijos pareigūnų, kurie labai gerai dirba šioje srityje, bendradarbiaudami su kitų ES valstybių narių policijos pareigūnais. Vertinu jų pastangas ir norėčiau pridurti, kad šis vizitas suteikė man galimybę įvertinti didžiulę Europolo agentūros svarbą. Turėjau galimybę iš visai arti įvertinti, kad jos svarba kovojant su nusikalstamumu ypač reikšminga visų pirma dėl to, kad dabar gyvename laisvoje erdvėje, kurioje galimas laisvas judėjimas po Europos Sąjungą ir po daugelį Europos Sąjungos šalių.

Akivaizdu, kad priežastis, dėl kurios turėtume balsuoti prieš šiuos pasiūlymus, yra ne tai, kad mes prieš Europolą, bet iš tikrųjų tai, kad mes, Europos Parlamentas, norime prisidėti prie šio biuro, kuris nuo kitų metų taps agentūra, stiprinimo, kad jis galėtų iš tikrųjų labai veiksmingai vykdyti savo kovos su nusikalstamumu misiją.

  Rosario Crocetta (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kalbant apie Tarybos prašymą, kad mes patvirtintume pasiūlymą dėl Europolo ir partnerių, įskaitant trečiąsias šalis, informacijos mainų, visiems aišku, prie ko tai privestų: dėl pasiūlymo, jei jis būtų patvirtintas, susidarytų absurdiška mainų tarp Europolo ir trečiųjų šalių padėtis, nes Parlamentas dar nepatvirtinęs tokių šalių sąrašo.

Atrodo, kad šiuo pasiūlymu (taip, kaip jame aprašomas asmens duomenų tvarkymas) sudaromos sąlygos iš tikrųjų neribotų duomenų bazių, kurios net galėtų būti prieinamos trečiosioms šalims, kurių Parlamentas dar nenustatė, sukūrimui.

Tarybos pasiūlymo 15 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad tais atvejais, kai bus absoliučiai būtina, net jei nebus užuominos, kad nusikaltimas padarytas, gali būti perduoti duomenys, atskleidžiantys asmens rasę, etninę kilmę, politinę padėtį, religinius ir filosofinius įsitikinimus, narystę profesinėje sąjungoje ir panašiai, nes nepatikslinta, ką reiškia „absoliučiai būtina“ ir, netgi blogiau, gali būti patvirtinta idėja, kad yra toks dalykas kaip rasinės grupės.

Būtų įdomu išgirsti, kaip Taryba aiškina, kas yra rasinė grupė ir kokios rasinės grupės būna. Aš pats tikiu, kad yra tik viena rasė – žmonių rasė.

Dėl tų priežasčių, tačiau taip pat siekiant išlaikyti Parlamento, kuris turi dirbti laikydamasis būtinų nustatytų terminų, nepriklausomumą, manau, kad Tarybos pasiūlymas, toks, koks yra dabar, turi būti atmestas iki prašomo termino, t. y. lapkričio 30 d.

  Alexander Alvaro (ALDE). Pone pirmininke, norėčiau prisijungti prie S. Busuttilio ir padėkoti Komisijos pirmininko pavaduotojui, Komisijos nariui J. Barrot’ui už jo atliktą darbą. Jis iš tikrųjų ėmėsi nelengvo teisės akto, dažnai kovojo labai sunkiomis sąlygomis, bet, patikėkite, pone pirmininko pavaduotojau, būtumėte radęs puikų prieglobstį Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijoje, kuria būtumėte galėjęs pasikliauti tokioje padėtyje. Nepaisant to, daug pasakyta apie Europolą, taigi nemanau, kad turiu pakartoti, ką jau sakė mano kolegos Europos Parlamento nariai, būtent, kad atrodo keista, kad iki lapkričio 30 d., t. y. iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, vis dar tikimasi, kad mes Parlamente tai praleisime. Šiuo atveju atmesti šiuos pasiūlymus yra natūrali Parlamento reakcija.

Taip pat gaila, kad šiandien čia nėra Tarybos, kad ji galėtų priimti šias pastabas. Esu tikras, kad į jas bus atsižvelgta. Pirmiausia norėjau pakomentuoti T. Kirkhope pranešimą dėl teismo medicinos laboratorijų ir standartų, pasakydamas, kad dažnai turime apsvarstyti, ar turėtume vėl pradėti nuo turinio dalykų, būtent, kokie duomenys bus perduodami ir kaip, ir ar tie duomenys iš tikrųjų palyginami, ypač teismo medicinos laboratorijų atveju. Jei DNR duomenys gaunami skirtingais būdais, o tada perduodami ir suderinimas neįmanomas, susijusiam asmeniui bus padaryta daugiau žalos, negu bus naudos. Galbūt reikėtų tai turėti omenyje.

  Ernst Strasser (PPE). – (DE) Pone pirmininke, pone Komisijos pirmininko pavaduotojau J. Barrot’ai, dėkoju už tai, kad suprantate aiškią Parlamento poziciją dėl procedūrinių klausimų. Mes neatmetame Tarybos ir Komisijos pasiūlymų. Tikriau, mes norime dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Tai esminis dalykas mūsų balsų požiūriu.

Gana aišku, kad Europolas – viena iš Europos Sąjungos sėkmės istorijų. Visų pirma kovojant su nusikaltimais, susijusiais su narkotikais, prekyba žmonėmis, terorizmo finansavimu ir suklastotų pinigų spausdinimu, Europolas atlieka pagrindinį vaidmenį informacijos mainų požiūriu ir yra esamų policijos bendradarbiavimo tinklų centre. Labai svarbu, kad jo funkcijos būtų ir toliau tęsiamos. Štai dėl ko mes taip pat turėtume palankiai vertinti tai, kad agentūra turės naują pagrindą. Tai yra mes turėsime keistis duomenimis ir vidaus ryšiais tarp Europos Sąjungos policijos pajėgų. Mums to reikia, kad galėtume sėkmingai kovoti su terorizmu ir nusikalstamumu. Mums taip pat reikia tų dalykų – ir mes tai turime nė kiek ne mažiau aiškiai pasakyti – kad galėtume išsaugoti Europos piliečių teises.

Tai yra europietiškas požiūris, aiškios europietiškos vertybės, kurias rugsėjo mėn. viduryje čia, Parlamente, didžioji dauguma dar labiau patvirtino sprendimu dėl SWIFT kodų. Iš Tarybos ir Komisijos turime pareikalauti štai ko: šis pagrindinis principas ir šios gairės dabar taip pat turi būti įgyvendinti per derybas su Jungtinėmis Valstijomis. Turime tai padaryti, kad užtikrintume Europos piliečių saugumą.

  Kinga Göncz (S&D). – (HU) Man taip pat malonu, kad Taryba įsipareigojo toliau plėsti ir reformuoti Europos nusikalstamumo prevencijos tinklą. Atsižvelgiant į tai, iš tikrųjų gaila, kaip jau minėjo keli kalbėję kolegos, kad Tarybos atstovų nebėra šioje diskusijoje.

Taip pat norėčiau atskirti savo pastabas dėl proceso nuo faktinio turinio. Sprendimas, kad tokio tinklo reikia, priimtas prieš 10 metų. Dabar atliktas vertinimas parodė, kad tinklas nepasinaudojo beveik jokiomis galimybėmis, kurios galėjo būti suteiktos. Tačiau taip pat aišku, kad mus reikia tokio tinklo ir mes turime jį plėtoti toliau, įtraukti civilius ir tyrėjus, bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis. Taip pat norėčiau pasakyti, kad Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija mano, kad tinklo darbas ir tolesnė plėtra yra svarbūs. Tai, kad Europos Parlamentas dabar atmeta šią iniciatyvą, reiškia būtent tai, kad šios priemonės teisėtumas pagal Lisabonos sutartį bus dar didesnis ir kad mes galime aktyviau dalyvauti ją įgyvendinant.

  Cecilia Wikström (ALDE). – (SV) Pone pirmininke, didžiausia Europos nesėkmė šiandien yra tai, kad mums dar nepavyko sustabdyti prekybos žmonėmis, kuri vyksta tiesiai prieš mūsų akis. Moterys ir vaikai kaip prekės laisvai parduodami visose mūsų valstybėse narėse. Konservatyviais Europolo apskaičiavimais, Europoje 2009 m. bus nupirkta arba parduota pusė milijono moterų. Apie tai mes turime garsiai kalbėti ir turime pateikti strategijas, kaip tai įveikti.

ES yra institucijų, kurių tikslas – kovoti su prekyba žmonėmis ir organizuotu nusikalstamumu, bet sprendžiant pagal tai, kokia dabar padėtis, jose yra daug trūkumų. Valstybių narių, Komisijos, Tarybos ir Parlamento bendradarbiavimas turi radikaliai gerėti, kad vieną kartą ir visam laikui galėtume susidoroti su sunkiu nusikalstamumu. Tai apima organizuotą nusikalstamumą, mafijos veiklą ir prekybą žmonėmis.

Vos po kelių dienų įsigalios Lisabonos sutartis. Manau, kad tada galėsime truputį lengviau kvėpuoti, nes galiausiai turėsime platesnio bendradarbiavimo, kuriuo užtikrinsime savo piliečių saugumą visose valstybėse narėse, viltį. Greitai galėsime matyti sustiprėjusį Europolą, veiksmingai bendradarbiaujantį su Eurojustu. Tada galiausiai galėsime imtis kovos su organizuotu nusikalstamumu Europoje, įskaitant prekybą žmonėmis ir į mafiją panašius nusikalstamus sindikatus. Imkime ir 2009 m. vieną kartą ir visiems laikams pasakykime, kad prekyba žmonėmis šių laikų Europoje yra nederamas dalykas.

  Birgit Sippel (S&D). – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien ne formaliu, bet greičiau politiniu požiūriu turėtume aptarti šiandienos diskusijas ir visų pirma sprendimus, kurie bus priimti po šių diskusijų.

Vienodi laboratorijų darbo standartai, žinoma, taip pat svarbūs policijos ir teismų bendradarbiavimui, pagrįstam pasitikėjimu. Tačiau yra daug šio dalyko aspektų, kurių dėl laiko stokos negalime aptarti. Tačiau iš esmės visų pirma pagrindinis klausimas yra visiškai kitoks, būtent, kaip rimtai politiniai veikėjai vertins Lisabonos sutartį, Parlamento ir piliečių teises, taip pat pasitikėjimo vertą Tarybos ir Parlamento bendradarbiavimą.

Norėčiau pateikti tris pavyzdžius: Lisabonos sutartyje vyriausiasis įgaliotinis apibūdinamas kaip stiprus Europos balsas ir labai gaila, kad valstybės narės šiuo atveju aiškiai taikė skirtingus kriterijus. Susitarimą dėl SWIFT kodų, kuris daugeliu atvejų kontroversiškas, Parlamentas kitą pirmadienį galėtų dar kartą atidžiai nagrinėti. Tačiau jis paskubomis išbraukiamas iš sąrašo likus vos kelioms valandoms ir pasirašomas su Jungtinėmis Valstijomis.

Tas pats yra ir su mūsų dabar čia nagrinėjamomis temomis. Prieš pat įsigaliojant Lisabonos sutarčiai mūsų prašoma greitai priimti sprendimus, į kuriuos įtraukos nuostatos dėl ateities, kurios apribos mūsų sprendimų priėmimo sritį arba bent jau nustatys ribas. Turime savęs paklausti, kodėl taip yra, nes iš tikrųjų buvo galima pateikti naujų pasiūlymų šiais klausimais.

Dėl savo pozicijos Taryba ir Komisija prarado galimybę aiškiai pasakyti Europos žmonėms apie savo įsipareigojimą įgyvendinti Sutartį, ir tai piliečiams būtų buvusi žinia apie demokratinę Europą. Mes, Europos Parlamentas, turime tik vieną galimybę: turime atmesti tuos pasiūlymus, nes norime plačių viešų derybų ir norime pasinaudoti savo didesnėmis teisėmis remti piliečius dabar, o ne artimoje ar tolimesnėje ateityje.

  Luigi de Magistris (ALDE). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šio vakaro labai įdomios diskusijos padėjo mums suprasti kelis labai svarbius dalykus, visų pirma susijusius su Europos nusikalstamumo prevencijos tinklu.

Pirma, dabar, kai jau turime Lisabonos sutartį, Parlamento vaidmuo pagal bendro sprendimo procedūros sistemą turi būti gerokai sustiprintas, ir tai turi būti padaryta dviem būdais. Pirma, kultūra: organizuotas nusikalstamumas ir mafijos organizacijos gali būti panaikinti pirmiausia per informaciją ir supratimą. Mafijos nužudytas didis Italijos teisėjas Giovanni Falcone sakydavo, kad tai yra reiškinys, turintis pradžią ir pabaigą. Pabaiga turi būti didžiulis susitelkimas kultūriniu požiūriu, jis turi prasidėti Europoje ir Parlamente.

Antras dalykas yra tai, kad su organizuotu nusikalstamumu turi būti kovojama veiksmingiau, pirmiausia sukūrus Europos prokuratūrą ir, mano manymu, įtraukus tam tikrus labai sunkius nusikaltimus, numatytus tik kai kuriose valstybėse narėse. Pavyzdžiui, turiu omeny mafijos nusikaltimus.

Turime suprasti, kad mafijos krizė – visos Europos rūpestis, nes mafijos organizacijos turi pajėgumų skverbtis ir į institucijas. Labai glaudus ryšys yra tarp mafijos organizacijų ir korupcijos, kaip pabrėžiama ir naujausiuose pranešimuose, taip pat sukčiavimo Europos Sąjungoje, kaip neseniai konstatavo ir Europos Audito Rūmai.

  Debora Serracchiani (S&D). – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, kaip vieno iš pranešimų dėl Europolo šešėlinis pranešėjas, galiu tik dar kartą patvirtinti tai, ką jau sakė prieš mane kalbėję nariai.

Dėl savo vaidmens renkant, analizuojant informaciją ir ja keičiantis, Europolas palengvina tyrimus valstybėse narėse, taigi, tampa svarbia priemone kovojant su nusikalstamumu.

Mes turime veiksmingiau kovoti su nusikalstamumu, bet kartu privalome ryžtingai patvirtinti šio Parlamento autoritetą.

Taryba nusprendė, kad bet kokiu atveju ji patvirtins Europolo paketo tekstus lapkričio 30 d., nelaukdama, kol gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas gaus bendro sprendimo galias šiuo klausimu.

Pasiūlymų atmetimo tikslas – ne stoti Europolui skersai kelio jam imantis naujo – Europos institucijos – vaidmens, bet siekti, kad šio Parlamento, Europos Parlamento, galios būtų išplėstos, visų pirma tokiose svarbiose srityse, susijusiose su laisve, saugumu ir teisingumu.

Galiausiai, manau, kad teisinga suteikti Parlamentui daugiau galių, leidžiančių tikrinti Europolo veiklą, siekiant patikrinti, ar Europolo turimi duomenys tvarkomi taip, kad nebūtų pakenkta Europos piliečių teisėms.

  Monika Flašíková Beňová (S&D). Teismo medicinos sritis pastaraisiais metais įgijo reikšmingumo, labiausiai dėl vis didėjančios jos svarbos kovojant su nusikaltimais ir nusikalstamumu.

Aukšto lygio šalių bendradarbiavimas šiuo atžvilgiu gali padėti pasiekti didesnio kovos su nusikalstamumu veiksmingumo. Praktinė patirtis aiškiai rodo, kad paties savaime tokio bendradarbiavimo nepakanka ir kad labai svarbu sukurti bendrą teisės sistemą, pagal kurią būtų nustatomi teismo medicinos laboratorijų veiklos standartai, taip pat labai kvalifikuotų laboratorijų tinklą visoje Europos Sąjungoje.

Tai, kad nėra susitarimo, pagal kurį mokslinių įrodymų analizavimui būtų galima taikyti bendrus akreditacijos standartus, – labai didelis trūkumas, kurį reikia ištaisyti. Todėl tikiuosi, kad Taryba kuo skubiau imsis iniciatyvos ir pateiks naują dokumentą, į kurį bus dideliu mastu įtrauktas ir Europos Parlamentas.

Nepaisant to, kad norėjau pakalbėti daugiau apie teismo medicinos laboratorijas, pone pirmininke, baigdama norėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų neturiu ambicijų išpūsti Europos Parlamento svarbą, bet manau, kad visiškai beprecedentis atvejis yra tai, kad nė vienas Tarybos atstovas nerado laiko atvykti čia ir išklausyti mūsų nuomonę.

  Artur Zasada (PPE). – (PL) Pone pirmininke, kalbėdamas kaip teisės studijas baigęs žmogus ir buvęs policijos pareigūnas, norėčiau pabrėžti Tarybos pagrindų sprendimo, kurio tikslas – įpareigoti visas teismo medicinos laboratorijas, teikiančias genetinių ir pirštų atspaudų tyrimų rezultatus, laikytis tarptautinio standarto ISO 17025, svarbą. Šiuo labai svarbiu sprendimu ketinama didinti įrodymų proceso patikinimą ir tikrumą ir, tai darant, didinti visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos agentūromis ir teismų sistema.

  Janusz Władysław Zemke (S&D). – (PL) Pone pirmininke, tikriausiai dar grįšime prie šios temos po šešių mėnesių, kai susidursime su tomis pačiomis problemomis. Viena vertus, mums bus svarbu, kad policija ir Europolas dirbtų kuo veiksmingiau. Kita vertus, visada turime prisiminti, kad čia įtrauktos ir žmogaus teisės, o labai dažnai – ir slapti duomenys.

Mūsų lauks tas pats darbas, taigi, dėl to norėčiau labiausiai atkreipti dėmesį į Tarybos sprendimo 15 straipsnį, kuriame patvirtinamos įgyvendinamosios taisyklės, kuriomis reguliuojami Europolo ryšiai su partneriais, įskaitant asmens duomenų ir slaptos informacijos mainus. Nes norėčiau atkreipti dėmesį į tai, apie ką mes čia kalbame – labai slaptus duomenis, dėl kurių mes sakome, kad tokių duomenų perdavimas turi būti leidžiamas tik tada, kai to būtinai reikia. Turime pagalvoti apie tai, kas spręs, kad to būtinai reikia, nes tai labai svarbus klausimas.

  Jacques Barrot, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – (FR) Pone pirmininke, kadangi Tarybos nebuvo, mano darbas nebuvo lengvas. Ir vis tiek norėčiau paminėti kelias priežastis, dėl kurių Komisija sutiko teikti tuos tekstus nieko nepaisydama.

Pirmiausia dėl Europolo; būtų sunku sustabdyti Europolą nuo tapimo agentūra. Bus kitų tekstų dėl Europolo ir Parlamentas, žinoma, bus bendro sprendimo procedūroje dalyvaujanti institucija. Būtų labai sunku pertraukti Europolo darbą. Taip pat norėčiau paaiškinti, kad Europolo vadovas dabar yra kilmingas britas. Būtų labai gaila kaip nors pertraukti Europolo darbą.

Dėl kitų dviejų tekstų, svarbu pripažinti, kad jie yra Tarybos ir valstybių narių iniciatyvos rezultatas. Vis tiek pritarimas laboratorijų akreditacijos idėjai, siekiant gauti patikimus duomenis, valstybėms narėms yra žingsnis į priekį. Tai teigiamas rezultatas ir žingsnis į priekį.

Dėl prevencijos tinklo – ir dėl jo Parlamento pastabos labiausiai pagrįstos – ateityje būtinai reikės stiprinti jį ir skirti jam kitų užduočių. Puikiai jus suprantu ir dėkoju S. Busuttiliui ir E. Strasseriui – anksčiau čia buvo ir Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pirmininkas – už supratimą, kad aš labai palaikau tai, kad Parlamentas turi būti labai įtrauktas. Viskas, ką per pastaruosius penkerius metus padariau, padaryta su Parlamento parama. Todėl, kaip žinote, iš tikrųjų labai trokštu, kad Parlamentas būtų įtrauktas.

Be to, norėčiau pridurti, kad Komisija mano, kad mums reikia nuodugnios kiekvieno pavienio atvejo analizės, kad nuspręstume, ar reikėtų keisti trečiojo ramsčio acquis. Svarbu suprasti, kad vyksta perėjimas nuo tarpvyriausybinio metodo prie Bendrijos metodo, ir aš džiaugiuosi dėl teisingumo ir vidaus reikalų.

Taip pat suvokiu, kad jūs visi trokštate dalyvauti tam tikros formos policijos bendradarbiavime, kuriuo gerbiamos žmogaus teisės ir nepamirštamos Europos Sąjungos vertybės. Žinoma! Tikiu, kad Parlamento vaidmuo turės teigiamo poveikio visiems būsimiems tekstams, kurie leis mums siekti policijos bendradarbiavimo pažangos, ir vėl paisant piliečių vertybių ir teisių.

Nepaisant to, tai pereinamasis laikotarpis, ir aš visiškai suprantu jūsų norą dalyvauti rengiant šiuos tekstus. Tačiau kartoju, kad Komisija mano, kad turėtume persvarstyti trečiojo ramsčio tekstus ir atlikti nuodugnią kiekvieno jų analizę. Jei esamos priemonės pasentų arba jas reikėtų papildyti arba atnaujinti, galėtume pateikti pasiūlymų. Mano pareigas perimantys kolegos pateiks pasiūlymus, kurie leis Parlamentui patobulinti tekstus, nes Parlamentas bent dalyvaus bendro sprendimo procese.

Šioje vietoje, pone pirmininke, norėčiau pakartoti, kad savo kadencijos pabaigoje daug dėmesio skirsiu visiems pasiūlymams, kuriuos man pateikė Europos Parlamentas. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad puikiai žinome, jog naują teisinį pagrindą reikės suteikti daugeliui tekstų, kurie būtini policijos ir teismų bendradarbiavimui, taigi Parlamentas galės dalyvauti bendro sprendimo procese.

O kol kas, tikiuosi, suprasite, kodėl bandžiau paaiškinti, dėl kokių priežasčių norėjome, kad Europolas iki sausio 1 d. taptų agentūra ir tęstų savo darbą, ir atkreipėme dėmesį į pažangą, kurią valstybės narės noriai padarė laboratorijų akreditacijos ir nusikalstamumo prevencijos tinklo srityje.

Dar kartą sakau, suprantu Parlamento poziciją ir patikinu, kad ateinančiomis savaitėmis, kiek tai įmanoma, ginsiu šią svarbią laisvės ir saugumo erdvę, kurią valstybės narės nuo šiol plėtos turėdamos aktyvią Parlamento paramą.

  James Nicholson, pranešėjo atstovas. – Pone pirmininke, šį vakarą vyksta puikios diskusijos. Manau, kad šį vakarą dėl nedalyvavimo kaltinama Tarybai pirmininkaujanti valstybė. Tarybos atstovų čia nėra ir manau, kad jiems turėtų būti gėda dėl to.

Noriu paminėti keletą dalykų. Visiškai sutinku su Sophia in ’t Veld. Žinoma, mes norime stipraus Europolo ilgalaikėje perspektyvoje, ir netgi geresnio, labiau bendradarbiaujančio Europolo ten, kur to reikia. Jeigu pažvelgtume, su kokiomis problemomis šiandien susiduriame prie savo sienų, – narkotikai, prekyba žmonėmis, tarptautinis nusikalstamumas ir terorizmas, ir tai tik kelios jų, – pamatytume, kad to reikia.

Atrodo, kad PPE atstovas iškėlė klausimą, kuris man pasirodė labai artimas, – jis kalbėjo apie aukų teises, palyginti su nusikaltėlių teisėmis. Manau, kad tai dalykas, apie kurį turėtume gerai pagalvoti.

Labai gaila, bet taip dažnai matome, kad tie, kas įvykdė nusikaltimą, sulaukia daugiau užuojautos ir paramos, nei auka, prieš kurią įvykdytas nusikaltimas. Yra daug sričių, kuriose tokių atvejų buvo. Jokiais būdais tai negali būti laikoma priimtina. Manau, kad turime suteikti daugiau paramos aukoms ir manau, kad turi būti aiškiai nustatyta, kas yra auka. Jokiais būdais negalima su tais, kurie įvykdė nusikaltimą, elgtis taip pat, kaip su auka.

Visi, kas tiki, kad šiandienos visuomenėje galima išgyventi nebendradarbiaujant, skrajoja padebesiais. Tokia tikrovė, tiek, kiek aš ją suprantu. Šiaurės Airijoje, iš kur aš atvykęs, prieš kelias savaites turėjome labai paprastą pavyzdį, kai Šiaurės Airijos policijos tarnybos ir Garda Síochána pietuose bendradarbiavimas leido sulaikyti, sugrąžinti milijonus cigarečių ir neleisti joms patekti į rinką. Ar iš tikrųjų manote, kad tai būtų nutikę be bendradarbiavimo, ne tik tarp jų, bet ir bendradarbiavimo iki pat Tolimųjų Rytų?

Taip, mano draugai, turime turėti stiprų Europolą; taip, turime siekti to; ir taip, turime ieškoti, kaip galėtume bendradarbiauti tose srityse, kuriose tai būtų geriausia visų interesams.

  Sophia in 't Veld, pranešėja. – Pone pirmininke, prieš įsiterpdama norėčiau taip pat padėkoti Komisijos nariui J. Barrot’ui. Galiu tik pasakyti, kad jį pakeisiantiems kolegoms jis nustatė labai griežtus standartus.

Nenagrinėsiu turinio, nes manau, kad dėl jo diskutuosime vėliau, bet trumpam grįšiu prie procedūros, nes norėčiau paaiškinti vieną dalyką.

Netiesiogiai girdėjau (informacija atėjo iš tos tuščios kėdės), kad yra labai gera priežastis, kodėl Taryba taip skuba, būtent – ji nenori, kad sustotų Europolo darbas. Iki sausio 1 d. Europolas turi tapti agentūra.

Bet jei Taryba nuoširdžiai domėtųsi Europos Parlamento požiūriu, ji būtų čia. Ji galėjo pradėti procedūrą gerokai anksčiau nei liepos mėn. gale. Ji netgi galėjo priimti Europos Parlamento pasiūlymą dirbti labai greitai, nes Parlamentas visada prisiima jam tenkančią atsakomybę ir mes dirbame labai greitai, jei to reikia.

Tarybai tai siūlėme pagal procedūrą, kuri bent jau atitiktų Lisabonos sutarties esmę. Prašėme mėnesiu pratęsti terminą, bet Taryba paprasčiausiai nenorėjo jo mums pratęsti; o tai, kad Tarybos šiandien nėra ir kad ji nebuvo suinteresuota kalbėtis su Europos Parlamentu, tik rodo, kad ji paprasčiausiai nenori, kad Europos Parlamentas dalyvautų; tai rodo jos nenuoširdumą.

Apgailestauju dėl to, nes dabar liko tik septynios dienos, trys valandos ir keturiasdešimt minučių: mes turėsime dirbti kartu. Norėčiau tik pabrėžti, kad, kaip labai gerai sakė vienas iš mūsų kolegų, tai ne dėl mūsų ego. Ne dėl to, kad Europos Parlamentas paliekamas nuošalėje. Net ne dėl to, kad nacionaliniai parlamentai paliekami nuošalėje. Tai dėl atskaitomybės piliečiams, nes tai susiję su labai svarbiais sprendimais.

Kalbame apie asmens duomenų ir konfidencialių dokumentų perdavimą trečiosioms šalims, apie mūsų piliečių, žmonių, kuriems mes atstovaujame, duomenis ir konfidencialią informaciją. Būtent jiems Taryba ir atskaitinga, labiau negu mums.

Galiausiai, girdėjau, ką sakė Komisijos narys, bet norėčiau išgirsti Europos Vadovų Tarybos pažadą, atsižvelgiant į tai, kad jie taip skubėjo priimti visą šį paketą – kad jie kuo skubiau, per ne ilgiau kaip šešis mėnesius, atsiims arba persvarstys sprendimą, visiškai įtrauks Europos Parlamentą į visą bendro sprendimo procedūrą ir bus atskaitingi piliečiams.

  Jan Philipp Albrecht, pranešėjas. – (DE) Pone pirmininke, pirmiausia norėčiau padėkoti Komisijai už jos darbą, susijusį su Europolu, taip pat norėčiau dar kartą pasakyti, kad tai ne Europolo transformacijos į ES agentūrą proceso stabdymo klausimas.

Tačiau klausimas, kokia veiklos sritis suteikiama valstybės ir piliečių santykių požiūriu, yra, žinoma, tiek pat svarbus, kiek ir jautrus, ir jį reikia aptarti Parlamente. Demokratinėje sistemoje tai yra sprendimas, kurį turi priimti parlamentas, ir sprendimas, kurį reikia išsamiai apsvarstyti, kad galutinis rezultatas būtų pakankamai teisėtas.

Man gana neramu, kad, kaip jau sakė S. in ’t Veld, Taryba net nedalyvauja, kad išklausytų jai skirtą kritiką, kuri, mano manymu, yra esminė bet kokios demokratijos dalis. Tikiuosi, kad vyriausybė galiausiai atsižvelgs į Parlamento kritiką dėl darbo, kuris ligi šiol atliktas saugumo politikos srityje.

Reikia diskusijų dėl piliečių teisių parlamentiniu lygmeniu visoje Europoje, kaip ir diskusijų dėl mūsų saugumo politikos veiksmingumo. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai turi ir vienoje, ir kitoje srityje vaidinti svarbų vaidmenį.

Norėčiau padėkoti pranešėjams už tą signalą, kurį visi kartų davėme čia, ir tikiuosi, kad jis buvo neabejotinai aiškus ir kad Taryba atsakys į jį.

  Agustín Díaz de Mera García Consuegra, pranešėjas. – (ES) Pone pirmininke, norėčiau pareikšti didžiausią pagarbą Europos policijos biurui, kurį, žinomą, remiu. Tikiuosi, kad jis kuo greičiau turės visus teisinius, žmogiškuosius ir materialius išteklius, kurių reikia jo tikslams pasiekti ir visam potencialui panaudoti pagal Lisabonos sutartį.

Labai trumpai apibendrinant, kas yra Europos policijos biuras, naujasis biuras?

Jis jau nebe tarpvyriausybinė, bet Bendrijos institucija, turinti Bendrijos biudžetą ir kontroliuojama Europos Parlamento. Tačiau turėtume apsvarstyti tai, kas mažiausiai apibrėžta. Turėtume savęs paklausti to, kas svarbiausia.

Tai, kas labiausiai neaišku sprendime, yra Europos Parlamento kontrolė. Todėl, pone pirmininke, negalime suprasti tos skubos, kurios niekas negali patikimai pagrįsti ir dėl kurios, trumpai tariant, ribojamas Parlamento kontrolės vaidmuo, ar sutikti su ja. Šioje abėcėlėje tai tik A raidė, pone pirmininke. Negalime sutikti ir su tuo, kad Taryba nusiplauna rankas šiuo atveju. Rytoj, kai balsuosime, paklausime Tarybos to, kas jau pasakyta tarp eilučių. Tai turėtų būti pareiškimas, kuriame sakoma, kad Taryba įsipareigoja pateikti naują teisės aktų paketą pagal Lisabonos sutartį per šešis mėnesius.

Galiausiai, pone pirmininke, tai nei protinga, nei mums priimtina prisidėti prie to, ką mes kritikuojame. Pvz., apie šešis pranešimus tokiais svarbiais klausimais negali būti diskutuojama truputį ilgiau kaip pusantros valandos ir tik vieną pusdienį. Pirma, mes kalbame apie nusikalstamumo prevencijos tinklą, antra – apie teismo medicinos laboratorijas, taip pat kalbame apie keturis pranešimus dėl Europolo. Tai neprotinga.

Matėme, kokios svarbios šios diskusijos, bet negalėjome labai įsigilinti, nes dėl paties Parlamento ir jo tarnybų mums tapo neįmanoma tai padaryti, nes iš mūsų reikalaujama tuo pat metu nagrinėti ne mažiau kaip šešis pranešimus.

Todėl tikiuosi, pone pirmininke, kad ateityje bus daugiau pagalvota apie diskusijų, kurios mums tokios svarbios ir reikalauja tiek daug laiko, rengimą. Klausimus Tarybai pateiksime ryt.

  Sonia Alfano, pranešėja. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau padėkoti nariams, kurie dalyvavo šiose diskusijose. taip pat norėčiau padėkoti J. Barrot’ui, kad sutiko su tuo, kas mus kelia nerimą.

Tai, kad mes siūlome pasiūlymus atmesti, nėra nepagrįsta: tai nėra paprasčiausias „ne“ Tarybai. Atvirkščiai, norėtume dalyvauti, atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos sutartis įsigalios po kelių dienų, ir manau, kad Parlamento, kaip bendro sprendimo proceso dalyvio, vaidmuo yra labai svarbus.

Pati oficialiai prašiau Tarybos, kad pateiktų gerokai ambicingesnį pasiūlymą dėl Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo ir kad tai padarytų iškart po Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Tas pasiūlymas nebuvo pateiktas. Todėl paaiškėjo, kad atmesti pasiūlymą iš tikrųjų būtina, ir manau, kad Parlamentas turi teisę veikti kaip visavertis bendro sprendimo proceso dalyvis, ypač kai sprendžiami tokie svarbūs klausimai kaip šis.

Dėkoju J. Nicholsonui už tai, ją jis sakė apie aukų ir nusikaltėlių vaidmenis, vaidmenis, kurie per dažnai sukeičiami vietomis. Per kelis mėnesius, kuriuos esu Parlamente, pastebėjau, kad Parlamentas ir Europos Sąjunga ypatingą svarbą teikia kovai su terorizmu, nors, deja, trūksta ryžto kovoti ne tik su nusikalstamumu, bet ir su organizuotu nusikalstamumu, kuris yra nusikalstamumo pagrindas.

Neįmanoma įsivaizduoti kovos su nusikalstamumu ar nusikalstamumo prevencijos nesvarstant galimybės plačiau veikti siekiant suvaldyti organizuotą nusikalstamumą ir mafiją ar užkirsti jiems kelią, kaip sakė L. De Magistris, cituodamas nuostabius mafijos nužudyto teisėjo G. Falcone žodžius.

Tai pasakiusi norėčiau šiek tiek nukrypti, nes esu, deja, tiesiogiai susidūrusi su tokiais dalykais. Gerokai per dažnai ne tik kyla painiavos dėl aukos ir nusikaltėlio, bet netgi yra vyriausybių, – ir, deja, Italijos Vyriausybė tam skyrė per mažai dėmesio, – kurios tokių pačių nusikaltimų aukas traktuoja skirtingai. Terorizmo aukos traktuojamos vienaip, o mafijos – kitaip.

Mano nuomone, tokie skirtumai ir tokios formos diskriminacija negali toliau egzistuoti, nes tokiems skirtumams Europoje, kuri siekia savo politiką grįsti inovacijomis, nėra vietos.

  Pirmininkas. – Leiskite man taip pat prisijungti prie sveikinimų Jacques’ui Barrot’ui už jo atsakingą ir puikų darbą. Norėčiau padėkoti pranešėjams už jų darbą.

Bendra diskusija baigta. Balsavimas vyks 2009 m. lapkričio 24 d., antradienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Raffaele Baldassarre (PPE), raštu. – (IT) Lisabonos sutartimi iš esmės keičiama institucinė pusiausvyra, kuri iš pradžių buvo nustatyta Mastrichto sutartyje dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, įtraukiant, nors su esminėmis išimtimis, įprastą teisėkūros procedūrą, susijusią su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve.

Todėl būtina, kad visi priemonių, kuriomis įgyvendinamas sprendimas dėl Europolo, pakeitimai būtų priimti jau pagal naująją teisės sistemą, kuri numatyta Lisabonos sutartyje. Europolas negali būti sustiprintas, jei Parlamentas negalės tinkamai savęs išreikšti tada, kai priimami reglamentai, kuriais reguliuojamos priemonės, kurios yra ne grynai techninės, o politinės, kaip antai asmens duomenų perdavimas.

Leiskite man dar pasakyti mintį apie Europos Sąjungos vis labiau išorėn nukreiptą poziciją ir vis didesnę vidaus saugumo ir gynybos sąveiką. Net jei Sutartis nedaro tiesioginio poveikio saugumo ir gynybos rinkų plėtrai, ja suteikiamas pagrindas integruotesnės ir nuoseklesnės saugumo rinkos plėtrai, kuriai reikia teisėkūros veiksmų, kurie būtų koordinuoti, taigi, tarpinstituciniai. Todėl būtų dar labiau nenuoseklu, o gal net žalinga patvirtinti priemonių, kuriomis įgyvendinamas Europolo sprendimas, „politinius“ pakeitimus nesilaikant teisėkūros procedūros, numatytos Lisabonos sutartyje.