Pirmininkas. – Kitas klausimas – bendros diskusijos dėl:

– V. Moreira pranešimas (A7-0060/2009) dėl pasiūlymo dėl makrofinansinės pagalbos suteikimo Gruzijai, Tarptautinės prekybos komiteto vardu [COM(2009)0523 - C7-0269/2009 - 2009/0147(CNS)]

– V. Moreira pranešimas (A7-0059/2009) dėl makrofinansinės pagalbos suteikimo Armėnijai, Tarptautinės prekybos komiteto vardu [COM(2009)0531 - C7-0268/2009 - 2009/0150(CNS)]

– M. Ransdorf pranešimas (A7-0061/2009) dėl makrofinansinės pagalbos suteikimo Serbijai, Tarptautinės prekybos komiteto vardu [COM(2009)0513 - C7-0270/2009 - 2009/0145(CNS)]

ir

– M. Ransdorf pranešimas (A7-0067/2009) dėl makrofinansinės pagalbos suteikimo Bosnijai ir Hercegovinai, Tarptautinės prekybos komiteto vardu [COM(2009)0596 - C7-0278/2009 - 2009/0166(CNS)]

  Vital Moreira, pranešėjas. – (PT) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponios ir ponai, kadangi Europos Parlamento plenariniame posėdyje kalbu pirmą kartą, leiskite pasveikinti jus visus ir išreikšti savo pasitenkinimą, entuziazmą ir atsidavimo jausmą, kuriuos jaučiu dalyvaudamas šioje asamblėjoje, kuri atstovauja visiems Europos piliečiams.

Užduotis, dėl kurios čia esu, yra ta, kad turiu jums šiandien pristatyti du pranešimus dėl makrofinansinės pagalbos skyrimo Gruzijai ir Armėnijai, kuria siekiama sumažinti šių dviejų Kaukazo šalių fiskalines problemas ir išorės sąskaitas. Abi tos šalys yra mūsų partnerės pagal Europos kaimynystės politiką, per pastaruosius dvejus metus jos labai nukentėjo nuo pasaulio ekonomikos ir finansų krizės.

Gruzijos atveju krizės poveikį dar labiau sustiprino tiesioginės ir netiesioginės karinio konflikto, kilusio pastaraisiais metais su Rusija, pasekmės, įskaitant daugybės žmonių perkėlimą šalyje.

Kaimyninės Armėnijos ekonomika taip pat buvo paveikta ekonominio nuosmukio ir labiausiai greito Rusijos ekonomikos smukimo, nes Armėnijos ekonomika labai priklauso nuo prekybos su didžiąja šiaurine kaimyne. Tai lėmė labai sunkią šių šalių ekonominę, finansinė ir socialinę padėtį.

Dėl dviejų pasiūlymų dėl išskirtinės finansinės pagalbos, apie kurią šiandien diskutuojame, sumažės biudžeto deficitas ir tai turės tiesioginio teigiamo poveikio valstybės finansams ir Gruzijos bei Armėnijos mokėjimo balansams, jei tik pagalba bus skubiai įgyvendinta. Dėl šios priežasties mūsų dviem pranešimais palaikomas poreikis užtikrinti finansinę pagalbą Gruzijai ir Armėnijai.

Be to, veikdamas kaip Tarptautinės prekybos komiteto pirmininkas, pasiūliau savo kolegoms komitete, kad jie pritartų šiems dviem pasiūlymams be pakeitimų, taikant supaprastintą procedūrą, ir pasiūlymas patvirtintas vienbalsiai.

Tačiau pranešimuose, kuriuos šiandien pateikėme plenariniam posėdžiui, užregistravome skundą dėl vilkinimo ir trumpo laiko, kurį Komisija suteikė mums šiems susitarimams aptarti. Ateityje mes laikysime tokius vilkinimus nepriimtinais, nors pripažįstame, kad neišvengiamas greitesnis tokio tipo klausimų svarstymas dėl jų išskirtinio pobūdžio.

Mūzų pozicija šiuo klausimu nereiškia, kad mano kolegos ar aš neturime abejonių ar mums nekyla rūpestis dėl pačių siūlomų susitarimų. Dar daugiau, greičiausiai kai kurie iš mūsų, jei tik būtume turėję galimybę, būtume pateikę pakeitimų, pabrėždami, pvz., tam tikrų sąlygų ir kriterijų, susijusių su pagalba, svarbą, siekdami padidinti turinio ir įgyvendinimo skaidrumą.

Vis dėlto tai būtų reiškę, – jau tuoj baigsiu, ponia pirmininke, – kad nebūtume galėję patvirtinti šių susitarimų dėl dviejų šalių.

Atsižvelgdamas į tai, taip pat atsižvelgdamas į šių dviejų šalių faktines aplinkybes ir strateginę svarbą atsižvelgiant į Europos kaimynystės politiką, raginu visus dalyvaujančius patvirtinti šiuos du pasiūlymus dėl makrofinansinės pagalbos be pakeitimų, kaip patarė Komisija.

  Miloslav Ransdorf, pranešėjas. – (CS) Komitetas diskutavo dėl šio pranešimo ir pasiūlyta supaprastinta procedūra, nes tai labai neatidėliotina tema. Mano tema – makrofinansinė pagalba Serbijai, kuri, mano manymu, yra pagrindinė Balkanų ekonomika. Mano nuomone, yra daug priežasčių, kodėl šiai šaliai turėtume teikti tvirtą paramą, nes ji siekia ES narystės labai sunkiu laikotarpiu, kuriam būdingas didžiulis finansinis nestabilumas. Sumažėjo valstybės įplaukos, spaudimą daro infliacija, šalis, žinoma, susiduria su įvairiausiomis praeities veiksmų pasekmėmis, pvz., didžiulė problema dėl žalos aplinkai, padaryta dar nuo NATO oro atakų laikų. Šalis turi ir humanitarinių problemų, joje yra 750 tūkst. pabėgėlių iš kitų buvusios Jugoslavijos vietų ir, žinoma, dėl dabartinės finansų krizės išryškėjo visi struktūriniai Serbijos ekonomikos trūkumai. Be to, 1999 m. vyko karas, dėl oro atakų sumažėjo galutinės produkcijos dalis bendrojoje Serbijos produkcijoje, dėl to taip pat pablogėjo užsienio prekybos balansas. Be viso to, praėjusiais metas buvo blogas derlius ir dėl to dar labiau sumažėjo Serbijos įplaukos. Padėtis dabar labai bloga.

Manau, kad mums būtina paskubinti šią pagalbą, kad ji galėtų būti įgyvendinta iki kitų metų pradžios, todėl per komiteto pirmininką pasiūliau supaprastintą procedūrą. Norėčiau pabrėžti, kad šis klausimas taip pat aktualus Serbijos kaimynėms, įskaitant kai kurias šalis, kurios dar nėra ES valstybės narės, kaip antai Bosnija ir Hercegovina, bet kurios jau kreipėsi dėl narystės. Tačiau čia taip pat yra šalių, kurios jau yra ES valstybės narės ir kurioms galėtų kilti grėsmė dėl Serbijos nestabilumo; tai Vengrija, Rumunija ir Bulgarija. Siekiant šios ES dalies stabilumo ir paisant Serbijos vidaus stabilumo interesų, pabrėžiant šalies teritorinio vientisumo stiprinimą, siūlau, kad mes iš tikrųjų pagreitintume makrofinansinės pagalbos įgyvendinimą.

  Csaba Sógor, pranešėjo atstovas. – Ponia pirmininke, turiu garbės pristatyti Parlamentui Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą dėl makrofinansinės paramos Bosnijai ir Hercegovinai.

Kaip ir kitų šalių, kurioms Komisija pasiūlė makrofinansinę paramą, atveju, Bosnijos ir Hercegovinos ekonomiką smarkiai paveikė dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. Šalies ekonomika pateko į sunkią padėtį ir akivaizdu, kad reikia rasti kelią iš šios krizės. Todėl Bosnija ir Hercegovina kreipėsi dėl ES pagalbos ir Komisija pasiūlė suteikti 100 mln. EUR paskolą, kuri bus suteikta dviem išmokom 2010 m.

Dabar turime nuspręsti, ar palaikysime šį prašymą. Pagal dabar galiojančios Sutarties taisykles su mumis tik konsultuojamasi. Todėl, viena vertus, galima sakyti: kodėl nepalaukus, kol įsigalios Lisabonos sutartis ir nagrinėti jau pakeistą pasiūlymą taikant įprastą teisėkūros procedūrą? Kita vertus, nepaisant to, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai mūsų darbas taps svarbesnis, manau, kad mes, Parlamentas, turime parodyti atsakomybę ir politinį įsipareigojimą ir atlikti savo vaidmenį suteikdami šiai Balkanų šaliai pagalbą, kurios jai reikia dabar, jau kitų metų pradžioje, o ne dėl to ilgai diskutuoti ir suteikti pagalbą tik kada nors ateityje.

Dėl minėtų priežasčių Tarptautinės prekybos komitetas siūlo, kad pasiūlymas dėl makrofinansinės paramos Bosnijai ir Hercegovinai būtų patvirtintas prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai be pakeitimų ir taikant supaprastintą procedūrą.

Mano kolegos mūsų komitete vienbalsiai palaikė šį pasiūlymą ir dabar prašau viso Parlamento paramos.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, pirmiausia norėčiau pažymėti, kad Komisija labai palankiai vertina teigiamą ir konstruktyvų Parlamento požiūrį į Komisijos pasiūlymų dėl makrofinansinės pagalbos keturioms šalims partnerėms – Armėnijai, Gruzijai, Serbijai ir Bosnijai ir Hercegovinai – priėmimo procesą.

Komisija vertina tai, kad Europos Parlamentas pasirinko procedūrą, pagal kurią balsuoti dėl pranešimų dėl šių keturių šalių galima jau rytoj, be Komisijos pasiūlymų pakeitimų. Greitas ir lemiamas Parlamento veiksmas leis Tarybai patvirtinti sprendimus dėl keturių operacijų jau per ateinančias kelias dienas, tada Komisija galės pradėti įgyvendinti programas.

Makrofinansinė pagalba yra specifinio pobūdžio: trumpalaikė priemonė, skirta reaguoti į krizę, taigi dėl pasiūlymų dėl makrofinansinės pagalbos reikia imtis greitų veiksmų. Šalyse, apie kurias šiandien kalbame, padėtis yra būtent tokia. Armėnija, Gruzija, Serbija ir Bosnija yra tarp labiausiai nuo krizės nukentėjusių šalių, nepaisant to, kad skiriasi jų ekonominės struktūros ir išsivystymo lygis. Tos šalys taip pat patenka tarp šalių, kurios įgyvendina didelio koregavimo programas, remiant Tarptautiniam valiutų fondui, ir tarp tų, kurios paprašė ES paramos. Komisija iš tikrųjų laikosi nuomonės, kad visos makrofinansinės pagalbos teikimo toms šalims sąlygos įvykdytos.

Leiskite dabar pereiti prie makrofinansinės pagalbos priemonės ir jos ateities pagal Lisabonos sutartį. Lisabonos sutartimi padarytuose pakeitimuose makrofinansinei paramai nustatyta įprasta teisėkūros procedūra, kurią vienodomis teisėmis vykdo Europos Parlamentas ir Taryba.

Kartu manau, kad visi sutinkame, kad ilga teisėkūros procedūra, apimanti ilgą pasikartojantį procesą tarp įvairių institucijų, nepritaikyta makrofinansinės pagalbos priemonei arba iš tikrųjų krizės aplinkybėms.

Todėl Komisija mano, kad labai svarbu ištirti, kaip ateityje elgtis makrofinansinės pagalbos atvejais, visų pirma pagal Lisabonos sutartį. Norėtume tai daryti glaudžiai bendradarbiaudami su Europos Parlamentu, siekiant užtikrinti, kad ateityje makrofinansinės pagalbos pasiūlymai būtų nagrinėjami, viena vertus, greitai ir suteikiant galimybių veiksmingai reaguoti į krizę, bet, kita vertus, kad nagrinėjimas atitiktų Lisabonos sutarties reikalavimus dėl išsamaus tyrimo, kurį atlieka teisės aktų leidėjai per bendro sprendimo priėmimo procesą.

Komisija ir anksčiau buvo už tai, kad makrofinansinė pagalba būtų reguliuojama pagrindų reglamentu. Komisijos tarnybos pradėjo techniniu lygmeniu svarstyti, kokia turėtų būti tokio pagrindų reglamento forma pagal Lisabonos sutartį.

Toks pagrindų reglamentas galėtų potencialiai turėti didelį pranašumą. Kol toks pagrindų reglamentas bus patvirtintas, bendrus sprendimus dėl pavienių Komisijos pasiūlymų dėl makrofinansinės paramos kartu priims Europos Parlamentas ir Taryba. Pasiūlymai – pradedant nuo neseniai priimto Komisijos pasiūlymo dėl Ukrainos – bus geras tarpinstitucinio bendradarbiavimo išbandymas. Tikiuosi, kad Parlamentas ir Taryba sugebės greitai pasiekti susitarimą.

Galiausiai, norėčiau pažymėti, kad Komisija džiaugiasi sutikdama su Parlamento pasiūlymais dėl informacijos apie makrofinansinės pagalbos programas srautų patobulinimo. Komisija yra pasirengusi dėti visas pastangas, kad suteiktų Parlamentui daugiau „priešsrovinės“ informacijos, susijusios makrofinansinės pagalbos programomis.

  George Sabin Cutaş, S&D frakcijos vardu. – (RO) Norėčiau pradėti pasveikindamas pranešėjus, atlikusius puikų darbą. Taip pat norėčiau pasakyti, kaip vertinu šias Europos Komisijos ir Tarybos iniciatyvas, kuriomis siekiama Bosnijai ir Hercegovinai, taip pat Serbijai suteikti makrofinansinę pagalbą. Finansinė Europos Sąjungos parama teikiama abiem šalims labai sunkiu laiku.

Po baisių išbandymų, kuriuos ši Balkanų dalis patyrė per praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį, regionas pradėjo rekonstrukcijos etapą, kurį stabdo dabartinė ekonomikos krizė. Abi šalys patyrė visą nuosmukio sunkumą, biudžeto deficitą ir labai didelį nedarbą. Krizė privertė užsienio investuotojus atsiimti savo investicijas iš daugelio Rytų Europos šalių, o Serbija yra viena iš tų šalių, kurios labiausiai nukentėjo nuo deficito, kurį sukėlė užsienio kapitalo išėjimas. Sustojęs ekonomikos augimas kartu su įsipareigojimų greičiau išmokėti trumpalaikes skolas laikymusi padidino išorės finansavimo poreikį.

Taigi, ši Europos Sąjungos parama teikiama tuo metu, kai jaučiamas visas išorės finansavimo deficito poveikis, nekalbant apie tai, kad ekonominės ir socialinės perspektyvos yra niūrios. Paskaičiuota, kad didžiausias nedarbas dar tik bus užregistruotas per ateinančius du ar tris ketvirčius.

Gerai žinome, kad socialinis nepasitenkinimas gali turėti žalingo poveikio šalies stabilumui, visų pirma tada, kai jau susidariusi įtampa ir kai nepasitenkinimo šaknys slypi tokiame jautriame dalyke kaip etninė kilmė. Štai kodėl palankiai vertinu šiuos pasiūlymus dėl makrofinansinės pagalbos. Taip pat turiu pabrėžti, kokia būtina ta pagalba, pirmiausia kaip veiksnys, padedantis išlaikyti ir konsoliduoti stabilumą regione, kuris labai nukentėjo ir kurio pasiekta pusiausvyra labai gležna. Negalime neatsižvelgti ir į Europos Sąjungos plėtros Balkanuose perspektyvas, ir tai dar viena priežastis, kodėl turime remti tas valstybes, siekiančias narystės Europos Sąjungoje.

Prieš baigdamas norėčiau pabrėžti, kad ši finansinė parama būtina, atsižvelgiant į ekonominę Serbijos ir Bosnijos ir Hercegovinos padėtį, kuri vis greičiau blogėja. Šios pagalbos reikalingumas, mano nuomone, turėtų būti svarbesnis veiksnys nei procedūriniai svarstymai, atsiradę dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Todėl palaikau abiejų pranešėjų pateiktus pasiūlymus dėk Bendrijos lėšų pervedimo tinkamu laiku, išvengiant atidėliojimų dėl to, kad Europos Komisijai reikia keisti nuostatų teisinį pagrindą.

  Paweł Robert Kowal, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, mes, Europos Sąjungos valstybės narės, esame atsakingos už padėtį Gruzijoje. Rezoliucijos autoriai gerai padarė primindami mums, kad Gruzijos ekonominė padėtis iki konflikto buvo labai gera. Dėl 2008 m. Gruzijoje kilusio konflikto šalies ekonominė padėtis labai pablogėjo. Kalbame apie šalį, kuri siekia glaudžiai bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir ateityje turėti galimybių plėsti šią europinę perspektyvą.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos sankcijos, bendroji padėtis Kaukaze ir praėjusių metų konfliktas dabar neleidžia Gruzijai normaliai vystytis ir kurti normalią ekonomiką. Tai papildoma ir ypatinga priežastis (ir turime tai pabrėžti), kodėl Gruzijai turėtų būti teikiama makrofinansinė pagalba ir kodėl Gruzijos biudžetas turėtų būti stiprinamas – kad Gruzija galėtų turėti ekonominės plėtros pagal savo siekius galimybę. Kiek tai įmanoma ir atsiradus tokiam poreikiui pagalba Gruzijai turėtų būti dar padidinta ir noriu aiškiai tai pabrėžti. Svarbiausias dalykas – suteikti finansinę paramą 2009 m. Mūsų požiūriu, neturi būti leista, kad procedūriniai klausimai ir įvairios procedūrinės detalės tokiomis aplinkybėmis sutrukdytų Gruzijai gauti šiais metais pagalbą.

Gruzija nusipelnė gauti tokią paramą. Tai mūsų, Europos Sąjungos, pareiga; ypač tokiomis aplinkybėmis, kai N. Sarkozy planas vykdomas ne Gruzijos naudai ir mes, kaip arbitrai, kaip Europos Sąjunga, negalime užtikrinti, kad Gruzijos ir Rusijos santykiai bus reguliuojami vadovaujantis tarptautine teise.

  Tomasz Piotr Poręba, ECR frakcijos vardu. – (PL) Ponia pirmininke, makrofinansinė pagalba, kurią Komisija pasiūlė suteikti Gruzijai, Armėnijai, Bosnijai ir Hercegovinai ir Serbijai iš tikrųjų yra žingsnis tinkama kryptimi. Tačiau tokios pagalbos aprėptis gerokai per maža, palyginti su tuo, ko reikia. Galvoju konkrečiai apie Gruziją, kuri gaus 46 mln. EUR. Atsižvelgiant į realias problemas, su kuriomis šalis susiduria, ekonomikos krizę ir problemas, atsiradusias dėl karo su Rusija, kuris labai susilpnino varomąsias Gruzijos ekonomikos plėtros jėgas, pagalba, žinoma, nėra labai didelė.

Turime nepamiršti, kad tokios šalys kaip Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas ir Kazachstanas yra svarbios Europos Sąjungai ne tik politiniu, bet ir strateginiu požiūriu (energetinis saugumas). Būtent šios šalys spręs arba jau sprendžia, kokia ateityje bus energijos tiekimo Europos Sąjungai šaltinių įvairinimas.

Jei šiandien neremsime jų finansiškai ir politiškai, jei nesuteiksime joms galimybės vystytis, tai greitai padarys Rusija, nes tos šalys Rusijai labai svarbios ir strategiškai reikšmingos. Todėl vertinu Komisijos pasiūlymą kaip konstruktyvų ir gerą. Tačiau finansinės paramos lygis gerokai per mažas.

  Siim Kallas, Komisijos pirmininko pavaduotojas. – Ponia pirmininke, įgyvendindami kaimynystės politiką mes galime dideliu mastu teikti finansinę pagalbą kaimynystėje esančioms šalims, kurios patenka į bėdą, taigi labai džiaugiuosi, kad Parlamento nariai vienbalsiai parėmė šį Komisijos pasiūlymą. Darome viską, ką galime, kad kaimyninėms šalims suteiktume paramą.

Vienas narys paminėjo, kad procedūrinės detalės neturėtų mums trukdyti, bet iš tikrųjų procedūromis turi būti užtikrinta, kad pinigai būtų tinkamai panaudoti. Visada reikia subalansuoti tikslų siekimą ir procedūrų laikymąsi. Teikiant pagalbą svarbu laikytis aiškių taisyklių.

Kaip sakiau, labai artimoje ateityje turėsime galimybę parengti pagrindų susitarimą, kuriame būtų nustatyta tam tikra sistema tokios rūšies pagalbai, ir pagal šią pagalbos sistemą pagalbą galėsime suteikti greitai. Šiandien tai pagrindinė problema: dabar mes sprendžiame kiekvienu atskiru atveju ir tam prireikia labai daug laiko, kaip ir daugeliui kitų procedūrų mūsų didelėje Europos Sąjungoje.

Tai bus pagrindinis klausimas. Bus pagrindų susitarimas ir bus greito sprendimų dėl pagalbos dydžio priėmimo mechanizmas. Valstybės narės visad nustato ribas, ir taip bus visada. Pagalba šalims niekada negalės būti neribota, nes kartu skiriamos lėšos ir saviems projektams.

  Vital Moreira, pranešėjas. – (PT) Ponia pirmininke, norėčiau pasinaudoti šia proga ir pasakyti tris pagrindinius dalykus.

Pirma, makrofinansinė pagalba ES kaimyninėms šalims pateisinama dėl dviejų priežasčių: pirmiausia tai turi esminę politinę vertę, kaip Europos Sąjungos būdas įgyti prestižą padedant sunkumų patiriančioms šalims, įgyvendinant geros kaimynystės politiką.

Antra, tai pateisina pačios ES interesas prisidėti prie finansinio, socialinio ir politinio mūsų kaimyninių šalių stabilumo, ir tai yra jų plėtros ir demokratinės konsolidacijos sąlyga, nes tai yra būtina mūsų pačių politinio stabilumo sąlyga.

Antras dalykas, kurį noriu paminėti, yra tai, kad makrofinansinė parama turi vis tiek būti atidžiai siejama su dviem sąlygomis: pagalba turi būti siekiama reaguoti į išskirtinius ir laikinus finansinius sunkumus tose šalyse, o ne kokių nors kitų tikslų. Be to, šios šalys neturi nukreipti lėšų, kurias mes joms skiriame, tikslams, kurie nedera su ES pagalbos loginiu pagrindu, visų pirma karinėms išlaidoms didinti.

Trečias ir paskutinis dalykas – norėčiau pabrėžti makrofinansinės paramos paskirstymo ir atitinkamų susitarimų su susijusiomis šalimis įgyvendinimo bendros reguliavimo sistemos svarbą ir poreikį, ir pripažįstu bei palankiai vertinu Komisijos nario S. Kallaso įsipareigojimą šioje srityje.

Tikiuosi, kad kita Komisija bus pasirengusi laikytis šio įsipareigojimo ir kad mes netrukus turėsime bendrąjį reglamentą dėl makrofinansinės pagalbos.

  Miloslav Ransdorf, pranešėjas. – (CS) Didis rašytojas kartą pasakė, kad Balkanų valstybių pečius visada slėgė didesnė istorinė atsakomybė, negu jos galėjo pakelti. Panašiai galima pasakyti ir apie Kaukazo tautas – jas taip pat slegia didesnė istorinė atsakomybė, negu jos gali pakelti. Todėl, mano nuomone, ES turėtų nuo jų pečių nuimti šiek tiek tos istorinės naštos. Tai būtų naudinga ir jiems, ir mums, nes ES yra nepilna be Balkanų, ir kadangi serbai neseniai juokavo, kad jų vieninteliai draugai yra Dievas ir graikai, mano manymu, turėtume jiems parodyti, kad jie turi draugų ir Europos Parlamente.

  Csaba Sógor, pranešėjo atstovas. – Ponia pirmininke, visas keturias šalis, kurioms Komisija šiandien pasiūlė suteikti makrofinansinę pagalbą, labai paveikė dabartinė ekonomikos ir finansų krizė. Jų ekonomikos pateko į sunkią padėtį ir akivaizdu, kad reikia rasti kelią iš šios krizės.

Gruzijos atveju siūloma 46 mln. EUR makrofinansine pagalba, mokama keliomis išmokomis, siekiama paremti Gruzijos atsigavimą po to, kai šalis patyrė didelį ekonomikos nuosmukį po karinio konflikto su Rusija ir pasaulinės finansų krizės.

Prognozuojama, kad 100 mln. EUR Armėnijai turės tiesioginio poveikio Armėnijos mokėjimo balansui ir taip prisidės prie valdžios institucijų ekonominės programos įgyvendinimo finansinių suvaržymų sumažinimo ir prie biudžeto deficito finansavimo.

Tačiau Serbija, kurią smarkiai paveikė finansų ir ekonomikos krizė, greitai susigrąžina politinį stabilumą. Kaip Balkanų šalis, ji yra potenciali ES valstybė kandidatė ir pasirašė stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Dėl tos priežasties jai taip pat reikėtų padėti.

Politiniu požiūriu, Bosnija ir Hercegovina yra potencialios valstybės kandidatės, taip pat pasirašiusios stabilizacijos ir asociacijos susitarimą, taigi Europos Sąjunga yra suinteresuota joms padėti.

Baigdamas norėčiau dar kartą pasakyti, kad manau, jog Europos Parlamentas privalo parodyti atsakomybę ir politinį įsipareigojimą ir suteikti toms šalims makrofinansinę pagalbą, kurios joms dabar reikia, o ne smulkiai aptarinėti tai pagal įprastą teisėkūros procedūrą. Dėl minėtų priežasčių PPE frakcijos vardu pasiūlymą dėl makrofinansinės pagalbos toms šalims siūlau priimti dabar. Prašau kolegų pasiūlymui pritarti vienbalsiai.

  Pirmininkas. Bendra diskusija baigta.

Balsavimas vyks rytoj 12.00 val.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. – (RO) Pirmiausia noriu pasakyti, kad sutinku su makrofinansinės pagalbos teikimo Armėnijai principu. Tikiu, kad ši iniciatyva yra dalis Europos kaimynystės politikos. Armėnijai, kurios ekonominė padėtis dėl finansų krizės yra labai sunki, labai reikia tų lėšų, kurios jai leistų vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus kaip dalis rezervinio susitarimo su TVF. Palankiai vertinu tai, kad pranešėjas suprato, kad pagalbos reikia skubiai, ir kaip sprendimą pasirinko nuomonę be pakeitimų. Tačiau taip pat sutinku su prieštaravimais, kuriuos galima kelti procedūriniu lygmeniu. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 308 straipsniu siekiama, kad priemonės būtų priimamos kaip dalis vidaus rinkos, ir tai konkrečiai nenustatyta jokioje sutartyje ir nebūtinai panašu į tas priemones, kurios turi būti tvirtinamos, kad makrofinansinę pagalbą būtų galima teikti trečiosioms šalims. Manau, kad reikia paaiškinti tarpinstitucines procedūras, siekiant patvirtinti makrofinansinės pagalbos priemones, pritaikytas pagal bet kokius laiko apribojimus, kad ateityje niekada nepatektume į padėtį, kai Parlamentas turi daryti įprastos procedūros išimtis. Be to, manyčiau, kad būtų normalu, jei ES Vadovų Taryba veiktų greičiau ir neignoruodama Parlamento vaidmens tokiose procedūrose.

  Indrek Tarand (Verts/ALE), raštu. – Noriu pareikšti mūsų nepasitenkinimą vadinamąja supaprastinta procedūra, taikoma Gruzijai ir Armėnijai skiriant makrofinansinę pagalbą. Nors Parlamentas anksčiau yra greitai dirbęs su makrofinansinės pagalbos bylomis, Komisija ir Taryba buvo lėtos. Parlamentas dėl supaprastintos procedūros beveik negali dalyvauti. Ar galėtumėte paaiškinti priežastis, dėl kurių Komisija, kuri žinojo, kad pirmoji išmoka jau bus atliekama iki 2009 m., vėluoja? Žaliųjų grupėje kalbėta, kad turime užtikrinti, kad makrofinansinė pagalba nebūtų panaudota kariniams tikslams, to noriu ir aš. Tačiau kartu Prancūzijos orlaivių nešėjas atplaukia į Sankt Peterburgo uostą užbaigti didžiausią ES valstybės narės ginklų prekybos sandorį su Rusija. Daugiau nei akivaizdu, kad Rusija yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio Gruzijai žūtbūtinai reikia finansinės pagalbos. Prašymas vienos šalies sumažinti savo ginkluotę ir, kita vertus, ultrašiuolaikiškos technologijos pardavimas kitai šaliai ne tik destabilizuos strateginę padėtį Baltijos jūros regione, bet ir turės rimtų pasekmių Baltijos regionui.

(Posėdis sustabdytas 21.10 val. ir vėl pratęstas 21.20 val.)

PIRMININKAVO: J. BUZEK
Pirmininkas