Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Catherine Trautmann (A7-0070/2009)

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Būdama viena iš telekomunikacijų paketo šešėlinių pranešėjų, norėčiau pasakyti, kad džiaugiuosi sėkmingu balsavimu: šiuo svarbiu būtent elektroninių ryšių vidaus rinkos nuostatų pakeitimu bus užtikrintas dar vienas sąžiningas procesas – interneto atjungimo atveju taikytinas procesas. Džiaugiuosi, kad Taryba galiausiai sutiko su mūsų pasiūlymais. Mūsų garantijomis bus užtikrinta, kad internetas būtų atjungiamas tikriems nusikaltėliams, pvz., teroristams ar vaikų pornografijos platintojams, o ne paprastiems vartotojams.

  Hannu Takkula (ALDE). – (FI) Pone pirmininke, mano nuomone, šio teisės akto reikia, nes siekiame bendrosios elektroninių ryšių rinkos. Lisabonos sutartimi jau nuspręsta, kad turi būti einama šia linkme.

Nepaisant to, esu labai susirūpinęs – svarbu užtikrinti pagrindines interneto vartotojų teises ir laisvą prieigą prie jo. Nerimą kelianti problema – jo neteisėtas naudojimas ir piktnaudžiavimas juo, nes, kaip žinome, vienas iš aktualiausių klausimų ir viena iš svarbiausių problemų šiuo metu yra piratavimas. Piratavimas visą laiką sparčiai auga ir viena iš pagrindinių sričių, kurioje jis paplitęs, yra internetas.

Tikiuosi, kad ateityje galėsime investuoti į priemones, kuriomis bus užtikrinta, kad kūrybinio darbo autoriams būtų deramai už jį atlyginama ir kad piratavimas nekeltų pavojaus jų pragyvenimo šaltiniui, kaip dabar yra internete, kai neteisėtai atsisiunčiami failai. Tai teisingas žingsnis ir kryptis, kuria turi būti einama, tačiau ateityje turėtume ypač daug dėmesio skirti kūrybinį darbą dirbantiems menininkams ir užkirsti kelią piratavimui.

- Pranešimas: Timothy Kirkhope (A7-0065/2009)

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, žiūrėkite, kaip slaptai, kaip nepastebimai, daugeliu mažų žingsnelių, kaip užmaskuotai ir kebliai siekėme, kad būtų sukurtos visos Europos federalinės policijos pajėgos.

Kai dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurtas pradinis Europolo variantas, jis buvo pristatytas kaip dokumentacijos biuras, jeigu norite, regioninis Interpolo filialas. Nuo tada žingsnis po žingsnio jam suteikta vykdomųjų ir policijos įgaliojimų.

Pirmiausia buvo vaizduojama, kad šie įgaliojimai siauri, susiję tik su tarpvalstybine kovos su terorizmu sritimi. Tokia, žinoma, buvo ir FTB veiklos pradžia, tačiau tada jo įgaliojimai buvo laipsniškai plečiami, o galios telkiamos, kol galiausiai jis virto federalinėmis viso žemyno policijos pajėgomis.

Panašus procesas dabar vyksta ir su Europolu, kuris laipsniškai plėtė savo įgaliojimus ir dabar jie apima visą valstybių narių vidaus pobūdžio nusikaltimų spektrą, tačiau stebėtinai neapsižiūrėta – Europolo darbuotojai vis dar turi diplomatinę neliečiamybę, kitaip tariant, jų negalima patraukti atsakomybėn už piktnaudžiavimą policijos galiomis.

Ar mes kada nors už tai balsavome? Ar mes kada nors sutikome sukurti visos Europos baudžiamojo teisingumo sistemą, turinčią nuosavą arešto orderį, nuosavas policijos pajėgas, savo baudžiamojo persekiojimo tarnautojus ir visos Europos prokuratūrą?

Manau, turėtume turėti mandagumo paklausti savo žmonių, savo rinkėjų, ar jie su tuo sutinka.

- Pranešimas: Vital Moreira (A7-0060/2009)

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, geriausias dalykas, kurį galėtume padaryti Balkanų ir Kaukazo respublikoms – jas besąlygiškai priimti į muitų sąjungą, jų produktams atverti mūsų rinkas. Šios šalys turi idealias sąlygas savo kainomis integruotis į rinką. Jos turi išsilavinusią ir darbščią darbo jėgą, bet jų sąnaudos gana mažos ir todėl jų eksportas konkurencingas.

Vietoj to mes užšaldome jų daugelio svarbių sričių gamybą ir norėdamos nuraminti sąžinę mūsų vyriausybės paskui teikia finansinę paramą jų vyriausybėms. Tai darydami, žinoma, paverčiame jas priklausomomis, paverčiame jas satrapijomis. Ne vien rusai mano, kad šios šalys yra jų „artimasis užsienis“. Ši frazė, atrodo, dažnai aktuali ir Briuselyje.

Mes jų politikus ir sprendimus priimančius asmenis įtraukiame į masinio gerovės perskirstymo sistemą ir taip iš anksto juos verčiame sueuropėti, nes jie sužino tai, ką mes, šio Parlamento nariai, žinome labai gerai: pagrindinė Europos Sąjungos funkcija šiomis dienomis – būti didžiule mašina, atimančia iš mokesčių mokėtojų pinigus ir juos atiduodančia žmonėms, kuriems pakankamai pasisekė, kad jie dirba šioje sistemoje.

- Pranešimas: Alexander Alvaro (A7-0052/2009)

  Zuzana Roithová (PPE). – (CS) Ponios ir ponai, tvirtai tikiu, kad mums reikia pažangesnės civilinio administravimo informacinės sistemos, susijusios su valstybių narių muitinės ir policijos įstaigomis. Mūsų pareiga Europos Sąjungos piliečiams – veiksmingiau kovoti su padirbtomis importinėmis prekėmis ir pavojingais produktais, įvežamais į mūsų rinką iš trečiųjų šalių. Priešingai negu dauguma narių, manau, kad Komisijos pasiūlymu bus užtikrinta didesnė asmens duomenų apsauga ir kartu bus veiksmingiau kovojama su organizuotu nusikalstamumu. Todėl nebalsavau nei už komiteto pateiktą 90 pakeitimų projektą, nei už visą pranešimą.

Aš, žinoma, raginčiau Komisiją dėl panašios ankstyvojo įspėjimo sistemos, kokia sudaryta su Kinija (RAPEX), derėtis ir su kitomis valstybėmis, pvz., Indija, Vietnamu, Rusija ar Turkija, kad pavojingi arba suklastoti produktai galėtų būti konfiskuoti dar prieš patekdami į Europos šalis. Pastebiu, kad nuo 2006 m. tapo įmanoma sudaryti tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje, ir esu labai nusivylusi, kad Komisija šia galimybe iki šiol nepasinaudojo.

Raštiški paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Catherine Trautmann (A7-0070/2009)

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi, kad Europos Parlamentas patvirtino telekomų reformos paketą, taip įtvirtindamas vartotojų teises ir prisidėdamas prie didesnio informacijos prieinamumo ir žodžio laisvės. Siekdami Lisabonos darbotvarkės tikslų turime suteikti pakankamai paskatų investuoti į didelės spartos tinklus, kad būtų remiamos inovacijos interneto turinio paslaugų srityje ir stiprinamas tarptautinis ES konkurencingumas. Skatinti tvarias investicijas į šių tinklų plėtrą tiesiog būtina, nes taip bus užtikrintas konkurencingumas ir didinamas vartotojų pasirinkimas. Siekiant užtikrinti investicijas į naujas technologijas mažiau išsivysčiusiuose regionuose, elektroninių ryšių reglamentavimo nuostatos turėtų būti integruotos į kitas politikos priemones, pvz., valstybės pagalbos politiką, sanglaudos politiką ar platesnės pramonės politikos tikslus.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Remiu telekomų reformos paketą, nes manau, kad internetas yra būtina švietimo, žodžio laisvės įgyvendinimo ir prieigos prie informacijos priemonė. Šia iniciatyva neabejotinai plėtojama idėja, kad interneto prieiga ir jo naudojimas yra viena iš pagrindinių Europos piliečių teisių. Norėčiau padėkoti R. Bastos, kuri yra vienintelė šiame procese dalyvavusi Portugalijai atstovaujanti EP narė. Aš propaguoju interneto laisvę, bet tai nereiškia, kad internetas turėtų būti visiškai nereguliuojamas. Kaip ir tikrovėje, virtualus interneto pasaulis yra nelegalios veiklos, įskaitant vaizdo ir muzikos failų atsisiuntimą, terorizmo kurstymą ir vaikų pornografiją, aplinka. Nors daugelio valstybių narių vyriausybės ir prieštaravo, Parlamentas užtikrino, kad visi interneto vartotojai galėtų naudotis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) įtvirtintomis teisėmis ir garantijomis. Tai reiškia, kad bet koks interneto vartotojų teisių ar pagrindinių laisvių ribojimas, pvz., atjungimas, turi atitikti EŽTK, bendrąjį teisėtumo principą ir, svarbiausia, turi būti sankcionuotas teismo nurodymu, kad būtų laikomasi procedūrinių apsaugos nuostatų, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į privatumą, nedarant poveikio konkrečioms priemonėms, laikomoms skubiai taikytinomis valstybės saugumui užtikrinti.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Išankstinis teismo leidimas: būtent tai norime užtikrinti. Turėdami šį kompromisą, bent jau būsime užtikrinę geriausią teisinę apsaugą, kuri įmanoma šiuo etapu. ES siunčiama žinia dabar aiški: interneto prieiga yra pagrindinė teisė ir siekiant užtikrinti, kad interneto vartotojus būtų galima realiai nuteisti už autorių teisių pažeidimą, turės būti laikomasi tikslių privalomų procedūrų. Dabar nuo valstybių narių teisėjų ir Europos Teisingumo Teismo priklausys, kaip jie įgyvendins visų interneto vartotojų teisę į išankstinę sąžiningą ir nešališką procedūrą. Kadangi daugelis nuostatų nėra aiškios, reikės atidžiai kontroliuoti šio svarbaus teisės akto perkėlimo ir taikymo procesą. Dabar, kai ratifikuota Lisabonos sutartis, Europos Parlamentas, būdamas vienas iš teisės aktų leidėjų, galės toliau ginti interneto neutralumo principą. Šiandienos balsavimas – tik vienas ilgo proceso etapas. Turėsime toliau ginti interneto vartotojų teises ir, svarbiausia – geriau jas apibrėžti. Taip pat turėsime skubiai imtis itin svarbaus internete pateikiamų kūrinių autorių teisių klausimo.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už C. Trautmann pranešimą, nes manau, kad dabartinis susitarimas daug platesnis negu tai, ką buvo įmanoma nustatyti ankstesniais proceso etapais, ypač vartotojų teisių srityje. Manau, kad tiesiog būtina nustatyti priemones, kuriomis būtų apsaugomos antžeminių linijų arba judriojo ryšio telefonų vartotojų teisės ir žodžio bei informacijos laisvės garantijos. Svarbu integruoti telekomų vidaus rinką – skatinti įmonių konkurenciją kartu įtvirtinant nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą nuo atitinkamų jų vyriausybių. Ne mažiau svarbu užtikrinti modernų radijo spektro valdymą – parengti būdus, kuriais šias paslaugas būtų lengviau teikti kaimo vietovėse.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi dėl Parlamento ir Tarybos pasiekto kompromiso, kuriuo pagrindų direktyvoje nustatyta pakankama vartotojų teisių apsauga galimybės per elektroninių ryšių tinklus naudotis paslaugomis ir taikomosiomis programomis ribojimo atvejais.

Manau, kad vadovaujantis teisinės valstybės principu negalima taikyti sąlygų asmens teisei naudotis informacija ir elektroninių ryšių tinklais, nebent tai daroma griežtai laikantis nekaltumo prezumpcijos, o prieš ribojant prieigą turi būti taikoma sąžininga, nešališka procedūra, kuria būtų užtikrinta teisė būti išklausytam ir teisė į veiksmingą teisminę apsaugą.

Be to, manau, kad itin svarbu remti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumo priemones, kad šios institucijos, skatindamos sąžiningą operatorių konkurenciją, galėtų veiksmingai reguliuoti rinką, taip pat įvairių Europos reguliavimo įstaigų bendradarbiavimo sistemas, kad galėtume sukurti skaidresnę ir konkurencingesnę rinką, kuri reikštų vartotojams teikiamų paslaugų kokybės šuolį.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Spalio mėn. pabaigoje Taryba priėmė daugumą su Parlamentu derybomis suderintų tekstų dėl vadinamojo telekomų paketo su keletu išimčių, įtrauktų į C. Trautmann pranešimą.

Dėl teksto buvo toliau deramasi Taikinimo komitete, kur buvo priimtas tekstas, dėl kurio dabar rengiamės balsuoti.

Tiesa, kad į suderintą tekstą įtraukta keletas mūsų frakcijos pateiktų vartotojų teisių gynimo pasiūlymų. Vis dėlto tekstas nepakankamai radikalus, nes jame skubiais atvejais leidžiama taikyti procedūrinių apsaugos nuostatų išimtis, nors jos turi būti pagrįstos ir atitikti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Kad ir kaip ten būtų, pagrindinė teksto problema – jo taikymo sritis, nes jame nurodyti tik tie ribojimai, kuriuos gali taikyti valstybės narės, o ribojimai, kuriuos gali taikyti privačios bendrovės, nenurodyti.

Europos Sąjunga faktiškai labiau suinteresuota sukurti tokią telekomų vidaus rinką, kuri tarnautų vien šiame sektoriuje dominuojančių ekonominių grupių interesams, o ne ginti galutinių vartotojų teises ir pagrindines laisves. Mums nieko kito nelieka kaip tik nesutikti su tokiu požiūriu.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Aš susilaikiau balsuodamas dėl šio galutinio telekomų paketo varianto, nes jis nepatenkinamas. Vis dėlto jis geriau negu nieko. Juo interneto vartotojai neapsaugomi nuo laisvę naikinančių įstatymų, tokių kaip pirmasis Hadopi įstatymo Prancūzijoje variantas, įtvirtinamo piktnaudžiavimo ar nuo šį piktnaudžiavimą teisiškai įgaliotų atlikti administracinių institucijų rūstybės. Nepaisant to, juo interneto vartotojams suteikiama teisinių priemonių apsiginti. Deja, nerimą kelia tai, kad susiklostė padėtis, kai, norėdami europiečiams užtikrinti būtinąjį informacijos ir žodžio laisvės lygį, turime priklausyti nuo Europos Sąjungos, kuriai nėmaž nerūpi, ką mano jos piliečiai, ir kuri didžiąja dauguma savo veiksmų siekia patenkinti visokiausių lobistų interesus.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Nors telekomų sektorius patiria beprecedentį vystymosi laikotarpį, buvo itin svarbu paremti mano kolegės C. Trautmann pranešimą, nes jis reiškia, kad vartotojams bus teikiamos geresnės paslaugos sąžiningesnėmis kainomis.

Džiaugiuosi, kad šiuo tekstu bus sustiprintos vartotojų teisės į universaliąsias paslaugas – bus taikomos aiškesnės sutartys, prieinamesnis avarinių tarnybų telefono numeris, specialioji telefono linija pranešti apie dingusius vaikus, bus labiau atsižvelgiama į neįgaliųjų teises ir garantuojama galimybė persikelti numerį. Be to, taps įmanoma geriau apsaugoti privatumą ir kovoti su neteisėta interneto praktika gerinant elektroninių ryšių tinklų saugumą ir reputaciją.

Galiausiai džiugu, kad radome teisiškai solidų sprendimą, kuriuo Europos piliečiams suteikiamos procedūrinės apsaugos nuostatos, pvz., inter partes principo laikymasis, nekaltumo prezumpcija ir teisė būti išklausytam, ir kuriuo valstybės narės įpareigojamos prieš imantis bet kokių interneto prieigos ribojimo priemonių laikytis šių apsaugos nuostatų.

  Małgorzata Handzlik (PPE), raštu. – (PL) C. Trautmann pranešimo priėmimas reiškia, kad netrukus telekomų paketo nuostatos įsigalios. Tai gera žinia vartotojams, kurių teisės šiuo teisės aktu sustiprinamos. Galimybė per dieną perkelti telefono numerį į kitą tinklą, didesnis tarifų skaidrumas ir asmens duomenų apsaugos stiprinimas – tai tik keletas iš daugelio teigiamų paketo rezultatų.

Be to, Europos Parlamentas atsižvelgė į Europos piliečių nuogąstavimus, kad interneto vartotojai gali būti atjungiami nuo interneto. Europos Parlamentas pritarė požiūriui, kad interneto prieiga yra kiekvieno piliečio teisė. Todėl atjungti pilietį nuo interneto bus galima tik pagrįstais atvejais, laikantis nekaltumo principų, teisės į privatumą ir tik įvykus sąžiningam ir nešališkam teismo procesui. Šis sprendimas, žinoma, pradžiugins atviros interneto prieigos šalininkus.

  Jacky Hénin (GUE/NGL), raštu. – (FR) Turiu pasakyti, kad siūlomame Tarybos ir Parlamento kompromisiniame variante nenumatyta pakankamų vartotojų apsaugos nuostatų.

Tekste teigiama, kad valstybės narės negali taikyti ribojimų galutiniams interneto vartotojams, tačiau juo sudaromos galimybės paslaugų teikėjams riboti vartotojų prieigą be jokio išankstinio teisminės institucijos sprendimo.

Tokia padėtis prieštarauja žmonių teisėms.

Mūsų frakcijos pakeitimai, kuriais siekiama išsaugoti piliečių teises, nepriimti.

Galiausiai paketui taikomi vidaus rinkos „dėsniai“. Todėl dėl „interesų konfliktų“ spręs Europos Teisingumo Teismas. Taigi labai tikėtina, kad žodžio laisvei bus taikoma vidaus rinkos teisė, kaip matyti iš daugybės pastarojo meto pavyzdžių.

Esant dideliam vartotojų ir piliečių spaudimui išsikovotos vartotojų apsaugos nuostatos, bet, kairiųjų nuomone, jos ir toliau nepakankamos. Negalime sutikti su nesąžiningais kompromisais, kai kalbama apie piliečių žodžio laisvę.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Aš balsavau už kompromisinį telekomunikacijų paketą. Nors, kaip būdinga visiems kompromisams, paketas nėra tobulas, manau, kad jis yra žingsnis teisinga kryptimi ir juo bus pagerintos vartotojų teisės.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Teigiamą balsavimą galima pateisinti vien jau tuo, kad naujuoju telekomunikacijų sektoriaus Europos teisės aktu remiamos antžeminių linijų ir judriojo ryšio telefono vartotojų teisės ir gerinamas konkurencingumas.

Aktualiausia iš šių naujų taisyklių – įtvirtinamos vartotojų teisės, interneto prieigos garantijos ir asmens duomenų apsauga, nes ES vis labiau tampa teisių ir laisvių teritorija.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Aš balsavau prieš pagrindų direktyvą dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų, nes manau, kad ja kėsinamasi į piliečių žodžio laisvę ir pilietines teises. Priimdama šią direktyvą Europos Sąjunga leidžia atjungti interneto paslaugas be teismo nurodymo. Būdamas pilietinių teisių gynėjas, privalau nepritarti šiam sprendimui. Juo privačioms bendrovėms suteikiama galių riboti interneto naudojimą ir tai dar vienas Europos telekomunikacijų rinkos liberalizavimo pavyzdys.

Be to, tuo, kad neteisminės institucijos (kurių pobūdis ir sudėtis nenurodyta) gali nuspręsti atjungti interneto paslaugas dėl neteisėtos praktikos (kuri taip pat nenustatyta), pažeidžiamas principas, kad piliečiai yra nekalti tol, kol neįrodyta priešingai, ir vartotojų teises ribojantiems operatoriams atveriamos galimybės kurti turinio filtrus ir kai kuriuos puslapius padaryti spartesnius, palyginti su kitais, o tai de facto reikštų, kad interneto neutralumui atėjo galas.

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už šį paketą, nes jis neabejotinai naudingas. Vis dėlto suvokiu, kad neaišku, ką galimais interneto prieigos ribojimo atvejais praktiškai reikš sąvoka „sąžininga ir nešališka procedūra“. Manau, geriau būtų buvę numatyti, kad privaloma iš anksto gauti teismo nutartį.

  Teresa Riera Madurell (S&D), raštu. – (ES) Balsavau už pranešimą, kuris yra viso „telekomunikacijų paketo“ darbo kulminacija – parengtos dvi direktyvos ir reglamentas, kurie yra didžiulis žingsnis pirmyn plėtojant informacinę visuomenę ir saugant vartotojų teises.

Šiuose naujuose teisės aktuose taip pat numatytos aiškios taisyklės ir įtvirtinamas reikiamas teisinis tikrumas, kad būtų skatinamos naujos investicijos, o jas pritraukus bus įmanoma teikti naujas paslaugas ir plėtoti naują ūkinę veiklą. Todėl šios nuostatos turės didelį ekonominį poveikį. Be to, šiame galiausiai patvirtintame tekste užtikrinama, kad būtų geriau laikomasi pagrindinių vartotojų teisių ir laisvių naudotis internetu – 138 pakeitimu suteikiama teisinio tikrumo.

Pasiektame kompromisiniame variante minima Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o 138 pakeitime pasirinkta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija.

Pastarasis variantas turi aiškų trūkumą: Jungtinė Karalystė, Lenkija, o dabar ir Čekija į chartiją įtraukė nukrypti leidžiantį protokolą, kuriuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir atitinkamiems valstybių narių teismams pažeidimo atveju draudžiama imtis veiksmų, o konvenciją pasirašė visos valstybės narės ir nacionalinėms teisinėms institucijoms nėra kliūčių ją taikyti.

  Georgios Toussas (GUE/NGL), raštu. – (EL) Europos Parlamento centro kairiosios ir centro dešiniosios politinės jėgos balsavo už telekomunikacijų ir interneto teisėkūros paketą – jos rėmėsi konkurencijos ir saugumo kriterijais, kitaip tariant, siekė apsaugoti monopolijų pelną ir riboti darbuotojų laisves ir teises. Vyraujant monopolinių verslo grupių savivalei, tos pačios politinės jėgos, su pompastine demagogija minėdamos vartotojų teises ir laisvą interneto prieigą, parėmė priešingus Komisijos pasiūlymus, taip padėdamos propaguoti kapitalo interesus.

Europos Parlamento sprendimu skatinamas kapitalistinis restruktūrizavimas, leisiantis bendrovėms išaugti iki gigantiško dydžio ir išplėtoti „ekologišką ekonomiką“, kad jos galėtų viešpatauti Europos ir pasaulio lygmeniu, taip daug kartų didindamos savo pelnus darbuotojų ir savo paslaugų vartotojų sąskaita.

Monopolijoms suteikiamos teisės kontroliuoti ir riboti vartotojų interneto prieigą. Kartu užtikrinamas jų pelnas, nes suderinamas radijo spektras ir sušvelninamas antžeminių bei interneto paslaugų „einamasis atotrūkis“ nuo reikiamos infrastruktūros. Mes balsavome prieš pasiūlymą dėl Tarybos ir Europos Parlamento rezoliucijos; mes remiame darbuotojus ir elektroninių ryšių vartotojus, kurie toliau gina savo teises ir laisves nuo priešiškos ES ir kapitalui atstovaujančių suinteresuotųjų šalių politikos.

- Pranešimas: Bart Staes (A7-0063/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Šiuo atveju pasiūlymu siekiama sukurti sistemą, kurioje bus numatyta derinti statistinių duomenų apie pesticidų naudojimą ir pardavimą rinkimo ir sklaidos taisykles. Pasiūlyme pateikiama svarbių apibrėžčių ir paaiškinimų, todėl nusprendžiau balsuoti už šį pranešimą.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Džiaugiuosi pasiektu susitarimu dėl Europos Parlamento ir Tarybos Taikinimo komiteto patvirtinto bendro teksto – pasiūlymo dėl reglamento dėl pesticidų statistikos, kuriame bus numatyta sukurti statistinių duomenų apie pesticidų pardavimą ir naudojimą rinkimo ir sklaidos teisinę sistemą ir suderintas taisykles, kad pesticidai būtų naudojami tvariai.

  Peter Jahr (PPE), raštu. – (DE) Džiaugiuosi, kad reglamentu dėl augalų apsaugos produktų statistikos bus užbaigtas Europos augalų apsaugos politikos teisėkūros paketas, kuris tada galės įsigalioti. Kad kuo labiau sumažintume naudojant augalų apsaugos produktus kylantį pavojų žmonėms ir aplinkai, turime nustatyti suderintus rizikos rodiklius, grindžiamus palyginamais ir patikimais visų valstybių narių duomenimis. Būtent tai dabar taps įmanoma. Vis dėlto šių duomenų rinkimas neturi kelti daugiau biurokratijos ir didesnės naštos mūsų ūkininkams ir administravimo institucijoms. Kai įmanoma, turėtų būti naudojami esami duomenys ir naujų duomenų neturėtų būti renkama. Kontroliuodami reglamento įgyvendinimą privalėsime užtikrinti, kad biurokratinės išlaidos būtų visiškai minimalios. Beje, aš būčiau palikęs sąvoką „augalų apsaugos produktai“, kuri reglamente buvo vartojama iš pradžių. Vokiečių kalba sąvoka „pesticidai“ turi visiškai neigiamą atspalvį ir paprastai reiškia netinkamą augalų apsaugos produktų naudojimą. Deja, reglamentu šis nesusipratimas dabar bus tik sustiprintas.

  Elisabeth Köstinger (PPE), raštu. – (DE) Labai džiaugiuosi, kad reglamentu dėl augalų apsaugos produktų statistikos bus užtikrinta bendra teisinė duomenų apie pesticidų tiekimą rinkai ir naudojimą rinkimo ir sklaidos sistema. Pirmenybė neabejotinai teikiama siekiui kuo labiau sumažinti pavojų žmonių sveikatai ir užtikrinti aplinkos apsaugą. Dabar tai taps įmanoma – bus naudojami suderinti rizikos rodikliai ir patikimi duomenys iš visų valstybių narių. Nepaisydama to, norėčiau ryžtingai pabrėžti, kad jokios duomenų rinkimo administracinės išlaidos neturi tekti mūsų ūkininkams. Nerinkdami jau surinktų duomenų, galime panaudoti sinergijos būdus ir taip sumažinti biurokratiją ir papildomą naštą.

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. – (SK) Pesticidai, ypač žemės ūkyje naudojami pesticidai, turi svarbų poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir jų turėtų būti naudojama gerokai mažiau. Ilgoka duomenų apie pesticidų pardavimą ir naudojimą rinkimo patirtis parodė, kad reikia suderintų statistinių duomenų rinkimo metodų, ne tik valstybių narių, bet ir Bendrijos lygmeniu. Šiuo reglamentu, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, sukuriama bendra sistema, kaip sistemingai sudarinėti Bendrijos pesticidų tiekimo rinkai ir naudojimo statistiką.

Todėl manau, kad Taikinimo komiteto patvirtintas bendras Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pesticidų statistikos tekstas yra tinkama priemonė, kuri galiausiai padės tvariai naudoti pesticidus ir apskritai itin smarkiai sumažinti pavojų sveikatai ir aplinkai, taip pat deramai apsaugoti pasėlius.

  Rovana Plumb (S&D), raštu. – (RO) Noriu pabrėžti, kad pesticidai turi būti naudojami ekonomiškiau, taip kartu gerokai sumažinama ir bendra rizika. Be to, pesticidai turi būti naudojami taip, kad jais būtų apsaugotas derlius. Vis dėlto atidžiai nestebint pesticidų kiekio ir kokybės juos galima naudoti tik tuo atveju, jeigu turima patikima duomenų bazė. Rengiant ir kontroliuojant Tvaraus pesticidų naudojimo teminės strategijos įgyvendinimo teisės aktus ir Bendrijos politikos priemones svarbu turėti ir naudoti suderintus ir palyginamus Bendrijos statistinius duomenis apie pesticidų pardavimą. Šių statistinių duomenų reikia norint įvertinti Europos Sąjungos tvaraus vystymosi politikos priemones ir apskaičiuoti svarbius naudojamų pesticidų keliamo pavojaus sveikatai ir aplinkai rodiklius. Todėl ir balsavau už šį pranešimą.

  Oldřich Vlasák (ECR), raštu. – (CS) Už Taikinimo komiteto patvirtintą Europos Parlamento teisėkūros rezoliucijos dėl bendro pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pesticidų statistikos projektą balsavau todėl, kad, mano nuomone, jis duos nemažai naudos. Juo suderinami ir, svarbiausia, supaprastinami pesticidų statistikos srities teisės aktai. Juo suderinamos statistinės apklausos ir taip sudaromos sąlygos geriau palyginti duomenis, suteikiama galimybė geriau ir visapusiškiau panaudoti administracinius surinktų duomenų išteklius – tai sumažins išlaidas ir administracinę naštą ūkininkams ir kitiems žemės ūkio subjektams. Projekte taip pat numatyta geresnė konfidencialių duomenų apsauga. Be to, šis standartas galiausiai suteiks daugiau informacijos apie pesticidus ir jų poveikį visuomenės sveikatai – aš asmeniškai manau, kad tai svarbiausias klausimas.

- Pranešimas: Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (A7-0057/2009)

  Jean-Pierre Audy (PPE), raštu. – (FR) Aš balsavau už teisėkūros rezoliuciją dėl 1995 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės pagalbos teikimo transeuropinių tinklų srityje, kodifikavimo. Gaila, kad žinodama tekstų plėtotę ir sudėtingumą Komisija nepersvarstė savo 1987 m. balandžio 1 d. pozicijos, kurioje jos tarnyboms nurodoma, kad visi teisėkūros aktai turėtų būti kodifikuojami, kai padaroma ne daugiau kaip dešimt jų pakeitimų, pabrėžiant, kad tai yra minimalus reikalavimas ir kad departamentai tekstus, už kuriuos jie atsakingi, turėtų kodifikuoti dar trumpesniais intervalais. Šiuo konkrečiu atveju konsoliduojame 1999 m. reglamentus, du 2004 m. reglamentus ir vieną 2005 m. reglamentą. Manau, kad Bendrijos teisės konsolidavimo politika turėtų būti vienas iš Europos Komisijos prioritetų ir kad dabartinė padėtis nepatenkinama, ypač valstybių narių, piliečių ir apskritai visų teisės naudotojų – teismų pareigūnų, advokatų, konsultantų, institucijų ir t. t. – atžvilgiu.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Aš balsavau už pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, nustatančio bendrąsias taisykles dėl Bendrijos finansinės paramos teikimo transeuropinių tinklų srityje. Šie tinklai labai svarbūs Europos eismo infrastruktūros plėtrai. Naujuoju reglamentu bus aiškiai reglamentuojamos Bendrijos finansinės paramos teikimo sąlygos ir procedūros, suteiksiančios atitinkamo teisinio tikrumo, pirmiausia šiuos projektus planuojančioms valstybėms ir regionams.

- Pranešimas: Timothy Kirkhope (A7-0065/2009)

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Aš, kaip EP narys, visada ypač daug dėmesio skyriau nusikalstamumo prevencijos, saugumo ir policijos bendradarbiavimo klausimams, todėl pripažįstu pamatinę Europolo svarbą kuriant saugią Europos erdvę ir užkertant kelią nusikalstamumui visoje Europoje – šią prevenciją reikia įtvirtinti įvairiais lygmenimis, įskaitant čia aptariamus.

Vis dėlto pagrindinis klausimas, dėl kurio čia šiandien diskutuojame – ar Parlamentas likus mažiau nei savaitei iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo turėtų atsisakyti savo naujų institucinių prerogatyvų, susijusių su nusikalstamumo prevencija ir policijos bendradarbiavimu, ir taip atsisakyti galimybės pagal bendro sprendimo procedūrą dalyvauti priimant sprendimus visais šiais klausimais.

Nemanau, kad tai teisinga kryptis. Šis Parlamentas turi visapusiškai prisiimti naujus įgaliojimus šiais klausimais. Į tai atsižvelgdamas balsuoju už šį pranešimą, kuriame Taryba prašoma atsiimti savo pasiūlymą.

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Mes balsavome prieš šio pranešimų rinkinio atmetimą Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete ne dėl atitinkamų reglamentavimo pasiūlymų turinio, susijusio su Europolu ir kita kriminalinės policijos veikla, bet dėl formos. Iš tikrųjų vienintelė priežastis, kodėl šio Parlamento dauguma nori grąžinti šiuos pranešimus atgal komitetui, yra ta, kad ji galėtų palaukti, kol įsigalios Lisabonos sutartis. Pagal šią sutartį minėtiesiems klausimams bus taikoma įprasta teisėkūros procedūra, t. y. Parlamentas ir Taryba teisės aktus priims vienodomis teisėmis, Europos Komisija turės išimtinę iniciatyvos teisę ir, dar blogiau, jurisdikciją turės Europos Teisingumo Teismas.

Mums tai nepriimtina. Pasaulyje be sienų, kurį jūs sukūrėte ir kuriuo visapusiškai naudojasi nusikaltėliai, nelegalūs migrantai ir prekiautojai žmonėmis, policijai bendradarbiauti yra gyvybiškai svarbu. Vis dėlto itin svarbu, kad jis ir toliau priklausytų tarpvyriausybinio bendradarbiavimo sričiai.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Kadangi tai trečiojo ramsčio klausimas, jis itin svarbus Europos erdvės saugumui, tad sutinku, kad šis klausimas turėtų būti vertinamas pagal Lisabonos sutartį, atsižvelgiant į jos būsimą reikšmę bendradarbiavimo politikai.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Iš esmės artimas įvairių institucijų bendradarbiavimas kovojant su nusikalstamumu yra pageidautinas dalykas. Vis dėlto planuojant visoms institucijoms suteikti neribotą prieigą nėra jokio duomenų apsaugos reglamentavimo ir netgi neaišku, kokias tyrimo teises iš tikrųjų turės siūlomas duomenų apsaugos pareigūnas. Su SWIFT susitarimu taip pat susijusios svarbios duomenų apsaugos problemos. Europos Parlamentui turi būti suteikta galimybė Europos piliečių vardu užkirsti kelią šiam duomenų apsaugos teisių fiasko. Todėl aš balsavau už pranešimą.

- Pranešimas: Sophia in ’t Veld (A7-0064/2009)

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. – (LT) Palaikau pranešėjo nuomonę ir pritariu, kad teisiniai aktai dėl EUROPOLO turėtų būti svarstomi bendru sutarimu kartu su Parlamentu bei Taryba. Ypatingai svarbus dėmesys turėtų būti skiriamas asmens duomenų apsaugai. Iš tikrųjų, nėra pakankamai aišku, ar yra tvirti apsaugos saugikliai dėl asmenų duomenų perdavimo trečiosioms šalims. Ar tokiu būdu nepažeidžiamos piliečių teisės į privatumą, ar asmenys gali pasitikėti savo duomenų apsauga? Šis klausimas turėtų būti nuodugniai išnagrinėtas, todėl Taryba turėtų pateikti naują pasiūlymą po Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Aš, kaip EP narys, visada ypač daug dėmesio skyriau nusikalstamumo prevencijos, saugumo ir policijos bendradarbiavimo klausimams, todėl pripažįstu pamatinę Europolo svarbą kuriant saugią Europos erdvę ir užkertant kelią nusikalstamumui visoje Europoje – šią prevenciją reikia įtvirtinti įvairiais lygmenimis, įskaitant čia aptariamus.

Vis dėlto pagrindinis klausimas, dėl kurio čia šiandien diskutuojame – ar Parlamentas likus mažiau nei savaitei iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo turėtų atsisakyti savo naujų institucinių prerogatyvų, susijusių su nusikalstamumo prevencija ir policijos bendradarbiavimu, ir taip atsisakyti galimybės pagal bendro sprendimo procedūrą dalyvauti priimant sprendimus visais šiais klausimais.

Nemanau, kad tai teisinga kryptis. Šis Parlamentas turi visapusiškai prisiimti naujus įgaliojimus šiais klausimais. Į tai atsižvelgdamas balsuoju už šį pranešimą, kuriame Taryba prašoma atsiimti savo pasiūlymą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nepamirštant Europos policijos biuro (Europolo) svarbos ir nepaisant bendros paramos, kuri jam turėtų būti teikiama, tai yra itin svarbus trečiajam ramsčiui priklausantis Europos erdvės saugumo klausimas.

Todėl sutinku, kad šis klausimas būtų vertinamas pagal Lisabonos sutartį, atsižvelgiant į jos reikšmę bendradarbiavimo politikai.

- Pranešimas: Jan Philipp Albrecht (A7-0069/2009)

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Aš, kaip EP narys, visada ypač daug dėmesio skyriau nusikalstamumo prevencijos, saugumo ir policijos bendradarbiavimo klausimams, todėl pripažįstu pamatinę Europolo svarbą kuriant saugią Europos erdvę ir užkertant kelią nusikalstamumui visoje Europoje – šią prevenciją reikia įtvirtinti įvairiais lygmenimis, įskaitant čia aptariamus.

Vis dėlto pagrindinis klausimas, dėl kurio čia šiandien diskutuojame – ar Parlamentas likus mažiau nei savaitei iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo turėtų atsisakyti savo naujų institucinių prerogatyvų, susijusių su nusikalstamumo prevencija ir policijos bendradarbiavimu, ir taip atsisakyti galimybės pagal bendro sprendimo procedūrą dalyvauti priimant sprendimus visais šiais klausimais.

Nemanau, kad tai teisinga kryptis. Šis Parlamentas turi visapusiškai prisiimti naujus įgaliojimus šiais klausimais. Į tai atsižvelgdamas balsuoju už šį pranešimą, kuriame Taryba prašoma atsiimti savo pasiūlymą.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) J. P. Albrechto pranešime diskusijoms pateikiamas trečiųjų šalių ir organizacijų, su kuriomis Europolas ketina sudaryti susitarimus, sąrašas. Į trečiųjų šalių sąrašą įtraukta, pvz., ir Moldovos Respublika, o į organizacijų, su kuriomis Europolas ketina sudaryti susitarimus, sąrašą turėtų būti įtrauktas ir Bukarešte įsikūręs Regioninis kovos su organizuotu nusikalstamumu centras, kuris su Europolu derasi dėl bendradarbiavimo susitarimo sudarymo. Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija nusprendė per šią plenarinę sesiją vieningai balsuoti prieš šį pranešimą, kad ji galėtų dokumento bylą persvarstyti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Būtent todėl, kad tai tokia svarbi tema, mes nusprendėme šiam pranešimui skirti itin daug dėmesio ir apie jį toliau diskutuosime kitais metais, kai bus taikoma bendro sprendimo su Taryba procedūra.

- Pranešimas: Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0068/2009)

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Europolo veiklos sistemoje mums pateiktos keturios iniciatyvos, kuriomis siekiama nustatyti naujas informacijos konfidencialumo taisykles, Europolo santykių su partneriais reglamentavimo įgyvendinimo aspektus, įskaitant keitimąsi asmens duomenimis ir įslaptinta informacija, trečiųjų šalių ir organizacijų, su kuriomis galima sudaryti susitarimus, sąrašą, ir analizės darbo bylų įgyvendinimo taisykles.

Kadangi Lisabonos sutartis įsigalios jau po keleto dienų ir Parlamentui bus suteikta naujų su policijos bendradarbiavimu susijusių prerogatyvų, keturi pranešėjai siekė, kad pasiūlymai būtų atmesti dėl teisinių priežasčių. Todėl remiu jų poziciją nekomentuoti pasiūlymų turinio, juos atmesti ir prašyti Komisiją bei Tarybą plenarinėje sesijoje padaryti pareiškimą, pasižadant per šešis mėnesius nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo pateikti naują sprendimą. Praktiškai verta priminti, kad Taryba galės iki metų pabaigos parengti poziciją dėl dabartinių iniciatyvų, dėl kurių su Parlamentu gali būti tik konsultuojamasi, nes keturi įgyvendinimo etapai įsigalios nuo 2010 m. sausio 1 d.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Aš, kaip EP narys, visada ypač daug dėmesio skyriau nusikalstamumo prevencijos, saugumo ir policijos bendradarbiavimo klausimams, todėl pripažįstu pamatinę Europolo svarbą kuriant saugią Europos erdvę ir užkertant kelią nusikalstamumui visoje Europoje – šią prevenciją reikia įtvirtinti įvairiais lygmenimis, įskaitant čia aptariamus.

Vis dėlto pagrindinis klausimas, dėl kurio čia šiandien diskutuojame – ar Parlamentas likus mažiau nei savaitei iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo turėtų atsisakyti savo naujų institucinių prerogatyvų, susijusių su nusikalstamumo prevencija ir policijos bendradarbiavimu, ir taip atsisakyti galimybės pagal bendro sprendimo procedūrą dalyvauti priimant sprendimus visais šiais klausimais.

Nemanau, kad tai teisinga kryptis. Šis Parlamentas turi visapusiškai prisiimti naujus įgaliojimus šiais klausimais. Į tai atsižvelgdamas balsuoju už šį pranešimą, kuriame Komisija prašoma atsiimti savo pasiūlymą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nepamirštant Europos policijos biuro (Europolo) svarbos ir nepaisant bendros paramos, kuri jam turėtų būti teikiama, tai yra itin svarbus trečiajam ramsčiui priklausantis Europos erdvės saugumo klausimas.

Todėl sutinku, kad šis klausimas būtų vertinamas pagal Lisabonos sutartį, atsižvelgiant į būsimą jos reikšmę bendradarbiavimo politikai. Todėl manau, kad kol sutartis dar neįsigaliojo, bet koks sprendimas šiuo opiu klausimu yra per ankstyvas, nes šis klausimas susijęs su Europos erdvės saugumu.

- Pranešimas: Sofia Alfano (A7-0072/2009)

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. – (RO) Nusikalstamumas Europos Sąjungoje nuolat auga. Susiduriame su daugybe organizuoto nusikalstamumo tinklų ir su kompiuteriniu nusikalstamumu, kuris vis labiau plinta. Todėl turi būti įtvirtinta ir stiprinama Europos nusikalstamumo prevencijos politika, o valstybės narės, vadovaudamosi veiksminga bendra šios srities strategija, turi geriau ir artimiau bendradarbiauti. Per keletą pastarųjų metų nusikalstamumo prevencijos tinklas padarė gana menką pažangą. Faktiškai jo galimybės dar anaiptol nepanaudotos. Siekiant, kad toks tinklas veiktų sėkmingai, būtinos šios sąlygos: išplėsti tinklo atsakomybės sritį, sukurti aiškią, paprastą, veiksmingą administravimo struktūrą, užtikrinti, kad dalyvautų pilietinė visuomenė, universitetai ir nevyriausybinės organizacijos (NVO).

Parlamentas gaus tinkamų teisėkūros įgaliojimų ir galės pagal bendro sprendimo procedūrą kartu su Taryba priimti sprendimus dėl priemonių, skirtų valstybių narių veiksmams nusikalstamumo prevencijos srityje skatinti ir remti. Todėl remiu pranešėjo pasiūlymą atmesti iniciatyvą ir dėl šios svarbios dokumento bylos diskutuoti įsigaliojus Lisabonos sutarčiai.

  David Casa (PPE), raštu. – Aptariamame pranešime prašoma atmesti dabartinės Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo sistemos pakeitimus. Manau ir sutinku su pranešėju, kad reikia tobulinti tam tikras sritis, netgi tam tikras pasiūlymo vietas. Nepaisant to, laikinosios priemonės tinkamos – jas taikant bus greičiau atlikti svarbūs pakeitimai. Dėl šių priežasčių nusprendžiau balsuoti prieš šį pranešimą.

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas sukurtas 2001 m., tačiau iki dabar jis pasiekė neypatingų rezultatų, nes patyrė ne vieną organizacinę nesėkmę, neleidusią jam veiksmingai įgyvendinti visų galimybių, ir jau du kartus jame atliktas vidaus patikrinimas. Dabartine iniciatyva bandoma atšaukti tą 2001 m. priimtą sprendimą ir siūloma šį tinklą restruktūrizuoti, tačiau aš manau, kad šis restruktūrizavimas ribotas ir akivaizdžiai nepakankamas dabartinėms problemoms išspręsti.

Į tai atsižvelgdami turime pradėti tinklo reformą, kuri turi būti organizuojama daug rimčiau ir būti daug platesnio užmojo. Todėl Tarybai pirmininkaujančios Švedijos primygtinis reikalavimas, kad Parlamentas priimtų sprendimą prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, yra nepriimtinas ne vien todėl, kad tai yra netobula iniciatyva, bet ir todėl, kad likus keletui dienų iki naujosios sutarties įsigaliojimo šia iniciatyva Parlamento prašoma atsisakyti jam Lisabonos sutarties suteikiamų institucinių nusikalstamumo prevencijos prerogatyvų.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Aš, kaip EP narys, visada ypač daug dėmesio skyriau nusikalstamumo prevencijos, saugumo ir policijos bendradarbiavimo klausimams, todėl pripažįstu pamatinę Europolo svarbą kuriant saugią Europos erdvę ir užkertant kelią nusikalstamumui visoje Europoje – šią prevenciją reikia įtvirtinti įvairiais lygmenimis, įskaitant čia aptariamus.

Vis dėlto pagrindinis klausimas, dėl kurio čia šiandien diskutuojame – ar Parlamentas likus mažiau nei savaitei iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo turėtų atsisakyti savo naujų institucinių prerogatyvų, susijusių su nusikalstamumo prevencija ir policijos bendradarbiavimu, ir taip atsisakyti galimybės pagal bendro sprendimo procedūrą dalyvauti priimant sprendimus visais šiais klausimais.

Nemanau, kad tai teisinga kryptis. Šis Parlamentas turi visapusiškai prisiimti naujus įgaliojimus šiais klausimais. Todėl balsuoju už šį pranešimą ir prašau, kad Taryba oficialiai nepriimtų iniciatyvos prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai, kuri įsigalios visai netrukus.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos nusikalstamumo prevencijos tinklas (angl. EUCPN) sukurtas 2001 m., nes reikėjo parengti priemones ir vykdyti bendrą veiklą nusikalstamumo prevencijai užtikrinti, taip pat stiprinti už nusikalstamumo prevenciją atsakingų nacionalinių institucijų sistemą.

Po septynerių metų atlikus nepriklausomą EUCPN įvertinimą, padaryta išvada, kad institucijos darbą galima gerokai tobulinti.

Įvairių nusikalstamumo prevencijos aspektų plėtotė ES lygmeniu itin svarbi ir ne mažiau svarbu užkirsti kelią valstybių narių ir vietos masto nusikalstamumui ir su juo kovoti.

Atsižvelgdamas į opų šiame pranešime paliečiamų klausimų pobūdį, sutinku su sprendimu siekti, kad Taryba, vadovaudamasi Lisabonos sutartimi, pagal bendro sprendimo procedūrą pateiktų naują pasiūlymą.

- Pranešimas: Timothy Kirkhope (A7-0071/2009)

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Aš, kaip EP narys, visada ypač daug dėmesio skyriau nusikalstamumo prevencijos, saugumo ir policijos bendradarbiavimo klausimams, todėl pripažįstu pamatinę Europolo svarbą kuriant saugią Europos erdvę ir užkertant kelią nusikalstamumui visoje Europoje – šią prevenciją reikia įtvirtinti įvairiais lygmenimis, įskaitant čia aptariamus.

Vis dėlto pagrindinis klausimas, dėl kurio čia šiandien diskutuojame – ar Parlamentas likus mažiau nei savaitei iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo turėtų atsisakyti savo naujų institucinių prerogatyvų, susijusių su nusikalstamumo prevencija ir policijos bendradarbiavimu, ir taip atsisakyti galimybės pagal bendro sprendimo procedūrą dalyvauti priimant sprendimus visais šiais klausimais.

Nemanau, kad tai teisinga kryptis. Šis Parlamentas turi visapusiškai prisiimti naujus įgaliojimus šiais klausimais. Į tai atsižvelgdamas balsuoju už šį pranešimą ir prašau Švedijos Karalystės ir Ispanijos Karalystės atšaukti savo iniciatyvą.

Europolo paketas (Timothy Kirkhope (A7-0065/2009), Sophia in 't Veld (A7-0064/2009), Jan Philipp Albrecht (A7-0069/2009), Agustín Díaz de Mera García Consuegra (A7-0068/2009), Sofia Alfano (A7-0072/2009), Timothy Kirkhope (A7-0071/2009))

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Aš balsavau už S. ’t Veld pranešimą, už T. Kirkhope, J. P. Albrechto ir A. Díazo de Meros Garcíos Consuegros pranešimus dėl priemonių paketo, susijusio su Europolu, ir už S. Alfano pranešimą dėl Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo, kuriais raginama atmesti Tarybos pasiūlymus šiais klausimais. Atmetant šiuos pasiūlymus siekiama apginti Europos Parlamento prerogatyvas tokiais opiais klausimais kaip policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose. Europos Parlamento paprašyta per itin trumpą laiką pateikti vis dėlto labai opių klausimų vertinimą. Nepaisant to, šie skuboti veiksmai niekuo nepateisinami, nebent nuo gruodžio 1 d. pagal trečiąjį ramstį atliekamos procedūros neteks galios ir pagal įprastą „teisėkūros procedūrą“ turės būti pradėtas naujas procesas. Mes atmetame šiuos pasiūlymus siekdami Tarybai pasiųsti aiškią žinią, kad esame nepatenkinti EP nariams daromu spaudimu ir akivaizdžiu noru apeiti naująsias procedūras, pagal kurias Europos Parlamentas bus įtrauktas į teisėkūros diskusijas.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Kaip rekomendavo Piliečių laisvių komitetas, aš balsavau prieš sprendimo projektą. Kadangi netrukus įsigalios Lisabonos sutartis, šios srities sprendimai turėtų būti priimami pagal naująsias teisėkūros procedūras.

  Jörg Leichtfried (S&D), raštu. – (DE) Aš balsuoju prieš EUROPOLO paketo priėmimą. Balsavau už tai, kad būtų atmestas visas paketas, nes manau, jog skandalinga, kad Komisija ir Taryba vis dar bando „prastumti“ paketą prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai.

- Pranešimas: Vital Moreira (A7-0060/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Gruzija patyrė neįtikėtiną nuosmukį, ypač po 2008 m. konflikto su Rusija. Dėl strateginės Gruzijos svarbos ir kitų priežasčių Komisija pasiūlė Gruzijai suteikti makrofinansinę pagalbą. Nors sutinku, kad Parlamentui reikia daugiau informacijos šiuo klausimu, nusprendžiau paremti pranešėjo rekomendaciją ir todėl balsuoju už pranešimą.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes visada pritarėme, kad ES turi teikti solidarumo pagalbą šalims, kurioms jos reikia, ir teigėme, kad ši pagalba turėtų būti skirta projektams, kurie tikrai aktualūs šalies gyventojams.

Vis dėlto atrodo, kad ES teikiama „pagalba“ mažai ką turi bendro su solidarumu. Didelių pinigų interesai, ar jie būtų ekonominiai, ar finansiniai, ir didelę galią turinčių valstybių interesai visada viršesni už solidarumo interesus.

Tai pasakytina ir apie pagalbą Gruzijai, dėl kurios ką tik balsavome. Finansinė pagalba daugiausia skirta Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijoms ir struktūrinio sureguliavimo politikai finansuoti, t. y. ja padedama vykdyti primygtinį fondo raginimą taikyti tas pačias neoliberalias politikos priemones, kurios sukėlė dabar šalies patiriamą ekonomikos ir finansų krizę.

Dėl tų pačių priežasčių susilaikėme per balsavimą dėl likusių pranešimų. Be to, nėra garantijos, kad finansavimas, dėl kurio nuspręsta, nebus skiriamas Gruzijos persiginklavimui, nors ir netiesiogiai, po to, kai Gruzijos pajėgos užpuolė Pietų Osetijos ir Abchazijos provincijų gyventojus ir taip sukėlė karą su Rusija.

Negalėjome toleruoti sprendimo, kuris lemtų didesnį Kaukazo šalių santykių militarizavimą – šio regiono energija, gerovė ir geostrateginė vertė svarbi ES ir jos monopolijoms.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR), raštu. – (PL) 2008 m. rugpjūčio mėn. Gruziją brutaliai užpuolė Rusijos Federacijos kariuomenė ir buvo ne tik padaryta didelio masto žala, žuvo daugybė žmonių, bet ir labai pablogėjo ekonominė padėtis. Gruzijai susiduriant su ekonominėmis problemomis Europos Sąjunga negali likti pasyvi ir turėtų būti pasirengusi Gruzijai suteikti specialią makrofinansinę pagalbą, kuria būtų sudarytos sąlygos po pastarųjų metų Rusijos invazijos atkurti šalį. Finansinė Briuselio pagalba taip pat padės Gruzijai kovoti su pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės poveikiu. Atsižvelgdamas į minėtąsias aplinkybes ir strateginę Gruzijos reikšmę Europos Sąjungai pagal Europos kaimynystės politiką ir naujai sukurtą Rytų partnerystę, pritariau rezoliucijai dėl Tarybos sprendimo suteikti Gruzijai makrofinansinę pagalbą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Makrofinansinės pagalbos programa yra gyvybiškai svarbi gerinant neseniai ginkluotą konfliktą baigusių Europos tautų finansinį stabilumą – šio konflikto nulemti pokyčiai paliko joms finansinių sunkumų – biudžeto deficitus ir mokėjimų balanso problemas.

Ši pagalba itin svarbi šių šalių atstatymo procesui, jeigu jis vyksta taikiai, o tai įmanoma tik su tarptautine pagalba. Šia pagalba taip pat užtikrinama, kad minėtosios nestabilios sritys nekeltų pavojaus saugumui ir taikai Europoje, nes per šiuos konfliktus atsiranda pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų.

Taip elgdamasi, ES turi būti solidarumo erdvė – šią pagalbą Gruzijai ji turi derinti su atitinkamais minėtaisiais aspektais.

- Pranešimas: Vital Moreira (A7-0059/2009)

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Makrofinansinės pagalbos programa taip pat gyvybiškai svarbi gerinant pastarojo meto pasaulinę krizę patyrusių Europos tautų, nukentėjusių ir nuo šios krizės poveikio jų pagrindiniams komerciniams partneriams, Armėnijos atveju pirmiausia Rusijai, finansinį stabilumą. Finansinė pusiausvyra sutriko dėl biudžeto ir mokėjimų balanso problemų.

Ši pagalba svarbi, jeigu norime, kad Armėnija šią krizę įveiktų nuosekliau ir užkirstų kelią socialiniam nestabilumui, paskatinsiančiam masinį emigrantų egzodą, dėl kurio kils problemų Europoje.

Taip elgdamasi, ES turi veikti kaip solidarumo erdvė – šią pagalbą Armėnijai ji turi derinti su atitinkamais minėtaisiais aspektais.

- Pranešimas: Miloslav Ransdorf (A7-0061/2009)

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Konkrečiu Serbijos atveju makrofinansinės pagalbos programa gyvybiškai svarbi gerinant šalies finansinį stabilumą, nes Serbija nukentėjo ne tik nuo pasaulinės krizės, bet joje baigėsi ir ginkluotas konfliktas, kurio poveikis vis dar jaučiamas.

Ši pagalba – svarbi priemonė finansiniam stabilumui Serbijoje užtikrinti ir padėties visame Balkanų regione stabilizavimui įtvirtinti. Serbija ir jos ekonomika atlieka itin svarbų vaidmenį vykstant regioninės integracijos procesui, taip pat būtina, kad ji dalyvautų Europos integracijos procese.

Taip elgdamasi, ES turi veikti kaip solidarumo erdvė – šią pagalbą Serbijai ji turi derinti su atitinkamais minėtaisiais aspektais.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Per ateinančius metus planuojama, kad Serbija paskolos forma gaus makrofinansinę pagalbą, kurios bendra suma siekia 200 mln. EUR. Šiais pinigais ketinama remti ekonominį šalies stabilizavimą, finansuoti jos išorės mokėjimų balanso poreikius ir padėti įveikti pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės padarinius. Manau, kad makrofinansinė pagalba Serbijai, kuria bus remiama šalies ekonominio stabilizavimo dabartinės krizės laikotarpiu programa, yra svarbi priemonė stabilizavimui visame Balkanų regione skatinti. Serbija ir jos ekonomika atlieka itin svarbų vaidmenį vykstant regioninės integracijos procesui, taip pat labai svarbu, kad Serbija dalyvautų Europos integracijos procese. Dėl šių priežasčių balsavau už M. Ransdorfo pranešimą ir kartu už tai, kad Serbijai būtų suteikta makrofinansinė pagalba.

- Pranešimas: Iuliu Winkler (A7-0067/2009)

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Makrofinansinės pagalbos programa gyvybiškai svarbi gerinant finansinį stabilumą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir šalinant žalingą pasaulinės krizės poveikį šalies ekonomikai. Ši pagalba atsispindės pagerėjusioje šalies ekonomikoje – sumažės biudžeto deficitas ir pagerės mokėjimų balansas.

Bosnija taip pat yra jautriame regione, tad jos ekonominis ir finansinis stabilumas itin svarbus, nes jis prisidės prie didesnio stabilumo kūrimo visame Balkanų regione.

Taip elgdamasi, ES turi veikti kaip solidarumo erdvė – šią pagalbą Bosnijai ji turi derinti su atitinkamais minėtaisiais aspektais.

- Makrofinansinė pagalba

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Mes nesutinkame, kad Europos paskoloms ir subsidijoms būtų taikomi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) apribojimai. Mes balsuosime prieš makrofinansinę pagalbą (angl. MFA), kurios klausimas šiandien pateiktas Europos Parlamentui. Matote, kokios sąlygos taikomos: neįmanomi terminai, nepakanka informacijos ... Kad ir kaip vertintumėte, čia nepaisoma demokratinių reikalavimų, kurie turėtų būti būdingi Europos Sąjungai.

Nepaisant to, mes vis tiek remiame Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Armėnijos ir Gruzijos tautas. Nenorime, kad jos nukentėtų labiau, negu jau nukentėjo nuo pasenusios ir pavojingos neoliberalios sistemos, kurią TVF siekia išsaugoti visam laikui.

- Pranešimas: Udo Bullmann (A7-0055/2009)

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Manau, kad šis pranešimas dėl Tarybos direktyvos, kuria siekiama iš dalies pakeisti pridėtinės vertės mokesčio bendrą sistemą, projekto yra būdas pasiekti, kad sistema būtų paprastesnė ir labiau suderinta. Beje, derindami tam tikrus su PVM susijusius gamtinių dujų, elektros energijos ir šilumos ar šaldymo aspektus su bendrų įmonių, įsteigtų remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 171 straipsniu, mokestiniu statusu, su tam tikrų ES plėtros padarinių įvardijimu ir su naudojimusi teise atskaityti pirkimo PVM, sieksime didesnio PVM taikymo veiksmingumo.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Tarybos pasiūlymu siekiama aiškiau išdėstyti tam tikrus aspektus, susijusius su tiekiamų dujų ir elektros importu ir apmokestinimo vieta, į direktyvos taikymo sritį įtraukiant pakeitimus, dėl kurių susitarta į ES stojant Bulgarijai ir Rumunijai, ir aiškiau išdėstyti bei pabrėžti svarbiausią atskaitos teisės taisyklę, kurioje teigiama, kad ši teisė taikoma tik tada, kai prekes ar paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo verslo reikmėms.

Vis dėlto šiandien patvirtintas tekstas neatitinka tam tikrų konkrečių nacionalinių rinkų bruožų, pvz., susijusių su butano ir propano dujų naudojimu. Portugalijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, kuriose piliečių pajamos mažos ir kurios gana neseniai itin didelėmis sąnaudomis įtrauktos į Europos gamtinių dujų tinklus, butano ir propano dujų naudojimas namų ūkiuose ir labai mažose bei mažosiose įmonėse yra neišvengiama tikrovė.

Be to, dažniausiai šios rūšies energiją naudoja blogiausiomis sąlygomis gyvenantys žmonės ir tai reiškia, kad PVM direktyva diskriminuojama ši grupė, o ne didesnes pajamas gaunančiųjų grupės.

Dar daugiau, atrodo, kad pranešimo pakeitimais ribojama valstybės narės kompetencija imtis veiksmų.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Per balsavimą dėl U. Bullmanno pranešimo susilaikiau. Manau, kad Taryba privalo įsiklausyti į šio Parlamento, vienintelės tiesiogiai renkamos ES institucijos, nuomones, tačiau nemanau, kad PVM sistemos turėtų būti derinamos. Remiantis subsidiarumo principu apmokestinimą geriausia palikti Europos tautoms.

- Pranešimas: Anna Rosbach (A7-0051/2009)

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pranešimą dėl Šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos, susijusios su anglies dioksido srautų saugojimu geologinėse formacijose, nes manau, kad nustatyta anglies dioksido srautų saugojimo geologinėse formacijose reglamentavimo sistema ir gairės prisidės prie trumpalaikės ir ilgalaikės jūros aplinkos apsaugos, jeigu bus siekiama anglies dioksidą nuolat saugoti šiose formacijose ir jeigu tai neturės didelio neigiamo poveikio jūros aplinkai, žmonių sveikatai ir kitiems teisėtiems Europos jūros teritorijų, ypač priklausančių Portugalijai ir, svarbiausia, Azorams, naudojimo būdams.

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už A. Rosbach pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl pakeitimų, susijusių su anglies dioksido srautų saugojimu geologinėse formacijose, patvirtinimo Europos bendrijos vardu Šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos konvencijos (OSPAR konvencija) II ir III prieduose. Nepaisant to, svarbu užtikrinti, kad mažai išbandyta geologinio anglies dioksido surinkimo ir saugojimo technologija būtų taikoma laikantis griežčiausių saugos standartų, kaip šiuo klausimu numatyta direktyvoje.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Geologinis anglies dioksido saugojimas įvardytas kaip galimas sprendimas antropogeninės šių dujų koncentracijos atmosferoje padidėjimo poveikiui sušvelninti. Nepaisant to, šis sprendimas kelia tam tikrų klausimų dėl jo būsimo taikymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad reikalinga technologija dar ankstyvuose kūrimo etapuose, manoma, kad ji bus brangi, ir su ja susiję tam tikri galimi pavojai. Verta vadovautis šia tema atliktais tyrimais, nepamirštant, kad kai kurie iki dabar gauti šios srities rezultatai yra teigiami.

Vis dėlto pažymėtina, kad šios galimybės tyrimai ar galimas jos įgyvendinimas ateityje jokiomis aplinkybėmis negali trukdyti reikiamai pakeisti energijos paradigmą, siekiant gerokai sumažinti dabartinę priklausomybę nuo iškastinio kuro. Nepaisant to, ir saugojimo technologijų poveikis aplinkai, ir jų sauga turi būti išsamiai tiriami. Patvirtintoje rezoliucijoje užtikrinama, kad tai būtų padaryta, ir todėl už ją balsavome.

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už A. Rosbach pranešimą. Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas gali gerokai padėti kovoti su pasauliniu atšilimu ir mano šalis, Škotija, atliks svarbų vaidmenį kuriant reikiamą technologiją. Šis OSPAR konvencijos pakeitimas reikš, kad ES ir Škotija gali šioje srityje pirmauti.

- Pranešimas: Geringer de Oedenberg (A7-0058/2009)

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. – (FR) Turiu pripažinti, kad iš šių dviejų Geringer de Oedenberg pranešimų sužinojau šį tą naujo: sužinojau, kad šalys, nusprendusios nedalyvauti teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose sistemoje, vis tiek prarado suverenumą.

Beje, Danija, kuriai pavyko išsiderėti išimtį ir kuri, kaip suvereni šalis, taip pat siekė sudaryti sutartį su Bendrija, kad galėtų dalyvauti tam tikruose šio bendradarbiavimo aspektuose, šiandien privalo prašyti Komisijos leidimo sudaryti naujus šio tipo tarptautinius susitarimus su kitomis šalimis! Kitaip tariant, ji prarado teisę priimti visiškai nepriklausomus sprendimus vienoje iš savo išorės santykių sričių.

Aš suprantu, kad norint išplėtoti šį bendradarbiavimą būtinas nuoseklumas Bendrijos viduje ir išorėje, tačiau man sunku sutikti, kad Komisija viena būtų atsakinga už šias tarptautines sutartis, kad ji, tegu ir iš dalies, kontroliuotų valstybės narės galimybę sudaryti sutartis, ir dar sunkiau sutikti, kad Europos teisė būtų viršesnė už visas kitas teisės rūšis.

Už šiuos pranešimus balsavome tik todėl, kad nėra priežasčių, kodėl Danijai turėtų būti neleidžiama sudaryti jos norimų susitarimų, ir dabartinėmis aplinkybėmis mažai galimybių elgtis kitaip.

- Pranešimas: Carmen Fraga Estévez (A7-0046/2009)

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Balsavau už šį pranešimą, susijusį su Šiaurės Atlanto žuvininkystės organizacijos sistemoje atliktais žvejybos išteklių atkūrimo plano pakeitimais. Tarptautinės žuvininkystės organizacijos būtinos pasauliniam jūrų išteklių valdymui. Vis dėlto manau, jog gaila, kad su mūsų Šiaurės Atlanto kaimynais derasi būtent ES. Nors šis principas dabar įtvirtintas Lisabonos sutartyje, vis tiek manau, kad yra galimybių žvejybos valdymą grąžinti žvejų tautoms ir jūrų regionams.

- Pranešimas: Dieter-Lebrecht Koch (A7-0053/2009)

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Konkrečioje geležinkelių krovinių ir ilgųjų nuotolių transporto srityje per pastaruosius keletą metų įvyko teigiamų pokyčių. Vis dėlto negalima pamiršti ir keleivių. Tarptautinėms geležinkelio paslaugoms skirtų kompensavimo už vėlavimą taisyklių nepakanka. Turime užtikrinti, kad per globalizacijos vajų nuošalyje nebūtų paliktas regioninis transportas, kai panaikinamos jungtys su ištisais regionais.

Taip pat turime užtikrinti, kad iki šiol klaidingai pabrėžiama privatizacija nevirstų masiniais vėlavimais ir saugos trūkumais, kaip būdinga Jungtinei Karalystei. Svarbu įveikti tarpvalstybinio geležinkelių eismo kliūtis ir techninius sunkumus, ir ne vien dėl aplinkosaugos. Todėl ir balsavau už šį pranešimą.

- Pranešimas: Diana Wallis (A7-0062/2009)

  Miroslav Mikolášik (PPE), raštu. – (SK) Džiaugiuosi Bendrijos sprendimu pasirašyti 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolą dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, nes protokole pateikiamas ilgai lauktas ir labai reikalingas taikytinos teisės nustatymo taisyklių išaiškinimas ir šios taisyklės papildomos lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl vaiko ir kitų šeimos narių išlaikymo išmokų išreikalavimo tarptautiniu mastu.

Suderintomis taisyklėmis teisę į išlaikymą turintiems asmenims bus suteikta teisinio tikrumo ir galimybė išvengiant skirtingų teisinių sistemų imtis veiksmų. Vadovaujantis specialiomis taisyklėmis taip pat bus apribotos galimybės vengti išlaikymo prievolių tais atvejais, kai teisę į išlaikymą turintys asmenys negali jo užsitikrinti pagal šalies, kurioje jie paprastai gyvena, teisę. Atsisakyti taikyti pagal protokolą nustatytą teisę leidžiama tik tada, kai šios teisės įgyvendinimo poveikis akivaizdžiai prieštarautų atitinkamo teismo valstybės viešajai tvarkai. Norėčiau pareikšti gilų apgailestavimą dėl Jungtinės Karalystės nepritarimo Tarybos sprendimui, kad Bendrija pasirašytų protokolą.

- Pranešimas: Tadeusz Zwiefka (A7-0054/2009)

  Sabine Lösing (GUE/NGL), raštu. – 2009 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento teisės reikalų komitete (JURI) buvo balsuojama dėl pranešimo dėl prašymo ginti Tobiaso Pflügerio imunitetą ir privilegijas (A7-0054/2009) ir jis buvo patvirtintas.

Šis pranešimas grindžiamas klaidingais faktais.

Svarbiausias pranešimo aspektas – cituojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris jau panaikintas. Sprendimas negalioja, nes Miuncheno žemės teismas antrąja ir galutine instancija 2009 m. liepos 21 d. panaikino kaltinimą Tobiasui Pflügeriui. Apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas. Dėl šios priežasties visi priekaištai nepagrįsti.

Tai, kad šiandien (2009 m. lapkričio 24 d.) plenarinėje sesijoje buvo balsuojama dėl šio pranešimo, kuriame pateikiami klaidingi faktai, politiškai nepriimtina.

Bandėme pasiekti, kad šis neišsamus ir todėl klaidingas pranešimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, deja, mums tai nepavyko.

Tokiais Europos Parlamento veiksmais sudaromas įspūdis, kad remiamas politiškai aktyvių asmenų persekiojimas, šiuo atveju Miuncheno II prokuratūros vykdomas buvusio Europos Parlamento nario persekiojimas.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – 2009 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento teisės reikalų komitete (JURI) buvo balsuojama dėl pranešimo dėl prašymo ginti Tobiaso Pflügerio imunitetą ir privilegijas (A7-0054/2009) ir jis buvo patvirtintas.

Šis pranešimas grindžiamas klaidingais faktais.

Svarbiausias pranešimo aspektas – cituojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris jau panaikintas. Sprendimas negalioja, nes Miuncheno žemės teismas antrąja ir galutine instancija 2009 m. liepos 21 d. panaikino kaltinimą Tobiasui Pflügeriui. Apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas. Dėl šios priežasties visi priekaištai nepagrįsti.

Tai, kad šiandien (2009 m. lapkričio 24 d.) plenarinėje sesijoje buvo balsuojama dėl šio pranešimo, kuriame pateikiami klaidingi faktai, politiškai nepriimtina.

Bandėme pasiekti, kad šis neišsamus ir todėl klaidingas pranešimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, deja, mums tai nepavyko.

Tokiais Europos Parlamento veiksmais sudaromas įspūdis, kad remiamas politiškai aktyvių asmenų persekiojimas, šiuo atveju Miuncheno II prokuratūros vykdomas buvusio Europos Parlamento nario Tobiaso Pflügerio persekiojimas.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – 2009 m. lapkričio 9 d. Europos Parlamento teisės reikalų komitete (JURI) buvo balsuojama dėl pranešimo dėl prašymo ginti Tobiaso Pflügerio imunitetą ir privilegijas (A7-0054/2009) ir jis buvo patvirtintas. Šis pranešimas grindžiamas klaidingais faktais. Svarbiausias pranešimo aspektas – cituojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris jau panaikintas. Sprendimas negalioja, nes Miuncheno žemės teismas antrąja ir galutine instancija 2009 m. liepos 21 d. panaikino kaltinimą Tobiasui Pflügeriui. Apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas. Dėl šios priežasties visi priekaištai nepagrįsti. Tai, kad šiandien (2009 m. lapkričio 24 d.) plenarinėje sesijoje buvo balsuojama dėl šio pranešimo, kuriame pateikiami klaidingi faktai, politiškai nepriimtina. Bandėme pasiekti, kad šis neišsamus ir todėl klaidingas pranešimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, deja, mums tai nepavyko. Tokiais Europos Parlamento veiksmais sudaromas įspūdis, kad remiamas politiškai aktyvių asmenų persekiojimas, šiuo atveju Miuncheno II prokuratūros vykdomas buvusio Europos Parlamento nario Tobiaso Pflügerio persekiojimas.

- Pranešimas: József Szájer (A7-0036/2009)

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Manau, kad Parlamento vaidmuo veiksmingas tik tada, kai Parlamentas sugeba išlaikyti teisės aktų poveikį. Šiomis aplinkybėmis taikant reguliavimo procedūros su tikrinimu taisyklę galima ex ante apsvarstyti pasiūlymus, virtusius teisės aktais. Šiuo pranešimu Parlamento vaidmuo padalijamas į etapus ir pagerinamos mūsų galimybės kontroliuoti ir stebėti teisės aktų įgyvendinimą valstybėse narėse.