Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2790(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B7-0248/2009

Debatai :

PV 16/12/2009 - 10
CRE 16/12/2009 - 10

Balsavimas :

PV 17/12/2009 - 7.4
CRE 17/12/2009 - 7.4

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0117

Diskusijos
Trečiadienis, 2009 m. gruodžio 16 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Baltarusija (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  Pirmininkas. – Kitas klausimas – Tarybos ir Komisijos pareiškimai apie Baltarusiją.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström , einanti Tarybos pirmininkės pareigas. (SV) Pone pirmininke, gerbiami nariai, ES santykiai su Baltarusija gana sudėtingi. Šias diskusijas norėčiau pradėti paaiškindama, kodėl Taryba lapkričio mėn. priėmė sprendimą dėl ES santykių su Baltarusija. Žinau, kad šis klausimas daugeliui narių yra labai įdomus.

Tai aptardami daugiausia dėmesio skyrėme dviem svarbiems aspektams. Pirmiausia ES norėjo nusiųsti aiškų ženklą, kad pastaraisiais mėnesiais nesame patenkinti konstruktyvios pažangos trūkumu. Antra, norėjome žengti tolesnius savo dialogo su Baltarusija žingsnius siekdami paskatinti Minską imtis veiksmų tam tikrose srityse.

Manau, kad rezultatas yra gerai suderintas sprendimas, kuriuo atsižvelgiama į šiuos aspektus. Jame įtvirtinti trys pagrindiniai elementai.

Pirmiausia plečiame sankcijas ir kartu sustabdome kelionių apribojimus beveik visiems asmenims, kuriems jie buvo taikomi. Išimtys taikomos keturiems žmonėms, tiesiogiai susijusiems su politiniais žmonių dingimo atvejais, ir Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos pirmininkui.

Antra, mes pasirengę svarstyti galimybę supaprastinti vizų tvarką ir sudaryti ES ir Baltarusijos readmisijos susitarimus.

Trečia, yra perspektyvų sudaryti ES ir Baltarusijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą. Žinoma, kad tai būtų įgyvendinta, turės būti padaryta pažanga demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų srityje. Komisijos buvo paprašyta atlikti tam tikrą parengiamąjį darbą, grindžiamą veiksmų planais, parengtais pagal Europos kaimynystės politiką.

Diskusijose atsižvelgėme į tai, kad padėtis Baltarusijoje geresnė negu buvo prieš 18 mėnesių, nors padaryta ir tam tikrų žingsnių atgal. Labai rimtas tokių žingsnių pavyzdys – studentės išmetimas iš universiteto po to, kai ji dalyvavo Rytų partnerystės forume.

Perėjimas nuo autoritarinės visuomenės prie demokratijos, kaip itin gerai žino daugelis šio Parlamento narių, yra laipsniškas procesas. Baltarusijoje tai užtruks ir pakeliui bus daug kliūčių. Todėl reikalinga visapusiška mūsų parama.

Pasaulinė finansų krizė teikia realių galimybių daryti įtaką. Baltarusijos ekonomika parklupdyta ir Rusija nepasirengusi toliau remti šios šalies. Mažos dujų kainos energetikos sektoriuje – tik prisiminimas.

Ar galime išnaudoti šią padėtį siekdami skatinti Baltarusiją pakeisti kryptį? Nėra kito būdo tai padaryti, tik dialogas. Turime padėti stiprinti atsargų judėjimą didesnio atvirumo linkme. Turime apsvarstyti, kokia veiksminga mūsų sankcijų politika. Praėjusių metų sprendimas sustabdyti vizų apribojimus po to, kai 2008 m. rugpjūčio mėn. Minskas paleido paskutinius kalinius, padėjo padaryti tam tikrą mūsų dialogo pažangą.

Sankcijų taikymas – svarbus Europos Sąjungos būdas daryti spaudimą. Kartu Komisija ėmėsi tam tikrų bendradarbiavimo su Baltarusija veiksmų ir dabar šalis priklauso Rytų partnerystei. Mūsų parama Baltarusijai per Tarptautinį valiutos fondą – irgi teigiamas žingsnis.

Mes išdėstėme sąlygas ir dabar turime veikti protingai ir apdairiai. Sprendimas sustabdyti vizų draudimo galiojimą didesniam asmenų skaičiui buvo ženklas, kad labai rimtai atlyginame už teigiamus žingsnius. Jeigu šia linkme bus einama ir toliau, galėsime pereiti į kitą etapą.

Šiuo metu daugiausia diskutuojama apie dvi galimas alternatyvas. Viena – parengti oficialų susitarimą, kita – svarstyti vizų tvarkos supaprastinimą ir readmisijos susitarimus. Tarybos išdėstytoje pozicijoje sudarytos sąlygos šiuos klausimus svarstyti konkrečiau.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo sudarymas būtų naujas būdas oficialiai įtvirtinti ES ir Baltarusijos santykius. Šis būdas – derinti sąlygas su įvairiomis mūsų priemonėmis daryti spaudimą pagal teisiškai privalomą susitarimą. Sudariusi partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, Baltarusija galėtų visapusiškai dalyvauti ir dvišaliame Rytų partnerystės elemente.

Vizų tvarkos supaprastinimą ketinama orientuoti į paprastus žmones, plačiąją visuomenę, ne politinį elitą. Tai būtų svarbi galimybė skatinti Baltarusijos ir ES pilietinės visuomenės ir piliečių ryšius. Vizų tvarkos supaprastinimas galėtų tapti svarbiu veiksniu atveriant Baltarusijos kultūrą ir darant jai įtaką. Tai visiškai atitinka Rytų partnerystės tikslus.

Supaprastinta vizų tvarka susijusi su readmisija. Tai neturėtų būti didelė problema, nes Baltarusija jau parodė sugebėjimą bendradarbiauti su pasienio kontrole susijusiais klausimais.

Baltarusija yra svarbi vieta prie rytinės ES sienos. Todėl mes suinteresuoti pasirūpinti, kad Baltarusija modernėtų, vystytųsi ir siektų tapti demokratine, laisva šalimi. Labai svarbu, kad kaimyninės šalys būtų demokratinės – tai vienas iš pagrindinių mūsų saugumo strategijos elementų.

Turime stengtis Baltarusijoje diegti savo vertybes – demokratiją, rinkos ekonomiką, žmogaus teisių laikymąsi ir kt. Esama aiškios paralelės su tuo, kaip plėtojame partnerystės priemones su į rytus ir į pietus nuo mūsų esančiomis šalimis.

Baigdama norėčiau pabrėžti, kad palaikydami santykius su Baltarusija, žinoma, turime ir toliau taikyti aiškias sąlygas. Šalis turi toliau judėti pirmyn. Represinės prezidento A. Lukašenkos politikos priemonės turi būti pakeistos didesne demokratija ir didesne tolerancija. Turi būti laikomasi teisinės valstybės principų. Šią žinią siunčiame per visą dvišalį valstybių narių ir Baltarusijos bendravimą.

Jeigu norime, kad mūsų reikalavimai duotų rezultatų, būtinas dialogas. Būtent todėl mes, Tarybos nariai, palankiai įvertinome glaudesnius ryšius, pasitelkiamus perėjimui prie demokratijos stiprinti. Toliau plėtosime paramą demokratiniam judėjimui ir pilietinei visuomenei, Baltarusijoje siekiantiems reformų ir integracijos į Europą. Esame labai dėkingi už didelę Europos Parlamento parodytą paramą ir prisiimtus įsipareigojimus atliekant šį darbą.

 
  
MPphoto
 

  Benita Ferrero-Waldner, Komisijos narė. – Pone pirmininke, gerbiami kolegos, Tarybos pirmininke, gerbiami nariai, malonu su jumis šiandien aptarti labai svarbius, bet ir labai daug iššūkių keliančius santykius su Baltarusija. Manau, kad tai svarbu, nes Baltarusija yra mūsų žemyno kryžkelėje, o iššūkių tai kelia todėl, kad neaiškūs Baltarusijos sprendimai dėl savo pačios ateities ir dėl santykių su ES. Dar bus matyti, kokie tie sprendimai bus, tad turėsime toliau su jais dirbti.

Per pastaruosius dvejus metus Europos Sąjunga siekė laipsniškai pradėti bendrauti su Baltarusija ir skatinti tolesnes reformas, toliau plėtoti, turiu pasakyti, kuklias priemones, kurių iki šiol imtasi. Esu įsitikinusi, kad produktyviausias požiūris į Baltarusiją bus grindžiamas pragmatizmu. Mūsų bendravimas su ta šalimi turi atspindėti teigiamus pačios Baltarusijos veiksmus, bet mes irgi turime parodyti bent kiek lankstumo.

Mes aiškiai parodėme, kad norėtume matyti, kaip Baltarusija visateisiu pagrindu dalyvauja Europos kaimynystės politikoje, ir kad Baltarusijai gali būti atvertas Rytų partnerystės dvišalio bendradarbiavimo kelias, jeigu ji nuosekliais veiksmais parodys, kad nori imtis neatšaukiamų žingsnių demokratinių reformų linkme.

Tuo pat metu mes daugeliu svarbių būdų parodėme gerą valią. Kelių aukšto lygio ES pareigūnų vizitai į Baltarusiją šiais metais padėjo stiprinti keitimąsi politinėmis nuomonėmis. 2009 m. birželio mėn. pradėjome dialogą žmogaus teisių klausimais. Komisija dalyvauja vis naujuose techniniuose dialoguose su Baltarusija joms abiem svarbiais klausimais.

Pvz., praėjusį mėnesį Išorės santykių taryba nusprendė iki 2010 m. spalio mėn. pratęsti esamas ribojamąsias priemones, visų pirma vizų draudimą ir turto įšaldymą, nes nepadaryta pakankamai pažangos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje.

Vis dėlto norėdama skatinti demokratinę pažangą Taryba sustabdė ribojamųjų priemonių taikymą didesniam skaičiui asmenų. Taryba taip pat priėmė dar du sprendimus, kuriais Baltarusija skatinama toliau vykdyti reformas. Labai džiaugiuosi, kad Komisija dabar gali pradėti spręsti vizų tvarkos supaprastinimo klausimą ir rengti šešėlinį Europos kaimynystės politikos veiksmų planą, „bendrą pereinamojo laikotarpio planą“. Šiais veiksmais Baltarusijoje skatinama judėti demokratijos link ir tvirtai tikiu, kad juos gerai supras vyriausybė ir, svarbiausia, žmonės.

Bendras pereinamojo laikotarpio planas bus rengiamas ir su Baltarusijos institucijomis, ir su pilietine visuomene; tikiuosi, kad juo bus atvertos durys tolesniam dialogui su Baltarusija, įskaitant dialogą opiais politiniais klausimais.

Mano tarnybos rengia rekomendacijas derybų dėl vizų supraprastinimo tvarkos ir readmisijos susitarimų direktyvoms. Vizų tvarkos supaprastinimas yra Baltarusijos gyventojų prioritetas ir norėčiau, kad daugiau baltarusių aplankytų Europos Sąjungą, laisvai keliautų, studijuotų ir imtųsi verslo. Bet, žinoma, galutinį sprendimą dėl derybų direktyvų priims Taryba.

Be to, Komisija pasirengusi padidinti 2010–2013 m. laikotarpio finansinės pagalbos Baltarusijai asignavimus. Mes pasiūlėme 200 mln. EUR vertės makrofinansinės pagalbos paketą, kuriam siekiame Parlamento pritarimo. Komisija remia EIB pasiūlymą įtraukti Baltarusiją į naujuosius banko įgaliojimus. Tikrai tikiuosi, kad tai bus tęsiama toliau.

Vis dėlto, jeigu Baltarusija nori suartėti su ES, aišku, kad ji tai turi parodyti savo veiksmais. Turi išnykti toks dalykas kaip politiniai kaliniai ir politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas. Būtiniausiai reikia pagal ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) rekomendacijas reformuoti rinkimų teisės aktus. Turėtų būti leidžiama naudotis spaudos, žodžio ir susirinkimų laisve – ji turėtų tapti norma. Europos Sąjunga taip pat ragina Baltarusiją panaikinti mirties bausmę arba paskelbti jos moratoriumą. Raginame sudaryti geresnes sąlygas veikti NVO, pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių aktyvistams. Visi šie žingsniai galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį aktyviau plėtojant artimesnę Baltarusijos ir Europos Sąjungos partnerystę.

Todėl, apibendrinant, mūsų pasiūlymas Baltarusijai aiškus. Europos Sąjunga pasirengusi artimai bendradarbiauti su Minsku ir remti jo politinį ir ekonominį vystymąsi. Vis dėlto džiaugtumės, jeigu iš Baltarusijos lyderių sulauktume pastebimų teigiamų veiksmų, kurie leistų mums plėtoti santykius taip, kaip juos plėtojame ir su kitais rytų partneriais, jeigu sulaukiame jų atsako.

 
  
MPphoto
 

  Jacek Protasiewicz, PPE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, kodėl mano frakcija primygtinai ragino po diskusijų priimti rezoliuciją? Ne tik todėl, kad pareikštume paramą Tarybos priimtam sprendimui – tai išmintingas, tinkamas sprendimas ir sutinku su abiem jūsų argumentais – bet ir dėl pagrindinės priežasties: neseniai Baltarusijoje padaugėjo represijų. Rezoliucijoje bus minimi visi tie atvejai ir jeigu rengiant rezoliuciją kurių nors iš jų bus nuspręsta neįtraukti, galite būti tikri, kad jie bus pasiūlyti kaip pakeitimas – tai padarys arba PPE frakcija raštu, arba aš rytoj žodžiu.

Yra dar vienas dalykas, kurį žiniasklaida atskleidė tik šiandien – Aleksandro Lukašenkos parengtas naujo įstatymo, skirto visiškai kontroliuoti internetą, kaip Kinijoje arba netgi Šiaurės Korėjoje, projektas. Manau, kad turėtume paminėti ir tai.

Kodėl Baltarusijoje vyksta šie dalykai? Mano asmeninė nuomonė: jie iš dalies vyksta dėl neapsvarstytų arba, sakykime, neišmintingų ministro pirmininko Silvio Berlusconi vizitų – jis susitiko su Aleksandru Lukašenka ir gyrė jį kaip demokratiškai išrinktą lyderį, bet nerado laiko susitikti su opozicija, o šiek tiek vėliau su juo susitiko Lietuvos prezidentė, sakyčiau, neapgalvotai pakvietusi A. Lukašenką į Lietuvą.

Galiausiai leiskite paminėti šįryt Sergejaus Kovaliovo sakytą kalbą – cituodamas A. Sacharovą, jis sakė, kad Vakarai turėtų siūlyti ir reikalauti. Tai ir visa esmė. Turėtume siūlyti visapusiškai bendradarbiauti su Baltarusija, bet iš Baltarusijos institucijų turėtume reikalauti tikros pažangos žmogaus teisių, demokratijos ir laisvės srityje.

 
  
MPphoto
 

  Kristian Vigenin, S&D frakcijos vardu. (BG) Ministre, Komisijos nare, negaliu nesutikti su vertinimu, kad Baltarusija yra sudėtinga Europos Sąjungos partnerė.

Vis dėlto negalime remti požiūrio į šią šalį, kurio Komisija ir Taryba laikėsi per praėjusius metus. Mums neatrodo, kad šis požiūris, grindžiamas laipsnišku durų atvėrimu Baltarusijai, susijusiu su deramais Baltarusijos institucijų sprendimais, yra geriausias būdas šiai šaliai laipsniškai virsti tuo arba bent jau kuo labiau priartėti prie to, ką mes suvokiame kaip demokratinę šalį.

Norėtume, kad Europos Komisijos ir Tarybos tvirtinamos priemonės būtų turiningesnės ir jose šiek tiek daugiau dėmesio būtų skiriama patiems Baltarusijos piliečiams, nes tai – būdas patiems piliečiams susitelkti siekti tikslo, kurį bandome skatinti dialogu su Baltarusijos institucijomis: plėtoti demokratiją, puoselėti atvirumą ir surengti laisvus, demokratiškus rinkimus. Šių dienų Europoje nesuvokiama, kad šis procesas negali vykti Europos šalyje.

Su šiuo klausimu susijusios ir Rytų partnerystės problemos. Jūs žinote, kad Europos Parlamentas nepalaiko oficialių santykių su Baltarusijos parlamentu, nes laikome, kad Baltarusijos parlamento nariai nėra išrinkti sąžininguose ir demokratiškuose rinkimuose, ir tai reiškia, kad šis parlamentas negali būti oficialus mūsų partneris.

Be to, su šiuo klausimu susiję ir planai netrukus įsteigti Rytų partnerystės parlamentinę asamblėją ir čia susiduriama su tam tikromis problemomis. Vis dėlto vadovausimės šiuo požiūriu: stengsimės kartu su Komisija ir Taryba įgyvendinti bendrą strategiją, kad parlamentiniu lygmeniu taip pat būtume pasirengę įgyvendinti Baltarusijai tinkamas priemones, jeigu baltarusiai savo ruožtu įgyvendins savo priemones ir įvykdys jiems mūsų keliamus reikalavimus.

Todėl raginu Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir Tarybą veikti bendromis jėgomis, kad būtų išvengta nepriklausomų veiksmų, kurių ėmėsi, pvz., ministras pirmininkas S. Berlusconi – šie veiksmai kenkia bendram tikslui ir jais toliau skatinamas A. Lukašenka. To turi būti vengiama.

 
  
MPphoto
 

  Ivars Godmanis, ALDE frakcijos vardu. – Pone pirmininke, norėčiau pateikti dar vieną pasiūlymą, nes Parlamento ir institucijų santykiai tikrai nejuda iš vietos, bet palaikome santykius su opozicija. Mano pasiūlymas: ketinu siūlyti Latvijoje ar kur nors kitur surengti konferenciją, kurioje dalyvautų institucijų ir opozicijos atstovai. Konferencijos temos būtų, pirmiausia: energetika, saugumas, ekonomika, tranzito problemos, kurios labai aktualios Baltarusijoje, tačiau aktualios ir Europos Sąjungai; antra: vizų klausimai, kaimynystės klausimai dėl piliečių; trečia: problemos, susijusios su demokratijos padėtimi, partijų problemos ir žmogaus teisės; ketvirta: tikrasis Baltarusijos požiūris – kaip jie vertina Rytų partnerystę artimoje ateityje. Galiausiai manau, kad tai vienas iš būdų, kaip galėtume pagerinti dabartinę tikrai iš vietos nejudančią padėtį. Santykiai turi būti abipusiai, nes vienpusiais nieko nepasieksime.

 
  
MPphoto
 

  Werner Schulz, Verts/ALE frakcijos vardu. (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, maždaug prieš dvi savaites Italijos ministras pirmininkas tapo pirmuoju Vakarų šalies vyriausybės vadovu, po daugelio metų aplankiusiu Baltarusiją. Jis gyrė prezidento A. Lukašenkos darbą, politiką ir pripažino gausų dalyvavimą rinkimuose kaip didelio žmonių žavėjimosi savo prezidentu ir meilės jam išraišką. Deja, jis pamiršo aplankyti opoziciją, o juk aplankyti ją – įprasta praktika. Atsakant į tai nebuvo pripažinta, kad Baltarusijoje jau imtasi laisvės skatinimo veiksmų; užuot tai pripažinus, pradėta rodyti mažiau pakantumo opozicijai. Rezultatas buvo represijos, gatvės susistumdymai, muštynės ir pan.

Be kitų dalykų, būtent todėl šiandien pateikėme šią rezoliuciją – siekėme aiškiai išdėstyti, kokias jėgas ir kokius pilietinės visuomenės požiūrius remiame, taip pat aiškiai išdėstyti tai, kad apie partnerystę, kuri, žinoma, vis dar neapibrėžta, galėsime kalbėti tik tada, kai su Baltarusija galėsime visapusiškai tęsti dialogą žmogaus teisių klausimais. Tai reiškia žodžio laisvę, saviraiškos laisvę, opozicijos laisvę dirbti, leidimą dirbti opozicinėms partijoms ir t. t. Manome, kad tai svarbu ir kad nuo to turi priklausyti mūsų partnerystė ateityje. Tikimės, kad Europos Sąjunga šioje srityje ras bendrą kryptį ir kad būsimoji vyriausioji įgaliotinė įdės daug pastangų šiai krypčiai skatinti.

 
  
MPphoto
 

  Valdemar Tomaševski, ECR frakcijos vardu.(LT) Gerbiamas Pirmininke, Baltarusija, Vidurio Europos šalis, tai istoriškas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lopšys. Kunigaikštystės, kuri gynė Vakarų civilizacijos vertybes, jos Šiaurės rytų paribyje. Taigi gerai, kad šių metų lapkričio 17 d. Tarybos išvadose numatyta naujų dialogų galimybių, taip pat numatytas didesnis Europos Sąjungos ir Baltarusijos bendradarbiavimas.

Bet nuo kalbų ir gestų turime prieiti ir prie konkretumo. Pradėkime nuo žmonių tarpusavio ryšių. Juos būtina stiprinti įtraukiant Baltarusiją į Europos ir regionų lygmens procesus. Kreipiuosi į Komisiją su prašymu skubiai parengti rekomendacijas dėl direktyvų dėl vizų režimų supaprastinimo. Ir jo visiško panaikinimo 50 km pasienio juostos zonoje. Europos viduryje žmonės privalo turėti teises ir galimybes laisvai judėti į abi puses.

 
  
MPphoto
 

  Jiří Maštálka, GUE/NGL frakcijos vardu. – (CS) Atidžiai perskaičiau aptariamu klausimu parengtus rezoliucijų projektus ir susidomėjęs klausiausi diskusijų. Man atrodo, kad dauguma pateiktų projektų bandoma teigiama linkme pakeisti iki šiol šaltus ES ir Baltarusijos santykius. Rytų partnerystės projektą laikau gera galimybe iš esmės pagerinti mūsų santykius. Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad ekonomikos srityje vyrauja pragmatiškas požiūris, bet tai negali būti tik vienpusis procesas. ES taip pat turi atsiverti Baltarusijos prekėms ir paslaugoms. Antra, mano nuomone, svarbu Baltarusijai greitai pervesti pagal Rytų partnerystę numatytus finansinius išteklius. Trečia, sušvelninus ES vizų politiką būtų lengviau plėtoti dialogą. Ketvirta, turėtume labiau remti ekologinius mūsų bendradarbiavimo aspektus. Visi žinome, kad Baltarusija nukentėjo nuo Černobylio avarijos ir mūsų pagalba bus labiau negu pageidautina. Nors suprantu istorines ir politines Baltarusijos aplinkybes, tvirtai manau, kad ir Baltarusijai atėjo laikas prisijungti prie tų šalių, kurios panaikino mirties bausmę.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, EFD frakcijos vardu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, atsakydamas ankstesniam kalbėtojui noriu priminti, kad bet kuris valstybės ar vyriausybės vadovas turi teisę susitikti su Europos ar kitų regionų vyriausybėmis, jeigu tai atitinka Tarybos pageidavimus. Todėl manau, kad šis prevencinis Italijos ministro pirmininko smerkimas labai erzinantis.

Vis dėlto, grįžtant prie aptariamo klausimo, nuspręsdama dalyvauti Rytų partnerystėje Baltarusija parodė valią kelyje į ekonomikos vystymąsi ir reformas siekiant savo likimą susieti su Europa. Komisija pripažino tam tikrą Baltarusijos padarytą pažangą, pvz., politinių kalinių paleidimą, rinkimų kodekso reformą ir galimybę platinti tam tikrus opozicijos laikraščius, tegu ir kontroliuojant vyriausybei. Tai nėra visapusiška demokratija, bet neabejotinai tai tam tikras postūmis, palyginti su praeitimi.

Todėl Europos Sąjunga turi nuspręsti skatinti reformas Rytų partnerystės ir EURONEST pagrindu plėtodama dialogą ir kartu budriai stebėti, kokių rezultatų pasiekta ir kokių veiksmų imtasi. Todėl sutinku, kad K. Vigeninui būtų pavesta pasiekti susitarimą su Minsku dėl patenkinamo atstovavimo EURONEST asamblėjoje, apimančio ne tik pilietinę visuomenę, bet ir Baltarusijos parlamento narius.

Taip mums atsirastų galimybė dalyvauti dialoge su politinius sprendimus priimančiais asmenimis įvairiomis temomis, įskaitant žmogaus teises, ir sukurti bendravimo su vyriausybe kanalą reformų procesui remti. Tada jie negalėtų pateisinti neatsakymo arba nepakankamų atsakymų pateikimo.

 
  
MPphoto
 

  Peter Šťastný (PPE). (SK) Baltarusija nusipelno daugiau ir ES, ir Europos Parlamento dėmesio. Neabejotinai pritariu jūsų pasiūlymui ištiesti pagalbos ranką, kol kitos pusės atsaką galima konkrečiai išmatuoti ir jis pakankamas. Vis dėlto keldami reikalavimus turime būti principingi. Tada tai bus naudinga demokratijai, geriems ES ir Baltarusijos santykiams ir, žinoma, tos šalies piliečiams.

Todėl teigiamai vertinu kvietimą Baltarusijai prisijungti prie EURONEST jungtinės parlamentinės asamblėjos, delegatams taikant aiškią sąlygą – formatą 5+5. Vis dėlto verta apgailestauti dėl šiurkštaus neprincipingumo, susijusio su oficialiais ES valstybių atstovų vizitais. Vienas iš principų, reikalaujamų vykstant su oficialiu vizitu į Baltarusiją – susitikti su opozicija. Būtent šis principas buvo skandalingai pažeistas, nes per pastarąjį įtakingos ES valstybės narės vadovo vizitą šio susitikimo nebuvo. Toks elgesys niekais verčia mūsų pastangas, kenkia geram Europos Sąjungos ir jos institucijų vardui ir tikrai nepadeda stiprinti demokratijos Baltarusijoje.

 
  
MPphoto
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D).(LT) Šešerius metus Europos Parlamente tvirtinau ir tvirtinu, kad Europos Sąjunga geriausią paslaugą Baltarusijos ir ES piliečiams, ypač gyvenantiems kaimynystėje su šia šalimi, padarys ne sankcijomis ar atribojimais, o atverdama kuo plačiausiai vartus žmonių, ypač jaunimo, bendravimui ir kuo glaudžiausiems kontaktams verslo, kultūros, mokslo ir kitose srityse.

Labai gerai, kad jau antrus metus Briuselis pragmatiškai siekia pokyčių suartėdamas su Baltarusija ir jos žmonėmis. Taip, ta politika dar neatnešė visų laukiamų vaisių, tačiau grįžti į praeitį būtų tikrai neteisinga. Todėl palaikau Tarybos ir Komisijos veiksmus, ypač veiksmų plano Baltarusijai perspektyvą.

Naujosioms ES šalims prieš dvejus metus prisijungus prie Šengeno sutarties Berlyno sienos likučiai, vaizdžiai tariant, pasislinko į Rytus. Jeigu anksčiau Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos gyventojai, dažnai siejami giminystės ryšių, galėjo važinėti vienas pas kitą be jokių mokesčių, tai dabar baltarusiai už Šengeno vizą moka beveik pusę mėnesinio atlyginimo. Reikia kuo greičiau griauti tokias biurokratines ir finansines sienas. Antra vertus, Minsko veiksmai vilkinant sutartis dėl palengvinto pravažiavimo pasienio gyventojams su Lietuva ir kitomis valstybėmis sėja abejones gerais valdžios norais.

Baltarusijoje apie 30 proc. gyventojų pagal apklausas pasisako už geresnius santykius su Europos Sąjunga. 28 proc. gyventojų norėtų geresnių santykių su Rusija. Bet tame prieštaravimo nėra. Europos Sąjunga tikrai nesiekia atplėšti Baltarusijos nuo Rusijos ar jas supriešinti. Reformų reikia ne Vakarams, o patiems baltarusiams.

Na, ir aktyvus ekonomikos modernizavimas, dalyvavimas Rytų partnerystės politikoje gali padėti atlikti tą uždavinį.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Robert Kowal (ECR). (PL) Pone pirmininke, klausydamasis diskusijos susidariau įspūdį, kad per mažai kalbame apie pagrindinį mūsų tikslą – laisvus rinkimus Baltarusijoje. Šiam dalykui visada reikėtų skirti dėmesio. Būdami savo šalyse demokratiškai išrinkti EP nariai, negalime nepaisyti šio pagrindinio tikslo.

Esu įsitikinęs, kad ir opozicijos, ir vyriausybės stovyklose daug žmonių laukia, kol pradėsime kalbėti apie laisvus rinkimus. Jie taip pat laukia šio ženklo. Žinau iš savo paties patirties. Jie nusipelno aiškaus ir tiesaus atsakymo. Mes kovojame, kad Baltarusija surengtų laisvus rinkimus ir būtų laisva partnerė Europoje. Vakar iš B. Ferrero-Waldner gavome deklaraciją dėl N. Sarkozy plano, už kurią jai dėkoju.

Šiandien turiu kitą pasiūlymą. Norėčiau, kad B. Ferrero-Waldner aiškiai paskelbtų, kad kol Baltarusijoje nebus surengta laisvų rinkimų, B. Ferrero-Waldner atsakomybės srityse su šia šalimi nebus jokių politinių ryšių, išskyrus ryšius su opozicija, kuriai ši izoliacija nebus taikoma. Prašau tai pasakyti viešai. Mes jums būsime labai už tai dėkingi. Tai mums bus Kalėdų dovana.

 
  
MPphoto
 

  Bastiaan Belder (EFD). (NL) Pone pirmininke, šių metų pradžioje, tiksliau sakant, sausio 14 d., trečiadienį, turėjau garbės dalyvauti šio Parlamento diskusijose apie Baltarusiją, kuriose dalyvavo ir Komisijos narė B. Ferrero-Waldner. Parlamentinių metų pabaigoje natūralu patikrinti, ar įvyko kokių nors didesnių ES ir Baltarusijos santykių pokyčių; mano suvokimu, 2009 m. Minsko ir Briuselio santykiams buvo būdingas status quo. Kokias išvadas turėtų padaryti Europos institucijos? Pirmiausia tebėra pavojus, kad prezidento A. Lukašenkos režimas Baltarusijoje tiesiog toliau svyruos tarp Maskvos ir Briuselio arba tarp apsimestinės integracijos su Rusija ir apsimestinio santykių atnaujinimo su Europos Sąjunga. Europos ekonominė padėtis patraukli, tačiau Baltarusijos politinis elitas taip pat trokšta įtvirtinti savo galią. Naujausi aukščiausio politinio lygmens pozicijos pokyčiai Minske rodo, kad pradėta laikytis griežtesnės taktikos.

Europos Sąjunga, vadovaudamasi pusiausvyros strategija, turėtų pasinaudoti galimybe laipsniškai keisti gyventojų ir elito mentalitetą – ši galimybė susidaro plėtojant dabar užmegztą dialogą ir bendradarbiavimo sistemas, tam tikrą įtaką daro ir pasaulinė ekonomikos krizė, verčianti ir A. Lukašenkos vyriausybę imtis veiksmų.

Trumpai tariant, visos Europos institucijos turi šiuo tikslu palaikyti ryšius su visomis tikslinėmis Baltarusijos grupėmis, įskaitant valstybės institucijas, opozicijos jėgas, pilietinę visuomenę ir netgi paprastus gyventojus. Žinoma, Europos Parlamentas taip pat sieks užmegzti nepriklausomus ryšius su Baltarusijos parlamentu.

 
  
MPphoto
 

  Konrad Szymański (ECR). (PL) Eksperimentas švelninant ES ir Baltarusijos santykius ir toliau duoda neaiškių rezultatų. Todėl politinis Europos Sąjungos spaudimas – būtina sąlyga norint Minske išlaikyti labai silpnai apibrėžtą pokyčių kryptį. Minske turi būti atveriami bendravimo su institucijomis kanalai ir kartu atmetamas nedemokratinis parlamentas. Taip pat turime nuodugniai pasirūpinti, kad laisvi baltarusiai nesijaustų atstumti, todėl neapgalvotai nesurengti susitikimai su opozicijos atstovais yra itin neatsakingas dalykas.

Minskas turi suvokti, kad mūsų politikos tikslas vienas – demokratija Baltarusijoje. Politiniai pokyčiai taps įmanomi tik tada, kai užtikrinsime, kad baltarusiai galėtų gauti nepriklausomos informacijos. Konkretus projektas, kuriam šiandien reikia mūsų paramos, yra televizijos stotis Belsat, kuri jau dvejus metus transliuoja kanalą tik baltarusių kalba, jame pateikdama necenzūruotą informaciją apie padėtį šalyje, ir šį kanalą žiūri vis daugiau baltarusių.

 
  
MPphoto
 

  Paul Rübig (PPE). (DE) Pone pirmininke, ponia C. Malmström, Komisijos nare, itin džiaugiuosi, kad mūsų Komisijos narė B. Ferrero-Waldner visada rėmė demokratiją, rinkos ekonomiką ir šioje srityje nustatė naujus santykių su Baltarusija standartus. Todėl norėčiau jai nuoširdžiausiai padėkoti už jos, kaip už išorės santykius ir Europos kaimynystės politiką atsakingos Komisijos narės, darbą ir palinkėti jai geriausios kloties ateityje.

 
  
MPphoto
 

  Marek Siwiec (S&D). (PL) Pone pirmininke, atsidūrėme padėtyje, rodančioje tam tikrą mūsų santykių su Baltarusija nenuoseklumą. Nes Europos lyderiai kalbasi su prezidentu ir Baltarusijos vyriausybe, atstovaujančia Baltarusijos parlamentui ir politinei sistemai. Tai – gerai. Nepaisant to, laikomės principų, tad nenorime kalbėtis su parlamentu, išrinktu rinkimuose, kurie buvo netinkamai surengti ir nebuvo nei laisvi, nei skaidrūs. Šis nenuoseklumas turi kada nors baigtis ir tai reikėtų aiškiai pasakyti.

Geriausias metas pasakyti, kokia mūsų politika Baltarusijos atžvilgiu – kitų metų vietos rinkimai. Arba jie bus surengti pagal mums priimtinus standartus ir bus parodytas pastebimas atvirumas, arba jie bus surengti kitaip ir tiesiog turėsime nustoti galvoti apie Baltarusijos atvirumą, nes bus akivaizdu, kad A. Lukašenka žino, ko nori, o mes iš tikrųjų nežinome, ko norime.

O dėl S. Berlusconi, tai jis labai atsiskleidė, nes jeigu, jo nuomone, ideali lyderystė yra tai, ką daro A. Lukašenka, reiškia, šis lyderystės modelis jam daro įspūdį ir tada mums telieka sukryžiuoti rankas ir pareikšti apgailestavimą, kad toks lyderis yra tarp 27 Europos Sąjungos šalių lyderių.

 
  
MPphoto
 

  Charles Tannock (ECR). – Pone pirmininke, būdamas senas Baltarusijos stebėtojas, galiu pasakyti, jog svarbu, kad ES toliau bendrautų su Baltarusija, kuri yra vidutinio dydžio Europos šalis, vis labiau save izoliuojanti ir virstanti tam tikra Europos Kuba. Nepaisant to, prezidentas A. Lukašenka, kuris iš esmės yra Homo sovieticus tipo žmogus, visiškai supranta, kas yra galios politika ir todėl turime palaikyti protingus ES ir Baltarusijos prekybos ir politinius ryšius bei santykius. Todėl tikrai sutinku, kad tikslines sankcijas reikia galiausiai panaikinti ir ratifikuoti partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą.

Taigi, po daugelio metų, per kuriuos ES izoliavo Baltarusiją, dabar sutinku, kad bizūno ir meduolio principas yra tinkamas. Turime sudaryti geresnes sąlygas palaikyti ryšius su Baltarusijos pilietine visuomene ir nustatyti pigesnę vizų tvarką, taip pat Baltarusijai suteikti stebėtojos statusą EURONEST asamblėjoje bei galimybę naudotis Rytų partnerystės programomis.

Padarėme dosnią pradžią ir dabar raginu Minską padaryti kompromisą ir pagerinti žmogaus teisių bei demokratijos padėtį.

 
  
MPphoto
 

  Andreas Mölzer (NI). (DE) Pone pirmininke, Europos Sąjungos politika Baltarusijos atžvilgiu neabejotinai yra prasmingos kaimynystės politikos pavyzdys. Turėtume padėkoti baigiančiai eiti pareigas Komisijos narei B. Ferrero-Waldner už sėkmingą darbą šiuo klausimu.

Europos Sąjunga tikrai turėtų remti Baltarusijos reformų procesą ir demokratijos plėtrą. Vis dėlto Europos Sąjunga ir valstybės narės neturėtų būti tokios arogantiškos ir neturėtų manyti, kad jų demokratiniai standartai turėtų būti pavyzdys likusiam pasauliui.

Vienas su Baltarusija susijęs dalykas aiškus: Jeigu norime, kad mūsų santykiai su Rusija būtų produktyvūs, turėsime daugiau ar mažiau gerbti istorinius ir geopolitinius Kremliaus interesus. Tai turbūt opiausias klausimas, susijęs su Europos politika Baltarusijos atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek (PPE). (PL) Čia buvo kalbama, kad ES ir Baltarusija turi skatinti jaunimo ir kultūros mainus. Bijau, kad tai bus labai sudėtinga. Gruodžio 3 d. Tatjana Šapučko, opozicijos organizacijos Jaunimo frontas atstovė spaudai, buvo išbraukta iš Baltarusijos valstybinio universiteto Teisės fakulteto studentų sąrašo. Kodėl jos pavardė buvo išbraukta? Todėl, kad ji dalyvavo Rytų partnerystės forume Briuselyje. Universiteto vadovybė laikėsi pozicijos, kad ji išvyko be jų sutikimo ir už tai ji buvo išmesta iš universiteto.

Galbūt moteriai Baltarusijoje tai nėra taip pavojinga, bet iš universiteto išmestiems vyrams Baltarusijoje padariniai gali būti daug skaudesni, nes karinė tarnyba ten laikoma bausme, kalėjimo pakaitalu. Esama jaunų karių, pvz., Franekas Viečorka, jaunimo organizacijos Baltarusijos jaunimo frontas vadovas, ir Ivanas Šyla, taip pat organizacijos Jaunimo frontas narys, kurie karinėje tarnyboje persekiojami, jiems neleidžiama gauti informacijos ir tai laikoma bausme. Turėtume su tuo kovoti ir remti tuos, kurie taip baudžiami.

 
  
MPphoto
 

  Cecilia Malmström , einanti Tarybos pirmininkės pareigas. – Pone pirmininke, Komisijos nary, gerbiami nariai, manau, kad tokia tvirta visų Europos institucijų parama požiūriui į Baltarusiją yra itin vertinga.

Tai iš tikrųjų labai sudėtinga partnerė, bet ji yra mūsų kaimynė, su kuria turime bendrų sienų. Kai kurios šalys turi artimų, istorinių ryšių su ten gyvenančiais žmonėmis, tad turime padaryti viską, ką galime, kad remtume tendencijas demokratijos, žmogaus teisių laikymosi, teisinės valstybės ir rinkos ekonomikos linkme.

Esame susirūpinę tam tikrais pastarojo meto atkryčiais, pvz., jaunos studentės išmetimu iš universiteto. Tarybai pirmininkaujančios Švedijos atstovai Minske reagavo labai griežtai ir paskelbė nemažai pareiškimų: dėl to, žinoma, apgailestaujame ir tai neturėtų vykti.

Šiais metais daug bendravome su pilietine visuomene. Briuselyje vos prieš kelias savaites įvyko konferencija su pilietine visuomene. Prieš kelias savaites Stokholme asmeniškai susitikau su opozicijos atstovais, nuolat bandoma palaikyti ryšius su pilietine visuomene ir opozicija. Jie silpni, bet jų yra, jiems reikia mūsų paramos ir tą paramą toliau teiksime.

Manau, kad I. Godmanio pasiūlymas dėl konferencijos labai įdomus. Jį tikrai reikia išnagrinėti ir išsiaiškinti, ar galime imtis tolesnių veiksmų.

Tikėtina, kad dvejopas požiūris į Baltarusiją – „bizūno ir meduolio“ principas, kaip jį pavadino, atrodo, C. Tannock – bus sėkmingas. Tai rodo, kad mes tikrai įsipareigoję, mes ištiesėme ranką. Galime parodyti A. Lukašenkai ir Baltarusijos režimui, kad jeigu sieksite demokratijos, jeigu stengsitės paisyti tarptautinių vertybių, atrasite ir kitą kelią. Yra kelias integracijos į Europą link; yra kelias į bendravimą su Europos Sąjunga, vizų tvarkos supaprastinimą ir Rytų partnerystės plėtotę.

Dabar jų eilė atsakyti. Mes jiems ištiesėme ranką ir visapusiškai remiant visoms Europos institucijoms, prašome, Minskai, priimkite ją, nes jūs ir Baltarusijos žmonės gali daug laimėti.

 
  
MPphoto
 

  Karel De Gucht, Komisijos narys. – Pone pirmininke, apibendrindamas norėčiau pabrėžti – žinoma, kalbu ir Benitos Ferrero-Waldner vardu – kad manau, jog šiandieninis mūsų keitimasis nuomonėmis yra labai atviras ir itin naudingas. Noriu jums padėkoti už konstruktyvias ir į ateitį orientuotas diskusijas.

ES iš esmės pasirengusi artimai bendradarbiauti su Minsku ir remti skubiai reikalingas politines ir ekonomines reformas. Jeigu Baltarusijos vadovybė imtųsi pastebimų žingsnių demokratijos plėtros link, ES būtų pasirengusi Baltarusijai suteikti visateisę narystę Rytų partnerystės priemonėje. Kol kas ES ragina ir ragins Baltarusiją imtis tolesnių neatšaukiamų veiksmų demokratiniams standartams įtvirtinti, be kurių negalima pasinaudoti visomis mūsų santykių galimybėmis. Nuoširdžiai tikiuosi, kad 2010 m. galėsime laipsniškai ir protingai bendrauti su Baltarusija ir suteikti Baltarusijos gyventojams artimesnių santykių su ES viziją ir apčiuopiamą naudą.

ES tikisi, kad Baltarusija, siekdama suartėti su ES, imsis lydimųjų priemonių demokratinių reformų srityje ir kartu padės išplėsti taikos, stabilumo ir gerovės erdvę, apimančią visas šešias Rytų partnerystės šalis bei Rusiją, ES strateginę partnerę.

Tikimės, kad penkių priemonių Baltarusija imsis ryžtingai ir neatšaukiamai.

Pirmiausia, užtikrinti, kad nebūtų grįžta prie politinių kalinių ir politiškai motyvuoto baudžiamojo persekiojimo. Antra, atlikti išsamią rinkimų teisės aktų reformą, atitinkančią ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) rekomendacijas. Trečia, liberalizuoti žiniasklaidos aplinką, laikytis žodžio ir susirinkimų laisvės. Ketvirta, administracinėmis ir teisėkūros priemonėmis pagerinti NVO darbo sąlygas. Penkta, panaikinti mirties bausmę arba paskelbti jos moratoriumą.

Nemažas žingsnis, rodantis Baltarusijos įsipareigojimą laikytis bendrų vertybių – nedelsiant paskelbti mirties bausmės moratoriumą, o vėliau ją panaikinti; tai būtų itin svarbus žingsnis pirmyn kelyje į narystę Europos Taryboje. Lapkričio mėn. išvadose ES Taryba paragino Baltarusiją paskelbti mirties bausmės moratoriumą. Be to, Komisija atliko tam tikrus veiksmus ryšiams palaikyti 10-osios tarptautinės dienos prieš mirties bausmę proga.

Ką ES galėtų padaryti dėl Baltarusijos? Ką siūloma daryti? Komisija mano, kad vaisingiausias požiūris į Baltarusiją bus grindžiamas pragmatizmu. Laipsniškas ES bendravimas su Baltarusija turi atspindėti teigiamus pačios Baltarusijos veiksmus, bet mes irgi turime parodyti lankstumo. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (angl. GAERC) 2009 m. lapkričio mėn. išvadose Europos Sąjungai leidžiama suteikti Baltarusijai paskatų imtis veiksmų, kuriuos norime matyti, tačiau turime likti ištikimi savo principams. Taip aš suvokiu pragmatizmą.

Mūsų žinia Baltarusijai aiški. Pirmiausia, ES pasirengusi artimai bendradarbiauti su Minsku ir remti jo politinį ir ekonominį vystymąsi, o jeigu Baltarusijos vadovybė imtųsi nemažų teigiamų veiksmų, būtume pasirengę Baltarusijai suteikti visateisę narystę Rytų partnerystės priemonėje. Tai reikštų mūsų santykių plėtrą pasitelkiant dvišalį Rytų partnerystės aspektą, pradedant išsamų politinį ir ekonominį dialogą ir tvirtesnį sektorinį bendradarbiavimą.

Per tą laiką 2009 m. gegužės mėn. Baltarusija buvo pakviesta prisijungti prie daugiašalio Rytų partnerystės aspekto. Ji viceministrų lygmeniu konstruktyviai dalyvauja keturiuose daugiašaliuose forumuose – demokratijos ir valdymo, ekonominės integracijos, energetinio saugumo ir žmonių tarpusavio ryšių.

Antra, tikimės, kad Baltarusija imsis tolesnių neatšaukiamų veiksmų demokratiniams standartams, be kurių negalima pasinaudoti visomis mūsų santykių galimybėmis, įtvirtinti.

Trečia, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nebuvimas – nuostolis ne vien Baltarusijai; jo neturėdami mes netenkame teisinio pagrindo vykdyti oficialų dialogą žmogaus teisių klausimais ir spręsti prekybos ar energijos tranzito klausimus. Mes, Komisijos nariai, ir toliau manome, kad partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimas bus naudingas žingsnis pirmyn, bet mes jį, žinoma, ir toliau taikysime kaip paskatų svertą tolesniems Baltarusijos veiksmams skatinti.

Galiausiai, ketvirta, Komisija pradėjo įgyvendinti 2009 m. GAERC išvadas ir kai tik bus įmanoma, pateiks ES Ministrų Tarybai pasiūlymų.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Gavau septynis pasiūlymus dėl rezoliucijos(1), pateiktus remiantis Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalimi.

Balsavimas vyks rytoj (2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienį).

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Silviu Buşoi (ALDE), raštu. (RO) Demokratinės vertybės, žmogaus teisių ir asmens laisvių laikymasis – pamatai, ant kurių pastatyta ES. Kadangi mūsų pagrindinis tikslas – padėti kaimyninėms šalims tapti demokratinėmis, o Baltarusija yra viena iš paskutinių šalių Europoje, kurią valdo autoritarinis režimas, manau, kad prieš užmegzdami bet kokius politinius ryšius turėtume nustatyti labai aiškias, griežtas politines sąlygas. Baltarusija padarė kai kurias reformas, bet jos nublanksta, palyginti su esamomis problemomis, pirmiausia susijusiomis su žmogaus teisėmis, spaudos laisve ir žodžio laisve. Turi būti remiami aktyvistai, rengiantys kampanijas už žmogaus teisių ir asmens laisvių laikymąsi. Remiu pasiūlymą užmegzti ryšius su opozicija ir itin pritariu asmeniniams ES ir Baltarusijos piliečių ryšiams. Tada Baltarusijos piliečiai galės laisvai kalbėtis su žmonėmis, kuriuos vienija bendros demokratinės vertybės. Tai padėtų kurti pilietinę visuomenę ir palengvinti demokratijos kūrimo procesą – jį žmonės turėtų remti ir patys inicijuoti. Tai – vienintelis būdas sukurti patikimą demokratiją, kur paisoma kiekvieno asmens teisių. Todėl reikėtų ne tik taikyti sankcijas, kaip spaudimo priemones, bet ir sudaryti geresnes sąlygas ES ir Baltarusijos piliečiams palaikyti tarpusavio ryšius.

 
  
MPphoto
 
 

  Kinga Göncz (S&D), raštu. (HU) Norėčiau pasidžiaugti konstruktyviu Baltarusijos dalyvavimu Rytų partnerystės procese ir tuo, kad ES ir Baltarusija pradėjo dialogą žmogaus teisių klausimais. Praėjusiais metais šalyje buvo inicijuota teigiamų procesų – paleisti politiniai kaliniai, bet matome, kad nuo to laiko šis procesas sustojo. Tai atsitiko dėl problemų, susijusių su politinių partijų registravimu ir leidimu veikti nepriklausomai žiniasklaidai ir pilietinėms organizacijoms. Rezultatas – ES buvo priversta pratęsti kelionių apribojimo priemones. Nuoširdžiai tikiuosi, kad Baltarusija toliau eis teigiamų pokyčių, kurių ji ėmėsi praėjusiais metais, linkme, taip atverdama ES galimybę irgi reaguoti teigiamai. Manau, kad iki to laiko svarbu apsvarstyti, ar galime imtis tolesnių veiksmų vizų tvarkos supaprastinimo klausimu, nes žmonių tarpusavio ryšiai gali daug prisidėti prie politinio atvirumo ir demokratijos kūrimo proceso.

 
  
MPphoto
 
 

  Bogusław Sonik (PPE), raštu. (PL) Diskutuojant apie žmogaus teisių laikymąsi Baltarusijoje ir valstybių narių sprendimą iki 2010 m. spalio mėn. pratęsti sankcijas prieš kai kuriuos Baltarusijos režimo atstovus, reikėtų pasakyti, kad padėtis Baltarusijoje laipsniškai kinta.

2009 m. lapkričio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose parašyta, kad atsirado naujų galimybių plėtoti Europos Sąjungos ir Baltarusijos dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą. Norėdamos paskatinti Baltarusijos institucijas atlikti reformas, valstybės narės sutiko laikinai panaikinti judėjimo laisvės sankcijas, taikytas Baltarusijos institucijų aukšto rango atstovams. Europos Komisija rengia direktyvą, kuria bus palengvintos sąlygos baltarusiams gauti ES vizas, ir susitarimą dėl readmisijos.

Vis dėlto neturime pamiršti, kad Baltarusijoje vis dar pažeidinėjamos žmogaus teisės ir daug žadančių palankių veiksmų, kurių buvo imtasi nuo 2008 m. spalio mėn., kai, pvz., buvo paleisti dauguma politinių kalinių ir duotas leidimas platinti du nepriklausomus laikraščius, vis dar nepakanka. Skandalingas žmogaus teisių pažeidimo pavyzdys – toliau taikoma mirties bausmė: Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, vis dar taikanti mirties bausmę, ir pastaraisiais mėnesiais buvo toliau skelbiami mirties nuosprendžiai.

Todėl Baltarusijoje priimantiems sprendimus asmenims keliame šiuos reikalavimus: kad jie bent jau laikytųsi žmogaus teisių, be kitų dalykų, paskelbdami mirties nuosprendžių vykdymo moratoriumą, iš dalies pakeisdami rinkimų įstatymus ir užtikrindami žodžio ir žiniasklaidos laisvę.

 
  
  

PIRMININKAVO: P. SCHMITT
Pirmininko pavaduotojas

 
  

(1)Žr. protokolą.

Atnaujinta: 2010 m. balandžio 30 d.Teisinis pranešimas