Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

– Pranešimas: Reimer Böge (A7–0080/2009)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Ponia pirmininke, priimtas sprendimas dėl lankstumo priemonės įgyvendinimo rodo tarptautinio bendradarbiavimo sėkmę ir dar kartą patvirtina, kad, Europos institucijų nuomone, turi būti skubiai skirtas finansavimas antrajam Europos ekonomikos atkūrimo plano etapui. Kitas teigiamas šios rezoliucijos dalykas yra tai, kad mums pavyko rasti neišnaudotų ekonomikos atkūrimo plano lėšų energetikos projektams finansuoti. Vėliau tai buvo patvirtina biudžete. Aš balsavau už šią rezoliuciją.

– Pranešimas: Reimer Böge (A7–0085/2009)

  Siiri Oviir (ALDE). – (ET) Aš taip pat pritariau šiam pranešimui (jo priėmimui), nes taikinimo komiteto darbo rezultatai (atrodo, kad taikinimo komitetas nesugeba išnagrinėti klausimų tiesiogiai ir greitai) buvo teigiami: pritarta, kad reikia įgyvendinti Europos ekonomikos atkūrimo planą ir nustatytą šio plano tikslą. Kitas teigiamas dalykas buvo tai, kad vėliau įvykusiame balsavime dėl biudžeto mes pritarėme ankstesniam sprendimui skirti šiam tikslui 2,4 mlrd. EUR. Aš pritariau šiam pranešimui.

– Pranešimas: László Surján, Vladimír Maňka (A7–0083/2009)

  Chris Davies (ALDE). – Ponia pirmininke, Britų nacionalinės partijos atstovas Nick Griffin padarė užuominą, kad mano balsavimą lemia komerciniai interesai. Noriu aiškiai pasakyti, kad didžiuojuosi būdamas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų, padedančių kovoje su klimato kaita, gynėjas. Niekada nesu prašęs arba gavęs bent centą už savo darbą; aš tai darau, nes tuo tikiu. Bet kokios mano kada nors turėtos akcijos visada buvo deklaruojamos interesų deklaracijoje; tai nesutrukdė man kritikuoti kai kuriuos vėjo jėgainių projektus.

Atvirumas ir skaidrumas visada buvo būdingi mano politiniam gyvenimui, todėl Nick Griffin, bandydamas čia sutepti narių reputaciją, tegu pats paaiškina, kodėl partija, kuriai jis vadovauja, du kartus nesugebėjo laiku pateikti savo finansinių ataskaitų Didžiosios Britanijos rinkimų komisijai. Jo buhalteriai sako, kad ataskaitos nerodo tikro ir tikslaus jo partijos veiklos vaizdo. Nemažai žmonių įtaria, kad jo partijos narių pinigai buvo naudojami asmeniniais tikslais. Jei jis tai neigia, gal ponas N. Griffin galėtų pateikti finansines ataskaitas, kurias patvirtintų jo paties auditoriai.

  Ashley Fox (ECR). – Ponia pirmininke, gal galėčiau perfrazuoti Johno Dunningo, XVIII amžiaus Anglijos parlamento nario, žodžius: ES biudžetas išaugo, didėja ir turėtų būti mažinamas.

Aš balsavau prieš rezoliuciją dėl biudžeto, nes joje pažeistas reikalavimas dėl 1 proc. bendrojo vidaus produkto ribinės vertės. Tai apribojimas, kurio neturėtume pažeisti. Turime atsiminti, kad kiekvienas euras, kurį išleidžiame, gaunamas iš mokesčių mokėtojų. Mes turėtume protingai leisti jų pinigus, o šis biudžetas nėra protingas.

  Syed Kamall (ECR). – Ponia pirmininke, aš, kaip ir ankstesnis kolega, taip pat balsavau prieš biudžetą. Įdomu tai, kad dažnai kalbame apie Europos vertybes ir solidarumą su piliečiais. Tačiau tuo metu, kai daugelis bendruomenių ir šeimų kovoja su dabartinėmis ekonomikos problemomis, vos išgali apmokėti sąskaitas, kai kurie iš jų praranda darbą, daugelis net sutinka su darbo užmokesčio apkarpymais, mano nuomone, begėdiška balsuoti už biudžeto, kuriuo neatsižvelgiama į dabartinę ekonominę padėtį, padidinimą.

Mums reikia tinkamai parengto biudžeto, turime parodyti, kad suprantame mūsų rinkėjų problemas, be to, turime apdairiai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus. Tik taip galime užtikrinti augimą, kuris toks reikalingas siekiant tinkamai padėti visų Europos Sąjungos šalių piliečiams. Todėl balsavau prieš šį biudžetą.

Norėčiau palinkėti visiems linksmų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7–0248/2009

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Ponia pirmininke, balsavau už rezoliuciją, nes baltarusiai šiandien rodo pakankamą savo įsipareigojimų Europos Sąjungai lygį.

Nepaisant begalės Baltarusijos kalbų, iki šiol įvyko tik nedidelių pokyčių. Visai neseniai gavome žinių iš opozicijos, kad prezidentas ketina pasirašyti dekretą, kuriuo bus apribota galimybė susipažinti su nepriklausoma informacija internetu.

ES tikrai turi remti Baltarusiją, kad ji labiau suartėtų su Europa, bet mes visų pirma turėtume bendradarbiauti su Baltarusijos žmonėmis.

Atrodo, kad šiuo metu stengiamės bendradarbiauti su Baltarusijos valdžios institucijomis panaikindami draudimus keliauti, tačiau kelionių apribojimai vis dar egzistuoja paprastiems Baltarusijos žmonėms. 60 EUR už Šengeno vizą per brangu daugumai baltarusių. O vizos kaina Rusijos piliečiams yra perpus mažesnė. ES nenukentėtų, jei Baltarusijos piliečiams vizos kainuotų ne daugiau kaip 5 EUR.

  Pirmininkė. – Būčiau dėkinga, jei ponai E. Brok ir K. Saryusz-Wolski išeitų iš salės ir tęstų savo diskusijas kitur. Pone E. Brokai, gal galėtumėte diskutuoti už salės ribų?

Ar galėtumėte diskutuoti už salės ribų?

Prašau išeiti!

Pone E. Brokai, prašome palikti salę ir diskutuoti kitur.

Pone C. Predai, jei norite pateikti paaiškinimą dėl balsavimo dėl Baltarusijos, suteikiu jums galimybę padaryti tai dabar. Ar norite tai padaryti?

  Cristian Dan Preda (PPE). – (RO) Norėjau paaiškinti, kodėl balsavau už pono M. Schultzo pasiūlymą. Kadangi nemaniau, kad toks pasiūlymas bus pateiktas, neužsiregistravau iš anksto, tačiau norėčiau paaiškinti, kodėl balsavau už pirmąjį pono M. Schultzo pasiūlymą dėl ...

(Pirmininkė nutraukė kalbėtoją)

  Pirmininkė. – Apgailestauju, bet to daryti nėra galimybės. Maniau, kad norėjote kalbėti dėl Baltarusijos.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7–0187/2009

  Laima Liucija Andrikienė (PPE). – Ponia pirmininke, balsavau už rezoliuciją, nes padėtis Konge yra siaubinga. Kas mėnesį šalyje dėl ginkluotų grupuočių smurto žūva dešimtys tūkstančių žmonių. Kongo ginkluotosios pajėgos, naudodamosi nežabota galia, dažnai tiesiogiai dalyvauja tokiuose nusikaltimuose, o tokio smurto aukos paprastai būna civiliai. Moterų padėtis pasibaisėtina, o seksualinis smurtas – specifinė šios šalies problema. Pranešama apie beveik visų kariaujančių šalių, įskaitant Kongo armiją, įvykdytus prievartavimus.

Mes pritariame Kongui skirtoms ES priemonėms. Europos karinių pajėgų dalyvavimas padėjo išvengti padėties, panašios į susidariusią Ruandoje. ES policijos misija itin svarbi, nes pagrindinė Kongo problema – nusikaltėlių nebaudžiamumas ir baudžiamojo persekiojimo pajėgumų trūkumas. Vis dėlto, norėdami pasiekti esminę pažangą, turime siekti aktyvesnio tarptautinės bendruomenės dalyvavimo. Todėl daugiau priemonių turėtų būti vykdomos per MONUC ir daugiau lėšų turėtų būti skiriama per Jungtinių Tautų Organizaciją.

  Nirj Deva (ECR). – Ponia pirmininke, kadangi išeiname kalėdinių atostogų ir ruošiamės per šventes valgyti riebius kalakutus ir dar daug kitų dalykų, taip pat turėtume prisiminti, kad tuo pačiu metu Kongo Demokratinėje Respublikoje miršta daugybė žmonių.

Nuo 1999 m. buvo nužudyta beveik penki milijonai žmonių, ir manoma, kad kiekvieną mėnesį nužudoma 45 000 (t. y. po mažą Anglijos miestelį). Švęsdami Kalėdas turėtume apie tai pagalvoti ir pasvarstyti, ar Kongo Demokratinės Respublikos gyventojai ir mes vis dar gyvename toje pačioje planetoje.

Net dvidešimt su viršum metų Jungtinės Tautos narsiai bandė nors šiek tiek stabilizuoti šią padėtį, tačiau tik su 20 000 karių. Kaip, dėl Dievo meilės, 20 000 karių gali palaikyti taiką? Turime padėti Jungtinės Tautoms dirbti veiksmingai ir suimti tuos, kurie naudojasi savo nebaudžiamumu ir prievartauja bei žudo moteris ir vaikus. Turime imtis rimtų priemonių ir užkirsti tam kelią.

– Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7–0191/2009

  Simon Busuttil (PPE). – Ponia pirmininke, PPE frakcijos vardu norėčiau pasakyti, kad PPE balsavo prieš rezoliuciją ne todėl, kad ji nepritaria skaidrumo arba galimybės naudotis dokumentais nuostatomis, neabejotinai reikalingomis pagal naująją Sutartį, bet todėl, kad pateikė savo rezoliuciją, dėl kurios mes vis dėlto nebalsavome, bet kurioje, mūsų nuomone, pateiktas labiau subalansuotas požiūris į šį itin opų klausimą.

Mes turime būti atsargūs, kai kalbama apie galimybę naudotis dokumentais ir skaidrumą, kad patys neliktume už borto, t. y. kad nepaliktume dokumentų ir procedūrų neapsaugotų tokiu laipsniu, jog visos sistemos darbas taptų neįmanomas. Jei norime visiškai paviešinti slaptas ir uždaras derybas, galime pakenkti ir pačioms deryboms, ir visai mūsų sukurtai sistemai.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

- Pranešimas: Reimer Böge (A7-0080/2009)

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. – Balsavau už šį pranešimą labai nenoriai. Nors jis daugiausia susijęs su esamų lėšų perskirstymu, jame numatoma subsidija panaudojant lankstumo priemonę. Vis dėlto pagrindinis tikslas buvo padengti Bulgarijos ir kitų šalių, kurios prasilenkiant su sveiku protu buvo priverstos nutraukti atominių reaktorių eksploatavimą, susijusias išlaidas. ES pažadėjo skirti finansavimą ir šis pažadas turėjo būti ištesėtas.

  David Casa (PPE), raštu. – Taikinimo posėdyje, įvykusiame 2009 m. lapkričio 18 d., Parlamentui ir Tarybai pavyko susitarti panaudoti lankstumo priemonę siekiant skirti lėšų Europos ekonomikos atkūrimo planui ir Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimui Bulgarijoje. Nors abu punktai labai svarbūs, manau, kad tinkamas ir visiškas šios elektrinės eksploatavimo nutraukimas ypač svarbus. Taigi nusprendžiau palaikyti pranešėją ir balsuoti už šį pranešimą.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Rezoliucija, kuri svarstoma, susijusi su Europos Sąjungos skiriamu Kozlodujaus branduolinės elektrinės Bulgarijoje eksploatavimo nutraukimo finansavimu 2010–2013 m. ir lankstumo priemonės mobilizavimu šiuo tikslu, siekiant paremti Bulgarijos pastangas vykdant per stojimo derybas prisiimtą įsipareigojimą.

Ji taip pat susijusi su lankstumo priemonės panaudojimu siekiant papildyti antrojo Europos ekonomikos atkūrimo plano (EEAP) etapo finansavimą energetikos srityje, nes šio plano finansavimas iki šiol buvo nepakankamas.

Neneigiu, kad branduolinė energija gali būti gerai subalansuoto Europos energetikos paketo dalis ir kad jos naudojimas gali sumažinti mūsų išorės priklausomybę šioje srityje, bet manau, kad Europos Sąjunga negali atsisakyti remti pastangas uždarant pasenusius branduolinius įrenginius; kartu turėtų būti užtikrintas tinkamas ekonomikos atkūrimui skirtų projektų finansavimas.

Ir saugi aplinka nutraukus Kozlodujaus elektrinės eksploatavimą, ir daugiau investicijų į energetikos projektus yra svarios priežastys mobilizuoti lankstumo priemonę.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) 2009 m. lapkričio 18 d. taikinimo posėdyje nuspręsta panaudoti lankstumo priemonę siekiant finansuoti Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimą 75 mln. EUR suma 2010 m. Apgailestauju dėl to, kad Komisija šį būtiną finansavimą pristatė tik Taisomajame rašte Nr. 2/2010, t. y. po pirmojo Parlamento svarstymo, kai Parlamentas jau nustatė savo 2010 m. biudžeto prioritetus.

Dėl to kilo papildomas spaudimas, susijęs su 1a išlaidų pakategore, kuris turėjo itin didelio poveikio derybų dėl 2010 m. biudžeto dinamikai ir sukėlė grėsmę Parlamento politiniams prioritetams. Vis dėlto duotų pažadų, taip pat ir ES įsipareigojimo, numatyto protokole dėl Bulgarijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos, finansuoti Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimą būtina laikytis. 2011–2013 m. papildomo finansavimo poreikio, iš viso 225 mln. EUR, klausimas turi būti sprendžiamas atliekant daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą. Tolesnis Kozlodujaus branduolinės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimas 2011–2013 m. neturėtų pakenkti kitų daugiamečių programų ir veiksmų finansavimui. Todėl balsavau už šį pasiūlymą.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Šių lėšų naudojimas grindžiamas logika, kuria paremta Europos ekonomikos atgaivinimo plano energetikos sričiai skirta dalis. Dėl tų pačių priežasčių susilaikau.

- Pranešimas: Reimer Böge (A7-0085/2009)

  David Casa (PPE), raštu. – Atkūrimo planas buvo vienas iš Komisijos sprendimų siekiant reaguoti į pastaraisiais metais Europos patiriamą ekonomikos krizę. Tarp jo tikslų – verslo bei vartotojų pasitikėjimo atgaivinimas ir ypač galimybės gauti kreditų užtikrinimas. Būtina užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas, kai reikia, perkelti lėšas iš skirtingų biudžeto eilučių. Todėl palaikau pranešėjo nuomonę ir balsuoju už šį pasiūlymą.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Europos ekonomikos atkūrimo planas (EEAP), kuriam 2009 m. kovo mėn. Parlamentas skyrė 5 mlrd. EUR, padalytas į dvi dalis: transeuropinius energetikos projektus ir plačiajuosčio interneto prieigos kaimo vietovėse plėtros projektus. Tai svarbi priemonė siekiant įveikti ekonomikos krizę, atgaivinti ekonomiką ir taip kurti darbo vietas. 2009 m. lapkričio 18 d. taikinimo posėdžio metu pasiektas Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl EEAP antrųjų metų (2010 m.) finansavimo iš viso skiriant 2,4 mlrd. EUR sumą. Siekiant užtikrinti energetikos ir plačiajuosčio interneto projektų finansavimą reikia persvarstyti daugiametę 2007–2013 metų finansinę programą.

EEAP finansavimas neturėtų būti nukeltas į kitus metus, todėl džiaugiuosi pasiektu susitarimu. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad šiuo metu įgyvendinama daugiametė finansinė programa neatitinka Europos Sąjungos finansinių poreikių. Todėl Komisija turėtų kuo skubiau pateikti pasiūlymą dėl DFP laikotarpio vidurio persvarstymo. Taip pat pritariu, kad reikalingas DFP 2007–2013 m. pratęsimas iki 2015–2016 m. Todėl balsavau už pranešimą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nors ir yra tam tikrų teigiamų poslinkių naudojant sutelktas lėšas, jų vis dar toli gražu nepakanka, kad būtų patenkintas paramos kaimo vietovėms poreikis. Europos Sąjungos šalių žemės ūkis turi daug kitų problemų ir ūkininkams, dirbantiems žemę, reikalinga žemės ūkio politika, kuri skatintų gamybą, užtikrintų jiems deramą gyvenimo lygį ir užkirstų kelią tebevykstančiam kaimo vietovių tuštėjimui.

Jeigu iš tikrųjų norime prisidėti prie Europos ekonomikos atkūrimo, nepakanka vien tik sakyti, kad remiame solidarumą energijos išteklių srityje ir skatiname plačiajuosčio ryšio diegimą kaimo vietovėse.

Kaip sakėme, reikalinga nuodugni Bendrijos politikos krypčių peržiūra ir esminis biudžeto padidinimas.

Todėl mes susilaikėme.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Europos ekonomikos atkūrimo plano su energetika susijusioje dalyje yra keletas įspūdingų pasiūlymų. Tarp jų – specialaus 2020 Europos fondo sukūrimas, didesni valstybės reikalavimai, susiję su gaminių aplinkosauginiu veiksmingumu, ir paskatos statyti energiją tausojančius pastatus. Pirmos kartos Kozlodujaus atominės elektrinės Bulgarijoje eksploatavimo nutraukimas savo ruožtu yra neatidėliotina būtinybė. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad ES neketina teikti pagalbos jokiam projektui, kuris mus atitolintų nuo branduolinės energetikos.

Be abejo, nors tai skubus klausimas, ES nėra tvirtai pasiryžusi atsisakyti maksimalaus produktyvumo siekio. Kaip ji galėtų tai daryti, jei yra pasiryžusi teikti visišką prioritetą liberalizmo principams, šlovinamiems šiame atkūrimo plane? Todėl nusprendžiau susilaikyti dėl šio pasiūlymo.

- Report: László Surján, Vladimír Maňka (A7-0083/2009)

  Liam Aylward (ALDE), raštu. – (GA) Pritariau Europos Sąjungos 2010 finansinių metų biudžetui. Ypač džiaugiuosi susitarimu su Taryba, kuriuo remiantis bus suteikta papildoma 300 mln. EUR pagalba pieno gamintojams. Vienas iš reikalavimų, kuriuos pateikė Parlamentas derybose dėl 2010 m. biudžeto, buvo tai, kad pieno krizei spręsti būtų sukurtas 300 mln. EUR pieno fondas. Nors Komisija iš pradžių sutiko su pasiūlymu, ji norėjo skirti šiam fondui tik 280 mln. EUR.

Šie pinigai labai padės pieno gamintojams, kurie patyrė didelių nuostolių dėl mažų kainų vasarą ir kurie turi mokumo problemų. Taip pat džiaugiuosi, kad palaikytas specialiųjų olimpinių žaidynių organizavimo biudžetas ir prašymas dėl Europos specialiųjų olimpinių žaidynių, kurios vyks Varšuvoje 2010 m., ir Pasaulio specialiųjų olimpinių žaidynių, kurios vyks Atėnuose 2011 m., finansavimo. Specialiosioms olimpinėms žaidynėms skirta 6 mln. EUR, taip pat numatyta skirti tolesnį finansavimą 2011 m.

  Françoise Castex (S&D), raštu. – (FR) Nenoromis balsavau už Europos 2010 finansinių metų biudžetą, kad nekiltų pavojaus Europos ekonomikos atkūrimo plano antrojo etapo (energetikos infrastruktūra ir plačiajuostis internetas) finansavimui, kad būtų pradėta naujoji Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyva (kuriai 2010 m. numatyta 25 mln. EUR) ir suteikta neatidėliotina pagalba pieno sektoriui (papildomi 300 mln. EUR). Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jau 2006 m. mano kolegos socialistai iš Prancūzijos ir aš balsavome prieš 2007–2013 m. finansinę perspektyvą. Tada mes kritikavome sumažintą biudžetą, kuris dėl savo trūkumų nebūtų sudaręs sąlygų plėtoti didelius novatoriškus projektus. Šiandien mūsų analizė patvirtina: šis biudžeto nesuteikia mums galimybės įveikti krizės ir liudija apie Europos politinio projekto nebuvimą. Nors reikalingas stiprus, bendras Europos Sąjungos atsakas į neturinčią precedento ekonomikos krizę, kurią patiria Europa, Taryba ir Europos Komisija nusprendė leisti valstybėms narėms kurti savo atkūrimo planus. Turėdami tokį biudžetą kaip šis negalėsime atgaivinti tvaraus ekonomikos augimo ir sėkmingai kovoti su klimato kaita.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Balsavimo dėl 2010 m. biudžeto rezultatai yra svarbus žingsnis rengiant ir taikant bendras normas bei priemones, būtinas siekiant reguliuoti energetikos, technologijų, žemės ūkio ir infrastruktūros sritis. Jis laikomas realia parama valstybių narių ekonomikoms susidūrus su krize. Džiaugiuosi, kad skirta 300 mln. EUR, nors iš pradžių buvo numatyta tik 280 mln. EUR, siekiant skubiai padėti pieno gamintojams, kurie patiria kainų nuosmukį, sukėlusį nesaugumą. Manau, kad ši priemonė padės pašalinti priežastis, o svarbiausia, pasekmes, kurios paskatino tokį didelį nuosmukį pieno produktų rinkoje, vykstantį dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis.

  Marielle De Sarnez (ALDE), raštu. – (FR) Ką tik patvirtintas 2010 m. ES biudžetas. Šis 2,4 mlrd. EUR biudžetas suteiks mums galimybę finansuoti antrąjį ir galutinį Europos ekonomikos atkūrimo plano etapą, ir tai gera žinia. Deja, derybos dėl Europos mikrokreditų plėtojimo programos, ypač naudingos ir reikalingos priemonės augimui atgaivinti, finansavimo Taryboje vilkinamos.

Be to, tenka labai apgailestauti, kad Taryba atmetė Parlamento pakeitimą, kuriuo siūloma padidinti teikiamą paramą labiausiai skurstantiems žmonėms precedento neturinčios ekonominės ir socialinės krizės metu, nors 2010 m. buvo paskelbti Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais.

Kita vertus, Europos Vadovų Tarybos praėjusio penktadienio pareiškimu dėl ES ir jos valstybių narių pasiryžimo 2010–2012 m. laikotarpiu kasmet skirti ir greitai panaudoti 2,4 mlrd. EUR siekiant padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita žengiama tinkama kryptimi. Vis dėlto jei Taryba nori būti nuosekli ir atsakinga, ji turi pripažinti, kad būtina skubi daugiametės 2007–2013 m. finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūra. To nepadarius šios naujienos būtų, deja, viso labo reklaminis triukas.

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson ir Åsa Westlund (S&D), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, nusprendėme šiandien balsuoti už antrą Europos ekonomikos atkūrimo plano finansavimo etapą. Planas yra svarbus bendrų mūsų pastangų žingsnis siekiant suteikti ES galimybę atsigauti po finansų ir ekonomikos krizės. Vis dėlto didelė atkūrimo plano dalis susijusi su investicijomis į CCS technologijas. Pritariame tolesniems šios srities moksliniams tyrimams, bet manome, kad neturėtume sutelkti pernelyg daug dėmesio į šią technologiją, kol CCS technologija nebus palyginta su kitais esamais išmetamo anglies kiekio mažinimo metodais. Toks palyginimas leistų mums investuoti ES lėšas ten, kur jos duotų daugiausia naudos kovojant su klimato kaita.

Mes pritariame biudžetiniams įsipareigojimams ir balsavome už visas dalis, išskyrus reikalavimą įvesti nuolatinę paramą pieno sektoriui, dėl kurio balsavome prieš.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kaip minėjau anksčiau, manau, labai svarbu, kad mums svarstant lėšų paskirstymą įvairiems Europos ekonomikos sektoriams būtų atsižvelgiama į ypatingas dabartinės krizės sąlygas. Visų pirma, manau, būtina skirti lėšų Europos ekonomikos atkūrimo planui įgyvendinti, ypač siekiant patvirtinti priemones, skirtas skatinti ekonomikos augimą, konkurencingumą, sanglaudą ir darbo vietų apsaugą.

Kartoju, kad ypač svarbu skirti būtinuosius asignavimus mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios yra vienos iš pagrindinių šios krizės aukų, kad jos galėtų išgyventi šios krizės sąlygomis, o struktūriniai ir sanglaudos fondai labai svarbūs siekiant skatinti nacionalinės ekonomikos augimą.

Tačiau apgailestauju, kad tik 300 mln. EUR suma, kuri, mano nuomone, nepakankama, buvo skirta įsteigti fondą pieno sektoriui remti. Rimta krizė, kurią sektorius šiuo metu patiria, mano nuomone, pateisintų sprendimą skirti pieno gamintojams didesnę paramą, kad padėtume jiems įveikti sunkumus, su kuriais jie šiuo metu kovoja.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šis biudžetas padės kovoti su nedarbu ir pagyvinti ekonomiką. Parlamentas pirmenybę teikia Europos ekonomikos atkūrimo planui, kurio finansavimui ateinančiais metais numatyta 2,4 mlrd. EUR. Džiaugiuosi, kad pieno gamybos sektoriui skiriama papildoma 300 mln. EUR parama, bet pritariu tam, kad būtų sukurta biudžeto eilutė, pagal kurią būtų visam laikui įkurtas fondas šiam sektoriui. Be to, manau, labai svarbu, kad dabartinė daugiametė 2007–2013 m. finansinė programa būtų peržiūrėta ir pratęsta iki 2015–2016 finansinių metų, kaip siūlėme šiame biudžete. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad kova su klimato kaita yra ES prioritetas, į kurį šiame biudžete atsižvelgta nepakankamai. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, jog Europos Sąjungai gyvybiškai svarbus energetinis saugumas, todėl džiaugiuosi, kad pasirašytas projektas „Nabucco“. Parlamento ir kitų institucijų biudžetai, kurie pateikti antrajam svarstymui, yra tokie patys, kokius patvirtinome per pirmąjį svarstymą. Turime 72 mln. EUR maržą pagal 5 išlaidų kategoriją; ši marža pirmiausia bus naudojama papildomoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su Lisabonos sutarties įsigaliojimu, finansuoti. Todėl balsavau už pasiūlymą.

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes balsavome prieš šį pranešimą, kuriame džiaugiamasi, kad „pasiektas bendras sutarimas dėl 2010 m. biudžeto“, nes tai Bendrijos biudžetas, kuriame jau atsispindi Lisabonos sutartyje nustatyti Europos Sąjungos, kuri tampa vis labiau neoliberali bei militaristinė ir vis mažiau ir mažiau dėmesio skiria ekonominei ir socialinei sanglaudai, prioritetai.

Ekonominės ir socialinės krizės, kurios padariniai užimtumui ir žmonių gyvenimo sąlygoms labai sunkūs, laikotarpiu nepriimtina Bendrijos biudžeto projekte numatyti 11 mlrd. EUR mažiau mokėjimų, nei buvo planuojama finansinėje perspektyvoje.

Vis dėlto džiaugiamės, kad priimti kai kurie mūsų pateikti pasiūlymai, būtent:

– sukurti biudžeto eilutę, skirtą veiksmams tekstilės ir avalynės sektoriuje siekiant parengti šiam sektoriui skirtą Bendrijos programą;

– sukurti kitą biudžeto eilutę, skirtą skatinti perėjimą nuo nepatikimo darbo prie darbo, kurį dirbant užtikrinamos teisės.

Šiais pasiūlymais pirmiausia siekiama atkreipti dėmesį į šiuo metu tekstilės pramonės patiriamą sunkią krizę, kurią iš dalies sukėlė vis didėjantis importas iš trečiųjų šalių, ir, antra, padėti kovoti su sparčiai augančiu darbo vietų nepastovumu, nedarbu ir skurdu.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D), raštu. – (PL) Ponia pirmininke, per taikinimo procedūrą susitarta dėl išlaidų lygio, kuris patenkina Parlamentą ir yra pakankamas siekiant ateinančiais metais įgyvendinti svarbiausius Europos Sąjungos tikslus. Ypač reikšmingi susitarimai dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano, įskaitant energetikos srities projektus, įgyvendinimo priemonių, kurioms buvo numatyta 1 980 mln. EUR. 420 mln. EUR suma bus skirta padidinti plačiajuosčio interneto, kuris prisidės prie Lisabonos strategijos principų įgyvendinimo, prieinamumą. Paskutinę akimirką padaryta svarbių planuojamų administracinių išlaidų, susijusių su Lisabonos sutarties įsigaliojimu, pakeitimų.

Poveikio Europos Sąjungos biudžetui turi ir Europos Vadovų Tarybos, kaip ES institucijos, Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigų ir Išorės veiksmų tarnybos įsteigimas. Išlaidos, susijusios su Europos Vadovų Taryba ir jos pirmininku, sudarys 23,5 mln. EUR ir bus padengiamos iš 2009 m. sutaupytų lėšų, o išlaidos, susijusios su Išorės veiksmų tarnybos įsteigimu, gali viršyti 72 mln. EUR, kurie šiuo metu yra 2010 m biudžeto rezerve. Taigi diskusijos dėl 2010 m. išlaidų šiandien nesibaigs. Rezervo lėšų gali nepakakti, ir tada būtinai reikės koreguoti biudžetą. Todėl reikia kreiptis į valstybes nares raginant parodyti atsakomybę ir skirti reikiamų lėšų, kad Europos Sąjunga galėtų vykdyti naujus įsipareigojimus pagal Lisabonos sutartį.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Aš nenoromis balsavau už Europos 2010 finansinių metų biudžetą, nes jis netinkamas spręsti mums iškilusius iššūkius ne tik atsižvelgiant į šios sunkios ekonominės ir socialinės krizės kontekstą, bet ir į kovą su klimato kaita. Balsuodama visų pirma norėjau paremti Europos ekonomikos atkūrimo planą, naująją Europos mikrokreditų plėtojimo iniciatyvą (kuriai 2010 m. numatyta 25 mln. EUR) ir neatidėliotiną pagalbą pieno sektoriui (kuriai numatyta 300 mln. EUR). Ateityje turėsime persvarstyti ES biudžeto struktūros efektyvumą, kad sutelktume išteklius bendroms priemonėms, kurios iš tikrųjų pritaikytos reformoms.

  Jörg Leichtfried (S&D), raštu. – (DE) Aš balsuoju už pranešimą dėl 2010 m. ES biudžeto. Nors tai paskutinis biudžetas, dėl kurio buvo deramasi pagal Nicos sutartį, ir Europos Parlamentas neturėjo jokios oficialios kompetencijos priimti sprendimus dėl žemės ūkio išlaidų, labai džiaugiuosi tuo, kad mums pavyko susitarti dėl biudžeto punkto, pagal kurį numatyta 300 mln. EUR parama pieno gamintojams.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) 2010 m. ES biudžete atsižvelgiama į ankstesnius Europos lygmeniu prisiimtus įsipareigojimus dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano. Nors rasti reikiamų išteklių krizės sukeltoms problemoms spręsti ir toliau plėtoti projektus, kuriuos Europos Sąjunga jau vykdo, buvo iš tikrųjų sunkus uždavinys, manau, biudžete visapusiškai atsižvelgta į abu šiuos dalykus. Pavyzdžiui, įvykdyti Europos Komisijos pirmininko 2008 m. pabaigoje prisiimti įsipareigojimai ir taip pat įtrauktos naujoviškos priemonės, pvz., Parengiamieji veiksmai – „Erasmus“ programa jauniesiems verslininkams. Šis biudžetas sudarys sąlygas Rumunijai ir toliau naudotis finansine parama iš struktūrinių ir Sanglaudos fondų. Be to, sudarytos geros galimybės spręsti rytinių Europos Sąjungos sienų, taip pat Juodosios jūros baseino regiono problemas, nes numatyti asignavimai parengiamiesiems veiksmams, skirtiems Juodosios jūros baseino aplinkos stebėsenai ir bendrajai Europos pagrindų programai, skirtai Juodosios jūros regiono vystymuisi. Be to, nors išgyvename sunkų laikotarpį, nusprendėme atkreipti dėmesį į turizmą, kaip ekonomikos augimo šaltinį; tai įrodo biudžeto asignavimai aplinką tausojančiam ir socialiniu požiūriu tvariam turizmui.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Europos Sąjungos biudžetas yra jos politikos atspindys: jis yra neoliberalus ir ignoruoja daugumos interesus. Kapitalistinės sistemos krizė ir ekologinė krizė (kuo didesnio našumo siekio ir su juo susijusio nesibaigiančio pelno vaikymosi pasekmė) neturės jam jokio poveikio. ES ir toliau beatodairiškai taiko neoliberalias dogmas deramai neatsižvelgdama į tai, kad įrodytas jų ekonominis neefektyvumas ir daroma žala aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu.

Tik vakar Parlamentas balsavo už paramą, kuri turi būti teikiama iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Šis fondas paprasčiausiai atspindi socialistų požiūrį į didelių įmonių grupių, pvz., „Ford“, „Nokia“ ir „Dell“ nepagrįstus perkėlimus. Ir tai tik vienas pavyzdys. Ką galime pasakyti apie Europos ekonomikos atkūrimo planą, kuriame pritariama laisvai prekybai, lanksčioms darbo sąlygoms ir didžiausiam našumui? Ne, tokia Europa iš tikrųjų būtų ne sprendimas, o problema. Balsavimas už šį biudžetą prieštarautų Europos bendros svarbos interesams.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šiandien patvirtintas pranešimas labai svarbus keletu aspektų, visų pirma, jame numatoma skirti 2,5 mlrd. EUR ekonomikos atkūrimo planui. Taip pat patvirtinta 300 mln. EUR suma tekstilės sektoriui; Parlamentas to reikalavo ilgą laiką. Į biudžetą taip pat įtrauktos kelios eilutės, kuriomis siekiama įvertinti svarbių ekonomikos sektorių, pvz., tekstilės bei avalynės pramonės ir žuvininkystės sektoriaus, padėtį, skatinti žvejybos laivyno atnaujinimą; mano šaliai tai labai reikšmingi sektoriai. Bandomieji projektai, kuriais siekiama sustabdyti dykumėjimą ir išsaugoti darbo vietas, taip pat labai svarbūs šios ekonomikos krizės laikotarpiu. Taip pat reikėtų pažymėti, kad tai buvo paskutinis ES biudžetas, sudarytas pagal Nicos sutartį. Pagal Lisabonos sutartį Europos Parlamento galios išplečiamos: jis priims sprendimus dėl viso biudžeto.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Šis biudžetas nepadės išspręsti Europos Sąjungai iškilusių ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos problemų, kurios dar labiau paaštrėjo dėl krizės.

Jame taip pat neatsižvelgiama į išaugusią socialinę ir regioninę nelygybę, nedarbą ir skurdą. Remiantis Europos Sąjungos biudžetu turi būti nustatomi prioritetai, susiję su politikos, pagrįstos socialine pažanga, kiekvienos valstybės narės potencialo išsaugojimu bei skatinimu, tausiu gamtinių išteklių naudojimu ir aplinkos apsauga, konvergencija siekiant tikros ekonominės ir socialinės sanglaudos.

Visa mano frakcija vieningai atmeta idėją naudoti Bendrijos biudžetą labiau militaristinei ir neoliberaliai Europos Sąjungai remti. Todėl prieštaraujame biudžeto karinių išlaidų didinimui. Atsižvelgdami į tai norime pabrėžti, kad būtina demokratinė išlaidų, susijusių su bendrąja užsienio ir saugumo politika, kontrolė. Tai – „pilkoji zona“, kuriai netaikomos biudžeto išlaidų kontrolės priemonės.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Ekonomikos krizės metu, kai Europos piliečiai masiškai atleidžiami iš darbo ir mažinamos socialinės paslaugos, Europos Sąjunga taip pat turi taupyti. Žinoma, sunkiu ekonominiu laikotarpiu reikalingos ekonomikos skatinimo priemonės, bet abejotina, ar tokios priemonės kaip Europos ekonomikos atkūrimo planas gali padėti pasiekti į tikslą. Praeityje plačiai išgirtos ES programos pasirodė esančios drąsios tik popieriuje, o įvairios ES subsidijos, atrodo, buvo tik kvietimas įvairiais būdais piktnaudžiauti. Tai reiškia, kad sunkiai uždirbti mokesčių mokėtojų pinigai jau daugelį metų kažkur paslaptingai dingsta. Turi būti ne toliau pučiamas ES biudžetas, o įvykdytas platus subsidijų sistemos renacionalizavimas. Dėl to atmetu biudžeto projektą.

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sveikinu su puikiu darbu, atliktu pranešėjo, kuriam pavyko užtikrinti, kad Europos ekonomikos atkūrimo planui finansuoti būtų skirta 1,98 mlrd. EUR ir jis taptų pagrindiniu 2010 m. biudžeto tikslu.

Esu įsitikinęs, kad naujasis planas suteiks naują impulsą Europos ekonomikos augimui, konkurencingumui, sanglaudai ir darbo vietų apsaugai, ir kartu bus parodyta, kad ES biudžetas – tai priemonė, didžiausią dėmesį skirianti Europos piliečiams ir galinti pateikti konkrečių sprendimų, kurie padės įveikti pastarųjų metų ekonomikos krizę, apėmusią mūsų žemyną.

Dabar Komisija turi užtikrinti, kad visi projektai, kurie turi būti finansuojami pagal atkūrimo planą, visiškai atitiktų galiojančius ES aplinkos apsaugos teisės aktus. Taip pat turėtų būti palankiai vertinama bendra deklaracija, kuria raginama supaprastinti ir tikslingiau naudoti struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas siekiant padėti įveikti ekonomikos krizės pasekmes.

Taip pat labai svarbu, kad pieno gamybos sektoriaus krizei įveikti skirta 300 mln. EUR. Tai 20 mln. EUR daugiau, nei buvo numatyta Tarybos rekomendacijoje, ir galime tuo tik džiaugtis.

  Marit Paulsen, Olle Schmidt ir Cecilia Wikström (ALDE), raštu. – (SV) Manome, kad siekiant, jog žemės ūkio politika būtų naudinga vartotojams ir kaimo gyventojams, ji turi būti liberalizuota ir orientuota į rinką. Todėl būtina nuodugni bendrosios žemės ūkio politikos reforma.

Turėtų būti kuo greičiau, vėliausiai iki 2015 m., panaikintos visų formų subsidijos žemės ūkio produktų eksportui ir gamybai. ES ir JAV žemės ūkio subsidijų panaikinimas taip pat gyvybiškai svarbus siekiant kovoti su skurdu ir badu pasaulyje. Per tą patį laikotarpį turėtų būti palaipsniui panaikintos visos prekybos žemės ūkio produktais ir žuvimi kliūtys ir taip sudarytos sąlygos laisvai prekiauti maisto produktais.

Viena su žemės ūkiu susijusi 2010 m. ES biudžeto dalis įtraukta į 2 biudžeto eilutę („Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas“) ir sudaro vadinamąjį „3 bloką“. Šis blokas apima intervencijos ir paramos priemones, kurioms nepritariame, pvz., priemones, skirtas alkoholio saugojimui, ir didelę ES paramą vyno sektoriui. Į jį taip pat įtraukta ES parama įgyvendinant mokyklų aprūpinimo pienu ir vaisiais programą, kuri yra svarbi, bet, manome, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas nacionaliniu lygmeniu. Kartu bloke numatomos svarbios iniciatyvos, pvz., susijusios su gyvūnų gerove ir gyvūnų vežimo kontrole, kurias iš esmės laikome sveikintinomis. Vis dėlto balsavimo tvarka verčia mus užimti poziciją dėl visos šios pakeitimų grupės, todėl nusprendėme susilaikyti nuo balsavimo už „3 bloką“.

  Paulo Rangel (PPE), raštu. – (PT) Kadangi Europos Parlamentas pripažįsta, kad Europos piliečiai nori gyventi saugioje ir patikimoje Europoje, jis palankiai vertina tai, jog į 3a išlaidų pakategorę („Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“) įrašoma daugiau lėšų, palyginti su 2009 m. biudžetu. Jis pabrėžia, kad svarbu ES biudžeto lėšomis toliau finansuoti trečiųjų valstybių piliečių teisėtos imigracijos ir integracijos valdymą ir kartu kovoti su neteisėta imigracija.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad šios politikos kryptys visada turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į ES pagrindinių teisių chartiją. Taip pat svarbu didinti finansavimą sienų apsaugai stiprinti, įskaitant Europos grąžinimo fondo ir Europos pabėgėlių fondo naudojimą siekiant skatinti valstybių narių solidarumą. Jis pripažįsta, kad visos Europos Sąjungos šalys, įgyvendindamos politikos kryptis, kurioms taikoma ši antraštė, susiduria su vis didesniais sunkumais, ir ragina valstybes nares pasinaudoti didesniu, palyginti su 2009 m. biudžetu, finansavimu laisvės, saugumo ir teisingumo srityse, kad jos galėtų kartu spręsti šias naujas problemas, kurių gali kilti skatinant bendrą visapusišką, bet grindžiamą besąlygiška pagarba žmogaus teisėms imigracijos politiką.

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. – Džiaugiuosi šio balsavimo dėl 2010 m. biudžeto rezultatais. Šiuo biudžetu bus užtikrinta, kad lėšos būtų nukreiptos įvairiems svarbiems projektams ir teikiama labai reikalinga parama, ypač atsižvelgiant į ekonominius sunkumus, kurių vis dar patiria Europos Sąjunga. Labai svarbūs yra 300 mln. EUR, kurie bus skirti pieno sektoriui dėl neseniai ištikusios krizės. Taryba galiausiai pritarė Europos Parlamento prašymui dėl šios sumos, nors anksčiau buvo už 280 mln. EUR. Taip pat didelis finansavimas – 2,4 mlrd. EUR – skiriamas antrojo ekonomikos atkūrimo plano, pagal kurį numatoma gyvybiškai svarbi parama energetikos (įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius) bei infrastruktūros projektams, taip pat 420 mln. EUR plačiajuosčio ryšio prieigai kaimo vietovėse užtikrinti, etapo įgyvendinimui. Taigi biudžetu bus sudarytos galimybės reikšmingai plėtrai energetikos, infrastruktūros ir technologijų srityse, taip pat užtikrins labai svarbią paramą dabartinėmis ekonomikos sąlygomis.

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Balsavimas dėl Europos Sąjungos biudžeto yra kasmetinė institucinė procedūra, per kurią patvirtinamas įsipareigojimas dėl Bendrijos programų ir pabrėžiamas Parlamento vaidmuo. Džiaugiuosi, kad bus galima užbaigti antrojo Europos ekonomikos atkūrimo plano finansavimo 2009 ir 2010 m. etapą, nes ekonomikos ir užimtumo atkūrimas yra labiausiai Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai rūpimi klausimai dabartinės krizės metu. Naujos mikrofinansų priemonės programos patvirtinimas rodo, kad pirmenybė bus skiriama Lisabonos strategijos tikslams ir svarbiam vaidmeniui, kurį atlieka mažosios ir vidutinės įmonės kuriant darbo vietas. Turiu pareikšti savo susirūpinimą dėl biudžeto asignavimų sumažinimo struktūriniams ir Sanglaudos fondams, kurie yra labai svarbi ekonomikos atkūrimo ir teritorinės sanglaudos, ypač atokiausiuose regionuose, pvz., Madeiroje, skatinimo priemonė.

Mano nuomone, labai svarbu toliau siekti, jog sanglaudos politika taptų lankstesnė siekiant padidinti šiuo metu žemą programų, finansuojamų iš Bendrijos lėšų, įgyvendinimo lygį. Be to, ir toliau turėtų būti skatinami projektai, kuriais ilguoju laikotarpiu siekiama įgyvendinti strateginius tikslus, didinti pridėtinę vertę ir skatinti konkurencingumą. Dėl visų šių priežasčių balsavau už šį pranešimą, kuris yra techniniu požiūriu sudėtingo derybų proceso kulminacija.

  Silvia-Adriana Ţicău (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektą su Tarybos pakeitimais (visi skirsniai) ir 2010 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projekto taisomuosius raštus. 2010 m. ES biudžete numatyti dideli asignavimai pagal Europos ekonomikos atkūrimo planą prisiimtiems įsipareigojimams, pvz., elektros tinklų (1 175 mln. EUR), Europos jūrų vėjo energijos tinklo (208 mln. EUR) ir anglies dioksido surinkimo ir saugojimo po žeme (523,2 mln. EUR) projektams. Europos Parlamentas taip pat sugebėjo pasiekti, kad būtų padidinti asignavimai transporto saugumui, bendrajai įmonei SESAR, veiksmams, kuriais remiama Europos transporto politika ir keleivių teisės, programai „Pažangi energetika Europai“, kuri yra Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos dalis, ir bendrajai įmonei „Švarus dangus“. Be to, padidinti žemės ūkio sektoriui skirti asignavimai numatant 14 mlrd. EUR kaimo plėtrai skatinti ir 300 mln. EUR paramą pieno produktų gamintojams, kuriems labai skaudžiai smogė ekonomikos ir finansų krizė. Dėl ekonomikos ir finansų krizės Europos piliečiams dabar didžiausią nerimą kelia darbo praradimas. Manau, kad 2010 m. ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas jaunų verslininkų rengimo ir paramos jiems steigiant savo įmonę programoms.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Šiandien patvirtinome Europos Sąjungos biudžetą 2010 m., kurį sudaro beveik 123 mlrd. EUR. Kiekvienas biudžetas yra tam tikras kompromisas. Tikriausiai daugelis iš mūsų suvokia jo trūkumus, tačiau verta pabrėžti, kad eiliniam ES piliečiui šiandien priimtas dokumentas naudingas. Visų pirma, Europos Sąjunga stiprina savo energetinį saugumą ir sutelkia ypatingą dėmesį į verslo, ypač mikroįmonių, plėtrą. Džiaugiuosi, kad 20 mln. EUR skirta Baltijos jūros regiono strategijai. Tiesa, šiomis rezervo lėšomis bus leista naudotis tik tada, kai Europos Komisija pateiks pasiūlymus raštu dėl jų naudojimo. Tačiau tikiu, kad tai bus padaryta kuo greičiau. Man ypač malonu, kad į biudžetą įtraukti trys mano šaliai svarbūs projektai. Turiu omeny paramą Specialiosioms olimpinėms žaidynėms, kurios vyks Varšuvoje ir Atėnuose, stipendijas Europos kaimynystės politikos šalių studentams ir Bronislavo Geremeko Europos civilizacijos katedros Europos koledže Natoline įsteigimo finansavimą.

–Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7–0191/2009

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos institucijų atvirumas ir jų procedūrų skaidrumas užtikrina, kad valstybių narių pilietinė visuomenė ir viešoji nuomonė būtų ne tik informuojamos, bet ir taptų sudedamąja ir kompetentinga sprendimų priėmimo proceso dalimi. Nors žmonės jaučiasi šiek tiek atitolę nuo Europos, iš dalies ir todėl, kad procedūra, kuri leido įsigalioti Lisabonos sutarčiai, ne visada buvo aiški ir dažnai kritikuojama, Europos institucijos turi toliau tęsti darbą ir visiškai nuoširdžiai įsipareigoti, kad tinkamu laiku būtų galima susipažinti su kuo daugiau dokumentų, taip padėdamos panaikinti atotrūkį.

Vis dėlto turiu pareikšti apgailestavimą, kad Parlamento kairieji, pasinaudodami tuo, kad po Sutarties įsigaliojimo tapo reikalingi teisinio pagrindo, kuriuo reglamentuojama galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais, patobulinimai, užėmė populistinę poziciją ir atmeta tikro konfidencialumo kai kuriose Europos veiklos srityse būtinybę, siekdami išaukštinti save kaip vienintelius kovotojus už skaidrumą.

Sprendžiant tokius jautrius reikalus galima būtų apsieiti ir be dirbtinio bei populistinio susiskaldymo. Jie turi būti vertinami rimtai, atsakingai ir siekiant kuo platesnio sutarimo. Apgailestauju, kad tai nebuvo įmanoma.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Visiškai palaikiau mano kolegos pono M. Cashmano pateiktą rezoliuciją, kuria siekiama paraginti Komisiją ir Tarybą persvarstyti prieigos prie Europos institucijų dokumentų taisykles atsižvelgiant į skaidrumo nuostatas, išdėstytas Lisabonos sutartyje. Šis klausimas labai svarbus siekiant užtikrinti demokratinį bei atsakingą mūsų institucijų darbą ir padėti atkurti Europos piliečių pasitikėjimą Europa.

  Elisabeth Köstinger, Hella Ranner, Richard Seeber ir Ernst Strasser (PPE), raštu. – (DE) Ketvirtadienio, 2009 m. gruodžio 17 d., balsavime balsavau prieš Michaelo Cashmano rezoliuciją B7–0194/2009 dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimų, kurie būtini įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, dėl šių priežasčių: šioje rezoliucijoje nurodytos su skaidrumu nieko bendra neturinčios faktinės aplinkybės ir raginama atlikti pakeitimus, kurie nepadėtų konstruktyviai gerinti skaidrumą.

Norėčiau pabrėžti, kad tvirtai remiu pasiūlymus dėl skaidrumo ir galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais užtikrinimo. Vis dėlto šių svarbių tikslų negalima bus pasiekti patenkinus M. Cashmano iškeltus reikalavimus; tai galima pasiekti tik atsakingai sprendžiant su šia tema susijusius klausimus, kaip pabrėžta Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovų Renate Sommer, Simono Busuttilio ir Manfredo Weberio rezoliucijoje šiuo klausimu.

  Véronique Mathieu (PPE), raštu. – (FR) Nepaprastai svarbu, kad būtų padidintas Europos veiklos skaidrumas ir kiek įmanoma plačiau leista susipažinti su Europos institucijų dokumentais, siekiant suteikti Europos piliečiams galimybę geriau suprasti, kaip Europos Sąjunga veikia. Vis dėlto šiuo klausimu turime būti budrūs ir užkirsti kelią bet kokiai demagogijai. Europos veiklos veiksmingumo sumetimais turi būti numatyti šio „sakralaus“ skaidrumo principo apribojimai. Suteikus maksimalų skaidrumą kiltų pavojus, kad mūsų diskusijos taps sterilios, nes EP nariai bijos atvirai kalbėti jautriais klausimais. Iš esmės deryboms reikalinga konfidenciali aplinka. Be to, šios diskusijos vyks neoficialiuose susitikimuose, visai nesusijusiuose su oficialiais posėdžiais, todėl galutinis rezultatas bus priešingas tam, kurį mes bandome pasiekti. Dėl to tariu „taip“ didesniam skaidrumui ir pritariu įsigaliojusiai Lisabonos sutarčiai. Tai sudarys sąlygas įgyvendinti šiuos pakeitimus. Vis dėlto tai neturi būti daroma trikdant tinkamą Europos sprendimų priėmimo procesą.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Po Lisabonos sutarties įsigaliojimo tapo reikalingi teisinio pagrindo, kuriuo reglamentuojama galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais, patobulinimai. Šiais patobulinimais turi būti užtikrintos visų Europos Sąjungos piliečių teisės. Kadangi, kaip apibrėžta Pagrindinių teisių chartijos preambulėje, Europos Sąjunga yra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė, sveikintini bet kokie siekiai užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su galimybėmis visuomenei susipažinti su ES institucijų dokumentais. Vis dėlto taip pat labai svarbu įvertinti, kokiu mastu visiška laisvė susipažinti su visais dokumentais gali pakenkti tinkamam institucijų darbui. Dėl to labai svarbu rasti pusiausvyrą šiuo klausimu.

  Frédérique Ries (ALDE), raštu. – (FR) Aš ryžtingai balsavau už plataus užmojo Europos Parlamento rezoliuciją dėl galimybės piliečiams susipažinti su dokumentais. Taip pasielgiau, nes manau, kad visada svarbu priminti žmonėms, jog skaidrumas itin svarbus demokratijai, kadangi vidutiniam piliečiui, siekiančiam gauti informaciją apie Europos Sąjungą vis dar per dažnai paspęsta daug spąstų, taip pat dėl to, kad gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai padėtis gerokai keičiasi. Piliečių teisė susipažinti su Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų bet kurios formos dokumentais dabar įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje. Be to, piliečių teisės išplečiamos Tarybos teisinėmis nuomonėmis, kuriomis, kita vertus, išplečiamos visų institucijų pareigos.

Šis balsavimas taip pat apvainikuoja visą mano frakcijos, kuri visada buvo šios kovos avangarde, atliktą darbą. Prieš devynis mėnesius Europos Parlamentas priėmė M. Cappato pranešimą šiuo klausimu ir paragino, kad Tarybos veikla būtų skaidresnė, atviresnė ir demokratiškesnė. Be abejo, ši institucija turi moralinę pareigą viešai skelbti savo sprendimus ir savo diskusijas; tai tiesiog demokratijos reikalavimas atitikti pareigą piliečiams.

  Axel Voss (PPE), raštu. – (DE) Skaidrumas – svarbus dalykas, o jo reikšmė globalizacijos amžiuje didėja. Dėl to aš pritariu pastangoms užtikrinti didesnį skaidrumą ES lygmeniu. Vis dėlto mums reikia išlaikyti pusiausvyrą. Mums pateiktos rezoliucijos nuostatos peržengia piliečiams reikalingo skaidrumo ribas, todėl aš balsavau prieš ją. Pasiūlyme dėl šios rezoliucijos neišlaikyta pusiausvyra tarp poreikio užtikrinti skaidrumą ir poreikio užtikrinti tinkamas administracijos ir Parlamento narių veiklos sąlygas ES lygmeniu. Priėmus dabartinę dokumento redakciją nebegalima būtų užtikrinti raštų konfidencialumo, teikiant paklausimus nebūtų laikomasi piliečių teisės į privatų gyvenimą principo, kiltų abejonių dėl duomenų apsaugos, nekalbant apie nenuspėjamas pasekmes mūsų saugumui ir Europos centrinio banko finansų rinkos politikai. Be to, tai sukurtų administracijai ir Parlamento nariams su minėtu tikslu nieko bendro neturintį milžinišką biurokratijos lygį.

–Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7–0273/2009

  Louis Grech (S&D), raštu. – S&D frakcijai priklausanti Maltos delegacija balsuos už Mario Mauro, Simono Busuttilio, Manfredo Weberio pateiktą pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl subsidiarumo principo gynimo redakciją. Vis dėlto delegacija mano, kad platesnis konsensusas ir daugiau balsų už šį pasiūlymą būtų stipresnis signalas Europai. Dėl to šiuo atžvilgiu būtų daug naudingiau paremti pasiūlymą atidėti balsavimą konkrečiam laikotarpiui, nes tai galėtų suteikti daugiau galimybių platesniam konsensui pasiekti.

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. – (FR) Visų Europos institucijų (ir nacionalinių, ir Bendrijos institucijų) pareiga atstovauti visiems be išimties Europos piliečiams. Sekuliarizmas – vienintelis principas, kuriuo remdamosi institucijos gali suteikti galimybę visiems piliečiams naudotis viešosiomis paslaugomis, atsižvelgiant į jų įsitikinimus. Tai bendras mūsų filosofinis paveldas ir pilietinės taikos apsaugos principas, kuriuo remiantis ir sukurta ES.

Štai kodėl gyvybiškai svarbu, kad Italija laikytųsi Europos žmogaus teisių teismo sprendimo byloje S. Lautsi prieš Italiją. Kaip pažymėjo Pirmosios instancijos teismas, religinių simbolių rodymas turi būti uždraustas visuose visuomeninės paskirties pastatuose visoje ES. Atėjo laikas, kad iš valstybinių mokyklų aplinkos būtų pašalinti kryžiai, kurie ten atsidūrė B. Musolinio laikais.

  Edward Scicluna (S&D), raštu. – S&D frakcijai priklausanti Maltos delegacija balsuos už Mario Mauro, Simono Busuttilio, Manfredo Weberio pateiktą pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl subsidiarumo principo gynimo redakciją. Vis dėlto delegacija mano, kad platesnis konsensusas ir daugiau balsų už šį pasiūlymą būtų stipresnis signalas Europai. Dėl to šiuo atžvilgiu būtų daug naudingiau paremti pasiūlymą atidėti balsavimą konkrečiam laikotarpiui, nes tai galėtų suteikti daugiau galimybių platesniam konsensui pasiekti.

–Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7–0248/2009

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Baltarusijai pelnytai suteikta nepagražinta paskutinės sovietų respublikos Europoje pravardė. Nepaisant pažangos, kuri pasiekta kai kuriose šios šalies politinio, socialinio bei ekonominio gyvenimo srityse, aišku, kad nė viena iš įgyvendintų reformų dar negalėtų pateisinti šio apgailėtino apibūdinimo panaikinimo.

Baltarusijoje rinkimai nėra laisvi, nėra žodžio, susivienijimų arba demonstracijų laisvės, be to, didėja valdžios institucijų vykdomos represijos.

Kyla pavojus, kad Europos Sąjunga pasuks nuolaidžiavimo šiai diktatūrai keliu, kaip tai įvyko Kubos atveju. Manau, kad bus negerai, jei ji taip pasielgs, aiškiai nepabrėždama, kad demokratijos ir laisvės vertybės ne tik neginčijamos, bet ir yra neatskiriama bet kokių susitarimų su Baltarusija dalis. Dėl to ES turi išlaikyti ir stiprinti ryšius su Baltarusijos demokratine opozicija, kad neprarastų tikėjimo tie, kuriems Parlamentas už kovą demokratizuojant šią šalį skyrė A. Sacharovo premiją.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjunga negali rūpintis vien tik ją sudarančių šalių reikalais. Ji taip pat turi būti šalių, kurios susikūrė po buvusios Sovietų Sąjungos griūties, demokratizavimo varomoji jėga. Labai svarbios bet kokios priemonės, kuriomis siekiama pagerinti sąlygas šiose šalyse. Tai ir yra šios rezoliucijos, kuria raginama priimti paramos Baltarusijai priemones, kurias turi lydėti aiškūs demokratinių reformų šioje šalyje ženklai, taip pat užtikrinta pagarba žmogaus teisėms ir teisėtumui, esmė. Baltarusijos dalyvavimas Rytų partnerystės programoje – svarbus žingsnis šia kryptimi, tačiau vis dar yra daug su laisvėmis ir garantijomis susijusių aspektų, kuriuos Baltarusijoje reikėtų gerinti.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Aš balsavau už bendrą rezoliuciją dėl Baltarusijos, nes joje tinkamai apibūdinama padėtis šioje šalyje ir atkreipiamas dėmesys tiek į teigiamus aspektus ir pažangą, tiek ir į demokratijos trūkumą daugelyje sričių. Mano požiūriu, ypač svarbu užtikrinti, kad Baltarusijos Vyriausybė kuo greičiau garantuotų teisę į saviraiškos laisvę bei susirinkimų ir asociacijų laisvę, o tai leistų opozicinėms partijoms veiksmingai vykdyti veiklą.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Rezoliucija dėl Baltarusijos – svarbus signalas iš Europos Sąjungos ir iš Europos. Turėtume parodyti tiek demokratinei opozicijai, tiek ir Baltarusijos valdžios institucijoms, ne tik priimdami tokias rezoliucijas, kad mes nesutinkame su žmogaus teisių pažeidimais ar su politinių partijų, nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomų žiniasklaidos priemonių registracijos draudimu.

Europos Parlamentas negali pritarti mirties bausmei, o Baltarusija yra vienintelė Europos šalis, kuri taiko šią bausmės rūšį. Mes negalime sušvelninti sankcijų Baltarusijai, jei nėra apčiuopiamos šalies demokratizacijos pažangos. Europos Sąjunga neturi pro pirštus stebėti šiurkščių žodžio laisvės, žmogaus ir pilietinių teisių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos varžymų. Europos Parlamentas, kurį sudaro nariai iš 27 valstybių narių, yra demokratijos ir bendradarbiavimo pavyzdys.

Vienintelės priemonės, kurias mes galime paremti ir paremsime, yra demokratinės priemonės, nes jos –Europos Sąjungos pagrindas. Jokioms kitoms priemonėms mes nepritarsime. Tikiuosi, rezoliucija dėl Baltarusijos taps vienu iš daugelio veiksmų, kurių imsimės. To iš mūsų tikisi baltarusiai ir visa Europa.

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. − (LT) Už rezoliuciją dėl Baltarusijos balsavau su tam tikromis abejonėmis, nes Europos Parlamente dokumentai dėl Baltarusijos priimami per dažnai ir tuo nuvertinami. Antra vertus, šia rezoliucija, išlaikant kritišką toną Minsko režimo atžvilgiu, ryškiau negu ankstesnėmis išskiriami tam tikri teigiami ES–Baltarusijos santykių poslinkiai. Tam, kad Europos Sąjungos ir jos šalių narių santykiai su Baltarusija iš esmės pagerėtų, reikia, kad Baltarusija pasuktų reformų ir demokratizacijos keliu. Tokį posūkį palengvintų visokeriopa ryšių su šia valstybe plėtotė. Štai 39 Lietuvos miestai ir rajonai vaisingai bendradarbiauja su Baltarusijos miestais ir rajonais, keičiasi patyrimu, dalyvauja bendruose projektuose. Šiai rezoliucijai pritariau ir todėl, kad joje ES raginama daugiausia dėmesio skirti konkretiems projektams, kurie atitinka šalių partnerių interesus. Rezoliucijoje pasveikinome Baltarusiją, Ukrainą ir Lietuvą, kurios tapo pirmosiomis valstybėmis, kurios Europos Komisijai ir ES šalims pateikė trišalius projektus Rytų partnerystės programai. Tai konkrečių projektų sąrašas pasienio kontrolės, transporto, tranzito, kultūrinio ir istorinio paveldo, socialinio ir energetinio saugumo srityse.

–Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7–0187/2009

  Anne Delvaux (PPE), raštu. – (FR) Pritariu balsavimui dėl šios rezoliucijos. Šiandien, nepaisant Gomoje vykusios taikos, saugumo ir vystymosi konferencijos ir 2008 m. sausio mėn. paliaubų susitarimo sudarymo, rytinėje KDR dalyje toliau vyksta smurtinė kova, kurios pasekmė – nežmoniškas žiaurumas prieš civilius gyventojus, ypač moteris, vaikus ir senyvo amžiaus žmones. Šis seksualinis smurtas plinta vis plačiau ir šiandien jį vykdo ne tik kariaujančios šalys, bet ir civiliai asmenys. Nedelsiant turi būti imtasi visų priemonių gyventojų apsaugai užtikrinti, nes šiuo metu šalyje esančių MONUC karių skaičius nepakankamas, kad būtų galima šį smurtą visada pažaboti. Kongo valdžios institucijos neseniai išreiškė pasiryžimą sustabdyti nebaudžiamumą. Tačiau ši nulinės tolerancijos politika turi būti ne tik plataus užmojo (kiekvienas žiaurumų vykdytojas, be išimties, turės atsakyti už savo veiksmus), bet ir įgyvendinama praktiškai. Mūsų, kaip EP narių, pareiga atkreipti dėmesį į būtinybę gerbti šiuos tarptautinius įsipareigojimus, pvz., žmogaus teises ir lyčių lygybę, kad būtų išsaugotas moterų orumas ir daugybės Kongo vaikų nekaltumas.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nuo pat Mobutu Sese Seko kleptokratinio režimo žlugimo Kongo Demokratinę Respubliką (buvusį Belgijos Kongą ir buvusį Zairą) draskė neramumų ir ypatingai žiauraus smurto bangos, kurios jau nusinešė milijonų žmonių gyvybes.

Ypač skaudžiai ši karo rykštė, kuriai sienos neegzistuoja, kirto rytinei šalies daliai. Konfliktas buvo kur kas labiau etninis nei nacionalinis. Žiaurus smurtas vykdomas tokiu mastu, jog to neįmanoma kontroliuoti, o tarptautinė bendruomenė, ypač JT pajėgos, neparodė gebėjimo su juo kovoti, nepaisant visų civilinių ir karinių priemonių, kurių imtasi iki šiol.

Tai, kad kai kurios Afrikos šalys, atrodo, yra nebevaldomos, o centrinė jų valdžia prarado kai kurių savo teritorijos dalių kontrolę, deja, yra reiškiniai, kuriuos dar reikia panaikinti. Šie dalykai dažnai susiję su neteisėtu žaliavų naudojimu ir grobstymu, kurį vykdo maištininkų pajėgos arba reguliarioji kariuomenė ir jos vadai. Net jei šie reiškiniai susiję su Europos vykdomu dekolonizacijos procesu ir tuo, kaip buvo „nubrėžtos“ sienos, tai negali atleisti Afrikos vadovų ir sprendimus priimančių asmenų nuo atsakomybės, todėl jie turi paraginti šių šalių pilietines visuomenes imtis ryžtingų veiksmų savo pačių likimui kontroliuoti.

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. – (FR) Balsavau už rezoliuciją, kuria smerkiamas didžiulis etninis smurtas, kuris šiuo metu vykdomas Konge ir dėl kurio perkelta beveik 44 000 likimo valiai paliktų ir visiškai nuskurdusių žmonių. Esu ypač susirūpinusi dėl seksualinės prievartos, kuri naudojama kaip karo ginklas, problemos. Tai nusikaltimas, kurio vykdytojai neturi likti nenubausti ir su kuriuo Europos Sąjunga turi kovoti. Mes turime užtikrinti, kad Kongo armijos atstovai, kurie atsakingi už šiuos žmogaus teisių pažeidimus, iš tikrųjų būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Europos Sąjunga negali likti įvairių ginkluotų konfliktų, tam tikru mastu kylančių visame pasaulyje, nuošalyje. Smurtas Demokratinėje Kongo Respublikoje susijęs su jau daugelį metų besitęsiančiu konfliktu, dėl kurio žuvo, buvo perkelti arba prarado savo namus milijonai žmonių. Todėl labai svarbu paraginti visas šio konflikto šalis nutraukti karo veiksmus, kad šių regionų žmonės vėl galėtų gyventi taikos sąlygomis. Labai svarbu, kad ir toliau remtume Jungtinių Tautų misijas vietoje, kad būtų palengvintos visų gyventojų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, moterų ir vaikų, kančios.

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. – (ES) Ginkluotų konfliktų regione problema gali būti išspręsta tik priėmus politinį sprendimą. Visų kaimyninių ir kitų šalių intervencija turi būti nutraukta. Siekiant užbaigti konfliktą Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR) reikalingas konflikto šalių derybomis priimtas diplomatinis sprendimas. Toks sprendimas turi visiškai atitikti Jungtinių Tautų chartijų ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos nuostatas.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba turėtų peržiūrėti MONUC įgaliojimus. VII skirsnyje apibrėžti įgaliojimai turėtų būti panaikinti, siekiant išvengti Kongo kariuomenės stiprinimo, taip keliant pavojų Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijai. Mes raginame nutraukti KDR skirtų EUPOL ir EUSEC misijų darbą. Šios misijos neigiamai prisidėjo prie smurto eskalavimo ir prie blogėjančios padėties šioje šalyje, nes jos mokė saugumo pajėgas, kurios pradėjo vykdyti nusikaltimus prieš savo gyventojus.

Turi būti įgyvendintos Jungtinių Tautų rezoliucijos, susijusios su ginklų tiekimo KDR embargu. Norime pranešti, kad kelios Europos Sąjungos valstybės narės pažeidžia šį embargą. Kitų frakcijų pateiktoje bendroje rezoliucijoje nenagrinėjami šie pagrindiniai klausimai, dėl to balsavau prieš.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Šis bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos dėl smurto Kongo Demokratinėje Respublikoje atspindi sudėtingą padėtį šioje Afrikos šalyje. Nepaisant to, kad tarptautinė bendruomenė teikia daug žmogiškųjų išteklių ir didelį finansavimą, vis dar nebuvo įmanoma pasiekti taiką ir stabilumą regione. Priešingai, JT kariai kaltinami šališkumu ir pagalba toliau eskaluojant padėtį. Svarbu, kad ši problema būtų išspręsta.

Milžiniškos JT misijai, įskaitant humanitarinę pagalbą, skirtos išlaidos (daugiau kaip 7 mlrd. EUR) gali būti pateisinamos, tik jei iš tikrųjų aišku, kam tiksliai šios lėšos panaudotos. Kadangi šioje rezoliucijoje nėra konkrečiai reikalaujama, kad tai būtų išaiškinta, aš susilaikiau.

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. – (NL) Mes negalime likti abejingi baisiems Kongo Demokratinėje Respublikoje tebevykstantiems reiškiniams: žmogžudystėms, nusikaltimams žmoniškumui, vaikų verbavimui į kareivius? bei seksualiniam smurtui prieš moteris ir mergaites. Reikia dėti daugiau pastangų siekiant nutraukti užsienio ginkluotų grupuočių veiklą KDR rytinėje dalyje. Tarptautinė bendruomenė negali tik bejėgiškai stebėti įvykių. Ji turi užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir sąžiningai laikomasi 2009 m. kovo mėn. susitarimo dėl paliaubų. Iš dviejų naujausių JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro ataskaitų matyti, kad humanitarinė padėtis smarkiai blogėja.

MONUC vaidmuo itin svarbus, tačiau, siekiant efektyviau užtikrinti gyventojų saugumą, turi būti nuolat ryžtingai įgyvendinamas jos mandatas ir veiklos vykdymo taisyklės. MONUC buvimas vis dar reikalingas. Turi būti dedamos visos pastangos, kad ji galėtų visapusiškai vykdyti savo įgaliojimus, siekdama apsaugoti tuos, kuriems gresia pavojus. Taryba turi atlikti pagrindinį vaidmenį ir užtikrinti, kad Jungtinių Tautų Saugumo Taryba remtų MONUC, t. y. sustiprintų jos operacinius pajėgumus ir geriau apibrėžtų jos prioritetus (šiuo metu jų yra 41).