Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2806(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0269/2009

Debatai :

PV 17/12/2009 - 12.2
CRE 17/12/2009 - 12.2

Balsavimas :

PV 17/12/2009 - 13.2

Priimti tekstai :

P7_TA(2009)0120

Diskusijos
Ketvirtadienis, 2009 m. gruodžio 17 d. - Strasbūras Tekstas OL

12.2. Azerbaidžanas: saviraiškos laisvė
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 
 

  President. – Kitas punktas yra diskusijos dėl septynių pasiūlymų dėl rezoliucijos dėl Azerbaidžano: saviraiškos laisvė.

 
  
MPphoto
 

  Fiorello Provera, autorius.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, Europa pradėjo įdomios Rytų partnerystės projektą, kuriuo remiamas ir skatinamas bendradarbiavimas su šešiomis šalimis – Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Moldova, Ukraina ir Azerbaidžanu.

Tokia veikla gerina Europos Sąjungos ir šių šalių santykius ir gali paskatinti demokratinį bei ekonominį šio regiono vystymąsi, nors ir nevienodu mastu, atsižvelgiant į kiekvienos šalies istoriją. Atsižvelgiant į šią protingą politikos strategiją, mano nuomone, netinkama rengti šias skubias diskusijas dėl dviejų jaunų tinklaraščių autorių, nuteistų po įvykių, su kuriais susijęs teismo procesas dar tęsiasi, kai pamirštami kiti iš tikrųjų tragiški atvejai, pvz., neseniai įvykęs 57 žmonių, kurie susirinko paremti prezidento rinkimų kandidatą Filipinuose, nužudymas.

Visos Parlamento frakcijos, išskyrus mūsų, remia pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Azerbaidžano, kuri yra šiurkšti ir nedera su partnerystės iniciatyvomis, kurias pradėjome. Esu įsitikinęs, kad dėl griežtų nuostatų, kurios išdėstytos šioje šiandien balsavimui pateiktoje rezoliucijoje, gali ne tik paaštrėti Azerbaidžano Vyriausybės santykiai su Europa, bet ir neigiamai paveikti šių dviejų jaunų žmonių bylą, pvz., dėl šios rezoliucijos jie galėtų būtų neatleisti nuo bausmės.

Šiuo atžvilgiu norėčiau priminti jums vakar per plenarinį posėdį priimtą sprendimą, kuriuo atmetėme rezoliuciją dėl Aminatou Haidar atvejo, kad nebūtų pakenkta vykstančioms diplomatinėms deryboms. Be to, manau, nedera tame pačiame posėdyje pateikti balsavimui dvi rezoliucijas, vieną dėl Baltarusijos, o kitą – dėl Azerbaidžano, kurių tonas labai skiriasi, nors šios dvi šalys priklauso tai pačiai Rytų partnerystei.

 
  
MPphoto
 

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg, autorė. (PL) Kai šių metų lapkričio 11 d. Europoje buvo pažymimos Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metinės, Azerbaidžane kelių metų laisvės atėmimo bausmė skirta keliems žurnalistams, išdrįsusiems parašyti apie šalyje plačiai paplitusią korupciją ir nedarbą. Žurnalistai oficialiai apkaltinti chuliganizmu ir terorizmu.

Pagal organizacijos „Freedom House“ vertinimą Azerbaidžanas įvardijamas kaip šalis, kuri nėra laisva. „Žurnalistai be sienų“ teigia, kad pagal žodžio laisvės padėtį Azerbaidžanas užima 146 vietą iš 175 tirtų šalių. Iš tyrimų, kuriuos atliko „Economist Intelligence Unit“, vertindama Azerbaidžaną politinių laisvių požiūriu, taip pat matyti nerimą keliančių ženklų. Atsižvelgiant į tai, Azerbaidžano valdžios institucijų atsisakymas pernai suteikti lengvatas užsienio žiniasklaidai, pvz., BBC ir Laisvosios Europos radijui, niekam neturėtų kelti nuostabos.

Manau, atėjo laikas Europos Sąjungai persvarstyti savo požiūrį į Azerbaidžaną ir, pasinaudojant Baku dalyvavimu Europos kaimynystės ir partnerystės politikoje, pradėti daryti didesnį spaudimą jo valdžios institucijoms. Be to, norėčiau prisidėti savo balsu prie mano frakcijos raginimo nedelsiant paleisti įkalintus žurnalistus ir tinkamai pertvarkyti Azerbaidžano teisę.

 
  
MPphoto
 

  Marietje Schaake, autorė. – Pone pirmininke, Azerbaidžanas yra pasirašęs kelis partnerystės susitarimus su ES. Jis aktyviai dalyvauja Europos kaimynystės politikoje, taip pat Rytų partnerystės iniciatyvoje. Tai liečia ne tik prekybą. Azerbaidžanas taip pat įsipareigojo gerbti demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus. Tačiau dabartinis režimas šiuo metu visam tam kelia rimtą grėsmę.

Šiandien kalbame apie Eminem Milli ir Adnan Hajizade atvejį, simbolizuojantį nepriklausomos žiniasklaidos, saviraiškos laisvės ir pilietinės visuomenės suvaržymus, kurie yra gerokai didesni ir plačiau paplitę, nei vien dviejų vadinamųjų tinklaraščių autorių byla. Jie iš tiesų naudojasi naujosiomis ryšio priemonėmis, kaip antai Facebook ir Twitter, savo jaunimo organizacijos darbe, bet faktas tas, kad mes net nežinome, kodėl jie įkalinti, nes juos ginantys įrodymai teismo metu nagrinėjami nebuvo ir teismo procesas neatitiko tarptautinių standartų ir iš tiesų atrodo sufabrikuotas.

Jei negalime būti tikri, kad Azerbaidžano Vyriausybė liks ištikima savo pasiryžimui siekti demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės, kaip numatyta įvairiuose susitarimuose, kuriuos ji pati pasirašė su ES, Europa išvis negali laikyti Azerbaidžano patikimu partneriu; tas pats pasakytina ir apie prekybos santykius.

Šia rezoliucija Azerbaidžano Vyriausybė raginama vykdyti savo pažadus ir pradėti stiprinti savo patikimumą tarptautinėje bendruomenėje gerbdama savo piliečius, suteikdama jiems demokratines ir žmogaus teises bei sudarydama sąlygas laikytis teisinės valstybės principo.

Vakar šiuose Europos piliečių rūmuose įteikėme A. Sacharovo premiją ir klausėmės labai įspūdingos premijos laureato A. Kovaliovo kalbos, jis sakė, kad baimę gali įveikti tik minties laisvė, o minties laisvė gali būti išreikšta tik tada, kai iš tikrųjų yra užtikrinta saviraiškos laisvė. Kai klausomės tų žmonių, kurie paprasčiausiai kelia klausimus dėl opozicijos savo vyriausybei galimybės, mes, europiečiai, turime suprasti, kad ši galimybė ir turi būti užtikrinta, naudojantis bendradarbiavimu su Azerbaidžanu visose srityse.

 
  
MPphoto
 

  Ulrike Lunacek, autorė.(DE) Pone pirmininke, ankstesnė kalbėtoja paminėjo keletą šios rezoliucijos detalių. Priežastis parengti šią rezoliuciją, be kita, buvo 2009 m. liepos mėn. įvykęs incidentas: du jauni tinklaraščių autoriai, Eminem Milli ir Adnan Hajizade, buvo užpulti restorane, o kai po to nuvyko apie tai pranešti į policiją, buvo suimti patys.

Jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ir, pasak visų tarptautinių stebėtojų, įskaitant ir „Amnesty International“, teismo procesas toli gražu nebuvo objektyvus. Pvz., nebuvo parodytas vaizdo įrašas, kuris, regis, buvo nufilmuotas tame restorane ir kuriame aiškiai matyti, kas ką užpuolė ir kad užpuolikai buvo kiti asmenys, o ne šie du tinklaraščių autoriai.

Todėl aišku, kad šis teismo sprendimas neatitinka teisinei valstybei būdingų kriterijų. Labai tikiuosi, kad per antrąjį teismo procesą, jei jis įvyks, bus pateikti visi įrodymai.

Džiaugiuosi, kad mums pavyko pateikti rezoliuciją, kurią remia beveik visos frakcijos. Apgailestauju, kad pono F. Proveros frakcija prie mūsų neprisijungia ir vietoj to pabrėžia, kad turėtume laukti, kol reikalas išsispręs savaime, ir naudotis diplomatiniais kanalais.

Pone F. Provera, manau, būtina, jog Parlamentas, kurį su Azerbaidžano parlamentu sieja partnerystė, aiškiai išreikštų savo nuomonę. Žmogaus teisės yra esminis dalykas. Ponia M. Schaake vakar kalbėjo apie A. Sacharovo premiją. Mes turime pasisakyti už minties laisvę visose pasaulio dalyse ir užtikrinti, kad ji būtų ginama.

Prezidentas I. Alijevas yra ne kartą kalbėjęs apie tai, kokios svarbios kiekvieno žurnalisto teisės ir kad jos turi būti ginamos valstybės. Mūsų uždavinys yra visiems tai priminti, ir aš labai tikiuosi, kad ateityje vėl bus priimta rezoliucija dėl Azerbaidžano parlamento bei Europos Parlamento partnerystės, nors, deja, to nepavyko padaryti prieš dvi savaites.

 
  
MPphoto
 

  Joe Higgins, autorius. – Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad atkreiptas dėmesys į pasibaisėjimą keliantį ir nuoseklų žmogaus teisių nepaisymą Azerbaidžane: nėra žiniasklaidos laisvės, dešimtys žurnalistų įkalinti, nemažai sumušta, o keletas per paskutinius kelis metus net nužudyti. Bet turime paklausti, kodėl I. Alijevo režimas vykdo tokias šiurpias represijas. Priežastis, žinoma, ta, kad bandoma dangstyti milžiniška korupcija, egzistuojančia šioje šalyje, pasižymintį režimą. Valdantysis elitas pasakiškai praturtėjo, ypač naftos ir dujų pramonėje, nors 90 proc. Azerbaidžano gyventojų gyvena didžiulio skurdo sąlygomis ir nėra gavę jokios naudos iš savo šalies gamtinių išteklių.

Vakarų vyriausybės ir daugianacionalinės korporacijos, kaip įprasta, šiuo atžvilgiu ypač veidmainiauja. Jos reguliariai derasi su režimu dėl verslo veiklos palengvinimo, ir bendrovės gauna didžiulius pelnus naudodamos gamtinius išteklius, iš tikrųjų priklausančius Azerbaidžano žmonėms. Vakarų vyriausybės turėtų būti paklaustos, kodėl jos nereikalauja, kad naftos šaltiniai būtų naudojami žmonių gyvenimui pakeisti, o ne šiam režimui palaikyti.

Europos Parlamento nariai visiškai teisingai griežtai pasmerkė tai, kad Azerbaidžane užgniaužiama teisė laisvai reikšti kitokią nuomonę ir demonstruoti, ir negaliu nepasinaudoti šia galimybe pasmerkti taip pat ir gėdingą pastarųjų dienų protestų Kopenhagoje slopinimą, vykdytą Danijos policijos, kuri suėmė beveik 1 000 visiškai taikių protestų, surakino juos ir paliko gulėti kelias valandas šaltyje.

Kai aš protestavau ir reikalavau paleisti kelis CWI (socialistų) kolegas, policijos atstovai patys man pasakė, kad tai buvo prevencinis areštas, prevencinis sulaikymas. Tai, kas taikoma Azerbaidžanui, tikrai turėtų būti taikoma ir Europos Sąjungos valstybėms narėms.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Antoni Legutko, autorius. (PL) Pone pirmininke, Azerbaidžane už gana švelnią ir atsargią Vyriausybės kritiką du žmonės, skyrus jiems griežtas bausmes, pateko kalėjimą. Ką tai reiškia?

Pirma, šalyje nėra patikimų teisinių institucijų ir mažai tikėtina, kad tokios institucijos bus sukurtos. Antra, Azerbaidžane egzistuoja autoritarinė sistema, kuri imasi kontroliuoti vis daugiau politinio gyvenimo sričių. Bet koks nuolaidžiavimas baudžiamas. Ką galime padaryti šioje padėtyje?

Mes iš tikrųjų turėtume įsikišti kiekvienu konkrečiu teisingumo pažeidimo atveju, kaip darome šioje diskusijoje. Tokie veiksmai gana dažnai būdavo sėkmingi. Gerokai sunkiau priversti imtis institucinių pokyčių. Iki šiol ES pastangos šioje srityje buvo nepatenkinamos, iš dalies todėl, kad vis dar esame atlaidūs vienų tironų atžvilgiu ir labai garsiai kritikuojame kitus. Oganizacijos „Memorial“ atstovai tai keletą kartų minėjo šiame Parlamente.

Taip pat turime problemų iš dalies ir dėl to, kad autoritarizmo atsikratymo procesas labai sudėtingas, sunkus ir ilgas. Ši išvada labai pesimistinė, bet baigiu tokia mintimi: nepaisant visko, turime tęsti savo pastangas ir nuosekliai daryti spaudimą.

 
  
MPphoto
 

  Tunne Kelam, autorius. – Pone pirmininke, šių metų pradžioje Europos Sąjunga padarė pareiškimą dėl žiniasklaidos laisvės Azerbaidžane. Deja, po to, kai susirūpinimas dėl žiniasklaidos laisvės buvo išsakytas eiliniame posėdyje su Azerbaidžano parlamento nariais, atsakomosios reakcijos nesulaukėme. Todėl Europos Parlamentas turi užimti poziciją. Tai, beje, bus paskutinė mūsų 2009 m. priimta rezoliucija.

PPE frakcija labiausiai susirūpinusi dėl pablogėjusios žiniasklaidos laisvės padėties šioje šalyje, ir džiaugiuosi, kad tas pats kelia rūpestį visoms frakcijoms. Plačiai palitusi opozicijos žurnalistų puolimo, persekiojimo ir nuteisimo praktika kelia nerimą. Raginame Azerbaidžano valdžios institucijas nedelsiant paleisti įkalintus žurnalistus. Tai taip pat liečia ir du jaunus tinklaraščių autorius.

Antroji problema yra neseniai priimtas Azerbaidžano valdžios institucijų sprendimas panaikinti kai kurių tarptautinių radijo stočių, pvz., „Laisvosios Europos radijo“, „Amerikos balso“, BBC, World Service ir kt., FM radijo licencijas, atimant iš šios šalies klausytojų vertingus ir nepriklausomus informacijos šaltinius. Taigi prašau kolegų pritarti rezoliucijos 7 dalies žodiniam pakeitimui: t. y. ne tik išreikšti apgailestavimą dėl padėties, bet ir paraginti Azerbaidžano Vyriausybę atšaukti savo sprendimą ir atnaujinti minėtų radijo stočių FM licencijas.

Kaip vakar šioje salėje pasakė Sergejus Kovaliovas, informacijos įvairovė, laisvė ir nepriklausomumas turi lemiamą reikšmę stipriai pilietinei visuomenei. Tai visiškai pasakytina ir apie ES santykius su Azerbaidžanu.

 
  
MPphoto
 

  Laima Liucija Andrikienė, PPE frakcijos vardu. –Pone pirmininke, Azerbaidžanas yra svarbus Europos Sąjungos partneris. Jis, be abejo, yra svarbus partneris siekiant užtikrinti Europos energetinį saugumą.

Vis dėlto, kad ir kokios svarbios būtų nafta ir dujos, jos dar ne viskas. Azerbaidžanas prisiėmė įsipareigojimus siekti demokratinės ir pliuralistinės visuomenės, kaip nustatyta Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime bei politikoje dėl Rytų partnerystės, kurioje Azerbaidžanas ketina visapusiškai dalyvauti. Mes turėtume teigiamai įvertinti prezidento I. Alijevo teisinga kryptimi žengtus žingsnius, pvz., 119 kalinių, įskaitant penkių žurnalistų, paleidimą 2007 m. pabaigoje.

Tačiau žiniasklaidos laisvės padėtis tik blogėja. Žinome nemažai pavyzdžių, patvirtinančių šį teiginį, pvz., tinklaraščių autorių bylą, BBC, „Laisvosios Europos radijo“ licencijų atvejus ir t. t. Neturime vengti Azerbaidžanui priminti, kad žmonės turi turėti teisę kalbėti laisvai, net jei tai būtų kritiškas nusistatymas jų vyriausybių atžvilgiu. Tai pagrindinis demokratinės visuomenės principas, ir demokratinis Azerbaidžanas turi būti toks pats svarbus tikslas, kaip…

(Pirmininkas nutraukė kalbėtoją)

 
  
MPphoto
 

  Vilija Blinkevičiūtė, S&D frakcijos vardu.(LT) Saviraiškos laisvė yra pamatinė žmogaus teisė ir demokratijos pagrindas. Azerbaidžanas ratifikavo Europos žmogaus teisių konvenciją ir įsipareigojo laikytis šios konvencijos 10 straipsnio, kuris skirtas saviraiškos ir informacijos laisvei, nuostatų. Šiuo straipsniu įtvirtinama kiekvieno individo teisė laisvai išreikšti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją, netrukdomam valdžios institucijų. Azerbaidžanas taip pat įsipareigojęs nepažeisti žmogaus teisių ir nesikėsinti į individo laisves bei užtikrinti demokratijos principus savo šalyje dalyvaudamas vykdant Europos kaimynystės politiką bei Rytų partnerystės iniciatyvą. Tačiau pastaruoju metu Azerbaidžane kyla pavojus teisei į saviraiškos laisvę ir laisvę jungtis į asociacijas, o žiniasklaidos veikla ribojama. Imamasi smurto prieš žurnalistus ir pilietinės visuomenės aktyvistus. Norėčiau paraginti, kad Azerbaidžanas atsižvelgtų į Europos Parlamento pasiūlymus ir raginimus tobulinti žmogaus teisių apsaugos sistemą ir užtikrintų pagarbą žiniasklaidos laisvei.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki, ECR frakcijos vardu. (PL) Pone pirmininke, Azerbaidžano klausimas vėl atsidūrė Europos Parlamento darbotvarkėje. Kalbėjome apie Azerbaidžaną per ankstesnę kadenciją, kai priėmėme tris rezoliucijas, iš jų viena buvo apie žiniasklaidos laisvę šioje šalyje. Kalbėjome ir apie Pietų Kaukazo šalis, įskaitant Azerbaidžaną.

Mes domimės Azerbaidžanu ir jaučiame šiai šaliai didelę simpatiją. Ji žingsnis po žingsnio bando rasti savo kelią, ir iš tikrųjų vis labiau artėja prie Vakarų, o ne Rytų, pasaulio. Turėtume tai vertinti. Manau, kad mes labai palankiai žiūrime į Azerbaidžaną ir jo institucijas. Tačiau šis geranoriškumas nereiškia, kad turime nutylėti tai, kas mums nepatinka. Žinoma, tokių atvejų, kai du tinklaraščių autoriai įkalinami, nes pasakė, ką galvoja apie valdžios institucijas, neturėtų būti.

Turėtume remti Azerbaidžano valdžios institucijų europietiškas tendencijas, nes šioje šalyje nuolat vyksta politinė diskusija dėl to, ar ji turėtų labiau suartėti su Europos Sąjunga, ar su Rusija. Todėl turėtume palaikyti tuos, kurie nori būti arčiau Vakarų pasaulio. Vis dėlto palaikydami juos turime kalbėti apie vertybes, kuriomis remiasi šis pasaulis; spaudos laisvė ir saviraiškos laisvė yra esminės vertybės, ir turėtume tai aiškiai pasakyti.

Azerbaidžano padėtis iš tikrųjų nėra lengva, nes Rusija bando atkurti savo politinės ir ekonominės įtakos sferą, tačiau padėdami Azerbaidžano valdžios institucijoms artėti prie ES turime kalbėti apie šalies trūkumus.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu.(SK) Saviraiškos laisvė yra labai svarbus demokratinės visuomenės aspektas. Todėl teisinga, kad ES labai atidžiai stebi bet kokius veiksmus, kuriais siekiama įbauginti tuos, kas atvirai kritikuoja valstybės pareigūnų klaidas.

Žvelgdamas iš šios perspektyvos, suprantu Europos Parlamentui tekusį iššūkį išreikšti Azerbaidžano įstaigoms rūpestį dėl policijos tyrimo, organizuoto jaunų žmonių, satyriškai pavaizdavusių matomus politinio šalies gyvenimo trūkumus, atžvilgiu, rezultatų. Sutinku, kad negalime ignoruoti aiškiai nepalankių signalų iš Azerbaidžano, ir neabejoju Azerbaidžano politinės aplinkos kritika, tačiau taip pat manau, kad trūksta Europos Parlamento aiškaus kritiško dabartinių įvykių Filipinuose, kuriuose nužudyti 57 politiniai įkaitai, įvertinimo. Mano nuomone, turėtume kalbėti apie visas problemas, jaudinančias demokratinį pasaulį.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, po pirmųjų rinkimų į Europos Parlamentą 1979 m. man teko garbė dirbti su Otto von Habsburgu, kuris dabar sunkiai serga, kuriant šią Europos Parlamento žmogaus teisių tradiciją, įskaitant šią aktualią ir skubią diskusiją ketvirtadienio popietę. 1994 m. buvau išrinktas į Europos Parlamentą ir man teko garbė dirbti su M. Schulzu ir kitais toliau plėtojant šią žmogaus teisių tradiciją, kuria teisėtai didžiuojamės. Dėl to buvau sukrėstas, kai ponas F. Provera, remdamasis M. Schulzu, kuris to nenusipelnė, pareiškė, kad nederėtų užsiimti šiuo atveju, ir beveik pakartojo Azerbaidžano režimo grasinimus šalies piliečių teisių aktyvistų atžvilgiu pasakydamas, kad jie dėl to nukentės.

Šiandien paminėta žmogaus teisių premija. Gerai prisimenu, kad mums išreiškiant paramą Andrejui Sacharovui, Vytautui Landsbergiui ir kitiems kovotojams už pilietines teises irgi buvo sakoma: prašom nesikišti; mes pasinaudosime diplomatiniais kanalais, o jūs padarysite daugiau žalos, nei naudos. Dabar žinome, kad šiems žmonėms lemiamą reikšmę turėjo tai, kad Parlamentas aiškiai išsakė savo nuomonę. Todėl, pone M. Schulzai, ponios ir ponai, tęskime šią mūsų nepriklausomumo tradiciją ir ketvirtadienio popietę. Norėčiau paprašyti frakcijų vadovų suteikti mums laisvę veikti.

Tai neturi nieko bendra su frakcijų politika. Paskutiniame posėdyje vienas narys pareiškė, kad rengiamės susitikimams su Kinija, taigi negalime apie Kiniją kalbėti. Šiandien buvo kita tema, Vakarų Sachara. Galbūt atskirais atvejais tai pateisinama, bet esu labai susirūpinęs dėl mūsų darbo žmogaus teisių srityje. Ponios ir ponai, Azerbaidžano atvejis rodo, koks svarbus šiuo atveju kitoks požiūris. Ši šalis buvo sovietinė respublika. Buvo auginamos monokultūros, vėliau šalis buvo sunaikinta ir įvestas žiaurus režimas. Dabar ji pamažu pradeda tapti demokratiškesnė. Kaip Europos Tarybos narė, ji įsipareigojo laikytis žmogaus teisių, ir mes turime padėti jai toliau eiti šiuo keliu.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Cristian Dan Preda (PPE).(RO) Aš taip pat pritariu tam, ką anksčiau pasakė ponas B. Posselt. Kartu raginu Azerbaidžano valdžios institucijas gerbti kiekvieno piliečio teisę į žodžio laisvę ir nedelsiant panaikinti kaltinimus dviem jauniems vyrams, pateiktus remiantis suklastotais įrodymais, kaip anksčiau paminėjo ponia U. Lunacek. Manau, šių veiksmų turi būti imtasi neatidėliojant, nes spaudos laisvės padėtis šioje šalyje labai pablogėjo, kaip nurodoma ir naujausiuose Europos Tarybos ir ESBO pranešimuose.

Taip pat manau, kad Azerbaidžano Vyriausybė turėtų nedelsdama imtis šių veiksmų, nes ji privalo laikytis įsipareigojimų, kylančių iš Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės.

Baigdamas noriu pasakyti, kad mane taip pat sukrėtė tai, kaip pakrypo A. Haidaro atvejis, juo labiau, kad jos patiriamos kančios galėtų būti įveiktos tinkamai bendradarbiaujant Maroko ir Ispanijos valdžios institucijoms.

Manau, mūsų rezoliucija nebūtų padariusi jokios žalos, priešingai – ji būtų buvusi labai naudinga.

 
  
MPphoto
 

  Tadeusz Zwiefka (PPE).(PL) Pone pirmininke, norėčiau pacituoti Azerbaidžano konstitucijos 47 straipsnį: „Kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.“ Deja, tai tik tušti žodžiai, nes Konstitucijos nesilaikoma.

Daugiau nei penkerius metus buvau ES ir Pietų Kaukazo šalių parlamentinio bendradarbiavimo komitetų narys. Lankiausi Azerbaidžane kiekvieno jungtinio parlamentinio posėdžio metu. Viename iš dokumentų yra punktas apie žodžio laisvės principų pažeidimą ir apie tai, kaip žurnalistai ir leidėjai, dažniausiai pateikus suklastotus kaltinimus, atsiduria kalėjime, taip pat kad jie sirgdami negauna medicinos pagalbos. Mums žinomas žurnalisto, kuris mirė, nes nebuvo suteikta medicinos pagalba, atvejis.

Turėjau galimybę apsilankyti Azerbaidžano kalėjimuose. Ten galiojantys standartai labai skiriasi nuo tų, prie kurių esame pripratę Europoje. Todėl gerai, kad tebesakome, jog Azerbaidžane turi būti laikomasi konstitucinių principų.

 
  
MPphoto
 

  Paweł Samecki, Komisijos narys. – Pone pirmininke, Azerbaidžanas yra svarbus Europos Sąjungai kaip energijos gamintojas ir tranzito šalis, taip pat kaip šalis, prisidedanti prie regioninio stabilumo Pietų Kaukaze. Azerbaidžanas yra viena iš šešių Rytų partnerystėje dalyvaujančių šalių, ir mums labai svarbi pagarba bendroms vertybėms, kuriomis grindžiami šie santykiai.

Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas galiojo 10 metų. Tačiau Azerbaidžanas išreiškė pageidavimą kurti glaudesnius santykius su Europos Sąjunga ir sudaryti asociacijos susitarimą, kuris jį pakeistų.

Remiantis rugsėjo mėn. priimtu ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų sprendimu pradėti rengtis tokių susitarimų su Pietų Kaukazo šalimis sudarymui šiuo metu vyksta diskusijos dėl derybų nurodymų, įskaitant skirtų Azerbaidžanui.

Pagal Tarybos sprendimą derybų su visomis Pietų Kaukazo šalimis pradžia priklausys nuo to, ar padaryta pakankama pažanga vykdant būtinas politines sąlygas, būtent dėl teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, rinkos ekonomikos principų, taip pat tvaraus vystymosi ir gero valdymo.

Kiekvienais metais rengiame išsamų ir gerai apgalvotą įvertinimą, apibūdinantį kiekvienoje šalyje partnerėje pasiektą pažangą įgyvendinant jų veiksmų planus pagal Europos kaimynystės politiką. Ką tik pradėjome 2009 m. ataskaitos parengiamuosius darbus.

Neužbėgdamas už akių mūsų pranešimui norėčiau pateikti kelias pastabas, ypač dėl padėties, susijusios su pagrindinėmis laisvėmis ir žmogaus teisėmis. Mūsų 2008 m. ataskaitoje teigėme, kad „Azerbaidžane skatinant ekonomikos vystymąsi padaryta didelė pažanga, bet pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijos ir teisinės valstybės principui srityse ir toliau nuveikta per mažai.“

Nuo tada mes, deja, matėme kai kurių neigiamų pokyčių, įskaitant Konstitucijos pakeitimus, kuriais panaikinami valstybės vadovo įgaliojimų trukmės apribojimai, taip pat dviejų tiklaraščių autorių suėmimą ir vėlesnį nuteisimą.

Neigiami pokyčiai, be toliau blogėjančios žiniasklaidos laisvės padėties, taip pat apima ir besitęsiantį žmogaus teisių gynėjų, opozicijos aktyvistų ir žurnalistų baudžiamąjį persekiojimą.

Europos Sąjunga, naudodamasi įvairais kontaktais, visais valdžios lygmenimis įsitraukė į šių klausimų sprendimą ir darys tai toliau. Kartu Komisija telkia įvairias priemones, kad padėtų Azerbaidžanui įvykdyti naujojo susitarimo uždavinius.

Mes teikiame paramą pagal EKPP priemonę. Teikiame tikslingą paramą pagal bendrąją institucijų kūrimo programą. Tai bus svarbūs elementai, susiję su teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo principais.

Azerbaidžanas taip pat naudosis parama pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą.

Galiausiai, pagal dabartinį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą siūlome įsteigti pakomitetį, kuris užsiimtų teisingumo, laisvės ir saugumo bei žmogaus teisių ir demokratijos klausimais. Tai bus svarbus papildomas keitimosi žiniomis forumas.

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos.

Balsavimas vyks po diskusijų.

 
Atnaujinta: 2010 m. gegužės 3 d.Teisinis pranešimas