Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

O-0150/2009 (B7-0240/2009)

Debatai :

PV 20/01/2010 - 15
CRE 20/01/2010 - 15

Balsavimas :

Priimti tekstai :


Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. sausio 20 d. - Strasbūras Tekstas OL

15. Europos Dunojaus regiono strategija (diskusijos)
Kalbų vaizdo įrašas
PV
MPphoto
 

  Pirmininkė. – Kitas klausimas – žodinis klausimas (O-0150/2009), kurį pateikė Silvia-Adriana Ţicău, Brian Simpson, János Áder, Hannes Swoboda, Eva Lichtenberger, Michael Cramer, Saïd El Khadraoui, Mathieu Grosch, Iuliu Winkler, Victor Boştinaru, Ioan Mircea Paşcu, Marian-Jean Marinescu, Ivailo Kalfin, Norica Nicolai, Dirk Sterckx, Csaba Sándor Tabajdi, Michael Theurer, Ismail Ertug, Inés Ayala Sender, Jiří Havel, Edit Herczog, Stanimir Ilchev, Iliana Malinova Iotova, Jelko Kacin, Evgeni Kirilov, Ádám Kósa, Ioan Enciu, Eduard Kukan, Gesine Meissner, Alajos Mészáros, Nadezhda Neynsky, Katarína Neveďalová, Daciana Octavia Sârbu, Vilja Savisaar, Olga Sehnalová, Catherine Stihler, Peter van Dalen, Louis Grech, Corina Creţu, George Sabin Cutaş, Vasilica Viorica Dăncilă, Cătălin Sorin Ivan, Tanja Fajon, Kinga Göncz, Antonyia Parvanova, Adina-Ioana Vălean ir Rovana Plumb Komisijai: Europos Dunojaus regiono strategija (B7-0240/2009).

 
  
MPphoto
 

  Silvia-Adriana Ţicău, autorė.(RO) Norėčiau padėkoti visiems kolegoms Parlamento nariams, kurie palaikė mane, kai pasiūliau iniciatyvą, kad šios diskusijos vyktų per Europos Parlamento plenarinį posėdį, po kurio rytoj vyks balsavimas dėl bendros rezoliucijos.

Kadangi Dunojus ir teka per daug šalių, ir įteka tiesiai į Juodąją jūrą, jo regionas labai svarbus Europos Sąjungai. Kartu su Reinu ir Maino kanalu Dunojus sujungia Šiaurės jūrą ir Roterdamo uostą, didžiausią Europos Sąjungos uostą, su Juodąja jūra ir Konstancos uostu, dešimtu pagal dydį Europos Sąjungos uostu.

Pripažindama Dunojaus regiono svarbą 2009 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos iki 2010 m. pabaigos parengti Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategiją. Raginame Komisiją kuo greičiau pradėti konsultacijas su visomis prie Dunojaus esančiomis šalimis ir užtikrinti, kad į Dunojaus strategiją būtų įtrauktas veiksmų planas ir daugiametė veiksmų programa, įgyvendinama kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis ir pagrįsta Baltijos jūros regiono strategijos modeliu.

Transporto infrastruktūros plėtra gyvybiškai svarbi Dunojaus regiono plėtrai. Uostų modernizavimas, Dunojaus navigacijos sistemų integravimas, kliūčių iš Reino / Maso–Maino–Dunojaus vandenų kelio pašalinimas siekiant pagerinti navigaciją, įvairiarūšiškumo regione tobulinimas ir ryšių su Juodąja jūra stiprinimas pasitelkiant kelių ir geležinkelių maršrutus – turiu mintyje krovinių vežimo geležinkeliais koridorius ir greituosius traukinius – tik keletas regiono transporto infrastruktūros plėtros prioritetų.

Dunojaus regionas atlieka svarbų vaidmenį siekiant įvairinti Europos Sąjungos energijos tiekimo šaltinius. Bendrų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektų įgyvendinimas, investavimas į naujas technologijas ir mažųjų bei vidutinių įmonių plėtra padės skatinti viso Dunojaus makroregiono ekologinės ekonomikos vystymąsi.

Be to, turizmas – svarbi priemonė regiono ekonomikos augimui skatinti. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – kompetencijos centrų, kurie galėtų konkuruoti tarptautiniu lygmeniu, plėtra kartu su akademiniais ir kultūriniais mainais padės pasiekti teritorinę Dunojaus regiono sanglaudą.

Dunojaus regione, visų pirma Dunojaus deltoje, yra keletas specialios apsaugos ir pagal programą „Natura 2000“ specialių saugomų teritorijų. Tai – unikali ir trapi ekosistema. Dunojaus baseino aplinkos apsauga turės didelę įtaką regiono žemės ūkio ir kaimo plėtrai.

Pasitelkus koordinuotą požiūrį Dunojaus regiono strategija sudarys galimybes veiksmingiau panaudoti ir geriau įsisavinti Europos fondų lėšas, tačiau jomis neapsiriboti. Turėdami mintyje šį tikslą raginame Komisiją ir valstybes nares 2010 m. pasinaudoti tarpine finansinių perspektyvų peržiūra ir diskusijomis dėl būsimų finansinių perspektyvų ir įgyvendinti ES Dunojaus regiono strategijos tikslus.

Norėčiau baigti pasakydama, kad Europos Parlamentas bus nuolatinis ES Dunojaus regiono strategijos kūrimo ir įgyvendinimo proceso partneris.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti už tai, kad iškėlėte šį svarbų Dunojaus regioninės strategijos klausimą, ir už platesnę paramą makroregionų strategijoms Europoje.

Šiuo klausimu Komisija dirba su šalimis, įsitraukusiomis į Dunojaus regiono bendradarbiavimo procesą. Turėjau mintyje šias valstybes nares: Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Čekiją, Vengriją, Slovėniją, Bulgariją ir Rumuniją. Be to, dalyvauja ir šios trečiosios šalys: Kroatija, Serbija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Moldova ir Ukraina.

Kalbant apie dabartinę padėtį šiame etape, Komisijoje įsteigėme iš daugiau nei 20 generalinių direktoratų sudarytą tarnybų darbo grupę, kad ji nurodytų pagrindinius šiai strategijai skirtus politikos prioritetus. Kartu kiekviena Dunojaus regiono šalis įsteigė po nacionalinį kontaktinį padalinį, o pirmasis šių kontaktinių padalinių narių susitikimas įvyko su valstybių narių atstovais. Siekiant suteikti pagreitį ir paskatinti diskusijas su atitinkamais suinteresuotaisiais dalyviais, šiais metais nuo vasario iki birželio mėn. suplanuoti įvykdyti keli renginiai. Pirmasis toks renginys įvyks vasario 1–2 d. Ulme, Vokietijoje.

Jei kalbėtume apie būsimą strategijos turinį, norėčiau pabrėžti, kad tai, žinoma, tik pati kūrimo ir rengimo proceso pradžia. Per artimiausius mėnesius susijusios šalys, atitinkami suinteresuotieji dalyviai, Komisijos tarnybos ir kitos ES institucijos turinį aptars išsamiau.

Nepaisant to, atrodo, kad strategija bus pagrįsta trimis pagrindiniais ramsčiais arba, kitais žodžiais tariant, platesniais politikos prioritetais: pirma, ryšių ir aplinką tausojančių ryšių sistemų gerinimu, antra, aplinkos saugojimu, vandens išteklių išsaugojimu ir pavojaus prevencijai skirtos veiklos tobulinimu ir, trečia, socialinės ir ekonominės žmonių ir institucijų plėtros stiprinimu. Į šiuos tris ramsčius bus įtraukta konkrečių veiksmų, pagrįstų valstybių narių, suinteresuotųjų dalyvių ir Komisijos indėliu.

Galiausiai, leiskite įvardyti tolesnius veiksmus. Nuo dabar iki birželio mėn. pasitelkdami pateiktas derybines pozicijas, rengdami susitikimus, konferencijas ir viešąsias konsultacijas internete toliau kaupsime valstybių narių, suinteresuotųjų dalyvių ir kitų susidomėjusių šalių idėjas ir pasiūlymus. Po to iki rugsėjo mėn. Komisija išdėstys idėjas pagal svarbą ir jas susistemins, kad būtų parengtas komunikato dėl strategijos ir pagal ją atliktinų veiksmų plano projektas. Galiausiai, iki gruodžio mėn. Komisija parengs šiuos dokumentus patvirtinti. Todėl nuo kitų – 2011 – metų pradėsime kurti valdymo sistemas ir konkrečiai įgyvendinti veiksmus bei projektus, kurie iki to laiko bus suplanuoti ir dėl kurių įgyvendinimo bus apsispręsta.

Dėkoju už jūsų dėmesį. Nekantrauju išgirsti klausimų, kurių norėtumėte pateikti diskusijoms.

 
  
MPphoto
 

  Marian-Jean Marinescu, PPE frakcijos vardu.(RO) Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcija Dunojaus regiono strategijai teikia ypatingą reikšmę. Reino–Maino–Dunojaus vandenų kelias – tai tiltas tarp Šiaurės ir Juodosios jūros, jungiantis Rytus ir Vakarus. Jis tiesiogiai susijęs su energetinio saugumo užtikrinimu ir per Juodąją jūrą nutiesia kelią į Aziją. Be to, jis – jungtis su Viduržemio jūra.

Todėl palankiai vertiname tai, kad, atsižvelgiant į Komisijos įsipareigojimą, šiais metais turi būti parengta Dunojaus regiono strategija. Džiaugiuosi, kad Komisijos narys O. Rehn buvo paskirtas kitai kadencijai, ir norime, kad ši strategija kartu su konkrečiu veiksmų planu būtų patvirtinta vėliausiai iki 2011 m. pradžios.

Kaip vienus svarbiausių vykdytinų prioritetų paminėsiu šiuos: viso vandenų kelio, visų pirma Dunojaus–Reino jungties, tinkamumo laivybai užtikrinimas ir navigacijos sistemų standartizavimas, upių uostų modernizavimas ir su jais susijusios infrastruktūros plėtra, kad upių uostai taptų integruotomis įvairiarūšėmis sistemomis, veiksmingo naudojimosi Dunojaus energijos potencialu skatinimas, drėkinimo sistemų kūrimas, kad būtų išvengta dykumėjimo, integruotos vandens lygio stebėsenos sistemos, kuria siekiama pagerinti prognozavimo, prevencijos ir įsikišimo gebėjimus potvynių, sausros ar taršos atvejais, įgyvendinimas.

Reikia imtis suderintų veiksmų, nes neįsitraukus bent vienai pakrantės valstybei gali sustoti visas procesas. Taip pat reikia ir finansinių išteklių. Štai kodėl tikiuosi, kad naujoji Europos Komisija apsvarstys šį klausimą ir nevengs skirti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėmis pagrįsto finansavimo.

Palyginti su kitomis pakrantės valstybėmis, per Rumuniją teka ilgiausia Dunojaus dalis, todėl ji palaiko pasiūlymą kuo greičiau parengti šią strategiją, kuri leistų padaryti visai Europai gyvybiškai svarbios upės galimybes geriau matomas.

 
  
MPphoto
 

  Constanze Angela Krehl, S&D frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija palaiko iniciatyvą sukurti Dunojaus regiono strategiją. Šis projektas mums svarbus, nes juo pavyzdingai stiprinama pirmąjį kartą į Lisabonos sutartį įtraukta teritorinė sanglauda. Be to, jis gali suteikti galimybę tiksliai išaiškinti, kaip suprantame teritorinę sanglaudą. Tikiuosi, kad O. Rehn daugybei partnerių, su kuriais kalbėjosi, pasakė, kad Europos Parlamentas tinkamai dalyvaus rengiant bendrą Dunojaus regiono strategiją. Deja, jūsų kalboje negirdėjau žodžių „Europos Parlamentas“, tačiau deramai dalyvausime diskusijose. Džiaugiuosi, kad čia, per šiandienos plenarinį posėdį, vyksta pirmosios svarbios diskusijos.

Be teritorinės sanglaudos, taip pat svarbu aiškiai pasakyti, kad ši strategija apima tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kurį sanglaudos politikos srityje visada skatinome, visada rėmėme ir kurį per šį finansavimo laikotarpį iš tikrųjų norėjome sustiprinti. Tikiuosi, per kelerius ateinančius metus jis bus dar sėkmingesnis, įskaitant su Dunojaus strategija susijusį bendradarbiavimą.

Norėčiau pabrėžti, kad pasitelkdami šią Dunojaus regiono strategiją sukursime Europos pridėtinę vertę, kuri bus išties apčiuopiama, visų pirma šiame regione gyvenančių žmonių. Todėl jie turėtų tiesiogiai dalyvauti rengiant strategiją, ir jiems turėtų būti sudarytos galimybės būti šio Europos projekto liudininkais. Nuoširdžiai prašau, kad neperkrautume šios strategijos pernelyg daug prioritetų ir jos neapsunkintume, o sutelktume dėmesį į siektinus tikslus. Mano manymu, labai svarbu veiksmingiau naudoti turimus išteklius ir sukurti ar išplėsti, pvz., įspėjamąsias sistemas ir tinkamai jas įrengti, kad jos įspėtų apie gaivalines nelaimes, kaip antai potvyniai, ir kartu reaguotų į, pvz., pramoninių avarijų, dėl kurių teršiamas Dunojus ir kaimyniniai regionai, atvejus. Čia esama bendrų veiklos sričių.

Sėkminga Dunojaus strategija ir sėkmingi šio regiono projektai taip pat gali būti pavyzdžiai kitiems regionams. Kad nereikėtų nuolat nedelsiant kurti naujos strategijos, galime pasinaudoti šia [Dunojaus strategija] kaip pavyzdžiu kartu spręsti tarpvalstybinio bendradarbiavimo problemas ir – jei mums pavyktų į tokią strategiją iš tikrųjų įtraukti trečiąsias šalis – taip pat įgyvendinti kaimynystės politiką, kuri svarbi mums visiems Europos Sąjungoje ir kuri turėtų būti skatinama.

 
  
MPphoto
 

  Michael Theurer, ALDE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, Komisijos nary, ponai ir ponios, Dunojaus regiono svarbą patvirtina tai, kad šešiose ES valstybėse narėse ir keturiose kaimyninėse šalyse prie jo gyvena 80 mln. žmonių. Dunojus prasideda Švarcvalde – už 100 km matuojant tiesia linija – ir teka į deltą bei Juodąją jūrą. Todėl mes, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos nariai, palaikome raginimą sukurti Dunojaus regiono strategiją ir, kaip Europos Parlamentas, šį vakarą tai ypač pabrėžiame įtraukdami į darbotvarkę Dunojaus regiono strategijos klausimą.

Praėjus dvidešimčiai metų po geležinės uždangos griuvimo, po Europos padalijimo žlugimo, Dunojus vėl tampa susivienijimo simboliu. Prasidedantis Vokietijoje, ES narėje steigėjoje, tekantis per 1995 m. į ES įstojusią Austriją ir naująsias 2004 m. į ES įstojusias Vidurio ir Rytų Europos valstybes nares, Dunojus taip pat sujungia kaimynines šalis, pvz., narystės siekiančią Kroatiją ir kitas kaimynines narystės siekiančias šalis. Todėl beveik įmanoma pamatyti, kaip susivienija Europa palei Dunojų.

Ponai ir ponios – tam ALDE frakcija teikia didžiulę reikšmę – dabar turime imtis atitinkamų priemonių, kad per naująjį finansavimo laikotarpį Dunojaus regiono strategija taptų ir regioninės politikos prioritetu. Yra daug būdų, kaip būtų galima tai padaryti. Vienas variantas – mažosios ir vidutinės įmonės turėtų užmegzti daugiau tarpusavio partnerysčių.

Žinoma, infrastruktūros srityje yra kitų labai svarbių užduočių. ALDE frakcijai tai labai svarbu, nes dėl Europos padalijimo istoriniai transporto ryšiai buvo nutraukti ir nebuvo atnaujinti. Todėl Dunojaus, kaip vidaus vandenų kelio, plėtra, jo uostų, užtvankų ir tinkamumo plaukioti atnaujinimas bei patobulinimas leis atrasti nekenkiantį aplinkai transporto būdą. Tačiau kelių ir geležinkelių tinklo srityje dar reikia daug ką nuveikti. Taip pat labai svarbu, kad į šį reikalą įtrauktume savivaldybes, miestus, rajonus ir piliečius.

 
  
MPphoto
 

  Eva Lichtenberger, Verts/ALE frakcijos vardu.(DE) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, Dunojaus regiono plėtros strategija – ir labai sveikintina, ir labai svarbi. Be to, ji kartu – labai plataus užmojo užduotis, kuri negali būti palyginta su niekuo, ką anksčiau darėme regioninės plėtros srityje. Dunojus nėra tik vandenų kelias; jis – ne kelias. Dunojus yra gamtos lobis. Žinau, kad daugeliui jūsų nepatinka tai girdėti, tačiau būtent todėl, kad jis yra gamtos lobis ir sritis, kurioje galima plėtoti tvarų ir šiuolaikišką turizmą, mažosios ir vidutinės įmonės galės nepaprastai teigiamai jį plėtoti, visų pirma vietoves aplink Dunojaus deltą ir patrauklius upės ruožus.

Be abejo, turėtų būti akivaizdu, kad Dunojus, kaip upė, pasižymi labai ypatingomis savybėmis, kurios ypač jautrios žmogaus įsikišimui. To įrodymų jau matėme Gabčikovo elektrinės projekto atveju. Šio projekto sukelta žala šiandien vis dar akivaizdi, ir tik milžiniškos gyventojų ir piliečių pastangos leido išvengti didesnės žalos dėl šios elektrinės grandinės veiklos pratęsimo. Dėl to sumažėjo gruntinio vandens lygis, o tai žemės ūkiui sukėlė neprognozuojamų pasekmių. Ne be priežasties kolega Parlamento narys paminėjo stiprų po Dunojumi esančio podirvio ir srities požemio vandens ryšį. Turėdami tai mintyje šiam klausimui turėtume skirti ypatingą dėmesį.

Čia galima išmokti svarbią pamoką: Dunojus – ir iš tikrųjų bet kokia upė – gyvybiškai svarbus dalykas, kurio gyvybei reikia apsaugos ir dėmesio, o mes jo atžvilgiu turime vadovautis tvariu požiūriu. Tai reiškia, kad užuot neapgalvotai siuntus žemkases į natūralias gamtines zonas, reikėtų paprasčiausiai rimtai žiūrėti į upę, naudoti ją laivybai ir pritaikyti laivus upei, o ne upę laivams. Kai norite pradėti įgyvendinti didžiulį projektą, juk iš pradžių neperkate baldų ir nestatote aplink juos namo. Būtent taip turime traktuoti Dunojų. Tvarumas ir atidumas gamtinei aplinkai čia patys svarbiausi. Nebekartokime praeities klaidų!

 
  
MPphoto
 

  Oldřich Vlasák, ECR frakcijos vardu.(CS) Dunojaus regionas – labai ypatinga ir neginčijamai didelė teritorija. Kaip visi žinome, Dunojus po Volgos – antroji ilgiausia Europos upė, tekanti per dešimt šalių arba formuojanti tarptautines jų sienas; jo baseinas driekiasi net per 19 Europos valstybių teritorijų. Todėl, žinoma, gerai, kad šiam regionui skiriamas ypatingas dėmesys. Vis dėlto manau, kad čia, Europos Parlamente, neturėtume bandyti tiesiogiai nustatyti konkrečią Dunojaus regiono strategijos formą. Gerai veikianti makroregioninė strategija turi būti apibrėžta „iš apačios“, o Europos institucijos turėtų tik sukurti sistemą, palengvinti bendravimą vyriausybių lygmeniu ir remti pavienius dalyvius metodikos, duomenų apžvalgos ir kitais klausimais. Mano manymu, Komisija turėtų ne tobulinti makroregioninę strategiją, o verčiau prižiūrėti jos atsiradimą, nes tikrasis turinys turėtų būti apibrėžtas valstybių narių, regionų, pavienių miestų ir kaimų lygmeniu.

Be to, esu tvirtai įsitikinęs, kad nors Dunojaus regiono strategija turėtų būti orientuota į ateitį, vargu, ar ją įgyvendindami galėsime išvengti praeities palikimo. Reikėtų suvokti, kad per Šaltąjį karą, pvz., tuo metu buvusioje Čekoslovakijoje, Dunojus buvo Rytus ir Vakarus skirianti siena. Padalytos Europos dalelė išlikusi Dunojaus baseine, ir ji iš esmės riboja Europos integracijos kryptis. Štai kodėl strategija turėtų būti orientuota į šią konkrečią problemą. Kol dar yra nesusietų tarptautinių, tarpregioninių ir vietos lygmens transporto tinklų, kol teritorinio planavimo ir strateginės plėtros planavimo srityse dar trūksta glaudesnio bendradarbiavimo ir kol vis dar esama psichologinių kliūčių, tol Dunojaus plėtros galimybės negali būti visiškai išnaudotos. Jei norime veiksmingiau žengti į priekį, praeities problemos turi būti išspręstos.

Pagirtina tai, kad svarstydami makroregionines strategijas kalbame ne apie administracinius vienetus, pavienes valstybes, teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros (NUTS) teritorinius vienetus ar regionus, o apie Europos viduje esančią teritoriją. Šiam požiūriui reikalingi ne tik sanglaudos politikos įgyvendinimo technologijos ar metodo pokyčiai, bet ir daug didesni filosofijos pokyčiai. Tiesą sakant, būtina iš tiesų užtikrinti viešųjų reikalų administravimo įgyvendinimą įvairiais lygmenimis, kad, nepaisant dabartinių administracinių kliūčių, būtų išspręstos teritorijose kylančios problemos. Makroregioninės strategijos – tai kelias į ateitį, nes jos didžia dalimi yra unikalūs ir iki šiol Europos Sąjungoje neturintys sau lygių projektai. Jų tikslas – remiantis partnerystės principu užtikrinti valstybių narių, jų regionų ir vietos savivaldos institucijų bei kitų atitinkamų veikėjų bendradarbiavimą ir sudaryti jiems sąlygas spręsti savo problemas.

 
  
MPphoto
 

  Jaromír Kohlíček, GUE/NGL frakcijos vardu.(CS) Ponai ir ponios, prieš penkerius metus kaip naujas Europos Parlamento narys per Transporto ir turizmo komitete vykusias diskusijas sakiau kalbą ir atskleidžiau didžiulę paslaptį: būtent, kad ilgiausia Europos Sąjungos upė yra Dunojus. Nuo tada mano kolegų šis teiginys jau nebestebina, o aš labai džiaugiuosi, kad, kaip vienas pradininkų, galiu prisidėti prie prasidedančio Dunojaus baseino plėtros strategijai skirto darbo. Ši strategija, žinoma, turėtų apimti keletą aspektų, visų pirma tuos, kurie susiję su aplinka ir jos apsauga, tvaria ekonomikos ir transporto infrastruktūros plėtra, ir – logiška – paraginti įsitraukti visas šiame regione vandens išteklius naudojančias šalis. Iš tikrųjų nesvarbu, ar tos šalys Europos Sąjungos narės, ar mūsų kaimynės. Dėl iki šiol tik minimaliai išnaudotų transporto, taip pat ir kitų plėtros galimybių reikia skubiai pradėti įgyvendinti visą projektą. Vadovaudamasis šiuo požiūriu, visiškai palaikau rezoliucijoje Europos Komisijai nustatytą palyginti trumpą galutinį terminą ir tikiuosi pamatyti, kad nuo kitų metų Dunojaus baseino plėtros strategija bus vienas pagrindinių Europos Sąjungos plėtros planų. Savo ruožtu GUE / NGL frakcija visiškai pritaria rezoliucijoje išdėstytiems tikslams ir, žinoma, per balsavimą juos palaikys.

 
  
MPphoto
 

  Jaroslav Paška, EFD frakcijos vardu. (SK) Vadovaudamasi 2009 m. birželio mėn. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadomis ir siekdama pagerinti Dunojaus baseino šalių bendradarbiavimą bei padėti padidinti šio regiono ekonominio ir socialinio vystymosi dinamiką Europos Komisija pradėjo rengti Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategiją.

Pasiūlyta strategija siekiama atsižvelgiant į dabartines Europos Sąjungos programas sukurti dalyvaujančių šalių veiklos koordinavimo pagrindą be papildomų atskiro finansavimo, institucijų ar teisėkūros reikalavimų. Europos Komisija teiks techninę ir koordinavimo paramą. Projekte numatyta sudaryti galimybes bendradarbiauti su Europos Sąjungai nepriklausančiomis valstybėmis narėmis.

Ponai ir ponios, norėčiau pritarti Europos Vadovų Tarybos iniciatyvai, kuria siekiama sukurti Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategiją, ir pasakyti, kad ją palaikau. Esu tvirtai įsitikinęs, kad toks koordinuotas tarptautinis bendradarbiavimas leis pasitelkiant visų šalių, per kurias teka ši upė, bendrus veiksmus veiksmingiau apsaugoti Dunojaus ekosistemas. Milijonų europiečių geriamojo vandens kokybė priklauso nuo Dunojaus švaros. Todėl savaime suprantama, kad vandentakio ir plačių jį supančių sričių apsauga nuo taršos turėtų būti vienas pagrindinių privilegijuoto dalyvaujančiųjų šalių bendradarbiavimo ramsčių.

Kitas Dunojaus regiono strategijos plataus užmojo tikslas – užbaigti Dunojaus vandenų kelią vadovaujantis Dunojaus komisijos patvirtintais parametrais. Tai leistų į Rytų–Vakarų vandens transporto koridorių įtraukti svarbų naują ekonominį aspektą ir padaryti kelis didesniuosius Dunojaus intakus tinkamus laivybai. Tokia nauja ekonomikos augimo paskata padėtų sukurti daug darbo vietų.

Tuo metu, kai Europa ieško atsinaujinančiųjų ir ekologiškai švarių energijos išteklių, Dunojus siūlo milžinišką ir neišsenkantį būtent tokių išteklių šaltinį. Mums tik reikia nubraukti dulkes nuo tam tikrų hidroelektrinių jėgainių projektų, įvertinti juos atsižvelgiant į poveikį aplinkai bei grąžos veiksmingumą ir įgyvendinti.

Ponai ir ponios, tvirtai tikiu, kad mintis sukurti bendrą Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategiją – gera ir verta mūsų politinės paramos.

 
  
MPphoto
 

  Csanád Szegedi (NI).(HU) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, Dunojus – vienas didžiausių ekologinių Vengrijos ir Europos Sąjungos koridorių, septintasis pagal dydį visos Europos koridorius. Todėl Dunojus atlieka pagrindinį vaidmenį, o partija „Jobbik“ palaiko tarptautinius anksčiau prisiimtus Vengrijos Respublikos įsipareigojimus, kad iki 2020 m. būtų įgyvendintas šis projektas, kurį Europos Komisija laiko svarbiu prioritetu. Ši plėtra itin derėtų su jūrų greitkelių sąvoka, kuri įtraukta į ES baltąją knygą dėl Europos transporto politikos. Vis dėlto norėčiau atkreipti kolegų Parlamento narių dėmesį į tai, kad, skirtingai nuo kitų, judėjimo už geresnę Vengriją (Jobbik) nariai norėtų paremti šią iniciatyvą ne siekdami pasipelnyti. Norime, kad įgyvendinant šią strategiją būtų laikomasi visų tarptautinių aplinkosaugos standartų, taip užtikrinant tinkamiausią Dunojaus baseino plotą ir laivybai reikiamą vandens kiekio srautą. Taip nesunaikinsime upės vandenų baseino ir palei Dunojų esančių gamtos vertybių. Esame įsitikinę, kad vienintelis būdas išlaikyti Dunojaus regioną stabiliu Europos regionu – panaikinti Benešo dekretus, kuriais diskriminuojami Vokietijos, Austrijos ir Vengrijos piliečiai. Dėkoju už dėmesį.

 
  
MPphoto
 

  Lambert van Nistelrooij (PPE).(NL) Ponia pirmininke, kartais atsiranda naujų galimybių, kad būtų atverti nauji keliai, taip pat ir Europos politikoje. Būkime atviri: iki šiol buvo valstybių narių, kurios labai aiškiai nustatydavo savo pačių teritorijoms taikytinus prioritetus. Esu olandas. Gyvenu kitoje pusėje, Reino ir Maso deltoje, pasroviui, o mano brolis vietovėje, kuri esant pernelyg dideliam vandens kiekiui vadinama potvynio baseinu, turi pieno ūkį. Kaip gali būti per daug vandens? Viena iš priežasčių, žinoma – lietus, tačiau kita priežastis yra ta, kad upės aukštupio baseine nebuvo imtasi jokių priemonių tam vandeniui laikinai sulaikyti. Tai reiškia, kad mano brolio ūkiui toje vietovėje gresia pavojus.

Tenoriu pasakyti, kad šiuo atveju kyla esminis klausimas, ar galime dirbti kartu, kad išplėtotume naująjį Lisabonos sutartyje nustatytą teritorinio aspekto tikslą. Tai reiškia siekti visame upės baseine sudaryti bendrus susitarimus, pasiūlyti į šias programas įtraukti savo pačių nuomonę – dėl transporto, ekologijos ir ekonomikos – ir drąsiai kartu spręsti kai kuriuos klausimus. Žinau tai, nes šį metodą žingsnis po žingsnio kartu taikėme kitoje Europos pusėje. Šiuo atžvilgiu nemokamų dalykų nebūna, ir toks įsitraukimas iš tikrųjų turėtų vykti „iš apačios į viršų“. Štai kodėl pritariu šiai rezoliucijai. Joje siekiame kartu spręsti administracinius su šiuo plačiu požiūriu susijusius klausimus ir prašyti Komisijos prisijungti prie mūsų. Sutinku su C. A. Krehl iš Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos, kad neturėtume suplakti į vieną visų mūsų šiam dideliam regionui skirtų politikos krypčių. Turėtume turėti drąsos iškelti keletą dalykų, kurie šiuo Europos teritoriniu lygmeniu geriau išaiškinami ir išsprendžiami. Todėl nuoširdžiai palaikau šią iniciatyvą ir su dideliu susidomėjimu lauksiu iš Komisijos atitinkamo dokumento.

 
  
MPphoto
 

  Inés Ayala Sender (S&D). (ES) Noriu padėkoti S.-A. Ţicău, kad 2008 m. rugsėjo mėn. suorganizavo Transporto ir turizmo komiteto delegacijos kelionę per visą Dunojų ir, be to, viešnagę į upės žiotis, į deltą, kur jis įteka į Juodąją jūrą.

Mane be galo sužavėjo šios ypatingos Europos upės, tekančios per dešimt šalių, iš kurių šešios jau įstojusios į Europos Sąjungą, o kitos yra kaimynės bei paraiškas pateikusios valstybės, istorija ir didžiulės galimybės.

Man taip pat paliko įspūdį didžiuliai susijusių valstybių narių skirtumai ir įvairūs jų požiūriai. Kai kurios jų, pasiekus aukščiausią gerovės ir upės krantų išvystymo lygmenį, mato ją kaip tikrą brangakmenį. Joms reikia grįžti atgal prie upės, kuri šimtmečius buvo valdoma, ištakų. Taip pat turiu pasakyti, kad buvau priblokšta pamačiusi prie upės gyvenimo pripratusių paukščių kolonijas, kurios po truputį, būtent dėl [dirvožemio] atkūrimo ir dėl atgal žengtų žingsnių palaipsniui prarado savo buveinę prie upės. Nors anksčiau jie pliuškendavo kojas vandenyje, nežinau, kur jie dabar galėtų būti.

Kitos valstybės po daugelio metų atidėliotos plėtros upę traktuoja būtent kaip plėtros perspektyvą ir gerovės, ryšių ir energijos šaltinį. Be to, tiek daug metų mačiusios upę kaip atskyrimo, blokados, nepakankamos plėtros ar net konfliktų simbolį, dabar jos turi savo teisių. Pritariu joms, kad reikia nedelsiant ir skubiai atkurti Dunojų arba kaip tvariam transportui skirtą vandenų kelią (yra „Marco Polo“ programa, kuria iki šiol itin prastai naudojamasi), arba kaip unikalios turizmo plėtros vektorių (nes kraštovaizdžiai ten, be abejo, nuostabūs), arba kaip atsinaujinančiosios energijos išteklių.

Tie iš mūsų, kurie neturime tokių Europos ir tarpvalstybinio lygmens upių, nes gyvename pusiasalyje, Europos Sąjungos užkampyje – nors tarp Portugalijos ir Ispanijos turime upių, o jų pasidalijamasis ir tarpvalstybinis valdymas yra pavyzdys Europos mastu – taip, tikra tiesa, pavydžiai žiūrime į Dunojaus pajėgumus.

Todėl leiskite be jokių išlygų paremti šios skubios Dunojaus regiono strategijos poreikį, kad Europa būtų labiau išbaigta, suderinta ir tvari.

 
  
MPphoto
 

  Filiz Hakaeva Hyusmenova (ALDE).(BG) Dėkoju, ponia pirmininke. Dunojaus strategija gali suteikti galimybių šiame geografiniame regione veiksmingai įgyvendinti sanglaudos politiką. Čia valstybės narės yra suinteresuotieji veikėjai ir iki mėnesio pabaigos šiuo klausimu pateiks pasiūlymus. Vis dėlto, kiek jų buvo viešai aptarti? Kiek šalių pradėjo viešųjų konsultacijų procesą?

Noriu aiškiai pabrėžti pagrindinį vaidmenį, kurį rengiant šią strategiją turėtų atlikti palei Dunojų įsikūrę regionai ir miestai. Turiu mintyje vietos valdžios institucijas, nevyriausybines organizacijas, verslo įmones ir paprastus piliečius. Jų dalyvavimas gali užtikrinti, kad strategijoje būtų patenkinti atitinkami poreikiai, išspręstos problemos ir ja prisidedama prie miestų ir kaimų, taip pat ir viso makroregiono vystymosi. Esu įsitikinusi, kad Europos Komisija suteiks jiems galimybę įsitraukti į strategijos kūrimo procesą.

Norėčiau įspėti apie pavojų, kad per susirinkimus ir konferencijas dėl informacijos plačiąja prasme ir ją įtraukus [į strategiją] dėmesys bus sutelktas į keletą pagrindinių miestų, o likę bus palikti šių procesų nuošaly. Pastarieji gali dabar, laiku, apsvarstyti savo poziciją ir dalyvauti priimant tuos sprendimus, kurie turi jiems įtakos. Net mažesniems miestams ir kaimams bus suteiktos galimybės nurodyti priemones, kuriomis jie ketina siekti pokyčių, nustatyti sąlygas ir išteklius bei padėti siekti tikslų.

Strategijos viešumas palengvins plačios apimties, intensyvią ir vienalaikę įvairių regionų plėtrą, o tai kartu yra spartaus ir geros kokybės augimo sąlyga. Tai turėtų būti svarbiausias Dunojaus strategijos tikslas turint mintyje tai, kad skurdžiausi Europos Sąjungos regionai įsikūrę Žemutinio Dunojaus vietovėje. Per Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus turime paskelbti, kad kova su skurdu ir nelygybe Dunojaus regione – iššūkis, kurį reikia spręsti pasitelkiant šią strategiją. Dėl skurdesniuose regionuose susiklosčiusios padėties ir galimybių bei išteklių skirtumų taip pat kyla itin svarbus investicijų klausimas. Reikėtų apsvarstyti galimybę įkurti specialų Europos Dunojaus banką įtraukiant suinteresuotąsias šalis.

 
  
MPphoto
 

  Hans-Peter Martin (NI).(DE) Ponia pirmininke, kaip ką tik kalbėjęs M. Theurer, esu kilęs iš Europos vandenskyros srities. Iš tikrųjų, esame Reino apylinkių gyventojai, tačiau nepaisant to, kad jis teka tokia kryptimi, su kuria mūsų gyvenimo keliai turi palyginti mažai ką bendro, labai domimės Dunojumi.

Taigi, norėčiau paprašyti jūsų pažvelgti į Dunojaus regiono strategiją ne tik turint mintyje daugelio anksčiau kalbėjusių Parlamento narių pabrėžtus dalykus, bet ir kaip į kultūrinės integracijos galimybę. Pasinaudodamas Dunojaus pavyzdžiu pirmiausia jaunimas gali rasti bendrą kalbą, kaip galima įveikti klaidingą nacionalizmą arba perprasti ir suvokti šiuos didžiulius kultūros turtus – ar tai būtų Nobelio literatūros premijos laureatai, ar garsūs nuolat deltoje vykstantys Donauešingeno festivalio avangardinės muzikos renginiai. Kadangi šiuo ankstyvu etapu dar galima pageidauti ko nors daugiau, norėčiau paprašyti, kad į strategiją, ypač dėl jaunimo, taip pat įtrauktumėte kultūrinės tapatybės ir sanglaudos aspektą.

 
  
MPphoto
 

  Evgeni Kirilov (S&D). – Ponia pirmininke, tvirtai palaikau šios ES Dunojaus regiono strategijos plėtojimą. Istorijos požiūriu Dunojus sujungė Rytų ir Vakarų Europą, o priklausymas Dunojaus regionui žmonėms įkvėpė priklausymo bendruomenei jausmą. Galime sakyti, kad tai palengvino kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą dar gerokai iki gimstant minčiai apie Europos integraciją.

Ši strategija – tai galimybė praktiškai taikyti vertingus solidarumo ir bendradarbiavimo principus. Kaip jau atkreipė dėmesį keli kolegos, įskaitant ir F. H. Hyusmenovą, dokumentas turėtų būti pagrįstas metodu „iš apačios į viršų“. Jo prioritetai turėtų būti nustatyti Dunojaus regiono savivaldybėse, apskrityse ir miestuose; be to, labai svarbu, kad regionų valdžios institucijos ir pilietinė visuomenė pripažintų strategiją kaip savo priemonę, skirtą geresniam bendradarbiavimui ir koordinavimui. Taigi, čia reikalinga tikra atsakomybė už procesą.

Dunojaus regiono šalys susiduria su panašiomis aplinkos apsaugos ir infrastruktūros problemomis. Jos siekia spartaus socialinio ir ekonominio vystymosi ir stengiasi užtikrinti savo piliečiams aukštesnį gyvenimo lygį. Esu įsitikinęs, kad veiksmingiau ir efektyviau naudojantis turimais finansiniais ištekliais Dunojaus regiono strategija padės pasiekti šių tikslų ir išspręsti bendras problemas, kad ji palengvins bendrų projektų įgyvendinimą ir kad jos rezultatai bus naudingi Europos piliečiams.

Taip pat sutinku, kad reikalingas bendras požiūris, į kurį nebūtų įtraukta pernelyg daug prioritetų. Dunojaus strategija bus puiki priemonė gerokai pagerinti šio regiono tarpvalstybinį bendradarbiavimą, o aš esu tvirtai įsitikinęs ir tikiuosi, kad Komisija padarys viską, ką gali, kad visiškai paremtų jos įgyvendinimą, įskaitant ir papildomų finansinių išteklių skyrimą.

 
  
MPphoto
 

  János Áder (PPE).(HU) Ponia pirmininke, ponai ir ponios, politikai dažnai cituoja patarlę: „Žemės nepaveldime iš savo protėvių, skolinamės ją iš savo vaikų“. Mūsų pareiga – užtikrinti, kad mūsų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai turėtų švaraus oro, kuriuo galėtų kvėpuoti, ir švaraus vandens atsigerti. Po Dunojaus dugnu glūdi neįtikėtinas tyro vandens šaltinis. Mano ir Vengrijos prioritetas – apsaugoti šį tyrą vandenį nuo visų taršos formų. Yra svarbių klausimų, kaip antai transportas, turizmas, kultūra ir mūsų paveldo išsaugojimas, tačiau jie visi eina po mūsų vandens išteklių apsaugos. Nežinau, ar mūsų Dunojaus regiono iniciatyva, dabartinių mūsų derybų objektas, bus sėkminga, ar ne. Tai, dėl ko jau sutarėme, greičiau yra savaime suprantami principai ir dalykai. Vis dėlto, kaip visi žinome, smulkmenos taip pat būna svarbios. Todėl norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad jei, užuot svarstę principus, pereisime prie smulkmenų, dėl vieno principo niekada nenusileisiu. Jei kalbame apie Dunojų, vienintelės priimtinos intervencijos, investicijų ir plėtros formos, mano požiūriu, yra tos, kurios nesukelia pavojaus mūsų geriamojo vandens tiekimui. Norėčiau nesigėdydamas pažvelgti savo vaikams ir vaikaičiams į akis ir pasakyti, kad mums pavyko išsaugoti tokį Dunojų, kokį jį paveldėjome. Tas pats pasakytina ir apie kitas Europos upes, kaip antai Tisa. Jos nesunaikinome, ja irgi galima naudotis be jokių kliūčių.

 
  
MPphoto
 

  Nadezhda Neynsky (PPE).(BG) Ponia pirmininke, norėčiau pradėti kalbą Stabilumo pakto specialiojo koordinatoriaus Erhardo Buseko kartą padarytu pareiškimu – pacituosiu jį iš atminties: „Negalime nei vienam prie Dunojaus krantų gyvenančiam piliečiui leisti puoselėti provincialumo jausmo.“ Tiesa ta, kad nuo tada praėjo nemažai laiko, o Europos Dunojaus regiono strategijos plėtra dar nebaigta, ir labai mažai žinoma apie dabartinę jos būklę.

Iš tikrųjų, Dunojaus strategija siekiama, kad palei Dunojų esančios savivaldybės, regionai ir šalys kartu vystytųsi. Į šią iniciatyvą įtraukta 14 šalių, kuriose gyvena daugiau nei 200 mln. žmonių. Vis dėlto šių šalių ekonominis vystymasis skirtingas. Žemutinio Dunojaus šalių ekonominis statusas – pats žemiausias. Leiskite atkreipti jūsų dėmesį į tris mano šaliai, Bulgarijai, svarbius klausimus, kurie, mūsų manymu, turi būti išspręsti kartu su poreikiu atkurti... tiltų rinkliavą ir Bulgarijoje pratęsti Bajalos–Rusės ir Rusės–Šumeno kelius.

Per Bulgariją tekančios upės dalis, jei neįtrauktume Rusės (joje stovi vienintelis abu Dunojaus krantus jungiantis tiltas) miestų, Vidinas ir Silistra, tikriausiai yra sritis, kurioje savivaldybės silpniausiai ekonomiškai išsivysčiusios. Šios savivaldybės, jų iš viso yra 39, įsikūrusios [šalies] pakraštyje, o Dunojus joms – vis dar ne galimybė, o greičiau neįveikiama kliūtis. Jei palygintume, vien Budapešte stovi devyni abu Dunojaus krantus jungiantys tiltai, o visoje Bulgarijoje toks tik vienas. Ši analizė sudaro prie Dunojaus įsikūrusių Bulgarijos savivaldybių merų pateikto pasiūlymo įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama sukurti panoraminį maršrutą, turintį sujungti Dunojaus krantų miestus ir miestelius, pagrindą. Šis projektas jau perduotas regioninės plėtros ministrams. Antrasis klausimas susijęs su geologinių ir ekologinių palei Dunojų esančių sričių problemų sprendimu ir su vandens tyrumu. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Olga Sehnalová (S&D). (CS) Europos Dunojaus regiono strategija svarbi viso Dunojaus baseino regiono plėtrai. Bendrų temų iš tikrųjų daug. Norėčiau išskirti tik keletą dalykų, kurie taip pat svarbūs Dunojaus regionui platesne prasme priklausančioms šalims, kaip antai Čekija. Vienas jų – vandens išteklių valdymo sritis, įskaitant potvynių kontrolę. Kadangi šiame regione nuolat kartojosi viską niokojantys potvyniai, šioje srityje būtinas integruotas požiūris.

Kita tema – plataus masto investavimo veikla, kuria siekiama užtikrinti geresnius transporto ryšius regione ir jo sąsajas su kaimyniniais regionais. Tai pat būtų tikslinga atsižvelgti į šį makroregioninį aspektą per planinę TEN–T tinklo peržiūrą. Atskiri projektai neturėtų konkuruoti vieni su kitais. Būtina nustatyti aiškius prioritetus, o projektai turėtų būti tvaraus pobūdžio, nekenksmingi aplinkai ir akivaizdžiai remiami vietos ir regionų savivaldos institucijų bei visuomenės. Ne pavieniai projektai, o bendradarbiavimas regiono viduje ir tarpregioninės galimybės gali užtikrinti ateityje tvarų Dunojaus regiono vystymąsi. Kartu Europos Dunojaus regiono strategija gali tapti suprantama ir stabilizuojančia plėtros programa, skirta valstybėms narėms, taip pat kitoms, Europos Sąjungai nepriklausančioms, tačiau siekiančioms bendradarbiauti arba kaip šalims kandidatėms, arba kaimynystės politikos pagrindu, šalims.

 
  
MPphoto
 

  Franz Obermayr (NI).(DE) Ponia pirmininke, Dunojaus regiono strategija – vienas svarbiausių dabartinės Europos regioninės politikos projektų, nes Dunojus visada buvo gyvybiškai svarbus įvairių Vidurio ir Rytų Europos šalių kelias, kuris istorijos požiūriu suteikė pagrindą ekonominiam bendradarbiavimui ir kultūriniams mainams. Turiu mintyje ir teigiamą poveikį buvusiai Austrijos ir Vengrijos monarchijai.

Ko tikimės? Iš šio projekto tikimės labai daug, įskaitant nekenkiančio aplinkai judumo, iš kelių perkeliamo į laivus, plėtrą, prekių gabenimo perkėlimą į geležinkelius, pramonės struktūrų atnaujinimą ir grupavimą tose vietose, kur tai tikslinga, bendradarbiavimą aplinkosaugos klausimais ir turizmo srityje – visų pirma palankiai vertintinas ekologinis turizmas – ir, žinoma, pirmenybės moksliniams tyrimams ir plėtrai teikimą. Ir dar daugiau. Tačiau taip pat tikiuosi, kad bus veiksmingai naudojamasi ištekliais: ir finansiniais, ir žmogiškaisiais. Privalu surinkti ir sujungti šio regiono žmonių sukauptus patirties bei žinių turtus. Tikiuosi, pagerės gyvenimo kokybė ir kils daug naujų bei įkvepiančių idėjų.

 
  
MPphoto
 

  Eduard Kukan (PPE).(SK) Kaip Slovakijai atstovaujantis šio Parlamento narys, norėčiau palankiai įvertinti iniciatyvą parengti, patvirtinti ir įgyvendinti Europos Dunojaus regiono strategiją. Manau, kad šis projektas padės regionui aktyviau vystytis. Taip pat džiaugiuosi, kad ši strategija įtraukta į aštuoniolikos mėnesių trukmės Europos Sąjungai pirmininkausiančių valstybių programą. Tikiuosi, ji taps tikru ateinančio laikotarpio prioritetu.

Taip pat esu įsitikinęs, kad šis projektas padės skatinti transporto ir aplinkos apsaugos plėtrą ir daugelyje sričių taps tinkama glaudesnio dalyvaujančiųjų regionų bendradarbiavimo platforma. Kartu norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad rengiant šią strategiją reikėtų labiau pabrėžti aplinkos apsaugą, visų pirma geriamojo vandens apsaugojimą. Tikriausiai jau netrukus geriamojo vandens ištekliai taps itin strategiškai svarbūs ne tik vietos, bet ir Europos požiūriu.

Atsižvelgiant į tai, būsimoje strategijoje reikėtų atsižvelgti į požeminių geriamojo vandens išteklių tobulinimą ir Dunojaus taršos panaikinimą. Taip pat norėčiau pasakyti, kad palaikau mintį įtraukti į šį projektą kai kurias Europos Sąjungai nepriklausančias valstybes, visų pirma Kroatiją, Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną ir Juodkalniją bei kitas dvi šalis. Tikiuosi, šis projektas padės stiprinti Europos Sąjungos ir šių regiono šalių bendradarbiavimą.

Baigdamas norėčiau paraginti Komisiją vadovautis kuo atsakingesniu požiūriu į darbą, atliekamą kuriant šią strategiją, ir pagrįsti ją tikroviškais tikslais bei ištekliais, tuo labiau kad dabar kai kurios šalys jos atžvilgiu puoselėja sunkiai įgyvendinamų lūkesčių.

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Ponia pirmininke, labai teigiamai vertinu kolegų pastangas, dedamas primygtinai reikalaujant patvirtinti Dunojaus regiono strategiją.

Kadangi esu iš Lietuvos, puikiai žinau, kad valstybės narės vienos negali pasiekti apčiuopiamos ekonominio vystymosi, aplinkos apsaugos, tvaraus transporto ir turizmo, energetikos ir daugybės kitų sričių pažangos. Esu tikras, kad regioninės strategijos gali būti veiksmingesnės ir turėtų būti skatinamos, nes tada valstybės narės veikia dėl bendro intereso.

Linkiu kolegoms pasiryžimo pasiekti savo tikslus ir tikiu, kad naujoji Komisija išgirs jų balsą, ypač todėl, kad tvari regioninė plėtra yra vienas svarbiausių Komisijos darbotvarkės prioritetų.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Tradiciškai Dunojaus regionas buvo makroregionas, turintis didelių ekonominių, socialinių ir kultūrinių galimybių, kurių integracija ir tvari ekonominė plėtra turi būti sistemingai ir veiksmingai plečiama. Todėl palankiai vertinu ir palaikau žingsnius, kuriais Europos lygmeniu skatinama nuoseklios ir išsamios Dunojaus regiono strategijos plėtra.

Manau, kad Dunojaus regiono strategijos turinys bus tikras ekspertų diskusijų rezultatas, pagrįstas tinkamu požiūriu į visus partnerius, kad jokia valstybė narė ar šalių grupė negautų jokių ypatingų privilegijų ir nebūtų skirtingai traktuojama.

Manau, svarbiausios sritys – transporto infrastruktūra, tvari ekonomika ir aplinkos apsauga. Kaip Europos transporto maršrutas, Dunojaus vandenų kelias turėtų suformuoti visų transporto rūšių transporto koridorių tinklo pagrindą. Taip būtų sumažinamas kelių transporto srautas ir kartu prisidedama keičiant jį aplinkai nekenksmingu ir ekonomikos požiūriu mažiau intensyviu vandenų transportu.

Siekiant, kad Dunojus taptų varomąja ekonominio vystymosi jėga, bus būtina padaryti tam tikrus jo intakus tinkamus laivybai ir užbaigti kurti jungtis su kitais pagrindiniais transporto koridoriais. Infrastruktūros plėtra turėtų padėti pašalinti pasienio regionų atskirtį, skatinti mažųjų ir vidutinių įmonių veiklą ir prisidėti prie socialinės srities plėtros.

Vis dėlto rengdami strategiją negalime pamiršti transporto ir aplinkos apsaugos, apsaugos nuo potvynių ir kovos su tarptautiniu nusikalstamumu klausimo. Geresni tarpusavio ryšiai su šalimis, kurios dabar nėra mūsų laisvės, saugumo ir teisingumo dalis, neturėtų palengvinti tarptautinio nusikalstamumo srauto ir sudaryti geresnių sąlygų klestėti kontrabandai ir prekybai žmonėmis. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad įgyvendinant strategiją turi būti gerbiamos valstybių narių, regionų ir vietos savivaldos institucijų, kurios yra arti piliečių ir žino jų poreikius, teisės.

 
  
MPphoto
 

  Evelyn Regner (S&D).(DE) Pone pirmininke, dėl koordinuoto turimų išteklių panaudojimo geografiškai ir kultūriškai vienalyčiame regione, problemų sprendimo ir, svarbiausia, dėl kliūčių žmonių galvose panaikinimo Dunojaus regiono strategija galėtų būti puikus regioninės strategijos pavyzdys.

Šiuo atžvilgiu man ypač svarbios dvi sritys. Pirmoji – užtikrinimas, kad darbo rinka dabar būtų ne tik atvira, bet ir tinkamai bei bendradarbiavimo būdu reglamentuojama. Protų nutekėjimas ir važiavimas iš priemiesčių į darbą ir atgal – kasdieniai Dunojaus regiono įvykiai. Darbo rinkai daromas spaudimas, o nuo 2011 m. regiono darbo rinka taps daugmaž integruota. Čia mums reikia koordinuotų kompensacijų mechanizmų. Antrasis šiuo atžvilgiu ypač svarbus dalykas – galimybė diegti inovacijas ir vykdyti bendrus mokslinius tyrimus. Visų pirma turiu mintyje laivybą vidaus vandenų keliais, kuri iš tikrųjų galėtų paskatinti taikyti aplinkai palankias technologijas.

 
  
MPphoto
 

  Ádám Kósa (PPE).(HU) Norėčiau palankiai įvertinti Dunojaus strategiją. Į ją atsižvelgta kuriant keletą Europos Sąjungos politikos krypčių. Ji susijusi su turizmu, nes pastarasis labai svarbus, o rezoliucijos projekte taip pat turėtų būti paminėta, kad į šią strategiją turėtų būti įtrauktos nevyriausybinės organizacijos, kitaip tariant, pilietinė visuomenė. Kalbėdami apie Dunojaus plėtrą taip pat neturėtume pamiršti švietimo, socialinės integracijos ir priimtinumo. Strategijoje teigiama, kad reikėtų paremti TEN–T tinklus. Jei galima, taip pat norėčiau pabrėžti ekologinio turizmo svarbą, nes jis – būtent tos rūšies veikla, kuri gali būti svarbi kuriant Dunojaus ateitį.

Mano manymu, Dunojus sieja skirtingas kultūras. Jis kartu ir būdas daugumai kultūrų sujungti, o tai – vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų. Taip pat svarbu pabrėžti, kad turime būti realistai. Neturėtume puoselėti neįtikėtinų norų ir svajoti, į strategiją turėtume įtraukti tik įvykdomus tikslus. Šiaip ar taip, nuo 1830 m. žinojome, kad mums reikia viršvalstybinės politikos. Ir iš tikrųjų, tai įvyko, nes grafas Sečenis, vienas garsiausių vengrų, atliko didžiulį darbą, kad ji taptų viršvalstybinės politikos sritimi. Dunojaus regiono strategija – tai įrodymas, kad Dunojus iš tikrųjų yra viršvalstybinio lygmens upė.

 
  
MPphoto
 

  Karin Kadenbach (S&D).(DE) Ponia pirmininke, mano manymu, bendras politikos tikslas – sukurti pagrindines sąlygas aukščiausiai įmanomai gyvenimo kokybei pasiekti. Remdamasi šia prielaida taip pat norėčiau apžvelgti ir Europos Dunojaus regiono strategiją. Kaip šiandien girdėjome, Dunojus yra gyvybiškai svarbus kelias, o Dunojaus regionas – gyvenamoji erdvė. Dunojus turėtų ir privalo būti transporto maršrutas. Jis – energijos šaltinis; turime daug elektrinių. Dunojus yra gamtos draustinis ir turi būti apsaugotas siekiant išsaugoti jo biologinę įvairovę, tačiau jis kartu ir saugoma vietovė, skirta poilsiui bei turizmui. Dunojus – ne tik žemės ūkio ir žuvininkystės sričių gyvybingumo, bet, kaip paminėjo ir E. Regner, būsimų darbo vietų šaltinis. Vis dėlto Dunojus kartu yra ir pavojų šaltinis – prisiminkime praėjusių metų potvynius.

Siekiant toliau plėtoti pirmiau minėtą visų Dunojaus regiono gyventojų gyvenimo kokybę, reikia bendros, tvarios ir, visų pirma, aplinkai palankios viso Dunojaus regiono plėtros, kad jis taptų pagrindiniu XXI a. Europos regionu. Turi būti siekiama, kad turimi teritorinio bendradarbiavimo ištekliai būtų veiksmingesni ir efektyviau naudojami.

 
  
MPphoto
 

  Petru Constantin Luhan (PPE).(RO) Manau, kad gerai apgalvotos strategijos sukūrimas ir reikiamų finansinių išteklių suteikimas leistų labai pagerinti Dunojaus baseino gyventojų gyvenimo kokybę. Šiuo metu yra finansinių priemonių, skirtų infrastruktūros ir ekonominės plėtros projektams arba aplinkos apsaugai, tačiau šiuos išteklius gali naudoti tik valstybės narės ir jų kaimyninės šalys.

Šiam aspektui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, o ateityje neturėtume atmesti galimybės, be ES fondų, rasti kitų finansavimo šaltinių. Puikiai žinoma, kad kitos valstybės neturi reikiamų finansinių išteklių, todėl, žvelgiant iš infrastruktūros ir ekonominės perspektyvos, bet kokia darni Dunojaus srities plėtra tampa neįmanoma. Būtent todėl regionų valdžios institucijos skirtingai reaguoja į joms kylančias problemas.

Kiek mums žinoma, siekdama užtikrinti tvarią plėtrą Komisija svarsto galimybę vesti konsultacijas su vietos partneriais. Kyla klausimas, ar siekdama parengti strategiją Komisija svarsto galimybę bendradarbiauti ir su ekspertų grupėmis regioniniu lygmeniu. Dar kyla klausimas, ar šios strategijos tikslai turėtų būti sanglaudos įgyvendinimo dalis pasinaudojant Dunojaus ekonominėmis ir transporto galimybėmis ir apsaugant upę, jos ekosistemą ir vandens kokybę.

Taip pat norėčiau paminėti, kad Dunojus, kaip TEN–T (Transeuropinio transporto tinklo) dalis, yra 18 pirmenybinis projektas, o Komisija, išleisdama komunikatą šia tema, kuris, remiantis tvarkaraščiu, turėtų pasirodyti 2010 m. gegužės mėn., tik dabar pradėjo plataus masto transeuropinio transporto tinklo politikos peržiūros procesą.

Todėl kyla klausimas, kaip, mūsų manymu, aspektai, susiję su Europos Sąjungos valstybėse narėse taikoma transporto politika, siesis su šia strategija, kurioje, savaime suprantama, taip pat atsižvelgiama į Dunojaus regione esančias ES nepriklausančias valstybes.

 
  
MPphoto
 

  Monika Smolková (S&D). (SK) Slovakija palankiai vertina šią iniciatyvą. Tai, kad jos nacionalinis koordinatorius yra ministro pirmininko pavaduotojas, pabrėžia Slovakijos Dunojaus regiono strategijai teikiamą svarbą. Pradinis Slovakijos pozicijos dėl Dunojaus regiono strategijos projektas buvo svarstomas Taryboje, ministerijose, savivaldos regionuose ir savivaldybėse, o įmonės toliau dirba su šia strategija.

Kaip pasiūlė Komisija, visos strategijos pagrindą turėtų sudaryti trys ramsčiai: ryšiai, aplinkos apsauga ir socialinė bei ekonominė plėtra. Mano manymu, be šių ramsčių turėtume pabrėžti Dunojaus baseino Europos Sąjungos valstybių narių ir jai nepriklausančių valstybių bendradarbiavimą. Siekiant surasti visapusišką Dunojaus srities plėtros sprendimą, šalių prioritetai turi būti nagrinėjami remiantis lygybės pagrindu ir atsižvelgiant į visuotinį kontekstą.

Todėl norėčiau paklausti, apie kokį bendradarbiavimą paskelbė ES nepriklausančios valstybės narės. Mane konkrečiai domina Moldova ir Ukraina.

 
  
MPphoto
 

  Iosif Matula (PPE).(RO) Manau, kad turėtume pareikšti savo paramą Europos Dunojaus regiono strategijai, tuo labiau kad Rumunijos ir Bulgarijos įstojimas į ES buvo naudingas tuo požiūriu, kad didelė upės, kuri tęsiasi daugiau nei 2 800 km, dalis dabar teka per ES teritoriją.

Baltijos jūros regiono strategija padėjo atverti makroregionų ateities galimybes. Dunojaus strategija – naujas žingsnis ta pačia kryptimi. Vienas Dunojaus regiono strategijos prioritetų turėtų būti susitelkimas į ekonomikos sektorių, tiksliau, į energijos pajėgumų, kurių ir Dunojus, ir gretimos jo sritys gali pasiūlyti, vystymą. Dėl 2009 m. sausio mėn. kilusios dujų krizės Rumunija jau deda pastangas Europos lygmeniu, kad pasinaudodama Arado–Segedo, Džurdžu–Rusės, Isakčios ir Negru Vodės projektais sujungtų savo ir kaimyninių valstybių dujų tinklus. Vis dėlto, norint surasti alternatyvių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių, reikia dėti daugiau pastangų.

Džiaugiuosi, kad Europos Dunojaus regiono strategijoje privalu atsižvelgti į tikslų analizę ir jų tinkamumą, pvz., į energetikos infrastruktūros plėtrą, ypač į naujus transporto tinklus ir naujus elektros energijos generavimo pajėgumus, į energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, naujų hidroelektrinių, vėjo energijos jėgainių, ir biokuro vartojimo skatinimą bei į atominių elektrinių, kaip antai Černavodės elektrinė, plėtrai skirtų programų tęsimą.

O svarbiausias prioritetas turi būti Dunojaus baseino aplinkos apsauga. Turėdama tai mintyje Europos Sąjunga turi kartu su pakrantės šalimis įsitraukti į Dunojaus deltos ekosistemos apsaugą, o tai reiškia, kad kanalo „Bâstroe“ projektas irgi turi būti visiškai sustabdytas. Negalime leisti, kad klaidingi ekonominiai ES kaimyninių valstybių interesai Dunojaus deltoje sukeltų ekologinę nelaimę.

 
  
MPphoto
 

  Danuta Maria Hübner (PPE). – Ponia pirmininke, šiandien daugybė iššūkių, su kuriais susiduriame, nepaiso nei politinių, nei administracinių sienų. Bendrų problemų ir iššūkių skaičius Europoje išaugo, taip pat išaugo ir poreikis spręsti juos bendromis pastangomis.

Štai kodėl Europos Parlamento įkvėpta ir atsakydama į Tarybos sprendimą Europos Komisija patobulino Baltijos jūros regiono strategiją ir dabar pradėjo Dunojaus regiono strategijos rengimo procesą. Šios strategijos leis dalyvaujantiems regionams ir šalims bendrai spręsti dabartines problemas ir bendrai išnaudoti esamas galimybes. Dėl šių strategijų atsiranda geresnio ir glaudesnio bendradarbiavimo ir sanglaudos Europos Sąjungoje galimybė, o dėl jos – spartesnis augimas ir daugiau darbo vietų, geresnis konkurencingumas ir geresnė mūsų piliečių gyvenimo kokybė.

Mes, Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto nariai, tikimės, kad Dunojaus regiono strategija bus orientuota į veiksmus strategija, pagrįsta geresniu suinteresuotųjų veikėjų koordinavimu ir geresniu politikos krypčių bei turimų lėšų sąveikų panaudojimu. Kaip Regioninės plėtros komiteto – pagrindinio EP komiteto, atsakingo už šią strategiją – pirmininkė, galiu patikinti jus, pone Komisijos nary, kad esame pasirengę visuose Dunojaus strategijos rengimo etapuose siekti gero bendradarbiavimo su Komisija ir ją paremti.

 
  
MPphoto
 

  Jan Olbrycht (PPE).(PL) Ponia pirmininke, išklausius šių diskusijų susidarė įspūdis, kad dauguma mūsų svarsto tikslus, kryptis ir prioritetus, o pagrindiniai klausimai juk susiję su įgyvendinimo priemonėmis. Ar ketiname nagrinėti horizontaliąją politiką, kurią taikant bus naudojamos skirtingų politikos krypčių priemonės, ar vis tik ketiname nagrinėti partnerystės ir bendradarbiavimo sistemą be atskirų specialių priemonių ir be atskiros institucinės sistemos? Šie klausimai labai svarbūs, nes nenorime nepateisinti lūkesčių, susijusių su strategija. Turime tiksliai žinoti, ar taikysime naują makroregioninį metodą, ar platesnio teritorinio bendradarbiavimo sistemą. Tai klausimai, į kuriuos turime kuo greičiau atsakyti.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sándor Tabajdi (S&D).(HU) Ponia pirmininke, per vieną ar du dešimtmečius tyras vanduo ir maistas taps tokiais strateginiais dalykais, kokiais šiandien yra žalia nafta ir gamtinės dujos. Todėl mūsų vandenų valdymas ir išsaugojimas nepaprastai svarbus visai Europos Sąjungai, visų pirma Dunojaus regionui. Dabar kovojame su potvyniais ir vandens pertekliumi, o tuo pat metu šie vandenys vos teka per mūsų teritoriją. Vengrijoje, tarp Dunojaus ir Tisos upių, smėlėtoje lygumoje iš tikrųjų vyksta rimtas dykumėjimo procesas.

Štai kodėl mums taip skubiai reikia šios Dunojaus regiono strategijos, kuri 2011 m. bus Tarybai pirmininkausiančios Vengrijos prioritetas. Todėl palankiai vertinu šiandienos diskusijas, nes turime kompleksinį metodą, leidžiantį mums kartu sustiprinti regioninės politikos, aplinkos apsaugos, navigacijos, ekonominės plėtros, darbo vietų kūrimo ir turizmo sritis. O šiandienos diskusijos parodė, kad, kaip kartą pasakė didysis mūsų poetas Józsefas Attila, Dunojus gali sutaikinti nesutarimų ir įtampos kankinamas valstybes.

 
  
MPphoto
 

  Elena Băsescu (PPE).(RO) Nuo tos akimirkos, kai iškėliau save kandidate į Europos Parlamentą, žinojau, kad Dunojus siūlo ES didžiulę galimybę, kurios didžiausi pajėgumai nebuvo iki galo išnaudojami. Reino–Maino–Dunojaus transporto vandenų kelias, kuris per Roterdamo ir Konstancos uostus jungia Šiaurės ir Juodąją jūras, gali tapti Europos pagrindu.

Panašu, kad naujoji Dunojaus regiono strategija bus greičiausiai patvirtina per Vengrijos pirmininkavimo Tarybai laikotarpį. Per jį bus susitelkta į tokias sritis kaip transportas, ekonominė plėtra ir aplinkos apsauga. Viena pagrindinių Reino–Maino–Dunojaus vandenų kelio transporto plėtros kliūčių – skirtingi standartai, kuriuos turi taikyti šturmanai. Deja, atrodo, iki šiol dar trūksta politinės valios, reikalingos šiems reglamentams suderinti.

Ulmo konferencija, kurioje dalyvausiu vasario 1–2 d. –pirmasis žingsnis konsultavimosi procedūros link. Rumunija pasiūlė šia tema surengti konsultacijų ciklą, įskaitant 2010 m. birželio mėn. vyksiančią ministrų konferenciją.

 
  
MPphoto
 

  Ivaylo Kalfin (S&D).(BG) Ponia pirmininke, Komisijos nary, per pastaruosius metus buvo apstu didžiausių Europos upių vietovių bendradarbiavimo plėtros iniciatyvų transporto, ekologijos, kultūros, švietimo ir prekybos srityse. Ir tai – tik keletas sričių. Nepaisant to, dabar dėl visų šių projektų kyla problema. Jais nesiūlomas joks sprendimas. Rezultatai visiškai priešingi, negu tikėtasi. Trūksta adekvataus, veiksmingo bendradarbiavimo, nėra koordinavimo, bendrų tikslų ar pastangų sąveikos. Ko norėtume šiuo atveju, Europos Komisijai siūlant naują sąveiką – kad ji netaptų viena iš daugybės Dunojaus vietovių bendradarbiavimui skirtų priemonių, kad ji iš tikrųjų būtų priemonė, padedanti kurti bendrą sąveiką, palengvinti koordinavimą ir sujungti iš įvairių šio regiono iniciatyvų kylančias galimybes. Tai – kartu su didžiausios suinteresuotųjų veikėjų grupės, įskaitant Europos Parlamentą ir piliečius, įsitraukimu – vienintelis galimas būdas sąveikai sukurti, kuris naudingas kiekvienam keturiolikos prie Dunojaus esančių šalių piliečiui. Tai kartu ir žinutė, kurią noriu jums perduoti iš didelės prieš dvi savaites Rusės universiteto studentų surengtos konferencijos. Dėkoju.

 
  
MPphoto
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE).(PL) Ponia pirmininke, Europos Sąjungos stiprybė – valstybių ir regionų bendradarbiavimas sprendžiant bendras problemas ir plėtros programų įgyvendinimas. Turime keletą gerų tokios veiklos pavyzdžių. Tai, pvz., Viduržemio jūros regiono partnerystė, Baltijos jūros regiono strategija ir šiandien mūsų svarstoma programa – Dunojaus regiono strategija. Ši idėja – labai geras teritorinės sanglaudos politikos, kuri pagrįsta tvariu natūralios aplinkos, ekonomikos ir visuomenės pobūdžiu, pavyzdys. Šia iniciatyva neabejotinai bus prisidėta prie tolesnio senųjų ir naujųjų, taip pat galbūt būsimų valstybių narių bendradarbiavimo. Turime daug tokio pobūdžio iniciatyvų ir bendradarbiavimo formų. Todėl turėtume stengtis suderinti Europos Sąjungos politiką ir sutelkti dėmesį į strategijos, kaip bendros iniciatyvos, pobūdžio stiprinimą. Kaip Europos Sąjunga ketina regione stiprinti ir integruoti dabartines bendradarbiavimo programas? Kokia pažanga padaryta kuriant strategiją ir ją įgyvendinant?

 
  
MPphoto
 

  Katarína Neveďalová (S&D). (SK) Mums, slovakams, Dunojus buvo laisvės simbolis. Šiandien jį matome kaip bendradarbiavimo simbolį. Jis sujungia Europos Sąjungos valstybes nares ir jai nepriklausančias valstybes, o regioninis Dunojaus regiono bendradarbiavimas suteikia labai gerą pagrindą ir sąlygas bendradarbiauti, kad šios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės integruotųsi į Europos Sąjungą.

Labai svarbu, kad šis regionas turėtų strategiją; ne tik dėl poreikio sukurti transporto koridorių ir Šiaurės bei Juodosios jūrų ryšį, bet ir todėl, kad šis regionas yra didžiausias gėlo geriamojo vandens telkinys Europoje. Šis aspektas, atsižvelgiant į visuotinį atšilimą ir klimato pokyčius, bus vis svarbesnis.

Būtina apsaugoti Dunojaus regioną nuo potvynių ir užtikrinti tvarią jo plėtrą ateities kartoms. Dunojus ir ateities kartoms turi būti simbolis. Jis jungia kelias sostines, įskaitant dvi artimiausias sostines pasaulyje, Bratislavą ir Vieną, taip pat Bratislavą ir Budapeštą. Mums, Vidurio Europos žmonėms, tai iš tikrųjų labai svarbus ir simboliškas dalykas. Norėčiau padėkoti Silviai-Adrianai Ţicău už tai, kad dėl jos entuziazmo Europos Parlamente galėjo įvykti šios diskusijos.

 
  
MPphoto
 

  Csaba Sógor (PPE).(HU) Dunojus formuoja Vidurio ir Pietryčių Europos gyvenimą ir istoriją. 1823 m. Endriusui ir Pričardui buvo suteiktos išimtinės teisės plaukioti Austrijos teritorijos vidaus vandenimis. Jie įsteigė ribotos atsakomybės akcinę bendrovę, kurios būstinę įkūrė Vienoje. 1865 m. pasirašius Paryžiaus sutartį žemutinio Dunojaus atkarpa tapo tinkama laivybai, o tai prisidėjo prie ekonominės regiono plėtros. Šiandien ilgalaikė taika ir ES sukurta gerovė – tai garantija susiduriant su galimais iššūkiais. Atsižvelgdami į istorines aplinkybes galėtume paklausti, kodėl pirmasis žingsnis buvo tarsi stabdys. Turiu mintyje jungtinę grupę. Galbūt taip nutiko todėl, kad nebuvo galima suderinti Vengrijos, Rumunijos, Vokietijos ir Austrijos interesų. Turėtume prisiminti savo istoriją. Regionas buvo puikiai plėtojamas, kai mums pavyko nepakenkiant vertybėms suderinti dažnai prieštaringus interesus.

 
  
MPphoto
 

  Kinga Göncz (S&D).(HU) Aš irgi norėčiau palankiai įvertinti įsipareigojimą, kurį čia ketiname prisiimti ir kuris galėtų būti pirmasis žingsnis mūsų čia šiandien svarstomų klausimų įgyvendinimo link. Kiek tai susiję su Vengrija, Dunojus ypač svarbus. Tai atsispindi ir mūsų pirmininkavimo Tarybai 2011 m. prioritetuose. Vengrija – vienintelė šalis, kurios visa teritorija patenka į Dunojaus baseino sritį su visais atitinkamais pavojais ir privalumais. Kai kurie aspektai jau paminėti. Norėčiau iškelti šiek tiek kitokį klausimą, apie kurį per šiandienos diskusijas šiek tiek užsiminta. Jei paaiškės, kad ši strategija sėkminga, ji iš tikrųjų galės padėti plėtoti Dunojaus tapatumą, įveikti istorinius konfliktus ir traumas, skatinti skirtingų prie Dunojaus gyvenančių tautų sambūvį ir vykdyti daug intensyvesnį negu iki šiol pilietinį bendradarbiavimą. Nuoširdžiai tikimės, kad judėsime šia kryptimi.

 
  
MPphoto
 

  Olli Rehn, Komisijos narys. – Ponia pirmininke, norėčiau padėkoti visiems Parlamento nariams, kurie tokį vėlų vakarą dalyvavo šiose diskusijose.

Noriu pasveikinti jus parodžius susidomėjimą šia tema ir atsidavimą jai. Taip pat turiu pasakyti, kad man padarė įspūdį per šias diskusijas parodytas patyrimo ir žinių apie Dunojaus regioną išsamumas. Manau, kad rengiant Dunojaus regiono strategiją Europos Sąjungai tai labai pravers. Esu tikras, kad per šį pasirengimo etapą Komisija ir Parlamentas artimai dirbs kartu. Tai – mano atsakymas mano draugei ir buvusiai kolegei Danutai Hübner ir daugeliui jūsų kitų, išreiškusių rūpestį dėl Komisijos ir Parlamento bendradarbiavimo.

Iš tikrųjų, aplinką tausojančių ryšių sistemų, kelių ir tiltų pagerinimas, aplinkos apsauga ir vandens atsargų Dunojaus regione išsaugojimas – bendras mums kylantis iššūkis. Reikia išsaugoti ir pagerinti die schöne blaue Donau ir platesnį jo regioną.

Taigi, baigdamas norėčiau padėkoti jums už paramą Dunojaus regiono strategijai. Dirbkime kartu. Komisija pasirengusi ir nori atidžiai išklausyti tolesnių jūsų pasiūlymų ir per ateinančius mėnesius dirbti kartu, kad šios labai svarbios strategijos sukūrimas būtų paspartintas.

(Plojimai)

 
  
MPphoto
 

  Pirmininkė. - Baigiantis diskusijoms gavau penkis pasiūlymus dėl rezoliucijos(1), kurie pateikti remiantis Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalimi. Diskusijos baigtos. Balsavimas vyks 2010 m. sausio 21 d., ketvirtadienį.

Raštiški pareiškimai (Darbo tvarkos taisyklių 149 straipsnis)

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Mircea Paşcu (S&D), raštu. – Juodosios jūros sritis, kuriai ES išplėtojo tik sąveiką, kurioje pabrėžiama jungianti jos geostrateginė pozicija ir kartu neryžtingumas spręsti vietovės geopolitinį sudėtingumą, yra neatsiejama Dunojaus dalis. Nepamirškime, kad dar 1856 m., kai ši sritis buvo prikausčiusi pasaulio dėmesį, vienas rezultatų buvo teisinis Dunojaus statusas Europos lygmeniu. Tada įsteigta Dunojaus komisija – iki šiol veikiantis organas – ir sukurtas upės laivybos sektorius. Taip pat ir šiandien Dunojus vėl pritraukia dėmesį, kai ES fiziškai tapo Juodosios jūros regiono veikėja. Tik, skirtingai nuo Juodosios jūros regiono, ES beveik visiškai valdo Dunojų. Dabar, kai pagrindinė upės kliūtis – padėtis Serbijoje – netrukus bus pašalinta, nepraleiskime šios galimybės ir iki galo bei rimtai atsižvelkime į šią upę, taip padarydami ją tikru Europos vandenų keliu, iš kurio naudos gausime visi.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Seeber (PPE), raštu.(DE) Per visą istoriją Dunojus Europoje atliko svarbiausią vaidmenį. Dar gerokai prieš Europos Sąjungos įkūrimą interesų šioje srityje turinčios nacionalinės valstybės buvo įsitraukusios į aktyvius mainus. Todėl manau, kad pasinaudojimas Dunojaus regiono strategija dabar siekiant dar glaudžiau susieti šias šalis pasitelkiant regioninę politiką – svarbus žingsnis. Šiuo atžvilgiu yra daug sąlyčio taškų. Jie, žinoma, yra ekonomikos, taip pat kultūros, aplinkos apsaugos politikos, energetinio saugumo ir kaimynystės politikos srityse. Makroregionai – ideali priemonė tarpvalstybiniams uždaviniams spręsti. Kruopštus ir ilgalaikis planavimas bei pasiruošimas labai svarbūs sprendžiant klausimą, ar Dunojaus makroregiono sėkmė bus ilgalaikė. Europos pridėtinė vertė makroregione bus ypač akivaizdi biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvarios energijos gamybos srityse.

Norint padaryti šį bendradarbiavimą sėkmingą, kaip gerą palyginimo pavyzdį derėtų nurodyti Baltijos jūros regiono strategiją, kuri jau gali būti laikoma sėkmingu Europos projektu. Kaip austras, regioninės politikos politikas ir daugybės su vandens sritimi susijusių ES teisės aktų pranešėjas, pritariu šiai iniciatyvai ir tikiuosi, kad Dunojaus strategija atvers naujus palei Dunojų esančių šalių teritorinės sanglaudos aspektus.

 
  
MPphoto
 
 

  Georgios Stavrakakis (S&D) , raštu.(EL) Dunojaus regiono strategijos patvirtinimas bus vertingiausia tarp valstybių narių, vietos vadžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų veikėjų nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu vystomojo bendradarbiavimo dalis. Esminė šio bendradarbiavimo dalis yra ta, kad jis vyksta neskubiu tempu, peržengia nacionalines, regionines, vietos ar netgi administracines sienas, nes jis – atsakas į tikrus šios srities žmonių kasdienio gyvenimo poreikius; atsakas, suformuluotas pasinaudojant įvairių valdymo lygmenų iniciatyva ir dalyvavimu. Jis nėra kas nors nustatyto ir juo įrodoma, kad panaudojant daugiapakopį valdymą galima pateikti šiuos sprendimus vietos lygmeniu. Nepaisant to, kad Dunojaus sritis veikia ne tik ES valstybes nares, bet ir šalis kandidates bei valstybes, tiesiogiai susijusias su Europos kaimynystės politika, tikrovė tokia, kad net jei visi įsitraukę suinteresuotieji dalyviai nepriklauso ES, jiems vis tiek kyla bendrų iššūkių, kurie nesibaigia ties ES sienomis ir kuriems veiksmingai išspręsti reikalingi bendri veiksmai. Patvirtinus strategiją bus įrodyta, kad pasitelkusi Europos išteklius ES ketina toliau naudoti viską, kas iki šiol šioje srityje pasiekta.

 
  
MPphoto
 
 

  Iuliu Winkler (PPE), raštu.(HU) Ponai ir ponios, norėčiau palankiai įvertinti pasiūlytą daugiašalį rezoliucijos projektą dėl Europos Dunojaus regiono strategijos, nes jis tiksliai atitinka naujus Europos procesus, pradėtus įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Dėl didesnės svarbos įgijusio vaidmens Europos Parlamentas įrodo savo pajėgumus imtis iniciatyvos sprendžiant pagrindinius klausimus, kaip antai Dunojaus regiono strategija. Vis dėlto, mano manymu, svarstydami strategiją turėtume galvoti plačiau, ne tik apie ekonomiką, aplinką, transportą ir turizmą, todėl norėčiau pabrėžti politinę strategijos svarbą, tai, kad planavimo ir bendradarbiavimo procesas apima visas prie Dunojaus esančias šalis, įskaitant ES nepriklausančias valstybes, kaip antai Serbija ir Ukraina. Šioms šalims Dunojaus strategijoje tenkantis vaidmuo yra svarbi suartėjimo su Europa priemonė, kartu palengvinanti jų būsimą stojimą į ES. Kaip Rumunijai atstovaujantis Parlamento narys vengras, esu įsitikinęs, kad ši iniciatyva ir kaimynystės politikos galimybės leis pagerinti Serbijoje ir Ukrainoje gyvenančių vengrų bendruomenių padėtį. Norėčiau pridurti, kad Europos Parlamente dirbančius Parlamento narius vengrus sieja bendras įsipareigojimas, susijęs su vengrų bendruomenių, gyvenančių Karpatų regione už ES ribų, ateitimi Europoje. Prie Dunojaus įsikūręs vienas spalvingiausių daugiakultūrių regionų, todėl istorinių ir bendrijos tradicijų išsaugojimas bei sklaida, kultūrų dialogas ir bendra istorinių pastatų bei paminklų apsauga gali būti sudedamosios Dunojaus regiono strategijos, kuria siekiama stiprinti regioną ir daryti jį unikalų, dalys.

 
  

(1)1 Žr. protokolą

Atnaujinta: 2010 m. balandžio 19 d.Teisinis pranešimas