Pirmininkas. - Kitas klausimas yra diskusijos apie šešis rezoliucijos dėl Filipinų pasiūlymus⁽¹⁾.

  Fiorello Provera, autorius. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, žudynės, pasaulyje vykstančios dėl politinių, religinių ir kitų priežasčių, šiandien tapo liūdna realybe, bet esu priblokštas to, kaip žiauriai buvo nužudyti 57 žmonės, dalyvavę mitinge, skirtame paremti kandidatą į Filipinų prezidentus.

Tai buvo šaltakraujiškos skerdynės, kurias revoliucijos vardu įvykdė ginkluota grupė ir kurių prasmę sunku suvokti. Be to, šios masinės žudynės nėra pavienis atvejis šioje šalyje; jau daugelį metų kai kuriuose jos regionuose, pvz., Mindanao, vyksta ginkluoti sukilimai, taip pat ir dėl religinių motyvų.

Manau, kad privalome ne tik pareikšti užuojautą dėl šių kruvinų įvykių, bet ir pasiūlyti tvirtą paramą Filipinų Vyriausybei, parodydami, kad Europa gali padėti spręsti rimtus ginkluotus konfliktus, ir opozicijai, kuri kraujyje maudo šią nelaimingą šalį.

  Martin Kastler, autorius. – (DE) Pone pirmininke, ponios ir ponai, praėjusių metų lapkričio 23 d. žudynės Filipinuose, Maguindanao provincijoje, buvo juoda diena žmogaus teisių atžvilgiu, barbariškas terorizmo aktas. 57 žmonės užmušti, moterys išprievartautos, kiti žmonės sužeisti – jie liudija apie kruvinas žudynes. Mane, kaip žurnalistą, pritrenkė šie įvykiai, ypač tai, kad tarp užmuštųjų – 30 žurnalistų. Pasak pagarsėjusios Tarptautinės krizių grupės, dar niekada nebuvo užregistruota, kad vienu metu būtų nužudyta tiek žurnalistų. Dėl šios priežasties Europos Parlamentui derėtų padaryti aiškų pareiškimą, tokį, kokį mes pateikiame šiame rezoliucijos projekte.

Tačiau mes, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos nariai, reikalaujame, kad dabartinis tekstas trijose vietose būtų sušvelnintas balsuojant dėl atskirų jo dalių, nes turime paremti Filipinų Vyriausybę, jai kovojant su terorizmu ir smurtu; todėl reikėtų vengti perdaug smerkiančių pastabų Vyriausybės atžvilgiu. Taigi PPE frakcijos vardu prašau atskirai balsuoti dėl F konstatuojamosios dalies. Joje Filipinai kaltinami už tai, kad nėra jokių požymių, rodančių, kad jų teisinė sistema veikia.

2 punkte norėtume išbraukti užuominą apie tai, kad tyrimas vilkinamas nuo pat pradžių.

Ir galiausiai 6 punkte tvirtinama, kad kai kurie dingę žmonės uždaryti Filipinų kalėjimuose. Tai taip pat šiuo metu neįrodyta insinuacija, kurią, mūsų nuomone, reikėtų išbraukti.

  Charles Tannock, autorius. – Pone pirmininke, šis Maguindanao provincijoje įvykdytas siaubingas nusikaltimas neabejotinai nusipelno mūsų griežčiausio pasmerkimo. Jis rodo, kaip smarkiai kai kuriose Filipinų vietovėse nesilaikoma įstatymų.

Yra daug priežasčių, dėl kurių vyksta šie slogūs įvykiai: didelis Filipinų salyno salų išsisklaidymas, silpna centrinė valdžia, korupcija, skurdas ir nuolatiniai islamo teroristų maištai, kuriuos pietuose remia Al-Quaida.

Šio nusikaltimo priežastys akivaizdžiai politinės, todėl jį reikia vertinti atsižvelgiant į platesnes socialines ir istorines aplinkybes. Neturėtume nepaisyti Filipinų Vyriausybės pastangų vystyti demokratiškesnę politinę kultūrą, kurių ji dėjo per pastaruosius 25 metus, po to, kai buvo nuverstas kleptokratinio režimo diktatorius Ferdinand Marcos. Nereikėtų neįvertinti egzistencinės grėsmės, kurią kelia Abu Sayyafo teroristai, ir to, kaip jie destabilizuoja visą Filipinų valstybės visuomenę.

Konstruktyvus dalyvavimas ir tikslinė parama – tai geriausias būdas padėti Filipinams, šaliai, kuri daugeliu atžvilgiu puoselėja mūsų bendras vertybes, kad ji galėtų įtvirtinti įstatymo viršenybės principu grindžiamą centrinę ir vietos valdžią.

  Marc Tarabella, autorius. – (FR) Pone pirmininke, ponia Komisijos nare, ponios ir ponai, praėjusį lapkritį turėjau galimybę Europos Parlamente priimti Jono Burgoso motiną Editą Burgos. 2007 m. balandžio 28 d. šį jauną filipinietį judriame Manilos prekybos centre pagrobė ginkluoti vyrai. Nuo tos dienos nei jo šeima, nei kiti artimieji negavo iš jo jokių žinių. Jonas Burgos yra vienas iš šimto Filipinuose pradingusių arba nužudytų žmonių. Žudoma nebaudžiamai, labai retai kaltininkai teisiami.

Laukdami 2010 m. gegužės mėn. įvyksiančių rinkimų bijome, kad padaugės nusikaltimų ir pagrobimų visų, kurie priešinasi valdžioje esančiai Vyriausybei, atžvilgiu. Mes smerkiame Maguindanao žudynes, įvykusias praėjusių metų gruodžio 23 d., ir tikimės, kad išaiškės, kas žudė ir kankino Ismaelio Mangudadatu palydą.

  Rui Tavares, autorius. – (PT) Pone pirmininke, šiek tiek mažiau kaip prieš du dešimtmečius, kai per Aziją nusirito demokratinė banga, Filipinai sužadino pasaulio viltis. Tikėjomės, kad tame regione bus puoselėjamos žmogaus teisės, daugiau teisių įgis darbuotojai, studentai, kiti žmonės, tose šalyse vyks normalesni rinkimai, bus kuriama demokratija.

Dabar, kai pasaulio dėmesys nukreiptas kitur, negalime leisti, kad demokratijos padėtis Filipinuose blogėtų. Per pastaruosius penkerius metus toje šalyje buvo keli dideli nerimą keliantys korupcijos atvejai, per rinkimus prieš opoziciją naudotas smurtas ir persekiojimai.

Labiausiai jaudinantis atvejis, minimas ir mūsų rezoliucijoje, buvo Maguindanao žudynės, per kurias nužudyti 46 žmonės, opozicijos kandidato Mangudadatu artimieji ir rėmėjai. Juos tariamai nužudė grupuotė, susijusi su Maguindanao provincijoje viešpataujančiu Ampatuano klanu.

Be kitų šio įvykio aspektų, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad per šias žudynes nužudyta 30 žurnalistų. Tai didžiausios žurnalistų žudynės per visą pasaulio istoriją.

Pats parlamentas matyt yra atitrūkęs nuo to, ką mes dabar šioje salėje aptariame; tai gėdinga, bet mes negalime leisti, kad dėl pasaulio atitrūkimo padėtis Filipinuose taip pasikeistų, jog jie, būdami geriausios demokratijos pavyzdys, vos po dviejų su puse dešimtmečių taptų blogiausios demokratijos pavyzdžiu.

Šias žudynes reikia ištirti; reikia pareikalauti, kad prezidentė Gloria Arroyo, kuri priklauso Ampatuano klanui, dėl skubos vadovautų šiam tyrimui nuo jo pradžios iki pabaigos. Be to, svarbu, kad Filipinai žinotų, jog Europa yra budri ir atidžiai stebi jų šalies įvykius.

  Barbara Lochbihler, autorius. – (DE) Pone pirmininke, šio skubotumo priežastis ta, kad žiauriai nužudyti 57 žmonės, lydėję politikę registruotis kandidate į provincijos gubernatoriaus postą būsimuose rinkimuose. Nusikaltėliai priklauso vietos nereguliariajai kariuomenei, dalyvavo ir keli vietos policijos pareigūnai.

Šis žiaurus išpuolis rodo, kaip grėsmingai daugėja neteisminių politinių susidorojimų ir prievartinio žmonių dingimo atvejų; šie rimti nusikaltimai daromi jau daugelį metų, bet jie netgi netiriami.

Vyriausybė neparodė aiškaus noro imtis ryžtingų veiksmų, kad pasipriešintų šiems įvykiams. Tik keli iš kelių šimtų atvejų buvo tirti, bet nė vienas su jais susijęs pareigūnas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. 2008 m. JT specialusis pranešėjas ataskaitoje dėl neteisminių egzekucijų rašė: „šiose žudynėse likviduoti pilietinės visuomenės vadovai, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, profesinių sąjungų nariai ir žemės reformos šalininkai, įbauginti pilietinės visuomenės veikėjai, susiaurintas šalies politinis diskursas.“

Tokiomis aplinkybėmis Filipinai rengiasi gegužės mėn. vyksiantiems rinkimams. Yra pavojus, kad politinės žmogžudystės bus ir toliau vykdomos. Todėl Filipinų Vyriausybė turėtų kuo skubiau imtis veiksmingų priemonių, kad sustabdytų tai, kas vyksta.

Norėčiau pasiūlyti žodinį pakeitimą. 6 punkte rašoma: „paleisti visus dingusius asmenis, kurie vis dar nelaisvėje.“ Šiuos žodžius reikėtų pakeisti taip: „dėti visas pastangas, užtikrinančias, kad visi pagrobti asmenys būtų saugiai sugrąžinti į jų šeimas.“

  Justas Vincas Paleckis, S&D frakcijos vardu. – (LT) Jeigu Vidurio Europos gyventojo paklaustų, kas dedasi Filipinuose, jis tikriausiai nesugebėtų atsakyti; jis sakytų, kad televizija nieko nerodo, todėl ten tikriausiai ramu. Tačiau politinės žudynės, klanų pjautynės, gyvų žmonių laidojimas, skerdynės naudojant grandininius pjūklus, karo padėtis − tai Filipinų kasdienybė. Visai neseniai buvo nužudyti 57 žmonės, iš jų pusė žurnalistų, t. y. pasaulyje didžiausias vienu metu žuvusių žurnalistų skaičius. Kreipiamės į Vyriausybę ir reikalaujame, kad ji nedelsdama sustabdytų šiuos įvykius, paleistų asmenines armijas ir galiausiai padarytų galą nebaudžiamumui. Tai ypač svarbu padaryti artėjant rinkimams.

  Lidia Joanna Geringer de Oedenberg (S&D). – (PL) Pone pirmininke, gegužės 10 d. Filipinuose numatyta surengti prezidento ir vietos valdžios rinkimus. Dabar pats laikas padaryti viską, kad rinkimai vyktų sąžiningai. Visų pirma, būtina nustatyti, kas buvo atsakingas už lapkričio mėn. žudynes: 57 žurnalistų, kandidato į Mindanao provincijos gubernatoriaus postą Ismaelio Mangudadatu šeimos narių ir bendradarbių. Vietos teisėsaugos institucijos nesiėmė ryžtingai ieškoti šių žudynių kaltininkų. Atliekant tyrimą padaryta tiek daug klaidų, kad tai beveik patvirtina policijos dalyvavimo politikoje faktą. Filipinų Vyriausybė privalo pagaliau rimčiau pažvelgti į kriminalinio pasaulio atstovus, kurie, pasinaudodami pastarojo meto rinkimų kampanijomis, įvykdė tiek daug politinių pagrobimų ir nužudė daugiau kaip 100 kandidatų.

Be to, Filipinai turėtų pasistengti veiksmingai naudotis ES ir Filipinų teisingumo rėmimo programos teikiamomis priemonėmis; ši programa sukurta siekiant sustiprinti teisinę sistemą ir sukurti pilietinę visuomenę. Todėl gegužės mėn. vyksiantys rinkimai leis patikrinti ne tik Filipinų Vyriausybės darbo, bet ir mūsų pagalbos priemonių veiksmingumą.

  Raül Romeva i Rueda (Verts/ALE). – (ES) Kalbėdamas glaustai norėčiau pasakyti, kad prasidėjo nauji metai, turime naują Sutartį, bet išliko ankstesni blogi įpročiai. Šiose diskusijose, kuriose sprendžiami neatidėliotini klausimai, ir vėl pasigendame Tarybos, ir toliau tarp institucijų nevyksta dialogas, kuris padėtų mums reaguoti į minėtus atvejus.

Dėl konkretaus atvejo Filipinuose privalau dar kartą pabrėžti, kad, nors kiti įvykiai, pvz., Haičio, poveikio šiai padėčiai neturėjo, tai, kad pastaruoju dešimtmečiu dingo arba žuvo apie 1 000 žmonių, reiškia, jog egzistuoja struktūrinė problema, kurią reikia spręsti struktūrinėmis priemonėmis.

Negalime visada veikti remdamiesi antraštėmis. Veiksmų turime imtis atsižvelgdami į problemas, o tai, kad šiuo metu daugiausia nukenčia žurnalistai ir žmogaus teisių gynėjai, reiškia, jog ne tik neturime teisės nutylėti tokius įvykius, bet ir privalome ryžtingais veiksmais į juos reaguoti.

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, žmogaus teisių gynimas yra Europos Sąjungos skiriamasis ženklas. Didžiai apgailestauju, kad šis ženklas nerūpi ES pirmininkaujančiai Ispanijai ir kad šiuo metu čia nėra Tarybos atstovų. Tokia padėtis kelia nerimą ir yra tiesiog skandalinga. Mes kalbame apie žmogaus teises, norime jas apginti, bet nėra nieko iš Tarybos, nedalyvauja atstovai šalies, kuri šešis mėnesius vadovaus Europos Sąjungai. Tokia padėtis iš tiesų visiškai nepriimtina.

Kalbėsiu trumpai, nes reikia balsuoti. Filipinai yra krikščioniškų tradicijų šalis, jos kultūra iš dalies europietiška. Toje šalyje žmogaus teisės turėtų būti ypač gerbiamos, nes jų dažnai nesilaikoma tame žemyne. Privalome atvirai apie tai kalbėti ir solidarizuotis su tais, kurie Filipinuose diskriminuojami. Europos Parlamento pareiga kalbėti apie šią problemą.

  Neelie Kroes, Komisijos narė. – Pone pirmininke, aš atstovauju vyriausiajam komisarui ir Komisijai.

Praėjusių metų lapkričio mėn. skerdynės Mindanao saloje esančioje Maguindanao provincijoje, per kurias nužudyti 57 žmonės, išryškino ilgai trunkančias žmogaus teisių problemas Filipinuose, susijusias su piliečių dingimu ir neišaiškintais nužudymais bei faktiniu nusikaltėlių nebaudžiamumu praeityje.

Šį kartą Vyriausybė reagavo greitai: ji ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad patrauktų kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn. Tai sveikintina. Nebaudžiamumo už tokias žudynes praktiką būtina nutraukti visam laikui.

Vyriausybė ėmėsi svarbių priemonių žmogaus teisėms sustiprinti. Dabartinė prezidentės G.  Arroyo administracija panaikino mirties bausmę ir pritarė Pietryčių Azijos tautų organizacijai (ASEAN), kad į neseniai priimtą ASEAN chartiją būtų įtrauktos nuostatos dėl žmogaus teisių.

Vis dar siektinas tikslas yra užbaigti 40 metų trunkantį konfliktą su Mindanao musulmonų maištininkais, sudarant abiem pusėm priimtinas taikos paliaubas. Atrodo, kad šioje srityje pasistūmėta į priekį, atsirado vilčių, kad šiais metais bus susitarta. Reikėtų pažymėti, kad Maguindanao žudynės vyko tarp politikų šeimų, kurios visos, beje, musulmoniškos; šios žudynės nebuvo susijusios su bendruomenių konfliktais.

ES palaiko dialogą su Filipinų Vyriausybe; abi šalys svarsto daugybę klausimų, tarp jų ir žmogaus teisių klausimą. Be to, su Filipinais tariamės dėl PBS, kuris apims svarbius su žmogaus teisėmis susijusius įsipareigojimus. Aktyviai remiame Filipinų Vyriausybės pastangas didinti pagarbą žmogaus teisėms.

Susitarę su Filipinų Vyriausybe pradėjome „ES ir Filipinų teisingumo rėmimo misiją“. Ši akcija pradėta labai laiku, jos tikslas – Filipinų teisminių institucijų pajėgumų stiprinimas, įskaitant policijos ir karinio personalo gebėjimų ugdymą, siekiant padėti jiems tirti neteisminių žudynių atvejus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn žudikus. Be to, pasitikėjimui sustiprinti įdiegsime stebėsenos sistemą. EPJUST pradinis etapas truks 18 mėnesių, bet gali būti ir pratęstas; programa bus finansuojama pagal stabilumo priemonę. Be to, tebevykdomi projektai vietos lygmeniu, skirti užtikrinti pagarbą žmonių teisėms. Jie apima tarptautinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę, veiksmus, skirtus Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto ratifikavimui paremti, ir rinkėjų švietimą.

Be to, ES šiuo metu prisideda prie Mindanao taikos proceso, daugiausia remdama socialinių paslaugų sektorių ir kurdama pasitikėjimą; mes pasirengę padėti daugiau, jei šis procesas progresuos.

  Pirmininkas. – Diskusijos baigtos. Dabar vyks balsavimas.

Norėčiau priminti B. Lochbihler, kad savo žodinį pakeitimą ji pateiktų laiku, kai bus balsuojama.

PIRMININKAVO: G. PITTELLA
Pirmininko pavaduotojas