Žodiniai

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0031/2010

  Filip Kaczmarek (PPE). – (PL) Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl Europos Dunojaus regiono strategijos, nes manau, kad Europos Sąjungai reikalingos tokios regioninės strategijos. Esu įsitikinęs, kad tų strategijų įgyvendinimas turės didelės teigiamos įtakos regionų plėtrai, todėl gali turėti poveikio ir šio regiono gyventojams – pagerinti jų gyvenimo kokybę. Mūsų, t. y. Parlamento ir Europos Sąjungos, veiklos tikslas, be abejo, turi pasitarnauti Europos Sąjungos gyventojams. Todėl ir balsavau už tai, kad ši rezoliucija būtų priimta.

  Bernd Posselt (PPE). – (DE) Pone pirmininke, Pritariu Dunojaus regiono strategijai, kuri yra nepaprastai europietiška. Ji sieja ES valstybę įkūrėją Vokietiją su dviem paskiausiai į ES įstojusiomis valstybėmis narėmis – Bulgarija ir Rumunija. Be to, ji jungia šalį kandidatę Kroatiją su Serbija, kuri siekia kandidatės statuso. Džiaugiuosi, kad į šią strategiją dar ketinama įtraukti Čekiją, Juodkalniją ir kelias kitas valstybes, kurios istoriškai bei geografiškai priklauso tai pačiai grupei, nors tiesiogiai nepriklauso Dunojaus regionui.

Tačiau prašyčiau neatmesti ir Bavarijos. Bavarija būtų antroji pagal dydį Dunojaus regiono valstybė (po Rumunijos), jei būtų nepriklausoma. Dunojaus regiono strategija Bavarijai ypač svarbi. Todėl esu dėkingas ir džiaugiuosi, kad mes dabar skubiname šią strategiją.

***

  Daniel Hannan (ECR). - Pone pirmininke, mes dar kartą matome, kaip Europos Sąjunga formą iškelia aukščiau už turinį, motyvą už rezultatą. Mes ką tik balsavome už kelias rezoliucijas, kuriomis pasmerkiamas piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis Kinijoje. O ką gi Europos Sąjunga daro realiame pasaulyje? Mes atskiriame Taivaną, iš esmės susitarėme parduoti ginklus komunistiniam Pekino režimui, bendradarbiaujame su juo, siekdami sukurti konkurentą Amerikos GPS sistemai (prezidentas J. Chirac tai vadina „technologiniu imperializmu“).

Atkreipkime dėmesį, kaip paaukštinta veidmainystė – ji tapo valdymo principu! Dejuojame dėl pamintų žmogaus teisių, o po to nukreipiame ginklus Hamas. Atsisakome turėti reikalų su Kubos disidentais, nusiteikusiais prieš F. Kastro, nepaisome demokratijos mūsų pačių teritorijoje, kai netinkamai vyksta referendumai, bet įtikinėjame save, kad mes vis dėlto geri vyrukai, nes... pažvelkite į mūsų rezoliucijos dėl žmogaus teisių tekstą!

Netrukus išvysime ypatingą spektaklį, kai baronienė C. Ashton bus siunčiama į Iraną ir Kubą ir panašias vietas, kad ten pasakytų, jog jų demokratija nepakankama, nors ji pati nė karto per savo karjerą nebuvo priėjusi prie balsavimo dėžės arba ragino savo krašto žmones balsuoti už arba prieš ją.

Jei galima, baigsiu pasveikinimu, kurį skiriu geriems Masačusetso žmonėms už tai, kad išreiškė poziciją dėl pernelyg didelio apmokestinimo ir nesaikingo valdymo. Būtent Masačusetso žmonės pradėjo revoliuciją, kad būtų atsisakyta minties, jog mokesčiai gali būti renkami be visuotinio pritarimo. Europai taip pat reikia dar vienos tokios revoliucijos.

  Mirosław Piotrowski (ECR). – (PL) pone pirmininke, esu patenkintas tuo, kad Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl išpuolių prieš krikščionių mažumas. Europos Parlamento nariai neturi tylėti, kai visame pasaulyje puolamos krikščionių mažumos, nes šis reiškinys susijęs Europos Sąjungos tautų pamatais ir šaknimis. Kad mūsų balsas skambėtų įtikinamai, šiandien turėtume priimti du pakeitimus, kuriuos pasiūlė Europos konservatorių ir reformistų frakcija, kad atsiribotume nuo Europos žmogaus teisių teismo sprendimo dėl kryžių. Gaila, kad tai nepadaryta, nes privalome nepamiršti, kad krikščionybės vaidmuo formuojant Europos istorinį ir kultūrinį tapatumą buvo svarbiausias, ir skatinti bei ginti šias vertybes visame pasaulyje ir Europos Sąjungoje.

  Pirmininkas. – Pone M. Piotrowski, leidau jums kalbėti, nors ir neturėjote teisės, kadangi paaiškinimai dėl balsavimo leistini tik dėl Dunojaus regiono strategijos, bet ne dėl skubių rezoliucijų. Tačiau jūs jau kalbėjote, taigi ateičiai norėčiau pasakyti, kad priimant skubias rezoliucijas paaiškinimų dėl balsavimo daugiau nebus. Todėl kitiems užsiregistravusiems pranešėjams pridursiu, kad paaiškinimai dėl balsavimo gali būti susiję tik su Europos Dunojau regiono strategija.

***

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0031/2010

  Ryszard Czarnecki (ECR). – (PL) Pone pirmininke, aš taip pat norėčiau pakalbėti apie krikščionių diskriminavimą Afrikoje ir Azijoje, bet kalbėsiu, žinoma, apie strategiją sprendžiant ypač svarbų reikalą. Nepamirškime, kad Dunojus yra antra pagal dydį Europos upė, pirmoji – Volga. Dunojus teka per 10 Europos valstybių, Dunojaus upės baseiną sudaro 17 valstybių. Europos Sąjungai kyla tam tikras atsakomybės klausimas dar ir dėl to, kad kai kurios iš minėtų valstybių šiuo metu yra paveiktos labai didelės ekonomikos krizės. Kalbu ir apie Europos Sąjungos valstybes nares. Europos Sąjunga taip išreiškia tam tikrą solidarumą. Tikiuosi, kad taip ji elgsis ir kitais atvejais.

  Bogusław Liberadzki (S&D). – (PL) Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl Dunojaus strategijos. Kodėl? Todėl, kad ji rodo, jog Europos Sąjunga yra atvira konkretiems regionams – tiems, kurie turi bendrų ypatumų, pvz., per juos tekančią ilgą upę. Dar norėčiau išreikšti pasitenkinimą tuo, kad nebuvo priimti Europos konservatorių ir reformistų frakcijos pasiūlyti pakeitimai. Dėl to mūsų rezoliucija tapo aiškesnė. Norėčiau, kad priėmus šią rezoliuciją būtų atkreiptas dėmesys į kitus charakteringus regionus, įskaitant galbūt Odros koridorių.

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0031/2010

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu 2009 m. birželio 18–19 d. Europos Tarybos išvadoms, kuriose ji prašo Europos Komisijos iki 2011 m. parengti Europos Dunojaus regiono strategiją. Balsuoju už čia pateiktą pasiūlymą dėl rezoliucijos. Dunojaus regionas turi keletą problemų; įgyvendinant šio regiono strategiją bus tobulinamos ryšių ir susisiekimo sistemos, saugoma aplinka, skatinamas vystymasis, darbo vietų kūrimas ir saugumas. Svarbu, kad Komisija kuo labiau panaudotų savo darbo patirtį, įgytą įgyvendinant Baltijos jūros strategiją, ir kad jos strategijos pagrindas būtų valstybių narių ir regionų valdžios bei piliečių pasiryžimas išspręsti neatidėliotinas bendras problemas. Be to, siekiant išspręsti pagrindinius uždavinius, kurie šiuo metu iškilę Europai, pvz., globalizacijos, demografinių tendencijų, klimato kaitos ir energijos naudojimo bei pasiūlos, šią strategiją svarbu suderinti su ES 2020 m. strategija ir Komisijos ataskaita „Regionai 2020.“ Dar norėčiau paraginti Parlamentą tobulinti būsimos Europos sanglaudos politikos svarstymo procedūrą ir sukurti galimas naujas kitų regionų strategijas, kad tie regionai galėtų prisitaikyti prie globalizuotame pasaulyje vykstančių pokyčių ir globalizuoto pasaulio keliamų grėsmių.

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu. – (RO) Manau, kad sustiprinus Europos Sąjungos Dunojaus regiono strategiją sustiprės ir ES išorės veiksmai artimiausioje kaimynystėje ir išryškės jos galimas vaidmuo prisidedant prie stabilumo Pietryčių ir Rytų Europos regionuose, tuo tikslu įgyvendinant konkrečius projektus tų regionų ekonominiam bei socialiniam vystymuisi paremti. Tai, kad su Dunojumi besiribojančios valstybės narės prisiėmė atsakomybę už tai, kad ES lygmeniu būtų remiamas pasiūlymas kurti šią Dunojaus regiono strategiją, patvirtina jų gebėjimą įnešti konkretų indėlį skatinant svarbias iniciatyvas, galinčias užtikrinti Europos integracijos proceso tęstinumą.

  Ioan Enciu (S&D), raštu. – (RO) Balsavau už Europos Parlamento bendrą rezoliuciją dėl Dunojaus, kurioje siūloma ypatingos skubos tvarka parengti šiam regionui skirtą Europos strategiją. Ši strategija labai paskatins regioninį bendradarbiavimą; joje bus numatyti šie tikslai: vystyti ir modernizuoti upių transportą Reino / Maso–Maino–Dunojaus vandens kelyje bei kelių ir geležinkelių transportą Dunojaus regione; vystyti ir efektyviai naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, siekiant sumažinti išmetamojo anglies dioksido kiekį, ir didinti energetinį saugumą; saugoti aplinką, įgyvendinant projektus, skirtus regiono ekosistemoms atkurti ir apsaugoti; veiksmingai panaudoti ES lėšas ir pritraukti investicijų, skatinti turizmą – visi jie įtraukti į ES 2020 strategiją.

Ši strategija bus naudinga Rumunijai, ji ypač turės poveikio šalies sujungimui su Europos transporto tinklais, Dunojaus deltos nacionalinio paveldo apsaugojimui ir Dunojaus upės baseino apylinkių ir kitų rajonų socialiniam bei ekonominiam vystymuisi.

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Tvirtai tikiu, kad Europos Sąjunga taps visiškai išsivysčiusia tik tuo atveju, jei visiems ES regionams, atsižvelgiant į jų skirtumus, poreikius ir ypatumus, bus taikoma atitinkama vystymosi politika.

Teritorinė sanglauda, mano nuomone, reiškia skirtingų strategijų kūrimą skirtingiems rajonams, tvarios plėtros skatinimą kartu saugant aplinką ir ekonomiškai naudojant jos potencialą.

Žinau, kad makroregioninėmis strategijomis siekiama prisidėti prie subalansuotos ES valstybių narių regioninės plėtros, panaudojant turimus išteklius.

Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas: pripažįstu strateginę, teritorinę, ekologinę ir kultūrinę Dunojaus regiono svarbą Vidurio Europai. Dėl šių keturių priežasčių balsuoju už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos parengti ES Dunojaus regiono strategiją.

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Šia rezoliucija, kurioje atsispindi nuoseklus, teritorija pagrįstas požiūris į šią svarbią upę, remiama Dunojaus regiono strategija ir sudaroma tvaraus vystymosi galimybė daugiau kaip per 14 Europos valstybių nusidriekusiam regionui.

Pasiūlyta strategija leis vykdyti suderintą ir integruotą politiką ir pasiekti sąveikųjį poveikį, paskatins sanglaudą ir ekonomikos augimą bei konkurencingumą, kartu bus saugoma aplinka.

Tikslai, kuriuos būtina pasiekti ir suderinti, apima uostų modernizavimą, upės tinkamumo laivybai gerinimą (krovinių vežimo koridoriai, jungtys ir mišraus transporto derinimas su Šiaurės jūra), vandens kokybės gerinimą, viso Dunojaus baseino apsaugą ir galiausiai, nors tai ir ne mažiausiai svarbu – tinklo „Natura 2000“ ekosistemų apsaugą.

Todėl Komisija turėtų netrukus pradėti atvirą konsultacijų su visomis palei Dunojų esančiomis šalimis procedūrą, kad iki šių metų pabaigos minima strategija būtų parengta ir suderinta su kita daugiamete programa.

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mes pritariame tam, kad būtų kuriama Dunojaus regiono strategija, pagrįsta išankstinėmis konsultacijomis ir bendradarbiavimu su palei tos upės vagą išsidėsčiusiomis valstybėmis bei regionais. Tokia strategija paskatins tų regionų ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, nesukeldama jiems pavojaus. Šioje strategijoje reikia numatyti pagerinti Dunojaus regiono ekologinę padėtį, taip pat reikia parengti išsamų gamtos išteklių išsaugojimo ir atkūrimo planą.

Be to, pasiūlymas pagerinti Dunojaus daugiakultūrę aplinką, sustiprinti kultūrinį dialogą ir saugoti kultūrinį bei istorinį palikimą rodo, kad strategija bus pozityvi. Kaip nurodyta ataskaitoje, mes tikime, kad už šios strategijos įgyvendinimą neturi būti atsakinga regionų ir vietos valdžia, jos įgyvendinimas turi remtis šalių ir regionų bendradarbiavimu su šiuo regionu.

  Jacek Olgierd Kurski (ECR), raštu. – (PL) Mūsų parengta Dunojaus regiono strategija, už kurią šiandien balsavome, suteikia galimybę skatinti regioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Dunojaus upės baseinas šiuo metu jungia 10 Europos valstybių: Vokietiją, Austriją, Slovakiją, Vengriją, Kroatiją, Serbiją, Bulgariją, Rumuniją, Moldovą ir Ukrainą; didesnė jų dalis yra Europos Sąjungos valstybės narės arba šios narystės siekiančios šalys. Dėl šios priežasties Dunojaus regionas yra svarbus tarpininkas, sujungiantis įvairias programas, kurios yra ES sanglaudos politikos dalis, ir programas, skirtas šalims kandidatėms ir Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančioms valstybėms. Tai, ką šiandien priėmėme, yra tam tikras paramos Dunojaus upės baseino regionui planas, bet ar ši programa neliks tik popieriuje, ar šis maketas bus užpildytas turiniu, priklausys nuo to, ar bus rasta papildomų priemonių, kurios neturės neigiamo poveikio arba nesumažins bendro fondo, skirto atskirų valstybių sanglaudos politikai. Tikiuosi, kad darni Dunojaus regiono strategija prisidės prie regiono suklestėjimo, tvarios ir ilgalaikės plėtros, saugumo ir darbo vietų sukūrimo jame.

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. – (RO) Balsavau už tai, kad būtų parengta Dunojaus regiono vystymo strategija, ir dabar galėsime prašyti Komisijos, kad, atsižvelgdama į konkrečias konsultacijas su atitinkamų regionų šios srities ekspertais, ji kuo greičiau parengtų šį dokumentą, kartu bus nustatyti prieinami finansiniai ištekliai ir įtrauktos šalys, kurios nėra valstybės narės. Pagrindinis dėmesys šioje strategijoje turi būti skirtas aplinkos apsaugai, vandens kokybei, ekonominiam potencialui ir visos Europos transporto tinklams. Rezoliucijoje dėl Europos Dunojaus regiono strategijos pabrėžiamas išsamių konsultacijų su vietos dalyviais, kurias Komisija turi organizuoti taip, kad būtų kuo patikimiau atstovaujama piliečių interesams, vaidmuo ir svarba.

Be to, rezoliucijoje teigiama, kad bet kuri su makroregionais susijusi strategija turi būti įtraukta į sanglaudos politiką, kuri yra koordinuojanti politika Europos Sąjungos lygmeniu. Taip pat reikės atlikti tyrimą ir nustatyti, kokia pridėtinė vertė Europos teritorinės sanglaudos prasme bus sukurta, įgyvendinus šią strategiją. Manau, kad TEN-T (visos Europos transporto tinklas) strategiją, kurios 18 punktas skirtas Dunojaus regionui, būtina susieti su nauja teritorinio ir ekonominio vystymo strategija, kad plėtra vyktų darniai.

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Atsižvelgiant į tai, kad Dunojaus regionas dėl jo padėties yra strategiškai svarbus, labai svarbūs yra ir visų šio regiono valstybių, ypač tų, kurios dar nepriklauso ES, santykiai. Ateityje plečiantis ES, tai padės integruotis. Taigi, jei norima, kad ES Dunojaus regiono strategija būtų pasiūlyta iki 2010 m. pabaigos, labai svarbu įgyvendinti visas rekomendacijas, kurioms pritarta šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos.

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Dunojaus regiono strategija yra priimtinas šiam regionui skirtų ES priemonių koordinavimo modelis. Programa, kurią Komisija turi parengti, padėtų išspręsti ne tik su pačia upe susijusias problemas, pvz., vandens kokybės gerinimo ir ekologinės padėties, bet ir lemtų ekonomikos bei administravimo sąveiką. Pateiktoje ataskaitoje yra keli geri pasiūlymai šiuo atžvilgiu, todėl ir balsavau už ją.

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. – (PL) Pritariau rezoliucijai dėl Europos Dunojaus regiono strategijos. Teritorinė sanglauda įtraukta į Lisabonos sutartį kaip vienas Europos Sąjungos prioritetų. Dunojaus regiono strategija skirta paremti daugelį sričių: socialinę politiką, kultūrą, švietimą, aplinkos apsaugą, infrastruktūrą ir ilgalaikę ekonomikos plėtrą. Tai, kad ši strategija ir jos sprendimai turi didelio poveikio minėtoms sritims, įrodo, jog regioninės strategijos turėtų būti kuriamos ir įgyvendinamos. Dunojaus regionui reikalinga strategija, jam reikalinga mūsų parama bei veiksmai, nes ši problema aktuali daugeliui Europos valstybių. Šešios iš jų yra ES valstybės narės, likusios – galimos kandidatės. Regiono įtaka svarbi ir kitiems regionams, kurie nėra tiesiogiai susiję su šiuo regionu.

Funkcionalių regionų – makroregionų – kūrimo idėja kilo įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją. Pagrindinis Dunojaus strategijos, kaip ir kitų ES numatytų regioninių strategijų, tikslas – sustiprinti integraciją bendradarbiaujant regioniniu ir vietos lygmenimis. Ypač svarbu, kad vyriausybės, vietos valdžia, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai kartu su Europos Sąjunga priimtų ir įgyvendintų sprendimus, nes jie kartu su mumis sudaro Europos Sąjungą.

  Artur Zasada (PPE), raštu. – (PL) Turi būti remiama kiekviena ES iniciatyva, kuria siekiama koordinuoti ir stiprinti regionines iniciatyvas ir kurios padeda plėsti ekonominį bendradarbiavimą, gerinti transporto infrastruktūrą, aplinkos apsaugą. Dunojaus regiono strategija patvirtina didėjančią makroregioninio požiūrio į Europos Sąjungos regioninę politiką svarbą. Šiandien priimtu dokumentu bus sustiprinti, pirma, senųjų, naujųjų ir galbūt būsimų ES valstybių narių tarpusavio santykiai ir, antra, Vidurio Europos ir Juodosios jūros regiono valstybių santykiai. Tikiu, kad netrukus tokio paties pritarimo susilauks Oderio koridoriaus idėja. Jis sujungtų Baltijos ir Adrijos jūras ir per Švediją, Lenkiją, Čekiją, Slovakiją ir Vengriją pasiektų Kroatiją.

  Pirmininkas. – Tai neįmanoma, pone A. Zasada. Jau aiškinau, kad paaiškinimai dėl balsavimo dėl skubių rezoliucijų negalimi. Paaiškinimai dėl balsavimo gali būti siejami tik su Europos Dunojaus regiono strategija. Atleiskite, bet ne aš taip nusprendžiau.