Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2009/2768(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

B7-0065/2010

Debatai :

PV 10/02/2010 - 8
CRE 10/02/2010 - 8

Balsavimas :

PV 10/02/2010 - 9.14
CRE 10/02/2010 - 9.14
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2010)0024

Diskusijos
Trečiadienis, 2010 m. vasario 10 d. - Strasbūras Tekstas OL

10. Paaiškinimai dėl balsavimo
Kalbų vaizdo įrašas
PV
  

Žodiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: Lambert van Nistelrooij (A7-0048/2009)

 
  
MPphoto
 

  Alfredo Antoniozzi (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponai ir ponios, norėčiau nuoširdžiai pasveikinti L. van Nistelrooijų, parengusį šį pranešimą, kuriam tvirtai pritariu.

Praeityje, siūlydamas iniciatyvas ir užduodamas klausimus, stengdavausi sužinoti, kokios yra galimybės panaudoti Europos Sąjungos lėšas socialiniu būstu aprūpinant skurdžiausias ir didžiausią atskirtį patiriančias visuomenės grupes, kurias didelių sostinių ir didžiųjų miestų vietos valdžios institucijos suskirsto pagal pajamų lygius.

Apgyvendinimas, ypač labiausiai pažeidžiamo visuomenės sluoksnio narių apgyvendinimas, tapo opia problema daugelyje didelių Europos miestų. Todėl manau, kad L. van Nistelrooijaus pranešimas yra žingsnis teisinga kryptimi, tačiau taip pat manau, kad, juo vadovaudamiesi, mes turėtume skirti daugiau lėšų opioms problemoms, susijusioms su socialiniu būstu, spręsti.

 
  
  

Pranešimas: Magdalena Alvarez (A7-0006/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zigmantas Balčytis (S&D). – Pone pirmininke, aš parėmiau šį pranešimą todėl, kad manau, jog tai žingsnis pirmyn kovojant su sukčiavimu ir mokesčių vengimu Europos mastu. Nepaisant valstybių narių noro bendradarbiauti mokesčių srityje, apčiuopiamų rezultatų nepasiekta, ir sukčiavimas mokesčių srityje ES vis dar labai paplitęs ir turi labai daug neigiamų pasekmių ir mūsų ekonomikai, ir piliečiams.

Labai pritariu pasiūlytiems naujiems patobulinimams, kurie, reikia tikėtis, duos apčiuopiamų rezultatų kovojant su sukčiavimu ir mokesčių vengimu, ypač pritariu mokesčių taikymo srities išplėtimui apimant visus mokesčius, įskaitant socialinio draudimo įmokas, automatiniam keitimuisi informacija ir glaudesniam valstybių narių bendradarbiavimui apmokestinimo srityje.

 
  
  

Pranešimas: Leonardo Domenici (A7-0007/2010)

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Pone pirmininke, norėčiau pakalbėti apie L. Domenici pranešimą ir manau, jog reikia pažymėti, kad Strasbūre mes labai stipriai parėmėme skaidrumo ir apsikeitimo informacija gerinimo priemones, kurios leis padidinti mokesčių administravimo valstybėse narėse veiksmingumą. Tenka apgailestauti, kad motyvacijos tokiam žingsniui suteikė tik ekonomikos krizė. Įvairių salų valstybių mokesčių rojus yra Achilo kulnas, o kai kurios iš jų net gauna paramą iš ES fondų. Todėl mūsų pareiga yra išspęsti šią problemą panaudojant visą ES įtaką. Atskirų valstybių narių bandymai sudaryti dvišalius susitarimus neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų, ir tą patvirtina tai, kad 27 ES valstybėms narėms 2004 m. ji atsiėjo 2,5 proc. jų BVP.

 
  
  

Pranešimas: Magdalena Alvarez (A7-0006/2010)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, didžiausias apribojimas, su kuriuo susiduria vyriausybės, yra išorės konkurencija. Valstybė gali padidinti mokesčius tik iki tam tikro lygmens, arba pinigai iškeliaus į užsienį ir pajamos sumažės. Kaip teigė Milton Friedman, vyriausybių konkurencija teikiant paslaugas ir nustatant mokesčius ne mažiau veiksminga nei įmonių ir asmenų konkurencija. Būtent todėl labai liūdna matyti, kaip Europos Sąjunga eina mokesčių vienodinimo keliu ir perkelia dideles sąnaudas iš vienos šalies į kitą.

Jei būtų galima išskirti pagrindinį neseniai įvykusių naujų Komisijos narių klausymų akcentą, tai būtų noras gauti nuolatines pajamas Europos Sąjungai ir suderinti mokesčius. Tai paaiškina, kodėl Europos Sąjungos dalis pasaulio BVP mažėja, kodėl ji sumažėjo nuo 36 proc. prieš 20 metų iki 25 proc. šiandien ir kodėl prognozuojama, kad po 10 metų ji sumažės iki 15 proc.

Gera naujiena ta, kad rinkėjams tai nepatinka. Kaip ir Masačiusetso gyventojai, europiečiai nenori apmokestinimo be atstovavimo, ir esu tikras, kad jie atitinkamai balsuos.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, dauguma žmonių, skaitydami šį pavadinimą, pasakytų, kad bendradarbiauti tikriausiai būtų protinga. Kas galėtų prieštarauti bendradarbiavimui? Tol, kol tiksliai sužinote, ką reiškia bendradarbiavimas mokesčių srityje ES viduje ir ES lygmeniu.

Imkime drąsios Kaimanų salų šalies pavyzdį. Nepaisydama žaliųjų ir socialistų svajonės išlaikyti skurdą besivystančiose šalyse, kad galėtume joms siųsti pagalbos lėšas ir sušvelninti vidutinei klasei priklausančių baltųjų kaltės jausmą, ši šalis iš tikrųjų pabandė išbristi iš skurdo, ir ne pasinaudodama bananais ar cukrumi, o teikdama aukšto lygio paslaugas, pvz., finansų paslaugas. Tačiau kai Kaimanų salos bando tai daryti, žmonės visoje ES, o čia – politikai, skundžiasi dėl to. Minėta šalis nevengia mokesčių. Ji tiesiog bando išvengti dvigubo apmokestinimo. ES šalių žmonės vis tiek moka mokesčius savo valstybėse narėse. Metas padaryti galą šiam imperializmui.

 
  
  

Pranešimas: Theodor Dumitru Stolojan (A7-0002/2010)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, jei jums reikėtų išvardyti šalis, kurių piliečiai turtingiausi, valstybes, kurių BVP vienam gyventojui didžiausias, nustebtumėte sužinojęs, kad daugelis jų yra gana mažos. Pirmajame dešimtuke vyrauja mikrovalstybės: Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Brunėjus, Džersis ir t. t.

Pirmoji didelė valstybė, patenkanti į šį turtingų valstybių sąrašą, yra Jungtinės Amerikos Valstijos, kadangi ji neįtikėtinai gudriai valdoma kaip valstybių konfederacija, jos sudedamosioms dalims suteikus labai plačią teisėkūros ir fiskalinę autonomiją. Todėl taip apgailėtina buvo dar vakar išgirsti Europos Vadovų Tarybos Pirmininką šnekant apie Europos ekonominio valdymo poreikį reaguojant į Graikijos finansų krizę. Būtent tada, kai vyriausybė išsiplečia ir nutolsta, ji tampa mažiau veiksminga, labiau išlaidi ir labiau korumpuota. Jei kolegos tuo abejoja, siūlau apsižvalgyti aplinkui.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0072/2010

 
  
MPphoto
 

  Iva Zanicchi (PPE) . – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, tragiškas žemės drebėjimas Haityje smarkiai suvirpino ne tik šios nelaimingos šalies žemę, bet ir mūsų sąžinę.

Nuoširdi tarptautinės bendruomenės pagalba Haičio gyventojams buvo nuostabus solidarumo ir žmogiškumo pavyzdys. Europos Sąjunga į šią tragediją sureagavo greitai, ji prisiėmė trumpalaikius ir ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, kuriuos sudaro daugiau nei 300 mln. EUR. Prie šios sumos galima pridėti ir daugiau nei 92 mln. EUR, kuriuos pažadėjo skirti atskiros valstybės narės.

Šioje srityje labai didžiuojuosi galėdamas paminėti skubiai ir veiksmingai suteiktą Italijos pagalbą, įskaitant lėktuvnešio „Cavour“ nusiuntimą. Šis laivas ne tik sudarė galimybę naudotis savo naujausia medicinos įranga, bet ir nugabeno Pasaulio maisto programos 135 tonų siuntinį ir Italijos Raudonojo Kryžiaus Organizacijos 77 tonų siuntinį.

Ačiū, pone pirmininke. Norėjau tai pabrėžti.

 
  
MPphoto
 

  Vito Bonsignore (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, 200 000 žuvusių, 250 000 sunkiai sužeistų, 3 mln. tiesiogiai nukentėjusių nuo žemės drebėjimo ir dar 2 mln. žmonių, kuriems būtina maisto pagalba: tokios yra akivaizdžios Haitį užgriuvusios žiaurios katastrofos pasekmės.

Europos Sąjunga padarė savo darbo dalį ir dirba toliau. ES yra pagrindinis tarptautinis donoras. Vis dėlto privalau pabrėžti, kad vyriausioji įgaliotinė bendrai užsienio ir saugumo politikai iškart nenuvyko į Haitį koordinuoti pagalbos. Mūsų nuomone, ji turėjo išskubėti ten ir atlikti savo darbą. Mūsų nuomone, ji turėjo būti Haityje ir padėti kitiems.

Italijos užsienio reikalų ministras F. Frattini pasiūlė panaikinti Haičio, vienos iš skurdžiausių pasaulio valstybių, skolą. Dabar aš raginu Parlamentą paremti šį pasiūlymą, raginu Europos Sąjungą jį įgyvendinti ir raginu visas šalis kreditores pritarti Italijos prašymui panaikinti Haičio skolas.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Galbūt jau per vėlai, bet pagaliau priėmėme rezoliuciją dėl konkrečių pagalbos Haičiui priemonių. Svarbu, kad jos skirtos ilgalaikiam šios labai nuskurdusios salos atsigavimui. Kaip AKR ir ES asamblėjos pirmininko pavaduotoja, atsakinga už žmogaus teises, aš manau, jog svarbu, kad didelė Europos pagalbos dalis būtų skirta našlaičiais likusių vaikų ilgalaikei sveikatos priežiūrai bei švietimui pačiame Haityje. Mes taip pat turime užkirsti kelią prekybos vaikais pavojui. Tačiau man nerimą kelia šiandieniniai spaudos pranešimai apie haitiečių protestus, kadangi, nepaisant visų pastangų, jie vis dar neturi palapinių virš savo galvų, pakankamai maisto ir vandens. Aš taip pat pasipiktinusi, kad vyriausioji įgaliotinė bendrai užsienio ir saugumo politikai baronienė C. Ashton nepaaukojo savo savaitgalio, kad anksti nuvyktų į šią salą. Tai nėra gera ratifikavus Lisabonos sutartį patobulintos ES užsienio politikos įgyvendinimo pradžia.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, labai svarbu, kad Europos Sąjunga, kurios ekonomika yra didžiausia pasaulyje, aktyviai dalyvautų teikiant pagalbą nuo žemės drebėjimo nukentėjusio Haičio nelaimės zonoje. Tokius kaip šis žemės drebėjimus retai galima nuspėti. Jie įvyksta netikėtai. Todėl mes, pasaulio bendruomenės nariai, turėtume pademonstruoti solidarumą ir parodyti, kaip rūpinamės kitais žmonėmis.

Pagal seną posakį mes stiprūs tik tiek, kiek stiprus silpniausias iš mūsų. Dabar vertinamas ir Europos Sąjungos solidarumas. Mes privalome aktyviai dalyvauti rūpinantis silpniausiais iš mūsų, Haičio žmonėmis, ir užtikrinti, kad Europos Sąjungos teikiama pagalba būtų panaudota pagal paskirtį ir būtų veiksminga. Ar sėkmingos buvo pastangos suteikti pagalbą ir lėšų, bus vertinama remiantis minėtais kriterijais.

Žinoma, valstybės narės taip pat privalo dalyvauti šiame procese, ir jos tai daro, kaip ir daugelis krikščioniškų bendruomenių, turinčių tiesioginių kontaktų su paprastais žmonėmis. Taigi mes galime būti tikri, kad pagalba pateks tiems, kuriems jos reikia.

 
  
MPphoto
 

  Diane Dodds (NI). – Pone pirmininke, penktadienį bus praėjęs mėnuo nuo sukrečiančio žemės drebėjimo Haityje. Dabartiniais duomenimis, žuvusiųjų yra 230 000, o sužeistųjų – 300 000. Tai turėtų mus visus paskatinti daryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti pagalbą išgyvenusiems žmonėms, kad jie galėtų vėl normaliai gyventi ir jų šalis būtų atstatyta. Aš parėmiau šiuo klausimu pateiktą bendrą rezoliuciją, tačiau noriu oficialiai pareikšti savo prieštaravimą Europos civilinės saugos pajėgų idėjai.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, vykstant diskusijoms dėl šios rezoliucijos mes dar kartą pamatėme, kaip šis Parlamentas iškelia tai, kas virtualu, virš realybės, o tai, kas simboliška, virš faktų. Girdėjome visas tas šnekas apie poreikį pagalbą Haičiui siųsti su ES vėliava ir apie poreikį nustatyti Europos civilinės saugos pajėgų principus. Baronienė C. Ashton susilaukė daug kritikos dėl to, kad nenuvyko į Haitį ir nepareklamavo Europos.

Tuo tarpu amerikiečiai, žinoma, tiesiog neįtikėtinai greitai teikė realią pagalbą. Ir kaip jiems už tai padėkota? Prancūzijos ministras juos apkaltino šalies okupavimu. Štai taip šiame Parlamente Amerika visada atsiduria blogiečių pusėje. Jei ji kišasi, yra imperialistė. Jei ji nesikiša, yra izoliacionizmo šalininkė.

Aš tiesiog norėčiau sustoti ir paklausti, ar Europos Sąjunga nebeturi kuo savo kieme rūpintis, kad svarsto, ar reikia prilipdyti ES vėliavą ant į Karibų jūrą siunčiamų daiktų. Graikija – ties finansinio žlugimo riba. Mes planuojame suteikti finansinę pagalbą akivaizdžiai pažeisdami sutarčių 125 straipsnį. Kai susitvarkysime savo Parlamente, tuomet galbūt galėsime pamokslauti kitiems.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0078/2010

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Nepaisant to, kad 2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Irane, kuria, mano manymu, padarytas galimas moralinis spaudimas, žmogaus teisių padėtis Irane ir toliau blogėja. Mano nuomone, pirmiausia sukrečia ir kelia gailestį tai, kad nepilnamečiams nusikaltėliams taikoma mirties bausmė, o iki šiol Irane 140 tokių asmenų jau įvykdyta mirties bausmė. Pvz., pastarąjį kartą tai buvo 17 metų Mosleh Zamani, kuriam 2009 m. gruodžio mėn. įvykdyta mirties bausmė.

Deja, kaip matome, mirties bausmės taikymo vaikams uždraudimas nėra politinis prioritetas tarptautinėje arenoje. Iranas, tęsdamas šią siaubingą veiklą, nejaučia jokių padarinių, nepaisant to, kad Irano Islamo Respublika yra pasirašiusi Vaiko teisių konvenciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą. Todėl norėčiau paprašyti ES imtis konkrečių ir ryžtingų veiksmų bei visapusiškai pasinaudoti naujosiomis Lisabonos sutartimi suteikiamomis galimybėmis.

 
  
MPphoto
 

  Marco Scurria (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau išsakyti savo nuomonę, nes, kaip jau buvo minėta pirmiau, vakar Teherane buvo užpultos Italijos ir kitų šalių ambasados.

Parlamentas ir Europos Sąjunga taip pat turėtų pagalvoti apie, jeigu įmanoma, oficialų solidarumo su mūsų ir kitomis išpuolį patyrusiomis šalimis pareiškimą. Be to, turėtume aiškiai į tai reaguoti, todėl oficialiai prašau, kad Europa nedalyvautų islamiškosios revoliucijos Irane metinių paminėjimo iškilmėse, ir tai būtų aiški mūsų siunčiama žinia Irano valdžios institucijoms.

Kalbu apie tai italams ypatingą dieną, nes šiandien yra Atminimo diena. Būtent dėl to aš, kaip ir daugelis italų – tikiuosi, kad tarp jų ir jūs, pone pirmininke – segime šią trispalvę roželę daugybės italų, kurie buvo šią dieną išvaryti ir priversti palikti savo valdas, atminimui.

Pagerbdamas šį atminimą norėčiau išreikšti solidarumą su tais, kurie kovoja už demokratiją ir laisvę Irane. Todėl prašau mūsų institucijų nevykti į islamiškosios revoliucijos metinių minėjimo iškilmes.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Svarbu, kad per šiandien vykusį balsavimą aiškiai išreiškėme savo reikalavimą leisti tarptautiniu mastu kontroliuoti Irano branduolinę programą, nors Irano parlamentas stabdo protokolo dėl branduolinio ginklo neplatinimo ratifikavimą. Tarybai pirmininkaujanti valstybė turi užtikrinti, kad šis klausimas būtų įtrauktas į kito Saugumo Tarybos posėdžio darbotvarkę. Pritariu bendram sutarimui, kad baronienė C. Ashton privalo pareikšti protestą dėl įvykio Italijos ambasadoje, nes tai susiję ne tik su Italija, bet ir visa Europos Sąjunga. Mūsų šiandieninė deklaracija taip pat parodo, kad Komisija, Taryba ir Parlamentas kalba vienu balsu. Džiaugiuosi, kad visi sutikome, jog prekybos susitarimas su Iranu turi būti susietas su įsipareigojimais saugumo ir žmogaus teisių srityje.

 
  
MPphoto
 

  Salvatore Tatarella (PPE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, išpuoliai prieš Europos šalių ambasadas, visų pirma Italijos ambasadą, ir Italijos ministrui pirmininkui pateikti grasinimai yra itin rimti, peiktini įvykiai. Sistemingas bet kokios opozicijos Irane slopinimas mums atrodo dar rimtesnė problema, jau nekalbant apie Irano Islamo Respublikos branduolinį projektą.

Visa tai buvo įmanoma iš dalies dėl to, kad Vakarai laikėsi laukimo, per didelio tolerantiškumo pozicijos. Dabar, kai prezidento B. Obamos ištiesta ranka taip pat atstumta, Vakarams nelieka nieko kito, o tik pagrasinti ir nieko nelaukiant įgyvendinti sankcijų, kurios būtų veiksmingos ir griežtos, tačiau atrankinės, kad neturėtų poveikio žmonėms, sistemą.

Puikiai žinau, kad Rusija ir Kinija priešinasi sankcijų taikymui, tačiau Europos Sąjunga turi kaip įmanydama stengtis įtikinti šias valstybes pritarti sankcijų, kurios būtų kariuomenės įvedimo alternatyva, taikymui.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, tikrai akivaizdu, kad padėtis Irane pasiekė krizinį tašką. Nuo tada, kai įvyko prezidento rinkimai, buvo surengtos demonstracijos, per kurias buvo žiauriai elgiamasi su opozicija, pažeidinėjamos žmogaus teisės, be to, grasinama branduoliniu ginklu, o tai kelia didžiulę grėsmę Artimiesiems Rytams, visų pirma Izraeliui, taip pat ir visai Europai.

Atrodo, kad mes, t. y. ES, nesugebame kalbėtis su Iranu. Galbūt taip yra dėl kultūrinių skirtumų, nes šiitų teologija ir europietiškasis humanizmas, pošvietėjiškas mąstymas gana skiriasi. Dėl to turime rasti kitą būdą.

Bet kuriuo atveju turime būti atviri ir ginti europietiškas vertybes net ir bendraudami su iraniečiais. Todėl turime atkakliai stengtis leisti Iranui suprasti, kokios mūsų žaidžiamo žaidimo taisyklės: demokratija, žmogaus teisės ir žodžio laisvė. Jau balsavome dėl šios rezoliucijos, dabar labai svarbu, kad ji būtų išversta į persų ir arabų kalbas, pagrindines ten vartojamas kalbas, kad visi sužinotų, kokią tvarką ir principus Europos Sąjunga nori matyti tame regione.

 
  
MPphoto
 

  Ryszard Czarnecki (ECR).(PL) Pone pirmininke, suvokdamas, kad tai yra viena didžiausių pasaulio ir Europos problemų ir iššūkių, pritariau rezoliucijai dėl padėties Irane. Tačiau nepritariau mūsų kolegų narių pateiktiems pakeitimams, kuriais buvo siekiama pripažinti Iraną Vakarų priešu. Turėtume atsižvelgti į didingą šios šalies kultūrą ir istoriją. Dabartinė valdžia Irane galbūt atsisako šios didžios istorijos ir kultūros. Turėtume žvelgti į būsimą Irano valdžią kaip į partnerę. Ir toliau gauname informaciją apie tebevykdomą mirties bausmę bei vis dažnėjančius mirties bausmės skyrimo atvejus. Turime pareikšti svarbiausią žmogišką solidarumą su tais, kurie trokšta geresnio Irano, Irano, kuris bus Vakarų partneris, o ne priešas.

 
  
MPphoto
 

  Gianni Vattimo (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau pareikšti, kad nedalyvavau balsavime dėl rezoliucijos dėl padėties Irane dėl dviejų priežasčių.

Pirma priežastis konkreti. Rezoliucijoje tvirtai teigiama, kad rinkimai, kuriuose nugalėjo prezidentas A. Ahmadinejad, buvo nesąžiningi. To niekas neįrodė, be to, prezidento L. I. Lulos nuolatinis atstovas neseniai pareiškė, kad šie kaltinimai absurdiški.

Antra priežastis yra ta, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis nuolat grasina Iranui karine intervencija, o mes ir į tai neatsižvelgiame. Manau, kad suderintoje rezoliucijoje, kuria būtų siekiama taikos regione, neturėtų būti kalbama apie artėjantį karą prieš jam dar įvykstant.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0029/2010

 
  
MPphoto
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Pritariau rezoliucijai, dėl kurios diskutuojame, nes irgi manau, kad dabartiniai Europos Sąjungos teisės aktai dėl prekybos žmonėmis nebuvo labai veiksmingi, be to, jie nebuvo iki galo įgyvendinti. Turime dar kartą spręsti šį klausimą.

Labai gaila, kad 16 valstybių narių, tarp jų, turiu pripažinti, ir mano šalies, parlamentai nesuprato prekybos žmonėmis problemos svarbos ir nemanė, kad būtina ratifikuoti 2005 m. priimtą Europos Tarybos konvenciją dėl prekybos žmonėmis. Tikiuosi, kad šiandien mūsų priimta rezoliucija bus ženklas ir mums primins, kaip svarbu susitelkti ties kova su prekyba žmonėmis ir išvengti būsimų aukų.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Norėčiau pasinaudoti šia galimybe ir pagirti Editos Bauer ir Simono Busuttilo, kurie tvirtai derėjosi dėl kompromisų, darbą, kuriuo jie suteikė man galimybę balsuoti už pranešimą, taip pat džiaugiuosi, kad net socialistai laikėsi savo žodžio.

Pranešime taip pat sprendžiami ir tokie svarbūs Europos liaudies partijos programoje numatyti klausimai kaip parama pasienyje atsidūrusiems žmonėms, kurie buvo išnaudojami prekybos žmonėmis tikslais, taip pat ir sąlygų dėl leidimo gyventi suteikimo nustatymas, įtraukimas į darbo rinką ir šeimos susijungimas.

 
  
MPphoto
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE).(PL) Pone pirmininke, gyvename XXI a. ir laikome save civilizuotomis tautomis, tačiau prekybos žmonėmis problema lieka neišspręsta, priešingai, ji tik gilėja. Dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tampa moterys ir vaikai, o nusikaltėliams gresianti bausmė nėra pakankamai griežta, kad atgrasytų juos nuo tokios veiklos. Europa turi imtis ryžtingesnių veiksmų šiam gėdingam procesui apriboti. Todėl pritariau rezoliucijai, kuria siekiama veiksmingų priemonių, skirtų kovoti su šiuo reiškiniu, bei užtikrinančių geresnį veiksmų tarp valstybių narių ir atitinkamų Europos Sąjungos operatyvinių įstaigų suderinimą, plėtojimo, kad būtų pasiektas teigiamas poveikis.

 
  
MPphoto
 

  Hannu Takkula (ALDE).(FI) Pone pirmininke, prekyba žmonėmis visada yra žmogiškumą paniekinantis veiksmas. Mums Europoje labai svarbu galiausiai imtis konkrečių veiksmų tai įveikti.

Žinoma, balsavau už šią rezoliuciją, tačiau nerimauju dėl to, koks bus jos poveikis praktikoje. Ar tai tas atvejis, kai nuraminame savo sąžinę, priėmę tokią rezoliuciją? Taip neturi būti: turime imtis konkrečių veiksmų.

Prekyba žmonėmis ir Europos Sąjungoje vis dar yra rimta problema. Turime dėti visas galimas pastangas, kovodami su prekyba žmonėmis, kuri daugiausia paveikia vaikus ir moteris. Todėl tikiuosi, kad Europos Sąjunga, taip pat ir valstybės narės įgyvendins konkrečias priemones ir imsis veiksmų. Kaip minėjau, prekyba žmonėmis visada prieštarauja žmogiškumui, o žmogaus orumas yra vertybė, kuriai negali kilti joks pavojus. Mes, europiečiai, turime visada ir visomis aplinkybėmis jį ginti.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0064/2010

 
  
MPphoto
 

  Marisa Matias, GUE/NGL frakcijos vardu. – (PT) Pone pirmininke, norėčiau pasakyti, kad būtume tikrai pritarę, jeigu būtų buvusi priimta griežtesnė rezoliucija dėl Kopenhagos negu ta, dėl kurios šiandien balsavome. Tačiau balsavome už ją, nes manome, jog labai svarbu, kad Parlamentas parodytų savo didžiulį nusivylimą dėl Kopenhagoje priimto susitarimo. Tas susitarimas nėra įpareigojantis, tačiau esame netiesiogiai ar tiesiogiai įpareigoti priimti įpareigojantį susitarimą iki šių metų pabaigos. Tačiau problema tik gilėja, laikas eina, todėl turime imtis šio nustatyto įpareigojimo.

Dėl to norėčiau kreiptis į Europos Sąjungą, kad ši liautųsi naudotis kitais kaip pasiteisinimu. Labai lengva susilaikyti nuo veiksmų, nes ir kiti nieko nedaro. Tačiau ėmėmės tvirtos pozicijos, todėl turime tai tęsti. Šie pasiteisinimai rodo neatsakingumą ir yra nepateisinami. Galime padaryti daugybę dalykų, kad išlaikytume tvirtą poziciją. Vienas iš jų galėtų būti ES biudžeto peržiūrėjimas, siekiant užtikrinti savo pačių lėšas, skirtas kovai su klimato kaita. To iki šiol nepadarėme. Kitas žingsnis būtų susijęs su papildomų lėšų, skirtų pagalbai besivystančioms šalims, paskirstymas, o ne dabartinės humanitarinės pagalbos nutraukimas ar sumažinimas. Dabar priešingai, ciniškai bandoma išspręsti su klimato kaita susijusias problemas, kartu paliekant nuošalyje ir ignoruojant kitas problemas, keliančias pavojų išlikimui. Negalime išspręsti papildomų problemų be papildomų lėšų.

Todėl turime įsipareigoti ir nebegalime ilgiau laukti. Kopenhagoje užėmėme tvirtą poziciją. Sugebėkime ją išlaikyti, nes tai tikra problema ir tikri žmonės, todėl turime tai spręsti dabar. Būtent todėl šiandien prisiimame šią atsakomybę.

 
  
MPphoto
 

  Alajos Mészáros (PPE). – Pone pirmininke, džiaugiuosi galėdamas pritarti šiai rezoliucijai.

Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas nuvylė daugybe atžvilgių. Visų pirma tuo, kad ES nepavyko atskleisti bendro ir kvalifikuoto požiūrio, sprendžiant klimato kaitos problemą, taip pat nepavyko sustiprinti savo vadovaujančiosios politinės pozicijos šioje darbotvarkėje. Todėl manau, kad šios rezoliucijos priėmimas yra svarbiausias dalykas, siekiant parodyti nepalaužiamą ES, kaip svarbiausios jėgos pasaulyje, dvasią ir ryžtą kovojant su klimato kaita. Turime stiprinti ir skatinti su klimato kaitos problemų sprendimu susijusią veiklą.

 
  
MPphoto
 

  Peter Jahr (PPE).(DE) Pone pirmininke, manau, kad visiškai neteisinga kovojant su klimato kaita galvoti vien tik apie CO2 išmetimą. Pirma, daugybė žmonių pamiršta, kad tyrimai dėl klimato kaitą sukėlusių priežasčių vis dar ankstyvame etape, o antra, visiškai neteisinga ir nemoksliška apibrėžti klimato kaitą kaip reiškinį, kurį sukėlė viena priežastis. Tai reiškia, kad susitelkimas vien tik ties CO2 nepadės pasauliui tapti geresne vieta.

Manau, kad daug svarbiau sutelkti dėmesį į išteklių taupymą. Iškastinio kuro naudojimo sumažinimas ir didesnis atsinaujinančių žaliavų ir energijos išteklių naudojimas padėtų sumažinti poveikį aplinkai, padidinti veiksmingumą ir sukurti geresnį pasaulį mūsų vaikams ir anūkams. Veiksmingesnis ir tvaresnis išteklių naudojimas mums, mūsų visuomenei ir aplinkai, yra daug vertingesnis nei tiesiog išmetamų CO2 kiekių mažinimas, nepaisant išlaidų.

 
  
MPphoto
 

  Anja Weisgerber (PPE).(DE) Pone pirmininke, kaip jau buvo minėta, Europos Sąjunga nusivylė su klimato kaita susijusiomis Kopenhagoje vykusiomis derybomis. Rezultatas tikrai neatitiko ES pozicijos ir tos pozicijos, kurios reikia klimatui apsaugoti. Vienintelis teigiamas dalykas yra dviejų pakopų tikslo nustatymas, nes tai galėtų užtikrinti būtinus įsipareigojimus dėl sumažinimo.

Turime savęs paklausti, ko galime išmokti iš šių nesėkmingų derybų ir ką turėtume daryti toliau. Būtina viską apmąstyti ir kritiškai įvertinti įvairius kelio, kuriuo ėjome, aspektus. Turime savęs paklausti, kaip galime žengti toliau kartu su kitomis valstybėmis. Kaip galime užtikrinti, kad ES irgi dalyvautų derybose, kurias surengs JAV, Kinija ir Indija, siekdamos derėtis dėl bendro sprendimo? Kaip galime veiksmingiau derėtis su besivystančiomis šalimis ir atsirandančiomis ekonomikomis? Ar svarbu, kad šios derybos būtų globojamos JT?

Galiausiai norėčiau pasakyti, kad labai džiaugiuosi, galėdama balsuoti už rezoliuciją, nes, mano nuomone, ja ir toliau pabrėžiamas Europos Sąjungos kaip iniciatorės vaidmuo. Turime atsakyti į šiuos klausimus ir toliau eiti dabartiniu keliu, žvelgiant tiek iš šalies, tiek iš tarptautinio lygmens perspektyvos.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Rezoliucijos projektas dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos išvadų yra konkretaus keleto komitetų narių darbo rezultatas, be to, susijęs su ilgalaike žaliųjų politikos strategija, siekiant įgyvendinti ES ekonomikos tikslus globalizuotame pasaulyje. Tačiau turiu pasipriešinti ne visai atsakingai pateiktiems socialistų ir žaliųjų pasiūlymams dėl pakeitimų, visų pirma dėl siekio padidinti sutartus ilgalaikius tikslus dėl išmetamųjų dujų kiekio sumažinimo iki 40 proc. arba dėl branduolinės energijos draudimo, arba dėl pereinamojo Europos Sąjungos mokesčio, susijusio su klimato kaita. Taip pat nepritariu ERC frakcijai, sumenkinusiai klimato kaitos klausimą, taip pat pykstu dėl to, kad Danijos Ministras pirmininkas, užuot padėkojęs už kruopštų rengimąsi Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimui, absurdiškai tai kritikavo.

 
  
MPphoto
 

  Albert Deß (PPE).(DE) Pone pirmininke, balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes, mano nuomone, joje nėra pateikta tam tikra svarbi informacija. Pastaruoju metu pateikiama vis daugiau mokslininkų klimatologų pranešimų, kuriuose pateikta netikra informacija. Turime apie tai diskutuoti ir paviešinti savo nuomones.

Siekdamas išvengti kokių nors nesusipratimų, norėčiau paaiškinti, kad daugybę metų buvau pasišventęs siekiui sumažinti mūsų iškastinių dujų naudojimą, o kartu ir poveikį aplinkai. Tačiau negaliu suprasti keliamos panikos, susijusios su sąvoka „klimato kaita“. Per savo ilgą karjerą įgijau daug politinės patirties. XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžioje žmonės sakydavo, kad iki 2000 m. Vokietijoje neliks medžių, tačiau Vokietija žaliuoja kaip niekada anksčiau. Tiesa, kad klimatas keičiasi, tačiau tai vyko per visą istoriją ir tęsis ateityje. Būtent dėl to balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, per pačią pirmąją po paskyrimo į Europos Vadovų Tarybos Pirmininkus spaudos konferenciją Herman Van Rompuy minėjo tai, kad 2009 m. yra pirmieji visuotinio valdymo metai ir tikrai laukė Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo kaip žingsnio visuotinio ekonominio mūsų planetos valdymo link.

Gaila, jog daugybė žmonių pasinaudojo su aplinkos apsauga susijusia darbotvarke, kad pateiktų kitokią darbotvarkę, kuria pirmiausia siekiama atimti išrinktų šalies politikų galią ir sutelkti ją į tarptautinės technokratijos rankas.

Baisu ne tik tai, kad tampame mažiau demokratiški: prarandame sutarimą, kurį galėjome pasiekti, siekdami kovoti su aplinkos problemomis. Kairieji ar dešinieji, konservatoriai ar socialistai, visi galime sutarti dėl to, ar norime įvairių energijos tiekimo būdų ir nenorime, jog teršalai sklistų į orą, tačiau taikomos tik vienos rūšies priemonės – tos, kurios apima steitizmą ir korporatyvizmą – tiesą sakant, aplinkos srityje taikomos tos pačios priemonės, kurios nebuvo sėkmingos politiniu ir socialiniu aspektu. Apskritai aplinka yra per daug svarbi, kad būtų palikta kairiesiems.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, klausantis čia, Parlamente, vykstančių diskusijų, matyti, kad daugybė kolegų apgailestauja dėl to, jog ES nebuvo išgirsta neseniai vykusiose diskusijose Kopenhagoje.

Galbūt turėtume apsvarstyti, kodėl taip nutiko. Pažvelkime į savo pačių elgesį čia, Europos Parlamente. Pirma, turime du Europos Parlamento pastatus. Atvykstame į Strasbūrą ir paliekame šį pastatą šildomą ir apšviestą, kai mūsų čia nėra – baisi veidmainystė. Pažvelkime į su išlaidomis susijusią tvarką – su išlaidomis susijusią tvarką, kuria EP nariai skatinami naudotis taksi ir asmeninių vairuotojų paslaugomis – bet jeigu bandome naudotis viešuoju transportu, negalime reikalauti, kad mums būtų už jį sumokėta: tai veidmainystė. Jeigu pažvelgsite į Parlamento pastatus naktį, pamatysite, kad juose šviesos yra įjungtos ir jie puikiai apšviesti. Pažvelkime į bendrą žemės ūkio politiką, kurią palaiko daugybė čia esančių EP narių, ja daroma žala ne tik besivystančių šalių ekonomikoms, bet ir aplinkai.

Taigi prieš pamokslaudami likusiam pasauliui, pirmiausia sutvarkykime savo pačių kiemą.

 
  
MPphoto
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE).(FI) Pone pirmininke, pritariau pakeitimui Nr. 43, kuriuo visi raginami atkreipti dėmesį į pastaruosius su klimatu susijusius skandalus. Šie skandalai savo padariniais yra daug rimtesni nei šie Rūmai norėtų manyti. Turime sugebėti pasitikėti nepriklausomais moksliniais tyrimais; kitaip nebus jokio pagrindo mūsų politikai kurti.

Per visą savo 10 metų EP nario karjerą domėjausi klimato kaita. Aktyviai siekiau klimato apsaugos politikos Europoje, priimant teisės aktą dėl išmetamųjų teršalų leidimų prekybos, kuriuo būtų ne tik daug siekiama, bet jis būtų ir racionalus, kad tiesiog neperkeltume išmetamųjų teršalų iš vienos vietos į kitą. Dabartinė mūsų strategija yra biurokratiška ir neveiksminga: nesame naujokai, todėl neturėtume eiti buvusiu keliu.

Blogiausia tai, kad ES nesidomi šiuo metu atliekamais su klimato kaita susijusiais tyrimais. Priėmėme paniką keliančius, iškraipyta informacija paremtus sprendimus. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje pateikti klaidingi pareiškimai yra tokia rimta problema, kad turėtume reikalauti, jog Rajendra Pachauri atsistatydintų iš TKKK pirmininko pareigų, ir iš naujo įvertinti, ką žinome apie klimato kaitos pažangą, susijusią su žmogaus veikla, ir kokia veiksminga mūsų šioje srityje įgyvendinama politika.

 
  
MPphoto
 

  Bruno Gollnisch (NI).(FR) Pone pirmininke, Parlamento rezoliucija parodoma, kad šioje, kaip ir daugelyje kitų, srityje mūsų institucija neturi jokios kompetencijos priimti sprendimą dėl mums kišamų dogmų.

Iš tikrųjų, daugybė ekspertų mano, kad pagarsėjusi ledo rutulio lazdos formos proporcingai didėjanti pasaulinio atšilimo kreivė tikrovėje yra grafinis išsigalvojimas. Ledynai tirpsta ne visur. Bet kokiu atveju, priešingai nei paskelbė TKKK, jie netirpsta Himalajuose. Vandens lygis nekyla ir neapsemia Bangladešo, netgi priešingai. Gango delta kyla dėl samplovinių sąnašų. Sakoma, kad nyksta baltosios meškos, tačiau jų šiandien yra taip gausu kaip niekad anksčiau. Mūsų istorijoje, nepaisant žmogaus veiklos, pasitaikė keletas besikeičiančių šaltųjų ir karštųjų laikotarpių įskaitant visai neseniai. Tai turbūt astronominis reiškinys, kurio nesukelia tuo kaltinamos dujos, sukeliančios šiltnamio efektą.

Kol bus atsakyta į šiuos klausimus, galime tik galvoti, kad tai nuostabi ideologinė dogma, skirta pasaulinio valdymo siekiui pateisinti.

 
  
MPphoto
 

  Giommaria Uggias (ALDE).(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, norėčiau paaiškinti, kodėl balsavau už pakeitimą Nr. 12, kuriame aiškiai sakoma, kad l’Italia dei Valori prieštarauja branduolinės energijos gamybai.

Jau priešinomės šiam sudėtingam klausimui per rinkimų kampaniją ir įtraukėme jį į savo manifestą. Dabar ryžtingai siekiame šio tikslo, imdamiesi svarbių veiksmų, kuriuos patvirtinome per pastarąjį savo suvažiavimą Italijoje. Pradėjome didžiulę kampaniją, skatindami tautos referendumą dėl Italijos vyriausybės įstatymo, kuriuo panaikinamas daugumos balsas, kurį italai jau išreiškė per tautos referendumą.

Darome tai, nes norime švarios ateities, kurioje numatoma atsinaujinančiuosius energijos išteklius išgauti iš saulės ir vėjo energijos. Pirmiausia darome tai, nes, kaip jau minėjau, norime, kad būtų išreikšta Italijos žmonių, o ne mažos daugumos, sėdinčios Italijos parlamente, valia.

 
  
  

Pranešimas: Leonardo Domenici (A7-0007/2010)

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, tuo metu, kai gerieji Masačiusetso žmonės balsavo prieš perviršinį apmokestinimą ir perviršinį valdžios sektorių, mūsų kandidatai į Komisijos narius didžiavosi savo planais suderinti apmokestinimą Europos Sąjungoje ir sukurti atskirą pajamų srautą Briuseliui. Kaip paaiškintume šį dviejų Sąjungų skirtumą?

Atrodo, kad paaiškinimo turime ieškoti dviejų valdymo formų sukūrimo DNR. JAV buvo sukurta iš liaudies sukilimo prieš nutolusią ir autokratinę valdžią ir prieš didelius mokesčius, o Europos Sąjunga, žinoma, – kaip numatoma jos Steigimo sutarties 1 straipsnio 1 eilutėje – įsipareigoja siekti vis glaudesnės sąjungos. Tą darydama, ji nusisuka nuo konkurencijos, išorinės kreivės, kuri yra vienintelis valdžią apribojantis dalykas. Būtent todėl matome – elgdamiesi pagal šias pamatines doktrinas – šią netoleranciją mokesčių konkurencijos, maskuojamos mokesčių rojaus puolimu, atžvilgiu, o tai iš tikrųjų reiškia jurisdikcijas, kuriomis buvo numatyta veiksmingesnė sistema ir mažesni mokesčiai. Tikrovė ta, kad mokesčių konkurencija – mokesčių rojus, jeigu norite ją taip vadinti – yra pagrindinis būdas valdžiai sumažinti, o piliečiams tapti dideliems ir laisviems.

 
  
MPphoto
 

  Syed Kamall (ECR). – Pone pirmininke, šiuo metu būtina paklausti: kodėl toks dėmesys skiriamas mokesčių klausimams, bendradarbiavimui mokesčių srityje ir mokesčių valdymui?

Pakanka pažvelgti į įrodymus nemažai valstybių narių, kad sugalvotume atsakymą. Yra šalių, kurios turi didžiulių skolų. Mano paties šalyje Didžiosios Britanijos vyriausybė išleido pinigus, kurių neturėjo, todėl dabar turi didžiulę skylę biudžete. Dar prieš finansų krizę buvo šalių, kurios buvo žinomos kaip nesurenkančios pakankamai mokesčių visuomeninių paslaugų, kuriomis naudojasi tų šalių piliečiai, išlaidoms padengti. Be to, leidžiame mokesčių mokėtojų pinigus nesėkmingai vykdžiusioms veiklą ir netinkamai valdomoms įmonėms ir netinkamai valdomiems bankams paremti.

Tad iš tikrųjų, ką turėtume daryti? Pirmiausia turėtume siekti rasti visų mano minėtų problemų sprendimą, bet taip pat turėtume nepamiršti, kad labai palanku sukurti mokesčių konkurenciją, nes ji skatina vyriausybes paimti mažiau mūsų pinigų ir veiksmingiau teikti paslaugas savo piliečiams.

 
  
MPphoto
 

  Vicky Ford (ECR). – Pone pirmininke, šiandien šis Parlamentas balsavo dėl dokumento, susijusio su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; mano frakcija tam dokumentui nepritarė. Nors ir visiškai pritariu daugybei pasiūlytų priemonių, skirtų mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių slėpimui sustabdyti, šiuo dokumentu nueita daug toliau, todėl man nerimą kėlė trys dalykai.

Pirma, veiksmais, vykdomais prieš tuos, kurie užsiima mokestiniu sukčiavimu, kaip slaptu būdu neturėtų naudotis tie, kurie siekia labiau suderinti mokesčius visoje Europoje tiems iš mūsų, kurie sąžiningai juos mokame. Šis Parlamentas ilgą laiką gynė valstybių narių teisę nuspręsti dėl pelno mokesčio dydžio, turėtume tai tęsti.

Antra, juo siūloma ES lygio rinkliava apmokestinamose srityse. Mes pasipriešinome šio Parlamento planams numatyti Europos masto mokesčius.

Trečias klausimas susijęs su dalijimusi informacija . Taip, turėtume dalytis tam tikra informacija, tačiau turėtume visada žinoti, kokiu mastu, kokiu tikslu ir kieno labui, ir neturėtume galvoti, kad visos aplinkybės yra vienodos.

 
  
  

Pranešimas: Marc Tarabella (A7-0004/2010)

 
  
MPphoto
 

  Astrid Lulling, PPE frakcijos vardu.(FR) Pone pirmininke, gaila, kad kupina entuziazmo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dauguma tvirtai siekia užversti mūsų poziciją dėl komiteto metinio pranešimo apie vyrų ir moterų lygybę Europos Sąjungoje pasvarstymais ir reikalavimais, kurie sukelia priešingas pasekmes moterims ir kurie, beje, mažina jų įsidarbinimo galimybes.

Nors kai kurie pasvarstymai gali būti kupini geriausių norų, nepamirškime, kad per didelė apsauga naikina visą apsaugą. Kad ir kaip būtų, didžiausia kliūtis mano frakcijai ir vėl yra teisė į laisvą pasirenkamą socialinį abortą, kuris pateikiamas kaip lengvas gimstamumo kontrolės metodas.

Mūsų frakcija nesutinka su įžvalga, kad moterys turi pačios kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises. Be to, manome, kad visų pirma jaunos mergaitės turi būti geriau informuotos apie lytinę ir reprodukcinę sveikatą. Tačiau tame pačiame sakinyje pateiktas reikalavimas užtikrinti „teisę į kontracepciją ir laisvai pasirenkamą abortą“ rodo, kad šio teksto autoriai nedaro esminio skirtumo tarp šių dviejų paslaugų ir vienodai jas pateikia tiek, kiek tai susiję su gimstamumo kontrole. Mes su tuo nesutinkame.

Be to, remiantis subsidiarumo principu, su teisėtu abortu susiję teisės aktai yra valstybių narių atsakomybė. Todėl tai nėra mūsų pareiga kištis į šio klausimo sprendimą. Daug nuveikėme, siekdami sutarimo su pranešimo autoriumi M. Tarabella, ir tai padarėme, siekdami kovoti su visų formų diskriminacija, kuri dar nėra panaikinta.

Apgailestauju, kad Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dauguma – deja, taip pat ir Parlamentas – siekė sukelti politinius ir ideologinius ginčus, užuot galvodami apie tai, koks turėtų būti mūsų veiklos pagrindinis tikslas: stengtis pasiekti vienodą požiūrį ir galimybes vyrams ir moterims. Apgailestauju, kad dėl šių priežasčių mano frakcija negalėjo balsuoti už pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Filip Kaczmarek (PPE).(PL) Pone pirmininke, aš taip pat balsavau prieš pranešimą. Balsavau prieš jį, nepaisant to, kad esu lyčių lygybės šalininkas. Kad ir kaip būtų, negaliu pritarti tam, kad pranešime abortas apibūdinamas kaip konkrečiai suvokiama teisė ir, kaip sakė A. Lulling, būdas kontroliuoti gimstamumą. Esu įsitikinęs, kad tai, kaip suvokiame abortą, yra mūsų vidinis dalykas. Pavojų kelia ir tai, kad pranešime šiukščiai pažeidžiamas subsidiarumo principas.

 
  
MPphoto
 

  Elżbieta Katarzyna Łukacijewska (PPE).(PL) Pone pirmininke, moterų ir vyrų lygybė yra svarbus dalykas. Šiuo klausimu jau daug pasiekta, tačiau vis dar yra sričių, kuriose su moterimis elgiamasi blogiau nei su vyrais. Mes vis dar uždirbame mažiau, moterims kyla didesnis skurdo pavojus, joms sudėtingiau siekti karjeros akademinėje ir verslo srityje. Parlamento pranešime atsižvelgiama į šias problemas, pabrėžiama būtinybė nustatyti konkrečias priemones, kuriomis būtų užtikrintas vienodas vyrų ir moterų dalyvavimas darbo rinkoje ir mokslo srityje.

Deja, apgailestauju dėl to, kad negalėjau pritarti šiam pasiūlymui. Balsavau prieš pranešimo patvirtinimą, nes jame yra nuostatų, kuriomis iš esmės siekiama padaryti abortą prieinamą Europos Sąjungoje. Pirma, šių klausimų sprendimas išimtinai priklauso valstybėms narėms. Antra, nepageidaujamo nėštumo klausimas yra didžiulė problema, tačiau negalime priimti teisės akto, kurio pagrindu abortas taptų laisvai prieinama kontracepcijos priemone. Nesutinku ir su tuo, kad abortas turėtų padėti žmonėms negalvoti apie padarinius ir atsakomybę, susijusią su lytiškai aktyvia veikla. Manau, kad žmogaus gyvybė verta daugiau.

 
  
MPphoto
 

  Tiziano Motti (PPE) . – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien siekiame sustiprinti moterų vaidmenį Europos Sąjungoje.

Žinoma, rezoliucijoje yra daugybė dalykų, kuriems pritariu, ir turiu pasakyti, kad daugybė jų yra susiję su mano asmenine politine veikla, visų pirma, kiek tai siejasi su teise į darbo pasaulį ir moterų apsauga nuo visų formų smurto.

Tačiau turiu pabrėžti, kad ši rezoliucija tapo sriuba, į kurią kvalifikuotas virėjas stengiasi pridėti – arba jau pridėjo – labai skirtingų ingredientų. Paaiškinsiu tai išsamiau: joje kalbama apie smurtą, apie apsaugą nuo smurto. Tada seka viena eilutė apie kontracepciją ir nėštumo nutraukimą, abortą, o tai dvi labai skirtingos sritys, kurias būtina aptarti atskirai. Pvz., svarstydami aborto klausimą, savo dėmesį ir mintis turime sutelkti į gyvybės šventumą.

Dėl tokio pasirinkimo negalėjau balsuoti už rezoliuciją, todėl turėjau susilaikyti. Manau, kad ši atidžiai parengta strategija, kuria siekiama politikų ir spaudos pritarimo, nelabai pasitarnauja Europos Sąjungos moterų labui.

 
  
MPphoto
 

  Siiri Oviir (ALDE).(ET) Pone pirmininke, priešingai nei anksčiau kalbėjusieji, esu tarp tų 381 parlamento nario, kurie pritarė šio dokumento priėmimui – ir šis skaičius yra 10 kartų didesnis nei narių mūsų moterų teisių komitete skaičius. Lygios teisės, lygios galimybės ir lyčių lygybė kasdieniame gyvenime neabejotinai yra visų mūsų siekis. Lygios moterų ir vyrų teisės nėra pats siekis, bet sąlyga, norint pasiekti bendruosius Europos Sąjungos tikslus, ir racionalus mūsų pajėgumų panaudojimas.

Tai, kad apie tai jau kalbame 40 metų, neabejotinai parodo, koks sudėtingas ir daugiaaspektis šis klausimas, ir kokios reikia bendros politikos šiems klausimams išspręsti. Ir tikiuosi, kad tai nėra dar viena strategija popieriuje, todėl noriu pabrėžti tai, kas buvo pabrėžta ir pranešime – įgyvendinimo ir priežiūros svarbą.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Aš taip pat nebalsavau už prieštaringą ir nesuderintą M. Tarabellos pranešimą dėl lyčių lygybės ir apgailestauju, kad, išskyrus EP Europos liaudies partijos narius, 381 narys balsavo už pranešimą. Galbūt jie jo neskaitė. Daugelis pasiūlymų susiję su išimtinėmis valstybių narių galiomis, visų pirma tiek, kiek tai susiję su šeimos kūrimą skatinančia politika ir etine prasme jautriomis sritimis. Be to, ar jie tikrai nori įkurti ir remti tam tikro pobūdžio naują instituciją, kuri bus atsakinga už smurto prieš moteris ES stebėjimą? Ar jie tikrai nežino, kad Europos Sąjunga turi priemonių, tarnybą ir teisės aktą, susijusį su griežto tiek vyrų, tiek moterų teisių laikymosi stebėjimu? Ar jie tikrai mano, kad be jau galiojančios ir įpareigojančios Pagrindinių visų Europos Sąjungos piliečių teisių chartijos dar reikalinga moterų teisių chartija? Pranešime taip pat kalbama apie vadinamuosius Barselonos tikslus, nors jie prieštarauja ekspertų rekomendacijoms, nes kūdikiams ir mažiems vaikams, esant tokio amžiaus, reikalinga nuolatinė šeimos priežiūra, o ne vaikų darželiuose teikiama priežiūra, kaip numatoma Barselonos rekomendacijose. Vaikų darželiai turėtų būti paskutinis variantas. Pranešime pateiktos rekomendacijos gali būti neprivalomos, tačiau žmogiškas kvailumas užkrečiamas, todėl Parlamentas neturėtų pritarti tokiems dalykams. Susilaikė tik 75 nariai, džiaugiuosi, kad 253 Liaudies partijos nariai balsavo prieš pranešimą.

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, Romos sutartyje šiuo klausimu numatytas vienas sakinys. Jame sakoma, kad „ vyrams ir moterims mokamas vienodas užmokestis už vienodą darbą“. Dabar tai skamba gana paprastai. Visi manome, kad suprantame, ką tai reiškia.

Tačiau po to sekusiais dešimtmečiais teisminio aktyvizmo proceso metu Europos Teisingumo Teismas laipsniškai išplėtė šios sąvokos reikšmę daug labiau nei manytų protingas žmogus. Pirma, jis apibrėžė „vienodą užmokestį“ kaip apimantį vienodas teises į pensiją, vienodą atostogų dienų skaičių ir pan. Vėliau jis apibrėžė „vienodą darbą“ kaip vienodos vertės darbą. Kaip darbdavys turėtų tai vertinti? Ar tai susiję su tuo, kaip atrodo intensyviai dirbantis žmogus? Ar jie turi atsižvelgti į tinkamai kvalifikuotų kandidatų tinkamumą? South-West Trains byloje žvelgiama į vienos lyties sąjungų sutuoktinių teises. Dabar kalbame apie reprodukcijos teises.

Visus šiuos dalykus galima pateisinti. Galite manyti, kad valstybė neturėtų reguliuoti darbdavių ir darbuotojų sutarčių klausimo, arba galite galvoti, kad reikalingas toks teisės aktas. Nesvarbu, kurią pusę pasirinktumėte, tai, be abejonės, yra argumentas, į kurį turėtų atsižvelgti išrinkti atstovai, už kuriuos arba prieš kuriuos balsuojame. Juos piktina tai, kad teismas mums juos primeta. Teismas, gavęs pavedimą, yra grėsmė; aukščiausiasis teismas, gavęs pavedimą, yra tironija.

 
  
MPphoto
 

  Joanna Katarzyna Skrzydlewska (PPE).(PL) Pone pirmininke, mano pavardė taip pat labai sudėtinga – Skrzydlewska – tačiau jau įpratau, kad nedaugelis gali ją tinkamai ištarti.

Per šiandieninį balsavimą balsavome dėl pranešimo dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje 2009 m. Tačiau tarp nuostatų, susijusių su problemomis dėl moterų diskriminavimo ir dėl jų sudėtingesnės padėties darbo rinkoje, yra tokių, kuriomis valstybės narės kviečiamos palengvinti visuotinę teisę į abortą ir paslaugas, susijusias su reprodukcine ir lytine sveikata. Norėčiau pabrėžti, kad valstybės narės sprendžia su abortu susijusius klausimus. Todėl per galutinį balsavimą balsavau prieš pranešimą, nes manau, kad kovodami dėl teisės į vienodą požiūrį į moteris ir vyrus, neturėtume paversti šios teisės priklausomos nuo pasirinkimų, susijusių su lytiniais klausimais.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, labai džiaugiuosi, kad krikščionys demokratai, priklausantys Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai, balsavo prieš šį bauginantį ideologinį pranešimą, kurį iškėlė socialistai, komunistai, žalieji ir, visų pirma, liberalai. Juo pažeidžiama teisė į negimusių vaikų gyvybę ir subsidiarumo principas. Mane visų pirma baugina tai, kad liberalai tapo kairiųjų pastumdėliais ir elgėsi priešingai, nei reikalauja subsidiarumo principas.

Tokiu pranešimu pažeidžiamas mūsų piliečių ir šalių kandidačių palankumas. Mums taip pat kenkia ir kai kurie ideologiniai teiginiai, numatyti Kroatijos ir Makedonijos pažangos ataskaitose. Būtent todėl turime žmonėms aiškiai paaiškinti apie acquis communautaire, kuriam visiškai pritariu, apie ES atsakomybę ir pavojingą ideologinę beprasmybę. Pratęsiu mano kolegos italo pradėtą metaforą: žinoma, pritariame sriubai, tačiau nepritariame tam, kad į ją būtų pridėta cianidų.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0069/2010

 
  
MPphoto
 

  Daniel Hannan (ECR). – Pone pirmininke, papasakosiu jums su dviem Afrikos šalimis susijusią istoriją. 1978 m. Kenija uždraudė medžioti dramblius, tačiau po šio sprendimo priėmimo beveik visiškai sunaikintos dramblių bandos Kenijoje. Beveik tuo pačiu metu, 1979 m., tuo metu vadinamoje Rodezijoje drambliai priklausė tiems, kurių žemėse jie klaidžiojo. To rezultatas – staigus dramblių skaičiaus padidėjimas.

Šiuose Rūmuose negalvojame apie dramblius taip, kaip galvoja afrikiečiai. Mes neturime jų bijoti; jie nesumindžioja mūsų pasėlių; jie nesunaikina mūsų kaimų; jie nedaro žalos žmonių sveikatai. Vienintelis būdas išvengti galimų vietinių gyventojų logiškų veiksmų, t. y., pavojingos grėsmės pašalinimo, tai paskatinti juos laikyti dramblius atsinaujinančiu ištekliumi. Žinoma, būtent tai Rodezija – dabar Zimbabvė – sėkmingai padarė. Aplinkos apsaugos politikoje turėtų būti pripažinta esminė Aristotelio išmintis, kad tuo, kas niekam nepriklauso, niekas ir nesirūpina.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0067/2010

 
  
MPphoto
 

  Romana Jordan Cizelj (PPE).(SL) Pritariu Kroatijos narystei Europos Sąjungoje, tačiau to nereikėtų daryti Slovėnijos nacionalinių interesų sąskaita. Žinoma, kalbu apie Slovėnijos ir Kroatijos ginčus dėl sienos. Tai nėra tik abstrakti sąvoka; tai turi įtakos žmonių gyvenimui.

Čia, Strasbūre, Europos Parlamentas kreipėsi į Slovėnijos parlamentą, siūlydamas kuo greičiau ratifikuoti arbitražo susitarimą. Žinoma, tai yra kišimasis į Slovėnijos parlamento kompetenciją. Antra, įdomu, ar kas nors savęs paklausė, kodėl Slovėnija dar neratifikavo šio susitarimo. Šiuo klausimu norėčiau pasakyti, kad 2007 m. rugpjūčio mėn. visos parlamentinės frakcijos pareiškė, kad bet koks sprendimas turi atitikti teisingumo principą.

Žinoma, taip pat svarstau, kodėl kas nors apskritai turėtų prieštarauti šiam principui. Ir vis dėlto šis principas nėra įtvirtintas arbitražo susitarime. Taigi balsavau prieš pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes joje nėra įtvirtintas šis principas.

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Šiandien džiaugiausi, galėdama pritarti pranešimui dėl esminės Kroatijos pažangos, rengiantis narystei ES. Čekijos ir Kroatijos piliečius sieja ilgalaikiai ryšiai, dešimtys tūkstančių šeimų kasmet lankosi šalyje bei turi ten draugų. Todėl mums tai yra puikus pranešimas, nes juo įrodoma, kad Kroatija kitais metais bus pasirengusi narystei. Tikiuosi, kad stojimo susitarimo ratifikavimo proceso nesužlugdys joks vidinis dvidešimt septynių valstybių politikavimas, kuris lydėjo Lisabonos sutartį, taip pat manau, kad Slovėnijos ir Kroatijos parlamentai suras teisingą ginčo dėl sienų sprendimą.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0065/2010

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Pone pirmininke, aš taip pat kalbėsiu trumpai. Tai dar vienas puikus pranešimas Balkanų atžvilgiu, o Makedonija taip pat sėkmingai žengia į priekį, siekdama atitikti politinius kriterijus, lemiančius stojimo derybų pradžią ir bevizio režimo su ES įvedimą. Pastarieji rinkimai šiuo atžvilgiu labai padėjo. Jie aiškiai parodė, kad šios šalies piliečiai nori laikytis tarptautinių standartų ir džiaugtis taikiu sambūviu. Taip pat manau, kad demokratinėms institucijoms pavyks sustiprinti derybas su Graikija, siekiant draugiškų sprendimų probleminėse srityse.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0068/2010

 
  
MPphoto
 

  Zuzana Roithová (PPE). (CS) Ir vėl kalbėsiu trumpai. Norėčiau pasakyti, kad priėmėme labai atvirą pranešimą dėl to, kaip Turkija gali atsakingai pakeisti savo teisės aktus, laikydamasi ES pavyzdžio, o be to, jis susijęs su tuo, kad politiniai kriterijai žmogaus teisių srityje, visų pirma, kiek tai susiję su moterimis ir religinėmis mažumomis, dar neįvykdyti, be to, Kipro klausimas lieka atviras. Nepaisant to, prieš keletą metų dauguma EP narių pritarė stojimo derybų pradžiai. Džiaugiuosi, kad Turkija juda demokratijos ir Europos link, tačiau dar kartą norėčiau pasakyti, kad ekonominių santykių atžvilgiu privilegijuota partnerystė būtų geresnis sprendimas nei pažadas dėl narystės 70 mln. gyventojų turinčiai Turkijai. Tai būtų labiau priimtina ir dėl to, kad, bijau, stojimo susitarimui šiaip ar taip nebūtų pritarta būsimame referendume.

 
  
MPphoto
 

  Bernd Posselt (PPE).(DE) Pone pirmininke, džiaugiuosi, kad šie Rūmai didžiąja ir aiškia dauguma atmetė socialistų ir žaliųjų bandymą siekti visapusės Turkijos narystės. Procesas turi likti atviras, kalbant aiškiau, jis nedelsiant turi būti nukreiptas kaip tik tinkamo specialaus statuso arba privilegijuotos partnerystės link.

Turkija nėra Europos šalis, tačiau ji yra svarbiausia partnerė Europos pakraštyje. Būtent todėl siekiame glaudaus bendradarbiavimo, bet, kartu atsakant W. Kreissl-Dörfleriui, kuris anksčiau iškėlė šį klausimą, Turkijai netampant Europos Sąjungos institucijų nare ir nesuteikiant visiškos judėjimo laisvės. Tačiau norime glaudaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo. Tai labai tiksli sąvoka, ir manau, kad įmanoma ją įgyvendinti, nes dauguma Turkijos ir Europos Sąjungos žmonių nepritaria visapusei narystei. Todėl būtų protingiau nešvaistyti savo pastangų, bet susitelkti tik ties partnerystės siekimu.

 
  
MPphoto
 

  Miroslav Mikolášik (PPE). (SK) Bet kuri šalis, siekianti prisijungti prie Europos Sąjungos, turi ne tik formaliai atitikti minimalius reikalavimus demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo srityje, bet ir pripažinti juos šalies viduje.

Remiantis 2009 m. pažangos ataskaita, Turkijai dar daug reikia nuveikti. Gal ji ir įsipareigojo vykdyti reformas, palaikyti gerus kaimyninius santykius ir siekti laipsniškos pažangos ES standartų ir vertybių atžvilgiu, tačiau jau ketverius metus jai nepavyksta įgyvendinti Europos Sąjungos ir Turkijos sudaryto asociacijos susitarimo nuostatų.

Mano nuomone, nėra tinkama svarstyti šalies, kurioje pažeidžiamos moterų teisės ir religijos, minties ir saviraiškos laisvė, kurioje pateisinami kankinimai, diskriminacija ir korupcija bei kurioje kariuomenė ir toliau kišasi į politinį gyvenimą ir užsienio politiką, narystės galimybę. Reformos turėtų apimti ir rinkimų sistemos reformą, dešimt procentų sumažinant ribą, siekiant užtikrinti geresnę pliuralistinę demokratiją.

 
  
  

Rašytiniai paaiškinimai dėl balsavimo

 
  
  

Pranešimas: David Casa (A7-0008/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Sophie Briard Auconie (PPE), raštu. (FR) Didžioji dauguma narių, tarp jų ir aš, pritarėme D. Casos pranešimui dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos dėl sąskaitos faktūros išrašymo taisyklių. Remiantis šia sistema, dėl didesnio Europos Sąjungos reikalavimų suderinimo ir plataus masto naudojimosi elektronine sąskaita faktūra bus supaprastintos PVM sąskaitos faktūros išrašymo taisyklės. Todėl šios direktyvos įsigaliojimas padės sumažinti įmones slegiančią administracinę naštą ir padidinti pastangas, kovojant su PVM sukčiavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Šis pasiūlymas susijęs su įsivertinimo sistemos, susijusios su tam tikrų prekių ar paslaugų, kurias teikiant gali būti sukčiaujama, pasiūla ar tiekimu, sukūrimu neprivalomo bandymo pagrindu. Remiantis Europos Komisija, tai būtina, nes vis dar yra daugybė PVM sukčiavimo atvejų, o Komisija taip pat turi informacijos apie įtariamus sukčiavimo atvejus, susijusius su šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų leidimų prekyba.

Remiantis šia informacija, Parlamento pranešime siūloma, kad valstybės narės, balsuojančios už šią sistemą, turėtų įsipareigoti padaryti tą patį ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų apyvartinių leidimų prekybos sistemos atžvilgiu.

Manome, kad bandomojo pobūdžio pasiūlymas gali turėti naudos, todėl pritariame Parlamento padarytiems pakeitimams, visų pirma pasiūlymui dėl pranešimo, kuriuo įvertinamas „bendras priemonės, taikant šį mechanizmą, veiksmingumas ir naudingumas, bei priemonės išlaidų ir naudos santykis, siekiant iš naujo įvertinti, ar jos masto išplėtimas būtų naudingas“.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Šiame pranešime aptariami svarbūs, su sukčiavimu, apimančiu ir šiltnamio efektą sukeliančias išmetamąsias dujas, susiję klausimai. Komisija turi informuoti apie atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo veiksmingumą, siekiant nustatyti, ar būtų naudinga taikyti šį mechanizmą kitur.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Direktyvos 2006/112/EB priėmimas yra svarbus žingsnis, kovojant su mokesčių slėpimu. Tačiau, kad ir kokia tinkama ji būtų, ji nebuvo pakankamai veiksminga, kovojant su vadinamuoju karuseliniu PVM sukčiavimu. Dėl tokio mokestinio sukčiavimo valstybės narės neteko daugybės mokestinių įplaukų, ir tai yra labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas. Šios ekonomikos krizės laikotarpiu, kai kova su mokestiniu sukčiavimu yra pati svarbiausia, turint omenyje prarastų pajamų dydį, turime iš visų jėgų su tuo kovoti, nes tai turės didžiulės įtakos ne tik mums siekiant įveikti dabartinę tarptautinę krizę, bet ir galimybei įgyvendinti atitinkamą socialinę politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Buvau vienas pirmųjų, pritariančiųjų šiai idėjai, dar prieš pateikiant Europos Komisijos pasiūlymą.

Ekonomikos ir pinigų politikos komitete išanalizavome ir šiek tiek patobulinome Komisijos dokumentą. Sutinku su pranešėju, visų pirma dėl paaiškinimų dėl neprivalomo atvirkštinio apmokestinimo sistemos taikymo ir prievolės teikti ataskaitas. Tiesą sakant, valstybės narės turėtų turėti galimybę reikalauti ataskaitų apie kiekvieną sandorį arba bendros sandorių ataskaitos.

Analizuojamu pasiūlymu sustiprinama šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų apyvartinių leidimų prekybos sistemos apsauga nuo sukčių, be to, sumažinama sąžiningai dirbančių įmonių administracinė našta.

Galiausiai manau, kad Parlamentas turėtų būti visapusiškai informuotas apie šio laikino atvirkštinio apmokestinimo sistemos įgyvendinimo rezultatus.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Buvau labai užtikrintas, balsuodamas už D. Casos pranešimą. Kaip Biudžeto kontrolės komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas ir 2008 m. rugsėjo mėn. priimto pranešimo dėl PVM sukčiavimo pranešėjas, ne kartą pateikiau argumentus dėl to, kaip veiksmingai kovoti su PVM sukčiavimu, nes tai yra didžiulė problema valstybių narių pajamų ir tinkamo vidaus rinkos veikimo atžvilgiu. Paplitusi ir itin rimta šio sukčiavimo forma vadinama karuseliniu PVM sukčiavimu. Apskaičiuota, kad bendra nesurinktų pajamų suma sudaro nuo 20 mlrd. iki 100 mlrd. EUR per metus. Tai didžiulė suma, kuri tikrai galėtų būti tinkamai panaudota šiais ekonominės krizės laikais.

Šioje srityje veikiantys nusikaltėliai labai išradingi. Neseniai paaiškėjo, kad jie savo nusikalstamą veiklą vykdo ir šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų leidimų prekybos sistemos (ETS) atžvilgiu. Tarp apmokestinamų šalių išmetimo teisių perleidimas ETS sistemoje, vykdomas tik elektroniniu būdu, yra laikomas paslauga ir apmokestinamas toje šalyje, kurioje įsikūręs gavėjas. Prekiautojai perka anglies dioksido kreditus iš PVM neapmokestintų šaltinių kitose valstybėse narėse, o tada juos parduoda įmonėms savo valstybėje narėje už kainą, į kurią įskaičiuotas PVM. Tada nežinomi prekiautojai nesumoka PVM į valstybės iždą. Labai svarbu susidoroti su tokiais nusikaltimais.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Sveikintinas atvirkštinio apmokestinimo PVM sistemos taikymas. Bet įžvelgiu jame klaidą. Pvz., subjektas A pardavė subjektui B. Subjektas B pardavė subjektui C. Subjektas C – galutiniam vartotojui, arba PVM nemokėtojui. O subjektas A nemoka PVM, nes jis – ne galutinis pardavėjas. Ir tik galutinę prekę vartotojui parduodantis subjektas C sumoka PVM. Esmė ta, kad subjektas B lieka iš viso neapmokestintas nors jo verslo esmė: nupirkti pigiau – parduoti brangiau. Todėl siūlytina, kad subjektas B nuo kainų skirtumo sumokėtų PVM į valstybės iždą. Šioje schemoje visur yra pliusai, išskyrus vieną dalyką: į valstybės iždą dėl PVM grąžinimo nesikreips niekas, bet jeigu subjektas C bus sukčius, tai jis tiesiog nesumokės PVM kaip galutinis pardavėjas. Vadinasi, taikant atvirkštinę PVM mokėjimo schemą, minusinio balanso nebus, nes niekas nesikreips dėl PVM grąžinimo ir, manau, administruoti šią schemą bus irgi lengva, kadangi prekių kainų skirtumą labai lengvai galės atskleisti valstybinės mokesčių inspekcijos. Jeigu aš klystu, būtų malonu gauti raštišką atsakymą dėl mano siūlomos schemos tinkamumo ar netinkamumo.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Rezoliucija siekiama pakeisti Tarybos PVM direktyvą 2006/112/EK, kad būtų galima laikinai taikyti atvirkštinio apmokestinimo sistemą, siekiant kovoti su sukčiavimu, susijusiu su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių leidimų prekyba ir tam tikrų prekių, kurias parduodant galima sukčiauti, sandorių sudarymu. Mokestinis sukčiavimas yra svarbi problema, turint omenyje sklandų vidaus rinkos veikimą, o be to, kelia pavojų valstybių narių iš mokesčių surenkamoms pajamoms. Būtent todėl keletas jų prašė leidimo kovoti su apgaulingais mechanizmais, naudojant atvirkštinio apmokestinimo sistemą kai kurių sektorių, kuriuose galima sukčiauti, ir kai kurių prekių atžvilgiu. Pati dažniausia sukčiavimo forma yra tokia, kai įsiregistravęs PVM mokėtoju tiekėjas išrašo sąskaitą faktūrą dėl prekių tiekimo ir tada pradingsta, nesumokėjęs priklausančios PVM sumos, o pirkėjai (taip pat įregistruoti PVM mokėtojai) turi galiojančias sąskaitas faktūras, kurių pagrindu jie gali išskaičiuoti PVM. Todėl šalių finansų ministrai nesurenka nuo minėtų prekių priklausomo sumokėti PVM ir turi sumokėti kitam PVM grandinės prekiautojui už PVM, kurį jie sumokėjo. Taip valstybės narės pralaimi du kartus. Būtent todėl balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją.

 
  
  

Pranešimas: Lambert van Nistelrooij (A7-0048/2009)

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Oana Antonescu (PPE), raštu. (RO) Galimybės gauti būstą suteikimas piliečiams, visų pirma pažeidžiamiems asmenims, gyvenantiems bendruomenėse, patiriančiose baisų skurdą ir gyvenančioms už visuomenės ribų, yra didžiulis mūsų visuomenės rūpestis. Struktūrinių fondų finansinė parama gali labai prisidėti prie šalies valdžios pastangų, sprendžiant šią problemą. Europos Parlamentas ir Taryba keletą kartų prašė Europos Komisijos imtis veiksmų šių bendruomenių integracijai skatinti. Per šiandieninį balsavimą patvirtinome naują, pakeistą teisės aktą, kurio pagrindu 27 valstybės narės galės naudotis Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis būstui atskirtose bendruomenėse atnaujinti ar pakeisti, taip paremdamos labiausiai socialiai pažeidžiamas asmenų grupes visuomenėje.

 
  
MPphoto
 
 

  Mara Bizzotto (EFD), raštu. (IT) Turiu pabrėžti, kad pranešime nėra bendrai nurodoma, kas bus šių priemonių naudos gavėjai, jeigu jos bus patvirtintos: pateikiama „atskirtų bendruomenių“ sąvoka, tačiau nepateikiamas šios sąvokos, kuri gali reikšti daug skirtingų dalykų vien tik sociologine prasme, turinys. Vienintelė nuoroda – kuri ir taip jau pateikta Komisijos pasiūlyme – susijusi su romais. Pranešime pateiktas prašymas, kad tai, jog paminėti romai, neturėtų sukliudyti siekiui padėti kitoms socialiai atskirtoms asmenų grupėms, nepateikia jokių garantijų, kad kiti asmenys, kurie yra socialiai atskirti dėl itin sudėtingos ekonominės, su darbu susijusios ir šeiminės padėties, turės naudos iš ERPF skirtos dalies, t. y., galės kreiptis dėl būsto. Galiausiai, remiantis Parlamentui pateiktu pranešimu, teisė nustatyti kriterijus, kurių pagrindu bus nustatoma, kokia ERPF dalis bus skirta atskirtoms bendruomenėms padėti, turėtų priklausyti Europos Komisijai: atrodo, kad šia nuostata tik Komisijai suteikiami platūs diskretiniai įgaliojimai nustatyti pirmiau minėtus kriterijus; kriterijus, nuo kurių iš esmės priklausys priemonė ir jos mastas, o Parlamentui nenumatomas joks būdas imtis veiksmų ir pateikti savo nuomonę. Tikėdamasi būsimos parlamentinės pranešimo kontrolės, nes tai yra pirmasis svarstymas, susilaikysiu nuo balsavimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Pritariu šiam pagrindų susitarimui, nes Europos Parlamento ir Europos Komisijos bendradarbiavimas yra labai svarbus, stiprinant Europos Sąjungos tvarumą ir darbo našumą. Pagal šį susitarimą Europos Parlamentui pateikus prašymą dėl įstatymo kūrimo, Europos Komisija privalės per mėnesį atsakyti, o per metus parengti atitinkamą Europos Sąjungos įstatymą. Jei Europos Komisija atsisakys parengti prašomą teisės aktą, ji turės išsamiai pagrįsti savo sprendimą. Iki šiol Europos Sąjungos įstatymus inicijuoti galėjo tik Europos Komisija, tačiau Lisabonos sutartyje numatyta, kad Europos Parlamento dauguma turi teisę kurti Europos Sąjungos įstatymus. Parlamentas ir Komisija glaudžiai bendradarbiaus ankstyvoje pakopoje visais atvejais, kai piliečiams ėmusis iniciatyvos, pateikiami teisėkūros iniciatyvos prašymai. Pasirašant tarptautines sutartis Europos Parlamento ekspertai bus taip pat įtraukiami į diskusijų sudėtį. Susitarime Parlamentui bus suteikta teisė kaip stebėtojui dalyvauti kai kuriose Europos Sąjungos tarptautinėse derybose, taip pat teisė gauti daugiau informacijos apie tarptautines sutartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Džiaugiuosi, galėdamas balsuoti už pakeitimą dėl Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), siekiant išplėsti jo naudojimo mastą, įtraukiant būsto sektorių, kad būtų galima padėti atskirtoms bendruomenėms visose valstybėse narėse. Iki šiol intervencija į būstų sektorių buvo galima tik miestų plėtros projektų, susijusių su būstų atnaujinimu, pagrindu. Mano nuomone, šis kriterijus nepagrįstas ir diskriminacinis, nes, pvz., Portugalijos atveju dauguma tokių šeimų gyvena kaimo vietovėse esančiuose būstuose. Tiems žmonėms labiausiai reikia pagalbos, todėl jie neturėtų būti atskirti dėl jų gyvenamosios vietos. Pritariu Parlamento priimtam pakeitimui, kuriuo remiama teritorinė sanglauda.

Be to, skirtingai nei Europos Komisijos pradiniu pasiūlymu, kurio įgyvendinimas apribojamas naujųjų valstybių narių atžvilgiu, šiuo naujuoju teisės aktu išplečiamas jo taikymas visose valstybėse narėse, taip išvengiant beprasmės diskriminacijos tarp atskirtų Europos Sąjungos šeimų. Tai visuotinė problema, susijusi su tūkstančiais šeimų visoje Europoje! Ši problema itin rimta Portugalijoje dėl patiriamos ekonominės krizės ir didžiulio skurdo daugybėje šeimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Pritariu šiam pranešimui, kuriuo išplečiama intervencijos į būsto sektorių atskirtose bendruomenėse teisė, įtraukiant Europos regioninės plėtros fondą (ERPF). Remiantis naujosiomis taisyklėmis, visos valstybės narės galės naudotis šiomis ES lėšomis atskirtų namų ūkių sąlygoms, kurios anksčiau buvo neprieinamos 2004 m. prisijungusioms valstybėms narėms, pagerinti. Materialinis būsto būklės pablogėjimas užkerta kelią jų gyventojams susikurti tinkamas gyvenimo sąlygas, o tai yra didžiulė kliūtis integracijai ir socialinei įtraukčiai užtikrinti. Šiuo teisės aktu bus galima įgyvendinti būsto atnaujinimo projektus, naudojantis ERPF lėšomis, tačiau siekiant panaikinti atskyrimo pavojų, šios iniciatyvos turi būti platesnės integracijos sistemos sveikatos, švietimo ir socialinių reikalų srityse dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Europos Komisija siekia pakeisti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) taisyklių nuostatas, kad naujosios valstybės narės galėtų naudotis šiomis lėšomis, siekdamos įsikišti į būsto sektorių kaimo vietovėse gyvenančių atskirtų bendruomenių labui.

Šis pakeitimas taikomas tik naujosioms valstybėms narėms, turinčioms, nepamirškime, didžiules atskirtų migrantų bendruomenes, gyvenančias kaimo vietovėse. Tai pateisina konkrečios ERPF reguliavimo taisyklės priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Siekdama įveikti skurdą ir pagerinti labiausiai pažeidžiamų gyventojų, kurių nepriteklių labai padidino gili pastarųjų kelerių metų krizė, gyvenimo sąlygas, Europos Sąjunga turi pareigą užtikrinti ir skatinti ilgalaikę socialinės įtraukties politiką. Nekalbant apie higienos klausimus, būsto būklės pablogėjimas padidina ir dažnai sukelia segregacijos ir atskyrimo pavojų. Gyvenimo sąlygos yra svarbus kiekvieno piliečio savigarbos ir socialinės vertės dalykas. Kartu su švietimu, sveikata ir užimtumu, tai vaidina lemiamą vaidmenį, siekiant sukurti, plėtoti ir stiprinti pastangas sukurti tvarų tiek vieno asmens, tiek šeimos gyvenimą.

Tačiau svarbu užtikrinti, kad Europos Sąjungoje vykdomose intervencijos strategijose būtų numatytas vienodas traktavimas lyties, rasės ir etniškumo atžvilgiu. Jeigu Europa nori turėti darnesnę visuomenę, taip pat labai svarbu išvengti getų ar zonų, kurios paprastai susiejamos su pažeidžiamomis ar atskirtomis visuomenėmis, atsiradimo ir plėtojimosi. Socialinės įtraukties politika turi būti nukreipta į tuos, kuriems labiausiai to reikia, nedarant jokio skirtumo tarp Europos Sąjungos piliečių.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Šio teisės akto pagrindu valstybės narės galės integruotai ir protingai naudotis Europos regioninės plėtros fondu. Šiuo nauju teisės aktu, kurio pagrindu atskirtos bendruomenės, nemažai gyvenančių kaimo vietovėse ir pastogėse, galės naudotis turimais pinigais, o to jos negalėjo padaryti ankstesnių taisyklių pagrindu, bus gerokai prisidedama prie Europos ekonomikos atgaivinimo plano įgyvendinimo.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Pateiksiu priežastis, dėl kurių balsavau už siūlomus pakeitimus. Pirmiausia manau, kad būtina išplėsti geografinį pasiūlymo taikymą, apimant visas 27 ES valstybes nares, nes problemos, su kuriomis siekiame kovoti šio teisės akto pagrindu, kyla visoje Europos Sąjungoje. Todėl netikslinga taikyti šį teisės aktą tik naujosioms 12 ES valstybių narių. Antra, manau, kad teisinga atkurti ankstesnę 7 straipsnio galutinės dalies versiją („Komisija priima“, o ne „turi teisę priimti“), kad Komisija galėtų ir toliau vykdyti pirmines reguliuojamąsias instrukcijas dėl įvertinimo ir intervencijos kriterijų nustatymo, siekiant užtikrinti politikos veiksmingumą ir pridėtinę vertę, taip pat atsižvelgiant į jos išlaidas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu. (FR) Būstų padėtis ES kritiška. Mums būtina visiems taikoma Europos Sąjungos tinkamo būsto politika, privaloma ir plataus masto ES socialinio būsto politika. Žinoma, Parlamentui buvo būtina priimti poziciją dėl žalingo sveikatai būsto atnaujinimo ir lūšnų pakeitimo į tinkamą gyvenimui vietą, tačiau taip pat svarbu ES nedelsiant numatyti tinkamo būsto prieinamumą kaip pagrindinę žmogaus teisę. Ji turi pareigą ir priemones tą padaryti. ES negali sau leisti tapti socialiai neišvystytu regionu.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Šio pranešimo priėmimas labai svarbus, nes juo pakeičiamas Europos regioninės plėtros fondo reglamentavimas, kuriuo bus padedama atskirtiems visuomenės nariams nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už šį pranešimą ir noriu pabrėžti, kad toks reguliarus dokumentų, kuriais reglamentuojamas Europos Sąjungos fondų panaudojimas, peržiūrėjimas yra labai sveikintinas. Daugybė šiomis taisyklėmis numatytų apribojimų nebeatitinka dabartinės ekonominės ir socialinės padėties, pagal kurią būtinos naujos intervencijos formos. Kitas su tuo susijęs pavyzdys yra praėjusį pavasarį Parlamento patvirtintas ERPF lėšų naudojimo sąlygų supaprastinimas, siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą būstuose.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Dabartinė pasaulinė ekonomikos krizė yra sudėtingas iššūkis Europos Sąjungai, kuriai reikalinga politika, numatanti greitą, lankstų ir veiksmingą atsaką.

Europos Sąjungos sanglaudos politika, kuriai įgyvendinti programiniu laikotarpiu 2007 –2013 m. skirta 347 mln. EUR finansinių išteklių, yra didžiausias investavimo ir realiosios ekonomikos šaltinis, kuriuo galima padėti Europai ir jos regionams atsigauti po krizės ir vėl įgyti pasitikėjimo ir optimizmo.

Sutinku, kad būtina spręsti atskirtų bendruomenių būsto problemą, pakeičiant ERPF reglamentavimą. Kadangi dabartiniai teisės aktai negali būti taikomi atskirtoms bendruomenėms, pasiūlytu pakeitimu būtų panaikinta reglamentavimo spraga, siekiant tinkamiau įveikti šių žmonių nesaugių gyvenimo sąlygų problemą.

Ši priemonė atitinka subsidiarumo principą, nes ja padidinamos valstybių narių galimybės suteikti paramą ir aprūpinti būstu atskirtas bendruomenes, joms pačioms pasirenkant tinkamiausią būdą tą padaryti, be to, išlaikant integruotą požiūrį kaip minimalią sąlygą, suteikiant pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, sveikinu L. van Nistelrooijų pasiūlius puikų tekstą, kuris buvo patobulintas įtraukus nemažai Regioninės plėtros komiteto pateiktų pakeitimų ir kurio pagrindu ši priemonė bus taikoma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Remdamiesi šiandieniniu tekstu, galėsime paversti žmonių svajones turėti savo namus tikrove. Esu tikras, kad tą padarydami, parodysime savo piliečiams, kad Parlamentas gali rasti sprendimą iššūkiams, kilusiems dėl atvirų sienų ir laisvo asmenų judėjimo, įveikti. Dėl to balsuosiu už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Maurice Ponga (PPE), raštu. (FR) Sveikinu, šiandien didžiąja dauguma (558 balsai už, 57 prieš) priėmus L. van Nistelrooijaus pranešimą. Priimdamas šį pranešimą, Parlamentas siunčia patikimą žinią piliečiams ir sprendžia socialines problemas, kurias visų pirma iškėlė Eurocities. Pranešime numatoma galimybė naudoti ERPF dabartiniams pastatams atnaujinti arba pakeisti bei naujoms struktūroms kurti, siekiant padėti atskirtoms bendruomenėms kaimo arba miesto vietovėse visose 27 valstybėse narėse.

Šiuo išplėtimu, pradedant nuo 12 valstybių, kurios prisijungė 2000 -aisiais ir 2007 metais, baigiant visomis valstybėmis narėms, numatomas būdas problemoms, kylančioms tam tikroms atskirtoms bendruomenėms visoje ES dėl žalingo sveikatai būsto, spręsti. Taip bus įmanoma sukurti integruotą ir tvarų požiūrį ES lygiu. Dar daugiau, šis išplėtimas puikiai dera su 2010 m., kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų, tikslu. Džiaugiuosi, kad Parlamentas balsavo už šiuos pakeitimus, ir tikiuosi, kad minėtiems regionams tai bus naudingas būdas skubioms ir esminėms šių bendruomenių problemoms spręsti.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Thérèse Sanchez-Schmid (PPE), raštu. (FR) Nuo pat pradžių pritariau šiam pranešimui, visų pirma dėl intervencijos į visas ES valstybes nares išplėtimo masto. Jo pagrindu 27 valstybės narės gali naudoti ERPF atskirtoms bendruomenėms skirtiems naujiems būstams statyti ir jau esamiems pastatams atnaujinti ir pakeisti.

Per šią rimtą, Europą užklupusią ir visas valstybes nares paveikusią ekonominę krizę būsto problemos dar labiau pagilėjo. Europos Sąjunga turi įsikišti ir naudoti visas turimas priemones, kad padėtų netinkamus būstus turintiems žmonėms, visų pirma atskirtoms bendruomenėms, kurios anksčiau negalėjo naudotis ERPF lėšomis.

Dėl pakeitimų, kuriuos daugumos, įskaitant pirmininką, nariai pateikė Regioninės plėtros komitete, teisė naudotis lėšomis suteikiama ne tik naujosioms, bet ir visoms 27 ES valstybėms narėms, nes visos jos susiduria su vienodais sunkumais. Suinteresuoti regionai galės pakeisti sveikatai pavojingus socialiai atskirtų bendruomenių būstus ir sukurti visuotinį, integruotą ir ilgalaikį jų būsto problemų sprendimą.

Šiuo pranešimu ES sukuria konkrečias priemones savo piliečiams padėti. Tikėkimės, kad tai bus žingsnis artimos žmonėms, socialinės Europos link.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Pranešimu, kurį šiandien patvirtinome, pakeičiamas Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamentavimas, į jo taikymą įtraukiant ir būsto sektorių atskirtų bendruomenių labui, nes dabar fondas gali būti naudojamas tik miesto plėtros iniciatyvoms finansuoti. Mano ir mano kolegų narių pasiūlyti pakeitimai, kuriems šiandien pritarė Parlamentas, reiškia, kad senosios, o ne tik naujosios valstybės narės, kaip buvo siūloma pirminiame Komisijos pasiūlyme, taip pat gali naudotis šiuo nauju ERPF finansavimo šaltiniu.

Taip pat bandžiau išvengti to, ką matau kaip precedentą, kad senosios valstybės narės, visų pirma Portugalija, neturėtų teisės į finansavimą ir galbūt negalėtų naudotis kitais papildomais Bendrijos pagalbos šaltiniais. Norėčiau pakartoti, kad tai, kiek laiko šalis yra Europos Sąjungos narė, neturėtų būti kriterijus struktūrinei paramai paskirstyti, o po 2013 m. įgyvendinama Sanglaudos politika ir toliau turėtų būti sutelkta ties solidarumo principu, siekiant teritorinės sanglaudos, o tai labai svarbu atokiausių regionų, pvz., Madeiros atžvilgiu. Be to, jos turi būti siekiama, vadovaujantis didesnio lankstumo, skaidrumo principais ir į rezultatus nukreiptu požiūriu, kuriuo remiantis atlyginami, o ne baudžiami regionai, parodę, kad pavyzdingai pasinaudojo Bendrijos pagalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Viktor Uspaskich (ALDE), raštu. (LT) Siekiant pagerinti Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą pastatų, gyvenamųjų būstų renovavimui, ir atsižvelgiant į nacionalinių valstybių praktiką bei kofinansavimo sunkumą, vertėtų pasiūlyti nacionalinėms vyriausybėms sukurti bendrą fondą, kuriame galėtų būti kaupiamos lėšos, dengiant kofinansavimą valstybės lėšomis. T. y. iki tol, kol kofinansavimas nebus padengtas valstybės, pastatų valdytojai ir būstų šeimininkai turi mokėti tą pačią absoliučią sumą, kurią mokėjo ir iki renovavimo. Priežastis ta, kad patalpų valdytojai ir būstų šeimininkai dažniausiai neturi galimybių ne tik padengti kofinansavimo iš savų pinigų, bet ir paimti iš banko tam skirtą paskolą. Sveikintinas kitas šios iniciatyvos punktas –  nukreipti renovavimui skirtas lėšas į kaimo vietoves.

Dauguma privačių namų kaimuose yra šildomi autonomiškai, o tai reiškia, jog už šildymą nėra mokama centralizuotai, todėl siūlytina nustatyti absoliučią mėnesinę sumą, kuria laikui bėgant būtų galima padengti šio būsto kofinansavimą. Tai palengvintų nacionalinėms valstybėms teisiškai vykdyti kaimiškų būstų renovacijų kofinansavimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Šios taisyklės pagrindu galima finansinė parama iš ERPF intervencijai į būsto sektorių, siekiant padėti atskirtoms bendruomenėms naujosiose valstybėse narėse. Didžioji dauguma šių bendruomenių gyvena kaimo vietovėse ir pastogėse (tiek miestuose, tiek kaimuose). Jie negali pasinaudoti ERPF parama. Intervencija į būsto sektorių yra galima atliekant su miesto plėtra susijusius darbus arba atnaujinant esamus namus. ERPF parama negali būti naudojama intervencijai į būsto sektorių kaimo vietovėse arba siekiant pakeisti pusėtinos būklės būstą miesto arba kaimo vietovėse. Siekiant išvengti neteisėtos diskriminacijos, romams skirta intervencija neturėtų atskirti kitų asmenų grupių, gyvenančių panašiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Be to, kadangi intervencija yra tik viena sudėtinės problemos dalis, ji turėtų būti šalies integruoto, daugialypio požiūrio, apimančio švietimo, socialinių reikalų, integracijos, kultūros, sveikatos, užimtumo, saugumo ir kt., dalis. Pasiūlymu siekiama integruoto požiūrio pagrindu užtikrinti priimtinas būsto sąlygas.

 
  
  

Pranešimas: Magdalena Alvarez (A7-0006/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu kenkiama siekiui sukurti sąžiningesnę, tvirtesnę ir vienodesnę Europą atsižvelgiant į jos socialinę ir ekonominę raidą. Gilios ekonominės ir finansų krizės laikotarpiu šie padariniai tapo dar labiau juntami ir rimtesni, nes gerokai sumažėjo valstybių narių biudžetai, kuriems turėjo įtakos poreikis investuoti ir numatyti daugiau išlaidų socialinei politikai.

Verta paminėti, kad mokestinio sukčiavimo mastas Europos Sąjungoje siekia daugiau kaip 200 mlrd. EUR per metus, o tai yra daugiau nei 2 proc. BVP.

Dėl atviros rinkos ir laisvo prekių ir asmenų judėjimo kontrolės ir priežiūros mechanizmai tapo dar sudėtingesni dėl kiekvienos valstybės neatimamos suvereniteto teisės. Siekdami pabloginti reikalus, nesąžiningi ūkinės veiklos vykdytojai, daugiausia susivilioję galimybe lengvai gauti pinigų, pasinaudojant ekonomikos krize, imasi dar įmantresnių ir išradingesnių mokesčių vengimo būdų.

Šiuo pasiūlymu sustiprinamas administracinis ES valstybių narių bendradarbiavimas apmokestinimo srityje, nes Europos Sąjungos integracijos eiga rodo akivaizdų priimtų teisės aktų ir kontrolės bei priežiūros mechanizmų neatitikimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Mums kilo abejonių dėl pasiūlymo, kuriuo siekiama išplėsti direktyvos taikymo sritį, formuluotės, kuria išplečiamas „valstybių narių bendradarbiavimas, siekiant apmokėti mokesčius“, bei tai, kad ji „taip pat apima ir privalomas socialinio draudimo įmokas, mokamas valstybei narei arba valstybės narės padaliniui, arba viešosios teisės pagrindu įsteigtoms socialinio draudimo institucijoms“.

Nepritariame, kad valstybės narės pareigūnams turėtų būti suteiktas įgaliojimas veikti kitų valstybių narių teritorijoje, todėl manome, kad Parlamento pasiūlymas tai taikyti tik tais atvejais, kai bent jau sudarytas susitarimas tarp valstybių narių, yra teisingas požiūris.

Taip pat kyla abejonių dėl reikalavimo automatiškai keistis informacija apie asmenų įpročius mokėti mokesčius, nors ir užsimenama apie duomenų apsaugą, visų pirma Parlamento pranešime. Atidžiai stebėsime šių klausimų eigą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Nors ir manau, kad ES valstybės narės turėtų išlaikyti savo apmokestinimo sistemų kontrolę, akivaizdu, kad būtinas bendradarbiavimas ES mastu ir su trečiosiomis šalimis, kad būtų galima įveikti mokesčių slėpimo problemą. Manau, kad šiandien pasiektas kompromisas bus naudinga priemonė kovojant su sukčiavimu ir išsisukinėjimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Astrid Lulling (PPE), raštu. (FR) Ryžtingai balsavau prieš M. Alvarez pranešimą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir apgailestauju, kad kova už piliečių laisves, kurias Parlamentas turėtų skatinti, yra permaininga ir nepastovi.

Kai kalbama apie kūno skaitytuvų įrengimą arba apie SWIFT susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, ištikimi asmens laisvių gynėjai būna išgirsti, net jei tai sukuria diplomatinę įtampą.

Bet kai kalbama apie bankų turimą informaciją, gera staiga tampa bloga.

Masinis savaiminis apsikeitimas, apie kurį kalbama M. Alvarez ir L. Dominici pranešimuose, yra skaitytuvas, peršviečiantis tave iš visų pusių; tai dar platesnio masto SWIFT susitarimas.

Šis nesuderinamumas negali būti teisinamas net veiksmingumu.

Savaiminiai visų duomenų apie kiekvieną asmenį, nuolat negyvenantį Europoje, mainai sukels sunkiai apdorojamą duomenų antplūdį. Taupymo pajamų apmokestinimo precedentas turėtų įjungti pavojaus signalą.

O tiems savo draugams, kurie nerimauja dėl perviršinės demokratijos, kurią gali sukelti šis darinys, norėčiau pasakyti, kad yra tik vienas sprendimas – iš principo tam pasipriešinti, o ne stebėtis pragaištingais padariniais.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nuo pastarųjų teisės aktų, kuriais mokestinis sukčiavimas ir mokesčių slėpimas tapo Europos Sąjungos prioritetiniu klausimu, priėmimo šioje srityje priimta daugybė pasiūlymų dėl teisės aktų. Administracinis bendradarbiavimas apmokestinimo srityje sudaro pagrindinę bendros strategijos, skirtos kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, dalį. Veiksminga kova su mokesčių slėpimu ir sukčiavimu turi didžiulį poveikį šalių biudžetams ir esminių biudžeto pajamų, skirtų bendroms valstybės išlaidoms, visų pirma sveikatos apsaugai, švietimui ir tyrimams, praradimo klausimui.

Mokesčių slėpimu ir sukčiavimu pažeidžiamas vienodo požiūrio į mokesčius principas, o tai daro žalą piliečiams ir įmonėms, kurie vykdo savo mokestines prievoles, be to, iškreipia konkurenciją, o tai turi įtakos tinkamam rinkų veikimui. Per šią krizę dar svarbiau naudoti visus galimus būdus kovai su mokesčių slėpimu ir sukčiavimu, siekiant padengti neįprastas išlaidas, kurių reikia krizės padariniams pašalinti ir kuo labiau sumažinti didžiulį biudžeto deficitą.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pasiūlymas svarbus dėl to, kad mokestinis sukčiavimas ES (kaip numatoma, viršijantis 2 proc. BVP) sukelia rimtus padarinius valstybių narių biudžetų, sąžiningo apmokestinimo principo, kurio taikymas dėl to susilpnėja, atžvilgiu, taip pat rinkų veikimo atžvilgiu, nes iškraipoma konkurencija.

Komisijos pateiktas pasiūlymas yra žingsnis į priekį, siekiant Europos Sąjungos mastu numatyti taip reikalingas veiksmingesnes bendradarbiavimo priemones, kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu. Pasiūlytoje direktyvoje įtvirtintas tiek kiekybinis, tiek kokybinis šuolis: kiekybinis dėl to, kad ja numatomos naujos prievolės; kokybinis, nes ja išplečiamos ir sukonkretinamos dabartinės galiojančios prievolės.

Joje kalbama apie visų rūšių tiesioginius ir netiesioginius mokesčius, išskyrus PVM ir akcizus, numatant savaiminį keitimąsi informacija, o ne keitimąsi pateikus prašymą, tarp mokesčių administravimo įstaigų,

Pasiūlymu galime prašyti veiksmingesnių bendradarbiavimo priemonių, skirtų kovai su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, sukuriant patikimą, lengvai naudojamą ir veiksmingą sistemą. Tai padėtų mums pasiekti tinkamą mokesčių integravimą, esminę Europos Sąjungos projekto dalį ir žingsnį tikro mokesčių politikos suderinimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu.(FR) Kaip Europos vieningųjų kairiųjų jungtinės frakcijos / Šiaurės šalių žaliųjų kairiųjų narė, balsavau už šį pranešimą, kuriuo siekiama sustiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, nes ši kova svarbi ekonomikos krizės, kurią dabar patiria mūsų valstybės narės, atžvilgiu. Kilus ekonomikos krizei, palietusiai mūsų valstybes nares, bei biudžeto drausmei sukėlus vis didėjančią sunkią naštą mažiausioms narėms, šių klausimų sprendimas tapo mūsų prioritetu.

Kaip rodo tam tikri skaičiavimai, mokestinis sukčiavimas siekia 200 mlrd. EUR, arba 2 proc. BVP, bei padvigubina Europos Sąjungos skirtas lėšas vadinamajam Europos ekonomikos atgaivinimo planui įgyvendinti.

Be to, Europos Parlamento pranešimu įtvirtinamas poreikis patobulinti duomenų apsaugą, o tai svarbus principas, kalbant apie informaciją ir keitimąsi duomenimis.

Kaip numatoma ir pranešime, mes taip pat reikalausime Komisijos ir Tarybos paaiškinti Europos Parlamentui, kaip atsižvelgiama į jo poziciją ir kokia pažanga padaryta valstybių narių bendradarbiavimo, kovojant su mokestiniu sukčiavimu ir slėpimu, atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Direktyva siekiama sustiprinti administracinį bendradarbiavimą apmokestinimo srityje. Dabar kaip niekada turime padėti vieni kitiems šioje srityje. Mokesčių mokėtojų judėjimas, tarpvalstybinių sandorių skaičius ir finansinių priemonių globalizavimas gerokai pasistūmėjo į priekį. Valstybėms narėms sunku tinkamai įvertinti mokesčių ir muitų mastą. Ši vis didėjanti problema turi įtakos mokesčių sistemų veikimui, daugėja dvigubo apmokestinimo atvejų, tad tai skatina sukčiauti ir slėpti mokesčius, o kontrolė tebelieka šalies įstaigų atsakomybė. Tai kelia pavojų sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Savaiminis keitimasis informacija tarp valstybių narių būtų privalomas išmokų vadovams, dividendų, pajamų iš kapitalo padidėjimo, autorių honorarų ir gyvybės draudimo produktų, kurie nėra padengiami kitomis ES teisinėmis priemonėmis, susijusiomis su keitimusi informacija, ir panašiomis priemonėmis, atžvilgiu, taip pat susijusių išmokų, nuosavybės teisių ir pajamų atžvilgiu. Siekiant pagerinti keitimąsi informacija tarp įvairių šalių įstaigų, taip pat siūloma patikrinti atvejus, kai valstybės narės atsisako suteikti informaciją arba įvykdyti administracinę užklausą. Visos šios priemonės padeda kovoti su mokestiniu sukčiavimu, būtent todėl ir balsavau už šią teisėkūros rezoliuciją.

 
  
  

Pranešimas: Theodor Dumitru Stolojan (A7-0002/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Įdomu tai, kad Europos Komisija pripažįsta, kad „dėl laisvą judėjimą numatančių ES sutarties nuostatų valstybėms narėms sudėtinga prašyti užtikrinti mokesčių, susijusių su jų buvimo teritorija, mokėjimą“.

Ar tada galime sakyti, kad užuot priėmus daugybę taisyklių, kurios, kaip vėliau paaiškėja, yra „neveiksmingos“, be to, turint omenyje „iki šiol gautus menkus rezultatus“, geriau tiesiog spręsti problemą iš esmės, pakeičiant su judėjimo laisve susijusias taisykles?

Kad ir kaip būtų, mums kyla abejonių, kaip bus įgyvendinamas pasiūlymas, kuriuo teigiama: „Abipusės pagalbos, susigrąžinant mokesčius, taikymas turėtų apimti ne tik jau įtrauktus, bet ir kitus mokesčius ir muitus, nes bet kurio mokesčio ar muito nesumokėjimas kenkia tinkamam vidaus rinkos veikimui. Tai turėtų būti taikoma ir privalomo socialinio draudimo įmokų atžvilgiu.“

Nesutinkame, kad valstybės narės pareigūnams turėtų būti suteiktas įgaliojimas veikti kitų valstybių narių teritorijoje, todėl manome, kad Parlamento pasiūlymas tai įgyvendinti tik tais atvejais, kai valstybės narės yra sudariusios susitarimą, bent jau atspindi teisingą požiūrį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Padidėjęs asmenų ir kapitalo judėjimas yra ES branduolys ir puikus laimėjimas. Tačiau tai turi ir neigiamų aspektų, tarp jų ir padidėjusios sukčiautojų galimybės, siekiant vengti mokėti mokesčius ir muitus. Akivaizdu, kad dabartinė savitarpio pagalbos sistema yra neveiksminga, o šiandien vykęs balsavimas turėtų nulemti reikiamus pokyčius šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) O dėl su mokesčiais ir muitais susijusių reikalavimų įvykdymo, tai padėtis Europos Sąjungoje ne visai gera. Statistika rodo, kad mokesčių susigrąžinimo mastas lygus tik 5 proc. Siekiant pagerinti reikalavimų įvykdymo veiksmingumą, būtinas glaudesnis valstybių narių bendradarbiavimas. Turėdamas tai omenyje, balsavau už pasiūlymą dėl savitarpio pagalbos šioje srityje. Tikiuosi, kad mums tikrai pavyks pašalinti dabartinių priemonių trūkumus, kilusius dėl skaidrumo ir valstybių bendradarbiavimo stokos, taip pat dėl nepagrįsto susigrąžinimo proceso vilkinimo.

Naująja direktyva siūloma aiškiau apibrėžti standartus, kurių pagrindu valstybių narių kompetentingos įstaigos, gerbdamos suinteresuotųjų šalių teises ir pareigas, suteiks pagalbą. Bus sukurti pavyzdiniai dokumentai vykdymo ar prevencinių priemonių įgyvendinimui palengvinti, siekiant išvengti su kitų įstaigų išduotų dokumentų pripažinimu ir vertimu susijusių problemų. Komisija palaikys tinkamą valstybių narių bendradarbiavimą ir nuolat nagrinės visus su keitimusi informacija ar pagalba susijusius skundus.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Vis didėjantis valstybių narių prašymų dėl pagalbos dėl reikalavimų, susijusių su tam tikrais mokesčiais, vykdymo skaičius ir neveiksmingas jų surinkimas, lygus tik 5 proc., rodo, kad būtina pakeisti Tarybos direktyvą 1976/308/EEB. Ši rezoliucija būtina, jeigu norime įveikti problemas, susijusias su lėta eiga, neatitikimais, bendradarbiavimo ir skaidrumo stoka.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Dabartinė reikalavimų, susijusių su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, vykdymo sistema pasižymi lėtumu, neatitikimais, bendradarbiavimo ir skaidrumo stoka. Todėl turime imtis veiksmų Bendrijos lygiu, kad sustiprintume ir pagerintume su vykdymu susijusią pagalbą tarp valstybių narių.

Dėl to pasiūlyme siūloma suvienodinti dokumentus, kuriais leidžiama įgyvendinti vykdymo ar prevencines priemones, siekiant išvengti su kitų valstybių narių išduotų dokumentų pripažinimu ir vertimu susijusių problemų, bei numatyti pavyzdinę formą, skirtą pretenzijoms, susijusios su reikalavimais kitos valstybės narės teritorijoje, patenkinti.

Vienodos pavyzdinės formos pretenzijoms ir sprendimams, susijusiems su reikalavimais, patenkinti sukūrimu bus išspręstos su kitos valstybės narės išduotų dokumentų pripažinimu ir vertimu susijusios problemos. Šis dokumentas labai svarbus, plėtojant prekybą Bendrijoje ir stiprinant vidaus rinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Tarybos direktyva siekiama iš esmės pakeisti savitarpio pagalbos, vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis, teikimą. Šalies priimtos nuostatos dėl vykdymo taikomos tik tos valstybės narės teritorijoje. Administracinės įstaigos negali pačios susigrąžinti mokesčių ir muitų už savo valstybės narės ribų. Tačiau asmenų ir kapitalo judėjimas plečiasi, o sukčiautojai naudojasi tuo, kad šalies įstaigų kompetencija yra apribota teritorijos atžvilgiu, ir taip sukuria savo nemokumą šalyse, kuriose jie turi mokestinių skolų. Pirmosios su savitarpio pagalba, siekiant patenkinti pretenzijas, nuostatos įtvirtintos Direktyvoje 76/308/EEB (konsoliduotoje Direktyva 2008/55/EB) dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas, susijusias su tam tikromis rinkliavomis, muitais ir mokesčiais bei kitomis priemonėmis. Tačiau, kaip paaiškėjo, šio dokumento nepakako, siekiant atsižvelgti į per pastaruosius 30 metų įvykusius vidaus rinkos pokyčius. Todėl reikia panaikinti dabartinę direktyvą ir parengti nuostatas dėl patobulintos pagalbos pretenzijoms vidaus rinkoje patenkinti sistemos, kuria būtų užtikrintos greitos, veiksmingos ir vienodos procedūros visoje Europos Sąjungoje. Būtent todėl balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0072/2010

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark and William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – UKIP visiškai pritaria pagalbos teikimui bei yra sukrėsta dėl nelaimės aukų ir jos paveiktųjų skaičiaus, tačiau negalime pritarti ES įteisinimui leisti šimtus milijonų mokesčių mokėtojų pinigų jos militaristiniam ir diplomatiniam siekiui pergudrauti demokratines ir tautai atskaitingas į kilusios krizės sprendimą įsitraukiančias valstybes.

Žinoma, raginame vyriausybes ir pavienius asmenis suteikti pagalbą ir piniginę paramą, siekiant padėti nukentėjusiesiems ir atkurti šalį. Tačiau tai turi būti daroma skaidriai, su visuomenės, o ne paslaptingų, neišrinktų biurokratų, turinčių tarptautinių didybės troškimų, pagalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Balsavau už šią rezoliuciją ir už finansinę paramą, kurią Europos Sąjunga suteiks kaip ilgalaikę paramą ir kurią valdys, bendradarbiaudama su vietine valdžia ir Haičio žmonėmis. Šie pinigai turi būti naudojami pagrindinėms skurdo Haityje priežastims panaikinti, padėti šaliai sustiprinti demokratinę santvarką ir sukurti tvarią ekonomiką.

Pastaruoju metu, dėkoju Dievui, padėtis Haityje pagerėjo, veiksmingai, eiliškumo tvarka teikiama humanitarinė pagalba; už tai dėkojame tarptautinėms organizacijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir Haičio žmonėms, kurie bendradarbiavo, derino savo veiksmus ir drauge dirbo.

 
  
MPphoto
 
 

  Sebastian Valentin Bodu (PPE), raštu. (RO) Europos Sąjunga, kaip ir visa tarptautinė bendruomenė, patiria svarbų solidarumo išbandymą dėl padėties Haityje. Per artėjantį ES aukščiausiojo lygio susitikimą turi būti pateiktas ryžtingas, tinkamai suderintas ir visiems priimtinas sprendimas, siekiant padėti atstatyti Haitį ir suteikti jam pagalbą, kurios jam reikia dėl vienos didžiausių stichinių nelaimių per šiuolaikinę istoriją. Europos Komisija turi atsakyti į jai Europos Parlamento pateiktą prašymą parengti konkretų pasiūlymą sudaryti civilinės saugos pajėgas, galinčias skubiai imtis veiksmų, bet kur pasaulyje įvykus stichinei nelaimei.

„Haičio pamoka“ negali būti pamiršta, o Europos Sąjunga šiuo atveju turi parodyti ne tik tai, kad ji žino, kas yra solidarumas, bet ir parodyti, kad ji yra sugebanti prisitaikyti ir lanksti institucija, besimokanti iš dabartinių skausmingų įvykių. Europos Sąjunga turi visus duomenis ir priemones, kurių reikia, norint dalyvauti ilgalaikiame Haičio atstatyme. Būtina bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis ir Kanada, kad visa tarptautinė bendruomenė galėtų kalbėti vienu balsu. Haičio žmonės, kuriuos siaubingai nuteisė istorija ir gamta, turi gauti reikalingas priemones iš tarptautinės bendruomenės, kad galėtų patys išmokti sau padėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. (PT) Pritariu ES įsipareigojimui suteikti pagalbą Haičio žmonėms po šalį sausio mėn. sukrėtusio žemės drebėjimo. Dar prieš žemės drebėjimą daugiau kaip 70 proc. žmonių Haityje gyveno žemiau skurdo ribos, o šalies užsienio skola siekė 890 mln. USD. Dabar tarptautinė bendruomenė privalo padėti sukurti šalies atkūrimo strategiją, kuri bus nuosekliai įgyvendinama trumpais, vidutinės trukmės ir ilgalaikiais laikotarpiais.

Dabar lemtingas laikas, kai būtina suderinti tarptautinių rėmėjų, Haičio valdžios ir pilietinės visuomenės numatytus atkūrimo veiksmus, ir sveikinu neseniai priimtą G7 sprendimą nurašyti Haičio skolas, tarp jų ir skolas daugiašalėms kredito įstaigoms. Gyvybiškai svarbu, kad padėtume šiai šaliai atsigauti po žemės drebėjimo, tačiau kartu tarptautinė bendruomenė turi pasinaudoti šia galimybe ir padėti Haičiui išspręsti ekonominę, socialinę ir politinę nelygybę.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. sausio 12 d. Haičio salą sukrėtus žemės drebėjimui, per kurį žuvo tūkstančiai žmonių, siaubingai nuniokota šalis ir kilo chaosas, turime parodyti tvirtą solidarumą su Haičio žmonėmis. Turėjau malonumo ir garbės prisidėti prie šios Parlamento rezoliucijos rengimo. Pirmiausia norėčiau nuoširdžiai padėkoti specialistams, kurie savo nuoširdžiu ir skubiu darbu su Mobile Intervention Centre padėjo gelbėti gyvybes ir sumažinti sveikatos priežiūros paslaugų, vandens, higienos priemonių, drabužių ir kt. trūkumą. Tai įrodė, kad metų metus Parlamento reikalautos investicijos gali turėti praktinę ir teigiamą naudą.

Kita vertus, kaip ir po cunamio Azijoje, turime pasimokyti iš to, kas įvyko. Remdamasi 2006 m. pateiktu M. Barnier’io pranešimu, Europos Komisija turėtų kuo greičiau pateikti įstatymų galios priemones, siekiant sukurti bendras, nepriklausomas ir nuolatines ES civilinės apsaugos pajėgas, galinčias atlikti gelbėjimo misijas ir užtikrinti integruotą požiūrį į pagalbą, atkūrimą ir vystymą. Taip pat norėčiau padėkoti valstybėms narėms, NVO ir pilietinei visuomenei už visą jų suteiktą humanitarinę pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Sausio 12 d. Haitį nuniokojęs žemės drebėjimas, per kurį žuvo apie 200 000 žmonių, o apie 250 000 žmonių sužeista, paskatino Europos Sąjungos valstybes nares ir visą tarptautinę bendruomenę aiškiai ir bendrai įsipareigoti atkurt šalį.

Paaiškėjo, kad toks veiklos suderinimas veiksmingas trumpalaikėje perspektyvoje, o Europos Komisija ir valstybės narės davė pirminius pažadus skirti dideles sumas. Manau, kad labai svarbu koordinuoti šias bendras pastangas, kad atkūrimas būtų tvarus vidutinės trukmės ir turėtų ilgalaikę perspektyvą ir kad Haičio gyventojai būtų pagrindiniai šio pažado naudos gavėjai.

Prisidedu prie tarptautinių humanitarinių organizacijų kreipimosi užkirsti kelią vaikų įvaikinimui didžiuliu mastu, nes po žemės drebėjimo jie gali tapti prekybos žmonėmis aukomis. Todėl manau, kad mums reikalingas planas tokiai padėčiai kontroliuoti, užtikrinant, kad pagrindiniai bendruomenės pažeidžiamiausių asmenų grupių poreikiai taptų svarbiausiu Europos ir Jungtinių Valstijų prioritetu.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl žemės drebėjimo Haityje, per kurį 200 000 asmenų žuvo,o 250 000 asmenų sužeista. Norėčiau pareikšti nuoširdžiausią užuojautą ir solidarumą su Haičio žmonėmis ir kitomis tautomis, tarptautinių organizacijų, tarp jų JT ir Europos Komisijos, darbuotojais, šios tragedijos aukų šeimomis. Norėčiau pabrėžti sunkų kai kurių ES valstybių narių darbą ES civilinės apsaugos mechanizmo pagrindu, kurį derina Stebėsenos ir informacijos centras. Taip pat pritariu pasiūlymui įvertinti Europos Sąjungos atsaką į humanitarinę krizę Haityje, kad Europos Komisija galėtų pateikti pasiūlymus, kaip pagerinti ES gebėjimą skubiai reaguoti į būsimas nelaimes.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) 2010 m. sausio 12 d. įeis į Haičio istoriją kaip viena baisiausių dienų šalyje. Skurdo ir nepakankamo išsivystymo kamuojamą tautą ir šalį staiga nuniokojo negailestinga ir pražūtinga didžiulio masto stichinė nelaimė.

Dešimtys tūkstančių statistiniais duomenimis, kurie jau buvo pasenę tuo metu, kai buvo parengti, užfiksuotų mirties atvejų bei didžiulis skausmas ir neviltis viską praradusiųjų akyse kaip niekada pateisina tarptautinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės susitelkimą visame pasaulyje, ir aš turiu pagirti šias pastangas. Nepaisant šios solidarumo bangos, kuri pasitarnauja tik tiems, kurie yra jos dalis, būtina išlaikyti šios pagalbos teikimą net tada, kai pasaulio dėmesys nukryps į kitą šalį.

Nepaisant tarptautinių pastangų, šalį pavyks atkurti tik tada, jeigu atsakingieji ir patys piliečiai sugebės vadovauti eigai ir prisiimti atsakomybę.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Didžiulė Haitį ištikusi nelaimė po siaubingo žemės drebėjimo, įvykusio šių metų sausio 12 d., iškėlė iššūkį žmonių ir tautų solidarumui. Dėl savo istorijos ir kultūrinio tapatumo, jau nekalbant apie jos svarbą pasaulio ekonomikoje, Europos Sąjunga turi parodyti pavyzdį ir paraginti padėti Haičio gyventojams ir atkurti vieną skurdžiausių šalių pasaulyje. Turime kuo skubiau pasitelkti finansines ir logistikos priemones, kuriomis būtų sumažinta tragedijos ištiktųjų kančia bei užtikrintas skubus esminių žmonių gyvenimo sąlygų atkūrimas. Tačiau jau turėjo būti įvertintos sąlygos tvariam šalies vystymuisi skatinti, bei užtikrinta, kad galime pagerinti didžiulio skurdo, kuris paveikė daugybę žmonių šalyje, padėtį.

Manau, kad be pelningo ūkininkavimo, industrializacijos ir perėjimo prie darnaus vystymosi ciklo produktų skatinimo, labai svarbi parama tvirtai strategijai, skirtai aplinkai pagerinti, įgyvendinti, nes Haitis yra baisus ir dramatiškas galimo klimato kaitos siaubingo poveikio žmonijai pavyzdys. Todėl balsuoju už pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Matydami dramatiškus visiško Haičio suniokojimo vaizdus, turime parodyti skubų, veiksmingą ir tikrą solidarumą, kuriuo galėsime sumažinti Haičio gyventojų skausmą. Be to, turime atmesti ir pasmerkti bandymus pasinaudoti Haičio žmonių tragedija ir įvykdyti karinę šalies okupaciją, aiškiai gindami Haičio suverenumą ir nepriklausomybę – tai, apie ką nekalbama aptariamame dokumente. Gaila, kad rezoliucija buvo parengta daug vėliau nei buvo pateikti kai kurių valstybių vadovų ir JT pareigūnų pareiškimai dėl dešimčių tūkstančių JAV kareivių dislokavimo šalyje. Haičiui trūksta ugniagesių, gydytojų, ligoninių ir būtiniausių dalykų.

ES atsakas į rezoliucijos priėmimą buvo „Tarybos sprendimas išsiųsti 350 karo policijos pareigūnų”. Verta prisiminti, kokią skubią pagalbą Haičiui suteikė tokios šalys kaip Kuba, kuri skubiai išsiuntė 400 gydytojų, gelbstinčių gyvybes ir siekiančių išvengti epidemijų, kuriančių medicininę infrastruktūrą ir dalijančių būtiniausius dalykus, arba Venesuela, kuri pasiūlė skolos nuolaidą ir davė degalų.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Manome, kad būtent dabar reikia suteikti visą humanitarinę pagalbą ir paramą atstatymui, kurio Haičio žmonės nusipelnė dėl savo kilnumo ir drąsos. Deja, per daug laiko iššvaistyta apsaugai, ne viskas ėjosi sklandžiai. Jau pasmerkėme tai, kad kai kurios šalys, visų pirma JAV, labiau rūpinosi ne Haičio žmonėmis, o tuo, kaip išlaikyti savo kariuomenę šalyje.

Apgailestaujame, kad priimta rezoliucija nepakankamai ginamas Haitis ir jo žmonės. Būtų buvusi gera pradžia, jei būtume pasmerkę kiekvieną asmenį ar šalį, siekiančius pasipelnyti iš šios nelaimės, grįžtant į neokolonializmo laikus. Atrodo, kad toks požiūris reiškiamas sprendimu dislokuoti tūkstančius ginkluotų Šiaurės Amerikos kareivių, nepaisant to, kad dauguma gyventojų gyvena skurde ir lieka tarptautinių bendrovių išnaudojimo aukomis, į kurių gyvenimą kišasi išorinės vyriausybinės struktūros, visų pirma Jungtinės Valstijos.

Ir toliau rodysime savo nuoširdų solidarumą su Haičio žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Pritariau šiai rezoliucijai, norėdama pabrėžti svarbų įsipareigojimą dėl solidarumo, kurį Europos Sąjunga turi parodyti, kad padėtų šiai beveik prieš mėnesį nuniokotai šaliai. Esant kritinei padėčiai, būtina numatyti ilgalaikę pagalbą, visų pirma labiausiai pažeidžiamiems žmonėms ir valdžios struktūroms, kurios šiandien neturi kito pasirinkimo kaip tik perduoti savo valdžią JAV pajėgoms. Galiausiai Europa turi pasimokyti iš tokių įvykių, kad ateityje galėtų skubiau ir veiksmingiau reaguoti ir suteikti tinkamą humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems labiausiai jos reikia.

 
  
MPphoto
 
 

  Richard Howitt (S&D), raštu. – Leiboristai EP nariai norėtų pareikšti didžiausią užuojautą visiems Haityje, kurių gyvenimus sugriovė šis siaubingas žemės drebėjimas, ir mes visiškai pritariame tarptautinės pagalbos teikimui. Pritarėme šiai rezoliucijai, siekdami aiškiai parodyti, kad Europos Parlamentas ir leiboristai EP nariai palaiko Haičio gyventojus ilgalaikiu darbu, atkuriant infrastruktūrą, bendruomenes ir sugriautus gyvenimus. Labai džiaugėmės, kad šioje rezoliucijoje pabrėžiamas Didžiosios Britanijos ir kitų G7 šalių sprendimas panaikinti reikalavimus dėl Haičio tarptautinių skolų ir pakviesti šalis sekti jų pavyzdžiu.

Tačiau nepritariame 24 rezoliucijos pastraipai ir manome, kad bet koks pasiūlymo dėl ES atsako į nelaimes pagerinimas turi būti gerai apsvarstytas, vykdomas po visapusiškų konsultacijų, o ne iš karto po humanitarinės tragedijos, kad ir kokia siaubinga ji būtų. Visų pirma pastraipa kenkiama dabartiniam ES valstybių narių pasirengimui, o mes neturėtume neįvertinti šalių pajėgumų reaguoti, visų pirma, kai pačios JK nuolatinė reagavimo komanda ėmėsi veiksmų per valandą po žemės drebėjimo Haityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Pastarosiomis savaitėmis visi matėme filmuotą medžiagą apie Haičio žmones užklupusią nelaimę. Kaip visada ir nutinka per didžiules stichines nelaimes, spaudos ir televizijos rodomas dėmesys yra trumpalaikis, o antraštės greitai ima atspindėti kitus įvykius. Būtų nepriimtina, jeigu politiniai lyderiai taip greitai pasitrauktų, o teisinga yra tai, kad šis Parlamentas siekia išlaikyti su šia nelaime susijusį klausimą darbotvarkės pradžioje. Šia rezoliucija pabrėžiamas ES institucijų ir valstybių narių įstaigų atliktas geras darbas, ir reikia tikėtis, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė visiškai atsižvelgs į Parlamento šiandien iškeltus konkrečius klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Anneli Jäätteenmäki (ALDE), raštu. – Pasak Haičio valdžios institucijų, žuvusiųjų per žemės drebėjimą skaičius viršija 230 000. Dėl to ši nelaimė tampa dar didesnė nei 2004 m. Azijoje kilęs cunamis. Suteikę skubią pagalbą, turėtume laipsniškai pereiti prie ilgalaikio Haičio vystymosi. Kaip viena skurdžiausių šalių pasaulyje, Haitis buvo visiškai nepasirengęs pakelti tokio masto nelaimę. Nuoširdžiai pritariu pastariesiems pažadams dėl skolos nuolaidų Haičiui ir raginu visas pagalbą teikiančias valstybes prisidėti prie ilgalaikio ir tvaraus atkūrimo. Galiausiai kai kurie kolegos iškėlė klausimą dėl baronienės C. Ashton sprendimo nevykti į Haitį iš karto po žemės drebėjimo. Jų kritika teisinga, jeigu jos apsilankymas būtų buvęs naudingas ir tuo būtų padėta Haičio žmonėms. Tačiau jeigu tai būtų buvęs tik reklaminis triukas, siekiant parodyti, kad ES ten yra, jos sprendimas visiškai teisingas.

 
  
MPphoto
 
 

  Eija-Riitta Korhola (PPE), raštu. (FI) Pone pirmininke, balsavau už rezoliuciją dėl padėties Haityje. Haičio žemės drebėjimo sukelta žmonėms kančia yra didžiulė: žuvo arba sužeista šimtai tūkstančių žmonių, o Port o Prensas beveik visiškai sugriautas. Skaičiuojama, kad nuo dviejų iki trijų milijonų žmonių reikalinga užsienio pagalba.

Europiečiams reiškiant užuojautą aukų artimiesiems, būtina imtis veiksmų. Plataus masto, skubūs ES įsipareigojimai teikti pagalbą yra tikrai būtini. Pavėluotas naujosios užsienio reikalų administracijos atsakas sukėlė nuostabą, ir tai pagrįsta. Akivaizdu, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ateityje turi būti atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas greitesnis ir labiau suderintas Europos Sąjungos atsakas. Haičiui ilgai bus reikalinga pagalba. Jo žaizdos turi būti išgydytos, o jo žmonių namai turi būti atstatyti.

Filosofas Ludwig Wittgenstein išsakė mintį, kad nėra didesnės kančios nei ta, kurią gali patirti vienas asmuo. Manau, kad jis turėjo omenyje kažką panašaus į tai: pasaulyje nėra didesnio pajautimo nei tas, kurį pajaučia vienas asmuo. Tu negali apskaičiuoti skausmo. Nėra jokio bendro pajautimo, kuriuo patiriama daugiau kančios nei tuo, kurį jaučia vienas asmuo. Visumos kančia visada yra vieno asmens kančia. Joje slypi ir viltis. Sakoma, jog Motina Teresė yra pasakiusi, kad jeigu ji būtų galvojusi apie mases žmonių, ji nebūtų nieko pasiekusi. Jeigu man pavyks padėti vienam žmogui, aš padėsiu didžiausiai galimai visumai: visam vieno žmogaus pasauliui.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Manau, kad ES turi prisidėti prie geresnio bendradarbiavimo ir labiau skatinti pagalbos teikimą Haičio valstybei. Šiuo metu didžiausią iššūkį kelia logistikos kliūtys (apribotos galimybės nusileisti ir iškrauti krovinius Port o Prenso oro uoste), taip pat ir sprendimo, kaip padėti tiems, kurie vis dar neturi namų, ieškojimas, ypač artėjant lietingajam sezonui.

Turime galvoti apie ateitį ir apie būdus, kaip greičiau ir veiksmingiau veikti tokiomis aplinkybėmis. Pritariau šiai rezoliucijai, nes ja prašoma Komisijos nario, atsakingo už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, užtikrinti pagrindinį Europos Sąjungos vaidmenį krizinėse situacijose, veiksmingiau suderinant Europos Sąjungos atsaką į būsimas krizes Lisabonos sutartimi numatytų pareigų pagrindu.

Dar daugiau, labai svarbu, kad Europos Sąjungos vykdomoji valdžia kuo greičiau pateiktų Parlamentui pasiūlymus Europos civilinės apsaugos pajėgoms sukurti, remiantis ES civilinės apsaugos mechanizmu. Tai padės Europos Sąjungai sukaupti reikiamus išteklius, siekiant skubiai, per 24 valandas po nelaimės, suteikti humanitarinę pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  David Martin (S&D), raštu. – Praėjusį mėnesį įvykęs siaubingas žemės drebėjimas Haityje padarė didžiulę žalą, todėl pasaulinės pagalbos teikimas turės būti ilgalaikis ir pagrįstas įsipareigojimais. Džiaugiuosi, kad ES iki šiol skubiai skyrė 196 mln. EUR paramą. Pritariu rezoliucijai, kuria iš ES reikalaujama veiksmingo ir suderinto humanitarinės pagalbos teikimo, siekiant užtikrinti, kad Haitis sulauktų ilgalaikės paramos ir būtų atstatytas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Be daugybės žuvusiųjų, 2010 m. sausio 12 d. Haitį užklupęs žemės drebėjimas ir toliau turi įtakos kasdieniam 3 mln. žmonių, kuriems gyvybiškai reikalinga humanitarinė pagalba, gyvenimui. Jau patikslintas ES užsienio politikos vaidmuo, o vertybėmis, kurias ES siekia skatinti, tarp kitko siekiama prisidėti prie taikos ir saugumo pasaulyje, žmogaus teisių apsaugos. Todėl turėtume pritarti visoms valstybių narių pastangoms padėti šaliai atsigauti po nelaimės kaip gyvuojančiai demokratijai su gyventojams galinčia padėti ekonomika. Taip pat turėtume atsižvelgti į tai, kad Haičio žmonės, kartu su savo valdžia visada turi būti sudėtinė visos atkūrimo eigos dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos RC-B7-0072/2010 dėl Haičio, nes manau, kad užuot siuntus kariuomenę, svarbiausia išsiųsti tokius civilius specialistus kaip gydytojus, architektus ir ugniagesius. Haičiui pavyks pasiekti reikiamą politinį, ekonominį ir socialinį stabilumą tik tada, jai šalies laisvė bus apsaugota nuo užsienio šalių kišimosi. Tokios finansų institucijos kaip Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas ir Haičio socialiniai partneriai turėtų nedelsdami panaikinti Haičio užsienio skolas.

Dar daugiau, pritariu „Bolivaro alternatyvos Amerikai“ organizacijos priimtoms priemonėms (finansinė parama Humanitarinio fondo pagrindu, energetinė parama ir ūkininkavimo bei gamybos pajėgumų skatinimas), kurios yra broliško įvairių šalių solidarumo pavyzdys. Susilaikydamas bandžiau pabrėžti, kad Haičio atstatymas negali būti vykdomas karinės pagalbos pagrindu, o turi būti vykdomas, panaikinant mechanizmus, sukėlusius skurdą Haityje, tokius kaip išorės skolos, kurias ir prašau panaikinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Dar prieš žemės drebėjimą Haitis buvo skurdi šalis be vietinių maisto šaltinių dviem milijonams žmonių ir šimtams tūkstančių našlaičių gatvėse ir namuose. Žinoma, Haičio žmonėms labai svarbu, kad ilgam laikui būtų atskurta infrastruktūra ir valstybės institucijos. Tačiau negalime pamiršti, kad pagalbos paskirstymas nėra sklandus, o daugybė moterų ir vaikų yra labai pažeidžiami. Šiuo atveju turime elgtis apdairiai. Atrodo, kad pasiūlyme dėl rezoliucijos tinkamai aptariama dauguma problemų, todėl už jį balsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Šių metų sausio mėn. Haitį sukrėtęs žemės drebėjimas yra viena didžiausių XXI a. humanitarinių nelaimių. Nelaimės mastą padidina tai, kad visa griaunantis žemės drebėjimas sukrėtė vieną skurdžiausių šalių pasaulyje. Dėl šios tragedijos viso pasaulio akys nukrypo į Haitį. Humanitarinė pagalba neturi apsiriboti vien tik salos atstatymu, bet turi apimti ir čia veikiančių socialinių santykių pertvarkymą, siekiant gerbti žmogaus orumą ir socialinį teisingumą. Kad tai įvyktų, būtina ne tik suteikti negrąžinamą paramą Haičiui, bet ir užtikrinti, kad šaliai ir jos visuomenei būtų suteikta nauja pradžia.

Todėl pritariu prašymui panaikinti tarptautines Haičio skolas. Be to, nepritariu sprendimams, kuriais bus padidinamos Haičio skolos dėl tarptautinės „paramos“. Atsižvelgdamas į tai, nusprendžiau pritarti bendram Europos Parlamento pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl neseniai įvykusio žemės drebėjimo Haityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Balsavau už bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl neseniai įvykusio žemės drebėjimo Haityje.

Visų pirma pritariu 4, 8 ir 9 pastraipų turiniui, visų pirma toms dalims, kuriose teigiama, kad ES turėtų teikti pirmenybę pagalbai, siekiant atkurtį ir pagerinti humanitarinę padėtį, sutelkti dėmesį į tokias pažeidžiamas asmenų grupes kaip moterys ir vaikai, suteikti pastogę, medicinos paslaugas, logistikos pagalbą ir maistą; prašome visų valstybių narių būti pasirengusias patenkinti JT prašymus dėl tolesnės pagalbos; pritariame Komisijos pradiniam įsipareigojimui skirti 30 mln. EUR humanitarinei pagalbai teikti; pritariame G7 šalių sprendimui panaikinti savo reikalavimus Haičio tarptautinių skolų atžvilgiu, taip pat prašome Tarptautinio valiutos fondo suteikti visišką šalies skolos nuolaidą – pabrėžiame, kad bet kokia skubi pagalba po žemės drebėjimo turi būti suteikiama kaip dotacija, o ne skolą užtraukianti paskola.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Stichinės nelaimės atveju humanitarinė pagalba turi būti suteikiama be jokių atidėliojimų. Haityje tik Jungtinėms Valstijoms pavyko suteikti veiksmingą humanitarinę pagalbą be jokių biurokratinių trukdžių. Taip pat aišku, kad greičiausios ir veiksmingiausios humanitarinės įstaigos yra tos, kurias dažnai savo rezoliucijomis pasmerkia šie garsūs Rūmai: katalikų bažnyčia ir krikščioniškų organizacijų įgyvendinamos humanitarinės iniciatyvos. Šia rezoliucija, kuriai aš visiškai pritariu, Parlamentas prašo tarptautinės bendruomenės užtikrinti, kad Haičio žmonės ir jų valdžia būtų svarbiausi atkūrimo veiklos dalyviai ir kad jie patys galėtų susikurti savo likimą. Narės taip pat pritaria ES veiksmams iš naujo pradėti vietos maisto gamybą, atkuriant sugriautą infrastruktūrą ir suteikiant reikiamas medžiagas (sėklas, trąšas ir įrankius) mažiems ūkininkams, visų pirma pavasario sėjai, kuri prasideda kovo mėn. ir sudaro 60 proc. šalies maisto gamybos. Šiuo metu, kai tarptautinė bendruomenė siekia sukurti žemės drebėjimams atsparias infrastruktūras, norėčiau pabrėžti, kad religiniai pastatai taip pat sugriauti, todėl taip pat tarptautinių lėšų turėtų būti skirta ir bažnyčių bei seminarijų atstatymui.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0078/2010

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew, Andrew Henry William Brons, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark ir William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – UKIP labai nerimauja dėl padėties Irane ir prašo ir vienos, ir kitos valdžios priimti diplomatinį ir, svarbiausia, taikų sprendimą dėl šalyje vykstančios politinės ir humanitarinės suirutės. ES neturėtų į tai kištis, nes tai tik pablogintų įtemptą padėtį. Neatsakingi ES biurokratai, o ne vedantys derybas išrinktieji politikai, galiausiai nulems blogus rezultatus Irano ir viso pasaulio atžvilgiu. Derybos turėtų vykti bendradarbiaujant su kitų šalių vyriausybėmis, o ne ES darant spaudimą. Daugybė šalių nori likti neutralios, pvz., Airija, o ES, atstovaudama toms šalims šiuo klausimu, labai kenkia jų demokratija pagrįstai politikai.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Jausdamas didžiulę atsakomybę, balsavau už šį dokumentą, tikėdamas, kad ši rezoliucija gali duoti rezultatų. Norėčiau pagirti bendras įvairių Parlamento frakcijų pastangas, kuriomis Europos Sąjungos demokratijos namams pavyko kalbėti vienu balsu, buvo pabrėžtas pragmatiškas šios rezoliucijos, kurioje ES pateikiami būdai, sprendimai ir konkrečios priemonės, kaip elgtis Irano režimo atžvilgiu, pobūdis. Dėl to norėčiau pabrėžti būtinumą: a) griežtai pasmerkti įmones, kurios teikia Irano valdžiai įrangą ir techniką, kuri turėtų būti cenzūruojama ir prižiūrima, ir kuri turėtų būti draudžiama Europos Sąjungos įmonėms; b) paprašyti arba geriau pareikalauti pripažinti visišką būtinybę laikytis Vienos konvencijos nuostatų ir diplomatijos taisyklių; c) numatyti daugiau sankcijų toms Irano organizacijoms ar pareigūnams, kurie veikia užsienyje ir yra atsakingi už represijas ir laisvių apribojimą Irane, taip pat ir tiems, kurie yra susiję su tarptautiniais Irano įsipareigojimais, susijusiais su branduoline programa; ir d) nepaisant visko, skatinti ilgalaikį ir rimtesnį dialogą su Iranu, visų pirma su pilietine visuomene.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Irane dėl to, kad nerimauju dėl ten vykdomų besitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų, visų pirma asociacijų, saviraiškos ir informacijos laisvės pažeidimų, ir dėl to, kad pritariu demokratiškiems Irano žmonių troškimams.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Pastaraisiais mėnesiais iš Irano atėjo informacija dviem klausimais, deja, nė viena iš jų neteikia pasitikėjimo. Pirma, tai pasiekta pažanga, sodrinant uraną branduoliniais tikslais, antra, M. H. Moussavi vadovaujamas nuosaikiosios frakcijos, kuri užginčijo pastarųjų prezidento rinkimų rezultatus, slopinimas. Šie du įvykiai patys savaime kelia nerimą, tačiau abu kartu jie verčia dar labiau nerimauti.

Ką galima kalbėti apie šią nestabilią šalį, kurios vis radikalesnė valdžia žudo, kankina ir įkalina prieš ją gatvėse protestuojančius oponentus ir kuri, be to, dalyvauja rimtoje urano sodrinimo programoje, siekdama pasigaminti branduolinės energijos?

Nepaisant to, kad fundamentalistinis ajatolų režimas teigia, jog jų ketinimai yra geri, o branduolinė energija gaminama taikiais tikslais, tarptautinė bendruomenė tuo netiki ir pagrįstai laiko Iraną didėjančia grėsme.

Iš pat pradžių pasmerkusi žiaurių Irano nuosaikiųjų slopinimą, Europos Sąjunga, jos sąjungininkės ir kiti tarptautiniai veikėjai turi siekti sustiprinti ir sugriežtinti Teheranui taikomas sankcijas ir neatmesti galimybės bendrai kovoti su šia grėsme.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Giname saviraiškos laisvę ir demokratiją ir sutinkame, kad verta nerimauti dėl pastarųjų mėnesių įvykių Irane, visų pirma susijusių su prieš daugybę žmonių nukreiptomis represijomis, kurias vykdo Irano saugumo pajėgos. Tačiau pasiūlytame tekste nenumatytas geriausias būdas tai padaryti.

Mūsų nuomone, išreikšdami nerimą dėl įvykių eigos, negalime pamiršti didžiulės grėsmės Irano suverenumui ir teritoriniam vientisumui, tarp jų ir vis didesnio JAV vykdomo diplomatinio ir karinio kišimosi, įskaitant ir JAV karinių pajėgų sutelkimą regione. Neturėtume pamiršti, kad šie dalykai kelia grėsmę ir Irano žmonių teisėms bei toms pačioms pajėgoms, toliau kovojančioms už demokratiją, pažangą ir socialinį teisingumą Irane. Priimtame tekste apie tai neužsimenama.

Teisė nubrėžti būsimą Irano kelią priklauso tik Irano žmonėms ir jų politiniams bei socialiniams veiksmams. Norėtume išreikšti solidarumą su demokratinėmis Irano organizacijomis ir jo žmonėmis, kovojančiais už socialinį teisingumą ir pažangą savo šalyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Pritariau rezoliucijai, kuria smerkiamas Irano požiūris tiek dėl jo ketinimų branduoliniame sektoriuje, tiek dėl išpuolių, įgyvendinant saviraiškos laisvę, kurių aukomis žmonės tampa kasdien. Nepriimtinas Irano valdžios smurtas demonstracijų dalyvių atžvilgiu, taip pat spaudos cenzūravimas ir informaciją skelbti trukdančios kliūtys.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Tikrai verta rimtai sunerimti dėl dabartinės socialinės suirutės Irane, dėl sistemingo žmonių ir besipriešinančiųjų režimui slopinimo, spaudos ir saviraiškos laisvės apribojimų, nepanaikintos mirties bausmės ir besitęsiančio branduolinės programos prieš tarptautinę bendruomenę vykdymo. Dar labiau nerimą kelia tai, kad praėjusį mėnesį Iranas sėkmingai išbandė naują tolimojo nuotolio raketą, taip keldamas pavojų regiono ir pasaulio saugumui. Pastarasis planuoto Parlamento delegacijos apsilankymo atšaukimas yra dar vienas aiškus ženklas, kad ši šalis nenori bendradarbiauti. Dėl to turime pasmerkti Irano režimo vykdomą politiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Yra daugybė šalių, kuriose kyla pavojų demokratijai ir žmogaus teisėms. ES turi toliau siekti pakeisti šią padėtį, teikdama prašymus ir pasitelkdama kitus panašius būdus. Neturėtume stebėtis Irano veiksmais ir jo pastangomis tapti branduoline jėga. Tarp kitko, tai nevykusios JAV politikos padarinys. Padėtį galima pagerinti tik diplomatiniu būdu, tačiau ES negali sau leisti, kad JAV šiuo atžvilgiu ją išnaudotų. Pasiūlyme dėl rezoliucijos teigiama, kad nieko naudingo nepasiekta, o dialogas yra vienintelis sprendimas. Aš tam pritariu.

 
  
MPphoto
 
 

  Sławomir Witold Nitras (PPE), raštu. (PL) Norėčiau pritarti rezoliucijai, kuria siekiama įtvirtinti aiškią Europos Sąjungos poziciją dėl pagrindinių žmogaus teisių gerbimo Irane. Kaip ir daugelis mūsų, esu pasipiktinęs tuo, kaip elgiamasi su opozicija Irane. Mano nuomone, Mohammed Reza Alizamani ir Arash Rahmani nuteisimas mirties bausme už jų politinę veiklą prieštarauja visoms šiuolaikiniame pasaulyje gerbiamoms normoms. Džiaugiuosi, kad ES laikosi labai aiškios pozicijos šiuo klausimu. Taip pat norėčiau pareikšti apgailestavimą dėl to, kad taip griežtai nebuvo reaguota į tai, jog 2010 m. sausio 31 d. buvo užkirstas kelias Rusijos opozicijos demonstracijai Maskvoje ir Sankt Peterburge surengti, sulaikyti jos organizatoriai, tarp jų ir Oleg Orlov, kuris yra Memorial, organizacijos, pernai apdovanotos Sacharovo premija, pirmininkas. Manau, kad Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės reakcija į tai turėtų būti tokia pat dinamiška kaip ir Irano atveju, be to, ji turėtų atitikti griežtą, Rusijos valdžiai skirtą Europos Parlamento Pirmininko J. Buzeko kritiką.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Labai svarbu vėl pradėti dialogą su Iranu. Todėl labai apgailestauju dėl to, kad buvo atidėtas ES delegacijos apsilankymas Irane, ir tikiuosi, kad jis vėl bus kuo greičiau suplanuotas. Dabartiniu metu Irane tikrai negerbiamos žmogaus teisės ir demokratija. Tačiau sankcijų Iranui sugriežtinimas nėra tinkamas požiūris. Irano valdžios priešininkai taip pat nepritaria griežtesnių sankcijų taikymui, nes didžiausią jų poveikį jaustų šalies žmonės. Be viso to, ES ir vėl šališka. Tokių svarbių ekonominių partnerių kaip Kinija ar Indija atžvilgiu ji džiaugiasi galėdama žiūrėti į viską pro pirštus. Dėl to ir nebalsavau.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl padėties Irane, visų pirma dėl pastarųjų išpuolių, tarp jų ir išpuolių prieš Italijos ir Prancūzijos ambasadas.

Tiesą sakant, Europos Sąjunga turi laikytis aiškios pozicijos dėl režimo Teherane. Irano valdžia kursto šią pavojingą netolerantišką ir bauginančią atmosferą tam tikrų Europos Sąjungos šalių atžvilgiu. Išpuolius prieš ambasadas įvykdė tie, kurie siekia apkarpyti demokratijos sparnus ir prieštarauja laisvei.

Tikiuosi, kad Europos Sąjungos institucijos priims aiškią poziciją, kuria skubiai smerkiama tai, kas įvyko, ir nuspręs imtis diplomatinių priemonių Irano atžvilgiu.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. – ECR pritarė griežtai rezoliucijai dėl padėties Irane. Pritariame griežtiems tarptautiniams veiksmams, siekiant išspręsti vis didėjančio Irano branduolinio pajėgumo klausimą. Todėl labiausiai gaila dėl to, kad Europos Parlamentas nepasinaudojo galimybe pritarti tarptautiniam kvietimui imtis papildomų sankcijų. Taip pat turėtų būti paaiškinta, kad, laimei, Teherane nėra „ES ambasadų“. Yra tik šalių ambasados.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Irano Islamo Respublika labai dažnai smerkia blogą elgesį su musulmonais visame pasaulyje. Tačiau mulos nesiliaus persekioti krikščionių ir nepasmerks krikščionims taikomų sąlygų. Atsivertimas į krikščionybę laikomas atsimetimu ir baudžiamas mirties bausme. Deja, Europos Parlamentas neturi raginti pasmerkti krikščionių kankinių padėtį Irane. Popiežius Jonas Paulius II kalbėjo: „Persekiojimas apima įvairias tikinčiųjų ir visos bažnytinės bendruomenės diskriminacijos formas. Tokių formų diskriminacija dažnai vykdoma nepaisant to, kad teisė į religijos laisvę ir sąžinės laisvė pripažįstama pavienių šalių teisės aktuose, taip pat ir tarptautinio pobūdžio deklaracijose... Šiandien be kalėjimų, koncentracijos stovyklų, priverstinio darbo stovyklų ir išsiuntimo iš šalies dar yra kitų, ne tokių žinomų, bet mažiau pastebimų bausmių: ne smurtinė, o pilietinė bausmė, ne tik izoliavimas kalėjimuose ar stovyklose, o socialinė diskriminacija ar nuolatiniai asmens laisvės apribojimai“. Jeigu Parlamentas nori rimtai reikalauti gerbti žmogaus teises, jis turi priimti aiškesnę poziciją dėl Irane persekiojamų krikščionių.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0021/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kyla pavojus, kad Jemenas gali tapti naujuoju Afganistanu – mėgstamiausia Al-Qaedos mokomąja stovykla ir fundamentalistų bei teroristų paplitimo visame pasaulyje židiniu.

Dėl socialinės, politinės ir ekonominės padėties pablogėjimo, o gal ir visiškos suirutės, pasižyminčios pilietiniu karu ir valdžios, galinčios veiksmingai kontroliuoti visą savo teritoriją, nebuvimu, šalis tapo teisės ar tvarkos nesilaikančia vieta, kurioje gali kilti ir paplisti šie smurto ir radikalizmo protrūkiai.

Tai reiškia, kad tarptautinė bendruomenė turi skirti daugiau dėmesio ir būti griežtesnė, spręsdama Jemeno klausimą, o šaliai suteikta pagalba turėtų būti siekiama veiksmingai pagerinti jos žmonių gyvenimo sąlygas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Bendra padėtis Jemene kelia nerimą visam pasauliui, o dėl pastarųjų teroristų grasinimų ES turi imtis vis aktyvesnio vaidmens, siekiant neleisti Jemenui tapti dar viena sužlugusia tarptautinės bendruomenės valstybe.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. – (DE) Dėmesys, kovojant su terorizmu, nukrypo į Jemeną, kuris yra islamo ekstremistų židinys. Kova su skurdu ir karinės pagalbos padidinimas nepanaikins Jemeno problemų. Tai galima išspręsti, suteikiant daugiau vystymosi pagalbos, siekiant džihadistų naujokams išmušti pagrindą iš po kojų. Galiausiai ES negali sau leisti tapti JAV samdytoja. Užuot tokia tapus, ji turi laikytis nešališko tarpininko pozicijos, siekdama pradėti dialogą ir praskinti kelią ilgalaikiam politiniam sprendimui pasiekti. Šiuo pasiūlymu dėl rezoliucijos laikomasi panašaus požiūrio, todėl ir balsavau už jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Geoffrey Van Orden (ECR), raštu. – Nors ir pritariu šios rezoliucijos dėl dabartinės padėties Jemene esmei ir dalyvavau ją rengiant, negaliu pritarti tam, kad joje numatoma, jog būsima ES išorinių veiksmų tarnyba atliks koordinatoriaus vaidmenį Jemeno atžvilgiu. Rengiant rezoliuciją, prašiau pašalinti nuostatas dėl IVT, tačiau kitos frakcijos nesutiko. IVT yra tiesioginis Lisabonos sutarties, kuriai nepritariu, kuriai trūksta demokratiško teisėtumo, produktas. IVT sukurs „ES ambasadų“ tinklą ir, prižiūrint naujajai Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei, bus atsakinga už ES karinės ir užsienio politikos sukūrimą.

Jau ilgą laiką prieštarauju tam, kad ES atliktų vaidmenį šiose dviejose politikos srityse, kurios, nuoširdžiai manau, turi likti suverenių valstybių narių išimtinė teisė.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos B7-0029/2010

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew, David Campbell Bannerman, Derek Roland Clark ir William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – UKIP visiškai nepritaria prekybai žmonėmis, nes tai yra šiuolaikinės vergovės forma. Raginame nustatyti griežčiausias bausmes pasaulyje tiems nusikaltėliams, kurie daro tokius nusikaltimus, ir griežtas priemones tokiai veiklai uždrausti . Tačiau negalime nepritarti tam, kad ES pateikia prekybos žmonėmis problemą išrinktų vyriausybių vadovams kaip priežastį imigracijos ir pasienio apsaugos politikai suderinti. Dėl šalies politikos šiais klausimais turi nuspręsti balsuojantys rinkėjai ir išrinkti politikai, o ne ES, užgrobdama dar vieną politikos sritį ir taip sumažindama demokratinį atskaitingumą. Jeigu ES nebūtų atvirų sienų, o kiekviena šalis įgyvendintų savo imigracijos politiką, būtų daug lengviau įveikti rimtus organizuotus nusikaltimus ir prekybos žmonėmis problemą.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos, nes turime užtikrinti, kad tiek praktiškai, tiek morališkai pirmiausia būtų siekiama kovoti su prekyba žmonėmis ir tuo, kaip ši prekyba žmonėmis naudojama kaip ištekliai darbo rinkoje.

Lisabonos sutarties pagrindu Europos Sąjunga turi teisę ir galimybę sustiprinti Europos Sąjungos politiką dėl prekybos žmonėmis. Kaip minėjau per diskusijas dėl šios rezoliucijos, šis klausimas turi būti svarbi darbotvarkės dalis. Dėl savo svarbaus vaidmens pasaulinėje prekyboje ir įsipareigojimų dėl žmogaus teisių apsaugos Europos Sąjunga turi pareigą kovoti su prekyba žmonėmis, visų pirma su vaikų darbo problema.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. – Prekyba žmonėmis yra vienas baisiausių ir sunkiausių nusikaltimų. Kova nebus veiksminga be nuoseklios politikos, kuria didžiausias dėmesys būtų skiriamas prevencijai, aukų apsaugai ir veiksmingoms sankcijoms prekiautojais žmonėmis nustatyti. Judėjimo laisve ES mūsų piliečiams suteikta daug privilegijų, tačiau tai kartu atvėrė daug kelių prekiautojams žmonėmis. Dešimtys tūkstančių jaunų moterų ir vaikų iš naujųjų valstybių narių kasmet tampa prekybos žmonėmis aukomis. Europos Parlamentas atliks svarbų vaidmenį kovoje su prekyba žmonėmis. Turėsime užtikrinti, kad prevencija, aukų apsauga ir parama aukoms būtų svarbiausi politinės darbotvarkės klausimai. Turime reikalauti valstybių narių iki galo įgyvendinti dabartinę ES politiką ir kitus dokumentus dėl prekybos žmonėmis, bei užtikrinti, kad būtų nustatytos griežtesnės bausmės ir sankcijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Sąjunga privalo kovoti su nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis. Didėjant nedarbui daugės asmenų, galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis ar išnaudojamų priverstiniam darbui. Visų pirma žmonės savo šalyje netekę darbo, praradę viltį geresnio gyvenimo, sėkmės ieškos svetur. Tokia situacija gali pasinaudoti nusikalstamos grupuotės. Pagrindinė prekyba vaikais, ypač mergaitėmis ir moterimis nesikeičia jau daugelį metų. Seksualinis išnaudojimas vergovės sąlygomis ypatingai paplitęs Rytų Europoje, kuri yra tarsi tranzito kelias žmonių prekybai į vakarus. Privalome parengti kovos su prekyba žmonėmis priemonių strategiją, kurioje didžiausias dėmesys būtų skiriamas kovai su prekyba žmonėmis, jų prevencijai, nukentėjusių asmenų apsaugai bei sankcijoms. Visos valstybės narės privalo imtis griežtų priemonių kovai su prekyba žmonėmis, užtikrinant minimalų nacionalinės teisės aktų suderinimą. Būtina siekti glaudesnio visų suinteresuotų šalių bendradarbiavimo dėl prekybos žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlos Coelho (PPE), raštu. – (PT) Ši moderni vergovės forma pastaraisiais metais grėsmingai plito ir tapo trečia pelningiausia organizuoto nusikalstamumo veiklos rūšimi. JT duomenimis, 2009 m. nustatyta 270 000 aukų, o Europolas neužfiksavo jokio prekybos moterimis, siekiant jas seksualiai išnaudoti, sumažėjimo, tačiau pastebėtas prekybos žmonėmis priverstinio darbo tikslais masto padidėjimas. Tai nepriimtina, todėl negalime leisti naudotis teisinėmis spragomis šiai veiklai palengvinti. Būtinas skubus, pasaulinio masto, visapusiškas ir suderintas teisinis ir operatyvinis atsakas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, raginu Komisiją kuo greičiau pateikti naują pasiūlymą, kuriuo suderinta Europos Sąjungos politika, siekiant veiksmingai kovoti su prekyba žmonėmis, taptų vienu pagrindinių jos prioritetų. Šis klausimas turėtų apimti visus šios problemos aspektus, tarp jų ir klausimus, susijusius su kilmės, tranzito ir tikslo šalimi, įdarbinančiais, gabenančiais ir išnaudojančiais asmenimis ir kitais tarpininkais, klientais ir naudos gavėjais.

Be to, turime užtikrinti tinkamą nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugą, suteikdami jiems skubią pagalbą. Taip pat turi būti siekiama kuo geriau panaudoti priemones, kuriomis šioje srityje, deja, ir toliau nepakankamai naudojasi tokios įstaigos kaip Europolas, Eurojustas ir Frontex.

 
  
MPphoto
 
 

  Vasilica Viorica Dăncilă (S&D), raštu.(RO) Tvirtai tikiu ir pritariu nuolatinės programos Europos Sąjungos lygiu sukūrimui, užtikrinant, kad prekybos žmonėmis politika apimtų socialinius klausimus bei tuos, kurie susiję su socialine integracija, taip pat ir su tinkamų ir veiksmingų programų, skirtų socialinei aukų integracijai paremti, tarp jų ir su darbo rinka bei socialinės apsaugos sistema susijusių priemonių, priėmimu..

 
  
MPphoto
 
 

  Lena Ek, Marit Paulsen ir Olle Schmidt (ALDE), raštu. (SV) Manome, kad pradinė 13 ir 15 punktų dėl skirtumo tarp prekybos žmonėmis aukų ir nelegalių imigrantų bei dėl leidimo gyventi suteikimo nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis asmenims formuluotė labiau priimtina, tačiau balsuojame už šių punktų pakeitimus, kad būtų pasiektas kompromisas. Šiuo kompromisu prekybos žmonėmis aukoms bus suteikti laikini leidimai gyventi, o pasienio kontrolės įstaigos bus tinkamiau informuotos apie prekybos žmonėmis problemą. Tai pirmasis žingsnis. Norėtume, jog rezoliucija būtų priimta dabar, kad galėtume toliau imtis veiksmų dėl nuolatinio leidimo gyventi suteikimo prekybos žmonėmis aukoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Ioan Enciu (S&D), raštu.(RO) Balsavau už Europos Parlamento rezoliuciją dėl prekybos žmonėmis prevencijos, nes manau, kad labai svarbu paspartinti kovą su prekyba žmonėmis, kuri pasiekė nerimą keliantį mastą ir kuria pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės.

Direktyvos projekte, kuris netrukus bus pateiktas Parlamentui nagrinėti, turi būti numatytos priemonės dėl griežtų bausmių visiems susijusiems su prekyba žmonėmis įtvirtinimo Europos Sąjungos lygiu. Turi būti pakeisti valstybių narių teisės aktai, kad būtų suderintos sankcijos, siekiant užtikrinti, kad prekiautojams žmonėmis būtų taikomos didžiausios bausmės, nes dabar įvairiose šalyse jos labai skiriasi.

Kovojant su šiuo siaubu, būtinas tarpvalstybinis požiūris, sustiprinant bendradarbiavimą su kilmės ir tranzito šalimis, o kai kuriose iš jų prekiautojams žmonėmis skiriamos tik nedidelės baudos. Be to, prekybos žmonėmis aukoms, visų pirma moterims ir vaikams, kurie, remiantis duomenimis, sudaro apie 80 proc. visų aukų, turi būti suteikiama apsauga ir pagalba.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už rezoliuciją dėl prekybos žmonėmis prevencijos pritardama, kad Komisija ir Taryba turi užtikrinti, kad kova su šiuo siaubu ir toliau turi išlikti svarbiu jų prioritetu, net ir per ekonomikos ir finansų krizę. To dar nepadariusios valstybės narės turėtų iki galo įgyvendinti visus ES teisės aktus dėl prekybos žmonėmis šalies lygiu ir kuo greičiau ratifikuoti kitus teisinius dokumentus šioje srityje, kad būtų užtikrinta didesnė apsauga ir pagalba prekybos žmonėmis aukoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Šiandien prekyba žmonėmis jos aukoms yra nehumaniška šiuolaikinės vergovės forma. Jos kaltininkams, nusikalstamoms grupuotėms, vykdančioms su prostitucija ir seksualiniu išnaudojimu, neteisėtu įvaikinimu, priverstiniu darbu, nelegalia imigracija ir nelegalia prekyba organais susijusią veiklą, tai yra labai pelninga veikla.

Deja, ši siaubinga tikrovė gyva Europos Sąjungoje. Todėl raginu Europos Komisiją imtis griežtų ir tvirtų, kovai su prekyba žmonėmis skirtų priemonių. Būtinas trejopas požiūris: i) tinkama aukų, kuriomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, apsauga, kuria būtų užtikrinamos tokios jų svarbiausios teisės kaip teisė į gyvybę, laisvę, fizinį ir moralinį neliečiamumą bei lytinį apsisprendimą; ii) prevencinės priemonės, tiriant ir panaikinant skatinančius prekybą žmonėmis ir iš jos besipelnančius tinklus; ir galiausiai iii) griežta bausmė už prekybą žmonėmis visais nusikalstamais tikslais, o bausmės turi atitikti įvykdytą nusikaltimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Kaip teigiama priimtoje rezoliucijoje, turi būti imamasi „kovos su prekyba žmonėmis priemonių, vadovaujantis žmogaus teisėmis grindžiama bendra strategija, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas kovai su prekyba žmonėmis, jos prevencijai ir nukentėjusių asmenų apsaugai“. „Laikytis strategijos, pagal kurią didžiausias dėmesys būtų skiriamas nukentėjusiems asmenims, t. y. visų galimų kategorijų nukentėjusieji asmenys būtų nustatyti ir saugomi, taip pat būtų taikomos jiems skirtos tikslingos priemonės, o ypatingas dėmesys būtų skiriamas vaikams ir kitoms rizikos grupėms.“

Tačiau apgailestaujame, kad buvo atmesti pasiūlyti šios rezoliucijos pakeitimai, kuriais didžiausias dėmesys skiriamas prekybos žmonėmis priežastims ir būdams jas įveikti, visų pirma:

- kovojant su nedarbu, socialine atskirtimi ir skurdu kaip esminėmis prekybos žmonėmis priežastimis, pabrėžiant būtinumą skubiai keisti ekonomikos ir socialinę politiką, kad būtų siekiama sustiprinti socialines ir užimtumo teises, darbą, užtikrinant susijusias teises, tinkamas viešąsias paslaugas ir ekonomikos bei socialinę pažangą.

- stiprinant bendradarbiavimą ir solidarumą su migrantų kilmės šalimis, visų pirma padedant joms vystyti savo ekonomiką, žinių prieinamumą, panaikinant jų skolas ir skatinant finansinių sandorių apmokestinimą.

-

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Pone pirmininke, ponios ir ponai, balsavome prieš rezoliuciją dėl prekybos žmonėmis, nors tai ir yra vienas niekingiausių nusikaltimų. Pirma, taip pasielgėme todėl, kad toliau naudojatės tuo politiniais tikslais, siekdami toliau didinti Briuselio Europos, jos institucijų ir daugybės įstaigų, kurios vis dėl to ir toliau neveiksmingai dirba, galią. Antra ir pirmiausia, taip pasielgėme dėl to, kad naudojatės dėmesiu, kuris paprastai būtų skiriamas nukentėjusiems asmenims, siekdami sukurti naują, su imigracija susijusį įsiurbimo poveikį: socialinė ir teisinė pagalba, iš karto suteikiamas leidimas gyventi, teisė į darbo rinką, supaprastinta teisė į šeimos susijugimą ir socialinę gerovę. Visa tai būtų suteikiama nepaisant to, ar nukentėjusysis asmuo bendradarbiauja su valdžios institucijomis, siekdamas padėti sučiupti prekiautojus žmonėmis ir išardyti tinklus. Taigi viskas, ką nelegalus imigrantas turės padaryti, kad galėtų atvykti į Europą, tai pasakyti, kad yra prievarta iš jo išgavusio tūkstančius eurų tinklo auka. Todėl kad ir ką jūs manytumėte, nelegalūs imigrantai reikalaus šio statuso ir šios gerovės, o jūs jiems tai suteiksite! Jūs elgiatės neatsakingai!

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau už Europos Parlamento kairiųjų ir centro frakcijų pateiktą rezoliuciją dėl prekybos žmonėmis prevencijos, nes turime garsiai ir aiškiai pabrėžti, kad prekybos žmonėmis aukoms, kurių daugumą sudaro moterys ir vaikai, turėtų būti suteikta besąlyginė apsauga ir pagalba. Šie nukentėjusieji asmenys turėtų turėti pirmumo teisę į nemokamą teisinę pagalbą, prekiautojams žmonėmis taikomos bausmės turėtų būti griežtesnės, turi būti rasti būdai, kaip atbaidyti klientus nuo paslaugų paklausos. Tai nepriimtinos smurto prieš moteris forma, todėl turėtų būti imamasi bendrų veiksmų, siekiant išvengti tokios prekybos žmonėmis, apsaugoti prekybos žmonėmis aukas ir persekioti tokios prievartos kaltininkus.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Nors dauguma žmonių ES gyvena gana patogų gyvenimą, tikrovė ta, kad visoje ES, net ir labai turtinguose regionuose daugybė žmonių gyvena skurde. Tarpvalstybinis prekybos žmonėmis pobūdis reiškia, kad šioje srityje ES institucijos turi vaidinti pagrindinį vaidmenį, todėl pritariu šiandieninei rezoliucijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. (HU) Prekyba žmonėmis yra vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų, galintis būti įvairių formų: nuo seksualinio išnaudojimo, priverstinio darbo ir prekybos organais iki vergavimo namuose, o aukomis pirmiausia tampa moterys ir vaikai. Dabartinės Europos Sąjungos teisinės sistemos, skirtos kovoti su prekyba žmonėmis, nepakanka, todėl labai svarbu, kad Europos Sąjunga, pasinaudodama Lisabonos sutartimi suteikiamais įgaliojimais, imtųsi daug tvirtesnių veiksmų šio reiškinio atžvilgiu, visų pirma dėl pavojuje esančių asmenų grupių, pirmiausia vaikų, apsaugos ir paramos jiems. Dėl to pritariu pasiūlymui įsteigti ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriaus pareigas, taip pat pagirtina ir tai, kad valstybėms narėms siūloma taikyti bauginančias bausmes, atitinkančias nusikaltimo sunkumą. Labai svarbu tai, jog pasiūlymu dėl rezoliucijos įtvirtinama, kad nukentėjusiojo sutikimas būti išnaudojamam nėra svarbus baudžiamojo persekiojimo atžvilgiu, o nukentėjusiajam turi būti suteikiama pagalba, nepaisant jo ar jos noro dalyvauti procese.

Taip pat svarbu į institucijų veiklą, siekiant panaikinti prekybą žmonėmis, kuo labiau įtraukti pilietinę visuomenę ir vykdyti informacines ir supratimo didinimo kampanijas, skirtas toms asmenų grupėms, kurioms kyla didžiausias pavojus. Tikiuosi, kad valstybės narės netrukus įgyvendins šį visuminį požiūrį, apimantį prevencijos, sankcijų ir nukentėjusiųjų apsaugos klausimus, savo teisinėse sistemose, o ratifikuodamos atitinkamus teisinius dokumentus, jos žengs didžiulį žingsnį šiuolaikinės vergovės panaikinimo link.

 
  
MPphoto
 
 

  Filip Kaczmarek (PPE), raštu. (PL) Pone pirmininke, pritariau rezoliucijos dėl prekybos žmonėmis priėmimui. Prekyba žmonėmis yra viena didžiausių blogybių, kurią vienas žmogus gali padaryti kitam. Siaubą kelia tai, koks paplitęs šis baisus reiškinys. Negaliu pateisinti ar rasti lengvinančių aplinkybių tiems, kurie taip pamina visas šias mums svarbias vertybes. Prekyba žmonėmis paneigiama laisvė, orumas ir lygybė. Tikiuosi, kad Europos Parlamentas padės apriboti, o ateityje ir panaikinti prekybą žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Timothy Kirkhope (ECR), raštu. – ECR frakcija vieningai mano, kad prekyba žmonėmis yra netoleruojama ir turi būti panaikinta. Tačiau rimtai abejojame dėl šios rezoliucijos tinkamumo, kovojant su pagrindinėmis prekybą žmonėmis lemiančiomis priežastimis, todėl nusprendėme balsuoti prieš rezoliuciją. ECR frakcija mano, kad šioje rezoliucijoje didžiausias dėmesys skiriamas nukentėjusiesiems, joje nurodoma, kaip valstybės narės turėtų rūpintis nukentėjusiaisiais po to, kai jie buvo parduoti, taip numatant, kad prekybos žmonėmis paplitimas neišvengiamas. Tačiau ECR frakcija, kartu su PPE, pasirašė rezoliuciją, kuria skatinamas valstybių narių, policijos ir pasienio kontrolės įstaigų bendradarbiavimas, siekiant apsaugoti asmens duomenis, bei numatant, kad pačios valstybės narės sprendžia pagalbos nukentėjusiesiems klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Visos vergovės formos, tiek šiuolaikinės, tiek kitos, yra griežtai smerkiamos. Todėl galima pasikliauti šia rezoliucija, siekiant apsaugoti nukentėjusiuosius nuo smurto dėl barbariško troškimo pasipelnyti bei nuo socialinės ir psichologinės kančios, kurią visa tai sukelia. Vis dėlto labai gaila, kad ji apsiriboja šešėlinėje ekonomikoje veikiančių nusikalstamų tinklų aukų klausimu, nes prekyba žmonėmis apima ir ne ką mažiau niekingesnį teisėtumo aspektą.

Neoliberalizmas, jam būdingas pasipelnymo troškimas, nuolatinis darbuotojų supriešinimas ir jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą taip pat sukelia simbolinį ir fizinį skausmą piliečiams. Dėl jo poveikio žmonės priverčiami persikelti prieš savo norą, kyla tiek sunkumų, kad su darbu susijusių savižudybių skaičius tik didėja. Ar toks piliečių pavergimas, jų pavertimas paprasčiausiais pusiausvyrą praradusiais daiktais neveiksmingoje, žalingoje sistemoje, įrankiais finansų elito interesams patenkinti, visiškai negalvojant ir keliant pavojų jų gyvybėms, nėra žmonių nuosavybės, t. y. vergovės atitikmuo? Be to, kad būtina panaikinti šį nusikaltimą, dar būtina kovoti su įsigalėjusiu įstatymų pažeidimu ir paversti Europos Sąjungą piliečių išlaisvinimo sąjunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Prekyba žmonėmis pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, tai yra seksualiniu ir darbo išnaudojimu pagrįsta vergovės forma. Tarptautinio masto skaičiavimų duomenimis, prekyba žmonėmis yra trečia pelningiausia nelegalios prekybos forma. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, sustiprinta Europos Sąjungos veikla teisminio ir policijos bendradarbiavimo srityje. Kova su prekyba žmonėmis turi būti vienas svarbiausių Europos Sąjungos tikslų, o Parlamento kaip bendro teisės aktų leidėjo vaidmuo reiškia, kad jis atliks pagrindinį vaidmenį šioje srityje. Todėl kova su prekyba žmonėmis ir toliau turėtų būti vienu iš ES prioritetų, net ir per ekonomikos ir finansų krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Prekyba žmonėmis yra viena didžiausių šio amžiaus pradžios nelaimių. Tie, kurie tai vadina šiuolaikine vergovės forma, tikrai neperdeda. Ši veikla labai pelninga, o ja užsiima pavojingos, organizuotos nusikalstamos grupuotės. Visiškai pritariu pasiūlymui dėl rezoliucijos dėl prekybos žmonėmis prevencijos (B7-0029/2010), kurį pateikė plati Europos Parlamento frakcijų koalicija. Mano nuomone, Europos Komisija privalo parengti veiksmų planą, siekiant veiksmingai panaikinti prekybą žmonėmis. Be to, visiškai pritariu rezoliucijos autorių pasiūlymui paskirti ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatorių, kuris būtų pavaldus už teisingumo, pagrindinių teisių ir pilietybės klausimus atsakingam Komisijos nariui. Tikiuosi, kad tai iš naujo paskatins imtis tvirtesnių veiksmų prieš prekybą žmonėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Daciana Octavia Sârbu (S&D), raštu. (RO) Prekybos žmonėmis rinka plečiasi, dabar ją galima prilyginti prekybos narkotikais ar ginklais rinkoms, o šis reiškinys paplitęs visame pasaulyje ir labiausiai pastebimas neišsivysčiusiose šalyse. Remiantis JT darbo grupės ataskaita, prekybos žmonės aukomis tampa įvairios socialinės padėties žmonės, nuo turtingiausių iki vargšų, nuo puikiai išsilavinusių iki visiškai neraštingų, nuo mažamečių iki vyresnių moterų. Turime labiau suderinti informaciją, kad veiksmingai įveiktume šį plintantį reiškinį. Todėl būtų naudinga, jeigu Eurojustas, Europolas ir Frontex kasmet parengtų bendrą prekybos žmonėmis ataskaitą. Jeigu Europos Sąjunga nori užtikrinti didžiausią pagarbą žmogaus teisėms, ji turėtų aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad padėtų panaikinti šį reiškinį. Be to, būtina skirti daugiau lėšų programoms, kuriomis siekiama kovoti su prekyba žmonėmis, ir veiksmingiau derinti valstybių narių institucijų, kovojančių su prekyba žmonėmis, veiklą.

 
  
MPphoto
 
 

  Joanna Senyszyn (S&D), raštu. (PL) Prekyba žmonėmis yra siaubingiausia žmogaus teisių pažeidimo forma. Kasmet vis didėja šios šiuolaikinės vergovės formos aukų skaičius. Šio nusikaltimo išaiškinimo lygis labai žemas. Todėl pritariu Europos Parlamento rezoliucijai dėl prekybos žmonėmis prevencijos. Kovojant su prekyba žmonėmis, būtina pasitelkti visas įmanomas priemones, pradedant išsamiomis ir plataus masto informacinėmis kampanijomis, siekiant parodyti šio reiškinio mastą ir neleisti visuomenei likti abejingai. Nepakanka pateikti dalį atsitiktinės, pavienės informacijos apie atskleistus prekybos žmonėmis atvejus.. Labai svarbu kartu nurodyti ir su tuo kovojančių institucijų adresus.

2010 m. sausio mėn. Teisinės pagalbos centro ir La Strada fondo pateiktoje ataskaitoje „Prekybos moterimis iš Centrinės ir Rytų Europos prevencija. Informacija – Prevencija – Identifikavimas – Intervencija” teigiama, kad Lenkijoje nėra laikomasi nuostatų prekybos žmonėmis aukų teisėms užtikrinti. Užsitęsusi veikla, siekiant įtraukti šiuolaikinę prekybos žmonėmis apibrėžtį į Baudžiamąjį kodeksą, yra viena didžiausių problemų. 2005 m. Varšuvoje pasirašyta Europos Tarybos konvencija dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis. Teisininkams prireikė trejų metų, kol ji buvo ratifikuota. Šiandien vis dar neturime įpareigojančios prekybos žmonėmis apibrėžties, o tai trukdo tinkamai užtikrinti parengiamąsias ir teismo procedūras, o kartu ir žmogaus teisių laikymąsi Lenkijoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Søren Bo Søndergaard (GUE/NGL), raštu.(DA) Mano balsavimas už rezoliuciją vis dėlto neturėtų reikšti pritarimo rezoliucijos pakeitimams, kuriais numatoma perduoti daugiau galių iš valstybių narių į ES rankas:

– suteikiant ES teisę nustatyti griežtesnes sankcijas šioje srityje,

– Lisabonos sutarties pagrindu ES imantis daugiau veiksmų baudžiamosiose bylose,

– sukuriant hierarchinę teisinę sistemą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Eva-Britt Svensson (GUE/NGL) , raštu. – (SV) Balsavau už rezoliuciją dėl prekybos žmonėmis B7-0029/2010, nes ja atkreipiamas dėmesys į labai svarbią problemą bei numatomas ilgas sąrašas dalykų, kuriuos būtina atlikti, kovojant su prekyba žmonėmis. Tačiau mano pritarimas rezoliucijai nereiškia, kad pritariu rezoliucijoje numatytiems pasiūlymams dar daugiau valstybių narių galių perduoti ES, tarp jų ir teisę nustatyti griežtesnes sankcijas, Lisabonos sutarties pagrindu imtis daugiau veiksmų baudžiamosiose bylose bei sukurti hierarchinę teisinę sistemą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Balsavau už rezoliuciją, nes pati dalyvauju kovos su prekyba žmonėmis veikloje Slovakijoje. Būtent aš pradėjau kampaniją „Ar žinai, kur dabar tavo vaikas?“. Be to, per diskusijas dėl biudžetinių procedūrų moterų komitetas pritarė pakeitimui pradėti daugiametę žiniasklaidos kampaniją „Ar žinai, kur dabar tavo vaikas?“, glaudžiai bendradarbiaujant su pilietinės visuomenės organizacijomis, siekiant padidinti informuotumą apie tėvų atsakomybę, sustiprinti vaikų apsaugą nuo visų formų prievartos ir veiksmingiau kovoti su prekyba vaikais. Šią naująją rezoliuciją, kuriai nuoširdžiai pritariu, sudaro penkios didžiulės dalys: bendroji dalis, informacijos kaupimas, prevencija, baudžiamasis persekiojimas ir apsauga, parama ir pagalba nukentėjusiesiems. Komisija raginama pateikti pasiūlymus, visų pirma dėl informacijos ir prevencijos, siekiant nustatyti pagrindines prekybos žmonėmis priežastis ir veiksnius, palengvinačius prekybą žmonėmis, kilmės ir tikslo šalyse. Tikiu, kad tėvai suvokia savo atsakomybę už vaikus, siekiant užkirsti kelią vaikams ir paaugliams tapti prekybos žmonėmis aukomis.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos RC-B7-0064/2010

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew and William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – UKIP mano, kad aplinkos apsauga yra svarbus klausimas. Nors ir ginčijamės dėl mokslinių prielaidų, kuriomis buvo paremtos Kopenhagoje vykusios derybos, neprieštaraujame priemonėms, kurių buvo imtąsi valstybių lygiu, siekiant apsaugoti aplinką.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už šią rezoliuciją, nes manau, kad ES turi sukurti naują veiklos pavyzdį, siekiant kovoti su klimato kaita. Po kito peržiūrėjimo biudžete turi būti numatyta pakankamai lėšų priemonėms, kuriomis būtų galima įveikti šį svarbų iššūkį. Negalime pamiršti savo įsipareigojimo kovoti su klimato kaita. Kaip Europos Sąjunga, turime įsipareigoti daugiau kaip 20 proc. sumažinti CO2 kiekį iki 2010 m. Taip pat svarbus ir kitų pasaulio partnerių bendradarbiavimas, norint pasiekti plataus masto, visapusišką ir teisiškai įpareigojantį susitarimą, siekiant išvengti klimato atšilimo daugiau nei 2 °C. Taip pat manau, kad ES pradėtos iniciatyvos skatinti žaliąją ekonomiką, energetinį saugumą ir priklausomumo mažinimą turi likti pirmenybinės. ES galėtų semtis įkvėpimo savo politikai įgyvendinti iš mano regiono, Azorų salų, kurioje apie 30 proc. energijos jau pagaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Zigmantas Balčytis (S&D), raštu. (LT) Tiek Europa, tiek ir visas likęs pasaulis daug tikėjosi iš Kopenhagoje vykusios konferencijos. ES buvo pasirengusi tapti šio susitikimo vadove ir grįžti su teisiškai įpareigojančia sutartimi, tačiau susitikimas baigėsi taip ir neišsiaiškinus, kaip turėtų būti toliau kovojama su klimato kaita. Kopenhagos sutarimo, kuriuo neįtvirtinami nei plataus užmojo tikslai, nei įsipareigojimai, nepakanka. ES plataus užmojo 20–20–20 tikslas gali likti tolima svajone, jeigu problema nebus sprendžiama pasauliniu lygiu. ES, kartu su Išorės veiksmų tarnyba, kuo sparčiau turi imtis vadovauti diplomatijai strategijos klimato kaitos srityje įgyvendinti ir užtikrinti, kad, svarbiausia, Europa per derybas su kitomis šalimis kalbėtų vienu balsu ir išlaikytų ryžtingą poziciją, siekiant kuo greičiau pasiekti privalomą tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos.

 
  
MPphoto
 
 

  Maria Da Graça Carvalho (PPE), raštu. – (PT) Pritariu pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl 15  -osios šalių konferencijos (COP 15) rezultatų priėmimui, tarp kurios autorių esu ir aš, taip pat ir įvairių frakcijų derybų rezultatams, nes jos atstovauja bendram interesui, kuriuo siekiama darnios ateities, šioje srityje. Dar kartą norėčiau pasakyti, kad esu nusivylusi Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais ir raginu ES vėl imtis vadovaujančiojo vaidmens, kovojant su klimato kaita, ir siekti teisiškai įpareigojančio susitarimo, įtvirtinančio pakankamai didelius, kitus įkvepiančius ir patikrintus su klimato kaitos sumažinimu susijusius tikslus, kurie bus keliami šiais metais Meksikoje vyksiančioje 16  -osios Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje.

Siekiant konkurencingesnės Europos Sąjungos pramonės ir daugiau darbo vietų, svarbu investuoti į darnią ateitį, apimančią klimato apsaugą, energetinį saugumą, energetinio priklausomumo sumažinimą ir veiksmingą išteklių panaudojimą. Dėl to raginu pramonines valstybes daugiau investuoti į su naujosiomis technologijomis susijusius tyrimus, seikiant sumažinti CO2 kiekį ir veiksmingiau bei tausiau naudoti gamtos išteklius.

 
  
MPphoto
 
 

  Nikolaos Chountis (GUE/NGL), raštu.(EL) Pasiūlyme numatomi tokie teigiami dalykai kaip vidutinės trukmės ir ilgalaikių tikslų trūkumo pripažinimas ir neaiškus bei mažas besivystančių šalių finansavimas. Tačiau balsavime nedalyvavau, nes buvo atmesti visi mano frakcijos pateikti pasiūlymai, kuriais siekiama numatyti daugiau priemonių bent 40 proc. iki 2020 m. sumažinti išmetamą CO2, tai įtvirtinant teisiškai įpareigojančiame susitarime, atsisakyti naudoti atominę energiją kaip „švarią“ energiją, skirti didesnę finansinę paramą skurdžių ir besivystančių šalių plėtrai ir technologijų perdavimui, taip pat socialiniu požiūriu perspektyviai žaliąjai ekonomikai, kurios pagrindu būtų galima padidinti investicijas ir užimtumą bei pagerinti gyvenimo kokybę, užtikrinti, taip pat nedalyvavau balsavime dėl to, kad nebuvo priimtas svarbus pakeitimas, kuriuo siūloma nustatyti 0,01 proc. mokestį tarptautiniams sandoriams, o tai sudarytų 20 000 mln. EUR per metus, kurie būtų skiriami besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita ir prie jos prisitaikyti. Negalime vykti į Meksiką su neaiškiu ir liūdesį keliančiu Kopenhagos susitarimu. Turime iš esmės peržiūrėti klimato kaitos politiką, kad per būsimas derybas būtų pasiektas tinkamas susitarimas. O tai galima pasiekti tik pripažįstant ir ištaisant Kopenhagoje padarytas klaidas, tačiau Europos Parlamento rezoliucijoje tai nenumatoma.

 
  
MPphoto
 
 

  Spyros Danellis (S&D), raštu. (RO) Tai, kad aukščiausiojo lygio susitikimas Kopenhagoje bendrai apibūdinamas kaip „apgailėtina nesėkmė“, bandant pasiekti pasaulinio masto susitarimą apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šildančių žemės klimatą, kiekį, tik pabrėžia visišką ES valstybių narių veiksmų suderinimo nebuvimą JAV ir atsirandančių valstybių atžvilgiu.

Kopenhagos susitarime net nenumatoma priimtina temperatūros pasaulyje pakilimo riba. Vis dėlto tikiuosi, kad kitų metų vasario mėn. susitikime, kuriame pasaulio tautos kviečiamos pateikti savo planus, kaip iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pasieksime teigiamų rezultatų dėl klimato kaitos poveikio apribojimo, o Europos Sąjunga kalbės vienu balsu.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsavau už bendrą rezoliuciją dėl Kopenhagos konferencijos rezultatų, nes iš esmės pritariu pasiūlymų, visų pirma priemonių turiniui. Pirmoji jų yra būtinybė ES tarptautinių derybų metu kalbėti vienu balsu, nes tik taip galime užsitikrinti vadovaujamą vaidmenį, sprendžiant šį svarbų klausimą. Ši problema turės įtakos ir būsimoms kartoms, todėl būtina imtis tokių tvirtų, vadovaujamųjų, skubių ir protingų veiksmų, kokių ES ėmėsi kitų klausimų, pvz., finansų krizės, atžvilgiu. Šiam tikslui pasiekti būtina sukurti naują klimato diplomatiją. Būtinos ne tik ES, bet ir Kinijos bei JAV pastangos, kaip ir numatoma dokumento 5 ir 15 punktuose.

Antra, noriu pabrėžti, kad besivystančios šalys / besivystančios ekonomikos šalys turi priimti su klimato kaita susijusias taisykles, kurios taikomos ES valstybėms narėms. Todėl aš ir kai kurie mano kolegos palaikėme idėją įvesti anglies dioksido mokestį iš trečiųjų šalių importuojamiems produktams, kad šis pasiūlymas būtų svarstomas ateityje, o tai, mano manymu, yra labai svarbus žingsnis.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą, susijusį su rezoliucija dėl Kopenhagoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos rezultatų. 15  -osios šalių konferencijos (COP 15) rezultatai nuvylė. Todėl Europos Sąjunga visas pastangas turi skirti užsienio diplomatijai ir kalbėti vienu balsu, kad užtikrintų teisiškai įpareigojantį tarptautinį susitarimą dėl klimato kaitos, kuriuo bus numatomas didžiausias priimtinas temperatūros pasaulyje pakilimas 2 °C.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kopenhagos konferencijai dėl klimato kaitos patekus į aklavietę, svarbu, kad Europos Sąjunga ir toliau laikytųsi savo užsibrėžto tikslo, turint omenyje rimtus įsipareigojimus tvaraus vystymosi ir siekio sumažinti išmetamojo anglies dvideginio dujų kiekį, nepakenkiant Europos Sąjungos pramonei, atžvilgiu.

Kuriant naują klimato politiką, visų pirma atsižvelgiant į bendrąją krizę, negalima pamiršti ekonominio veiksmingumo klausimo ir suabejoti ekonominiu Europos Sąjungos tautų tvarumu. Dėl to raginu laikytis naujo požiūrio į energetikos politiką, pagrįsto švarios energijos naudojimu, veiksmingesniu mūsų turimų gamtos išteklių panaudojimu ir didelėmis investicijomis į tyrimus ir aplinkai tinkamesnes technologijas, kad galėtume išlaikyti Europos Sąjungos konkurencingumą ir tvaraus vystymosi pagrindu skatinti darbo vietų kūrimą.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) ES visada atliko vadovaujamąjį vaidmenį per tarptautines derybas dėl klimato kaitos. Tačiau, nepaisant didžiulių siekių, pastaroji konferencija Kopenhagoje buvo nesėkminga tiems, kurie buvo pasiryžę pasiekti įpareigojantį susitarimą. Tai tikrai neatitinka ES pozicijos šiuo klausimu, taip pat ir to, kas būtina, siekiant apsaugoti klimatą. Turėdamas omenyje nuviliančius Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus, Parlamentas nori pasiųsti aiškią žinią Europos Sąjungos visuomenei ir pasauliui, kad lieka įsipareigojęs kovoti su klimato kaita. Dabar rengiamės kitai konferencijai Meksikoje, kur turėtų būti labiau stengiamasi siekti visų šalių įsipareigojimų. Negalime kartoti tų pačių, Kopenhagoje padarytų klaidų. Turime savęs paklausti, kas nepavyko per tas derybas, ir galvoti apie tai, kaip elgtis toliau, jeigu ketiname į jas įtraukti JAV, Kiniją ir Indiją.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Aptariamoje rezoliucijoje nėra numatomas kritiškas nesėkmės Kopenhagoje priežasčių įvertinimas, o tai būtina padaryti. Užuot rimtai nagrinėję, kokį vaidmenį šios nesėkmės atžvilgiu atliko pati ES, dauguma šių Rūmų ir toliau ieško tokių atpirkimo ožių kaip Kinija (kurioje išmetamojo anglies dioksido kiekis vienam žmogui yra dvigubai mažesnis nei ES) ar Bolivaro sąjungos mūsų Amerikos tautoms šalys. Ši pozicija grindžiama tik žinomiausių politikų aklumu ir šališkumu, ja kenkiama ir griaunama tai, kas iš tikrųjų nutiko Kopenhagoje. Svarbu tai, kad ja reikalaujama rinkos priemonių, tokių, kaip prekybos apyvartiniais taršos leidimais veiksmingumas, nepaisant jų jau parodyto neveiksmingumo ir priešgynumo. Dar kartą paminėsiu, kad pamirštama reikalingos diskusijos apie tokius vadinamuosius lanksčius mechanizmus kaip švariosplėtros mechanizmą.

Be to, nepaisoma būtinumo gerbti besivystančių šalių suverenitetą, nustatant ir įgyvendinant vadinamąsias prisitaikymo strategijas. Nebus įmanoma rasti teisingo ir tvaraus klimato kaitos ar kitų su aplinka susijusių problemų sprendimo, jeigu bus remiamasi neracionalia sistema, dėl kurios pirmiausia ir kilo šios problemos. Mums reikalingas kitas ekonominis ir socialinis, priešingas kapitalizmui modelis.

 
  
MPphoto
 
 

  Adam Gierek (S&D), raštu. (PL) Šia rezoliucija tik patvirtinama, kad tikintieji Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos požiūriu nieko nesuprato. Pagrindinis COP 15 trūkumas buvo tai, kad nebuvo įvertinta: trečiųjų ir besivystančių šalių, taip pat kai kurių ES šalių jautrumas „klimato teisingumo“ atžvilgiu; tai, kad dvi didžiosios supervalstybės, JAV ir Kinija, tarpusavyje konkuruoja tiek ekonomikos, tiek karinėje srityje; tai, kad „plataus užmojo“ planai apriboti išmetamųjų CO2 kiekį grindžiami antropogeninio klimato atšilimo pavyzdžiu, kuris moksliškai nėra patikimas. Paniką keliantys Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos teiginiai turėtų būti laikomi itin neatsakingais, nes jais grindžiami politiniai ir ekonominiai sprendimai turės įtakos daugybei būsimų kartų. Todėl šie sprendimai negali būti grindžiami žmonių, kurie praktiškai įgyvendina iš anksto priimtą tezę-teoriją, kad žmonija sukėlė pasaulinį klimato atšilimą, – nuomonėmis. Mokslinį Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos patikimumą menkina tokie dalykai kaip Climategate istorija, temperatūros pasaulyje tendencijų suklastojimas (Rusija ir Australija) ir Glaciergate istorija.

Todėl nedelsiant turėtų būti peržiūrėtos visos teisės normos, kurios turi neigiamą poveikį Europos Sąjungos ekonomikos vystymuisi bei yra pagrįstos Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pareiškimais. O dėl klimato kaitos problemos, kuri tokia svarbi visai civilizacijai, atėjo laikas Europos Komisijai pagrįsti savo veiksmus savo pačios atlikta klimato tyrimų, kuriuos turėtų atlikti nepriklausomų nuo Komisijos nuomonės ir viso politinio spaudimo klimatologų komanda, metaanalize. Rezoliucijoje nenumatomos šios dvi sąlygos, todėl balsavau prieš jos priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu.(FR) Balsavau prieš rezoliuciją, nes joje pateikiama per daug trokštamų iliuzijų. Kopenhagoje pamatėme, kaip likęs pasaulis vertina Europos Sąjungos vadovavimą klimato kaitos srityje. Dėl vadinamojo Kopenhagos susitarimo prezidentas B. Obama derėjosi su Kinija, Indija, Brazilija, Pietų Afrika ir dar keletu šalių, o „Barosso, Sarkozy ir ko.“ net nebuvo pakviesti. Užuot uždėję naują naštą mūsų ekonomikoms ir piliečiams, leiskite mums investuoti į būsimas technologijas. Praėjusiais metais Kinija tapo pirmaujančia vėjo turbinų įrenginių ir fotogalvaninių elementų eksportuotoja pasaulyje. Europa, užuot paskirdama sau tam tikrą kolektyvinę bausmę, kuri nedaro jokio įspūdžio esantiems už Europos ribų ir kuri nesulauks pasekėjų, turėtų įsitraukti į šį technologinį mūšį.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Savo balsu dėl šios rezoliucijos parodžiau nusivylimą Kopenhagoje 2009 m. pabaigoje galų gale pasiektu susitarimu, kuris, mano manymu, nėra pakankamas, juo mažai siekiama ir jame nenumatoma akivaizdžių įsipareigojimų. Taip pat apgailestauju dėl to, kad nebuvo priimtas mano frakcijos pateiktas pasiūlymas įvesti kasmetinį 0,01 proc. dydžio mokestį už finansinius sandorius, siekiant skirti finansavimą kovai su klimato kaita skurdžiose ir labiausiai tiesiogiai paveiktose šalyse, kuris sudarytų 20 mlrd. EUR per metus. Galiausiai, jeigu ES nori daryti įtaką tokiose tarptautinėse derybose kaip šios, ji turi išmokti kalbėti vienu balsu, kad neprarastų galimybės atlikti pagrindinį vaidmenį pasaulinės klimato kaitos srityje. Tą galima padaryti, nustatant plataus užmojo tikslus 20 proc. iki 2020 m. sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas yra neišnaudota galimybė, siekiant kovoti su klimato kaita. Mano šalis Škotija priėmė plačiausio užmojo su klimato kaita susijusį teisės aktą pasaulyje, o pastarasis Škotijos vyriausybės bendradarbiavimas su Maldyvų vyriausybe yra puikus tarptautinio susitarimo pavyzdys. Šiandienine rezoliucija skatinami „dvišaliai Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų susitikimai“, siekiant geriau suprasti vienam kitą; tikiuosi, kad Škotijos parlamentas bus pakviestas į tokius susitikimus, atsižvelgiant į jo vadovaujamąją padėtį pasaulyje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Šioje rezoliucijoje įtvirtinami keli nemenki ją pasirašiusių dešiniųjų pažiūrų frakcijų laimėjimai: paminima su klimato kaita susijusi Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos veikla, pilietinės visuomenės raginimas aktyviau dalyvauti Meksikoje vyksiančios konferencijos veikloje, ES raginimas siekti tikslo sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei 20 proc. iki 2020 m. Tačiau to nepakanka, anglies dvideginio rinkos liaupsinimas reiškia, kad jie prarado visą patikimumą. Pietų šalims, kurioms esame skolingi „klimatą“, pasiūlytos pagalbos nepakanka.

Taip pat ir pasiūlytas siekis sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 30 proc. iki 2020 m. tikrai nesiekia Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos rekomenduotų 40 proc. Be to, nėra paminėta Bolivijos prezidento Evo Moraleso Ayma tautos pasaulinės konferencijos dėl klimato kaitos iniciatyva. Vis dėlto iki šiol tik jie teigia pasaulio tautoms, kad pripažįsta jų teises į ekosistemą ir įsteigs klimato teisingumo teismą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Sužlugdytos didžiulės su taip liaupsintu Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimu susijusios viltys. Šioje srityje didžiulę atsakomybę jaučiančios valstybės nepasiekė susitarimo dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo. Ši nerimą visame pasaulyje kelianti problema turi būti greitai sprendžiama. Būtinas didesnis skaidrumas ir didesnis pilietinės visuomenės vaidmuo 16  -ojoje šalių konferencijoje (COP 16) Meksikoje. ES turi būti pajėgi imtis vadovaujančio vaidmens kovoje su klimato kaita. Visos šalys, nuo JAV iki vadinamųjų sparčiai besivystančios ekonomikos šalių, tarp jų ir Kinijos, kurios yra didžiulės teršėjos, turi prisiimti atsakomybę kovos, paliekančios vis mažiau vietos naujoms galimybėms, atžvilgiu. Kyla klausimas dėl tvarios žmonijos ateities. Jeigu dabar nebus imtąsi veiksmų, galime patekti į padėtį, iš kurios kelio atgal nebus.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu.(ES) Susilaikiau nuo balsavimo dėl rezoliucijos RC-B7-0064/2010, susijusios su Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo dėl klimato kaitos rezultatais, nes manau, kad jis buvo nesėkmingas, turint omenyje, kad Kopenhagos sutarimas nėra teisiškai įpareigojantis, jame nenumatomi pasauliniai tikslai sumažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Per aukščiausiojo lygio susitikimą išsivysčiusios šalys nepripažino savo „klimato skolos“ besivystančioms šalims bei neapgailestavo dėl žalingų rinkos mechanizmų (anglies dioksido išmetimo leidimų prekyba) sukeltų padarinių. Susilaikydamas, noriu parodyti savo didžiulį nusivylimą dėl aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų, kurie tikrai nepateisino piliečių vilčių.

Europos Sąjunga turi kartą ir visiems laikams prisiimti atsakomybę ir daryti viską, kas įmanoma, kad 40 proc. sumažintų išmetamųjų CO2 dujų kiekį iki 2020 m. Todėl manau, kad turime pasiūlyti naują ekonomikos ir socialinį modelį kapitalizmui įveikti. Pritariu Bolivijos prezidento Evo Moraleso sprendimui surengti Tautų pasaulio konferenciją dėl klimato kaitos ir motinos žemės teisių.

 
  
MPphoto
 
 

  Wojciech Michał Olejniczak (S&D), raštu. (PL) Dauguma stebėtojų tinkamai pavadino Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimą klimato klausimais nesėkmingu. Sunku nemanyti, kad Kopenhagoje pasaulio lyderiai žaidė pavojingą žaidimą, kaltindami vieni kitus dėl susitarimo nebuvimo, o ne bandė pasiekti geriausią iš jų. Kelia nerimą tai, kad ES, net ir turėdama bendrą poziciją, nesugebėjo ja pasinaudoti kaip pagrindu susitarimui su kitomis šalimis. Europos Sąjunga turi stengtis užtikrinti, kad COP 16 konferencija Meksikoje būtų sėkminga. ES skatinamas klimato susitarimas turėtų pasižymėti trimis svarbiausiais dalykais: tai turėtų būti teisiškai įpareigojantis, įtvirtinantis solidarumą ir plataus užmojo susitarimas. Per Sevilijoje vykusį ES aukščiausiojo lygio susitikimą priimtas sprendimas, kuriuo remdamasi ES nesumažins išmetamųjų teršalų kiekio daugiau nei 20 proc. iki 2020 m., palyginti su 1990 m., turėtų kelti nerimą.

Buvo dar kartą pakartota sąlyga dėl siekio sumažinti teršalų kiekį 30 proc. – kitos valstybės pirmiausia turi apie tai pranešti. Tačiau šiuo metu tarptautinė padėtis yra tokia, lyg vienintelė ES gali paskatinti siekti didesnio išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimo. ES vietos niekas neužims, o ES negali atsisakyti radikalių pasaulinio masto priemonių, kovojant su klimato kaita, skatintojos vaidmens. ES turi sukaupti 7,2 mlrd. EUR ir numatyti skirti juos labiausiai neišsivysčiusioms ir esančioms didžiausiame pavojuje dėl klimato kaitos šalims.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Būtina pasimokyti iš Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo klaidų: toks yra Europos Parlamento tikslas, priimant šią rezoliuciją, už kurią aš balsavau. Žinome, kas negerai: JT metodas nebeveiksmingas, Jungtinės Valstijos ir Kinija elgėsi lyg konkurentės kovoje su klimato reguliavimo mažinimu, o Europos Sąjunga nesugebėjo kalbėti vienu balsu. Kadangi žinome, kas negerai, turime imtis priemonių, kad 2010 m. Kankune galėtume pasiekti susitarimą.

Kad išlaikytų savo vadovaujamą vaidmenį, Europa turės pateikti naujovišką požiūrį į klimato problemą ir pasiūlyti kai ką daugiau nei vien tik tikslą pasauliniu lygiu sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį itin spekuliatyvios išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio rinkos sistemos, kurios kaip priemonės JAV, beje, jau atsisakė, pagrindu. Laikas pasirinkti naują metodą ir pasiūlyti „technologinį“ tiltą tarp pramoninių valstybių ir rajonų bei mikrovalstybių, kurioms kyla didžiausias pavojus dėl klimato kaitos. Tai papildytų plataus užmojo priemones, susijusias su švariomis technologijomis, energijos vartojimo pastatuose ir transporto sistemose efektyvumu, taip pat su „ekologiškų“ darbo vietų skatinimu, o tai įkvėptų viltį rytojui, viltį pasiekti susitarimą per artėjantį Kankuno aukščiausiojo lygio susitikimą, didesnę bendros pasaulio vizijos viltį.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. (PL) Per Kopenhagos konferenciją dėl klimato kaitos nepavyko rasti sprendimo bei susitarti dėl galutinių rezoliucijų ar sprendimų, susijusių su išmetamųjų dujų kiekio apribojimų mastu ar finansinėmis priemonėmis šiam tikslui pasiekti. Tačiau nemanau, kad tai buvo pralaimėjimas, nors ir nebuvo pateisinti ES lūkesčiai. Tie lūkesčiai buvo nelogiški tiek dėl pasiūlyto išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo dydžio, tiek dėl su kova su klimato kaita susijusių finansinių lūkesčių. Be viso to, buvo jaučiama nedidelė arogancija, siekiant vadovaujamo vaidmens kovoje su klimato kaita. Mano nuomone, šiuo metu vis dar nepatartina priimti įpareigojančius galutinius sprendimus. Taip yra dėl to, kad, be visų kitų priežasčių, vis dar neturime patikimų mokslinių duomenų apie klimato kaitą ir žmonijos vaidmenį šiame procese. Pastaruoju metu girdime šios srities ekspertų ir mokslininkų ginčus, patvirtinančius, kad jų požiūriai į klimato kaitos poveikį skiriasi. Dar viena priežastis, kodėl reikėtų atidėti galutinio sprendimo priėmimą, yra ekonomikos krizė, verčianti šalis taupyti ir mažinti išlaidas. Sudėtingu ekonomikos recesijos laikotarpiu pirmenybė turi būti teikiama tokiems socialiniams klausimams kaip kova su nedarbu ir visuomenės nuskurdimu, parama verslumui ir kitos ekonomikos augimą skatinančios priemonės.

 
  
MPphoto
 
 

  Peter Skinner (S&D), raštu. – Akivaizdu, kad nusivylus galutiniais Kopenhagoje vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatais, daug tikimasi iš tolesnės veiklos. Šiuo atveju būtina imtis tik kolektyvinių veiksmų.

Kadangi Europos Sąjunga ir toliau atliks pagrindinį vaidmenį, rengiantis kitai, Meksikoje vyksiančiai konferencijai, būtina dėti visas pastangas pasaulinio lygio politiniam pritarimui įgyti. Remdamiesi daugybės mokslininkų ir kitų stebėtojų keliamais klausimais, piliečiai apsisprendžia pritarti su klimato kaita susijusiems pasiūlymams. Tiems, kurie tiesiog pasikliauja baimės ir priešiškumo kurstymu, nelabai pavyksta pateisinti savo argumentus.

ES vyriausybių priimtas veikimo būdas, vadovaujant ministrui Edui Milibandui, sulaukė paramos ir suteikė tikros vilties. Šis Parlamentas ir toliau turi pritarti šiam požiūriui.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Balsavau už šią rezoliuciją, nes ja raginama nustatyti tvirtesnį veikimo būdą derybose dėl pasaulinės klimato politikos. Dar daugiau, tarptautinio susitarimo nebuvimas nėra pagrindas atidėti tolesnes ES politikos priemones ankstesniems ES įsipareigojimams iki 2020 m. 20 proc. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį įgyvendinti.

Parlamentas pakartojo savo siekį padidinti šį sumažinimo lygį iki 30 proc. Labai gerai, kad šie Rūmai aiškiai pabrėžė, jog iniciatyvų, skirtų „ekologiškai“ ekonomikai, energetiniam saugumui ir energetinio priklausomumo mažinimui skatinti, pagrindu bus vis lengviau pasiekti įsipareigojimus siekti 30 proc. sumažinimo.

Svarbu, kad būtų pasimokyta iš Kopenhagos nesėkmės. Todėl turime būti savikritiški, nes per derybas ES nepavyko sukurti pasitikėjimo konkrečių ankstesnių pasižadėjimų, susijusių su tarptautiniu valdymu, finansuojant su klimato kaita susijusių priemonių įgyvendinimą besivystančiose šalyse, pagrindu. Todėl taip pat svarbu pripažinti, kad ES bendras įnašas, siekiant sumažinimo bei skiriant paramą besivystančių šalių prisitaikymui iki 2020 m., negali būti mažesnis nei 30 mlrd. EUR per metus. Tikiuosi, kad Meksikoje pavyks pasiekti teigiamų rezultatų.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau prieš rezoliuciją. Deja, buvo atmesta nemažai gerų pakeitimų. Atrodo, kad žmonių su klimato apsauga susijusios realybės suvokimas tiesiog pamirštas. Atmestos kritiškos pastabos ir tinkami moksliniai darbai dėl klimato apsaugos, tačiau buvo pritarta tam, kad Europa veiks viena. Mano supratimu, tai nėra patikima mūsų piliečių atžvilgiu politika.

 
  
MPphoto
 
 

  Marie-Christine Vergiat (GUE/NGL), raštu.(FR) Nebalsavau dėl Europos Parlamento rezoliucijos dėl Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimo, nes ja neatsižvelgiama į nesėkmingą šio aukščiausiojo lygio susitikimo baigtį, nors Europos Parlamentas ir aiškiai pasmerkė su tuo susijusius Europos Sąjungos trūkumus.

Reikia pripažinti, kad priimtos kelios tinkamos priemonės, tokios kaip Komisijos raginimas būti aktyvesnei išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio atžvilgiu ir tinkamai finansuoti šių dujų šalinimo darbus.

Kiti pakeitimai nėra priimtini, nes jais rinkai suteikiama teisė reguliuoti padėtį dujų išmetimo leidimų išdavimo, švarios plėtros mechanizmo ir kt. pagrindu. Dar daugiau, Europos Sąjungos prašoma pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis, siekiant sukurti transatlantinę anglies dioksido rinką.

Galiausiai apgailestauju dėl to, kad buvo atmestas raginimas įvesti ekologišką Tobino mokestį, iš kurio gautomis pajamomis būtų galima padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita.

Visa tai sukūrusios sistemos pagrindu nenumatomas joks ilgalaikis, rimtas ir nuoseklus sprendimas dėl klimato kaitos. Europos Sąjunga privalo judėti į priekį ir parodyti pavyzdį, kad ir koks būtų kitų valstybių požiūris. Ji galės tai padaryti tik tada, jeigu numatys tam pakankamai išteklių.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Kopenhagos konferencija nebuvo sėkminga. Tačiau šis susitarimas yra pirmasis žingsnis, kuriuo suburiamos dauguma šalių ir suteikiamas pagrindas įsipareigojimams sumažinti, finansuoti, nustatyti priemones, pranešti ir patvirtinti veiksmus klimato kaitai sumažinti ir siekiant laimėti kovą su miškų naikinimu. Pritardama rezoliucijai, pabrėžiau savo pritarimą klimato diplomatijos tarptautiniu lygiu sukūrimui, pirmiausia siekiant apsaugoti visatą. Be to, Parlamentas paskelbė, kad kolektyvinis Europos Sąjungos indėlis į veiklą, siekiant sumažinti klimato kaitą ir padėti besivystančioms šalims prisitaikyti, turėtų būti ne mažesnis nei 30 mlrd. EUR per metus nuo dabar iki 2020 m., žinant, kad šis skaičius gali padidėti, paaiškėjus naujai informacijai apie klimato kaitos rimtumą ir susijusias išlaidas. Be aplinkos apsaugos romantizmo, neturime pamiršti ir Europos Sąjungos pramonės. Būtent todėl manau, kad Europos Sąjungos pramonės konkurencingumo atžvilgiu labai svarbios panašios kitų pramoninių valstybių už ES ribų pastangos bei besivystančių šalių ir besivystančios ekonomikos šalių įsipareigojimai pagrįstai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį.Kad būtų pasiekta teisingumo klimato atžvilgiu, siekiai sumažinti išmetamųjų dujų kiekį turi būti išmatuojami, dideli ir kiekvienam matomi.

 
  
MPphoto
 
 

  Iva Zanicchi (PPE), raštu. (IT) Nors ir kiek sutrikusi, balsavau už pasiūlymus, susijusius su rezoliucija dėl Kopenhagos konferencijos dėl klimato kaitos rezultatų.

Kopenhagoje, kur dalyvavau kaip Europos Sąjungos atstovė, buvo pasiektas teisiškai neįpareigojantis sutarimas. Šiuo sutarimu ne tik nepasiūlomas tinkamas atsakas į tarptautinę kovą su klimato kaita, bet ir neišsprendžiama iškreiptų tarptautinės konkurencijos sąlygų problema. Ši veikla pakenkė Europos Sąjungos įmonėms, kurios, priešingai nei jų pagrindinės konkurentės iš tokių šalių kaip Jungtinės Valstijos ir Kinija, jau turi įgyvendinti plataus užmojo, su išmetamųjų dujų kiekio sumažinimu susijusius tikslus.

Manau, kad Europos Sąjunga, turėdama omenyje artėjančius tarptautinius susitikimus, turi sukurti veiksmingą strategiją; strategiją, kuria būtų siekiama skatinti ekologiškas technologijas, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą; strategiją, kuria būtų sukurta tikrai veiksminga pasaulinė, kovai su klimato kaita skirta sistema – tokia, kuria nebūtų prisidedama prie tarptautinės konkurencijos iškraipymo.

 
  
  

Pranešimas: Leonardo Domenici (A7-0007/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Nedalyvavau balsavime dėl L. Domenici pranešimo, nepaisant to, kad jame įtvirtinta didžioji dauguma tinkamų pasiūlymų. Būtina ir toliau išsamiai diskutuoti įvairiais jame keliamais klausimais. Viena vertus, būtina užtikrinti, kad įmonės nesinaudotų skirtingomis įmonių pelno mokesčio sistemomis, siekdamos išvengti savo pareigų sąžiningos įmonių pelno mokesčio sistemos pagrindu paremti visuomenę savo pelno dalimi. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad BKPMB gali turėti neigiamą poveikį tokioms mažoms šalims kaip Airija, kurių klestėjimo ir užimtumo lygis labiausiai priklauso nuo jų pajėgumo pritraukti užsienio investicijas.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Balsavau už pranešimą dėl gero mokesčių srities valdymo skatinimo, nes tai labai svarbu, siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką. Juo reikalaujama skaidrumo, keitimosi informacija, tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir sąžiningos mokesčių konkurencijos. Tai atgrasytų teisės aktų, kuriuose nustatomi mokesčiai, besilaikančias įmones nuo mokestinio sukčiavimo ir slėpimo, siekiant įgyti pranašumą konkuruoti, bei sumažintų spaudimą vyriausybėms sumažinti įmonių pelno mokestį, kuriuo mokesčių našta uždedama darbuotojams ir mažas pajamas turintiems namų ūkiams, taip verčiant riboti viešąsias paslaugas. Bet kuriame Europos Sąjungos susitarime dėl bendros konsoliduotos pelno mokesčio bazės turi būti atsižvelgiama į tokias geografiškai atskirtas ES šalis kaip Airija ir jų pajėgumą pritraukti TUI. BKPMB nėra susijęs su bendru mokesčio dydžiu. Įmonių apmokestinimas yra išimtinė kiekvienos valstybės narės atsakomybė. BKPMB siekiama sukurti bendrą teisinį pagrindą įmonių, įsikūrusių bent dviejose valstybėse narėse, pelnui apskaičiuoti. Dėl BKPMB šiame pranešime sakoma: „Primenama, kad BKPMB sukūrimas padėtų kovoti su dvigubu apmokestinimu ES teritorijoje ir su sandorių kainodara susijusiomis problemomis konsoliduotose grupėse“. Pritariu Airijos vyriausybės pasiūlymui dėl šių metų Airijos finansų įstatymo projekto reglamentuoti tarptautinių įmonių sandorių kainodaros klausimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Pritariame aiškiai pranešimo nuostatai: „Smerkia mokesčių rojaus šalių atliekamą vaidmenį, kai skatinama vengti mokesčių, juos slėpti ir perkelti kapitalą ir tuo naudojamasi; taigi ragina valstybes nares teikti pirmenybę kovai su mokesčių rojaus šalimis, mokesčių slėpimu ir neteisėtu kapitalo perkėlimu“.

Taip pritariame nuostatai „dėl EBPO iniciatyvų“, „rezultatų nepakanka norint išspręsti su mokesčių rojaus šalimis ir lengvatinių mokesčių centrais susijusias problemas, tad turi būti imtasi tolesnių ryžtingų, veiksmingų ir suderintų veiksmų“, ir netgi tam, kad „įsipareigojimų, kuriuos iki šiol prisiėmė G20, nepakanka siekiant spręsti mokesčių slėpimo, mokesčių rojaus šalių ir lengvatinių mokesčių centrų problemas“.

Tačiau svarbiausia ne sumažinti tai iki tiesiog gerų ketinimų, o veiksmingai kovoti ir panaikinti mokesčių rojaus šalis bei lengvatinių mokesčių centrus, visų pirma kai tam tikrais atvejais kyla tam tikros su valstybės deficitu susijusios dramos, kuriomis siekiama vykdyti ir netgi sustiprinti tą pačią neoliberalią politiką, kurios pagrindu darbuotojai ir žmonės dar kartą paliekami su krizės planu.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu.(FR) Jums geras valdymas mokesčių srityje nėra susijęs su kova su mokestiniu sukčiavimu, pakenčiamu apmokestinimu ar tinkamu valstybės lėšų panaudojimu. Tai susiję su sisteminiu mokesčių mokėtojo, visų pirma Europos Sąjungos mokesčių mokėtojo persekiojimu ir su savaiminiu informacijos apie jo banko sąskaitas, jam neįvykdžius jokio nusikaltimo, apsikeitimu. Beje, kalbu ne apie dideles įmones ar labai turtingus asmenis, kurie visada ras būdą prasmukti, o apie paprastą europietį.

Jūsų kalbos apie mokesčių rojaus šalis veidmainiškos: koneveikiate Lichtenšteiną ir Karibus, tačiau nesakote nė žodžio apie didžiausią Europos mokesčių rojų, Sitį, arba esančius Jungtinėse Valstijose. Nekalbate ir apie tai, kas palaiko šiuos mokesčių rojus: mokesčių pragarai, kuriais pasižymi dauguma Europos Sąjungos valstybių narių, kurias kamuoja skolos ir deficitai. Todėl, kad staiga padidėjo valstybės sąnaudos, siekiant atlaikyti socialinius jūsų ekonomikos politikos padarinius ir pernelyg didelę masinės imigracijos kainą. Todėl, kad valstybės narės daugiau nebegali padengti savo skolų, nebent pasitelktų rinkas ir laikytųsi jų sąlygų, o tai reiškia, kad šiandien tokios valstybės kaip Prancūzija 15–20 proc. biudžeto išlaidų pakanka tik jos palūkanoms sumokėti. Mes nebūsime moraliniu tokios politikos pasiteisinimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Marian Harkin (ALDE), raštu. – BKPMB naudojimas, kovojant su dvigubu apmokestinimu, prilygsta kūjo naudojimui riešutui triauškinti. Yra daug veiksmingesnių būdų kovai su dvigubu apmokestinimu. Būtent todėl balsavau prieš 25 konstatuojamąją dalį.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Dabartinės ekonomikos krizės laikotarpiu paaiškėjo nemažai svarbių sričių, kurias būtina reformuoti Europos ar platesniu pasauliniu mastu. Geras valdymas mokesčių srityje yra labai svarbi sveikos ekonomikos dalis, o ES turi vaidinti svarbiausią vaidmenį, skatinant tarptautinį gerą valdymą šiose srityse.

 
  
MPphoto
 
 

  Arlene McCarthy (S&D), raštu. – Apskaičiuota, kad dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo kasmet prarandama 200 mlrd. EUR – pinigai, kurie pavagiami iš mokesčių mokėtojų turtingajame pasaulyje ir kurie yra labiausiai reikalingi besivystančiame pasaulyje. Būtina įveikti šią problemą, o mano delegacija pritaria šiam pranešimui, kuriuo aiškiai pabrėžiama, kad Europos Parlamentas nepritars mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ar nebaudžiamam mokesčių rojui.

Visų pirma pritariu aiškiam pareiškimui, kad turime siekti bendrosios automatinio keitimosi informacija taisyklės. Tyrimai rodo, kad tai veiksmingiausias būdas kovoti su mokesčių slėpimu ir pajamoms apsaugoti. Tie, kurie prieštarauja šiems pasiūlymams, tą daro mažo turtingų asmenų ir įmonių elito, besinaudojančio mokesčių rojaus šalimis, labui ir kenkia daugybei mokančiųjų mokesčius ir pasitikinčiųjų paslaugomis, už kurias jie moka.

Pranešime kalbama apie būsimą pasiūlytos bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčio bazės poveikio įvertinimą. Kadangi neprieštaraujame tolesnei analizei, mano delegacija, prieš pradėdama svarstyti, ar pritarti tokiam pasiūlymui, norėtų gauti rimtų pagrindžiančių įrodymų. Pranešime taip pat raginama išnagrinėti įvairias galimybes taikyti prieš mokesčių rojų nukreiptas sankcijas, ir mes tam pritariame, nepakenkdami galutinei pozicijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Geras valdymas mokesčių srityje labai svarbus, siekiant suteikti garantijas tokiose labai svarbiose srityse kaip skaidrumo, keitimosi informacija ar sąžiningos mokesčių konkurencijos principai. Finansų krizė dar labiau padidino spaudimą viskam, kas susiję su kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, taip pat ir kovos su mokesčių rojaus šalimis atžvilgiu. Dabar, kai milijonai žmonių visame pasaulyje jaučia žalingą krizės poveikį, būtų beprasmiška kovoti su tais, kurie nevykdo savo pareigų. Šis pasiūlymas yra svarbus ES ženklas trečiosioms šalims, kuriuo pasakoma, kad ji veiksmingai kovoja su mokesčių rojaus šalimis. Kova su mokesčių rojaus šalimis visame pasaulyje yra ne tik mokestinio teisingumo, bet visų pirma socialinio teisingumo klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu.(IT) Turime įgyvendinti gero valdymo politiką tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų, pirmiausia kad pasipriešintume nesąžiningai mokesčių konkurencijai, visų pirma tose šalyse, kuriose yra mokesčių rojus. Skaidrumas ir fizinis keitimasis informacija yra sąžiningos konkurencijos ir sąžiningo mokesčių naštos paskirstymo pagrindai.

Dar daugiau, geras mokesčių valdymas yra svarbi prielaida finansų rinkų vientisumui užtikrinti. Pasiūlymai dėl administracinio bendradarbiavimo ir bendros mokesčių susigrąžinimo pagalbos, kuriuos svarstome šioje plenarinėje sesijoje, kreipia mus šia linkme. Viena iš priemonių, kuria ES gali pasinaudoti tarptautiniu lygiu skatindama gerą valdymą mokesčių srityje trečiosiose šalyse, yra derybos dėl su mokestiniu sukčiavimu susijusių susitarimų su jomis, kuriuose būtų įtvirtinta sąlyga dėl keitimosi informacija.

Penkių šalių (Monako, Šveicarijos, Lichtenšteino, Andoros ir San Marino), su kuriomis ES yra sudariusi santaupų susitarimus, pareiškimai yra svarbus žingsnis visiško nesubalansavimo pabaigos link. Tačiau po tokių pareiškimų turi būti sudaryti teisiškai įpareigojantys susitarimai. ES taip pat turi būti šios srities varomoji jėga, rodydama gerą pavyzdį ir iki galo įvykdydama tai, kas jau buvo pradėta G20 aukščiausiojo lygio susitikimo metu.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu.(IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, gero mokesčių valdymo klausimas visada buvo labai svarbus, tačiau prieš dvejus metus kilus didžiulei, mūsų žemyną sukrėtusiai ekonomikos ir finansų krizei, tai tapo dar aktualiau.

Pastaraisiais metais šia tema buvo diskutuojama per Europos Sąjungos ir tarptautinius aukščiausiojo lygio susitikimus, visų pirma apie kovą su mokesčių slėpimu ir mokesčių rojaus šalimis. Žinoma, prisiimti įsipareigojimai, juos priims ir Komisija, tačiau neabejotinai turime įgyvendinti rimtą politiką dėl mokesčių slėpimo, kurį vykdo priedangos įmonės, išvengiančios mokesčių įstatymų taikymo vienu pelės paspaudimu internete, prevencijos.

Esu tikras, kad gero valdymo principas, grindžiamas skaidrumo ir keitimosi informacija principais, gali sudaryti pagrindą Europos Sąjungos prioritetiniams tikslams kovoti su mokesčių rojaus šalimis, mokesčių slėpimu ir neteisėtu kapitalo perkėlimu pasiekti.

Be to, tarptautinėje arenoje Europos Sąjunga turi kalbėti vienu balsu ir kovoti dėl EBPO standartų tobulinimo, siekiant savaiminio keitimosi informacija, o ne suteikti ją, pateikus prašymą. Todėl balsuosiu už pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Balsavau už pranešimą dėl gero valdymo mokesčių srityje skatinimo, nes manau, kad kova su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių vengimu iš tikrųjų yra labai svarbus dalykas. Dar daugiau, turime įveikti mokesčių klausimų blokavimą Ministrų Taryboje ir sustiprinti gerą valdymą apmokestinimo srityje.

 
  
  

Pranešimai: Magdalena Alvarez (A7-0006/2010), Leonardo Domenici (A7-0007/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Goebbels (S&D), raštu.(FR) Pritariu tarptautiniam bendradarbiavimui dėl mokesčių slėpimo, tačiau abejoju, ar administracinis bendradarbiavimas, susijęs su savaiminiu keitimusi visa informacija apie Europos Sąjungos piliečių turtą, yra geriausias būdas siekti sąžiningo apmokestinimo. Mokesčių išskaičiavimas juos išmokant visų finansų sandorių atžvilgiu būtų daug veiksmingesnis būdas.

Toks išskaičiavimas juos išmokant būtų galutinis mokestis. Tai galėtų būti Europos Sąjungos lėšos. Europos Parlamento siūlomu vadinamuoju „geru valdymu“ visiškai atskleidžiamas piliečių privatumas. Tai panaikina asmens duomenų apsaugą, kurią, paradoksalu, Europos Parlamentas siekia užtikrinti SWIFT dokumentu. Dėl šių priežasčių nebalsavau už šiuos pranešimus.

 
  
  

Pranešimai: Magdalena Alvarez (A7-0006/2010), Theodor Dumitru Stolojan (A7-0002/2010), Leonardo Domenici (A7-0007/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Būtina kovoti su mokestiniu sukčiavimu, tačiau negalime pamiršti, kad vien dėl sukčiavimo niekada nebūtų kilusi dabartinė ekonomikos krizė. Ši krizė yra struktūrinė kapitalizmo krizė, natūraliai kilusi iš tos sistemos, kurios pranašumus aklai vertina Europos Sąjungos elitas. Balsuoju už šį tekstą, nes smerkiu asmeninės naudos siekimą, kenkiant visuomenės gerovei. Ši logika yra ne tik mokestinio sukčiavimo, bet ir europietiško neoliberalizmo, kuris, kad ir nedrąsiai, darė daug didesnę įtaką Tūkstantmečio vystymosi tikslų žlugimui nei sukčiavimas, dalis.

PVM, kuris taip pat minimas tekste, yra šios sistemos nukrypimas. Tai pats neteisingiausias mokestis pasaulyje, nes taikomas visiems piliečiams vienodas, nepaisant didžiulių pajamų skirtumų, kuriuo pasižymi neoliberalizmas. Gaila, kad tekste nekalbama apie kovą su esmine problema ar bent pastangas įtraukti klausimą dėl visuomenės gerovei sukaupto turto sąžiningo paskirstymo į Europos Sąjungos politikos darbotvarkę.

 
  
  

Pranešimas: Marc Tarabella (A7-0004/2010)

 
  
MPphoto
 
 

  John Stuart Agnew ir William (The Earl of) Dartmouth (EFD), raštu. – Nors UKIP ir tiki vyrų ir moterų lygybe, atmetėme visas ES pastangas priimti teisės aktus šioje srityje. Manome, kad šalies lygmens priemonės šioje srityje yra tinkamesnės.

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už M. Tarabellos pranešimą, nes manau, kad vyrų ir moterų lygybė Europos Sąjungoje, kaip tai numatoma Europos Sąjungos sutartyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, yra pagrindinis principas, kuris vis dar nevienodai įgyvendinamas.

Nepaisant nevienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio, profesinio susiskaldymo ir lyčių stereotipų, pranešime siekiama pabrėžti vienodo darbo užmokesčio už vienodą darbą principą, kuris numatomas Bendrijos sutartyse nuo 1957 m. Jame pažymima, kad Europos Sąjungą ir likusį pasaulį užklupusi ekonomikos, finansų ir socialinė krizė iš tikrųjų turi įtakos moterims, jų darbo sąlygoms, jų vietai visuomenėje bei moterų ir vyrų lygybei Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Norėčiau paaiškinti savo balsavimo sprendimą dėl M. Tarabellos pranešimo „Moterų ir vyrų lygybė Europos Sąjungoje – 2009 m.“ Daugybė pakeitimų tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su aborto klausimu. Malta nepritaria abortų įteisinimui. Pagrindinių politinių partijų požiūriai į tai visiškai sutampa. Didžioji visuomenės dalis taip pat pritaria šiam požiūriui. Be to, religiniai ir moraliniai aspektai yra svarbi šio klausimo dalis.

 
  
MPphoto
 
 

  Regina Bastos (PPE), raštu. – (PT) Savo ataskaitoje dėl moterų ir vyrų lygybės ES 2009 m. Europos Komisija pabrėžia, kad šeiminio ir profesinio gyvenimo derinimas, profesinis ir sektorių susiskaldymas, skirtingas darbo užmokestis ir žemas moterų užimtumo lygis yra pagrindiniai lyčių skirtumai. Šiuos vyrų ir moterų skirtumus labai padidino dabartinė ekonomikos, finansų ir socialinė krizė. Balsavau prieš pranešimą, nes manau, kad jis iškreiptas, įtraukiant į jį tokius klausimus kaip teisė į abortą ir nemokamos konsultacijos abortų klausimu. Tai labai jautrūs klausimai, o remiantis subsidiarumo principu, jie yra kiekvienos valstybės narės kompetencijos sritis.

 
  
MPphoto
 
 

  Vilija Blinkevičiūtė (S&D), raštu. (LT) Balsavau už šį pranešimą, nes esant sudėtingai ekonominei, finansinei ir socialinei padėčiai, kaip niekada svarbu įgyvendinti vieną svarbiausių Europos Sąjungos pamatinių principų – moterų ir vyrų lygybę. Kiekviena valstybė narė privalo užtikrinti, kad už vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams būtų mokamas vienodas užmokestis. Norint skatinti moterų ir vyrų lygybę, būtina užtikrinti, kad moterys ir vyrai dalytųsi šeimos ir namų ūkio pareigomis. Labai svarbu, kad direktyvoje greičiau būtų įtvirtintos tėvystės atostogos, kurios sudarytų sąlygas tėvui prisidėti prie vaikų priežiūros. Prekybos žmonėmis aukos dažniausiai yra moterys, todėl raginu valstybes nares, kurios neratifikavo Europos Tarybos konvencijos dėl kovos su prekyba žmonėmis, nedelsiant tai padaryti.

 
  
MPphoto
 
 

  Carlo Casini (PPE), raštu.(IT) Nors ir pritariu didžiajai daliai jos turinio, balsavau prieš rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2009 m.), nes negalime reikalauti lygybės vienos grupės žmonių atžvilgiu, paneigdami ją kitos grupės atžvilgiu.

Turiu omenyje 38 punktą, kuriuo siekiama užtikrinti moterų teises, užtikrinant joms teisę į abortą. Mažiausių ir labiausiai neapsaugotų asmenų – negimusio vaiko sunaikinimas negali būti laikomas būdu užtikrinti moterų orumą ir laisvę. Tai prieš gyvybę nukreiptas sąmokslas naudojant išbandytus ir patikrintus būdus mus apgauti. Turime tai atskleisti.

Labai sąžiningų prašymų ir labai nesąžiningų reikalavimų pateikimas viename dokumente ir žodžių reikšmių iškraipymas yra per Europos Parlamento rinkimus pasiteisinusi gudrybė, bet aš prie to neprisidėsiu. Negalime kalbėti apie aborto, kuris vertas politikų ir dorovininkų dėmesio, dramatiškumą, nepripažindami naujagimių teisių ar bent jau nereikalaudami tinkamo mokymo apie teisę į gyvybę ir nenumatydami įvairios paramos moterims sudėtingų ar nelauktų nėštumų atveju, kad jos galėtų pačios priimti tinkamus sprendimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Castex (S&D), raštu. (FR) Pritariu šios rezoliucijos dėl vyrų ir moterų lygybės ES priėmimui. Šiame pranešime pabrėžiamas Bendrijos iniciatyvos veiksmingai kovoti su smurtu prieš moteris poreikis. Be to, ši rezoliucija apima du, mano manymu, svarbius klausimus. Pirma, rekomendacija dėl tėvystės atostogų Europos Sąjungos lygmeniu. Jeigu siekiama lygybės užimtumo atžvilgiu, turi būti užtikrinta lygybė ir visuomeninio bei šeiminio gyvenimo atžvilgiu. Šiame pranešime pabrėžiama Komisijos pareiga parengti teisės aktą šioje srityje. Tačiau tikrasis didžiulis šio balsavimo laimėjimas yra tai, kad juo dar kartą patvirtinta teisė į abortą. Nuo 2002 m. ji nebuvo iš naujo patvirtinta jokiame Europos Sąjungos dokumente dėl vienos iš Europos Sąjungos dešiniųjų pažiūrų partijų uždarumo. Moterys turi turėti teisę kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises. Žinoma, reikia dar daug ką nuveikti, siekiant iš tikrųjų užtikrinti teisę į informaciją, kontracepciją ir abortą, tačiau M. Tarabellos pranešimas turi būti kaip pagrindas, siekiant pateikti Europos Sąjungos teisės akto projektą šioje srityje.

 
  
MPphoto
 
 

  Nessa Childers (S&D), raštu. – Šiandien balsavau už šį savo pobūdžiu pažangų pranešimą, nes juo siekiama skatinti vyrų ir moterų lygybę ir tokiose srityse kaip vaiko priežiūros atostogos, vaiko priežiūra, smurtas šeimoje ir nevienodas darbo užmokestis. Juo taip pat skatinamas daug platesnis vyrų ir moterų supratimas apie lytinę sveikatą. Tačiau tai nėra pasiūlymas dėl teisės akto. Tai tiesiog principai, kuriems pritariu. Jie atitinka darbo ir socialdemokratų partijų visoje Europoje palaikomus principus. Būtina paminėti, kad nuostata dėl aborto atlikimo yra išimtinė kiekvienos valstybės narės kompetencija. Šiuo pranešimu negali būti pakeista ši padėtis.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Balsavau prieš pranešimą dėl vyrų ir moterų lygybės ES 2009 m., nes manau, kad jo tekstas iškreipiamas, įtraukiant į jį tokius klausimus kaip teisė į abortą ir nemokamos konsultacijos aborto klausimais. Tai labai jautrūs klausimai, o remiantis subsidiarumo principu, tai kiekvienos valstybės narės kompetencijos klausimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Proinsias De Rossa (S&D), raštu. – Visiškai pritariu šiam pranešimui. Moterų ir vyrų lygybė jau seniai yra pagrindinis Europos Sąjungos principas. Tačiau, nepaisant pažangos šioje srityje, vis dar tebėra didžiulė vyrų ir moterų nelygybė. Moterų ir vyrų užimtumo skirtumas mažėja, tačiau moterys vis dar dažniau dirba ne visą dieną ir (arba) pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat daugiausia dirba menkai apmokamą darbą. Europoje keturis kartus daugiau moterų nei vyrų dirba ne visą dieną. Lyčių užmokesčio skirtumas – 17,4 proc. – vos sumažėjo nuo 2000 m. Kad moteris uždirbtų tiek, kiek vyras vidutiniškai uždirba per metus, ji turi dirbti iki kitų metų vasario mėn. pabaigos, iš viso 418 dienų. Pasaulinė ekonomikos, finansų ir socialinė krizė sudavė moterims „dvigubą smūgį“. Jos sudaro didžiąją dalį darbuotojų viešajame sektoriuje (pvz., švietimas, sveikatos apsauga ir socialinė gerovė), kuriame ir buvo sumažintas darbo vietų skaičius. Be to, dėl paslaugų sumažinimo vaikais ir pagyvenusiais asmenimis besirūpinančios moterys buvo priverstos atsisakyti darbo vietos, kad galėtų pačios imtis šios veiklos.

 
  
MPphoto
 
 

  Robert Dušek (S&D), raštu.(CS) Marco Tarabellos pranešime aiškiai pabrėžiama didžiausia lyčių lygybės kliūtis. Žinau, kad kai kurie nariai lyčių nelygybės ir su tuo susijusios moterų diskriminacijos problemos nelaiko rimta. Tačiau žinau, kodėl tai taip painu. Pasaulinė ekonomikos krizė pablogino padėtį, ir atrodo, kad moterys bus „paaukojamos“ dėl fiskalinės išlaidų mažinimo politikos, sumažinant motinystės pašalpas ir išlaidas socialinėms paslaugoms teikti. Kadangi dažniausiai moterims kyla didesnis skurdo ir mažų pajamų pavojus, nes jos sustabdo ar užbaigia savo profesinę karjerą, siekdamos sukurti šeimą, suteikia pirmumą savo vyrų karjerai ar vaiko arba pagyvenusių asmenų priežiūrai, pranešėjas siūlo imtis atitinkamų priemonių padėčiai pagerinti. M. Tarabella teisingai teigia, kad nesilaikoma vienodo užmokesčio už vienodą darbą principo, įtvirtinto Sutartyse nuo 1957 m., o kai kuriose valstybėse narėse moterims vis dar nemokamas vienodas darbo užmokestis už tą patį darbą kaip ir vyrams.

Be to, yra daugybė ES teisės aktų, kuriais siekiama padėti šeimoms, turinčioms vaikų, tačiau juose nekalbama apie vaikus auginančias vienišas motinas ar tėvus. Teisinga, kad reikalaujama Europos Sąjungos lygiu įteisinti apmokamas tėvystės atostogas. Teisingas šeiminių ir namų ūkio pareigų padalijimas vyrams ir moterims padės išspręsti šią problemą. Dėl minėtų priežasčių sutinku su 2009/2010 m. pranešime pateiktais vertinimais ir todėl balsavau už jo priėmimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už M. Tarabellos pranešimą dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje 2009 m., nes juo siūlomos su lyčių lygybe susijusios naujoviškos priemonės ir politikos sąlygos. Direktyvos dėl visų formų smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su ja parengimas ir tėvystės atostogų įteisinimas Europos Sąjungos teisės aktais yra vieni iš tų pasiūlymų, kurie, mano manymu, yra esminiai, skatinant lyčių lygybę ir užtikrinant didesnį šeiminių pareigų pasidalijimą tarp vyrų ir moterų.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kažkas yra negerai, jei Parlamentas reikalauja pagarbos, tačiau negali jos užtikrinti.

Toks aktualus ir rimtas klausimas kaip šis vertas mūsų dėmesio, diskusijų ir didžiausio bendro vardiklio paieškos. Net nemanau, kad sunku tai pasiekti. Nepaisant to, slaptas ir dviprasmiškas nesantaiką kurstančių klausimų pateikimas, pasinaudojant šiomis temomis, tampa apgailėtinu įpročiu. Dar kartą paminėsiu, kad Parlamentas tiesiog atskleidė radikaliausias darbotvarkes.

Galiu tik kategoriškai atmesti šias pastangas skatinti aborto liberalizavimą ir nepagarbą žmogaus gyvybei ir orumui, kuriuos siekiama įtvirtinti kartu su moterų ir vyrų lygybe, bei neteisėtas pastangas susieti šiuos dalykus ir manipuliuoti valstybių narių galiomis šiose srityse.

Ši manija išplėsti lytinės ir reprodukcinės sveikatos sąvoką, įtraukiant aborto klausimą, bei siekiant ją visur įgyvendinti, rodo, kad tie, kurie siekia nupiešti tikrovę gražiomis spalvomis, taiko klastingus metodus. Šie eufemizmai sąžinei nuraminti nepakeis padėties į geresnę, nesumažins smurto prieš moteris žiaurumo arba nepadarys šios strategijos mažiau apgailėtina.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) „Smurtas prieš moteris turbūt yra gėdingiausias žmogaus teisių pažeidimas ... Jai netaikomi jokie geografiniai, kultūriniai ar turtiniai apribojimai. Tol, kol ji gyvuos, negalėsime teigti padarę pažangą lygybės, vystymosi ir taikos atžvilgiu.“ Tai buvusio Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Kofi Annano žodžiai, kurie, deja, kaip niekada teisingi. Lyčių diskriminacija ir dabar gyvuoja išsivysčiusiame pasaulyje ir Europoje, nes tai yra struktūrinė problema, sukelianti rimtų padarinių dėl nelygių galimybių. Šiandien vis dar skiriasi vyrų ir moterų padėtis mokslo, kalbos, namų ruošos pasiskirstymo, teisės į darbą ir profesinių pareigų atlikimo atžvilgiu. Manau, kad teisė į darbą ir jo atlikimas ir eiga tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje ar netgi politikoje turėtų būti pagrįsta asmens pranašumais ir savybėmis, nepaisant lyties. Tačiau balsavau prieš rezoliuciją dėl to, kad joje minimi tokie jautrūs klausimai kaip teisė į abortą, kuri yra pačių valstybių narių reikalas.

 
  
MPphoto
 
 

  Ilda Figueiredo (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nepaisant to, kad dešinieji konservatoriai siekė sužlugdyti jos priėmimą, šios rezoliucijos priėmimas Parlamente labai svarbus, nes joje įtvirtinamos svarbios moterų teisės. Nepaisant kai kurių trūkumų, pranešime pabrėžiami tokie svarbūs klausimai kaip būtinumas įtvirtinti tėvystės atostogas, kurios yra susijusios su motinystės atostogomis, lytinės ir reprodukcinės teisės ir būtinumas sustiprinti kovą su nelygybe ir diskriminacija darbo vietose, kovą su smurtu ir prekyba moterimis ir vaikais, smerkiamas skurdas ir netipiškas, menkai apmokamas darbas, kurį dirba daugybė moterų.

Dar kartą paminėsiu, kad svarbu parodyti pritarimą minčiai, kad „moterims turi būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises, suteikiant joms teisę į kontracepciją ir abortą“.

Ši rezoliucija labai svarbi Tarptautinės moters dienos šimtųjų metinių ir 15 – ųjų Pekino priemonės metinių išvakarėse.

 
  
MPphoto
 
 

  Bruno Gollnisch (NI), raštu. (FR) Taip, moterys susiduria su tam tikrais sunkumais. Tačiau, kaip ir įprasta šiuose Rūmuose, pradinis ketinimas buvo geras, bet toliau sekė iškreipta analizė ir neprotingi pasiūlymai.

Šis pranešimas atspindi Europos Sąjungos visuomenės karikatūrą, vaizduojančią kasdienį, sistemišką priešiškumą moterims: atgaivinimo politika akivaizdžiai diskriminacinė lyčių atžvilgiu, nes ja siekiama padėti vyrų darbo sektoriams, taip pat ir griežta biudžeto politika, nes ji susijusi su moterišku viešuoju sektoriumi... Priešingai, visiškai nekalbama apie didžiulį imigrantų skaičių Europoje, kurių kultūra ir praktika lemia žemesnę moterų padėtį, o tai labai skiriasi nuo mūsų vertybių ir principų.

Nekalbama ir apie neigiamus jūsų kalbų apie visišką egalitarizmą padarinius: moterys laipsniškai praranda joms būdingas teisėtas socialines teises, kurios reikalingos jų kaip motinų atžvilgiu. Galiausiai nekalbama ir apie tėvų atlyginimus, o tai vienintelis būdas suteikti moterims galimybę pasirinkti profesinį arba šeiminį gyvenimą, arba suderinti abu.

Galiausiai, kai matau daugybę savo kolegų narių, apimtų isterijos ir siekiančių įtvirtinti visuotinį, masinį ir privalomą abortą, kuris buvo iškeltas kaip pagrindinė Europos vertybė en route į kolektyvinę savižudybę, pradedu prieš savo norą gailėtis, kad jų motinoms nebuvo atliktas abortas.

 
  
MPphoto
 
 

  Jacky Hénin (GUE/NGL), raštu.(FR) Nors ir griežtai nepritariu visoms ES neigiamoms priemonėms – o tokių yra nemažai – pritariu joms tada, kai reikalai pajuda tinkama linkme. Taigi šiame pranešime įtvirtinami tvirti raginimai (visų pirma Europos Komisijai) dėl nevienodo požiūrio į moteris, tėvystės atostogų įteisinimo, kovos su smurtu prieš moteris metų paskelbimo ir dėl teisės į kontracepciją ir abortą. Pranešime taip pat pabrėžiama, kad moterims turi būti suteikiamos nemokamos konsultacijos aborto klausimais.

Todėl balsuosiu už pranešimą dėl jame įtvirtintų pasiekimų, tačiau šie pasiekimai turi būti labiau matomi praktikoje.

Galiu tik apgailestauti, kad Parlamentas didžiąja dauguma atsisakė pritarti, kad būtų priimta Europos moterų teisių chartija, Europos smurto lyčių pagrindu įkurtas stebėsenos centras ir paskelbta „Tarptautinė vienodo užmokesčio diena“ . Be to, šis Parlamentas nesistengė kovoti su giluminėmis šios nelygybės priežastimis, slypinčiomis vien tik ekonomikos rinkos taisyklių, kurias Europa kasdien taiko, sistemoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Ian Hudghton (Verts/ALE), raštu. – Nors lyčių lygybė yra pagrindinė ES galiojanti teisė, kurią įtvirtina Europos Sąjungos sutartis, daugybėje sričių vis dar gyvuoja nepriimtino masto nelygybė. Akivaizdu, kad didžiulės problemos ir toliau išlieka, todėl ES institucijos privalo aiškiai nustatyti šias problemas ir siekti jasspręsti, kai tik jos kyla Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Gunnar Hökmark, Christofer Fjellner ir Anna Ibrisagic (PPE), raštu. (SV) Šiandien, 2010 m. vasario 10 d., Švedijos konservatoriai balsavo prieš pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės – 2009 (A7-0004/2010). Nors ir pritariame pranešėjo didesnės moterų ir vyrų lygybės Europoje siekiui, nemanome, kad įsikišant į valstybių narių suverenumą, reikalaujant vadinamosios biudžeto analizės lyčių lygybės atžvilgiu, raginant valstybes nares nesumažinti socialinių išmokų ir teisės aktais įtvirtinti kvotas, yra tinkamas būdas tą pasiekti. Lygybės turi būti siekiama individo lygmeniu, suteikiant daugiau galimybių pačiam pakeisti savo padėtį – o ne priimant teisės aktus Europos Sąjungos lygmeniu ar tokiais veiksmais kaip tam tikrų dienų paskelbimas, ES valdžios išplėtimas ar ES moterų teisių chartijos priėmimas. Jau turime ES piliečių laisvių ir žmogaus teisių chartiją, apimančią ir moterų teises, kurią sustiprina Lisabonos sutartis. Turime laikytis subsidiarumo principo. Todėl per galutinį balsavimą balsavome prieš pranešimą, nors ir pritariame kai kurioms jo dalims; pvz., visiškai pritariame teiginiui, kad moterims turi būti suteikta galimybė kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Balsavau už X konstatuojamąją dalį ir daugumą 38 punkto dalių, tačiau nebalsavau dėl vienos 38 punkto dalies, nes:

Pirmiausia turėtų būti gerbiamos moterų lytinės ir reprodukcinės teisės, visų pirma vyrų ir moterų lygybės, kuri įtvirtinta ES pagrindinių teisių chartijoje (23 str.) atžvilgiu.

Tačiau manau, kad moterys turėtų išmokti apsisaugoti nuo nelauktų nėštumų; kitaip sakant, užtikrinus teisę į kontracepciją ir specializuotą konsultaciją, sunkiau pateisinti abortą.

Daugybė mano rinkėjų Rumunijoje nusiviltų, jeigu balsuočiau kitaip. Be to, praeitis vis dar gyva mūsų mintyse – kaip numatyta 2006 m. parengtame, Rumunijos prezidento užsakytame pranešime – kai komunistų partija ėmėsi žiaurių priemonių aborto atžvilgiu, siekdama kontroliuoti moterų privatų gyvenimą. Daugybė moterų mirė dėl neteisėtų, be medikų pagalbos atliktų abortų.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Visiškai pritariu energingai rezoliucijos, kuri pagrįsta prielaida, kad diskusijos apie demografinius pokyčius yra susijusios su diskusijomis apie priemones kovai su ekonomikos ir finansų krizės poveikiu darbo rinkai, dvasiai.

Manydami, kad mūsų pažangos, siekiant Lisabonos tikslų, analizė neteikia vilčių, pritariame rezoliucijoje numatytam raginimui paskubinti teisės aktų pakeitimus valstybėse narėse, sugriežtinti pažeidimų procedūras ir skatinti aktyvesnį moterų dalyvavimą svarbiausiuose darbo rinkos, kurioje atsispindėtų su mokymu susiję pasiekti tikslai, sektoriuose.

Tai sakydama, esu priversta pareikšti savo nepritarimą, kurį jau parodžiau per balsavimą, šiam žalingam ketinimui skatinti visuomenės pritarimą abortams, pateikiant pasiūlymus nemokamai nutraukti nėštumą.

Manymu, kad moterys turi turėti teisę lengviau pasinaudoti abortu, siekiant atkurti jų teisę į lytinę laisvę, ne tik prieštaraujama bendroms pasaulietiškoms moralės normoms, bet ir Z konstatuojamojoje dalyje numatytiems principams, kuriais teigiama, kad „didesnio gimstamumo skatinimas, norint įvykdyti būsimus reikalavimus“ yra svarbiausia Europos Sąjungos veikla. Esu tvirtai įsipareigojusi skatinti atsakingą lytinę kultūrą.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Moterys yra pagrindinės ekonomikos ir socialinės krizės, kurią sukėlė Europos Sąjungos neoliberali politika, aukos. Dėl krizės daugėja nestabilių darbo vietų ir privalomo ne visą darbo dieną darbo atvejų. Patriarchatas vis dar labai paplitęs mūsų visuomenėje. Vėl galingai grįžta stigmatizacija religijos pagrindu, o moterys visada būna pagrindinės šių pokyčių aukos.

Todėl džiugu matyti, kad Europos Parlamentas įtraukia į savo darbotvarkę tokį svarbų klausimą kaip moterų ir vyrų lygybė. Tačiau gėda, kad dokumente nekalbama apie neoliberalizmui būdingą nelygybę. Dėl daugybės moterų problemų kaltas neoliberalizmas, tačiau net ir didėjant lyčių nelygybei, jis randa kitą būdą suklestėti.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Įvairių lygių vyrų ir moterų nelygybė tiek profesine, tiek sektorine prasme ar dėl kitų stereotipų laikui bėgant tapo neaiški. Vyrų ir moterų lygybė ES vis labiau tampa tikrove, ir nors vis dar pasitaiko diskriminacijos atvejų, jau matome labai teigiamų pokyčių.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Nors jau pasiekta nemažų laimėjimų lygių galimybių moterims atžvilgiu, dar daug ką reikia nuveikti. Vienas skubiausių dalykų yra didesnės pagalbos, siekiant suderinti profesinį ir šeiminį gyvenimą, teikimas, nes tai daugybei moterų ir visų pirma vienišoms mamoms yra neįveikiama kliūtis. Tai, kad vis dar vyrams dažniau patikimos atsakingos pareigos, rodo, jog lygybė darbe bus pasiekta tik pakeičiant požiūrį, o ne nustatant kvotas, visų pirma dėl to, kad kvotų nustatymas yra ginčytinas klausimas ir gali lengvai sukelti konfliktą. Kadangi šiame pranešime nekalbama apie kritiką, kad integruoto požiūrio į lyčių lygybę įgyvendinimas gali pasisukti kita kryptimi, balsavau prieš jį.

 
  
MPphoto
 
 

  Mariya Nedelcheva (PPE), raštu.(FR) Mano manymu, rezoliucija dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje yra išbaigta, pritariu M. Tarabellos atliktam darbui, siekiant šio rezultato. Baisi vyrų ir moterų nelygybė vis dar egzistuoja darbo srityje, visų pirma dėl skirtingo užmokesčio ar net darbo ir šeimos suderinimo. Dar daug ką reikia nuveikti šioje srityje.

Dar daugiau, dėl lytinių ir reprodukcinių teisių apsaugos, labai svarbu, kad moterys turėtų teisę į kontracepciją ir abortą. Moterims turi būti suteikta visiška fizinė autonomija. Todėl balsavau už priemones, susijusias su šių teisių apsauga.

Galiausiai balsavau prieš pasiūlymą priimti Europos moterų teisių chartiją, nes įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Pagrindinių teisių chartija, apimanti ir moterų teises, yra sudėtinė Sutarčių dalis. Ši chartija yra teisiškai privaloma ir užtikrina moterims tokią pat apsaugą kaip ir vyrams.

 
  
MPphoto
 
 

  Rareş-Lucian Niculescu (PPE), raštu. (RO) 1967 m. Rumunijoje buvo priimtas dekretas, draudžiantis abortus, o tai reiškė, kad moterys prarado savo teisę pasirinkti nėštumą ar jį nutraukti. Šis draudimas turėjo labai žalingą poveikį Rumunijos visuomenei, privertęs mus suvokti, koks pavojingas toks sprendimas.

Moterys turėtų turėti galimybę kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises. Todėl balsavau už visas M. Tarabellos pranešimo dalis, susijusias su teise į kontracepciją ir abortą, ir galiausiai už visą pranešimą.

 
  
MPphoto
 
 

  Aldo Patriciello (PPE), raštu. – (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, šiandien nagrinėjamo pranešimo sudėtingumas jau buvo matomas dirbant Moterų teisių ir lyčių lygybės komitete, kur juokinga trijų balsų dauguma, EP nariams masiškai nedalyvaujant balsavime, buvo priimtas tekstas.

Manau, kad dar 1975 m. buvo priimtos veiksmingos su moterų apsauga susijusių teisės aktų nuostatos. Užuot stengęsi priimti naujas direktyvas, manau, kad turėtume užtikrinti, kad vyriausybės tinkamai taikytų dabartinius teisės aktus.

Būtent todėl, nors ir neturiu jokio noro balsuoti prieš pranešimą, kuriame numatoma keletas teigiamų aspektų, norėčiau atsiriboti nuo kitų aspektų, dėl kurių negaliu pritarti kai kurioms dalims, visų pirma susijusioms su abortu, dėl kurio mes, katalikai, nelinkę tartis.

 
  
MPphoto
 
 

  Cristian Dan Preda (PPE), raštu.(RO) Nors ir nesu nusiteikęs prieš abortus, balsavau prieš 38 punktą, nes jis gali būti suprantamas kaip toks, kuriuo raginama ši veikla. Pritariu, kad kontracepcija ir mokymas šiais klausimais turėtų būti lengviau prieinama, nes tai geriausias būdas išvengti nelaukto nėštumo. Kita vertus, manau, kad yra bendruomenių, kurios dėl įvairių priežasčių nori išlaikyti galią kontroliuoti abortus šalies lygiu, ir joms turėtų būti leista tai daryti. Šioje srityje turėtų būti taikomas subsidiarumo principas. Nemanau, kad šio klausimo įtraukimas į pranešimą dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje yra geriausias sprendimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Evelyn Regner (S&D), raštu. (DE) Balsavau už pranešimą dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje, nes tai neprieštarauja mano esminiam įsitikinimui, kad moterys turi neribojamą teisę į savarankiškumą, visų pirma tiek, kiek tai susiję su jų lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, taip pat ir su teise į kontracepciją ir abortą. Šios teisės yra pagrindinė šiuolaikinės Europos Sąjungos visuomenės dalis ir savivoka.

 
  
MPphoto
 
 

  Alf Svensson (PPE) , raštu. (SV) Per vakar vykusį balsavimą balsavau prieš pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės. Pirmiausia dėl to, kad, mano nuomone, daugybė pranešimo nuostatų, pvz., dėl kvotų, prieštarauja subidiarumo principui. Nebalsavau dėl X konstatuojamosios dalies ir 38 punkto dėl moterų teisės į abortą. Mano nuomone, dabartinė formuluotė pažeidžia subsidiarumo principą. Manau, kad tai bendras principas, ir mes ES lygmeniu neturėtume švaistyti savo laiko klausimams, dėl kurių kiekviena valstybė narė turi teisę nuspręsti šalies lygiu. Žinoma, pritariu Švedijos pozicijai šiuo klausimu – būtent, kad sprendimas dėl aborto galiausiai yra moters sprendimas, o ne teisės aktų leidėjų klausimas.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Šiuo metu Europos Sąjungą užklupo didžiulė ekonomikos, finansų ir socialinė krizė, daranti rimtą poveikį moterų profesiniam ir šeiminiam gyvenimui. Profesinė segregacija, skirtingas užmokestis ir sunkumai, siekiant suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, trukdo moteriai visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje. Nepaisant pasiektų laimėjimų darbo vietos ir didėjančio atsakingus postus užimančių moterų skaičiaus atžvilgiu, vis dar būtina daugiau žinoti apie vienodą požiūrį į vyrus ir moteris. Turėtume pritarti šiam pranešimui, nes juo mums suteikiama galimybė iš naujo nustatyti gaires dėl vyrų ur moterų nelygybės darbo rinkoje panaikinimo. Tik tada ES galės pasiekti su augimu, užimtumu ir socialine sanglauda susijusius tikslus. Tačiau su „lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis“ susijusių nuostatų įtraukimas į pranešimą, kuriame atsižvelgiama į ekonomikos krizę ir daugiausia kalbama apie šios krizės poveikį moterų darbo sąlygoms bei moterų vietai visuomenei, nėra tinkamas sprendimas. Dėl minėtų priežasčių ir dėl to, kad nebuvo pritarta 38 punkto pakeitimams, kuriems pritariau ir manau, kad jie būtini, balsavau prieš pranešimą dėl vyrų ir moterų lygybės Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsavau prieš pranešimą, nes dėl savo tvirtų įsitikinimų negaliu pritarti neribotai teisei į abortą ir reprodukcinei laisvei. Mano manymu, teisė į gyvybę yra pagrindinė teisė, kuri turi būti visada ginama ir gerbiama. Visiškai pritariu kitoms pranešimo dalims, kuriomis parodoma, kad Europa pažengė į priekį moterų lygybės atžvilgiu. Kitas teigiamas dalykas yra tai, kad daug didesnė svarba suteikiama įsipareigojimams šeimai.

 
  
MPphoto
 
 

  Marina Yannakoudakis (ECR), raštu. – ECR frakcija labiausiai palaiko vyrų ir moterų lygybę, ir visų pirma vienodo užmokesčio bei vienodų galimybių darbo vietoje principą. ECR nusprendė balsuoti už punktus, kuriais pritariama šiai lygybei. ECR frakcija vis dėlto balsavo prieš šią rezoliuciją dėl dviejų konkrečių priežasčių. Pirma, nepritariame jokiems teisės aktams, kuriuose teigiama, kad moterų sveikata, ugdymas ir reprodukcinės teisės yra ne valstybių narių, o ES atsakomybė. Antra, nors ECR frakcija visiškai pritaria, kad būtina įtraukti su motinyste ir tėvyste susijusias nuostatas, nusprendėme susilaikyti nuo balsavimo dėl tokių nuorodų šiame pranešime, nes nepritariame bet kokiai ES lygiu vykdomai šeimos politikai; šalių vyriausybės pačios turi spręsti šiuos klausimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Balsavau prieš šią rezoliuciją. Ji labiau atskiria nei suvienija vyrus ir moteris. 36 punkto formuluotėje nėra nieko nekalto: „moterys turi turėti galimybę kontroliuoti savo lytines ir reprodukcines teises, t. y. naudojant kontracepciją ir turint galimybę atlikti abortą“. Pranešėjas taip pat reikalauja suteikti moterims nemokamas konsultacijas aborto klausimais. Tačiau aborto klausimas yra tik valstybių narių kompetencijos dalis. Kadangi ši rezoliucija nėra teisiškai privaloma, ji negali būti naudojama spaudimui liberalizuoti abortus. Dar Parlamentas ragina kovoti su lyčių stereotipais, visų pirma vyrų ir moterų atliekamais darbais šeimoje. Rezoliucijoje pabrėžiama ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros įstaigų, vaikų priežiūros tarnybų ir pagalbos pagyvenusiems žmonėms ir kitiems priklausomiems asmenims tarnybos svarba. Taigi Parlamentas siekia sunaikinti tikrąją šeimą kaip socializacijos kartų solidarumo vietą. Šia rezoliucija nesuteikiama jokia pridėtinė vertė moterims ar vyrams, ar Europos Sąjungai. Gaila, tačiau pagarba kitokiems žmonėms bei vyrų ir moterų lygių galimybių skatinimas yra tikras socialinis iššūkis.

 
  
MPphoto
 
 

  Artur Zasada (PPE), raštu. (PL) Balsavau prieš rezoliuciją. Pranešėjas M. Tarabella neatsižvelgė į nacionalinį aspektą. Moralė yra į teisinę šalies sistemą įtraukta pasaulio modelio dalis. Siekis Lenkijos teisės aktais įtvirtinti neribotą galimybę atlikti abortą yra antgamtiškas, todėl akivaizdu, kad tai sukels pasipriešinimą. Vadovaudamasis savo sąžine ir atsižvelgdamas į Lenkijoje galiojančius teisės aktus, balsavau prieš rezoliuciją. Taip aiškiai parodžiau, kad, remiantis subsidiarumo principu, vienintelės teisės aktų leidėjos šių jautrių klausimų atžvilgiu yra 27 pavienės valstybės narės.

3

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos Nr. B7-0069/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Luís Paulo Alves (S&D), raštu. – (PT) Apskritai, balsavau už rezoliuciją dėl strateginių ES tikslų penkioliktojoje Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių konferencijoje. Taip pat rėmiau siūlomas CITES pataisas, kuriomis į konvencijos II priedą įtraukiami melsvieji tunai, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias neseniai patvirtino Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) specialusis komitetas, pritaręs siūlymui į CITES II priedą įtraukti melsvuosius tunus. Paskelbus šias rekomendacijas, Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (angl. ICCAT) nustatė gerokai, iki 13 500 tonų sumažintą melsvųjų tunų žvejybos normą, o Europos Komisija dar kartą išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančių tunų atsargų ir įsipareigojo imtis patikimesnių mokslinių tyrimų.

Suprantu, kad nykstanti biologinė įvairovė yra pasaulinė problema, ir manau, kad apsaugos pasiūlymuose reikėtų skirti dėmesio ir kitiems gyvūnams. Ši konferencija, mano manymu, turi pamatinę reikšmę daugelio rūšių išlikimui ir tvarumui. Galų gale, esu įsitikinęs, kad visiškai uždrausti tarptautinę prekybą tunais (juos įtraukiant į konvencijos I priedą) būtų skubota, nes toks, kol kas konkretesniais faktais nepagrįstas, sprendimas sukeltų šio sektoriaus krizę.

 
  
MPphoto
 
 

  John Attard-Montalto (S&D), raštu. – Balsuodamas dėl rezoliucijos, kurioje nustatomi pagrindiniai ES tikslai, iškelti Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių konferencijai, nepritariau siūlymui sustabdyti prekybą melsvaisiais tunais. Priėmus tokį sprendimą, Maltos žvejams būtų labai sunku rasti pragyvenimo šaltinių. Dauguma Maltos žvejų neturi galimybės žvejoti kitų rūšių žuvų arba rinktis kitus žvejybos plotus, nes tunai žvejojami tradiciniu būdu. Be to, manau, kad melsvasis tunas neatitinka tinkamumo įtraukti į CITES sąrašus kriterijų.

 
  
MPphoto
 
 

  Liam Aylward (ALDE), raštu.(GA) Balsuodamas pritariau pasiūlymui dėl CITES konvencijai skirtos rezoliucijos. Gyvūnų ir augalų rūšys nyksta tūkstantį kartų greičiau nei natūraliomis sąlygomis. Žmonių veikla spartina šį vyksmą ir kelia pavojų biologinei įvairovei. CITES yra svarbiausia priemonė tarptautiniu mastu šalinti pagrindinius veiksnius, keliančius grėsmę biologinei įvairovei, kovoti su neteisėta prekyba ir priimti tinkamą prekybos laukiniais augalais ir gyvūnais reglamentą.

Pritariu tiems, kurie pageidauja didesnio tarptautinių teisėsaugos institucijų indėlio siekiant sustabdyti nusikaltimus prieš laukinę augmeniją bei gyvūniją ir valdyti pavojus, kuriuos gali kelti elektroninė prekyba. Šiuo atžvilgiu taip pat remiu rekomendaciją stiprinti su aplinkosauga susijusių nusikaltimų skyrių.

Raginčiau atkreipti dėmesį į CITES konvencija grindžiamų priemonių poveikį skurdžių kaimo bendruomenių ir iš prekybos tam tikrų rūšių augalais ar gyvūnais pragyvenančių žmonių užimtumui. Turime pagelbėti tokioms šalims taikyti CITES sąrašą, kad galėtume ir toliau bendradarbiauti su tais, kuriems laukinė gamta yra pragyvenimo šaltinis.

 
  
MPphoto
 
 

  Christine De Veyrac (PPE), raštu.(FR) Europos Parlamentas ragina visiškai uždrausti tarptautinę prekybą melsvaisiais tunais. Išrinkta atstovauti prie Viduržemio jūros įlankos plytinčiam Seto miestui, nepritariau šiai priemonei, nes nei mokslininkai, nei, beje, gamtininkų asociacijos kol kas neturi bendros nuomonės apie šį draudimą. Jei kovo mėnesį Dohoje vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje vis dėl to būtų nuspręsta tokį kraštutinį draudimą patvirtinti, raginčiau Europos Komisiją nekliudyti valstybėms narėms sumokėti kompensaciją žvejams, jei tokios išmokos būtų paprašyta. Pastaraisiais metais žvejai rodė dideles pastangas laikytis vis griežtesnių žvejybos kvotų, modernizuoti laivyną ir t. t. Nederėtų jų versti ateityje keisti profesiją nesuteikus tvirtos finansinės paramos.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Balsavau už rezoliuciją „Pagrindiniai tikslai CITES šalių konferencijai“, nes būtina, kad netrukus vyksianti Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos šalių konferencija padėtų stiprinti biologinės įvairovės apsaugą. Biologinė įvairovė turi lemtingą reikšmę žmonijos gerovei ir išlikimui. Turime kelti aukštus tikslus ir reikalauti, kad visos nykstančios rūšys būtų saugomos.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (angl. CITES) yra svarbiausias galiojantis pasaulinis susitarimas dėl laukinių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos. Šia konvencija siekiama užkirsti kelią besaikiam šių rūšių naudojimui tarptautinės prekybos tikslais. Taigi nepaprastai svarbu, kad Europos Sąjunga kovo mėnesį konstruktyviai dalyvautų penkioliktojoje CITES šalių konferencijoje.

Suprantu, kad, siekiant išlaikyti planetos biologinę įvairovę ir ekologinę pusiausvyrą, svarbu apsaugoti nykstančias rūšis, ir pripažįstu, kad tvarus vystymasis įmanomas tik saikingai naudojant gamtos išteklius ir leidžiant plėtoti vystymuisi būtiną veiklą.

Taigi, svarstant CITES priedų pataisas, pripažįstu būtinybę tinkamai rūpintis nykstančių laukinių rūšių apsauga, bet kartu neužmiršti veiklos, kuri lemia ekonominį ir socialinį daugelio bendruomenių gyvybingumą, ir nekelti tokiai veiklai pavojaus.

 
  
MPphoto
 
 

  João Ferreira (GUE/NGL), raštu. – (PT) Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (angl. CITES) yra svarbi priemonė, padedanti tausoti nykstančias augalų ir gyvūnų rūšis, visų pirma tas, kuriomis domimasi komerciniais sumetimais, kurias reikia saugoti ir gausinti. Suprantame, jog svarbu apsispręsti dėl konvencijos, taip pat jos priedų, pakeitimų, nes šie sprendimai mums padeda pripažinti neabejotinus rūšių apsaugos statuso pasikeitimus ir tinkamai į juos atsižvelgti. Tokiems pasikeitimams įrodyti būtini patvirtinti duomenys ir moksliškai pagrįstos nuomonės. Atsižvelgdami į turimus duomenis, laikomės nuomonės, kad siūlymas į CITES I priedą įtraukti melsvąjį tuną (Thunnus thynnus) nėra pagrįstas. Vertėtų atsiminti, kad per paskutinį, 2009 m. lapkričio mėn. vykusį, Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (angl. ICCAT) susitikimą ekspertai išreiškė nuomonę, kad šios rūšies žuvų sužvejojama per daug, tačiau visiškai uždrausti jų žvejybą nesiūlė. Ekspertams rekomendavus stipriai apriboti žvejybą, leistina jos apimtis sumažinta iki 8 000–15 000 tonų ir nustatyta 13 500 tonų žvejybos norma. Atsižvelgdami į tokias aplinkybes manome, kad vertėtų sulaukti vertinimų ir rekomendacijų, kurias pateiks 2010 m. padėtį atidžiai stebintys ekspertai.

 
  
MPphoto
 
 

  Françoise Grossetête (PPE), raštu.(FR) Balsavau už šią rezoliuciją. Vienas joje keliamų tikslų – apsaugoti melsvuosius tunus, turinčius pamatinę reikšmę jūros aplinkos biologinės įvairovės pusiausvyrai.

Tarptautinės prekybos melsvaisiais tunais draudimas padės išsaugoti atsargas šios rūšies žuvų, galinčių išnykti dėl pernelyg didelio žvejybos masto.

Vis dėlto Europai teks gerai išnagrinėti trečiosiose šalyse taikomas priemones, kitaip vargu ar galėsime Europos žvejams paaiškinti, kad Japonijos, Libijos ar Tuniso žvejai visai teisėtai žvejoja mūsų melsvojo tuno atsargas.

Taip pat turėsime tartis dėl galimybės sukurti išskirtinę ekonominę erdvę, kurioje būtų sudarytos sąlygos plėtoti smulkiąją žvejybą, nekeliančią pavojaus melsvųjų tunų atsargoms.

 
  
MPphoto
 
 

  Sylvie Guillaume (S&D), raštu. (FR) Balsavau už prekybos melsvaisiais tunais draudimą ir su juo susijusį raginimą suteikti kompensaciją tunų žvejybos pramonei, kaip nustatyta iš dalies patvirtintoje rezoliucijos pataisoje, kurią buvau pasirašiusi ir aš. Taigi melsvieji tunai turėtų būti įtraukti į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) I priedą, taikant bendrąją leidžiančią nukrypti nuostatą vidaus prekybai, kad smulkusis pakrančių žvejybos verslas išliktų, o neteisėta žvejyba būtų griežčiau kontroliuojama. Mėgindami išsaugoti šią nykstančią rūšį, kurios atsargos per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 60 proc., turėtume kartu rūpintis galimybe suteikti tvirtą paramą žvejams ir laivų savininkams, patirsiantiems neigiamus šios priemonės padarinius. Tai tiesiog būtina.

 
  
MPphoto
 
 

  Danuta Jazłowiecka (PPE), raštu. – Balsavau už pasiūlymą įtraukti melsvuosius tunus į CITES I priedą, nes dauguma Maisto ir žemės ūkio organizacijos specialiojo komiteto patariamosios ekspertų grupės narių išreiškė nuomonę, kad, remiantis turimais duomenimis, pasiūlymas šią rūšį įtraukti į I priedą yra pagrįstas. Melsvųjų tunų populiacija labai sumažėjo, ši rūšis žvejojama per dideliais kiekiais, jai kelia pavojų pernelyg intensyvus naudojimas tarptautinės prekybos tikslais. Taigi melsvasis tunas atitinka tinkamumo įtraukti į CITES I priedą kriterijus.

 
  
MPphoto
 
 

  Oriol Junqueras Vies (Verts/ALE), raštu. (ES) Kadangi dabartinė šiaurės melsvųjų tunų apsaugos būklė yra netvari, jų išlikimą užtikrintume tik sumažinę žvejybos kvotas. Vertėtų pridurti, kad šios kvotos visada buvo didesnės už mokslininkų bendruomenės rekomenduojamas normas. Sprendimas įtraukti melsvuosius tunus į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) I priedą ir vėliau uždrausti tarptautinę prekybą šios rūšies žuvimi yra patikimiausia priemonė šiai populiacijai atkurti. Vis dėlto vertėtų pabrėžti, kad kai kurių žvejybos pramonės sektorių veikla buvo plėtojama atsakingai, laikantis žvejybos kvotų ir taikantis prie visų pastaraisiais metais nustatytų reikalavimų. Dėl šios priežasties balsavau, kad, įtraukiant melsvuosius tunus į CITES I priedą, būtų laikomasi šių, galų gale patvirtintų, sąlygų: priimti Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 pataisą, skirtą įtvirtinti vidaus prekybai taikomą bendrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, užtikrinti Europos Sąjungos finansinę paramą laivų savininkams, kuriems sprendimas įtraukti melsvuosius tunus į CITES I priedą turės neigiamų padarinių, ir griežtinti kontrolę bei bausmes kovojant su neteisėta, nereglamentuojama žvejyba. Taip pat pritariau siūlymui, remiantis nepriklausoma mokslo atstovų ataskaita, sprendimą įtraukti melsvuosius tunus į CITES I priedą atidėti 18-ai mėnesių. Šis pasiūlymas nebuvo patvirtintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Erminia Mazzoni (PPE), raštu. (IT) Šiandien, 2010 m. vasario 10 d., Europos Parlamento nariai buvo raginami išreikšti savo požiūrį į strateginius ES tikslus penkioliktajame Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (angl. CITES) šalių konferencijos susitikime, vyksiančiame 2010 m. kovo 13–25 d. Dohoje, Katare. Nors Europos Parlamentui tenka tik patariamasis vaidmuo, maniau, jog būtina pasirašyti ir balsuoti dėl konvencijos pataisos, kuria siekiama iš konvencijos II priedo pašalinti raudonuosius koralus, nes, to nepadarius, būtų stipriai slopinama raudonųjų koralų, kaip nykstančios rūšies, žvejyba ir prekyba. Sprendimas palikti Corallium spp II priedo sąraše iš tikrųjų atrodo perdėtai atsargus ir stokojantis mokslinio pagrįstumo. Be to, galimos ekonominės ir socialinės tokio sprendimo pasekmės Italijos ekonomikai, visų pirma kai kuriems Pietų Italijos regionams, man sukėlė didelį rūpestį ir paskatino balsuoti už šią konvencijos pataisą. Laikausi nuomonės, kad būtų tikslingiau mūsų šalyje veikiančioms šio sektoriaus įmonėms skirti laiko gamybai pertvarkyti, kad jos ir toliau galėtų konkuruoti rinkoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Mėlyniesiems tunams kilo pavojus išnykti dėl nevykusiai kontroliuojamos pernelyg intensyvios žvejybos. Atrodo, kad prekybą šios rūšies žuvimis neišvengiamai teks uždrausti, turint tikslą apsaugoti pačią rūšį. Suprasdami šią problemą, daugelis žvejų, ypač Prancūzijoje, daugelį metų kaip įmanydami rūpinosi, kad jų laivai atitiktų normas, ir stengėsi laikytis žvejybos kvotų, nustatytų siekiant užtikrinti melsvųjų tunų išlikimą. Žvejai, jau patyrę skaudžias krizės pasekmes, labiausiai nukentės nuo šios priemonės, kurios būtinumą lemia neteisėta žvejyba ir slapti prekybos tinklai. Nelestina, kad žvejams tektų vieniems kovoti su šiais sunkumais.

Negalime jų prašyti aukotis dėl planetos gerovės, kai Kopenhagos konferencija parodė, kad pasaulio galingieji vengia ryžtingiau spręsti problemą. Taigi reikėtų laikytis Jungtinių Tautų Organizacijos nustatyto bendros atsakomybės už aplinkosaugos problemas principo ir atlyginti žvejų pastangas, skiriant jiems finansinę Europos Sąjungos paramą. Be to, Prancūzijai Viduržemio regione sukūrus išskirtinę ekonominę erdvę, atsivertų galimybė užtikrinti išteklių apsaugą ir išlaikyti smulkiąją žvejybą, nekeliančią grėsmės ekologinei pusiausvyrai.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. (PT) Penkioliktojoje Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijoje Europos Sąjungai būtina turėti aiškiai apibrėžtus nykstančių rūšių apsaugos tikslus. CITES konvencija turi lemtingą reikšmę laukinių rūšių apsaugai ir yra skirta užkirsti kelią pernelyg intensyviam laukinės faunos ir floros rūšių naudojimui užsienio prekybos tikslais.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsuodamas dėl Rezoliucijos Nr. B7-0069/2010 dėl išankstinių ES strateginių tikslų 2010 m. kovo 13−25 d. Dohoje (Kataras) vyksiančiame penkioliktajame Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) šalių konferencijos susitikime, susilaikiau, nes manau, kad šiaurės melsvojo tuno nereikia įtraukti į CITES I priedą. Toks sprendimas sunaikintų tradicinius, tausius žvejybos būdus, nors iš tikrųjų melsvųjų tunų atsargos nyksta dėl žvejybos gaubiamaisiais tinklais. Raginu pripažinti kiekvieno žvejybos būdo įtaką keliančiai nerimą melsvųjų tunų populiacijos būklei, sąžiningiau perskirstyti kvotas ir sugriežtinti priemones.

Taigi tradicinius žvejybos būdus reikėtų skatinti, nes tūkstančiams žmonių jie padeda pragyventi ir yra gerokai atrankesni. Būkime sąžiningi: pramoninė žvejyba smarkiai skiriasi nuo tradicinių žvejybos būdų. Mano manymu, saugoti melsvuosius būtina, tačiau kartu reikia išlaikyti pusiausvyrą, kuri padėtų užtikrinti rūšies tęstinumą nekeliant grėsmės tokiems Viduržemio regione taikomiems žvejybos būdams, kaip almadraba.

 
  
MPphoto
 
 

  Frédérique Ries (ALDE), raštu.(FR) Šios rezoliucijos dėl CITES, tarptautinės prekybos nykstančiomis rūšimis konvencijos pamatinis tikslas – pasiekti Europos konsensusą dėl melsvųjų tunų prekybos draudimo. Susidūrę su didžiuliu žvejų priešiškumu šiam draudimui, mokslo ir aplinkosaugos sričių ekspertai skelbia pavojų: toliau mažėdama dabartiniu greičiu, melsvųjų tunų populiacija per trejus metus gali visai išnykti, nors pastaraisiais metais ir imamasi drastiškų priemonių jiems apsaugoti. Italija jau žengė atitinkamą žingsnį, paskelbdama prekybos moratoriumą nuo 2010 m. Prancūzija taip pat ėmėsi veikti, tik daug neapibrėžčiau, kalbėdama apie 18 mėnesių laikotarpį „išteklių būklei įvertinti“. Ispanijoje ir Maltoje kol kas gėdingai tylima. Tačiau veikti reikia neatidėliotinai ir kraštutinėmis priemonėmis, nes tik taip galėtume atkurti melsvųjų tunų išteklius. Be to, tai vienintelis būdas apsaugoti žvejų pragyvenimo šaltinį vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais.

Šia rezoliucija nesiūloma visiškai uždrausti prekybą melsvaisiais tunais ar leisti šiai žuviai visiškai dingti nuo mūsų stalo. Smulkioji žvejyba bei sportinė žūklė ir toliau bus leidžiama. Siekiant apsaugoti šią rūšį, pakaktų priemonės tarptautinei prekybai uždrausti, nes 80 proc. melsvųjų tunų sužvejojama Viduržemio jūroje ir tiesiogiai eksportuojama į Japoniją.

 
  
MPphoto
 
 

  Bart Staes (Verts/ALE), raštu. (NL) Aš balsavau „už“, nors laikausi nuomonės, kad pradinis, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto parengtas, tekstas buvo geresnis, visų pirma vieta, kurioje atkreipiamas dėmesys į melsvąjį tuną. Vis dėlto svarbiausia Tarybai ir Komisijai perduoti Europos Parlamento žinią, kad mes pritariame pasiūlymui įtraukti šiaurės melsvuosius tunus į CITES konvencijos I priedą. Mano nuomone, trijų plenariniame posėdyje suformuluotų sąlygų į rezoliuciją nevertėjo įtraukti, tačiau labai pritariau siūlomai pataisai dėl paramos žalą patirsiančioms žvejų bendruomenėms.

Taip pat remiame Komisijos ir valstybių narių siekį perkelti baltuosius lokius iš CITES II priedo į CITES I priedą.

Komisijai ir valstybėms narėms keliame vieną labai svarbią sąlygą: atmesti Tanzanijos ir Zambijos pasiūlymus perkelti Afrikos dramblius iš CITES I priedo į CITES II priedą, kad šiais gyvūnais būtų galima prekiauti. Parlamentas taip pat ragina atmesti visus pasiūlymus perkelti Afrikos dramblius į mažiau saugomų rūšių priedą, bent jau kol bus įvertinta, kokį poveikį turėjo 2008 m. lapkričio mėn. sprendimas leisti išimtiniu atveju parduoti Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės dramblio kaulo atsargas, nes visoje Afrikoje aptinkama vis daugiau neteisėtos ir organizuotos prekybos įrodymų.

 
  
MPphoto
 
 

  Dominique Vlasto (PPE), raštu.(FR) Moksliniai pranešimai apie dabartinę melsvųjų tunų išteklių būklę kelia didžiulį susirūpinimą: nekontroliuojama pramoninio masto žvejyba labai sumažino šios rūšies žuvų atsargas. Pramoninė bei tarptautinė žvejyba kelia grėsmę ir tradicinei pakrančių žvejybai Viduržemio jūroje. Siekiant išvengti ekologinės katastrofos, kurią būtų dvigubai sunkiau pakelti dėl žvejybos sektorių ištikusios ekonomikos krizės, reikia skubiai pasitelkti politinę priemonę, skirtą tarptautiniu mastu uždrausti pramoninę melsvųjų tunų žvejybą. Raginu suderinti dvi pagrindines užduotis: veiksmingą melsvųjų tunų apsaugą, rūpinantis šios rūšies išlikimu ir galimybe vėliau grąžinti ją į rinką, ir paramą pakrančių žvejyba besiverčiantiems Europos žmonėms, kuriems šis verslas yra esminis pragyvenimo šaltinis. Būtent dėl to pritariu pasiūlymui įtraukti melsvuosius tunus į CITES I priedą, kad šios žuvys būtų saugomos nuo besaikio naudojimo ir išnykimo, laikantis trijų sąlygų: nuolatos atliekant mokslinius tyrimus, teikiančius tikslių žinių apie šios rūšies biologinių išteklių būklę, teikiant ekonominę ir socialinę paramą Europos žvejybos sektoriaus dalyviams ir, svarbiausia, taikant leidžiančią nukrypti nuostatą melsvųjų tunų vidaus prekybai. Ši nuostata padėtų remti smulkiosios pramonės šakas ir išsaugoti tradicinį Viduržemio regiono verslą, smulkiąją pakrančių žvejybą.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Vašingtono konvencija dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos, sutrumpintai vadinama CITES, yra tarptautinis tarpvalstybinis susitarimas. Šį dokumentą pasirašė visos ES valstybės narės. Juo siekiama užtikrinti, kad tarptautinė prekyba nykstančių rūšių augalais ir gyvūnais nekeltų pavojaus pačių rūšių, kurioms tie augalai ar gyvūnai priklauso, išlikimui. Apskaičiuota, kad tarptautinės prekybos nykstančiomis rūšimis metinis pelnas siekia milijardus dolerių, šio verslo tikslais naudojama šimtai milijonų augalų ir gyvūnų pavyzdžių. Deja, Europos Sąjunga yra viena pagrindinių rinkų, kuriose neteisėtai prekiaujama laukinių rūšių augalais ir gyvūnais. Tvariai prekybai užtikrinti skirtas galiojantis susitarimas yra būtinas, siekiant išsaugoti laukines rūšis būsimoms kartoms. Europos Sąjungos valstybėse narėse galiojantys nacionalinės teisės aktai skiriasi. Todėl, siekiant tinkamiau rūpintis laukinių rūšių apsauga, būtina veiksmingiau derinti valstybių narių ir ES institucijų pastangas užtikrinti, kad prekybą laukinėmis rūšimis reglamentuojantys ES teisės aktai būtų įgyvendinami. Be to, Europos Sąjungai teks ryžtingai išreikšti savo poziciją kitų CITES konvencijos šalių akivaizdoje. Štai kodėl balsavau už šią rezoliuciją.

 
  
  

ENPasiūlymas dėl rezoliucijos Nr. B7-0067/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau, kad 2009 m. Kroatijos pažangos ataskaita būtų patvirtinta. Tai objektyvi ataskaita, kurioje aprašoma Kroatijos pažanga siekiant laikytis stojimo į Europos Sąjungą kriterijų. Po beveik dešimties mėnesių išsivadavus iš aklavietės, 2009 m. spalio mėn. stojimo derybos buvo atnaujintos. Kroatija turi toliau vykdyti reformas ir priimti Europos Sąjungos teisės sistemą atitinkančius teisės aktus, kad sėkmingai užbaigtų derybas iki šių metų pabaigos. Ataskaitoje taip pat įvardijamos kelios problemos, trukdančios Kroatijai integruotis į Europos Sąjungą. Europos Parlamentas ragina Kroatijos valdžios institucijas nugalėti šias kliūtis ir dėti daugiau pastangų, kad būtų išspręsti visi ginčai dėl sienų su kaimyninėmis valstybėmis. Europos Parlamento plenariniame posėdyje patvirtintoje ataskaitoje yra ir mano pasiūlytos pataisos. Jose Kroatija raginama toliau puoselėti kultūrų įvairovę. Vienoje iš pataisų nurodoma būtinybė remti Kroatijos pastangas plėtoti tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektus, kuriais siekiama prisidėti prie socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos ir kelti žmonių, gyvenančių pasienio regionuose, gyvenimo lygį.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI) , raštu. (NL) Nejaugi šios kadencijos parlamentarai dar nepasimokė iš ankstesnių savo klaidų? Bulgarijos ir Rumunijos pažangos ataskaitose taip pat ne kartą buvo pažymima, kad šiose valstybėse klesti korupcija ir kad policija bei teisminės institucijos visiškai nepajėgios su ja kovoti. Nepaisant tokių aplinkybių, šių valstybių narystei buvo pritarta ir visi matome tokio sprendimo padarinius. Narystė Europos Sąjungoje ir su ja susiję didžiuliai paramos lėšų srautai sudarė dar palankesnes sąlygas ir taip gyvuojančiai korupcijai.

Nesu prieš, kad Kroatija taptų ES nare, bet tada ir tik tada, kai ji bus tam pasirengusi ir kai jos visuomenė gebės kovoti su korupcija. Kroatijai įstojus į Europos Sąjungą (bet aš, kaip supratote, nemanau, kad verta labai skubėti), plėtros procesą būtina sustabdyti. Šioje ataskaitoje numatytą visų Vakarų Balkanų šalių narystę manau esant nepriimtiną.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Demokratijos įgyvendinimas – ilgai trunkantis vyksmas, kuriam būtinas stiprus valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės įsipareigojimas. Tai kliūčių ir sunkumų kupinas kelias – mes, portugalai, tai puikiai žinome. Šiuo atveju demokratija kuriama iširus valstybei, kuri, nepaisant federacinės santvarkos, buvo labai centralizuota ir diktatoriškai valdoma, ir kurioje, tokiam režimui žlugus, kilo šiurpus karas, ilgai neišdilsiantis iš būsimų kartų atminties, todėl turėtume nepaprastai džiaugtis galimybe balsuoti už šią rezoliuciją, kurioje mums nešama geroji žinia apie Kroatijos pažangą. Tačiau žinau, kad šiai šaliai dar daug ką reikės nuveikti, ir suprantu, kad be laisvos, nešališkos teisingumo sistemos neįmanoma įtvirtinti nei teisinės valstybės, nei pagarbos žmogaus teisėms, nes užsienio investicijos ar pažanga šiuo atveju neturi reikšmės.

Ši tiesa taikytina ir Kroatijai, ir be kuriai kitai potencialiai kandidatei. Taip pat suprantu, kad Kroatijos rengimosi narystei tempas priklauso nuo pačios kandidatės, nes narystės Europos Sąjungoje kriterijai yra aiškūs ir gerai žinomi. Neabejoju, kad Kroatija gali įgyvendinti savo siekius. Tikimės, kad stojimo derybas įmanoma baigti per šiuos metus ir, savo ruožtu, esame pasirengę Kroatijai teikti besąlygišką paramą.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. – (PT) Pritariau pasiūlymui priimti rezoliuciją dėl 2009 m. Kroatijos pažangos ataskaitos, nes tikiu, kad Zagrebui pasiseks įvykdyti savo uždavinius ir baigti derybas dėl valstybės stojimo į Europos Sąjungą 2010 m. Turint tokį tikslą, būtina ryžtingai tęsti su įvairiomis Bendrijos teisyno sritimis susijusias reformas, taip pat bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Kroatija padarė puikią pažangą daugelyje sričių. Tokie pasiekimai rodo, kad šią valstybę galima laikyti ne tik patikima Europos Sąjungos partnere, bet ir stipria kandidate į ES nares. Nors per kruviną konfliktą, kuris kilo subyrėjus buvusiajai Jugoslavijai, šalį nualino tragiški žmonių likimai ir visiškas materialinis nuosmukis, Kroatijos pastangos atkurti valstybę ir nuosekliai įgyvendinamas siekis susivienyti su Europos Sąjunga daro didžiulį įspūdį.

Kroatijai dar reikės daug ką nuveikti, pirmiausia pavieniuose sektoriuose, tačiau jos laimėjimai aiškiai rodo, kad ši šalis verta vietos tarp valstybių narių. Tikiuosi, jos narystės Europos Sąjungoje ilgai laukti nereikės.

Viliuosi, kad galimą Kroatijos stojimą į Europos Sąjungą Balkanų valstybės sutiks kaip vilties ženklą ir kad kitos šio regiono šalys, visų pirma Serbija, pripažins nacionalinius bei tarptautinius bendrystės su Europos Sąjunga pranašumus.

Taip pat tikiuosi, kad trukdančius pažangai sienų su Slovėnija klausimus pavyks skubiai išspręsti ir kad narystei bus galima rengtis labai rimtai, kruopščiai ir geranoriškai.

 
  
MPphoto
 
 

  Lívia Járóka (PPE), raštu. – Raginčiau atkreipti dėmesį į vieną dažniausiai nesureikšminamą šalių kandidačių pažangos aspektą – romų padėtį. Žinant, kaip svarbu įtvirtinti kovos su diskriminavimu teisinę sistemą, Europos Sąjungoje iki 2004 m. buvo įgyvendinta rimtų patobulinimų, sugriežtinus naujoms valstybėms narėms taikomas stojimo sąlygas. Pažangos ataskaitose trijų šalių pasiekimai šioje srityje vertinami gana kritiškai, tačiau matyti, kad Kroatijai vienintelei pavyko šį tą daugiau pasiekti kuriant socialinei romų įtraukčiai palankias sąlygas, ir tai mane džiugina.

Šalys kandidatės jau dabar turi dalyvauti Europos lygmeniu rūpinantis romų integracija, nes stojimo derybos teikia nepakartojamą galimybę paskatinti esmines permainas, susijusias su valdžios institucijų požiūriu į iniciatyvą suteikti romų tautybės žmonėms lygias galimybes įsidarbinti, šviestis, susirasti būstą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat skatinti politinį jų aktyvumą ir pilietinį romų judėjimą. Visos Europos šalys – dabartinės ir būsimos Europos Sąjungos narės – turi prisidėti prie bendrų pastangų įveikti didžiausios Europoje tautinės mažumos istorinę ir socialinę atskirtį ir laikytis Bendrijos veiksmų plano, kuris teikia reikiamus teisinius svertus, padedančius užtikrinti, kad veiklos dalyviai laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. –Balsavau už pataisą Nr. 6, nes sutinku, kad Kroatijos vyriausybei būtina imtis papildomų priemonių, siekiant švelninti išankstinį nusistatymą ir kovoti su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminavimą dėl seksualinės orientacijos (diskriminavimas dėl seksualinės orientacijos – viena diskriminacijos rūšių, draudžiamų ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje)

Mano požiūris į diskriminavimą dėl seksualinės orientacijos, taip pat į visų kitų mažumų diskriminavimą atitinka ES teisės aktus, tarptautinę žmogaus teisių teisę, daugelio mano rinkėjų Rumunijoje nuostatas ir mano pačios įsitikinimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Nepritardamas pasiūlymui dėl šios ataskaitos, nesu nusistatęs prieš pačią Kroatiją. Kroatijos žmonės niekuo nenusipelnė būti atstumti. Tačiau tikrai smerkiu ir valstybėms narėms, ir šalims kandidatėms primetamą Europos liberalų diktatą. Ekonominiai Kopenhagos kriterijai, kuriais remiantis keliamas reikalavimas liberalizuoti rinkas, kelia grėsmę su socialine apsauga susijusioms šalių kandidačių teisėms. Naujų valstybių narystei pritarsiu tik tada, kai Europos Sąjunga ims rūpintis regionų integracija – visų savo piliečių gerovei, o ne joje šiandien viešpataujančio kapitalo naudai – ir sukurs tokios integracijos sistemą, nes patys piliečiai šiuo atžvilgiu nieko padaryti negali.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nors devynis mėnesius derybos nepajudėjo iš aklavietės ginčijantis dėl sienos su Slovėnija, Kroatija dėjo daug pastangų siekdama narystės Europos Sąjungoje. Pagal politinius, ekonominius ir regionų bendradarbiavimo kriterijus ji parodė puikiai gebanti laikytis nustatytų sąlygų. Nors šis sunkus plėtros etapas dar ilgokai truks, džiaugiuosi Kroatijos pažanga siekiant narystės, juolab kad tokia pažanga yra ir priemonė Balkanų regionui taikinti.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Neabejotina, kad, palyginti su kitomis šalimis kandidatėmis, didžiausią pažangą iki šiol darė Kroatija. Taigi būtų sąžininga paspartinti derybų procesą, kad šiais metais jį būtų galima užbaigti. Žinoma, šiuo atžvilgiu svarbiausia, kad būtų įgyvendinamas Bendrijos teisynas. Ši ataskaita rodo, kad Kroatija siekia užsibrėžtų tikslų. Štai kodėl balsavau už tai, kad dokumentas būtų patvirtintas.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Kroatija daugeliu atžvilgių padarė stiprią pažangą vidaus ir užsienio politikos srityse. Dėl to balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos ir pritariu tam, kad neilgai trukus Kroatijai būtų suteikta narystė Europos Sąjungoje.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. (PL) Priėmėme reikšmingą rezoliuciją, kurioje pateikiamas stojimo derybų su Kroatija įvertinimas. Ši rezoliucija svarbi dėl to, kad parodo, kokiomis priemonėmis reikėtų spartinti derybų procesą, kad visus formalumus būtų galima užbaigti per 2010 m. Kroatijos valdžios institucijos turėtų dėmesingai rūpintis, kad visuomenė būtų geriau informuojama apie narystės Europos Sąjungoje teikiamą naudą. Kroatijos dalyvavimas bendrojoje Europos rinkoje sudarys sąlygas prekybos mainų plėtotei, pritrauks investicijų ir skatins bendrą ekonomikos augimą.

Šiuo atžvilgiu svarbi ir Kroatijos ekonomikai modernizuoti, jos infrastruktūrai kurti ir žemės ūkiui pertvarkyti skirta ES fondų parama. Čia galima pateikti daugybę pavyzdžių, rodančių, kokią naudą tokia parama davė dviem ankstesniais plėtros etapais į ES įstojusioms valstybėms. Jau pats buvimas suvienytoje Europoje yra reikšmingas. Kuo greičiau reikėtų išjudinti derybas žvejybos, aplinkos, taip pat bendros užsienio ir saugumo politikos srityse.

Tikiuosi, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija šiuo atžvilgiu imsis specialių priemonių. Iki šiol aiškinome, kad tolesnė ES plėtra įmanoma tik patvirtinus Lisabonos sutartį. Dabar ši sutartis jau galioja, taigi turėtume paspartinti derybas dėl Kroatijos narystės ir kartu rengtis ES plėtros etapui, skirtam kitų Balkanų valstybių narystei. Tokie veiksmai labai svarbūs siekiant stabilizuoti padėtį šiame regione.

 
  
MPphoto
 
 

  Thomas Ulmer (PPE), raštu. (DE) Balsuodamas dėl Kroatijos pažangos ataskaitos susilaikiau, nes ataskaitoje siūloma skuba, siekiant parengti Kroatiją stojimui pirmąjį 2010 m. pusmetį, mano nuomone, nereikalinga. Skubėti visai nebūtina ir tokio proceso atveju neleistina.

 
  
MPphoto
 
 

  Anna Záborská (PPE), raštu. (FR) Rezoliucija dėl Kroatijos yra politinė rezoliucija, neturinti privalomosios galios. Balsavau už ją, nes Kroatija turėtų netrukus tapti valstybe nare. Jei ne Balkanų karas, ji būtų įstojusi 2004 m. Per plenarinį posėdį buvo pasiūlyta į dokumentą įtraukti 21 pastraipą dėl „LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) mažumų“. Ši pastraipa ir prieštaringa, ir beprasmė, todėl balsavau prieš ją. Kroatija yra pasirašiusi ir Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ir Europos Tarybos Europos žmogaus teisių konvenciją. Taigi nėra pagrindo įtarinėti, kad ši valstybė priešiška LGBT mažumoms. Nors ir daromas simbolinis spaudimas, Kroatija išlaiko visokeriopą nacionalinę kompetenciją su nediskriminavimu susijusiose srityse. Štai kodėl raginau Kroatijos šeimų bendrijas, su kuriomis bendravau neseniai lankydamasi jų šalyje, tęsti šį šaunų darbą dėl bendros savo tautos gerovės ir visiems geresnės ateities Europoje. Nereikėtų reikalauti, kad, rengdamosi prisiimti iš narystės ES kylančius įsipareigojimus ir perimdamos Bendrijos teisyną, būsimos valstybės narės atsižadėtų tradicinės tautinės savo kultūros.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezolicijos Nr. B7-0065/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau, kad rezoliucija dėl 2009 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos būtų priimta, nes manau, kad tai svarbi ataskaita, turėsianti teigiamą reikšmę šios šalies stojimo procesui. Numatomas stojimas į Europos Sąjungą yra pagrindinis veiksnys, kuriuo užtikrinamas Vakarų Balkanuose, taip pat Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje vykstančio reformų proceso stabilumas ir tęstinumas. Ataskaitoje pažymima, kad ši valstybė daro pažangą priimdama integruojantis į Europos Sąjungą būtinus teisės aktus. Mano nuomone, per tolesnį laikotarpį Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį patvirtintų teisės normų įgyvendinimui. Be to, reikia stengtis tobulinti įvairių etninių grupių tarpusavio santykius ir dialogą su kaimyninėmis šalimis. Taip pat būtina suderinti aplinkosaugos teisės aktus. Į šiandien patvirtintą ataskaitą įtrauktos ir mano pasiūlytos pataisos, kuriose patariama tobulinti ES skiriamų pasirengimo narystei pagalbos lėšų valdymą ir remti pastangas įgyvendinti stojant į ES būtinas reformas.

 
  
MPphoto
 
 

  Göran Färm, Anna Hedh, Olle Ludvigsson, Marita Ulvskog and Åsa Westlund (S&D), raštu. – (SV) Mes, Švedijos socialdemokratai, balsavome prieš pataisą Nr. 4, kaip tam tikrą kompromiso išraišką. Labiau norėjome parodyti, kad iš esmės pritariame sprendimui remti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos narystę, nei dar kartą pabrėžti nemaną, kad šios valstybės nesutarimai su kaimynėmis turėtų menkinti jos galimybes įstoti į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija yra pavyzdys, gerai atspindintis Balkanų regionui būdingą, ne visada taikų ir darnų, interesų ir etnosų margumyną.

Visi pagrindiniai politikos dalyviai sutinka, kad perspektyviausia šios šalies vystymosi kryptis – judėti Europos link, tačiau šalies narystei kliudo daugybė veiksnių.

Vieni iš jų yra materialinio pobūdžio, kiti daugiau istoriniai ar politiniai. Pastarieji veiksniai, tarp jų ir tikrasis naujosios valstybės pavadinimas, lemia įtemptus santykius su kaimyninėmis šalimis, pirmiausia su Graikija, todėl reikia atkakliai, bendromis jėgomis siekti šią įtampą panaikinti.

Stabilizuoti teisinę valstybę, reguliariai surengti laisvus sąžiningus rinkimus ir visais atžvilgiais įtvirtinti demokratiją, be kita ko, įgyvendinant subsidiarumo principą ir panaikinant centralizuotą valdymą, – tai sunkūs uždaviniai, kuriuos Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija turės įvykdyti, norėdama ir toliau atkakliai siekti narystės Europos Sąjungoje. Nuoširdžiai tikiuosi, kad ji to sieks.

 
  
MPphoto
 
 

  Petru Constantin Luhan (PPE), raštu. (RO) Manau, kad Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vyriausybė 2009 m. padarė rimtą pažangą. Tai rodo ir rezoliucija dėl 2009 m. veiklos ataskaitos. Balsavau už šią ataskaitą, nes ypač palankiai vertinu šiuos jos aspektus: bevizį režimą, dalyvavimą civilinėse ir karinėse ES misijose, nacionalinių valdžios institucijų pasirengimą PNPP (pasirengimo narystei pagalbos priemonių) akreditacijai pagal regionų vystymosi ir kaimo plėtros komponentus, taip pat valstybės pažangą rengiantis perimti su PNPP susijusių lėšų valdymą. Tikiuosi, kad stojimo derybos netrukus prasidės, o Europos Vadovų Tarybos susitikime Europos Taryba patvirtins priimanti Komisijos siūlymą pradėti derybas. Dėl valstybės pavadinimo klausimo pritariu pranešėjos požiūriui, kad Graikija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Europos Sąjungos remiamos, turi sutelkti visas pastangas ir rasti joms abiem priimtiną sprendimą. Taip pat laikausi nuomonės, kad Europos Sąjunga turi teikti Kroatijai derybų laikotarpiu reikalingą pagalbą.

 
  
MPphoto
 
 

  Monica Luisa Macovei (PPE), raštu. – Balsavau už pataisą Nr. 18, nes stojant į Europos Sąjungą keliamas reikalavimas patvirtinti kovai su diskriminavimu dėl seksualinės orientacijos skirtas nuostatas, taip pat todėl, kad stipresnė teisinė apsauga nuo diskriminacijos yra valdžios institucijų žinia visai visuomenei, kad visi visuomenės nariai vertingi. Diskriminavimas dėl seksualinės orientacijos – viena diskriminacijos rūšių, draudžiamų ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje. Mano požiūris į diskriminavimą dėl seksualinės orientacijos, taip pat į visų kitų mažumų diskriminavimą atitinka ES teisės aktus, tarptautinę žmogaus teisių teisę, daugelio mano rinkėjų Rumunijoje nuostatas ir mano pačios įsitikinimus.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Nepritardamas pasiūlymui dėl šios ataskaitos, nesu nusistatęs prieš pačią Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją. Šios šalies žmonės niekuo nenusipelnė būti atstumti. Tačiau tikrai smerkiu ir valstybėms narėms, ir šalims kandidatėms primetamą Europos liberalų diktatą. Ekonominiai Kopenhagos kriterijai, kuriais remiantis keliamas reikalavimas liberalizuoti rinkas, kelia grėsmę su socialine apsauga susijusioms šalių kandidačių teisėms. Naujų valstybių narystei pritarsiu tik tada, kai Europos Sąjunga ims rūpintis regionų integracija – visų savo piliečių gerovei, o ne joje šiandien viešpataujančio kapitalo naudai – ir sukurs tokios integracijos sistemą, nes patys piliečiai šiuo atžvilgiu nieko padaryti negali.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Nuo paskutinės pažangos ataskaitos Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija padarė rimtą pažangą. Svarbu pažymėti, kad numatoma narystė ES buvo viena iš jėgų, skatinusių Balkanų regiono valstybių vystymąsi ir reformas. Dabar Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, norėdama netrukus tapti ES nare, turi priimti ir įgyvendinti Europos Sąjungos nustatytus narystės kriterijus, susijusius su politiniu, ekonominiu ir regionų bendradarbiavimu.

 
  
MPphoto
 
 

  Andreas Mölzer (NI), raštu. (DE) Manau, kad turime remti Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos siekį tapti ES nare, nes ši valstybė, neabejotinai priklausanti Europos, vakarietiškajai kultūrai, pastaraisiais mėnesiais ir metais padarė pažangą daugybėje sričių. Ataskaitoje labai aiškiai supažindinama su tolesniais rengimosi narystei uždaviniais. Be abejonės, Makedonijai reikia dar labiau gerinti santykius su savo kaimynėmis. Ypač svarbu visokeriopai stengtis išspręsti ginčą su Graikija dėl pavadinimo. Balsavau už šią ataskaitą, nes joje objektyviai išdėstomos visos aplinkybės.

 
  
MPphoto
 
 

  Franz Obermayr (NI), raštu. (DE) Matydamas akivaizdžią Makedonijos pažangą, balsavau už šį pasiūlymą dėl rezoliucijos.

 
  
MPphoto
 
 

  Justas Vincas Paleckis (S&D), raštu. (LT) Praeitoje kadencijoje dirbau Delegacijoje ryšiams su Makedonija (buvusi Jugoslavijos Respublika), lankiausi šioje šalyje, todėl džiaugiuosi jos pasiekimais. 2009 metai Makedonijai buvo sėkmingi. ES su šia valstybe įvedė bevizį režimą. Tai ypač skatina žmogiškųjų ryšių plėtrą. Praėjusiais metais Makedonija demarkavo sieną su Kosovu, pagerino santykius su Graikija. Rezoliucijoje dėl Makedonijos 2009 metų pažangos vykdant ES narystės kriterijus atkreipėme dėmesį į tai, kad šalies vyriausybei reiktų jautriau atsižvelgti į tautinių mažumų klausimus bei siekti didesnio žiniasklaidos skaidrumo. Paraginome ES institucijas padėti spręsti Makedonijos valstybės pavadinimo ginčą tarp Skopjės ir Atėnų.

Taip pat pakvietėme ES Ministrų tarybą kovo mėnesį pritarti stojimo derybų su Makedonija pradžiai. Minėta Makedonijos 2009 metų pažanga pasiekta, be kita ko, ir dėl ES magnetizmo. Nėra abejonių, kad narystės ES perspektyva stumia Makedoniją keistis į gerąją pusę. Ši šalis vykdo pastebimas reformas, todėl balsavau už rezoliuciją, kuri jas giria, bet kartu ir pabrėžia tolimesnes pažangos gaires.

 
  
MPphoto
 
 

  Alfredo Pallone (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, aš remiu šį pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos.

Visiškai pritariu šioje rezoliucijoje išreikštam ir Komisijos rekomendaciją atitinkančiam požiūriui, kad jau metas pradėti derybas su Buvusiąja Jugoslavijos Respublika Makedonija, nes esu įsitikinęs, kad toks žingsnis turės pamatinę reikšmę šios šalies vystymuisi ir Europos Sąjungai nepaprastai svarbaus regiono stabilumui.

 
  
  

Pasiūlymai dėl rezoliucijų Nr. B7-0067/2010 ir Nr. B7-0065/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Andrew Henry William Brons (NI), raštu. –Balsuodamas dėl Kroatijos ir Makedonijos pažangos ataskaitų, susilaikiau. Ir ne todėl, kad kurią nors iš šių valstybių manyčiau esant netinkamą stoti į Europos Sąjungą. Veikiau jau Europos Sąjungą laikau jų abiejų narystei netinkama organizacija. Narystė Europos Sąjungoje susijusi su būtinybe atsižadėti nemažos dalies savo suvereniteto ir nepageidaujamu šios organizacijos teisės normų skverbimusi į kasdienį gyvenimą. Tokia narystė ilgainiui vis labiau naikina kalbos, rašto ir netgi minties laisvę. Abi šalys išsikovojo nepriklausomybę nuo Jugoslavijos Federacijos, o dabar rengiasi paaukoti suverenitetą Europos Sąjungai.

 
  
  

Pasiūlymas dėl rezoliucijos Nr. B7-0068/2010

 
  
MPphoto
 
 

  Elena Băsescu (PPE), raštu. (RO) Balsavau už tai, kad 2009 m. Turkijos pažangos ataskaita būtų patvirtinta. Nors stojimo derybos su Turkija pradėtos 2005 m., pažanga iki šiol buvo labai menka. EP mano, kad Turkija vis dar nepajėgi laikytis politinių Kopenhagos kriterijų. Reikia drastiškos konstitucinės reformos, siekiant užtikrinti didesnę pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Europos Komisija pažymėjo, kad per 2009 m. Turkija vis dėlto padarė šiokią tokią pažangą vykdydama politines reformas. Padėtis Turkijoje pasitaisė tuo atžvilgiu, kad atsirado daugiau laisvės reikšti mintis mažumų kalbomis.

Esu įsitikinusi, kad Europos Sąjunga turi tęsti dialogą su Turkija ir rodyti atvirumą šiai valstybei. Turkija nepaprastai svarbi Europos Sąjungai – ir ekonominių bei politinių ryšių, ir energetinio saugumo atžvilgiu. Mano šalis nusiteikusi plėtoti partnerystę su Turkija ir pagal Juodosios jūros sinergijos, ir pagal Europos Sąjungos kaimynystės programą.

 
  
MPphoto
 
 

  Philip Claeys (NI) , raštu. (NL) Galiausiai balsavau prieš šią rezoliuciją, nes, iš dalies pakeista užsienio reikalų komitete ir plenariniame posėdyje, ji tapo tekstu, kuris grindžiamas prielaida, kad Turkija anksčiau ar vėliau įstos į Europos Sąjungą. Verčiau reikėjo pabrėžti, kad derybos nėra neterminuotos, atveriant galimybę rinktis tokius tikrovę labiau atitinkančius spendimus, kaip preferencinė partnerystė. Galų gale, visiškai akivaizdu, kad Turkija neatitinka stojimo į ES sąlygų ir kad po 10, 15 ar 20 metų padėti bus tokia pat.

 
  
MPphoto
 
 

  Lara Comi (PPE), raštu. (IT) Pone pirmininke, ponios ir ponai, per galutinį balsavimą dėl rezoliucijos dėl 2009 m Turkijos pažangos ataskaitos nusprendžiau susilaikyti.

Nors šiame tekste Turkijos gebėjimas prisiimti stojant į ES būtinus įsipareigojimus vertinamas kritiškai, mano susilaikymas išreiškia dar atsargesnę poziciją.

Demokratijos, teisinės valstybės principų, žmogaus teisių ir mažumų apsaugos atžvilgiais, padėtis Turkijoje toli gražu neatitinka Europos normų. Turiu omenyje pirmiausia Turkijos rinkimų sistemą, kurioje nepaisoma pliuralizmo principų, su politinių partijų uždraudimu susijusius Turkijos teisės aktus, kariuomenės kišimąsi į politinį gyvenimą, taip pat kurdų problemą ir nuolat ribojamas mažumų teises, religijos bei spaudos laisves. Mums patiems tai – esminės vertybės ir principai, sudarantys Europos integracijos proceso pagrindą.

Neginčiju, kad šios valstybės narystė Europos Sąjungoje būtų labai naudinga mūsų ekonomikai, visų pirma įmonėms, tačiau esu įsitikinusi, kad atitiktis Kopenhagos kriterijams yra viena svarbiausių sąlygų, kurių Europos Sąjunga turi griežtai paisyti.

 
  
MPphoto
 
 

  Mário David (PPE), raštu. – (PT) Puikiai suprantama, kad politinis, ekonominis ir kultūrinis Turkijos elitas siekia narystės Europos Sąjungoje. Vis dėlto vertybės, tradicijos ir taisyklės, kuriomis vadovaujamės, yra visiems žinomos ir negalime jų pakeisti tiesiog tam, kad kiekvienas galėtų prie mūsų prisidėti. Narystė įmanoma tik tada, kai šalis kandidatė pati apsisprendžia tas vertybes, tradicijas ir taisykles priimti ir vėliau, jau Europos Sąjungoje, mėginti jomis vadovautis. Tačiau per ilgą derybų su Europos Sąjunga laikotarpį Turkijos žmonės jaučiasi verčiami laikytis jų įpročius ir papročius pažeidžiančių normų (tenka pripažinti, kad tų normų vis tiek nepaisoma) vien tam, kad per valstybėse narėse neabejotinai vyksiančius referendumus būtų balsuojama prieš jų narystę. Netgi tuo atveju, jei politikams pavyktų susitarti.

Vis dėlto Turkija yra draugiška, labai turiningą istoriją ir turtingą kultūrą turinti valstybė. Ji yra mūsų NATO partnerė ir nusipelno, kad su ja atitinkamai elgtumės. Į tai atsižvelgdamas, siūlyčiau, kad net ir tokiame vėlyvame etape Turkijoje būtų surengtas referendumas ir žmonių paklausta, ar jie pripažįsta ir nori priimti mūsų principus bei vertybes, ar vis dėlto labiau pageidautų, kad būtų padėtos derybos dėl naujos ir glaudesnės ypatingos partnerystės su ES.

 
  
MPphoto
 
 

  Edite Estrela (S&D), raštu. (PT) Balsavau už pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl 2009 m. Turkijos pažangos ataskaitos, nes manau, kad ir Europos Sąjungai, ir Turkijai naudinga tęsti rengimosi narystei procesą. Esu įsitikinusi, kad ES būtina laikytis Turkijos atžvilgiu prisiimtų įsipareigojimų. O Turkija, savo ruožtu, turi ryžtingai tęsti pradėtą reformų procesą.

 
  
MPphoto
 
 

  Diogo Feio (PPE), raštu. – (PT) Turkijos tikrovė vis dar menkai atitinka kriterijus, kuriuos ji nusistatė per Kopenhagoje vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, ir atrodo, kad ši kandidatė iš dalies prarado ne tik ryžtą, bet ir norą tuos kriterijus įgyvendinti.

Šiuo atžvilgiu, 2009-ieji buvo sunkūs metai, nes paaiškėjo, kad politikos, teisės, žmogaus teisių, asociacijų, išraiškos bei informacijos laisvės ir daugelyje kitų sričių skirtis tarp Turkijos ir Europos Sąjungos valstybių narių vis dar labai didelė.

Kad ir kokį pavidalą ateityje įgytų ES ir Turkijos santykiai, turiu vilties, kad jie išsirutulios į dialogą ir veiksmingą bendradarbiavimą ir kad Turkija, savo pačios gerovei, toliau vadovausis vakarietiškais laisvės ir demokratijos principais.

 
  
MPphoto
 
 

  José Manuel Fernandes (PPE), raštu. – (PT) Ekonominiu, politiniu bei socialiniu atžvilgiais svarbi Turkijos narystė ES abiem šalims yra rimtas uždavinys ir turi didelę simbolinę reikšmę, kaip galima jungtis tarp Rytų ir Vakarų. Europos Sąjunga laikoma ekonomikos plėtotės pavyzdžiu, daugiakultūriu regionu, kuriame skatinama pagarba mažumoms ir lygios visų žmonių teisės, nepaisant lyties, rasės, etninės kilmės ar religijos. Tai – neginčytinos Europos integracijos projekto vertybės, reiškiančios gerą progą Turkijos žmonėms ir galimybę taikiai skatinti etnosų ir kultūrų įvairovę. Tačiau rengimosi narystei ES vyksmas vangiai tęsiasi be rimtesnės pažangos – nueitas ilgas kelias nuo 1987 m. pateikto oficialaus prašymo dėl narystės iki 2005 m. pradėtų derybų.

Taigi, atsižvelgdamas į tokį proceso veiksmingumą, laikausi nuomonės, kad pirmiausia būtina skatinti Turkiją surengti referendumą, siekiant suteikti galimybę visuomenei aiškiai pasakyti, ar ji nori prisiimti tikrąją narystę ES, taip pat visas jos pasekmes socialiniams ir kultūriniams principams bei vertybėms, ar būtų linkusi rinktis glaudesnę partnerystę su Europos Sąjunga.

 
  
MPphoto
 
 

  Jean-Luc Mélenchon (GUE/NGL), raštu.(FR) Nepritardamas pasiūlymui dėl šios ataskaitos, nesu nusistatęs prieš pačią Turkiją. Turkijos žmonės niekuo nenusipelnė būti atstumti. Tačiau tikrai smerkiu ir valstybėms narėms, ir šalims kandidatėms primetamą Europos liberalų diktatą. Ekonominiai Kopenhagos kriterijai, kuriais remiantis keliamas reikalavimas liberalizuoti rinkas, kelia grėsmę su socialine apsauga susijusioms šalių kandidačių teisėms. Naujų valstybių narystei pritarsiu tik tada, kai Europos Sąjunga ims rūpintis regionų integracija – visų savo piliečių gerovei, o ne joje šiandien viešpataujančio kapitalo naudai – ir sukurs tokios integracijos sistemą, nes patys piliečiai šiuo atžvilgiu nieko padaryti negali.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Melo (PPE), raštu. – (PT) Dėl Turkijos narystės turiu abejonių, kurias, be kita ko, kelia šalies kandidatės tęsiama šiaurinės Kipro dalies okupacija, atsisakymas atverti regiono uostus ir oro uostus, pažeidinėjamos politinių, religinių ir etninių mažumų teisės, moterų diskriminavimas, politinių partijų atskirtis ir atšaukti karo teismų jurisdikciją apribojantys teisės aktai. Abejoti skatina ir kitos esminės priežastys. Didžioji Turkijos dalis geografiškai nepriklauso Europai. Musulmoniškoji Turkijos tapatybė labai skiriasi nuo judėjiškosios krikščioniškosios daugelio ES valstybių tapatybės. Mąstant strategiškai, kaimynystė su Pietų Kurdistanu Europos Sąjungai keltų keblumų. Turkijos valstybės pasaulietiškumas palaikomas tik karine jėga. Galų gale, žmonių judėjimas iš valstybės, kurios gyventojų skaičius būtų didžiausias visoje Europos Sąjungoje, stipriai pažeistų pusiausvyrą darbo rinkoje. Nė vienas šių veiksnių netrukdo pripažinti pastaraisiais metais Turkijos rodytas pastangas laikytis tam tikrų ES nustatytų kriterijų ir vertinti be galo reikšmingą šios valstybės vaidmenį NATO. Tikiausiai būtų kur kas geriau užtikrinti Turkijai privilegijuotosios ir preferencinės partnerystės su ES statusą, užuot kursčius apgaulingus narystės ES lūkesčius ir viltis, sunkokai suderinamus su faktais ir aplinkybėmis.

 
  
MPphoto
 
 

  Willy Meyer (GUE/NGL), raštu. (ES) Balsuodamas dėl Rezoliucijos Nr. B7-0068/2010 susilaikiau, nes manau, kad Turkija daro labai neigiamą įtaką deryboms tarp Kipro Respublikos Prezidento ir Kipro turkų bendruomenės atstovo. Turkija nesilaiko Jungtinių Tautų rezoliucijų ir pažeidžia tarptautinę teisę: šiaurinėje Kipro dalyje laiko 40 tūkst. kareivių, turkų kariuomenė tebėra okupavusi ir uždariusi Famagustos miestą, Turkija vis dar siunčia naujakurius į šiaurinę salos dalį.

Mano požiūriu, Europos Sąjunga turėtų stebėti derybas ir leisti Turkijai vienareikšmiškai suprasti štai ką: jeigu šalis kandidatė nesiims keisti esamos padėties, ji niekaip negalės įstoti į ES, nes tebėra okupavusi Kipro, ES valstybės narės, teritoriją. Taigi, norėdama tapti Europos Sąjungos nare, Turkija turi įvykdyti dvi sine qua non sąlygas: išvesti Turkijos kariuomenę iš Kipro Respublikos ir grąžinti jai Famagustos miestą.

 
  
MPphoto
 
 

  Czesław Adam Siekierski (PPE), raštu. (PL) Turkija dėjo nemažai pastangų įgyvendindama Kopenhagos kriterijus. Labai rimta pažanga padaryta siekiant atitikties rinkos ekonomikai nustatytoms normoms. Tačiau vertinant permainas politikos, demokratijos ir žmogaus teisių srityse matyti, kad Turkijai, nors ir padariusiai nemažai pažangių teisėkūros sprendimų, juos įgyvendinti sekėsi prasčiau. Tai turėtų būti suprantama, nes galimybė įgyvendinti naujus teisės aktus susijusi su visuomenės sąmonės pokyčiais, o šiems reikia daug laiko. Vis dėlto Europos normų, kuriomis reglamentuojamos žmogaus teisės, moterų teisės ir elgesys su kaliniais, tautinėmis bei religinėmis mažumomis, būtina laikytis.

Vieni Turkijos integracijos priešininkai remiasi su dalyko esme nesusijusiais argumentais, kiti – būgštavimais, kad Turkija didelė valstybė, darysianti stiprią įtaką ES sprendimams, nes pagal Lisabonos sutartį valstybių narių balsavimo galia priklauso nuo jų gyventojų skaičiaus. Turkijos narystė iš tikrųjų bus sunki našta ES biudžetui, tačiau vertėtų turėti omenyje, kad ši šalis kandidatė yra įtakinga NATO narė, taip pat svarbi JAV ir ES valstybių narių partnerė. Be to, tai teritorija, per kurią į Europą galėtų driektis energijos išteklių tiekimo maršrutai.

Galų gale, atminkime, kad Turkija galėtų tapti tarpine erdve religijų, kultūrų ir net makroregionų dialogui plėtoti. Galbūt Turkijos narystė Europos Sąjungoje padėtų kurti šio didelio ir svarbaus pasaulio regiono stabilumą. Klaidas verta pripažinti. Tuomet lengviau gyventi ir puoselėti gerus santykius kaimynais.

 
  
MPphoto
 
 

  Renate Sommer (PPE), raštu. (DE) Kitaip negu Komisijai ir Tarybai, Europos Parlamentui pavyko labai aiškiai išdėstyti daugybę pačios Turkijos ir su ja susijusių problemų. Uždrausdama kurdams palankios Demokratinės visuomenės partijos (turk. DTP) veiklą, Turkija sudavė smūgį jaunai savo demokratijai ir ypač kurdų mažumai, sudarančiai net 20 proc. šalies gyventojų. Žinant, kad pastarąjį dešimtmetį tai jau 27-tas sprendimas nutraukti politinių partijų veiklą, tikrai nesunku perprasti turkiškąją demokratijos sampratą. Atšaukti karo teismų jurisdikciją apribojantys teisės aktai – tai dar vienas valstybės susiskaldymo požymis. Ryžusis padaryti nedidelę nuolaidą Europos Sąjungai, Turkijos vyriausybė kaskart susiduria su nacionalistų pasipriešinimu.

Beveik visose srityse pažanga sustojo arba padėtis prastėja. Turkijos vyriausybė bando naikinti kritikos užuomazgas, persekiodama priešiškai nusiteikusius žurnalistus ir žiniasklaidos organizacijas. Religinei laisvei taikomi dvigubi standartai. Ministras Pirmininkas nori atšaukti draudimą moterims gaubtis musulmoniškomis skraistėmis ir panaikinti amžiaus ribą, taikomą į Korano mokyklas norintiems patekti asmenims, tačiau diskriminuoja ir nuolat persekioja religines mažumas. Tokios tendencijos pasibaisėtinos. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, būtų logiška manyti, kad Turkijos vyriausiasis derybininkas, ponas Egemenas Bagis, ne itin paiso mūsų rezoliucijos, taigi ir demokratinės sprendimų priėmimo sistemos. Turkija labai aiškiai parodė, kad dar užaugs ne viena žmonių karta, kol Turkija įstos į Europos Sąjungą.

 
  
MPphoto
 
 

  Ernst Strasser (PPE), raštu. (DE) Kad būtų galima tęsti derybas su Turkija, būtinos dvi pamatinės prielaidos: Turkijai reikia vykdyti visus iš Ankaros protokolo kylančius įsipareigojimus ir pripažinti ES valstybės narę Kiprą.

 
  
MPphoto
 
 

  Nuno Teixeira (PPE), raštu. – (PT) Turkijai pateikus prašymą dėl narystės ES, prasidėjo ir ilgai užsitęsė procesas, kurio baigtis kol kas neaiški. Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, gerai sugyventi su kaimynėmis ir perimti Bendrijos teisyną. Tačiau šiai valstybei būtina sustiprinti pastangas, siekiant iki galo įgyvendinti Kopenhagoje vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytus kriterijus, taip pat įgyvendinti teismų bei rinkimų sistemas ir teisės aktus.

Rimtoms reformoms įgyvendinti reikalinga pažanga 2009 m. įstrigo. Tokie veiksniai kaip nenoras atverti uostų ir oro uostų laivams bei lėktuvams iš Kipro veikiausiai turės neigiamos įtakos derybų procesui. Derybas trikdo ir Turkijos Konstitucinio Teismo sprendimas uždrausti kurdams palankios Demokratinės visuomenės partijos veiklą, taip pat sprendimas atšaukti karo teismų jurisdikciją apribojančius teisės aktus.

Iš tikrųjų, reformas būtina kuo skubiau vykdyti, kaip nustatyta Europos Parlamento rezoliucijoje. Vis dėlto esamomis aplinkybėmis, kai reikia sustiprinti pastangas, siekiant įgyvendinti stojimo į ES kriterijus, tiktų siūlyti Turkijai surengti referendumą. Per šį referendumą Turkijos žmonių būtų paklausta, ar jie tikrai pripažįsta ir nori prisiimti europietiškus principus ir vertybes, ar būtų linkę rinktis naują – glaudesnę ir ypatingą – partnerystę su Europos Sąjunga.

 
Atnaujinta: 2010 m. birželio 2 d.Teisinis pranešimas